Neringos 2009 m. ataskaita · 2015. 4. 9. · tarybos 2009 m. vasario 23 d. patvirtintą ir 2009 m. kovo 3 d. Klaip÷dos miesto visuomen÷s sveikatos biurui perduotą Neringos savivaldyb÷s

1

NERINGOS SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS 2009 METŲ ATASKAITA

I. BENDROJI DALIS

Neringoje visuomen÷s sveikatos steb÷sena vykdoma pagal Neringos savivaldyb÷s tarybos 2009 m. vasario 23 d. patvirtintą ir 2009 m. kovo 3 d. Klaip÷dos miesto visuomen÷s sveikatos biurui perduotą Neringos savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos steb÷senos 2009–2011 metų programą (toliau – Programa).

Programos rodikliai kaupiami, analizuojami, viešinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „D÷l savivaldyb÷ms skirtų visuomen÷s sveikatos steb÷senos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis. Bendrojoje dalyje aptariami rutininiai (kasmet renkami) rodikliai, kurie renkami bei skaičiuojami nacionaliniu lygiu pagal kompetentingų institucijų patvirtintas metodikas. Min÷ti rodikliai optimaliai panaudojami savivaldyb÷s reikm÷ms. Pagal galimybę rodikliai kaupiami nuo 2005 metų. Rodikliai analizuojami pagal Programoje numatytas sritis.

Demografiniai procesai vyksta nuolat ir šių procesų rezultatai susiję su socialiniais-ekonominiais procesais taip pat ir sveikatos rodiklių pokyčiais. Vienas iš pagrindinių rodiklių yra gyventojų skaičius ir jų sud÷ties pagal lytį ir amžių kitimo rodikliai. Lietuvoje per 2009 metus (remiantis Statistikos departamento išankstiniais duomenimis) gyventojų sumaž÷jo 25 tūkstančiais. Tačiau Neringoje 2009 metų pradžioje lyginant su 2008 m. pradžia gyventojų skaičius padid÷jo 250 asmenų, o vidutinis metinis gyventojų skaičius taip pat turi tendenciją did÷ti (žr. lentelę Nr. 1).

Lentel÷ Nr. 1 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s.

Galima daryti prielaidą, kad gyventojų skaičius did÷ja d÷l teigiamo migracijos saldo (žr. priedą Nr. ) ir teigiamo natūralaus gyventojų prieaugio ir kaitos. Natūrali gyventojų kaita susijusi su gimimais, mirimais, gyventojų skaičiaus pokyčiais d÷l migracijos, sen÷jimo ir pan. Natūralus gyventojų prieaugis yra skirtumas tarp gimimų ir mirimų ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis. Nuo gimimų ir mirimų santykio priklauso ir natūralios gyventojų kaitos rodiklis. Neringoje natūrali gyventojų kaita yra teigiama, priešingai nei Lietuvoje ar Klaip÷dos apskrityje (žr. lentelę Nr. 2).

2


Neringoje didžiąją jos populiacijos dalį sudaro darbingo amžiaus asmenys, vaikų iki

15 metų ir pensinio amžiaus asmenų skaičiaus skirtumas yra nedidelis ir kitimo tendencijos panašios (žr. lentelę Nr. 3).


Taip pat matyti, kad 2009 m. pradžioje darbingo amžiaus vyrų buvo daugiau nei

moterų (žr. priedą Nr. 2). Neringoje 2009 m. darbingo amžiaus asmenų palyginti su bendru gyventojų skaičiumi buvo 72 proc., o Lietuvoje (toliau – LR) – 64,3. Vaikų Neringoje buvo 14,2 proc, o pensijinio amžiaus 13,8 proc., o LR – 16,4 ir 19,3 proc., tai gi vaikų Neringoje santykinai didesn÷ dalis (populiacijoje) nei Lietuvoje (žr. lentelę Nr. 3).

Gyventojų skaičiaus pokyčiams didel÷s įtakos turi ir migracija. Lyginant su Lietuvos Respublikos ir Klaip÷dos apskrities rodikliais, Neringos duomenys išsiskiria, nes skirtingai nei Respubikoje ar Apskrityje vidin÷s ir tarptautin÷s migracijos koeficientas (migracijos saldo) yra teigiamas (žr. priedą Nr. 1), tačiau tendencijos yra maž÷jančios (žr. priedą Nr. 3).

3

D÷l mažo gyventojų skaičiaus Neringos rodiklių reikšmių dinamika dažnai atrodo netendencinga, nors atvejų skaičiuose n÷ra didelių skirtumų. Tai būdinga ir Neringos gimstamumo rodikliams (žr. lentelę Nr. 4).


Gimusiųjų Neringoje skaičius 2006 m. – 25; 2007 – 38; 2008 – 31. Išvedus analizuojamų metų vidurkį, gimstamumas būtų 9,8 1000 gyventojų. Palyginus su Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities vidurkiu jis yra mažesnis nei Apskrities (10,1) ir didesnis, nei Lietuvos (9,5) gimstamumo vidurkis. Daugiausiai Neringoje gimdo 25–34 metų amžiaus moterys, kaip ir Lietuvoje (žr. priedą Nr. 4).

Mirtingumas – tai mirusiųjų skaičius per metus, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Neringos savivaldyb÷je mirusių kūdikių per analizuojamus metus nebuvo, o didžiausias vyrų ir moterų mirtingumas 2008 metais buvo asmenų virš 75 metų amžiaus. Didesnis mirtingumas nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje buvo 25-44 metų amžiaus vyrų, o moterų 35–44 metų amžiaus mirtingumas didesnis nei Respublikoje (žr. priedą Nr. 5). Mirtingumas Neringoje yra mažesnis, nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje ir neturi tendencijos did÷ti, priešingai nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje (žr. lentelę Nr. 5).

Lentel÷ Nr. 5

4

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s. Vidutinis nedarbo lygis 2005–2008 m. metais yra mažesnis nei Lietuvoje ir Apskrityje (žr. lentelę Nr. 6), tiek ir skaičiuojant slenkantį vidurkį Neringoje (2,1), Klaip÷dos apskrityje (6,3), Lietuvoje (6,0).

Lentel÷ Nr. 6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s. Gyventojų sveikatos būkl÷ Dažniausiai skaičiuojamas ne tik bendrasis mirtingumo rodiklis tam tikroje populiacijoje, bet ir mirtingumas d÷l tam tikrų priežasčių. Šis rodiklis yra mirusiųjų d÷l tam tikros priežasties per metus skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu gyventojų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų.

Pastaraisiais metais Neringoje iš mirtingumo (nuo pagrindinių priežasčių) rodiklių, galima išskirti mirtingumą nuo piktybinių navikų ir traumų bei išorinių priežasčių, nes šie rodikliai did÷ja. Didžiausias mirtingumas išlieka nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Tokia pati situacija išlieka ir apskaičiavus 2005–2008 m. rodiklių vidurkius ( žr. lentelę Nr. 7).

Lentel÷ Nr. 7

5

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s.

Neringoje mirtingumas nuo piktybinių navikų yra mažesnis (žr. priedą Nr. 5) nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje tiek atsižvelgiant į 2005–2008 m. tendencijas, tiek skaičiuojant vidurkius: LR – 241,8; Klaip÷dos apskrityje – 230,1; Neringoje – 165,2. Moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų 2008 m. Neringoje buvo 247,9 (100 tūkst. mot.), o vyrų – 106,2.

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Neringoje (343,2 100 tūkst. gyv.) 2008 m. buvo mažesnis nei LR (703,5); Klaip÷dos apskrityje (603,6) ir turi tendenciją maž÷ti, o Lietuvoje bei Klaip÷dos apskrityje situaciją galima įvardint, kaip stabilią (žr. priedą Nr. 6). Moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2008 m. Neringoje buvo 247,9 (100 tūkst. mot.), o vyrų – 424,9.

Iš pagrindinių mirties priežasčių, nuo kv÷pavimo sistemos ligų Neringoje mirtingumas mažiausias (žr. lentelę Nr 7, priedą Nr. 7). 2005–2008 m. vidurkis siekia 46,9 ir jis yra mažesnis nei LR – 52,3 ir nei Klaip÷dos apskrityje – 56,6. 2008 m. Neringoje moterų mirčių nuo kv÷pavimo sistemos ligų nebuvo, o vyrų mirtingumas siek÷ 53,1 (100 tūkst. vyrų).

Mirtingumas nuo išorinių priežasčių Neringoje turi tendenciją did÷ti (žr. lentelę Nr. 7) ir yra didesnis nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje (žr. priedą Nr. ). Per 2005–2008 m. Neringoje pagal nustatytą išorinių mirčių struktūrą, daugiausia įvyko tyčinių susižalojimų atvejų bei transporto įvykių (žr. priedą Nr. 9). Moterų mirtingumas nuo traumų ir išorinių priežasčių 2008 m. Neringoje buvo 61,9 (100 tūkst. mot.), o vyrų – 265,5. (100 tūkst.vyr.).

Sergamumas yra vienas iš svarbiausių sveikatos būkl÷s rodiklių, nes naujai nustatytų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp Neringos gyventojų, atsižvelgiant į keleto metų tendencijas ir rodiklių vidurkį, leidžia pamatyti bei prognozuoti problemas ir tuo pačiu organizuoti priemones, užkirsti kelią min÷tų problemų pl÷totei.

Neringoje sergamumas (visomis ligomis) turi tendenciją did÷ti (žr. priedą Nr. 10) Did÷ja tiek vaikų iki 18 metų sergamumas, tiek suaugusiųjų (18 metų ir vyresnių) sergamumas, tačiau vaikų sergamumas yra didesnis nei suaugusiųjų (žr. lentelę Nr. 8).

Lentel÷ Nr. 8 Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s asmenins sveikatos priežiūros centras.

6

Palyginti su 2008 m. Lietuvos sergamumo rodikliais (vaikų – 1763,6 ir suaugusiųjų –

930,5) Neringos gyventojų sergamumas yra mažesnis (žr. lentelę Nr. 8). Neringoje 2008 m. iš visų gydymo įstaigose apsilankiusių vaikų, 1,3 proc.

diagnozuota skolioz÷ ir vaikų, kuriems nustatoma ši diagnoz÷ vis daug÷ja (žr. priedą Nr. 11). Palyginus su Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities rodikliais, Neringos vaikams diagnozuojama mažiau regos, kalbos, nenormalios laikysenos, skolioz÷s ligų ar defektų. 2005–2009 m. vaikams klausos defektų yra nustatoma daugiau nei Lietuvoje (žr. priedą Nr. 12) ir šis rodiklis turi tendenciją did÷ti.

Neringos gyventojų sergamumą (1000 gyv.) 2008 m. palyginus su Lietuva ir Klaip÷dos apskritimi Neringoje galima išskirti dvi esančias problemines sritis: sergamumą piktybiniais navikais ir traumomis (žr. lentelę Nr. 9).

Sergamumas piktybiniais navikais Neringos savivaldyb÷je yra didesnis nei Lietuvoje ar Klaip÷dos apskrityje (žr. lentelę Nr. 9). Taip pat kelerių metų duomenys rodo, kad sergamumas piktybiniais navikais Neringoje turi tendenciją did÷ti (žr. priedą Nr. 13) bei daugiausia užregistruotų buvo priešin÷s liaukos ir odos piktybinių navikų naujų atvejų (žr. priedą Nr. 14).

Lentel÷ Nr. 9 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras.

Didžiausias naujų ligos atvejų rodiklis yra traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių.

Šis rodiklis, nors ir yra mažesnis nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje, tačiau turi tendenciją did÷ti (žr. priedą Nr. 15). Per pastaruosius metus išaugo klubo ir kojos susižalojimų, terminių ir cheminių nudegimų, nemaž÷ja galvos traumų ( žr. priedą Nr. 16).

Sergamumas infekcin÷mis ir parazitin÷mis ligomis turi tendenciją maž÷ti (žr. priedą Nr. 17). Sergamumas psichikos (žr. priedą Nr. 18), kraujotakos (žr. priedą Nr. 19), nervų sistemos (žr. priedą Nr. 20), akių (žr. priedą Nr. 21), virškinimo sistemos (žr. priedą Nr. 22), jungiamojo

7

audinio ir skeleto raumenų sistemos (žr. priedą Nr. 23), urogenitalin÷s sistemos (žr. priedą Nr. 24), įgimtų formavimosi ydų (žr. priedą Nr. 25), kv÷pavimo sistemos (žr. priedą Nr. 26) ligomis turi tendenciją augti ir galima daryti prielaidą, kad šių ligų nemaž÷s. Tod÷l būtina imtis galimų profilaktinių priemonių, kad sergamumas šiomis ligomis būtų bent jau stabilizuotas.

Didžiausias 2005–2009 m. sergamumo Neringoje vidurkis pagal organų grupes yra traumų ir virškinimo sistemos ligų (žr. priedą Nr. 27). Palyginus Neringos sergamumo vidurkius (pagal organų sistemas) su Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities 2008 m. rodikliais matyti, kad traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių sergamumo rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje (žr. lentelę Nr. 9).

Bendrasis sergamumas – visų registruotų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Šie rodikliai svarbūs tuo, kad daugiau parodo kuo Neringos gyventojai daugiausiai serga (t. y. ligos gali būti paplitusios, bet netur÷ti letalios baigties ir mirtingumo rodikliai neatspindi paplitimo aspekto).

Kelerių metų duomenys rodo, kad Neringoje bendrasis sergamumas did÷ja (žr. priedą Nr. 10). 2008 m. daugiausia sergama kv÷pavimo, kraujotakos sistemos ligomis ir jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Palyginti su Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities rodikliais, Neringoje Respublikos rodiklį viršija tik bendrojo sergamumo traumomis ir kitomis ligomis, sukeltomis išorinių priežasčių (žr. lentelę Nr. 10).


Iš bendrojo sergamumo 2005–2009 m. rodiklių vidurkių (žr. lentelę Nr. 11) pagal

organų grupes galima matyti, kad kraujotakos, kv÷pavimo, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos rodikliai buvo santykinai aukšti, lyginant su to pačio laikotarpio kitų organų sistemų rodikliais. Traumų ir kitų išorinių padarinių bendrojo sergamumo aptariamų metų vidurkio rodmuo pagrindžia ir ankščiau min÷tą teiginį, kad traumos ir kitos ligos, sukeltos išorinių priežasčių yra

8

viena svarbiausių problemų Neringoje. Išvedus vidurkius, galima matyti, jog virškinimo sistemos ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių Neringoje, nors palyginus su Lietuva, rodikliai n÷ra aukšti.

Lentel÷ Nr. 11 Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s asmenins sveikatos priežiūros centras. Bendrasis sergamumas tarp vaikų ir suaugusiųjų Neringoje neturi tendencijos did÷ti (žr. lentelę Nr. 12). Tarp vaikų ir suaugusiųjų skirtingai nei sergamumo rodikliuose tokio ryškaus skirtumo n÷ra, tačiau vaikų bendrasis sergamumas yra didesnis nei suaugusiųjų. D÷l rodiklių skirtumo sumaž÷jimo, galima daryti prielaidą, kad suaugusieji serga daugiau l÷tin÷mis ligomis.

Lentel÷ Nr. 12 Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s asmenins sveikatos priežiūros centras.

Analizuojat Neringos rodiklius pagal ligas, kurios turi pobūdį greitai plisti, svarbu pamin÷ti tai, kad 2005–2009 metais nebuvo užregistruoto n÷ vieno ŽIV nešiotojo ar sergančiojo AIDS. Tačiau tuberkulioz÷s atvejų, lyginant su pastaraisiais metais, 2009 metais padaug÷jo (žr.

9

lentelę Nr. 13) ir bendrasis sergamumas (100 tūkst. gyventojų) siekia 82,85 atvejus. Visi min÷ti atvejai yra plaučių tuberkulioz÷ ir šia liga serga suaugusieji. 2009 metų rodiklius palyginus su Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities rodikliais, matyti, kad Neringos rodiklis yra aukštesnis (Lietuvoje – 49,91; Klaip÷dos apskrityje – 54,99).

Tuberkulioz÷s atvejų skaičiaus pokyčiai Neringoje 2005–2009 m. TBC būkl÷s 2005 2006 2007 2008 2009

Recidyvai 0 Nauji atvejai 0 1 0 1 3 Mirčių atvejai 0 1 0 0 0

Lentel÷ Nr. 13 Šaltinis: Respublikinis tuberkulioz÷s ir infekcinių ligų universitetin÷s ligonin÷.

Neringoje lytiškai plintančių ligų, tokių, kaip sifilis, gonor÷ja nuo 2007 metų nebuvo užregistruota. Prieinamuose šaltiniuose yra neteikiami Neringos psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas rodikliai. Jie teikiami tik kartu su Klaip÷dos miesto rodikliais.

Fizin÷s aplinkos veiksniai

UAB „Neringos vanduo“ duomenimis, Neringoje asmenų, kuriems centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo daug÷ja (žr. lentelę Nr. 14).

Gyventojų skaičius, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai Metai Teritorija

2005 2006 2007 2008 2009 Nida 1781 1958 2229 2214 2280 Juodkrant÷ 415 465 618 1169 1245 Preila 117 119 117 438 484 Iš viso 2313 2542 2964 3821 4009

Lentel÷ Nr. 14 Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokyb÷s tyrimai atliekami nuolatat, teis÷s

aktų numatyta tvarka (žr. lentelę Nr. 15). Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens tyrimai rodo, jog yra buvę atvejų, kai tam tikrų medžiagų koncentracija vandenyje viršijo leistiną normą: amonis (31 kartą), bendroji geležis (16), chloridas (1), manganas (29). Šie ir kiti normų neatitikimai šalinami valant vandenį, keičiant senus vamzdynus, tobulinant technologinį vandenvalos procesą.

Neringos centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokyb÷s tyrimų 2009 m. duomenys Matavimų parametrai

Mikrobiologiniai rodikliai Toksiniai rodikliai Indikatoriniai rodikliai M÷ginių ÷mimo vieta

Atlikta matavimų(sk)

Neatitiko normos(sk)

Atlikta matavimų

Neatitiko normos

Atlikta matavimų

Neatitiko normos

Skirstomasis tinkas, įvadai 57 0 213 0 419

79 (18,9proc.)

Vartotojų pastatų vadentiekio 5 0 76 0 56 3 (5,4 proc.)

Lentel÷ Nr. 15

10

Šaltinis: UAB „Neringos vanduo“ Neringoje naudojamas ir vartojamas ir šachtinių šulinių vanduo. Neringo miesto

savivaldyb÷ kiekvienais metais skiria l÷šų vandens kokyb÷s tyrimams atlikti. Iš 24 šachtinių šulinių vandens tyrimų d÷l mikrobin÷s taršos net 15-oje (62,5 proc.) aptikta mikrobin÷ tarša. Nitratų ir nitritų šulinių vandenyje nerasta.

UAB „Neringos vanduo“ duomenimis, Neringoje iki 2008 metų gruodžio 22 dienos ne visos nuot÷kos buvo valomos (žr. lentelę Nr. 16).

Nuot÷kų išleidimo į paviršinius vandenis kitimas 2005-2008 metais 2005 2006 2007 2008

Nuot÷kų išleidimas iš viso 431 369 530 566

Išleista užterštų nuot÷kų 379 317 450 510 Lentel÷ Nr. 16

Kaip jau buvo min÷ta, nuo 2008 metų gruodžio 22 dienos Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrant÷je įrengti nauji nuot÷kų valymo įrenginiai ir nuot÷kos išvalomos iki normatyvinių reikalavimų

Pagal teis÷s aktuose numatytus reikalavimus Neringoje kasmet atliekami maudyklų vandens užterštumo tyrimai. Neringoje n÷ pagal vieną parametrą 2008–2009 metais neviršijo leistinos normos.

Neringoje nuo 2008 m. gruodžio m÷nesio patvirtintos 7 tyliosios viešosios ir gamtos zonos. Iš 85 triukšmo lygio tyliosiose Neringos zonose matavimų 2009 m. tik 8 (9,4 proc.) viršijo leistiną ribą.

Neringos taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis keletą metų palaipsniui maž÷ja ir yra mažesnis negu Lietuvos ir Klaip÷dos apskrities rodiklis (žr. priedą Nr. 28). Neringoje daugiausia į aplinką išmetama dujinių ir skystųjų medžiagų teršalų, anglies monoksido (didžiausias šaltinis – transporto priemon÷s). Tyrimai rodo, kad daug÷ja sieros dioksido ir azoto oksidų teršalų (žr. priedą Nr. 29). Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kv÷pavimo takus, odą, akis, suaktyvina kv÷pavimos sistemos ligas.

Sveikatos priežiūros sistemos raida Sveikatos priežiūra yra vienas iš veiksnių, kuris veikia asmens ir visuomen÷s sveikatą.

Neringoje sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių specialistų skaičius 2005–2008 m. išliko stabilus (žr. priedą Nr. ). 2008 m. 10 tūkst. Neringos gyventojų teko 11,0 gydytojų, slaugytojų – 41,4, o odontologų – 2,8. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu (ne gydytojų) 10 tūkstančių Neringos gyventojų tenka 47,5. Šis rodiklis palyginti su Lietuvos ir Klaip÷dos rodikliais yra mažesnis (žr. priedą Nr. 30).

Vienas Neringos gyventojas 2008 m. perpus mažiau vidutiniškai lank÷si gydymo įstaigose, nei Lietuvos ar Klaip÷dos apskrities gyventojas (žr. lentelę Nr. 17). Vienam gyventojui 2009 m. ( pagal LSIC išankstinius duomenis) Neringoje teko 3,9 apsilankymai pas gydytoją.

11


Iš visų apsilankymų pas gydytoją 2008 m. Neringoje 11,8 proc. sudar÷ profilaktiniai patikrinimai; 5,6 proc. – apsilankymai namuose ir 0,9 proc. – mokami apsilankymai. Palyginti su Lietuvos ir Klaip÷dos rodikliais, Neringoje mažiau tikrinamasi profilaktiškai (LR – 12,7; Klaip÷dos apskrityje – 13,5), mažiau teikiama mokamų gydytojo paslaugų (LR – 3,6; Klaip÷dos apskrityje – 5,3), bet daugiau lankomasi pacientų namuose (LR – 2,7; Klaip÷dos apskrityje – 2,4).

Greitosios medicinos paslaugų Neringos gyventojams suteikiama daugiau nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje. Neringoje, kaip ir lyginamų teritorijų greitosios medicinos pagalbos rodikliai, turi tendenciją maž÷ti (žr. lentelę Nr. 18).

Asmenys (1000 gyv.), kuriems suteikta GMP

Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 (išankstiniai

duomenys) Neringa 297 292,7 256,5 245 229,1

Klaip÷dis apskritis 207,8 207,4 203,6 184,4 174,4

Lietuva 219,4 216 216,2 191,5 182,6 Lentel÷ Nr. 18 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras.

2009 m. iš visų suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų 21,9 proc. buvo

suteikta vaikams: LR – 11,6; Klaip÷dos apskrityje – 14,2. Iš jų 46,4 proc. atvejų sudar÷ ūmių susirgimų ir būklių atvejai tarp 0–14 metų vaikų bei 39,5 procentai – tarp 15–17 m. amžiaus vaikų. Didesn÷ dalis suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų nei Lietuvoje ir apskrityje buvo iškvietimų d÷l nelaimintų atsitikimų (Neringoje – 22,9; Klaip÷dos apskrityje – 12,5 LR – 13,8). Iš visų greitosios medicinos pagalbos atvejų, atsižvelgiant į kelių metų duomenis, didžiausią dalį sudaro gimdyvių ir ligonių pervežimai. Iškvietimų d÷l ūmių susirgimų ir būklių bei pervežimų rodikliai neturi tendencijos did÷ti, tačiau daug÷ja iškvietimų d÷l nelaimingų atsitikimų (žr. priedą Nr. 31).

12

Ligonin÷je gydytų ligonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų turi tendenciją maž÷ti ir yra mažesnis nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje (žr. priedą Nr. 32). Bendras lovų skaičius 2005–2009 metais Neringos gydymo įstaigoje buvo 10 stacionaro lovų.

Jeigu lygintume lovų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklį su Lietuva, tai Neringoje šis rodiklis 2005–2008 m. buvo mažesnis (ir skirtingai nei Lietuvoje turi tendenciją maž÷ti nuo 33,1 iki 27,6), Lietuvoje (nuo 81,5 iki 81,7), Klaip÷dos apskrityje (98,7 iki 99,4). II. SPECIALIOJI DALIS

Neringos savivaldyb÷je sveikatinimo veikla vykdoma pagal kasmet koreguojamą trimetę strategiją. Kadangi Neringos visuomen÷s sveikatos steb÷senos programa prad÷ta vykdyti 2009 metais, tai tikslinga apžvelgti 2010 metų strateginį planą. Jis yra sud÷tin÷ Neringos savivaldyb÷s strateginio plano dalis ir susideda iš keleto sričių: asmens sveikatos priežiūros planavimo, visuomen÷s sveikatos priežiūros planavimo, ilgalaikių savivaldyb÷s programų vykdymo (triukšmo prevencijos, vaikų sveikatos stiprinimo, alkoholio ir tabako kontrol÷s), tarpžinybinio bendradarbiavimo skatinimo sveikatinimo veikloje. Kiekviena iš šių sričių turi vertinimo rodiklius ir skaitinę rezultato išraišką. Kaip jau buvo min÷ta, būtent taip organizuota veikla vykdoma dar gana trumpą laikotarpį ir poveikio visuomen÷s sveikatos rodikliams dar nebūtų galima įvertinti.

Neringoje vykdomos kelios valstybin÷s profilaktikos programos, jų įgyvendinimas nors ir n÷ra pakankamas tačiau turi tendenciją augti, išskyrus priešin÷s liaukos piktybinių navikų profilaktikos programą (žr. lentelę Nr. 17).

Lentel÷ Nr. 17 Šaltinis: Klaip÷dos teritorin÷ liginių kasa

Kaip jau buvo min÷ta, Neringoje priešin÷s liaukos ir tiesiosios žarnos piktybinių

navikų atvejų daugiausia (žr. priedą Nr. 14). Galima daryti prielaidą, kad n÷ra optimaliai išnaudojamos visos profilaktikos priemon÷s. 2010 metais numatoma Neringos gyventojus

13

supažindinti su nauja pilotine Storosios žarnos v÷žio profilaktikos programa ir aktyviai skatinti dalyvauti kituose jau vykdomuose profilaktikos programose. Ne tik ankstyva piktybinių navikų diagnostika yra svarbi profilaktikos priemon÷, bet ne mažiau svarbus yra rizikos veiksnių mažinimas ir šalinimas. Kadangi gyvensenos ypatumai yra vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių apie rizikos veiksnius, tai 2010–2011 metais planuojamas Neringos gyventojų gyvensenos tyrimas. Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai yra viena iš pagrindinių Neringos gyventojų mirties priežasčių, taip pat sergamumas ir bendrasis sergamums šiomis ligomis yra vienas iš didžiausių (žr. pusl. 7 ir 8). Analizuojant mirtingumo nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių duomenis, matyti, jog did÷ja jaunų vyrų mirčių rodikliai, bet didžiausias išlieka vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirtingumas (žr. lentelę Nr. 18).

Vyrų mirtingumas nuo traumų ir išorinių priežasčių (100 tūkst. vyrų) pagal amžiaus grupes

Metai Amžiaus grup÷s

iki 1 metų 1-14 15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+

2006 0 0 449,4 0 710,5 1121,5 3257,3 3809,5 11764,7 2007 0 0 0 0 666,7 1718,2 0 2714,9 12121,2 2008 0 0 0 964,6 881,1 1240,3 2144,8 1724,1 7894,7

2006–2008 m. vidurkis 0 0 149,8 321,5 752,8 1360 1800,7 2749,5 10593,5 Lentel÷ 18

Moterų mirtingumas nuo traumų ir išorinių priežasčių (100 tūkst. moterų) pagal amžiaus grupes

Metai Amžiaus grup÷s

iki 1 metų 1-14 15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+

2006 0 0 0 0 0 0 0 2459 6185,6 2007 0 0 0 0 0 347,8 1204,8 2449 4761,9 2008 0 0 0 0 364,3 320 0 790,5 7305,9

2006–2008 m. vidurkis 0 0 0 0 121,4 222,6 401,6 1899,5 6084,47


Moterų iki 75 metų amžiaus mirtingumas nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių turi tendenciją maž÷ti, tačiau did÷ja moterų mirtingumas nuo 75 metų amžiaus (žr, lentelę Nr. 19).

Per 2005–2009 metus Neringoje vidutiniškai įvyko 3 nelaimingi atsitikimai darbe. Daugiau jų įvyksta vyrams nei moterims. Du iš trijų nelaimintų atsitikimų yra priskiriami lengviems nelaimingiems atsitikimams.

14

Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ yra vienas iš sud÷tingiausių pagal vertinimą rodiklių, tačiau vienas svarbiausių. Ir taip yra d÷l kelių priežasčių: šis rodiklis atspindi ne tik demografinius pokyčius susijusius su sveikata, bet ir glaudžiai siejasi su aplinkos veiksniais, ekonominiu išsivystymu, sociokultūriniais veiksniais, asmens atsakomybe. Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ buvo skaičiuojama pagal PSO rekomendacijas ir metodikas (žr. priedą Nr. 33)

Lentel÷ Nr. 20 Bazinių duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

Neringos bendroji vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ turi tendenciją did÷ti (žr. lentelę

Nr. 20). Per analizuojamus metus, vyrų nuo moterų vidutin÷s tik÷tinos gyvenimo trukm÷s skirtumas išaugo nuo 10,67 metų iki 20,46 metų. Vyrų vidutin÷ gyvenimo trukm÷ turi tendenciją trump÷ti, o moterų ilg÷ti (žr. lentelę Nr. 21).

Lentel÷ Nr. 21 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s, Eurostatas

Palyginti su Lietuvos ir Europos Sąjungos rodikliais vyrų tik÷tina gyvenimo trukm÷

yra didesn÷ nei Lietuvoje, bet beveik dešimčia metų trumpesn÷ nei Europos Sąjungos vyrų. Moterų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ viršija abejus lyginamuosius rodiklius.

15

Kaip jau buvo min÷ta vidutin÷s tik÷tinos gyvenimo trukm÷s rodiklis iš dalies priklauso ir nuo socialinių ir ekonominių faktorių: nedarbo lygio, gyvenimo kokyb÷s, populiacijos išsilavinimo, šeimų ir ūkių sud÷ties, gaunamų pajamų ir pan. Nors iki 2009 m. nedarbo lygis Neringoje buvo mažesnis nei Lietuvoje ir tur÷jo tendenciją maž÷ti, pra÷jusiais metais (2009 m.) išaugo tiek bendrasis, tiek vyrų ir moterų nedarbo lygis (žr. priedą Nr. 34). Padid÷jo ir jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis, jis per pastaruosius tris metus padid÷jo nuo 0,2 iki 2,3. Galima daryti prielaidą, kad yra didel÷ tikimyb÷ emigracijos did÷jimui. 2008 metais Neringoje esančių ir naujai pripažintų negalia turinčių asmenų buvo 2,6 proc. populiacijos (moterų – 2,6, vyrų – 2,5). Gyventojų išsilavinimo, šeimos ir ūkio dydžio duomenys yra renkami gyventojų surašymo metu. Pagal 2001 metų gyventojų surašymą vidutinis namų ūkio dydis Neringoje siek÷ 2,59 ir buvo didesnis nei Lietuvoje (2,58) ir Klaip÷dos apskrityje (2,55). Vidutinis šeimos dydis Neringoje buvo 3,14, Lietuvoje (3,17) ir Klaip÷dos apskrityje (3,18). 1000 gyventojų daugiau nei Lietuvoje ir Klaip÷dos apskrityje Neringos gyventojai gavo pajamų iš nuosavo verslo, nuosavyb÷s ar investicijų, pencijų (žr. priedą Nr. 35). Pagal išsilavinimą daugiau nei Lietuvos 1000 gyventojų, Neringoje buvo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų (žr. priedą Nr. 36).

Ypatingas d÷mesys skiriamas mokinių sveikatos būkl÷s steb÷senai. Kasmet nuo 2008 metų renkami ir analizuojami duomenys šiomis kryptimis: vaikų sergamumas pagal profilaktinių patikrinimų pažymų duomenis, mokyklos nelankymas d÷l ligos pagal gydytojo išrašytas pažymas. Duomenys analizuojami pagal tam tikrą metodiką (žr. priedą Nr. 37). Sveikatą profilaktiškai 2009 metais pasitikrino ir pažymas į mokyklą pristat÷ 96,7 proc. Neringos mokinių. Iš jų 61,90 procentams nustatyta, jog jie visiškai sveiki. Mažiausia dalis visiškai sveikų mokinių buvo 5–8 klas÷se. 69,04 procentai mokinių turi normalų kūno mas÷s indeksą ir net 16,26 proc. – per mažą. 8,33 proc. pažymų šis duomuo buvo gydytojo neįvertintas. 86,29 proc. Neringos mokinių yra pagrindin÷je fizinio ugdymo grup÷je, parengiamojoje – 10,08 proc. Tarp mokinių daugiausiai paplitusios jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos, kraujotakos sistemos ir regos ligos (žr. lentelę Nr. 22).

Lentel÷ Nr. 22

16

Dantų būkl÷s rodikliai, palyginus su praeitais metais, gana daug sumaž÷jo. Palyginus vaikų nuo 0 iki 17 metų bendrojo sergamumo duomenis matyti, kad tarp jų taip pat paplitusios kv÷pavimo sistemos ligos, traumos ir kiti sutrikimai sukelti išorinių priežasčių.

Standartizuoto mirtingumo rodikliai skaičiuojami taikant tiesioginę standartizaciją pagal Europos šalių amžiaus standartus. Šis rodiklis skaičiuojamas d÷l to, kad būtų galima matyti, kaip keistųsi tikrasis mirtingumo rodiklis, jei jam nedarytų įtakos populiacijoje vyraujantis amžius. Neringos mirtingumo rodikliai nuo standartizuotų mirtingumo rodiklių skiriasi nedaug (2009 m. mirtingumo rodiklis (100 tūkst. gyv.) buvo 1104,67, o standartizuotas mirtingumo rodiklis – 1067,78). Tai rodo, kad Neringos populiacija yra artima Europos standartinei populiacijai.

Lentel÷ Nr. 23 Bazinių duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s. Standartizuoto mirtingumo 2001–2008 metų vidurkis Neringoje yra 1007,85 ir jis yra mažesnis nei Klaip÷dos apskrities 2008 m. rodiklis (žr. lentelę Nr. 23) Vyrų standartizuoto mirtingumo 2001–2008 metų vidurkis siekia 1719,44 (žr. priedą Nr. 38), o moterų – 573,31 (žr. priedą Nr. 39). Vyrų mirtingumas Neringoje yra daug didesnis nei moterų. III. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Kad būtų užtikrinama natūrali gyventojų kaita, išliktų teigiamas natūralus gyventojų prieaugis, Neringoje būtina išlaikyti patrauklią ekonominę, kultūrinę, rekreacinę, sveikatai palankią aplinką ir nuolat ją tobulinti.

Vykdant l÷tinių neinfekcinių ligų profilaktiką, traumų prevenciją, sveikos gyvensenos propagavimą daugiau d÷mesio skirti vyrų sveikatai, nes tiek vidutin÷s tik÷tinos gyvenimo trukm÷s rodikliai, tiek vyrų ir moterų skaičiaus santykis bei kaita pagal amžiaus grupes, tiek mirčių nuo pagrindinių priežasčių rodikliai rodo, kad Neringos vyrų sveikata (išgyvenamumo aspektu) yra blogesn÷ nei moterų.

Ypatingą d÷mesį skirti rizikos veiksnių šalinimui bei sveikų įpročių formavimui, kurie susiję su piktybinių navikų, traumų ir kitų išorinių priežasčių, kv÷pavimo sistemos, kraujotakos sistemos, skeleto ir raumenų sistemos ligomis. Tikslinga būtų parengti ilgalaikę traumų profilaktikos programą savivaldyb÷je, kurioje numatyta veikla būtų integruota į įvairias reikiamas

17

sritis. Tikslinga būtų apsvarstyti veiksmų planą ir sustiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą piktybinių navikų profilaktikos srityje.

Didesnį d÷mesį reiktų skirti šių sistemų ligų profilaktikai: virškinimo, urogenitalinių, psichikos, nervų, ausų. Nes min÷tų sistemų tiek naujų, tiek visų ligos atvejų daug÷ja.

Kad būtų galima tiksliau nustatyti ligų priežastis ir imtis tikslinių veiksmų, būtina įvertinti Neringos gyventojų gyvenseną, žalingus įpročius, rizikos veiksnių paplitimą, bei numatyti l÷šas tokiems tyrimams atlikti.

Vaikų ir mokinių visuomen÷s sveikatos priežiūrą vykdyti visomis kryptimis, ypatingą d÷mesį skiriant traumų profilaktikai, kv÷pavimo sistemos, skeleto-raumenų sistemos ligų rizikos veiksnių nustatymui ir prevencijai.

Mokyklose vis didesnį d÷mesį reiktų skirti rizikos veiksnių šalinimui, kurie susiję su nervų sistemos, urogenitalin÷s sistemos ligomis, nes šių ligų nors ir n÷ra daug, tačiau jų daug÷ja.

Neringoje tikslinga, kiekvienais metais tęsti maudyklų vandens, geriamojo vandens (centralizuotai tiekiamo, šachtinių šulinių), triukšmo lygio tyrimus. Taip pat tikslinga tirti oro kokybę, steb÷ti visų išmetamų teršalų rodiklius, išleidžiamų nuot÷kų išvalymą.

Asmens sveikatos priežiūrą ir toliau organizuoti taip, kad jos paslaugos būtų tinkamos, prieinamos Neringos gyventojui, atsižvelgiant į optimalų naudos gyventojui ir kaštų santykį.

18

PRIEDAI: 1 PRIEDAS

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2 PRIEDAS

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

19

3 PRIEDAS


Neringos gimusieji pagal motinos amžių 2005–2008 metais Gimdyvių amžiaus grup÷s 2005 2006 2007 2008 Iki 15 m. 0 0 0 0 15-19 2 1 0 3 20-24 8 3 4 3 25-29 9 12 16 10 30-34 7 7 12 15 35-39 4 2 5 0 40-44 1 0 1 0 45-49 0 0 0 0 50 ir vyresni 0 0 0 0 Nenurodyta 0 0 0 0


20

5 PRIEDAS

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 5.1 PRIEDAS


21

6 PRIEDAS



22

8 PRIEDAS


Išorinių mirties priežasčių struktūra 2005–2008 metais

Metai Transporto įvykiai

Apsinuodijimai alkoholiu

Tyčiniai susižalojimai Nužudymai

2005 0 0 1 0 2006 0 0 1 0 2007 2 0 0 1 2008 1 0 2 0

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

10 PRIEDAS

Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s sveikatos priežiūros centras

23

11 PRIEDAS


12 PRIEDAS


24

13 PRIEDAS

Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s sveikatos priežiūros centras 14 PRIEDAS

Piktybinių navikų atvejų skaičius Neringoje pagal lokalizaciją 2006–2009 metais

2006 2007 2008 2009 Iš viso 9 7 21 8 Gaubtin÷s žarnos ir tiesiosios žarnos 3 0 2 1 Plaučių, trach÷jos, bronchų 0 2 1 Odos 1 2 2 1 Gimdos kaklelio 1 0 1 Gimdos kūno 0 1 0 Kiaušidžių 1 0 0 Priešin÷s liaukos 2 3 6 2 Smegenų 0 0 2 Kasos 1 0 1 0 Inkstų 0 1 0 Skrandžio 0 0 1 0 Gerklų 0 0 1 0 Šlapimo pūsl÷s 0 0 1 0 Hodžkino limfoma 0 0 1 0 Mielomin÷ liga 0 0 2 0 Leukemija 0 0 1 0 Nepatikslinta lokalizacija 0 0 1 0

Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

25

15 PRIEDAS



26

17 PRIEDAS



27




28




29



Bazinių duomenų šaltinis: VšĮ Neringos pirmin÷s sveikatos priežiūros centras

30

28 PRIEDAS



31

30 PRIEDAS Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu ne gydytojų skaičius

Tenka 10000 gyv. 2005 2006 2007 2008 Neringoje 53 51,1 51,1 47,5 Klaip÷dos apskrityje 101,2 101,1 97,6 98,9 Lietuvoje 96,7 96,4 95,8 95,8


31 PRIEDAS Greitosios medicinos pagalbos struktūros rodikliai Neringoje 2005–2009 metais

Paslaugų pavadinimas 2005 2006 2007 2008

2009 (išankstiniai

duomenys)

iš viso suteikta medicinos pagalbos atvejų sk. 869 900 834 887 837

Nelaimingų atsitikimų dalis (proc.) 22,4 25,7 24,6 26 26,3

Ūmių susirgimų ir būklių dalis (proc.) 37,2 29,9 37,1 37,1 32,7

N÷štumo, pogimdyvinio laikotarpio patologijų dalis (proc.) 0,8 1,2 0,8 0,3 0,2

Gimdyvių ir ligonių pervežimų dalis (proc.) 39,6 43,2 37,5 36,5 40,7


32 PRIEDAS

Ligonin÷je gydytų ligonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Vietov÷ 2005 2006 2007 2008 Neringa 189,7 172,4 172,9 160,5 Klaip÷dis apskritis 249 243,7 252 256,7 Lietuva 233,4 227,6 235,1 239,4 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

32

33 PRIEDAS Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ skaičiuojama pagal šias PSO rekomendacijas sudarytas skaičiavimo lenteles (#DIV/0! – kiekviename langelyje reiškia atskirą formulę (žr. elektronin÷je ataskaitos

formoje): MORTALITY TABLE (male 5 years)

x deaths live mx qx lx dx Lx Tx ex

0 #DIV/0! #DIV/0! 100.000 #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!

1-4 #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!

















85+ #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!

0 0 #DIV/0!

MORTALITY TABLE (female 5 years)

x deaths live mx qx lx dx Lx Tx ex

0 #DIV/0! #DIV/0! 100.000 #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!


















85+ #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!

0 0

33

mx mortality in age x

qx probability of dying at age x

lx number of persons alive at age x

dx number of deaths at interval (x, x+1) for person alive at age x

Lx number of person-years

Tx cumulated Lx

ex life expectancy at age x

34 PRIEDAS


34

35 PRIEDAS



35

37 PRIEDAS Mokinių sveikatos steb÷senos vykdymo metodikos santrauka Profilaktinių patikrinimų duomenys renkami už kalandorinius metus, analizuojama visų į mokyklą pristatytų pažymų informacija pagal kiekvieną pažymos punktą atskirai. Mokinių sveikatos duomenys analizuojami pagal lytį ir amžiaus grupes. Skiriamos 3 amžiaus grup÷s 1–4 kl. 5–8 kl. 9–12 kl. Būtent tokios jos pasirinktos d÷l galimyb÷s taikyti skirtingas pagal amžių pritaikytas priemones tam tikroms tik tai amžiaus grupei būdingas problemas. Kadangi vienas asmuo gali tur÷ti ir keletą diagnozių tai pasirinktas problemoms nustatyti skaičiuojamas tam tikros sistemos sutrikimų dalis (proc.) nuo visų susirgimų ir sutrikimų atvejų. Problemin÷s sritys analizuojamos smulkiau išskiriant pagrindines ir labiausiai paplitusias ligas ar sutrikimus. Taip pat skaičiuojamas atvejų tenkančių vienam vaikui pagal organų sistemas rodiklis. Kad duomenys būtų kuo tikslesni atsižvelgiama į pažymų pildymo kokybę ir analizuojas neužpildytų atvejų skaičius ir dalis nuo visų neužpildytų atvejų, kad būtų galima aptarti tai su gydymo įstaigomų specialistais ir t÷vai bei mokyklos administracija bei mokyklų visuomen÷s sveikatos specialistas gautų kuo tikslesnę informaciją apie mokinį ir taip gal÷tų užtikrinti kokybišką visuomen÷s sveikatos priežiūrą mokykloje. Nelankiusių mokyklos d÷l ligos atvejai analizuojami kas met laikotarpį imant mokslo metus. Analizuojamos visų į mokyklą pristatytų pažymų duomenis. Amžiaus grup÷s pasirinktos tokios pat kaip ir profilaktinių patikrinimų duomenų analizei. Analizuojama priežastis kod÷l vaikas nelank÷ mokyklos ir kiek laiko jis negal÷jo dalyvauti fizinio ugdymo pamokose. 38 PRIEDAS

Bazinių duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

36

39 PRIEDAS

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

____________________________________________

Documents

Neringos 2009 m. ataskaita · 2015. 4. 9. · tarybos 2009 m. vasario 23 d. patvirtintą ir 2009 m. kovo 3 d. Klaip÷dos miesto visuomen÷s sveikatos biurui perduotą Neringos savivaldyb÷s