B. JONAITIS

MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS PAGAL EURONORMAS

Mokomoji knyga

Vilnius 2009

2

3

TURINYS Įvadas...............................................................................................4 Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai ................................................5 Simboliai .......................................................................................10 1. Bendrieji reikalavimai ...............................................................17 1.1. Ribiniai būviai .....................................................................17 1.2. Poveikiai..............................................................................20

2. Medžiagos..................................................................................24 2.1. Mūro gaminiai ir savybės....................................................24 2.2. Skiedinio rūšys ir savybės ...................................................27 2.3. Armatūra .............................................................................29

3. Konstravimo taisyklės ...............................................................31 3.1. Sienų rūšys ..........................................................................31 3.2. Mūro gaminių perriša ..........................................................33 3.3. Mūro armavimas .................................................................36 3.4. Grioveliai ir išėmos .............................................................39

4. Mūro mechaninės ir fizikinės savybės.......................................41 4.1. Mūro charakteristinis gniuždomasis stipris.........................41 4.2. Nearmuotojo mūro charakteristinis kerpamasis stipris .......45 4.3. Nearmuotojo mūro lenkiamasis stipris................................47 4.4. Armuotojo, įtemptojo ir mūro su apymūriu mechaninės

savybės ..........................................................................................49 4.5. Mūro deformacinės savybės................................................51

5. Mūrinių elementų projektavimas...............................................54 5.1. Laikomosios galios apskaičiavimo modelis ........................54 5.2. Nearmuotųjų mūro elementų gniuždomoji galia.................55 5.3. Vietine apkrova apkrauto mūro stipris ................................65

A priedas........................................................................................68 B priedas........................................................................................69 Literatūra .......................................................................................73

4

ĮVADAS

Lietuvoje vienaaukščių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai gana plačiai naudojamos naujos medžiagos ir jų dirbtiniai akmenys. Diegiant pažangiausias konstrukcinių elementų gamybos technologijas, gerėja gaminių kokybė, matmenų tikslumas. Visa tai leidžia mažinti mūro gulsčiųjų siūlių storį, naudoti plonasluoksnius skiedinius. Visa tai turi didelę įtaką mūro mechaninėms savybėms.

Europos statybinių konstrukcijų projektavimo normų kūrimo tikslas – suvienodinti visų Europos šalių statybinių konstrukcijų projektavimo principus, užtikrinančius vienodą statybinių konstrukcijų patikimumą. Kuriant bendrą Europos rinką, nustatant medžiagų ir konstrukcijų gamybos bei statybos kontrolės lygį, bendrus pastatų patikimumo reikalavimus, svarbu, kad mūro, kaip ir kitos konstrukcijos, būtų patikimos.

Patikimumą užtikrina ir skaičiavimo metodai, kuo tiksliau įvertinantys medžiagų savybes bei elementų sąveiką.

Mūsų šalyje 2000 metais patvirtintos mūrinių konstrukcijų projektavimo taisyklės Eurokodas 6.

Šiame leidinyje pateikti mūro mechaninių savybių nustatymo bei mūro konstrukcijų projektavimo pagrindai leis greičiau susipažinti su Eurokode 6 pateiktais mūro konstrukcijų projektavimo principais.

Knygoje pateikti terminai, apibrėžtys ir simboliai naudojami LST EN 1996-1-1:2006.

Mokomoji knyga parengta naudojantis LST EN 1996-1-1:2006 bei kita literatūra.

Ši knyga – pataisytas pagal LST EN 1996-1-1:2006 2003 m. leidimas.

5

PAGRINDINIAI TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Mūras – rinkinys mūro gaminių, suklotų tam tikra tvarka ir vienas su kitu sujungtų skiediniu.

Armuotas mūras – mūras, kuriame esantys strypai arba tinklai yra sudėti į skiedinį arba betoną taip, kad visos medžiagos galėtų kartu priešintis poveikių efektams.

Nearmuotas mūras – mūras, kuriame nėra pakankamai armatūros, kad jį būtų galima laikyti armuotuoju mūru.

Iš anksto įtemptas mūras – mūras, kuriame įtempiamąja armatūra tikslingai sukelti gniuždomieji įtempiai.

Mūras su apymūriu – mūras, kuris iš visų pusių apjuostas plieninėmis apkabomis, gelžbetoniniu apvalkalu arba armuotuoju mūru.

Suvaržytasis mūras – mūras, kuriame suvaržantieji gelžbetoniniai arba armuotojo mūro elementai įrengti stačiai ir gulsčiai.

Mūro perriša – gaminių išdėstymas mūre taisyklinga tvarka bendram darbui pasiekti.

Charakteristinis mūro stipris – mūro stiprio reikšmė, nepasitaikanti hipotetinėje neribotoje bandymų serijoje ir nustatyta su 5 % tikimybe. Paprastai ši reikšmė atitinka medžiagos arba gaminio konkrečiam savybės parametrui taikomo statistinio skirstinio nustatytą fraktilį. Kai kuriomis aplinkybėmis, kaip charakteristinė reikšmė gali būti imama vardinė reikšmė

Gniuždomasis mūro stipris – gniuždomo mūro stipris, nustatytas neatsižvelgiant į jo suvaržymą preso plokštėmis, liaunį arba apkrovos ekscentriciteto įtaką.

Kerpamasis mūro stipris, šliejamasis mūro stipris – skersinių jėgų veikiamo mūro stipris.

Lenkiamasis mūro stipris – lenkiamo mūro stipris.

6

Sukimbamasis stipris – armatūros ir betono arba skiedinio sąlyčio paviršiaus ploto vieneto sankibos stipris, kai armatūra yra tempiama arba gniuždoma.

Sukibimas – skiedinio geba sąlyčio su mūro gaminiais paviršiuje atlaikyti tempiamąsias ir skersines įrąžas.

Mūro gaminys – iš anksto pagamintas komponentas, skirtas mūrinėms konstrukcijoms.

1, 2, 3 ir 4 mūro gaminių grupės – mūro gaminių grupių pavadinimai pagal procentinį gaminių tuštymių dydį ir orientavimą mūre.

Guldomasis paviršius, pagrindo paviršius – mūro gaminio viršutinis arba apatinis paviršius numatomos sukloti padėties.

Įduba – įspauda, suformuota gamybos metu viename ar abiejuose mūro gaminio pagrindo paviršiuose.

Tuštymė – tuštuma, suformuota per visą arba ne per visą mūro gaminį.

Griebimo tuštymė, paėmimo tuštymė – mūro gaminyje suformuota tuštymė, kad būtų patogiau jį sugriebti viena ar abiem rankomis arba mechanizmu.

Vidinė sienelė – ištisinė medžiaga tarp mūro gaminio tuštymių.

Išorinė sienelė (kevalas) – pakraščio medžiaga tarp tuštymės ir mūro gaminio paviršiaus.

Visuminis plotas – mūro gaminio skerspjūvio plotas, neatimant kiaurymių, tuštymių ir įdubų ploto.

Gniuždomasis mūro gaminių stipris – nustatyto skaičiaus mūro gaminių vidutinis gniuždomasis stipris (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6).

Normalizuotas gniuždomasis mūro gaminių stipris – gniuždomasis mūro gaminių stipris, perskaičiuotas į orasausio

7

ekvivalentiško 100 mm pločio ir 100 mm aukščio mūro gaminio gniuždomąjį stiprį (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6).

Mūro skiedinys – vienos arba daugiau rišamųjų medžiagų, užpildo ir vandens, o kartais ir priedų bei (arba) įmaišų mišinys, naudojamas mūro siūlėms, joms užlieti ir rievėti.

Bendrosios paskirties mūro skiedinys – mūro skiedinys, kuriam nesuteiktos specialiosios savybės (skiedinys, naudojamas mūro gulsčiosioms siūlėms, kurių storis didesnis kaip 3 min).

Plonasluoksnis mūro skiedinys – projektinis (nustatytų savybių) mūro skiedinys, kurio užpildo dalelių dydis ne didesnis nei nustatytas dydis (skiedinys, naudojamas 1–3 mm storio gulsčiosioms mūro siūlėms).

Lengvasis mūro skiedinys – projektinis mūro skiedinys, kurio sausosios būklės tankis po sukietėjimo yra mažesnis nei nustatytas dydis pagal EN 998-2.

Projektinis mūro skiedinys – mūro skiedinys, kurio sudėtis ir gamybos būdas yra pasirenkami nustatytoms savybėms gauti (eksploatacinių savybių samprata).

Receptinis mūro skiedinys – iš anksto nustatytais santykiais pagamintas skiedinys, kurio savybės įvertinamos pagal pateiktus sudedamųjų dalių santykius (recepto samprata).

Gamyklinis mūro skiedinys – gamykloje dozuotas ir sumaišytas skiedinys.

Gamyklinis sausasis mūro skiedinys – iš anksto dozuotas mūro skiedinys arba iš anksto sumaišytas kalkių ir smėlio skiedinys.

Gamyklinis dozuotasis mūro skiedinys – skiedinys, kurio sudedamosios dalys dozuojamos gamykloje, tiekiamos į statybvietę ir ten sumaišomos pagal gamintojo nurodymus ir sąlygas.

Gamyklinis kalkių ir smėlio mūro skiedinys – skiedinys, kurio sudedamosios dalys yra visiškai sudozuotos gamykloje,

8

tiekiamos į statybos aikštelę, kurioje pridedamos kitos gamintojo nustatytos arba patiektos sudedamosios dalys (pvz., cementas), ir sumaišomos su kalkėmis ir smėliu.

Statybvietėje gaminamas skiedinys – skiedinys, kurio atskiros sudedamosios dalys dozuojamos ir sumaišomos statybvietėje.

Gniuždomasis skiedinio stipris – vidutinis nustatyto skiedinio bandinių skaičiaus gniuždomasis stipris po 28 parų kietėjimo.

Užpildymo betonas – betonas, naudojamas iš anksto mūre suformuotoms ertmėms ir tuštymėms užpildyti.

Armatūrinis plienas – mūrui naudojama plieninė armatūra. Gulsčiosios siūlės armatūra (pagrindinės siūlės armatūra)

– armatūrinis plienas, iš anksto pagamintas dėti į gulsčiąją (pagrindinę) siūlę.

Įtempiamoji plieninė armatūra – mūrui naudojamos plieninės vielos, strypai ar vijos.

Sienos sąriša – įtaisas vienam tuščiavidurės sienos sluoksniui per ertmę prijungti prie kito sluoksnio arba prie rėminės konstrukcijos, arba prie pagrindinės sienos.

Gulsčioji siūlė (pagrindinė siūlė) – skiedinio sluoksnis tarp mūro gaminių guldomųjų (pagrindinių) paviršių.

Statmenoji siūlė – skiedinio siūlė, statmena gulsčiajai (pagrindinei) siūlei ir sienos paviršiui.

Išilginė siūlė – vertikali sienos viduje esanti skiedinio siūlė, lygiagreti su sienos paviršiumi.

Plonasluoksnė siūlė – siūlė, padaryta iš plonasluoksnio skiedinio.

Rievėjimas – siūlės apdailinimo procesas darbo metu. Laikančioji siena – siena, pirmiausia skirta veikiančiai

apkrovai kartu su savuoju svoriu laikyti.

9

Vienasluoksnė siena – siena, kurioje nėra ertmės arba kurios plokštumoje nėra ištisinės vertikaliosios siūlės.

Tuščiavidurė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių vienasluoksnių sienų, patikimai tarpusavyje sujungtų sienos sąrišomis arba gulsčiųjų siūlių armatūra. Ertmė tarp sluoksnių gali būti ištisinė tuštuma, visiškai arba iš dalies pripildyta apkrovos nelaikančios termoizoliacinės medžiagos.

Pastaba: Sieną, susidedančią iš dviejų sluoksnių, atskirtų ertme, kai vienas iš sluoksnių nedidina kito sluoksnio (galbūt laikančiojo) stiprumo arba standumo, reikia laikyti siena su apdarine siena.

Dvisluoksnė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, atskirtų išilgine siūle, visiškai užpildyta skiediniu, ir tarp savęs patikimai sujungtų sienos sąrišomis taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant.

Pripildytoji tuščiavidurė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, tarp kurių esanti ertmė yra užpildyta betono arba injekcinio skiedinio, o sluoksniai vienas su kitu patikimai sujungti sienų sąrišomis arba gulsčiosios siūlės armatūra taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant

Siena su apdailiniu sluoksniu – siena, kurioje apdailiniai gaminiai yra sukibę su pagrindinio mūro gaminiais taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant

Siena su juostinėmis gulsčiosiomis siūlėmis, siena su juostinėmis pagrindinėmis siūlėmis – siena iš mūro, kurio gulsčiosiose siūlėse skiedinys suklotas dviejose ar daugiau juostų, iš kurių dvi yra prie išorinių gaminių kraštų

Apdarinė siena – siena, naudojama kaip apdailinė, bet nesukibusi su pagrindine siena arba rėmine konstrukcija ir neturinti įtakos jų stiprumui

10

Nelaikančioji siena – siena, vertinama kaip negalinti laikyti veikiančių jėgų, todėl ją galima pašalinti, nepakenkiant likusios konstrukcijos vientisumui

Griovelis – mūre suformuotas kanalas SIMBOLIAI

Lotyniškosios raidės: a1 – atstumas nuo sienos galo iki apkrautojo ploto artimiausiojo krašto; ax – atstumas nuo atramos krašto iki nagrinėjamojo skerspjūvio; A – horizontalaus visuminio sienos skerspjūvio apkrautasis plotas; Aef – efektyvusis atramos plotas; As – plieninės armatūros skerspjūvio plotas; Asw – skersinės armatūros plotas; b – pjūvio plotis; bc – gniuždomojo krašto ties suvaržymo vietų viduriu plotis; bef – elemento su lentynomis efektyvusis plotis; bef1 – elemento su lentyna efektyvusis plotis; beft – elemento su lentynomis efektyvusis plotis; cnom – vardinis betono apsauginio sluoksnio storis; d – efektyvusis sijos aukštis; da – arkos įlinkis, skaičiuotinei šoninei apkrovai veikiant; dc – didžiausiasis branduolio skerspjūvio matmuo lenkimo kryptimi; ec – papildomasis ekscentricitetas; ehe – horizontaliųjų apkrovų sukeltas ekscentricitetas sienos viršuje arba apačioje; ehm – horizontaliųjų apkrovų sukeltas ekscentricitetas ties sienos viduriu; ei – ekscentricitetas sienos viršuje ar apačioje;

11

einit – pradinis ekscentricitetas; ek – ekscentricitetas, atsiradęs dėl valkšnumo; em – ekscentricitetas, atsiradęs dėl apkrovų; emk – ekscentricitetas ties sienos viduriu; E – trumpalaikis mūro kirstinis tamprumo modulis; Elongterm – ilgalaikis mūro tamprumo modulis; En – n elemento tamprumo modulis; fb – vidutinis normalizuotas mūro gaminio gniuždomasis stipris; fbod – armatūrinio plieno skaičiuotinis sukimbamasis stipris; fbok – charakteristinis armatūrinio plieno sukimbamasis stipris; fck – charakteristinis gniuždomasis užpildymo betono stipris; fcvk – charakteristinis kerpamasis užpildymo betono stipris; fd – skaičiuotinis gniuždomasis mūro stipris nagrinėjama kryptimi; fk – charakteristinis gniuždomasis mūro stipris; fm – gniuždomasis mūro skiedinio stipris; fvd – skaičiuotinis kerpamasis mūro stipris; fvk – charakteristinis kerpamasis mūro stipris; fvko – charakteristinis pradinis kerpamasis mūro stipris, kai gniuždymo įtempiai lygūs nuliui; fvlt – fvk reikšmės riba; fxd – skaičiuotinis lenkiamasis mūro stipris atitinkamoje lenkimo plokštumoje; fxd1 – skaičiuotinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, lygiagrečioje su gulsčiosiomis siūlėmis; fxd1,app – tariamasis skaičiuotinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, lygiagrečioje su gulsčiosiomis siūlėmis; fxk1 – charakteristinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, lygiagrečioje su gulsčiosiomis siūlėmis; fxd2 – skaičiuotinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, statmenoje gulsčiosioms siūlėms;

12

fxd2,app – tariamasis skaičiuotinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, statmenoje gulsčiosioms siūlėms; fxk2 – charakteristinis lenkiamasis mūro stipris irimo plokštumoje, statmenoje gulsčiosioms siūlėms; fyd – skaičiuotinis armatūrinio plieno stipris; fyk – charakteristinis armatūrinio plieno stipris; Fd – skaičiuotinė sienos sąrišos gniuždomoji ar tempiamoji laikomoji galia; g – visuminis skiedinio juostų plotis; G – mūro šlyties modulis; h – mūro sienos prošvaisinis aukštis; hi – mūro i sienos prošvaisinis aukštis; hef – efektyvusis sienos aukštis; htot – visuminis konstrukcijos aukštis nuo pamato arba nuo sienos, arba nuo branduolio viršaus; hc – sienos aukštis iki apkrovos pridėties vietos; Ij – j elemento skerspjūvio inercijos momentas; k – vertikalios sienos laikomosios galios, veikiant šoninei apkrovai, ir tikrojo sienos ploto laikomosios galios, veikiant šoninei apkrovai, santykis, atsižvelgiant į galimą kraštų suvaržymą; km – plokštės ir sienos standžių santykis; kr – sukamasis suvaržymo standis; K – konstanta, taikoma mūro gniuždomajam stipriui apskaičiuoti; l – sienos ilgis (tarp kitų sienų, tarp sienos ir angos arba tarp angų); lb – tiesusis inkaravimo ilgis; lc – gniuždomosios sienos dalies ilgis; lcl – angos prošvaisinis ilgis; lef – mūrinės sijos efektyvusis tarpatramis; lefm – efektyvusis atramos ilgis ties sienos aukščio viduriu; lr – atstumas tarp šoninio suvaržymo vietų;

13

la – sienos ilgis arba aukštis tarp atramų, gebančių atlaikyti arkinį skėtimą; Mad – papildomasis skaičiuotinis lenkimo momentas; Md – skaičiuotinis lenkimo momentas standumo branduolio apačioje; Mi – galinis momentas i mazge; Mid – skaičiuotinis lenkimo momentas sienos viršuje arba apačioje; Mmd – didžiausiasis skaičiuotinis lenkimo momentas sienos aukščio viduryje; MRd – lenkiamosios laikomosios galios skaičiuotinė reikšmė; MEd – veikiančiojo momento skaičiuotinė reikšmė; MEdu – momento virš perdangos skaičiuotinė reikšmė; MEdf – momento žemiau perdangos skaičiuotinė reikšmė; n – aukštų skaičius; ni – elementų standumo koeficientas; nt – sienos sąrišų arba jungčių skaičius vienam m2 sienos; ntmin – mažiausiasis sienos sąrišų arba jungčių skaičius vienam m2 sienos; N – skaičiuotinių vertikaliųjų poveikių pastatui suma; Nad – didžiausiasis skaičiuotinis arkinis skėtimas vienetiniam sienos ilgiui; Nid – vertikaliosios jėgos sienos arba kolonos viršuje arba apačioje, skaičiuotinė reikšmė; Nid – vertikaliosios jėgos, veikiančios sienos arba kolonos aukščio viduryje, skaičiuotinė reikšmė; Nmd – vertikaliosios jėgos, veikiančios sienos aukščio viduryje, skaičiuotinė reikšmė; NRd – mūrinės sienos arba kolonos skaičiuotinė laikomoji galia, veikiant vertikalioms jėgoms; NRdc – sienos skaičiuotinė laikomoji galia, veikiant vertikaliai sutelktajai jėgai;

14

NEd – vertikaliosios apkrovos skaičiuotinė reikšmė; NEdf – apkrovos už perdangos skaičiuotinė reikšmė; NEdu – apkrovos virš perdangos skaičiuotinė reikšmė; NEl – perdangos perduodama skaičiuotinė apkrova; NEdc – vertikaliosios sutelktosios apkrovos skaičiuotinė reikšmė; qlat,d – vienetinio sienos ploto skaičiuotinis stipris veikiant šoniniam poveikiui; Qd – branduolio stabilizuojamoje pastato dalyje veikiančios visuminės vertikaliosios apkrovos skaičiuotinė reikšmė; r – arkos pakyla; Re – plieno takumo įtempis; s – skersinės armatūros žingsnis; Ed – armuotojo mūro elementą veikiančios apkrovos skaičiuotinė reikšmė; t – sienos storis; tch,v – didžiausiasis vertikalaus kanalo ar įdubos gylis, nepaisomas skaičiuojant; tch,h – didžiausiasis horizontalaus arba įstrižo kanalo gylis; ti – i sienos storis; tmin – mažiausiasis sienos storis; tef – efektyvusis sienos storis; tf – lentynos storis; tri – i briaunos storis; VEd – skersinės jėgos skaičiuotinė reikšmė; VRd – laikomosios galios skaičiuotinė reikšmė veikiant skersinei jėgai; wi – tolygiai paskirstyta skaičiuotinė i apkrova; WEd – vienetinio ploto skaičiuotinė šoninė apkrova; x – neutraliosios ašies atstumas; z – vidinių jėgų petys;

15

Z – sienos vienetinio aukščio arba ilgio tamprusis atsparumo momentas.

Graikiškosios raidės: α – kampas tarp skersinės armatūros ir sijos ašies; αt – mūro temperatūrinio plėtimosi koeficientas; α1,2 – lenkimo momentų koeficientai; β – sutelktųjų apkrovų didinimo koeficientas; χ – armuotų sienų kerpamosios laikomosios galios didinimo koeficientas; δ – koeficientas, taikomas nustatant mūro gaminių normalizuotą vidutinį gniuždomąjį stiprį; εc∞ – mūro galutinio valkšnumo santykinė deformacija; εel – tamprioji mūro santykinė deformacija; εmu – ribinė mūro gniuždomoji santykinė deformacija; εsy – armatūros takumo santykinė deformacija; φ – armatūrinio plieno efektyvusis skersmuo; φ∞ – galutinio mūro valkšnumo koeficientas; Φ – redukcijos koeficientas; Φfl – redukcijos koeficientas, atsižvelgiant į lenkiamojo stiprio įtaką; Φi – sienos viršaus arba apačios redukcijos koeficientas; Φm – sienos aukščio vidurio redukcijos koeficientas; γM – medžiagų dalinis koeficientas, įskaitant geometrinių charakteristikų ir modeliavimo neapibrėžtis; η – koeficientas, taikomas sienų apkrovos ekscentricitetui ne plokštumoje apskaičiuoti; λx – sijos gniuždomosios zonos aukštis, taikant stačiakampę įtempių diagramą; λc – liaunio reikšmė, iki kurios ekscentricitetų dėl valkšnumo galima nepaisyti;

16

µ – mūro lenkiamųjų stiprių ortogonalusis santykis; ξ – nagrinėjamojo konstrukcinio elemento suvaržymo sukamojo standumo didinimo koeficientas; ρd – sausabūklis tankis; ρn – redukcijos koeficientas; ρt – standumo koeficientas; σd – skaičiuotinis gniuždomasis įtempis; υ – konstrukcijos posvyrio kampas vertikalės atžvilgiu.

17

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Konstrukcijos turi būti projektuojamos ir statomos taip, kad: – būtų tinkamos patikimai naudoti numatytą laiką; – būtų atsparios apkrovoms ir poveikiams, kurie susidaro

konstrukcijas montuojant ir jas naudojant; – vieno elemento griūtis nesukeltų konstrukcijos ar pastato

griūties. Tai gali būti pasiekiama: – pasirenkant teisingus apskaičiavimo metodus, tinkamas

medžiagas; – parenkant patikimas laikančiųjų elementų jungtis; – įvertinant įvairias galimas naudojimo situacijas; – parenkant statybos technologiją ir vykdant elementų

gamybos, statinių statymo ir naudojimo kontrolę.

1.1. Ribiniai būviai

Mūrinės konstrukcijos apskaičiuojamos ribinių būvių metodu. Ribiniai būviai – tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija jau nebeatitinka projekto (savybių) reikalavimų.

Yra dvi ribinių būvių grupės: – saugos ribinių būvių; – tinkamumo ribinių būvių grupė. Saugos ribiniai būviai – tai ribiniai būviai, atitinkantys

konstrukcijos ar jos dalies laikomąją galią. Saugos ribiniai būviai yra: – visos konstrukcijos ar jos dalies laikomosios galios

išnaudojimas; – statinės pusiausvyros praradimas, kai visa konstrukcija ar

jos dalis yra apverčiama, pakeliama ar nustumiama.

18

Saugos ribinis būvis pasiekiamas tada, kai konstrukcija pasiekia kritinę (avarinę) būklę, t. y. kai jos laikomosios galios ar pastovumo atsargos galios rezervai visiškai išnaudoti.

Analizuojant elemento arba sandūros irimo arba per didelės deformacijos (neskaitant nuovargio) ribinį būvį, reikia įsitikinti, kad: Ed ≤ Rd, (1.1) čia Ed – įrąžos skaičiuotinė reikšmė; Rd – skaičiuotinis atsparumas.

– Nagrinėjant konstrukcijos statinės pusiausvyros, didelių poslinkių ar deformacijų ribinį būvį, reikia nustatyti, kad:

Ed,dst ≤ Ed,stb, (1.2) čia Ed,dst ir Ed,stb – atitinkamai destabilizuojantys ir stabilizuojantys poveikių efektai.

– Nagrinėjant ribinį būvį, kurį sukelia antriniai efektai, reikia patikrinti, ar konstrukcija liks pastovi, kol poveikiai neviršys savo skaičiuotinių reikšmių. Be to, reikia patikrinti, ar pjūviuose tenkinama sąlyga (1.1).

Apskaičiuojant konstrukcijas pagal saugos ribinį būvį skaičiuotinė konstrukcijų laikomoji galia: Rd = R(Xd; ad,…), (1.3) čia Xd ir ad – atitinkamai medžiagų charakteristikų ir geometrinių matmenų skaičiuotinės reikšmės. Medžiagų skaičiuotinės savybių reikšmės Xd nustatomos:

19

kd

M

XX =

γ, (1.4)

čia Xk – medžiagų savybių charakteristinės reikšmės; γM – medžiagos savybės dalinis patikimumo koeficientas. Mūro savybių dalinis patikimumo koeficientas priklauso nuo mūrijimo darbų kategorijos. Mūro savybių dalinio patikimumo koeficiento γM reikšmės pateiktos 1.1 lentelėje. 1.1 lentelė. Medžiagų savybių dalinis patikimumo koeficientas γM γM

Medžiaga Klasė 1 2 3(A)* 4 5(B)* A Mūras iš:

I kategorijos gaminių ir projektinio skiedinio mūroa

1,5

1,7

2,0

2,2

2,5

B I kategorijos gaminių ir receptinio skiedinio mūrob

1,7 2,0 2,2 2,5 2,7

C II kategorijos gaminių ir bet kokio skiedinio mūroa,b,e

2,0 2,2 2,5 2,7 3,0

D Armatūrinio plieno inkaravimas 1,7 2,0 2,2 2,5 2,7 E Armatūrinis plienas ir įtemptoji

armatūra 1,15

F Pagalbiniai elementaic,d 1,7 2,0 2,2 2,5 2,7 G Sąramos pagal EN 845-2 Nuo 1,5 iki 2,5 a Projektinių skiedinių reikalavimai pateikti EN 998-2 ir EN 1996-2 b Receptinių skiedinių reikalavimai pateikti EN998-2 ir EN 1996-2 c Deklaruojamosios reikšmės yra vidutinės reikšmės d Laikoma, kad izoliacinius sluoksnius apima mūro γM. e Kai II kategorijos gaminių variacijos koeficientas neviršija 25% * Nacionaliniame pritaikymo dokumente numatytos klasės Pastabos: 1. Darbų atlikimo klasė A – kai mūro darbus atlieka apmokyti mūrininkai vadovaujant meistrui, naudojamas gamyklinis skiedinys, jeigu naudojami statybvietėje pagaminti skiediniai, kontroliuojamas dozavimas, skiedinio gniuždomasis stipris, o darbų atlikimo kokybę kontroliuoja atitinkamos kvalifikacijos specialistai nepriklausomi nuo rangovo. 2. Darbų atlikimo klasė B – kai A darbų atlikimo klasės sąlygos papunktyje netenkinamos, šiuo atveju darbų atlikimo kokybę gali tikrinti atitinkamos kvalifikacijos rangovo įpareigotas specialistas.

20

Dažniausiai konstrukcijų geometrinių matmenų skaičiuotinės reikšmės (ad) nusakomos jų vardinėmis reikšmėmis (anom): ad = anom. (1.5) Kai kuriais atvejais geometrinių matmenų skaičiuotinės reikšmės nustatomos įvertinus nuokrypius (∆a): ad =anom+∆a. (1.6) Tinkamumo ribiniai būviai susiję su konstrukcijų naudojimo tinkamumu. Pasiekus tinkamumo ribinius būvius, konstrukcijos neatitinka projektavimo normomis nustatytų naudojimo reikalavimų. Tinkamumo ribiniais būviais konstrukcijos apsaugomos nuo:

– neleistinų plyšių susidarymo ir atsivėrimo; – per didelių poslinkių ir deformacijų.

1.2. Poveikiai

1.2.1. Poveikių klasifikacija Poveikis (F) yra:

– jėga (krūvis), veikianti konstrukciją (tiesioginis poveikis); – temperatūrinių suvaržytų deformacijų arba nuosėdžių

sukeltas poveikis (netiesioginis poveikis). Poveikiai pagal kitimą laikui bėgant gali būti: – nuolatinis poveikis (G) – tai poveikis, esantis per visą

skaičiuotinės situacijos laikotarpį, kurio reikšmės kitimas per laiką yra nedidelis, lyginant su vidutine reikšme, arba tas kitimas tolygus, kol jis įgyja tam tikrą ribinę reikšmę, pvz., konstrukcijos savasis svoris, įrangos, įtaisų,

21

pritvirtintų įrenginių svoris, taip pat netiesioginiai poveikiai dėl traukumo, nevienodų nuosėdžių;

– kintamieji poveikiai (Q) – poveikiai, dažniausiai esantys per visą skaičiuotinės situacijos laikotarpį, kurių reikšmių kitimas laike nėra nei monotoniškas, nei mažas, lyginant su vidutine reikšme, pvz., naudingosios apkrovos, vėjo ir sniego apkrovos;

– ypatingieji poveikiai (A) – poveikiai, visu mastu dažniausiai nepasitaikantys per nurodytąjį konstrukcijos naudojimo laikotarpį ir turintys nedidelę veikimo trukmę, pvz., sprogimai, gaisras arba automobilių smūgiai.

Poveikiai pagal kitimą erdvėje: – fiksuotieji poveikiai, kurių išsidėstymas, didumas ir

veikimo kryptis yra apibrėžti kiekviename konstrukcijos taške, pvz., savasis svoris;

– laisvieji poveikiai, kurie tam tikrose ribose gali būti bet kaip paskirstyti konstrukcijoje, pvz., judamosios naudingosios apkrovos, vėjo ar sniego apkrovos.

Išankstinis įtempimas (P) yra traktuojamas kaip nuolatinis poveikis.

Poveikiai yra nusakomi reprezentacinėmis, charakteristinėmis ir skaičiuotinėmis reikšmėmis.

1.2.2. Poveikių charakteristinės reikšmės Fk Poveikių charakteristinės reikšmės Fk nustatomos pagal Euronormas 1 „Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms“ arba kitas apkrovų normas. Poveikių charakteristines reikšmes Fk gali nustatyti užsakovas arba projektuotojas, pasikonsultavęs su užsakovu, tačiau šiuo

22

atveju turi būti atsižvelgiama į minimalius, pagal atitinkamas projektavimo normas, nustatytus reikalavimus. Nuolatiniai poveikiai, kai jų variacijos koeficientas didelis arba per konstrukcijos naudojimo laikotarpį gali kisti, nusakomi dviem charakteristinėmis reikšmėmis: didesniąja (Gk,sup) ir mažesniąja (Gk,inf). Kitais atvejais pakanka vienos charakteristinės reikšmės (Gk). Savąjį konstrukcijų svorį galima apskaičiuoti pagal vardinius konstrukcijų matmenis ir vidutinius tankius. Kintamųjų poveikių charakteristinė (Qk) reikšmė nusakoma vienu iš dydžių:

– didesniąja reikšme, kuri negali būti viršijama su nurodyta tikimybe, arba mažesniąja reikšme, už kurią mažesnė negali būti su numatyta tikimybe tam tikru numatytu periodu, atitinkančiu konstrukcijos naudojimo laiką arba skaičiuotinės situacijos trukmę.

Ypatingųjų poveikių charakteristinė reikšmė dažniausiai yra nustatytas dydis.

1.2.3. Kintamųjų poveikių reprezentacinės reikšmės Svarbiausia reprezentacinė kintamųjų poveikių reikšmė yra charakteristinė reikšmė Qk. Kitos reprezentacinės reikšmės nusakomos charakteristine reikšme Qk ir koeficientu ψi: – derinio reikšmė: ψ0Qk; – dažnoji reikšmė: ψ1Qk; – tariamai nuolatinė reikšmė: ψ2Qk. Koeficiento ψi, ψ0 ir ψ2 reikšmės nustatomos pagal Euronormų 1 arba kitų apkrovų normų rekomendacijas ir jos priklauso nuo statinio kategorijos.

23

1.2.4. Poveikių skaičiuotinės reikšmės Skaičiuotinės poveikių reikšmės Fd apskaičiuojamos taip: d F kF F= γ ⋅ , (1.7) d G kG G= γ ⋅ , (1.8) d Q kQ Q= γ ⋅ , d A kA A= γ ⋅ (jeigu nenurodyta Ad reikšmė), (1.9) d P kP P= γ ⋅ . (1.10) Čia γF, γG, γQ, γA, γP – poveikių daliniai patikimumo koeficientai, pagal kuriuos įvertinami nepalankūs poveikių nuokrypiai, netikslus poveikių modeliavimas, nepatikimi poveikių įtakos ir nagrinėjamo ribinio būvio įvertinimai. Apkrovų dalinių koeficientų reikšmės imamos pagal atitinkamų projektavimo normų (reglamentų) „Apkrovos ir poveikiai“ nurodymus.

24

2. MEDŽIAGOS 2.1. Mūro gaminiai ir savybės

Mūrui gali būti naudojami tokie gaminiai (2.1 pav.):

– keraminės plytos ar blokai, – silikatinės plytos ar blokai, – betoniniai blokai, – akytojo betono blokai, – gamtiniai akmenys.

Mūro gaminiai pagal kokybės kontrolės rūšį juos gaminant skirstomi į I arba II kategoriją. Pirmajai kategorijai priskiriami mūro gaminiai, kurie turi numatytą stiprį, kai gamintojas garantuoja kokybės kontrolę, kurios priemonės užtikrina, kad vidutinis gniuždomasis stiprio patikimumas būtų ne mažesnis kaip 95 %. Antrajai kategorijai priskiriami mūro gaminiai, kurių vidutinis gniuždomasis stipris atitinka standartuose nurodytus reikalavimus, ir neatitinka I kategorijos reikalavimų. Gamtiniai akmenys priskiriami prie II kategorijos. Blokai ir plytos gali būti pilnaviduriai arba tuščiaviduriai ar skylėti. Plytos ir blokai pagal tuštymių kiekį ir išdėstymą skirstomi į grupes (2.1 lentelė).

25

2.1 lentelė. Mūro gaminių grupavimo geometrinių charakteristikų reikalavimai

Mūro gaminių medžiagos ir ribos 2 grupė 3 grupė 4 grupė

1 grupė (visos

medžiagos) Gaminiai Vertikaliosios tuštymės Horizontaliosios

tuštymės Keraminiai >25; ≤ 55 ≥ 25; ≤ 70 >25; ≤ 70 Silikatiniai >25; ≤ 55 Nenaudojami Nenaudojami

Visų tuštymių tūris (% nuo

bendrojo tūrio)

≤ 25 Betoniniaib >25; ≤ 60 >25; ≤ 70 >25; ≤ 50

Keraminiai Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 2 Visuminis griebimo tuštymių iki 12,5

Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 2 Visuminis griebimo tuštymių iki 12,5

Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 30

Silikatiniai Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 15 Visuminis griebimo tuštymių iki 30

Nenaudojami Nenaudojami Bet kurios tuštymės tūris (% nuo bruto tūrio)

≤ 12,5

Betoniniaib Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 30 Visuminis griebimo tuštymių iki 30

Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 30 Visuminis griebimo tuštymių iki 30

Kiekviena iš daugelio tuštymių ≤ 25

Vidinė sienelė

Išorinė sienelė

Vidinė sienelė

Išorinė sienelė

Vidinė sienelė

Išorinė sienelė

Keraminiai ≥ 5 ≥ 8 ≥ 3 ≥ 6 ≥ 5 ≥ 6 Silikatiniai ≥ 5 ≥ 10 Nenaudojami Nenaudojami

Deklaruojamosios vidinių ir išorinių sienelių storių reikšmės (mm)

Jokių reikalavimų Betoniniaib ≥ 15 ≥ 18 ≥ 15 ≥ 15 ≥ 20 ≥ 20

Keraminiai ≥ 16 ≥ 12 ≥ 12 Silikatiniai ≥ 20 Nenaudojami Nenaudojami

Deklaruojamoji jungtinio vidinių ir išorinių sienelių storioa reikšmė (% nuo visuminio pločio)

Jokių reikalavimų

Betoniniaib ≥ 18 ≥ 15 ≥ 45

a Jungtinis storis yra vidinių ir išorinių sienelių visuminis storis atitinkama horizontalia kryptimi. Į patikrinimą reikia žiūrėti kaip į kvalifikacinį bandymą ir jį reikia pakartoti tik tuo atveju, kai iš esmės keičiami skaičiuotiniai gaminių matmenys. b Kai tuštymės yra kūgio arba akučių formos, reikia taikyti vidutinę vidinių ir išorinių sienelių storio reikšmę.

26

2.1 pav. Mūro gaminiai: a – keraminės ir silikatinės pilnavidurės plytos, b – skylėtosios keraminės plytos, c – keraminiai blokai, d – betoniniai

blokai

27

Mūro gaminių gniuždomasis stipris Apskaičiuojant mūrą, mūro gaminių stipris imamas lygus normalizuotam gniuždomajam stipriui fb. Pagal normalizuotąjį gniuždomąjį stiprį, mūro gaminiai skirstomi į gniuždomojo stiprio klases (žr. B priedą). Normalizuotas gniuždomasis stipris fb apskaičiuojamas pagal standartų rekomendacijas. Gniuždomasis mūro gaminių stipris priklauso nuo jų matmenų. Jeigu gaminio gniuždomasis stipris nustatomas bandymais, tai fb = fcm⋅δ⋅ηw, (2.1) čia fcm – vidutinis gaminio gniuždomasis stipris, nustatomas pagal valstybinių standartų reikalavimus; δ – koeficientas, kuris įvertina mūro gaminio matmenis; ηw – koeficientas, įvertinantis bandinių kondencionavimą (laikymo sąlygas) (žr. B priedą). Koeficiento δ reikšmės, pateiktos 2.2 lentelėje. 2.2 lentelė. Koeficiento δ reikšmės

Mūro gaminio

Mažiausias mūro gaminio ilgis arba plotis, mm

aukštis, mm

50 100 150 200 ≥250 50 0,85 0,75 0,70 – – 65 0,95 0,85 0,75 0,7 0,65 100 1,15 1,00 0,90 0,80 0,75 150 1,30 1,20 1,10 1,00 0,95 200 1,45 1,35 1,25 1,15 1,10 ≥250 1,55 1,45 1,35 1,25 1,15

Pastaba: leidžiama tiesinė interpoliacija

28

2.2. Skiedinio rūšys ir savybės Mūriniams gali būti naudojami bendrosios paskirties skiediniai, plonasluoksniai skiediniai ir lengvieji skiediniai. Bendrosios paskirties skiediniai – tokie skiediniai, kurie naudojami, kai gulsčiųjų siūlių storis didesnis kaip 3 mm. Plonasluoksniai skiediniai naudojami gulsčiosioms siūlėms nuo 1 iki 3 mm užpildyti. Bendrosios paskirties ir plonasluoksniai skiediniai gali būti kalkių ir smėlio arba sudėtiniai kalkių, cemento ir smėlio mišiniai. Lengviesiems skiediniams naudojami užpildai: perlitas, pemza, keramzitas, pūstas stiklas. Skiediniai pagal gniuždomąjį stiprį skirstomi į klases (M). Skiedinio gniuždomasis stipris nustatomas pagal standartinius bandinius. Mažiausias bendrosios paskirties skiedinio gniuždomasis stipris gali būti: nearmuotųjų mūrinių M1, o armuotųjų su įtemptąja armatūra M5, armuotųjų armatūros tinklelių (strypynų) M2,5. Plonasluoksnio skiedinio gniuždomasis stipris turi būti ne mažesnis kaip M5. Mūriniuose tarpams tarp sluoksnių užpildyti gali būti naudojamas betonas. Tokio betono mažiausio stiprio klasė – C12/15 (atitinkamai cilindrinis/kubinis gniuždomasis stipris). Užpildant tarpus, kurių mažiausias matmuo yra 50 mm, armuotus 15–25 mm skersmens armatūra, betono užpildų dydis turi būti ≤ 10 mm. Kai tarpų mažiausias matmuo yra 100 mm ir armatūros skersmuo ≥ 25 mm, užpildų dydis gali būti ≤ 20 mm. Užpildymo betono charakteristinis gniuždomasis stipris nustatomas išbandžius cilindrus/kubus, kietėjusius 28 paras, kuriems buvo taikomi valstybinių standartų reikalavimai. Monolitinio betono gniuždomasis ir kerpamasis stipriai pateikti 2.3 ir 2.4 lentelėse.

29

2.3 lentelė. Charakteristinis cilindrinis gniuždomasis betono stipris fck

Betono stiprio klasė C12/15 C16/20 C20/25 C25/30 ir didesnė fck (N/mm2) 12 16 20 25

2.4 lentelė. Monolitinio betono charakteristinis kerpamasis stipris fcvk

Betono stiprio klasė C12/15 C16/20 C20/25 C25/30 ir didesnė fcvk (N/mm2) 0,27 0,33 0,39 0,45

2.3. Armatūra Stipriui padidinti mūras gali būti armuojamas horizontaliąja bei vertikaliąja armatūra. Armatūros strypai (viela) gali būti lygūs arba rumbuoti. Mūrui armuoti turi būti naudojama armatūra iš nerūdijančio plieno arba iš plieno, padengto cinko sluoksniu ar epoksidinėmis dervomis, apsaugančiomis nuo korozijos. Gali būti naudojama armatūra, kurios deformacinės savybės yra:

– didelis plastiškumas εuk>5% (ft /fy)k>1,08; (2.2)

– normalusis plastiškumas εuk>2,5% (ft /fy)k>1,05, (2.3) čia εuk – charakteristinis armatūros pailgėjimas veikiant maksimaliajai apkrovai; ft – armatūros tempiamasis stipris; fy – takumo įtempiai; (ft/fy)k – tempiamojo stiprio ir takumo įtempių santykio ft /fy charakteristinė reikšmė.

30

Idealizuota

Skaičiuotinė

tks

fγ

ukε

ε

2/200 mmkNEs =

σ

tkf

ykf

yk

s

fγ

2.2 pav. Armatūros įtempių ir deformacijų skaičiuotinė diagrama

Gulsčiosioms siūlėms armuoti, kai armatūros skersmuo < 6 mm, naudojamas plienas su normalia deformacija. Armatūrinio plieno, naudojamo mūrui armuoti, tamprumo modulis turi būti 200 kN/mm2. Armatūros plieninių strypų charakteristinis stipris fyk turi atitikti LST EN 1992-1-1 C priedo reikalavimus.

31

3. KONSTRAVIMO TAISYKLĖS 3.1. Sienų rūšys

Pagal konstrukcinius sprendinius mūro sienos gali būti: – vienasluoksnės (vientisos); – sluoksniuotosios (dvisluoksnės) sienos su oro tarpu, su

oro tarpu ir šilumą izoliuojančiu sluoksniu; – dvisluoksnės sienos be oro tarpo; – apdarinės sienos; – sienos su apdailiniu sluoksniu; – sienos su juostinėmis gulsčiosiomis siūlėmis.

Laikančiosios sienos turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio. a b

Statmenoji siūlė

3.1 pav. Vienasluoksnės sienos skerspjūvis: a – be ištisinių statmenųjų

siūlių; b – su statmenosiomis siūlėmis

32

32

4

11

2 3.2 pav. Sluoksniuotosios sienos su oro tarpu skerspjūvis: 1 – plytų

sluoksnis; 2 – oro tarpas; 3 – blokeliai; 4 – tuštymėti blokai

Ištisinėvertikalioji

siūlė

1

3.3 pav. Dvisluoksnė mūro siena be oro tarpo: 1 – liaunasis ryšys

12

3.4 pav. Vientisos sienos su apdailiniu sluoksniu skerspjūvis: 1 – apdailos

plytos; 2 – vidinio sluoksnio plytos

33

1

2

2

1

2

2

3.5 pav. Sienos su gulsčiosiomis juostinėmis siūlėmis, užpildytomis išdėstytu juostomis skiediniu: 1 – mūro gaminys; 2 – skiedinio juosta

3.2. Mūro gaminių perriša Mūro gaminiai sujungiant skiediniu turi būti išdėstomi nustatyta tvarka. Mūro gaminiai turi būti išdėstomi (perrišami) taip, kad mūro siena būtų kaip vientisas konstrukcinis elementas. Norint pasiekti pakankamą sujungimą, mūro gaminiai turi būti perrišami perstumiant (užleidžiant) gaminius atstumu l (3.6 pav.), ne mažesniu kaip 0,4hu arba ≥ 40 mm, žiūrint kuris didesnis, kai gaminio aukštis hu ≤ 250 mm; kai mūro gaminio aukštis hu > 250 mm perriša turi būti l ≥ 0,2hu arba 100 mm, žiūrint kuri didesnė.

0,4 arba 40mmul h≥(parenkama didesnioji reikšmė)

uh

3.6 pav. Mūro gaminių perriša

34

Sienų kampuose mūro gaminių perrišos dydis turi būti ne mažesnis kaip gaminio plotis. Norint užtikrinti reikiamą perstūmimo dydį naudojami sutrumpinti mūro gaminiai. Mūro gaminių perrišos sienoje pavyzdžiai pateikti 3.7–3.9 paveiksluose. Kitais atvejais mūro gaminiai gali būti sujungiami naudojant armavimą.

Metaliniai inkarai

Vertikalios siūlės

3.7 pav. Pirmos grupės mūro gaminių perrišos sienoje pavyzdžiai

35

3.8 pav. 2a ir 2b grupių mūro gaminių perrišos pavyzdys

36

3.9 pav. Trečios grupės mūro gaminių perrišos pavyzdys

3.3. Mūro armavimas 3.3.1. Bendrosios nuorodos

Armatūra turi būti taip išdėstyta, kad neturėtų įtakos mūro pleišėjimui. Dedant armatūrą bendrosios paskirties ir lengvojo skiedinio į gulsčiąsias siūles, siūlės storis turi būti 5 mm didesnis už armatūros skersmenį, kad išvengtumėme įtempių koncentracijos (3.10 pav.). Plonose siūlėse skiedinio sluoksnio storis iš abiejų armatūros pusių (viršuje ir apačioje) turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.

3.3.2. Armatūros apsauginiai sluoksniai Mūrui armuoti gali būti naudojama nerūdijanti armatūra arba armatūra turi būti apsaugota nuo aplinkos poveikio cinkuojant bei numatant atitinkamo storio apsauginius sluoksnius. Mažiausias cementinio skiedinio sluoksnio storis, t. y. atstumas nuo armatūros iki mūro paviršiaus, turi būti ne mažesnis kaip 15 mm (žr. 3.10 pav.).

37

Armuojant skiediniu arba betonu užpildytą tarpą arba kito konstrukcinio sprendinio sujungimą apsauginio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip armatūros strypo skersmuo φ ir ne mažesnis kaip 20 mm.

3.10 pav. Armatūros gulsčiojoje siūlėje išdėstymas naudojant bendrosios paskirties ir lengvuosius skiedinius: 1 – bendrosios paskirties ir

lengvuosiuose skiediniuose Įvairūs armatūros išdėstymo mūre atvejai parodyti 3.11 pav.

3.3.3. Minimalus armavimas Kai mūro konstrukcijos armuojamos stipriui padidinti, armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,05 % mūro konstrukcijos efektyviojo skerspjūvio ploto. Kai armuojamos sienų gulsčiosios siūlės, siekiant padidinti sienų stiprį horizontaliosioms apkrovoms atlaikyti, šios armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,03 % visuminio skerspjūvio ploto, t. y. 0,015 % iš kiekvienos pusės. Kai armatūra naudojama, norint padidinti atsparumą pleišėjimui bei standumą, armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,03 % visuminio sienos skerspjūvio ploto. Atstumas tarp vertikaliosios armatūros turi būti ne didesnis kaip 600 mm.

38

Sumonolitinimo betonas Armatūraskiedinyje

Skiedinys arba sumonolitinimobetonas

Sumonolitinimo betonas Skiedinys arba sumonolitinimobetonas

Sumonolitinimo betonas

Sumonolitinimo betonas

Armatūra skiedinyje

Armatūra skiedinyjeArmatūra skiedinyje

a b1 43

1

5

c d1

5

1

1e 4 f 4

2

g

h

2

3

3

3

3.11 pav. Mūro sienos armavimas: a – armuota siena iš tuštymėtų blokų; b – siena su vertikaliąja ir horizontaliąja armatūra; c – siena su niša; d – armuotos, užpildytos išėmos; e – sluoksniuotoji siena su užpildytu betono tarpu; f – sijos; g – armatūros išdėstymas gulsčiosiose skiedinio

siūlėse; h – mūro siena su armuotomis gulsčiosiomis siūlėmis; 1 – vertikalioji armatūra; 2 – horizontalioji armatūra; 3 – horizontaliosios armatūros strypynas; 4 – monolitinis (užpildymo) betonas; 5 – monolitinis

(užpildymo) betonas arba skiedinys

39

Armuojant betonu užpildytus tarpus tarp sluoksnių ar mūro gaminių tuštumas viena linkme, turi būti numatomas armavimas statmena pagrindiniam armavimui kryptimi. Skersinės armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,05 % elemento skerspjūvio ploto. Skersinis armavimas naudojamas pleišėtumui dėl temperatūrinių deformacijų sumažinimo. Skersinė armatūra gali būti išdėstoma kanaluose, kad būtų galima sujungti mūrą su užpildymo (monolitiniu) betonu.

3.4. Grioveliai ir įdubos Sienose įrengiami grioveliai ir įdubos neturi sumažinti sienų laikomosios galios. Griovelių ir įdubų gylis turi būti ne didesnis už pusę mūro gaminio išorinės briaunos storio. Priešingu atveju sienos laikomoji galia turi būti tikrinama skaičiavimais. Sluoksniuotose sienose įrengiant griovelius ir įdubos, kiekvienas išorinis sluoksnis turi būti nagrinėjamas atskirai. Vertikaliųjų ir horizontaliųjų griovelių ir įdubų matmenų (atitinkamai tch,v ir tch,h) leistini dydžiai pateikti 3.1 ir 3.2 lentelėse. Kai vertikaliųjų ir horizontaliųjų griovelių ir įdubų dydžiai viršija 3.1 ir 3.2 lentelėse nurodytus leistinuosius, sienų gniuždomasis, lenkiamasis ir kerpamasis stipriai turi būti patikrinti skaičiavimais, įvertinant sienų skerspjūvio sumažėjimą.

40

3.1 lentelė. Leistinieji neapskaičiuoti vertikaliųjų griovelių ir mūro įdubų tch,v dydžiai

Grioveliai ir įdubos, suformuotos sumūrijus

Grioveliai ir įdubos, suformuotos mūrijant Sienos

storis, mm Didžiausias

gylis (mm) Didžiausias plotis (mm)

Mažiausias liekamasis sienos storis (mm)

Didžiausias plotis (mm)

85–115 30 100 70 300 116–175 30 125 90 300 176–225 30 150 140 300 226–300 30 175 175 300 > 300 30 200 215 300 1. Į didžiausiąjį griovelio arba įdubos sienos gylį reikia įskaityti gylį kiekvienos kiaurymės, gaunamos formuojant griovelį arba sienos įdubą. 2. Vertikalieji grioveliai, kurių ilgis virš perdangos yra ne didesnis nei viena trečiojo aukšto aukščio, gali būti iki 80 mm gylio ir iki 120 mm pločio, kai sienos storis yra ne mažesnis nei 225 mm. 3. Horizontalieji atstumai tarp gretimų griovelių arba tarp griovelio ir sienos įdubos ar angos turi būti ne mažesni kaip 225 mm. 4. Horizontalusis atstumas tarp dviejų gretimų griovelių, kurie yra toje pačioje sienos pusėje arba priešingose sienos pusėse, arba tarp angos, turi būti ne mažesnis už platesniojo griovelio pločius. 5. Visuminis vertikaliųjų griovelių ir sienos įdubų plotis neturi viršyti 0,13 sienos ilgio. 3.2 lentelė. Leistinieji neapskaičiuoti mūre esančių horizontaliųjų ir įstrižųjų tch,h griovelių dydžiai

Sienos storis, mm Didžiausias gylis, mm Ilgis neribotas Ilgis ≤ 1 250 m

85–115 0 0 116–175 0 15 176–225 10 20 226–300 15 25 >300 20 30

1. Į didžiausiąjį griovelio gylį reikia įskaityti gylį kiekvienos kiaurymės, gaunamos formuojant griovelį, gylį. 2. Horizontalusis atstumas tarp griovelio galo ir angos turi būti ne mažesnis nei 500 mm. 3. Horizontalusis atstumas tarp gretimų riboto ilgio griovelių, nepaisant to, ar jie būtų toje pačioje ar priešingose sienos pusėse, turi būti ne mažesnis nei ilgiausiojo griovelio ilgis. 4. Storesnėse nei 175 mm sienose leistinąjį griovelio gylį galima padidinti 10 mm, jeigu pjovimo mašina griovelis yra išpjaunamas tiksliai iki reikiamo gylio. Kai naudojamos pjovimo mašinos, galima išpjauti iki 10 mm gylio griovelius iš abiejų sienos pusių, jeigu sienos storis yra ne mažesnis nei 225 mm. 5. Griovelio plotis turi būti ne didesnis nei pusė liekamojo sienos storio.

41

4. MŪRO MECHANINĖS IR FIZIKINĖS SAVYBĖS 4.1. Mūro charakteristinis gniuždomasis stipris

Mūrą sudaro mūro gaminiai (plytos, blokai), tam tikra tvarka išdėstyti ir tarpusavyje sutvirtinti skiediniu (3.1–3.10 pav.). Mūro mechaninės savybės priklauso nuo jo sudėtinių dalių: mūro gaminių (plytų, blokų) ir skiedinio mechaninių savybių, konstrukcijų geometrinių matmenų bei mūro medžiagų tarpusavio sąveikos. Mechaninės ir fizikinės charakteristikos, naudojamos apskaičiuojant mūrą, yra:

– gniuždomasis stipris f; – kerpamasis stipris fv; – lenkiamasis stipris fx; – įtempių ir deformacijų diagrama (σ–ε).

Nearmuotojo mūro charakteristinis gniuždomasis stipris fk gali būti nustatomas bandant mūro fragmentus arba apskaičiuojamas naudojant priklausomybes tarp mūro stiprio ir mūro gaminių (plytų, blokų) bei skiedinio stiprių. Mūro gniuždomąjį stiprį galima apskaičiuoti pagal minėtas priklausomybes, kai mišinys parinktas pagal konstravimo taisykles ir mūro gaminių gniuždomojo stiprio variacijos koeficientas yra ne didesnis kaip 25 %. Gulsčiųjų ir statmenųjų (ištisinių) bendrosios paskirties ir lengvojo skiedinio siūlių storis turi būti 5 mm ≤ t ≤ 15 mm, naudojant plonasluoksnįį skiedinį –1 mm ≤ t ≤ 3 mm. Mūro, apkrauto lygiagrečiai su gulsčiosiomis siūlėmis charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas dažniausiai pagal 4.1–4.3 formules. Šiuo atveju mūro gaminių gniuždomasis stipris fb nustatomas bandymais gniuždant apkrovos mūre veikimo linkme. Koeficiento δ reikšmė (2.2 lentelė) turi būti parenkama δ ≤ 1.

42

Naudojant 2 ir 3 grupių gaminius, koeficiento K reikšmes reikia padauginti iš 0,5. Mūro, apkrauto statmenai gulsčiosioms siūlėms, charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal (4.1–4.3) formules. Nearmuotojo mūro su bendrosios paskirties ir lengvuoju skiediniu charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas:

0,7 0,3k mbf K f f= ⋅ (N/mm2), (4.1)

čia fb – mūro gaminių (plytų, blokų) normalizuotas gniuždomasis stipris nustatytas išbandžius jėga apkrovos veikimo kryptimi; fm – reikiamas bendrosios paskirties skiedinio gniuždomasis stipris, skiedinio gniuždomasis stipris turi būti fm ≤ 20 N/mm2, bet fm ≤ 2fb, (parenkama mažesnioji reikšmė).

K (N/mm2)0,1 – koeficientas, kurio reikšmė parenkama atsižvelgiant į mūro akmenų (plytų, blokų) grupes (4.1 lentelė). Nearmuotojo 1 bei 4 grupių silikatinių, betoninių su užpildais ir autoklavinių akytojo betono mūro gaminių mūro, kai naudojamas plonasluoksnis skiedinys 0,5 mm – 3,0 mm storio gulsčiosiose siūlėse charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal 4.2 formulę:

0,85k bf K f= ⋅ , N/mm2. (4.2)

Nearmuotojo 2 bei 3 grupių keraminių gaminių mūro, kai naudojamas plonasluoksnis skiedinys 0,5 mm – 3,0 mm storio gulsčiosiose siūlėse charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas:

43

0,7k bf K f= , N/mm2. (4.3)

Koeficiento K reikšmė imama iš 4.1 lentelės, jeigu tenkinami reikalavimai: – mūras sukonstruotas pagal LST EN 1996-1-1 8 skyriaus

reikalavimus; – visos siūlės atitinka LST EN 1996-1-1 reikalavimus taip, kad

būtų laikomos užpildytomis; – fb imamas ne didesnės reikšmės nei 75 N/mm2, kai gaminiai

klojami ant bendrosios paskirties skiedinio; – fb imamas ne didesnės reikšmės nei 50 N/mm2, kai gaminiai

klojami ant plonasluoksnio skiedinio; – fm imamas ne didesnės reikšmės nei 20 N/mm2 ir ne didesnės

reikšmės nei 2 fb, kai gaminiai klojami ant bendrosios paskirties skiedinio;

– fm imamas ne didesnės reikšmės nei 10 N/mm2, kai gaminiai klojami ant lengvojo skiedinio;

– mūro storis yra lygus gaminio pločiui arba ilgiui, todėl nėra skiedinio siūlės, lygiagrečios su sienos paviršiumi per visą sieną arba jos ilgio dalį;

– mūro gaminių stiprio variacijos koeficientas yra ne didesnis nei 25 %;

– 2 ir 3 grupės betoninių su užpildais gaminių mūro naudojant bendrosios paskirties skiedinį, kai gaminių vertikaliosios tuštumos yra visiškai užpildytos betonu, fb reikšmę reikia nustatyti laikant, kad gaminiai yra 1 grupės, o jų gniuždomasis stipris lygus gaminių arba užpildymo betono gniuždomajam stipriui (imama mažesnioji reikšmė);

– jeigu mūre su bendrosios paskirties skiediniu yra sienos paviršiui lygiagreti skiedinio siūlė per visą arba dalį sienos

44

ilgio, K reikšmes galima nustatyti, 4.1 lentelėje pateiktas reikšmes padauginant iš 0,8.

Mūro iš tuštymėtų blokelių horizontaliosios siūlės paprastai skiediniu užpildomos ne ištisai, o juostomis (3.5 pav.). Tokio 1 ir 4 grupės gaminių vienasluoksnio mūro (nėra išilginės skiedinio siūlės per visą sieną arba sienos ilgio dalį) ir kai kiekvienos skiedinio juostos plotis b ≥ 30 mm, g/t ≥ 0,4 charakteristinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal 4.2 arba 4.3 formules. Koeficientas K imamas pagal anksčiau aptartas taisykles, kai g/t =1, arba vartojamas K padaugintas iš 0,5, kai g/t = 0,4, o tarpinės reikšmės nustatomos, taikant tiesinę interpoliaciją. Nearmuotojo mūrinio su neužpildytomis stačiosiomis (ištisinėmis) siūlėmis gniuždomasis stipris, naudojamas apskaičiuojant mūro stiprį pagal (5.2) formulę ir (5.15, 5.16, 5.17) formules, gali būti apskaičiuojamas ir pagal (4.1–4.3) formules, jeigu mūro veikiamo horizontaliųjų apkrovų kerpamasis stipris, apskaičiuotas pagal 4.5 ir 4.6 formules, yra pakankamas. Mūro su juostinėmis gulsčiosiomis siūlėmis iš 2 grupės ir 3 grupės mūro gaminių charakteristinį gniuždomąjį stiprį taip pat galima nustatyti pagal anksčiau pateiktą metodiką (4.1–4.3 formulės), jeigu lygtyje taikomas gaminių normalizuotas vidutinis stipris fb yra nustatytas gaminių bandymais pagal EN 772-1, skirtą gaminiams, kurie taikomi mūrui tik su juostinėmis gulsčiosiomis siūlėmis.

45

4.1 lentelė. Bendrosios paskirties, plonasluoksnio ir lengvojo skiedinių taikomos K reikšmės

Lengvasis skiedinys, kai tankis Mūro gaminys

Bendrosios paskirties skiedinys

Plonasluoksnis skiedinys (gulsčioji siūlė ≥ 0,5 mm ir

≤ 3 mm) 600 ≤ ρd

≤ 800 kg/m3 800 ≤ ρd

≤ 1300 kg/m3

1 grupė 0,55 0,75 0,30 0,40 2 grupė 0,45 0,70/0,60 0,25 0,30 3 grupė 0,35 0,50/0,40 0,20 0,25 Keraminis 4 grupė 0,35/0,30 0,35/+ 0,20/+ 0,25/+ 1 grupė 0,55/0,50 0,80 + + Silikatinis 2 grupė 0,45 0,65/0,60 + + 1 grupė 0,55/0,50 0,80 0,45 0,45 2 grupė 0,45 0,65 0,45 0,45 3 grupė 0,40/0,30 0,50/+ + +

Betoninis su užpildais

4 grupė 0,35/0,30 + + + Autoklavinio akytojo betono

1 grupė 0,55/0,50 0,80 0,45 0,45 Dirbtinio akmens 1 grupė 0,45 0,75 + + Gamtinio akmens taisyklingos formos

1 grupė 0,45 + + +

+ Skiedinio ir gaminio derinys paprastai nenaudojamas, todėl reikšmė nepateikta. Pastaba: Koeficiento K reikšmės po brūkšniu pateiktos LST EN 1996-1-1:2006 nacionaliniame priede. Vertikaliosios (ištisinės) siūlės užpildymas skiediniu gali būti įvertinamas skaičiuojant, jeigu ji užpildyta per visą mūro gaminio aukštį ir apima ne mažiau kaip 40 % gaminio pločio. Priešingu atveju mūras laikomas mūru su neužpildytomis skiediniu vertikaliosiomis siūlėmis. Tempiamajame ir kerpamajame mūre vertikaliosios siūlės turi būti užpildytos.

4.2. Nearmuotojo mūro charakteristinis kerpamasis stipris Mūro charakteristinis kerpamasis stipris gali būti nustatomas eksperimentais arba apskaičiuojamas taikant mūro kerpamojo stiprio ir sukibimo kerpamojo stiprio bei gniuždymo įtempių (4.4)

46

priklausomybę. Nearmuotojo kerpamojo mūro stipris apskaičiuojamas: 0,4 0,065vk vko d bf f f= + σ ≤ , (4.4) čia fvko – pradinis charakteristinis kerpamasis stipris, kai gniuždomieji įtempiai lygūs nuliui (4.1 a lentelė); σd – skaičiuotiniai gniuždomieji įtempiai veikiant atitinkamam apkrovų deriniui; fb – mūro gaminių gniuždomasis stipris. Nearmuotojo mūro su neužpildytomis stačiosiomis siūlėmis, kai gretimi mūro gaminių paviršiai yra glaudžiai suremti, charakteristinis kerpamasis stipris 0,5 0,4 0,045vk vko d bf f f= + σ ≤ . (4.5) Juostinių siūlių mūro, kai skiedinys gulsčiosiose siūlėse išdėstytas juostomis, kurių plotis ≥ 30 mm, charakteristinis kerpamasis stipris nustatomas: 00,5 0,4

0,4 ,0,045

vk dvk vko d

b

fgf ft f+ σ= + σ ≤

(4.6) čia g – abiejų skiedinio juostų pločių suma; t – sienos storis; σd – skaičiuotiniai gniuždomieji įtempiai, statmeni kirpimo krypčiai, veikiantys elemento nagrinėjamame lygyje, nustatomi taikant reikiamą derinį apkrovų, sukeliančių gniuždymo įtempius.

47

4.1 a lentelė. Pradinio kerpamojo mūro stiprio fvk0 reikšmės fvk0 (N/mm2)

Mūro gaminiai Pateiktos stiprumo klasės bendrosios paskirties

skiedinys Plonasluoksnis skiedinys (gulsčioji siūlė ≥ 0,5 mm

ir ≤ 3 mm)

Lengvasis skiedinys

M10–M20 0,30 M2,5–M9 0,20 Keraminiai M1–M2 0,10

0,30 015

M10–M20 0,20 M2,5–M9 0,15 Silikatiniai M1–M2 0,10

0,40 0,15

Betoniniai M10–M20 0,20 Autoklavinio akytojo betono M2,5–M9 0,15 Dirbtinio akmens ir taisyklingos formos gamtinio akmens

M1–M2 0,10 0,30 0,15

4.3. Nearmuotojo mūro lenkiamasis stipris

Veikiant lenkimo momentui dėl horizontaliųjų apkrovų (pvz., vėjo) veikimo arba ekcentriškai pridėtos gniuždomosios apkrovos, mūro siena gali suirti pjūvyje lygiagrečiame su gulsčiosiomis siūlėmis arba statmename joms (4.1 pav.). Mūro charakteristinis lenkiamasis stipris pjūvyje, lygiagrečiame su gulsčiosiomis siūlėmis (4.1 pav. a) – fxk1 ir statmename gulsčiosioms siūlėms (4.1 pav. b) – fxk2 , turi būti nustatomas eksperimentais. Mūro stipris fxk1 apskaičiuojant gali būti įvertinamas tik tuo atveju, kai horizontalioji apkrova veikia trumpą laiką. Jeigu sienos irimas plokštumoje, lygiagrečioje su gulsčiosiomis siūlėmis, sukelia didelius pažeidimus arba sumažina bendrą konstrukcijos pastovumą, tariama, kad fxk1 = 0.

48

a)

b)

4.1 pav. Lenkiamojo mūro irimo atvejai: a – irimo paviršius, lygiagretus su gulsčiosiomis siūlėmis, b – irimo paviršius, statmenas gulsčiosioms

siūlėms

Jeigu bandymo rezultatų nėra, galima taikyti charakteristines mūro, pagaminto taikant bendrosios paskirties skiedinį, plonasluoksnį skiedinį arba lengvąjį skiedinį, lenkiamojo stiprio reikšmes, pateiktas 4.2 lentelėje, jeigu plonasluoksnio skiedinio ir lengvojo skiedinio stiprumas ne mažesnis kaip M5.

Autoklavinio akytojo betono gaminių ir plonasienio skiedinio mūrui galima taikyti fxk1 ir fxk2 reikšmes, pateiktas šios pastabos lentelėse arba apskaičiuoti pagal tokias lygtis:

fxk1 = 0,035 fb, kai statmenosios siūlės užpildytos ir neužpildytos;

fxk2 = 0,035 fb, kai statmenosios siūlės užpildytos, arba 0,025 fb, kai statmenosios siūlės neužpildytos. Taikomos fxk1 reikšmės, kai irimo plokštuma lygiagreti su

gulsčiosiomis siūlėmis.

49

4.2 lentelė. Nearmuotojo mūro lenkiamojo stiprio fxk1 ir fxk2 reikšmės fxk1 reikšmės, kai irimo plokštuma lygiagreti su gulsčiosiomis siūlėmis

fxk1 (N/mm2) Bendrosios paskirties skiedinys Mūro gaminiai fm < 5 N/mm2 fm ≥ 5 N/mm2

Plonasluoks-nis skiedinys

Lengvasis skiedinys

Keraminiai 0,10 0,10 0,15 0,10 Silikatiniai 0,05 0,10 0,20 netaikomas Betoniniai su užpildais 0,05 0,10 0,20 netaikomas Autoklaviniai akytojo betono

0,05 0,10 0,15 0,10 Dirbtinio akmens 0,05 0,10 netaikomas netaikomas Taisyklingos formos gamtinio akmens

0,05 0,10 0,15 netaikomas fxk2 reikšmės, kai irimo plokštuma statmena gulsčiosioms siūlėms

fxk2 (N/mm2) Bendrosios paskirties skiedinys Mūro gaminiai fm < 5 N/mm2 fm ≥ 5 N/mm2

Plonasluoks-nis skiedinys

Lengvasis skiedinys

Keraminiai 0,20 0,40 0,15 0,10 Silikatiniai 0,20 0,40 0,30 netaikomas Betoniniai su užpildais 0,20 0,20 0,30 netaikomas

ρ<400 kg/m3

0,20 0,20 0,20 0,15 Autoklavi-niai akytojo betono ρ≥400

kg/m3 0,20 0,40 0,30 0,15

Dirbtinio akmens 0,20 0,40 netaikomas netaikomas Taisyklingos formos gamtinio akmens

0,20 0,40 0,15 netaikomas

4.4. Armuotojo, įtemptojo ir mūro su apymūriu mechaninės

savybės Armuotojo, įtemptojo ir suvaržyto apymūriu mūro stipris priklauso nuo mūro gaminių savybių, užpildymo skiedinio ar betono ir armatūros sąveikos. Pagrindinės armuotojo, įtemptojo ir suvaržyto mūro savybės, kaip ir nearmuotojo mūro, yra: – užpildymo (monolitinio) betono gniuždomasis stipris fc; – užpildymo (monolitinio) betono kerpamasis stipris fcv; – armatūros takumo įtempiai fy;

50

– įtemptosios armatūros tempiamasis stipris fp; – armatūros sukibimo stipris fb0. Armatūros, esančios betoniniame skerspjūvyje, kurio matmenys mažesni kaip 150 mm, arba naudojamos užpildymo (monolitiniam) betonui, esančiam tarp mūro gaminių, armuoti, sukibimo charakteristinis stipris fbok pateiktas 4.3 lentelėje. Armatūros, esančios betoniniame skerspjūvyje, kurio matmenys mažesni kaip 150 mm, naudojamos užpildymo (monolitiniu) betonu armuojant nesuvaržytą mūrą, sukibimo charakteristinis stipris fbok pateiktas 4.4 lentelėje. 4.3 lentelė. Monolitinio betono ir armatūros sukibimo charakteristinis stipris

Betono stiprio klasė C12/15 C16/20 C20/25 C25/30 arba stipresnis

Lygios armatūros fbok (N/mm2)

1,3 1,5 1,6 1,8

Rumbuotos ir nerūdijančio plieno armatūros fbok (N/mm2)

2,4 3,0 3,4 4,1

4.4 lentelė. Nesuvaržyto mūro skiedinio arba betono ir armatūros sukibimo charakteristinis stipris Klasi-fikacija

Skiedinys M5–M9 M10–M14 M15–M19 M20

Betonas C12/15 C16/20 C20/25 C25/30 arba stipresnis

Lygios armatūros fbok (N/mm2)

0,7 1,2 1,4 1,5

Rumbuotos ir nerūdijančio plieno

armatūros fbok (N/mm2)

1,0 1,5 2,0 2,5

51

4.5. Mūro deformacinės savybės Mūro deformacijos priklauso nuo mūro gaminių ir skiedinio bei jų sąlyčio zonų deformacinių savybių. Mūro gaminiai dažniausiai yra beveik tamprioji medžiaga, nes jų liekamosios deformacijos yra nedidelės. Apkrovus skiedinį, kartu su tampriosiomis deformacijomis atsiranda ir plastinių deformacijų. Todėl mūras yra tamprioji plastinė medžiaga. Ryšys tarp gniuždomojo mūro įtempių ir deformacijų yra netiesinis nuo pat jo apkrovimo pradžios. Mūro σ–ε būdinga diagrama pateikta 4.2 pav. Skaičiavimuose įtempių ir deformacijų diagrama imama parabolinė, parabolinė ir stačiakampė (4.3 pav.).

3f

fσ

ε 4.2 pav. Mūro įtempių ir deformacijų diagrama

Gniuždomojo mūro deformacines savybes nusako tamprumo modulis, kuris apskaičiuojamas kaip kirstinis modulis iš keturiose atsitiktinėse vietose išmatuotų deformacijų vidurkio, veikiant

52

trumpalaikei apkrovai, lygiai 30 % ardančiosios apkrovos. Jis nustatomas eksperimentiškai pagal EN 1052-1 rekomendacijas.

002,0 0035,0 ε

kf

kd

m

ff =γ

σ

Idealizuota kreivė

Skaičiuotinė kreivė

4.3 pav. Įtempių ir deformacijų diagrama, naudojama lenkiamajam ir gniuždomajam mūrui skaičiuoti

4.5.1. Tamprumo modulis

Jeigu tamprumo modulis nenustatomas eksperimentiškai, jo reikšmė veikiant eksploatacinei apkrovai gali būti laikoma

E kE K f= ⋅ , KE =1000 – mūro tamprumo charakteristika, rodanti, kiek kartų tamprumo modulis yra didesnis už mūro irimo įtempius. Skaičiuojant konstrukcijos tinkamumo ribinį būvį tamprumo modulis laikomas lygus 0,6E. Ilgalaikis mūro tamprumo modulis gali būti apskaičiuojamas įvertinant mūro valkšnumą

, 1long termEE∞

=+ϕ

. (4.7) Šlyties modulis parenkamas lygus G=0,4E.

53

4.5.2. Valkšnumo, susitraukimo ir temperatūrinės deformacijos Mūro susitraukimo ir valkšnumo deformacijos priklauso nuo drėgnio, nuo skiedinio rūšies, nuo apkrautos konstrukcijos amžiaus ir įtempių intensyvumo. Dažniausiai mūro valkšnumo, susitraukimo ir temperatūrinės deformacijos turi būti nustatomos eksperimentais. Neturint eksperimentinių tyrimų duomenų, galima naudoti valkšnumo, susitraukimo ir temperatūrinių deformacijų skaičiuotines reikšmes, pateiktas 4.5 lentelėje. 4.5 lentelė. Mūro su normaliuoju skiediniu valkšnumo, traukumo ir temperatūrinių deformacijų reikšmės

Mūro gaminio tipas Galutinis

valkšnumo koeficientasa

ϕ∞

Ilgalaikis drėgminis

plėtrumas arba traukumasb,

mm/m

Temperatūrinio plėtimosi

koeficientas αt, 10-6/K

Keraminiai Nuo 0,5 iki 1,5 (1,5)

Nuo –0,2 iki +1,0 (–0,2)

Nuo 4 iki 8 (6)

Silikatiniai Nuo 1,0 iki 2,0 (2,0)

Nuo –0,4 iki –0,1 (–0,4)

Nuo 7 iki 11 (9) Betoniniai su tankiaisiais

užpildais ir dirbtinio akmens Nuo 1,0 iki 2,0

(2,0) Nuo –0,6 iki –0,1 (–0,6)

Nuo 6 iki 12 (10)

Lengvojo betono su užpildais Nuo 1,0 iki 3,0 (3,0)

Nuo –1,0 iki –0,2 (–1,0)

Nuo 6 iki 12 (10)

Autoklavinio akytojo betono Nuo 0,5 iki 1,5 (1,5)

Nuo –0,4 iki +0,2 (–0,4)

Nuo 7 iki 9 (8) Magminiai Nuo 5 iki 9 (9) Nuosėdiniai Nuo 2 iki 7 (9) Dirbtinio

akmens Metamorfiniai c Nuo –0,4 iki

+0,7 Nuo 1 iki 18 (9) a Galutinio valkšnumo koeficientas ϕ∞=ε∞/εel, ε∞ – galutinio valkšniosios deformacijos; εel=σ/E. b Drėgminio plėtrumo arba traukumo reikšmės neigiamasis skaičius reiškia trumpėjimą, o teigiamasis skaičius reiškia plėtimąsi. c Šios reikšmės paprastai yra labai mažos. Pastaba: skliaustuose nurodytos reikšmės siūlomos priimti LST EN 1996-1-1:2006 nacionalinio pritaikymo priede.

54

5. MŪRINIŲ ELEMENTŲ PROJEKTAVIMAS 5.1. Laikomosios galios apskaičiavimo modelis

Nagrinėjant saugos ribinius būvius ir sudarant skaičiuotinį modelį turi būti atsižvelgiama į:

– konstrukcijos skaičiuojamąją schemą, pagrindines medžiagas naudojamų konstrukcijų gamybai ir aplinkos sąlygas;

– konstrukcijos arba jos elemento laikomąją galią nagrinėjamajame ribiniame būvyje;

– poveikius ir jų veikimo pobūdį. Skerspjūviai arba konstrukcijų elementai turi būti

nepriklausomai apskaičiuojami ir konstruojami įvertinant konstrukcijų erdvinį darbą. Konstrukcijos turi būti projektuojamos taip, kad būtų pasiekiamas bendras darbas, užtikrinantis reikiamą pastovumą, kad pastatai būtų saugiai eksploatuojami ne tik veikiant normalioms naudojimo apkrovoms, bet ir staiga nesuirtų arba nebūtų pažeisti neteisingai eksploatuojant arba įvykus avarijai.

Pastato erdvinis standumas pasiekiamas pasirenkant tokį planą ir konstrukcinę schemą, kad visos mūro konstrukcijos veiktų kartu.

Konstrukcijos horizontalusis posvyris veikiant nepalankiems poveikiams turi būti ne didesnis kaip ( )toth1001=ν , čia htot – bendras konstrukcijos aukštis.

Apskaičiuojant mūro konstrukcijų laikomąją galią naudojami mūro skaičiuotiniai stipriai.

Mūro skaičiuotiniai stipriai nustatomi charakteringuosius stiprius dalinant iš atitinkamo dalinio patikimumo koeficiento γM: – gniuždomasis stipris fd =fk /γM; – kerpamasis stipris fvd =fvk /γM; – lenkiamasis stipris fxd =fxk /γM dalinis patikimumo koeficientas γM imamas iš 1.1 lentelės.

55

5.2. Nearmuotųjų mūro elementų gniuždomoji galia Apskaičiuojant ir projektuojant gniuždomas nearmuotojo mūro sienas turi būti atsižvelgiama į:

– sienų skerspjūvį; – apkrovų ilgalaikiškumą; – antrines deformacijas; – skaičiuotinius gniuždymo jėgų ekscentricitetus, pagal

kuriuos atsižvelgiama į sienų išdėstymą, montuojamų sienų ir perdangų bendrą darbą;

– ekscentricitetus, įvertinančius montavimo netikslumus ir skirtingas medžiagų savybes.

Apskaičiuojant pagal saugos ribinį būvį, vertikaliai apkrautos sienos skaičiuotinė gniuždomoji galia NRd, turi būti didesnė (arba lygi) už skaičiuotinį apkrovos dydį NEd, t. y. turi būti tenkinama sąlyga NEd ≤ NRd. (5.1) Nearmuotųjų vienasluoksnių vertikaliai apkrautų (gniuždomų) sienų vienetinio ilgio skaičiuotinė gniuždomoji galia: ,i m k

RdM

t fN Φ= γ , (5.2) čia: Φi,m – koeficientas Φi arba Φm, kuriuo įvertinama liaunis ir jėgos pridėties ekscentricitetas; fk – mūro gniuždomasis charakteristinis stipris; γM – dalinis patikimumo koeficientas, taikomas medžiagoms (1.1 lentelė); t – sienos storis atsižvelgiant į didesnį kaip 5 mm siūlių atitraukimą nuo išorinės sienos plokštumos.

56

Sienos gniuždomoji galia apskaičiuojama sienos aukščio viduriniame pjūvyje, taikant koeficientą Φm ir sienos viršutiniame bei apatiniame (atraminiuose) pjūviuose, taikant koeficientą Φi. Skaičiuotinė sienos gniuždomoji galia nustatoma imant mažiausią reikšmę iš apskaičiuotųjų.

Kai sienos skerspjūvis yra mažesnis kaip 0,1 m2, gniuždomojo mūro charakteristinis stipris fk mažinamas dydžiu (0,7+3A), tada sienos skaičiuotinė vienetinio ilgio gniuždomoji galia: ,

(0,7 3 )i m kRd

M

t f AN Φ += γ , (5.3) čia A – sienos apkrautos skerspjūvio dalies plotas. Sluoksniuotųjų sienų su oro tarpu tikrinamas kiekvieno sluoksnio stipris apkrovai, kurią tas sluoksnis atlaiko. Kai apkrautas tik vienas sluoksnis, sienos laikomąją galią lemia jo stipris. Sienos sluoksnių bendras darbas įvertinamas apskaičiuojant liaunį parenkant ekvivalentinį sienos storį tef : 3 33 1 2ef teft k t t= + , (5.4) čia t1 – išorinio arba neapkrautojo sluoksnio storis; t2 – vidinio arba apkrautojo sluoksnio storis (t1 ≤ t2). 1 2 2tefk E E= ≤ – koeficientas sluoksnių t1 ir t2 santykinėms E reikšmėms įvertinti. Vientisinė mūro siena, sumūryta perrišant, yra kaip vientisas skerspjūvis, sudarytas iš plytų arba blokų. Vienasluoksnis mūras, sumūrytas neperrišant, apskaičiuojamas kaip dvisluoksnis mūras su oro tarpu, jeigu abu sluoksniai yra sujungti taip pat kaip ir dvisluoksniame mūrinyje su oro tarpu.

57

Dvisluoksnė siena be oro tarpo apskaičiuojama kaip dvisluoksnė siena su oro tarpu (arba kaip vienasluoksnė siena), kai abu sienos sluoksniai yra taip vienas su kitu sujungti, kad veikiant apkrovai veikia kaip vienas (vientisas) skerspjūvis. Plyšiai ir išėmos mažina sienų laikomąją galią. Laikomąją galią reikia patikrinti atsižvelgiant į skerspjūvio sumažėjimą tuo atveju, kai plyšių ir išėmų matmenys viršija 3.4 poskyryje nurodytas ribas. Šiuo atveju apskaičiuojant skaičiuotinę gniuždomąją galią imamas liekamasis sienos storis. Jeigu pridėties ekscentricitetas, tikrinant sienos stiprį pjūvyje ties grioveliu, nustatomas atsižvelgiant į horizontaliuosius arba įstrižuosius griovelius ar sienos įdubas. 5.2.1. Mūro sienos išilginio išlinkio ir ekscentriciteto įvertinimas

Apskaičiuojant sienos gniuždomąją galią liaunio ir jėgos pridėties ekscentriciteto įtaka įvertinama koeficientu Φi. Koeficientas, pagal kurį atsižvelgiama į sienos liaunį ir jėgos pridėties ekscentriciteto įtaką, apskaičiuojamas:

– sienos viršutinėje (perdangos lygyje) ir apatinėje dalyje (grindų lygyje):

tei

i 21−=Φ , (5.5) čia: ei – jėgos pridėties ekscentricitetas sienos viršutinėje arba apatinėje dalyje: 0,05id

i he initid

Me e e tN

= + + ≥ , (5.6)

58

čia Mid – skaičiuotinis lenkimo momentas sienos viršutinėje arba apatinėje dalyje, apskaičiuojamas imant perdangos apkrovą ir jos sukeltos jėgos pridėties ekscentricitetą (5.1 pav.); Nid – vertikalioji skaičiuotinė jėga sienos viršutinėje arba apatinėje dalyje; ehe – ekscentricitetas viršutinėje arba apatinėje sienos dalyje, apskaičiuojamas įvertinant ir horizontaliąją apkrovą (pvz., vėjo); einit – pradinis (atsitiktinis) ekscentricitetas; t – sienos storis. Ekscentricitetas einit įvertina montavimo netikslumus per visą sienos aukštį ir atskirų elementų medžiagų savybių skirtumus. Atsitiktinis ekscentricitetas imamas lygus einit = hef / 450. Reikšmė 450 parinkta atsižvelgiant į vidutinę konstrukcijų montavimo kokybę. Esant blogesnei ar geresnei montavimo kokybei skaičiaus reikšmė gali būti imama mažesnė arba didesnė.

5.1 pav. Jėgos pridėties ekcentricitetų apskaičiavimo schema

59

Perdangų apkrovos pridėties ekscentricitetas turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į medžiagas bei sienų ir perdangų sandūrų bendrą darbą pagal statybinės mechanikos taisykles. Paprastesnis ekscentriciteto apskaičiavimo būdas pateiktas LST EN 1996-1-1:2005 C priede. Viduriniame sienos aukščio pjūvyje apskaičiuojant sienos laikomąją galią (5.2 formulė) imamas koeficientas Φm, kurio reikšmė nustatoma iš grafiko (5.2 pav.) arba 5.1 lentelės. Jėgos pridėties ekscentricitetas emk sienos aukščio viduriniame pjūvyje apskaičiuojamas: teee kmmk 05,0≥+= , (5.7) md

m hm initmd

Me e eN= + ± , (5.8)

em – apkrovos ekscentricitetas; Mmd – didžiausias skaičiuotinis lenkimo momentas sienos aukščio viduriniame pjūvyje, apskaičiuojamas pagal lenkimo momentus, veikiančius sienos viršutiniame ir apatiniame pjūviuose (5.1 pav.); Nmd – vertikalioji skaičiuotinė apkrova sienos aukščio viduriniame pjūvyje; ehm – ekscentricitetas sienos aukščio vidurinėje dalyje dėl horizontaliosios apkrovos (pvz., vėjo) veikimo; hef – efektyvusis ilgis, priklausantis nuo sienos atramų ir įtvirtinimo būdo; tef – efektyvusis (ekvivalentinis) sienos storis (5.4 formulė); ek – ekscentricitetas, kuriuo atsižvelgiama į mūro valkšnumą, apskaičiuojamas: 0,002 ef

k mef

he t e

t∞= φ , (5.9)

60

čia φ∞ – mūro ribinė valkšnumo koeficiento reikšmė (4.4 lentelė).

00

5 10 15 20 25 30

0,10,20,30,40,50,60,70,80,91

tmke /

eftefh /

= 0,05= 0,1= 0,15= 0,2= 0,25= 0,3= 0,33

5.2 pav. Koeficiento Φm priklausomybė nuo santykinio jėgos pridėties

ekscentriciteto emk /t ir liaunio hef /tef Ekscentricitetas ek apskaičiuojamas įvertinant mūro valkšnumą visoms sienoms iš plytų ir natūralių akmenų bei sienoms iš kitokių mūro akmenų. Kai sienos liaunis ≤ 15, ekscentricitetas ek gali būti imamas lygus nuliui. Sienų liaunis turi būti ne didesnis kaip 27, t. y. λ=hef /tef ≤ 27. Koeficiento Φm apskaičiavimo būdas pateiktas A priede. Koeficiento Φm reikšmės, kai mūro tamprumo charakteristika KE =1000, pateiktos 5.1 lentelėje.

5.2.2. Efektyvusis (skaičiuotinis) elemento ilgis Nustatant sienų efektyvųjį ilgį įvertinamas sienų atrėmimo ir įtvirtinimo pobūdis. Į sienas atremtos perdangos ar standžiai prijungtos skersinės sienos vertinamos kaip horizontalieji ryšiai.

61

Sienos turi būti projektuojamos taip, kad jų vertikaliosiose sandūrose tempiamąsias ir gniuždomąsias jėgas atlaikytų ryšiai arba kitos priemonės. 5.1 lentelė. Koeficientas Φm, kai E=1000 fk

Liaunis Ekscentricitetas hef /tef 0,05t 0,10t 0,15t 0,20t 0,25t 0,30t 0,33t 0 0,90 0,80 0,70 0,60 0,50 0,40 0,34 1 2 3 4 5

0,90 0,90 0,90 0,90 0,89

0,80 0,80 0,80 0,80 0,79

0,70 0,70 0,70 0,70 0,69

0,60 0,60 0,60 0,60 0,59

0,50 0,50 0,50 0,49 0,49

0,40 0,40 0,40 0,39 0,39

0,34 0,34 0,34 0,33 0,33

6 7 8 9 10

0,88 0,88 0,86 0,85 0,84

0,78 0,77 0,76 0,75 0,73

0,68 0,67 0,66 0,65 0,63

0,58 0,57 0,56 0,54 0,53

0,48 0,47 0,45 0,44 0,42

0,38 0,37 0,35 0,34 0,32

0,32 0,31 0,29 0,28 0,26

11 12 13 14 15

0,82 0,80 0,79 0,77 0,75

0,72 0,70 0,68 0,66 0,64

0,61 0,59 0,57 0,55 0,53

0,51 0,49 0,47 0,45 0,42

0,40 0,38 0,36 0,34 0,32

0,30 0,28 0,26 0,24 0,22

0,24 0,22 0,20 0,18 0,16

16 17 18 19 20

0,72 0,70 0,68 0,65 0,63

0,61 0,59 0,57 0,54 0,52

0,51 0,48 0,46 0,44 0,41

0,40 0,38 0,35 0,33 0,31

0,30 0,28 0,25 0,23 0,21

0,20 0,18 0,16 0,14 0,13

0,15 0,13 0,11 0,10 0,08

21 22 23 24 25

0,60 0,58 0,55 0,52 0,50

0,49 0,47 0,44 0,42 0,39

0,39 0,36 0,34 0,32 0,29

0,29 0,26 0,24 0,22 0,20

0,19 0,17 0,16 0,14 0,12

0,11 0,10 0,08 0,07 0,06

0,07 0,06 0,05 0,04 0,04

26 27 28 29 30

0,47 0,45 0,42 0,40 0,37

0,37 0,35 0,32 0,30 0,28

0,27 0,25 0,23 0,21 0,19

0,18 0,17 0,15 0,13 0,12

0,11 0,10 0,08 0,07 0,06

0,05 0,04 0,04 0,03 0,03

0,03 0,02 0,02 0,01 0,01

62

Efektyvusis elemento ilgis hef gali būti apskaičiuojamas: ef nh h= ρ ⋅ , (5.10) čia h – prošvaisinis aukštos sienos aukštis, ρn – koeficientas, kai n=2, 3 arba 4, pagal kurį įvertinamas sienos įtvirtinimo pobūdis. Sienų suvaržymo pobūdis pateiktas 5.2 lentelėje. Koeficientas ρn priklauso nuo sienų suvaržymo ir laikomas lygus: a) sienoms, suvaržytoms dviem kraštais (n =2), t. y. kurių viršutinėje ir apatinėje dalyje iš abiejų pusių vienu lygiu atremtos gelžbetoninės perdangos plokštės arba, kai perdangos gelžbetoninės plokštės į sieną atremtos iš vienos pusės, o atrėmimo gylis yra ne mažesnis kaip 2/3 sienos storio, koeficientas ρ 2 imamas: ρ 2=0,75, kai jėgos pridėties ekscentricitetas sienos viršutinėje dalyje yra ne didesnis kaip ¼ sienos storio, kitais atvejais ρ 2=1. b) Sienoms, kurių viršutinėje ir apatinėje dalyje iš abiejų pusių vienu lygiu yra atremtos medinės perdangos, arba kai šios perdangos į sienas atremtos iš vienos pusės (n =2), o atrėmimo gylis yra ne mažesnis kaip 2/3 sienos storio, bet mažesnis kaip 85 mm ρ 2=1,0. c) Sienoms, suvaržytoms trimis kraštais (n =3), t. y. viršutinėje ir apatinėje dalyse įtvirtintų perdangomis ir viena vertikaliąja briauna (skersine siena): 3 22

2

1

13hl

ρ = ρρ + , (5.11)

kai h ≤ 3,5l, ρ 2 imamas kaip a) ir b) atvejais;

63

kai h > 3,5l: 3

1,5 0,3lh

ρ = ≥ , (5.12) čia l – atstumas tarp įtvirtinančių sienų ašių. d) Sienoms, suvaržytoms keturiais kraštais (n =4), t. y. viršutinėje ir apatinėje dalyse įtvirtintomis perdangos plokštėmis ir dviem vertikaliosiomis briaunomis (skersinėmis sienomis): 4 32

2

1

1 hl

ρ = ρρ + , (5.13)

kai h ≤ 1,15 l, ρ 2 imamas kaip a) ir b) atvejais; kai h > 1,15l: 4

0,5lh

ρ = . (5.14) Jeigu dviem vertikaliosiomis briaunomis (sienomis) įtvirtintų sienų ilgis l ≥ 30t arba viena vertikaliąja briauna (siena) įtvirtintų sienų ilgis l ≥ 15t, tokios sienos turi būti vertinamos kaip įtvirtintos tiktai sienos viršutinėje ir apatinėje dalyse perdangų lygiu. Jeigu sienos yra susilpnintos grioveliais arba įdubomis, kurių gylis didesnis už tch,v (žr. 3.4 skirsnį), reikia taikyti sumažintą sienos storį t arba laikyti, kad laisvasis sienos kraštas yra ties vertikaliuoju grioveliu arba sienos įduba. Visada reikia laikyti, kad sienos laisvasis kraštas yra, kai liekamasis sienos storis už vertikaliojo griovelio arba sienos įdubos yra mažesnis nei pusė sienos storio.

64

5.2 lentelė. Sienų suvaržymo atvejai Atvejis Sienos suvaržymo pobūdis a, b

Dviem kraštais suvaržyta siena, n=2

L

hPerdangosplokštė

c Trimis kraštais suvaržyta siena, n=3

L

h

Skersinėsiena

Perdangosplokštė

d Keturiais kraštais suvaržyta siena, n=4

Lh

Skersinėsiena

Skersinėsiena

Perdangosplokštė

Siena C

t

Perdangosplokštė

65

Jeigu sienose yra angos, kurių prošvaisinis aukštis yra didesnis nei ¼ sienos prošvaisinio aukščio arba prošvaisinis plotis yra didesnis nei ¼ sienos ilgio, arba plotas yra didesnis nei 1/10 visuminio sienos ploto, nustatant sienos efektyvųjį aukštį hef, reikia laikyti, kad sienos laisvieji galai yra ties angos kraštu.

5.3. Vietine apkrova apkrauto mūro stipris

Labai dažnai praktikoje sutinkami atvejai, kai gniuždomieji įtempiai veikia tik dalį elemento skerspjūvio. Sijos, ilginiai ir kiti elementai remiasi į nedidelę sienos arba stulpo zoną, vadinamą glemžiamuoju plotu. Mūro atsparumas vietiniam gniuždymui (glemžimui) yra didesnis už gniuždomąjį mūro stiprį, nes neapkrauta mūro dalis, t. y. gretimi sluoksniai, esantys didesniame plote, varžo tiesiogiai apkrauto mūro skersines deformacijas ir tuo sutvirtina jį. Skaičiuojant laikomąją galią pagal saugos ribinį būvį nearmuotosios iš dalies apkrautos sienos skaičiuotinis stipris yra didesnis už ištisai apkrautos sienos stiprį. Tai negalioja sienoms, kurių horizontaliosiose siūlėse skiedinys išdėstytas kraštinėmis juostomis. Mūro iš 1 grupės akmenų, apkrauto vietine (sutelktąja) apkrova, skaičiuotinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas k

k MM

f f⋅β ≥ γγ , (5.15) čia β – koeficientas, kuriuo įvertinamas mūro, apkrauto vietine apkrova, gniuždomojo stiprio padidėjimas. Jis apskaičiuojamas

66

11 0,3 1,5 1,1 bc ef

Aah A

β = + − , (5.16)

a1 – atstumas nuo sienos krašto iki apkrautojo ploto krašto (atrėmimo krašto) (5.3 pav.); hc – sienos aukštis iki apkrovos pridėjimo vietos; Ab – tiesiogiai apkrautas (glemžiamas) skerspjūvio dalies plotas; ef efmA l t= ⋅ – efektyvusis atramos plotas (5.3 pav.); lefm – efektyvusis ilgis nustatomas sienos arba kolonos (stulpo) aukščio viduryje (5.3 pav.); t – sienos storis atsižvelgiant į nevisišką užpildymą skiediniu, didesnį kaip 5 mm. Santykis

0,45befAA≤ .

Koeficientas β imamas:

11,25 ,2

1,5,žiūrint, kuris mažesnis.

c

ah

β ≤ + β ≤ (5.17)

Sienų iš 2, 3 ir 4 grupės mūro gaminių ir sienų, kuriose

gulsčiosios siūlės užpildytos skiediniu, išdėstytu juostomis, vietinio gniuždymo zonoje skaičiuotinis gniuždomasis stipris neturi viršyti mūro skaičiuotinio gniuždomojo stiprio d k Mf f= γ , t. y. koeficientas β=1. Apkrovos pridėties ekscentricitetas, t. y. atstumas nuo sienos skerspjūvio svorio centro iki jėgos pridėties taško turi būti ne didesnis kaip t/4 (žr. 5.3 pav.).

Visais atvejais sienos pjūvyje pusės sienos aukščio viduryje žemiau atramų turi būti tenkinama stiprio sąlyga (5.2 formulė).

Tai galioja ypač tais atvejais, kai vietinės vertikaliosios apkrovos yra sąlygiškai netoli viena nuo kitos.

67

600600600

a1

2ch

600

a1

Ab (apkrovimo plotas)

t

t

4t≤

EdcNEdcN EdcNEdcN

EdcN

efmlefmlefml

efml

ch

5.3 pav. Siena, apkrauta vietine apkrova: a – bendras vaizdas; b – pjūviai

Vietinė apkrova turi būti tokia, kad būtų apkrautas 1-osios

grupės arba kitoks ištisas mūro gaminys, kurio ilgis būtų lygus reikiamam atrėmimo ilgiui pridedant į abi puses nuo atrėmimo zonos papildomus atstumus, nustatomus imant, kad apkrova į sieną perduodama 600 kampu. Kai vietinė gniuždomoji apkrova veikia mūro sienos krašte, papildomas ilgis imamas tik iš vienos pusės.

Sutelktoji apkrova turi būti perduodama per 1 grupės mūro gaminį arba kitos vientisinės medžiagos gaminį, kurio ilgis turi būti lygus reikalingo atraminio ilgio ir papildomųjų ilgių abiejose atramos pusėse, gautų remiantis 60 ° apkrovos vientisinėje

68

medžiagoje sklaida, sumai. Galinėje atramoje papildomasis ilgis reikalingas tik iš vienos pusės.

Kai vietinė gniuždomoji apkrova perduodama per skirstomąją siją, kurios plotis t, aukštis, ne mažesnis kaip 200 mm, ir ilgis, tris kartus didesnis už apkrovimo zonos ilgį, skaičiuotiniai gniuždomieji įtempiai apkrovimo zonoje neturi viršyti 1,5 k Mf γ .

69

A priedas

Koeficiento Φm nustatymas priklausomai nuo liaunio ir ekscentriciteto sienos aukščio viduryje

Koeficientas Φm įvertinant liaunį ir ekscentricitetą sienos aukščio

viduryje, kai tamprumo modulis E=1000 fk, apskaičiuojamas:

2

21

u

m A eΦ = , (A.1) t

eA mk211 −= , (A.2)

2

23 37

efef

mk

ht

u et

−

=

−

, (A.3)

čia emk, hef, t ir tef imami pagal 5.2.2 poskyrio rekomendacijas, e – natūraliojo logaritmo pagrindas. Koeficiento Φm reikšmės priklausomai nuo jėgos pridėties ekscentriciteto ir elemento liaunio pateiktos 5.2 pav. grafike. Kitoms tamprumo modulio E ir charakteristinio gniuždomojo stiprio fk reikšmėms gali būti taikomos lygtys: 0,063

0,73 1,17 mku

et

λ −=−

, (A.4)

ef k

ef

h ft Eλ = . (A.5)

70

B priedas

Kondicionavimo sąlygų įvertinimas Mūro gaminių kondicionavimo sąlygas įvertina koeficientas η.

B.1 lentelė. Koeficiento η reikšmės

Kondicionavimo sąlygos Koeficientas η Kondicionavimas orasausėmis sąlygomis (bandiniai laikomi ≥ 14 parų, esant temperatūrai ≥ 15 °C ir santykinei oro drėgmei ≤ 65 %)

1

Kondicionavimas iki 6 % drėgnio (bandiniai džiovinami ne aukštesnėje 50 °C temperatūroje, kol 0,2 % tikslumu nuo sauso bandinio masės bus pasiekta reikalinga masė). Po kondicionavimo bandiniai prieš bandymą palaikomi kambario temperatūroje ne mažiau kaip 5 h.

1

Kondicionavimas džiovinant džiovykloje. 0,8 Kondicionavimas panardinus. 1,2

Pastaba: bandinių kondicionavimas atliekamas pagal LST EN 772-1. Mūro gaminių bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas.

71

I kategorijos keraminių mūro gaminių klasifikacija pagal normalizuotą gniuždomąjį stiprį

I kategorijos keraminiai mūro gaminiai gali būti suklasifikuoti į

gniuždomojo stiprio klases, pateiktas B.2 lentelėje. B.2 lentelė. I kategorijos keraminių mūro gaminių klasifikacija pagal normalizuotą gniuždomąjį stiprį Gniuždomojo stiprio klasė Normalizuotas gniuždomasis stipris fb,

N/mm2 5 5,0 7,5 7,5 10 10,0 12,5 12,5 15 15,0 17,5 17,5 20 20,0 22,5 22,5 25 25,0 27,5 27,5 30 30,0 35 35,0 40 40,0 45 45,0 50 50,0

Pastaba: kai deklaruojama gniuždomojo stiprio klasė, vidutinė normalizuoto gniuždomojo stiprio vertė turi būti ne mažesnė už nurodytą šioje lentelėje stiprio klasės vertę.

72

I kategorijos silikatinių mūro gaminių klasifikacija pagal

normalizuotą gniuždomąjį stiprį

I kategorijos silikatiniai mūro gaminiai gali būti suklasifikuoti į gniuždomojo stiprio klases, pateiktas B.3 lentelėje. B.2 lentelė. I kategorijos silikatinių mūro gaminių klasifikacija pagal normalizuotą gniuždomąjį stiprį Gniuždomojo stiprio klasė Normalizuotas gniuždomasis stipris fb,

N/mm2 5 5,0 7,5 7,5 10 10,0 12,5 12,5 15 15,0 17,5 17,5 20 20,0 25 25,0 30 30,0 35 35,0 40 40,0 45 45,0 50 50,0 60 60,0 70 70,0

Pastaba: kai deklaruojama stiprio klasė, vidutinė normalizuoto gniuždomojo stiprio vertė turi būti ne mažesnė už nurodytą šioje lentelėje stiprio klasės vertę.

73

LITERATŪRA

1. LST EN 1996-1-1:2006. Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų

projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios armuotųjų ir nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų taisyklės.

2. LST EN 1052–1:2000lt. Mūro bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas. Lietuvos standartizacijos departamentas, 2000. 10 p.

3. Marčiukaitis, G.; Valivonis, J. Pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindai. Vilnius: Technika, 2001. 324 p.

4. Hendry, A. W.; Sinha, B. P.; Davies, S. R. Design of Masonry Structures. Published by E and FN Spon, London, 1997. 271 p.

5. Lawrence S. J. Design of Clay Masonry for Wind and Earthquake. Clay Brick and Paver Institute, Australia, 1999. 48 p.