KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS … · 2017-08-29 · patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2013-02-25 Nr. S-328

Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS ................................................................................ 3

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................... 6

PROGRAMOS „KŪNO KULTŪROS, SPORTO ŠAKŲ IR SPORTO BAZIŲ PLĖTRA“

ĮGYVENDINIMAS .................................................................................................................................. 7

PROGRAMOS „OLIMPINIŲ RINKTINIŲ RENGIMAS IR SPORTININKŲ SVEIKATOS

PRIEŽIŪRA“ ĮGYVENDINIMAS ......................................................................................................... 18

PROGRAMOS „KŪNO KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDO PROGRAMA“

ĮGYVENDINIMAS ................................................................................................................................ 21

III. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI ......................... 24

2013 METŲ DEPARTAMENTO VEIKLOS PRIORITETAI ................................................................ 24

3

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –

Departamentas) veiklos tikslas – dalyvauti formuojant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir

šią politiką įgyvendinti.

Departamentas, įgyvendindamas šį tikslą, 2012 m. savo veiklą organizavo vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto

rėmimo fondo įstatymus, 2011–2020 metų valstybine sporto plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Seimo 2011 n. kovo 24 d. nutarimu (Žin., 2011, Nr. 41-1942), vidaus reikalų ministro

2012 metų 6-uoju veiklos prioritetu, Departamento 2012–2014 metų strateginiu veiklos planu ir

Departamento 2012 metų veiklos planu.

Skatinant šalies gyventojų fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną Kūno kultūros ir sporto

rėmimo fondo lėšomis 2012 m. finansuoti 97 kūno kultūros ir sporto organizacijų projektai, kuriuos

įgyvendinant organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis,

Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių renginiai ir kt. Iš viso suorganizuoti 583

renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 000 šalies gyventojų. Taip pat buvo įgyvendinama Vaikų

mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa. Per 2012 m. 2 092 šalies moksleiviai buvo

apmokyti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens. Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui

2012 m. skirta beveik 6 mln. litų Departamento asignavimų.

2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d. Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės, kuriose

dalyvavo 62 šalies sportininkai. Tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės nepriklausomos

Lietuvos istorijoje. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 34 vietą – iškovoti du aukso

(Rūta Meilutytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)), vienas sidabro (Jevgenij

Šuklin (baidarių / kanojų irklavimas)) ir du bronzos (Aleksandras Kazakevičius (graikų / romėnų

imtynės), Evaldas Petrauskas (boksas)) medaliai. Iš viso prizines (1–8) vietas Olimpinėse vasaros

žaidynėse užėmė 28 šalies olimpiečiai (iš jų 12 krepšininkų).

Parolimpinėse vasaros žaidynėse Londone Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė ir

lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose užėmė ketvirtas vietas, Mindaugas Bilius

rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse užėmė 6-as vietas.

4

Lietuvos sportininkų laimėjimai olimpinėse vasaros žaidynėse (1992–2012 m. laikotarpiu)

Tinkamas pasirengimas ir dalyvavimas Olimpinėse ir parolimpinėse vasaros žaidynėse Londone

buvo I-asis Departamento 2012 m. veiklos prioritetas („Sudarysime sąlygas geriausiems šalies

sportininkams tinkamai pasirengti ir dalyvauti Olimpinėse ir parolimpinėse vasaros žaidynėse

Londone“). Įgyvendinant šį veiklos prioritetą, 2012 m. 1,2 mln. padidintas olimpinių sporto šakų

federacijų, kurių sportininkai rengėsi dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, finansavimas. Tai

įgyvendinta, atsižvelgiant į tarp Departamento, Lietuvos krepšinio federacijos filialo – 2011 m. Europos

vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto ir Lietuvos krepšinio federacijos sudarytą sutartį.

Sutartyje buvo numatyta, kad priimant sprendimus dėl Lietuvos krepšinio federacijos finansavimo

2012 m., bus įvertintas 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato pelningumas (čempionatas buvo

suorganizuotas itin sėkmingai, parduota 80 proc. visų čempionato bilietų, kai tuo tarpu 2007 m. Europos

vyrų krepšinio čempionate Ispanijoje – apie 55 proc., 2009 m. Europos krepšinio čempionate Lenkijoje –

apie 45 proc.).

Siekiant užtikrinti efektyvesnį olimpinių rinktinių kandidatų rengimą Departamentui pavaldžioje

valstybės biudžetinėje įstaigoje – Departamento Lietuvos olimpiniame sporto centre (toliau – LOSC) –

1 mln. litų padidintas šios įstaigos finansavimas, Valstybės investicijų programos lėšomis

atnaujintas sporto inventorius ir medicininė įranga, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp

LOSC ir olimpinių individualių sporto šakų federacijų, kurių sportininkai rengiami LOSC. Šios

sutartys pasirašytos siekiant efektyviau naudoti sporto šakų plėtrai skiriamas valstybės biudžeto lėšas bei

koordinuotai rengti sportininkus svarbiausioms sporto varžyboms.

Taip pat olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams, kurie rengiasi

tarptautinėms varžyboms ir atstovauja jose Lietuvai, 2012 m. buvo išmokėtos dvigubai didesnės

valstybės stipendijos (iki 3,5 tūkst. litų) (stipendijų dydžiai nekito 11 metų, padintos 2011 m.). Tai

įgyvendinta be papildomų valstybės biudžeto asignavimų – optimizavus lėšas, skirtas olimpinių,

parolimpinių ir kurčiųjų olimpinių žaidynių programų vykdymui bei Departamento vidaus

administravimui.

5

Siekiant užtikrinti tinkamą šalies neįgaliųjų sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą Londono

parolimpinėse žaidynėse 2012 m. Lietuvos parolimpiniam komitetui skirta 386 tūkst. litų.

Departamentas galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams didina pirmiausia siekdamas

užtikrinti prieigą naudotis sporto infrastruktūra. Valstybės investicijos, prisidedant miestų ir rajonų

savivaldybėms, skiriamos modernių, tarptautinius standartus atitinkančių sporto ir sveikatingumo centrų

statybai, miestų stadionų rekonstrukcijai, universalių sporto aikštelių įrengimui. Planuojama ir siekiama,

kad visuose rajonų centruose veiktų universalūs sporto ir sveikatingumo kompleksai, o visos savivaldybės

turėtų bent po vieną dirbtinės dangos sporto aikštę. Sporto infrastruktūros plėtra buvo II-asis

Departamento 2012 m. veiklos prioritetas („Didinsime galimybes sportuoti visiems, visų pirma plėtojant

sporto infrastruktūrą“).

Įgyvendinant šį veiklos prioritetą, 2012 m. įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto

aikštelių, pastatyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudojimui 6 modernūs ir tarptautinius standartus

atitinkantys sporto infrastruktūros objektai.

Toks pastatytų (ar rekonstruotų) ir atiduotų naudojimui sporto infrastruktūros objektų skaičius

pasiektas toliau nuosekliai laikantis nuostatos Valstybės investicijų programos lėšas pirmiausia skirti

pradėtų statyti sporto infrastruktūros objektų užbaigimui. Nuo 2010 m., kai Valstybės investicijų

programos sporto dalies valdymas buvo perduotas Departamentui, atiduota naudojimui 17 sporto

infrastruktūros objektų (palyginimui, nuo 2000 m. iki 2010 m. buvo atiduota naudojimui 10 sporto

infrastruktūros objektų (iš jų 4 Departamento; 6 savivaldybių).

Pastatytų (ar rekonstruotų) ir atiduotų naudojimui sporto infrastruktūros objektų skaičiaus

palyginimas su statomais ir (ar) rekonstruojamais

*Pastaba. Pastatytų (ar rekonstruotų) ir atiduotų naudojimui sporto infrastruktūros objektų skaičiaus

mažėjimą 2012 m. lyginant su 2011 m. lėmė tai, kad 2012 m. Departamento valdomos Valstybės investicijų

programos lėšos sudarė tik 50,28 proc. 2011 m. Departamento valdomų Valstybės investicijų programos lėšų (lėšų

mažėjimą lėmė tai, kad rengiantis 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui, 2011 m. buvo baigtos statyti

daugiafunkcės pramogų ir sporto arenos Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje).

6

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

STRATEGINIS TIKSLAS

Sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, ieškoti talentingų sportininkų,

profesionaliai juos rengti deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose

(strateginio tikslo kodas 01)

STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO

KRITERIJAUS

KODAS

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAUS

PAVADINIMAS

Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

E-01-01

Reguliariai lankančių kūno

kultūros ir sporto pratybas

Lietuvos gyventojų skaičius, proc.

(Eurobarometro ir Lietuvos

gyventojų sociologinės apklausos

duomenimis).

37 36,5* 100

E-01-02

Teigiamo Lietuvos įvaizdžio

formavimas pasaulyje Lietuvos

sportininkams laimint medalius

olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir

Europos suaugusiųjų, jaunimo ir

jaunių čempionatuose (laimėtų

medalių skaičius).

290 268 92,4

E-01-03

Pastatytų modernių ir

tarptautinius standartus

atitinkančių sporto infrastruktūros

objektų skaičius, vnt.

7 6 85,7

*Pastaba. Efekto kriterijus E-01-01 laikomas įvykdytu atsižvelgiant į apklausos duomenų paklaidą (3,1

proc.).

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys:

Efekto kriterijus E-01-02 nepasiektas. 2012 m. olimpinių sporto šakų sportininkai iškovojo

mažiau medalių pasaulio ir Europos čempionatuose negu planuota, tai lėmė tai, kad visas olimpinių

sporto šakų sportininkų dėmesys buvo nukreiptas olimpinių atrankos normatyvų įvykdymui, pasirengimui

ir dalyvavimui Londono olimpinėse žaidynėse.

Efekto kriterijus E-01-03 nepasiektas. Buvo planuota modernizuoti ir atiduoti naudojimui

Lietuvos žiemos sporto centrą Ignalinoje, tačiau modernizavimo darbai užsitęsė dėl to, kad užtruko

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu gavimo procedūra.

Departamento strateginiam veiklos tikslui įgyvendinti 2012 metais buvo vykdomos šios

programos:

1. Kūno kultūros, sporto šakų ir sporto bazių plėtra.

2. Olimpinių rinktinių rengimas ir sportininkų sveikatos priežiūra.

3. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa.

7


ĮGYVENDINIMAS

(programos kodas 01 15)

Programa buvo parengta atsižvelgiant į 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos ir

Europos Sąjungos Baltosios knygos dėl sporto nuostatas.

Programa yra tęstinė ir ilgalaikė.

Programos vykdytojai: 32 Departamento ir 19 Lietuvos sporto muziejaus (priemonių „Lietuvos

kūno kultūros ir sporto paveldo saugojimas ir eksponavimas“ ir „Lietuvos sporto muziejaus rinkinių

kaupimas ir tvarkymas“ atsakingasis vykdytojas) darbuotojų.

Programa vertinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (Lietuvos Respublikos valstybės

kontrolės 2009 m. gruodžio 31 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-1-28).

Programos „Kūno kultūros, sporto šakų ir sporto bazių plėtra“ tikslai:

1. Plėtoti kūno kultūrą ir per sportą integruoti neįgaliuosius.

2. Plėtoti sporto šakas.

3. Plėtoti sporto infrastruktūrą.

4. Įgyvendinti kūno kultūros ir sporto sistemos valdymo politiką.

Šios programos tikslų įgyvendinimas:

Skatinant vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną bei siekiant prisidėti prie

vaikų užimtumo problemos sprendimo šios programos lėšomis 2012 metais:

– Buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1094

(Žin., 2008, Nr. 127-4848). Per 2012 m. 2 092 šalies moksleiviai (20 proc.

daugiau nei 2011 m.) buvo apmokyti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie

vandens. Buvo parengtos ir 3 500 egz. tiražu išleistos metodinės

rekomendacijos, skirtos supažindinimui vaikus, jų tėvus ir mokytojus su saugiu

elgesiu vandenyje ir prie jo, pagrindinėmis plaukimo technikomis, metodiniais

nurodymais. Departamento užsakymu taip pat buvo parengtos ir televizijos

laidoje „Tūkstantmečio vaikai“ transliuotos 4 edukacinės rubrikos apie saugų

elgesį vandenyje ir prie vandens. Pažymėtina, kad Departamentas 2012 m. buvo vienintelė valstybės

įstaiga įgyvendinanti šią programą, nors už šios programos koordinavimą yra atsakinga Švietimo ir

mokslo ministerija.

– Kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis

organizacijomis buvo bendradarbiaujama organizuojant konkursus „Sportiškiausia mokykla“, „Geriausių

Lietuvos mokinių sportininkų ir jų trenerių dešimtukas“, „Geriausias kūno kultūros mokytojas“,

8

„Sveikuolių sveikuoliai“, „Sportas ir aplinka“. Konkursų nugalėtojai paskatinti Departamento įsteigtais

prizais.

– Buvo įgyvendinama Lietuvos kūno kultūros ženklo programa. 2012 m. programos normatyvus

įvykdė ir gavo paskatinamuosius apdovanojimus 1 705 mokiniai. Programa patvirtinta bendru

Departamento generalinio direktoriaus ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu, tačiau tiek lėšos, tiek

žmogiškieji ištekliai yra Departamento.

Įgyvendinant Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-

2335; 2010, Nr. 29-1345), 2012 m. buvo finansuotos 5 nacionalinių neįgaliųjų sporto organizacijų

programos.

2012 m. parolimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose dalyvavo 83

neįgalieji sportininkai. Šiuose čempionatuose ir žaidynėse mūsų šalies neįgalieji sportininkai iškovojo 20

medalių (4 aukso, 8 sidarbo ir 8 bronzos). 5-iems parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojams buvo

mokamos rentos.

Siekiant užtikrinti optimalų neįgaliųjų sportininkų rengimąsi 2012 m. parolimpinėms

žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams Lietuvos parolimpiniam komitetui buvo skirta

386 tūkst. litų., 57 parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams buvo mokamos

valstybės stipendijos.

2012 m. Londono parolimpinėse žaidynėse dalyvavo 11 neįgaliųjų sportininkų. Šiose žaidynėse

Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė ir lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį

varžybose užėmė ketvirtas vietas, Mindaugas Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse užėmė 6-as

vietas.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikų ir jaunimo sportavimui 2012 m. įvairiose Lietuvos

miestų ir rajonų savivaldybėse buvo įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Per 2006–

2012 metų laikotarpį iš viso įrengta 81 tokia sporto aikštelė 47 šalies savivaldybėse. Planuojama, kad iki

2015 m. visos šalies savivaldybės turės bent po vieną universalios dirbtinės dangos sporto aikštę.

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos universali dirbtinės dangos sporto aikštelė

9

Siekiant sudaryti galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams, 2012 m. įvairiose šalies

savivaldybėse pastatyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudojimui 6 modernūs ir tarptautinius

standartus atitinkantys sporto infrastruktūros objektai:

1. Rekonstruotas „Girstučio“ kultūros ir sporto centro pastatas Kaune (baseinai 50 m ir 25 m).

2. Išplėsti Ledo rūmai Elektrėnuose.

3. Rekonstruotas Lengvosios atletikos maniežas Šiauliuose.

4. Modernizuota Departamento Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų sporto bazė.

5. Rekonstruotas Birštono miesto stadionas.

6. Rekonstruotas Anykščių rajono savivaldybės baseino pastatas.

2012 m. rekonstruotas Lengvosios atletikos maniežas Šiauliuose

2012 m. rekonstruotas Anykščių rajono savivaldybės baseino

10

2012 m. pastatytas Departamento Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų sporto bazės finišo bokštelis

Toks pastatytų (ar rekonstruotų) ir atiduotų naudojimui sporto infrastruktūros objektų skaičius

pasiektas toliau nuosekliai laikantis nuostatos Valstybės investicijų programos lėšas pirmiausia skirti

pradėtų statyti sporto infrastruktūros objektų užbaigimui. Nuo 2010 m., kai Valstybės investicijų

programos sporto dalies valdymas buvo perduotas Departamentui, atiduota naudojimui 17 sporto

infrastruktūros objektų (palyginimui, nuo 2000 m. iki 2010 m. buvo atiduota naudojimui 10 sporto

infrastruktūros objektų (iš jų 4 Departamento; 6 savivaldybių).

Plėtojant sporto šakas 2012 m. Lietuvoje vyko du Departamento finansuojami tarptautiniai sporto

renginiai – 2012 metų pasaulio jaunimo (iki 23 metų) irklavimo čempionatas (2012 m. liepos 8-15 d.,

Trakuose), 2012 metų Europos dviračių treko elito („Eurotrack 2012“) čempionatas (2012 m. spalio 19-

21 d., Panevėžyje).

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti skirtų lėšų kontrolę, Departamento Vidaus audito skyrius atliko

vidaus auditą dėl Lietuvos irklavimo federacijai 2012 m. skirtų biudžeto lėšų (1 mln. Lt) panaudojimo

teisėtumo ir 2012 m. lapkričio 30 d. pateikė Vidaus audito ataskaitą. Ataskaitos išvadose nurodyta, kad

dalis valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota nesivadovaujant teisės aktais. Lietuvos irklavimo federacija

pateikė paaiškinimus bei patikslino išlaidas pateisinančius dokumentus dėl audito ataskaitoje nurodytų

dalykų, tačiau dalis biudžeto lėšų (51 795,08 Lt) buvo panaudota nesivadovaujant galiojančiais teisės

aktais ir ne pagal paskirtį. Todėl buvo pareikalauta iš Lietuvos irklavimo federacijos grąžinti 51 795,08 Lt

(penkiasdešint vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus 8 centus) į Departamento

sąskaitą.

Veikla įgyvendinant kūno kultūros ir sporto sistemos valdymo politiką:

Siekiant tinkamai pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai:

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai nuo 2013 m. II pusmečio sporto srityje bus

intensyvus: numatomi 3 neformalūs renginiai Vilniuje (Sporto forumas, neformali ministrų, atsakingų

už sportą, taryba bei sporto generalinių direktorių susitikimas), 5-6 sporto darbo grupės posėdžiai

11

Briuselyje, kuriose bus rengiami ir derinami dokumentai Tarybai, COREPER I – ambasadorių posėdis,

pati ministrų Taryba bei struktūrinio dialogo pietūs su sporto organizacijomis.

Greta šių renginių, Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis, privalės pristatyti ES pozicijas kovos su

dopingu klausimais: dalyvauti Pasaulio antidopingo agentūros (WADA – World Antidoping Agency)

valdybos posėdyje, pasaulinėje konferencijoje, Europos Tarybos CAHAMA grupėje. Turės reprezentuoti

ES įvairiose konferencijose, atsakyti į klausimus tarptautinėms sporto organizacijoms, Europos

Parlamento nariams. Kova su dopingu bei susitarimais dėl varžybų rezultatų yra ir bus aktualiausios

temos Europos Sąjungos lygmeniu.

Šiuo metu Taryba dirba pagal 3-jų metų sporto srities darbo planą, kuris baigsis 2014 m. I

pusmetį. Po Lietuvos pirmininkausiančios Graikijos pagrindinė užduotis bus parengti ir patvirtinti naują

darbo planą, taigi Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus siekiama baigti įgyvendinti dabar galiojantį

darbo planą, t.y. Lietuvos darbotvarkė, lyginant su kitomis pirmininkavusiomis šalimis, intensyviausia ir

temų skaičiumi.

Preliminariai suderintos 3 temos, kuriomis bus priimami dokumentai ir surengti politiniai

ministrų debatai: visuomenės sveikatinimas per sportą (Lietuvos pirmininkavimo metu planuojama

priimti pirmąjį teisinį dokumentą sporto srityje – Tarybos rekomendaciją), sporto finansavimas, gero

valdymo principai sporte.

Pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai procesas pradėtas dar 2011 metais: paskirtas specialistas

departamente, Vidaus reikalų ministerijos atašė Nacionalinėje atstovybėje priskirti sporto klausimai,

konsultacijos su anksčiau pirmininkavusiomis šalimis, ES institucijomis.

Sistemingi susitikimai su pirmininkavimo trejeto (TRIO) partneriais, ES institucijų atstovais,

renginių, temų derinimas, komandos formavimas vyko visus 2012 metus:

1. Departamento iniciatyva 2012 m. kovo mėn. Vilniuje įvyko pirmas TRIO valstybių sporto

vadovų, Europos Komisijos bei Europos Tarybos sekretoriato sporto skyrių vadovų susitikimas.

Susitikimo metu aptarti pasirengimo pirmininkauti procesai, planuojamos ir norimos temos

dokumentams ir diskusijoms, numatomi renginiai. Antras susitikimas vyko 2012 m. vasarą

Briuselyje airių atstovybėje. Šių susitikimų išdava – 2012 m. pab. suderinta ir patvirtinta Airijos-

Lietuvos-Graikijos TRIO programa. Bendra sporto dalies tema – sporto ir ekonomikos ryšys, t.y.

sporto indėlis į ekonomiką ir darbo rinką bei tvaraus sporto finansavimo užtikrinimas.

2. 2012 m. pavasarį apgintos neformalios sporto ministrų tarybos ir Sporto forumo pozicijos –

Užsienio reikalų ministerijoje buvo nuspręsta mažinti neformalių renginių skaičių. Departamentas

įrodė šių renginių svarbą Lietuvai (Sporto forumas finansuojamas Europos Komisijos) ir sporto

visuomenei (atvyks apie 300 tarptautinių sporto organizacijų atstovų).

12

3. 2012 m. rudenį – susitikimas su komisare, atsakinga už sportą, Androulla Vassiliou dėl Sporto

forumo organizavimo Lietuvoje eigos, lapkričio mėnesį – Europos Komisijos atstovų vizitas

Vilniuje, siekiant aptarti organizacinius forumo klausimus.

4. 2012 m. rudenį su Lietuvos statistikos departamento vadovais sutarta, kad 2013 m. pirmą kartą

Lietuvoje bus atlikti sporto indėlio į ekonomiką skaičiavimai. Šiuo tikslu Statistikos

departamente įsteigtas papildomas etatas, ši priemonė įtraukta į Tarpinstitucino veiklos plano

projektą. Šio projekto įgyvendinimas yra svarbus formuojant ir įgyvendinant valstybės investicinę

politiką, kadangi iki šiol yra žinoma tik kiek valstybė investuoja į sportą, tačiau atlikus sporto

indėlio į ekonomiką vertinimą, būtų nustatyta ir kokią naudą valstybė gauna iš šalyje

organizuojamų tarptautinių sporto renginių. Sporto indėlio į ekonomiką vertinimo rezultatus

planuojama pristatyti neformalios ministrų, atsakingų už sportą, tarybos metu.

5. Suformuota pirmininkavimo komanda, darbuotojai pasirengę – užmegzti geri darbiniai santykiai

su ES institucijų, ES šalių narių atstovais, nuolatinė praktika sporto darbo grupėje, ekspertų

grupėse, mokymai pagal Užsienio reikalų ministerijos vykdomą „Valstybės tarnautojų,

atstovaujančių Lietuvos interesams ES, kvalifikacijos tobulinimo“ projektą. Iš šių valstybės

tarnautojų ir kitų Departamento darbuotojų sudaryta komisija, kurios paskirtis – pasirengti

Lietuvos pirmininkavimui ir organizuoti bei koordinuoti Lietuvos Pirmininkavimo ES Tarybai

procesus. Šioje komisijoje bus kviečiami dalyvauti išorės ekspertai, Vidaus reikalų ministerijos

specialistai, kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

Teisėkūros iniciatyvos

Dalyvaujant formuojant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje:

1. Parengtas Tarpinstitucinio veiklos plano, skirto užtikrinti nuoseklų ir tinkamą 2011–2020

metų valstybinės sporto plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 (Žin., 2011, Nr. 41-1942), įgyvendinimą,

projektas. Departamento parengtą planą sudarė 56 priemonės, tačiau Tarpinstitucinio

veiklos plano projekto derinimo laikotarpiu Finansų ministerija pranešė numatomus skirti

2013–2015 metais maksimalius asignavimų limitus. Atsižvelgiant į tai, kad 2013–2015

metų asignavimai išlieka 2012 metų lygyje, suinteresuotos institucijos, teikdamos išvadas

dėl Tarpinstitucinio veiklos plano projekto, informavo, kad papildomų asignavimų

naujoms priemonėms įgyvendinti skirti negali, todėl nedalyvaus Tarpinstitucinio veiklos

plano įgyvendinime. Patikslintas Tarpinstitucinio veiklos plano projektas 2012 m.

lapkričio mėn. buvo pateiktas Vyriausybei.

2. Vidaus reikalų ministerijai pateikti siūlymai dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir

sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo projekto.

13

3. Seimui ir Vidaus reikalų ministerijai pateikti siūlymai dėl Lietuvos Respublikos kūno

kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto.

4. Finansų ministerijai ir Ministro Pirmininko Tarnybai pateikti siūlymai dėl Lietuvos

Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatyme nustatyto loterijų ir lošimų

mokesčio tarifo keitimo.

5. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo, susijusio su kai

kuriomis sporte draudžiamomis medžiagomis, tobulinimo.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikti siūlymai dėl valstybės rentų, skiriamų už

tam tikrus sporto laimėjimus, teisinio reguliavimo.

Įgyvendinant kūno kultūros ir sporto politiką:

1. Pirmą kartą nuo 1990 m. parengta ir patvirtinta mokymo programų, skirtų Kūno kultūros ir

sporto veiklos leidimų išdavimui, derinimo tvarka.

2. Pirmą kartą nuo 1990 m. parengta ir patvirtinta Kūno kultūros ir sporto specialistų

kvalifikacijos tobulinimo tvarka.

3. Parengta ir patvirtinta Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo, pratesimo ir

pripažinimo negaliojančiais tvarka.

4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisyklių nuostatomis įtvirtintas

fondo paraiškų ekspertinis vertinimas, sugriežtinta gautų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už

jas tvarka. Vertinant projektus dėl infrastruktūros plėtros, vietinių ir tarptautinių renginių

vienas svarbiausių kriterijų yra savivaldybės, atitinkamos srities ministerijos, verslo indėlis.

5. Siekiant tinkamai įgyvendinti 1985 m. rugpjūčio 19 d. Europos Konvencijos „Dėl brutalaus

žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ (Žin., 2000, Nr. 53-

1525), 2002 m. balandžio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą 2002/348/JHA dėl

saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse ir 2007 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos

Tarybos sprendimą 2007/412/TVR iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/348/TVR dėl

saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse (OL 2007 L 155, p.76) nuostatas, 2012 m.

lapkričio mėn. organizuoti pasitarimai su Policijos departamento prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovais, to pasekoje atnaujinta Brutalaus žiūrovų

elgesio per sporto renginius prevencijos komisijos sudėtis bei patikslintos, aiškiai

apibrėžtos komisijos funkcijos.

6. Patvirtinti Departamento Lietuvos olimpiniame sporto centre 2014 metų Sočio olimpinėms

žaidynėms 2012–2013 metų sezone (2012 m. liepos 1 d.–2013 m. balandžio 30 d.)

rengiamų sportininkų atrankos kriterijai.

14

7. Patvirtinti Departamento Lietuvos olimpiniame sporto centre 2018 metų Pjongčango

olimpinėms žaidynėms 2012–2013 metų sezone (2012 m. liepos 1 d.–2013 m. balandžio

30 d.) rengiamų olimpinės pamainos sportininkų atrankos kriterijai.

8. Parengtas ir patvirtintas Valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už

panaudotas lėšas tvarkos aprašas.

9. Parengtas ir patvirtintas Tarptautinių sporto varžybų organizavimo Lietuvoje tvarkos

aprašas.

Atstovavimas teisminiuose procesuose

2012 m. Departamento iniciatyva Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį

administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašydama panaikinti Lietuvos dziudo federacijos

nutarimą, kuriuo buvo draudžiama tam tikras kovinio sporto šakas (sambo, alyš, kuraš) kultivuojantiems

sportininkams kartu dalyvauti ir nacionaliniame dziudo čempionate ir buvo nustatyta, jog tokie asmenys

negali būti traukiami į nacionalinių dziudo rinktinių sudėtį, o taip pat buvo numatyta, jog dziudo

sportininkai, sudalyvavę pirmiau minėtų sporto šakų varžybose, bus diskvalifikuojami metams laiko,

sudalyvavę antrą kartą – visam gyvenimui. Departamentas į šią bylą buvo įtrauktas kaip tretysis

suinteresuotas asmuo. 2013 m. vasario 14 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė,

kad pirmiau minėti Lietuvos dziudo federacijos sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo

principui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme įtvirtintas gyventojų teises

sporto srityje. Pažymėtina, kad tai yra pirma tokio pobūdžio byla, pagal ją bus formuojama teismų

praktika ir atitinkamai vertinami kitų sporto (šakos) federacijų vykdoma veikla bei jų priimami

sprendimai analogiškose situacijose.

Taip pat 2012 m. iš sportininkės Živilės Balčiūnaitės, jos trenerio, masažuotojo ir gydytojo buvo

pareikalauta grąžinti valstybės biudžeto lėšas, išmokėtas jiems kaip premija už 2010 m. Europos

lengvosios atletikos čempionato maratono bėgimo rungtyje pasiektą laimėjimą (pirmoji vieta) – viso

35 000 LTL, atsižvelgiant į tai, kad Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS) patvirtinus

diskvalifikaciją, sportininkės Živilės Balčiūnaitės rezultatai ir titulas, iškovoti 2010 m. Europos

lengvosios atletikos čempionate, yra panaikinti. 2013 m. su pirmiau minėtais asmenimis buvo pasiektas

taikus susitarimas ir pasirašytos valstybės biudžeto lėšų grąžinimo sutartys.

Veiklos efektyvumo didinimo kryptys

Atliktas Departamento 2012–2014 metų strateginio veiklos plano programos „Olimpinių

rinktinių rengimas ir sportininkų sveikatos priežiūra“ vertinimas: atlikta LOSC ir 5 sporto medicinos

centrų veiklos, funkcijų analizė, nustatytos tobulintinos sritys, parengtas vertinimo ataskaitoje numatytų

rekomendacijų įgyvendinimo planas. Programos vertinimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų

ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 patvirtinta Programų vertinimo metodika ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl 2012 metų programų

15

vertinimo plano patvirtinimo“, atliko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. rugpjūčio

1 d. įsakymu Nr. 1V-586 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė.

Atlikus viešųjų įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Departamentas, veiklos

analizę ir nustačius, kad valstybei netikslinga toliau likti viešosios įstaigos savininku, 2012 m. likviduotos

dvi viešosios įstaigos – VšĮ „Vilniaus kartingo sporto centras“ ir VšĮ „Optimalūs sporto sprendimai“. Taip

pat pradėta likvidavimo procedūra VšĮ „Respublikinis sporto ir rekreacijos centras“. Pažymėtina, kad

2012 m. buvo atsisakyta teisinių paslaugų, susijusių su viešųjų įstaigų likvidavimu, Departamentas pats

atlieka viešųjų įstaigų likvidatoriaus funkcijas (sutaupoma apie 24 tūkst. litų per metus).

Šios programos lėšomis taip pat buvo vykdomi teisės aktuose numatyti įsipareigojimai:

nusipelniusiems šalies sportininkams mokamos rentos, mokamos premijos didelio meistriškumo

sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, parolimpinių sporto šakų didelio

mesitriškumo sportininkams mokamos valstybės stipendijos ir kt.

PROGRAMOS „KŪNO KULTŪROS, SPORTO ŠAKŲ IR

SPORTO BAZIŲ PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Vertinimo kriterijus Metinis

planas

Įvykdymas / vyk

dymo aprašymas

Įvykdymas,

procentais

Rezultato vertinimo kriterijai

1-as tikslas – plėtoti kūno kultūrą ir per sportą integruoti neįgaliuosius.

R-01.15-01-01 Iškovotų medalių parolimpinėse ir

kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos

neįgaliųjų čempionatuose.

14 20 143

2-as tikslas – plėtoti sporto šakas.

R-01.15-02-01 Surengtų Lietuvos suaugusiųjų

čempionatų skaičius 75 75 100

R-01.15-02-02

Pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo

ir jaunių visų neolimpinių sporto šakų

čempionatuose laimėtų medalių skaičius

160 169 106

3-as tikslas – plėtoti sporto infrastruktūrą.

R-01.15-03-01 Įrengtų universalių dirbtinės dangos

sporto aikštynų / aikštelių skaičius 12 10 83

4-as tikslas – įgyvendinti kūno kultūros ir sporto sistemos valdymo politiką.

R-01.15-04-02 Kvalifikaciją pakėlusių darbuotojų

skaičius nuo visų darbuotojų, proc. 70 76,6 109

Produkto vertinimo kriterijai

1-o tikslo 1-o uždavinio – skatinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą.

P-01.15-01-01-

01

Fizinį aktyvumą skatinančių projektų

skaičius vaikams ir jaunimui 7 7 100

P-01.15-01-01-

02

Šalių skaičius 5-osiose TAFISA pasaulio

sporto visiems žaidynėse 70 61 87

2-o tikslo 1-as uždavinys – sudaryti sąlygas, kad Lietuvos sportininkai dalyvautų

sporto varžybose užsienyje, Lietuvoje vyktų šalies ir tarptautiniai sporto renginiai

P-01.15-02-01- Planuojamas dalyvių skaičius 2012 m. 850 850 100

16

01 pasaulio suaugusiųjų iki 23 metų

irklavimo čempionate ir 2013 m. pasaulio

jaunių irklavimo čempionate.

P-01.15-02-01-

02

Treneriams suteiktų nacionalinių ir

tarptautinių kvalifikacinių kategorijų

skaičius.

75 48 64

3-o tikslo 1-as uždavinys – statyti universalius daugiafunkcius sporto ir poilsio,

specializuotus sporto ir aktyvaus laisvalaikio, regioninius ir rajoninius sporto ir sveikatingumo centrus.

P-01.15-03-01-

01

Administruojamų investicinių projektų

skaičius. 22 22 100

4-o tikslo 1-as uždavinys – užtikrinti veiksmingą

kūno kultūros ir sporto sistemos valdymo politikos įgyvendinimą.

P-01.15-04-01-

01

Seminarų Kūno kultūros ir sporto

departamento darbuotojams skaičius. 2 0 0

4-o tikslo 2-as uždavinys – užtikrinti optimalų nusipelniusių Lietuvos sportininkų aprūpinimą.

P-01.15-04-02-

01

Rentas gaunančių buvusių žymių

sportininkų skaičius. 113 110 97

4-o tikslo 3-as uždavinys – užtikrinti Lietuvos kūno

kultūros ir sporto paveldo išsaugojimą Lietuvos sporto muziejuje

P-01.15-04-03-

02

Sporto muziejuje sukauptų eksponatų

skaičius. 7 657 7 673 100


Rezultato kriterijus R-01.15-01-01 viršytas. Pirmą kartą neįgaliųjų sporto praktikoje

Parolimpinių žaidynių vykdymo metais Europos parolimpinis komitetas vykdė neįgaliųjų (judėjimo ir

regėjimo) lengvosios atletikos čempionatą (apie vykdomą čempionatą IPC paskelbė tik vasario mėn.),

kuriame Lietuvos neįgalieji iškovojo 4 medalius. Neplanuoti medaliai taip pat buvo iškovoti I pasaulio

kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio ir kurčiųjų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatuose,

kuriuose Lietuvos sportininkai dalyvavo pirmą kartą.

Rezultato kriterijus R-01.15-02-02 viršytas. 2012 m. padidintas ne tik olimpinių sporto šakų

federacijų, kurių sportininkai rengėsi dalyvauti Londono olimpinėme žaidynėse, finansavimas, bet ir

neolimpinių sporto šakų federacijų (2012 m. valstybės biudžeto lėšomis nebuvo finansuojama Lietuvos

krepšinio federacija). Didesnis finansavimas sąlygojo tai, kad daugiau sportininkų turėjo galimybes

dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose.

Rezultato kriterijus R-01.15-03-01 nepasiektas. 2012 m. buvo atliekamas viešasis pirkimas dėl

universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių įrengimo. Pagal mažiausios kainos kriterijų viešąjį konkursą

laimėjo UAB „Fortera“. Pagal tarp UAB „Fortera“ ir Departamento pasirašytą sutartį (2012 m. birželio

13 d. Nr. SV-25) 2012 m. buvo įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių.

Rezultato kriterijus R-01.15-04-02 viršytas. Siekiant tinkamai pasirengti pirmininkauti Europos

Sąjungos Tarybai didesnė dalis Departamento darbuotojų lankė užsienio kalbų kursus bei kitus mokymus,

susijusius su pasirengimu pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

Produkto kriterijus P-01.15-01-01-02 nepasiektas. Dalyviai, kviesti iš kitų pasaulio valstybių,

neatvyko, nes neleido finansinės galimybės.

17

Produkto kriterijus P-01.15-02-01-02 nepasiektas. Nuo 2012 m. Vyriausiosios trenerių

kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisijos siūlymu ir Departamento generalinio direktoriaus

sprendimu kvalifikacinės kategorijos nebesuteikiamos išimties tvarka.

Produkto kriterijus P-01.15-04-01-01 nepasiektas. Daugiau darbuotojų kėlė kvalifikaciją

(kriterijus R-01.15-04-02) kitų mokymų metu.

Produkto kriterijus P-01.15-04-02-01 nepasiektas. Buvo planuota, kad dalis sportininkų, už

kurių sportinius pasiekimus priklausytų skirti rentą, po Londono olimpinių žaidynių nutrauks sportinę

karjerą. Taip pat vieno sportininko 2012 m. netekome.


ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų

programai 45 612,8 45 254,4 99,2

Iš jų pagal finansavimo

šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas 45 612,8 45 254,4 99,2

Iš jo:

1.1. Bendrojo finansavimo

lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės

paramos lėšos

1.3. Specialiųjų programų

lėšos ir pajamų įmokos 60,8 55,0 90,5

2. Kiti šaltiniai

Lėšos buvo nepanaudotos dėl:

1. Dėl darbuotojų ligos ir laikinai neužimtų etatų;

2. Nepanaudotos planuotos išlaidos komadiruotėms, nes nusipirktos pigesnės paslaugos

užsienyje bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija kompensavo kelionės išlaidas į Europos Sąjungos

Tarybos bei darbo grupių posėdžius.

3. Buvo planuotos didesnės išlaidos premijoms, tačiau Lietuvos parolimpinės rinktinės

sportininkai neiškovojo medalių.

4. Biudžeto planavimo ketvirčiais.

18


PRIEŽIŪRA“ ĮGYVENDINIMAS



Programos vykdytojai: 213 LOSC ir 160 sporto medicinos centrų (Lietuvos sporto medicinos

centras, Kauno sporto medicinos centras, Klaipėdos sporto medicinos centras, Panevėžio sporto

medicinos centras ir Šiaulių sporto medicinos centras) darbuotojų.



Olimpinių rinktinių rengimo ir sportininkų sveikatos priežiūros programos tikslas – siekti

optimalių sąlygų didelio meistriškumo sportininkų rengimui.

Įgyvendinant programos tikslą:

2012 m. LOSC buvo rengiami 21 sporto šakos sportininkai (vasaros olimpinėms žaidynėms –

badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, buriavimo, bokso, gimnastikos, dviračių sporto, dziudo,

imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės

penkiakovės, taekwondo, teniso; žiemos olimpinėms žaidynėms – slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, greitojo

čiuožimo trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo, snieglenčių sporto). Iš viso 304 olimpinių rinktinių

kandidatai ir olimpinės pamainos sportininkai. Šiems sportininkams per 2012 m. suorganizuotos 906

mokomosios treniruočių stovyklos Lietuvoje ir užsienyje. Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo 50

LOSC rengiamų sportininkų sąrašuose esančių sportininkų. Šie sportininkai Londono olimpinėse

žaidynėse iškovojo 5 medalius.

2012 m. 80 Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų buvo rengiami sporto klasių principu

(užtikrinant nakvynę, maitinimą, ugdymą ir mokomąjį sportinį darbą): 4 baidarių / kanojų irkluotojai, 12

boksininkų, 2 buriuotojai, 10 dviratininkų, 12 imtynininkų, 10 irkluotojų, 2 dziudo imtynininkai, 15

lengvaatlečių, 8 penkiakovininkai, 4 sunkiaatlečiai ir 1 plaukikas. Dalis šių sportininkų 2012 m. olimpinių

sporto šakų Europos ir pasaulio jaunių čempionatuose iškovojo 11 medalių.

Iš viso LOSC rengiami sportininkai 2012 m. pasaulio ir Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių

čempionatuose iškovojo 31 medalį.

Penkiuose Lietuvos sporto medicinos centruose 2012 m. buvo dispanserizuojami (tikrinami ne

mažiau kaip tris kartus per metus) 21 968 sportininkai. Vykdant sportininkų sveikatos priežiūrą buvo

teikiamos prevencinės medicinos pagalbos, su sportavimu susijusių sveikatos problemų diagnostikos,

sveikatos grąžinančio, antirecidyvinio, reabilitacinio gydymo, psichologinės pagalbos paslaugos. Taip pat

buvo vykdoma sportininkų medicininė atranka į sporto mokymo įstaigas, sporto rinktines ir sporto

klubus. 2012 m. buvo atrinkti 21 968 sportininkai (1 049 sportininkais daugiau nei 2011 m.).

19

2012 m. Lietuvos sporto medicinos centruose buvo ištirti 233 (77 proc.) Lietuvos olimpinės

rinktinės ir olimpinės pamainos sportininkai ir parengtos šių sportininkų sveikatos būklės ataskaitos.

Siekiant užtikrinti kvalifikuotą olimpinės rinktinės medicininį aptarnavimą, iš sporto medicinos centrų

specialistų buvo sudaryta aptarnaujančio medicininio personalao komanda, sukomplektuota medicininė

įranga. Po Londono olimpinių žaidynių sportininkų sveikatos problemos buvo aptartos Lietuvos sporto

medicinos federacijos organizuotoje konferencijoje.

2012 m. įgyvendinant šią programą taip pat buvo teikiamos sporto medicinos paslaugos

sportuotojams bei LOSC sporto bazių nuomos paslaugos. Sporto bazių nuomos paslaugos buvo teikiamos

lengvosios atletikos, futbolo, teniso, šiuolaikinės penkiakovės, fechtavimo ir daugelio kitų sporto šakų

sportininkams ir sportuotojams. Teikiamomis paslaugomis daugiausia naudojosi Vilniaus miesto

savivaldybės sporto mokymo įstaigos, šalies sporto (šakos) federacijos, sporto klubai.


PRIEŽIŪRA“ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo

kriterijaus

kodas


planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais


1-as tikslas – siekti optimalių sąlygų didelio meistriškumo sportininkų rengimui.

R-01.10-01-01 Olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos

sportininkų skaičius 305 304 99,6

R-01.10-01-02

Sporto medicinos centruose

dispanserizuotų sportininkų, kuriems

leista sportuoti, skaičius

21 500 22 201 103

R-01.10-01-03

Nuolat prižiūrimų (dispanserizuojamų)

sportininkų, neturinčių rimtesnių

sveikatos sutrikimų procentas nuo visų

dispanserizuotų sportininkų

80,5 88,1 109


1-o tikslo 1-as uždavinys – rengti sportininkus Olimpinėms

žaidynėms, tobulinti sportui perspektyvaus jaunimo atrankos sistemą.

P-01.10-01-01-

01

Sporto klasių principu rengiamų jaunųjų

sportininkų skaičius. 80 80 100

P-01.10-01-01-

02

Sporto stovyklų Lietuvoje ir užsienyje

skaičius. 900 906 101

P-01.10-01-01-

03

Apsilankiusių pas sporto medicinos centrų

gydytojus sportininkų skaičius. 94 000 86 162 92


Rezultato kriterijus R-01.10-01-01 nepasiektas. Tiek sportininkų atitiko Departamento

patvirtintus atrankos kriterijus.

Rezultato kriterijus R-01.10-01-02 viršytas, nes 2012 m. tirtis sveikatą pradėjo daugiau

sportininkų – sportinių šokių atstovai, susikūrusių naujų sporto klubų (laipiojimo uolomis, kai kurių kovų

menų ir kt.) sportininkai. Todėl 3 proc. daugiau buvo patikrinta sportininkų.

20

Rezultato kriterijus R-01.10-01-03 viršytas. Sporto medicinos centrai, įsigiję naujos

diagnostinės ir gydomosios medicinos įrangos, galėjo suteikti kokybiškesnes sporto medicinos paslaugas.

Produkto kriterijus P-10.10-01-01-02 viršytas. Skyrus papildomų lėšų buvo sudarytos

galimybės organizuoti daugiau sporto stovyklų.

Produkto kriterijus P-10.10-01-01-03 nepasiektas. 2012 metams šis rodiklis buvo planuotas

pagal 2010–2011 m. rezultatus, o tais metais šis rodiklis turėjo mažėjimo tendencijas.


PRIEŽIŪRA“ ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS




tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais


programai 20 902 20 896,6 99,9


šaltinius:


valstybės biudžetas

Iš jo:


lėšos

20 902 20 896,6 99,9


paramos lėšos


lėšos ir pajamų įmokos 1 825,7 1 491,5 81,7

2. Kiti šaltiniai

*Lėšos nepanaudotos, nes nesurinktos planuotos pajamų įmokos.

21


ĮGYVENDINIMAS


Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo

įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3321) nuostatomis.


Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administratorius – Departamentas. Kūno kultūros ir

sporto rėmimo fondo lėšas skirsto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba.

Pareigybių (etatų) skaičius programai administruoti 2012 metais buvo 32. Kūno kultūros ir

sporto rėmimo fondo tarybą sudaro 5 nariai.



Programos tikslas – remti kūno kultūrą ir sportą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

Įgyvendinant šios programos tikslą:

2012 metais Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis buvo remiami 287 projektai iš 711

pateikto (2011 m. 233 projektai iš 601 pateikto):

– Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties – 97 projektai iš 195 pateiktų (11,1 proc. programos

asignavimų).

– Didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties – 104 projektų iš 167 pateiktų (72,4 proc.

programos asignavimų).

– Sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės krypties – 25 projektai iš 81 patekto (6,0 proc.


– Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo krypties – 48 projektai iš 230 pateiktų (5,2 proc.


– Sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo plėtotės krypties – 13 projektų iš

38 pateiktų (5,3 proc. programos asignavimų).

2012 metais Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui buvo skirta 16 246 tūkst. litų, t.y. 1 184 tūkst.

litų mažiau negu 2011 m. Atsižvelgiant į sumažėjusias fondo lėšas, prioritetas buvo skiriamas tiems

projektams, kurie susiję su sportininkų atrankos į 2012 m. Londono olimpines žaidynes vykdymu ir

sportininkų pasirengimu dalyvauti šiose žaidynėse. Taip pat prioritetas buvo teikiamas projektams,

susijusiems su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir sveika gyvensena. 2012 m. fondo lėšomis buvo

finansuoti 97 tokie projektai (54 projektais daugiau nei 2011 m.). Įgyvendinant šiuos projektus

organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos

neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių renginiai ir kt. Iš viso suorganizuoti 583 renginiai,

kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 000 šalies gyventojų.

22

Vertinant projektus ir priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo projektui įgyvendinti taip pat buvo

atsižvelgiama į tai, kiek prie projekto įgyvendinimo prisideda atitinkama savivaldybė ar ministerija, kai

projektas atitinka šios institucijos veiklos prioritetus, ir privataus sektoriaus subjektai. Tokiu būdu

skatinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvos bei tarpintitucinis požiūris į Lietuvos

gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimą.

2012 m. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis taip pat buvo remiami projektai, skirti

mokinių ir studentų sporto plėtotei, sporto salėms, aikštelėms, baseinams rekonstruoti ir įrengti, sporto

inventoriui ir įrangai įsigyti, neįgaliesiems sportininkams rengti parolimpinėms žaidynėms, kitoms

svarbioms varžyboms, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos

sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir kitų sporto darbuotojų skatinimui bei socialinei paramai.

PROGRAMOS „KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDO PROGRAMA“

ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo

kriterijaus

kodas


planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais


1-as tikslas – remti kūno kultūrą ir sportą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

R-01.06-01-01 Sporto visiems renginių skaičius 480 580 121

R-01.06-01-02 Gyventojų fizinį aktyvumą skatinančių

projektų skaičius 97 97 100


1-o tikslo 1-as uždavinys – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo

lėšomis veiksmingai įgyvendinti kūno kultūros ir sporto plėtros projektus.

P-01.06-01-01-

01

Lietuvoje organizuotų tarptautinių sporto

renginių skaičius. 8 8 100

P-01.06-01-01-

02

Sporto objektų, kuriuose yra pagerintos

sportavimo sąlygos, skaičius. 25 25 100


Rezultato kriterijus R-01.06-01-01 viršytas. Tiksliai planuoti sporto visiems renginių skaičių

sudėtinga, nes planuojant ateinančių metų rodiklius nebuvo žinoma kiek 2012 m. bus finansuota Sporto

visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektų (sprendimus dėl projektų finansavimo priima ne

Departamentas, bet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba). Atskaitos rodikliu buvo pasirinkti

2011 m. rezultatai.

23


ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS




tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais


programai 16 246 16 246 100


šaltinius:


valstybės biudžetas 16 246 16 246 100

Iš jo:


lėšos


paramos lėšos


lėšos ir pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

24

III. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

2013 METŲ DEPARTAMENTO VEIKLOS PRIORITETAI

– Sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenią. Šiam prioritetui įgyvendinti

planuojama 2013 m. baigti statyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudojimui 5 modernius, tarptautinius

standartus atitinkančius sporto infrastruktūros objektus, įrengti 10 universalių dirbtinės dangos sporto

aikštelių, finansuoti programas (projektus, konkursus), skirtus vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ir

sveikos gyvensenos skatinimui. Taip pat finansuoti Lietuvos neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto

organizacijų programas ir projektus. Administruoti kūno kultūros ir sporto organizacijų projektus, kurių

įgyvendinimui skirtos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos. Iš viso 280 projektų, iš kurių 67

sporto (šakų) federacijų plėtojimo, 96 projektai, susiję su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir sveika

gyvensena.

– Pasirengti ir pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas Europos Sąjungos

(ES) Tarybai nuo 2013 m. II pusmečio sporto srityje bus intensyvus: numatomi 3 neformalūs renginiai

Vilniuje (Sporto forumas, neformali ministrų, atsakingų už sportą, taryba bei sporto generalinių

direktorių susitikimas), 5-6 sporto darbo grupės posėdžiai Briuselyje, kuriose bus rengiami ir derinami

dokumentai Tarybai, COREPER I – ambasadorių posėdis, pati ministrų Taryba bei struktūrinio dialogo

pietūs su sporto organizacijomis.

Greta šių renginių, Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis, privalės pristatyti ES pozicijas kovos su

dopingu klausimais: dalyvauti Pasaulio antidopingo agentūros (WADA – World Antidoping Agency)

valdybos posėdyje, pasaulinėje konferencijoje, Europos Tarybos CAHAMA grupėje. Turės reprezentuoti

ES įvairiose konferencijose, atsakyti į klausimus tarptautinėms sporto organizacijoms, Europos

Parlamento nariams. Kova su dopingu bei susitarimais dėl varžybų rezultatų yra ir bus aktualiausios

temos Europos Sąjungos lygmeniu.

– Skatinti bendradarbiavimu grindžiamą ir koordinuotą tarpinstitucinį požiūrį į visų

Lietuvos socialinių grupių gyventojų fizinio aktyvumo skatinimą ir sporto plėtrą bei užtikrinti

racionalų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skirtų kūno kultūros ir sporto politikai

įgyvendinti, panaudojimą. Šiam prioritetui įgyvendinti numatoma teikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybei tvirtinti patikslintą tarpinstitucinio veiklos plano projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei

patvirtinus šį planą, Departamentas dalyvaus jo įgyvendinime.

– Užtikrinti talentingiausių olimpinės pamainos sportininkų rengimą ir atstovavimą šaliai

svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose (modernizuoti LOSC sporto bazes, atnaujinti

sporto inventorių ir medicininę įrangą, sudaryti sąlygas olimpinės pamainos sportininkams tinkamai

pasirengti ir dalyvauti XII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Utrechte ir kt.). Atlikti regioninių

25

sporto centrų (sporto gimnazijų) poreikio studiją ir esant poreikiui priimti sprendimus dėl tokių centrų

steigimo skatinimo.

– Iš dalies finansuoti Lietuvos sporto (šakos) federacijų Lietuvoje organizuojamus

tarptautinius sporto renginius – IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių (Klaipėdoje), 2013 metų pasaulio

kyokushin karate čempionato (Vilniuje), 2013 metų Europos sunkiosios atletikos jaunių čempionato

(Klaipėdoje), 2013 metų pasaulio jaunių irklavimo čempionato (Trakuose) ir 2013 metų Europos

komandinio lengvosios atletikos čempionato (Kaune) organizavimui ir vykdymui.

– Dalyvaujant formuojant politiką kūno kultūros ir sporto srityje – dalyvauti rengiant

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno

kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymą.

Generalinis direktorius Klemensas Rimšelis

Documents

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS … · 2017-08-29 · patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr