Matulaièio RespublikaParapijos socialiniø veiklø laikraðtis N°12 - 2013 m. Gruodis

Laikraðèio redakcijos kontaktai: Tel./fax.: (8-5) 246 17 72 El. paðtas: matulaitis.biuras@takas.ltAdresas: J. Matulaièio a. 3, Mob.: 8 616 174 73 www.matulaitis.org

Vilnius, LT - 05111

Sakoma, kad pati tamsiausia valanda – prieð auðrà. Man ðis posakis labai primena Advento metà: dienos trumpëja, naktys ilgëja... Uþ lango niûrus, ðaltas ir tamsus laikas. Panaðiai, kaip prieð du tûkstanèius metø: Izraelio tauta laukia Teisiojo, bet Jo vis nëra. Þmonës svajoja apie Gelbëtojà, o Jis vis delsia. Kiek daug ilgesio ir vilties Pranaðo Izaijo þodþiuose: „Rasokite, dangûs, ið aukðtybiø ir, debesys, iðlykite teisumà.“

Ir kai jau, atrodytø, tamsa pasiekë savo pikà, pasirodë JIS – pasaulio ðviesa, Naujo Dangaus ir Naujo Pasaulio auðra. Pasirodë tam, kad turëtume gyvenimo ðviesà, kad bûtume ðviesos vaikais.

Labai daþnai taip atsitinka ir mûsø gyvenimuose. Patiriame sunkumus ir neteisybæ, iðgyvename vienatvæ ir ávairius nusivylimus, o kai jau, atrodytø, nebelieka jëgø tikëti, viltis, mylëti, kai jau mumyse karaliauja tamsa ir tuðtuma, kai patiriame tamsiausià valandà, ateina Vieðpats. Ir vël apðvieèia mûsø gyvenimo tamsybes.

Tik nesuklyskime laukdami: tai nereiðkia nieko neveikti, nesistengti, nekovoti, nesitikëti. Laukti – tai nuolat budëti, dairytis, ilgëtis, iðbëgti pasitikt. Visa tai atsitinka per labai paprastus, kasdieniðkus, bet didþius, dalykus: kai stengiamës paþinti Vieðpatá ir skaitome Ðventàjá Raðtà, kai nutariame atleisti, kai pasidaliname su vargstanèiu, kai atrandame laiko artimiesiems, kai guodþiame ir nesmerkiame, kai meldþiamës, nors, atrodytø, mûsø niekas negirdi, nëra vilties, o mes vis tiek viliamës ir tikime, kai niekas aplink nenusipelno meiles, o mes vis tiek mylime... Tai reiðkia, kad mes savo tikëjime atsiverèiame, budime ir laukiame.

Taigi Adventas – ne tik dþiugaus laukimo laikas, bet ir metas, kai Baþnyèia mus ragina þengti savo maþais tikëjimo þingsneliais link ðviesos. Kiekvienas ið savo gyvenimo tamsybiø, nesvarbu, kas tai bebûtø – nuodëmës, priklausomybës, ligos, skurdas, nesutarimai, pykèiai, egoizmas – esame kvieèiami á Kristaus ðviesà.

Mieli parapijieèiai, visiems noriu palinkëti palaiminto Advento. Atraskime ir patirkime, kiek daug aplink mus yra gerø þmoniø, kiek daug ðviesos ir gërio mes kiekvienas neðiojamës savo ðirdyse. Bûkite palaiminti ir apðviesti gimstanèio Dievo Sûnaus.

Kunigas Gintaras

2 / PROFESIONALO ÞVILGSNIU Matulaièio Respublika

Angelai – kas jie tokie?Neþinau, kaip jus, mieli skaitytojai, bet mane visada þavi

ir þadina smalsumà tai, ko iki galo negaliu suprasti. O angelai, angelai, angelai!!! Ið karto skamba vaikiðkos giesmës þodþiai: „Angelai ðià giesmæ gieda danguje, Avinëli, Tau garbë. Aleliuja, aleliuja, aleliuja, giedame Tau“. Linksma ir þaisminga giesmë, kuri ne vienam tikinèiajam dovanoja ramybæ ir ðilumà. Angelai – kas jie yra? Ar tikrai jie egzistuoja? Kokie jie yra? Ir dar daug klausimø kyla galvojant apie angelus.

Visø pirma, atsakykime á klausimà, kas jie yra? Kà reiðkia þodis „angelas“? Èia mums á pagalbà ateina Ðv. Augustinas, kuris sako: „Angelas reiðkia ne prigimtá, o vaidmená. Tu paklausi, kaip ði prigimtis vadinasi? – Dvasia. Tu paklausi, koks jos vaidmuo? – Angelas; pagal tai, kas jis yra, tai dvasia, pagal tai, kà veikia – angelas.“ Jeigu ði Ðv. Augustino mintis apie angelus mums nepadëjo ir dar labiau viskà sumaiðë, tai þvelkime á Katalikø Baþnyèios Katekizmà, kuris pratæsdamas ðià mintá sako: „Angelai visa savo bûtimi yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai. Kadangi jie „visuomet regi mano dangiðkojo Tëvo veidà“ (Mt 18, 10), jie vykdo „ásakymà, paklusnûs Jo tartam þodþiui“ (Ps 103, 20).

Ið graikø kalbos þodis angelos reiðkia pasiuntiná. Taigi angelas (pasiuntinys) yra pasiøstas skelbti naujienà. Kyla klausimas, kieno naujienà? Kieno jis pasiuntinys? Atsakymas bûtø labai jau paprastas: jie skelbia Dievo naujienà, jie niekur neatstovauja sau asmeniðkai, bet tik Dievui. Jie yra Jo, nes sukurti Jo ir Jam. Todël neretai jie dar vadinami angelais ið dangaus (plg. Gal 1,8), nes jie yra siunèiami ið dangaus, nuo paties Dievo.

Tai Kristus yra angelø pasaulio centras? Taip!!! Angelai yra Jo: „Kai ateis Þmogaus Sûnus savo ðlovëje ir kartu su Juo visi angelai...“ (Mt 25, 31). Jie yra Jo, nes sukurti Jo ir Jam: „Nes Jame sukurta visa, kas yra danguje ir þemëje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar vieðpatystës, ar kunigaikðtystës, ar valdþios, – visa sukurta per Já ir Jam“ (Kol 1, 16). Dar labiau jie yra Jo dël to, kad Jis juos padarë savo iðganymo plano skelbëjais: „Argi jie visi nëra tik tarnaujanèios dvasios, iðsiøstos patarnauti tiems, kurie paveldës iðganymà?“ (Þyd 1, 14).

Angelai veikia nuo pat pasaulio sukûrimo (plg. Job 38, 7). Ið tolo ar ið arti jie skelbia tà iðganymà ir tarnauja dieviðkajam planui já vykdydami (plg. Pr 3, 24). Jie tarpininkauja skelbiant Ástatymà (plg. Apd 7, 53), veda Dievo tautà (plg. Ið 23, 20-23), praneða apie gimimus(plg. Ts 13) ir paðaukimus (plg. Ts 6, 11-24; Iz 6, 6), patarnauja pranaðams (plg. 1 Kar 19, 5). Tai vis jø veiklos pavyzdþiai. Pagaliau Angelas Gabrielius praneða apie paties Jëzaus ir Jo pirmtako gimimà (plg. Lk 1, 11. 26). Angelai Jëzø garbina ir Jam tarnauja nuo pat Ásikûnijimo iki Dangun þengimo. Jø ðlovinimo giesmë Kristui gimus nesiliauja skambëjusi Baþnyèios ðlovinime: „Garbë Dievui aukðtybëse...“ (Lk 2, 14), tarnauja Jam dykumoje (Mt 1, 13; Mt 4, 11), stiprina Alyvø sodo agonijoje (plg. Lk 22, 43) ir dar daugelyje kitø vietø, kurios kalba apie angelø globà Jëzaus gyvenime.

Galbût pats daþniausias klausimas, kurio galima susilaukti ið vaikø – ar angelai turi sparnus? Ðis klausimas gal ir jûsø veiduose iðspaudë ðypsena, juk galëtume dràsiai ir pasakyti, kad angelai yra dvasinës bûtybës, tai iðvaizdos tiesiogine prasme jie neturi. Taèiau bûkite atsargûs. Jie jà gali ágauti, nes angelai yra þiniø neðëjai þmonëms, tai ir vaizduojami þmogiðku pavidalu (plg. Pr 18-19), o kitoje Raðto vietoje sakoma, kad tas panaðumas kartais gali bûti toks didelis, jog neámanoma atskirti (plg. Hbr 13,2). Svarbus ir ypatingas daugumos angelø pasirodymo tiek Naujajame, tiek Senajame Testamente bruoþas yra ðviesumas. Daþnai angelai pasirodo ryðkiai baltais drabuþiais: „ðtai prisiartino du vyrai spindinèiais drabuþiais“ (Lk 24,4) arba „ðtai prieð mane stojo spindinèiais drabuþiais vyras“ (Apd 10,30), apsupti ðviesos: „Jiems pasirodë Vieðpaties angelas, ir juos nutvieskë Vieðpaties ðlovës ðviesa“ (Lk 2,9) arba kaip ugnis „Vëjus tu imi savo pasiuntiniais, þaibø liepsnas – savo tarnais“ (Ps 104,4) ir pan. Visi tie atributai, be abejo, liudija jø buvimo vietà – pas Dievà ir priklausomybæ – nuo Dievo. Dievas yra ðviesa, o ðviesa – kaip ir balta spalva – simbolizuoja tyrumà, ðventumà, nenuodëmingumà.

Vos nepamirðau!!! Biblijoje sparnus turi ne visi angelai, tik serafinai ir kerubinai. Serafus apraðo tik pranaðas Izaijas: „Aplink stovëjo tarnauti pasirengæ serafai. Kiekvienas turëjo ðeðis sparnus: dviem dengë veidus, dviem kojas ir dviem plasnojo ore“. O kerubai, Edeno sodo vartø saugotojai, minimi taip: „Iðvaræs þmogø, jis pastatë á rytus nuo Edeno sodo kerubus ir liepsna ðvytruojantá kalavijà kelio prie gyvybës medþio saugoti“ (Pr 3,24). Jie turi sparnus, taèiau jø daugiau negu vaikai pieðia. Jø daþniausiai yra daugiau negu du, taip pat daugiau veidø ir akiø.

Jeigu dar nepavargote skaityti, tai norëèiau jums priminti paèius þinomiausius angelus, kuriuos atrandame Biblijoje: Gabrielius, Mykolas ir Rafaelis. Kiekvienas vardas turi savo reikðmæ: Gabrielius („Dievo tvirtybë“), Mykolas („nepaprastai galingas“) ir Rafaelis („Dievas gydo“). Liturgijoje Baþnyèia prisijungia prie angelø, ðlovindama triskart ðventà Dievà; ji ðaukiasi jø pagalbos.

Nuo gyvenimo pradþios (plg. Mt 18, 10) ligi mirties (plg. Lk 16, 22) jie þmones saugo (plg. Ps 34, 8; 91, 10-13) ir juos uþtaria (plg. Job 33, 23-24; Zch 1, 12; Tob 12, 12). „Ðalia kiekvieno tikinèiojo bûna angelas globëjas ir ganytojas, vedantis já per gyvenimà“, sako ðv. Bazilijus Didysis († 379). Dar þemëje gyvendamas, krikðèionis tikëjimu dalyvauja palaimingoje su Dievu susivienijusiø angelø ir þmoniø bendruomenëje.

Taigi angelai visa savo bûtimi yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai. Nes jie vykdo „ásakymà, paklusnûs Jo tartam þodþiui“ (Ps 103, 20). Jie yra geri pavyzdþiai ir mums – neðti Kristaus paliktàjà Geràjà Naujienà, dalintis savo tikëjimo dþiaugsmu, saugoti ir globoti ðalia esanèius savo ðeimos narius, draugus, bièiulius. Bûkite pasveikinti su Kristaus gimimo iðkilme.

Kunigas Petras Gucevièius

VAIKAI IR JAUNIMAS / 3

Dienos centras „Vaikai - Vaikams“: pagalba sunkumus iðgyvenantiems vaikams nuo 7 iki 12 metø ir jø tëvams.

Matulaièio Respublika

Ðventiðkomis nuotaikomis gyvenanti „Vaikai – Vaikams“ ðeima

Kalëdos „Vaikai – vaikams“ ðeimose

Dar nuo senø laikø per Kalëdas didelis dëmesys buvo skiriamas palinkëjimams, graþiam

bendravimui, draugystei, tikint, kad tai kas bus pasakyta, iðsipildys ateinanèiais metais. “Vaikai –

vaikams” dienos centre per ðventiná laikotarpá jauèiamës panaðiai… Koks tai laikas? Daþniausiai

gausus skirtingø patirèiø, vaikø juoko, skambiø þodþiø, netylanèios kalëdinës muzikos bei geros

nuotaikos. Kuo ðis laikas ypatingas mûsø vaikø ðeimoms dalinasi dienos centro vaikø mamos:

Ana, Natalija, Rasa, Erika ir Lucija.

Kà jums reiðkia ðvæsti ðventes kartu su ðeima?... tai turi didelæ reikðmæ. Per Kalëdas visi susirenkame, þiûrime

dovanas ryte......tai ramaus pabuvimo metas, kai nereikia á darbus ir mokyklas

eiti. Pasëdëjimas kartu. Laikas, kai kalbame apie Kalëdø burtus......tai reiðkia kartu pabendrauti, pasidþiaugti, kas buvo per

praëjusius metus...

Ar turite kokià tradicijà, kurios laikotës kiekvienais metais per Kalëdas?

...puoðiame bendrai visa ðeima Kalëdø eglæ... ...prieð Kalëdas visi kartu tvarkomës visas namø kerteles. Kiekvienais metais prie Kûèiø stalo kalbame

apie tai, kaip anksèiau moèiutës ðeimoje bûdavo ðvenèiamos Kalëdos. Kûèiø vakarà prie stalo sukalbame poterius ir tada ragaujame valgius. Po vakarienës paprastai paliekame maisto „dûðelëms“, kad jos galëtø pasistiprinti...

...susirenkame visi prie bendro stalo...

Ko norëtumëte palinkëti sau ir savo vaikui/-ams kitiems metams? ...iðminties, kantrybës, pakantumo ir meilës kitiems...

...gerø mokslø, daugiau stebuklø ir maþø svajoniø iðsipildymo......sveikatos, daug ðypsenø, laimës, turiningø metø...

Dar sakoma, kad ðventës – tai ne tik iðoriniai papuoðalai, taèiau ir jausmas

ðirdyje... Todël linkime Jums bûti atlaidiems ir draugiðkiems tam, kad

pajustumëte ðventinæ dvasià. Bûkite pilni svajoniø, paliesti ramybës

bei tikëkite stebuklais.

4 / VAIKAI IR JAUNIMAS

„Tramplinas“ ir „Tranzitas“: pagalba sunkumus iðgyvenantiems 13-18 metø vaikinams ir merginoms bei jø ðeimoms.

Laikas bëga nenumaldomai greitai ir......mes turime gal ir ne naujienø, taèiau dþiugiø momentø tiesiai ið „Tranzito“ fronto. Ðá kartà laikraðèio

puslapyje nusprendë pasisakyti ir Jums paraðyti mûsø savanoris Valentino. Dalinamës...

...Sveiki, esu Valentino ið Italijos. Að socialinis darbuotojas, po dviejø metø studijø ir darbo Lenkijoje nusprendæs ieðkoti projekto, kurio pagalba galëèiau ágyti naujø þiniø apie socialines paslaugas bei pasidalinti turima patirtimi. Turbût turëèiau padëkoti Europos Sàjungos jaunimo programø iniciatyvoms, nes jø pagalba man pavyko surasti Pal. J. Matulaièio socialiná centrà. Balandþio mënesio pabaigoje siunèiau paraiðkà dël galimybës dalyvauti projekte ir geguþës mënesá patvirtino mano savanorystæ. Ði þinia privertë mane pasijausti laimingu, nes að norëjau bûti átrauktas á projektà darbui su jaunais þmonëmis deðimties mënesiø laikotarpiui. Dar rugsëjá atvykus á Vilniø ir ásibëgëjus darbams su jaunimu að supratau, jog tai buvo tikrai labai geras pasirinkimas.

„Tranzito“ grupë yra skirta jaunuoliams nuo 11 iki 14 metø. Grupës popietë yra struktûruota taip, jog mes pietaujame, mokomës, kartu organizuojame laisvalaiká. Laikas, praleidþiamas kartu su grupës jaunimu, yra galimybë mums kartu augti. Mes pietaujame visai kaip ðeima. Sëdime kartu prie stalo, spontaniðkai dalinamës mums svarbiais dienos ávykiais, jauèiamës laisvi kalbëdami apie maþus, taèiau reikðmingus dalykus.

Mokymosi laikas yra svarbus, nes be þinojimo nelabai galime eiti á prieká. Pastebëjau, kad daugelis jaunuoliø yra labai gabûs, laisvai kalba anglø, rusø, lenkø kalbomis, taèiau svarbu paskatinti juos atsiskleisti. Paskutinë dienos dalis skiriama þaidimams bei kûrybinëms veikloms. Ðis laikas leidþia jaunuoliams mokytis laikytis taisykliø bei gerbti kitus. Mano manymu, kûrybiniø uþsiëmimø ávairovë padeda jiems lengviau iðreikðti save.

Grupës komanda yra tarptautinë. Vienas ið darbuotojø yra prancûzas, vienas ið keturiø savanoriø – italas. Tai puiki galimybë, leidþianti vaikams kasdien susidurti su skirtingomis kultûromis.

Projektas auga kartu su teikiamomis paslaugomis jaunimui. Ði grupë yra trûkstama grandis tarp kitø dviejø jaunimui skirtø projektø. „Tranzito“ grupë yra alternatyva iðlaikyti tæstinumà vaikams, ateinantiems ið projekto „Vaikai – vaikams“, kartu ir tiems, kurie dar per jauni, kad dalyvautø „Tramplino“ projekto veiklose.

–

Valentino, Tranzito grupës savanoris

Pamàstymai apie meilæNuo ðiø metø rudens Kamilë lankosi atviroje erdvëje „Sofkë“. Papraðëme jos pasidalinti savo pomëgiu raðyti.

Pristatome trumpà interviu su Kamile ir jos mintis apie meilæ.- Kaip prisistatytum þmogui, kuris tavæs visiðkai nepaþásta?Pirmiausiai bandyèiau pateikti save ið gerosios pusës ir bûèiau maloni tam, kad þmogus galëtø nesivarþydamas

bendrauti. Nekalbëèiau vien apie save, leisèiau jam pasireikðti, leisèiau jam daugiau papasakoti apie savo pomëgius ir patá save. Negalima stengtis sugëdinti þmogaus arba rodyti virðenybës kompanijoje, nes tada þmogus gali ásiþeisti. Ir ðiaip bandyèiau sukurti jam jaukià bendravimo aplinkà.

- Kaip nusprendei raðyti straipsná meilës tema? Gavau keletà temø ir tiesiog ði pasirodë man priimtiniausia, apie meilæ galima kalbëti daug, o að tai mëgstu daryti,

raðymas ir kûryba man prie ðirdies.- Ko norëtum palinkëti savo bendraamþiams? Savo bendraamþiams palinkëèiau siekti savo tikslø, daug svajoti, visuomet turëti savo nuomonæ ir, be abejonës, paþinti

save! :)„Meilë kantri, meilë maloninga, ji nepavydi; meilë nesididþiuoja ir neiðpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieðko

savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamirðta, kas buvo bloga, nesidþiaugia neteisybe, su dþiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir viskà iðtveria... Meilë niekada nesibaigia...“ Prieð 2000 m. toká meilës apibûdinimà pateikë apaðtalas Ðv. Paulius. Ið tikrøjø, mano manymu, kiekvienas meilæ supranta savaip. Gali jausti meilæ antrai pusei, ðeimai, draugams, augintiniams, darbui, tëvynei. Ðis jausmas dvipusis mes mylime ir kartu esame mylimi. Daþniausiai mylëti nemoka tie þmonës, kuriø paèiø niekas nëra mylëjæs. Meilë tai lyg cheminë reakcija kûne, kurià patiri sutikæs tavæs vertà þmogø. Daþnai jauni þmonës ir paaugliai negali atskirti meilës nuo simpatijos. Tai juos glumina ir verèia susimastyti. Skausmingiausiai jautiesi sulaukæs meilës be atsako. Meilë suteikia þmogaus gyvenimui prasmæ. Ásimylëjæs þmogus jauèiasi lyg ant sparnø, jauèia drugelius plazdenanèius pilve ir dþiaugsmà, atradus antrà pusæ. Visos þmogaus mintys sukasi tik apie jà ar já, atsiranda jausmas, jog be to þmogaus gyvenimas bûtø beprasmis. Meilë tai viskas. Tai ðviesa gyvenime.

Kamilë, „Sofkës“ lankytoja

––

– –

Matulaièio Respublika

ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS / 5

Pakviesti neðti ðviesà?Niekas uþdegto þiburio nededa á slëptuvæ ar po indu, bet stato já á þibintuvà, kad áeinantys matytø ðviesà“

(Lk 11, 33).

Su vaikais áeiname á kambará, kuriame visiðkai tamsu. Maldos vietoje, ant suolelio, Jëzaus ikona, prie jos didelë balta þvakë. Apaèioje, ant þemës, iðdëliotos popierinës ðirdelës su uþraðytais kiekvieno ið mûsø vardais. Ðalia kiekvienos ðirdelës padëta ir maþa þvakelë. Uþdegama didþioji þvakë ir kambaryje pasidaro ðviesiau. Maþas ðviesos ðaltinis nuramina maþiausiuosius. Auklëtoja pasako, kad Vieðpats yra mûsø ðviesa, ir kad Jis nori ásikurti mûsø ðirdelëse. Vienas vaikas pastebi, kaip stipriai plevena þvakës liepsna. „Taip, Vieðpats nekantrauja, Jis nori patekti á jûsø ðirdis“, – pasinaudodama situacija pasako auklëtoja. Tada kiekvienas vaikas nuo didþiosios þvakës uþsidega savo maþàjà þvakelæ, tarsi duodamas sutikimà Vieðpaèiui ásikurti jo ðirdelëje. Kambaryje tampa dar ðviesiau. „Auklëtoja, bet dabar didþiosios þvakës liepsna rami, o maþø þvakuèiø liepsnelës neramios“, – vël pastebi vaikai. Tai buvo puiki proga pasakyti, kad Vieðpats ramus, nes atrado ðirdis, kurios Já ásileido, bet mûsø ðirdelës pasidarë neramios, nes Vieðpats uþdegë jas troðkimu, kad mes norëtume kitiems kalbëti apie Já.

Ir ið tiesø Vieðpats uþdegë mûsø ðirdis ir davë troðkimà kitiems tà ðviesà skleisti. Tad nuo maþiausio, kuriam vos dveji, iki didþiausio, kuriam net ðeðeri, iðdrásome iðeiti á gatves. Stipriai spausdami þibintø rankenëles savo maþose rankutëse þingsniavome link Pal. J. Matulaièio baþnyèios. Nebuvo lengva, taèiau pakeliui sulaukëme padràsinimø, daug palaikanèiø þvilgsniø ir ðypsenø. O giedodami giesmes galëjome dar labiau skleisti Jo ðviesà.

Pavargæ, bet laimingi pasiekëme tikslà. Buvo gera drauge ðvæsti Ðv. Miðias ir dëkoti uþ visas gautas malones. Kad nueitume ðá kelià, mums reikëjo dràsos. Ir po kun. Mozës pamokslo supratome, ið kur jos gavome. Kunigas

sakë, kad pasitikime tada, kai mylime. Vadinasi, Jis á mûsø ðirdis atneða ne tik ðviesà, bet ir meilæ. Ir, þinoma, kvietimà ðiomis malonëmis dalintis. Labai daþnai gautas dovanas pasiliekame sau, taèiau su ðia dovana negalime to daryti. Negalime pasilikti Jo ðviesos tik sau, negalime jos pakiðti po lova ar uþdengti indu. Mes turime jà laikyti taip, kad ir kiti matytø, kad ir kiti galëtø prie jos prisiliesti.

Tà vakarà uþbaigëme Ðvenèiausiojo Sakramento Adoracija. Kai pasidaliname Jo ðviesa, turime vël ir vël gráþti prie ðviesos ðaltinio. Ir nebijokime dalintis – net jei viskà atiduosime, niekada neliksime tuðèiomis rankomis ir ðirdimis, nes Jis pripildo. Jis atëjo, kad turëtume gyvenimà, kad apsèiai jo turëtume.

Edita, darþelio auklëtoja

Vaikø dienos centras „Bièiuliai“: ikimokyklinio amþiaus vaikø prieþiûra.

Matulaièio Respublika

6/ ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS

Ðeimos pagalbos centras - ávairiapusë pagalba ðeimoms.

Matulaièio Respublika

Violeta, socialinë darbuotoja

Apie dovanasDaugelis sutiks: Kalëdos – tai vienas dþiugiausiø metø ávykiø. Na o laikas iki jø?

Daþnam suaugusiajam prieðkalëdinis laikotarpis bûna nelengvas. Kaip tyèia, tuo metu susikaupia daug nepabaigtø darbø, organizuojama daug renginiø ir ðvenèiø, kuriose svarbu dalyvauti, o kai pradedi galvoti apie dovanas, ðventiná stalà – apsisuka galva. Ir tuomet norisi kartoti Karlsono þodþius: „

kai jie mato aplink lakstanèius susirûpinusius suaugusiuosius

Ramybës, tiktai ramybës!“ O kà kalbëti apie vaikus,

? Jie taip pat pradeda chaotiðkai lakstyti ir laukti dovanø. Vis dienos centre iðgirstu, kad vienas vaikas ðiemet Kalëdoms norëtø nuotoliniu bûdu valdomo automobilio, kitas – lieèkës, o dar kitas – naujo kompo ir t. t. Iðties daþnam vaikui trûksta vienos tikros dovanos – tai tëvø, globëjø dëmesio, ðilumos ir nuoðirdumo. Turbût vaikui nelengva bûtø ateiti ir pasakyti: „Mama, tëti, moèiute, man trûksta jûsø dëmesio, skirkite jo man daugiau“? Manau, kad suaugusiøjø laikas, nuoðirdus dëmesys suteiktø vaikams saugumo, savo vertës ir bendrystës su ðeima pajautimo, o juk tokie dalykai skatina vienytis ir kurti.

Ðiemet sau, maþiems ir dideliems norëjau priminti, kad Kalëdos – tai ne tik dovanos, besaikis pirkimas, kalëdiniai vakarëliai, bet ir buvimas su savo artimaisiais. Neskubëkite ir dovanokite laikà bei nuoðirdø dëmesá!

Kristina, psichologë

þvilgtelësime á savo asmeniná ðeðëlá... Kaip ðeðëlis gali reikðtis Ðeðëlio sàvokà ávedë analitinës þmogaus gyvenime, jei jis yra visiðkai

Kartais susimàstau apie tai, psichologijos tëvas C. G. Jungas. Pasak nuslopinamas ir nepripaþástamas. kokià reikðmæ turi þodþiai „priimti ir jo, ðeðëlis yra tamsioji psichikos pusë, Gráþkime prie minëto pavyzdþio. Gali mylëti save toká, koks esi“, „priimti ir kurià þmogus atmeta, nuneigia, bûti, kad kas kartà susidûrus su kitø mylëti kitus“. Kiek leidþiame sau nepripaþásta. Tai yra tai, „kuo niekada þmoniø jausmingumu kils noras tai pamatyti ir priimti savo netobulumà, nenoriu/nenorëèiau bûti“ arba tai, kas nuvertinti arba suþadins susiþavëjimà ir kartais neapgalvotus pasirinkimus, „nesu að“. Taip pat ðeðëlis pasireiðkia, pan. Tai mûsø ðeðëlis beldþiasi ir praðosi elgesá, silpnybes, tiek galime bûti atviri kuomet stipriai susiþavime kokiu nors bûti pamatytas. Kà mums sunku priimti priimti visa tai kitame þmoguje. Kai þmogumi ir sakome: „man neámanoma apie save, perkeliame á kitus þmones. Ir susiduriame su tuo, ko nesinori

bûti tokiu, kaip ðis þmogus“. Ðeðëlis dar kuo stipriau atmetame tam tikras savo pripaþinti savyje, kas gàsdina, norisi

vadinamas „svetimu“, „kitu, kuris savybes ar bruoþus, kurie yra mums sakyti „tai nesu að. . .“, ir net gyvena manyje“, „vidiniu prieðu“ ir t.t. nepatrauklûs, tuo stipriau jie reiðkiasi nesusimàstome, kad tai gali bûti Ði mums „nepaþini“ dalis susiformuoja pasàmonëje arba kuo labiau siekiame duotybë, stiprinanti asmeniná augimà. dar vaikystëje dël tuo metu vyraujanèiø ðviesos, tuo smarkiau turime kovoti su Motyvà, kuriame atsispindi normø, reikalavimø, taisykliø, kuriø tamsa. Pasak Jungo, þmogaus lengvabûdiðkas atmetimas, atrodytø, vaikas privalo laikytis. Taigi tai, kas pasàmonë nelinkusi leisti þmogui nereikalingø asmeniui dalykø, randame nepriimtina, neatitinka normø ðeimoje, nukrypti á vienpusiðkumà, ji atstovauja lietuviø liaudies pasakoje apie tai, kaip visuomenëje ar kul tûroje , yra visybiðkumo sieká. þmogus pardavë savo ðeðëlá velniui, uþ nus lopinama pasàmonëje . Tad Jei leidþiame sau pamatyti ir kà buvo apdovanotas didþiausiais nenuostabu, kad kiekvienam ið mûsø priimti nepatrauklias, neiðvystytas turtais, taèiau su juo niekas nenorëjo yra baisu susitikti su savo ðeðëliu, nes jis mûsø asmenybës puses, atsiranda bendrauti, nes visi suprato, kad anas atrodo tamsus, atstumiantis, atgrasus. galimybë iðlaisvinti psichinæ energijà, sielà pardavæs. Þmogaus ðeðëlis ðioje Juk dauguma ið mûsø nori bûti ir kurià naudojome tam, kad paslëptume pasakoje vaidina itin svarbià rolæ. atrodyti geri, malonûs sau bei kitiems. savo ðeðëlá nuo savæs ir nuo kitø. Kol Atrodo, kad praradæs já þmogus netenka Taèiau ar visuomet ðeðëlis yra tik tai, kas tolinamës nuo savo ðeðëliniø aspektø ir kaþko esminio ir nesvarbu, kad mainais bloga? Pavyzdþiui, jei ðeimoje nebuvo bëgame nuo jø, esame priklausomi ir uþ tai buvo apdovanotas þemiðkomis priimta atvirai reikðti emocijas, valdomi pasàmonës turiniø, kadangi gërybëmis. Vëliau pasakoje kalbama apsikabinti, natûralu, kad vaikui augant viskas skendi prieblandoje. Priartëjus apie tai, kaip þmogus per didþiulius su s i fo rmuo ja suvok imas , kad prie nepaþiniø savo pusiø, galime atrasti vargus atgauna savo ðeðëlá, kartu dalijimasis su kitais þmonëmis savo neatskleisto potencialo, gyvybës, atgaudamas sielos ramybæ. Matyt, ne i ðgyvenimais nëra pr i imt inas . judesio, spontaniðkumo. O kai einame á ðiaip sau pasakose kartojasi panaðus Individualaus þmogaus ðeðëlio turiniai ryðá (su savimi) su meile, „blogis“ motyvas, kuriuo mûsø protëviai mus nebûtinai yra blogi, tiesiog aplinkoje keièiasi“. mokë atsargiai ir pagarbiai elgtis su tuo, kurioje jis ar ji augo tai buvo vertinama kas ið prigimties mums duota. Taèiau ðá kaip blogis. kartà neanalizuosime pasakos, bet

Tai, kas nesu að...

ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS / 7

Ilgesys... arba Ateik

Pastaruoju metu tenka aplink save matyti daug didesniø ar maþesniø duobiø. Kartais tik pamatyti, kartais á jas álipti viena koja kartu su ateinanèiais þmonëmis, pabûti truputá ir mëginti iðlipti, kitais kartais – nuleisti virvæ, ðakà, ðluotkotá ir bandyti tokiu bûdu ið jos iðtraukti tà, kuris ten dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø atsidûrë.

Nelengvos tos duobës. Nelengva galvoti, kad norisi bûti ne èia, norisi bûti kaþkur aukðèiau ir tik ið ten þvelgti, kokius gylius slepia gyvenimai. Nelengva, kai á galvà keistu bûdu álenda tûbelë, cilindras, dël kurio þmogus ima á daug dalykø þiûrëti vienpusiðkai. Jei jau kaþkur tamsa, tai ji ir visa kita uþtamsina, jei kaþkada padarai klaidà, tai nëra galimybiø sau atleisti, tai visam gyvenimui lieki negeras, neðvarus, juodas.

„Asta, patikëk, að esu labai blogas þmogus, tik tau taip neatrodo, bet tikrai...“, „að kaþkaip neteisingai ir kvailai visà gyvenimà gyvenau“, „að esu durnas, net daktarai taip sakë“, „að esu netinkama“, – neretai girdþiu tokias „iðpaþintis“. Ir gaila, ir pikta. Atlikote iðsamø tyrimà? Þinote, pagal kokius kriterijus matuojame gerus ir blogus? Turite savo nuomonæ ar tik klausotës, kà sako kiti, girdite, kas ir kuo kaltina ir viskà perimat? Þinoma, galima ir tokia reakcija. Bet paprastai daugelyje tø jûsø veiksmø matau gërá: matau norà padëti, norà keistis, tvarkyti tai, kas sujaukta. Ar jums naudinga laikyti save blogais, durnais? Ar tai skatina judëti á prieká? Ðitai primena vieno Aukðtaitijos miestelio, á kurá daþnai nuvykstu, istorijà: vaikø globos namø vaikai, net ir persikëlæ á naujas patalpas, savo namus vis dar vadina „gudrutynu“, o save – „gudruèiais“. Þiûriu á tuos graþius, þaismingus vaikus ir galvoju – jei ðimtà kartø kartosit, kad esat „gudruèiai“, tai gali bûti, kad tokiais vienàkart ið tikrøjø pasidarysit. Ar tai skatina judëti á prieká?

Vaikðèiodama su þmonëmis po jø gyvenimus vis susiduriu su tokiu reiðkiniu, kurá ðiandien vadinu ðviesos ilgesiu. Kai paklausi, ko norisi, daþniausiai iðgirsti, kad poreikiai labai paprasti – jausti ramybæ, pristabdyti inirtingais ratais besisukantá chaosà, tikëti, kad situacija gali pagerëti, kad kaþkur ten galima viltis. Yra tokia graþi giesmë, kurios þodþiai gydo, jei leidþiam jiems tà daryti – „Ateini tada, kai aplink viena tamsa, nuðvieti tu sielà savo ðviesa“... Ádomiausia, kad kai labai nori ir tiki, paprastai kaþkas ir ateina. Ar Dievas, ar laiku kelyje pasitaikæs medis, kurá galima apkabinti, perimti gabaliukà stiprumo, ar knyga, kurià skaitant ima ir atsiranda kokia gudri mintis, ar sielà glostanti muzika, ar lauþas, ðalia kurio sëdint pasaulis kur kas jaukesnis atrodo, ar þmogus, pasiûlantis arbatos, iðgirstantis, padedantis nusiðypsoti, parodantis ðalia esantá kità takà, kuris galbût ne toks akmenuotas, su maþiau duobiø, kurio tamsa gali bûti ne tik slegianti, bet ir guodþianti, sauganti, leidþianti iðsimiegoti, ágyti jëgø prieð visus tuos graþius dalykus, kurie laukia ateityje.

Þmonës dar labai nori degti ar bûti uþdegti esanèiøjø ðalia. Nori eiti, daryti, bûti reikalingi. Ieðkoti gerø idëjø, kuriomis galëtø pasidalinti, pritaikyti. Nori jausti, kad gyvena. Ir kad galbût gyvena prasmingai.

O þmoniø nepakeliama vienatve, o chaose, o bedugne, o duobe, ateik – ðiandien mes galim priimti tave á vienà bendrà tamsà. Galim sustabdyti, pa(si)sveikinti, priglausti, pagailëti, suteikti galimybæ pailsëti. Ir tada paleisti á gyvenimà – kad apsigydþiusi transformuotumeisi á ðviesà ir galëtumei bûti ramsèiu kitiems, kuriems ðiuo metu to labiausiai reikia, kuriems trûksta vilties, tikëjimo, meilës, priëmimo. Kurie stokoja ðilumos, jaukumo, gamtos, atvirumo santykyje... Jei nori, ateik. Tikiu, kad kartu iðbûsim.

Asta, psichologë

Matulaièio Respublika

„Atvira bendruomenë“: integracinë socialinë pagalba þmonëms su proto ir kompleksine negalia bei jø ðeimoms.

8 / ATVIRA BENDRUOMENË Matulaièio Respublika

Ðv. Kalëdø belaukiant...

Kur Ðv.Kalëdos? Kaþkur jos uþtruko. Ir vël laukiam jø visi. Sukvieèiu visus – didelius ir maþus savo vaikuèius. O kai atvaþiuos visi, reikës dar palaukti, kol suþibs Betliejaus þvaigþdutë danguje. Tada visus sukviesiu prie stalo, sukalbësme Kalëdinæ maldelæ ir lauðim baltà plotkelæ linkëdami vieni kitiems paties svarbiausio – Dievo palaimos, dþiaugsmo, laimës, santarvës, ramybës ir kam ko labiausiai reikia. O kà tuo metu Kalëdø senelis veikia, kai visiems jo taip reikia?

Skamba Kalëdø varpai!!! Dþiaugsmingø, laimingø Ðv. Kalëdø!

Andriaus, „Atvira bendruomenë“ lankytojo moèiutë Bronë

labai maþai ðiø dalykø. Tà galëjau ðiaip gailëjosi jo. Tiesa, buvo ir Ingos pasakojimas pamatyti ið to, kokià draugystæ turëjo tokiø þmoniø, kuriems buvo labai ðeimininkas su Hachiko. Norëèiau ádomi Hachiko istorija, todël apie draugystæturëti panaðià draugystæ kaip filme. nusprendë iðspausdinti jo istorijà Esu daug kartø þiûrëjusi já, taèiau laikraðtyje, kurià vëliau perskaitë

Artëja Ðv. K kiekvienà kartà vis tiek ádomu þiûrëti. daugybë ðalies þmoniø. Taigi apie kuomet namuose suþiba þalioji Kaip sakoma, ant kvailio nepasirenku, Hachiko suþinojo visa ðalis. Po ávairiomis spalvø girliandomis ir renkuosi filmus rimtai. ðeimininko mirties Hachiko kas blizganèiais þaisliukais papuoðta Taigi apie filmà... dienà laukë ðeimininko stotyje eglë, o galvoje dûzgia ðimtai idëjø Filmas buvo apie ðuná ir apie deðimt metø, kol paseno ir apie tai, kà galëtume padovanoti ðeimininkà. Ðuniukas atkeliavo ið mirë. Po jo mirties þmonës savo ðeimos nariams bei draugams. Kinijos. Vienas vyras pamatë maþà prisiminë ðunelá, pastatë jam Toká jaukø metà norisi aplankyti ðunelá ir parsineðë já namo. Atsineðæs paminklà ið bronzos tame mieste, visus, kuriuos sunku pamatyti metø namo, sulaukë prieðiðkos ðeimos nariø kuriame jis gyveno ir laukë bëgyje ir linkëti geriausiø linkëjimø reakcijos. Jo þmonai ið pradþiø ðeimininko. visiems, esantiems aplinkui. Ðia nepatiko tas ðunelis. Vis dëlto, po Kai tik pagalvoju apie filmà, proga norisi pasakyti, kà nors visokiø bandymø já kam nors atiduoti pr is imenu ðuns ið t ikimybæ nepaprasto, kad linkëjimas ið tiesø ðunelis pasiliko ðeimininko namuose. ðeimininkui. Man tai labai patiko. ásimintø kiekvienam ir metui atëjus Hachiko kas dienà lydëdavo Að ir norëèiau bûti panaði, kaip jis, iðsipildytø... ðeimininkà á stotá, kai ðis vaþiuodavo á reiktø mokytis ið Hachiko. Dar

Ðvenèiø proga neágaliøjø darbà, o vëliau laukdavo stotyje jo man labai patiko, kad ðuo buvo darbinio uþimtumo centro lankytoja pargráþtant. Taèiau vienà dienà staiga draugiðkas. Þaviuosi Hachiko Inga turi ðá tà papasakoti bei kaþkas nutiko – ðeimininkas savybëmis – draugiðkumu, palinkëti, taigi su dþiaugsmu bedëstydamas paskaità universitete iðtikimybe, sumanumu. Tad ir suteikiame jai þodá: pasijuto blogai, nukrito ir mirë. Man kitiems þmonëms að palinkëèiau,

„Norëèiau su jumis pasidalinti buvo ádomu tai, jog ðunelis nujautë kad bûtø iðtikimi vieni kitiems, viena istorija, kuri man yra ástrigusi. savo ðirdimi ðeimininko mirtá, todël sumanûs, draugiðki, nemeluotø, Apie ðià istorijà yra sukurta keletas visaip trukdë jam eiti tàdien á darbà. Po bet sakytø tiesà“. filmø. Vienas ið filmø vadinasi Inga, „Atviros ðeimininko mirties ðunelis labai „Hachiko. Ðuns istorija“. Tai ne ðiaip bendruomenës“ lankytojaliûdëjo – jo ilgëjosi, eidavo kiekvienà filmas – tai filmas apie iðtikimybæ ir dienà á stotá ir laukë, laukë, laukë… draugystæ, kuri gali tæstis visà Visi aplinkiniai matë tai ir stëbëjosi. gyvenimà. Dël to ir pasirinkau bûtent Atsirasdavo gerø þmoniø, kurie ðià istorijà. Þmonëse, pastebëjau, yra pamaitindavo ðunelá, kiti praeiviai

alëdø metas,

Kalëdos PrancûzijojeÐiais metais socialiniame centre ásikûrusios neágaliøjø darbinio uþimtumo grupës „Atvira Bendruomenë”

praturtëjo dviem savanorëmis ið Prancûzijos, kurios sutiko papasakoti apie tai, kà joms reiðkia Ðv. Kalëdos ir kaip jos ðvenèiamos Prancûzijoje. Tikimës, kad ðis pasidalinimas padës labiau paþinti kità kultûrà, pajusti, kuo per Ðv. Kalëdø laikotarpá gyvena Prancûzija.

Tradiciðkai nuo gruodþio 1 dienos prancûzai pradeda puoðti savo namø vidø ir iðoræ kalëdinëmis dekoracijomis. Advento vainikus galime pamatyti pakabintus ant lauko namø durø, o eglutë á namus atkeliauja Ðv. Mikalojaus dienà, kuri ðvenèiama gruodþio 6-àjà, ir pasilieka juose iki sausio mënesio. Jau nuo pirmojo gruodþio savaitgalio Prancûzijos gatvës pasipuoðia ðvieèianèiomis dekoracijomis, jose ima ðurmuliuoti kalëdinës mugës. Mugëse galima ásigyti ávairiausiø rankdarbiø, paskanauti keptø kaðtonø, pasimëgauti karðtu vynu ir pasidþiaugti vykstanèiais renginiais bei pasiklausyti muzikos. Ðtai, kaip apie Ðv. Kalëdas pasakoja savanorë Anais:

„Kas dvejus metus mûsø kaimelio gyventojai pasipuoðia kaimà savo paèiø sukurtomis dekoracijomis. Atëjus vakarui ir joms suþibus pasijauèia Kalëdinë paslaptis. Vakarais daugelis ðeimø iðeina pasivaikðèioti. Daugiausia þmoniø susirenka savaitgaliais, tuomet jie gali pasiklausyti nemokamø koncertø ir vaikams sekamø pasakø, iðgerti ðiltø gërimø (karðto vyno, kakavos, kavos), taip pat suvalgyti naminiø saldþiø ir sûriø blynø.

Taèiau tradicijø nëra laikomasi paraidþiui. Pavyzdþiui, þmonës ima puoðti savo namus tuomet, kai uþsimano, ar tuomet, kai tik gali. Panaðiai yra ir su tradiciniais kalëdiniais patiekalais: austrës, jûros gërybës, anèiø kepenø paðtetas, kalakutas su kaðtonais, kalëdinis pyragas, ðampanas, vynas ir, be abejo, sûris. Ðiuos tradicinius patiekalus tradiciðkai valgome gruodþio 24 dienos vakare ir per kalëdinius pietus, taèiau visada esame laisvi valgyti tai, kà norime. Daugeliui prancûzø labai svarbu pradëti ðventiná valgá aperityvu, o vëliau seka uþkandis, pagrindinis patiekalas ir ávairiø sûriø padëklas, po kurio dar valgomas desertas.

Ðv. Kalëdos nebûtø prancûziðkomis Kalëdomis be apsikeitimø dovanomis ir ávairiø rûðiø ðokoladais. Ðis dovanø apsikeitimas tradiciðkai vyksta Ðv. Kalëdø dienà (24 dienos vidurnaktá arba 25 dienos ankstø rytà).

Kalëdoms bûdinga ne tik dovanø dovanojimas ar ðventiniai valgiai. Labai svarbu, kad gruodþio 25 tampa ðeimos susitikimo diena. Ðios dienos ypatingai laukia vaikai, skaièiuodami dienas ðokoladiniais saldainiais, kurie slepiasi po kiekviena adventinio kalendoriaus diena. Ðtai tokios mûsø ðventës! Su nekantrumu laukiame lietuviðkø Ðv. Kalëdø!

Kalëdinës dekoracijos kaime

ATVIRA BENDRUOMENË / 9

SVEÈIAS

Matulaièio Respublika

„Atviros bendruomenës“ savanorës Elisabeth ir Anais

Vaikø peðtynës ðeimoje: kaip jø iðvengti?Ironiðka, taèiau kai kalbame apie vaikus ðeimoje, pirma visiems daþniausiai kylanti mintis tai – vaikø

peðtynës. Naujausiø tyrimø duomenimis jaunesni, nei penkeriø metø amþiaus, vaikai ðeimoje pykstasi kas 10 minuèiø. Nenuostabu, kodël tëvams atrodo, kad peðtynës namuose niekada nesiliauja. Tad kyla klausimas, kaip pragariðkà peðtyniø triukðmà pakeisti á idiliðkà ramybæ namuose?

Vaikø ðeimoje santykiai yra ypatingi, nes jie yra labai glaudûs ir emociðkai ákrauti, galintys ðeimos gyvenimà paversti á tikrø tikriausià dramà. Tai yra pirmieji vaikø santykiai su kitais þmonëmis ir jie neiðvengiamai formuoja savæs bei socialiniø santykiø paþinimà ir supratimà. Konfliktai savo ruoþtu yra natûrali ir neatsiejama artimø santykiø dalis. Dauguma tëvø vaikams bûdingas peðtynes ávardija kaip pagrindiná auklëjimo aspektà, keliantá jiems daugiausiai rûpesèiø. Norint ið anksto uþkirsti kelià ðioms konfliktinëms situacijoms daþniausiai tiesiog pritrûksta tinkamø þiniø ir ágûdþiø. Geroji þinia yra ta, kad iðmokus juos sëkmingai iðspræsti vaikai ðeimoje ágyja neákainojamø bendravimo, klausymosi, atleidimo, problemø sprendimo pamokø.

Pirmiausia, prisiminkime, kad ðeima, kurioje yra keletas vaikø, yra lyg treniruoèiø salë, kurioje vaikai mokosi konfliktø sprendimo, bendradarbiavimo, sàþiningumo, tolerancijos ir gerumo vienas kito atþvilgiu. Tëvai yra patys svarbiausi mokytojai, padedantys vaikams sutarti vieniems su kitais.

Suprantama, kad nuolat besipeðantys vaikai ir jø keliamas triukðmas ne vienus tëvus gali iðvesti ið pusiausvyros. Vis dëlto ne paslaptis, kad tëvø ásikiðimas teisëjø vaidmenyje ið tiesø gali paaðtrinti situacijà ir sukelti dar didesnius protrûkius. Tad kà vertëtø daryti?

10 / SVEÈIAS Matulaièio Respublika

Kristina, Pal. J. Matulaièio socialinio centro savanorë

Skirkite dëmesá kiekvienam vaikui individualiai. Vaikai, kurie jauèiasi mylimi ir priimami yra linkæ maþiau konfliktuoti tarpusavyje. Tëvai, skiriantys laiko kiekvienam vaikui individualiai, stipriai sumaþina pykèiø kilimo tikimybæ ðeimoje. Tyrimai atskleidþia, kad jeigu tëvai kiekvienam vaikui individualiai skiria bent 15 – 20 minuèiø per dienà, tai lemia retesnius pykèio ir konfliktø priepuolius tarp vaikø. Paþaiskite su kiekvienu vaiku, paskaitykite jam knygà ar paprasèiausiai kartu atlikite buities darbus.

Venkite uþstoti silpnesnæ pusæ. Pasistenkite atsispirti poreikiui tuètuojau iðsiaiðkinti, kas pradëjo peðtynes. Daþniausiai yra labai keblu iðsiaiðkinti, kas ið tiesø yra „kaltininkas“ ir kokia provokacija nulëmë atsakomuosius veiksmus. Tëvai daþnai yra linkæ manyti, kad vyresnis ar stipresnis vaikas pradeda peðtynes ir turëtø bûti nubaustas. Jeigu palaikysite tik vienà pusæ, tai reikð, kad gerokai iðaugs kito vaiko pasipiktinimas bei nusivylimas. Uþuot tuoj pat uþstojæ, jûsø manymu, silpnesniàjà pusæ, kalbëkite tik apie tai, kà matote konkreèiu metu: „matau du besipeðanèius vaikus“ uþuot ásakmiu balsu nurodæ nerimstanèiam vaikui nesikabinëti prie brolio ar sesers. Kartais padeda „atvësimo“ pertraukos paskelbimas, kad abu vaikai galëtø nurimti ir vëliau kalbëtis su tëvais ramesniu tonu. Vis dëlto kai situacija perauga á skausmingà vieno ið vaikø uþgauliojimà ar skriaudimà, tëvø ásikiðimas neabejotinai yra bûtinas. Juk kiekvienas vaikas turi teisæ namuose jaustis saugiai. Kaip ten bebûtø, efektyviausias bûdas iðmokyti vaikus spræsti konfliktus savarankiðkai yra iðmokyti juos socialiniø ágûdþiø, padedanèiø aiðkiai ir suprantamai reikðti savo mintis, jausmus, poreikius bei suprasti kito elgesá – tai yra svarbi sudedamoji emocinio intelekto (EQ) dalis.

Sprendimø rotacija. Vaikai ðeimoje jautriai reaguoja, jeigu brolis ar sesuo daþniau parenka, koks TV kanalas bus þiûrimas ar á koká parkà bus einama þaisti. Rotacinë sistema, kai kiekvieno vaiko pasiûlymas yra priimamas paeiliui, puikiai padeda iðvengti potencialiø konfliktø.

Kartais vaikai peðasi dël noro parodyti savo galià. Augdami mes vis aiðkiau suprantame, kà reiðkia paveikti kito þmogaus veiksmus. Vaikai natûraliai eksperimentuoja, iðbando ribas, norëdami ásitikinti, ar jie gali priversti kitus padaryti tai, ko nori jie. Ðioje situacijoje patariama susodinti vaikus ðalia vienas kito, papraðyti jø iðsakyti viskà, kas ávyko, kà konkreèiai jie padarë ne taip ir kà kità kartà bûtø galima daryti kitaip. Ðis metodas padeda vaikams iðmokti prisiimti atsakomybæ uþ savo veiksmus ir uþkerta kelià kitø kaltinimui.

Venkite lyginti vaikus tarpusavyje. Natûralu, kad tëvai yra linkæ pastebëti, kai vienas ið vaikø ðeimoje yra paslaugesnis ar komunikabilesnis, taèiau, kad ir kaip norëtøsi, vaikø tarpusavio lyginimas anaiptol neskatina norimo elgesio. Palyginimai vaikà verèia jausti pavydà, pyktá bei konfliktus. Uþuot lyginæ vaikus vienus su kitais, pabrëþkite ir puoselëkite kiekvieno vaiko individualumà ir skirtumus. Juk visai nesvarbu, kiek tëvai besistengtø padalinti daiktus ar pramogas á lygias dalis, vaikai visada suras kà nors, kas, jø manymu, buvo padalinta nelygiai. Tai reiðkia, kad kiekvienam vaikui vertëtø skirti tiek dëmesio, kiek jam reikia konkreèiu metu ir vengti pasakymø, tokiø, kaip „að skyriau 10 minuèiø tavo sesei, dabar skirsiu tiek pat laiko tau“ arba „myliu tave tiek pat, kiek ir tavo brolá“. Vaikams ðeimoje svarbu suprasti, kad jø skirtumai yra vertybë ðeimoje, o tëvai su kiekvienu vaiku elgiasi individualiai ir tikisi ið jø skirtingø dalykø. Svarbiausia, kad vaikai suvoktø, jog nei vienas ið broliø ar seserø ðeimoje nëra nei labiau mylimas, nei geresnis. Vaikai jauèiasi specialûs ir vertinami, kai gauna tai, ko reikia konkreèiai jiems konkreèiu metu.

Pasirûpinkite, kad kiekvienas vaikas ðeimoje turëtø pakankamai asmeninës erdvës. Vaikai nebûtinai turi viskuo dalintis, jiems svarbu taip pat turëti nuosavø daiktø. Tuo atveju, kai vaikai dalinasi kambará, rekomenduojama padalinti erdvæ á dvi dalis (pvz., nubrëþiant skiriamàjà linijà ant grindø ar atskiriant kambario dalis baldais).

Kartais vaikai peðasi siekdami dëmesio. Jeigu vaikø nepagiriate uþ gerus darbus ar maþus jø pasiekimus, jie neabejotinai suras bûdø, kaip atkreipti jûsø dëmesá sukeliant kurtinantá triukðmà namuose. Tad nepamirðkite pastebëti ir pagirti kiekvieno vaiko paþangos net ir paprasèiausiose uþduotyse.

Leiskite vaikams iðreikðti savo jausmus. Leiskite vaikams pajusti, kad jûs suprantate jø pyktá ar nusivylimà (pavyzdþiui, „atrodai kaip reikiant ásiutæs! Turbût labai norëtum, kad broliukas þaistø su savo þaislais“). Tada pasiûlykite vaikui nupieðti savo pyktá. Nustebsite, kaip greitai vaiko pyktis iðblës ir problema iðsispræs. Tai lems geresnæ vaikø savijautà ir darnesnius santykius su kitais.

Tik ið paþiûros atrodo, kad broliai ir sesës gyvena tuose pat namuose. Ið tiesø visi vaikai ðeimoje gyvena skirtingose „mikroaplinkose“, kurias nulemia kiekvieno vaiko amþius, þinios, ágûdþiai, temperamentas, tëvø elgesys, santykiai su kitais vaikais ðeimoje. Visa tai taip pat daro átakà vaikø peðtyniø ðeimoje daþnumui. Svarbiausia, matyt, suvokti, kad kiekvieno vaiko situacija ðeimoje yra individuali, todël vertëtø atsiþvelgti á individualius poreikius, padëti vaikams geriau suprasti ir ávardinti patiriamus jausmus bei iðmokti visada ieðkoti iðradingø kompromisø net ir kebliausiose situacijose.

Straipsnis parengtas autorei dalyvaujant Mokymosi visà gyvenimà programos projekte „Psichologinë pagalba mokymosi sutrikimø turintiems vaikams ir jø tëvams“ LLP-LdV-PLM-2013-LT-0959, kurá finansuoja Europos Komisija ir Lietuvos Respublikoje administruoja Ðvietimo mainø paramos fondas.

KULTÛRA / AKTUALIJOS / 11

Filmas „Didis groþis“ („La grande bellezza“, reþisierius Paolo Sorrentino)

Vienà dienà bandþiau paraðyti eilëraðtá ir já pradëjau taip: „Að neðoku, mano kûnas nelankstus, / að – ne medis, ðaknimis besikabinantis á þemæ“. Eilëraðèio nepabaigiau, bet paraðius tas pirmàsias eilutes prisiminiau filmà „Didis groþis“. Pirmà kartà pamaèius iðtraukà ið ðio filmo pamaniau, kad nenoriu eiti á kino teatrà jo þiûrëti, nes susidarë áspûdis, kad jis apie niekà. Tik beþiûrink filmà „Skalvijoje“ su kiekviena akimirka að keièiau savo nuomonæ leisdama ðirdþiai stipriau plakti, o mintims – kilti: ar tikrai þmogui jo ðaknys, jo praeities akimirkos, kurios tampa pagrindu vidiniam augimui, tokios svarbios kaip augalams, kurie be ðaknø dþiûsta ir nyksta? Ar tai filmas apie mirtá, o gal kaip tik – apie atgimimà? O kas tas didis groþis? Japonø turistø fotoaparatø blyksniø nuðviesta Roma? Tarp jos griuvësiø stovinti þirafa? Nuoðirdus bendravimas tarp ilgameèiø draugø? Meilë, nepaisanti nieko? Þmonës elegantiðkais drabuþiais? Bedantë senutë, turinti ryðá su flamingais? Kvieèiu nebijoti savø klausimø, savø ieðkojimø, savø ðaknø. Að, filmo ákvëpta, iki ðiol nerimstu: ðoku savo nerangø ðoká. Kokio groþio ðoká ðoki Tu?

Laura, socialiniø veiklø draugë

Parapijos namø rekonstrukcija, arba kitaip vël STATYBOS parapijoje (2 dalis)

Dienà prieð nukeliant stogo plokðtes virð pirmosios mûsø koplyèios, vaikðtinëjom su bendruomenës pamatø formuotoju kun. Medardu Èeponiu po fiziðkai apgriautà parapijos namø pastatà. Jis fotografavo naujai iðmûrintà lifto ðachtà, statomas laiptines, iðgriautus parapijos salës ðvieslangius, iðardyto stogelio virð koplyèios likusius rëmus, nuimtà parapijos namø stogo dangà... Aprodydamas statybø aikðtelæ, galvojau, kaip turi skaudëti jam, matant, kaip ardomas jo taip puoselëtas ir kurtas parapijos namø pastatas. Taèiau likau labai nustebintas, kai ðis mane auginæs ir atvëræs duris þmoniø iniciatyvoms parapijoje kunigas, pasakë, jog „dabar gal nepatogu parapijos pastoracijai, bet keiskit viskà, kà ámanoma ir kas jau atgyveno savo. Praeis metai ir dþiaugsitës naujomis galimybëmis parapijoje“. Jauèiu, ðio þmogaus viltingas þvilgsnis labai mane palietë. Graþu buvo þiûrëti, kaip asmuo neprisiriða prie to, kas buvo, kuom eilæ metø gyveno, bet ieðko bei priima tai, kur ðiandien Ðventoji Dvasia mus veda. O Ji tikrai veda! Vienas ið neátikëtinø dalykø, kuris atsitiko keliaujant link ðiø statybø, yra tai, kà pavadinom Kryþiaus þenklu: 2010 m. vasarà, kai reikëjo pateikti paraiðkà dël finansavimo, turëjome gauti Vilniaus savivaldybës iðduodamà dokumentà, nusakantá „rëmus“, kuriuose gali vykti parapijos namø rekonstrukcija. Pasirodë, kad parapija nëra pasirengusi savo teritorijos detaliojo plano (tas uþtrunka apie 2 metus, kas reikðtø, jog negalëtume pretenduoti á konkreèios ES programos skirtus pinigus), o be detaliojo plano negalima keisti esamo uþstatymo aukðèio. Praðëme ávairiø Vilniaus architektø pagalbos, arkivyskupijos tarnautojø uþtarimo, ávairiø Vilniaus savivaldybës pareigûnø pagalbos, bet atsakymas buvo vienas, pagal galiojanèias nuostatas nieko negalima padaryti. Paskutinæ ámanomà paraiðkos teikimo dienà, nebeturëdamas vilties, kad pavyks gauti reikiamà dokumentà, be kurio viskas þlunga, su parapijos namø fasado brëþiniais nukeliavau pas Virðuliðkiø mikrorajono

architektæ su mintimi, gal pavyks jà kaip nors ákalbëti iðduoti tà projektavimo sàlygø sàvadà. Atverèiu priekinio fasado brëþiná ir staiga uþ akiø uþkliûna ant parapijos namø uþdëtas kryþius ir prie jo nurodytas aukðtis. Rodau ðá atradimà architektei, o ji sako „tikrai, ðio aukðèio pakanka dar vienam aukðtui“. Neátikëtina, bet po trijø mënesio nevaisingo vaikðtinëjimo ir aklavieèiø, su parapijieèiø malda (novena uþ statybas), viskas iðsisprendë per vienà akimirkà atkreipus þvilgsná á Svarbiausiàjá ir Jo kryþiø.

–

–

Pastatas po rekonstrukcijos Tomas Kurapkaitis, statybø koordinatorius

Matulaièio Respublika

12 / PORTRETAS

patiko vesti grupes, kurti santyká su ðeimomis ðeimø stovyklø metu. Dar þavi tai, kad èia mes galime iðbandyti daug bûdø, kaip bûti santykyje. Tiek darbe su vaikais, tiek su suaugusiais svarbu tai, kad susitinki su þmogumi. Ir suvokiau, kad tik uþsimezgus santykiui ið tiesø gali gyti.

Atrodo, kad santykis tavo gyvenime yra labai svarbus. Bet jei atsitrauktume nuo Matulaièio parapijos konteksto, gal gali pasidalinti, kas tau gyvenime yra svarbiausia? Tikrai labai svarbus, stiprinantis, labai dþiugesio daug duodantis dalykas yra tikëjimas. Taip pat bendruomenë. Didele dalimi tai susijæ su Asumpcion Samarietës bendruomene, kurioje gyvenau. Kitas dalykas, kuris padeda, dþiugina, kuriuo norisi dalintis, yra muzika. Ðeima man taip pat yra svarbi. Neseniai, kai buvau namuose su visais 4 savo sûnënais ir dukterëèiom, man tai buvo ypatingas laikas.

Tai mergina, kuri Matulaièio parapijos Koks tavo laisvalaikis? Daþnas mano laisvalaikis,

bendruomenës dalimi yra 9 metus. Atvykusi ið Birþø ir tik kai norisi pabëgti nuo Vilniaus ir intensyvumo, bûna

pradëjusi studijuoti socialinæ pedagogikà, labai greitai iðvaþiavimas pas sesæ ir jos ðeimà arba pas tëvus. Arba

ásijungë á savanoriø gretas dienos centre “Vaikai – vasaros metu, pavasará susijæs su iðëjimu á gamtà. Taip pat

vaikams”. Po keleriø metø pradëjo oficialiai dirbti filmai. Nemaþa laisvalaikio dalis paprastai susijusi su

Ðeðkinës vaikø dienos centre, vëliau perëjo dirbti á ðeimø kokiu nors veikimu. Dar kelionës. Ir yra tokiø gyvenimo

tarnybà. Skamba rimtai? Taip ir yra. Tai rimtas þmogus, kelioniø, kur net praëjus kuriam laikui iðlieka varomuoju

kurio uþkreèiantis juokas praskaidrintø dienà net varikliu. Dar vairavimas. Kai að esu pavargusi, man

didþiausiam paniurëliui. Susipaþinkime ið arèiau su patinka vairuoti.

Sigita… Kiek þinau, studijuoji podiplominëse supervizijos Papasakok apie savo kelià á Matulaièio

studijose. Kà gauni ið ðiø mokslø? Pradþioje buvau bendruomenæ? Pirmas atëjimas buvo per norà

priversta sustoti ties dalykais, kurie yra man svarbûs, savanoriauti vaikø dienos centre ir per sutiktà þmogø,

jautrûs. Mokausi skirti laiko sau. Dar ágaunu laisvumo kuris degë (Rûta, kuri tuo metu dirbo dienos centre „Vaikai

kalbëti, klausti. Mokslai didina smalsumà, suteikia dràsos – vaikams“). Atsidûriau tinkamoj vietoj, tinkamu laiku, su ieðkoti naujø bûdø kaip bûti santykyje, kaip kalbëti su tinkamais þmonëmis (juokiasi). þmonëmis.

Kaip tau sekësi dirbti su vaikais? Kà ten atradai? Kaip tau bûnasi ðioje bendruomenëje dabar? Èia atradau þmones, kurie, turi idëjà, gyvà tikëjimà. Ir Buvo laikas, kai jauèiau, kad labai daug gaunu, augu, pirmieji savanorystës metai buvo virsmo metai, nes buvau

atrandu, paþástu. Ir atrodë – kaip að èia atsidëkosiu. Ir bijanti, nenorinti rizikuoti. Vëliau keitësi mano buvimas.

tada buvo laikas, kai labai norëjosi duoti. Tiek dëkoti tiems Gavau labai daug dþiaugsmo, dràsos. Atradau tikinèius

þmonëms, su kuriais keliaudama uþaugau, tiek vëliau þmones. Mane labai kabino darbas su vaikais. Galvoju,

norëjosi padëti kitiems atrasti dþiugesá. O dabar yra kad antrais savanorystës metais að ten beveik gyvenau

jausmas, kad labai gera kurti kartu. Gali dirbti kartu, (juokiasi). Atradau savanoriø bendruomenæ, vëliau po

melstis, plaukti baidarëmis ir t.t. Èia yra daug ir draugystës truputá atradau darbuotojø bendruomenæ ir galiausiai

santykio. Svarbi man ðita vieta ir ðie þmonës. Kai pradëjus dirbti atradau platesnæ parapijos bendruomenæ.

pagalvoji, 9 metus esu èia. Kai atsuki laikà, tai visai daug Kaip sekësi pereiti nuo darbo su vaikais prie

patirta: ir priverkta, ir prisijuokta. O að juoktis galiu suaugusiøjø konsultavimo ðeimø tarnyboje? Pradþioje

(juokiasi). buvo nelengva. Gal pusantrø metø buvo jausmas, kad puse

Ir paskutinis klausimas. Kokias asociacijas kelia kojos esu dienos centre ir man labai rûpi, kaip gyvena

þodþiai „ðviesa“, „balta spalva“, „ðiluma“? Pirmas vaikai, savanoriai, komanda. Pereiti á ðeimø tarnybos

vaizdinys tai Adoracija. Man tai laikas, kai galiu dëkoti, flangà buvo nedràsu. Bet vis tik buvo labai gera atrasti,

sustoti su Vieðpaèiu, gera nutildyti mintis. Svarbi man kad tiek vaikai, tiek suaugæ yra tiesiog þmonës, kuriems

malda tyloje. Dar iðkyla þodis vidinë ramybë, mokymasis reikia santykio, bendravimo, buvimo. Po kurio laiko

nekontroliuoti, o dalykus atiduoti. atsirado daug iðlaisvëjimo ir supratimo, jog nemaþai

baimiø, kurios stabdo veikti, yra galvoje. Man Kalbino Kristina, psichologë

Matulaièio Respublika

„Atsidûriau tinkamoj vietoj, tinkamu laiku, su tinkamais þmonëmis...“