NIKAMACHO ETIKA

Pirma knyga

1. Atrodo, kad kiekvienas menas ir k iekvienas mokslas,taip pat kiekvienas veiksmas ir s4moningas pasirinkimas siekiako nors gero. Todii teisingzri buvo pavadinta gdriu tai, ko visis iek ia . < . . . >

2. . Ieigu ivair iu veiklos mSiu t ikslas yra tas, kur io messiekiame del jo pat ies, o visa ki ta norime pasiekt i t ik del Si togalut inio t ikslo i r k iekvienu atveju pasirenkame, Zi [redamine kokio kito tikslo - taibltq "daina be galo", ir musq siekimasbutq tu5dias ir beprasmis, - o tik iito, tai aiSku, kad tas galutinistikslas bus geris, tai yra auk5diausiasis geris.

Argi t4 geri paZinti nera svarbu ir rnusq gyvenrrne? Argimes, ji paiing, negaletume tarsi Sauiiai, taikantys i taikini,lengviau pataikyt i ten, kur reik ia? O jeigu taip. tai mes tnr jmepamegint i bent bendrais bruoZais nustatyt i , kas j is vra i rkur iam menui ar mokslui pr ik lauso.

4. Kadangi k iekvie nas paZinimas ir k iekvic-nas si lmoningaspasirinkimas siekia tarn tikru gerio, tai mes, r.gsdami destyma.paklauskirne, ko siekia valstybes tvarkymo Inenas ir koks i-iv i s r ; v e i k l a p a s i e k i a m q g e r i q y r a a u k 5 d i a u s i a s . D c l j op a v a d i r r i r n o b e v e i k v i s i 2 m c r n e s s u t i n k a : i r m i n i i i , i ri is imoksi inusiej i j i vadir ia laime, o l i r i rnq j ie sutapat ina sui lodZiais "gerai gyvent i ' ' i r "sekt is". Be t c i6l la imis esmel; jaunera su t i r r imo: n - i in ic ls nuomone ncsut inka su iSmind i r " luu l )n lone. Daugunra Zmoni r l j4 la iko kok iu nors a i5k ia itttittrrnru ir apdiuopiamu dalyku, pa.r1-u)'ziui, maionumu arbatur l-u, arba garlrc - k iekvieni is vis kuo ki tu. Dainai t iet taspais i rnogr-rs apie ja yra vis ki tos nuomoncs: apsireqs laikolainte sveikat4, nuskurdgs - turt4, o Zinorlanr i es4 nemokr,- t i ,Zmoncs ger is i ta is , kur ic ka lba ispnd inga i i r - ru r to ja j iemsncs t rpu tn l ; r mus p t rs lk i t rs .

Kai kui : ie nr. ine, kad, bc visq tq apdiuopramu gir l 'bru.,vraciar gens pats savaintc, c ir l l kur io vis i t re clalv 'kai yra vir te

7t

gerybemrs. Visas tas nuomones i5tirti bfltq beprasmiSka; rnesrps i r ibos imc t i k tomis nuomonmls , t tu r ios y ra lab ia r rs ia ipapl i tusios i r atrodo bent kiek moksl iskos.

5 Bet mes griZkime prie tos vietos, nuo kurios buvomepasukq i Sali. Atrodo, kad dauguma Zmoniq _ ir tai yru pury.menkiausi Zmonds. - n.: b: pagrindo geri ir fuhs iupiun'tntaip, kaip lprasta kasdieniniame gyvinim", i, tui*" tuitomalonumel. Todel j ie megsta gy""nirnq, kupin4 rnufonunr, l .M.at. yr1 trys pagrindiniai gyvenimo btdai: kq tik ^nr.-rr'inetasis gyveninras, gyvenimas tarnaujant valstybei ir fi losofogyvenimas. Dauguma imoniq_yra veigiikos piiei.ii;.-_li"pasirenka gyvuliq gyvenim4. Ir vis tiJk atroio, kad jie turisioki toki pagrind4 nes tarp aukitas vietas uzimu.reiq z-o.riilpasitaiko nemaia tokrq, kuriems b[cringos tos padioi aistros,kaip i r Sardanapaluie.

Kilnus ir veiklus Zmones pasirenka garbq - toks apskritaiyra tikslas Zmogaus., kuris savo gyvenirir4 paskyre vaistybei-f_et Si1 tikslas yra labiau i5orinis negu tas, kurio mes siekiame.Mat dia svarbesnis yra tas, kuris teifia garbq, o ne tas, tu.ls.iigauna, tuo tarpu auk5diausiqjl geri mes isivaizduojame gltdinimusq padiq viduje ir sunkiai atskiriamq nuo mfisq. Be to,atrodo, jog imones siekia garbes noredami isitikinti, kad jiepatys yra verti. Todel jie nori, kad juos gerbtq i5mananiysZmones, kurie juos gerai paZista. ir gerbq uZ domm4. IS io,iarosi ai5ku, kad donrmas yra didesne vertybe, ir gaietumesakyti, kad tai ir bus_ tikslas Zmogaus, gyvenandio valstybeslabur. Ber atrodo, kad ir Saunuma! aui il"ru tikslas tikraja toZod'Lio prasme. Juk gal i atsi t ikt i , kad doras Zmogus"vis4gyvenima miega arba nieko neveikia ir, be to, dai patiriakandias ir didZiausias nelaimes. Sita;p gyvenandio Zmogausnieka-s nelaikys laimingu, nebent norerr+ frt but i5saugoti iavoparadoksalqli teigini. Bet uZteks apie tai _ jau pak"ankumoiapie tai buvo kalbeta pradiajai pubrikai skirtuose verkaluose.

Trediasis gyvenimo bidas yra filosofo tyrinetojo gyvenimas

" Sardanapaltl.r - menanas Asirijos valdovas, gyvenQs IX a. pr. m. e.,pagars-ayqs paiaidu gyvenimu.

iltilffi

JIil

- j i panagr ines ime ve l iau . P in igus kaup iandto Zmogausgfven i ,n is n0ra la isvas , i r a iSku, kad tu r tas ndra mlsqsiekiamas geris - juk jis yra tik priemone kam nors kitam'Torlel t iksfu veikiau galetume laikyt i anksdiau paminetusdalykus [malonum4 ir garbq], nes juos vertiname del jq padiq'Bei atrodo, kad i ie nera galut inis t ikslas, nors juos remiavisiems zinomi argumentai. Tuos dalykus kol kas atidekime i! a l [ . < . . . >

7 . Gr lZk i rne ve l p r ie mf lsq nagr ine jamo ger io i rpaZilrekrme, kas tai yra. Kiekvienoje veikloje ir kiekvienamemene j is blna vis ki toks. Vienoks j is blna gydymo mene'kitoks karo mene, panaiiai ir kituose menuose' Tai kas yratas kiekvieno meno geris? Argi jis nebus tai, del ko daromavisa kita? Gydymo mene tai bus sveikata, karo mene - pergale,statybos nlene - namas, kituose menuose - vis kas kita' Taibus kiekvienos vetklos ir kiekvieno pasiryZimo tikslas. Juk deljo Zmones daro visa kita. Taigi, jeigu visos veiklos ruSys turivicn4 tiksl4, tai bus ir vienas veikla pasiekiamas geris, o jeiyra daug tikslq, tai bus daug ir pasiekiamr'1 gerybiq'

Tad rnfisq samprotavirnas, eidamas kitu keliu, priejo t4padi4 iSvadq. Pameginkime t4 dalyk4 dar geriau iisiaiSkinti'Kadang i y ra daug t i ks lq , o mes kar ta is v ienus t i ks luspasireniame del kurio nors kito tikslo, pavyzdl.iui, turt6 fleit6apskritai visokius lrankius, tai aiSku, kad ne visi tikslai yragilutirriai - tik aukidiausiasis geris yra galutinis tikslas. Taigi,je igu y ra t i k v ienas ga lu t in is t i ks las , ta i j i s i r bus m[sqsiekiamas gdris, o jeigu jr{ yra daug, tai geris bus tas, kuris bustobuliausias. Tiksl4 kurio siekiarne tik del jo paties, vadinametobulcsniu riZ t4 kuris yra tik pliemond kitarn tikslui pasiekti,o t4 kurio niekuomet nesiekiame del kitq tikslq , - tobulesniuuZ tucs tikslus, kuriq siekiame ir del jq padiq, ir del kiq tikslq'Absoliudiai tobulu vadiname t4 tikslA kurio siekiame tik deljo paties, o niekuomet - del kiq tikslq.

Toks geris kaip tik yra lairne. Mat j4 visuomet pasirenkamed e l j o s p a d i o s , o n i e k u o m e t - d e l k o n o r s k i t o ' G a r b q ,m a l o n u m q , i i m i n t i n g u m q , k i e k v i e n 4 d o r y b e s r u 5 1pasircnkame ir del jq padiq - juk. net nesitikedami i5 jq kokios76

nluclos, mes kiekvien4 i5 jq pasirinktume, - bet ir del laimes,rte s lnanome, kad jie mus ves 1 lairnq. Tadiau laimes niekaslcpasirenka del kitq dalykq, o pasirenka tik del jos padios.

Tas pat i5eina i r remiant is f la imes] pakankamumo saus q v o k a . M a t t o b u l i a u s i a m g e r i u i p a k a n k a p a t i e s s a v Q s .P: rkankamumo sau s4vokq mes ta ikome ne t i k pask i ranrr icnrSam Zmogui, bet taip pat sust jusiam su tdvais, vaikais,2nana ir apskritai su draugais ir piliediais, nes Zmogus i5prigirnties yra skirtas bendruomenei. Tik reikia nustafyti koki4nors 5ir-1 ry5iq rib4 nes jei siesime Zmogq su proteviais, ainiaisr r d raugq drauga is , nebus ga lo . Ta i iau ap ie ta i ve l iaupakalbesime. Pakankarnu sau mes vadiname tai, kas, visiSkai;iiskirai imama, padaro gyvenim4 pageidaujam4 ir neturint[lckiq trdkumq. Mes manome, kad toks dalykas yra laime: jir,ra labiausiai i5 visq gerybiq siektina, nes ndra kitrl gerybiqsumos sudedamoji dalis, o jei [jungtume ja 1 kiq gerybiq aibq,ret maZiausio gero dalyko prisidejimas padarytq j4 dar labiau,-.iektinfu mat tas priedas padidintq jos vertq, o didesne gdrybdr isrrcrmet yra labiau siektina. Taigi atrodo, kad laime yra tai,itirs tobula, kam pakanka savqs paties; ji yra m'lsq veikloseaiut inis t ikslas.

Aukidiausiojo gerio sutapatinimas su laime galbut jau yraapskr i ta i v isq pr ipaZ[s tamas da lykas , be t v is t iek b [ tqpagcidautina tiksliau nusakyti, kas ji yra. I tai atsakysime, jeii-rustatysime, kokie yra Zmondms b[dingi darbai. Mat kaipf lei t in inko, skulptor iaus, k iekvieno menininko ir apskr i taik iekvieno dirbandio i r k4 nors pasiekiandio vert ingum4 irsekmq lemia darbo rezultatai, taip, atrodo, turdtq lemti iriuiogaus, jei Zmogui i5 viso yra budingi kokie darbai. Dailide;r batsiuvys dirba i r pasiekia tam t ikrq rezultatq. Nejaugii ; r r o g u s k a i p t o k s n i e k o n e d r r b t r { i r i 5 p r i g i m t i e s b [ t qneveiklus? Kaip akis, ranka, koja ir apskritai kiekviena kunoi ial is tur i sau bfdingE funkci j4 taip, matyt, i r Zmogus, ber.laiiniq funkcijq, turi tam tikr4 savo funkcij4. Kas tai galetqbttr? Tai nebus gyvybes pasirei5kimas, nes jis yra bendras irat tsalams, o mes ieikome to, kas budinga t ik Zmogui. Taigitirlr,-'skime gyvybes pasirei5kim4 - jos funkcija yra maitinti ir

77

augt i . Tol iau b0tq gyvybe kaip poj l i iq pasirciSkimas. Bet i r 5rgyvybes apraiSka yra bendra ir arkliui, ir jaudiui' ir kiekvienamgyvlnui. Tad belieka tik tam tikra prot4 turine ios sielos dahesveikla. Ta sielos dalis paklfista protui, o kita vertus, ji pati turiprot4 i r veikia protaudama. Kaciangi 5i fsu sielos protrngqarlalimi susijusi] g-vvybes aprai5ka yra suprantama dvejopairi 'tai i5 tq dviejq prasmiq reikia pasirinkti gyvybes aprai3k4 kaipproto vciklA, nes j i ger iau at i t inka gyvybes s4vok4. JeiguZmogui priderantis darbas yra jo sielos veikla, kuri remiasijos protinguoju pradu arba vyksta ne be jos protingojo prado,jeigu tam t ikro Zrnogaus ir Zymaus Zmogaus darba rt i iesatZvilgiu vadiname tapadiais, pavyzrlLiui, kitaristo ir Zymauskitaristo darbz; ir taip darome visais atvejais, atitinkamo darboprarra$umu laikydanri meistr i5kum4: ki tar isto darbas yragrojirnas, o Zymaus kitaristo - puikus grojimas; jeigu taip yrair jeigu Zrnogaus darbu laikome tam tikr4 gyvenimo b0dq,t.y. gyvenim4 kaip si,elos veiklq ir darb4 rerniantis protinguojusielos prai lu, o Zymaus Zmogaus gyvenim4 laikome tokiupaciiu, tik geriau ir tobuliau veikiandiu; jeigu kiekvienas darbastobulai atliekamas tik remiantis jam budinga dorybe, - jei taipyra, tai auk5diarrsias Zmogui pasiekiamas geris yra sielos veiklajai bldingos dorybes prasme, o

-iergu yra daug dorybes fonnq,tai geriausios ir tobuliausios dorybes prasme.

Reikia dar pridurti: per vis4 Zmogaus gyvcnimq ncs "vienakregZde clar ne pavasaris", taip pat ir vicna diena. PanaSiainepadarys Zmogaus laimingo viena diena ar truurpas laikoIarp as.

Tai tokie alrkidiausiojo gerio apmatai . Mat pirnl iausiareikia sukurti apmatus, o jau paskui smulkiai apraSineti. Kaiaprnafai ger i . tada bet kas gal i darb4 tobui int i i r pletot i josudcdam4sias dal is. Laikas dia blna geriausias patarejas i rpadejcjas. Sitc'kiu budu vyko ir menq paLanga, ncs kiekvienasr5

"i)vejopai" reiSkia, kad sugebandios protauti bn$bes gyvenimasfilosotq gali btti suprantamas kaip pasyvi, statind Sio sugebejinioturdjimo b,.isena (hexis) ir kaip veikla (energeia), jeigu sugebejin-lasi r ro tau t i y ra va ldomas, juo naudo jarnas i , ku ip naudo jamas i .pavyzdZiui, kalba.7B

gai i pr idet i tai . ko dar trdksta. 8 . L a i m q r e i k i a t y r i n e t i r e m i a n t i s n e t i k l o g i n e n r i s

i5vadomis i r pr ielaidomis, i5 kur ir l darome tas iSvadas, bettaip pat Zmondse paplitusiomis nuomondmis apie j4 nes sutiesa visi faktai sutinka, o tarp netiesos ir tiesos tuojau i5kylanesutar imq.

Gerybes yra skirstomos 1 tris rlSis: i vadinamqsias i5orines,i s ielos gerybes ir kuno gerybes. I5 jq sielos gerybes mcslaikorne auk5diausiomis ir gerybemis tikrqja to ZodZio prasme,o sielos veikl4 ir darb4 priskiriame prie sielos gerybiq. Taigimfisq auk56iausiojo gerio apibreZimas yra teisingas; jis sutinkasu i5 senoves einandia Zmoniq nuomone, filosofai ji taip patpriima. Jis yra teisingas dar ir del to, kad tan tikra veikla irdarbas yra laikomi galutiniu tikslu, nes tuo galutinis tikslaspriskiriamas prie sielos, o ne prie i5oriniq verfybiq. Su miisqapibreZimu dera i r teiginys, kad laimingas Zmogus geraigyvena ir jan gerai cinasi, nes pagal mDsq apibreZim4 laimeyra geras gyvenimas ir gerov.

M[sq laimes apibrZime yra i r v is i paprastai Zmoniqre ika lau jami la imes e lementa i . Mat v ien iems la ime y radorybe, k i t iems - supra t ingumas, dar k i t iems - f i l oso fqiSmintis. Kiti prie Siq dalykq arba prie vieno kurio nors i5 jr1dar prideda malonum4 arba juos supranta kaip neatskiriamaisusijusius su malonumais, arba ne be malonumq, pagaliaudar k i t i p r ie v iso to p r ideda iSor inq sekmq. Dauge l is t4nuomoniq yra pladiai paplitusios, jos atsirado dar senoveje,l i i tas ske lb ia t i k ka i kur ie Zymus vyra i . Ab icm a tve ja isnegalitna sakyti, kad tos nuornonds visiSkai klaidingcs - bentvienu arba kcletu atZvilgiq jos yra teisingos.

Mls'+ aprbreZimas sutinka su [nuomonemis] tq, kurie sako,kad laime yra clorybe arba tam trkra dorybd, nes dorybeibndinga sielos veikla, atitinkanti dorybq. Zinoma, yra didelisskir tumas, ar auk5diausi4j i ger l suprantame kaip dorybesturej im4, ar kaip naudo. j imqsi

- ia, ar j i la ikome t ik [s ielos]nuostata (hexis'|, ar veikla. Juk gali buti [sielos] nuostata, betnicko gcr

nai veiks ir gerai veiks. Kaip t'rlimpiadose nc tie apvainikuo-jami, kur ie yra graZiausi i r st ipr iausi , o t ie, kur ie dalyvaujavarZybose - i i j q ka i kur ie tampa nuga le to ja is , - ta rp r rgyvcnirne tik tie gauna pergales vainik4 kurie teisingai veikia.

J q g y v e n i m a s j a u p a t s s a v a l m e y r a m a l o n u s . I r ' [ a tmalonumas yra sieios b[sena, o malonutnq kiekvienam teikiatai, kas k4rnegsta, pavyzdlivi, arklys tam, kuris megsta arklius,scenos reginys tam, kuris tokius reginius megsta, lygiai taippai ir teisingi darbai tam, kuris ntgsta teisingum4 ir apskritaicioras poelgis tam, kuris megsta dorybq. Daugumos Zmontqmalonumai kovoja vieni su kitais, nes jie nd:ra malonumai i5prigirnties, o tas, kuris megsta kilnius dalykus, dZiaugiasi tiktais dalykais, kurie i5 prigimties yra malonfis - tokie blnadorybingi darbai: j ie yra malon[s i r t iems, kur ie megstakilnum4, ir patys savaime. Tokiq Zmoniq gyvenimui nereikiamalonumo ta rs i kok io p r ikab inamo papuo5a lo , nes jqgyvenimas yra savaime malonus. Prie to, kas pasakyta, darreikia pr idurt i , kad tas, kur is nesidZiaugia ki ln iais darbais,negali bfiti laikomas dorybingu; juk nepavadinsi teisingu to,kuris nesidZiaugia teisingu elgesiu, nei kilnia5irdZiu to, kurisnesidZiaugia kilnia5irdiSkais darbais, - taip yra ir visais kitaisatvejais. O jeigu taip, tai dori veiksmai yra patys savaimemalonls: kiekvienas i5 jq yra ne tik malonus, bet ir vertingasbei graZus - ir didZiausiu masfu, jeigu tik kilnus Zmogus apiejuos teisingai sprendZia, o, kaip sak6me, jis sprendZia teisingai.'taigi laime yra aukidiausias, graZiausias ir maloniausias geris;tos trys s4vokos yra viena nuo ki tos neatskir iamos, kaippasakyta Delote iraSe:

Kas teisingiausia - graZiausia, o b[ti sveikam - naudingiausia.Bet maloniausia uZvis - tai, kq tu myli, laimet.

Mat visi 5ie dalykai priklauso prie auk5diausiqiq veiklosfbrmq. Tas veiklos formas arba vien4 i5 jq - padi4 geriausi4 -vadiname iaime.

Vis delto, kaip jau sakme, laimei reikia ir i5oriniq gerybiq.Mat, neturint rnaterialiniq i5tekliq, neirnanoma arba bent jau'e UZraias ant Letonis Sventyklos propildjaus Dele.80

n i : lengva k i ln ia i e lg t i s . Juk daug kq ga l ime pas iek t i t i kfuredami draugq, tarsi kokiq [rankiq, arba turto, arba politinqgaltq. Kai kur iq gerybiq, pavyzdZiui , aukStos ki lmes, geryvaikq. ero' | ia, stoka aptemdo pai iq laimq. Juk nebus labailaimingas bjaurios iSvaizdos, Zemos kilmes, vieniSas ir bevaikis2mogus. Dar maZiau laimes turis tas, kurio vaikai ir draugaibus blogi arba kurio geri vaikai i5mirs. I'odel, kaip sakeme,laimcr reikia ir 5itokiq palankiq aplinkybiq. Uitat kai kurieZrnones sekmq sutapatina su laime, o kiti - dorybq,

9. Cia kyla klausinras: ar laimq igyjame mokydamiesi, ar I14 lprasdami, ar kokiu ki tu b[du lavindamicsi? O gal la irne),ra dievq dovana arba atsiranda atsi t ikt inai? Jeigu dievaiapskr i ta i Zmonems duoda kok iq dovanq, ta i , nuosek l ia igalvolant, ir laime turetq b[ti dievq duota, tuo labiau kad jivra vcrtinsiar.rsia i5 visq ZmogiSkq gerybiq. Bet tai priklausokitai rrusrl 6,rinejimo sridiai. Tadiau net jeigu ji neb0tq dievqsiundiama, o tik atsirastq i5 doro elgesio arba mokymosi, arbaIavrnimosi. v is t ick j i bt l tq dieviSkiausia i5 visr l gerybiq nes,bltdama dorybes tikslas ir atpildas uZ dorybq, ji vis tiek bfiqdrevi ika i r palaiminga.

La in re y ra daug kam pr re inama; tam t i k ru b i idunrok;'rlarrricsi rr stropiai lavrndamiesi, ja gali igyti visi, jei tiklic nebLrs doroviSkai suluo5intr. Jergu geriau Sitokiu bfldu taptila imrnqanr. o ne atsi t ikt inai . tai reik ia manyt i . kad i5 t ikndqtaip ir vra. ncs dal1,'kanrs, kurie susrjq su prigimtimi, bfidingabht i kut-r tobul iausiems. Panai iai i r del tq dalykq, kur iuosZnrogus ir k ickviena pr ieZast is kur ia sqmoningai, o ypad tq,kur ie sus i jq su ger iaus ios ios p r ieZas t ies2o ve ik imu. B f r tqgrub iaus ia k la ida k r ln iaus iq i r g raZ iaus i4 da lyk4 pa t ike t ia ts i t i k t inumui .

M[sq laimes apibreZimas Siek t iek paai5kirra i r k lausimqar laime yra atsitiktinumas. Mcs sak0nle, kad lairne yra tamtrkra sielos veikla jai b0dingos dorybcs prasme. 15 kitq gerybiqr , i cnos y ra la ime i b f i t in . rs , o k i tos s , rvo esme yra ja i t i kpagalbines pr iemones ir naudingi i rankiai . Tatai sut inka su)0 Geriausittji prieiastis ' prolas arba 2mogus l:aip protinga bDrybe

8 I

tuo, kas i5 pradZiq buvr) pasakyta. Ten nustatme, kad valsty-bes valdyrno iil i:nas yr:: auksdiausias trkslas. Jrs labiatisrai r[pr-nasi aukleti piliedius, kad jie b[tq geri ir sugebetq kiiniai clgtts'

Suprantama, kad lei jaudio' nei ar l : l ic, nei k i to kur ioglvulio mes nepavaclintutnc laimingu, ncs nd r,' ienas i5111 negalic la lyvaut i tok ro je verk lo je , kur iq mes apra idme. DeI tosprieiasties ir vaikas nd'ra laimingas, nes del jauno amZiaus 1isrlar: negali uZsiirnti tokia veikla. ci jeigu vaikai buna vadilanilaiminsais, tai t ik tur int v i l t l , kad j ie tokie bus. lv{at, k-aipsakime, laimei reikia ir tobulos dorybes, ir iStiso gyvenirno.. iuk gyvenime [vyksta visokiq pasikei t imq ir v isko atsi t ink'a:net laimingiausi4Zmogq senatveje gali iStikti baisios nelatmi:s,kaip, pavyzdZiui , ' f1q; jos epe pasakojama apie Priam4; . ;o,pa ty rus io tok i4 la i rnc i r ta ip ne la iminga i Zuvus io , n iekasnepavadins iairningu.

10. O gal nd vieno Zmogaus uegalirna laikyti lairningu, koij is tcbegyvena? Gal, kaip patare Solonas, reik ia "2veigtr 1gal4"'? O jeigu su tuo sutiksime, tai argi galirna sakytr' kadnumirqs Zrnogus jau 1,ra laimingas? Gal tai bitq nes4nrone,vpad kad mes laimq lz,ikome tam tikra veikla? Bet lcigu rnesmirusio nelaikome iairningu - i r Soionas to nenori teigtr . j t 'mintis tokia: 2mogr1 reikia laikyti tikrai laimrngu tik tada. kai-jis b[na .jau iisivadavQs nuo nciaimiq ir nesekmiq, - ir ittaspo2i i i r is mums sukel 'a tam t ikr4 neaiSkum4. Juk papl i tusinuornone, kacl rr mirq; patiria ir gera, ir bloga kaip gyvasts,kaip antai garbq ir negarbq, vaiku apskritai palikuoniq sdkmesir nesOkmes, t ik Si to nejaudia. Bet i r i ia yra neai5ku. JukTmogui. kur is vis4 gyvenim4 nugyvcno laimingai rr gra2iarnumird, i5 palikuoniq gali gresti visokiq nemaloniq dalykq:vieni palikuonys gali buti geri ir pelnytai sekmingai gyventi. oki t i - atvirkSdiai . Be to, i r pr ik lausomai nuo atstumo tarpatskirq kartq jq likimai gali visaip ivairuoti. Butq tikrai keista,jei ir rnirqs visa tai kartu su jais iSgyventq ir butq dia laimingas,dia nelaimingas. Bet, k i ta vertus, taip pat butq keista, je ipal ikuonir l l ik i rnas vis i5kai arba bent trunpq laiko tarp4neatsilieptq jq proteviq likimui.

Bet g r iZk ime pr ie p radZ io je iSke l to k laus imo. Ga l jo82

r5sprend imas padetq iSa iSk in t i i r i i uos nea iSkumus. Je igurcikia Zvelgt i I gyvenimo pabaigq i , - t ik tada Zmogq laikvt ilaimingu - ne del to, kad jis yra larmingas, bet kad anksiiaubuvo la imingas , ta i a rg i ne ke is ta , je i tada, ka i i rnoguslaimingas, bus vengiarna sakyti ties4 del tos prieZasties, faclgyvqitf nenorima v_adinti laimingais, nes galimi visokie laimespasikeitimai, o laime isivaizduojama kaip tai, kas pastovu irlabai sunkiai iSjudinama, tuo tarpu Zmogrl daZnai i i t inkavisokios l ik imo permainos? Juk ai iku, kad, Zi f i redarni tqpermainq, t4 pati Zmogq turdtume vadinti dia laimingu, diavel nelairningu, - taip laiming4jI padaryturne tarsi kokiuchameleonu ir statula, stovindia ant supuvusio pjedestalo. Ogal apskritai klaidinga iilreti l ikimo permainr4? Juk ne nuojq priklauso tai, kas gera ar bloga; kaip jau sakeme. Zmogausgl,venime jos yra reikal ingos kaip tam t ikras pr iedas, bettilaajai laimei lemiamas dalykas yra dorovinis tobulejimas, otai , kas jam prie5inga, sukel ia nelaimq.

M[sq laimes apibreZim4 patvir t ina i r k4 t ik minetas Bioklausimo sprendimas. Juk jokie Zmogaus darbai nepasiZyrnitokiu pastovumu kaip dorovinga vcikla - toji veikli yra netpatvaresnd .Z mokslus, o auksdiausios tos veiklos formos yrapadios pafvariausios, nes laimingas Zmogus jomis giliausiai irnuolat vykdo savo gyvenimo paskirti. Matyt, del tos prieZasticsj o s n i e k u o m e t n e u Z m i r i t a m o s . T a d l a i m i n g a s Z m o g u svisuomet jaus t4 siekiarnE laimes pastovumq. visq gyvenim41 i s i 5 l i k s t o k s p a t l a i m i n g a s . J e i n e v i s u o m e t , t a i b e n tdaZn iaus ia i j i s savo darbu i r kon templ iac i ja rea l i zur :sdorovines vertybes, o atsitiktines laimes permainas i5kqs kuokilnia.siai, prisitaikydamas prie kickvienos isiq. - tai bus tikraigeras Zmogus, tvirtas, nepriekailtingas.

Atsitiktinirl permainq btna daug, dideliq ir maZq. Aiiku"kad maiosios laimes permainos - tiek geros, tiek prie5ingos -n e i S m u i a g y v e n i m o i 5 v e Z i q . D i d e l e s i r c l a Z n o s l a i m e spcrmainos, prie5ingai, jeigu jos buna geros, gyvenim4 parJarcdar laimingesni - jos skir tos gyvenirnui papuoSti , o jomispas inaudo jan t ga i ima a t l i k t i i r ver t ingus darbus . O je igulvyksta atvirk idiai , tada jos apkart ina i r gadina laimq: kel ia

83

l iDdesi i r daZnai sutrukdo darb4. Bet net i r tokiais atvejaisb'Jna ry5kus kilnus eigesys. jei tik Zmogus rarniai iSkendia daugir dicielir2 srnfrgi4 - ne toddl, kad jis br-rq nejautms, bet todel,kad yra kilnus ir didZiadvasis.

Bet jeigu, kaip sakeme , pagrindinis gyvenimo poZyrnis yraveikla, iai nc vienas laimingas Zmogus negali tapti nelaimingas,rres jis niekatla nedarys to, kas yra Lema ir ko verta neapkqsti.ft4es manome, kad tikrai geras ir protingas Zmogus visas laimespermainas kilniai iSkqs ir kiekvienu atveju pagal aplinkybeskiek tik iruanoma kuo geriausiaijomis pasinaudos, jis pasielgskaip gerars karvedys, kur is visuomet geriausiai panaudostur im4 kariuornenq pergalei pasiekt i , arba kaip batsiuvys,kuris i5 turimos cdos sugebes pasiDti puikiausius batus, - juktaip elgiasi ir visi kiti meistrai. O jeigu taip, tai laimingasisniekuornet negaletq tapti nelaimingas, - Zinoma, jis nebritq iri5tisai nelaimingas, jeigu ji iStikq Priamo likimas.

Laimirrgas Zmogus taip pat negali b[ti ncpastovus ir lengvaipa?eidi . iamas permainq. Atsi t ikt in iai l ik imo snrr igiai iSpastovios laimes ji nelengvai i5mu5, nebent jie butq stipr[s irda?nr . Po tok ios ne la imcs j i s g re i ta i nega le tq ve l tap t ilairningas: jeigu i5 viso taprq, tai tik po ilgq nugyvcntq merqpcr kuriuos igye daug garbes ir sekmes.

l 'ad kas galetq kl iudyt i pavadint i la irningu 2mogumi t4,k u r i s , d a r b u o d a m a s i s p a g a l t o b u l o s d o r y b e s d e s n i u s i rb l tdamas pakankamat apr f ip in tas iSor inemis gcr .vbemis ,nugyvena ne kur i nors r rump4 ia iko ra rp4 , bc t v is4 savogyvenimE? O gal dar reikia pridurti - kuris visq gyvenim4 Sitaipnugyvens ir graliai numirs? Juk mcs ateities neZinome, o laimqtariame esant galutinI tiksl4 ir visais atZvilgiais perdcrm tobul4.O jeigrr taip, tai la irningais vadinsimc ruos tebcgyvenandiusZlnones, kur ie tur i i r tur is visus tuos dalykus, kur iuos diapaminejermc, - vadir :asi , la imingais Zmonemis, k iek Zmonisgali btti laimingi. Tai tiek apie Sias problemas.

Spausdinama i5: Aristotelis. Rinktiniai raitai. - \2.: Mintis,l99Ct.Vertd Jonas Dumi ius.

81

J I'. ,,TUR ELIJUS AI.IGUSTTNASi | t51-#A)\,tttnns keturi4 didihlja llttittyiios nrokytoj4 ir itnkingiausi4k," il:iiionyb e s t e a lo g 4. Ch r e s t o ma t i j o j e s p n u s di nam o s i i t r nukosi! filosofinitl aprLqstyrn4 apie laika "Iiptdiinfun1" aienuoliktojeknvgoie.

BpaZwtrvanXIV skyrius

Tq,s laiko rfrfys

i ?. Taigi nebuvo tokio laiko, kai Tu nicko neveikei , ncspaii laikq Tu suklrci. Ncra ir tokio laiko, kuris prilygtq Tauamiinumu, ne s Tu visada esi. O jei larkas nesikeistq, jis nebillqlarkas. Tai kas gi yra larktrs? Kas sugebetq tai lcngvar ir trurnpaipirrr ikrr i t i '? Kas sr.rgcbtq tai suprast i arba 2odi iars t iksl ia irs- l rcrkStr? Kas gal i bf i t r paprasdiau ir kasdieni ik iau, kaip kal-i rant rninet i la ik4? Ji- supranfaurc i r paiys kalbedarni , i r k i tokalbaniio klairsydami. Taigi k:rs yra laikas'/ Kol apie ii manQsnickas neklausia - Zinau, o kai noriu klausrandiam paaiSkinti- ncZinau. Tai i iau is i t ik inqs sakau, jog Zinau, kad, jei niekasncpraeitrl, ncbfrttl butojo laiko, o jci niekas ncateitq, nebrlttlb irs irLrojo, i r jc i niekas ncegzistuotq, nebltq esamojo laiko"Krlp galimi abu prnnieji laikai - biltasis ir busirnasis. jei hltojoj i i r , i nctr i ra, o blsimojo dar nira; je i csanrasis visada l iktqi:sarnuoju ir nepercitq i bltq1i, taijis jau bfirq ne laikas, o am-Zrnybc. O jci esamasis laikas tanrpa laiku dei to, kad jis pereinai blt{Ji. tai kodel mes sakome:, kacl jis yra, jci .;o buvimas yrapr rcZas t is to , kad jo nebebus. Egz is tuo jan i iu la ik4 b f l tqieisin-ea laiky'ti nebent tik ta prasmc, kad jis traukia i neblti.

XV skyriusKuo grindiiumas laiko matavimas?

18. \ t les sakorne " i lgas la ikas" i r " t runrpas la ikas" . Bet Si ta ip, f