Neformalusis vaikų ugdymas. Pristatymas.

2014 m.

Parengė pradinių klasių mokytoja Rita Stankevičienė Vadovė Diana Petkūnienė

Naujojoje strategijoje neformaliojo švietimo tikslas

Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategija, (patvirtinta 2013-12-23 Nr. ISAK - XII-745)

Maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

Neformalusis vaikų švietimas – svarbi sudėtinė Lietuvos švietimo sistemos dalis

Šiuolaikinio ugdymo esmę trumpai nusakyti galima

taip: svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų.

Neformalusis ugdymas yra už atvirų, kūrybingų,

savitai mąstančių, tolerantiškų, bendrauti ir kurti mokančių motyvuotų asmenybių visuomenę, arba tai, ko ne visuomet galima išmokti formaliojo ugdymo programose.

LR švietimo įstatyme neformalusis švietimas apima:

l  Ikimokyklinį ugdymą l  Priešmokyklinį ugdymą l  Kitą neformalųjį vaikų ugdymą l  Suaugusiųjų švietimą

Įsigaliojus naująjai Lietuvos Respublikos švietimo

įstatymo redakcijai LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio mėn. 30 d. įsak. Nr. ISAK-2695 redakcija

2012 m. kovo mėn. 29 d. įsak. Nr.V-554

l  Kitas neformalus vaikų švietimas keičiamas į l  Pasirenkamasis vaikų ugdymas (PVU), kuris pagal

programų apimtį skirstomas į: Neformalusis vaikų ugdymas Formalųjį švietimą papildantis ugdymas

Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija

LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio mėn. 30 d. įsak. Nr. ISAK-2695 redakcija 2012 m. kovo mėn. 29 d. įsak. Nr.V-554

Pasirenkamasis vaikų ugdymas

l  Paskirtis - tenkinti pagal bendrojo ugdymo

programas besimokančių vaikų ir jaunimo pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

o  savanoriškumo – vaikai laisvai renkasi švietimo teikėją ir jo siūlomas veiklas; o  prieinamumo – veiklos ir metodai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį nepriklausomai nuo jų socialinės padėties; o  individualizavimo – ugdymas individualizuojamas atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus; o  aktualumo – veiklos, skirtos socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti; o  demokratiškumo – mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs ugdymo(si) proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius; o  patirties – ugdymas grindžiamas patyrimu ir jo refleksija; o  ugdymosi grupėje – mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalytis darbais ir atsakomybėmis; o  pozityvumo – ugdymosi procese kuriamos teigiamos emocijos, sudaromos sąlygos gerai vaiko savijautai.

Pasirenkamajame vaikų ugdyme laikomasi šių principų:

Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija (LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio mėn. 30 d. įsak. Nr. ISAK-2695 redakcija 2012

m. kovo mėn. 29 d. įsak. Nr.V-554) Pasirenkamojo vaikų ugdymo uždaviniai:

q  Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; q  Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę; q  Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; q  Spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių), ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, iškritusių iš švietimo sistemos, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas; q  Padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas; q  Gilinti tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomų dalykinių kompetencijų.

Rezultatas asmeniui 1) Vaikas įgis kompetencijų, būtinų asmeniniam,

visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui; 2) Įgyjamos kompetencijos: •  turės tiesioginės įtakos sėkmingam vaiko

ugdymui(si)formaliojo švietimo sistemoje. •  padės spręsti savo problemas •  aktyviai veikti bendruomenėje,

visuomenėje •  įsitvirtinti darbo rinkoje.

Rezultatas visuomenei: 1) Išaugs visuomenės narių pilietiškumas ir tautiškumas, asmenys aktyviau dalyvaus bendruomeniniame ir visuomeniniame (politiniame) gyvenime; 2) Savarankiškos, kryptingai motyvuotos asmenybės gebės kurti bendruomeniškumą skatinančią aplinką ir į ją įtraukti daugiau visuomenės narių; 3) Didėjant darbo rinkoje lengvai prisitaikančių visuomenės narių skaičiui, šalyje mažės nedarbas ir valstybės išlaidos socialinėms išmokoms

Pasirenkamasis vaikų ugdymas Neformalusis vaikų

ugdymas l  Trumpalaikės programos

l  Tikslas – ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines bei kitas bendrąsias kompetencijas.

l  Gali vykdyti neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai

Formalųjį švietimą papildantis ugdymas

l  Ilgalaikės programos

l  Tikslas- sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų

l  gali vykdyti sporto, menų, dailės, muzikos ir kitos mokyklos.

Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija

Vienas iš uždavinių, paminėtų Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijoje (patvirtintoje 2013-12-23 Nr. ISAK - XII-745), plėsti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusavio papildomumą, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas neformaliojo ugdymo plėtojimui ir derinimui su formaliuoju ugdymu

Neformalioje veikloje įgytos žinios, įgūdžiai praplečia vaiko galimybes dalyvauti formalioje veikloje, pažadinamos vaiko kūrybinės galios, padedančios jam efektyviau reikštis ir formaliai organizuotoje veikloje; formaliuoju ugdymu gauta informacija paskatina domėtis neformalia veikla (Zaleskienė, 1994).

Neformalusis vaikų ugdymas (NVU)

Neformalusis vaikų ugdymas (toliau NVU)– tai tikslinis kompetencijų ugdymas per pasirenkamąją veiklą. Neformalusis vaikų ugdymas yra suprantamas kaip ugdymo dalis, skirta vaikų ir paauglių intelektiniams, techniniams, meniniams, sportiniams ir kitiems gebėjimams ugdyti. Neformaliojo vaikų ugdymo būdu įgytos kompetencijos nėra pripažįstamos, nėra sukurto kompetencijų pripažinimo mechanizmo. Rezultatai tėra vaiko asmeninis reikalas.

Neformaliojo ugdymo sritys

l  Menai l  Sportas l  Gamta l  Technika l  Technologijos

l  Sveikata l  Kalbos l  Pilietinis ugdymas l  Kita

Kur vykdomas

l Bendrojo lavinimo mokyklose (būreliai po pamokų)

l Tikslinėse mokyklose (muzikos m-kla, meno, sporto)

l Tikslinėse institucijose

l Vasaros stovyklose,trumpalaikiuose projektuose (Fragmentinis-epizodinis)

l Neformalaus švietimo centruose, klubuose

l Nevyriausybinėse, organizacijose, privačiose įstaigose

NU ir FU skirtumai Kriterijai: (pagal Rene Klarijs, 2008)

Priešprieša: skiriasi pats pavadinimas (Formalus – neformalus)

Vieta: Nemokykloje, neklasėje Laikas: Popamokinė veikla Tęstinumas: Papildomas mokyklinis ugdymas Papildomas ugdymas

Ugdymas ne pagal mokyklines programas Pagal rezultatą: Ugdymas nesuteikiantis diplomo

NU išskiriami 4 pagrindiniai dalykai, tikslai (pagal Rene Klarijs, 2008):

l  Bendravimas, socialumas. l  Iškrova (po didelio įtempto darbo mokykloje

galima atsipalaiduoti; nereikia skubėti,bijoti suklysti). Teigiama atmosfera padeda mokytis geriau, nei įtampa.

l  Kompetenc i jų , gebė j imų ugdymas ; konkretaus tikslo siekimas savo noru.

l  Poilsis

NVU pranašumai Ugdymo teoriją Lietuvoje aprašė ir propagavo A.

Juodaitytė. Ji teigia: “Ugdymą turi orientuoti ne išankstiniai standartai, o

vaiko interesai”. Šią pagalbą teikia Neformalus vaikų ugdymas, būtent

orientuotas į vaiko interesus. Savo galių suvokimas, vaiko individualių gebėjimų, talentų atradimas, savarankiškumo plėtotė, saviraiška, kūrybinių galių auginimas – ryški NVU stiprybė ir pranašumas.

Formaliojo ugdymo trūkumai apibūdinti Naujojoje strategijoje

q  Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo stiliumi ir pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdymą ir asmenybės tobulėjimą.

q Vien formaliuoju ugdymo turiniu nesuteikiama pakankamai galimybių saviraiškai, lyderystei realizuoti, charakteriui ir tapatybei sukurti, tautinei savimonei atsirasti, kultūros kūrėjo vaidmeniui įsisąmoninti, kūrybos laisvei ir kūrybingumui skleistis, gamtos pažinimui ir verslumui ugdyti

q Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mokymosi formos.

NVU trūkumai mokykloje

§  Būrelių įvairovės problema, finansavimo sunkumai

§  Nepakankamas dėmesys skiriamas mokinių, dalyvaujančių NU veikloje poreikiams išsiaiškinti ir galimybėms juos taikyti

§  Nepakankamas mokinių dalyvavimas NVŠ veiklose (pagal ŠVJS atliktus tyrimus 2012 m 24,4 proc. vaikų pasinaudoja NŠ galimybėmis mokykloje ir kitur)

§  Ne visiems sudarytos palankios sąlygos, galimybės lankyti papildomai. Tai lemia: pinigų trūkumas,būrelių įvairovės nebuvimas,gyvenama vieta, specialistų trūkumas, tėvų nuomonė, išprusimas ir t.t.

Išvados:

Neformalus ugdymas turi funkcionuoti, kaip neatsiejama nenutrūkstamo ugdymo dalis, nes formalus privalomasis ugdymas vienas negali taip greitai prisitaikyti prie XXI a. pokyčių ir išspręsti šiandieninėje visuomenėje keliamų uždavinių.

Neformaliojo ugdymo poveikis vaiko socializacijai gali būti stipresnis už privalomos mokyklinės sistemos įtaką, nes toks ugdymas grindžiamas bendradarbiavimo ir laisvo pasirinkimo principais, siūlo daugiau teikiamų arba mokykloje įgytų žinių aktualizavimo galimybių (Žemaitytė , 2006, p. 83)

Formalusis ir neformalusis ugdymas yra skirtingos sąvokos, skiriasi savo turiniu, organizavimo principais, funkcijomis, tačiau vienas kitą papildo ir orientuojasi į sėkmingą tolesnį asmens gyvenimą.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas neformaliojo ugdymo plėtojimui ir

derinimui su formaliuoju ugdymu

Galimybė išreikšti ir plėtoti interesus -viena iš būtiniausių asmens

individualumo ir savarankiškumo prielaidų.

Neformalus vaikų ugdymas skirtas:

l  įvairaus amžiaus vaikų prigimtinėms galioms, gebėjimams, polinkiams atskleisti

l  saviraiškos poreikiams,

l  pažintiniams interesams tenkinti,

l  kūrybiškumui plėtoti,

l  kultūrinėms vertybėms puoselėti

l  sveikatos stiprinimui,

l  turiningai praleisti laisvalaikį,

l  socializuotis,

l  nusikalstamumo prevencijai ugdymo institucijose stiprinti

Neformalusis ugdymas skatina:

- būti savimi, turėti savo nuomonę, ugdyti ir plėsti savo gebėjimus, tenkinti asmeninius poreikius. - nebijoti klysti - tikėti savo jėgomis - bendradarbiauti ir kurti - augti ir tobulėti nekonkuruojant - siekti savo tikslų,

- motyvaciją

Intelekto lavinimas

NVU turi didelę įtaką lavinant įvairias intelekto rūšis. Loginis (matematinis) ir lingvistinis intelektas lavinamas formaliajame ugdyme.

Muzikinis, natūralistinis, erdvinis , kinestezinis, tarpasmeninis (socialinis), vidinis(asmeninis) – neformaliojo švietimo privilegija.

NVU- tai veikla kai vaikas :

•  gali žaisti, bendrauti, bendradarbiauti ne formalioje, o natūralioje veikloje

•  padedami suaugusiųjų mokosi spręsti konfliktus, įgyja ginčų sprendimo įgūdžių, išsaugo draugiškus tarpusavio santykius

•  mokosi išreikšti savo ir atstovauti grupės interesus •  vieta, kur vaikas gali ir turi turėti laisvo pasirinkimo

ir interesų išreiškimo galimybę.

NVU leidžia: •  Išbandyti save, savo galimybes.

•  Išmokti planuoti laiką, saviugdos •  Išmokti laisvai ir kritiškai mąstyti •  Pasitikėti savimi •  Nebijoti naujovių •  Formuoti pažiūras •  Įgyti naujų visuomenės patirčių, kompetencijų,

integruotis į visuomenę . •  Patirti teigiamas emocijas (džiaugsmas dėl pasiekto

rezultato, kūrybinis atsipalaidavimas, malonumas veikti, tėvų didžiavimasis savo vaikais)

NVU padeda ugdyti asmenybę: • savo vertės atradimas (kam tu esi gabus ir kokios tavo

stipriosios pusės); • savęs pažinimas; • konfliktų sprendimas; • jausmų atpažinimas ir išreiškimas visuomenei

priimtinais būdais; • valios ugdymas; • stipriųjų pusių atradimas, stiprinimas; • vertės kūrimas; • atsakomybės ugdymas; • socialinių įgūdžių kūrimas (mokėjimas būti grupėje,

gebėjimas klausytis ir išgirsti); • individualumo ugdymas.

Viena iš svarbiausių NVU funkcijų - socializacija

Neformalus ugdymas yra socialinio dalyvavimo vieta, nes būtent čia vaikas ugdo savo socializacijas, t. y. bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo gebėjimus, taip pat ugdo ir savo individualizaciją, t. y. saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo gebėjimus. Tai savitas savo galimybių maksimizavimas ir panaudojimas.

Socialinių įgūdžių ugdymas (mokėjimas kurti naujus ryšius, tolerancija kitoniškumui, dalyvavimas už mokyklos ribų vykstančiuose konkursuose, parodose, renginiuose; bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, šeimų įtraukimas į dalyvavimą). Tai viena iš NU ir FU papildomumo sričių.

Dalyvauti užklasinėje veikloje skatina:

q Saviraiškos ir interesų realizavimo poreikis q Poreikis įgyti žinių ir pasirengti būsimai profesijai.

NVU veiklos-būreliai gali būti skirstomi:

§  Dalykiniai, skirti pagilinti, patobulinti formalaus ugdymo metu įgytoms žinioms,

§  Įvairaus pobūdžio, skirti įgimtiems gabumams ir talentams tobulinti.(sporto, muzikos, dailės, meno, choreografijos (šokių), teatrinio meno (dramos),

§  Būreliai, skirti saviraiškai, individualiems poreikiams tenkinti (gamtos-ekologijos, etnokultūros, turizmo-kraštotyros, techninės kūrybos būreliai,)

NVU problemos mokyklose: §  Veiklų naujumo, įvairovės stoka;

§  Organizaciniai nesklandumai (neatitinka vaiko ir organizacijų ritmai, tvarkaraščiai, darbas ir poilsis, mokymosi greitis. Nesuderintas mokyklos ir neformaliojo ugdymo laiko tarpas tarp veiklų. Vaikas derinasi prie institucijų, o ne institucijos – prie vaiko.

§  Per didelis mokymosi krūvis mokykloje. (Trūksta laiko namų ruošai, poilsiui; pervargimas dėl didelio krūvio, nukenčia mokslai, sveikata)

§  Tėvų požiūris ir finansinės galimybė §  Kvalifikuotų specialistų stoka mokyklose. Mokykla

nepajėgi samdyti profesionalų.

§  Mokytojų kompetencijos stoka papildomo ugdymo organizavimo srityse. Vadovavimas būreliams nėra svarbi ir vertinama mokytojo veikla, todėl mažina galimybę pritraukti entuziastingus ir profesionalius mokytojus ar specialistus.

§  Per menkas papildomo ugdymo valstybinis finansavimas, skurdi materialinė bazė. NVU skiriamos valandos įeina į bendrą pedagoginį krūvį. NVU mokykloje – tėra pedagogų krūvio papildymo dalis. NVU mokykloje, tarsi antrarūšė veikla, reikalaujanti mažiau pastangų.

§  Dažnai NU valandos skiriamos formaliojo švietimo, t. y. pamokų spragoms lopyti

§  Mokiniai renkasi veiklas laikydamiesi tradicinių stereotipų (mados, lytiškumo).

§  Veiklas renkasi vedami ne vidinio, o išorinio poveikio (tėvų, mokytojų, pagal institucijų galimybę). Vaikų poreikiai ignoruojami, jie lanko būrelius, kurie yra mokykloje.

§  Nėra aiškios vertinimo sistemos.

Išvados:

Nepakankamas dėmesys skiriamas mokinių dalyvaujančių neformaliojo ugdymo veikloje, poreikiams išsiaiškinti bei galimybei juos tenkinti,

Vis dar neaišku, kaip pritraukti nemotyvuotus mokinius.

Vaikų kokybiškas laisvalaikio organizavimas ir motyvuotas dalyvavimas – aktuali pedagoginė problema.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas neformaliojo ugdymo plėtojimui ir derinimui su formaliuoju ugdymu

Rekomendacijos

§  Kvalifikuotų specialistų pritraukimas į mokyklas §  Finansavimo didinimas (vaikų dalyvavimo rėmimas

profesionaliuose renginiuose) §  Mokinių vežiojimo galimybių didinimas §  Valandų skaičiaus skirto papildomam ugdymui

didinimas (mažinti įvairias veiklas, jas rinkti pagal atliktus tyrimus, mokinių poreikius, vienai veiklai skirti daugiau valandų)

.

§  Nemotyvuotų mokinių motyvacijos skatinimas §  Valandų skaičiaus mokytojo darbui didinimas §  Mokytojų entuziastų skatinimas §  Nuolatinis mokinių poreikių tyrimas §  Veiklų pasirinkimo skatinimas pagal savo

individualius poreikius (vidinė motyvacija, o ne tėvų, mokytojų spaudimas)

§  Suteikti galimybę veiklas kurti patiems, pagal savo interesus.

.

§  Bendri projektai su tėvais, aktyvus įtraukimas į rajono renginius.

§  Veikloje įgytų žinių perkėlimas į gyvenimą. §  Veiklos proceso vertinimas. §  Suteikti vienodai svarbias vertes įvairioms

neformaliojo vaikų švietimo formoms, neformaliajam ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose.

§  Lankstesnis mokymo krūvio reguliavimas

Ačiū už dėmesį