www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

2014 m.vasario 6�12 d.

Nr. 5(899)

16 p.

Fotoklubas � ne tik prisiminimuoseSenàjá ,,Nemuno� þurnalà daþnai iliustruodavo fotoklubo nariø darbai.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

2

Pusiauþiemis

Barsukas nesivertë ant kito ðono.Pagal kalendoriø � ðvento Pauliaus atsivertimas.

Skamba baþnyèiø varpaiþenkliai pailgëjusiai dienai.Gurgþda sniegas,praeiviø blyðkûs veidai,prislopæs automobiliø triukðmas �pro ðalá ir pro mane.

Nedràsiai pakeliu akis,iðtiesinu kumpanèià nugarà,sutelkiu þvilgsná �uþ purvu aptaðkytos storos mûro sienos,ankðtam batsiuvio pusrûsy,ant lentynos su nuklypusiais bataisrëkia gëlë, aukðtai iðkëlusi savo þiedàlyg tamsiai raudonà piltuvà.

Neþinia kieno amþinai uþkerëtaAmarilë.

Zita MAÞEIKAITË

Rièardo SAMUILIO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

3Nemuno svetainëEugenija ÞAKIENË

Kaunosimfoninioorkestroðventës irðiokiadieniai

� Gimëte JAV, dirbate ávairiose ðalyse, tarp jøir Rusijoje, jûsø ðeima kilusi ið Armënijos. Kokiaikultûrai Jûs save priskiriate?� Neiðskirèiau jokios. Esu amerikietis, bet ka-

dangi mano tëtis armënas, o mama rusë, ir Armëni-joje, ir Rusijoje jauèiuosi kaip namuose. Beje, mo-këdamas anglø, rusø, truputá prancûzø ir vokieèiøkalbas, patogiau galiu jaustis visur. Man labai pa-tinka Lietuva, susipaþinau ir susidraugavau su ke-letu ðio kraðto muzikø. Kauno simfoniniame or-kestre sutikau malonius þmones, jauèiu jø atsida-vimà, interesà, todël dþiugu, kad kartu dirbame ádo-miuose projektuose. Èia labai palanki aplinka �puiki skambanti salë, labai graþi alëja, kurioje mesvisi gyvename (ðypsosi), nuostabus choras, ben-dradarbiaujantis su orkestru, be to, turite puikø gar-so áraðø reþisieriø.� Esate baigæs Juilliardo muzikos mokyklà kaip

pianistas, o kaip atsirado dirigavimas?� Diriguoti pradëjau netikëtai, spontaniðkai.

1989 m. atvykau gastroliø á buvusià Sovietø Sà-jungà, susipaþinau su puikiais muzikais (beje, tà-kart pirmàsyk pamaèiau ir Lietuvà, grojau su Vil-niaus styginiø kvartetu). Maskvos kamerinio or-kestro meno vadovas A. Korsakovas pakvietë kon-certuoti. Po mûsø bendro pasirodymo jam staigamirus, orkestras pasiûlë man tapti meno vadovu...Pamaniau, kad panaðios galimybës pasitaiko ne-daþnai, tad nusprendþiau pabandyti. To laikotar-pio gyvenimà ásiminiau kaip labai spalvingà ir ádo-mø. Ko gero, buvau pirmasis uþsienietis, tapæs ru-siðko orkestro vadovu, ir pirmuoju, gavusiu Rusi-jos kultûros ministerijos algà... Tuo metu koncer-tavau kaip pianistas, tad �prijungiau� orkestrà priesavo gastroliø. Mes daug vaþinëjome (per metuspo 150 koncertø, vien JAV apie 50), muzikai turë-jo ádomiø vieðnagiø ten, kur iki ðiol nebuvo nuvy-kæ. Deja, atëjus krizei, teko nutraukti ðià veiklà,nes nebegalëjau vienas rûpintis koncertinëmis ke-lionëmis ir kiekvieno artisto gerove... Kita vertus,

manau, kad gráþæs namo, iðsaugojau keletà metøsveikatos mamai (jai dabar yra 95-eri), norëjusiaimatyti mane daþniau. Tuo labai dþiaugiuosi. Tu-riu nuostabià ðeimà, sûnø, mano þmona smuiki-ninkë koncertuoja, rengia áraðus, be to, organizuo-ja festivalá �Sankt Peterburgo rûmai� bei ávairiusmuzikinius vakarus.� Pakalbëkime apie KSO. Koká Jûs já matote,

ko, jûsø manymu, trûksta? Kokie simfoninës muzi-kos projektai praturtintø orkestro istorijà?� Kaip minëjau, dirbti su juo labai ádomu. Ðie-

met, deja, mano laikas suplanuotas minutëmis, bettikiuosi, kad kitàmet galësiu daugiau laiko skirtiorkestrui, ir kartu su vadovu sugalvosime naujø pro-jektø. Ðià geguþæ planuojame koncertà ið R. Moli-nelli, N. Rota�s, A. Piazzolla kûriniø su nuostabiuitalø saksofonininku Federico Mondelci. Esu va-þinëjæs su juo po visà pasaulá � tai nepaprastai ðil-tas þmogus ir puikus atlikëjas. Tikiuosi, jog jis su-þavës Kauno publikà, kaip tai nutikdavo daugely-je ðaliø. Vasarà planuojame naujus áraðus, neno-rëèiau iðduoti paslapties, kà áraðysime � dar màs-tome. Rugpjûtá kvieèiame mano draugà ir kolegàJohnà Fisherá (JAV) diriguoti Paþaislio festivaliobaigiamajam koncertui. Manau, kad dirbti su ðiuovienu autoritetingiausiø pasaulio operos specia-listø yra labai naudinga orkestro ir choro artistams(beje, áraðant �Simonà Boccanegro�, jie visi buvotiesiog já ásimylëjæ).Esu ásteigæs fondà, palaikantá jaunus muzikus.

Vienas jø, pianistas Vadymas Kholodenko laimë-jo pernykðtá tarptautiná van Cliburno (JAV) kon-kursà, o tarptautinio P. Èaikovskio (Rusija) kon-kurso premijas iðkovojo kiti trys mano stipendi-ninkai: pianistas Daniilas Trifonovas (prieð dvejusmetus Kaune skambinæs P. Èaikovskio Koncertà �E. Þ.), violonèelininkas Narekas Haknazarianas irsmuikininkas Sergejus Dogadinas. Labai norëèiausupaþindinti Lietuvos klausytojus su ðiais gabiaisjaunuoliais.

� Ar orkestro áraðytos kompaktinës plokðtelëssulauks pasisiekimo?� Be abejonës. Áraðyta boso Ildaro Abdrazakovo

plokðtelë jau platinama JAV, balandá iðeis tenoroLawrenco Brownlee ádainuotos G. Rossini�o operøarijos, o rudená iðleisime G. Verdi operos �SimonasBoccanegro� áraðà. Dabartinëje muzikinëje �rinko-je� neþinomas orkestras gali bûti �iðgirstas�, paste-bëtas tik pasitelkæs ypatingà repertuarà ar itin agre-syvià reklamà. Dainininko plokðtelës sëkmei svar-bus jo vardas ir populiari, operos meno gerbëjømëgstama muzika. Keista, kad KSO su I. Abdraza-kovu áraðytas diskas yra pirmasis ðiam jaunam, betjau garsiam atlikëjui, dainavusiam Niujorko �Met-ropolitan� operoje apie 120 spektakliø. Ðiomis die-nomis jis pasirodo pagrindiniame A. Borodino ope-ros �Kunigaikðtis Igoris� vaidmenyje (tiesioginæspektaklio transliacijà kovo 1 dienà turës galimybæmatyti ir Lietuvos melomanai � E. Þ.). Tuo paèiumetu þurnalas �Opera News� (�Operos naujienos�)publikuos platø straipsná, solisto nuotrauka atsidursvirðelyje. Visoje reklaminëje kampanijoje bus mi-nimas ir Kauno simfoninis orkestras.Panaðiai atsitiko L. Brownlee, iki mûsø pasiû-

lymo neturëjusio áraðø... Kai pirmàsyk iðgirdau jáG. F. Hendelio �Armidoje�, dainuojantá ðalia þy-miosios Renee Fleming, ið susiþavëjimo tiesiog ne-tekau amo � nuostabus artistas, unikalus balsas,tiksli intonacija. Po daugelio mënesiø laukimo suorkestru ágrojome jo kompaktinæ plokðtelæ, nes ar-tisto tvarkaraðtyje, suraðytame dviemmetams á prie-ká, neatsirasdavo laisvos minutës. Puiku, kad jispasirodë ir Kauno publikai, galbût, ateityje sureng-sime dar vienà belcanto arijø koncertà.

Dëkojamemaestro uþ pokalbá, o apie Kauno sim-foninio orkestro ðventes ir ðiokiadienius toliaukalbamës su vadovu Algimantu Treikausku: �Ið tie-sømes rengiamës intensyviam darbui.Manau, orkest-ras garbingai dalyvavo pasaulinëje oratorijos prem-jeroje. Ko gero, iki ðiol nesame grojæ tokio mastoðiuolaikinio kûrinio, beveik prilygstanèio ðiuolaiki-nei operai. Toliau numatomas tradicinis simfoninioorkestro gimtadienio koncertas, kuriame grieð ir diri-guos Pavelas Bermanas, beje, dirigavæs ir prieð devy-nerius metus, 2005-siais. Suvienijæ pûtikø jëgas, rim-tai ruoðiamës premjerai kûrinio, apie kurá net nesva-jojom, � tikimës atlikti G. Mahlerio Pirmàjà simfoni-jà (diriguos Martynas Staðkus). Bus sugrotos dvi pro-gramos su pianistais Luku ir Petru Geniuðais; kiekvëliau su maestro Juozu Domarku atliksime PenktàP. Èaikovskio simfonijà�, � pasakoja vadovas.

Nukelta á 4 p.

Kauno simfoninis orkestras ðvenèia 9-àjá gimtadiená (jo pirmasis koncertas ávyko 2005 m. vasario 5dienà). Nuo metø pradþios kolektyvas nusiteikë darbingai, á savo kûrybinæ biografijà áraðë itin retoþanro kûriná � japonø kompozitoriaus Atsuhiko Gondai oratorijà �Sakurø prisiminimai�. Kûrinio, kuráatliko orkestras, du chorai ir penki solistai, partitûroje neiðryðkëjo rytietiðkas braiþas; prieðingai � pagalmuzikos kalbà galëtum átarti profesionaliai �sukaltà� europietiðkà opusà, tiesa, ágavusá japoniðko at-spalvio dël ásiterpusio nacionalinio instrumento koto. Kitokia tradicija labiau pastebimesnë prasminëjepaletëje � japonø menininkai akivaizdþiai vengë tiesmuko pasakojimo, permàstë ávykiø eigà ir reikð-mæ, filosofavo (ar net meditavo) tam tikrø emocijø ar þmogaus poelgiø temomis, daug dëmesio skyrësimbolikai. Manau, kad kûrinio gimimas ir atlikimas, be meniniø tikslø dar këlë tikslà priminti visuo-menei, ypaè jauniesiems jos nariams, apie Japonijos diplomato Èijunës Sugiharos þygdarbá � þmogið-kumo pergalæ karo apimtø tautø dramoje...Baigiantis vasarai KSO naujuoju vyriausiuoju dirigentu paskelbë Konstantinà Orbelianà (JAV/Ar-

mënija), taèiau tik gruodá jis pasirodë uþ Kauno simfoninio orkestro pulto su solidþia armënø muzikospatriarcho Aramo Chaèaturiano kûriniø programa. Nutarusi �Nemuno� skaitytojams iðsamiau pristatytimaestro K. Obelianà, pakalbinau já ruoðiantis gastroliø turui po Baltijos ðaliø sostines.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

4 Vyksmas

Funikulierius

Raðyti ðá tekstà imuosi su tam tikru virpuliu. Visai ne dël to, kad rizikuo-ju, jog tûlas skaitytojas pavadinime atpaþins teologiná terminà. Prisipaþin-siu, màstant apie pavadinimà, mano akiratyje teologijos nebuvo në kruo-pelytës. Tiesiog norëjosi kalbëti. Neþinia kiek ir neþinia kam. Galbût para-doksaliai retoriðkai. Tikriausiai ir niekam negirdint. Ir audros, viliuosi,nesukelsiu, nes vis vien mes nieko nepakeisime, o po mûsø � nors ir tvanas.Norisi kalbëti apie parakultûrà. Arba paraðtes tikriausia to þodþio

prasme. Në nesitikint, kad bûsiu pakankamai iðgirstas ir suprastas. Tie-siog pradëti kalbëti. Turbût kaip visada geriausiai mintis sudëlioja patsgyvenimas. Bûtent praëjusi kasdienybë ir bus ðiø minèiø prototipas. Ne-drástu jos vadinti praeitimi. Në kiek neabejoju, kad ateityje parakultûratik skleisis ir paraðtës platës. Todël ðiek tiek rizikuoju. O kalbëti norisiapie tai, kà pragyvenome ir pragyvensime. Ðventes.Kadaise teko skaityti S. C. Lewiso �Kipðo laiðkus�. Manyèiau, ir dabar

toks pat veikëjas, galbût ðiek tiek panaðus á anø laikø jaunà velniûkðtá,raðo kasmetinius laiðkus. Tiesa, jau ne pragaro virðininkams, bet mums.Keisèiausia, kad juos perskaitome. Ne tik perskaitome � pagal juos gyve-name. Tiesa, drásèiau spëti, kad tø laiðkø autorius neblogai susipaþinæssu informaciniø technologijø subtilybëmis. Turbût praëjusiø metø gruo-dþio pradþioje jam tereikëjo spustelëti vienà vienintelá mygtukà. Pakilo-me á kitokià tikrovæ. Tiesa, negatyviàja prasme. Tai, labai keista, ávykomums nieko nenutuokiant. Gyvenimas, maistas, pinigai, net baldai likotokie pat � galbût senoki, dulkini, ilgai vienoje vietoje neuþsibûnantys.Pasikeitëm mes. Vëlgi � ne mûsiðkis kûno masës indeksas, ne plaukø arakiø spalva, o labiausiai � vidus. Sakyèiau, nejuèia tapom savo paèiøðeðëliais. Todël, kad gyvename ne dël kito þmogaus, bet vis labiau dëldaiktø. Be abejo, lygiai taip pat kaip vakar: rytais keliamës, geriamekavà, dabinamës. Taèiau tik dël to, kad gautume. Dera konstatuoti, jogriba tarp davimo ir gavimo nyksta. Kartu nyksta ir kultûrinë savastis.Kaþkas yra sakæs � kiek duodi, tiek tavæs ir lieka. Net tuomet, kai, atrodo,viskà atðventëm teisingai, taip, kaip turi bûti, � ið viso to lieka tik kiautas.Parodija. Deja, taip drástu pavadinti ir Kûèiø vakarà su paradiniu atsi-praðymu ir deklaratyviais, vienkartiniais gerais darbais, ir supelëjusiømiltø skoná kalëdaityje, kurio pasiimti prie baþnyèiø nusidriekia preky-bos centrø vertos eilës, besibaigianèios �atsiskaitymu uþ paslaugas� ar�metiniø mokesèiø sumokëjimu�, kad ðeimai baþnytiniuose reikaluose bûtøgerai. Kad instrukcijos bûtø iðpildytos. Ir nieko daugiau. Deja, jau nie-ko... O dar taip neseniai kiekvienas atlauþtos Kalëdø duonos gabalëlisturëjo prasmæ. Ruoðdamiesi ðventëms ryþdavomës padaryti vienà kità ge-rà darbà... Ðiandien liko tik forma ir reikalavimai.Kultûriná iððûká meta ir kita ðventë � Naujieji metai. Ðámet net nesibro-

viau á gatvæ. Þinau, daug kas ten rinkosi paþiûrëti tik iðorinio reginio, oðventës esmë � besaikio egoizmo, kûno malonumø ir alkoholio liûne. Taip,þmogui reikia reginio. Bet ðiandien jis tuo ir pasitenkina. Galbût esamepavargæ nuo galimybës þvelgti giliau, matyti prasmæ ar paprastø papras-èiausiai dþiaugtis. Ástrigo vienas girdëtas pokalbis. Penkeriø metø vaikoklausë, kà norëtø gauti dovanø. Atsakymas � planðetiná kompiuterá. Kaipáprasta, kalbinantieji praðë padeklamuoti naujametiná eilëraðtá � tada tur-bût gaus, ko norëjo. Atsakymas buvo lakoniðkas: pirma kompiuteris, kadgalëèiau atsisiøst þaidimø ir programø, o paskui gal ir koká eilëraðtá tenrasiu. Mama kalbino bent Kalëdø proga aplankiusius þmones pasveikinti.Ir koks atsakymas? Pirma kompiuteris. Jei neduodat � nieko nesveikinsiu.Manau, toks netyèia nugirstas pavyzdys parodo, kad vis dëlto gyvename

parakultûrinëse paraðtëse � yra kalendorius, trimituojantis apie ðventes, yraðventë, kurià reikia ðvæsti, ir viskas. Þinoma, dera prisipaþinti, jog lankyda-masis �Maximoje� kiek nudþiugau � prieð mane stovintieji buvo prisikrovæne veþimëlius, o tik krepðius gërybiø. Ið ten, kur apie viskà pagalvota, einameá gera, maksiminës kultûros era baigiasi? Vis dëlto drástu dëti ne taðkà, betdaugtaðká. Parakultûra tæsis, jei miegosime. Pats laikas pabusti ir apsidairy-ti. Galbût tradicijos, amþiais atrodþiusios áprastos, jau ima nieko nesakyti?Tuomet tikrai kipðas nuspaudë dar neþinomo mobiliojo aparato mygtukà, irmes apsivertëm aukðtyn kojom. O juk Ðeimos metai skatina daug kur gráþti,daug kà pradëti atrast ið naujo ir... tiesiog paduoti rankà Þmogui.Pabaigoje vël gráþtu prie pavadinime pavartoto termino. Ðvæskime ðven-

tes su tyros ðirdies ir tiesos duona. Jauskime ne tik jø iðorinæ formà, bet iresmæ. Vien iðorë � ne ðventë, o tik parodija.

Nerijus PIPIRAS

Jau ir dar ne,arba parakultûros paraðtës

Kauno simfoninio orkestroðventës ir ðiokiadieniai

Atkelta ið 3 p.

,,Kitoje programoje, kurià parengsModestas Barkauskas, jauna latviøsaksofonininkë Paulina Pitenko (ru-dená laimëjusi Kauno �Sonorum�konkursà) atliks A. Glazunovo Kon-certà. Beje, ðiemet mûsø klausytojølaukia naujiena � simfoninio orkest-ro artistø koncertas, kur jie pagros irsolo partijø. Balandá ávyks danø mu-zikos ir atlikëjø projektas, diriguosEsthera Bobrova-Lange. Motinos die-nos proga laukiame Modesto Pitrënopadiriguoto koncerto, o �Kauno die-noms� maestro K. Orbelianas atveþaitalø saksofonistà.Po truputá áraðinëjame orkestro

koncertus, o juos perþiûrint, ádomustebëti jo augimà. KoncertoKauno fil-harmonijoje metu áraðëme A. Chaèa-turiano kûrinius ir juos parodëme pro-diuseriams. Taip mus pakvietë gastro-liø á Dubajø (JAE) � pagrosime tendu koncertus su K. Orbelianu ir pui-kiu armënø smuikininku Haiku Ka-zazyanu. Kitos gastrolës vyks rugpjû-èio pradþioje Norvegijoje: ten orkest-rui diriguos Rune Bergmanas, pali-

kæs itin gerà áspûdá Kauno publikai.Paþaislio festivalio uþdarymui kartusu Kauno choru atliksime G. Verdi,,Requiem�� ðá koncertà skirsimeKau-no geto likvidavimo paminëjimui.Dirigentas J. Fisheris ypaè norëjo, kaddalyvautø Lietuvos dainininkai � so-lo partijas jau sutiko dainuoti Edga-ras Montvidas, Asmik Grigorian, Jus-tina Gringytë. Taip baigsime vasarà.Dþiaugiuosi, kad Kaune yra pui-

kiø muzikø kolektyvas, kuris grojaveik ið patriotizmo; tiesà sakant, sun-ku suderinti mûsø atlyginimo dydá iratliekamo darbo apimtis. Jau galiuteigti, jog ðis simfoninis orkestras gar-sina Kaunà ne tik Lietuvoje, bet ir uþ-sienyje. Ðiuo metu Niujorke pristato-ma mûsø ir I. Abrdazakovo plokðtelë,o L. Brownlee áraðas, ko gero, netgigalëtø pretenduoti á rimtà muzikináapdovanojimà. Kartais pagaunu savegalvojantá � ar tikrai esame grojæ aráraðinëjæ su tokiais puikiais solistais?Kas galëtø pagalvoti, kad KSO var-das nuskambës �Metropolitan� ope-roje, viename pasaulio muzikiniøolimpø? Kiekvienas orkestras di-dþiuotøsi ten atsidûræs...�

Ðiaurës Lietuvoskraðto suartintiIðkilmës Kauno miesto rotuðëje,

nes èia vasario 3 d. uþ eilëraðèiø kny-gà �Fontes amoris� Bernardo Braz-dþionio premija apdovanojamas po-etas Vladas Braziûnas. Susirinkusiuo-sius pasitinka B. Brazdþionio posmaiir tuojau pat vël gràþina á ðiuos lai-kus, kai jo vardu pagerbiami ðiandienkuriantys raðytojai: uþ lietuvybës,gimtosios kalbos, pilietiðkumo tradi-cijø tæsimà ir naujà pastarøjø dvejømetø aukðto profesinio lygio groþi-nës literatûros ar literatûrologijosknygà.Miesto meras Andrius Kupèins-

kas, áteikæs laureatui premijà, labaidþiaugësi, kad ji ir toliau busteikiama ne tik Kauno raðytojams. Tuolabiau, kad árodymø, kodël V. Bra-ziûnui puikiai dera Bern. Brazdþio-nio premija, buvo surinkta daugiaunei pakankamai. Tai net ir paèiamraðytojui visiðkai aiðku: �su Bern.Brazdþioniu mane sieja ne tik ben-dra pavardës ðaknis, bet ir ÐiaurësLietuvos kraðtas, visai artimos pa-rapijos. Gali bûti, kad mes net gimi-nës galime bûti � devintas vanduonuo kisieliaus. Man labai svarbikalba, o ir jo kalboje visà laikà iðli-ko girdima paþástama tarmë�, � pri-

imdamas apdovanojimà Bern. Braz-dþioná minëjo poetas.Bern. Brazdþionio literatûrinës

premijos skyrimo komisijos pirmi-ninkas, raðytojas Gediminas Jankuspristatë sprendimà priëmusià komi-sijà. Tai poetas, kultûrologas, Ra-ðytojø sàjungos Kauno skyriaus pir-mininkas Vidmantas Kiauðas-Elmið-kis, poetas, eseistas, savaitraðèio�Nemunas� vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas, poetë, prozi-ninkë Lina Navickaitë, ilgametëkultûros puoselëtoja Vida Jasaity-të. Komisija laureatà rinko ið trijøkandidatûrø � be V. Braziûno po-ezijos rinkinio �Fontes amoris� run-gësi ir Laimono Inio apysaka �Kiek-vienoje kiðenëj pavasariø ðimtas�bei Viktorijos Daujotytës monogra-fija �Boruþë, ropojanti plentu�. Lie-tuvybës puoselëjimas, archaika,baltiðkoji pasaulëvoka ir amþinøjøvertybiø puoselëjimas mûsø kultû-ros ir patirties kontekste tapo svar-biausiais toká pasirinkimà lëmusiaissvertais. O kuria linkme slenka darvisai nesenos literatûrinës premijostrajektorijos matyti ið ankstesniøjos laureatø. Pirmuoju laureatu ta-po poetas Petras Palilionis uþ kny-

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

5Vyksmas

gà �Tautos ðauklio aidai. Etiudai apie poetà Ber-nardà Brazdþioná�, pernykðèiai laurai teko poetei,prozininkei Aldonai Ruseckaitei uþ biografiná ro-manà �Ðeðëlis JMM�.�Bern. Brazdþionio premija � tai dar kartà

parodytas dëmesys literatûrai. Malonu, kad jiskirta V. Braziûnui, kurio poezija labiausiaiskleidþiasi kalboje. Taèiau ne tik tai. V. Bra-ziûnas dar yra ir vienas pilietiðkiausiø, visuo-meniðkiausiø poetø. Todël dþiaugiuosi komi-sijos sprendimu sveikinu já�, � kolegà sveikinoLietuvos raðytojø sàjungos pirmininkas Anta-nas A. Jonynas.Visus ðiuos sveikinimus ir kalbas, net ðventëje

tvyrojusià atmosferà perteikti sunku, taèiau áma-noma. O saksofonininko Petro Vyðniausko impro-vizacijos � ir tos, kurios lydëjo V. Braziûno eiles,ir skambëjusios vietoje sveikinimo þodþiø, iðlikstik jas girdëjusiesiems.Todël skaitytojams paguodai skiriame poetës

Daivos Èepauskaitës mintis, kilusias perskaièiusknygà �Fontes amoris�:

Bûna poezija, paraðyta ið pykèio, ið sielvarto,skausmo ar ilgesio. Maþa kas verèia kûrëjà iðra-ðyti savo sopulius. Vlado Braziûno poezija ne-abejotinai gimusi ið meilës, tai liudija ir knygos�Fontes amoris� pavadinimas. Pirmiausia � iðmeilës kalbai. Turbût neþinau kito tokio kûrëjo,

kuris su kalba elgtøsi taip jautriai, aistringai, kû-rybingai, dràsiai ir atsakingai. Ir ði poeto meilënelieka be atsako. Kalba atsako V. Braziûnui, pa-klûsta jam ir iðsiskleidþia visais turtais.Paradoksalu, bet suprasti V. Braziûno poezi-

jà galima ir nemokant lietuviø kalbos. Uþtenkajos klausytis, ir átraukia unikalus garsø, ritmopasaulis, turintis savà fonetinæ magijà. Ðis pa-saulis skamba kaip muzika, kurioje gieda ávai-riausi daiktai, �dainuoja dalgiai, ðnypðèia ge-sinamos kalkës, gurgia alkanos pelës, angelaspuèia trimità, pleðka þemaièiø lakðtingalø gau-jos, ðoka garstyèiø grûdelis, o oras pilnas þaliøðnabþdesiø�. V. Braziûnas árodo, kad poezija yraaukðèiau kalbos � þodþiø ir garsø sàjungos su-kuria visai naujà eilëraðèio pasaulá. Kaip ið juo-dos mago skrybëlës ið Vlado knygos iððoka neti-këèiausi ðio pasaulio blyksniai: èia kranto þibu-riai laka vandená, palëpës pelë á gyvenimà þiûriið aukðto, kalnas verèiasi per galvà, kosi skelta-lûpiai kaðtonai, erkës siurbia pasaulio kraujà,praðmatniais rankogaliais plasnoja kaliausë, èiagyslotas dangus, lininiai þaibai, margas ant kar-ties iðkeltas babutës sijonas, èia Marija meldþiasuþ þmogø. Kaip koks ðamanas V. Braziûnas savoeilëraðèiu uþkalba pasaulá, sukurdamas rituali-næ mistikà ir dieviðkà groþá. Jo �babutës darþe-lis� virsta kosmosu, pilnu þemiðko þavesio ir ne-þemiðko pakylëjimo:

rupûþëlë, ruplëta kaip lelijaþydi prie darbo stalogëlëtos kûdros priþëlë, eþerai priþaliavo priðalogiliausieji duburiai � vienos brastos

ràstai, susprogusio tilto atramos, kyðokerpëtos kupros vëþliønër pasaulio, daugiau belaikytinoiðrautas, iðplautas sroviø ar iðaugtas ið áþûliø

sapnø ir svajoniø, tik jø dar nedrástamvadinti iliuzijom, kerplëðoskelios nugludusios, likusios aðtriosperðinèios akys, gleivëtaodë nuðaðus

darþelio gëlë lelija rupûþëlë

Ðita Vlado rupûþëlë byloja apie archainiuspamatus, ðiuolaikinio þmogaus jausmus, apiebûties esmæ ir gyvenimo prasmæ. Byloja kaipsveikas, gyvas ir gyvybingas meilës vaisius,kaip geras eilëraðtis, kuris yra suprantamas,nes V. Braziûnas �raðo tuðèiuose savo pieðiniøplotuose, savo simfonijø paraðtëse, ant savo ka-tedrø sienø, frontonø, altoriø, sakyklø, ant vys-tanèios mûsø odos, ant mûsø ðlaunø ir klubø,ant gurgianèio mûsø pilvo.� Rupûþële, kaipdþiaugiuosi, kad V. Braziûnui suteikta Bern.Brazdþionio literatûros premija.

Zenono BALTRUÐIO nuotraukos

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

6 Kûryba

Retro

Man rodos, að tikrai èia gyvenau �Vësi asla ir abrozai ant sienos.Dievulio veidas � kenèiantis ir vienas...Að nemeluoju, buvo taip, sûnau.

Buvo naktis geguþraibiø akim,Þalia ðviesa ten liejos ið berþynø...Ir to regëjimo jau niekas neatims,Tas paslaptis tiktai ðirdis teþino �

Uþ lango, miðko pusën, ten toli,Puikiausiai atmintis dar mena,Kai dar tikëjom � esam tobuli,Kai net nakty saulëtekiai gyveno,

Kai medþio siela brinko pamaþu,Kad iðsiverþtø pumpurais geltonais...Bet nesakyk, kad þemëje graþu �Tu vienadienis vabalas, ne ponas.

Esi tik þodþio nebaigtas skiemuoIð didelës gyvenimo poemos,Maþiausias aritmetinis dëmuo,Kas liks ið vieno vël atëmus vienà.

Kokia valiuta

Aðarot sudauþyto puoduko?!Gana jau ganaNustoki juokinti þmones �Ar tà vienà iðvis beturi?Þiûrëki, pilna indauja,Pasiimk, koká nori.Esi kaip iðpaikintas vaikas...O jeigu tokia jau drama,Nupirkti galiu paauksuotà...� Durniau, tu durniau,Kokiais pinigais tu nupirksiAnà natiurmortà,Kur brangiausi veidaiIr ðtai ðitas puodukas ant stalo?Kokia valiutaAnà neuþmirðtamàAlyvomis kvepiantáVakarà?

***

Vëjelis varinëjo debesá padangëj,Bulviø þiedai uþsimezgë nuo rûko,Palaukëje palaidas þirgas þvengë,Bet man vienos detalës dar pritrûko,

Kad susikurèiau tobulà peizaþà, �Jame sutilptø visas mano lobis,Ir atmintis nupieðtø vaizdà graþøAnt dar ðvarios, neuþtapytos drobës �

Ðventa tyla, dangaus kraðtelis ðvyti,Ir ten labai norëtøsi gyventi...Paèiam kampe, po liepomis, matytøsOriai susëdæ protëviai ir gentys,

Paëmæ á rankas kas tulpæ, kas jurginà,Jie tæsiamai giesmes giedotø vëlei......Bet jie manæs visai nebepaþino,Mus skyrë virpantys ðeðëliai...

Nemirtinga

Blanki vos pastebima,Maþais, bekvapiais þiedeliais,Mindoma, vaþinëjama,Trypiama svetimø ir savøjø,Atlaikanti karus ir marus,Ðalèius ir sausras,Kiekvienà pavasaráKelias ið naujo gyventi...Ir kai lieka tuðti namai,Apniaukia visus takus,Paslëpdama gyvenimøBuvusià ðilumàIr saugo kaip sarginis ðuo,O gal kas sugráð?Maþa, nemirtingaTakaþolë...

Tik nusliuogia ðeðëlis

Tik nusliuogia ðeðëlis per sienà �juodo katino, medþio ðakos?Bet ne mus ði naktis paaukos,nes nebuvo èia mûsø në vieno.

Tai miegokim ramiai, nusisukænuo mënulio ðviesos debesy,tu esi èia saugus, kol esi,nors visai neþinau, kas èia ûkia.

Ðitas �kol� � jis ir buvo neaiðkus,abstraktus, kaip ir mûsø mintis.Nespëliokim, ar mus pamatys,laikas eina ir viskà sutraiðko �

mes jame � mikroskopinis nulis,tik nematomas taðkas. Maþiau.Að girdëjau ir viskà maèiau,kaip þvaigþdynai á eþerà gulë,

Bronë LINIAUSKIENË

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

7Kûrybakaip uþgesdami ðvietë vienodai,taip graþiai kaip geroji dvasia,kaip þydëjo skubëdami sodai �ar nakty, ar tiktai akyse...

Tegul

Gyvenimas trumpas,Ir eilëraðtis trumpas bûti privalo,Nëra ko skëtriotis ir gudrø vaidinti,Viskas turi pradþià, turi ir galà,Kiekvienam savo takà tenka iðminti

Ir tuo taku ristele prarisnoti,Tikintis � pasieksi savàjá Eldoradà,Bet tik kàsná lengva, brolau, suþiaumoti,O ðiaip � kas tikëjosi rasti, � prarado.

Nes gyvenimas trumpas, þavus ir juokingas,Tiktai mes vis tragedijas darom ið nieko,Ir ðitam eilëraðèiui, þinau, daug ko stinga,Bet... tegul taip ir lieka.

Laiko yra

Laiko yra � ir batus, ir metus sudëvësim,raktai nuo rankø ákais, surûdys, sudûlës,o tada mes prie stalo ramiai atsisësim �vien dël formos, o ne dël esmës.

Laiko yra, dar suspësim uþaugt ir pasenti,net upeliai maþi savo kryptá pakeis,ir ilgai asmenuosime þodá �gyventi�,patikëjæ garsais aptakiais.

Laiko yra � dar suspësim parduot ar iðduotidraugà ar meilæ, o gal ir ið karto abu,iðsiþadësime þodþio ar paþado duotoir nepaisysim jokio tabu.

Laikas � kam greitas, o kam neapsakomai lëtas �slysta kaip drieþas per akmená pilkà, matau,meile paþenklintas ar iðdavystës þymëtas,bet jis jau nei man ir nei tau.

Dar lis ilgai

Nurimk nurimk, að sau sakau, �dar lis ilgai, ilgiau nei spalis.Nuo prieblandos gal apakau,kad akys áþiûrët negali, �

ar ten ant kelio varnos trys,ar trys gyvenimai sulyti,ir gal ðalta liûtis prarismane, tave � visus, brolyti.

O gal visai èia ne lietus,tik eglës debesis pradûrëir merkia gal ne mus, � metus,tik akys jau nebeáþiûri,

todël mes esame piktiant to rudens, nakties, ant vëjo,o mûsø metai paliktiliûdni ten po lietum stovëjo.

***

Dþiaugës siela suradusi groþá,Kad mirtis dar auðros neuþgoþë,Kad vël þybsi ðalpusnis prie tako,Kad kregþdþiukas lizdely atako...Bet praskrisdamas këkðtas suriko:� Per anksti, per anksti tu dþiaugiesi,Uþmokët uþ tà groþá turësi!� Neturiu në menkiausio skatiko,Kad ádëèiau á tuðèià aruodà,Kuo galiu uþmokët uþ paguodàAr uþ þodá be pykèio ir melo,Ar kad meilë ledu nesuðalo?Siela nieko negali pamirðtiLyg gysloèio vaikystëj ant pirðto,Ir jai groþio negali pakakti...... Këkðtas tolo nutolo á naktá...

Vieðkeliai nueis

Vieðkeliai nueis, palikæ mus,o kai gráð, jau bûsime nuëjæ,jie lankstu aplenks visus namus,virð kuriø dabar jau vakarëja.

Ten jau vakarienës nepakvies,nes nebus kas sëdasi prie stalo.Likæs tuðèias kambarys atvës,o jei stalas tuðèias, � atidalo

nuo manæs � tave, o mus abu �nuo jaukumo, kai uþ stalo sëda...Ir neaiðku, ar tai að kalbu,ar uþ lango ûbauja pelëda.

Mano karta

Kokia keista mano karta �nemokëjo laiku nei gimti, nei mirti,iðmëtyta visuos pasaulio kampeliuos,susitinkanti tik sapnuose arba giliai,atsakinga uþ viskà, tik niekas uþ jà,tebeieðkanti teisybës ir meilës,tebeneðiojanti pasiaukojimà ir iðdavystæ,krûpèiojanti naktim nuo ðûviø ir riksmo,nutilusiø prieð pusðimtá metø...Pati keisèiausia karta pasauly,apkaltinta dël istorijos, praeities ir ateities,bet kas prisiims kaltæ dël jos negyvento gyvenimo?

Rièardo SAMUILIO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

8 Kûryba

Nuèiuþëjus nuðokèiojus polkos garsams Tomasiusnuolankiai linktelëjo galvà. Melodijos uþsakovë á joaptrintà, vëtrø ir drobliø iðkankintà, ðimtuskartø skalb-tà rudeniniø raþienø spalvos ðiaudinæ skrybëlæ ámetë� Dieve mano! � ne kelis niekingus centus, bet pen-kis � taip taip! � penkis naujus auksu þybsinèius li-tus! Tomasiaus veidas iðtáso, jis ilgai, nepaprastai il-gai, netgi áþûliai, storþieviðkai ilgai spoksojo á josþalsvas, kaupinas nerimo ir atjautos, sielvartingai ma-lonias, kaþkada seniai seniaimatytas (tikrovëje ar sap-nuose), bet laiko iðblukintas akis, pridengtas kietaimegztos, plaèiais baltos skrybëlaitës apvadais su ro-þine kokarda kairiame ðone (irgi kaþkur regëta!) ir...Staiga sukniubo (kaip ne laiku!) ðalia suoliuko, neti-këtai, nevalingai paskutiniu mirksniu suskubæs antjo stumtelëti visomis dumplëmis iðsikëtojusià ban-donijà.

***

Turgûs miestelyje treèiadieniais.Dar mieguisti, vos atsikrenkðtæ, nedarniai slogiai

miestelio pakraðèiuose pragysta pirmieji gaidþiai, ne-lyg duodami þenklà turgaus pradþiai. Þolëtoje, kurne kur þvyruotoje aikðtëje á virðø plûsteli politileni-niai baldakimai, po kojomis klojami palaikiai kili-mëliai, ant kuriø dëliojamos prekës.Po stoginëmis vienose eilëse kupstuojasi laðiniai,

deðrø ringës, kvepianèios dûmais nugarinës, skilan-dþiai, kumpiai, karkos, kitose � sûriai, naminiai pyra-gai, sausainiai, varðkës apkepai su razinomis, treèio-se � dëvëti rûbai, batai, apatinis ir virðutinis trikota-þas. Ið dengtø maðinø visu savo groþiu stojasi antþolës sofos, krëslai, etaþerës, stalai, dar tinkami nau-doti televizoriai, mikrobanginës, boðai ir visa kita,kà pavyko surinkti Erfurto, Potsdamo, kitø miestømiesteliø gatvëse.Nuo vaisiø, darþoviø, èesnakø, svogûnø, kopûstø

sklindantys ávairiausi kvapai drasko ðnerves. Kelnës,batai, striukës dvelkia senumu. Inteligentës èiupinë-ja dviem pirðteliais, kitos, ne tokios iðrankios, matuo-jasi be jokiø skrupulø � ant apatiniø. Ypaè demokra-tiðkos jaunos panelës.Taigi turgus lûþte lûþta nuo daiktø gausos. Lûþ-

ta, kaip èia sakoma, � iki �dvylikës�. O tada � jau begaidþiø palaiminimo vyniojami baldakimai, dëvëtirûbai kiðami á maiðus, baldai ir elektros prekës � ámaðinas. Pavieniui ar bûreliais miestelënai su pirki-niais kervina aukðtyn kylanèia gatve á centrà, kurprieð minutæ kità prie ðvieþiai bananine spalva nu-daþyto suoliuko sukniubo mums jau paþástamas To-masius, suspëjæs ant jo padëti ávairiaspalvëmis dum-plëmis prasiskëtusià bandonijà. Bet dabar ji buvone viena. Greta tupëjo balandis. Liûdnas, sutrikæs,nuleidæs snapelá.

***

Ðëmaplaukis, ðelmiðkai primerktomis akimis gy-dytojas á nesusegto chalato kiðenæ ámukdë fonendos-kopà, sunërë rankø pirðtus ant pretenzingai pilnëjan-èio pilvuko ir kreivai, vienu vyzdþiu nuþiûrëjo iðla-kø, ramø seniûno pavaduotojà Eimintà. Tris kartusapgailestaujamai kinktelëjo galva � girdi, nieko ne-

galiu padëti, að ne Vieðpats Dievas. Braðkiniai jaunovyro skruostai balstelëjo, jis aisiai atsiduso, norëjokaþkà pasakyti, bet tik gaktelëjo.� Morgas � pilnutëlis. Buvo dar viena vietelë, bet

prieð pusvalandá kapiniø sargas ið plaèiai iðsikeroju-sio alyvø krûmo iðplëðë nuolat berninëjanèià � tu irpats þinai � kraupiai nëðèià su prakiurusiu kiauðu perpatá momená graþuolæ! Jà tikriausiai namiðkiai iðsi-veð, bet Kujokø kaimas toli, uþ penkiolikos kilomet-rø, giliose pelkëse. Kolchozai sukiuþo, pirmininkaiiðsilakstë, pas kà kreipsiesi, kas pasiûlys sunkveþi-má?O gal ir neiðsiveð?! Gal èia laidos?! Be to, ir mûsøslaugoje ant dviejø moèiuèiø spinteliø þvakutës bluk-èioja, o akys á langà, á dangø nukreiptos � per kuriàproperðà angelas mostels... Tai matai, kaip! Diena,matyt, karðta, ilga bus.� Kà man daryti? � lyg Kinto, lyg pats savæs pa-

klausë Eimintas.� Bandysiu padëti. Prisiøsiu vyrus, kurie malkas

skaldo, ir tokià nedickà mergaièiukæ, kaip sakydavosenoliai, tinkanèià ir prie sveèio, ir prie peèiaus, sunuraðytomis paklodëmis ir antklodëmis � apiplaus,suvynios, suvystys ir palaikysim malkinëje. O ðerme-nims, kiek þinau, paèiam teks ruoðtis...Mintis apie ðermenis sujudino visà kraujà � nuo

galvos plaukø ðakneliø iki kojø pirðtø galiukø. Nir-tulys ápuolë á smegenis, provokuodamas klausimàpo klausimo. Kodël jis, kompiuteriø ir interneto asas,þinantis, kur kà ir uþ kiek pirkti, kokioj landoj ieðkotivienokiø ir kitokiø þiniø, privalo tuo rûpintis? Kodëlbûtent ðiandien, a? Kodël? Kaip tyèia, seniûnas supavaduotoja ir buhaltere gerokai prieð gaidgystæ, su-kritæ á �Audi 100�, iðlëkë �pasiubagauti� á sostinæ. Otu èia vienas sukis, kaip iðmanai. Ðtai tau, boba, irdevintinës! � sukiodamas galvà sakydavo senelis.Taigi kà daryti? Nuo ko pradëti? Patirties � ne

prûdai. Kokie èia prûdai, po velniø! Kà sakë daktarë-lis? Padësiu! Prisiøs tà nedickà mergaièiukæ. Vadi-nas, apiplaus, nuskus, aprengs! Kuo aprengs? Kuo?Kartais, galvai sutrikus, darbus perima kojos. Jos irnuvedë sutrukusá Eimintà prie barakinio tipo patræ-ðusio pastato, kur � tà suþinojo ið smalsiø kaimynø! �deðimties kvadratø su vienu langu á pasaulá kambarë-lyje bene visà amþiø kretëjo dideliø pretenzijø netu-rintis velionis. Kambary stalas, lova, uþklota tamsiumilu, dvi këdës, gembë, kibiras. Nei kostiumëlio, neimarðkiniø, nei apavo. Prie slenksèio � nuneðioti san-dalai. Nusikabino nuo gembës tik apynaujá kakla-raiðtá ir rankðluostá.O kas toliau? Savivaldybë skæsta skolose. Jos lau-

kia �Titaniko� likimas. Laidojimo paðalpai doku-mentø neparuoði. Uþ pinigus, surinktus ið prekiau-tojø turguje, nupirksi tik karsto antvoþà. Kiek kai-nuoja karstas? Sako, daug. O ákapës kiek? Neþino.Savivaldybës aukðèiausios galvos iðlëkë. Pasitartinëra su kuo. Klebonas gydosi opà. O dabar reani-muojasi Valakampiuose. Já pavaduojantis vikaraspluða kaip jautis. Dekano praðymu sielovados rei-kalus tvarko net keturiose baþnytëlëse. Visur pasi-rodo kaip jaunas mënulis. Davatkos zyzia it ðirðës.Miðios ne á Miðias panaðios, o á darþelinukø spek-takliukà. Nieko daugiau negirdi, tik dominus vobicum, spiritus sanctus ir amen amen amen. O vyraigagena, � ausis, poniutës, prasiplauti reikëtø, siera

priskretusios. Gerai ásiklausykit, kà sako kunigëlis:�Duonos po biðká, spirito po ðaukðtà.�O èia smakt dar viena bëda: vienintelë privati ðar-

vojimo salë �Dangaus ðviesa� nuo vidurnakèio uþ-imta. Kur ðarvoti velioná? Paklode suvyniojus á duo-bæ neámesi. Ne þydai esam.Nieko geresnio nesugalvojæs ëmë dvalakuoti ið

gatvës á gatvæ, ið namo á namà. Uþsuko pas kultûrosnamø direktoræ, bendruomenës pirmininkæ. Susiti-ko su parapijos Gyvojo roþinio draugijos moterëlë-mis, nukako pas vienà kità verslininkà. Nutarë pasi-skolinti pinigø ið tø, kurie juos kojinëse laiko, nesbankomato bijo kaip velnias kryþiaus. Su pirmomisðimtinëmis dievobaimingos moterytës nulëkë á mor-gà (velionio ûgá pamatuoti), paskui á turgø. Gal darne visi iðsiskirstë? Gal ko nors nebrangaus ákapëmssuras?

***

Geras, kilnus þmogus buvo Tomasius. Paprastas,nors prie ðirdies dëk. Artimas. Kaip savas pirðtas, savaranka. Kaip duona, kaip vanduo. Aha! O mirtis vakokia! Prie suoliuko. Nei ðis, nei tas. Uþ kà tokia da-lia?Trisdeðimt trejus metus (tiek, regis, iðgyveno Kris-

tus) po kelis kartus per dienà lyg á Golgotos kalnàlipti ant viðkø � ne juokas! Ksaveras, amþinatilsá To-masiaus draugas, kartà ûkiðkai pastebëjo: �Jo darbas,vyrai, ne kepuræ pridët. Ne pirðtà apðlapinti. Tai ka-torga! Baisi katorga! Dël ko? Dël tø keliø graðiø? Ne!Ne! Dël muzikos. Dël tø visø lendanèiø á ausis garsø.Kad jums ðviesiau, ðilèiau bûtø. Kad savo kasdienápyktá uþgesintumëte. Savo nuodëmes pamintumëte

Vladas KALVAITIS

Balandisir bandonija

ZenonoBALTRUÐIOnuotrauka

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

9Kûrybapo kojomis. Ðtai dël ko!�Grynà tiesà pasakë Ksaveras! Grynà. Laiptai sta-

tûs. Statesni nei á Biliûno Laimës þiburá. Braunies lygtamsiu poþemio tuneliu. Turëklø nëra. Atsikvëpti ga-li tik atsirëmæs á sienà � aukðtà aukðtà! O laipteliø �77. Siauri siauri. Visos pëdos nepastatysi � tik pusæ.Jautiesi, kaip dabar sako, � nestabiliai. Suvirpëjo ko-jø raumenukai � ir leki þemyn. Lyg á prarajà. Nuli-pant ne kà geriau. Eini skersas, kad kojà patogiaupastatytum ant laiptelio. Bet jei uþkliûva kulnas �sudribsi it maiðas. Ir dar nosá nusibalnosi. Taèiau áko-pus á virðø, � akys nuðvinta ir paraibsta. Ðirdis plakakaip verðio uodegëlë. Vargonai didingi, balti baltikaip pirmas sniegas, o kiek aukso sudëta. Turëjo pi-nigø þmonës. Ne vien tik sau.�Tomasius ir vargonai � broliai dvyniai.� Vël Ksa-

vero pastebëjimas. Vargonai garsà pameta � Toma-sius uþ ðirdies griebiasi. Melagingas vargonø garsaslyg koks skundas. Prie jø ir naktis praleisdavo, kolkliautá surasdavo. Rankom nuèiupinëdavo, kaþkà pra-valydavo, burna prapûsdavo, kol kliðas garsas vël antkojø atsistodavo.Tada iðeidavo laukan ir á saulæ þvilgtelëti. O sku-

bëti nebuvo kur. Nuo senø laikø viengungis. Sako,þalioje jaunystëje labai labai mylëjæs. �Vos neiðpro-tëjo!� � aiðkina lûpà prikandæs Ksaveras. Bet niekadaneprasitarë, kodël nesuëjo krûvon. Nors ið akiø matë-si: þino, kûtvëla. Bet va � vyriðkas solidarumas, o galir garbës þodis duotas... Savo kamaroje glaudësi kaipsveèias. Dienotvarkë pasikeitë, kai susirado auginti-ná, pas kurá kurpes neðë per kiekvienà menkiausiàpertraukëlæ. Ne pas ðunëkà, ne pas katæ ar þiurkënà.Pas pilkàjá balandá, kurá rado girios gûdumoje gero-kai pasiligojusá. Vos galuojantá. Ne per mënesá antkojø pastatë. Ne. Ne. Uþ tai prieraiðumu visus nami-nius gyvulëlius ir paukðèius pranoko. Kasdien gel-bëtojà palydëdavo iki baþnyèios. Ir pasitikdavo vosjam iðëjus ið arkados. Purpt purpt � ir sëdi ant kairiojopeties. Prie pat ðirdies. Parapijieèiai jiems kepures kel-davo ið tolo!Darbo turëjo apsèiai. Baþnyèios giedoriai � ge-

riausi rajone. Tokius choralus iðvinguriuodavo � uþudûðios stveria. Kultûros namø vyrø ansamblis skynëlaurus, kur tik pasirodydavo. Su vidurinës mokyklosvaikø choru á Dainø ðventes vaþinëjo.Geras, smagus laikas buvo!

***

Bëdos uþgriuvo nelauktai. Iðsyk lyg susitarusiosapsilankë keturios ligos: akivalka, sausgëla, dusulys,ðirdies virpèiojimai. Ákandin susilpnëjo santarvë tarp

balso, klaviðø ir pirðtø. Kopdamas ant viðkø vis daþ-niau stoviniuodavo. Klebonas raukë nosá, kaþkà at-þariai mykë. Prieð penkmetá atgrojo paskutinius mið-parus, ir, uþsukæs á zakristijà, pamatë baltà angelà sujuodais ilgais plaukais ir melodingu balso tembru.Klebonas supaþindino: jo pusseserë, o nuo ðios aki-mirkos � vargonininkë.Gráþæs namo tris paras, uþsigerdamas ðaltu vande-

niu, ant sienø ir lubø skaièiavo voratinklius. Dingojo-si, jog ir jo ðirdis jais storai storai aplipusi. Ketvirtosdienos rytà ið palovës iðsitraukë bandonijà. Pamiklinopirðtus, spustelëjo sagutes ir nusistebëjo. Melodija galir ne visai tobula, bet klausios ausys dideliø kliauèiøneiðgirdo. Su bandonija susigyveno antrà kartà. Juosëmë kviesti á vestuves, krikðtynas, kartais ir á kaimið-kus susibëgimus. Tik pastarieji metai prastesni. Vestu-vininkams reikia kamerø, vaizdo áraðø. Jaunimas iðsi-lakstë á sveèias ðalis. Pensija maþa. Duona ir vaistaibrangsta kone kasdien. Balandis sulyso... Pats maþaikur iðskrenda, kruopeliø, trupinëliø paduok, palesinkið saujos... Gal ir jis nebeprimato. Vienintelë paguoda� bananinës spalvos suoliukas ir be galo tvirto charak-terio bandonija. Jei kartais pirðtai aptirpsta, ji maloniaijuos pramiklina, tarsi priekaiðtaudama bei paraginda-ma. �Neiðsidirbinëk! Dar gali gali gali.�

***

Stovi Eikintas sunëræs rankø pirðtus (ne taip, kaipdaktariukas Kintas ant paties pilvuko, bet paèioje pa-pilvëje), patenkintas, ðviesus, lyg bûtø laimëjæs �Re-nault Thalia�. Svajoniø maðinà. Ne koþnam paboþ-nam... Bet svarbiausia ne tai. Gera, kad Roþinio mote-rëlëms pasisekë. Uþ ákapes iðleido pusantro ðimto. Irviskas beveik nauja. Pilkas kostiumas su etikete, baltimarðkiniai net neiðpakuoti, tik pusbaèiø padai ðiek tiekpadilæ. Taip ir verèia galvoti: skubëjo per þvyrkelá iratsigulë pailsëti. Tos padëvëtos prekës � tikra palaima.Jei ne jos, ir pats vaikðèiotø plika bamba. Statkevi-èiaus Juozuko siuviniai tik milijonieriams. Jaustumei-si didþiausiu vargeta. O dabar � nieko. Pamatai ekrane,kokios mados uþsienyje, ir kantriai lauki � po pusme-èio parduotuvëlëse ir turgeliuose pasirodys.Tomasius, regis, irgi patenkintas.Buvusá vargonininkà ir bandonininkà paðarvojo

kultûros namø ðokiø salëje. Paguldë velioná ant spe-cialiai ið lentø sukalto skydo, pakiðæ po juo ðeðiastaburetes. Mat karstas ið dþiovintø lentø kalamas pri-vaèioje lentpjûvëje. Buvo metas, kai savininko tëvasir Tomasius prie èierkos ir auðros sulaukdavo. Sukaltikarstà pasiðovë penki buvusio vyrø ansamblio cho-ristai. Trijø balsus pritildë... Nelauktoji. Dabar nebejie, kiti jiems gieda, kad giesmës þodþiø neuþmirðtø!Þinote, kiek kainuoja karstas? Eimintas suþinojæs vosið klumpiø neiðvirto. Duobæ pasisiûlë iðkasti ne betkas, o keli mokytojai. Ir karsto kalëjai, ir duobkasiainet pasipiktino, kai Eimintas paklausë apie kainà.Todël ir þvakëms, ir kitoms smulkmëms pinigø likosu kaupu. Þvakides atsineðë ið baþnyèios. Atvykæsvikaras surado uþ didþiojo altoriaus kaltiná Nukry-þiuotàjá. Pastatë ant staliuko, apdengto raudona me-dþiaga, ir dël viso pikto pririðo prie sienos kaiðtukø,ant kuriø kabëdavo stendai ar tautodailininkø pa-veikslai, moterø nëriniai. Moterys pripynë vainikø,krepðeliø, pristatë vazø su kalijom, roþëm, lelijom,kuriø nûnai pilna visuose darþeliuose ir paðaliuose.Vikaras prisiþadëjo paaukoti Miðias ir kitas ceremo-nijas atlikti dykai, ið didþios meilës senukui, nes ge-rai þino, kad su pinigais ðiandien visiems striuka. Olaidoti teks tik rytoj, pavakary, nes dvi moterëlës �viena èia, kita atokesnëje parapijoje � keliomis va-landomis anksèiau iðkeliavo belstis pas ðv. Petrà.Keletà valandø paþibinæ þvakeles, ðèyrai, nuo dû-

ðios pasimeldæ, visi gedëtojai ir Roþinis sutarë skirs-tytis. Nes ir kojos nelaiko, ir balsai prikimo. Dar ryt-diena prieðaky. Tomasius, visà amþiø pragyvenæs vie-nas, nesipiktins, nepriekaiðtaus. Nebent smalsus jau-nimëlis kokiø ðunybiø iðkrëstø. Ko dabar tik nepasi-taiko. Paminklus ir kryþius verèia, metalo tvorelesrauna ir �metalistams� pusvelèiui parduoda. O èia irkryþius gero kalvio kaltas, ir þvakidës ne kokio mo-lio motiejaus gremþtos. Matyt, teks perspëti budintá

policininkà, kad vaþiuodamas pro ðalá daþniau akáuþmestø á durø uþraktà ir á langus, màstë Eimintas,þingsniuodamas miestelio centro link.

***

O èia net akys ant kaktos iðlipo.Vakaro apyblandai artëjant, didþiuliai �Rimi� lan-

gai visà savo neoninæ ðviesà stumtelëjo iki pat skve-ro, á padrikai sustojusiø ir pritilusiø þmoniø tuntà.Þengæs dar keletà þingsniø, neteko þado kaip ir visikiti, subëgæ ið atokiausiø miestelio pakraðèiø. Tieksusirinkdavo tik kai koncertuoti atvykdavo �Vairas�.Ant bananinës spalvos suoliuko tupëjo nepri-

ekaiðtingai baltas, puoðnus, puria, tirðtø plunksnø apy-kakle balandis. Ðalia jo grojo bandonija. Pati. Be jo-kios pagalbos. Jokio grojëjo ar muzikanto nesimatë,nors iðdarinëjo tokias figûras, tarsi bûtø pasauliniomasto bandonininko rankø tampoma. Taèiau þmo-gaus nebuvo.� Velniðkas èardaðas!� Ne èardaðas, o krakoviakas!� Man atrodo, dþaivas ar salsa...� Merguþëlës! Tai paprasèiausia polka, kurià va-

karuðkose dar mano diedas grodavo...Á ðiaudinæ Tomasiaus skrybëlæ þvangtelëjo kelios

monetos.Minutëlæ pailsëjus bandonija vël suvirkavo.� O Dieve! Kaip að nemëgstu Vëberio. O ypaè pa-

slaptingosios katës arijos. Seniai begirdëjau.� Ponia Alina, atsipraðau. Tai Dþuljetos arija ið

Ðarlio Guno operos �Romeo ir Dþuljeta�.� Ponios, kas jums pasidarë? Viskà supainiojot.

Ar ne martinio poveikis?! Tai Eskamiljo kupletai iðÞorþo Bizë �Karmen�.� O tau, Aurimai, viskis smagiai trinktelëjo á sme-

genis, jei tuos kupletus sumaiðei su Figaru.Intelektualai buvo dosnûs. Á kepuræ nusklendë ke-

lios kupiûros ir, regis, ne su Dariumi ir Girënu.Prispirtas dienos nuovargio, Eimintas susiruoðë pë-

dinti namo, bet sutrukdë greta �Rimi� sustojæs prað-matnus keliautojø ar piligrimø autobusas. Ekskur-santai iðlipo neskubëdami. Tipeno palengva, maþaisbûreliais, po tris keturis, linksëdami susirinkusiesiemstokiu vëlyvu metu, o kai iðvydo balandá ir grojanèiàbandonijà, tikriausiai iðëjo ið veido. Deja, to nesima-të, stelbë blanda, bet sustojo vienu metu ir sustabarë-jo netekæ þado.Bandonija, lengvai atsikvëpusi, ásismagino ne

juokais.� Wie shön klingt waltz von Strauß!� Nein, doch es ist nicht Strauß uber �Turkisch

Marsch� von Mozart.*� To jest Mazurek Szopena.� Nie, coú ty, przcez to Oginski.� Daj spokój, ja na pamiæã znam � Szopen.� Bzdura.**� Slyðið, Nastia? Visockij, vezde Visockij.� Èjo tebe, medvedj na uðy nastupil? Eto þe Puga-

èiova sa svoimi rozami...***Eimintas vos neprajuko, klausydamas tø komenta-

rø. Groja paprasèiausià kaimo dainelæ, o jiems velniaiþino, kas girdisi. Savos mëgstamiausios taip ir nesu-laukiau.Bandonija suglaudë dumples, minutëlæ atsikvëpë.Kai á kepuræ ëmë kristi rubliai, zlotai, markës, eurai,

litai ir kai balandis vos spëjo linkèioti labdaringai ran-kai, já pasivijo Kernagio melodija.

Nukelta á 10 p.

* � Tai Ðtrauso valsas.� Ne, tai ne Ðtrausas. Tai Mocarto �Turkø mar-

ðas�.** � Tai Ðopeno mazurka.� Ne, kà tu, tai Oginskis.� Liaukis. Að atmintinai moku Ðopenà.� Nesàmonë.*** � Girdi, Nastia? Visockis, visur Visockis.� Tau kà, meðka ant ausies uþlipo. Taigi èia Pu-

gaèiova su savo roþëmis...Rièardo SAMUILIO iliustracija

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

10 Kûryba

Trumpas paaiðkinimas, kodël raðoma ðiknyga

Ðiø eiluèiø autoriaus ir Bernardo Brazdþioniobièiulystë tæsësi trylika metø. Bendrauta ne tik laið-kais, telefonu, bet ir tiesiogiai: në vienos vieðna-gës Lietuvon metu, iðskyrus paskutiniàjà, poetasneaplenkë Ðiauliø ir kuklios �Varpø� redaktoriauspastogës, ne maþiau kartø susitikta Brazdþioniønamelyje Kaune. �Varpø� redakcija vieno pirmøjøsavo autoriø, o ðiais laikais ir redakcijos kolegijosnario (nuo 1999 (13) numerio) garbei suorganiza-vo nemaþai ásimenanèiø susitikimø su skaitytojais.O XXI a. iðvakarëse poetas netikëtai pasiûlë visà2001 m. vasarà keliauti kartu, pirmiausia apsilan-kant vaikystæ ir jaunystæ menanèiuose Stebeikë-liuose, Þadeikiuose, Pasvalyje, Birþuose. Planuo-se buvo knyga. Sutrukdë nelaimë, ávykusi tà pava-sará, gráþtant ið �Varpø� vakaro Raðytojø klube.Teko pasitenkinti tik poeto uþuojauta ir linkëji-mais greièiau pasveikti, kad kitàmet ávykdytumetai, kà sumanëme.Deja, tai buvo paskutiniai Bern. Brazdþionio

metai Lietuvoje.Poetui iðëjus, asmeniniame archyve liko beveik

ðimtas laiðkø, nemaþai diktofoniniø áraðø ir publi-kuotø tekstø, o ir uþraðø sau. Trys jubiliejinës da-tos � kûrybinio kelio pradþios 90-metis, Valstybi-nës literatûrinës premijos paskyrimo 75-metis irketvirtis amþiaus, kai poetà vël iðvydome tëvynë-je, � tapo lemtingos, kad ilgiau neatidëlioèiau se-niai brendusio sumanymo.Smagu, kad paskutinis poeto eilëraðèiø ciklas

�Kas ten ðvieèia uþ visø galaktikø� (28 eilëraðèiai)pirmiausia buvo patikëtas �Varpams� ir jø skaity-tojams. Tuomet literatûros klasikas, atvertæs pir-muosius ðiame ðimtmetyje almanacho �Mûzos�puslapius, sudarë galimybæ juos palydëti tik vienàkartà spausdintu jo þodþiu, pasakytu literatûrosðventëje Vilniuje 1940 m. kovo 4 d. per Valstybi-niø premijø áteikimo aktà. Na, o �Kelionës mira-þai� � ne kas kita kaip pirmojo Bern. Brazdþionioiðspausdinto eilëraðèio (iliustruotame lietuviø ka-talikø jaunimo þurnale �Pavasaris�; 1924 m. ba-landis) pavadinimas.

Apie poetà � penki kolegos

Alei Rûtai ðaltas lietingas 1944-øjø balandis,kai ji pravërë Valstybinës leidyklos Kaune redak-toriaus Bern. Brazdþionio duris, ásiminë visam gy-venimui. Ðirdis ledëjo ið baimës (pirmàsyk ið artididelá poetà pamatë!). Tamsia eilute ir juodais antkaktos krintanèiais plaukais jis jai pasirodë ganarûstus. Taèiau tik tol, kol nepradëjo ðnekos. Tadair ðypsena, ir juokas atsirado � kalbëjosi, tarsi bûtøseni paþástami. Vis dëlto, kaip prisipaþino Alë Rû-ta (tuomet � Alë Nakaitë)1 jau bûdama þinoma iðei-vijos raðytoja, vis vien poetas jai atrodë �nepasie-kiamas�, nesuprantamas; lengviau, regis, á stiklokalnà áliptum, negu jo sieloj kampelá pajëgtum pra-

verti ir suprasti...Jos rankraðtis netapo knyga. Buvo vokieèiø

okupacijos metai, po keliø mënesiø prasidëjo darþiauresnë okupacija. Tie sutapimai buvo lemtingirankraðèiui, kurio daugiau nepamatë. Taèiau jo ne-pamirðo dël daugelio prieþasèiø. Visø pirma dëlpavadinimo � �Baltos dienos�. Sakë, pati nesupran-tanti, kaip tai galëjo atsitikti � juk Bern. Brazdþio-nio pirmasis eilëraðèiø rinkinys beveik tuo pat var-du � �Baltosios dienos�. Alë Rûta ðios plonytësknygelës tuomet dar nebuvo maèiusi ir net negir-dëjusi apie jà. Mistika, ir tiek. Uþtat gerai þinojo,net atmintinai mokëjo daugelá vëliau Bern. Braz-dþionio paraðytø eilëraðèiø. Todël ir klausë savæs:ar tai �tiktai sutapimas�? Gal poetas mums, jaunes-niajai kartai, turëjo tokios milþiniðkos átakos, kadmes juo net nesàmoningai sekëm ir mëgdþiojom?Po daugelio metø, geriau paþindama Bern. Braz-dþioná ir mûsø literatûrà bei pavienius jaunesniusliteratus, be abejoniø galëjo atsakyti � taip! Kelioskartos eiles raðanèio jaunimo, keli net dabartiniaiþymesni poetai daug iðmoko sekdami Bern. Braz-dþioniu ar bent juo gërëdamiesi.Alë Rûta, paklausta, kaip gimë apysaka �Mar-

gu raðto keliu� � knyga apie Bern. Brazdþioná, �atsakë2: �Tai � lyg Los Angeles raðto þmoniøiðgyvenimø kronika, kur centre visada buvo po-etas.� Ið pradþiø rankraðtá pavadino �Per pasaulá

Leonas PELECKIS-KAKTAVIÈIUS

Bernardas Brazdþionis:nuo �Kelionës miraþø�iki �... uþ visø galaktikø�

Ið raðomos esë, pokalbiø, laiðkø knygos

Balandisir bandonija

Atkelta ið 9 p.

Palaidojo vargonininkà visas miestelis. KapinëseEiminto ðirdis nevalingai dauþësi. Jam, kaip savival-dybës darbuotojui, derëjo pasakyti kokià kalbà. Kuotoliau, tuo labiau gerklæ gniauþë irzlus knietulys. Jáiðgelbëjo vikaras.� Dirbo daug. Jokiø turtø nesusikrovë. Niekam ne-

liko skolingas. Mylëjo visus parapijieèius, jo muzikailgai skambës mûsø ausyse. Þemiðkà paskirtá atlikoteisingai ir dorai, ir, be abejonës, Paskutinio teismodienà atsistos Tëvo deðinëje... Mums visiems apie taireikëtø pagalvoti. Amen.Po laidotuviø gráþtant á ástaigà nori nenori teko pra-

eiti pro bananine spalva daþytà suoliukà. Balandþio irbandonijos nebebuvo. Matyt, jis iðkrito ið veido, nesarèiausiai stovintis miestietis suskubo paaiðkinti.� Balandis èiupo bandonijà snapu, pakilo lengvai

lyg neðdamas ðapà, apsuko aukðtai platø ratà virð baþ-nyèios bokðtø ir dingo. Kaip á vandená. Daugiau nepa-sirodë.Toje paèioje vietoje gulëjo vargonininko skrybë-

lë. Pilna pilnutëlë, su didþiuliu kaupu pinigø � ne tiklitø, bet ir eurø, zlotø, kronø. Mat nakèia pravaþiavodar keli autobusai keliauninkø. Pamatæ toká nuostabøreginá, uþsibûdavo trigubai ilgiau, o pinigëliø negai-lëjo. Uþsienieèiai þino: uþ viskà reikia mokëti. Nesantrà kartà nieko panaðaus nepamatysi.� Reiktø suskaièiuoti pinigus, � garsiai pagalvojo

Eimintas.� Tai kad neiðeina...� Kodël?� Pirmasis su visa sauja puolëMiknius, tas, kuris lig

paryèiø karèemoj mokso snapà nuleidæs, � visà delnàapdegë. Vietom mësa atðoko. Klykë kaip verðis. Sese-lës, slaugës subintavo. �Rimi� apsaugininkas vos nu-leido rankà � iðkart du pirðtus apsvilo. O buvæs garsu-sis imtynininkas àþuoliniais bicepsais, vadinamasGraumedþiu, ásibëgëjæs visa jëga spyrë á skrybëlæ tikë-damasis, kad jà iðmuð ið vietos, o banknotai nuplasnosá ðalis. Ir kas atsitiko, pone seniûne, � didysis kojospirðtas skilo pusiau. Á rajonà nelaimëlá iðveþë.Eimintui ðovë á galvà ne visai padori mintis � patik-

rinti, kaip Tomasiaus skrybëlë reaguos á jo iðtiestà ran-kà, bet jà bemat atitraukë. Pirðtais perëjo elektros srovë.Miestelënai þvalgësi, trûkèiojo peèiais, krapðtë pa-

ausius, bet nieko gero nesumislijo. Kol visai nelauktaipasirodë moteris su gelsva skrybëlaite ir roþine kokar-da kairiame apvado ðone.� Galëèiau jums padëti. Skaièiuoti moku, � pasisiû-

lë ponia. � Juos reiktø kur nors graþiai sudëti. Geriau-siai tiktø lagaminëlis.� Turiu! � ðûktelëjo Eimintas ir perbëgo á kità gat-

vës pusæ.Skrybëlëta moteris visø aplinkiniø nuostabai pini-

gus suskaièiavo greit ir profesionaliai. It visà savo am-þiø bûtø dirbusi banke. Surûðiavo. Svetimà valiutà pa-vertë litais. Eimintas pagalvojo, kad dabar pakaks vis-kam. Ne tik gràþins skolas, bet ir koplytstulpá pastatys.Va, rodos, ir mato: dþiugias Tomasiaus akis, grojanèiàbandonijà ir linkèiojantá balandá.Kai atsitokëjo, lagaminëlá laikë rankoj, moters ne-

bebuvo. Nespëjo net padëkoti. Ëmë klausinëti, kur jidingo, bet nieko gero nepeðë. Kaþkas matë, kad áëjo á�Rimi�, kitas pastebëjæs iðeinanèià ið �Litfarmos�, oberniûkðtis tvirtino, kad prieð kelias minutes matë jàtraukianèià á kapines. Paþinæs ið tos graþios gëlës antskrybëlës.Ankstyvà kitos dienos rytà Eimintas nuëjo ieðkoti

Tomasiaus dokumentø. Sandalø prie slenksèio nepa-stebëjo... Grindys iððluotos, lova graþiai paklota. Visidokumentai perriðti batø raiðteliu gulëjo ant stalo... Oðalia � roþinë kokarda. Bernardas Brazdþionis 1929 m.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

11Kûryba

keliauja poetas�. �Sunkiai raðiau...� � prisipaþi-no. O pasiteiravus, kà jai, kûrëjai, reiðkë gyventiðalia tokios iðkilios asmenybës kaip Bern. Braz-dþionis, paþymëjo: �Man tai lyg paties likimodovana. Bernardo Brazdþionio artuma mums vi-siems, kalifornieèiams raðto þmonëms � tartumgaivinanti saulë. Mes visi esame Brazdþionioðeðëly � ir tai laimë. Ypaè, kai jis tau draugið-kas, áspëjantis, patariantis. Tai � moralinë para-ma ir paguoda, daþnai � kelrodis. Niekur be joneapsieiname: mokykloj, baþnyèioj, tautiniuo-se minëjimuose. Net ir draugø susibûrimuose.Poetas mus gaivina eilëraðèiais arba ir tiktaigiedria nuotaika, humoru. Visus jis uþdega, at-gaivina dvasiðkai.�Taèiau ir praëjus daugeliui metø Bern. Brazdþio-

nis jai visø pirma liko pirmasis redaktorius, kuráteko paþinti.Valstybinë leidykla � ne vienintelë vieta, kur

redaktoriauta. Daug tos sprangios duonos valgyta.Dar nuo universiteto laikø. Taigi ið pradþiø � �Lie-tuvos studentas�, paskui � �Ateities spinduliai�,vëliau � �Pradalgës�, �Dienovidis�. Na, o tremtyje ��Eglutë� (vaikams), �Literatûros metraðtis�, �Ai-dai�, �Prozos antologija�, �Lietuviø dienos�.Bern. Brazdþionis � ir lietuviø raðytojø metrað-

èio �Tremties metai�, iðleisto 1947 m. Tiubingene,redaktorius.Literatûros istorikas, kritikas, vertëjas Juozas

Povilonis vieno jo bièiulio raðytojo yra apibû-dintas kaip literatas, kalëjæs toliausiai uþ visus. OBern. Brazdþioniui tai studijø draugas.�Mudu arèiau susidraugavom 1932 m., ir

draugystë tæsiasi iki ðiandien, � pasakojo3 J. Povilo-nis. �Mane patraukë jo pastovumas, atvirumas, nuo-ðirdumas. Tik labai jo gaila, kad, atvaþiavæs á Lie-tuvà, në kiek savæs netausoja. Kas tik kur uþsima-no, jis niekad neatsisako dalyvauti iki neþmonið-ko nuovargio. Jo artimøjø þodþiai: �Jis kartais taipiðsisemia, kad nebegali miegoti. Sëdi ant lovos krað-to iki vidurnakèio ir linguoja galva.� Gal uþ jonuoðirdumà kiek ir atlygino garbës daktaro titulas,uþglaistë tà spragà poezijos posme ir gyvenime:�Niekur neisiu ið tavæs, tëvyne, / Niekur neisiu,motin, ið tavæs. / Tavo skausmas, tavo veidas nusi-minæs / Ið visur mane sugráþt teves.� Tai � posmasið eilëraðèio �Bëgimas ið tëvynës�.Pirmà kartà, vos atvaþiavæs, nors buvo naktis,

Bern. Brazdþionis paskambino J. Poviloniui. Þi-nojo, kad sunkiai kojas bevaldo, todël teiravosi,nuo ko tie kojø skausmai prasidëjæ. J. Poviloniui

paaiðkinus, Bern. Brazdþionis prisiminë Br. Railà,kurá kankino panaðios bëdos.Apie kurso draugà Bern. Brazdþioná su J. Povi-

loniu esame iðsikalbëjæ ir 1997 m. birþelá, kai tre-èiasis draugas Kazys Jankauskas jau buvo atgulæsamþino poilsio. Tik atkûrus nepriklausomybæ pa-aiðkëjo, kad jis daug metø raðë �á stalèiø�, o vienasið penkiø tos kûrybos egzemplioriø slëptas pas Po-vilonius. Tam atvejui, jei bûtø kratos ar kitaip pa-raðytieji kûriniai pradingtø. Na, o kai jaunystësdraugai susitikdavo, visada ir Bern. Brazdþioná pri-simindavo.Poetà pokario Vokietijoje savo atsiminimuose4

yra uþfiksavusi Australijoje gyvenanti GenovaitëKazokienë. Ji buvo dar gimnazistë, kai pirmà kartàiðgirdo �Ðaukiu að tautà� � nuo tø eiluèiø �net nu-garos paðiurpdavo�. Vëliau Bern. Brazdþioná suti-ko jau Tiubingene, maþame universiteto miestely-je, kur buvo susibûrusi lietuviø studentø kolonija.Kaip prisimena G. Kazokienë, èia kultûrinis gyve-nimas virte virë. Steigtos naujos organizacijos,brendo bûsimi intelektualai ir kultûros veikëjai.Á tà gyvà bendruomenæ vienà kartà literatûros

popietës proga atvyko geriausi iðeivijos poetai. Ásalæ prisigrûdo tiek þmoniø, kad neliko vietos netstovëti. Apie jokius mikrofonus tuo laiku niekasnet nesvajojo, todël sausakimðoj salëj buvo sun-ku girdëti poetus. Bet kai iðëjo ir uþgriaudë Bern.Brazdþionis, visi Tiubingeno studentai kartu at-sakë visa ðirdimi: �Að èia � gyva! Að èia � gyva!�Jie vienbalsiai nusprendë, kad Bern. Brazdþioniuilygaus poeto nëra. Nes jis degino, kaitino, jis ne-leido nurimti. Bern. Brazdþionio eilës ne vienosàþinæ supurtydavo ir ne vienà ið snaudulio paþa-dindavo, nors tuo metu jaunimas lyg ir nebuvokurèias tautinëms aspiracijoms. O gal dël to ir ne-buvo, kad protëviø dvasia poetø lûpomis dar juospasiekdavo?Kitus girdëtus poetus galima tuoj pat uþmirðti,

bet ne Bern. Brazdþioná, ásitikinusi G. Kazokienë.Ádomi smulkmena: netgi vëliau, kai G. Kazo-

kienë artimiau susipaþino su poetu, kai jis 1978 m.lankësi jos namuose Australijoje, ji tebebuvo ásiti-kinusi, kad nors �jis ið paþiûros þmogus kaip irkiti, netgi paprastesnis uþ daugelá paprastø þmo-niø, taèiau � ir milþinas, turás galià sutriuðkinti irsutriuðkintà pakelti ið dulkiø, turás galià tautà ðauk-ti, peikti ir guosti�.Turbût bene geriausiai poetà paþinojo ilgame-

tis jo kaimynas Bronys Raila. Ypaè ádomûs dviejøbièiuliø paðnekesiai, dar iki Nepriklausomybës at-kûrimo skambëjæ per �Amerikos balsà�. Ðtai vienaiðtrauka5, puikiai atspindinti poeto ásitikinimus:Bronys:� Grieþta Tavo rezistencija. Kaip toli ji dar tu-

rëtø siekti? Ar jau nebenorëtum, kad tauta domë-tøsi Tavo kûryba? Na, kad ir ta prispaustoji, su-klapèiukinta tautos dalis? Ir nenorëtum, kad kar-tais net komjaunuoliai jà deklamuotø? Kad ji ke-liautø ið lûpø á lûpas?Argi sutiktum, ar ir norëtum bûti tik iðeivis, pa-

sitraukæs toli � ir traukdamasis vis tolyn, ligi Ra-miojo vandenyno? Ar neprisimeni garsios daine-lës per anà karà Lietuvoj: �Neiðeik, neiðeik tu iðsodþiaus, nepaliki þilvièiø þaliø � be tavæs vakaraibus nuobodûs, be tavæs nebus sodþiuje dainø�?Bernardas:� Negraudink taip patetiðkai... Ne! Að nenoriu

ir nenorëèiau likti tik iðeivis. Bet pirmiausia � koksað iðeivis? Gal kam bus keista, bet að jauèiuos, kadnesu iðeivis. Ir nesu �iðeiviø raðytojas�. Að ið tau-tos neiðëjau. Að buvau iðblokðtas. Ne savo noru, nesavo valia.Jeigu bûsiu ko vertas, tikiu, iðliksiu ir ateity kaip

Lietuvos raðytojas, lietuviø tautos poetas. Kaip ið-liko kiti iðblokðtieji ar protestavæ prieð nelaisvæ jøtautose.Jeigu lietuviø tauta manæs neuþmirð, jeigu sa-

vin priims, tai að iðliksiu ir ásiliesiu á jos dvasinágyvenimà be komunizmo tarnø malonës ir reko-mendacijø.Þinau ir neabejoju, kad jeigu nusilenkèiau jø

valiai, jeigu susigundyèiau tø sirenø balsais, tau-ta tikrai iðspjautø mane, kaip iðdavusá Lietuvoslaisvæ. Kà ji sau padarë su tais iðdavikø vardà uþ-sipelniusiais kai kuriais pabëgëliais ar sugráþë-liais...Ypatinga situacija, Bern. Brazdþioniui vël ið-

vydus tëvynæ, laukë Raðytojø sàjungoje vykusia-me pirmajame susitikime su kolegomis. Tuomet,1989 m., A. Baltakis atsipraðë uþ visus tame patRaðytojø sàjungos pirmininko kabinete per pasta-ruosius deðimtmeèius iðtartus negraþius þodþius po-eto adresu. Praëjus devyneriems metams, A. Balta-kis prisiminë6 ir tà, ir dar ankstesnæ dienà: �Neþi-nau, ar tuomet teisingai pasielgiau. Matyt, atsipra-ðyti dera ne uþ kitø, o uþ savo paties þodþius arpoelgius. Taèiau esu spontaniðko temperamento irkartkartëmis iððoku lyg tas Pilypas ið kanapiø.�Beje, 1989-aisiais su Bern. Brazdþioniu su-

sitikau ne pirmà kartà. Buvau sujaudintas, kai1979 m. rudená Los Andþele po vakaro, kurá mes,atvykëliai ið sovietø Lietuvos, surengëme tautie-èiams, prie manæs priëjo áþymusis mûsø poetas ir,draugiðkai ðypsodamasis, paklausë, ar að já paþás-tàs, o iðgirdæs teigiamà atsakymà, pasiûlë su juopraleisti vakarà Santa Monikoje, svetinguose Ar-baèiauskø namuose. Þinoma, sutikau. Tik pasa-kiau, kad nenorëèiau vaþiuoti á kità miestà vie-nas. Dël to man ðiandien gëda. O tada netgi dþiau-giausi, kad bus liudininkø, kà að kalbëjau suBern. Brazdþioniu, broliais Railomis, su ðeimi-ninkais � raðytoja Ale Rûta ir jos vyru architektu,kitais iðeiviais... Ir nors tà tolimà vakarà Santa Mo-nikoje nebuvau iki galo atviras ir netgi ðnapsà gë-riau saikingai, vis vien iðsiskirdami su Bern. Braz-dþioniu pasibuèiavome kaip broliai. Ásiminiau to-ká mûsø patriarcho palyginimà. Sako, poezija � kaiptas pienas, kurá valstietis bidonëlyje nuleidþia áðuliná. Kai paskui já iðtraukia, pienà randa jau susi-sluoksniavusá: apaèioje � liesapienis, tai � mûsøprastesni eilëraðèiai, aukðèiau � grietinëlë, tai � mû-sø gerieji dalykai, o paèiame pavirðiuje � visokieneðvarumai, tai � kûriniai, susijæ su politika. Dël tøpolitizuotø kûriniø mes daugiausia ir kivirèijamës.Bet juk galime, sakë Bern. Brazdþionis, á tà nelem-tà pavirðëlá nekreipti dëmesio. Du talentingi po-etai visada gali rasti bendrà kalbà.

Uþ ar virð visø galaktikø?

2002 m. liepos 12 d. radijas praneðë, kad nebëraBern. Brazdþionio. Taip sutapo, jog savaitës pra-dþioje iðsiunèiau poetui laiðkà, o su juo ir kà tikbaigtà tekstà apie Vokietijoje redaguotus �Trem-ties metus�. Keista nuojauta sakë, kad Bern. Braz-dþionis nepamatys ðios siuntos. Deja, ji neapgavo.Dabar jau aiðku, kad ir èia apraðytas 1999 m.

birþelio 4 d. rytas � paskutinioji poeto vieðnagëÐiauliuose. Vël keistas sutapimas: trejetà metø stal-èiuje pragulëjusià garsajuostæ susiradau 2002-øjøliepos pradþioje.Taip ir nespëjau poeto paklausti, kodël �Var-

pams� atsiøstà paskutinájá eilëraðèiø ciklà pavadi-no �Kas ten ðvieèia uþ visø galaktikø�, nors pirmo-jo ciklo eilëraðèio pirmoje eilutëje aiðkiai klausia-ma: �Kas ten ðvieèia virð visø galaktikø?� Ar tieprielinksniai labai keièia esmæ?

Nukelta á 12 p.

1 Ið knygos autoriaus pasikalbëjimo su Ale Rû-ta, 1992, geguþë.

2 Ið Alës Rûtos laiðko knygos autoriui, 1994,rugpjûèio 1.

3 Knygos autoriaus pasikalbëjimas su J. Povilo-niu uþraðytas 1994, rugpjûèio 21.

4 G. Kazokienë. Bernardas Brazdþionis � gyvojilegenda // Mûsø pastogë, 1987.

5 Pasikalbëjimo tekstà knygos autoriui atsiuntëBr. Raila.

6 Knygos autoriaus pasikalbëjimas su A. Balta-kiu uþraðytas 1998, balandþio 19.

Bernardas Brazdþionis � paskutinës klasësgimnazistas.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

12 Kûryba

Nûdien tikrindamas savo elektroniná paðtà nu-sprendþiau pasidairyti ir ðiukðliø aplanke, ten tarpbeprasmiðkø �pixer.mobil� praneðimø radau laið-kà dar ið vasaros laikø. Nors ir ðiukðlë, bet reikð-minga, nuo vienos profesorës, kilmës þemaitiðkos,tad pagarbiai bandau atsakyti. O praëjusios vasa-ros laiðkas yra toks. N. [pavardës maldavo nenuro-dyti. � R. T.] raðo:

Mieli facebook bièiuliai, siûlau raðyti ciklà: �Va-saros nuotykiai�. Taigi pradedu pirma:

Brûkðnelis þemaièiø portretui

Parvaþiuoju ið Palangos á gimtàjà Kretingà dvi-raèiu. Ties geleþinkeliu susipynë ið nuovargio ko-jos � parkritau. Ðiaip taip atsistojau, nupurèiau dvi-ratá, veduosi.Ið priekio lëtai priartëja vaizdelá stebëjæs vy-

riðkis:� A da reid? (ar dar rieda?), � klausia.� Reid, reid (rieda, rieda), � atsakau mums prasi-

lenkiant. Ir pagalvojau: Kaþin ko tokioje situaci-joje paklaustø prancûzas? O amerikietis, latvis, ai-ris ir t. t.? Kà manote?

Tai toks buvo tas N. (be pavardës) laiðkas, su-këlæs daug minèiø (kaþin kaip ten atrodë filologëprofesorë, iðsitiesusi ant mûsø gimtosios Þemaiti-jos þemelës?) ir paskatinæs apmàstyti temà: Na-cionaliniai stereotipai egzistencinio absurdo aki-vaizdoje.Atsakau gerbiamai N. (be pavardës) punktas po

punkto, kaip mokslinëje konferencijoje, kur mumskartais tenka susitikti ir kalbëti apie kur kas ma-þiau reikðmingus dalykus:

1. Þemaitis teisingai màsto, jis þiûri, ar daiktasdar geras yra. Linkëjimai jam, jei dar ten sutiksit!2. Amerikietis sakytø: ar tu esi OK? Ir nedrásk

atsakyti, kad neokei. N., kad ir tysodama kraujoklane, turëtø þvaliai ðûktelti: I�m fine � að esufaina!3. Lietuvis droviai apsimestø nieko nepamatæs

ir praeitø pro ðalá, nusukæs melancholiðkà þvilgsnáá þalias lankas. Esu ir að ne syká taip padaræs. Galþmogus savo nelaimëje nori pabûti vienas?..4. Prancûzas? Paleistø graþià trelæ iðmiklintu

lieþuvëliu ir nosiarykliniu balseliu (jø pagrindi-nis artikuliacijos padargas juk yra nosis, ið jø iratskirsi prancûzà), bet në pirðto nepajudintø. Þe-maitiðkai ið savo kraujo klano atsakytume jamlabai aiðkiai ir paprastai: Ale ek tu ðikt! Ðiais ju-biliejiniais Kristijono Donelaièio metais jam de-rëtø dar ir �Metus� pacituoti, tà vietà apie varlesbei rupuiþes...5. Airis? Airiai turi gerø vaistø nuo visø fiziniø

ir dvasiniø traumø. Gal ir padëtø. Jei ne airiai, taiðkotai � að jø vis tiek neskiriu. Nebent kuris norsbûtø su sijonu. Jei pamaèius toká kyla sumaiðtisgalvoje, reiðkia, tai bus ðkotas.6. Latvis? Zirgo galva, mûsø brolis, tik smagiai

nusiþvengtø. Tai irgi teisinga reakcija. Kaip kitaipreaguosi á egzistenciná absurdà, pamatytà Kretin-goje prie geleþinkelio? Tikras dao de dzin!

Visgi að renkuosi þemaitá. Jis man kaþkaip prieðirdies. Nepraeis pro ðalá ir nesimaivys.Ta proga YouTube tinklapyje yra ákelta gra-

þi þemaitiðka dainelë, susijusi su apraðyto eg-zistencinio absurdo ávykio vieta ir situacija. Iðjos suþinome, kad tokie dalykai ten vyksta daþ-nokai:

KRETINGUO

Mûsa miestelis kap klituorelis.Aplinkou þaliou þemaitiu kalvelës.Cëntrë yr maksima i kebabënë,Stuov baþnyè i krautuvë naktinë.

Poleþaikina gatvie numeris trysYr mûsa chata i tën zajabys.Yr tën Lenins i yr Orvënis,Yr tën alaus i yr degtinës.

Priedainis: Kretinguo, Kretinguo, gera gyventyr Kretinguo!

Jegu nu grieku nen mëiguot,Ek pas bruoli Astiju ëðsispavieduok.Jegu nu kaifa joudou venas,Vaþiouk atsigaut i Pakutuvienus.

Jegu su nervas ðvaka yr,Klaipieduo Bangø gatvie tor priimt.Jegu yr puoreikis gryna uora,Ðalëp yr Palonga � oustyk këik nuori.

Pënktadienes kultûrnamy ðuoke ûþ,Dûþt butelkas i kaula lûþt.Rek savëm paruodyt ë pasikuolyt,Vo je nesigaus � tavëm ëðruomys.

Per ðvënta Ontuona koncertou ëlgaplauke �Tuoki pagaute ë doute per straublá.Vo ku èia daugiau � rek maute pri Prûdà,A pri Kormaitiu uþtvankas pëltë i dûda.

Ka tep pamësliji gera èia vëita �Vakus augint i rame nomërte.

Ðià graþià þemaitiðkà regioninio kolorito dainàsukûrë ir atlieka �Naratyvinis 100 g Alkobilis�,talentas ið Þemaièiø þemës, vadinantis save Alko-billy Man.Màstydamas apie nacionalinius ir kultûrinius

stereotipus (kas tuos prancûzus privertë kalbëtiper nosá � kaip kokius paukðèius!), vël gráþtuprie þemaitiðkojo etninio tipo. Kas já toká sukû-rë, kas suformavo? Manau, kad þemaitiðkam cha-rakteriui � tûkstanèiai metø, jis formavosi kartusu ledynmeèiais, o ir moterys èia yra ne maþiaukietos nei vyrai.

Regimantas TAMOÐAITIS

Þemaitiðki nutikimai

Bernardas Brazdþionis:nuo �Kelionës miraþø� iki �... uþ visø galaktikø�

Atkelta ið 11 p.

Kai toká klausimà uþdaviau filosofui, jis pasakë,jog tai klausimas ið astrofizikos, o ne fantazijos sri-ties. TARP visø galaktikø yra tarpgalaktinë erdvë, jiir virð, ir uþ, ir prieð, kaip paþiûrësi. Pabaigos visataneturi, ir neaiðku, ar todël, kad pleèiasi, ar tiesiog josnëra.Taèiau poetui, regis, rûpëjo kitkas.Kas mums ðiandien Bern. Brazdþionis? Ðito klau-

siau ávairiø kartø raðytojø ir mokslininkø. Ne visiatsakymai tokie, kokie buvo prieð ketvirtá amþiaus.Ir vis dëlto...Akademikas Vytautas Martinkus paþymëjo, kad

apie ðá þymø poetà dar maþai tëra paraðyta mokslostraipsniø ir studijø, nëra iðleista mokslo monogra-fijø. Bern. Brazdþionio kûryba ir kita veikla paliku-si daug pëdsakø tiek Lietuvoje, tiek JAV, laikas juosnaikina, todël reikia surinkti, apraðyti, pradëti ana-lizuoti. Petro Palilionio etiudø knyga �Tautos ðauk-lio aidai� (2012 m.) � tik pradþiø pradþia to, kà rei-

këtø ir kà galëtume padaryti áamþinant literatûrosklasiko kûrybà ir asmenybæ.Anot prof. dr. PauliausV. Subaèiaus, Bern. Braz-

dþionis yra vienas mûsø didþiøjø, jis tikrai nusi-pelnë ne vienos knygos. O anuometiniai sentimen-tai, pakilûs þodþiai � patikimas liudijimas, kaipmàstyta ir jausta Atgimimo metais. Tokie buvome.Poezijos klasiku Bern. Brazdþioná neabejoda-

mas ávardijo Donaldas Kajokas.Poeto kûrybos ir jo paties sugráþimà á Lietuvà

po deðimtmeèiø, praleistø iðeivijoje, prof. dr. Pet-ras Braþënas ir po ketvirèio amþiaus palygino supaèiais reikðmingiausiais politinio, visuomeninio,kultûrinio gyvenimo ávykiais.Iðgirdæs toká klausimà, Vladas Braziûnas tiesiog

pasiûlë atsiversti 1994 m. �Poezijos pavasario� al-manachà, � nuo tol jo poþiûris á Bern. Brazdþionáir jo kûrybà nepakito. Ðtai keli poeto kraðtieèio irjaunesniojo plunksnos brolio vertinimai, iðspaus-dinti 61-66 leidinio puslapiuose: �Kartos vis kei-èias, o Bernardas Brazdþionis, ir nutildytas, ir pa-

slëptas, ir suslëgtas á storà klasiko pilnaties tomà, �vis verèia maiðtauti ir grumtis�; �Yra vëjavaikiømostai, ir yra mostai Bernardo Brazdþionio � aukð-ti ligi Senojo Testamento moraliniø pranaðysèiø irtiesø, platûs � ligi kandidato á dabartinius deputa-tus rinkiminës reklamos. Aktualijø, iðskaitytø ir ið-matytø, nebevisad sugeba apglobti poezijos dva-sia, kitàkart jos ir lieka rodyt neiðrankø poeto bû-dà, dorà þmogiðkà poreiká bûti visur ir su visais,kur tuokart regis svarbu ir bûtina�; �Gal kada vi-siðkai pagaliau atprasim nuo ideologinës rikiuo-tës, eisim sau laisvai paðvilpaudami ar giliai ási-màstæ, þvelgsim á vienas kito, á paskirø eilëraðèiøveidus ir lûpas, gaudysim jø þodþius ir gërësimëskiekvieno ið jø savaimingu groþiu, jø nesurûðiuo-jama, nesuklasifikuojama, nesuscheminama esme.Lëtai tada skaitysiu Bernardà Brazdþioná, po vie-nà eilëraðtá per dienà, kaip po vienà per dienà mëgs-ta skaityti kitas graþus to paties mûsø kraðto po-etas Henrikas Èigriejus, gyvensiu su tuo vienu ei-lëraðèiu, vartysiu sau ir vartysiu kokià brangià Ber-

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

13Muzika

Apie tai � dar viena graþi to paties atlikëjo þe-maitiðka dainelë apie Vladþio (Bladþio) meilæ ir jomoterá, kuri tarsi perkelta á mûsø þemæ ið WilliamoShakespeare�o tragedijø, taigi dainelë apie tokiàmûsiðkà ledæ Makbet. Sakyèiau, ði dainelë yra þe-maitiðko epo atplaiða, pasakojimas apie mitiná mû-sø pradþios laikà ir neþmoniðkà þemaièio iðtver-mæ. Gaila, kad neturime epo visumos.

Þeimaitëðkas meilës ëstuorij� BLADI LUOV

Tûkstontë metø ë tëik pat dëinø Bladis stuovtuo patiuo vëituo.Tûkstontë opiø tëik pat eþerø suspieje nudþiûtë

vo Bladis ni krust.

Tuo patiuo vëituo,Þemelie këituo.

Tik saulë pakëla, tujau pat nusileida, kap Bladimergelës boèkis ont veida.An� sakë imkmonëm imyliek omþëna i vedu stuo-

viesiau kap kalnaa.

Kap do kalnaa,Omþënaa!

Ka naktis ateje þvaigþdeles mirgieje apkabënësmergele Bladis guliej�.Ons ana pasakë að tava nabûsio að nuorio bût

laisvos i laisvos að bûsio.

Mon tavës nerek,Mon laisvës rek!

Paleida mergelë Bladiou gruobus,Po þvaigþdeliem bova Bladi luov�.

Bladi luov�,Bladi luov�...

Taigi tokia yra ta þemaitiðko epo atplaiða, ji nemaþiau máslinga nei Sovijaus mitas, todël kai ku-rias sàvokas derëtø patikslinti, iðversti ið daugialy-pës indoeuropietiðkos kalbësenos:Bladis yra Vladas, Vladislovas � þemaièiø mëgs-

tamas vardas. Nes jis etimologiðkai susijæs su krauju(angl. blood). Na, ir su valdþia taip pat susijæs, nesVladis paprastai bûna smarkus vyrukas. Jei tik kas,nesulaiko savo kumðèiø � taip atpaþinsi, kad kilæs

nuo þemaièiø, kurie ir kietus vokieèius stipriai mu-ðë. Beje, faktas, kad profesorë N. (be pavardës) savotiriamajame laiðke nepamini vokieèiø, rodo, kaipstipriai á mûsø þemaitiðkà kraujà áaugusi ta sena ne-apykanta. Dar ji ir rusø nepamini � taip sàmonë ið-stûminëja sunkias atmintis á pasàmonæ. Arba tai tie-siog nuo dviraèio nukritusio þmogaus psichikossimptomai. Taip nukritæs kartais gali ne tik kai ku-riuos etnosus, bet ir tëvà motinà pamirðti. Taèiaubaikime apie tas traumas ir gráþkime prie poezijos.Luov� � savaime suprantama, kad tai yra lova,

bet ði vieta gali bûti suvokta ir kaip meilë. An-gliðkai � love, o þemaitiðkai � meilë, � koks skir-tumas, juk mes visi esame europieèiai. Abu daly-kai susijæ ir tiesiogiai, ir metaforiðkai, ir metafi-ziðkai. Nes lova kaip idëja, kaip transcendentinisvaizdinys, yra pagrindas konkreèiai þemaitiðkailovai rastis. Jeigu þinai, kas yra lova, tai, matyt,moki joje ir gulëti.Taip pat ir meilë � ji pasitaiko ne tik lovoje, bet

plevena kaip idëja mûsø galvoje, kaip idealus sie-kinys. Tai ne koks paukðtis, jo nenumuði ant þe-mës. Ir dviraèiu ji nevaþinëja.Bet abu dalykai yra labai didelës vertybës. O

interpretuoti juos galime ávairiai: kai kam tai busVlado lova, gal net ir meilë tuo paèiu, o kaikam � tiesiog kruvina meilë. Bladþio meilë. Sa-kytume � kraujo laðeliai dulkëse prie Kretingosgeleþinkelio.Tai ðtai kokie yra þemaièiai �myli laisvæ, mëgsta

vaþinëtis, bet supykæ tuoj pat gali ir grobus (þar-nas) paleisti. O nukritimas nuo dviraèio � veini juo-ka! Svarbu, kad dviratis vaþiuotø...Visgi màstantis þmogus supras, kad kaip tik þe-

maitis yra pats taktiðkiausias ir subtiliausias ið vi-sø minëtø etnosø: jis, kaip tikras dþentelmenas,stengiasi moteriai nepriminti jai nemalonaus faktoir apie jos bûsenà klausia netiesiogiai, pasiteirau-damas neva apie dviratá. Jis yra ir matantis, ir jau-èiantis, ir darantis.Pasidalinæs ðiais apmàstymais ir þemaitiðkais

epais savo veidaknygëje tuojau pat susilaukiauelektroninio klausimo, kuriame pajutau nerimo gai-deliø. Kaþkas ðiame laiðke iðdavë daugiameèio pe-dagoginio darbo pëdsakus. Taigi áelektrintas laið-kas: �Ðio þemaitiðko eilëraðèio pirmoje eilutëje galyra lapsus calami? Klitorëlis ir liktorëlis � juk netas pats? Turëtø bûti liktorëlis.�Paaiðkinsiu ðá laiðkà: lapsus calami lietuviðkai

yra lepðis ant kelmo, tai tokia ypatinga gamtos klai-

da, tikra retenybë, kai tas grybas uþauga ne savovietoje. Kitaip pasakius, neregëtas áþûlumas. Að patstokio dalyko gyvenime nesu matæs, nes ant kelmoturi augti kelmuèiai, bent jau mano gimtojoje Þe-maitijoje. Visi þodþiai ir daiktai turi bûti susijæ, ki-taip mes nieko nesuprastume, kas dedasi aplinkui.O kadangi kitos dvi realijos man yra þinomos,

pasistengiau atsakyti profesionaliai, kaip pedago-gas pedagogui. Mano atsakymas bûtø toks:Nu, kad ne � kaip tik taip ir turi bûti � klitorëlis.

Að tuos du dalykus � klitorëlá ir liktorëlá tikrai atski-riu, tad nesuklydau. Tai juk prasmingas kalbos þai-dimas: jeigu dainoje bûtø visiems þinomas liktorë-lis � kas èia tokio, kam tai ádomu?.. Kas nëra matæssenoviðkos lempos? Juk visi þino, kas yra liktarna.Bet etimologinis ryðys tarp ðiø sàvokø visgi yra,

turime graþià bendrà ðakná: abu þodþiai reiðkia pa-kylëtà ðviesà, ðilumà, ðvelnià kaitrà, malonø spin-desá, toká gyvybës kauburëlá. Tai juk tas ðventasaltorëlis, ties kuriuos suklupæ meldþiamës � að irtu... Kaip kelrodë þvaigþdë jis spindi mums ið tam-sos ir nuðvieèia mûsø kelius ðioje þemës kelionëje.Bent jau taip mes suvokiame ðiuos reiðkinius po-ezijoje ir kur kitur.O paþiûrëjus á Kretingà ið paukðèio skrydþio �

ar tai ne tikslus palyginimas? Puiki metafora! Irforma, ir dirglumu toji þaliø þemaitiðkø kalveliø,kaip pasakyta dainoje, supama Kretinga, sakyèiau,yra puikiai charakterizuojama, geresnio palygini-mo në sapnuodamas nerasi. O kà jau kalbëti, kaipgraþiai skamba ðio þodþio deminutyvinë forma. Tiemaþybiniai þodeliai � jie taip pat susijæ su mûsøgimtàja þeme, su mûsø tautosaka. Kitur tokiø nera-si, o ir radæs � nesuprasi, neatpaþinsi.Kitur ir pats gali likti nesuprastas, jei ieðkosi,

kas ne tavo.Taigi tradiciná dekoratyviná liktorëlá palikime

klasikai ir literatûros pamokoms, jis semantiðkainëra toks informatyvus, kaip norëtume, ir kol kasnesakykime mokiniams, kas yra kas Þemaitijoje,Lietuvoje ir kitur. Atëjus laikui jie viskà atras pa-tys. Taip pat ir prigimtà traukà gimtinei pajus �nereikia tos ugnelës kurstyti per anksti. Tegul sauið lëto mokosi skaityti ir mylëti. Juk þemaitiðkaibuvo pasakyta nuo pat pradþios: imkit mane ir skai-tykiet, ir tatai skaitydami permanykiet.Nepakenktø ir dviraèiu gerai iðmokti vaþiuoti.O apskritai � vietoj to, kad dirbèiau rimtus darbus,

kaip man priklauso, raðinëju visokius niekus, atsaki-nëju á keistus laiðkus, iðtrauktus ið ðiukðliø dëþës...

nardo Brazdþionio eilutæ, kad vis kitaip jà apðvies-tø ryto ir vakaro, Vilniaus ir Pasvalio saulë, dþiû-gausiu, aikèiosiu vienas ir tyliai.�Kiek kitokia, nors ir nelabai netikëta, ateinan-

èiøjø literatûron nuomonë. Atrinkau Sauliø Vasi-liauskà:�Daug minèiø nekilo... Buvau ir keletà poezi-

jos rinkiniø paëmæs, praverèiau. Ne viskas, jei at-virai, su manimi kalbasi taip, kaip norëtøsi kalbëtiðiandien. Nors gal taip ir turëtø bûti. O kelios min-tys tokios.Turbût labai nenustebinèiau, jei, svarstydamas

apie savo, kaip jaunosios kartos literatûrinio raði-nëtojo ir slampinëtojo, santyká su Bern. Brazdþio-nio kûryba, leptelëèiau, jog to santykio tiesiog në-ra (mat �laikai keièiasi�, �vertybës kinta� ir t. t.).Visgi kiek pamàstæs turëèiau atsipraðyti uþ tokápostmodernø, t. y. ðiuo atveju truputá naivø lep-telëjimà ir paminëti bent kelis dalykus, kurie suBern. Brazdþionio asmenybe, jos palikimu susi-siekia ir ðiandien.Pirmasis � muzika. Èia � dainos, giesmës, tebe-

aidinèios Dainø slënyje, amþini, skambûs, prasmin-gi jø tekstai, kurti ðviesaus atminimo poeto. Pui-kiai prisimenu, kai mokykloje, gitaros bûrelyje, mo-kytojas pasiûlë iðmokti dainà �Klajûnai�, kuriosþodþiai � Bern. Brazdþionio. Dar ir ðiandien poetotekstai virsta dainomis � pavyzdþiui, ir JokûbasBareikis, ir Tomas Pupinis ádainavo eilëraðtá �Gë-lës mirðta�.

Antrasis � tikëjimas. Ir èia turiu galvoje ne tikbiblinius intertekstus.Dar vienas � asmenybë. Iðvengsiu þodþio �auto-

ritetas�, ne dël to, kad bijoèiau bûti mûsø visuome-nës iðjuoktas, dël to, jog meluoèiau ir sau, ir jums.Bet �asmenybë� èia tinka. Plati ir traukianti.�Þinoma, tai tik keli �oro gûsiai�, nepretenduo-

jantys á didelius vëjus. Svarbiausia, kad ir save ger-bianti jaunystë pripaþásta: �Akivaizdu, jog neeili-nio þmogaus per pasaulá keliauta.�Ko gero, èia labiausiai tinka Marytës Kontri-

maitës þodþiai: �Bernardas Brazdþionis turëjo Die-vo dovanà. Kaip ir visi poetai, sukûrë ir stipresniø,ir silpnesniø eilëraðèiø. O jo poetinë publicistikabuvo be galo svarbi ir reikalinga Lietuvai, ir ji atli-ko savo vaidmená.�

***Ið �Varpams� dovanoto eilëraðèiø ciklo lyg tes-

tamentas, lyg atodûsis uþbaigus ilgà ir áspûdingàkelionæ, � keturios eilutës, kurioms atsirasti prirei-kë viso poeto gyvenimo:

Pasaulis maþas, o jameDiena ðviesi,Mes tartum vienas telpameJame visi.

Leono PELECKIO-KAKTAVIÈIAUS asmeninioarchyvo ir Antano DILIO nuotraukos

Bernardas Brazdþionis ir raðomos knygos au-torius Kryþiø kalne. 1991 m. birþelio 5 d.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

14 Vilniaus langas

Prasidëjus bene didþiausio lietuviø literatûrosklasiko Kristijono Donelaièio metams, valdininkøbei paprastø pilieèiø dëmesys natûraliai krypstalink, � kaip neseniai teko girdëti já apibûdinant, ��lietuviðkojo Homero�. Pilieèiai suvokia, jog vi-sus ateinanèius metus teks visuomeninio transpor-to stotelëse ðalti (o vasaromis � braukti prakaità)ties kasdien vis labiau ir labiau ákyrinèiais plaka-tais su klasiko vardu bei pavarde ir jo (hipotetiniu)atvaizdu, valdininkams gi reikës apmokëti kultû-ros darbuotojø, ta proga prasimaniusiø ávairiausiøminëjimø, skaitymø ir parodø, sàskaitas, � ir tai jø,panaðu, pernelyg nedþiugina.(Kol kas neaiðki netgi ðio projekto sàmata � tiks-

lesni duomenys turëtø paaiðkëti pirmojo ketvirèiopabaigoje. Anksèiau Kultûros ministerija yra at-skleidusi, jog visai programai ágyvendinti reikëtøkiek daugiau nei 1 mln. litø.)Taèiau kai kuriems K. Donelaièio gerbëjams ne-

reikia nei valstybës pinigø, nei kultûrininkø daly-vavimo, ir netgi reklamos. Restoranas �Katpëdë-lë�, priklausantis ,,Vièiûnø� restoranø grupëstinklui, ëmë transliuoti garsiausià K. Donelaièiokûriná �Metai�... iðvietëje.Dabar jau tikriausiai nepavyks suþinoti, kaip

ten ið tikrøjø buvo, � ar personalui pasirodë, kadmonotoniðkas hegzametro ritmas gali paskatintiþarnø susitraukimus, kurie ðià delikaèià akimirkàbûna labai pageidautini, ar jie tikëjosi, kad klau-sydami aktoriaus balso, lankytojai uþmirð, kà tikkà valgë, bet faktas, kad poema, akomponuojamaklozetø vandens èiurkðliø kliokimo, ir kam norskabinoje vis trenksmingai, iðdidþiai uþbezdant,klausytojams paliko tikrai didelá áspûdá.Tiesa, tai nebuvo ovacijos, galbût todël kultû-

rininkø pasipiktinimas ir paðaipos, skirtos besme-geniams restorano administracijos darbuotojams,nebuvo per daug afiðuotos.Iðkart turiu pasakyt, kad nebuvau tarp tø, kurie

garsiai ar ðiek tiek tyliau piktinosi �savininkø van-dalizmu� ir �tyèiojimusi ið lietuviø literatûros kla-siko�, � mano galva, jei èia ir bûta �vandalizmo�ar �baisaus tyèiojimosi�, tai nebent ðio liûdnai pa-

garsëjusio, ypatingai blogu skoniu pasiþyminèioatrakciono kûrëjø paèiø ið savæs... Kûrëjø, kuriegalbût ir teisingai numatë, kad iðgirdæ K. Donelai-èio senoviðkà, grubià kalbà ne paèiø gardþiausiøkvapø vieðpatijoje, lankytojai juoksis, bet, regis,nepagalvojo, kad bus juokiamasi ne ið tø posakiøsodrumo, tuo labiau, ne ið lietuviø literatûros, betið þmogaus, maniusio, jog tai yra ðmaikðtu ir þa-vinga, bukumo, � ir, be abejo, ið kavinës administ-racijos, neáþvelgusios ðiame tariamame paðmaikð-tavime beskonybës, trumparegiðkumo.Aiðku, nemanau, kad kas nors galëtø toká elgesá

uþdrausti � tai bûtø nesuderinama su laisvos, de-mokratinës ðalies idëja (ir ástatymine baze), be to,tokiu atveju reikëtø pradëti bausti arba drausti irvisas kitas bukumo, kvailumo apraiðkas... trum-pai tariant, visi atsiimtume... Nepaisant to, að esutikras, jog þmogus, bezdalyne kaip prikolà palei-dæs K. Donelaitá, turëtø bûti nedelsiant iðspirtasið darbo � bet, vëlgi, ne todël, kad kaþkà áþeidë arpaþemino (nes kà jis, vargðas, paþemins? K. Done-laitá? Lietuviø literatûrà? Nejuokinkit...), o dël to,kad asmuo, nepajëgiàs suvokti paèiø elementariau-siø pasaulio sàrangos dalykø, turintis stipriai suþa-lotà humoro jausmà, nesuprantantis, kas yra subti-lumas ir taktas, taip pat nemokës priþiûrëti, kaipkepama pica, nesugebës ar tiesiog uþmirð pasisvei-kinti su klientu ir mandagiai já palydëti prie stale-lio, nesusivoks, kà daryti nestandartinëje, màsty-mo ðablonø (kuriais nelaimingasis darbuotojas, aið-ku, vadovaujasi) neatitinkanèioje situacijoje...Beje, kaþkam ið raðytojø ar kultûrininkø nuvy-

kus á �Katpëdëlæ� ir paprotinus administracijà,�Metø� skaitymas iðvietëje vis dëlto buvo nutrauk-tas, � iki kito karto...***Malonu, kad literatûros klasikà prisiminti yra

ir labiau tradiciniø bûdø � bent jau kol poetasArtûras Valionis delsia imtis seniai pusiau juo-kais, pusiau rimtai þadamo projekto interpretuoti�Metus� hiphopo stiliumi... Ðtai jau apie mënesá,paþymint Donelaièio 300 metø sukaktá, veikia Na-cionalinës bibliotekos parengta virtuali paroda�Sveiks, svieteli margs!�, kurioje atspindëti svar-biausi raðytojo biografijos, kûrybos momentai,pristatyti lietuviø kultûros ir visuomenës veikëjøDariaus Kuolio, Vidos Mickuvienës ir Napoleo-

no Kitkausko straipsniai. Parodos lankytojai tu-rës progà susipaþinti su poeto paraðytais darbais,jø vertimais, K. Donelaièio vaizdavimu dailëje,skulptûroje, teatre, paskaityti raðytojø atsiliepi-mø, straipsniø, eilëraðèiø apie poetà, pasiklausytiágarsintø jo kûriniø, pamatyti dokumentiná filmà�Sveiks, svieteli margs� (1964), trumpametraþi-nius filmus � �Donelaitis tarp mûsø� (2012), �Ap-leisto namo paslaptis� (2012), �Nesuprasti�(2012). Parodà papuoðë R. Kazlo spektaklio �Nepagal ðio pasaulio madà� (2013) didelis pluoðtasfotografijø su video prezentacija, E. Nekroðiausspektaklio �Pradþia. Kristijonas Donelaitis. Me-tai� (2003) fotografijos.Praëjusià savaitæ � dar vienas su K. Donelaièiu

susijæs projektas. Sostinës Prospekto galerijojeA. Valiauga pristatë projektà �Ilgesio þemë� � taine tik naujausiø kûrëjo fotografijø paroda, bet irleidinys, kuriame á ðias dienas perkelta K. Donelai-èio poema �Metai�. Albume �Apie ilgesio þemæ�keturi �Metø� laikai prabyla á skaitytojus skirtin-gomis kalbomis (lietuviams teko pavasaris, vokie-èiams � vasara, rusams � ruduo, o þiemai pritaikytaanglø kalba).Ðis meninis rûmas rengëjø prilyginamas Babilo-

no bokðtui, kurio cementas � fotografijø tëkmë, su-jungianti ávairias kalbas, ir su ðiø dienø tikrove suly-danti prabëgusiø amþiø istorijos þenklus: anot EglësDeltuvaitës, nuotraukos pasakoja apie Rusijai priklau-santá kraðtà, kuriame uþaugusi treèia pokario kartanebeieðko ðaknø �plaèiojoje tëvynëje� � kuria savosocialiná tapatumà, já siedama su atgimstanèia varto-tojiðka prûsiðkos kultûros vizija, skatinanèia esmi-nius ekonominius, politinius ir kultûrinius pokyèius.�Subjektyvûs fotodokumentai, tik ðiek tiek, tik krað-teliu palieèiantys istorijà, sekantys Donelaièio biog-rafijos þingsniais, tampa ðiø dienø Karaliauèiaus krað-tometraðèiu, vizualiniais, neverbaliniaisMetais. Kny-ga knygoje. Apie ilgesá.� � teigia ji.P. S. Þmonës kalba, kad reklamos skyduose

vis dar galima aptikti nuo praëjusiø metø uþsili-kusiø Miloðø bei Maironiø, � nesusipainiokimeklasikø gausybëje! (Juoba Vilniaus savivaldybëyra numaèiusi ant naujøjø Solaris Urbino auto-busø demonstruoti Nepriklausomybës akto sig-natarø pavidalus � Basanavièius jau rieda mies-to gatvëmis...)

Andrius JAKUÈIÛNAS

K. Donelaièio jubiliejøpaþymint ��Metai�... iðvietëje

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

15Fotografija

Triveidë knyga

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumoAktorius Valentinas Masalskis� Apie mirtá galvoju daþnai. Kai atspirties taðkas yra mirtis,

lengva gyventi. Að ið gyvenimo ypaè daug nenoriu paimti. Vostik pradedu galvoti, kad esmë yra gyvenimas, tampu plëðrus:man reikia to, man reikia ano. O kai atskaitos taðkas mirtis,daug ko nebereikia. Pradedu valdyti norus, stengiuosi neuþgautiþmogaus, nesakyti bjaurasties, atsiranda noras dirbti.

2012 m.

1979 m. 2012 m.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

16 Fotografija

Audronë MEÐKAUSKAITË

Fotoklubas � ne tik prisiminimuoseTaip, fotoklubo, bent jau to, kuris ásikûrë

1963 m., jau nebëra, taèiau gimtadiená vis darðvenèiame, nes jis labai aiðkiai transformavosiá ðiandienes su fotografine veikla susijusiasstruktûras. Bûtent ðia proga Kauno fotografijosgalerijoje ávyko Kauno fotoklubo 50-meèio ju-biliejui skirtos parodos atidarymas, ir ji prisi-pildë nostalgijos bei garbingo amþiaus sveèiø� klubo veiklos liudininkø. Parodos atidarymedalyvavo 1963 m. iðrinktas ir iki 1978 m. Kau-no fotoklubo pirmininko pareigas ëjæs ViliusJasinevièius bei nemaþa dalis klubo nariø. Taipuiki proga ið uþmarðties iðraukti svarbius fak-tus ir prisiminimus, o tada juos naujai reflek-tuoti, nes tai, kas apie klubà buvo raðytasovietinëje to meto spaudoje, galime numany-ti, nebuvo tikra tiesa. Jos galbût nepavyks rastiir dabar, nes þmogaus atmintis apgaulinga, to-dël belieka remtis dar ir iðlikusiais dokumen-tais, kurie V. Jasinevièiaus rûpesèiu iðsaugotiiki ðiol.�Klubas buvo reikalingas tam, kad Lietuvoje

fotografija taptø ádomesnë uþ spausdintà tuome-tëje spaudoje. Buvo akivaizdþiai matyti, jogprieðkarinë fotografija jà neabejotinai lenkia sa-vo menine kokybe. Siekëme permainø, todël te-ko susidurti su kliûtimis, pasiprieðinimu ir kriti-ka, kad fotografijose maþa socialistinio realiz-mo ir optimizmo. Ne kartà buvo iðkilusi grësmë,jog klubas bus iðvaikytas, taèiau saviveiklos sta-tusas, kuris Sovietø Sàjungoje buvo itin gerbia-mas, mus gelbëjo. Taip iðsilaikëme iki fotomenodraugijos ákûrimo, kuris prilygo tikram sàjû-dþiui�, � prisimena ilgametis pirmininkas.Kauno fotoklubas buvo pirmasis tokio pobû-

dþio klubas ðalyje (nors prieð tai veikë ir iðiro�Kauno tiesos� fotosekcija), ásikûræs Kaune 1963m. rudená, kuomet Laikinosios sostinës fotogra-fai susibûrë tuometiniuose Kauno Profsàjungøkultûros rûmuose ir, kaip parodë vëlesnë jø veik-la, pradëjo naujà Lietuvos fotografijos raidos eta-pà. Vëliau panaðiø klubø tinklas iðsiraizgë daugplaèiau: Vilniuje, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Pane-vëþyje.�Neþinau, ar klubo nariai ásivaizdavo, kad jø

veikla bus tokia reikðminga, lemianti ir institu-cinæ veiklà, ir atskirø fotografø kûrybà. Tai bu-vo vieta, kur menininkai galëjo domëtis foto-grafija ir tobulëti, rengti parodas ir uþmegzti ry-ðius su uþsienio ðalimis net uþ Sovietø Sàjungosribø, o tai tuo metu buvo labai sunku�, � pasako-jo fotografijos tyrinëtojas Tomas Pabedinskas.Remdamasis autentiðkais jo nariø prisiminimais,jis sudarë naujausià �Fotografijos� þurnalo nu-merá, iðsamiau, nors ne taip vizualiai kaip paro-da, pristatantá fotoklubo veiklà.Ðiuo metu ant galerijos sienø � ne tik buvu-

siø fotoklubo nariø fotografijos, bet ir tuometi-niø katalogø, straipsniø spaudoje reprodukci-jos, nes ðá kartà kalbama ne tik apie atskirasasmenybes, o apie darniai veikusià specifinæbendruomenæ. Parodoje eksponuojami V. Bu-tyrino, R. Malecko, V. Jasinevièiaus, I. Gied-raitienës, A. Macijausko, A. Pilvelio, V. Luc-

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

17Fotografija

kaus, P. Karpavièiaus bei kitø fotomenininkødarbai. Nesunkiai atskirsime ryðkiausiø meni-ninkø pavardes, kurie kuria ar bent jau darbuseksponuoja iki ðiol ir yra tapæ vienomisásimintiniausiø figûrø klasikinës fotografijos

fone. O dabar pasitaikë proga atrasti, o gal tikprisiminti ir maþiau þinomø autoriø kûrybà.�Kai pasidomime tarpukariu, kurá aktyviai ty-

rinëja S. Þvirgþdas, matyti, kaip moderniai màs-të tuomet kûræ fotografai. Vëliau jø veiklà tæsëfotoklubas, tapæs vëlesniø organizacijø pirmta-ku. Tai rodo, kaip svarbu þinoti savo istorijà irsuvokti, kiek daug perimta ið ankstesniøjø pa-siekimø, o kiek ið tiesø atrasta naujai. Mes Kau-ne turime labai stiprià su fotografija susijusiàveiklà, glaudþià bendruomenæ, puikià galerijà,

Vël susitiko fotoklubo nariai.

12 d., treèiadiená, 17.30 val. Kauno foto-grafijos galerijoje (Vilniaus g. 2) � fotomeni-ninko Romualdo Rakausko knygos �Foto-vi(t)raþai: þvilgsnis á 2006-2012 m. fotografi-jos albumus� sutiktuvës.

stipendijø ir kitø puikiø dalykø, kuriø ðaknysneabejotinai slypi praeityje. Kita vertus, kluboveikla padëjo Antanui Sutkui ásteigti fotodrau-gijà Vilniuje. Dabar kûrybiniø sàjungø nariaistapti nëra paprasta, nes suteikiamas ápareigojan-tis menininko statusas, todël manau, kad ávairûsklubai turëtø ir dabar veikti � tereikia talentin-gø organizatoriø�, � mintimis dalijosi fotomeni-ninkas Aleksandras Macijauskas, kuris karjeràpradëjo klube, nes atëjo paprasèiausiai pasimo-kyti fotografijø ryðkinimo pradmenø � juk tekofotografuoti á pasaulá kà tik atëjusá savo maþylá.Ðtai tokia netikëtai proziðka ir jokiomis ambici-jomis nedvelkianti vieno ryðkiausiø Lietuvos fo-tografø darbø pradþia. O 1969 m. Èekoslovakøþurnale �Fotografie� jam jau buvo skirti net ðeðipuslapiai.Klubo nariais tapta gana paprastai (tereikë-

davo uþpildyti anketà ir mokëti nario mokestá),todël ir jø kaita didesnë, daug kas nepritampa iratkrinta, taèiau kitiems pasiseka fotografija uþ-sikrësti ilgam. 1966 m. klubo veikloje dalyvavo65 fotografai, o 1969 m. jis jau vienijo apie 150kûrëjø. Traukos dësnis puikiai veikë, nes èia bu-vo viena ið nedaugelio vietø, kur fotografai ga-lëdavo rodyti savo darbus kolegoms, diskutuo-ti, susipaþinti su tuomet prieinama fotografijosliteratûra, kai virtualaus informacijos dalijimosikanalø dar net sapnuose nebuvo. Labai svarbu,jog ðiuos menininkus pasiekdavo informacija iðuþsienio valstybiø, o ten taip pat patekdavo mû-sø fotografø kûriniai � beje, kartais, kaip prisi-mena A. Macijauskas, net pozityviosios kontra-bandos bûdu.Pirmàjà savo nariø darbø ekspozicijà, kurià

ið karto sudrebino skandalas dël Viliaus Nauji-ko moters akto, fotoklubo nariai atidarë 1965m. Kauno istoriniame muziejuje, iki 1969 m.,kai buvo ákurta Lietuvos fotografijos menodraugija, jie surengë net 53 parodas ir ne vienaijø iðleido iliustruotus katalogus. Kovas dël kû-rybinës laisvës klubo nariai iki ðiol prisimenakaip ryðkiausius ávykius. Dalis pirmosios paro-dos darbø gal ir nebuvo itin vertinga, taèiauvëliau veikla ásisiûbavo ir iðryðkëjo talentin-gos asmenybës. Ið pradþiø buvo gana ryðkûs so-cialistinio optimizmo ir diletantiðko lyrizmobruoþai, kuriuos keitë siekis perprasti naujau-sias technologijas ir eksperimentuoti. Taip pa-maþu fotoklubo veikla prisidëjo prie instituci-nio fotografijos áteisinimo kaip meno rûðies.Beje, tai darë menininkai, neturëjæ jokio tvir-tesnio idëjinio, techninio pagrindo � patys kû-rë standartus ir jais sekë vis labiau tobulëdami.O ðio darbo, ilgametës kûrybos atspindþiuosemes dabar ir gyvename.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

18 Sukaktys

Alina RAMANAUSKIENË

Á 45-àjá gimtadiená su L. van Beethoveno muzikaTikriausiai nerasime Lietuvoje þmogaus, kuris

neþinotø Kauno valstybinio choro, në sykio nebûtøgirdëjæs jo dainavimo ar nebûtø matæs ðio sambûrioákûrëjo bei vyriausiojo dirigento Petro Bingelio. Ðischoras Lietuvos muzikiniame peizaþe egzistuoja tar-si savaime: be átampø, paðaliniø pastangø, triukð-mingø anonsø, akcijø, atrakcijø, provokuojamø re-cenzijø.... Toks taurus buvimas, nelyginant pats dai-navimas, liudija, kad Kauno valstybinio choro da-lyvavimas Lietuvos ir netgi Europos muzikinio gy-venimo procese yra natûralus, reikðmingas, bûtinas.Daþnai choro ðlovë ataidi ið labai toli: garsiø tarp-

tautiniø festivaliø, didþiøjø koncertø saliø, sveèiø

ðaliø rûmø, piliø... Taèiau já norintys girdëti èia, Lie-tuvoje, taip pat turi daug progø. Choras dainuojamûsø ðalies koncertø salëse, gieda ðventovëse, o va-sarà � dar ir Paþaislio bei kitø Lietuvos muzikosfestivaliuose.45-metá ðiemet pasitinkantis kolektyvas á bran-

dos ir iðminties amþiø ákopia neðinas reikðmingaiskûriniais, kuriø centrinë aðis � Ludwigo van Beet-hoveno manuskriptai.Sausio 12-àjà Lietuvos nacionaliniame operos ir

baleto teatre skambëjo paskutiniojo Vienos klasiko�Missa solemnis� (�Iðkilmingosios miðios�) solis-tams, dviem chorams ir orkestrui. Prie dirigento pul-

to stojomaestro JuozasDomarkas.Atliko JoanaGed-mintaitë (sopranas), Ieva Prudnikovaitë (mecosop-ranas), Kristianas Benediktas (tenoras), Liudas Nor-vaiðas (bosas), Kauno valstybinis bei LNOBT cho-rai. Ðá 5 daliø, nepaprasto sudëtingumo (ypaè chori-nës partijos) veikalà pats L. van Beethovenas iðsky-rë kaip svarbiausià, sudëtingiausià ir novatoriðkiau-sià partitûrà savo kûryboje.Dirigentas P. Bingelis �Missa solemnis� taip pat

priskiria prie reikðmingiausiø kûriniø choro veiklo-je: �Choro brandai, darnai, ypatingam susiklausy-mui lemiamos reikðmës turëjo keturios partitûros:W. A.Mozarto �Requiem�, J. S. Bacho �Kalëdø ora-

Sausio 26 d. poetui ir vertëjui Vladui Baltuð-kevièiui suëjo 75-eri. Pasakoti apie ta proga su-rengtà jubiliejiná kûrybos vakarà Maironio na-muose derëtø pradëti nuo prisiminimø: poeto ap-silankymai muziejuje, bendravimas, eiliø skaity-mas, kavos gërimas, cigaretës ir t. t... Mes, savokasdieniais darbais ir darbeliais uþsiëmæ muzieji-ninkai, nelabai mëgstame bûti trukdomi, taèiau áVladà þvelgëme atlaidþiai, su meile ir rûpesèiu.Pasodindavome sename fotelyje, ápildavome ka-vos (viename kabinete Vladas turëjo �savo� puo-delá ir ðaukðtelá), retkarèiais menkà ðlakelá ðio tostipresnio. (Kalbu bûtuoju laiku, nes pastaraisiaismetais á muziejø jis retai beuþsuka.) Svarbiausia� iðklausyti apie gyvenimà, jo buitá ir bûtá,sveikatà, pasiguosti ir, þinoma, papraðyti paskai-

tyti eilëraðèiø. Skaitydavo noriai, kaþkaip ypa-tingai � virpanèiu balsu, tarsi skobdamas ið savæskiekvienà þodá, greit suirzdamas, greit aprimda-mas, graudþiai patiklus it vaikas... Jo eilëraðèiaigali patikti arba nepatikti, taèiau, kiekvienas, juosatidaþiau perskaitæs, turëtø suvokti, jog bûtent ei-lëraðèiai yra tikrasis poeto Að, be pozos ar vaidy-bos... �Ko að besulauksiu, / gæstant saulës auk-sui? / Kà að iðsapnuosiu / tarp berþø ir uosiø? / Kàað iðliûdësiu tarp pilkø griuvësiø? / Aðara sutvis-ko: reikia visko. / Visko. Net mirties � / tviekstispindesiu þvaigþdës�... Maþdaug tokie ir panaðûsbuvo gero Vlado draugo, poeto ir muziejininkoAlfo Pakëno prisiminimai.V. Baltuðkevièius turëjo ir turi daug draugø ar

paþástamø, visad jam padedanèiø, paglobojanèiø.

Vienas jø � poetas Petras Palilionis. Jo kalba þais-minga ir gerai nuteikianti: Vladas panaðus á kaikuriuos didþiuosius kûrëjus dar ir tuo, jog pirma-sis jo pavardës skiemuo Bal-: Baltuðkevièius, Bal-takis, Baltruðaitis, Baltuðis, Balzakas, Balmontas...Be to, ne kiekvienam duota tiek, kiek Dievas Vla-dui davë, o davë daug: poezijà, ilgà gyvenimà irávairiopà patirtá, artimus mylinèius þmones, drau-gus. Ir ne tik tai � davë veik nesilpstanèià kûry-bos, raðymo galimybæ, norà skaityti ir kurti. Juk�Man brangus mano gyvenimas / Kûryba � auto-treningas. / Dienànakt budi pasàmonë. / Smulkme-nos tarsi auksadulkës. / Sapnuoju ar atsibundu � /visa ko reikia, savy atrandu.� Ir dar: Vladas yrakeliø recenzijø autorius. Tada dar vienas kito ne-paþinojom, bet perskaitæs savo pirmosios knygos

Virginija MARKAUSKIENË

75-oji poetoþiema:prisiminimaiir poezija

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

Poetui Vladui Baltuðkevièiui vakaro metu buvo áteiktas pasidabruotasburmistro Jono Vileiðio medalis.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

19Kinas

Mirë meilës himno autorius

Sausio 23 dienà Romoje, bûdamas 87-eriø, mi-rë kompozitorius Rizas Ortolanis, gimæs 1931 m.rugsëjo 4 d. Pezaro mieste. Jis priklausë tai didþiø-jø muzikø kartai (Nino Rota, Armando Trovajoli,Carlo Rustichelli, Ennio Morricone), kuriø muzi-kinës kompozicijos prisidëjo prie italiðká filmø po-puliarinimo visame pasaulyje ir tapo aukðta tokiokino kokybës garantija. Nors, reikia pripaþinti, kar-tais jø muzika net buvo kokybiðkesnë uþ paèiusfilmus. Bûta tokiø pavyzdþiø ir tarp 226 filmø (þr.www.imdb.com), kuriems melodijas sukomponavoR. Ortolanis.Gavæs puikø akademiná iðsilavinimà ir ákvëp-

tas amerikieèio Stano Kentono kûrybos R. Orto-lanis ðeðtojo deðimtmeèio pradþioje su draugaisbuvo subûræs muzikos pasaulyje ávertintà dþiazoansamblá. Vëliau jis bandë jëgas ir simfoninëjemuzikoje, bet labiausiai iðgarsëjo kaip kino mu-

zikos virtuozas (2004-aisiais iðleistas jo dviejødiskø albumas net buvo pavadintas �Genijus Ri-zas Ortolanis�).Populiarumo susilaukë jau vienas pirmøjø

R. Ortolanio garso takelis filmui �Ðuniðkas pasau-lis� (1962 m.). Já sukûræ reþisieriai Paolo Cavara irGualtiero Jacopettis net iðrado naujà þanrà, pava-dintà �ðokomentika�. Tai buvo popuri ið archy-vuose surastos medþiagos ir specialiai nufilmuotøðokiruojanèiø dokumentiniø kadrø, kuriø tikslas �árodyti, kad pasaulis moraliðkai degradavæs ir be-viltiðkai paskendæs mirtinø nuodëmiø klampynë-je. Savo tikslo jauni provokatoriai siekë su pasi-mëgavimu vaizduodami keistus ritualus, fiziniusiðsigimimus, þiaurø elgesá ir siaubingà smurtà.

Nukelta á 20 p.

KINO KALENDORIUS

Gediminas JANKAUSKAS

In memoriam: sausisPraëjo dar tik vienas naujøjø metø mënuo, o kinematografinis pasaulis neteko keliø iðkiliø kino

kûrëjø, kuriø vardai arba jau primirðti, arba maþai þinomi net ir jø filmus tikrai maèiusiems irnetgi mëgstantiems. Paradoksalu, bet á kino þvaigþdes nukreipta komercinë filmø reklamos politikaper daugelá deðimtmeèiø padarë taip, kad ið kino salës iðeinantys þiûrovai retai pasakys, koks ope-ratorius nufilmavo kà tik pamatytà filmà, arba kokio kompozitoriaus muzika jie mëgavosi visàseansà. Deja, ir operatoriai, ir kompozitoriai daþniausiai lieka þiûrovams neþinomi. Ir ði situacijayra apmaudþiai neteisinga: juk kiekvienà akimirkà ekrane matome bûtent pro operatoriaus kame-ros objektyvà uþfiksuotus vaizdus, o mus iki aðarø kartais jaudinanti muzikinë harmonija yrasukurta kompozitoriaus. Muzika kine turi savo specifikà. Jau áprasta, kad pavykæ filmø garsotakeliai iðleidþiami atskiroje kompaktinëje plokðtelëje, bet geriausiai kino muzikos kokybë iðryðkë-ja tik tada, kai jà girdime paties filmo fonogramoje.

Kadras ið M. Jancso �Raudonosios psalmës�.

�Atolas� recenzijà, tiesà sakant, pirmà kartà susi-dûriau su poetikos terminais ir buvau dëkingastaip geranoriðkai mano atþvilgiu nusiteikusiamþmogui, tada pasivadinusiam Vladu Baltekaièiu...Nuo tø senø, taip greit praëjusiø laikø, tapomegeri draugai ir bièiuliai...� Beje, kaip papasakojoVlado sesuo Ona, kai paskambina Petras, brolislabai pasikeièia, tampa linksmesnis, kalbesnis, il-gam pasitaiso jo nuotaika. Apie kà jie kalbasi, kàPetras sako Vladui, neþinau, tai lyg kokia smagipaslaptis...Poetës Erikos Drungytës nuomone, literatûros

kontekste Vladas iðsiskiria savo keistu suvalkie-tiðkumu, tarsi �vaikinas ið Suvalkijos lygumø�, ið-skirtinë yra jo vienatvë, vieniðystë ir noras bûtivieniðu. Tai unikalus poetinis troðkimas, ateinan-tis per kûrybà, egzistencines kultûros ir savojo Aðpajautas: �O nesakei, man tu, / Kur daug juodøjødeimantø. / Pats að, pats að, pats að / Savy randu jøkasyklas. / Gal ir gerai, kad nesakei man tu, / Kurdaug juodøjø deimantø...� Nedaug jo eilëraðèiuo-se, anot E. Drungytës, rastume kaimo peizaþø, kai-mo motyvø, kuriø, tiesà sakant, apstu daugelio po-etø eilëraðèiuose. Vlado eilëraðèiø iðskirtinumas �savitas rimas, ritmas, melodika, to nesupainiosi sujokia kita poezija. Jo eilëraðèiø þmogus, gamta, kos-mosas paþenklinti didele kultûrine pajauta...Be abejo, sveikinimai, linkëjimai � ðirdá ðil-

dantys dalykai, prisiminimai � taip pat. Jie vaka-ro dalyvius ir poetà V. Baltuðkevièiø pasiekë irper nedidelæ parodëlæ. Joje daug fotografijø �glausta poeto gyvenimo retrospektyva: jaunystë,brandos metai, sutikti þmonës, draugø, paþástamøveidai, kûryba. O linkëjimus poetui galime iðsa-kyti E. Drungytës þodþiais: ,,Nesvarbu, Vladai,kad tu mûsø kai kada nematai. Nesvarbu. Mes ta-ve mylime, skaitome, cituojame, prisimename ta-vo balsà. Kûrybinës tau sëkmës ir sveikatos...�

torija� irMiðios h-moll beiL. vanBeethoveno �Missasolemnis�. Ðiuos veikalus choras parengë dar sovie-tiniais metais, kai daug kam atrodë, jog nekintantiMiðiø prasmë yra religinës ideologijos reliktas. Tuo-met mes elgdavomës atsargiai ir apdairiai. Visø pir-ma ðiuos veikalus atlikdavome Maskvoje, P. Èai-kovskio konservatorijos salëje. Po tenykðèiø muzi-kos kritikø ir þurnalistø nepagailëtø pagiriamøjø þo-dþiø choro pateiktai muzikos interpretacijai ðie kû-riniai netrukus skambëdavo ir Lietuvoje. Èia nebû-davo kam ir kaip priekaiðtauti: juk pati Maskva jøatlikimà ávertino teigiamai!�Sausio 30 d. Vilniaus Kongresø rûmuose vykusia-

me koncerte, skirtame Lietuvos valstybinio simfoni-nio orkestro 25-meèiui, choras drauge solistais IrenaBespalovaite (sopranas), Jovita Vaðkevièiûte (meco-sopranas), Edgaru Montvidu (tenoras), Mikhailu Ka-zakovu (bosas), dirigentu Gintaru Rinkevièiumi atli-ko vokieèiø klasiko 9-osios simfonijos finalà. Ðiamkûriniui choro koncertinës veiklos istorijoje tenkaypatinga vieta: 9-àjà simfonijà kolektyvas yra atli-kæs su tokiais dirigentais kaip Yehudi Menuhinas,Mstislavas Rostropovièius, Justusas Frantzas.Bene ásimintiniausias 9-osios simfonijos atliki-

mas ávyko Berlyno koncertø salëje �Am Gendar-menmarkt� 2003 m. sausio 12 d., kai Kauno valsty-binis choras dalyvavo iðkilmingame koncerte, su-rengtame UNESCO nutarus simfonijos rankraðtáátraukti á Pasaulio dokumentø paveldo katalogà(�Memory of the World�). Ðia iðkilia proga choraskoncertavo drauge su Tautø filharmonijos orkestru,diriguojamu J. Frantzo. Kiek vëliau jis pripaþino:�Kauno chorui að visuomet rodau ðiltas emocijas �talentingiausiam dideliam dainininkø kolektyvuipasaulyje, vadovaujamam talentingiausio maestroPetro Bingelio.�Balandþio mënesá L. van Beethoveno kûrybos ir

Kauno valstybinio choro gerbëjø laukia dar vienasásimintinas muzikinis susitikimas, kuriame nuskam-bës áspûdinga kompozitoriaus vokalinë-instrumen-tinë partitûra � oratorija �Kristus Alyvø kalne�.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

20 Kinas

Kompozitorius Rizas Ortolanis.

Atkelta ið 19 p.

Bet keisèiausia, kad ðiàneretai ðleikðtulá kelianèiàvaizdø kolekcijà lydi nuo-stabiai graþi R. Ortolaniomuzika. Viena melodija ��More� (�Daugiau�) � ne-trukus Amerikoje buvo per-dirbta á dainà, pavadinta�Meilës himnu�, ir net no-minuota �Oskarui�, o jà á sa-vo repertuarà átraukë Fran-kas Sinatra,DorisDay irAn-dy Williamsas.Filmams paraðytai R. Or-

tolanio muzikai bûdingamuzikiniø stiliø ir nuotai-kø ávairovë � humorà pabrë-þiantys linksmi motyvaikomedijoms, sodrus roman-tizmasmelodramoms ir ero-tiniams filmams, psicholo-ginës átampos vibracijos irsiaubo kontrapunktai trile-riams.Atskira kalba �R.Or-tolanio muzika italiðkiemsvesternams, kuriø mes savo didþiuosiuose ekranuo-se nematëme, bet jiems sukurtà muzikà visai nese-niai girdëjome didelio �spageèiø vesternø� fanoQuentino Tarantino filmuose �Nuþudyti Bilà�, �Ne-garbingi ðunsnukiai� ir �Iðlaisvintas Dþango�.

Poetai tik apsimeta mirusiais

O paskutinæ sausio dienà Anapilin iðkeliavovienas garsiausiø Vengrijos kino reþisieriø Mik-loðas Jancso. Þinia apie jo mirtá, þinoma, iðprovo-kavo emocingø atsiliepimø lavinà. Bet graþiussavo kûrybos ávertinimus ið kolegø reþisierius gir-dëjo ir bûdamas gyvas. �Jeigu Jancso nebûtø su-kûræs tokiø filmø kaip �Be vilties�, �Taip að at-ëjau� bei �Raudona ir balta� , mûsø kine bûtøjauèiama tuðtuma�, � sakë Iðvanas Szabo. � �Mik-loðui Jancso pavyko kino priemonëmis iðreikðtivengrø tautos dvasià ir istoriná likimà, panaðiai

kaip tai muzikoje padarë Bela Bartokas, o poezi-joje Joþefas Atila�.Filmas�Bevilties� (1965m.) iðkarto áraðëM. Janc-

so vardà á garsiausiø Europos kino menininkøsàraðà. Nuo ðiol ilgam svarbiausia jo kûrybos te-ma tampa poetiðkas ir filosofinis þvilgsnis á skau-dþiausius Vengrijos lûþius, kuriø ðios ðalies isto-rijoje buvo tikrai daug, pradedant Austro-Vengri-jos epochos sukrëtimais. Geriausiø M. Jancso fil-mø fonas � centrinës ir rytø Europos revoliuci-jos, kai sunku atskirti pergalæ nuo pralaimëjimo,kai kiekviename þingsnyje tyko iðdavystës ir ra-finuoti heroizmo iðbandymai, o vergiðki þmo-gaus kûno instinktai slopina prigimtiná laisvëstroðkimà.M. Jancso filmai � tai simboliais, metaforomis,

alegorijomis, ryðkiais folkloro elementais dekoruo-tos kinematografinës freskos, kuriose beveik visa-da aptiksime ir religiniø motyvø. Dialogai jo fil-muose neturi tokio prasminio krûvio, kaip vaiz-

In memoriam: sausis

Reþisierius Mikloðas Jancso.

dais iðreikðta simbolika. Èia visada svaigsta galvanuo kameros skrydþiø, ilgai trunkanèiø planø, ap-nuogintø kûnø choreografijos, kuri visada yra tar-si tyrumo kamertonas, nepaklûstantis aplink vyks-tanèiam brolþudiðko karo chaosui ir þmogaus pa-gimdytam absurdui. Geriausiai ðá stiliø reþisieriusiðtobulino Kanø kino festivalio prizu apdovano-toje �Raudonojoje psalmëje� (1972 m.) ir klasiki-nës muzikos terminologija pavadinta istorine di-logija �Vengrø rapsodija� bei �Allegro barbaro�(abu filmai sukurti 1979 m.).M. Jancso kadrø kompozicijos alsuoja svaigi-

namu begalinës erdvës pojûèiu, blokuojanèiu pro-tà ir leidþia mëgautis tikra kino poezija, pagal ku-rios dësnius pilietiniame kare nuþudytà kareivá iðnumirusiøjø gali prikelti merginos buèinys.M. Jancso filmuose herojus daþnai uþklumpa

mirtis. Bet jos triumfo niekada nebûna. Purvinojedirvoje bûtinai suþydës derlingumo medis, o pra-lietas kraujas nuðvis pergalæ simbolizuojanèiaisðventiniais kaspinais. Uþ tamsos visada bus ðviesa,o mirtyje uþkoduota prisikëlimo viltis. M. Jancsopats yra miræs ir prisikëlæs savo filme �Ir davë manDievas þibintà� (1998 m.). Taip reþisierius ne tikstilingai áprasmino savo meniná credo, bet ir gra-þiai iliustravo Jeano Cocteau mintá � �poetai tikapsimeta mirusiais�.

Rizo Ortolanio puoðia ir vesternus, ir melodramas.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

21Kinas�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

�Vieniðas klajûnas�

Praëjusià vasarà ekranuose pasirodæs nuotykiø fil-mas �Vieniðas klajûnas� privertë prisiminti StevenoSpielbergo ir George�o Lucaso vieðai iðreikðtus nuo-gàstavimus, kad beprotiðkai augantys amerikietið-kø filmø biudþetai gali baigtis Holivudo bankrotu.215 milijonø doleriø kainavæs �Vieniðas klajûnas�per keturis demonstravimo mënesius Amerikoje su-rinko maþiau nei pusæ á já investuotø pinigø.Tokio rezultato negalëjo prognozuoti jokie ana-

litikai. Juk filmà sukûrë reþisierius Gore�as Verbins-ki, o pagrindinë jo þvaigþdë yra Johnny Deppas. Ðiotandemo filmai apie Karibø piratus visame pasaulyjebuvo ir populiarûs, ir pelningi. Kas gi atsitiko? Galkojà pakiðo tai, kad publikai Laukiniø vakarø tyraipasirodë ne tokie romantiðki kaip vandenynø platy-bës, o sunkiasvoriai traukiniai (jiems filme skiriama

labai daug dëmesio) elegantiðkumo varþybose pra-laimëjo �keistas bangas� skrodþiantiems burlaiviams?Akivaizdi dar viena nesëkmës prieþastis. Filmo

autoriams pritrûko saiko jausmo. Dvi su puse va-landos trunkantis gaudyniø, ðaudyniø, muðtyniøir kaskadiniø triukø kaleidoskopas vargina ir netdarosi nuobodus, o tai nuotykiø filmui neatleisti-na nuodëmë.Pagrindinio herojaus prototipu tapo Teksaso rein-

dþeris Johnas Reynoldsas Hughesas, iðgarsintas Za-ne�o Grey�aus knygoje �Vieniðo klajûno þvaigþdë�.Nuo 1933-iøjø JAV vaidinimai apie ðio herojaus nuo-tykius radijo bangomis buvo transliuoti net 22 me-tus. Vëliau kaukëtas kerðytojas ir jo draugas indënasTonto persikëlë á TV serialà, kuriame vieniðà klajûnàvaidino Claytonas Moore�as).

Naujajame filme pagrindinis personaþas vadina-mas Dþonu Rydu, o já vaidina dar nepatyræs ArmieHammeris. Nenuostabu, kad já be didelio vargo áantrà planà nustumia indënà Tonto ákûnijantisJ. Deppas. Nors, tiesà sakant, aktorius ir èia keistuoláindënà vaidina su panaðia ekscentrika, kuri padëjo jokapitonui Dþekui Þvirbliui iðsikovoti milijonø kinoþiûrovø simpatijà.Kaip visada, aukðtà aktoriná meistriðkumà de-

monstruoja britø aktorë Helena Bonham Carter, vai-dinanti epizodinæ raudonplaukæ vieðnamio ðeimi-ninkæ. TomasWilkinsonasmiestelio burmistrui niek-ðui Leitamui Koului paskolina visà savo solidumàir impozantiðkà stotà. Á bandità Buèà Kavendiðà per-sikûnijæs aktorius Williamas Fitchneris kuria tradi-ciná piktadario paveikslà � be tokiø neapsieina joksvesternas. Ryðkiai suvaidintø epizodø filme tikrainemaþai.Geru þodþiu reikëtø paminëti operatoriø Bojanà

Bazellá, sugebantá per kraðtus trykðtanèiai filmo au-toriø fantazijai suteikti graþiø kompozicijø pavida-lus. Kartais vaizdas ekrane primena iðradingai stili-zuotas Sergio Leone�s vesternø citatas (ypaè daþnailinksniuojamas klasikinis jo filmas �Kartà vakaruo-se� (1968 m.). Spageèiø vesternø dvasià padeda pri-siminti ir Hanso Zimmerio muzikinis takelis, á kuráprotarpiais ásiverþia gerai þinomi Ennio Morrico-ne�s motyvai.Finaliná gaudyniø epizodà autoriai pagardino mu-

zika ið Gioachino Rossinio �Viliaus Telio�. Pergalin-gi klasikinës uvertiûros garsai vykusiai iliustruojatikrai originalias traukiniø lenktynes, ir ði parodijosdvasia trykðtanti �geleþiniø arkliø� dvikova tampane tik ilgo filmo kulminacija, bet ir kompensacija uþseanso metu patirtus nepatogumus.

�Vieniðas klajûnas� (�The Lone Ranger�)Vesternas. JAV, 2013 m. Reþ. Goree�as

Verbinski. Vaidina: Johnny Deppas, ArmieHammeris, Helena Bonham Carter, Willia-mas Fichtneris, Barry Pepperis. DVD: �Vi-

deoplanet�.

Asteriksas iðvyksta á olimpiadà, bet ne á SoèáSeptyniasdeðimtàjá gimtadiená filmu �Lûþis� (ket-

virtadienis, 21.30 val., BTV) pasitikæs seras AnthonyHopkinsas stebina puikia forma ir dar syká árodo, kadðalia jo net ryðkûs profesionalai neiðvengiamai atsi-duria antrame plane.Reþisieriaus Gregory Hoblito �Lûþá� (2007 m.)

galime dràsiai vadinti ðio aktoriaus benefisu. O filmosiuþetà � kriminalinio kino kanonus griaunanèia is-torija. Juk iki ðiol buvo áprasta, kad detektyvinio ro-mano skaitytojas ar kriminalinio filmo þiûrovas ver-èiamas ilgai klaidþioti painiais gerai suregztos fabu-los labirintais ir tik finale suþino, kas yra nusikaltëlis.�Lûþyje� viskas kitaip. Apie bræstanèio nusikalti-

mo motyvus autoriai signalizuoja pradiniuose filmokadruose, lemtingas ðûvis á neiðtikimàþmonànuskam-bës dar po penkiø minuèiø, o dar po keliø akimirkøpolicija uþdës antrankius þmogþudþiui. Tie, kuriemssvarbu suþinoti, kas nuþudë ir kodël, praëjus penkio-likai minuèiø nuo filmo pradþios galima perjungtikità kanalà. Bet kaip tik tada ir prasideda, dël ko �Lû-þis� buvo sukurtas. Grubiai kalbant, filmas yra apietai, kad net tobuliausia vadinamoje amerikietiðkojeteisëtvarkos sistemoje yra daugybë spragø, kuriomistinkamai pasinaudojæ rafinuoti nusikaltëliai gali ið-vengti atpildo.Daþnai per mûsø TV kanalus rodomame fan-

tastiniame filme �Pasauliø karas� (ketvirtadie-nis, 21.30 val., TV6), sukurtame pagal HerbertoG. Wellso fantastiná romanà, Þemë tampa nuoþmiøkosminiø ateiviø invazijos zona. Þmoniø rasei iðky-la grësmë tapti naujøjø agresoriø vergais. Paèiamenetikëtai atsivërusio pragaro centre atsiduria Ferjë ðei-ma � Rëjus, Merë En ir jø maþoji dukrelë Reièelë. Jievis dar negali patikëti tuo, kas vyksta.

Kriminaliniame filme �Atlygis� (penktadienis,22.30 val., LNK) trys skirtingo amþiaus plëðikai noripavogti Prancûzijos karaliø dinastijai priklausiusáskeptrà, kurá kontrabandininkai nelegaliai áveþë áMonrealá, paslëpæ fortepijono kojoje. Dabar ðià isto-rinæ relikvijà muitinëje saugo moderniausios elek-troninio sekimo sistemos, betgi ið panaðiø filmø geraiþinome, kad neáveikiamø tvirtoviø nebûna. �Atly-gio� siuþetà sudaro ekspozicija, didesnæ filmo daláuþimanti nusikaltimo ávykdymo technologija ir efek-tingas (nors ir ne itin originalus) finalas. Ypatingøatradimø nëra, bet grieþtai laikomasi esminiø tokiosfabulos taisykliø: visas grobis atitenka gudriausiam,o �frajerá� praþudo godumas.Snobo kinas pristato senokai rodytà kriminaliná

epà �Kartà Amerikoje� (penktadienis, 22.40 val.,TV1). Italiðkais vesternais iðgarsëjæs reþisierius Ser-gio Leone paskutiniajame savo kûrinyje nusprendëpasigalynëti su amerikietiðko gangsterinio kinomeistrais. Sakoma, kad jis savo metu atsisakë reþi-suoti garsøjá �Krikðtatëvá�. Uþtai ne maþiau áspûdin-game epe �Kartà Amerikoje� pakilo iki klasikø aukð-tumø. Filmo herojai savo kriminaliná gyvenimà pra-dëjo dar bûdami paaugliai sausojo ástatymo laikais.Tada penki Bruklino vaikëzai prisiekë niekada nesi-skirti, o kartu uþdirbtus pinigus laikyti nuosavame�banke�. Bet idilë trûko neilgai, nes nusikaltëliø pa-saulyje nepilnameèiams nebûna jokiø nuolaidø.Kriminalinës �Majamio policijos� (penktadienis,

23.10 val., TV3) pagrindà sudaro dar devintajamedeðimtmetyje sukurtas ir per TV3 ilgai rodytas to pa-ties pavadinimo serialas. Tokiais atvejais neiðven-giamas originalo ir perdirbinio lyginimas naujai ver-sijai, þinoma, kenkia.

Nepasakytum, kad dabartiniai policininkø SonioKroketo ir Rièardo Tabso vaidmenø atlikëjai Coli-nas Farrellas ir Jamie Foxxas bûtø prastesni aktoriaiuþ Donà Johnsonà ir Philipà Michaelà Thomasà. Galnet atvirkðèiai. Taèiau naujai porelei, tikrai nestoko-janèiai to, kas dabar vadinama �charizma�, visgi ne-pavyks prilygti pirmtakams, nes neámanoma pakar-toti legendos.Kad televizijai rûpi ne tiesa, o tik sensacijos, liu-

dija filmo �Beprotiðkas miestas� (penktadienis,23.50 val., BTV) autoriai. Dramatiðki ávykiai ásiplies-kia muziejuje, kur susitinka anksèiau vienas kito ne-paþinojæ þmonës. Uþ nenorà darbe perþengti padoru-mo ribø iðtremtas á maþàmiestelá profesionalus repor-teris Maksas Braketas (akt. Dustinas Hoffmanas) at-vyksta á muziejø filmuoti reportaþà, o neseniai ið mu-ziejaus apsaugos atleistas darbuotojas Semas Beilis(akt. Johnas Travolta) ateina reikalauti savo teisiø.Kad derybos bûtø vaisingesnës, Semas atsineða nu-pjautavamzdá. Maksas kaip mat pajunta sensacijà irpradeda TV reportaþà. Bet greitai suvokia, kad priar-tëjo prie ribos, kai profesinis smalsumas virsta nepa-teisinamu kiðimusi á kito þmogaus likimà.O prancûziðkoje nuotykiø komedijoje �Asteriksas

olimpinëse þaidynëse� (sekmadienis, 12.40 val., TV3)jau treèià kartà maþo Bretanës kaimelio gyventojaikausis su savo amþinais prieðininkais romënais. Tik ðásyká santykius jie aiðkinsis ne mûðiø lauke, bet olim-piniø þaidyniø arenose kartu su graikais ir egiptieèiais.Pastarøjø komandà delegavo karalienë Kleopatra, oklastingasis Julijus Cezaris meta savo slaptà kozirá �raumeningàjá stipruolá gladiatoriø Maksimusà. To-kioms pajëgoms kovoje dël olimpinio aukso gali pasi-prieðinti tik du neiðskiriami draugai Asteriksas ir Obe-liksas. Pirmasis yra gudrus kaip lapinas, antrasis � stip-rus it uola. Jie nieko nebijo, nes turi stebuklingo gëri-mo: kas jo paragauja, tam jokie prieðai nebaisûs.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

22 Kampas

8 d., ðeðtadiená, 18 val. Rûtos salëje � DanielDanis �Galbëkime meilæ�. Manifestacija. Reþisie-rius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 20 Lt, moksleiviams ir studen-tams � 13 Lt.9 d., sekmadiená, 12 val. Didþiojoje scenoje �

Inesos Paliulytës �Astrida�. Spektaklis AstridosLindgren biografijos ir pasakø motyvais. Reþi-sierë Inesa Paliulytë. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilietø kainos � 10-15 Lt.9 d., sekmadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Bil-

janos Srlbjanoviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragi-komedija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas.Spektaklio trukmë � 3 val. Bilieto kaina � 30 Lt.11 d., antradiená, 18 val. Rûtos salëje � Da-

niel Danis �Akmenø pelenai�. Prisiminimø dra-ma. Reþisierius Agnius Jankevièius. Spektakliotrukmë � 2 val. Bilieto kaina � 25 Lt.12 d., treèiadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

premjera! Antono Èechovo �Vyðniø sodas�. Ko-medija. Reþisierius Artûras Areima. Spektakliotrukmë � 4 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 60 Lt.Edukacinis festivalis jaunimui�Nerk á teatrà�10 d., pirmadiená, 18 val. Tavernos salëje �

Playback teatro dirbtuvës (nuo 18 m.). Trukmë �2 val. Bilieto kaina � 10 Lt.11 d., antradiená, 14 val. Ilgojoje salëje �

aktorinës dirbtuvës su reþisieriumi Gyèiu Pa-degimu (nuo 16 m.). Trukmë � 2 val. Bilietokaina � 10 Lt.11 d., antradiená, 16 val. Maþojoje salëje �

scenos kalba su aktore Jûrate Aniulyte (11-16 m.).Trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 10 Lt.11 d., antradiená, 18 val. Maþojoje salëje � sce-

nos kalba su aktore Jûrate Aniulyte (nuo 16 m.).Trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 10 Lt.11 d., antradiená, 18 val. prie �Bokðto� (Kæs-

tuèio g. 86) � Klaipëdos universiteto choreo-grafijos absolventø darbas kartu su �Padi DapiFish� ðokëjais �Akvariumai�. Trukmë � 1 val. Ne-mokamai.12 d., treèiadiená, 11 val. Tavernos salëje �

ðëlsmas su VDU vaidybos studentais (7-11 m.):þaidimai, etiudai, aktorinio pasirengimo pratimai.Trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 10 Lt.12 d., treèiadiená, 12 val. Ekskursija po teatro

erdves. Pradþia � didþiosios scenos fojë (nuo 11 m.).Trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 10 Lt.12 d., treèiadiená, 14 val. Ilgoji salëje � muzi-

kinës dirbtuvës-koncertas su kompozitoriumi,multiinstrumentalistu Tomu Dobrovolskiu (nuo11 m.). Trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 10 Lt.12 d., treèiadiená, Rûtos salëje � LMTA ket-

virto kurso studentø spektakliai. 13 val. A. Èe-chovo �Trys seserys�. Reþisierius Aidas Giniotis.Spektaklio trukmë � 2.15 val. Bilieto kaina � 10Lt. 16.15 val. G. Boccaccio �Dekameronas�. Re-þisierë Eglë Kiþaitë. Trukmë � 1 val. Bilieto kai-na � 10 Lt.13 d., ketvirtadiená, 17 val. Tavernos salëje �

Teatro kalbëjimai: muziejaus online pristatymas,spektakliø perþiûros, diskusijos. Trukmë � 3 val.Áëjimas nemokamas.14 d., penktadiená, 16 val. Tavernos salëje �

ðëlsmas su VDU vaidybos studentais (nuo 12 m.):komandiniai þaidimai, aktorinio pasirengimo pra-timai. Trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 10 Lt.14 d., penktadiená, 23 val. Rûtos salëje � Pir-

ma naktis teatre: pagal Friedrich von Schiller �Plë-ðikai�. Antidekalogas (N-16). Reþisierius ArtûrasAreima. Trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 25 Lt.Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien

10.30�19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat pla-tina Tiketa.

Kauno valstybinis muzikinis teatras6 d., ketvirtadiená, 18 val. Karlo Miliokerio

�Studentas elgeta�. Trijø veiksmø operetë. Reþi-sierius Andrey Bestchastny, dirigentas Virgilijus Vi-sockis, dailininkë Kotryna Daujotaitë, choreografasDainius Bervingis. Spektaklio trukmë � 3 val. Bi-lietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

8 ir 9 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Vy-tauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje skambësvarpø muzikos koncertas �K. Orfo kûriniai�. Karil-jonu skambins Julius Vilnonis.11 d., antradiená, 18 val. Kauno menininkø na-

muose (V. Putvinskio g. 56) � koncertas �Krintanèiossnaigës buèinys�. Dalyvaus �Avanti quartet�: I smui-kas � Margarita Garmutë, II smuikas � Robertas Blið-kevièius, altas � Rûta Balniûtë, violonèelë � Solvei-ga Vëbraitë ir vokalistë Jomantë Ðleþaitë (sopranas).Programoje: F. Ðuberto, W. A. Mocarto, A. Borodino,L. Þu, Þ. Bize ir kitø kompozitoriø kûriniai. Bilietokaina � 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams,þmonëms su negalia ir turintiems �Daily Card�, �Om-ni ID� nuolaidø korteles � 5 Lt. Bilietø galima ásigytiKauno menininkø namø �Mûzø svetainëje� (I�IV 10�13 val., 14�17 val., V 10�13 val., 14�16 val. ir prieðrenginá), o taip pat visose Tiketa kasose. Informacijatel. (8 37) 22 31 44, www.kmn.lt.

Kauno kamerinis teatras6 d., ketvirtadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gar-

gantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gur-manams (N-18). Reþisierius Stanislovas Rubino-vas. Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bilietø kainos �40, 50 Lt.7 d., penktadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës

�Kavinë �Pas Blezà�. Pasimatymas po dvideðimtiesmetø. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 1.45 val. Bilietø kainos � 28, 35 Lt.8 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës

�Be galo ðvelni þmogþudystë�. Dviejø daliø juo-doji komedija pagal Rëjaus Bredberio kûrybà. Re-þisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.9 d., sekmadiená, 18 val. Floriano Zelerio �Tie-

sa�. Dviejø daliø psichologinë komedija. Reþisie-rius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë �2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

6 d., ketvirtadiená, 18 val. El Fuego koncertas�Þodþiai gyvenimui�. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.Bilietus platina Bilietai.lt.7 d., penktadiená, 18 val. Orkestro gimtadienio

koncertas. Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr.dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algiman-tas Treikauskas). Solistas ir dirigentas Pavel Ber-man (smuikas, Italija). Programoje: Niccolo Paga-nini Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2, h-moll,op. 7, Robert Schumann Simfonija Nr. 4, d-moll,op. 120. Bilietø kainos � 15, 20, 30 Lt.9 d., sekmadiená, 17 val. Naujø idëjø kamerinis

orkestras �NI&Co� (meno vadovas ir dirigentas Ge-diminas Gelgotas). Dirigentas Gediminas Gelgo-tas. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.12 d., treèiadiená, 18 val. Maþojoje salëje � ka-

merinës muzikos vakaras. Antanas Taloèka (klarne-tas), Jonë Punytë (fortepijonas). Bilieto kaina � 15 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�

VI 14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat plati-na Tiketa.

7 d., penktadiená, 19 val. Gintaro Grajausko �Re-zervatas�. Reþisierius Alius Veverskis. Spektakliotrukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.9 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Krei-

vos daiktø istorijos�. Spektaklis vaikams. Reþisie-rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë � 1.10val. Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras8 d., ðeðtadiená, 12 val. �Skrudþas, arba diena,

kai galima atverti savo ðirdá�. Istorija apie ðykð-tuolio gyvenimà pakeitusá sapnà, pagal Ch. Dicken-so kûriná �Kalëdø giesmë. Nuo 6 m. Reþisierius Ar-vydas Lebeliûnas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilie-to kaina � 8 Lt.9 d., sekmadiená, 12 val. �Èipolino nuotykiai�.

Dideli maþojo svogûnëlio þygdarbiai, pagal G. Ro-dari pasakà. Nuo 4 m. Reþisierius Kæstutis Jakðtas.Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.Bilietø kainos � 8, 10 Lt. Teatro kasa (Laisvës al.

87A) dirba IV�V 11�17 val., VI�VII 10�14 val., tel.22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis.

7 d., penktadiená, 18 val. Lino Adomaièio �Dul-kiø spindesys�. Dviejø daliø ðokio spektaklis. Cho-reografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gin-taras Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë. Bi-lietø kainos � 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.8 d., ðeðtadiená, 18 val. Dþoakino Rosinio �Se-

vilijos kirpëjas�. Trijø daliø komiðka opera. Diri-gentas Jonas Janulevièius, reþisierius Gintautas Þel-vys, dailininkë Tatjana Astafjeva (Rusija). Spek-taklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35,40, 100 Lt.9 d., sekmadiená, 12 val. Zitos Bruþaitës �Gry-

bø karas ir taika�. Dviejø veiksmø operëlë-parodi-ja vaikams ir tëveliams. Reþisierius Aidas Ginio-tis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë Ra-munë Skrebûnaitë. Spektaklio trukmë � 1.35 val.Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.9 d., sekmadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Gra-

faitë Marica�. Trijø veiksmø operetë. ReþisieriusAlexey Stepaniuk (Rusija), dirigentas Jonas Janu-levièius, scenografas Frieder Klein (Austrija),kostiumø dailininkë Kotryna Daujotaitë, choreo-grafas David Avdysh (Rusija). Spektaklio trukmë �3.10 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.12 d., treèiadiená, 12 val. Tomo Kutavièiaus, Vio-

letos Palèinskaitës �Nykðtukas Nosis�. Dviejø daliøopera vaikams. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentasVirgilijus Visockis, dailininkë Virginija Idzelytë,choreografas Andrius Kurienius. Spektaklio truk-më � 1.50 val. Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: jakuciunas@gmail.com

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

11 d., antradiená, 17 val. Maironio lietuviø li-teratûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � poeto ir mu-ziejininko Alfo Pakëno knygos �Dainuojanèiuoseðuliniuose� sutiktuvës. Kartu su knygos autoriumidalyvaus raðytojas Donaldas Kajokas, �NaujosiosRomuvos� redaktorius Andrius Konickis, aktorëOlita Dautartaitë, bardas Kazimieras Jakutis. Va-karà ves muziejininkas Edmundas Kazlauskas.Knygà bus galima ásigyti.Maironio lietuviø literatûros muziejuje ðiuo me-

tu veikia parodos:�Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano ju-

domàjá turtà�,�Kristijonui Donelaièiai � 300�,�Raðytojai 1863 metø sukilime�.

6 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � Valdemaro Kukulo mo-nografijos �Pauliaus Ðirvio gyvenimas ir kûryba: þen-klai ir praþvalgos� pristatymas. Dalyvaus poetas Al-gimantas Baltakis, literatûrologë prof. Viktorija Dau-jotytë, knygos redaktorius Vainius Bakas, knygos lei-dëjas, literatûros kritikas Valentinas Sventickas.11 d., antradiená, 17.30 val. Kristijono Donelai-

èio ir Justino Marcinkevièiaus kûrybos valanda.Skaitys aktorë Graþina Urbonaitë. Liudviko Rëzosir lietuviø liaudies dainas atliks Gediminas Þilys.13 d., ketvirtadiená, 17.30 val. poetës Elenos

Karnauskaitës naujos knygos �Uþpustomi� prista-tymas. Kartu su autore dalyvaus literatûros kritikaiVirginijus Gasiliûnas, Rimantas Kmita, Janina Rið-kutë. Fleita gros Andrius Radziukynas.Raðytojø klube veikia Nacionalinës kultûros ir me-

no premijos laureato fotografo Romualdo Poþerskioparoda �Maþasis Alfonsas�. Áëjimas á renginius nemo-kamas. Smulkesnë informacija tel. (85) 2629627; (85)2617727; el. paðtas: rasytojuklubas@aiva.lt

6 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultû-ros centre (A. Jakðto g. 18) � tapybos mokymai jauni-mui ir suaugusiesiems �Prie molberto�: �Þiemos pei-zaþas� (koliaþas). Veda dailininkas Gvidas Latakas.8 d., ðeðtadiená, 16 val. KTKC � paskaita �Nuo

Vasario 16-tosios iki Europos Sàjungos�. LektoriusAleksandras Þarskus. Susitikimas su signataru Al-girdu Patacku, knygos �Litua� sutiktuvës. Knygojeskelbiami autoriaus pirmieji tekstai, spausdinti darXX a. 7-ojo deðimtmeèio pogrindyje. A. Patackasyra gerai þinomas Lietuvoje kaip originaliø etnolo-giniø studijø autorius. Tai baltistikos ir lituanisti-kos studijos apie kalbà, senàjà istorijà, mûsø esatá,savimonæ, mentalitetà, baltø religijà ir jos sàlytá sukrikðèionybe. Autorius, bûdamas pogrindþio kultû-ros, �Pastogës Lietuvos� þmogumi, savo tekstuosenesiekia akademinio pripaþinimo, raðo eseistiniu sti-liumi, leisdamas sau �laisvai kvëpuoti�, uþ kà buvogiriamas þymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo.Knygoje galima uþtikti beveik visas ano laikotarpiovieðai ir slapta diskutuotas temas. Tai savotiðkas Lie-tuvos atgimimo, prasidëjusio ne su pirmaisiais mi-tingais, intelektualinis þinynas.10 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos

studijoje (Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui irsuaugusiesiems ,,Kûrybos dþiaugsmai�: Uþgavëniøkaukiø gaminimas ið popieriaus masës. Veda dalinin-kë Dalia Þiurkelienë. Informacija tel. (8 679) 36 783.11 d., antradiená, 18 val. KTKC � mokymai

jaunimui ir suaugusiesiems �Vakarojimai seklyèio-je�: ðaliko vëlimas. Veda Daiva Vainauskienë. In-formacija tel. (8 615) 53845.

8 d., ðeðtadiená, 14 val. Baþnytinio paveldo mu-ziejus kvieèia á ekskursijà �Lietuvos didysis kuni-gaikðtis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesëk-mës, dorybës ir ydos�. Ne visi þino apie kunigaikðèioAleksandro palikimà Vilniuje: Ðv. Onos baþnyèià,kurià jis statydino kaip savo mauzoliejø, gynybinæVilniaus sienà. Jam valdant amatininkai susibûrë ácechus, pradëtas tvarkyti valstybës archyvas, pildytiLietuvos Metrika. Kunigaikðtis garsëjo kaip uoluslietuvybës puoselëtojas, ákûrë lietuviðkø pinigø ka-lyklà, suteikë Panevëþiui miesto teises. Taèiau Alek-sandras Jogailaitis buvo dvilypë asmenybë. Jis pralo-ðë nemaþai valstybiniø dvarø, jam valdant buvo pra-rasta daug teritorijø, valdovas ið pradþiø leido ásikur-ti þydø bendruomenei, o vëliau pats jà iðvijo. Ekskur-sija prasidës prie Aleksandro Jogailaièio karsto Vil-niaus katedros poþemiuose. Èia prisiminsime Alek-sandro ir Elenos meilës istorijà. Sustosime prie val-dovo funduotos Ðv. Onos baþnyèios ir Baþnytiniopaveldo muziejuje apþiûrësime auksakalystes ðedev-rus, sukurtus Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Alek-sandro ákurtame Vilniaus auksakaliø ceche.11 d., antradiená, 12 val. ekskursija po parodà

�Didþiulis mûras, vos per du uolekèius þemën ági-lintas, stebuklingai stovi: Trakø parapinë baþny-èia XV amþiuje�. Paroda-hipotezë, skirta pirmajamTrakø parapinës baþnyèios ðimtmeèiui. Ekspozicijo-je pristatomos skaitmeninës pirmojo, apie 1419 m.pastatyto, ir antrojo, po 1497 m. perstatyto, baþny-èios pastatø rekonstrukcijos. Skaitmeninius pro-jektus prapleèia mûro fragmentai, archeologiniairadiniai, taip pat su baþnyèios kaita siejami dailëskûriniai.Á ekskursijas bûtina ið anksto registruotis tel. (8 5)

269 7801, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

Vasario 9 d., sekmadiená, 12 val., 12 d., treèia-diená, 16 val. Kauno vaikø ir jaunimo teatre �Vilko-lakis� (Kovo 11-osios g. 108) � S. Ivanauskaitës �Trysnegraþios karalaitës�. Legenda-pokðtas ðkotø liaudiespasakø motyvais. Informacija tel. (8 37) 31 37 12.

6 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno miesto mu-ziejaus skyriaus P. Stulgos lietuviø tautinës muzi-kos instrumentø muziejaus (Zamenhofo g.12 / Kur-piø g. 12) gotikinës menës rûsyje � dviejø Kaunokolegijos Justino Vienoþinskio fakulteto studen-èiø stiklo darbø paroda �Lietuvos didieji kuni-gaikðèiai ir pasakø motyvai� atidarymas.7 d., penktadiená, 16 val. Kauno miesto muzie-

jaus skyriuje Kauno pilyje (Pilies g. 17, IV aukðtoparodø salëje) � tautodailininko Antano Lastaus-ko Uþgavëniø kaukiø parodos �Uþgavëniø kaukëspilyje� atidarymas. Paroda veiks iki kovo 5 d.12 d., treèiadiená, 16 val. Kauno miesto muzie-

jus (M. Valanèiaus g. 6), minëdamas Lietuvos vals-tybës atkûrimo dienà, kvieèia á Lietuvos dailës mu-ziejaus parengtos kilnojamosios stendinës parodos�XIX a. II p. � XX a. pr. Lietuvos valstybës politi-kos, kultûros, mokslo, visuomenës elitas ir jo ap-linka� pristatymà. Paroda veiks iki kovo 8 d.

6 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno m. savivaldy-bës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos Vitebs-ko padalinyje (P. Lukðio g. 60) � G. Derþavino ru-sø literatûros klubo nariø iðleisto �Kauno literatû-rinio almanacho� pristatymas. Renginyje skambësrusø romansai, dalyvaus knygos dailininkas Vla-dimiras Beresniovas, leidëjai, autoriai.12 d., treèiadiená, 16 val. Kauno m. savivaldy-

bës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos Palemo-no padalinyje (Mariø g. 14) � poezijos vakaras.Dalyvaus Poezijos ir kitø menø mëgëjø asociaci-jos �Branduma� narë Irena Rudzinskienë. Ji skai-tys iðtraukas ið savo kûrybos ir kroatø raðytojosVesnos Krmpotiè poetinius apmàstymus ið knygos�Ðimtas ir aðtuoni�.

Iki kovo 3 d. galerijoje �Aukso pjûvis� (Verslolyderiø centras (BLC), K. Donelaièio g. 62, Kau-nas) eksponuojama 2013 m. rugpjûtá vykusio tarp-tautinio dailës plenero �Kaunas � Hanza miestas�kûriniø paroda.

7 d., penktadiená, 17 val. Nacionalinio M. K.Èiurlionio dailës muziejaus A. Þmuidzinavièiauskûriniø ir rinkiniø muziejuje (V. Putvinskio g. 64) �faksimilinës Vlado Putvinskio knygelës �Giedrë�(1915) pristatymas.

www.nemunas.net . 2014m. vasario 6�12 d., Nr. 5 (899)

24

�Meilës laiðkai� skamba neáprastai, gundomai... Kas raðo? Kam? Ko-dël? Valentino dienos iðvakarëse, vasario 13 d., 15 val. Kauno miestomuziejaus skyrius M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejus (K.Petrausko g. 31) kvieèia paklausyti aistringøjø gerbëjø laiðkø, raðytøoperos solistui Kiprui Petrauskui Peterburge, ir jo paties laiðkø, raðytøbûsimai þmonai, dramos artistei Elenai Þalinkevièaitei. Taip pat skam-bës solisto ádainuotos operø arijos ir liaudies dainos.Muziejaus darbuotojai pamena, kaip prieð keletà metø buvo sutiktas

pirmasis renginys �Tik tau, mano meile� � norintieji paklausyti, pamaty-ti netilpo muziejaus salëje. Lankytojai ádëmiai klausësi jautriø, ðvel-niø þodþiø, kvatojo iðgirdæ naivius, net komiðkus posakius. Tad ir ðie-met M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje numatomas dar vie-nas intriguojamas romantiðkas vakaras.