1

www.sventosios.lt 2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

2018 m. lapkričio 6 d., antradienisNr. 4 (11) Šventosios bendruomėnės laisvas ir nepriklausomas laikraštis

Nukelta į 4 psl.

D. Jurevičius: „Bendruomenė – ne vien mokesčių

mokėtojai“

3, 8 psl.

2 psl.

7 psl.

Savivalda šiandien: tikra ar menama?

5 psl.

Šventojoje atsiras naujas pėsčiųjų

takas

Pirmajai Jūros dienos šventei Šventojoje –

84 metai

Nukelta į 6 psl.

Uostelį gaivina ne vien Palanga

Sutvarkys senąjį Šventosios uosto nautofoną

LIVIJA GRAJAUSKIENĖ

Rugsėjo pabaigoje Palangos savivaldybė įsteigė naują įmonę – Šventosios jūrų uosto direkciją. Kitą dieną Palangos žinion iškilmingai perduotas uostas. Tačiau žvejų uostelio atgaivinimui ir žvejyba vis dar užsiimantiems šventojiškiams reikalinga infrastruktūra rūpinamasi toli gražu ne pirmi mėnesiai. Kaip „Šventosios Respublikai“ sakė prieš penkerius me-tus įkurtos asociacijos Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmininkas Vaidas Šimaitis, įgyvendinus jų teikiamus projektus, jau po poros metų žvejams tikrai nebereikės ant savo pečių nešti valtis į jūrą.

Po poros metų Šventosios žvejai turėtų džiaugtis sutvarkyta infrastruktūra. Kompiuterinis piešinys.

LIVIJA GRAJAUSKIENĖ

Pernai gavusi paramą projektui „Žvejo dukrų sugrįžimas“, kurio dėka jau šią vasarą šventojiškiai ir miesto svečiai galėjo gė-rėtis atnaujinta skulptūri-nės kompozicijos aplinka, Šventosios turizmo asoci-acija užsimojo sutvarkyti dar vieną Šventosios uosto istoriją primenantį objektą – nautofoną.

Signalizuodavo rūko metuApie nautofono sutvarkymą

vienos iš Šventosios seniūnijos bendruomenės steigėjų, bendruo-menės tarybos narys, Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęs-tutis Oginskas kalbėjo dar pernai rudenį, bendruomenės tarybai pristatydamas „Žvejo dukrų sugrį-žimo“ projektą. Senasis Šventosios nautofonas turėtų tapti vienu iš uosto istoriją pristatančių objektų. Architektės S. Balčiūtės

vizualizacija.

2

www.sventosios.lt2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Redakcijos žodis 2018.06.15

Šventoji pastaruoju metu iš pamirštos „podukros“ tampa gulbe – vis gražinamos miestelio gatvės, atsiranda naujų objektų, pasitarnausiančių tiek vietiniams gyvento-jams, tiek ir svečiams. Šiuo metu intensyviai plušama Šventosios gatvėje, kur rekonstruo-jamas pėsčiųjų takas. Kaip teigė Šventosios seniūno pavaduotojas Alvidas Bacius, dar-bus planuojama pabaigti dar šiais metais.

  „Pėsčiųjų takas bus įrengtas nuo esamo pėsčiųjų tako Šventosios gatvėje iki Šven-tosios gatvės ir Miško tako sankryžos (ilgis – 0,754 km, plotis – 1,50 m, danga – betono trinkelės). Šioje atkarpoje bus įrengtos trys poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšliadė-žėmis. Taip pat bus įrengtas nuo Žuvėdrų g. iki Miško tako LED apšvietimas. Darbus pla-nuojama atlikti šiemet“, – teigė Šventosios seniūno pavaduotojas.

Pagal UAB „Kevesta“ parengtą Švento-sios gatvės ruožo nuo Žuvėdrų tako iki Miš-ko tako apšvietimo (nuo 0,000 km iki 0,595 km) bei pėsčiųjų tako su apšvietimu (nuo 0,595 km iki 1,370 km) Palangoje techninį darbo projektą gegužės 2 d. buvo nupirkti statybos darbai. Statybos darbus, kurių kai-na 224 640.05 Eur, vykdo UAB „VVARFF“. 

Šventojoje vyksta ir kitokių darbų, ku-

metrų bėgimo tiesiąja ir šuolio į tolį sekcija.Šie įrenginiai papildė daugiafunkcinį

sporto ir laisvalaikio kompleksą Šventojo-je, skirtą ne tik šventojiškiams, bet visiems į miestelį atvykstantiems aktyvaus poilsio mėgėjams.

Artimiausiu metu sporto aikštyną pa-pildys ir mažosios architektūros elementai – suoliukai, informaciniai stendai, šiukšlia-dėžės ir kita.

Sporto bei aktyvaus laisvalaikio mėgė-jai Šventojoje turi galimybę ne tik naudotis nauju stadionu – prieš keletą metų šalia mo-kyklos stadiono buvo įrengta universalios dangos futbolo aikštelė, dirbtinės dangos krepšinio aikštele, gimnastikos įrenginys ir lauko treniruokliai.

Šis sveikatinimo ir sporto priemonių kompleksas įrengtas ir pritaikytas bendruo-menės bei svečių poreikiams centrinėje Šventosios miesto dalyje.

Visus darbus � nansavo Palangos miesto savivaldybė.

2018.09.12Šiais mokslo metais nauji mokykliniai

autobusiukai skirti dviem kurorto švietimo įstaigoms: Šventosios pagrindinė mokykla naująja transporto priemone jau naudojasi, o V. Jurgučio pagrindinę mokyklą mokykli-nis autobusiukas pasieks spalį.

Palangos miesto savivaldybės adminis-tracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Valužienės teigimu, senasis Šventosios pa-grindinės mokyklos autobusiukas buvo jau netinkamas, tad atsinaujinti buvo būtina. Juo labiau, kad maždaug trečdalis visų šios ugdymo įstaigos mokinių į mokyklą atveža-mi būtent geltonuoju autobusiuku, kadangi gyvena didesniu nei trijų kilometrų atstumu nuo mokyklos. Nemažai pavežimo paslaugos reikalingų vaikų, pasak L. Valužienės, mokosi ir V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje.

„Kitąmet planuojame kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją bei prašyti mokyklinį autobusą skirti ir „Baltijos“ pagrindinei mo-kyklai. Dabar ši ugdymo įstaiga turi tik prieš dvejus metus gautą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytą transporto

Šventojoje atsiras naujas pėsčiųjų takas

riuos neabejotinai įvertins čia gyvenantys ir besilankantys. Pernai pradėti stadiono prie mokyklos darbai. Netrukus bus baigti per-nai rudenį pradėti stadiono darbai. Įgyven-dinant projektą čia įrengti trys bėgimo takų su integruota 100 metrų bėgimo tiesiąja bei uždaroma šuolio į tolį sekcija pagrindai.

Siekiant sudaryti puikias sąlygas sportuoti tiek mokiniams, tiek ir visiems to pageidaujan-tiems Šventosios bendruomenės nariams bei svečiams, per keletą metų greta mokyklos esan-čioje teritorijoje buvo įrengtos universalios dirb-tinės dangos futbolo ir krepšinio aikštelės, lauko gimnastikos įrenginys ir jėgos treniruokliai.

Šventosios gatvėje atsiras vietos pėstiesiems ne tik miestelio centre.

Moksleiviams ir bendruomenei – modernus stadionas

Birželio pabaigoje pabaigtas sutvarkyti Šventosios mokyklos stadionas.

2018.06.29Baigtas dar vienas Šventosios pagrin-

dinės mokyklos sporto aikštyno įrengimo

darbų etapas – greta mokyklos įrengti šiuo-laikiški bėgimo takai, padengti gumine pra-laidžia vandeniui danga su integruota 100

Dviem Palangos mokykloms – nauji geltonieji autobusiukai

priemonę“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.  Iš viso Švietimo ir mokslo ministerija šie-

met nupirko bei šalies ugdymo įstaigoms perdavė 157 mokyklinius autobusus. Visi

mokykliniai autobusai turi 19 sėdimų vietų. Didesniam saugumui užtikrinti, juose įreng-ti ES standartus atitinkantys užvedimą blo-kuojantys alkotesteriai.

Mokslo ir žinių šventės dienos proga Šventosios moksleiviai dovanų gavo autobusiuką. Šventosios pagrindinės mokyklos nuotr.

Šį vakarą, mieli „Šventosios Respublikos“ bičiuliai, į jūsų duris pradeda belstis vienuo-liktasis mūsų laikraščio numeris.

Kaip patys matote, nuo praėjusio nume-rio parėjo vos savaitė.

Kodėl mes taip paskubėjom ir pasistengė-me, kad „Šventosios Respublika“ pasirodytų lapkričio 6-osios vakarą?

Todėl, kad nuo rytojaus, lapkričio 7-osios, prasideda o� ciali rinkimų į Lietuvos savival-dybių tarybas kampanija. O jos metu – iki pat 2019 metų kovo 3 d., visiems tekstams, turintiems bent menkiausią politinį atspal-vį – arba ir neturintiems tokio atspalvio, bet labai norint „politikavimą“ galima įžvelgti visur,- taikomi atitinkami reikalavimai.

Tad prieš o� cialią rinkiminių pažadų se-zono pradžią prisiminkime, koks tas sezonas buvo prieš ketverius metus. Kas mums, Šven-tosios seniūnijos bendruomenės nariams ir visiems šventojiškiams, buvo žadama. Ir kaip tie pažadai buvo vykdomi. O taip pat su mūsų bendruomenės pirmininku D. Jurevičiumi pa-svarstykime: kas mus labiausiai skaudino ir ko mes labiausiai laukiame ir tikimės ne tik iš ateinančių rinkimų, bet ir iš politikų, kuriuos patys išsirinksime.

Rubrikoje „Palanga“ šįkart siūlome su-sipažinti su dažniausiai per ketverių metų kadenciją Šventosios seniūnijos bendruome-nės susirinkimuose matyto Palangos miesto savivaldybės tarybos nario E. Židanavičiaus mintimis. Jis kviečia visus diskusijai apie šiandienos savivaldą: tikra ji ar vis dar tik me-nama?..

Niekur nesitraukiame ir nuo Šventosios uosto atgaivinimo temos. Šįkart apie, tiki-mės, išties realybe virsiančius planus, kuriuos įgyvendinus mūsų žvejai pagaliau turėtų se-niai lauktą infrastruktūrą ir nebeneštų ant rankų valčių pro jūros vartus, pasakoja Šven-tosios ŽRVVG pirmininkas, Palangos miesto tarybos narys V. Šimaits.

Nuoširdžiai džiaugdamiesi už prie mūsų bendruomenės steigimo prisidėjusius bičiu-lius ir partnerius Šventosios turizmo asoci-aciją pristatome naujausią jų projektą. Apie antrąją projekto dalį, skirtą Būtingės evange-likų liuteronų bažnyčiai, dar rašysime.

„Istorijos puslapyje“ tęsiame Šventojoje prasidėjusios Jūros dienos šventės istoriją. Kaip ši šventė atsispindėjo to meto laikraščių puslapiuose mums primena nenuilstantis kraštotyrininkas Mikelis Balčius.

Pateikiame ir šiek tiek, taip sakant, nau-jausių laikų istorijos. Nors žadėjome apžvelg-ti praėjusį miesto Tarybos posėdį bei panagri-nėti jame priimtą su Šventosios uostu susijusį sprendimą, pažado negalime įvykdyti: dau-giau negu savaitę nepavyksta prisijungti prie Palangos miesto savivaldybės e-svetainėje pateikiamų posėdžių įrašų nuorodų. Tad tie-siog peržvelgėme, kiek informacijos, skirtos Šventajai, nuo vasaros buvo patalpinta šios svetainės Naujienų skiltyje. Apžvalga (išsky-rus švenčių anotacijas, kvietimus dalyvauti Vikingų laivų varžybose bei skelbimų apie iš-plėstines seniūnaičų sueigas) – prieš jus...

Šįkart tiek. Iki kito susitikimo, kuris, viliamės, bus po

poros savaičių.Nuoširdžiai jūsų –

„Šventosios Respublika“

3

www.sventosios.lt 2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Ruduo – viščiukų skaičiavimo metas, sakydavo mūsų senoliai. Šis ruduo Lietuvoje ypatingas tuo, kad nuo rytojaus, lapkričio 7 dienos, star-tuoja savivaldos rinkimų kampanija. Kas pasikeitė nuo praėjusios kampa-nijos ir su kokiais lūkesčiais į būsi-muosius rinkimus žvelgia Šventosios seniūnijos bendruomenė mintimis dalijasi bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius:

„Įdomus laikas ir įdomi apžvalga. Nuo vienų rinkimų iki kitų praėjo ketveri metai, per kuriuos galėjome įgyvendinti daug dau-giau gerų minčių ir padaryti ženkliai dau-giau darbų, nei buvo padaryta, jeigu būtu-me dirbę drauge su savivaldybe. Dar 2015 metų spalį mes rašėme atvirą laišką merui, kuriame priminėme, jog, nežiūrint to, kad rinkimų kampanijos metu antrajai kadenci-jai į mero postą kandidatavęs TS – LKD parti-jos Palangos skyriaus lyderis Šarūnas Vaitkus Šventosios pagrindinės mokyklos salėn kar-tu su kitų partijų kandidatais pasirašė raštą ir susirinkusiai bendruomenei pažadėjo su ja bendrauti, informuoti šventojiškius apie visus numatomus priimti miesteliui svarbius sprendimus bei tartis dėl jų su gyventojais, pažadas po rinkimų buvo kaip mat užmirš-tas. Vos savaitei praėjus po rinkimų ben-druomenės Taryba kartu su naujai išrinkta Palangos miesto tarybos nare Irena Galdi-kiene buvo pakviesti į susitikimą su meru, tačiau jis neįvyko. Kitą dieną buvo labiau auklėjamojo pobūdžio susitikimas, po kurio, pasirodo, artimame rate priimtas sprendi-mas su mumis nebendrauti.

Ir kai mes dar bandydavome kreiptis į mūsų pačių balsų dauguma išrinktąjį merą, būdavome ignoruojami. Informacija mums, net jos paprašius, nebūdavo suteikiama. Meras ne tik nekviesdavo bendruomenės atstovų pasitarti mums visiems aktualiais klausimais, bet ir neatvykdavo susitikti ben-druomenės kviečiamas – taip buvo ir pir-mos jo kadencijos metu, taip buvo ir dabar. Mes, bendruomenė, tų atvejų, kai Š. Vaitkus lankėsi Šventojoje rinkiminės kampanijos metu ar atvykdavo tarti kelis žodžius šven-čių – Rugsėjo pirmosios ar Joninių – proga, nelaikome susitikimais, kurių metu būtų aptariamos problemos ir ieškoma jų spren-dimo kelių.

Prieš 2015 metų rinkimus prieš šventojiš-kius buvo šokamas labai gražus rinkimų vi-liotinis. Netgi gerbiama savivaldybės admi-nistracijos direktorė Akvilė Kilijonienė buvo nustačiusi, kad vieną kartą per mėnesį vyks savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių tarnybų specialistų susitikimai su bendruo-mene. Jų buvo gal trys, ir tik iki rinkimų. Po rinkimų, kaip minėjau,- ignoravimas.

Be minėto atviro laiško bandėme rašyti ir kitus raštus, teikėme paklausimą dėl Šven-tosios aikštės rekonstrukcijos (ši tema buvo vienas iš pagrindinių kozirių ano meto rin-kimuose), teiravomės, kas bus su kultūros centru bei uostu. Kadangi kuriantys raštus specialistai yra tobulai įvaldę atsirašinėjimo meną, mums buvo atsakyta: aikštė projek-tuojama, kultūros centrui ieškosime � nan-savimo galimybių, o uostas priklauso Klaipė-dos jūrų uosto direkcijai, tad Palanga nieko negali. Tada mes savo ruožtu rašėme raštus ir Susisiekimo ministrui, ir Premjerui. Juose priminėme ir aspektą, kurį derėtų ir dabar priminti valstybei: 145 milijonai litų , kurie

buvo skirti Šventosios uostui, o nukeliavo Klaipėdos estakadai. Tad ši skola Šventajai dar negrąžinta, o tai privalu padaryti, kas besirūpintų uosto atstatymu: ar savivaldy-bė, ar koncesininkai.

Tęsiant uosto temą, labai džiaugiamės ir, kaip visi šventojiškiai, o ypač žvejai, nuošir-džiai viliamės, kad šis viso miestelio ateičiai ypač svarbus objektas per tam tikrą laiką iš-ties atsiras. Kaip per ilgą laiką atsirado ir Jū-ros gatvė. Savo ruožtu galime pasidžiaugti, kad anuo metu gan netikėtai buvome pa-kviesti į Šventojoje vykusį Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdį. Jame kalbėta apie Jū-ros gatvės atkarpos, einančios pro bažnyčią, rekonstrukciją, kurios metu buvo planuota iškirsti kelias dešimtis brandžių pušų. Ben-druomenės vardu mano išsakytas protestas – juolab kad pušis ketinta iškirsti tada, kai buvo minimas 80 metų jubiliejus nuo Šven-

tosios miško sodinimo ir kopų apželdinimo pradžios,- buvo išgirstas. Ir aš labai dėkingas komiteto pirmininkui Vaidui Šimaičiui, kuris, paklausęs, ką gi mes siūlome, išgirdo pasiū-lymą nutiesti čia pėsčiųjų alėją. Dėkingas esu ir pirmininko pavaduotojui Dainiui Žel-viui, taip pat palaikiusiam šį bendruomenės pasiūlymą ir savo ruožtu pasiūliusiam pės-čiųjų alėją išgrįsti trinkelėmis. Dabar turime ir šventojiškių, ir poilsiautojų itin mėgstamą alėją, kuri tapo viena gražiausių Šventosios vietų, kur gera pasėdėti, pabūti, atsipūsti nuo Kopų gatvės kavinių šurmulio ir triukš-mo. Tad gal bendruomenės pasiūlymai nėra tokie jau nieko verti? Ir dar – jau kalbėjau ir esu įsitikinęs, kad dabar mūsų visų: Švento-sios, Palangos, visų gyventojų.- garbės rei-kalas aplink šią alėją esančiuose pušynuose įkurti miestelio parką.

Kalbant apie bendravimą – gal būt mes

galėjome daugiau darbų nuveikti. Nuo 2014 metų niekas nekalbėjo, nesitarė su bendruo-mene, nesidalijo planais. Niekas nedavė jai ataskaitų – nors pagal Vietos savivaldos įsta-tymą ta pati seniūnija privalo tai daryti. Mes nežinome, kaip panaudojamos lėšos – kiek teisingai, kiek gerai. Negi mes tokie aborige-nai, kad nesuprastume, negalėtume patarti, ką būtų galima daryti perspektyvoje, kaip būtų galima paskirstyti Šventajai skiriamas lėšas. Vėl grįžtame prie tos opos: neben-dravimo, bendruomenės nuomonės igno-ravimo klausimo. Taip, kai įgyvendinamas vienas ar kitas projektas, kai atliekamas koks didesnis ar mažesnis darbelis, spaudoje apie tai pasigiriama. Taip, dėl atskirų projektų su vienu ar kitu žmogumi pasitariama. Bet mūsų – ne vienas kitas, o daug. Ir mes - ne tik apie pusantro šimto bendruomenės narių, bet ir kiti šventojiškiai norėtume pasitarti, mums įdomu, kas planuojama, kodėl pla-nuojama ir dėl kokių priežasčių – juk jos gali būti labai net objektyvios ir suprantamos,- tie planai neįgyvendinami. Gal ir mes turė-tume pasiūlymų. Beje, kai bendruomenė pati (nes nuo mūsų buvo slepiama) susirado centrinės aikštės projektuotojus, jie, atvykę į susitikimą, nustebo ir pasidžiaugė, kad mes atėjome pasirengę, atėjome su pasiūlymais, kurių architektai neignoravo. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jiems pirmieji savivaldybės asmenys pareiškė pastabą, kad vyko su mu-mis pasitarti. Argi normalu, kad civilizuotoje šalyje, kurioje puoselėjama demokratija, yra toks požiūris į bendruomenę?

Nejaugi mes tik mokesčių mokėtojai, ir daugiau niekas? Mes juk siūlome savo lai-ką, savo žinias, savo mintis. Nereikalaudami už tai atlyginimo. Už atlyginimą dirbantys žmonės, pavyzdžiui, iki šio laiko nesugeba nukabinti gatvės pavadinimo rusų kalba „Юрос 65“. Ir aiškina, kad neturi teisės mums suteikti informacijos apie pastatų vaiduoklių savininkus bei apie tai, kaip jie yra drausmi-nami, kokios sankcijos jiems taikomos. O gal mes, turėdami informacijos, sugebėtume ją

D. Jurevičius: „Bendruomenė – ne vien mokesčių mokėtojai“

Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius

Šventosios seniūnijos bendruomenės pasiūlymas buvo išgirstas: Jūros g. atkarpa tapo visų pamėgta pėsčiųjų alėja.

Nukelta į 8 psl.

4

www.sventosios.lt2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

LIEG 300. Tokios išvados mes priėjome per-žiūrėję turimus duomenis. Švedai tuo metu tokius įrenginius teikė Sovietų Sąjungai, ir toji juos statė nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Visuose uostuose, prie švytu-rių buvo toks priedas. Šventosios uoste jis pradėjo veikti 1957 m., 1979 m. veikla buvo nutraukta“,- sakė K. Oginskas.

Susirūpino saugumuPrie minties pasirūpinti nautofono su-

tvarkymu buvo grįžta šių metų rugpjūtį, kai Šventosios turizmo asociacijos entuziastai Laužų nakties metu sumanė ugnį įkelti į se-nosios konstrukcijos viršūnę.

„Jeigu pažvelgsite į konstrukcijos viršų, pamatysite, kad ten kyšo toks lyg ir bėgis, prie kurio buvo skriemulys. Mes užkėlėme savo skriemulį ir pakėlėme ten statinę su laužu – padarėme lyg ir XVI amžiaus švyturio rekonstrukciją, nes tada keldavo degančias statines į stulpus“,- pasakojo K. Oginskas.

Užlipus į viršų, pamatyta, kad tas įrengi-nys vis dėlto yra apysveikis. Nors, pasak K. Oginsko, manyta, kad jis yra išardytas. Kitas dalykas, kuris išsiaiškintas – pats bokštas, visa konstrukcija yra pakankamai stabili. Prie jos savo laiku buvo pritvirtintos keturios atotampos – iš kurių likusi viena, ir ta pati neprijungta. Bet nautofonas stovi.

Didžiausia problema yra su vadinamąja „galva“ – ji yra sumontuota ant atskiro rėmo, ir tas rėmas yra prisuktas prie bokšto.

„Bėda ta, kad sutvirtinimai smarkiai pa-žeisti korozijos, ir refrakcinis skydas pučiant vėjui dirba kaip burė, bokštas gauna apkro-vas, ir mes išsigandome, kad vieną dieną jis paprasčiausiai gali nukristi,- dalijosi paste-bėjimais pašnekovas. - Dar labiau išsigan-dom, kad jis gali nukristi tada, kai ten bus užsilipęs koks nors žioplys. Nes tų žioplių aš pats asmeniškai mačiau gal tris. Pavyzdžiui, vieną dieną prie konstrukcijos pamačiau mamą su kokių dešimties metų mergaite. Ir abi jos žiūrėjo į viršų. Pasirodo, buvo dar vie-na dukra, kuri jau stovėjo ant balkonėlio. O juk net iš apačios matosi, kad to balkonėlio grindų beveik nebėra. Tad pirmas impulsas – padaryti kažką, kad neįvyktų nelaimė. Iš to impulso Palangos komunalininkų dėka atsi-rado bent jau ženklas, kad laipioti konstruk-cija draudžiama, ir grotelės, kurios smalsuo-liams neleidžia į viršų bent jau kopėčiomis užsikeberioti“.

Projektas „Jūros ir žemės žmonių kelias“

1679 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis anglų pir-kliams leido dabartinės Šventosios vietoje statyti uostą ir miestą. 2019 me-tais minėsime šios datos 340 metų jubiliejų, kuris yra labai svarbus ir Švento-sios bendruomenei, ir svečiams.

Jūros žmonių - anglų pirklių ir kuršių kultūros sąlytis su žemės žmonių - žemaičių, prūsų, vokiečių, žydų kultūra šioje teritorijoje yra palikęs ryškų pėdsaką. Tai ir anglų pirklių prekybinė misija šiandieninės Šventosios terito-rijoje, žydų kultūros paveldo objektai Palangoje, kuriuos jau jungia turistinis maršrutas, senųjų kuršių gyvenviečių liekanos Šventojoje. Istorinio paveldo objektų Šventojoje mažai, nepažymėtos ir vietos, kur jų būta, todėl projekto metu numatytomis veiklomis planuojama užpildyti šią spragą kuriant jau-kesnę aplinką gyventi ir patrauklesnę vietą` ilsėtis. Būtų sudėliotas marš-rutas, pasirinktas informacinių ženklų stilius. Šiandieninės komunikacinės technologijos sudaro galimybę didžiulį informacijos kiekį patalpinti virtua-lioje erdvėje. Istoriškai svarbiose vietose pastatyti informaciniai ženklai pa-teiktų tik minimalią informaciją, atliktų žymeklio funkciją. QR kodo pagalba susidomėjęs kurorto svečias patektų į ateityje numatytą tinklalapį, kur rastų išsamią informacij1.

Planuojami penki taškai:1. Nautofonas -tai būtų vartai į navigacinę dalį - laivybos XVII amžiaus

antrojoje pusėje įdomybes. Projekto metu parengta paroda „Jūros ženklai“ papasakotų apie nautofoną ir Šventosios švyturį, taip pat pateiktų daugiau informacijos apie navigacinių ženklų istoriją;

2. „Žvejo dukrų“ skulptūrinė grupė, kuri galėtų būti traktuojama kaip tra-giško trijų Baltijos šalių likimo XX a. viduryje simbolis;

3. Šventosios uostas - planai ir vizijos nuo XV amžiaus iki mūsų dienų;4. Anglų pirklių prekybos faktorijos ir senojo Šventosios uosto vieta,

Šventąja ėjo Livonijos ir LDK, vėliau - Kuršo ir Abiejų Tautų Respublikos siena;5. Žemaičių alka - žemės žmonių kultūros ženklai pajūryje;6. Būtingės evangelikų – liuteronų bažnyčia, skaičiuojanti 194-uosius me-

tus, tačiau neturinti krikštyklos, kuri būtina krikšto apeigoms.

Pateikė paraišką, gavo fi nansavimąTaip besirūpinant ir istorinės atminties

išsaugojimu, ir šventojiškių bei poilsiauto-jų saugumu gimė projektas „Jūros ir žemės žmonių kelias“, kurio viena sudėtinių dalių – nautofono išsaugojimas.

„Rugsėjo mėnesį pateikėme paraišką sa-vivaldybei. Ją teikėme kartu su Būtingės liu-teronų evangelikų bažnyčia, kartu kūrėme lankytinų vietų projektą. Gavome � nansavi-mą – nautofonui skirta apie 1,5 tūkst. eurų, evangelikų liuteronų projekto daliai – apie 500 eurų“,- sakė K. Oginskas.

Paraiška teikta 2018 m. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos sti-prinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti ben-druomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendi-nimo konkursui. Finansavimą skiria Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pasak K. Oginsko , už tuos pinigus, kurie skirti Šventosios turizmo asociacijai, planuo-jama pirmiausia išsiaiškinti visus techninius niuansus: „Kai kuriuos jau esame išsiaiškinę - radome visas keturias kilpas, išsiaiškinome tempimo sistemą. Pabandysime surinkti duomenis, bent jau išsiaiškinti, kas čia iš ti-krųjų yra, kokios nautofono techninės cha-rakteristikos, ir turėdami tą medžiagą, mes iki Naujųjų metų padarysime parodėlę“.

Dera paminėti, jog renkant medžiagą parodai, planuojama suburti darbo grupę, kuri konsultuotųsi su Klaipėdos Universi-teto, Mažosios Lietuvos istorijos ir Palangos Kurorto muziejų, Palangos miesto savivaldy-bės, turistinių organizacijų atstovais. Darbo grupės tikslas - įvardinti XVII a. antrosios pu-sės istorinį kontekstą, svarbiausius ribožen-klius, vietoves projekto tiksliniame regione.

Iki Naujųjų metų norima ir atstatyti bent jau apatines atotampas ir, kaip Šventosios švyturį, „apsiūti“ lentomis bent jau kokius porą metrų nautofono konstrukcijos, kad būtų eliminuota galimybė ja užlipti į viršų.

„Idealiu atveju būtų galima aptverti šią teritoriją , o radus rėmėjų, nautofoną būtų galima ir „įdarbinti“, įrengti apšvietimą, nu-kreiptą į „Žvejų dukrų“ skulptūrinę kompo-ziciją“,- dalijosi artimiausiais planais Švento-sios turizmo asociacijos vadovas.

O ateities planuose – įgyvendinti visus projekto „Jūros ir žmonių kelias“ etapus. Nes Šventoji išties turi kuo pasididžiuoti ir ką pa-rodyti.

Šio projekto tęsinys turėjo būti istorinio – pažintinio tako sukūrimas. Tako, kuriuo vaikštinėjantys šventojiškiai ir miestelio svečiai būtų turėję galimybę susipažinti su uosto istorija bei jo teritorijoje išlikusiais is-toriniais objektais. Įgyvendinant aukščiau minėtą projektą, architektės iš Klaipėdos Dainora Abelkienė ir Simona Balčiūtė buvo parengusios projektinius pasiūlymus su vi-zualizacijomis, kaip galėtų atrodyti ne tik skulptūrinės kompozicijos prieigos, bet ir atnaujinti pažintiniai takai, vienas kurių tu-rėjo vesti pro nautofoną.

„Kalbant romantiškai, šitas nautofonas yra vienas iš nedaugelio buvusio Šventosios uosto likučių: pirmasis yra molo liekanos, antrasis – ši konstrukcija,- paklaustas, kas gi tas nautofonas, ekskursiją prie jo surengė ir apie įrenginį pasakojo K. Oginskas.- Na, dar yra ir krantinių liekanos. Iš tuometinės uos-to infrastruktūros, be nautofono, yra išlikęs maždaug to paties laikotarpio švyturys. Ne-galėčiau tiksliai pasakyti, kuriais metais jis iš-kilo – regis, apie 1947-uosius. O šis bokštas pastatytas 1957 metais. Tai yra konstrukcija, kuri susideda iš dviejų dalių: stovo ir įrengi-nio, kuris skleidžia garsą“.

Veikė dvidešimt metųViso įrenginio paskirtis - užėjus rūkui, kai

per jį nebeprasimuša švyturio šviesa, įjun-giama nautofono sirena, ir tada laivai, kurie yra atviroje jūroje, pagal garsą atranda uos-tą.

Iki 1957 metų buvo įvairios priešrūki-nės garso sistemos – XVII-XVIII amžiuje, kad jūrininkai laivuose girdėtų, skambindavo varpais, šaudydavo iš patrankų. O XX a. pra-džioje įsivyravo moderni priešrūkinės signa-lizacijos sistema.

„Tos sistemos buvo dviejų rūšių: vie-na veikė suspausto oro dėka, o tokia, kaip Šventojoje - elektrinis įrenginys. Kiek mums žinoma – ir tai panašu į tiesą – čia pastatytas švedų kompanijos AGA gaminys, modelis

Sutvarkys senąjį Šventosios uosto nautofonąAtkelta iš 1 psl.

Nautofono konstrukcija gan stabili, tačiau laipioti ja – pavojinga.

Šiuo metu kopėčios uždengtos apsauginėmis grotelėmis.

5

www.sventosios.lt 2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Istorijos puslapiai

Pirmajai Jūros dienos šventei Šventojoje – 84 metai

Kraštotyrininkas Mikelis Balčius.

(Tęsinys. Pradžia „Šventosios Respublikos Nr. 3 (10))

Rugsėjį švenčių neišlepintojoje Šven-tojoje ketvirtą kartą minėta Jūros die-na. O pirmą kartą apie šią šventę ir jos jubiliejų 2014-aisiais priminė Švento-sios seniūnijos bendruomenė, nes tais metais buvo praėję 80 metų nuo pirmo-sios o� cialiai paminėtos Jūros dienos. Šventosios seniūnijos bendruomenė garsiai priminė ir tai, kad pirmąkart ši šventė 1934-ųjų liepos 22 dieną buvo surengta ne Klaipėdoje, o Šventojoje, Šventosios uoste.

 Kartu su šventojiškiu kraštotyrininku Mikeliu Balčiumi dar kartą perverski-me to meto laikraščių puslapius, kad atsimintume, kaip šventė buvo rengia-ma ir kaip ji vyko.

Kalbėjo Lietuvos PrezidentasTada tribūnon įžengė J. E. Respublikos Pre-

zidentas Antanas Smetona. Prezidentas į tautą prabilo šiais žodžiais: „Jūra gražus gamtos gai-valas mūsų žemėje. Nerasite pasaulyje nei tau-tos, nei krašto, kuris nesiektų jūros, kur nebūtų pasakojamos pasakos apie jūrą ir jos stebuklus. Mūsų pasakos taip pat puošiasi jūros vaizdais. Pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį reiškia di-džiausią žmogaus dramą, susijusią su jūros gai-valu. Jūros mes visi pasiilgstame. Tačiau ne tik pasaka ir poezija, bet ir realusis gyvenimas mus jungia su jūra. Jūra yra kultūros pradžia, jos lop-šys. Kiekviena tauta kitą tautą gali pasiekti jūrą. Mes turime būti laimingi, kad galime prie jūros prieiti. Mes ja džiaugiamės kiekvieną vasarą ir žaidžiame jūros bangomis. Bet kartkartėmis užtinka audros. Yra gyventojai, kurie priversti džiaugtis ir sielotis kartu su jūros bangomis. Jiems jūra yra gyvybės klausimas.

Mes čia susitelkėme pareikšti užuojautą tiems, kurie mėgsta jūrą, kovoja su ją ir miršta. Bet jūra mums brangi, nes be jūros negalėtu-mėme susisiekti su visu pasauliu. Garbė žemai-čiams, kad iki šiol neatsitraukė nuo jūros ir ją mums išsaugojo. Mes turime mylėti ir gerbti žvejus. Mūsų pajūris turi būti apgyvendintas, pripildytas, kad svetimas smėlis jo neužpiltų. Mes turime susirūpinti šiais gyventojais, suda-rydami pamatą, kad jie dar drąsiau kovoti pasi-ryžtų, kad jie matytų, kad už jų nugaros yra visa tauta ir jos parama. Šiandien ir yra paramos diena mūsų pajūrio žvejams. Jums, brangūs žvejai, yra skirtas šis uostas. Linkiu Jūsų darbe ir toliau to ištvermingumo, kurio niekados ne-trūksta.“

Prezidento kalbą palydėjo gausūs plojimai ir tautos himnas.

Pagerbti žuvusieji Po to į uoste plūduriuojantį laivą nešamas

iš žalių pajūrio kopų saidrių nupintas vainikas, kurį už žuvusius žvejus žadama nugramzdinti jūroje. Laivų link pasuko garbingieji svečiai ir kiti susirinkimo dalyviai.

Šioje vietoje liudytojų parodymai kiek išsi-skiria. Dauguma pasakoja matę uoste du gar-laivius, du pasienio policijos laivus, o „Lietuvos keleivio“ korespondentas įžiūrėjo vienintelį pasienio policijai priklausantį laivą „Partizanas“, į kurį buvo nuneštas vainikas ir sulaipinti gar-bingiausieji svečiai. Paskui „Partizaną“ pro uos-to vartus į atvirą jūrą patraukė visi uoste buvę, žalumynais ir vėliavėlėmis papuošti, žvejų mo-torlaiviai. Kiek nutolęs nuo uosto vartų „Parti-zanas“ sustoja, jį ratu apsupa žvejų valtys. Visi gesina motorus ir tyloje Jūros dienos globėja p. Tūbelienė į jūros dugną leidžia žaliąjį vaini-ką. Tolumoje, pakrantėje, dūdų orkestras groją gedulingą maršą. Nuleidus vainiką, visi laivai, apsukę ratą grįžta į uostą.

Susirinkimo aikštėje Jūros dienos vykdo-mojo komiteto pirmininkas A. Kliūčius per-skaito šiemet nukentėjusiųjų sąrašą ir kviečia

ateiti šių šeimų narius. Prie staliuko priėjo trys jaunos, verkiančios moterys, šiemet nuskendu-siųjų žvejų našlės ir senelis tėvas, kuris neteko sūnaus. Ponia J. Tūbelienė jiems įteikė aukas po 100 ir 75 litus, apkabino ir paguodė. Tada į priekį išėjo žvejas Reijeris ir visų žvejų vardu padėkojo už pareikštą paguodą bei užuojau-tą ir jį lydinčios moterys prezidentą Antaną Smetoną, ponią Smetonienę, ponią Tūbelienę ir profesorių Šimoliūną apjuosia pačių austais rankšluosčiais, nors teisingiau būtų buvę rašyti, jog minėti svečiai buvo pagerbti aukščiausiu vietinės kuršių kultūros padėkos ženklu – stuo-menimis.

Jo ekscelencijai, Lietuvos prezidentui ir vi-sam gausiam susirinkimui už atvykimą Jūros dienos garbės prezidiumo vardu dėkoja dr. Va-lančius. Užbaigdamas jis pasakė: „Tautos vadas mus mokė vienybės ir susipratimo, mus mokė daug gerų ir taurių dalykų, nuo šiandien temo-ko jis mus pamilti jūrą, kad nei vieno žingsnio savo pajūrio mes niekam neužleistumėm.“ Su-sirinkimas griausmingai sušunka tris kart valio Tautos Vadui, Klaipėdos kr. gubernatoriui J. Na-vakui, p. Tūbelienei ir p. Smetonienei. Tuo o� -cialioji Jūros Diena Šventosios uoste ir baigėsi. Žvejų ir svečių palydėtas ir sveikinamas J. E. Respublikos Prezidentas išvyko.

20 valandą vakaro gražiai iliuminuotame Šventosios pušyne prasidėjo meninė Jūros dienos dalis. Klaipėdos „Vaidilutės“ choras, ku-rio siela – Stepas Sodeika, surengė koncertą ir dar suvaidino J. Mikuckio misteriją „Karžygiai“, kurią scenai pritaikė J. Bertulis. Paskui grojo Lechavičiaus vedamas husarų pulko dūdų or-kestras. Jūros diena Šventosios uoste baigėsi giliai naktį.

Grįžo po penkerių metųSekanti Jūros diena Lietuvoje buvo sureng-

ta rugpjūčio 12 dieną Klaipėdoje. Į Šventosios uostą švęsti Jūros dienos lietuviai sugrįžo po penkerių metų.

Svarbiausias akstinas lietuviams dideliu pulku grįžti į Šventąją buvo pakitusi geopoli-tinė situacija. Nuo Lietuvos 1939 metų kovo

mėnesį vėl buvo atskirtas Klaipėdos kraštas, Lietuva prarado nuo 1923 metų sausio mėne-sio valdytą Klaipėdos jūrų uostą.

Buvo manoma, kad šį praradimą galima kompensuoti pastačius jūrų uostą Šventojoje. Jei 1934 metais Šventojoje buvo baigtas pirma-sis žvejų uosto statybos etapas, - t. y. į jūrą iki 3 m gilumo išvesti molai, pastatytos kai kurios kranti-nės ir į uostą atvesta Klaipėdos – Liepojos plento atšaka, tai 1939 metais jau buvo įpusėjęs žvejų miestelio kūrimo procesas, - statomi antrojo eta-po uosto hidrotechniniai įrenginiai, išplanuotos ir dalinai nutiestos būsimo miestelio gatvės, pa-statyti pirmieji gyvenamieji ir visuomeniniai pas-tatai, pradėtas statyti motorinių kuterių laivynas. Klaipėdos netektis sulaukė didelio atgarsio Lie-tuvos visuomenėje ir atitinkamų valdžios spren-dimų, - į Šventąją iš Klaipėdos buvo perbazuotas pasienio apsaugos ir sportinis laivynas, paspar-tinti Šventosios uosto statybos darbai, pradėta tiesti plačiojo geležinkelio atšaka nuo Šventosios uosto į Darbėnus, greta žvejų uosto pradėta pla-nuoti būsimo Lietuvos didmiesčio pramoninė zona, visuomenėje buvo plačiai ir karštai apta-rinėjama būsimo Lietuvos jūrinio uosto reikšmė ir netgi siūlomą būsimą didmiestį pervardyti į „Gintarą“ ar „Romuvą“, profesorius K. Pakštas pa-skelbė 10 punktų „Dinaminę jūros programą“, o profesorius Z. Ivinskis parašė istorinių straipsnių seriją „Visa Lietuva turėtų verkti dėl Palangos“, „Lietuvos uosto Janmarienburgo didybė ir žlu-gimas“ bei „Mes kaip bitės dirbame, o kiti mums medų atima“.

Šventei – visa savaitėTo sambrūzdžio metu 1939 metų liepos 12

dieną Lietuvos dienraštis „XX amžius“ paskel-bė, kad Lietuvos moterų draugijos tautiniam laivynui remti ir Lietuvos jūrininkų sąjungos iniciatyva buvo sušauktas įvairių visuomeni-nių organizacijų ir įstaigų atstovų susirinkimas, kuriame nutarta rengti Jūros savaitę nuo rug-pjūčio 8 dienos iki rugpjūčio 15 dienos visame krašte ir savaitės gale, rugpjūčio 15 dieną atlikti tam tikras apeigas Šventosios – Palangos pajū-ryje. Jūros savaitei rengti sudaromas Vyriausias Jūros savaitės komitetas Kaune ir vietiniai ko-mitetai visoje šalyje. Jūros savaitės užbaigimui Šventosios – Palangos pajūryje numatoma to-kia programa:

Šventojoje 8 – 10 valandą publikai rodomas naujas Šventosios uostas ir senojo liekanos su reikalingais paaiškinimais. 10 – 11 valandą nu-matomos pamaldos su orkestru ir choru. 11 – 12 valandą numatomos Jūros savaitės rengėjų, Vyriausybės atstovo, Darbo talkos bei pajūrio gyventojų atstovų prakalbos ir simboliško tri-mito bei vėliavos įteikimas pajūrio apsaugos laivui. 12 – 14 valandą Šventojoje vyks jachtų regata ir plaukimo rungtynės su prizų išdalini-mu. 14 – 16.30 valandą numatoma kelionė iš Šventosios į Palangą. O Palangoje nuo 14 iki 17 valandos vyks žvejų motorlaivių ir burinių val-čių regata iš Šventosios iki Palangos. 18 – 19.30 valandą orkestro ir choro koncertas. 20 – 21 va-landą šventės dalyvių laužas pajūryje.

1939 metų liepos 29 dieną buvo paviešinta

Jūros savaitės komiteto Šventosios uoste su-dėtis. Komisijai pirmininkavo Šventosios uosto administratorius Ramanauskas, o nariais išrink-ti inžinierius Losinskas, inžinierius Bindokas, kapitonas Bručkus ir šaulių vadas Vidugiris. Re-gatai vadovauti paskirti kapitonas Tamašaus-kas ir jūrų leitenantas Labanauskas.

Turti nga programaRugpjūčio 14 dieną buvo paskelbtas galu-

tinis, ne kartą tikslintos Jūros savaitės baigia-mosios dienos programos variantas. Buvo ža-dama, kad iškilmės Šventosios uoste prasidės 8 valandą nuo miestelio ir uosto apžiūrėjimo. Tuo metu bus teikiami paaiškinimai apie uosto įrenginius ir apie Šventosios uosto reikšmę Lie-tuvai seniau ir dabar. Norintieji galės išplaukti į jūrą su laivais. Per Lietuvos radiją bus perduotas Petro Babicko reportažas apie Šventosios uos-to praeitį, dabartį ir ateitį. 9 valandą prasidės katalikams ir evangelikams skirtos pamaldos. Pamaldų metu grieš dūdų orkestras ir giedos Vytauto Didžiojo studentų choras. 11.30 valan-dą bus pradėtos sakyti prakalbos. Pasisakys Jū-ros savaitės rengėjai, uosto administracijos at-stovas, Darbo talkos, pajūrio gyventojų, svečių žemdirbių, Darbo rūmų, Kūno kultūros rūmų, Jūrų skautų, studentų korporacijos „Jūra“ at-stovai.

12.30 valandą numatyta pašventinti ir ati-daryti Šventojoje naują pradžios mokyklą, po to įteikti pajūrio apsaugos laivui simbolinį trimitą ir vėliavą, pradėti irklinio sporto ir parodomojo buriavimo varžybas. Renginyje dalyvavusiems sportininkams bus įteikti gintariniai ženkliukai, kurie pagaminti specialiai Jūros savaitės sporti-ninkams pagerbti. 16 valandą šventės dalyviai laivais, autobusais ir kitomis susisiekimo prie-monėmis iškeliauja į Palangą. Palangoje nuo 16 valandos prie jūros tilto sutinkami atvykusieji iš Šventosios uosto. 18 valandą parke prasidės choro ir orkestro koncertas, o vėliau pajūryje bus sukurtas laužas prie kurio viešus pasirody-mus surengs karo jūreiviai, Darbo talkos daly-viai, Jūrų skautai ir Jūrų šauliai.

Dalyviai plūdo į Šventąją Kaip rašo įvykio liudininkai, bemaž taip ir

buvo:„Jau iš ryto visomis susisiekimo priemonė-

mis publika pradėjo plaukti į Šventąją iš Žemai-tijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir kitų vietų. Švento-sios pajūryje, miestelyje ir net kaimuose buvo pilna suvažiavusių arkliais, o autobusams ir sunkvežimiams prisiėjo rengti specialias stotis, nes niekad jų tiek daug Šventoji nematė.

Atvykusieji į Šventąją, vos tik išlipę iš sun-kvežimio ar autobuso, tuojau sukdavo į pajūry, į uostą, kur, apžiūrėję uosto statybas, brisdavo į jūrą pasimaudyti. Paplūdimyje ir uoste tą die-ną buvo gyviausias judėjimas. Žvejų kuteriai be perstojo pjaustė lygų Baltijos paviršių, vežio-dami svečius, panorusius pasižiūrėti į krantą iš jūros. Į jūrą buvo išplaukę apie 3 000 žmonių.

Šventoji, būdama dar nedidelis miestelis, savo amžiuje dar niekada neatrodė tokia maža kaip vakar. Jos 30 namukų, raudonais stogais, kyšojo keliolikos, gal net 15 000 tūkstančių, žmonių minioje. Tad aišku, kad visa tai atrodė panašu į savotišką kermošių, nes prekyba šiaip taip nuspalvintu ar kuo nors atskiestu vande-niu ėjo ir pamaldų aikštėje, ir dvylikoje Švento-sios gatvių, ir paplūdimyje, ir uosto krantinėse. Žvejų klubas, „Žuvėdros“ valgykla ir restoranas vakar padarė biznį, kokio norėtų daugelis mies-telių. Palangos ir Šventosios turgūs vakar taip pat buvo didžiausi iš eilės paskutinių metų.

Jūros šventės iškilmių proga abudu pajūrio miestai pasipuošė tautinėmis vėliavomis, var-tais, plakatais. Visuomenė su Šventosios uostu buvo pradėta supažindinti jau 8 valandą. Paaiš-kinimai buvo teikiami per garsiakalbius. Netru-kus iš Šventosios uosto per radiją visai Lietuvai buvo perduotas Petro Babicko reportažas. Lai-dos autorius nupiešė puikų Šventosios uosto vaizdą praeityje, dabartyje ir tai, koks Švento-sios uostas bus ateityje.

(Bus daugiau)1939 m. Jūros dienos šventėje Šventosios uoste buvo ir karo laivas „Prezidentas Smetona“.

6

www.sventosios.lt2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Asociacija Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė

Šventosios ŽRVVG įsteigta 2013 m. liepos mėn. 24 d. šiuo metu jungia 14 narių. Iš jų 43 proc. atstovauja pilietinę visuomenę, 35 proc. – verslą, 22 proc. – vietos valdžią.

Pagrindiniai Šventosios ŽRVVG veiklos tikslai: • Rengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją fi nansuojamą iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo bei

Lietuvos Respublikos biudžeto, kurioje būtų nustatyti žvejybos ir akvakultūros regiono plėtros prioritetai, tikslai, prie-monės jiems pasiekti;

• žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas;• ekonominės veiklos pertvarkymas, keitimas, ypač skatinant ekologinį turizmą;• žuvininkystės produktų vertės didinimas;• mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros bei paslaugų rėmimas;• žuvininkystės regionų aplinkos saugojimas, gyvenvietės, kurioje vykdoma žuvininkystės veikla, atnaujinimas ir

plėtra bei gamtos ir architektūros paveldo saugojimas ir stiprinimas;• gamybos potencialo žuvininkystės sektoriuje, kai jam padaroma žala dėl stichinių arba pramoninių nelaimių, at-

kūrimas;• žuvininkystės regionuose veikiančių grupių tarp regioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas;• gebėjimų įgijimas žuvininkystės regionų plėtros strategijos rengimui bei jos įgyvendinimo palengvinimui;• žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymas.

Gauta pusė milijonoPasak Palangos miesto savivaldybės ta-

rybos nario V. Šimaičio, mintis steigti žvejų reikalais besirūpinantį susivienijimą brendo nuo 2009-2010 metų. Mat Šventosios žvejai neturėjo jokios veiklos grupės. 2007-2013 metų ES paramą Šventosios žvejai nepasi-naudojo.

„Nekart yra tekę dalyvauti įvairiuose su-sitikimuose bei konferencijose, kurių metu gauta informacijos bei užsimezgė ryšiai, pa-dėję išsiaiškinti, kokios yra galimybės, kurių Šventoji nebuvo sugebėjusi išnaudoti – kal-bu apie vietos veiklos grupes, galinčiais teik-ti projektus, pretenduojančius į ES � nansinę paramą,- pasakojo V. Šimaitis.- Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmieji steigėjai buvome trys: šventojiškius žvejus atstovaujantis Antanas Valiukas, tarp-tautinei Baltijos eršketų asociacijai, 2007-2013 metais rašiusiai įvairius projektus, kaip įžuvinti Baltiją ir grąžinti į ją eršketus, atsto-vaujantis Vytautas Mockus, ir aš, kaip žmo-gus, siekiantis kažką pakeisti Šventojoje ir matantis galimybę kažką gero padaryti“.

Steigimo procesas užėmė labai ilgą lai-ko tarpą – anot pašnekovo, gal tik Lietuvo-je viskas taip ilgai vyksta, Europoj, ko gero, viskas greičiau ir paprasčiau. Bet savo pa-siekta: įsteigta grupė, iš ES fondų gauta virš 500 000 eurų suma, į kurią gali pretenduoti žvejai bei žvejybos verslo atstovai. Vietos veiklos grupė skelbia kvietimus projektams kurti ir atrinktus projektus � nansuoja.

„Mes numatėm strategiją, apklausėm žmones, klabėjom tiek su pačiais šventojiš-kiais, tiek su valdžios atstovais – beje, Šven-tosios ŽRVVG valdyboje 11 narių, tarp jų savivaldybės, įvairių asociacijų, bendruome-nės, žvejų atstovai. Mums pavyko užčiuopti galimybes gauti � nansavimą vadinamųjų priedangų steigimui, pabandėme ieškoti didesnių pinigų, ir taip atsirado galimybė šiandien dienai išsikelti sau iššūkį: pamėgin-ti atgaivinti Šventosios žvejų uostelį“,- kalbė-jo V. Šimaitis.

Žingsniai link municipalinio uostoBeje, dėl uostelio šiandien yra labai daug

diskusijų. Pašnekovas spėlioja: „Gal mes ne-teisingai jį pristatėme, nes prasidėjo labai keisti komentarai – iki kapitonų pasisaky-mų,– gal ne visi įsigilino į tai, kokie mūsų planai. Gal jie nenori įžvelgti mūsų gerų tikslų, gal jie nori įžvelgti kažkokius blogus tikslus, gal juos kas nors skatina, ir jie neša blogą žinią iki to, kad štai savivaldybė jau pradeda atstatinėti uostą neturėdama tam pinigų. Tai gal reikia pasakyti tikrąją esmę: Šventosios žvejai vargsta jau daug metų ši-tas uostas, kuris buvo priglaustas po Klaipė-dos uosto vėliava, merdėjo. Ir ne tik merdėjo – buvo išdraskyta net tai, kas šiek tiek pada-ryta: išvežė, kažką Nidai atidavė, kažką dar kažkam. Tad, matydami, kad veiklos grupė gali surasti lėšų, pradėjome ieškoti, kaip jų gauti ir įrengti priedangą, slipą, produkcijos iškrovimo vietą. Supratom viena: reikia, jog visa tai turėtų miestas, tada būtų galima ir pradėti tuos darbus. Kreipiausi į merą, buvo ne vienas ilgas pokalbis ir su juo, ir su ko-legomis miesto Tarybos nariais, kalbėjom, kaip visa šita padaryti. Meras priėmė iššūkį – labai stiprus ir drąsus žingsnis turėjo būti žengtas, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę ir uostelis būtų atiduotas Šventajai. Tad gali-ma sakyti, kad mūsų grupės veiklos inicia-tyva buvo žengtas žingsnis municipalinio uosto steigimo link“.

Pasak V. Šimaičio, šiandien vyksta patys pirmieji darbai.

„Žmonės, kurie kalba, kad jeigu nebus

Uostelį gaivina ne vien Palanga

molų, nieko nebus, kažkodėl nežiūri į šios dienos aktualijas. O aktualijos tokios: šian-dien žvejas, norėdamas išeiti į jūrą, turi valtį vos ne ant pečių išnešti į jūrą. Ir parsinešti. Ir šių problemų niekas nei sprendžia, nei anks-čiau sprendė. Ir dabar pati Šventosios ŽVVG gali � nansuoti, t.y., gali suteikti erdvės rašyti projektui ir skirti pinigų nusipirkti tai pačiai tegul ir nedidelei baržai, kuri gali iki 3,30 – 3,70 metrų išgilinti įplauką ir į krantą iš-pumpuoti iki 300 m atstumu smėlio, tad pro įplauką jau drąsiai galėtų kursuoti ne tik žve-jų valtys, bet ir nedidelės jachtos. O tai ir yra pirmieji žingsniai, nuo kurių mes pradeda-me“,- aiškino Šventosios ŽRVVG pirmininkas.

Planuose – infrastruktūra žvejamsAntrasis žingsnis – projektas, kuris dabar

rašomas ir kuris turi būti pateiktas Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 28 d. Visa pro-jekto vertė – 2,5 mln. eurų, pretenduojama į 1,7 mln. eurų. Projektas remiasi SWECO parengtu Šventosios uosto infrastruktūros sukūrimo projektu. Planuojama užpylus dalį uostelio įlankos – maždaug iki kavinės „Barža“,- sutvarkyti pakrantes, įrengti slipą, priedangas, gervę, taip pat sutvarkyti į uos-telį vedančią gatvę, įrengti automobilių sto-vėjimo aikštelę. Čia turėtų įsikurti ir šviežia bei rūkyta žuvimi prekiaujantis žvejų tur-gelis, žuvies restoranas, be to, turėtų būti nutiestos visos reikalingos komunikacijos. Pasak pašnekovo, keturis projektus rašo patys žvejai. O prie minėtų infrastruktūros

sutvarkymo darbų turėtų prisidėti ir savival-dybė kartu su Susisiekimo ministerija.

„Tad nereikia kalbėti ir apgaudinėti sa-vęs, kad atėjo savivaldybė ir jau pastatys uostą. Mes kartu, mūsų veiklos grupė ir savivaldybė, einame žingsnis po žingsnio, tvarkingai, ir kai susitvarkys infrastruktū-ra privažiavimai, komunikacijos – vanduo, kanalizacija, elektra, visa, kas numatyta antrame etape, tai bus įgyvendintas vienas iš etapų pagal uosto atkūrimo planus“,- pa-brėžė V. Šimaitis.

Krantų išsaugojimo projektasKitas etapas – vadinamasis Krantų išsau-

gojimo projektas, sieksiantis 2020 metus, tačiau apie kurį kalbama jau šiandien.

„Prieš porą savaičių buvom Žemės ūkio ministerijoje su Palangos savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijonie-ne, ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, o viceme-ras Rimantas Antanas Mikalkėnas ir savi-valdybės vyriausiasis architektas Vytautas Indreika buvo Aplinkos ministerijoje. Po šių susitikimų buvo priimtas sprendimas daryti bendrą susitikimą su ŽŪM, Aplinkos apsau-gos bei Finansų ministerijomis, kad būtų nubrėžtos gairės bei sukurtas Palangos pa-plūdimių gelbėjimo planas, pasinaudojant ES parama, - dalijosi mintimis pašnekovas.

Jis pabrėžė, jog negalima laukti, kol bus iki galo atkurtas uostas – kuo greičiau reikia atstatyti pietinį Šventosios uosto molą, o

tam galima gauti � nansavimą iš ES. „Jūra pasiglemžia esamo seno molo,

kuris sulaiko smėlį, po 10-12 metrų kasmet, tokiais tempais molas Palangą paliks be smėlio. Jau ir mokslininkai kalba, kad tai, kas vyksta dabar, ir ypač atsižvelgiant į pla-nus įrengti Klaipėdos išorinį uostą, gali pri-šaukti rimtų bėdų. Tad turi būti įgyvendin-tas vadinamasis Krantų tvarkymo projektas: galėtų atsirasti pietinis molas, kuria gelbėtų Palangą nuo smėlio netekties – juolab kad molas yra suprojektuotas“,- sakė V. Šimaitis.

Rezultatai – po poros metųPaklaustas, kada galima tikėtis išvysti

projektus, įgyvendintus tikrovėje, Švento-sios ŽRVVG pirmininkas sakė, jog laikas gan ribotas: „Pateikus projektą, apie porą mėne-sių užtruks jo vertinimas. Tad apie vasario mėnesį turėtume žinoti, kiek mums lėšų ski-ria ir ką mes galėsime už tas lėšas padaryti. Jeigu skirs visą prašomą sumą – bus puiku, nors, žinoma, yra ir kitų pretendentų. Ir to-kių, kurie, gal būt, jau net įsivaizdavo, kur tuos pinigus panaudos, o čia staiga mes, šventojiškiai, pasirodysime“.

Patvirtinus � nansavimą, bus skelbiami viešieji pirkimai. Jie greičiausiai bus tarp-tautiniai, tad ši procedūra taip pat užims laiko. Pagal dabartinius vertinimus, tokį vaizdą, kuris matyti architektų iš Kauno Margaritos ir Stasio Juškų parengtame pro-jekte ir vizualizacijose, tikimasi pamatyti po poros metų.

Pagal projektą a pie 50 metrų dabar plytinčio vandens turėtų virsti sausuma.

Atkelta iš 1 psl.

7

www.sventosios.lt 2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Paskutiniu metu vyksta diskusijos apie savivaldą, gyventojų dalyvavimą priimant aktualius vietinei savivaldai sprendimus, įsiklausymą į gyventojų nuomonę.

Kadangi nuo efektyvios savivaldos priklau-so daugumos miestiečių gyvenimo kokybė, todėl noriu pasidalinti savo pastebėjimais apie savivaldą Palangoje ir Šventojoje, bei kviečiu miestiečius platesnei diskusijai.

Manau, kad savivaldos efektyvumą gali-ma įvertinti pagal šiuos kriterijus: gyventojų apklausų skaičių, nepotizmo atvejus, įmonių, įstaigų ir organizacijų valdymo organų forma-vimą, darbo vietų kūrimą, politikų žinomumo, opozicijos, t.y., kitos nuomonės atspindėjimą vietinėje žiniasklaidoje.

Kiek kartų šita Palangos valdžia svarstant sprendimų projektus, pertvarkant eismo sche-mas, statant visuomeninės paskirties pastatus organizavo gyventojų apklausas, susirinkimus, kiek buvo gauta ir išnagrinėta viešųjų peticijų? Kitaip sakant, ar buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę, ar jie buvo skatinami ją viešai pa-reikšti?

Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių, kai, at-sižvelgus į bendruomenės nuomonę, sprendi-mai galėjo būti kitokie.

2015 metų gruodį buvo iškilmingai atida-ryta naujoji Palangos koncertų salė. Objektas tikrai reikalingas miestui, ir tas klausimas ne-kvestionuojamas. Bet kyla kitas klausimas: ko-dėl reikėjo nugriauti senąją Vasaros koncertų estradą ir jos vietoje pastatyti naują statinį? Kodėl Palanga negalėjo turėti tiek naujos Pa-langos koncertų salės, tiek senosios kultūrinės erdvės, kurioje galėtų vykti jaunimo, kurorto saviveiklos kolektyvų ir kiti miestiečių rengi-niai? Juolab kad jos išlaikymas miesto biu-džetui buvo minimalus. Manau, kad išklausius palangiškių nuomonės, šiandien turėtume dvi skirtingo lygio koncertines, kultūrines erdves.

Pernai Šventosios seniūnijos bendruome-nės vardu Palangos miesto savivaldybės admi-nistracijai buvo įteiktas Palangos miesto savi-valdybės merui Šarūnui Vaitkui bei Palangos miesto savivaldybės tarybai adresuotas raštas-teikimas, kurį visuotiniame bendruomenės susirinkime vienbalsiai palaikė 86 bendruo-menės nariai, dėl Palangos miesto garbės pi-liečio vardo suteikimo Mikeliui Balčiui. Teikimą pasirašė 72 Šventosios ir Palangos gyventojai, tarp kurių Palangos miesto garbės piliečiai Vi-talius Bernardas Litvaitis, Gražina Oškinytė Ei-manavičienė, Danius Puodžius, Vladas Žulkus. Deja, šis prašymas iki šiol liko dūlėti valdžios stalčiuose ir pilietinė iniciatyva nesulaukė pa-laikymo.

Tokie pavyzdžiai parodo vietos savivaldos principų ignoravimą, diskusijos su gyventojais nebuvimą ir tai neprisideda prie gyventojų įtraukimo į savivaldos valdymą.

Nepotizmas ( (sąvoka kildinama iš lotynų k. žodžio nepas, kilm. nepotis - vaikaitis) - gimi-naičių protegavimas parūpinant jiems aukštus pajamingus postus; ~ą ypač praktikavo XV-XVI a. popiežiai, šventinę savo giminaičius ir netei-sėtus vaikus kardinolais ar vyskupais) – mažų savivaldybių rykštė. Deja, nepotizmas šiandie-ninėje visuomenėje yra platesnės sąvokos nei tik artimųjų įdarbinimas, bet ir su darbiniais santykiais numatytos privilegijos, paaukštini-mas, priedai prie atlyginimo, atsižvelgiant ne į kompetenciją ar rezultatus, rūpestis partijos nariais.

Dar 2009 metų lapkritį laikraštyje „Palan-gos tiltas“ buvo išspausdintas straipsnis „Pa-langą valdantys politikai į šiltas valdiškas vietas sodina savus“. Tie, kurie domisi mūsų miesto politiniu gyvenimu, puikiai prisimena, kad tuo laiku valdančiąją daugumą Palangos miesto savivaldybės taryboje formavo didžiausią rin-kėjų pasitikėjimą pelnę liberalai. Trumpai per-

Palanga

Savivalda šiandien: tikra ar menama?

žvelkime, kas buvo rašoma šiame straipsnyje.„Ar žinote, kas niekada neieškos kelio į

naujai pastatytą Palangos darbo biržos pas-tatą, kad čia galėtų užpildyti dokumentus, o� cialiai tapti bedarbiu ir bent kurį laiką gauti pašalpą? Tokios klajonės ir išgyvenimai tikrai negresia partijai nuolankiems žmonėms. O jei dar priklausai partijai, kuri valdo miestą, geras postas ir šilta kėdė su kišenę draskančiu atlygi-nimu - garantuota.

Darbas, kuris paprastiems mirtingiems gali būti tik siekiamybė, palangiškių išrinktiesiems Tarybos nariams ar jų „prieteliams“ ir giminai-čiams yra ranka pasiekiamas. Ir dar pasiūloma rinktis iš kelių kėdžių, nes galbūt kuri nors bus nepatogi.

Nuo 2005 metų pabaigos Palangą valdan-tys liberalcentristai savo partijos žmones ir jų gimines bei artimuosius jau aprūpino dešim-timis postų. Ir tai - ne pabaiga, nes Liberalų ir centro sąjunga Palangą valdys dar mažiausiai pusantrų metų - iki 2011-aisiais vyksiančių naujų savivaldos rinkimų.“

Necituosime viso straipsnio bei nevardin-sime jame minimų konkrečių asmenų. Pateik-sime tik dar vieną citatą, kurioje išsakytos min-tys, mano nuomone, neprarado aktualumo: „Suteikti saviems žmonėms gerą darbą ir dar geresnį uždarbį didelės išminties nereikia. Už-tenka visiems paskelbti, kad partietį įdarbini tik todėl, kad juo pasitiki, ir visi kritikai turėtų užsičiaupti. Ir visai nesvarbu, kad galbūt to-kiam darbuotojui stinga išsilavinimo, trūksta kompetencijos. Svarbiausia - pasitikėjimas.

Kur kas daugiau išradingumo reikia, jei savą žmogų norisi įkišti į valstybės tarnybą, pavyzdžiui, įtaisyti kurio nors skyriaus vedėju ar savivaldybės įmonės direktoriumi. O� cialiai reikalingas konkursas. Žinoma, jis ir skelbia-mas, priimamos visų darbuotis norinčių žmo-nių paraiškos.

Bet vargintis reikia tik todėl, kad būtų išlai-kytos procedūros, nors nugalėtojas žinomas iš anksto. Išlaviruoti taip, kad pageidaujamas žmogus laimėtų vietą valstybės tarnyboje, ne-sudėtinga“.

Pripažinkim: šio straipsnio autoriai ir galimi užsakovai, norėję sukritikuoti anuometinius politinius oponentus, parašė tokį tekstą, kurio teiginiai aktualūs ir šiandien. Ar tai, kas anuo-met buvo prikišama liberalams, dabar ryškiai neatsispindi valdančiosios daugumos „kadrų politikoje“?

menės atžvilgiu, puikiai žino darbo ieškantys gyventojai.

Dar įdomesnė praktika, užkertanti kelią bendruomenės nariams siekti karjeros, kai įdarbinamos įtakingų pareigūnų žmonos. Kaip žinia, UAB ,,Palangos šilumos tinklai“ direktore dirba STT Klaipėdos valdybos viršininko žmona, o savivaldybės Rinkliavų skyriaus vedėjos pa-vaduotoja pradėjo dirbti Klaipėdos apygardos mokesčių inspekcijos viršininko žmona. Gal dėl to miestiečiai ir šnibždasi, kodėl kituose mies-tuose rusenant korupcijos laužams jokie suo-džiai nesutepa Palangos valdžios munduro?

Susitikimų su gyventojais metu dažnai paklausiu, kiek savivaldybės Taryboje yra na-rių ir gal gali juos išvardinti. Deja, dauguma bendruomenės narių nežino, kad savivaldybės Tarybą sudaro 20 narių, o retas sugeba išvar-dinti pavardėmis iki dešimties Tarybon išrink-tų politikų. Ką tai rodo? Manau, kad mažą ryšį tarp atskirų Tarybos narių ir bendruomenės, informacijos apie Tarybos narių veiklą trūku-mą žiniasklaidoje bei kai kurių Tarybos narių galimai atsitiktinį patekimą į aktyvią politiką. Deja, asmenybių stoka jaučiama daugelyje gy-venimo sričių.

Paskutiniu metu bendruomenė pasigenda informacijos spaudoje net apie tarybos posė-džius, bet vos ne kiekvieną savaitę galima rasti mero ar vieno kito valdančiosios daugumos atstovo pavardę ar nuotrauką vietiniuose lai-kraščiuose. Kam naudinga tokia informacijos blokada, toks jos pateikimo būdas, kodėl for-muojamas vieno žmogaus kultas?

Palangos savivaldybės Taryboje yra įsteig-ta opozicijos frakcija, kuri dažnai pasisako įvairiais klausimais, tačiau informacija apie jos veiklą bendruomenei beveik nepateikiama. Buldozerio principas, viena nuomonė, neklys-tančio vieno žmogaus aureolė - galimai būtent toks valdančiųjų konservatorių politikos moto, politikos, kurioje nelieka vietos kitai nuomo-nei, diskusijai. Manau, kad bendruomenė ir miestas daug daugiau laimėtų, jeigu būtų gir-dimas bei viešinamas ir opozicijos balsas.

Tikiuosi, kad Palangoje ir Šventojoje atei-tyje ne tik pagerės atstovaujamoji demokra-tija, bendruomenės ir atskirų bendruomenės gyventojų interesų derinimas, bet dar garsiau skambės ne tik opozicijos, bet ir kiekvieno bendruomenės nario balsas, be pykčio ir pur-vo.

Visi mylim Palangą, bet nelenktyniaukime kas daugiau o tai darykime visa širdimi, naujo-mis idėjomis, gerais darbais ir girdėdami vieni kitus.

EIMUTIS ŽIDANAVIČIUS,Palangos miesto savivaldybės

tarybos narys

Eimutis Židanavičius

Vieša paslaptis, kad ir šiandien miesto sa-vivaldybėje, savivaldybės įmonėse, organiza-cijose ar įstaigose dirba giminės bei tos pačios partijos, jau dvi kadencijas formuojančios valdančiąją daugumą, Tarybos nariai. Tikiuo-si, kad miestiečiai puikiai žino, kas dirba UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“, UAB ,,Palangos vandenys“ ir kitur. Ypač bendruomenei turė-tų būti įdomūs mero šeimos draugų, civilinės metrikacijos vedėjos ir jos vyro, TS-LKD parti-jos nario, poilsio namų ,,Pušynas“ direktoriaus, svaiginančios karjeros šuoliai.

Palangoje eilę metų savivaldybės įmonių direktoriais, remiantis nesuprantamais man motyvais, buvo skiriami žmonės iš kitų miestų, kas atėmė galimybę iš vietinių gyventojų da-ryti karjerą. Šalia tų vadovų atsirado ne vienas eilinis darbuotojas iš Kretingos ar Klaipėdos, užėmę mūsų miesto gyventojų darbo vietas. O juk vienas iš svarbiausių bendruomenės in-teresų - darbo vietų pasiūla savivaldybės įmo-nėse. Šio proceso skaidrumas galėtų suteikti didesnius lūkesčius palangiškiams ir švento-jiškiams, leistų jaunimui pasilikti gimtajame mieste, o ne ieškoti darbo kituose miestuose ar emigruoti.

Miestas be jaunimo, bendruomenė be ateities! Kokia valdžios politika savo bendruo-

Ar tikrai buvo būtina griauti legendinę Palangos vasaros estradą?

8

www.sventosios.lt2018 m. lapkričio 6 d., antradienis

Redakcinė kolegija:Aras Tarabilda, Livija Grajauskienė, Mikelis Balčius, Audronė Bukauskienė,Vitalija Meškienė..

El.p. adresassventosiosrespublika@gmail.com

DizainerėGintarė Blauzdienė

Steigėjas ir leidėjasįmonė „Armedika“

„Šventosios Respublikos“ redak-cijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.

SpausdinoUAB Vakarų spaustuvė, Vytauto g. 161, Kretinga

Tiražas 1000 egz.Laikraštis platinamas nemokamai.

© 2018 Šventosios Respublika. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, publikuoti ir perspausdinti medžia-gą be raštiško įmonės „Armedika“ sutikimo griežtai draudžiama.

D. Jurevičius: „Bendruomenė – ne vien mokesčių mokėtojai“

Atkelta iš 3 psl.

taip paviešinti, surašyti tokias „padėkas“ už šiukšlynus, kad tai padėtų įvesti tvarką?

Pastaruoju metu gan dažnai keliamas klausimas: kodėl pritilo Šventosios seniūni-jos bendruomenė, jos taryba. Žinot, kai pa-sijutome esą nereikalingi, leidžiame dirbti tiems, kas už tai gauna atlyginimus...

Dar kartą – mes tikrai džiaugiamės kie-kvienu atliktu darbu. Ir bendruomenės susi-rinkimus visada pradėdavome pasidžiaug-dami atliktais darbais. Tikrai rasime progos padėkoti tiek už mokyklos stadiono sutvar-kymą, tiek už tvarkomą Šventosios gatvę su pėsčiųjų taku, tiek už pagaliau pradėtus darbus centrinėje aikštėje. Ir nesuprasčiau pats savęs - ir manęs niekas nesuprastų,- jei-gu nepasakyčiau: taip, Šventojoje pajudėjo ledai. Bet tiktai pajudėjo. Ir reikia dar labai daug nuveikti, kad miestelis pasiektų Švento-sios vardo ir istorijos vertą lygį. Galvoju, kad ateinantys rinkimai nebūtų vien tik pažadų dalijimo metas. Prieš parėjusius rinkimus mes ne tik padavėm visų partijų lyderiams pasira-šyti raštą, kuriame jie pasižadėjo bendrauti su mumis. Mes padavėme ir 18 klausimų-pro-blemų sąrašą, kurias mes matėme ir manėme esant reikalingas kuo greitesnio sprendimo, kad šventojiškiams būtų geriau, komforta-biliau gyventi, kad į Šventąją atvažiuotų kuo daugiau poilsiautojų. Taip, kai kas yra įgyven-dinta, kai kas pajudėjo, kai kuriose iniciatyvo-se ir mes dalyvavome, pavyzdžiui, siūlydami naujas šventes. Kai kas iš mūsų iniciatyvų perimta, tik padaryta be širdies ir ugnies, be šventės išgyvenimo – tiesiog dėl pliusiuko. O kartais ir kyštelint pagalį bendruomenei į ratus. Iki šiol prisimenu, kai mūsų bendruo-menė, parašiusi projektą ir gavusi SADM � -nansavimą, surengė tarptautinį bendruome-

Tarptautinis bendruomenių festivalis „Vilingis“. Baigiamasis renginys.

Tarptautinis bendruomenių festivalis „Vilingis“. Konferencija.Tarptautinis bendruomenių festivalis „Vilingis“. Šventosios istorijai skirta ekspozicija.

nių festivalį „Vilingis“ (jame, be kaimyninių bendruomenių, dalyvavo svečiai iš Latvijos ir Lenkijos lietuvių bendruomenė), tuo pačiu metu šventę surengė ir Palangos kultūros centras. Ir į Šventąją atvažiavę pirmieji Palan-gos valdžios asmenys vaikštinėjo po kultūros centro renginius, tačiau, nors buvo kviesti, nerado galimybės nors trumpam užsukti į „Vilingio“ tarptautinę konferenciją ar bai-giamąjį koncertą. Kai kas iš bendruomenės

kurtų kultūros projektų numarinta – kita ver-tus, sudėtinga gaivinti kultūrą, kai kultūros centro vis dar nėra. Galima tik pasidžiaugti, kad vis dar gyvuoja ir Šventąją reprezentuoja vokalinis ansamblis „Eldija“.

Aš labai tikiuosi, kad tie, kas eis į vietos savivaldos rinkimus, pagaliau įsiskaitys į įstatymus, pagaliau suvoks, kad reikia ben-drauti, reikia dirbti su bendruomenėmis. Tikiuosi, kad tie rinkimai bus kiek kitokie,

ir išrinkti į savivaldą žmonės supras, kad jie dirba ne su gatvėmis, ne su šaligatvio plyte-lėmis, ne su apšvietimo stulpais, o su žmo-nėmis ir dėl žmonių. Atsisukim vieną kartą ne užpakaliu, o veidu į žmones. Ir eikime kartu. Kai reikia, suremkime pečius, ir gal kartu sugebėsime padaryti tai, kas šiandien atrodo labai sunku ar net neįmanoma. Aš to labai norėčiau ir linkėčiau“.

Užrašė Livija GRAJAUSKIENĖ