220011 55,, NNrr.. 22((11 11 ))

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo amžiaus, gyvenamosios vietos,social inės ar finansinės padėties visuomenėje, žino,kad rūkymas ir alkoholio vartoj imas kenkia sveikatai.

Nepaisant šių žalingų įpročių daromos neigiamos įtakos žmogui ir visuomenei,gyventojai vis dar retai įsivaizduoja šventę ar draugų pasisėdėjimą be svaigiųjų gėrimų

ant stalo, o išėjus į gatvę sunku nesutikti rūkančių žmonių.

Dažnai žmonės nesupranta, kiek j ie rizikuoja susirgti ir mirti nuo kai kurių žal ingųįpročių sukeliamų ligų ir, kad atsisakius šių įpročių rizika, nors ir labai sumažės, tačiau

niekada nepasieks žemiausio lygio.

Tad žmonėms nuolatos kyla abejonės, ar verta atsisakyti žal ingų įpročių, o special istaisunkiai gal i įvertinti sveiko gyvenimo tikrąją naudą visuomenės sveikatai, kuri būtų

pasiekta, jeigu tarp gyventojų sumažėtų žalingų įpročių paplitimas.

VVII SSUUOOMMEENNĖĖSS SSVVEEIIKKAATTOOSSNNEETTOOLLYYGGUUMMAAII

RRŪŪKKYYMMOO IIRR AALLKKOOHHOOLLIIOO VVAARRTTOOJJIIMMOOPPRREEVVEENNCCIIJJAA::

KKOOKKĮĮ SSCCEENNAARRIIJJŲŲ PPRROOGGRRAAMMUUOOSSIIMMEE??

Higienos institute vykdomo tyrimo metu buvopanaudota australų sukurta programa

„Prevent“1, kuri padeda prognozuoti tikėtinąbendrą mirtingumą ir mirtingumą nuo kai kurių

ligų, remiantis duomenimis apie esamągyventojų sveikatos būklę,rizikos veiksnių paplitimą.

Pasitelkus „Prevent“ galima numatytirūkymo ir alkoholio vartojimo

sukeltus padarinius visuomenėssveikatai. Prognozė

pristatoma šiame leidinyje.

1 EpiGear. Prevent Plus(http: //www.epigear.com/index_fi les/prevent.html)

PPRROOGGNNOOZZĖĖSS MMEETTOODDAAII II RR DDUUOOMMEENNYYSS

2

Atl iekant tyrimą pasirinktos mirties priežastys, kurių rizika esant žal ingiems įpročiamstiksl iai žinoma, be to, ši rizika skiriasi priklausomai nuo asmens lyties ir rizikos veiksnio kiekio(1 lentelė).

Siekiant sužinoti , kaip pasikeistų mirtingumas sumažinus rūkymo ir alkoholio vartoj imopaplitimą, apskaičiuojamas gyventojų mirtingumas keliais atvejais:1 ) Jeigu rizikos veiksnių paplitimas nepasikeistų (tendencija);2) Jeigu kiekvieno rizikos veiksnio paplitimas sumažėtų 1 0 proc. (1 0 proc. intervencija);3) Jeigu kiekvieno rizikos veiksnio paplitimas sumažėtų 50 proc. (50 proc. intervencija).

Tyrimo metu pasirinkta tiriama gyventojų grupė – 201 3 m. Lietuvos 20–64 m. amžiausgyventojai. Tad prognozuojant mirtingumą daroma prielaida, kad žalingų įpročių paplitimassumažėja tik šioje tiksl inėje grupėje. Jeigu darome prielaidą, kad rizikos veiksnio paplitimassumažėja 50 proc. , tai reiškia, kad 201 2 m. buvusį 52,5 proc. rūkymo paplitimą „Prevent“sumažina iki 26,3 proc. 201 3 m. ir tada skaičuojama, kiek sumažės mirtingumas ateityje(prognozė iki 2080 m.).

Duomenys apie rūkymo ir alkoholio vartoj imo paplitimą populiaci joje naudojami išsuaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų. Kartu panaudoti Lietuvos statistikosdepartamento duomenys apie vidutinį metinį gyventojų skaičių Lietuvoje 201 3–201 4 m.,Eurostat prognozuojamas vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje 201 5–2080 m. irMirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys apie bendrą mirtingumą beimirtingumą nuo pasirinktų priežasčių pagal lytį ir amžių 201 2–201 4 m.

1 lentelė. Kai kurių išvengiamų ligų santykinė rizika, LAT ir LAGpagal lytį, rizikos veiksnius ir jų kategoriją

3

Plaučių vėžys

Plaučių vėžys iš nagrinėjamų ligų labiausiai susi jęs su rūkymu. Rūkymas padidinaplaučių vėžio riziką 6–9 kartus, todėl sumažinus rūkymo paplitimą mirtingumas nuo plaučiųvėžio su laiku sumažėtų maždaug trečdaliu (1 pav.). Nepaisant intervencijų, prognozuojama,kad bet kokiu atveju mirtingumas nuo plaučių vėžio tam tikrą laiką didėtų, mažėti pradėtų tikapie 2030 metus. Tačiau tai susi ję ne su rizikos veiksnių poveikiu, o su vyresnio amžiausgyventojų dalies populiaci joje didėj imu. Eurostat prognozuoja, kad vyresnių kaip 60 m.amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą apie 2035–2040 metus.Šiuo laikotarpiu 60 m. ir vyresnių vyrų dalis šalyje sudarys apie 30–31 proc. , o moterų – apie42 proc. (201 3 m. atitinkamai 1 9 ir 29 proc.). Taigi vyresnio amžiaus gyventojų populiaci jojepadaugės maždaug 34 procentais.

Taip pat greitai nepastebėtume mirtingumo mažėjimo, nes rizika mirti nuo plaučių vėžionet ir metus rūkyti mažėja lėtai ir niekada gyvenime neišnyksta. Tačiau sumažinus rūkymopaplitimą perpus, mirtingumas iki 2030 m. nepadidėtų tiek daug ir pradėtų mažėti anksčiau.1 0 proc. rūkymo sumažėjimas kasmet išsaugotų iki 70 gyvybių, o 50 proc. sumažėjimas – iki340 gyvybių (2 lentelė).

1 pav. Mirtingumo nuo plaučių vėžio prognozė

2 lentelė. Mirčių nuo plaučių vėžio skaičiaus prognozė

MMIIRRTTII NNGGUUMMOO DDĖĖLL 33 PPRRII EEŽŽAASSČČIIŲŲ ,,KKUURRIIOOMMSS ĮĮTTAAKKĄĄ DDAARROO RRŪŪKKYYMMAASS,, PPRROOGGNNOOZZĖĖ

IŠVADA10 proc. rūkymo paplitimo sumažėjimas nebūtų pakankamas, kad mirtingumas nuo

plaučių vėžio pastebimai sumažėtų.

4

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Prognozės rezultatai rodo, kad sumažinus 20–64 m. amžiaus gyventojų rūkymą 1 0 proc. ,mirtingumas nuo LOPL beveik nepasikeistų palyginus su tuo, kas būtų, jeigu nesumažėtųrūkymo paplitimas (2 pav.). Kasmet būtų išvengiama maždaug 1 0–1 5 mirčių nuo LOPL (3lentelė). 50 proc. sumažinus rūkymo paplitimą LOPL mirtingumas sumažėtų labiau, o mirčiųskaičius kasmet būtų sumažintas vidutiniškai 50–60 mirčių.

Kaip ir plaučių vėžio atveju, prognozuojama, kad mirtingumas nuo LOPL dėl gyventojųsenėjimo didės tam tikrą laiką netgi pritaikius intervencijas. Šios tendencijos rūkymo paplitimosumažėjimas nepakeistų, tačiau pritaikius intervencijas mirtingumas turėtų būti mažesnis neiprognozuojama.

2 pav. Mirtingumo nuo LOPL prognozė

3 lentelė. Mirčių nuo LOPL skaičiaus prognozė

IŠVADASiekiant sušvelninti prognozuojamą mirtingumo nuo LOPL didėjimą, rūkymo

paplitimą reikėtų sumažinti 50 proc. Mirtingumas nuo LOPL populiacijoje labaisusijęs su vyresnio amžiaus žmonių dalimi.

5

Išeminės širdies ligos (IŠL)

IŠL yra viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – šios l igos sudaro daugiau neitrečdalį visų mirčių priežasčių. Deja, mirtingumą dėl IŠL rūkymas veikia mažiausiai išnagrinėjamų ligų (atsižvelgiant į santykinę riziką), be to, šių l igų atsiradimas labai susijęs sugyventojų amžiumi. Esant tokioms sąlygoms, senstant populiaci jai mirtingumas nuo IŠL tikdidės ir rūkymo paplitimo mažinimas turėtų tokią mažą įtaką, kuri net neatsispindėtųmirtingumo nuo IŠL rodikl iuose (3 pav.). Visgi dal ies mirčių galima būtų išvengti: apie 30–40kasmet, jeigu rūkymo paplitimas sumažėtų 1 0 proc. , arba 1 50–1 60, jeigu rūkymo paplitimassumažėtų perpus (4 lentelė).

Rūkymas mirtingumui nuo IŠL daro vos pastebimą įtaką, todėl IŠL atveju reikia imtis kitųpriemonių mirtingumui mažinti , pavyzdžiui, cholesterol io kieko kraujyje kontrolė, fizinioaktyvumo skatinimas, kūno masės indekso kontrolė, arterinio kraujo spaudimo reguliavimas.

3 pav. Mirtingumo nuo IŠL prognozė

4 lentelė. Mirčių nuo IŠL skaičiaus prognozė

IŠVADARūkymo paplitimui mažinti skirtos intervencijos nepadarytų pastebimos įtakos

mirtingumo nuo IŠL rodikliams. IŠL atveju svarbūs kiti rizikos veiksniai:arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas.

6

Kepenų cirozė

Kasmet Lietuvoje nuo kepenų cirozės miršta apie 900 žmonių, didžioj i dal is jų – darbingoamžiaus žmonės. Reguliariai alkoholį vartojančių asmenų rizika mirti nuo kepenų cirozėspadidėja iki 2,4 karto.

Prognozuojama, kad nesiimant jokių priemonių, ateityje mirtingumas nuo šios l igos daršiek tiek turėtų padidėti , kol pasieks 33 mirtis, tenkančias 1 00 000 gyv. , o vėliau šis rodikl issumažės iki 27 ir bus maždaug stabilus (4 pav.). Sumažinus alkoholio vartoj imą 1 0 proc. ,kasmet nuo kepenų cirozės mirtų apie 1 4 žmonių mažiau, o alkoholio vartoj imo sumažėjimas50 proc. padėtų pastebimai sumažinti mirtingumą nuo kepenų cirozės ir išsaugoti apie 70gyvybių kasmet (5 lentelė). Pastarosios priemonės įtaka būtų pastebima jau per ateinančiusporą metų – priešingai nei kitų nagrinėtų l igų.

4 pav. Mirtingumo nuo kepenų cirozės prognozė

5 lentelė. Mirčių nuo kepenų cirozės skaičiaus prognozė

MMIIRRTTII NNGGUUMMOO DDĖĖLL 22 PPRRII EEŽŽAASSČČIIŲŲ ,,KKUURRIIOOMMSS ĮĮTTAAKKĄĄ DDAARROO AALLKKOOHHOOLLIIOO VVAARRTTOOJJ IIMMAASS,, PPRROOGGNNOOZZĖĖ

IŠVADA10 proc. sumažėjęs alkoholio vartojimas nepadarytų didelės įtakos mirtingumui nuokepenų cirozės palyginus su staigiu ir ženkliu rezultatu, kuris būtų pritaikius 50 proc.

efektyvumo intervenciją. Tikėtina, kad realu būtų pritaikyti intervenciją, kuri sumažintųalkoholio vartojimą tarp 10 ir 50 proc., ir gauti iš karto pastebimą rezultatą.

Mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai labai priklauso nuo gyventojų alkoholio vartojimo,todėl yra tinkami vertinti alkoholio vartojimo prevencines priemones.

7

Kepenų vėžys

Mirtingumas nuo kepenų vėžio yra 4–5 kartus mažesnis nei nuo kepenų cirozės, todėlpotencialas sumažinti mirtingumą nuo šio vėžio dėl alkoholio vartoj imo mažėjimo yramenkesnis. Mirtingumas dėl šios l igos didėja didėjant gyventojų amžiui, todėl senstantpopuliaci jai , kaip prognozuojama, mirtingumas taip pat padidės ir šio didėj imo nesustabdysnet 50 proc. alkoholio vartoj imo sumažėjimas. 1 0 proc. alkoholio vartoj imo sumažėjimaspapildomai padėtų išsaugoti po 1 –3 gyvybes kasmet, todėl visuomenės sveikatai tai nebusreikšminga. Intervencija, po kurios alkoholio vartoj imas sumažėtų perpus, galėtų kasmetišsaugoti maždaug 8 gyvybes.

5 pav. Mirtingumo nuo kepenų vėžio prognozė

6 lentelė. Mirčių nuo kepenų vėžio skaičiaus prognozė

IŠVADAMirčių nuo kepenų vėžio yra palyginus nedaug, todėl gyvybių išsaugojimopotencialas taikant alkoholio vartojimo prevencines priemones yra mažas.

8

BBEENNDDRROO MMIIRRTTII NNGGUUMMOO PPRROOGGNNOOZZĖĖ

7 lentelė. Bendro mirčių skaičiaus ir mirtingumo prognozė

Atsižvelgiant į mirtingumo nuo penkių nagrinėtų priežasčių sumažėjimą skirtingaisatvejais, buvo apskaičiuota, kaip pasikeistų bendras šalies gyventojų mirtingumas (7 lentelė).Prognozė rodo, kad būtent šių kelių nagrinėtų l igų mirtingumo sumažėjimas nepadarytųpastebimos įtakos bendram mirtingumui. Tačiau akivaizdu, kad rūkymas ir alkoholio vartoj imassusiję ne tik su šiomis penkiomis l igomis, todėl didelė tikimybė, kad bendras mirtingumasturėtų sumažėti labiau nei rodo prognozė. Be to, prognozė neįvertina rizikos veiksnių bendropoveikio, kuris kartais gal i sumuotis, o kartais ir daugintis.

Aptariant bendrą mirtingumą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prognozės laikotarpiopabaigoje (maždaug nuo 2060 m.) pastebimas įdomus dalykas – bendro mirtingumopadidėj imas intervencijų taikymo atveju. Tai yra, kad sumažinus alkoholio vartoj imą ir rūkymą,bendras mirtingumas ateityje padidėtų. Šis paradoksas atsiranda dėl to, kad intervencijostaikomos 20–64 m. amžiaus grupėje, todėl mirtingumo rodikl iai sumažėja šioje ir vyresnėsegyventojų grupėse ir tik dėl kel ių nagrinėtų l igų. Taigi didesnė gyventojų dalis sulauktų pensinioamžiaus, gyventų i lgiau ir sudarytų didesnę gyventojų dalį nei dabar. Tačiau žinome, kadvyresnio amžiaus gyventojų mirtingumą labiausiai lemia IŠL, kurių modelyje taikytosintervencijos „neįveikia“. Esant tokioms aplinkybėms bendras mirtingumas padidėja.

Taigi išryškėja problema, kuri sukels daug iššūkių ne tik sveikatos priežiūros sistemosspecial istams, bet ir visai šal iai , tai – gyventojų senėjimas. Tokio prognozuojamo scenari jausbūtų galima išvengti, jeigu prevencinės priemonės ir medicinos pažanga pakankamaisumažintų pensinio amžiaus žmonių mirtingumą nuo IŠL.

9

AAPPII BBEENNDDRRIINN IIMMAASS

Gyventojų mirtingumo prognozė įspėja apie tai, kadnetgi labai sėkmingai kovojant su alkoholio vartoj imu ir rūkymu,

sveikatos priežiūros special istams ir šal ies politikamsteks susidurti su kitomis kliūtimis,

kurios atsiras dėl natūralaus gyventojų senėjimo.

Paradoksalu, tačiau veiksmingos prevencinėsalkoholio vartoj imo ir rūkymo paplitimo mažinimo

priemonės gyventojų senėjimo problemą tik pasunkins,nes bus išsaugota daugiau darbingo amžiaus gyventojų gyvybių

ir j ie turės didesnę tikimybę sulaukti pensinio amžiaus.Dėl šios priežasties tampa svarbu nuolatos

gerinti senyvo amžiaus žmonių medicininę priežiūrą.

Kita vertus, prognozė rodo,kad su alkoholio vartoj imu ir rūkymu susijusiomis l igomis

galima kovoti prevencinėmis priemonėmis,tačiau išeminių l igų atveju turėtų būti kreipiamas

dėmesys į kitus rizikos veiksnius(cholesterolio kiekį kraujyje, kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą).

Be to, svarbu suprasti , kad daugeliu atvejų,sumažinus gyventojų alkoholio vartoj imą ir rūkymą,

rezultatus pamatysime ne iš karto,nes santykinei rizikai pastebimai sumažėti reikia daugiau nei kel ių metų.

Šalies mastu – rezultatai gal i išryškėti tik po dešimtmečio.Tačiau tiksl ingo darbo kryptį reikia pasirinkti dabar – lėtai ir užtikrintainuodytis ar būti sveika, darbinga, i lgai gyvenančių žmonių šalimi.Bet kuris iš mūsų ar mūsų vaikų ir vaikaičių netol imoje ateityje

galime tapti statistiniu vienetu tarp„mirčių skaičius“ arba „išsaugotos gyvybės“.

HIGIENOS INSTITUTASSveikatos informacijos centrasBiostatistinės analizės skyriuswww.hi. lt, Tel. (8 5) 277 3302

Parengė:Sandra Mekšriūnaitė, Sandra.Meksriunaite@hi. lt

ISSN 2335-8440