Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø ... - Gyvenimasgyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_02_15.pdfgaliau deramai ávertintas mokslas ir specialisto kompetencijos. Antrosios lietuviø

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 13 (9973) * 2017 m. vasario 15 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Vasario 16 -oji – mûsøistorijos laisvës auðra!

Tikëjimas Lietuvos valstybës nepriklausomybe, anuomet 1918 metais,suvienijo mûsø tautos patriarchus, savo paraðais patvirtinusius visampasauliui, kad esame laisva ðalis, laisva valstybë. Nenustokime savogyvenimu liudyti laisvos Lietuvos! Ir Tu, ir að – kiekvienas esame didis,iðdrásæs prisiimti savàjà atsakomybës dalá uþ sieká laisvës, uþ jos puoselëjimà,uþ istorinæ atmintá. Bûkime orûs, tvirti, vieningi, atviri ir pilietiðki! Dràsiaiir garbingai kurkime kiekvieno ið mûsø istorijà.

Ji – LIETUVA!

Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis

Rytoj - Vasario 16-oji - Valstybës atkûrimo diena!Ðiandien – mënulio pilnatis.

Saulë teka 7 val. 40 min., lei-dþiasi 17 val. 26 min. Dienosilgumas 9 val. 46 min.

Vardadieniai: ðiandien –Girdas, Girdë, Girdenë, Girde-nis, Girdys, Girdmantas, Gird-mantë, Girdutë, Girdutis, Jo-tautas, Jotautë, Jotys, Jovita,Jovitas, rytoj – Jilijona, Jili-jonas, Ulë, Ulijona, Vytis,penktadiená – Dona, Donalda,Donaldas, Donas, Donata, Do-natas, Donatilë, Donë, Donis,Donius, Vaiðvila, Vaiðvilas,Vaiðvilë, Vaiðvilkas.

Gerbiami birðtonieèiai,Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybës atkûrimo diena – tai

Lietuvos Nepriklausomybës simbolis, primenantis garbingàtautos istorijà, mûsø protëviø þygdarbius, þmoniø vienybæ, patriotiðkumà bei didelæ meilæ savo ðaliai.

Ðia istoriðkai svarbia proga stabtelkime ir permàstykime,kà kiekvienam mûsø reiðkia Valstybë ir Laisvë, ko galimepasiekti, bûdami vieningi ir veikdami tikslingai, kokiaisnorime bûti?

Sveikiname visus Vasario 16-osios proga. Didþiuokimëssavo Valstybe ir gimtuoju kraðtu, puoselëkime savo tautoskalbà, kultûrà, tradicijas, suteikdami sparnus savo idëjoms,atsakingai kurkime dabarties ir ateities Lietuvà!

Birðtono savivaldybës merë Nijolë DirginèienëAdministracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas

Mieli Prienø kraðto þmonës,Vasario 16-oji – mûsø visø ðventë, primenanti,

kokia didþiulë dovana yra gyventi savo valstybëje,kurios idëja paremta laisvës idealais.

Pasveikinkime vieni kitus su mûsø valstybësðvente. Tegul tai bus tikros vienybës ir susitelkimodiena. Bûkime stiprûs, iðmintingi ir atsakingi,branginkime laisvæ, didþiuokimës ir tikëkimeLietuva.

Linkiu dþiugios ir prasmingos Vasario 16-osios!Prienø r. savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas

krepðininkei Livijai Sakevièiûtei –praëjusá sezonà ji tapo „Akvilës“,LMKL ir Moksleiviø lygø èempio-ne, buvo átraukta á geriausiø sezonokrepðininkiø penketukà, renkamageriausia þaidëja.

Tarp paaugliø kita mëgstama ko-mandinë sporto ðaka - futbolas. Para-doksalu, bet Prienø kraðto mergaitës( g. 2003 m.) berniukams árodë, kad

Vasario 10 dienà savivaldybës vadovai, kaip ir kasmet, pagerbëgeriausius Prienø rajono sportininkus, dvylikos sporto ðakø atstovus,jø trenerius, sveikos gyvensenos klubo „Versmenë“ narius, kurie2016 metais garsino kraðtà svariais laimëjimais, sëkmingai atsto-vaudami rajonui Lietuvos þaidynëse, rajono pirmenybëse ir svei-katingumo renginiuose, ðalies, Europos, pasaulio èempionatuose irolimpinëse þaidynëse.

Prienieèiai pernai pasiþymëjolengvosios atletikos, krepðinio, fut-bolo, irklavimo, orientavimosi spor-to, stalo teniso, teniso, biliardo, smi-ginio, badmintono, miðriø kovø, kul-tûrizmo srityse.

Garbingai krepðinio tradicijasrajone tæsia „Prienø“ ir Stakliðkiøsporto klubai. LKL èempionate Prie-nø – Birðtono „Vytauto“ komandapernai uþëmë 5 vietà, o Karaliaus

Mindaugo taurës varþybose liko ket-virta. O Regionø krepðinio lygojebronzos medalius pelnë Stakliðkiø„Guosta“. Komandoms skirtus ap-dovanojimus atsiëmë „Vytauto“ stra-tegas Virginijus Ðeðkus ir fizinio pa-rengimo treneris Remigijus Valiulis,„Guostos“ komandos vadovas Ri-mas Katukevièius ir treneris KarolisAbramavièius.

Iðskirtinai padëkota jaunajai

Pagerbë rajono sportininkus

Buvo apdovanota per 70 spor-tininkø ir treneriø. Vieniems áteiktamero A.Vaicekausko, kitiems - ad-

ministracijos direktoriaus E.Visoc-ko padëkos, specialûs ir piniginiaiprizai, SPA dovanø èekiai, ðakoèiai. (Nukelta á 8 p.)

Lietuvos valstybës atkûrimo diena – vienasvarbiausiø datø mûsø tautos istorijoje. Tai- dþiaugsmo ir nacionalinio orumo ðventë.Tik bûdami vieningi ir nuoðirdûs iðliksimestiprûs ir kursime Lietuvà, kuria didþiuosisateities kartos.

Mieli Prienø kraðto þmonës, sveikindami ðiosðventës proga linkime, kad Valstybës atkûrimo diena ákvëptø Jusnaujiems ir svarbiems darbams. Branginkime laisvæ ir vieni kitus!

Lietuvos Respublikos liberalø sàjûdþio Prienø skyrius

Mielieji,Vasario 16-oji –ypatinga diena.Praëjo

jau beveik ðimtmetis, kai 1918 metais ga-limybæ dþiaugtis laisve átvirtino LietuvosTaryba. Padëjæ savo paraðus, jie pradëjoraðyti naujà Lietuvos istorijos knygà, priekurios raðymo prisidedam mes visi. Tegul ðidiena suteikia mums ryþto ir tikëjimo, svar-biausia – gyventi taip, kad galëtume di-dþiuotis savo valstybe.

Sveikinu visus Lietuvos Valstybës atkû-rimo dienos proga ir linkiu neprarasti ti-këjimo ir visus mus jungianèios vienybës!

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevièius

2 p.Psichologiniosmurto iðtakos

Kokiomis institucijomispasitikite labiausiai?

Atsiskaitë, pasidalinopatirtimi, o diskusijas atidëjoateièiai… 2 - 4 p.„Mums rûpi.Rûpinkimëskartu!“

3 - 4 p.

„Gyvenimo“ laikraðèioir Prienø rajonosavivaldybës krepðinio2016 – 2017 metøpirmenybës 5 p.

6 p.„Didi, graþi, mielamano Lietuva“ 8 p.

„Gyvenimo“ laikraðèioir Prienø rajonosavivaldybës krepðinio2016 – 2017 metøpirmenybës

„Gyvenimo“ laikraðèioir Prienø rajonosavivaldybës krepðinio2016 – 2017 metøpirmenybës

2017 m. vasario 15 d. Nr. 13 (9973) 2 p.

Lina BATIANSKIENË:- Netikiu niekuo, gal kiek daugiau savivaldybe. Seime

nebuvau, neþinau, bet tai, kà matau per televizoriø,pasitikëjimo nekelia. Teisme buvau, laimëjau, bet tieknervø ir visko kainavo, tai nebetikiu teisëjø sàþiningumu.Su policija pastaruosius dvideðimt metø neteko susidurti,bet prisiminimas ið senø laikø – prastas.

Vilija:- Kaþin, ar ðiandien tokiø institucijø yra, ypaè rajone.

Kuo toliau, tuo maþiau Prienuose lieka ástaigø, kuriosgalëtø priimti sprendimus. Net telefono, mirus ðeimosnariui, negali Prienuose persiraðyti savo vardu, nors uþpaslaugas ir moki. Reikia vaþiuoti á Kaunà.

Nepavydþiu ir tiems, kuriems teks kreiptis ásavivaldybæ aiðkintis dël ðiukðliø iðveþimo arba duobëto,nepravaþiuojamo kelio.

Interviu vienu klausimu

Kokiomis institucijomis pasitikite labiausiai?Dovilë PUODÞIÛNAITË:- Nelabai kuo pasitikiu –

esu susidûrusi su policijos pa-reigûnais, manau, kad jie „pa-sikëlæ“ - jauèiasi, kad kelyje –jø valdþia, sustabdþius kon-taktas su pareigûnu nëra toksmalonus, kokio að tikëèiausi.Su seniûnijos, savivaldybësdarbuotojais nesusiduriu, betir negirdëjau, kad kam kokiøproblemø kiltø. Ir su gydy-tojais dar maþai susidûriau,bet manau, prireikus rimtes-nës pagalbos, kreipèiausi ne á Prienø, bet á aukðtesniolygio gydytojus. Prezidentë patinka, að jà gerbiu, man kaikurie jos sprendimai imponavo, ji man atrodo mielasþmogus. Taèiau Seimu nepasitikiu, ypaè paskutinis skan-dalas pasitikëjimà sugriovë. Juk prieð einant á Seimà visiþarsto didþiausius paþadus, o paskui paaiðkëja, kad niekastø paþadø neágyvendina.

Pasitikiu Darbo birþa – ieðkau darbo, todël ten daþnailankausi. Rûpinasi, duoda darbo skelbimø, gaunuatsakymus á ávairius klausimus.

Ingrida:- Pasitikiu policija, sa-

vivaldybe, seniûnija, ið daliesVyriausybe, nes kai kuriuosklausimus jie sprendþia. Ne-pasitikiu Seimu, nes manau,kad jie pirmiausia sprendþiasavas problemas. Gal nevisi? Manau, kad ir ten yrasàþiningø þmoniø, taèiau„ðaukðtas deguto“, o ðiuoatveju valdantieji sugriovëpasitikëjimà.

Kostancija JASINSKIENË:- Labiausiai pasitikiu gy-

dytojais ir kitais medicinosdarbuotojais, nes daþnai ten-ka susidurti. Susikalbu að sujais ir kyðiø niekas nereika-lauja. Medikai daro viskà, kàgali. Teko ir savivaldybëjetvarkyti ávairius reikalus.Man nepasitaikë, kaip kadkartais kalba, kad varinëtø iðkabineto á kabinetà – buvaumaloniai aptarnauta, viskàpaaiðkino. Policijos pareigû-nams esu labai dëkinga uþ tëtës paieðkà – operatyviaiatvaþiavo kinologai ir greitai surado pasiklydusá senukà.Na, o Seimo nariai neatrodo patikimi. Nei jiems, neiPrezidentei pensininkai ir paprasti þmonës nerûpi. Esupikta ant valdþios, jog nieko nedaro, kad kainos kyla.

Jonas TAMAÐIÛNAS:- Bene daþniausiai susi-

duriu su policijos pareigû-nais – sustabdo, dokumentuspatikrina ir paleidþia. Visuo-met mandagûs. Kartà ir pa-kliuvus á bëdà padëjo – pa-tempë sugedusià maðinà. Suseniûnijos, savivaldybës dar-buotojais að maþai susiduriu,moteriðkë reikalus tvarko,bet nusiskundimø negirdë-jau. Esu bedarbis, todël daþnai susiduriu su Darbo birþosdarbuotojais. Manau, kad dauguma jø á mus, bedarbius,þiûri formaliai – atvaþiavai, pasiraðei ir laisvas iki kitokarto. Nejauèiu nuoðirdaus noro padëti susirasti darbà.Seime yra ir gerø þmoniø, ir nelabai – per daugumà vi-sokiø pasitaiko. Patinka Prezidentës sprendimai – grieþ-tai imasi, visko þiûri. Að pasitikiu visais, tikiu, kad dau-guma þmoniø geri.

Ramunë:- Labiausiai pasitikiu policija, nes teko susidurti su

Prienø policijos pareigûnais ir po to nuomonë apie juostikrai labai pagerëjo. Buvau sumuðta vyro, atsidûriauPriëmimo skyriuje, á kurá labai greitai atvaþiavo parei-gûnai. Dar kartà norëèiau padëkoti jiems uþ supra-tingumà, þmoniðkumà, moraliná palaikymà. O vyrui pa-buvimas dvi paras areðtinëje taip pat buvo puiki pamokair noras smurtauti daugiau nelanko.

Seimas ir Vyriausybë nedaro áspûdþio – jie atitrûkænuo realybës. Pavyzdþiui, mes, mokesèiø mokëtojai,negalime nemokamai gydytis dantø, o susirgus susidurisu neáperkamomis vaistø kainomis. Liûdniausia, kad tiepatys vaistai Lenkijoje kainuoja per pusæ pigiau.

Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienë

Ir ûmai ðioje aðarø ir aimanø pa-kalnëje lyg grybai po lietaus dygstaprekybos centrai, kuriuose ne tikðvenèiø, bet ir darbo dienomis ri-kiuojasi pirkëjø karavanai. Atro-dytø, jog rytojaus diena neiðauð, ojeigu saulë ir patekës, tai pamatystikrø tikriausià bado ðmëklà, lydi-mà perkarusiø ðunø gaujø. Kas atsi-tiko lietuviams, kurie ið minimaliosalgos, paðalpos uþ nedarbà, vaikusar nusipirktà negalià tarsi iðprotëjæperka krepðius maisto. Paklausti jienesutrinka – visko nesuvartos, betjuk buvo akcija, prekë galbût rytojkainuos brangiau.

Prekybos centruose ðalia kasøvalso þingsniu sukasi uniformuotivyrukai. Dar neseniai daugelis jøbuvo vadinamieji statutiniai parei-gûnai. Prisiminus valstybës poþiûráá juos, visiðkai nesmerktinas nau-jasis þmoniø pasirinkimas. Preky-bos centre ðilta, skamba muzika,mënesio gale – solidus atlygis. Jokiønaktiniø budëjimø, reidø, pasalø irrizikos dël sveikatos ar gyvybës.

Ne taip pastebimi tarp prekëmisnuklotø lentynø ðmëþuojantys pre-kybos tinklø samdomi konsultan-tai, tik ið povyzos atpaþástami kaipuniversitetinio iðsilavinimo psicho-logai. Uþ valandà patarimø jiemsmokama truputá daugiau nei kasi-ninkë gauna per mënesá. Lietuvaðioje vietoje turëtø didþiuotis: pa-galiau deramai ávertintas mokslasir specialisto kompetencijos.

Antrosios lietuviø religijos(krepðinio) guru, tarsi apsigyvenæstelevizijos ekrane, kvieèia ir kvieèiaá pigiausiø prekiø baþnyèià. Ir ten,ir ten savo noru palieki pinigus, ðiektiek skiriasi tik ritualas. Prisime-name, kaip dël pigiausiø bananø pir-këjai rikiavosi ið vakaro, atidariusparduotuvæ lauþë duris ir stumdëapsaugos darbuotojus. Vëliau visàðalá supurtë vadinamoji kalafiorørevoliucija, dabar vël kaþkokio Ispa-nijoje auginamo kamðalo gerkleipritrûko.

Nepaliaujamai auga garbausamþiaus sulaukusiøjø armija. Iðneturëjimo kà veikti ðie þmonës skai-to prekybos centruose ir vaistinëse(jos taip pat parduotuvës) nemoka-mai dalijamus laikraðèius, skelbia-mas akcijas. Kaip nesusigundþiusásigyti daiktø, kuriø nereikia, betgalbût kaþkada bus naudingi?

Samdomi psichologai patariaprekybininkams orientuotis á dviejøamþiaus grupiø vartotojus: vaikusir senjorus. Ir vienø, ir kitø dëmesyspatraukiamas saldþiais, blizgiais,akiai mielais, daþnai tik sugráþus na-mo iðmetamais niekuèiais. Pinigusmokantis skaièiuoti pilietis tuojsusivoktø esàs apgaudinëjamas, ne-taptø reklamos auka, taèiau tokiømaþuma.

Seniai ir netgi ákyriai kartojamemantrà apie produkto kelià nuo lau-ko ar fermos iki stalo, karpome, rai-kome ir sveriame vartotojo sumo-kamos kainos dalis. Jau susitaikë-me, kad konkurencingumo uþriby-je atsidûræs þemdirbys – valgomøgërybiø kûrëjas. Ne be psichologijosmagistrø diplomais ginkluotø spe-cialistø talkos ði paradigma áteisintaástatymo lygmeniu ir ákalta á kiek-vieno valdininko, rinkos analitiko,konkurencijos ar vartotojø teisiø

stebëtojø sàmonæ. Paklauskite betkurá prekybos centro lankytojà –garbø senolá, iðrankià namø ðeimi-ninkæ ar nekalbø jaunuolá. Visi cho-ru atsakys: darþovës, vaisiai, pienoproduktai, mësa ir duona – viskasbrangsta dël ûkininko kaltës. Tai jisnesugeba maþinti gamybos kaðtø,konkuruojant su áveþtine produk-cija, tai jis nesugeba átikinti Vilniausir Briuselio valdþiø savo ánaðo á na-cionaliná ir Bendrijos biudþetàreikðmingumu.

Psichologiná smurtà patiria irkitas produkto kelio nuo fermos ikistalo narelis – ûkininko partneris,pieno, mësos ar kitos þemës ûkioprodukcijos perdirbëjas. Vieðapaslaptis, jog sûriui ar deðrai patektiá pirkëjo akiø lygyje esanèià lentynàkainuoja. Kainuoja ir vaikiðkus jo-gurtus ar saldþius sûrelius ekspo-nuoti maþyliams matomoje lenty-noje. Akcijø nuolaidos taip patáskaitomos á nedeklaruojamas þe-mës ûkio produkcijos perdirbëjøiðlaidas. Prekybos erdviø ðviesa,muzika, kvapai – visa tai diplo-muotø psichologijos specialistøpritaikyta skatinti þmogaus godumàpirkti, pirkti, pirkti. Pasibaigus pa-mokoms iðtisos moksleiviø klasësplûsta á prekybos centrus dël èiaesanèios patrauklios aplinkos, nesprieð keliolika minuèiø jie patyrëpenkias ar ðeðias valandas triukðmo,grieþto reþimo ir psichologinës prie-vartos.

Iðmaniosios technologijos suprekybos tinklø ágaliojimais brau-nasi á pilieèiø privaèià erdvæ. Socia-liniuose tinkluose, á telefonus siun-èiamose þinutëse agituojama kànors pirkti, nes tam yra akcijos, nuo-laidos. Vëliau stebimës, jog Alytausar Marijampolës pataisos namø„globotiniai“ mikliai apvaginëja se-nolius ir ne tik juos. „Telefoniniaisukèiai“ – tik graþi ðiø dienø nusi-kaltëliø etiketë.

Ne paslaptis, jog ástatymø su-manytojai ir leidëjai þino prekybi-ninkø ir kitø veikëjø psichologiniustriukus. Norintieji tapti politikaisne vienà mënesá lanko atskirø par-tijø finansuojamas privaèias psi-chologø pamokas. Uþ nemaþuspinigus jie mokomi vieðai sëdëti,„reguliuoti“ þvilgsná ir veido iðraið-kà, kalbëti prieðais auditorijà, pra-tinami bendravimo su þurnalistaisgudrybiø, subtilybiø lankantis bu-tuose, dalijant paþadø bûsimiesiemsrinkëjams paketus.

Vieðojoje erdvëje formuojamanuomonë, jog vadinamosios kiber-netinës atakos yra toli nuo kiek-vieno ið mûsø. Kaþkur Amerikojekaþkas ið kito þemyno per socia-linius tinklus veikia þmoniø sàmo-næ, paralyþiuoja jø valià, verèia elg-tis ne pagal ásitikinimus ir pan.Mums sunku perlipti per save, su-vokti, jog analogiðkø pokyèiø pati-riame ir Lietuvoje. Mistinis „kaþ-kas“ ragina mus pirkti tai, ko mumsnereikia, eiti ten, kur mes neno-rime, elgtis taip, kaip mûsø nemokëtëvai ir valstybë. Kai þmogaus sà-monë praðviesëja, jis susivokia esan-tis ne toje egzistencinëje erdvëje.Tuomet pasirenka arba emigracijà,arba... pratrûksta sau paèiam ne-paaiðkinamu smurtu.

Psichologinio smurto iðtakosJustinas ADOMAITIS

Ið visø pakampiø garsiai trimituojama, jog ðalyje trûksta vieðosiostvarkos priþiûrëtojø ir psichologø. Kaime ir mieste skriaudþiami vaikaiir seneliai, visuomenëje plinta suicidinës nuotaikos, taèiau paþabotiðiø pragaiðtingø tendencijø nebëra kam.

Tris valandas – tiek po darbodienos savivaldybëje truko sa-vivaldybës vadovø susitikimassu rajono bendruomeniø, sportoasociacijø, jaunimo organizacijøatstovais. Jø buvo papraðyta at-siskaityti uþ veiklà, kuriai panau-dojo lëðas, pernai skirtas pagalKultûros, sporto, jaunimo ir bend-ruomenës veiklos aktyvinimoprogramos priemonæ „Kûno kul-tûros ir sporto populiarinimas,sporto ir jaunimo organizacijø,religiniø bendruomeniø ir bendri-jø rëmimas“. Dël dalyviø gausosir pasisakymø apimties susitiki-mas bûtø nusitempæs ir á naktá,bet prieita prie bendro sutarimokità kartà ðia tema surengti at-skirà visos dienos konferencijà.

Kultûros, sporto ir jaunimo sky-riaus vyr. specialisto Adomo Ku-biliaus teigimu, per 2014-2016 m.laikotarpá paraiðkoms pagal minëtàKultûros, sporto, jaunimo ir bend-ruomenës veiklos aktyvinimo prog-ramos priemonæ kasmet lëðø buvo

skiriama vis daugiau: plg. 2014 m. -72116 eurø, o 2016 m. - jau 106400eurø. 2015 m. beveik dvigubai (nuo8400 iki 16684 eurø) iðaugo bend-ruomeniø finansavimas, 2016 me-tais nuo 4257 iki 11665 eurø ðok-telëjo lëðø poreikis reprezentaciniamsrenginiams, 18 sporto asociacijø te-ko 68404 eurai.

2014 m. paramà ið savivaldybësgavo vos keturios bendruomenës,pernai – jau 32. Remiamø sportoasociacijø skaièius pakito nedaug –

nuo 11 iki 18. Sumos atskiriems sub-jektams nëra didelës – daugiausia pokelis ðimtus ar du – tris tûkstanèiuseurø veiklai ar ávairiø projektøkoofinansavimui. Ðiek tiek lëðøskirta ir seniûnijoms sportinës veik-los organizavimui.

Kaip teko iðgirsti, pareiðkëjai bu-vo remiami, atsiþvelgiant á septynisprioritetus. „Liûto“ dalá (50 000eurø) ið programai skirtø lëðø atsië-më Prienø – Birðtono krepðinio

Atsiskaitë, pasidalino patirtimi,o diskusijas atidëjo ateièiai…

(Nukel ta á 4 p . )

Auto

rës

nuot

rauk

os

2017 m. vasario 15 d.3 p. Nr. 13 (9973)

„Mums rûpi. Rûpinkimës kartu!“Projektà remia

Apmàstymai Valstybësatkûrimo dienà. Svarbus

kraðto lietuviðkos savivaldosdokumentas

Mûsø kartai, uþgimusiai pasi-baigus partizaniniam karui, Va-sario 16 -osios prasmæ, pasi-didþiavimà Nepriklausomybësaktu, svarbiausia Lietuvos vals-tybës ðvente subrandino mûsøtëvai ir seneliai. Aèiû Jiems.

Kaip ðiandien atsimenu seniaiAnapilin pasitraukusá savo tëvà,þemdirbá ir parapijos ðviesuolá. Jisdeðimtmeèiais okupuotoje LietuvojeVasario 16 -osios rytà, nudirbæs pir-muosius rytinius ûkio darbus, mus,moksleivius, o vëliau ir suaugusiuo-sius, pasveikindavo su Vasario 16 -àja. Jis visuomet pabrëþdavo, kadbûtent ðios ðventës dëka mes esam,jos dëka mus dar atmena pasaulis. Irpabrëþdavo, kad kai jis ir numirs,tuos þodþius atmintumëm. Mama,tarsi saugodama mus, ásikiðdavobardama tëvelá, kas bus, jeigu vaikaiims ir prasiðnekës mokykloje. Ne-prasiðnekëjome, nes namuose turë-jome vidinæ màstymo laisvæ. Na-muose labai daþnai skambëjo uþsie-nio radijo stotys lietuviø, rusø ir len-kø kalbomis. Tëvelis, tarnavæs tar-pukariu ne tik kariuomenëje, bet irLietuvos pasienio policijoje, daugmums pasakojo apie Vincà Kudirkà,signatarus ir tautos patriarchà JonàBasanavièiø, apie savo didelius turtuslietuviðkai spaudai paaukojusá inþi-nieriø Petrà Vileiðá. Pasakojo apieant sienos kabojusá Ðv. SopulingosiosMotinos paveikslà, kuriame paslëp-to „Lietuvos aido“ su atspausdintuVasario 16 -osios aktu taip ir nepa-vyko iðsaugoti. Pabijota Sibiro. Tëve-lá daþnai papildydavo bobutë (ma-mos mama), kuri papasakojo apietrispalvæ, apie graþias lietuviðkas tau-tines giesmes, apie tai, kaip partizanødainø posmai aplinkiniuose miðkuo-se skambëjo. Bandau dabar suvokti,su kokia ðirdgëla man artimi þmo-nës, tuo metu okupuotos Lietuvospilieèiai, apie Vasario 16 -àjà galëjopasakoti. Bobutei nelemta buvo su-laukti Kovo 11 -osios akto. Tëvelisir mama, kaip maþi vaikai tà dienàkrykðtavo: jie vël sugráþo á savo jau-nystæ.

Vasario 16 -osios erdvës man darlabiau prasiplëtë perþengus Vilniausuniversiteto vartus. Mano istorijosstudijø draugai tai ið Alantos, tai iðSvëdasø atsiveþdavo tarpukario „Ka-rio“ komplektø. Jø puslapiai bylojoviskà apie Vasario 16-osios Lietuvà.

1972 metø vasarà mûsø aðtuo-niø, besispecializavusiø Lietuvos is-torijoje, kurso draugø grupëje atli-kome pusantro mënesio muziejinæpaþintinæ praktikà Lenkijoje. Pama-tëme daug áspûdingø dalykø, jau-tëme ðiek tiek laisvesná lenkø gyve-nimà. Viskà giliai átvirtino apsilan-kymas Punske, kur buvome vietiniøûkininkø labai ðiltai priimti. Betiðskirtiniausias buvo susitikimas sumokytoju, muziejaus steigëju JuozuVaina ir jo sûnumi - Varðuvos univer-siteto matematikos dëstytoju Rimu.Jie mums ne tik papasakojo apie Lie-tuvos okupacijà, bet ir leido per dvidienas ir naktis perskaityti èia buvu-sius S.Raðtikio, P.Klimo ir kitø tarpu-

kario Lietuvos politiniø veikëjømemuarus bei gausià emigrantøspaudos kolekcijà. Rimas, pamatæsmano þingeidumà, atidavë didelædalá emigrantø 1972 m. pirmojo pus-meèio spaudos („Akiraèiai“, „Mo-teris“, „Aidai“ ir kt.), kad parveþèiauá Lietuvà ir duoèiau paskaityti ki-tiems studentams. Tà pavedimà at-sargiai ir atlikau. Aiðku, apie tai gru-pës vadovui nepasakiau. Tada netnepagalvojau, kad kaþkas gali atsi-tikti, buvau kaþkokioje euforijoje.Gráþus á kaimà, daviau skaityti laisvealsuojanèius laikraðèius Tëveliui. Jisjuos skaitë pusæ nakties, daþnai eida-mas atsigerti vandens. Jo akyse ma-èiau jaudulá ir aðaras. Ypaè já sugrau-dino „Ðviesos – Santaros“ grupësliberalaus þodþio 1972 metø vasariomënraðtis „Akiraèiai“. Ásiskaityki-me, ásigilinkime, sugráþkim á 1972 -Kalantos aukos metus, atsidurkimir Lietuvoje, ir JAV, ávertinkim Va-sario 16 -osios prasmæ, mûsø tuo-metinius siekimus ir galimybes.Mintys aktualios ir dabar, praëjus 45metams. Neverkðlenkim dabar,savæs neþeminkim, didþiuokimës:juk esam Lietuva, Nepriklausomavalstybë!

1972 metø kreipimasisá lietuvius abiejose Atlanto

vandenyno pusëse„Nedaug bëra pasaulyje tautø,

kurios savajame kraðte neturi teisëspaminëti savo valstybinës Nepri-klausomybës ðventës. Viena tokiatauta gyvena Lietuvoje.

Kai jos nevalia minëti savajamekraðte, Vasario 16 -oji skirtingà reikð-mæ ágauna ir iðeivijoje. Tai proga pa-galvoti apie savo tautos tikslus ir sie-kimus, apie jos dabartá ir ateitá. Taippat ji tampa diena, kada reikia pa-daryti ir savo paèiø tautinës sàþinëssàskaità.

Vasario 16 -osios prasmë ðian-dien nebëra vien tik valstybinë Nepri-klausomybë. Ðiandien ji yra laisvëssimbolis. O simboliai ir vertybësypaè brangios tada, kada jos praran-damos. Ir todël nëra jokios abejonës,jog laisvë lietuviø tautai ðiandien yrapati didþiausia vertybë.

Laisvë reiðkia daug kà - taip patir Nepriklausomybæ, nors Nepriklau-somybë ne visuomet yra lydima lais-vës. Ir mûsø tarpe yra þmoniø, daugkalbanèiø apie Nepriklausomybæ irtuo paèiu su malonumu paneigian-èiø laisvæ kitam þmogui ir kitaip gal-vojanèiam lietuviui.

Mûsø tautos kelias á laisvæ ne-prasidëjo anà Vasario 16 -àjà ir atve-dë á jà ne vien tik savanoriø aukos ir

kraujas. Kova uþ laisvæ prasidëjoanksèiau – su M. Valanèiaus mo-kyklomis, J.Basanavièiaus „Auszra“,V.Kudirkos „Varpu“, knygneðio iðPrûsø neðama draudþiama knyga.

Tai buvo kova - tikràja to þodþioprasme kova. Ir knygneðys, ir sava-noris, ir draudþiamos spaudos dar-bininkas, ir slaptos lietuviðkos mo-kyklos mokinys rizikavo laisve, gy-vybe, Sibiru, kartuvëmis, kalëjimu.Uþ tai juos ðiandien minime su pa-garba.

...Po ketvirèio ðimtmeèio (po1940 m. okupacijos – V.K.) nebe-reikia didelës dràsos pamirðti skam-bius jausmus ir kraujà uþdeganèiusposakius, karingus, patriotinius ðû-kius, didvyriðkumà þodþiais. Po ket-virèio ðimtmeèio ir mes nebeklau-siam, kaip uþ Lietuvà kovoti. Liekadaug santûresnis ir prasmingesnisklausimas - kuo mes galime Lietuvaipadëti?

Padëti Lietuvai – kuriai? Tary-binei ar pavergtai, komunizmà sta-tanèiai ar uþ laisvæ kovojanèiai. Ku-riai Lietuvai?!

Kuo mes galime padëti Lietuvai?Nei tai, nei anai. Tik – Lietuvai. Irkuo Lietuva gali padëti mums?

Prieð ketvirtá ðimtmeèio tautoslikimas atrodë liûdnas ir beviltiðkas.Dar 25 metus uþtrukus nuoþmiaiokupacijai - nebûtø likæ nei Lietuvos,nei lietuviø tautos. Draugai Asme-nybës Kultai betgi spëjo numirti, ne-spëjæ iðnaikinti mûsø tautos. Tautaðiandien gyvena ir mirti nesiruoðia.

Daugelio pasaulyje þmoniø gy-venimas yra be vilties. Mûsø tautaivalstybinæ nepriklausomybæ prara-dus, neprarado vilties. Sunkiukruopðèiu darbu ir iðmintimi ten sta-toma ateities Lietuva. Ir stato jà patitauta. Jø pastangas ir atsiekimusreikia suprasti, þinoti, ávertinti. Kadlengva ranka neatiduotumëm nuo-pelnø kitiems...

Nelengva iðeivijoje iðmokti dþiaug-

tis ðiandieninës Lietuvos laimëji-mais. Iðkyla klausimas - kurios Lie-tuvos?

Nei tos, nei anos. Tik Lietuvos.Nelengva taip pat atsakyti ir á

klausimà, kuo mes Lietuvai galimepadëti. Bet pagalvoti apie tai yrakiekvieno mûsø tautinës sàþinës rei-kalas.

Tautø kelias á laisvæ daþnai bûnailgas ir lëtas. Ðá kelià kartais pagrei-tina karai, revoliucijos ir kitokiosþmonijos nelaimës. Betgi ne visada.Ir niekada niekas nekovojo uþ kitø

Bûkime kartu!Dþiaugiamës palankiu eks-

pertø vertinimu -„Gyvenimo“redakcijos teiktas projektas„Mums rûpi. Rûpinkimës kar-tu!“ kultûriniø, visuomenës in-formavimo saugumo, medijøraðtingumo ugdymo ir ðvieèia-møjø projektø konkurse laimëjodaliná Spaudos, radijo ir tele-vizijos fondo finansavimà 2017metams (14000 eurø), todël irðiais metais laikraðèio pusla-piuose galësime daugiau dëme-sio skirti publikacijoms valsty-bingumo, istorinës tautos at-minties, visuomenës saugumo,patriotinio auklëjimo, pilietið-kumo ir bendruomeniðkumotemoms.

Ne tik rinksime ir spausdin-sime istorinæ medþiagà, bet irrengsime apskritojo stalo dis-kusijas, susitikimus tikslinëseauditorijose, vieðinsime vietosproblemas, skleisime gerosiospatirties pavyzdþius. „Gyveni-mas“ ir toliau iðliks atvira ko-munikacine erdve kritiðkai màs-tantiems, pilietiðkiems þmo-nëms, kurie neabejingi pareigû-nø ir valdininkø savivalei beikitoms negerovëms, skatins dia-logà tarp valdþios, bendruome-niø ir pilieèiø aktualiais savi-valdos, asmens saugumo, so-cialinës atskirties, infrastruk-tûros tvarkymo, savanorystës irkitais klausimais.

Bûsime arti savo skaitytojø,reaguodami á tai, kas skauda,dël ko nesaugu, dalinsimës tuo,kas ir pilkoje kasdienybëje teikiadþiaugsmo bei pasididþiavimo,todël norëtume sulaukti jûsøreakcijos – laiðkø, skambuèiø sunusiskundimais, pasiûlymais,pasakojimais - dël to laikraðtisbus ádomesnis, gyvesnis ir nau-dingesnis.

Redakcija

Istorinës datos perdabarties prizmæ „Laisvë lietuviø tautai yra pati didþiausia vertybë...“

Jurgis Marèiulionis (1870-1945 m.).Tarpukario ðaulys Juozas Mar-

èiulionis, Jurgio.Tarpukario ðaulys Jugis Èerne-

vièius.

Tarpukario Pakuonio ðaulys Ma-tas Marèiulionis.

Tarpukario ðaulys Garmus Pra-nas, Prano.

Pakuonio ðaulys Jonas Diedonis,Antano.

Pakuonio ðaulys Mikas Micka, Kazio.

(Nukelta á 4 p.)

Darysime gerakitiems...

M.K. Èiurlionis sakë: „Ne tik-tai tie, kurie turi milijonus, ir netiktai tie, kurie milþinais vadina-mi, daro gera kitiems“, gëráskleisti mokame ir mes - Stak-liðkiø gimnazijos dvyliktokai.Vasario 2 dienà mes vykome áAlytaus vaikø globos namus irpadovanojome vaikams spektaklá„Trys parðeliai“.

Vaikai juokësi ið Nifo ir Nufopokðtø, ðëlioniø, ðypsojosi, kaiNafas statë savo namà ir net verkë,kai vilkas mëgino nupûsti parðeliønamelius ir juos praryti. Nepaisantvisø aðarø, vaikams buvo linksmair, kai mes iðvykome, jø veidus puo-ðë ðypsenos. Dovanoti ðypsenø nu-vaþiavome ir á Alytaus Ðv. Bene-dikto gimnazijà, kurioje aplankë-me savo buvusià direktoræ. Kartuiðgërëme arbatos, vieni su kitais pa-sidalinome savo pasiekimais, ge-rais darbais ir ateities planais. Mesir toliau stengsimës likti geraisþmonëmis ir daryti gera kitiems,nes galbût tokia ir yra gyvenimoprasmë.

Sandra CvilikaitëStakliðkiø gimnazijos

IVG klasës mokinë

2017 m. vasario 15 d. Nr. 13 (9973) 4 p.

þmoniø laisvæ. Niekas dël kitø lais-vës nekovoja ðiandien, nekovos atei-tyje. Ir mûsø laisvës viltys ne karuose,revoliucijose, nelaimëse. Mûsø viltystik savoje tautoje. Kad jos gyvenimaskaskart bûtø geresnis, graþesnis,laisvesnis.

Vasario 16 mûsø mintyse Lietu-va. Tik Lietuva. („Akiraèiai“, 1972m., vasaris, nr.2 (36). p.1, Chicago,Illinois).

Kreipimasis raðytas prieð RomosKalantos aukà. Ðios mintys tikraiteikë daug vilèiø laisvei. Net áþvalgøautoriai negalëjo ásivaizduoti, kadtaip greit, tik po 16 metø , ateis laisvë,taip globaliai pasikeis pasaulis. Ir að,ir dauguma mûsø, anot anapilin iðë-jusio tëvo, nuo „spirgëjimo“ turëjo-me prisitaikyti prie sovietinës ap-linkos. Uþ laisvæ kovojome ne mes,kovojo Antanas Terleckas, Nijolë Sa-dûnaitë, Viktoras Petkus, vyskupasemeritas Sigitas Tamkevièius ir ke-lios deðimtys kitø þmoniø. Daugeliomûsø „kova“ vykdavo prie stalo. Ge-rokai áðilæ ir Maironá, ir kitas dainasdainuodavome.

Bet tà savo tuometiná blankumàgalime kompensuoti dabar. Savodarbais, knygomis, laisvu þodþiu,pilietiðkumu atsikratydami dar bu-jojanèiø neokomunistiniø demokra-tijos, laisvo þodþio varþymo, darbøpakeitimo pigiais ávaizdþiais, þmo-gaus – pilieèio ignoravimo stereo-tipø. Nebûkime valdþios gniauþomapaðluoste, bûkime iniciatyvûs, kû-rybingi, aktyvûs þmonës, siekimepermainø. Tada ir Lietuva, jos þmo-nës, ir valdþia keisis.

Laisvës dokumentaiRuoðdami medþiagà leidiniui

„Lietuvos nepriklausomybës kûrëjaiir puoselëtojai Jiezno, Prienø ir Birð-tono kraðte 1918 - 1940 m.“ atranda-me daug niekada neávertintø garbiøasmenybiø ir iki ðiol net ir tarpu-kariu neþinotø dokumentø. Vienastokiø, iki ðiol buvo neþinomas, pri-mena apie lietuviðkos valdþios kûri-mà viename lietuviø nacionaliniojudëjimo centrø - Pakuonyje:

„Pakuonio parapijinio komitetorinkimø protokolas“:

Pakuonio parapijinis komitetasiðrinktas Pakuonyje lapkrièio 18 dienàðitu bûdu: lapkrièio 17 dienà, sekma-dienyje buvo pagarsinta baþnyèioje,kad kaimuose ir dvaruose, kas gyvassuëjæs á kuopà, paskirtø ágaliotiniusrinkti komitetus. Tokiø ágaliotøjø suëjo90 ir nusistatæ kandidatus slaptu bal-savimu iðrinko komitetan 7 asmenis:

1) Kun. Jonà Valaitá, Pakuonio

klebonà - 81 bals.2) Ûkininkà Jurgá Marèiulioná ið

Paðventupio - 68;3) Simanà Kruðinskà, ûkininkà

ið Girininkø - 53;4) Jonà Kapoèiø darbininkà ið

Þuvintos - 47 ;5) Mikalojø Garmø, beþemá ið

Patrakënø - 33;6) Jurgá Augoná, darþininkà ið

Antakalnio - 33;7) Antanà Juodá, ûkininkaitá ið

Dvylikiø - 32;Susirinkimà vedë

Kun.ValaitisJurgis Marèiulionis

Juozas Petruðauskas1918 XI 18

Dokumento signatûros autoriuigerai þinomos, jos bus paskelbtospaèiame leidinyje.

Suradome dokumentø, kuriuosskelbsime apie þymø þmogø, kurioistorija, kaip ir mûsø apraðomo Juo-zo Brundzos bei kitø, yra tarsi Lietu-vos tarpukario istorija, atsidavusiotarnavimo Lietuvai pavyzdys. Tai –Jurgis Marèiulionis (1871 - 1945 m.).Knygneðiø rëmëjas, 1905 m. revo-liucijos dalyvis, keleriø metø emig-rantas JAV, Pakuonio parapijinio irvalsèiaus komiteto pirmininkas, Lie-tuvos Seimo narys, Pakuonio ðauliøvadas, ûkininkas, 1945 m. liepà kartusu þmona iðveþtas ir Sibire po pusësmetø tremties uþgesæs þmogus. Taiir iðdidus, didis patriotas, tai ir krað-totyrininkas ir paveldosaugininkas.O kokie patriotai jo vaikai, þuvæJiezne ir Margininkuose, kiti - iðgy-venæ tremtá! Ar tai nëra tarpukario,Vasario 16 -osios Lietuva?! Ðirdyjedþiaugiesi prie tokio istoriniopalikimo prisilietæs. PateikiamePakuonio ðaulio bûrio nariø nuo-traukas. Tikimës, kad dar yra iðli-kusiø artimøjø, giminaièiø. Skam-binkite, raðykite, nors esame surinkæarchyvinæ medþiagà, bet Jûsø gyvasþodis labai pravers leidiniui, praverskraðto þmonëms. Kreiptis telefonu8 652 02 850 el.paðtu: [email protected]. Galite raðyti,skambinti ir „Gyvenimo “ redak-cijai. Skaitykite „Gyvenimà“, jamerasite daug mano kraðtotyriniøstraipsniø ir demokratizmà irpilietinæ mintá þadinanèiø áþvalgø.

Sveikinu su mûsø visø ðvente,neiðmainoma, neparduodama irneiðduodama - tautiniø, valstybiniøir pilietiniø vertybiø diena – Vasario16-àja!

Vytautas KuzmickasIstorikas

„Laisvë lietuviø tautai yrapati didþiausia vertybë...“

(Atkelta ið 3 p.)

Pakuonio parapijinio komiteto steigimo protokolas.

komanda „Vytautas“. Taèiau buvoskatinamos ir naujai susikûrusiosasociacijos, pvz., Leskavoje veikiantiþirginio sporto mylëtojø asociacija„Mes kitaip“, Prienø ekstremaløasociacija.

Akivaizdu, kad rajono bendruo-meninëje veikloje atsiradæ daug tei-giamø pokyèiø, visuomenininkamsyra ið ko pasimokyti gerosios patir-ties. Darbo su socialinës rizikos ðei-momis ir vaikais srityje analogo ne-turi nuo 2003 metø veikiantis Prie-nø miesto bendruomenës Vaikødienos centras. Ið savivaldybës jispernai gavo 3075 eurus, o per pro-jektinæ veiklà ið SADM, Valstybësbiudþeto ir kitø ðaltiniø pritraukëkeliskart daugiau - 22 557 eurus.Bendruomenës pirmininkës L.Ja-kinevièienës teigimu, socialinësveiklos organizatoriai susiduria sunuolatine problema. Nuo sausio ikikovo, kol vertinami projektai ir pa-skiriamas finansavimas, du dar-buotojai dirba savanoriðkai, be jokioatlygio, todël, anot jos, ir 2017 me-tais centras neiðsivers be savivaldy-bës paramos, bus praðoma koofi-nansuoti vienà etatà.

Kai kurios bendruomeninësorganizacijos, bendruomeniøcentrai („Balbieriðkis“, Veiveriøbendruomenës centras, „Pieðtu-vënai“ ir kt.) savivaldybës lëðomisvykdo ávairià sociokultûrinæ veiklà.Pakuonio kraðto þmonës susibûrë ábendruomenæ „Pilutë“ turëdamikonkretø tikslà - gauti lëðø Paðven-

tupio piliakalnio sutvarkymui, ðiosvieðosios erdvës pritaikymui gyven-tojø laisvalaikio reikmëms, ðvenèiøorganizavimui, turistø pritraukimui.Jiezno bendruomenës centro nariaivykdë du projektus: sutvarkë mies-telio teritorijà prie Jiezno PSPC, or-ganizavo Pacø paveldui skirtà ren-giná. Ðiai ir kitai veiklai centras gavo7000 eurø ið Þemës ûkio ministerijosbei Kultûros paveldo departamento,savivaldybë prisidëjo 1400 eurø. Nuo2015 m. pradëjusiai veikti Paprienësbendruomenei svarbu skatintibendruomeniðkumà, to siekiamaorganizuojant bendrus renginius,ekskursijas, ásteigus saugios kaimy-nystës grupæ. Iðlauþo kaimø bendruo-menë ið savivaldybës gautà paramàpanaudojo atgaivinti Þvejo ðventëstradicijoms.

Vaikø ir jaunimo uþimtumoproblemas vietose sëkmingai spren-dþia Prienø teniso klubas, klubas„Vëjas“, badmintono klubas „Sva-jonë“, OSK „Ðilas“ ir kt. Balbieriðkiofutbolo klubas „Ringis“ subûræs mo-kyklinio amþiaus vaikø, PFL ir AAFFlygose þaidþianèias vyrø komandas.Klubo vadovo Vytauto Pranckevi-èiaus teigimu, klubo nariai gal tik dumënesius per metus aktyviai nespor-tuoja. Treniruoèiø ir varþybø grafikasitin intensyvus, iðvykos, varþybø or-ganizavimas, inventoriaus ásigijimasreikalauja nemaþai lëðø, todël savi-valdybës finansinë parama yra didelëpaspirtis ne tik „Ringio“, bet ir pana-ðiais principais veikiantiems Prienø„Àþuolo“ futbolo, Stakliðkiø „Guos-tos“ krepðinio klubams. FK „Prie-

nai“ atstovas Kæstutis Deltuva pri-statë projektinæ veiklà, jaunøjø fut-bolininkø rengimo sistemà, kelia-mus ambicingus tikslus talentingøvaikø atrankai ir aukðto meistriðku-mo sportininkø ugdymui. Klubas sa-vo veikloje vadovaujasi ðûkiu: „Ðian-dien kurkime tai, kuo rytoj galëtumedidþiuotis“.

Rajone netrûksta ðviesuoliø, ly-deriø, kurie imasi atsakomybës dëlsavo ir bendruomenës ateities, ir pa-daro keliskart daugiau, nei leidþiasavivaldybës finansinës „injekcijos“(sveikos gyvensenos klubas „Vers-menë“ ir kt.). Teisybës vardan, reikiapaminëti, kad yra vienas kitasentuziastas, kuris telkia ir aktyvinavietos bendruomenæ, organizuojaávairius renginius (tarp jø – ir vals-tybiniø ðvenèiø minëjimus) ið pilie-tiðkø paskatø, ið savo kiðenës, jauèiantatsakomybæ uþ savo kaimo ir tautosateitá. Gerai, jei tarp verslininkø arðviesuomenës atsiranda vienas kitastokios veiklos rëmëjas…

Susitikime labai norëjosi suþino-ti ne tik apie bendruomeniø ir kitøasociacijø veiklà, bet ir iðgirsti apietai, kiek jø lyderiams kainuoja pa-stangø burti ir motyvuoti narius, sukokiais sunkumais jie susiduria, kaipjuos áveikia, kokios pagalbos pasi-genda ið ðalies. Pritrûkus laiko dis-kusijoms, problemø aptarimui, likoneuþsiminta ir apie lëðø poreiká ðiaiprogramai 2017 metø biudþete beisavivaldybës finansines galimybesremti bendruomenes bei sportoasociacijas.

Dalë Lazauskienë

Atsiskaitë, pasidalino patirtimi,o diskusijas atidëjo ateièiai…

(Atkelta ið 3 p.)

Minint Pasaulinæ ligoniø dienà, Jiezno bibliotekos ir Kultûros ir laisvalaikio centro darbuotojosparengë meninæ - muzikinæ programà Jiezno PSPC Slaugos skyriuje besigydantiems þmonëms. Ligoniønuotaikà pakëlë graþios dainos, o áveikti negandas skatino bibliotekininkiø Vilmos ir Sigutës patarimai,kaip susidraugauti su liga.

Jiezno PSPC Slaugos skyriujepaminëta Pasaulinë ligoniø diena

2017 m. vasario 15 d.5 p. Nr. 13 (9973)

Laimëjo „Stadiono“ komandaÐiose rungtynëse intrigos nebu-

vo laukiama. Praëjusiø metø sezonoèempionai jau pirmajame këlinyjesveèius ið Pakuonio „pasiuntë á nok-daunà“ – uraganinis prieniðkiø puo-limas leido jiems susikrauti apèiuo-piamà persvarà ir laimëti këliná28:13. Taèiau, kaip jau tapo áprasta,po sëkmingos pradþios „Stadionas“akivaizdþiai atsipalaidavo ir antra-jame ketvirtyje leido intrigai sugráþti.Daug progø mesti laisvai gavæ „Pa-kuonio“ komandos snaiperiai ðiamekëlinyje pataikë net 6 tritaðkius irsumaþino atsilikimà iki 7 taðkø –35:42. Po didþiosios pertraukos susi-kaupæ „Stadiono“ krepðininkai pa-gerino savo gynybà ir daugiausia R.Marcinkevièiaus, ðiame këlinyje pel-niusio 13 taðkø, pastangomis padi-dino savo persvarà iki 16 taðkø – 64:48.Paskutinis rungtyniø ketvirtis tebuvoformalumas – abi komandos neper-sistengë nei gynyboje, nei puolime,ir ðvieslentë uþfiksavo „Stadiono“komandos pergalæ rezultatu 76:64.

Rezultatyviausi þaidëjai:„Stadionas“: R. Marcinkevièius

- 26, V. Palaikis ir Þ. Mikuðauskas -po 11.

„Pakuonis“: V. Jarmala - 11, R.Kavaliauskas ir G. Gylys - po 10.

Rungtyniø favoritë -„KKSC-99“

Antrajame dienos susitikime ákovà stojo „Jiezno“ ir „KKSC-99“komandos. Akivaizdþiais rungtyniøfavoritais buvo laikomi jaunieji Prie-nø kûno kultûros ir sporto centroauklëtiniai. O ir patys jiezniðkiai ne-teikë didelës svarbos ðiam susitiki-mui ir á arenà atvyko iki rungtyniøpradþios likus vos kelioms minu-tëms. „KKSC-99“ komandinë gyny-ba sukaustë „Jiezno“ veiksmus puo-lime – pastarieji per pirmà këliná su-krapðtë vos 7 taðkus, o patys praleido15. Antrajame këlinyje J. Davida-vièiaus, kuris ðiame ketvirtyje pelnë10 taðkø, vedami prieniðkiai ir toliaudidino savo persvarà. „Jiezno“ gre-tose kovingumà demonstravo vie-nintelis L. Pempë, surinkæs 8 taðkus.Po dviejø këliniø rezultatas - 37:22„KKSC-99“ naudai. Po didþiosiospertraukos prasidëjo prieniðkio D.Jancevièiaus ðou – 4 tritaðkius pa-taikæs ir beveik du treèdalius ðio kë-linio komandos taðkø surinkæs Dei-vidas jau treèiajame këlinyje sudëjovisus taðkus ant „i“ ir rungtyniø nu-galëtojas tapo aiðkus. Ádomu tai, kad„Jiezno“ komandai treèiajame këli-nyje taðkus rinko tik du þaidëjai – A.Senikas ir L. Þuromskas. Paskutinës10 minuèiø tebuvo formalumas – at-sipalaidavæs jaunimas leido „Jiezno“krepðininkams þenkliau papildytisavo taðkø kraitá ir sumaþinti atsi-likimà 5 taðkais. Galutinë rungtyniøsirena paskelbë „KKSC-99“ pergalærezultatu 78:57.

„KKSC-99“ á savo sàskaità ásira-ðë treèiàjà pergalæ, tuo tarpu „Jiez-nas“ lieka su vienu laimëjimu.

Rezultatyviausi þaidëjai:

„KKSC-99“: D. Jancevièius - 27,O. Aleksynas - 20, J. Davidavièius -15.

„Jieznas“: L. Þuromskas ir R.Þuromskas - po 12, A. Senikas - 10.

„Naujoji Ûta“ -B grupës nugalëtoja

Sekmadienio turà vainikavorungtynës dël pirmosios vietos Bgrupëje, kuriose susitiko „Savivaldy-bës“ ir „Naujosios Ûtos“ krepðinin-kai. „Naujajai Ûtai“ ðiame susitikimenegalëjo padëti á Olandijà darbo rei-kalais iðvykæ M. Geèionis ir D. Kuz-mickas, taèiau á pagalbà atskubëjovienas geriausiø Regionø krepðiniolygos þaidëjø T. Þioba. Tuo tarpu„Savivaldybë“ turëjo verstis be vienoið komandos lyderiø P. Kamarausko.Rungtynës prasidëjo nerezultatyviai,abiejø krepðininkø metimai skriejopro ðalá, ir tik ilgametis „Savivaldy-bës“ mohikanas M. Birbalas de-monstravo ðaltus nervus, këlinukopabaigoje pataikydamas du tritað-kius. Po pirmojo ketvirèio rezultatu14:11 pirmavo „Naujoji Ûta“. Ant-rajame këlinyje vaizdas aikðtelëjekardinaliai pasikeitë – T. Þioba pri-minë, kodël jis yra viena didþiausiøpirmenybiø þvaigþdþiø. Trys Taut-vydo tritaðkiai ir patikima gynybaprieð „Savivaldybës“ lyderá Ð. Stik-laká leido Povilo Aliukevièiaus va-dovaujamai „Naujajai Ûtai“ laimëtiketvirtá net 29:9, o ápusëjus rung-tynëms pirmauti 43:20. Po pertrau-kos „Savivaldybë“ pagerino savo gy-nybà, taèiau didesniø pokyèiø ko-mandos puolime taip ir neatsirado.M. Birbalas pridëjo dar du taikliustolimus metimus, taèiau „Savival-dybei“ ðiame susitikime akivaizdþiaitrûko didesnio Ð. Stiklakio indëlio.

„Savivaldybë“ laimëjo treèiàjáketvirtá rezultatu 18:15, taèiau ga-limybës laimëti susitikimà iðliko la-bai miglotomis. Paskutiniajame kë-linyje „Savivaldybei“ buvo pavykæsumaþinti atsilikimà iki 14 taðkø, ta-èiau tada „Naujoji Ûta“ sulaukë ne-tikëto pagalbininko – L. Milaðauskassmeigë du tolimus metimus paeiliuiir taip nubraukë paskutines „Sa-vivaldybës“ viltis laimëti rungtynes.Susitikimà baigë E. Ðerpensko ir O.Brazdþiono taikliø metimø serija, o„Savivaldybæ“ nuo kracho gelbëjovienintelis G. Andreikënas, per pas-kutiná këliná pelnæs 10 taðkø. Visgirungtynës baigësi triuðkinama „Nau-josios Ûtos“ pergale rezultatu 84:54.

Be pralaimëjimø pirmàjá etapàuþbaigusi „Naujoji Ûta“ tapo B gru-pës nugalëtoja, o „Savivaldybë“, ne-paisant dar likusio susitikimo su„Vietiniais“, antràjá etapà pasitiksbûdama antroje grupës vietoje.

Rezultatyviausi þaidëjai:„Naujoji Ûta“: O. Brazdþionis -

24, T. Þioba - 23, K. Aliukevièius -10.

„Savivaldybë“: M. Birbalas - 16,G. Andreikënas - 15, Ð. Stiklakis -12.

Parengë Karolis Abramavièius

Vasario 5 d. buvo þaidþiami dar trys Prienø rajono savi-valdybës ir „Gyvenimo“ laikraðèio taurës susitikimai, o pirmiejiá aikðtelæ þengë „Stadiono“ ir „Pakuonio“ komandø krepðininkai.

Jo vadovaujama ámonë ne vie-nai ðalies savivaldybei yra rengusistudijas atliekø tvarkymo srityje. Pa-staruoju metu „Jostra“ taip pat kon-sultuoja kai kurias savivaldybes(Alytaus regiono savivaldybiø tarpjø nëra), ieðkanèias optimaliausiøsprendimø nustatant naujà mokes-èio uþ atliekas apskaièiavimo tvar-kà, kurià, kaip numato Vyriausybësnutarimas, turi sudaryti dvi dalys:pastovioji ir kintama.

- Dël ko kyla daugiausia disku-sijø savivaldybëse, svarstanèiosenaujà mokesèiø uþ atliekø tvarky-mà apskaièiavimo tvarkà?

- Kokie pokyèiai laukia gyven-tojø? Tai - savivaldybëms labiausiairûpintis klausimas. Visur lyginama,kaip buvo iki dvinarës sistemosávedimo ir kaip bus po jos.

- Ir visur nuogàstaujama, kadpradëjus taikyti dvinaræ sistemàatliekø tvarkymo kaina iðaugs?

- Atliekø tvarkymo sistemoskaðtai dël dvinarës sistemos didëjadël iðaugusiø administraciniø sà-naudø. Rinkliavos ar tarifo dydþiaikeièiasi dël to, kad, pereinant priedvinarës sistemos, rinkliava arba at-liekø tvarkymo tarifas kaþkam ma-þëja, kaþkam didëja. Tai priklausonuo to, kokia sistema yra prieð dvi-narës sistemos ávedimà ir kokia buspo to.

Pasikeitimai yra dviejø tipø. Jeipasirenkama, kad atliekø normaskaièiuojama nuo gyventojø skai-èiaus, maþiau mokëti tenka tam, kasdideliame bûste gyvena vienas, betsituacija pablogëja, pavyzdþiui, dau-giavaikëms ðeimoms. Jei atliekønorma skaièiuojama kvadratiniammetrui, geriau yra tiems, kur viena-me bûste gyvena daugiau þmoniø.

- Tad koká kriterijø, ásivesda-mos naujà tvarkà, daþniausiairenkasi savivaldybës: gyventojusar kvadratus?

- Pastovioji dalis skaièiuojamanustatant ákainá kvadratiniammetrui arba turto vienetui. Mûsøkonsultuotos savivaldybës, pasi-rinkdamos ðá kriterijø, pasiskirstëmaþdaug per pusæ.

Kintamàjà dalá apie treèdalissavivaldybiø nusprendë skaièiuotipagal kvadratinius metrus, kitos –pagal gyventojø skaièiø. Rinkliavosdydþio skaièiavimas pagal gyventojøskaièiø atrodo socialiai teisingesnis,bet jis yra sudëtingesnis ir branges-nis, nes gyventojø skaièius nuolat

kinta, tad procesas turi bûti nuolatvaldomas, nes sànaudos skaièiuoja-mos pagal vienam gyventojui nusta-tytà atliekø susikaupimo normà.

Sveikintinas yra Alytaus regionopasiryþimas, ten, kur ámanoma, kin-tamàjà dalá nustatyti pagal faktiðkaiiðtuðtintø konteineriø kieká. Tai ir yratikrasis apmokëjimas pagal faktiðkaiatiduotø komunaliniø atliekø kieká.

- Nuogàstaujama, kad kinta-màjà dalá pradëjus skaièiuoti pagaliðtuðtintø konteineriø kieká, atliekosið individualiø namø gali pradëti„migruoti“ á bendro naudojimo kon-teinerius. Kaip iðvengti tokios situa-cijos?

- Tada minimalios atliekø susi-kaupimo normos turëtø bûti taiko-mos ne tik daugiabuèiø, bet ir indivi-dualiø namø gyventojams. Taip pat,ávertinus visas aplinkybes, turëtø bûtiaiðkiai apibrëþtas konteinerio dydisir jo iðtuðtinimo daþnis, atsiþvelgiantá tai, kiek name yra gyventojø ir kiekatliekø pagal nustatytà normà jie pa-gamina.

Turbût akivaizdu, kad jei namegyvena penki þmonës, tai jø atliekomsnegali uþtekti 120 litrø konteinerio,kuris iðtuðtinamas kartà per du mëne-sius – pagal nustatytas normas jie ne-gali turëti tiek maþai atliekø. Þinoma,þmogus turi turëti galimybæ rûðiuo-damas taupyti.

Bet reikia ávertinti ir tai, kad atsi-randa poreikis kontroliuoti ðiuos pro-cesus, o tai irgi reikalauja papildomøsànaudø.

- Aplinkos ministerijos atstovaitikina, kad reikalavimas savivaldy-bëms naujai skaièiuoti rinkliavà pir-miausia susijæs su aiðkiai ávardintuvisø atliekø tvarkymo sistemos sà-naudø ávertinimu, kad kiekvienasatliekø turëtojas þinotø, uþ kà jis mo-ka nustatytà rinkliavà. Taèiau dau-geliui þmoniø ir tie naujieji skaièiaineatrodo labai aiðkûs ir supranta-mi. Kaip yra su tomis atliekø tvar-kymo sànaudomis?

- Sànaudas ávardinti galima, betiðaiðkinti jø sudëtá kiekvienam su-prantamai, yra labai sudëtinga. Vy-riausybës patvirtintose taisyklëse yraiðskirta 13 sànaudø grupiø. Kiekvie-noje grupëje gali bûti nuo keliø ikikeliolikos sànaudø eiluèiø. Tad sà-naudø skaièiavimas yra pakankamaisudëtingas.

Taèiau naujoji sistema labai pa-deda savivaldybiø politikams disku-tuojant su atliekø tvarkytojais – ðioje

diskusijoje atsiranda daugiau aiðku-mo. Bet kokiame lygmenyje kiekvie-nas rinkliavos skaièiuotojas turi vi-sas sànaudas sudëti.

Taèiau vienareikðmio atsakymo,kokios tos sànaudos, nëra ir negalibûti. Vienais metais yra vienaip, ki-tais kitaip. Reikia kaskart þiûrëti irviskà ávertinti.

- Jûsø manymu, kaip daþnai tu-rëtø bûti perskaièiuojamas rinklia-vos arba atliekø tvarkymo tarifodydis? Pavyzdþiui, Alytaus regionerinkliava nesikeièia nuo pat ávedi-mo pradþios – 2008 metø?

- Nesikeièia devynerius metus?Tai stebina. Ávertinti sànaudas ir jøpokyèius reikia kiekvienais metais.Jei pokytis yra maþesnis nei 5 proc.,gal galima ir palikti, bet atsiradusdidesniam pokyèiui bûtina keisti.

Prieð keletà metø visuose Lietu-vos regioniniuose atliekø tvarkymocentruose atsirado mechaninio bio-loginio apdorojimo árenginiai. Pra-dëjus juos eksploatuoti rinkliavos artarifo dydþio negalima nekeisti, nessànaudos iðaugo labai stipriai.

Reikia ávertinti ateityje smarkiaididësiantá tarðos mokestá – ðiuo metutai yra 3 eurai uþ tonà, o nuo 2018metø bus daug didesnis. Ávykus sà-naudø pokyèiams negalima neper-skaièiuoti rinkliavos, nes neuþtekspinigø ir visa sukurta sistema galiþlugti. Perskaièiavimus reikia darytiið karto, jø neatidëliojant.

Vis daugiau atliekø planuojamapanaudoti energijos gamybai, todëljø transportavimo ir deginimo iðlai-dos taip pat didina rinkliavas.

- Bet visuomenë labai jautriaireaguoja á mokesèiø uþ atliekaspasikeitimus. Ar tai jauèiama vi-sose savivaldybëse?

- Ið tiesø, tai visur jautrus klau-simas ir visur jis sukelia daug dis-kusijø. Taip yra ir todël, kad atliekøtvarkymo srityje iki ðiol nëra labaiaiðkaus teisinio reglamentavimo,koks yra, tarkime, vandens, ðilumostiekimo sferose.

Atliekø tvarkyme yra numatytitik bendri principai, iðdëstyti Vyriau-sybës patvirtintose taisyklëse. Todëlðioje srityje atsiranda visokiausiø va-riantø ir yra apie kà diskutuoti. Tosediskusijose daþnai susikerta dvi po-zicijos: politikai, kurie palaiko gy-ventojø pusæ, ir verslo subjektai, ku-rie siekia prieðingo efekto – kad kuodidesnë mokestinë naðta tektø gy-ventojams ir jø sàskaita maþëtø mo-kesèiai verslui. Tad diskusijos ðiojesrityje neiðvengiamos. Svarbu, kadbûtø rasti ir priimti sprendimai,uþtikrinantys nelengvai sukurtosatliekø tvarkymo sistemos funkcio-navimà.

Rinkliava uþ atliekas: bendro receptovisoms savivaldybëms nëra

Dr. J. Stravinskas: „Sveikintinasyra Alytaus regiono pasiryþimas, ten,kur ámanoma, kintamàjà dalá nusta-tyti pagal faktiðkai iðtuðtintø kon-teineriø kieká. Tai ir yra tikrasis ap-mokëjimas pagal faktiðkai atiduotøkomunaliniø atliekø kieká“.

Juras ZINKUS

Ávedus dvinaræ rinkliavos uþ atliekas sistemà, kintama rinkliavos dalis turibûti apskaièiuojama pagal kiekviename objekte susidaranèiø atliekø kieká.

„Gal ir galima rasti bûdà, kuris, apskaièiuojant rinkliavos uþ atlie-kas dydá, tiktø visoms savivaldybëms, tik kol kas niekas to nepadarë.Visur skaièiuojama ávertinant konkreèià situacijà“, - sakë konsultacijøbendrovës „Jostra“ vadovas dr. Jonas Stravinskas.

Uþs. Nr. 06

„Gyvenimo“ laikraðèio ir Prienørajono savivaldybës krepðinio2016 – 2017 metø pirmenybës

SPRENDIMAI, PRIIMTI BIRÐTONO SAVIVALDYBËS TARYBOS2017 M. VASARIO 13 D. POSËDYJE

Visus Tarybos sprendimus galite rasti www.birstonas.lt skiltyje Teises aktai

2017 m. vasario 15 d. Nr. 13 (9973) 6 p.

Praëjusiais, 2016 metais, Valsty-binës maisto ir veterinarijos tarnybos(VMVT) inspektoriai 3 900 kiauliølaikymo ûkiuose patikrino, kaip ágy-vendinamos biologinio saugumopriemonës. 1180 ûkiø neatitikoreikalavimø.

Nustaèius AKM maþame ûkyje,Birþø VMVT inspektoriai patikri-no, kaip laikomasi biologinio saugu-mo reikalavimø kituose, á ligos þidi-nio zonà patenkanèiuose kiauli-ninkystës ûkiuose. Ið patikrintø 11ûkiø tik 1 atitiko visus keliamus bio-loginio saugumo reikalavimus, liku-siuose 10 ûkiø buvo nustatyta paþei-dimø. Kai kuriuose jø buvo netin-kamai árengti, uþðalæ dezinfekciniaibarjerai, neaptvertos kiauliø lai-kymo (tvartø) teritorijos, labai daþ-nai netinkamai pildyti gyvuliø ju-dëjimo dokumentai. Ne visi kiauliølaikytojai keitë avalynæ ir drabuþiusprieð patenkant á kiauliø laikymo vie-tà. Nedrausmingi ûkininkai sulaukëadministraciniø nuobaudø.

Kiauliø laikytojai, suprantantysðio pavojingo viruso grësmæ, AKMþidinio apsaugos ir prieþiûros zo-

nose, o ypaè ûkiuose, neatitinkan-èiuose biologinio saugumo reikala-vimø, pradëjo patys skersti kiaulessavo reikmëms, o jø kraujo ir organømëginius pristato á teritorinesVMVT iðtirti dël AKM.

„Norime atkreipti kiauliø lai-kytojø dëmesá, kad VMVT dar ak-tyviau vykdys patikrinimus ûkiuose.AKM atvejai laukinëje faunoje nu-statomi beveik kiekvienà dienà, ir taijau tæsiasi 3 metus. Patirtis rodo, kad,daugëjant uþsikrëtusiø ðernø skai-èiui, didëja rizika virusui patekti ákiauliø laikymo vietas. Nors infor-macijos apie pagrindinius biologiniosaugumo reikalavimus kiauliø lai-kytojams pateikiame nuolat, taèiaune visi suvokia ðiø bûtinø priemoniøágyvendinimo svarbà. Didþioji dalisûkininkø vis dar mano, kad ðiuos rei-kalavimus diegti reikia tik dël VMVTinspektoriø patikrinimø. Rajonuose,kuriuose AKM nuolat nustatomasðernams, yra padidinta rizika virusuipatekti á kiauliø ûkius, tad visi jie bustikrinami dël biologinio saugumoreikalavimø ágyvendinimo. Tai busne vienkartinio pobûdþio akcija, o

nuolatinis kontrolës procesas. Kiau-liø laikytojai turës apsispræsti – arlaikyti kiaules ûkiuose, kurie atitinkabiologinio saugumo reikalavimus, arjø atsisakyti. Ûkininkai nepagalvoja,kad á ligos þidinio apsaugos ar prie-þiûros zonà patekus komerciniamûkiui, jo vadovybë gali paduoti á teis-mà ûkininkà, dël kurio kaltës virusasiðplito á aplinkà ir atneðë didþiuliøfinansiniø nuostoliø“, – komentavoValstybinës maisto ir veterinarijostarnybos Skubios veiklos skyriausvedëjas Marius Masiulis.

VMVT informuoja, kad nevers-liniø kiauliø laikymo vietø patikrasatliks ir ágaliotieji veterinarijos gy-dytojai. Po jø atliktø patikrø gavæ in-formacijà apie nustatytus paþeidi-mus, VMVT teritoriniø padaliniøinspektoriai nedelsiant vyks á ûkius.

Nesilaikantiems biologinio sau-gumo reikalavimø taikomos admi-nistracinio poveikio priemonës. Pir-mà kartà paþeidusiems asmenimsgresia bauda nuo 30 iki 300 eurø,vadovams ar kitiems atsakingiemsasmenims – nuo 50 iki 1 450 eurø.Pakartotinai nustaèius paþeidimus,asmenims – nuo 50 iki 550 eurø,vadovams – nuo 150 iki 2 300 eurø.Tarp poveikio priemoniø, be baudø,numatytas ir gyvuliø konfiskavimas.

PR Biologinio saugumo priemonëskiauliø ûkiuose privalomos

Mûsø ðalies veterinarijos specialistus neramina nesiliaujantysafrikinio kiauliø maro (AKM) atvejai ir protrûkiai. Ðiais metais Lietu-voje uþregistruoti 103 AKM uþsikrëtæ ðernai, o praëjusià savaitæ ligosprotrûkis uþfiksuotas ir kiauliø laikymo vietoje Birþø rajone.

Prienø rajono ir Birðtono savi-valdybiø gyventojai iðvadà gali gautiNacionalinio visuomenës sveikatoscentro prie Sveikatos apsaugos mi-nisterijos Kauno departamentoPrienø skyriuje, adresu: J.Brundzosg. 12A, Prienai, tel. (8 319) 51162;el.p.: [email protected]. Siekiantysgauti iðvadà asmenys turës pateikti:

- akredituotoje ar atestuotojelaboratorijoje atlikto vandens mik-robiologinio ir cheminio tyrimøprotokolø originalus;

- jeigu tiriamas græþinio vanduo,– informacijà apie græþinio identi-fikaciná numerá;

- jeigu vandens laboratoriniustyrimus atliko atestuota laboratorija,– laboratorijos atestacijà liudijanèiusdokumentus, kuriuose nurodytaatestuota tyrimø sritis.

Vandens mëginiai turi bûti paim-ti ið pastato vidaus vandentiekio tink-lø ar ávado, arba tiesiai ið ðulinio, jeiprojekte nebuvo numatytas vandensávadas á pastatà.

Atliktø vandens saugos ir koky-bës tyrimø rezultatai turi atitikti Lie-tuvos higienos normoje HN 24:2003„Geriamojo vandens saugos ir ko-kybës reikalavimai“ reikalavimus.

Higienos normoje nustatyti vandenssaugos ir kokybës rodikliai yra: þar-ninës lazdelës ir þarniniai entero-kokai (bakterijø skaièius 100 ml) –0; nitratø kiekis – 50 mg/l; nitritøkiekis – 0,50 mg/l; amoniako kiekis– 0,50 mg/l; permanganato indeksas– 5,0 mg/l O2; savitasis elektrinislaidis – 2500 µS cm-1 20O C tempe-ratûroje.

Visuomenës sveikatos specialis-tai rekomenduoja atlikti geriamojovandens tyrimus ir tuomet, kai jun-giamasi prie centralizuotø geriamo-jo vandens tinklø, ypaè ásivertintimikrobiologinius ir toksinius (che-minius) rodiklius, kuriø apimtis ga-lima nusistatyti pasitarus su spe-cialistais. Atlikti tyrimai patvirtinsprojektiniø sprendiniø, uþtikrinan-èiø visuomenës sveikatos saugosreikalavimus, ágyvendinimà.

Akredituotø laboratorijø sàraðàgalima rasti (http://www.nab.lt/Bandymø laboratorijos).

Almiras SkiauterisNacionalinio visuomenës

sveikatos centro prie SAMKauno departamento Prienø

skyriaus vedëjas

INFORMACIJA ASMENIMS, TEIKIANTIEMSDEKLARACIJAS APIE PASTATØ STATYBOS UÞBAIGIMÀ

Nuo 2017 m. sausio 1 d. ásigaliojo naujas statybos techninis reglamen-tas STR 1.05.01:2017 „Statybà leidþiantys dokumentai. Statybos uþbai-gimas. Statybos sustabdymas. Savavaliðkos statybos padariniø ðalinimas.Statybos pagal neteisëtai iðduotà statybà leidþiantá dokumentà padariniøðalinimas“. Asmenys, teikiantys Valstybinei teritorijø planavimo ir sta-tybos inspekcijai deklaracijà apie statybos uþbaigimà, kartu turi pateiktiir geriamojo vandens kokybës tyrimø dokumentus bei Nacionalinio vi-suomenës sveikatos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iðvadà apie ðiøtyrimø rezultatø atitiktá visuomenës sveikatos saugà reglamentuojanèiøteisës aktø nustatytiems reikalavimams (toliau - Iðvada). Iðvados teiktineprivaloma, kai jungiamasi prie magistraliniø centralizuotø inþineriniøtinklø.

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Vasario antrojo ðeðtadieniorytà nors ðiek tiek „kandþiojosi“,matyt, jau paskutinis ðios þiemosðaltukas, turguje pirkëjø buvo ne-maþai.

„Saulei labiau paðildþius, vie-versiui pragydus, ir prekybininkø,ir pirkëjø, ir tarpusavio meilës tur-guje bus gerokai daugiau“, - tikinodaug metø turguje prekiaujantimoteris.

„Antai paþvelkit, kiek pirkëjøvienoje „krûvoje“. Ir taip kiekvienoðeðtadienio rytà, visi skuba kuo anks-èiau“, - gurkðnodami karðtà kavàviename bûrelyje kalbëjo keletasprekybininkø. O kiek toliau, tikraiþymiai gausesnis bûrys þmoniørinkosi kiekvienas sau drabuþius iðgausaus kiekio padëvëtø. Kiti ðmi-rinëjo tarp sendaikèiø. O tarp jø nërapopuliariausios prekës, nes net labaimaþa smulkmena vienam kitam turididelæ vertæ.

Ðluotø riðëjui, kuris ásikûræs neto-li vartø, pirkëjø netrûko kaip visada.Ðákart rytà jis buvo atveþæs 18 suriðtøilgesniø ir trumpesniø ðluotø, kuriøviena kainuoja 1 – 1,20 euro, kotø,kuriø vienas – 2,20 euro.

Gyvuliø kampelyje ramiai snau-dë triuðiai. Graþûs storuliai snau-daliai, uþaugæ Marijampolës kraðte,kainavo po 25 eurus. Karveliø mylë-tojai uþ porelæ juodagalviø praðë 20eurø ir sakë, kad jie iðskrenda, bettik iki kaimynës, todël greitai su-gráþta namo. Pirkëjos ypaè teiravosiparðeliø. Ir apgailestavo, kad sunkurasti jø porelæ auginimui. Moterysvaizdþiai papasakojo istorijà, kaipsuradæ internete skelbimà, kad gali-ma pasirinkti parðeliø viename Lie-tuvos regione, ten nuvyko. Sako, jogparðeliø buvo tiek daug, net akys rai-bo nuo jø vienodumo. Kadangi skel-bime buvo paraðyta, kad - namieuþaugintos kiaulës, parðavedës,bûsimos pirkëjos tikëjosi iðvysti irjø „mamà“. Uþklausæ ðeimininko,kodël gi nëra jos bent ðalimai nuo„vaikø“, liko nustebusios, kad di-dþiosios kiaulës – nebëra visiðkai,mat parðeliai, pasirodo, buvo visaine Lietuvoje „gimæ“. „Paèios juk kal-tos, galëjom suprasti, nes parðeliø

augintojas gyvena netoli Lenkijossienos“, - ðypsenos ir vilties surastigimusiø mûsø kraðte dar neprara-dusios savo patirtimi dalinosi mo-teriðkës.

Ûkininkai centnerá kvieèiø,kvietrugiø, mieþiø pardavë uþ 7 – 8eurus. Didesniais kiekiais buvogalima nusipirkti burokëliø, morkø,bulviø, paðariniø runkeliø.

Darþoves prekiautojai „slëpë“nuo ðaltuko, bet nebuvo daug ir jasperkanèiøjø. Kilogramas morkøkainavo 0,60 euro, burokëliø – 0,40euro, kopûstø – 0,40 euro, bulviø –0,20 -0,25 euro, svogûnø – 0,50 euro,èesnakø – 2,50 euro.

Kilogramas naminiø obuoliøkainavo 0,50 – 0,70 euro, kriauðiø –1,50 euro, litras spanguoliø – 2,50euro. Dar buvo galima aptikti irputino uogø bei ávairiø uogø sirupo.

Atsiranda vis daugiau pirkëjø,kurie renkasi raugintus, o ne konser-vuotus produktus. Raugintø agurkøkilogramas kainavo 1,50 -1,70 euro.Raugintø kopûstø kilogramà uþeurà pirkusi prieniðkë Danguolë pa-tikino, kad rudená, prisiminusi ma-mos receptus, ir kopûstus, ir buro-këlius kitai þiemai raugs pati. Pasmeistrà moteris jau uþsisakiusi irmediniø statiniø. „Labai viskas bran-

gu ir turguje, ir prekybos centruose.Jau uþmirðau atveþtiniø darþoviøskoná, todël ir kuriu planus, kaip ið-gyventi ateityje“, - pasakojo moteris,prisiminusi, kaip uþaugo „be defici-tiniø mandarinø skonio“.

Kiek daugiau pirkëjø buvo ga-lima iðvysti prie B. Kleinauskienëskepyklëlës, A. Garmuvienës ámonësgardumynø bei kitø duonos beipyrago gaminiø. Populiarûs ir malo-nios butrimoniðkës gaminiai, kuriaisprekiaujama netoli vartø. 200 gramøþagarëliø ið ðimtalapio teðlos kai-navo 1 eurà, kilogramas ðimtalapio– 9 eurus. Tos paèios gaspadinës rau-gintø kopûstø kilogramas – 1 eurà,virtø pailgø burokëliø – 1 eurà, kilo-gramas graþiø rudens derliaus mor-kø – 0,30 euro.

Prekiaujantys pienu bei jo pro-duktais turi nuolatiniø pirkëjø. Lit-ras pieno kainavo 0,45 – 0,50 euro,grietinës – 2,30 – 2,50 euro, kilogra-mas varðkës – 1,50 – 2 eurus, puski-logramis sviesto – 2,50 euro. Sûris,priklausomai nuo sudëties ir dydþio,kainavo 1,20 – 2,80 euro.

Deðimtá viðtø kiauðiniø buvo ga-lima nupirkti uþ 1,50 – 2 eurus.

Darbðèiøjø bièiø surinkto me-daus kilogramas kainavo 4 – 6 eurus,pusës litro stiklainis – 3,50 – 4 eurus.

Pirkëjø pamëgto sëmenø aliejauspusës litro butelá buvo galima ásigytiuþ 3,50 euro, kalociø – uþ 1,50 euro.

Ðiek tiek pailsëjusi gera nuotaikasu pirkëjais ir vël dalijosi Iðlauþo„Mësos kraitës“ pardavëja Jolita. Bu-vo perkami ir kaimiðki laðiniaiminkðta oda, kuriø kilogramas kai-navo 5,40 euro, ir kaimiðki kum-peliai – 6,70 euro, laðiniuoèiai – 5,40euro, karðto rûkymo ðonkauliai –4,50 euro, ðvieþios kiaulienos deð-relës – 4,50 euro, vytinta nugarinë –8,70 euro ir kiti gaminiai gamintojokainomis.

Buvo perkanèiøjø ir ðvieþià kiau-lienà kioske netoli vartø bei pavil-jone.

Na, o geros nuotaikos nemoka-mai ir kokybiðkø veltø prekiø – tikjau uþ eurus, buvo galima ásigyti iðmarijampolietës Rasos, kuri ir vëlatvyko á Prienus. Apie meilës iðsau-gojimà, ðirdies sopuliø pagydymà,kilusá ir dël jos, ir dël átampos, beidar daug ádomiø dalykø buvo galimaiðgirsti ið Adelës Karaliûnaitës vais-taþoliø gaminiais – arbatomis, tepa-lais, aliejais, pagalvëlëmis - prekiau-janèios pardavëjos – konsultantësLigitos. Norintiems jà surasti darbodienomis reikia vykti á Kauno Ur-mo bazæ.

Nuo vis dar nesibaigianèiø perða-limo ligø Ligita siûlë plikomos arba-tos miðiná, kurià uþplikinus reikiapradëti gurkðnoti uþ dviejø valandø.60 g ðios arbatos kainavo 4,50 euro.Galima buvo ásigyti ir tepalo „Kiðkiotaukai“( gaminio pavadinimas), ku-ris atitinka tikrø zuikio taukø vei-kimà. Juo galima pasitrinti skauda-

mà nugarà, krûtinæ, nosá, o atðiko-sëjimui, kaip patarë Ligita, net ir ne-didelá ðlakelá suèiulpti. 100 ml „kið-kio taukø“ kainavo 7 eurus. Konsul-tantë negailëjo ir daugiau patarimø.Sako, kad perðalimo profilaktikai la-bai tiktø augalø sirupas „Rupija“,kurio 250 ml kainavo 14,50 euro.Artëjant Valentino dienai labai geràdovanà moterims, rinkiná su „Da-masko roþe“ – kremas, aliejus, ar-bata, pagalvëlë – galima nupirkti uþ25 eurus. Pasirodo, Damasko roþëjau buvo populiari nuo XII amþiaus,jà naudojo ir kryþiuoèiai, nes ðiosroþës „galia“ daug didesnë nei kitø.Kaip pasakojo Ligita, A. Karaliûnaitëiðsiauginusi savo plantacijà ðiosrûðies roþiø.

Su kvepianèiom þolelëm, ðirdiesformos meilës pagalvëlæ savo my-limajam galima buvo nupirkti uþ 6– 9 eurus, o „meilës pagalvëlæ porai“- uþ 12 eurø. Ði pagalvëlë - su lininiuuþvalkalu, o jos viduje - þolelës, ku-rios suþadina net atvësusius porosjausmus. Kad vyras nepyktø, kadþvalus ir energingas iðliktø, galimajam padovanoti arbatos „Mergeliøpirðteliai“, kurios 120 g kainavo 7eurus. O drauge su juo, kad abiejøðirdys meilëje ir santarvëje gyvenantvienodai graþiai ritmiðkai plaktø, ga-lima paragauti ir augalø sirupo„Marijos ðirdis“. Beje, kaip sakëLigita, sirupai vartojami po arbatináðaukðtelá, skiedþiant stikline vandens,iðgeriant jà per tris kartus per dienà.O atsisveikinant dar pridûrë: „My-lëkite vieni kitus kiekvienà sekundæ,ne tik tà vienà Valentino dienà. Mo-këkite saugoti meilæ - nenuperkamàir neparduodamà“!

„Mokëkite saugoti meilæ - nenuperkamàir neparduodamà!“

2017 m. vasario 15 d.7 p. Nr. 13 (9973)

Reklama Reklama.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

ÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Reikalingas darbuotojas ratø montavimui autoservise Prienuose. Tel. 8 65032 552.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.Parduoda 20 arø gyvenamosiospaskirties þemës sklypà Verknës g.,Birðtone. Tel. 8 614 08 731.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda pirmaverðes telyèias susavaitës verðeliais, taip pat kvieèiøðiaudø rulonus. Tel. 8 606 35 781.

Ávairios prekësPigiai parduoda malkas (skroblo,

àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda supjautas kaladëmis ber-þo, juodalksnio, puðies ir eglës mal-kas. Atveþa á namus. Tel. 8 602 89 096.

Parduodami nauji ðaldytuvai ir ðal-dikliai „Snaigë“. Naujas dizainas,antibakterinë sistema. Garantija 2metai. Pristatymas á namus nemo-kamas. Tel. 8 656 12 550.

Parduoda amonio salietrà, sulfatà,azofoskà ir kitas tràðas. Pristato.Iðraðo sàskaitas. Tel. 8 605 49 513.

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: 43386, 8 698 28 063,8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus Kauno apskri-tyje. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë (Jonava).Tel. 8 612 02 125.

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.

Perka paðarinius kvieèius, moka 100Eur/tonà, pasiima. Tel. 8 679 56 446.

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, orkaites, indaploves.Atvyksta á namus, suteikia garantijà.Tel. 8 600 60 213.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Gaminame duris namams, ûkiniamspastatams, kitus gaminius. Þiemoslaiku taikome didesnes nuolaidas,kokybæ garantuojame. Tel. 8 68262195.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-

vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Visi santechnikos darbai: ðildymo,vandentiekio, nuotekø ir kitø sistemøárengimas ir remontas. Græþiu skylesbetone, mûre iki 250 mm skersmens.Tel.: 8 685 45 851, 8 604 35 126.

Statome nerûdyjanèio plieno kaminøádëklus bei pristatomus apðildomus

kaminus. Kaminø valymas. Tel. 8 68560 129.

Pjauna ir kapoja malkas. Krûmapjoveugdo miðko jaunuolynus, taip pat pjau-na krûmus, kerta ir valo miðkus, sklypus.Tel. 8 602 89 096.

Vikðriniais ekskavatoriais kasametvenkinius, darome pylimus, ðlaitus,lyginame sklypus. Tel. 8 640 50 090.

Gyventojø dëmesiui! UAB „Virdujis“prekiauja geros kokybës suskystinto-mis dujomis balionuose. Atveþasutar tu laiku, prijungia, patikrina.Uþsakymø tel. 8 631 26 215,direktoriaus - 8 650 35 004.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Iðnuomoja gyvenamo namo I aukðtà (atskiras áëjimas) Prienuose. Tel. 8 68666 933.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSAmþinàj á a t i ls á . . .Nuoðirdþiai uþjauèiame bendradarbæ Virginijà

VASILIAUSKIENÆ, mirus jos mylimam tëveliui.VðÁ Prienø PSPC administracija ir darbuotojai

Gera þinia!Vasario - kovo mën.„Gyvenimo“ akcija

skelbimams.

Uþsisakiusiems trisskelbimus - ketvirtas

nemokamai!

VagystëJiezne ið vyriðkio garaþo pavogta

benzininë þoliapjovë ir elektriniskampinis ðlifuoklis.

ChuliganizmasVasario 9 d. apie 16 val. Birð-

tone, B. Sruogos gatvëje esanèiojeparduotuvëje, apsaugos darbuotojuisulaikant vyrà, padariusá administ-racinës teisës paþeidimà, priëjæs ne-paþástamas jaunuolis papurðkë á akisnenustatyto skysèio, sudavë á veidàir pasiðalino. Átariamasis devynio-likmetis buvo sulaikytas ir uþdarytasá areðtinæ.

SmurtasVasario 9 d. apie 11 val. Jiezno

seniûnijoje, namuose, neblaivus(2,18 prom. alkoholio) 38 -eriømetø vyras smurtavo prieð neblaivià(2,91 prom. alkoholio) sugyventinæ.Átariamasis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.Neblaivi vairuotoja nesuvaldë

automobilioVasario 9 d. apie 17 val. 40 min.

Kæstuèio gatvëje, Prienuose, 25 – eriømetø moteris nesuvaldë vairuojamoautomobilio „VW Golf“, nuslydonuo kelio á griová ir pasiðalino ið ávy-kio vietos. Moteris buvo sulaikyta iruþdaryta á areðtinæ, jai nustatytas vidu-tinis girtumas (1,79 prom. alkoho-lio).Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

Skelbiamas tradicinis fotografijø konkursas„Mano miesto bliuzas“

Ðiø metø tema „PRIENØ MIESTO VARDUI – 515“.Organizatoriai kvieèia fiksuoti arba ið savo autoriniø darbø archyvoatrinkti ir pateikti geriausias nuotraukas, atspindinèias Prienø miestoobjektus, vaizdus ar ávykius.

Norëdami gauti daugiau informacijos apie konkurso sàlygas,apsilankykite Prienø kultûros ir laisvalaikio centro puslapyjewww.prienaikc.lt. Darbus praðome pateikti iki kovo 21 d. Telefonaspasiteiravimui: 8 686 94 930.

„Gyvenimo“ redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus, Mari-jampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius.

2017 m. vasario 15 d. Nr. 13 (9973) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

joms pakanka kovingumo ir ryþto –Marijaus Makðtuèio auklëtinës Lie-tuvos mergaièiø futbolo èempionatejos uþëmë antrà vietà ir buvo paska-tintos savivaldybës padëkomis.

Ten, kur dirba treneriai entuzias-tai, netrûksta vienà ar kità sporto ðakàkultivuojanèio jaunimo. Balbierið-kyje dirbantis Rymantas Sidaravièiusásteigë badmintono klubà „Svajonë“ir iðugdë puikiø rezultatø Respub-likoje pasiekusiø sportininkø. Ðákartbuvo apdovanotos dvi trenerio auk-lëtinës – Lietuvos taurës prizininkësRasa Radþiûnaitë ir Gerda Traky-maitë.

Bene gausiausià apdovanojimøkraitæ pernai laimëjo orientavimosisporto klubo „Ðilas“ atstovai (trene-riai Audronis Deltuva ir KristinaSukockytë), tapæ nugalëtojais arprizininkais Lietuvos taurës, klubøtaurës, Lietuvos, Baltijos ðaliø OSèempionatuose, trumpo, vidutinio irilgo nuotolio, sprinto, estafeèiø tra-sose. Deðimt orientacininkø yra Lie-tuvos rinktinës nariai. Ið jø AlgirdasBartkevièius pernai atstovavo Lie-tuvai Pasaulio kariðkiø èempionate

Brazilijoje, kur uþëmë aukðtà penktàvietà. Vytautas Beliûnas startavoEuropos èempionate Èekijoje. 20 -èiai klubo nariø áteikti savivaldybësspecialûs prizai, keletui – piniginëspremijos. Paskatinti ir devyni jauniejiorientacininkai, sëkmingai startavæLietuvos mokyklø þaidynëse.

Deðimtmeèiais teniso tradicijasmûsø kraðte puoselëja trenerë An-gelë Redeckienë – jos dëka ðá þaidimàpamëgo ir moksleiviai Urtë Tamo-ðiûnaitë bei Tautvydas Mikuðauskas,praëjusá sezonà Lietuvos mokykløþaidyniø finalinëse varþybose uþëmæketvirtà vietà.

Trenerio Lino Þilevièiaus pa-stangø ir entuziazmo dëka pastarai-siais metais Prienø arena tapo staloteniso varþybø centru. Padëkos va-karo metu buvo padëkota ne tik tre-neriui, bet ir iðkiliausiai ðios sportoðakos atstovei rajone Agnei Levins-kienei.

Kasmet pasiekimais dþiugina irrajono irkluotojai, treneriø Valdema-ro Vaitiekûno ir Raimundo Kerna-zicko auklëtiniai. Pernai dvivietësporinës valties irkluotojos KarolinaLenkaitytë ir Greta Èasnavièiûtë ta-po Atviro Ðiauliø miesto irklavimoèempionato nugalëtojomis, o ke-turvietës irkluotojai – Lukas Ali-ðauskas, Danielis Matukaitis, Dei-vidas Kuzma, Vytenis Arbaèiauskas– uþsitikrino viceèempionø vardus

Lietuvos jaunuèiø þaidynëse. Tre-neris R. Kernazickas iðbandë savojëgas Pasaulio veteranø irklavimoèempionate Danijoje ir su porininkuP.Skriveliu laimëjo treèià vietà.

Lietuvoje ir Latvijoje tarp pri-zininkø praëjusá sezonà iðsiverþë sa-vo reitingus gerinantis smiginio þai-dëjas Mindaugas Barauskas. Prienusekstremalaus dviraèiø sporto trasosegarsino ðalies ir tarptautiniø varþybøprizininkas bei dalyvis Lukas Bac-vinka. Prie biliardo stalo gerus re-zultatus rodo Gintautas Danilevièius– pernai jis ne kartà tapo Lietuvosèempionatø ir tarptautiniø varþybøprizininku.

Miðriø kovos menø sporte pasi-þymëjo Nerijus Senavaitis, Lietuvosmëgëjø MMA viceèempionas, Ri-mantas Þvaliauskas ir AugustinasStravinskas (Europos graplino èem-pionato 1 - 2 vietos) bei Rokas Stamb-rauskas (turnyro Suomijoje laimë-tojas pagal MMA profesionalø tai-sykles).

Praëjusiais metais Lietuvos vë-liava plazdëjo ir Prienø vardas skam-bëjo net tolimojoje Brazilijoje, duprienieèiai – ëjikas Marius Þiûkas irmaratonininkas Remigijus Kanèys- dalyvavo Rio de Þaneiro olimpi-nëse þaidynëse. Lietuvos èempionas,tarptautiniø varþybø dalyvis ir prizi-ninkas Marius 20 km olimpinëje ëji-mo distancijoje uþëmë 26 vietà – taiaukðèiausias jo pasiekimas tokio ran-go varþybose. Remigijus tarp 155sportininkø liko 75 -tas.

Pagerbë rajono sportininkus(Atkelta ið 1 p.)

Aðmintos laisvalaikio salëje vyko Birðtono menomokyklos suaugusiøjø dailës studijos narës AurelijosKLEIZIENËS tapybos darbø parodos, skirtos Lietuvosvalstybës atkûrimo dienai, atidarymas.

Á prieniðkës Aurelijos Kleizienës parodos pristatymàsusirinko bendradarbiø, draugø, Aðmintos bendruomenësþmoniø. Jos darbuose daug ðviesos, ðilumos, spalvingumobei gyvybingumo. Tà pastebëjo parodos dalyviai, matësi jøveiduose gera nuotaika, girdëjosi komplimentai paveiks-lams. Aurelijos nuomonë - svarbiausia mylëti tai, kà darai.Parodos pristatymo dalyviai pasidalijo mintimis apie pri-statomus darbus, autorei linkëjo kûrybinës sëkmës. Parodaveiks iki vasario 28 dienos. Kvieèiame apsilankyti!

Rima VilkienëAðmintos laisvalaikio salës renginiø organizatorë

„Didi, graþi, miela mano Lietuva“

Jø pëdomis seka lengvaatleèiai,trenerës Graþinos Goðtautaitësauklëtiniai - Evelina Makðtutytë(Lietuvos rajonø pirmenybiø 3 v.),Tomas Pagirys (Lietuvos studentøèempionato prizininkas), LivijaVilkaitë (Lietuvos sportinio ëjimotaurës ir kitø respublikiniø varþybøprizininkë, Baltijos maèo dalyvë).

Jiezno kultûrizmo klubo „Uola“ákûrëjo ir trenerio Vytauto Sadauskoádirbis nenuëjo perniek. Jo dukra irauklëtinë Evelina Sadauskaitëpernai, be laimëjimø Lietuvoje, nu-skynë labai vertingà trofëjø – tapoNorvegijoje vykusio UPBF pasaulioèempionato pirmosios vietos lai-mëtoja ir „Fitness Beauties“ kate-gorijos absoliuèia nugalëtoja.

Jonas Umbrasas Lietuvos irBaltijos kultûrizmo èempionatuoseiðkovojo po dvi pirmàsias ir antràsiasvietas. Kultûrizmo atstovams skirtosmero padëkos, specialûs ir piniginiaiprizai.

Pagerbti ir sveikos gyvensenosklubo „Versmenë“ nariai, pernaiketvirtà kartà iðkovojæ LR Prezi-dento tauræ. Respublikiniame kon-kurse „Euro Fit“ Prienø kraðtuiatstovavo 66 sveikuoliai.

Renginio dalyviams koncertavoVeiveriø A.Kuèingio meno mokyk-los duetas: Augustë Januðkevièiûtë– fortepijonas, Beatrièë Tûtlytë –fleita.

Dalë Lazauskienë

Savivaldybës administracijos direktorius E.Visockas ir Ðvietimoskyriaus vedëjas R.Zailskas apdovanojo dvivietës porinës valties irk-luotojas K.Lenkaitytæ ir G.Èasnavièiûtæ.

Jaunosios futbolininkës, Lietuvos mergaièiø (g. 2003 m.,) futbolo èempionateuþëmusios antràjà vietà. Jas pasveikino meras A.Vaicekauskas bei Kultûros, sporto irjaunimo skyriaus vedëjas R.Ðiugþdinis.

Uþ pasiekimus kultûrizmo sporte Evelina Sadauskaitëdëkinga tëèiui ir treneriui Vytautui.

Miðriø kovos menø sporto atstovai: A.Stravinskas,R.Þvaliauskas ir R. Stambrauskas.

Autorës nuotraukos

Lietuvos jaunuèiø þaidyniø irklavimo viceèempionai (keturvietë bevairininko): L.Aliðauskas, D.Matukaitis, D.Kuzma, V.Arbaèiauskas.

Lietuvos OS rinktinës narys V.Be-liûnas, pernai dalyvavæs Europosèempionate Èekijoje.

Rio de Þaneiro olimpiniø þaidyniødalyvis R.Kanèys.

Vienas geriausiø biliardo þaidëjørajone - G.Danilevièius.

Documents

Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø ... - Gyvenimasgyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_02_15.pdfgaliau deramai ávertintas mokslas ir specialisto kompetencijos. Antrosios lietuviø