Embed Size (px)
Citation preview
Nuo ko viskas prasidėjo?
Kauno Rokų gimnazija Szkóła Podstawowa w Dywitach
2016 m. Kauno Rokų gimnazija, bendradarbiaudama su
Lenkijos gimnazija Szkóła Podstawowa w Dywitach,
įgyvendino tarptautinį Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų
projektą Lietuvoje, Palangoje, „Analizuok, suprask,
nuspręsk!“.
Tikslas – organizuojant konferenciją-MEP simuliaciją
„Jaunimo problemos ir galimybės“, kurti ir skleisti
informaciją, skatinančią geresnį Lietuvos-Lenkijos
jaunimo tarpusavio supratimą ir pažinimą.
2017 m. vyko atsakomasis tarptautinis projektas Lenkijoje
„POLITE: Polish – Lithuanian experience“ patyčių
prevencijos tema. Buvo sukurta socialinė reklama.
Projekto veiklos buvo vykdomos Krokuvos mieste.
Ekskursijos po Krokuvą metu, lankantis Vavelio katedroje,
kilo mintis rengti bendradarbiavimo projektą istorine tema.
Moksleiviams pasirodė įdomu patyrinėti Žygimanto
Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos diskursą.
Tarptautinis Lietuvos ir Lenkijos jaunimo
mainų fondo projektas
„Bendra istorija suvienija“
PROJEKTO TIKSLAS
Stiprinti tarpkultūrinį ir tarpetninį dialogą, atrandant
ir įsisąmoninant bendrą istoriją per bendrą
patyriminę veiklą.
Pagrindinė projekto tema
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės
meilės istorija
Lietuvos ir Lenkijos bendros kultūros, istorijos ir paveldo pažinimo
skatinimas, ypač įgyvendinant veiklas, skirtas Lietuvos ir Lenkijos
valstybingumo šimtmečiams paminėti. Projekto metu mokiniai,
išanalizavę Žygimanto Augusto bei Barboros Radvilaitės meilės istorijos
kultūrinį, istorinį, politinį kontekstą, susipažino su Lietuvos ir Lenkijos
bendros kultūros, istorijos bei paveldo aspektais.
Anglų kalba
Istorija
Informacinės technologijos
Dorinis ugdymas
Geografija
Kūno kultūra
Dailė
Šokis
Drama
Tarpdalykinė integracija Mokymosi metodai „Lagaminų metodas“
PowerPoint programa
Ekskursija
„Scanning“
„Minčių žemėlapis“
Orientacinis
Diskusija
Viešasis kalbėjimas
Aktyvi patyriminė veikla (šokis, drama ir kt.)
Tarpdalykinė integracija
Mokymosi metodai
Namų darbai
Temos
Meilė ir mirtis
Politika ir religija
Kultūra ir buitis
XVI a. architektūra
Teminė ekskursija po Vilniaus senamiestį
Žmonija jau seniai suvokė praktinio ugdymo svarbą. Asmenybės ugdymo
procesas yra neatsiejamas nuo praktinio aplinkos pažinimo, todėl ugdant
jaunąją kartą stengiamasi turinį priartinti prie praktinių dalykų, gamtos.
Daugelyje mokslinių darbų ekskursija apibūdinama, kaip savita ugdymo
forma ir metodas, aktyvinantis ugdymo procesą, siejantis teorines žinias
su praktiniu gyvenimu, formuojantis pasaulėžiūrą ir tuo pačiu kitokius
santykius tarp mokytojų ir mokinių bei pačių mokinių.
Metodinėse rekomendacijose išskiriamos šios mokinių ekskursijos:
Turistinės – skirtos pažinti krašto gamtą ir žmones;
mokomosios (edukacinės) – tiesiogiai susijusios su mokymo programomis, skirtos istorijai, etnografijai, archeologijai, geologijai, geografijai, botanikai, literatūrai ir kt. dalykams mokyti;
pramoginės – skirtos smagiai ir įvairiai praleisti laiką;
pažintinės – skirtos įtvirtinti mokomųjų dalykų žinias, bet ne tiesiogiai susijusios su mokymo programomis.
„Scanning“ metodas
Tai kūrybiškai taikomas metodas siekiant nuosekliai išanalizuoti tekstą, pradedant pirminiu teksto perskaitymu ir pereinant prie gilesnės teksto analizės.
Turinys nesiaiškinamas smulkiai, tačiau iškart fiksuojamos detalės. Greitai akimis „perbėgame“ tekstą ir pasakome, ką pastebėjome: veikėjų vardus, tikrinius vardus, istorinio įvykio pavadinimus, datas, vietų pavadinimus ir pan.
Pagrindinė teksto mintis suformuluojama iš mokinių pateiktų teksto atkarpų.
Būtina sąlyga – skiriamas konkretus laikas užduočiai atlikti.
Daugiau internete: https://www.youtube.com/watch?v=F1wPYHa5nUg
„Scanning“ metodas
„Minčių žemėlapio“ metodas
„Minčių žemėlapis“ yra senas modelis, kurį naudojo dar
Leonardo da Vinči, tačiau naujesniais laikais metodo
pradininku laikomas Tony Buzanas.
„Minčių žemėlapio“ metodas yra grindžiamas tuo, kad
smegenys pirmiausiai abipusiškai ir sąveikiškai apdoroja
kelias koncepcijas, nes smegenims idėją reikia sujungti
taip, kad ji sietųsi su pirmine idėja.
Paprastai šis procesas yra linijinis, tačiau „Minčių
žemėlapis“ yra pagrįstas ne linijiniu idėjų traktavimu, kai
įspūdžiai, idėjos ir pan. organizuojami atsižvelgiant į tai,
kad problema arba tema būtų logiškai praplečiami.
„Minčių žemėlapis“ yra scheminis brėžinys, kuriame naudojamos ne tik skirtingų spalvų geometrinės figūros (burbulai, debesėliai), linijos (šakos), bet ir vaizdai (paveikslėliai). Tai padeda geriau įsiminti ir tvarkyti informaciją, akivaizdžiai pamatyti pagrindinių sąvokų ir idėjų sąsajas.
Lapo viduryje užrašoma (ir pavaizduojama) pagrindinė svarstomo klausimo tema.
Pagrindinės idėjos pažymimos kaip medžio šakos, išsišakojančios iš centre esančios temos.
Prie kiekvienos medžio šakos prijungiamos mažesnės šakelės, kurios logiškai susijusios su pasirinktos šakos tema.
„Minčių žemėlapis“ gali būti redaguojamas (pridedamos kilusios naujos mintys ir idėjos, besikartojančios ir nereikalingos – pašalinamos).
„Minčių žemėlapiai“ gali būti braižomi besimokant naujos medžiagos, ieškant informacijos, ją atrenkant ir sisteminant, rengiantis pranešimui, planuojant rašinius.
„Minčių žemėlapio“ metodas
Orientacinis
Edukacinis orientavimosi užsiėmimas – tai puikus būdas
derinti fizinę, psichinę sveikatą bei mokymąsi, kuris
suteikia sėkmės jausmą. Orientuojantis neužtenka vien tik
greitai bėgti, važiuoti dviračiu ar slidinėti, bet ir tuo pačiu
metu būtina galvoti, mąstyti.
Sėkmingą rezultatą lemia gebėjimas greitai įsisavinti
informaciją ir skaityti žemėlapius. Amžius, greitis ar
didelė fizinė ištvermė ne visada yra pergalės garantas, tad
patirtis ir tiksliai pasirinktas maršrutas gali nulemti net
vyresnio amžiaus dalyvių pergalę prieš jaunesnius bei
pajėgesnius varžovus.
Orientavimosi sportas įtraukia: sėkmingai surastas
kontrolinis punktas suteikia puikias emocijas, o
įveikta trasa – džiaugsmą, norą vėl išbandyti kitas
trasas, vietoves.
Orientavimosi sportui nereikalingos ypatingos
sąlygos. Jis gali būti vykdomas beveik visur,
pradedant parkais, lygiu mišku ir pievomis, baigiant
kalnuotu kraštu ar net dykumomis.
Edukacinis orientavimosi metodas gali būti taikomas
visiems mokymosi dalykams.
Orientacinis
„XVI a. Vilniaus architektūra ir gynybinė siena“
Patyriminė veikla – šokis, drama
Patyriminio ugdymo metodas gali būti patrauklus
mokymosi procese dėl savo veiklos specifiškumo, fizinio
išbandymo ir asmeninio iššūkio, lygiaverčio santykio tarp
vadovų ir dalyvių bei grupės proceso išgyvenimo.
Jaunuoliams yra būtina aktyvi veikla, kad jie galėtų ne tik
išsikrauti, bet ir išbandyti save, išsikelti tikslų, kurių jiems
patiems būtų įdomu siekti ir dėti pastangų siekiant šių
tikslų. Tokiu būdu didėja mokinių savivertė, kaupiama
buvimo grupėje patirtis, patiriamas savarankiškas
veikimas, stiprėja bendrieji gebėjimai.
Patyriminė veikla – šokis drama
„Lagaminų“ metodas
Kiekvieną tarptautinio projekto dieną buvo vykdoma
dienos refleksija naudojant „Lagaminų“ metodą –
Komandos reflektavo dienos patirtį pildydama
„Lagaminų“ turinį, t.y. surašė savo mintis,
pastebėjimus, talpino nuotraukas, susijusius su gauta
projekto tema.
Galiausiai suredagavę savo „Lagaminus“ Lietuvos ir
Lenkijos mokiniai pristatė galutinį rezultatą Lietuvos
Lenkijos instituto administracijos darbuotojams.
Meilė ir
mirtis
Kultūra
ir
buitis
Politika
ir
religija
XVI a.
architektūra
„Lagaminų“ metodas
Viešasis kalbėjimas
Viena dažniausiai pasitaikančių žmogaus
baimių, lydinčių jį nuo pirmųjų žingsnių į
mokyklą – baimė kalbėti prieš auditoriją.
Paaugliai dažnai laikomi itin drąsiais ir labai
pasitikinčiais savo jėgomis. Daugeliui iš jų
viešasis kalbėjimas gali atrodyti nesunki ir
lengvai įveikiama užduotis, kol galiausiai
reikia tai įrodyti.
Viešasis kalbėjimas
Nors kolektyvinė atstūmimo baimė nuo pat senovės
tiesiog įaugusi į žmonijos kraują, tai nereiškia, kad
jos neįmanoma įveikti arba bent šiek tiek sumažinti.
Mokiniai, kuriems dažnai tenka viešai kalbėti, labiau
pasitiki savimi, moka atsipalaiduoti ir valdyti įtampą,
gali valdyti ir išnaudoti verbalinės ir neverbalinės
kalbos potencialą, improvizuoti ir drąsiai kalbėti
viešai bei savo kalba daryti įtaką.
Viešasis kalbėjimas
Tarpdalykinė integracija ir mokymosi metodai
Sukurkime pamoką
Lietuvos vėliava
Dviratis
Namas
Televizorius
Saulė
Šuo ir katė
Tarpdalykinė integracija ir mokymosi metodai
Orientacinis po Kauno Rokų gimnaziją
Naudoti šaltiniai
Bendroji pilietinio ugdymo programa: Pagrindinis ugdymas VIII–X klasėms.Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2004.
Education in the context of educational reform: Experience of Lithuania, Latvia and Estonia. Vilnius: Baltijos kopija, 2003.
Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitinių straipsnių monografija. Vilnius: Agora, 2001.
Kvieskienė G. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU l-kla, 2005.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.
„Rokų bendruomenės mokykla. Pradinis ugdymas.“, sudarytojai – Kauno Rokų gimnazijos mokytojai, projekto autorė – Vanda Mažeikienė, 2005
Bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, 2016.
Mokymosi bendradarbiaujant metodika. Skaitymo kompetencijų ugdymo metodika.
School participation and civic attitudes among European adolescents: analysis of data from the IEA civic education study. Strasburg: Counsil of Europe, 2004.
Douhg Buehl „Interaktyviojo mokymosi strategijos“, 2013.
Nuotolinio mokymo centras www.kursai.tinklas.lt Milda Pošiūtė-Žebelienė, 2016.
www.upc.smm.lt
http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-
pavyzdziai/aktyvaus-mokymosi-metodu-aprasymas/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Min%C4%8Di%C5%B3_%C5%BEem%C4%97lapis
http://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/metodas_minciu_zemelapis/
http://www.ssc.vu.lt/sveikata/orientavimosi-sportas-fizines-ir-psichines-sveikatos-saltinis/
https://www.youtube.com/watch?v=F1wPYHa5nUg
https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/30859/ISSN2029-5820_2015_T_15.N_1.PG_97-118.pdf?sequence=1
https://www.alfa.lt/straipsnis/50000965/viesojo-kalbejimo-baime-iveikiama
