Nr. 13(352)

GYDOMOSIOS SAVYBËSLiepø þiedai – vertinga vais-

tingoji þaliava. Liepþiedþiuosekaupiasi eteriniai aliejai, raugi-nës medþiagos, glikozidai, yra vi-tamino C, karotino ir saponinø.Liepos þiedø arbata nuo seno yraviena populiariausiø natûraliøjøgydymosi priemoniø perðalus.

LIEPOS ÞIEDØ ARBATAVienà valgomàjá ðaukðtà lie-

pos þiedø uþplikome 200 mililit-rø verdanèio vandens, uþdengia-me ir paliekame 20 minuèiø.Tinkamai paruoðta arbata turi bûtiaukso spalvos, malonaus skonioir aromato. Norint gerai iðprakai-tuoti, reikia iðgerti bent dvi stik-lines liepþiedþiø arbatos. Dar ge-riau tokià arbatà ruoðti ið lygio-mis dalimis sumaiðytø liepos þie-dø ir dþiovintø avieèiø uogø.

Liaudies medicinos þinovaijau seniai pastebëjo, kad lieposþiedø uþpilai bei nuovirai pade-da gydyti anginà, malðina galvosskausmà. Þolininkai tradiciðkairuoðia liepos þiedø nuovirus kaipmalðinanèià skausmà ir ramina-màjà natûralià priemonæ vaikams,sergantiems kiaulyte ar tymais, osuaugusiesiems – sergant nervøsistemos ligomis arba kankinanttraukuliams.

LIEPOS ÞIEDØ NUOVIRASVienà valgomàjá ðaukðtà lie-

pos þiedø uþplikome 200 mililit-rø verdanèio vandens, indà uþ-dengiame ir ant maþos ugnies pa-viriname 10 minuèiø. Ðá nuoviràrekomenduotina gerti karðtà; no-rint gerai iðprakaituoti, patartinaprieð miegà iðgerti 2-3 stiklinesliepþiedþiø nuoviro.

Liepos þiedø prieþiedþiuosebei þiedynuose yra gleiviø. Kaitinkamai uþplikyta liepþiedþiøarbata prisitraukia ir gerokai at-vësta, susidaro klampi, ðiek tiekpanaði á drebuèius masë, kurià ga-lite naudoti pavilgams, efekty-viai padedantiems gydyti nude-gimus, opas, hemorojø, sànariøuþdegimus, podagrà arba reuma-tà. Gydymui tinkama ir jauna lie-

Ðizandra yra vijoklinis lianasprimenantis krûmas, pasiekiantisiki 10 – 15 metrø ilgá ir apie 2 cmstorio ðakelëmis. Jo lapai ðviesiaiþalsvi, uþaðtrintu smaigaliu; þiede-liai balti arba kreminiai, malonauskvapo. Visos augalo dalys jas pa-trynus kvepia citrina dël jose esan-èiø eteriniø aliejø. Medicininiaistikslais renkami aitrø prieskoná tu-rintys sunokæ vaisiai. Jie subræstarugsëjo – spalio mënesiais ir yrasultingø, apvaliø, rausvai oranþi-nës spalvos uogø pavidalo. Jos ski-namos visomis kekëmis, o paskuidþiovinamos, kol sukietëja. Sëkle-lës, kurios taip pat yra vaistinë þa-liava, iðskiriamos ið ðvieþiø vaisiø.Pradþioje ið uogø iðspaudþiamossultys, o po to sëklelës atskiriamosnuo uogø odelës ir dþiovinamosaukðtoje temperatûroje.

Ðizandros uogose ir ypaè sëkle-lëse yra ávairiø riebiøjø ir organi-niø rûgðèiø, eteriniø aliejø, vitami-nø E ir C, mikroelementø (manga-no, vario, cinko, nikelio), rauginiøir daþomøjø medþiagø.

Naudingas ðizandros poveikispasireiðkia aktyviu jos poveikiumedþiagø apykaitos bei organiz-mo atsistatymo procesams, ðirdiesir kraujagysliø bei kvëpavimo sis-temoms (tai padidina atsparumà hi-poksijai – deguonies trûkumui),taip pat gebëjimu gerinti nerviniøimpulsø laidumà bei nerviniø làs-

pø þievë, kurios plauðuose gleiviøypaè gausu.

Liepos þiedø bei prieþiedþiø uþ-pilas skatina ðlapimo skyrimàsi,maþina karðèiavimà ir skatina pra-kaitavimà sergant gripu bei perða-limo ligomis, slopina traukulius irefektyviai reguliuoja virðkinamo-jo trakto organø veiklà. Todël ger-ti liepþiedþiø nuovirà rekomen-duotina þmonëms, sergantiems ðla-pimo pûslës ligomis, kamuojantdaþniems galvos skausmams arbaskrandþio skausmams sutrikus virð-kinimui.

Iðoriðkai liepos þiedynø uþpiluarba nuoviru skalaujama gerklë gy-dant anginà ar burnos ertmës ligas,dedami pavilgai gydant ávairioskilmës sànariø ligas. Gydomuojupoveikiu pasiþymi ne tik ðio me-dþio þiedai su prieþiedþiais, bet irlapai. Kad bûtø efektyviau, gydantperðalimo ligas (slogà, katarà beianginà) á liepos þiedø nuovirà ar-ba uþpilà galima ádëti ðaukðtelámedaus: ðiuo atveju uþpilas neturibûti labai karðtas.

Liepos þiedø arbatos bei uþpi-lai malðina þarnyno „dieglius“,veiksmingai padeda gydyti vidu-riavimà sergant – enterokolitu, di-zenterija, inkstø akmenlige. Atsi-radus ðlapime „smëlio“ arba susir-gus cistitu, pasireiðkianèiu skaus-mingu ðlapinimusi, rekomenduo-tina gerti po pusæ stiklinës lieposþiedø arbatos 3-4 kartus per dienà,bûtinai prieð valgant. Paûmëjus lë-tiniam cholecistitui, gydyti ðià li-gà veiksmingai padës vienos arbadviejø dienø badavimas, gausiaigeriant vietoje vandens liepþie-dþiø arbatà (po stiklinæ kas dvi va-landas visà dienà).

Sergant podagra, arba reumatoi-diniu artritu patartina saujà lieposþiedø perlieti verdanèiu vandeniu,sudëti á marlës maiðelá ir bûtinaidar karðtus dëti kaip kompresà – ðipriemonë efektyviai malðinaskausmà. Kamuojant migrenai re-komenduotina ant kaktos dëtismulkiai supjaustytø ðvieþiø lie-pos lapø kompresà. Sergant kli-makterine neuroze, raminamai vei-kia aromatinës vonios su lieposþiedø nuoviru.

Liepø þiedai skinami tada, kaididþioji dalis þiedynø jau prasi-skleidæ, o maþoji dalis medþioþiedø dar yra pumpurai. Þiedy-nai skinami rankomis, bûtinaikartu su prieþiedþiais. Liepþie-dþiai dþiovinami gerai vëdina-moje patalpoje, ne aukðtesnëjenegu 25-30OC temperatûroje. Jo-kiu bûdu negalima liepø þiedønei lapø dþiovinti saulëkaitoje,nes veikiami tiesioginiø saulësspinduliø jie pakeièia spalvà, oprieþiedþiai parausta.

Kaip jau minëjome, liaudiesmedicinoje ið liepø lapø gami-namas nuoviras, kuris vartotinasvidujai norint paðalinti ðlapim-takyje susikaupusá „smëlá“; lie-pos lapø nuoviro kompresaiefektyviai malðina galvos skaus-mà. Jaunø liepø lapø galima dë-ti á pavasarines salotas, norintpadidinti jø vitaminingumà. Se-niau kaimø gyventojai liepos la-pø dëdavo á sriubas, susmulkin-tais jø lapais gardindavo bulviøtyræ.

Liepø medus rekomenduoti-nas sergantiesiems anemija (ma-þakraujyste) – kaip natûralusðaltinis geleþies, bûtinos krau-jodaros procesams; kaip nestiprividuriø laisvinamoji priemonëbei kaip ðvelniai veikiantys mig-domieji (ne atsitiktinai liaudiesmedicinos þinovai rekomenduo-ja prieð miegà suvalgyti ðaukðte-lá liepø medaus). Kaip ir liepþie-dþiø uþpilas ar nuoviras, liepømedus gali bûti vartojamas kaiptulþies gamybà skatinanti prie-monë, taip pat sergant kepenø irtulþies latakø ligomis. Liepø me-dus vertingas ir kaip natûrali prie-monë, skatinanti ðirdies veiklà irbendrai stiprinanti organizmà,nes jame gausu organizmo leng-vai pasisavinamo natûralauscukraus – gliukozës ir fruktozës.Joks kitas medus neprilygsta lie-pø medui – jam bûdingas nuosta-bus skonis ir subtilus aromatas.Labai patraukli jo iðvaizda – taiskaidri, klampi, ðviesiai geltona,o kartais þalsvai gelsva tirðta ma-së. Susicukravæs liepø medus pa-sidaro baltas.

CITRINVYTIS PUIKIAIDERA IR LIETUVOJE

Kininë ðizandra Rytø medicinoje yra beveik tokia pat po-puliari, kaip ir þenðenis ar eleuterokokas. Senuosiuose ki-nø medicinos traktatuose ðizandra ávardijama kaip auga-las, kuris “ apsaugo nuo energijos praradimo ir gràþinaakims blizgesá”. Jau pats augalo pavadinimas – “kininëðizandra” – liudija apie jo paplitimo vietà. Taèiau jis daþ-nai auga ir Tolimuosiuose Rytuose, Kurilø salose.

METAS, KAI GALIMA PRISIRINKTILIEPØ ÞIEDØ

Ðis graþus medis uþauga iki 20-30 m aukðèio. Liepos þiedai maþyèiai, balkðvai geltoni, po5-15 susitelkæ á þiedynus, su þalsvai gelsvu pailgu prieþiedþiu, kuris driekiasi þemyn nuoþiedyno pagrindo vidurio. Liepos pradeda masiðkai þydëti nuo birþelio pabaigos iki lieposvidurio ir þydi paprastai apie dvi savaites. Tuo laikotarpiu oras prisipildo subtilaus, salsvoir labai malonaus aromato. Ið vieno didelio liepos medþio jo þydëjimo metu bitës prirenkanet iki 12 kg medaus.

Gydytojai pataria visà vasaràvalgyti ðvieþiø agurkø sergantðirdies ir kraujagysliø sistemos,kepenø, inkstø ligomis, kenèiantnuo nutukimo, podagros, me-dþiagø apykaitos sutrikimo sàly-goto poliartrito.

Agurkø sultys nuo seno varto-jamos kaip laisvinamieji esant vi-duriø uþkietëjimui, kaip ðlapimoskyrimàsi stimuliuojamoji prie-monë ar kaip vaistai nuo kosu-lio, sergant plauèiø ligomis.Agurkuose mokslininkai aptikofermentà, savo sudëtimi artimàinsulinui. Tai daro juos vertingudietiniu produktu. Juose esantis

teliø jautrumà, aktyvinti suþadi-nimo procesus centrinëje nervøsistemoje.

Vartojant ðizandros prepara-tus þenkliai pagerëja protinis irfizinis darbingumas, pagerëjanuotaika, regëjimo aðtrumas ser-gant trumparegyste (dël akiestinklainës jautrumo padidëjimoðviesos dirgikliams). Ðizandrospreparatais gydomos asteninës irdepresinës bûsenos, kurioms bû-dingi greitas nuovargis, dirglu-mas, polinkis á galvos skausmusbei pan. Ðizandra padeda uþkirs-ti kelià aterosklerozës iðsivysty-mui, taip pat yra veiksmingaesant kraujagysliø nepakanka-mumui ir sumaþëjusiam arteri-niam spaudimui.

Ðizandra taip pat normalizuo-ja skrandþio sekrecijà, todël nau-dojama lëtiniø gastritø gydymui.Netgi vienkartinis 2 g ðizandrossëklø milteliø suvartojimas su-maþina padidëjusá ir padidina su-maþëjusá sulèiø rûgðtingumà.

Be to, ðizandra padeda spar-èiau atstatyti jëgas po átemptøtreniruoèiø.

Kininës ðizandros preparatønegalima vartoti esant padidëju-siam nerviniam jaudrumui, ka-muojant nerimo bûsenoms, nemi-gai, sergant hipertenzija, pasi-reiðkus ðirdies veiklos sutriki-mams.

AGURKAI PALANKIAIVEIKIA VISÀ ORGANIZMÀ

jodas sàlygoja visavertæ skyd-liaukës veiklà. Agurkai turi ka-lio, palankiai veikianèio ðirdiesir kraujagysliø sistemos funk-cijà.

Agurkuose esanèios biolo-giðkai aktyvios medþiagos pa-lankiai veikia kraujo spaudimà.Pektininës ðio vaisiaus medþia-gos, làsteliena aktyvina þarny-no peristaltikà, gerina virðkini-mo organø veiklà. Jos skatinadruskø pertekliaus ðalinimà iðorganizmo, slopina puvimoprocesus þarnyne.

Agurkø sultys (grynos arbasu medumi) naudingos sergantvirðutiniø kvëpavimo takø ka-taru: vartoti po 2-3 valgomuo-sius ðaukðtus 3 kartus per die-nà. Senovës graikø gydytojainurodydavo gerti agurkø sulèiøligoniams, varginamiems aukð-tos temperatûros.

Agurkai naudingi nuo plau-kø slinkimo ar esant nepaten-kinamai dantø ir nagø bûklei.Ðvieþiø agurkø sulèiø (ið jaunøvaisiø) kaukë ðviesina ádegimà,odà padaro lygesnæ, gaivesnæ irðvelnesnæ. Taip pat ðalinamispuogai, inkðtirai, strazdanos irkitos pigmentinës dëmës.

Raugintø agurkø negalimavalgyti sergant ðirdies, kepenøir inkstø ligomis, hipertenzija.

2

Vasarà papildykite savo racio-nà aromatingais þalumynais, ku-rie vilioja aká, maloniai kutenanosá ir gomurá, tonizuoja organiz-mà, gerina iðvaizdà ir net padedagydyti kai kurias ligas. Naudo-kite juos patiekalams papuoðti,dëkite jø á sriubas, salotas, gar-nyrus, sumuðtinius. Gaminkite iðjø sultis, antpilus ir naudokite li-goms gydyti bei jø profilaktikai.Nepamirðkite, kad þalumynai tin-ka ir kosmetinëms procedûroms.Tik nepersistenkite, nes liaudið-kas posakis „kas per daug – ne-sveika” tinka ir þalumynø mëgë-jams.

LIGØ PROFILAKTIKANorint iðsaugoti gerà sveika-

tà, bûtina organizmà aprûpintivisomis gyvybiðkai svarbiomismedþiagomis, o pirmiausia vita-minais, kuriø gausa garsëja þa-lumynai. Bene daugiausiai jø tu-ri lapinës salotos. Jose yra vita-mino B1, B2, C, E, K, P, PP, pro-vitamino A, folinës rûgðties ir kt.Nemaþai jose ir mineraliniø me-dþiagø – geleþies, kalio, kalcio,magnio, fosforo. Be to, yra orga-niniø rûgðèiø, cukraus, lengvaipasisavinamø baltymø, làstelie-nos.

Rabarbarai garsëja organiniørûgðèiø gausa. Be to, jie turi ka-rotino, vitaminø C, PP, B grupësvitaminø. Ið mineraliniø medþia-gø juose daugiausiai yra kalio,geleþies, fosforo, magnio. Rabar-baruose yra cukraus, pektininiøbei rauginiø medþiagø ir flavo-noidø.

Labai naudingas þalumynasyra petraþolë, turinti labai daugvitamino C, pagerinanèio joseesanèios geleþies pasisavinimà.Jos lapuose ir ðaknyse yra vita-minø A, B1, B2, PP, karotino, fo-linës rûgðties. Be to, juose yra an-gliavandeniø, pektininiø medþia-gø, flavonoidø, fitoncidø, mag-nio, kalcio, fosforo.

Pipirnë turi daug mineraliniømedþiagø (geleþies, sieros, mag-nio, kalcio, jodo), glikozidø, ete-riniø aliejø, vitaminø C (100-teg - apie 30-40 mg), B1, K, provi-tamino A.

Lapinëse garstyèiose yra vita-minø A, B, C, PP ir kalio, kalciobei geleþies, o gelsvëje – daugorganiniø rûgðèiø, eteriniø alie-jø, krakmolo, vitaminø, kumari-nø, rauginiø medþiagø. Gelsvësðaknyse yra cukraus, lecitino, der-vø.

LIGØ GYDYMASSkrandþio bei þarnyno ligos

(meteorizmas, cholecistitas, tul-þies latakø diskinezija, viduriøuþkietëjimas):

Rekomenduotina kasdien su-vartoti po 1-2 valgomuosiusðaukðtus ðvieþiø salotø sulèiø.

15 g smulkintø gelsvës lapøbei ðaknø uþpilama 3 stiklinëmisverdanèio vandens, po keleto va-landø perkoðiama. Vartojama po2 valgomuosius ðaukðtus 3-4 kar-tus per dienà, 30 minuèiø prieðvalgá.

Apsinuodijus (ypaè grybais),rekomenduojama vartoti lapinësgarstyèios sultis.

Bronchitas ir kitos kvëpavi-

mo takø ligos, pasireiðkianèioskosuliu:

40 g gelsvës ðaknø uþpilama 1l vandens, po 12 valandø uþviri-nama ir 5 minutes palaikoma antsilpnos ugnies, po 30 minuèiø per-koðiama. Iðgeriama per dienà.

Prieð naktá ant krûtinës ir nuga-ros dedama trintø lapinës garsty-èios lapeliø bei stiebeliø kompre-sus (prieð dedant odà patepama va-zelinu).

0,5 g dþiovintø salotø lapø uþ-pilama 1 l verdanèio vandens, po2 valandø perkoðiama ir vartoja-ma po 1 valgomàjá ðaukðtà 3-4 kar-tus per dienà.

Ðirdies bei kraujagysliø siste-mos, antinksèiø, skydliaukës li-gos:

3 kartus per dienà nevalgius su-vartojama po 2-4 valgomuosiusðaukðtus petraþoliø lapeliø sulèiø.

Inkstø ir ðlapimo pûslës ligosir jø sukelti tinimai:

1 arbatiná ðaukðtelá gelsvës ðak-nø bei lapø uþpilama 1 stiklineverdanèio vandens, 10 minuèiøpakaitinama vandens vonelëje,truputá atvësinama, perkoðiama.Per dienà suvartojama 2-3 stikli-nes antpilo.

800 g petraþoliø lapeliø ema-liuotame inde uþpilama 1 l nepa-sterizuoto pieno, nevirinant pakai-tinama orkaitëje, kol iðgaruoja pu-së skysèio, perkoðiama. Vartojamakas valandà po 1-2 valgomuosiusðaukðtus.

Druskø sankaupos, podagra,artritas, reumatas:

1 arbatiná ðaukðtelá salotø lapøuþpilama 0,6 l verdanèio vandens,po 4 valandø perkoðiama. Siekiantsuðvelninti skausmus vartojama po

1 valgomàjá ðaukðtà 3 kartus perdienà.

��Ant skaudamø vietø dedamaðvieþiø garstyèiø lapø. Kad lapaigeriau priglustø, prieð tai paðalina-ma jø stambiàsias gyslas, pakaiti-nama karðtu lygintuvu ir patepa-ma alyvuogiø aliejumi.

Akiø ligos: Vystantis kataraktai, esant ra-

genos opai, sergant junginës uþde-gimu, sumaiðoma po lygiai petra-þoliø lapeliø, morkø bei salierø sul-èiø ir geriama bei daroma pavilgus.

GROÞIUIEsant sausai odai: Keletà trintø salotø lapø sumai-

ðoma su 2 valgomaisiais ðaukðtaisgrietinës arba rûgpienio (jei oda la-bai sausa, galima ápilti 0,5 arbati-nio ðaukðtelio alyvuogiø aliejaus)ir aptepama veidà.

1 valgomàjá ðaukðtà smulkintøkrapø sumaiðoma su 1 arbatiniuðaukðteliu alyvuogiø aliejaus beiþiupsneliu aviþø miltø ir ðia maseaptepama veidà.

Esant riebiai odai:Smulkiai supjaustytus salotø la-

pus apðlakstoma alyvuogiø alieju-mi bei citrinos sultimis ir uþdeda-ma ant veido.

Turint pigmentuotà ir strazda-notà odà:

2 valgomuosius ðaukðtus pet-raþoliø lapeliø uþpilama 1 stiklinekarðto vandens, atvësinama, perko-ðiama ir ðiuo losjonu valoma vei-dà.

Sudirgusiai, spuoguotai, saulë-je nudegusiai odai:

Supjaustytus salotø lapus uþpi-lama dideliu kiekiu vandens, 5 mi-nutes pavirinama, iðgriebiama, su-

dedama ant marlës ir priglaudþia-ma prie veido. Ðiuo antpilu regu-liariai vilgoma veidà.

KULINARIJOJEIR MEDICINOJE

Kulinarijoje ir ligoms gydytigalima naudoti ne tik darþe uþau-gintus þalumynus, bet ir naudingømedþiagø bei gydomøjø savybiønestokojanèius ávairius laukiniusaugalus arba gëles. Pavyzdþiui:

Varnalëða. Joje yra daug ávai-riø vitaminø bei mikroelementø. Iðjos ðaknø galima kepti kotletus irgaminti garnyrus arba dëti jø á sriu-bas vietoje bulviø. Varnalëðø ðak-nys ypaè skanios iðkeptos. Liau-dies medicinoje jomis gydomasreumatas, malðinami uþdegimai irnormalizuojama medþiagø apykai-ta.

Dilgëlës. Jos turi labai daug vi-tamino C, nemaþai vitaminø A, B1,B2, karotino, geleþies, magnio, va-rio, fitoncidø ir organiniø rûgðèiø.Ið jø galima virti sriubas, gamintisalotas. Liaudies medicinoje jos re-komenduotinos kraujuojant, ser-gant inkstø, kepenø ligomis, reu-matu, bronchitu, uþdegiminëmis li-gomis.

Kiaulpienë. Ji turi vitaminø A,B2, C ir nemaþai kitokiø naudin-gø medþiagø. Jos lapai tinka salo-toms, troðkiniams, prie mësos pa-tiekalø, o ðaknys – gërimui, labaiprimenanèiam kavà, gaminti. Liau-dies medicinoje kiaulpienë – ape-tità gerinantis, skrandþio bei þar-nyno ligas ir aterosklerozæ gydan-tis, karðèiavimà maþinantis vaistas.

Nasturta. Joje yra provitaminoA, vitaminø B1, B2, C, jodo, kalioir fosforo druskø. Kulinarijoje nau-

Ledø, kaip ir popieriaus, para-ko bei kitø didþiø þmonijos iðradi-mø, tëvynë – Kinija. Ten dar 3000metø prieð mûsø erà turtuoliø na-muose bûdavo patiekiamos suðal-dytos vaisiø sultys – ðis neáprastasdesertas ir buvo pirmasis mums pa-þástamø ledø „protëvis”. Taèiau ðio„stebuklingo valgio, malðinanèiotroðkulá” receptai ir laikymo bûdaibuvo laikomi grieþèiausioje pa-slaptyje. Ðis „saldus sniegelis” la-bai audrino þmoniø vaizduotæ, nesávairiø epochø ir daugelio tautø ra-ðytiniuose ðaltiniuose ledams bû-davo skiriamas ypatingas dëmesys,o keliautojai apie juos pasakojokaip apie tikrà stebuklà.

Palankaus poþiûrio á „ledináskanumynà” árodymø esama ávai-riø kultûrø kronikose. Ið jø suþino-me, jog, pavyzdþiui, medicinos të-vas Hipokratas, pats bûdamas di-delis suðaldytø sulèiø mëgëjas, irsavo pacientams rekomenduodavovalgyti „ðerkðnà”, nes jis „pagyvi-na organizmo syvø judëjimà ir ge-rina nuotaikà”.

Aleksandras Makedonietis þygioá Persijà ir Indijà metu mëgaudavo-si „snieginëmis sultimis”. Kas kar-tà Aleksandro armijai sustojus pail-sëti, specialûs bûriai iðkasdavo di-dþiules gilias duobes, jas prigrûs-davo ið kalnø atgabento sniego, uþ-dengdavo já þemiø sluoksniu beimedþiø ðakomis ir taip „þiemosdvelksmà” iðlaikydavo daugelá më-

DARÞO IR LAUKO ÞALUMYNAI – KULINARIJOJE,KOSMETIKOJE, MEDICINOJE

dojami ðvieþi nasturtø lapai, kietiþiedpumpuriai ir nesunokusiossëklos. Jø dedama á salotas, pa-daþus, marinatus, sriubas, troðki-nius. Liaudies medicinos atsto-vai nasturtomis gydo gripà ir vir-ðutiniø kvëpavimo takø uþdegi-mus, vyrø ir moterø klimakteri-nius negalavimus, depresijà, pa-didëjusá dirglumà.

Raktaþolë. Ji garsëja vitami-no C gausa. Ðvieþi raktaþolës la-pai tinka salotoms, dþiovinti –arbatai. Toji arbata tinka maþa-kraujystei gydyti bei nervams ra-mint, o ið raktaþolës pagamintastepalas – egzemai gydyti.

ATSARGUMAS GËDOSNEDARO

Nors þalumynai labai naudin-gi, bet piktnaudþiauti jais neva-lia. Gaminant ið jø patiekalus, de-rëtø nepamirðti, kad:

Sergant meteorizmu, nereko-menduotina valgyti salotø lapø.

Nëðtumo periodu arba sergantûminiu glomerulonefritu, nega-lima gydytis vaistine gelsve.

Nëðtumo periodu negalimavalgyti daug petraþoliø, nes josstimuliuoja kraujo samplûdá ámaþojo dubens organus bei gim-dos susitraukimus, dël kuriø galiávykti persileidimas.

Rabarbarai nerekomenduoti-ni sergant reumatu, podagra, ðla-pimo sistemos ligomis, akmenli-ge. Rabarbaruose yra daug rûgð-tyniø rûgðties, kurios dideli kie-kiai yra toksiðki. Per daug jø pri-sivalgius gali kamuoti ðleikðtu-lys. Maþiems vaikams taip galiatsitikti vos nuo 3-4 g ðios rûgð-ties.

nesiø. Artimi didþiojo karvedþiopatikëtiniai greitai suprato, kokápranaðumà prieð áprastà maistà turiðvieþiu sniegu pagardinti valgiai,ir pakviesti prie karvedþio stalo, ne-praleisdavo galimybës jais pasile-pinti. O eiliniai Aleksandro armi-jos kareiviai porcijà saldaus sniegogaudavo kaip premijà uþ kiekvie-nà karinæ pergalæ.

Romos imperatorius Neronas le-pindavosi savo paties iðrastu deli-katesu, pagamintu ið roþiø van-dens, medaus, sutrintø vaisiø irvyðnios medþio sakø – visi ðie in-gredientai bûdavo sumaiðomi susniegu, kuris specialiai imperato-riui buvo tiekiamas ið Alpiø.

KINØ MANDARINØDOVANA

Europoje ledø istorija prasidë-jo tik 1292 metais, kai Venecijospilietis M. Polas sugráþo á tëvynæið dvideðimt metø trukusios kelio-nës po Azijà. Be kitø vertybiø beiádomybiø, jis parveþë ir kinø„ðerkðninio vandens”, kurio raga-vo kinø didikø namuose, receptà.Ðis skanëstas kaipmat pateko tarppraðmatniausiø ir rafinuoèiausiøitalø virtuvës patiekalø. Ábaugin-ti mirties bausme, valdovø rûmøkulinarai tarsi valstybinæ paslap-tá saugojo ledø gamybos techno-logijà. Ir tik po trijø ðimtmeèiø le-dams pavyko iðtrûkti ið Apeninø

nelaisvës: 1553 metais florentie-të K. Medièi iðtekëjo uþ Prancû-zijos karaliaus Henriko II ir kar-tu su kukliu kraièiu atsiveþë iritaliðkøjø ðerbetø receptà. Po ið-kilmingos vestuviø puotos de-sertui buvo patiektas gurgþdan-èio sniego gardësis su avieèiøsultimis ir mandarinø skiltelë-mis, padaræs nelauktai teigiamàtradicinës prancûziðkosios virtu-vës perversmà. Kulinarø fantazi-ja buvo beribë...

Taèiau jau kità dienà ledø ga-mybos menas buvo paskelbtasvalstybine paslaptimi ir Prancû-zijos karaliaus rûmuose. Patieskaraliaus svitoje netgi buvoásteigta speciali labai aukðtorango pareigybë –„Jo karaliðko-sios didenybës ledininkas”, pri-valëjæs savo gyvybës kaina ser-gëti ledø gamybos paslaptá. Pra-ëjus ðiek tiek laiko visos Euro-pos valdovai, vienas kitamreikðdami pretenzijas á esà ne-teisëtai nusavintas þemes beiaiðkindamiesi tarpusavio santy-kius, prarado budrumà. Tuo ap-sukriai pasinaudojo rûmø kon-diteris G. Tisainas. 1649 metaisjis populiariausios Paryþiaussmuklës savininkui pardavë sa-vo sukurtà deserto „Ledinë ne-apolietë” receptà. Taip prasidë-jo „ledø þygio á prastuomenæ”epocha.

(nukelta á 3 puslapá)

LEDAI – VASAROS GARDUMYNAS

3

(atkelta ið 2 puslapio)1672 metais italui F. P. de

Konteliui Liudvikas XIV sutei-kë karaliðkàjà privilegijà gamin-ti ledus. Kontelis Paryþiuje ati-darë kavinæ, veikianèià ir ðian-dien. D. Didro, Volteras, Þ.Þ. Ru-so buvo nuolatiniai ðios uþeigoslankytojai. Ðerkðniniai vaisiø,medaus bei rieðutø desertai bû-davo patiekiami puikiuose me-taliniuose bokaluose. Po 4 metø„ledø karðtinë” apëmë visà Pary-þiø: net 250 „limonadjë” (taip bu-vo vadinami prekiautojai ledais)siûlë þmonëms savo delikatesus.Jie ákûrë ir pirmàjà istorijoje pre-kiautojø ledais korporacijà.

LEDAI NAUJAJAMEPASAULYJE

Apie 1700 metus ledai pasie-kë Amerikà ir neilgai trukus tentapo tokiu pat nacionaliniu sim-boliu, kaip ir obuoliø pyragas.Nepaisant to, kad amerikieèiø„meilës ledams istorija” tëra tikakimirksnis þmonijos istorijoje,

bet ir joje gausu ádomiø faktø. Pa-vyzdþiui, 1790 metø vasarà pirma-sis JAV prezidentas Dþordþas Va-ðingtonas ledams iðleido 200 do-leriø – tais laikais tai buvo milþi-niðka suma. O D. Medison, ketvir-tojo ðalies prezidento þmona, savotëvynainiø atmintin ástrigo pir-miausia dël to, kad 1812 m. vyroinauguracijai skirto banketo metusveèius vaiðino neprilygstamaisbraðkiniais ledais.

Antrojo pasaulinio karo metaisvaisiniai ledai taip ásigalëjo kas-dieniame amerikieèiø gyvenime,kad jie negalëjo në dienos iðtvertibe ðio skanësto. Ledai buvo átrauk-ti net á kareiviø racionà. 1945 me-tais buvo ákurta plaukiojanti uþei-ga „Kava-ledai” Ramiajame van-denyne tarnaujantiems jûreiviams.

Be abejo, tobulëjo ir ledø ga-mybos technologijos. 1846 metaisamerikietë P. Dþonson sugalvojoledø gamybos maðinà. Taèiau ji ðiosavo iðradimo neuþpatentavo, irpirmenybë atiteko apsukriam an-glui T. Mastersui, nepraþiopsoju-

siam savo ðlovës akimirkos. Netru-kus ledø gamybos aparatai labai ið-populiarëjo abiejuose þemynuose.

Su ledø istorija yra susijæ nema-þai garsiø asmenybiø. Pavyzdþiui,prancûzø gamtotyrininkas R. Reo-miuras, iðradæs jo vardu vadinamàtemperatûros matavimo skalæ, iðra-do ir... „minkðtus” ledus. XIX am-þiaus pradþioje Paryþiuje staiga ið-populiarëjo ledai vienkartiniuosepuodeliuose (vadinamasis plomby-ras), o Italijoje – ledø asorti. XIXðimtmeèio pabaigoje amerikietis,emigrantas ið Italijos I. Marèionisledus á gatvæ iðrideno stumiamameveþimëlyje, ir taip prasidëjo dar vie-nas ðio skanësto bumas. 1904 me-tais Sent Luise vykusios tarptauti-nës parodos sveèiai buvo vaiðina-mi ledais kûgio formos vafliniuosepuodeliuose, kurie tuojau pat gavogarbingà „gausybës rago” vardà.

... Ar prisimenate, koká slapèiau-sià savo norà per pokylá karaliausrûmuose pasakë Pelenë? Ogi jiprinco papraðë ledø. Nes ledai – taiðventë.

Reikëtø þinoti, kad stresai netik pakerta mûsø jëgas ir apnuo-dija mums gyvenimà, bet ir galigeriau negu bet kas kitas stimu-liuoti, didinti aktyvumà, paska-tinti mokytis teisingai pasirinktisavo prioritetus bei atrasti savy-je naujø galiø, metus iððûká sau.Kitaip tariant, ið prieðo mes stre-sà galime paversti ir savo sàjun-gininku. Tai ámanoma, kol messugebame neprarasti vidinës pu-siausvyros – tuomet stresas mumsteikia energijos. Taèiau kai mesleidþiamës jo iðmuðami ið vëþiø,stresas tampa mums paèiu di-dþiausiu kenkëju.

Egzistuoja ávairios atsipalai-davimo technikos, kurios gali pa-dëti mums apsisaugoti nuo iðorëspasaulio spaudimo arba iðmoktiteisingai á já reaguoti. Viena va-landa ramaus pasivaikðèiojimomiðke arba uþsiiminëjimo jogaðiuo poþiûriu puikiai veikia or-ganizmà. Kita vertus, kas ðian-dien gali jiems atrasti laiko savonuolatinëje dienotvarkëje? To-dël naudinga þinoti, kaip áveiktistresà paèiais paprasèiausiais, ta-èiau veiksmingais metodais. Ðtaikeli jø.

ÞIOVAUKIMEEtiketo taisyklës reikalauja ið

mûsø kontroliuoti save, net jei-

KOVA SU STRESU KASDIENIAME GYVENIMEgu tai atsiliepia mûsø savijautai.Pavyzdþiui, mes visi stengiamësvieðumoje sutramdyti þiovulá arbabent pridengti burnà ranka. Taèiaukai instinktyvø þiovulá kelia nuo-vargis, neiðsimiegojimas, alkis ar-ba nuobodulys, þiovauti naudin-ga sveikatai. Tai padeda natûraliaiatsikratyti susikaupusios kûnà ali-nanèios neigiamos energijos. To-dël ar verta tramdyti save tokio-mis aplinkybëmis?

Relaksacija akimirksniu. Dëlátempto veiklos grafiko mes retaigalime leisti sau prabangà visiðkaiatsipalaiduoti. Taèiau átampos ga-lima atsikratyti ir akimirksniu. Ðtaivienas tokiø bûdø.

Iðsitieskime nugara ant grindøarba lovos su ðiek tiek á iðoræ at-verstais delnais ir pëdomis. Ran-kas, sprandà ir kitus kûno raume-nis pasistenkime absoliuèiai atpa-laiduoti – tarsi bûtume skudurinëlëlë. Tada tokioje padëtyje pilvu(diafragma) kelis kartus giliaiákvëpkime ir iðkvëpkime – ir paju-sime, kad átampos kaip nebûta.

SUTELKIME DËMESÁÁ PËDAS

Padarykime pertraukëlæ darbuo-se ir kelioms sekundëms dëmesá su-koncentruokime á savo pëdø pa-dus. Tai toji kûno dalis, per kurià

mes fiziðkai jauèiame sàsajà su þe-me, realybe, o materiali aplinka irvisas materialusis pasaulis jungia-si su mumis.

Pasistenkime mintimis pajustikojoms persiduodantá savojo kû-no svorá, kojinaièiø ir pëdkelniøsàlytá su oda, pëdø padëtá avaly-nëje... Kad ir kaip atrodytø keista,toks mentalinis (minèiø) pratimaspadeda atsikratyti átampos, pavei-kia ðirdies ritmà – sulëtina já. Jaus-damos tvirtà pagrindà po kojomis,mes susigràþiname ir vidinæ pu-siausvyrà, kuri ypaè bûtina tada,kai nebeþinome, ko laukti ið prasi-dëjusios dienos. Todël atsidûræ pa-naðioje situacijoje pakartokime ðápratimà 2 – 3 kartus per dienà.

HUMORO GALIABet kokià situacijà galima pa-

taisyti, jeigu á jà mes mokësime pa-þvelgti su humoru.

Humoras – geras pasirinkimas,kai darbe prisireikia ið naujo„ákrauti baterijas“. Gebant iðvystibet kokiose aplinkybëse humoris-tinius aspektus, mûsø veiksmaitampa teisingesni ir rezultatas þen-kliai pagerëja. Ávairiausi susirinki-mai, pasitarimai – net patys rim-èiausi – daþnai bûna daug vaisin-gesni, jeigu juose vyrauja neátemp-ta atmosfera ir atsiranda vietos pa-juokavimui. Rimtai uþsiimti dar-bu – tai anaiptol dar nereiðkia begalo rimtai þiûrëti á save ir kitus.Kadangi mûsø energija siejasi ir sutuo, kas vyksta èia ir dabar, ir suvaizduote, humoras yra jungtis,per kurià ji cirkuliuoja sparèiau, otai pagerina ir psichologiná fonà.Èia ir slypi jo skatinamojo povei-kio darbingumui paslaptis!

APSILIEKIME ÐALTUVANDENIU

Rytais, atsistojusios vonioje, at-sukime ðaltà vandená ir duðu nu-kreipkime jo srovæ á ðlaunis – tokspoveikis stresu paradoksaliai labaipadeda atsipalaiduoti.

Ðis metodas, kuriam jau dau-giau kaip 150 metø, pirmà kartà bu-vo pastebëtas vokieèiø pastoriausKneipo. Ðalto vandens pagalba jisiðsigydë nuo tuberkuliozës, kuri

Kaip vaistinë þaliava vartojamiþirniø vaisiai ir lapai. Þirniai la-biausiai vertinami uþ savybæ nor-malizuoti medþiagø apykaitosprocesus. Jie neleidþia kauptis ant-svoriui, vartotini kaip antisklero-zinë, ðlapimà varanti ir akmenistirpdanti priemonë.

Antikos laikais apie gydomàsiasþirniø savybes raðë Hipokratas. Joteigimu, þirniai yra maistinga, ðla-pimà varanti ir geidulius þadinan-ti medþiaga.

Reikëtø þinoti, kad pavalgiusþirniø atsigerti ðalto vandens ne-patartina.

Tibeto medikø liudijimu, þirniaistabdo kraujavimà ir viduriavimà,ramina sudirgintà gleivinæ. Kinømedikai manë, kad þirniai padedaáveikti vietinius negalavimus ir fi-ziologinius gleivinës funkcijos,dujø apykaitos organizme sutriki-mus, kosulá, dusimà, gydo hemo-rojø.

Kamuojant rëmeniui naudingasuvalgyti 3-4 arbatinius ðaukðte-lius ðvieþiø arba vandenyje iðmir-kytø dþiovintø þirniø.

Þirniø miltai turi medþiagø, ku-rios gerina galvos smegenø làste-liø maitinimà, normalizuoja me-dþiagø apykaitos procesus, pade-da sergant cukriniu diabetu. Var-toti juos reikia po 1/2-1 arbatináðaukðtelá 2 kartus per dienà prieðvalgá.

Esant akmenø ðlapimo pûslëjenaudinga valgyti nesubrendusiusþirnius (þalius arba virtus). Galimapasiruoðti ið jø antpilà: 2 valgo-mieji ðaukðtai smulkintos þaliavos( ankðèiø ir viso augalo) 1 stiklineiverdanèio vandens. Leidþiama nu-sistovëti 2 valandas, nukoðiama irper dienà iðgeriama.

Þirniø nuoviras ruoðiamas taip:1 valgomasis ðaukðtas þydëjimometu nuskinto augalo drauge suvaisiais uþpilamas 200 ml van-dens; uþvirinama, verdama 10 mi-

VALGYKIME ÞIRNIØ

nuèiø, leidþiama nusistovëti, nu-koðiama ir atvësinama. Sergantinkstø akmenlige vartojama po1-2 valgomuosius ðaukðtus 3-4kartus per dienà. Vartojant tokánuovirà mënesá stambûs akme-nys inkstuose pavirsta á smëlá irpasiðalina ið organizmo. Ðlapimovaromasis þirniø poveikis yra sà-lygotas didelio kalio kiekio,esanèio þaliosiose augalo daly-se.

Þirniai bet kokiu pavidalu re-komenduotini sergant endokri-ninës sistemos ligomis.

Sergant periferiniø venø ir ar-terijø ligomis, koðelë ið vienø su-trintø nesubrendusiø þirniø ar þir-niø su kiauðinio baltymu deda-ma ant pamëlynavusiø odos vie-tø.

Liaudies medicinoje þirniøodelës sunka buvo vartojama gy-dant iðbërimus, dermatità, tymus.

Á miltus sutrinti þali þirneliaibuvo mëgstamiausia senovës ro-mëniø kosmetinë priemonë. To-kios „romëniðkos kaukës” daro-mos ir dabar. 2 valgomieji ðaukð-tai þirneliø miltø iðmaiðoma to-kiame pat kiekyje pieno iðrûgøir tuo miðiniu padengiamas vei-das. Kai miðinys iðdþiûsta, nuva-lyti nuo veido já reikia sukamai-siais pirðtø judesiais: tuomet vei-dà nuplauti pradþioje karðtu, opo to ðaltu vandeniu. Tokioskaukës gerai nuvalo odà, iðlygi-na jà, padaro stangresnæ ir ðvel-nesnæ.

Kaukë ið þaliø þirneliø sausaiir normaliai odai ruoðiama taip:1 valgomasis ðaukðtas þaliø þir-neliø sugrûdamas, tyrë sumaiðo-ma su 1 arbatiniu ðaukðteliu try-nio, ápilamas 1 arbatinis ðaukð-telis bet kokio augalinio aliejausarba grietinës. Kaukë laikoma antveido ir kaklo 20-30 minuèiø.Jeigu oda riebi, vietoj kiauðiniotrynio reikia vartoti jo baltymà.

tais laikais buvo laikoma nepagy-doma liga. Naudodamasis tuo pa-èiu metodu jis pastatë ant kojødaugybæ savo pacientø. Ðio meto-do esmë paprasta – átampos ðalini-mas specialiø voniø ir duðo pagal-ba.

Kad geriausiai pajustume ðaltovandens teikiamà þvalumo uþtai-sà, jo srove ðlaunis reikia lieti iðmaþdaug 10 cm atstumu laikomoduðo galvutës (srovës spaudimasturi bûti minimalus) ir taip palai-kyti, kol jø oda paraus.

Paèioje vonios patalpoje turibûti ðilta. Kad neperðaltume, ga-lime prisidengti (pavyzdþiui,plaèiu rankðluosèiu) ir virðutinækûno dalá. O odai paraudus ið-kart uþsukime èiaupà. Po proce-dûros sausai iðsitrinti nereikia –geriau energingai pasimankðtin-ti, darant ávairius sukamuosius irlenkiamuosius judesius ranko-mis ir kojomis. Tokiu bûdu netik suðilsime, bet ir dar labiau su-stiprinsime gydomàjá procedûrospoveiká.

4

Avinas. Keliaudami su ðio þen-klo þmonëmis, jau nuo pirmø aki-mirkø pastebësite jø trykðtanèiàenergijà ir verþlumà. Jie labai pa-kelia nuotaikà, kuomet kitus jaubûna apëmæs kelionës nuovargis.Avinai retai kada paklauso pata-rimo. Jeigu jie turi tikslà kur norsnuvykti – vargu ar pasiseks atkal-bëti. Avinams ilgesnis buvimasvienoje vietoje sunkiai pakenèia-mas. Jiems nuolat reikia áspûdþiø,informacijos, naujø paþinèiø. Ðioþenklo þmonëms daþnai tenkalankytis uþsienyje, ir tai pakeièiaðiø þmoniø ávaizdá, sustiprina au-toritetà. Be to, tokios kelionës su-stiprina Avino þinias ir turi áta-kos jo profesinei veiklai.

Trokðdami patirti kelioniødþiaugsmà ir tikrà malonumà,Avino þenklo þmonës turëtøstengtis prieð kelionæ nepatirtipasiruoðimo streso. Prieðingu at-veju, tai kelioms dienoms gali ga-rantuoti galvos skausmà ir padi-dëjusá jautrumà. PaklausykiteAvino patarimø, kai planuojatevaikø iðvykà.Jautis. Po Jauèio þenklu gimæ

þmonës profesionaliausiai suge-ba ávertinti þemiðkàsias vertybes.Jie puikiai planuoja, prekiauja,ûkininkauja, supranta, kad dar-bu ir atkaklumu pasiekti rezulta-tai yra gyvenime patys patiki-miausi. Jie labai gerai þino, ko-kia didelë vertybë yra poilsis iratostogos, ir kaip tai jiems reika-linga. Su atsidavimu dirbantysJauèiai privalo periodiðkai ilsë-tis. Jauèiams patartina per atos-togas pakeisti gyvenimo bûdà,pagyventi sveikuoliðkai, inten-syviai pasportuoti, pasinaudotigydymosi ir profilaktinëmis pro-cedûromis. Jauèiø poilsiui reika-linga ramybë, iðpuoselëta aplin-ka, patogumai. Jie labai jautriaireaguoja á bet kokius dirgiklius,triukðmà. Vykdami toli, jie daþ-nai pasirenka kalnus arba tokákraðtà, kuriame ryðki riba tarpprabangos ir skurdo, aplinkadvelkia asketiðkumu, gyvenamapagal labai grieþtus dësnius. Jau-èiø parveþti suvenyrai bus prak-tiðkumo ir groþio derinys. Kadan-gi tarp Jauèiø yra daug kolekcio-nieriø, vienas ið kelionës tiksløgali bûti kolekcijos papildymas.

Iðvykdami á kelionæ, jeigu þi-no, kad teks ilgai sëdëti, Jauèiaibûtinai turëtø pasiimti pagalvë-læ kaklui.Dvyniai. Gimusieji po ðiuo

þenklu þmonës dovanoja pasau-liui vis naujas idëjas, trokðta visnaujø áspûdþiø ir labai mëgstabendrauti. Niekas nesugebësDvynio uþdaryti tarp keturiø sie-nø. Jeigu auginate vaikà Dvyná,pagal galimybes sudarykite pa-lankias sàlygas visokeriopaiplëstis jo akiraèiui. Pastebëta,kad ir suaugusiø Dvyniø vienat-væ kompensuoja vis naujai supla-nuotos kelionës, platus paþinèiøratas ir labai aktyvi naujø paþin-èiø paieðka. Sunku ásivaizduoti,kad ið Dvyniø galima bûtø iðgirs-ti priekaiðtø dël ilgos kelionëspëstute - tai þmonës, kuriems tu-rizmas dviraèiu, pësèiøjø þygisteikia labai daug malonumo.Dvyniai niekada neturi pamirðti,kad po dienos áspûdþiø ir nuo-

vargio jiems bûtinas poilsis ir pa-togus miegas, nes ðio þenklo þmo-niø nervø sistema yra gana silpna.Dvyniai sunkiai atleis uþ tai, jeigubus sutrumpintas kelionës marðru-tas. Jie gerai jauèiasi dideliame ke-liaujanèiøjø bûryje ir ypaè iðsiski-ria komunikabilumu.

Kad Dvyniai kelionëje nepajus-tø diskomforto, jie turi pasiimti kuolengvesná kelionës lagaminà. Ðioþenklo þmonës gali jautriai reaguo-ti á klimato pasikeitimà. Kelionësvaistinëlëje bûtina turëti vaistønuo perðalimo.Vëþys. Gimusius po ðiuo þenklu

þmones stipriai veikia nepastovu-sis Mënulis, kuris Vëþius ið kitø ið-siskiria emociniu jautrumu ir uþ-daru bûdu. Vëþys – pats ðeimynið-kiausias þenklas. Taèiau neapsi-gaukite manydami, jog tai nuobo-dûs þmonës; juos traukia ir naujo-vës, ir kelionës. Vëþiai pirmenybæteikia ðeimos turizmui. Jeigu nori-te po ðiuo þenklu gimusiam vaikuipadovanoti kelionæ, bûtinai pagal-vokite apie jo saugumà tarp sveti-mø þmoniø. Geriausia, kad já lydë-tø kas nors ið ðeimos nariø arba la-bai artimas bièiulis. Apskritai vi-siems Vëþiams labiau priimtinoskelionës su nedidele keliaujanèiø-jø grupe. Idealu, jeigu juos sietøbendri interesai ir grupëje bûtø jaupaþástami þmonës. Ðie þmonës la-bai þavisi praeitimi ir istoriniu pa-likimu; tai daþnai bûna lemiamasargumentas renkantis kelionësmarðrutà. Vëþiø negàsdina atokiosvietovës, kurios gali bûti atskirtosnuo civilizacijos ir ðurmulio; be to,jø sielai labai artima mistika. Jei-gu Vëþio genealoginio medþioðaknys yra kitoje ðalyje – anksèiauar vëliau ji bus aplankyta.

Keliauninkai Vëþiai labai jaut-rûs áspûdþiams ir oro permainoms.Susiruoðæs á kelionæ Vëþys neturë-tø pamirðti, kad turi saikingai var-toti skysèius ir neapsunkinti mais-tu jautraus savo skrandþio.Liûtas. Jeigu po ðiuo þenklu gi-

mæs þmogus kà nors nusprendë,vargu ar pasiseks kitiems pakeistijo sumanymà. Stodamas prieð vi-sus nepritarianèius, Liûtas gali ið-keliauti vienas pasirinktu marðru-tu ir tokiu bûdu árodyti savo pra-naðumà. Kelionëse ðio þenklo þmo-nës semiasi ir kûrybinio ákvëpimo;jie ið anksto nori þinoti visas bûsi-mos kelionës smulkmenas. Papras-tai Liûtams nepatinka marðruto pa-keitimai (jeigu tai ne jø paèiø pa-siûlytos permainos). Paprastai të-vai Liûtai nëra linkæ palikti savoatþalas namuose ir keliauti vieni.Keliaudami su grupe, jie sunkiaibendraus su savo þenklo þmonë-mis, o bûdami tarp ryðkiø asmeny-biø jie gali susirgti dëmesio sto-kos sau liga. Atsidûrusiam nelai-mëje bendrakeleiviui jie nestokosuþuojautos, ðirdies ðilumos ir pa-dës kuo galëdami.

Kraudamiesi kelionës lagaminà,Liûtai turi pagalvoti ir apie rûbøpatogumà bei praktiðkumà, o ne tikapie tai, koká padaryti áspûdá. Ryð-kios klimato permainos bei kitiveiksniai gali neigiamai atsilieptiðirdies veiklai. Be to, po Liûto þen-klu gimusiems þmonëms kelionë-se reikia saugoti savo stuburà.Mergelë. Apdovanoti raciona-

liu ir analitiniu màstymu, pedan-

tiðkumu, praktiðkumu ir dideliu at-sakomybës jausmu ðio þenkloþmonës paprastai tik kitø ragina-mi iðvyksta pailsëti. Nuolatinis þi-niø troðkimas trumpø atostogø me-tu tampa jø paèiø prieðu. Tokiosatostogos neduos naudos, nes Mer-gelës gana sunkiai atsipalaiduojanuo rûpesèiø ir paliktø darbø.Jiems sunkiai suvokiama, kaip ga-lima nieko neveikti. Didþiausia ðiøþmoniø klaida – atostogos namuo-se. Taip pat Mergelëms patinkadarbo ir poilsio derinys (optima-lus variantas – atostogos kaime).Mergeles taip pat lengva suviliotipoilsiu sanatorijoje, nes savo svei-katai ðie þmonës skiria ypatingàdëmesá. Apskritai Mergelëms rei-këtø daþniau iðvykti á ilgesnes irtolimesnes keliones – tik tai padësið tiesø gerai pailsëti, atsigauti popatirto streso ar nuovargio, o svar-biausia – atsigauti emociðkai.

Ðiø þmoniø organizmas labaijautriai reaguoja á mitybos pasikei-timus; be to, jiems labai svarbi hi-giena. Á tai svarbu atsiþvelgti ren-kantis transporto rûðá, numatant ga-limus nepatogumus ir keliavimotrukmæ.Svarstyklës. Bet kokiame amþiu-

je po ðiuo þenklu gimæ þmonës susi-domëjæ lanko parodas, muziejus,koncertus, madø demonstravimà irkitus renginius. Tai sudaro ir didþià-jà kelionës áspûdþiø dalá. Ðiø þmo-niø parsiveþtø lauktuviø krepðyjekartais galima pasigesti tik prakti-næ paskirtá turinèiø daiktø. Planuo-dami savo laisvalaiká ar iðvykà,Svarstykliø þenklo þmonës ypaèdaug dëmesio kreips á malonià drau-gijà. Kadangi labai daþnai Svarstyk-lëms bûna sunku apsispræsti, jomspravers svarûs kitø argumentai.Daþniausiai ðie þmonës yra pirmie-ji, kurie rodo iniciatyvà sutaikyda-mi besiginèijanèias puses. Papras-tai Svarstyklës bûna tarsi gelbëji-mosi ratas didelëje keliaujanèiøjøgrupëje, kur daþniausiai iðsiskiriaporeikiai ir nuomonës. Po ðiuo þen-klu gimæ þmonës geriau jauèiasitrumpalaikëse kelionëse – greitaipasisotina áspûdþiais ir nori gráþtinamo.

Jeigu á kelionæ vykstate auto-mobiliu, geriau nesëskite uþ vairo,o pasimëgaukite keleivio laisve. Il-gos ir tolimos kelionës Svarstyk-lëms bus malonios tik tada, jeigunereikës prie nieko derintis. Ilgiaukeliaujant, bûtina patogiai sëdëti,daþnokai sustoti ir pasimankðtin-ti; o pajutus skausmà juosmens sri-tyje, neleisti jam progresuoti.Skorpionas. Keliaudami su ðio

þenklo atstovais ir artimiau su jaissusipaþinæ, pajusite, kad Skorpio-nai yra ádomûs paðnekovai, jaut-rûs, patrauklios ir ryðkios indivi-dualybës. Ramioje aplinkoje ðieþmonës gali likti ir nepastebëti. Betatsitikus nelaimei ar kokiai norssuirutei, jie nepasimes ir sugebësmobilizuoti visus. Daug kas ne-mëgsta Skorpionø uþ jø kandþiasreplikas ir kritikà. Nuo maþens ðioþenklo þmonës nenori bûti priklau-somi nuo tëvø globos ir mielai ke-liauja su svetimais þmonëmis. Pa-sitikëkite jø iðtverme ir tuo, kad ma-þus Skorpioniukus ne kiekvienasgali nuskriausti. Skorpionams ne-bûdinga pasiduoti kitø átakai, pervalandà susikrauti daiktus ir lëkti.

Jeigu tai bus jø paèiø sumanymas,kovodami uþ ðá tikslà jie laimës,net ignoruodami nepalankias ap-linkybes. Kelionëse ðiems þmo-nëms bûtina patirti mistikà ir ma-gijà. Jie ilgai svarsto prieð iðvyk-dami á tolimus kraðtus, bet jø nuo-jauta paprastai neapgauna. Galimateigti, kad lankymasis tolimuosekraðtuose tobulina Skorpionø uþ-darà ir maiðtingà vidiná pasaulá.

Keliaudami iðtvermingieji Skor-pionai nesiskøsdami patys áveiksvisus galimus negalavimus; juosgali palauþti nebent apsinuodiji-mas arba netikëtas perðalimas.Ðaulys. Tai optimistiðkos ir ver-

þlios asmenybës. Jiems labai svar-bu, kad kiti juos vertintø kaip au-toritetingus ir apsiskaièiusius þmo-nes. Geraðirdþiai Ðauliai mielaibendrauja, bet visada instinktyviaigina savo nepriklausomybæ ir lais-væ. Ðauliams, ypaè per atostogas,sunku ilgesná laikà praleisti vieno-je vietoje. Jeigu atostogoms turitelabai nedaug laiko, pasirinkite to-kià vietà, kurioje niekas nevarþy-tø ir galëtumëte patirti naujø áspû-dþiø. Bene didþiausias malonumasÐauliams – tolimos kelionës. Jostampa neatskiriama jø bûties dali-mi ir yra efektyviausia priemonë,formuojanti Ðauliø pasaulëþiûrà irpleèianti akiratá. Ðie þmonës benegeriausiai ið visø prisitaiko, o ke-lionë ir áveiktas ilgas atstumas pa-prastai jø neiðsekina. Pasirinkæ gy-venimà uþsienyje, Ðauliai papras-tai nejauèia vidinio diskomforto irefektyviau negu kitø þenklø þmo-nës iðnaudoja esamas galimybes.

Keliaujantys Ðauliai labai þa-vingi, spinduliuojantys, mëgstan-tys pajuokauti. Blogiau, jeigu ke-lionëje pasikeièia aplinkybës ir jienegali pasiekti savo tikslø – Ðau-liams paprastai bûna sunku susi-valdyti kritinëse situacijose. Labaipavojinga ápykusiam Ðauliui sëstiprie vairo. Kelionëje nepervarkiteir nepersivalgykite; o jeigu jauèia-te, jog negaluojate, geriau visai at-sisakykite kelionës.Oþiaragis. Gali pasirodyti, kad

ðie þmonës yra sukaustyti analitið-kumo, bet kai reikia, jie pasielgiair taktiðkai, ir lanksèiai. DaugumaOþiaragiø – gana uþdari þmonës;keliaujant grupëje jie gali pasiro-dyti neprieinami, ðaltoki, kiek pe-simistiðki ir neturintys noro ben-drauti. Oþiaragiams taip pat bûdin-gas asketiðkumas – jie lengvai pri-sitaiko prie minimaliø kelionës pa-togumø, daþnai pasirenka dideliøfiziniø iðbandymø reikalaujanèiaskeliones. Ðio þenklo þmonës galiiðkeliauti vieni ir netgi kurá laikàgyventi atsiskyrëlio gyvenimà. Tu-rëdami nedaug laiko ir pasirinkænetolimà kelionæ, neatsisakykitemalonumø ir romantikos. Tokia ið-vyka turëtø bûti panaði á kelionæpo pasakø ðalá; idealu, jeigu ta ða-lis bus prie vandens. Oþiaragiaimëgsta ir iðvykas á ðventàsias vie-tas.

Jeigu kasdieniame gyvenimemaþai judate, nesportuojate, nesu-siþavëkite iðkylauti tolëliau pës-èiomis ar dviraèiu. Toks krûvis jaukità dienà jus nuvargins. Visiðkaikas kita, jeigu iðsirengëte á tolimàkelionæ. Galite suplanuoti tokámarðrutà, kuriame teks ilgà atstu-mà áveikti savo jëgomis – didþiuo-

sitës savo iðtverme ir galësite pa-sidþiaugti naujais áspûdþiais.Nors kartà gyvenime nuvykite ákalnus. Oþiaragiams reikëtø pa-sisaugoti perðalimo; jautri vietayra ir keliai bei sànariai – po die-nos krûvio bûtinai juos pamasa-þuokite. Patyræ traumà, turëtu-mëte ieðkoti profesionalios pa-galbos.Vandenis. Po ðiuo Zodiako

þenklu gimsta originalaus màs-tymo ir gyvenimo bûdo þmonës.Jø idëjos gali pralenkti laikà irlikti nesuprastos. Bet ðie þmonësnesistengia nieko kitiems primes-ti ir netgi siekia, kad esantys ða-lia jø taip pat bûtø laisvi. Keliau-dami su Vandeniais pastebësite,kaip greitai jie sugeba uþmegztinaujus ryðius, elgiasi nevarþo-mai. Jie tiesiog negali gyventinebendraudami. Bûdamas ðaliaVandenio, kiekvienà akimirkàgali tikëtis pamatyti vis naujà as-menybæ. Ðie þmonës pasiþymi irpsichologiniais sugebëjimas, obendrakeleivius gali nustebintitiesiog pranaðingu ateities þino-jimu. Rinkdamiesi kelionæ, Van-deniai paprastai ieðko ko norsoriginalaus. Jiems labai svarbiostolimos kelionës. Èia turi bûti ge-ros gyvenimo sàlygos, skanusmaistas ir jokiø nesusipratimø.Norëdami atsikvëpti nuo darbø,Vandeniai teigia, kad geram po-ilsiui reikalinga ir gera kompa-nija.

Vandeniai negali pasigirtistipriu imunitetu ir nervø siste-ma. Nuvykæ á saulëtà pakrantæ,nepersikaitinkite. O norëdamipatirti kuo stipresniø áspûdþiø,visada pagalvokite, ar nerizikuo-jate savo sveikata.Þuvys. Po ðiuo þenklu gimsta

labai jautrûs ir sentimentalûs þmo-nës; jie tarsi sugeria ir teigiamus,ir neigiamus dalykus. Jiems daþ-nai bûna sunku surasti ir iðreikðtisavàjá að, todël aplinkiniø átaka irpoþiûris ðiems þmonëms daþnaibûna labai svarbus. Keliaudami suÞuvimis pastebësite, kad jos labaijautrios groþiui ir harmonijai. Þu-vims nëra sunku prisitaikyti, betnepanorusios bendrauti, jos profe-sionaliai tylës. Besiruoðdamos ke-liauti, Þuvys paèios neturëtø pri-siimti svarbiø ásipareigojimø. Jomssunku bûti pareigingoms, bet sà-þinës grauþatis – labai stipri. Þuvøþenklo þmonës daþnai paklystanepaþástamoje vietovëje arba di-deliame mieste. Panaðios proble-mos bûdingos ir vairuojanèiomsÞuvims. Labai svarbu, kad pasi-rinktos artimos kelionës nevargin-tø. Tolimi kraðtai gali ir likti tiksvajonë, jeigu tam nedësite asme-niniø pastangø. Atrodytø keista,bet Þuvø gyvenime kartais labaiglaudþiai susipina svajonës su re-alybe, ir daug kas ávyksta lyg mos-telëjus burtø lazdele. Po ðiuo þen-klu gimusius þmones paprastai su-þavi ðalys, kuriose jauèiama labaistipri religijos ir senø tradicijø áta-ka.

Þuvys greitai pavargsta, todëlypaè dëmesingai reikëtø rinktiskelionei skirtà avalynæ. Be to, pervienà dienà nereikëtø stengtisvisko pamatyti, kad naujø áspû-dþiø perteklius netrukdytø nor-maliai pailsëti.

KOKÁ BENDRAKELEIVÁ PASIRINKTIATSIÞVELGIANT Á HOROSKOPÀ?