ORO TARŠOS MAŽINIMO GALIMYBĖS

LIETUVOJE, OPTIMIZUOJANT ENERGIJOS

GAMYBOS PROCESUS

dr. Valdas Lukoševičius

NLEA, IF

Direktyvos poveikis Lietuvos

energetikai 2

Socialiai atsakingas požiūris reikalauja rūpintis

gyvenamosios aplinkos oro kokybe šalyje

Nauji aplinkosauginiai reikalavimai paveiks

centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorių ir

stambesnes pramonės objektuose įrengtus kurą

deginančius įrenginius (KDĮ)

Direktyva paskatins katilų parko optimizavimą ir

investicijas į taršą mažinančių priemonių diegimą

Tikslinga peržiūrėti Lietuvoje esamą katilų parką ir

tobulinti energijos gamybos reguliavimo tvarką

Normos esamiems KDĮ 5-50 MW, mg/Nm3

3

Teršalas Kieta

biomasė

Kitas

kietasis

kuras

Gazolis Skystasis kuras,

išskyrus gazolį

Gamt.

dujos

SO 2 200

300 šiaudams

400

1100 kai

5-20 MW

- 350

850 mazutui

5-20 MW iki 2030 m.

-

NO x 650 650 200 650 200

Dulkės 30

50 kai 1-20 MW

30

50 kai 1-20 MW

- 30 -

Esamų įrenginių pritaikymas Direktyvos

reikalavimams 4

Direktyvos galiojimas esamiems KDĮ:

- nuo 2025 m. sausio 2 d., kai galia didesnė kaip 5 MW

- nuo 2030 m. sausio 1 d., kai galia yra mažesnė arba lygi 5 MW

Brangiausios investicijos būtų sieringo mazuto katilinėse – dūmų nusierinimas

Biokurą naudojantiems katilams papildomos investicijos į kietųjų dalelių gaudymą realios

Gamtines dujas deginančiuose katiluose dažniausiai bus taikomos degimo modifikavimo priemonės NOx mažinimui (kartais nekatalintinis dūmų apdorojimas)

Iki Direktyvos įsigaliojimo didelė esamų KDĮ dalis bus demontuota

Esama situacija CŠT sektoriuje 5

Maksimalus CŠT tinklų poreikis – 3040 MW (mažėja);

Įrengtų šilumos gamybos šaltinių galia: - 6760 MW (šilumos tiekėjai) - 1626 MW (nepriklausomi šilumos gamintojai, be LEG) - apie 2,7 karto viršija maksimalų šilumos poreikį, kuris ateityje, greičiausiai, mažės

Katilų, kurių amžius ne daugiau kaip 15 metų, galia 1534 MW, iš jų biokurą deginabčių 619 MW

Kaune šilumos gamybos rezervavimo schemoje papildomai dalyvauja NŠG (KTE), kituose miestuose kuro ir šaltinių rezervavimas yra užtikrinamas tik šilumos tiekėjų įrenginiais

Šilumos tiekėjų katilų parkas 6

0

200

400

600

800

1000

1200

1-5 metų6-10metų

11-15metų

16-20metų

21-25metų

26-30metų

31-35metų

36-40metų

41-45metų

46-50metų

51-55metų

56-60metų

>61metų

Katilų

galia

, M

W

Biokuro Mazuto Gamtinių dujų Skysto kuro Kito kuro

Vidutinis svertinis katilų amžius, kuriuos eksploatuoja šilumos tiekėjai yra 31 metai.

CŠT bendrovių kuro ir teršalų struktūra 2014 m.

7

Anglies monoksidas (CO) nebus

normuojamas?

CO indikuoja, kad degimo produktuose

yra nepilno sudegimo produktų, tarp

kurių yra kancerogeninės medžiagos...

Vilniaus m. CŠT sistema 8

Esminiai pokyčiai gaminant

šiluminę energiją Lietuvoje 9

Centralizuotai šilumai gaminti daugiausiai naudojamas biokuras (kietasis kuras) – padarytos didžiulės investicijos – šalia gamtinių dujų katilų atsirado biokurą naudojantys įrenginiai

CŠT sistemose šilumą gamina ne tik šilumos tiekėjai, bet ir eilė nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG)

Gamtinių dujų tiekimo galimybės ir patikimumas pastaruoju metu labai išaugo – nebereikės naudoti mazuto šalčiausiu laikotarpiu

CŠT sistemos plačiai išplėtotos, atnaujintos, tačiau dažnai per didelės dėl energijos taupymo, vartotojų praradimo ar pan. – nepakankamai panaudojamos

Energijos gamybos neapibrėžtumai 10

Šalia statomų naujų įrenginių vis dar yra daug

senų perteklinių įrenginių, kurių ateitis ir

būtinybė yra neaiški

Rezervinių įrenginių ir kuro naudojimo

valstybinis reglamentavimas nebeatitinka

šiandienos realijų

Neaiškus energetikos objektų pasirengimo

ekstremaliai padėčiai energetikoje

reglamentavimas ir t.t.

Rezervinio kuro ir įrenginių

reglamentavimo atnaujinimas 11

CŠT sistemose, kur dominuoja kietasis kuras, rezervavimo funkciją galėtų atlikti gamtinių dujų įrenginiai

Ten kur naudojamas kietasis ir dujinis kuras nėra poreikio saugoti skystojo kuro atsargas

Skystąjį kurą naudojantys įrenginiai turėtų būti naudojami tik ekstremalios padėties energetikoje atveju, kai panaudojamos valstybinės naftos produktų atsargos, o tuo atveju aplinkosauginiai reikalavimai netaikomi (Direktyvos išimtys)

Visa tai sudarytų prielaidas sumažinti sieringo mazuto saugojimo bei naudojimo apimtis ir išvengti nereikalingų ir brangių investicijų į sieros oksidų išmetimo mažinimo priemones

Centralizuotos šilumos gamybos

rezervavimo tvarkos tobulinimas 12

Rezervuoti reikia ne objektą, o CŠT sistemą

Už šilumos gamybos rezervavimą turėtų būti atsakingas licenciją turintis šilumos tiekėjas

Į kompleksinį CŠT sistemos rezervavimą turėtų būti įtraukti ir nepriklausomi šilumos gamintojai

Jeigu šilumos gamybos procesą organizuotų šilumos tiekėjas ir paskirstytų kurą deginančius įrenginius į bazinius, pikinius ir rezervinius, taip būtų optimizuojamas katilų parkas ir racionaliau panaudojamos investicijos į oro taršos mažinimą

Pokyčiai elektros gamybos rinkoje 13

Susiformavo elektros rinka su didelėmis galimybėmis diversifikuotai gaminti ir importuoti energiją – aukštas patikimumas

Esamos ir planuojamos šiluminės elektrinės (virš 50 MW) turi atitikti „Didelių kurą deginančių įrenginių taršos direktyvą“

Lietuvos didžiosios elektrinės galėtų užtikrinti elektros gamybą rezerviniu kuru

Mažos ir vidutinės galios šiluminės elektrinės (iki 50 MW) neturėtų privaloma tvarka naudoti ir laikyti rezervinį kurą – tai sumažintų aplinkosaugines investicijas

Perspektyvios priemonės energetikos taršos

mažinimui Lietuvoje 14

Šilumos ir elektros gamybos koncentravimas didesnės galios kogeneracinėse jėgainėse ir katilinėse

Efektyvus CŠT sistemų panaudojimas ir plėtra pakeičiant taršius, sunkiai kontroliuojamus vietinius šilumos šaltinius

Geresnis prieinamumas prie dujotiekių ir platesnis gamtinių dujų panaudojimas vietiniam šildymui

Šilumos akumuliacinių talpyklų įrengimas pikiniams vartojimo poreikiams patenkinti – tai padėtų sumažinti rezervinių katilų skaičių ar galią

Efektyvus energijos vartojimas ir t.t.

Tai iš esmės sumažintų investicijų poreikį aplinkosauginėms priemonėms, taupytų bendruosius energijos tiekimo kaštus ir kartu reikšmingai prisidėtų gerinant oro kokybę Lietuvoje.

Apibendrinimas 15

Aukštą Lietuvos piliečių sergamumą (ypatingai vėžinėmis ligomis) didele dalimi lemia kenksmingų medžiagų patekimas į kvėpavimo zoną su dūmais iš nekontroliuojamų mobilių ir stacionarių kurą deginančių įrenginių

Centralizuotos ir individualios energetikos bei transporto taršos įtakos gyvenimo kokybei daugiau dėmesio turėtų skirti mokslinių tyrimų ir valstybės valdymo institucijos

Oro kokybė energetikos strategijose – realiai pamiršta

16

Ačiū už dėmesį, Valdas Lukoševičius