Mokymų "Media wake up: young people take part in a scructured dialogue" protokolas

“MEDIA WAKE UP: YOUNG PEOPLE TAKE PART IN THE STRUCTURED DIALOGUE 1


Pirmųjų “Media Wake Up: Young People Take Part in the Structured Dialogue” mokymo kursų protokolas 2012 m. Balandžio 13-16 d. Kaunas, Magnus viešbutis: http://www.magnushotel.lt/ Tai pirmieji ilgalaikio projekto „Media Wake Up: Young People Take Part in the Structured Dialogue“ mokymo kursai, kurių pagrindiniai tikslai buvo:

• Supažindinti dalyvius su viso ilgalaikio projekto tikslais, procesu bei siekiamais rezultatais;

• Suformuoti bendrą dalyvių grupę tolesnei veiklai kartu; • Informuoti dalyvius apie struktūrinį dialogą ir paskatinti aktyvų jaunų žmonių

dalyvavimą; • Skatinti ir ugdyti dalyvių kūrybiškumą ir inovatoriškumą.

I diena, Balandžio 13 d., Penktadienis

II diena, Balandžio 14 d., Šeštadienis

III diena, Balandžio 15 d., Sekmadienis

IV diena, Balandžio 16 d., Pirmadienis

08:30-09:15 Dalyvių atvykimas iki 11 val.

Pusryčiai

09:30-11:00 Aktyvus jaunų žmonių dalyvavimas

Struktūrinis dialogas ir medijos

Programa “Veiklus jaunimas” Neformalusis ugdymas

11:00-11:30 Pertraukėlė

11:30-13:00 Įvadas į mokymus Susipažinimas Įvadas į ilgalaikį projektą

Aktyvus jaunų žmonių dalyvavimas

Praktinės užduotys grupėse

Tolimesnių veiklų organizacijose planavimas

13:00-14:30 Pietūs

14:30-16:00 Lūkesčiai Grupės formavimas

Jaunimo politikos strktūrinis dialogas nocianaliniu ir vietos lygiu

Praktinės užduotys grupėse

Youthpass’as Mokymų apibendrinimas ir įvertinimas

16:00-16:30 Pertraukėlė

16:30-18:00 Organizacijų pristatymai

Struktūrinis dialogas Europiniu lygiu Praktinis struktūrinio dialogo pritaikymas

Praktinių užduočių aptarimas, išvados kaip naudoti medijas

Dalyvių išvykimas nuo 16 val.

18:30-19:30 Vakarienė


1 diena 11.30 – 13.00 Susipažinimo raundas -‐ vardas, iš kur atvykau, organizacija ir… keistenybė. Trys klausimai mokymų vadovams (dalyviai patys susigalvoja), kad labiau juos pažintų J Dalyvių supažinimas ieškant bendrumų -‐ su kiekvienu reikia surasti ką nors kas sieja, ką abu mėgsta, yra darę ir t.t. Tai gali būti susiję su jaunimo veikla arba asmeniniu gyvenimu, bet kartotis negali. Atomai / Molekulės: Tęsiant grupės susipažinimą ir pažinimą, naudotas metodas, kuris leido pažinti grupę tam tikrais aspektais

Klausimai Atsakymai Kokiame mieste gyvenate? Daugmaž tolygiai iš visos Lietuvos

Iš kur/ko sužinojote apie šiuos mokymus?

Gavo el. laišką iš JTBA, organizacijos ar jos vadovo, JTBA svetainėje

Kiek metų dalyvaujate jaunimo veikloje?

Nuo 4 iki 11 metų, buvo ir neapsisprendusių

Jūsų patirtis “Veiklus jaunimas” programoje?

Dalis girdėję, bet nedalyvavę; dalis dalyvavę projektuose, seminaruose; dalis planuoja teikti paraiškas; dalis kūrė filmukus skirtingom temom

Jūsų „santykis“ su struktūriniu dialogu?

Didžioji dalis nežinojo kas tai yra ir labai norėjo sužinoti; tik keli teigė, kad jame dalyvauja ir/ar buvo panašiuose mokymuose

Jūsų mėgstamiausias naujienų portalas?

Visi, Delf.lt, 15 min, Lrytas, IQ

Jūsų interneto homepage’as? “Blank”, Google, Facebook Koks jūsų manymu yra

efektyviausias būdas, skleisti informaciją apie savo

organizaciją?

Socialiniai tinklai (Facebook), viešieji renginiai, spauda

Ką galvojate apie radiją? Didžioji dalis mane, kad tai pasenusi priemonė, tačiau dalis mane, kad tai veiksminga ypač vietiniu lygiu

Įvadas į ilgalaikį mokymosi procesą, į mokymus. Uždaviniai ir tikslai (prezi prezentacija): http://prezi.com/erkeairzfx2k/media-wake-up-dalyviams/ 13.00 – 14.30 Pietūs


14.30 – 16.00 Dalyvių lūkesčių “medis”: Asmeniniai dalyvių lūkesčiai: suprasti kaip vyksta tarptautinis benradarbiavimas; įgyti žinių apie darbą su medijomis; susikurti trafaretą, ką toliau veiksiu, suformuoti idėją; išsiaiškinti savo ir organizacijos galimybes dalyvauti jaunimo politikos formavime ir įgyvendinime, tapti aktyviu SD dalyviu; susipažinti su SD ir kaip jį galėčiau pritaikyti, apie jaunimo veiklą; įkvėpto naujo entuziazmo veiklai; kontaktai ir bendradarbiavimas; nesiruošiu ilgai likti LT, noriu skleisti informaciją apie galimybes globaliai, atokiose vietose; pagilinti žinias, suvokti SD; turim organizaciją, turim žmonių nežinom kur eiti.. laikas eina; sužinoti SD ir dirbti su medijom; prasiblaškyti, įgyti žinių, kurias naudosiu projektams ir gyvenimui; noras tobulėti ir padėti kitiems. Man svetimas abejingumas; Organizacijos lūkesčiai ilgalaikiam procesui: pradėti tarptautinius projektus, tobulinti žinias, rasti efektyvius būdus viešinti, suprasti ilgalaikių mokymo procesą; Bandysim su medijomis ką nors daryti; stiprinti bendradarbiavimą su jaunimo valdžia ir jaunimo atstovavimą; realus projektas, reali veikla; tikisi gauti mano žinias ir panaudoti tolimesnėje veikloje; mes jauni ir silpni – norim rasti kontaktų, sužinoti JP tendencijas ir naudojant medijas padidinti narių skaičių; Lūkesčiai procesui: išsigryninti žinią, su kuria einu į žmones, suburti grupę, suorganizuoti kelias stovyklas; apie projektų rašymą; pritaikyti SD ir medijas ir kitokiose aplinkose; žinios ir gebėjimai medijų srityje, tikiuosi pasisemti motyvacijos; akiračio praplėtimui medijų srityje; išmokti rašyti projektus ir juos įgyvendinti; gilintis į medijų taikymą. Lūkesčiai rezultatams: Marijampolės krašte suburti “teisingą” skautišką struktūrą; idėjos; sukurti priemonę SD, kuriame jaunimas galėtų dalyvauti; rezultatų ne tik organizacijos bet ir asmeninėje srityje. Dalyvių prisidėjimas: pažintimis, idėjomis, laiku; drąsiai kalbu viešai, organizuoju renginius, rengiu planus, rašau projektus, vedu simuliacijas, dainuoju, šoku.. Organizacijoje esu nauja, bet turiu nemažai projektų organizavimo įgūdžių, galiu prisidėti prie mokymų informacinės sklaidos (parašysiu straipsnų), krypstu į grafinį dizainą (vizualinė komunikacija), darėm projektą apie fotografiją; komunikacija (rašau straipsnius, pranešimus etc); pasidalinti patirtimi apie jaunimo politiką vietos lygmenyje, TV laidą kūrėme vietos TV; gera nuotaika ir stropiu darbu; patirtis bendraujant su skirtingomis struktūromis, daug dirbu komandose, prisiimti lyderio rolę, kitų kalbų naudojimas medijose; patirtis gauta JRT ir mokinių taryboje; patirtis projektinėje veikloje (miesto renginiai); entuziazmu, teisinėmis žiniomis, galiu skirti laiko ir ieškoti žmonių kurie prisijungtų prie projekto veiklos, rašyti straipsnius; patirtim socialinėje srityje, kitokia perspektyva į dalykus.


Komandos formavimas „Multitask’as“:

(a) Raskite bent po 5 argumentus, kodėl būtent šį informacijos perdavimo

priemonė yra efektyviausia: Radijas:

-‐ Operatyvi priemonė -‐ pasiekiamos įvairios auditorijos -‐ visuomenė pasitiki radiju -‐ pasiekiama didelė auditorija, populiaru -‐ galimybė pasiekti užsienio auditorijas

Socialiniai tinklai: -‐ socialiniuose tinkluose yra efektyviausia reklama -‐ juose skelbiami renginiai į kuriuos žmonės atsako dalyvaus ar ne -‐ prisiregistravę vartotojai sužino apie įvairią info “laikindami” įvairius puslapius, o ta info nuolat atnaujinama

-‐ įvairūs laikraščiai, TV kanalai ir radijas keliasi į socialinius tinklapius

-‐ madinga TV:

-‐ tai vaizdinga priemonė, kuri leidžia geriau įsisavinti informaciją -‐ naudojant TV yra labia greitai skleidžiama informacija -‐ televizija daro didelę įtaką ypač jaunam žmogui, pvz.: reklamose

parodytas žymios grupės koncertas sugundo jame sudalyvauti -‐ jeigu pasirinktas tinkamas laikas ir tinkama televizija, informacija

yra labia veiksminga ir greit pasiekia žmogų -‐ judantys objektai patraukia dėmesį, kuris užfiksuoja reikiamą info

greičiau Plakatas:

-‐ galima kabinti gatvėje ar kitoje kasdieninėje erdvėje, informacija įsisavinama efektyviai

-‐ konkretus objektas (apčiuopamas plakatas) labiau įsisavinamas -‐ plakate viskas viskas trumpai ir aiškiai -‐ gali kabėti tau po nosimi, pvz.: prie namų. Norom nenorom

pamatysi! -‐ Vizualiai perteikiama info (paveikslėliai) lieka atmintyje ilgiau

Laikraštis -‐ Yra tradicinė informacijos perdavimo priemonė, o tai kas

tradiciška visada turi didelę auditoriją -‐ Patogu skaityti tualete -‐ Patikima informacija, nes pateikiamą info peržiūri įvairūs

redaktoriai -‐ Lengva pasiekti tikslinę auditoriją, nes laikraščiai dažnai

specializuoti arba atspindi tam tikrą pasaulėžiūrą. (b) Visa grupe suvaidinkite etiudą:

-‐ “kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau. O dabar aš jaunimo veikėjas”;

(c) pastatyti skulptūrą „Kartą susitiko jaunas žmogus, politikas ir ufonautas…” (skulptūroje turi dalyvauti visi dalyviai)

(d) padarykite grupės portretą


(e) surasti (bent) 7 skirtumus kuo jaunimo organizacijoje veikiantis jaunas žmogus skiriasi nuo nedalyvaujančio jaunimo organizacijų veikloje jauno žmogaus;

(f) padarykite dalyvių gimtadienių sąrašą. Kieno gimtadienis arčiausiai, pakilnokite ant kedės 18 kartų;

(g) kamuoliuką nuridenti per trumpiausią įmanomą laiką. Po užduoties įvykdymo vyko aptarimas apie darbą komandoje. 16.00 – 16.30 Kava 16.30 – 18.00 Organizacijų pristatymai: Taisyklės: aiškiai ir patraukliai, 3 min.

1. Organizacijos pavadinimas 2. Misija / tikslai 3. Tikslinė grupė 4. Veikla / projektai 5. Kaip užtinkrina Jaunimo dalyvavimą 6. SU kuo bendradarbiauja

Tuo pat metu, kiti stebėdami kolegų pristatymus pasižymi sau kelis aspektus:

1. Organizacijos, panašios į mano? Kuo? 2. Ką galėčiau pritaikyti savo organizacijoje? 3. Kokios organizacijos pristatymas labiausiai įsiminė? Kodėl? 4. Su kuo ir apie ką dar norėčiau pasikalbėti?

Nuotraukos ir komentarai: http://www.facebook.com/Media.wake.up Komentarai apie tai ar lengva pristatyti organizaciją:

-‐ kai ilgai veiki organizacijoje, pristatyti lengva.

-‐ Sunku, nes esu dar nauja narė, bet stengiamės

-‐ Geriausias pristatymas – gyvas žmogus, vaizdingaspristatymas. Jei patiks, tavim seks.

-‐ Svarbu turėti vaizdinių priemonių 2 diena 09:30 – 11:00 Dienos įžanga, Programa, Energijus J Aktyvus dalyvavimas – atvirlaiškių kalnas. Užduotis – išsirinkti vieną atvirlaiškį, kuris labiausiai atspindi jums aktyvų dalyvavimą. Pristatydami vieni kitiems savo


pasirinkimą (“Buzz” grupės), bandėme išrinkti labiausiai atspindinčius atvirukus. Aptarėme keletą klausimų: Kas yra aktyvus dalyvavimas? Kuo skiriasi jaunimo aktyvus dalyvavimas nuo kitų visuomenės grupių? Kaip jaunas žmogus gali įsitraukti/prisidėti prie veiklos, būti aktyviu? Dalyvavimo visuomeniniame gyvenime (savi)analizė Dalyviai turėjo patys įsivertinti kiek aktyviai dalyvauja bendruomenės, šalies gevenime per tris dalyvavimo aspektus, kurie turėjo po 5 klausimus:

1. Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, organizacijose a. Dalyvauju priimant sprendimus organizacijoje; b. Dalyvauju vietos bendruomenės veikloje (kaimas, miestas,

namas) c. Dalyvauju visuomeninėse akcijose d. Analizuoju visuomenės ir bendruomenės poreikius, ieškau

galimų sprendimų e. Dalyvauju savivaldoje (moksleivių, studentų, profesinėje

sąjungoje) 2. Dalyvavimas politiniuose procesuose, rinkimuose

a. Balsavau visuose rinkimuose; b. Per artimiausius 5 m. ketinu dalyvauti rinkimuose

(kandidatuoti) c. Dalyvauju susitikimuose su politikais d. Analizuoju partijų politines programas e. Stebiu Lietuvos politikos naujienas

3. Dalyvavimas per e-įrankius a. Bendrauju su politikais socialiniuose tinkluose; b. Inicijavau e-peticiją, „FB cause“ ar pan. c. Pasirašiau peticiją, už įstatymų iniciatyvą d. Siunčiau laišką, pasiūlymą laišką / email‘ą valstybės įstaigai, valdžios atstovams

e. Komentuoju politines naujienas internete, neanonimiškai reiškiu savo nuomonę, pažiūras.

Dalyviai įvertina savo dalyvavimą, sudeliojame tai į vieną didelę koordinačių ašį, tokiu būdų sukuriamas vizualus dalyvavimo grafikas. Aptarimo metu daug įdomių atradimų… 11:00-11:30 Kavos pertraukėlė 11:30-13:00 Darbas 3 grupėse pagal tris dalyvavimo aspektus; dalyvių aktyvumo analizė atsakant į šiuos klausimus:

• Kokią situaciją įžvelgiate, kiek tai atspindi realybę?

• Kas lėmė tokį dalyvavimą? Kokios priežastys?

• Ką jaunas žmogus / organizacija / valdžia gali padaryti, kad situacija pasikeistų?


Darbo grupėse rezultatai: Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, organizacijose:

Situacija: Lietuvoje yra tik arba ne 15,8% aktyvaus jaunimo dalyvaujančių organizacijose, tačiau tikriausiai yra daugiau neformalaus organizuoto jaunimo. Kodėl? Kas tai lemia? Tėvai, seneliai nustatinėja prieš veiklą, kuri nėra konkreti, nenešanti ateities; mažas savivaldybių finansavimas, skirtingos vertybės tarp kartų (kitokio nei formalaus mokymosi, tobulėjimo nesuvokimas, skirtingas vertinimas); švietimo sistema: mokytojų požiūris, kad tie jauni žmonės nėra motyvuoti ir nieko nenori, su jais neverta dirbti. Trūksta didesnės laisvės jaunimo saviraiškai. Pliusai: kosmopolitiškesnis jaunimo požiūris, Europos programos, medijos – info sklaida. Ką galima padaryti? Jaunimas: Jaunas-jaunam-jaunatviškai, būti pavyzdžiu kitiems, jaunesniems. Organizacija: informuoti jaunimą didesniu mastu, rengti info renginius, koncentruojasi į konkrečius dalykus. Organizacijos turi skatinti prisijungti jaunimą prie jų veiklos, kad ne tik nariai galėtų prisijungti. Organizacijos turėtų labiau viešinti galimybes jauniems žmonėms prisijungti. Neužtenka būti atviriems, reikia ir atskleisti galimybes, padėti, palydėti. Organizacijos turi daugiau bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir taip pritraukti daugiau jaunimo. Nereikia laukti, kol tave pakvies, reikia ieškoti, domėtis. Kartu galima daugiau padaryti. Valdžia: atsižvelgti į jaunimo norus, norėdami padėti jaunimui, valdžia gali paskatinti pasilikti Lietuvoje ir suteikti garantyjų – socialinių garantyjų, palaikimo. Valdžia gali skirti daugiau finansavimo. Svarbu, kad organizacijos bendrautų su valdžia, informuotų apie veiklą ir iškelti problemas.

Dalyvavimas politiniuose procesuose, rinkimuose: Situacija:

Aktyvus jaunimas balsuoja. Eilinis jaunimas nebalsuoja, todėl kad nesidomi ir neturi to, kas motyvuotų, taip pat didelę įtaką daro neigiami stereotipai. Kodėl? Kas tai lemia? Jaunimas pasyviai nori dalyvauti politinėje veikloje. Daugelis jaunimo nejaučia, kad gali jo balsas nulemti. Jaunas žmogus gali būti užkrautas kita veikla, kaip mokslai, darbas ir pan., ir nėra laiko domėtis ir dalyvauti (balsuoti). Ką galima padaryti? Jaunimas turėtų pasidomėti bent sritimis, kurios juos labiausiai liečia. Bendrauti - tie kurie balsuoja, informuotų kitus ir ragintų, paskatintų. Bent jau ne demotyvuoti kito, o geriau motyvuoti ir paskatinti. Prieš balsuojant būti susipažinusiam su programomis ir situacija, net vienas balsas yra svarbus – reikia apie tai informuoti ir šviesti. Stiprinti pilietiškumo pamokas mokyklose, gal reikėtų pasikviesti politikus ir ugdyti jauno žmogaus kritišką mąstymą. Valdžia turėtų labiau priimti jaunimą kaip lygiaverčius partnerius.


Dalyvavimas per e-įrankius:

Situacija: Nepakankamas aktyvumas Kodėl? Kas tai lemia?: Visuomenės neigiamas požiūris į politiką, visuomenė yra susiskaldžiusi, nėra vieningos numonės, atsakomybės atsisakymas, iniciatyvumo trūkumas, baimė imtis veiklos, netikėjimo, kad aš galiu ir kad manęs kažkas išklausys. Ką galima padaryti: Jaunas žmogus: skleisti reikšmingą info, informacijos yra per daug ir jaunam žmogui sunku atsirinkti, reikia mokėti atsirinkti ir ją skleisti, burti bendraminčius, keisti per iniciatyvą. Organizacijos: bendradarbiauti tarpusavyje, iniciatyva. Valstybė: e-valdžios stiprinimas, nes tai patrauklu jaunimui; info suprantama, paprasta kalba, padėtų aktyvesniam dalyvavimui; suvokti, kad piliečių auditorija yra skirtinga ir į tai atsižvegti pateikiant informaciją: kas nuspręsta, kaip tai veikia, kas pasikeitė, piliečių reakcija, dialogas. Referendumai, apklausos, piliečių nuomonės išklausymo ir atsižvelgimo į tai. Tai turi būti abipusis noras ir iniciatyva, ne tik klausti nuomonės, bet ir noras išreikšti savo nuomonę. Tai reikia skatinti.

13:00-14:30 Pietų pertrauka 14:30-16:00 Jaunimo politikos struktūra nacionaliniu ir vietos lygiu

-‐ Įvadas į tai, kas gi tas Struktūrinis dialogas, kokios jo ištakos Europoje ir Lietuvoje;

-‐ Trys Struktūrinio dialogo lygmenys: Europinis, nacionalinis ir vietinis; -‐ Jaunimo politikos struktūros nacionaliniame ir vietos lygmenyse analizė:

Pagrindinis šios dalies tikslas - suvokti kas dalyvauja kuriant ir įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje ir atrasti savo vietą šioje sistemoje. Šiam tikslui pasiekti,


pasitelkiama Jaunimo politikos Lietuvoje dėlionė: 2 grupėse dalyviai bando iš atskirų institucijų ir veikėjų sudėlioti Lietuvos jaunimo politikos modelį, identifikuodami kiekvienos institucijos vietą ir ryšį/ santykį viena su kita. Žingsniai:

- Sudėlioti JP veikėjų “žemėlapį”, modelį ir suklijuoti ant flipo; - Paaiškinti, kaip ir kodėl jie susiję;

Bendroje diskusijoje siekiama atsakyti: kokie kyla klausimai, neaiškumai dėl Jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo; kokiose struktūrose vyksta struktūrinis dialogas. Daugiau informacijos: Jaunimo politika Lietuvoje

Analizė apie tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje 16:00-16:30 Kavos pertraukėlė 16:30-18:00 Struktūrinis dialogo Europos lygmenyje: kas ir kaip (30’) Paaiškinta struktūra, kaip formuojami ES pirmininkaujančių šalių ir TRIO prioritetai ir konsultacijų su jaunimu mechanizmas. Aptarta kaip kiekviena organizacija gali į procesą įsitraukti.

Diskusija: Jaunimo /jaunimo NVO įsitraukimas, kur ir ką mes galime padaryti? Kokios problemos yra mūsų aplinkoje? Kaip tai galime pakeisti? Kaip mes galime pasinaudoti Struktūriniu dialogu toms problemoms spręsti? Darbas grupėse: Aptarti visas problemas ir sutarti dėl svarbiausios ir aktualiausios šiuo metu. Kaip tai galime pakeisti? Ką jaunimo organizacijos gali padaryti, kad situacija pakistų? SUVAIDINOM!!!!! Ir aptarėm galimus sprendimo būdus bendrai J 18:30-19:30 Vakarienė 3 diena 09:30-11:00 Power-brainstorm’as apie medijos priemones ir turinį: Kaip patekti į žiniasklaidą? Būkite kūrybingi J

• nustebinti • lengvai šokiruoti • kreiptis į žiniasklaidą – siųsti

medžiagą, nelaukti kol... • suburti daugiau tuo klausimu

suinteresuotų žmonių


• skandalas, pažintys, ironizuoti įvairias problemas, panaudoti humorą (net juodą)

• nagrinėti aktualias temas, svarbias visuomenei, organizacijų pagalba • padaryti kažką “crazy”, kad ir kažkokią problemą perteikti taip, kad visos žiniasklaidos priemonės susidomėtų pačios ir nereikėtų jų kviestis

• daryti tai, kas visuomenei nepriimtina (pasistatai palapinę po savivaldybės langais ir įsivaizduoji, kad tu karalius. Vėliava: laisvė jaunimui, palapinėms ir humorui!

• Laisvomis valandomis gali atidaryti mini mokyklą vaikams, kuris nori tapti karaliais

• Pvz.: suvienyti miesto jaunimą konkrečiu tikslu/problema ir masiniu renginiu sutraukti žiniasklaidą

• Masinis ėjimas per centrinę miesto gatvę vienais apatiniais • Galima pačiam parašyti į vietinę spaudą • Jei LT mastu, tai reikia sensacijos, ko nors neįtikėtino. Pvz.: šią vasarą

organizuojama stovykla į kurią virš 2000 žmonių, atvyks popiežius, šalies politikai (seimo atstovai ir pan.)

• Aktyviai reikšti savo nuomonę visuomenėje • Užsiimti populiaria veikla • Būti įkyriu, patraukliai pateikti tai ką nori pasakyti, žinoti ką nori pasakyti, žinoti kur kreiptis

• Masiniai jaunimo renginiai, stabdomas eismas, paslaptinga dviprasmiška reklama oponuoti valdžiai (miesto ir pan.)

• Organizuojant konkursą kur bus kalbama su žiniasklaidos atstovais • Parašyti straipnį ir jį tiesiog išsiųsti žiniasklaidos priemonėms • Įteikti diską su prifesionaliai sumontuota ir pateikta video medžiaga

televizijoms. Kaip sustiprinti pateikiamos informacijos patikimumą?

• Pavyzdžiai (būtinai realūs, kasdieniai) iš tų žmonių gyvenimo, kuriems ta info teikiama

• Remtis faktais, ypač reikia apklausti jaunimą, jei sprendžiami su jais susiję klausimai. Remtis asmenybėmis, kuriomis pasitiki (ar jie yra pavyzdžiai). Kalbėti “jų” kalba

• Pačiam aktyviai naudotis ja ir būti kitiems pavyzdžiu • Užsitarnauti vardą nešališkais straipsniais ir reportažais, medžiagą pateikti

atitinkama kalba, kuri sugebėtų įtikinti • Cituoti ir remtis šaltiniais, dėstyti argumentuotai, patikrinti teiginius, remtis

pavyzdžiais, įtraukti žinomų žmonių nuomonę, turėti savo stilių • Tokį įstatymą išleisti, kad kiekvienas žmogus skelbiantis kažkokią info būtų

už ją atsakingas • Veiksmais ir darbais • Remtis oficialiai pateikiama ir pripažįstama statistika, “rimtų” žmonių

nuomonės, kalbėti ne savo vardu, o atstovaujant kuo didesnį žmonių skaičių • Pateikti rimtai, bet ne pernelyg sudėtingai • Faktų duona! Bet ne džiuvėsis. Suprantamai pateikti faktai fakteliai • Esant probleminei situacijai klausti visų arba daugumos nuomonės ir tą

sužinotą info pateikti pvz.: filmas interviu su visais • Argumentuoti/akcentuoti informacijos šaltinius • Remtis patikimais šaltiniais


• Viešais renginiais gatvėse • Pateikti svarbaus žmogaus svaresnį pasisakymą tuo klausimu • Talpinti psl., kuriais žmonės pasitiki, neklaidinti žmonių, neiškreipti

informacijos, skelbti informaciją per renginius, remtis autoritetu • Svarbu tikslinė grupė • Pačią žiniasklaidą pakeisti, kadangi dabar visa žiniasklaida pateikia tik bulvarą

ir negatyvą, tai ją supozityvinti. Taip, kad žmonės būtų informuojami reikiama info, o ne bulvaru ir kriminalu

Kaip į jauno žmogaus “kalbą” išversite “struktūrinis dialogas”?

• Suinteresuotų ir susijusių visų šalių, susijusiais su jaunais žmonėmis darbas/veikla dėl jauno žmogaus siekiant geresnės situacijos

• Dievas sutvėrė jauną žmogų ne pasyvumui, o bendravimui ir tobulėjimui! Įsitrauk ir pasiimk viską, ko reikia tau!

• Tai chebra, kuri aptarinėja rimtus klausimus apie jus. Rimtos chebros kalba. • Jauno žmogaus ir institucijų/organizacijų, atsakingų už jaunimo politiką

bendradarbiavimas. Jaunas žmogus – jaunimo politika • Tai jauno žmogaus politika, kurią puoselėjame bendradarbiaudami ir įsitraukdami į aktyvią veiklą ir dalyvavimą

• Tai bendravimas, bendradarbiavimas tarp jaunimo ir tam tikrų su jaunimu susijusių institucijų (struktūrų), tam tikrais jaunimo klausimais

• Bendravimas ir komunikavimas su valdžia, siekiant įgyvendinti tavo idėjas. Būti pastebėtu, išgirstu ir suprastu

• Klausytis ir išgirsti. Nebijoti išsakyti savo nuomonę “biurokratams”. “Aš” + “Jie” = “Mes”

• Aš + tu + chebra = linksmas laikas kartu nuveikiant ką nors naudingo. Aš girdžiu tave, o tu mane ir mes suprantame vienas kitą, o kartu ir nuveikiame – siekiame bendro tikslo

• Įvairių valstybių ir tarptautinių struktūrų susikalbėjimas ir bendradarbiavimas. Aktyvus nuomonės reiškimas. Visuomenei naudingas darbas

• Pokalbis vykstantis pagal tam tikrą standartą, turintis suformuotą pokalbio eigą, procesą, temą

• Pokalbis rimtomis temomis su rimtais “dėdėmis” J “Mes reikalaujame jaunimo įtraukimo į sprendimų priėmimą!” Kaip tai simbolizuoti / pavaizduoti po Savivaldybės langais?

• Konstruktyviai, parodyti, kaip sprendimai pakeičia jaunimą, supažindinti su jaunimo nuomone vienu ar kitu aspektu, visiems apsirengti raudonai (ryski spalva patraukia akį)

• Atsivesti “dūdų” orkestrą ir sugroti laidotuvių maršą jų priimamiems sprendimams be mūsų

• Spalvingai, įdomiai, patraukliai, naudojant medijas, pasitelkti muziką, daug gražių vaizdų

• Užklijuoti langus naktį (iš abiejų pusių užrašais “Mes reikalaujame jaunimo įtraukimo į sprendimų priėmimą”, kad matytų. Ir taip (jei nuklyjuoja), tol, kol šsiklauso. Galima platinti atsišaukimus

• Surengsim jų posėdžio parodiją (teatralizuotą) pasikviečiant spaudą, TV • Surengčiau pasirodymų / etiudų orkestro pasirodymus po savivaldybės

langais, tol, kol kartu nuspręsime su savivaldybės atstovais, kad užteks triukšmauti – eisime į viešas spaudos konferencijas su provokuojančiais klausimais


• Surengčiau flashmobą • Plakatas: totalitarizmas jau seniai baigėsi! Jaunas žmogus irgi turi smegenis • Rengsime streiką, kuriame dalyvautų visos jaunimo organizacijos. Darytume

flasmobus, nes tai patraukia akį • Kuo daugiau jaunų spalvotų žmonių (ne gėjų su vaivorykštėm), kad tai

savivaldybei akys persivertų. Sukurti flashmobą, masė žmonių įsitraukia į durną veiklą

• Flasmobas: sumo imtynininkais ir buratinai – savivaldybė prieš jaunus žmones • Blogi pavyzdžiai nusiųsti laiką leisti po savivaldybės langais, plakatai, garsi

muzika, šūkiai, grafiti, laužas, organizuojami filmų vakarai, daug spalvų Suorganizavote susitikimą su ministru. Ką padarysite, kad jis jus atsimintų?

• Apranga, žmogiškas supratimas ir kalba paprasta, o ne dalykiška, galima atėjus akis draskyti, tada tikrai atsimins. Paruosšti filmuką, pakviesti į kokį renginį ir į diskusiją. Stengtis sudominti savo idėjomis. Galbūt ateiti su komanda.

• Filmuota medžiaga parodysime mums aktualius klausimus • Būsim sau – jauni, nesuvaržyti • Vaišinsim kaimiškais patiekalais (lašiniai, sula) • Kalbėsim su ministru aiškiai ir konkrečiai. Kalbėsim paprasta “žmonių” kalba. • Pateiksim pavyzdžių iliustruojančių mūsų idėją, kurią norim perteikti • Užvilksim organizacijos marškinėlius ministrui • Pasidomėsiu jo pomėgiais ir pritrauksiu prie susitikimo temų bei nedarysiu

“tik pokalbio” • Nusivesim daugiau nei kavos • Nesistengsiu šnekėti ypač dalykiškai, pabandysiu bendrauti kaip su normaliu žmogumi, gyvai ir su humoru. Ministrai prie to nepratę

• Galima sužaisti su apranga • Sudainuosim organizacijos himną • Jei ministras, kuris rūpinasi jaunimo reikalais – įteikti su rėmėjo kaspinu

medalį arba pakviesti būti garbės nariu, po to nusivesti į renginius • Konstruktyvius pasiūlymus pateiksiu, kurie yra susiję su atitinkama ministro

sritimi. Kalbėt apie vykdomą politiką, pateikti ir supažindinti su mažuma, mažų miestų ir jų gyventojų nuomone

• Apsirengsiu spalvingai, kvailai pajuokausiu, o tada pradėsiu kalbėti apie rimtuas problemas ir teiksiu savo pasiūlymus, kaip jas spręsti!Surengsiu įdomų pristatymą

• Prieš paklausdama, pasakyčiau, jog planuoju artimu laiku jį pakęsti • Aiškinant problemą paprašysiu prisiminti savo jaunystę. Kritikuosiu

(argumentai) jo pasisakymus jei tai bus reikalinga. Kaip (priemonės, turinys, žinutė) sudominsite jaunimą, kuris nieko nežino apie jaunimo organizacijas?

• Filmuotas trumpas reportažas, rodantis kaip mums faina, plakatai (spalvingi, pateikti patrauklia forma), soc puslapiai, kuriuose aprašoma trumpai, bet daug vaizdinės medžiagos

• Internetas, trumpa žinutė bei aiški, su muzika ir bajeriais J • Pakviesti į susitikimą prie kavos J / tūsą • Organizacijos pateikti jaunimui dominama kalba (jų kalba), perteikti kitaip

(vaizdžiai)


• Filmukas apie organizaciją, akcija / flashmob gatvėje įtraukiant tuos žmones, skrajutė, baneris

• Paprastai ir aiškiai, kad jaunam žmogui netektų info skaityti su tarptautinių žodžių žodynu

• Te dominuoja kokia įsimintina linksma frazė / šūkis • Jaunimo organizacijų neformali kontaktų mugė, kurioje jaunimas galėtų realiai

susidurti su tos organizacijos veikla. Po to kartu daryt J • Socialiniuose tinkluose pateikti pavyzdžių kaip jaunų žmonių autoritetai patys

dalyvauja ar dalyvavo organizacijų veiklose ir kaip tai padėjo jiem realizuoti savo idėjas

• Rodant patrauklius video • Pakviesti sudalyvauti renginyje / susitikime / susirinkime • Organizacijos dalyvių “ėjimas” į susitikimą • Parodyti veiklos rezultatus • Eiti per pažįstamus bendraminčius ir pradžiai kviesti pabūti kartu, nuveikti ką

nors “crazy”, kad sudomintume. Pateikti tokia kalba ir maniera, kad suprastu ir jie būtų patrauklu.

• Bent trumpam laikui įtraukti į veiklas, aktyviai siųlyti prisijungti, parodyti organizacijos esmę, supažindinti su vykdomais ir švykdytais darbais bei kuo jie susiję su būtent jaunu žmogumi ir jo asmeniniu gyvenimu.

11:00-11:30 Kavos pertraukėlė 11:30-13:00 Praktinis užsiėmimas Jūsų užduotis grupėse po 4, suplanuoti ir įgyvendinti praktines užduotis naudojant šias komunikacijos priemones:

-‐ I grupė Straipsnis, kuriame turi atsispindėti vietinių gyventojų apklausos rezultatai, keletas įdomesnių minčių/citatų iš apklausų, nuotraukos ar kita vizualinė medžiaga papildanti straipsnį bei išvados ir įžvalgos atskleidžiančios konkrečią žinutę. Bei suplanuokite ir išplatinkite šį straipsnį per įvairius galimus kanalus. Jūsų straipsnio tikslas – išanalizuoti jaunimo aktyvaus dalyvavimo ir dalyvavimo sprendimų priėmime esamą situaciją bei pateikti išvadas ir įžvalgas.

-‐ II grupė Statinė/vizualinė priemonė (plakatas, koliažas, komiksai ar pan.), kuriame atsispindėtų jūsų skleidžiama žinutė, o naudojama medžiaga ir/ar informacija nebūtų „pagooglinta“. Bei suplanuokite iš išplatinkite jūsų rezultatą per įvairius galimus kanalus. Jūsų vaizdinės priemonės tikslas – informuoti jaunimą apie aktyvaus dalyvavimo galimybes bei apie prisidėjimą prie sprendimų priėmimo.

-‐ III grupė

Parengti video, trumpametražinį filmuką, kuriame atsispindėtų jūsų skleidžiama žinutė, o naudojama medžiaga nebūtų „pagooglinta“. Bei suplanuokite ir išplatinkite jūsų rezultatą per įvairius galimus kanalus.


Jūsų video tikslas – išanalizuoti jaunimo aktyvaus dalyvavimo bei prisidėjimo prie sprendimų priėmimo problematiką (pasyvumas ir ne aktyvus įsitraukimas) ir pateikti galimus sprendimo būdus.

Nepamirškite mokymų Facebook puslapį J kaip puikią viešinimo priemonę, kuri yra privaloma, neskaitant daugybės kitų, kurias naudosite. Planavimui ir medžiagos/informacijos rinkimui, pasiruošimui laiko turite iki 13:00. 13:00-‐14:30 Pietų pertrauka. 14:30 susirenkame visi į konferencijų salę aptarti proceso bei kaip sekasi ir tęsiame toliau. Jūsų užduotys turi būti įgyvendintos iki 16:00 pilnai įskaitant viešinimą/platinimą. Skirkite laiko veiklos, atsakomybių ir strategijos planavimui. Visa kita jūsų rankose. Svarbus ir būtinas kiekvieno aktyvus įsitraukimas!!!!

Sėkmės J 16:30-18:30 Užduoties rezultatai: I grupė: Straipsnis BUNDA JAUNIMAS Turbūt pripažinsi, kad žodis politika jaunimo tarpe dažnai įgauna neigiamą atspalvį. Kodėl? Galbūt įsivaizduojame, kad tai afera, į kurią įsitraukia tik sau naudos siekiantys asmenys. Štai ką šia tema galime išgirsti iš atsitiktinai sutiktų jaunų žmonių: „Politikai turėtų suteikti vilties“, „Man neįdomu“, „Nebalsuoju, nes nenoriu“, „Reikia atlikti pilietinę pareigą“. Dažnai tokį požiūrį formuoja žiniasklaida ir neišpildyti politikų pažadai. Būtent dėl to, mes, jauni žmonės, vis mažiau domimės politiniais klausimais, aktualijomis, neįsitraukiame į sprendimų priėmimus, savo abejingumu sudarome palankias sąlygas valdžiai įgyvendinti savo siekius, neatsižvelgiant į jaunimo nuomonę. O kaip galėtume pakeisti šią situaciją? Manome, kad norint paskatintį jaunimą dalyvauti vykstančiuose procesuose reikėtų informaciją, susijusią su politika, pateikti patrauklesne forma, o priimant sprendimus turėtų būti remiamasi faktais, tyrimais bei atsižvelgiama į daugumos nuomonę. Tuomet jaunimas ne tik manys, kad „gal bus geriau“, bet aktyviai stengsis atstovauti savo interesus. Jaunimas, vienydamasis, išsakydamas savo nuomonę, poziciją vienu ar kitu aktualiu klausimu, galėtų prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso, o vėliau ir prie jų įgyvendinimo. Tik vienetai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, nors tikrai dauguma turi savo nuomonę, tačiau nežino kaip išreikšti. Taigi akivaizdu, kad jaunimui ir valdžiai būtina ieškoti įvairių būdų bendravimui ir bendradarbiavimui stiprinti. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, plėtodama ryšius su Vengrijos, Čekijos, Belgijos ES programos „Veiklus jaunimas“ nacionalinėmis agentūromis įgyvendina ilgalaikį tarptautinį projektą „Media wake up: Young people take part in the structure dialoge“. Šiuo projektu siekiama padidinti jaunų žmonių suvokimą apie struktūrinį dialogą ir jaunų žmonių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu, aktyviai naudojant įvairias medijos priemones. Tikimės, kad šis projektas taps viena iš galimybių jaunimui atrasti daugiau būdų kaip prisidėti prie sprendimų, kuriančių jų ateitį. Projekto „Media wake up: Young people take part in the structure dialoge“ dalyviai


II grupė: Plakatai

II grupė: Filmukas http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=nVMCGOYxg0g Aptarėme rezultataus, išskyrėm tai, į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. Patarimai sau ateičiai:

-‐ Planuotis, prisiminti tikslą, nepamesti tikslo; -‐ “Nesiparinti”, negalvoti negatyviai; reikalingas padrąsinimas; -‐ Sutikrinti techninės sąlygas, sužiūrėti orą.

4 diena 09:30-11:00 Programos “Veiklus jaunimas” pristatymas: www.jtba.lt Neformalusis mokymasis (priedas protokolo gale). 11:00-11:30 Pertrauka 11:30-13:00 Tolimesni planai / projektai “Minčių lietus” – kokias veiklas/priemones galime panaudoti:

• Veiklus jaunimas programa: jaunimo mainai, jaunimoiniciatyva, demokratiškumo projektai

• Dalintis patirtimi / žiniomis • Informuoti: filmukais, soc. Tinklų pagalba, straipsniais, per radiją, TV, viešas

akcijas, susitikimus, apklausas, jungtis – bendradarbiauti, susipažinti su struktūromis.

• Aiškiai įsivardinti klausimus, problemas savo bendruomenėse • Pasidomėti, kad yra daroma • Pasidomėti kitais pavyzdžiai gretimame mieste, rajone ar valstybėse • Parengti, platinti peticiją • Įsitraukti į Europines konsultacijas

Projektų idėjos: Kęstutis: pas mus nėra apskrito stalo, todėl galvojam, kad tokio reikia. Bandysim kreiptis į savivaldybę, reikia pasikalbėti su kitom organizacijom ar jos nori prisidėti, kreiptis į Lijot, šalia esantys apskritieji stalai gali padėti.


Rūta: sukurti atmosferą ir pritraukti jaunimą, kuris nėra įsitraukęs, tai padaryti kitų organizacijų patirties pagalba. Straipsnių rašymas, susitikimai, per pažystamus. Inesa: reikėtų padaryti apklausą, kad jaunimas parašytų, ką žino apie JRT, o po to organizacijom ir jaunimui pristatyti visą sistemą ir rasti kartu sprendimų – Klaipėdos rajono lygmeniu. Kitas, studentų lygmenyje, daugiau bendrauti su akademine bendruomene ir atstovauti savo pozicijas (tai jau truputi vyksta). Stengsimės labiau pajudinti “valdžią”. Galima susieti akademinį gyvenimą su struktūriniu gyvenimu. Paskatinti studentų SA pirminikę įtraukti daugiau studentų į susitikimus ir struktūriną dialogą. Pradžioje pradėti nuo vidaus. Skaistė: paskatinti jaunus žmones teikti paraiškas “Veiklus jaunimas” programos rėmuose, labiau bendradarbiauti tarp organizacijų ir pateikti bendrai. Organizacijos Kėdainiuose mažai kreipia dėmesio į jaunimo politiką, tai reikėtų labiau tai paskatinti (bendradarbiaujam su savivaldybe, bet vis tiek nesuvokiame, kas ir kaip veikia). Aplankyti JR koordinatorę ir pagalvosim kaip supažindinti organizacijas su struktūra. Taip pat pasinaudosiu tuo, kad esu JRT narė. Giedrius: pasidomėti ar yra JR koordinatorius, jei yra susitikti. Tapti Apskrito stalo nariu. Parengti jaunimo inicatyvą. Organizacijos narius įtraukti į struktūrinį dialogą, paruošti peticiją, parašyti straipsnį vietos laikraštyje. Marta ir Renata: konkretus planas - inicijuoti susitikimus, kad bendruomenė pažintų organizaciją, pasikalbėti, susiburti, susidėlioti prioritetines veiklas, problemas ir spręsti kartu, ką toliau veiksim, nusistatyti vieną tikslą ir ruošti jaunimo iniciatyvą. Evelina: rytoj susirinkimo metu pasikalbėti apie tai, dalintis informacija, kad jaunas žmogus sužinotų, ką mes čia veikėme ir kad sektų įvykius, pasižiūrėti, kokios buvo vykdomos apklausos apie pilietiškumą, kad būtų galima remtis. Kaune JR koordinatorė yra “biški” priešiškai nusiteikusi, tai pamaniau, kad reikia pas ją nueiti kitu požiūriu, teigiamai nusiteikus. Straipsniai, pasigalvoti, kur tai patalpinti ir ką informuoti. Apskrito stalo veiklų stebėjimas ir informacijos (jų stebėjimą) platinti viešai kažkokioje e-erdvėje. Pilietinė akcija – ji jau organizuojama, tik dabar galvoju pakoreguoti, ką ir kaip daryti. Rytoj susirinkimas ;) Ingrida: pajudinti jaunimą miesto, nes jau du mėnesiai tarėmes dėl renginuko (informacinio apie organizaciją); tai dabar gavau naujų priemonių, idėjų, pasigalvosiu kaip struktūrinį dialogą paviešinti. Justas: stale norime mokyklose vykdyti paskaitas apie jaunimo politiką, naudoti neformalų ugdymą, padirbėti su mokiniais ir su mokytojais. Aktyviau paraginti jaunimą pareikšti savo numonę. Simas: apsitarti su saviškiais, ką jie mąsto ir pasigalvoti, ka mes galime veikti ir ką padaryti, nors ir pats turiu minčių, organizuoti kokius nors konkursus. Ignas: Esu naujas, todėl nežinau dar, ką noriu daryti. Reikia laiko... Tolesnis ilgalaikio projekto procesas:

• Sekantis susitikimas • Konsultacijos • Tarptautinis projektas


Nuspręsta po mokymų pasitarti su organiacijom dėl tolesnių veiklų/planų ir į tai atsižvelgus planuoti tolesnius susitikimus ir konsultacijas. 13:00-14:30 Pietūs 14:30-16:00 Youthpass’o kompetencijos (priedas ptotokolo gale). www.youthpass.eu Kokios pagalbos tikitės ilgalaikio proceso metu iš mokymų vadovų ar/ir kitų dalyvių:

• Projektų rengimo detalės ir smulkmenos • Kokybiškos medijos sukūrimas • Žmonių kontaktai, efektyvios žiniasklaidos konsultacija • Sunku pasakyti, nes nežinau kiek man gales padėti organizacija, galbūt

kažkokias problemas pavyks išspręsti savo aplinkoje • Konsultanto pagalbos rengiant jaunimo iniciatyvas • Bendrų susitikimų su organizacijm, pasidalinti mintimis, surengti bendrų

projektų • Motyvacijos kelimo vadovo kitų žmonių atžvilgiu • Žmonių kontaktų – bendrų pažįstamų (tai padeda) • Konsultacijų pildant “Veiklus jaunimas” paraiškas • Patarimų, kaip diskutuoti su politikais • Turėti galimybę paklausti ko nors konkretaus arba abstraktaus • Turėti galimybę rasti mokymų medžiagą, info, surasti kontaktus • Pagalbos: projekto paraiškos, pildymo klausimais, ypač finansiniais • Pagalbos! Kuriant filmuką, rašant straipsnį, organizuojant paskatas,

susitikimus (pvz.: simuliacinių užsiėmimų, energijų ir pan.) • Iš visų dalyvių super/crazy idėjų renginiams (pvz.: sofų diena mieste) • Kur galima rasti jaunimui įdomių filmų, filmukų, susietų su mokymu(si) • Man būtų įdomu po kurio laiko susitikus aptarti kaip pavyko ar nepavyko

prtaikyti praktiškai, tai ko išmokome bei pasiklausyti kaip sekėsi kitiems • Reikėtų man žinoti būdų, metodų, kaip galėčiau perteikti gautą info per

mokymus. Pvz.: kuo remtis ir kaip kalbėti vedant mokymus. Iš kur gauti susistemintos info?

• Renginių ir konkursų organizavimo patirties. Kuo galite padėti kitiems dalyviams:

• Galiu skleisti informaciją savo mieste rašydamas straipsnius laikraščiams, portalams ar tiesiog per socialinius tinklus.

• Galiu prisidėti prie projektų ar akcijų. • Galiu dalintis savo patirtimi. • Galiu konsultuoti švietimo klausimais, apie situaciją mokyklose, kokiomis

nuotaikomis gyvena mokiniai. • Galėčiau padėti suorganizuoti susitikimus su Šiaulių miesto meru, paplatinti

jūsų info tarp Šiaulių miesto mokyklų mokinių. • Turiu patirties organizuojant miesto renginius. • Galiu prisidėti įgyvendinant projektus (bendradarbiaujant).


• Galiu padėti pasiruošti įvairioms diskusijoms, susitikimams, galiu duoti patarimų iš patirties apie jaunimo požiūrį į vienokius ar kitokius dalykus, padėti rasti rėmėjų ir pan.

• Patarimais iš asmeninės patirties jaunimo politikoje, organizacijų veikloje. • Informacijos sistemavimas ir pateikimas. Konstruktyvi kritika. • Galiu padėti rasti patalpas savo rajone bendriems renginiams, susitikimams

rengti, projektams vykdyti. Taip pat galiu padėti iš muzikinės dallies (aparatūra, dalyviai).

• Galiu padėti ir prisidėti prie projektų. Tiesiog klauskite, aš galiu padėti. • Pažįstu žmonių, kurie puikiai valdo medijas (foto, plakatai, skrajutės). • Galiu padėti organizuoti įvairias veiklas. • Padėti galiu: idėjomis, patarti, padrąsinti, pasidalinti patirtimi, padėti rasti žmones į kuriuos orentuojamasi, skleisti žinią.

• Informacijos sklaida/viešinimas: TV (vietinė Šiaulių, laikraštis, anketų apklausos).

• Prisijungiant prie kitų projektų kaip partneriai. • Galėčiau padėti bendradarbiauti su LMP. • Galiu prisidėti prie įvairių priemonių info sklaidos. • Galiu padėti su straipsniais, pranešimais spaudai. • Galiu padėti/patarti, kur talpinti jaunimui aktualią info (portalai ypač). • Galiu paskleisti (prisidėti prie jiems svarbios info sklaidos). • Galiu pasidalinti fotografų, maketuojančių jaunų žmonių kontaktais.

Mokymų įvertinimas

-‐ Daug žinių gavau, noriu toliau tobulėti ir siekti. Anksčiau keldavau sau ir kitiems daug klausimų, ką daryti, o dabar daug aiškiau. Procesas patiko, be susikaustymo susivaržymo;

-‐ Didelė pagarba vadovams, viskas gerai iš jūsų pusės. Jaučiuosi sumišęs, nes labai daug gyvenime vyksta... labiau jaučiu to darymą ateityje.

-‐ Mokymai nenuobodūs, pakėlė nuotaiką. Faina komanda, linksma, įdomūs skirtingi. Sunku persilaužti ir kreiptis į vyresnius “TU”. Atėjau manydama, kad išmoksiu apie projektus, bet išėjau gaudama daugiau nei tikėjausi. Daug gavau patarimų. Patiko, tęsiu;

-‐ Gavau daugiau, nei tikėjausi. Padėjo gera grupė... kartais atrodo, kad mokymai su lietuviais bus nuobodūs, nes dalyviai “šalti”, bet maloniai nustebino;

-‐ Nesijaučiu sumišus. Kai buvau mokymuose apie SD buvau pakirstom kojom... o dabar viską žinau, tikiu, kas įmanoma. Be to, daug mokymo galimybių, daug pagalbos;

-‐ Tikėjausi kitaip... čia nebuvo teorijos, gaudavom info per veiklas... dienos žiauriai greit prabėgo. Jaučiuosi gerai. Pradžioj galvoj - daug, dabar po truputį dėliojasi;

-‐ Aš naujas, tai man labai naudinga. Pats labai domėjausi, ieškodavau info savarankiškai. O čia labai padėjo, susidėliojo. Labai norisi lėkti namo ir dirbti. Daug idėjų. Patiko, kad buvo galima laisvai bendrauti su MV, paklausti visko, kas net atrodo kvailas klausimas.

-‐ Neskaičiau kur važiuoju... bet norėjau pabūti tarp jaunimo, nes savose sultyse virimas niekur neveda. Neturėjau suvokimo apie JP nacionaliniu lygmenyje, savivaldos lygmenyje. Labai buvo naudinga, žinom kur ir kaip kreiptis;


-‐ Prasiplėtė akiratis apie strukūras, šiandien SD man jau daug sako. Tikiu, kad terminas bus gyvas ir naudojamas. Susiejom su savo vietove, savo realybe. Labai užsidegėm. Labai patenkinta ir užsinorinusi.

-‐ Atvažiavau nepailsėjęs, čia dar labiau pavargau.. atsiranda užtikrintumas ir entuziazmas daryti.

-‐ Žinau, ką reikia daryti, noriu tai daryti. 16:00 Išvykimas

Priedai: Jaunimo neformalaus ugdymo (JNU) metodiniai principai. Įvairiais tyrimais įrodyta (daugiau galima rasti www.infed.org), kad neformalus ugdymas ypatingai gera priemonė nuostatų keitimuisi, asmeninių bei socialinių įgūdžių ugdymui. Tarpkultūrinis mokymasis ir darbas su jaunimu iš įvairių kultūrų dažnai remiasi esminiais JNU principais. Tai kas tada yra tas JNU? (tekstas remiasi Žilvino Gailiaus straipsniais bei informacija iš www.jnu.lt tinklapio) JNU - tai kryptinga veikla, padedanti jaunam žmogui tapti sąmoninga asmenybe, sugebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti savo bendruomenėje.(6, 7). JNU įgyvendinamas ne formalioje švietimo sistemoje. Neformalus ugdymo sektorius yra tarp formalaus ir informalaus ugdymo sektorių. (10). JNU taip pat yra mokymosi visą gyvenimą (lifelong learning) dalis. Šiuo metu dedamos pastangos, kad Lietuvos švietimo sistemoje JNU užsiimtų tam tikrą poziciją tarp neformaliojo vaikų ugdymo ir tęstinio suaugusiųjų mokymosi. (10). JNU turėtų būti išskirtas jau vien dėl amžiaus tarpsnio ypatumų. (2, 4). Jauni žmonės (14-18 metų – šios ribos diskutuotinos, yra daug įvairių nuomonių, pvz., 16-29 m., 14-29 m., 15-25 m., paauglystė 12-18 m. ir t.t.) šiame amžiaus tarpsnyje išsiskiria intensyviu dvasiniu, emociniu ir fiziniu brendimu ir todėl labiau ugdosi, negu formaliai mokosi. Be to, grynasis JNU dėl savo specifikos (dėl metodinių principų), įmanomas tik nuo tam tikro amžiaus (tam tikro brandos ir sąmoningumo lygmens). JNU apibrėžiamas kaip struktūruotas mokymasis, turintis aiškius ugdomuosius tikslus. Kalbant apie JNU, visada pabrėžiami JNU išskirtiniai bruožai – metodiniai principai. Nėra jokio prieštaravimo tarp formalaus ir neformalaus ugdymo. (9). Jie abu puikiausiai vienas kitą papildo. Formalus ugdymas suteikia jauniems žmonėms akredituotą kompetencijų paketą, labai reikalingą tolimesnei karjerai, tuo tarpu neformalus ugdymas dėl savo eksperimentinio (patyriminio) ir socialinio pobūdžio suteikia kompetencijas, kurios įgalina jaunus žmones aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, sėkmingiau įsitvirtinti studijose bei darbo rinkoje. NVO sektorius ir ypač jaunimo organizacijos suteikia tokio pobūdžio patyrimą. Vien todėl jos vertos dėmesio ir pripažinimo. Tačiau siekiant JNU pripažinimo ir akreditavimo nepakanka tik atsiskaityti už atliktą veiklą. Turime kurti JNU kokybės standartus ir stengtis kuo aiškiau JNU apibrėžti. Kuo JNU skiriasi nuo kitų jaunimo veiklos formų ir formalaus ugdymo? Jau minėjome, kad išskirtiniai JNU bruožai – tai metodiniai principai. Būtinai juos pateiksime. Tačiau turime įsisąmoninti, kad JNU yra visos jaunimo veiklos dalis.


Taigi, JNU visų pirma vadovaujasi bendraisiais jaunimo veiklos principais. (1, 3, 5, 11). Jaunimo veiklos principai: Savanoriškumas. Bet kuri jaunimo veiklos (ir ypač neformalaus ugdymo) institucija (jaunimo organizacija) yra reikalinga tiek, kiek yra prasminga pačiam jaunam žmogui ir tik jo paties laisvai pasirinkta. Tai reiškia, kad jauni žmonės patys apsisprendžia dalyvauti jiems siūlomoje veikloje arba patys tą veiklą sukuria. Savanoriškumas – bet kokio neformalaus ugdymosi proceso pagrindas. Savarankiškumas. Iš esmės tai – apsisprendimas dėl veiklos (dėl ugdymosi tikslų). Tai – aktyvaus dalyvavimo pagrindas. Jauni žmonės patys aktyviai renkasi sau norimą užsiėmimą, o pasirinkę aktyviai jame dalyvauja. Užsiėmimų turinys nėra “nuleidžiamas iš viršaus”, bet apsprendžiamas kartu su visais dalyviais, maksimaliai (bet be prievartos) išklausant kiekvieno ir kiekvienos nuomonę. Savivalda. Patys jauni žmonės, išsikėlę sau veiklos tikslus, sprendžia kaip jie tuos tikslus įgyvendins, tai yra – planuoja veiklos formas, konkrečius veiksmus, dalinasi atsakomybe, vertina pasiektus rezultatus. JNU metodiniai principai: (1, 2, 3, 5, 6, 7) Specifinės aplinkos principas. Jaunimo neformalus ugdymas vyksta tam tikroje specifinėje aplinkoje. Jai turi būti būdinga tam tikra autonomija (atskirumas), kad jauni asmenys galėtų pakankamai saugiai eksperimentuoti be didesnės rizikos pakenkti sau ir/ar aplinkiniams. Kartu tai turi būti aplinka, kurioje jauni asmenys galėtų imtis pilnos atsakomybės už savo veiksmus, bet net nesėkmė ar neteisingas sprendimas neturėtų neigiamų pasekmių, įtakojančių visą jaunuolio gyvenimą. Tai yra jaunuoliai turi turėti galimybę išbandyti save. Savęs išbandymas leidžia sukaupti daugiau autentiškos patirties, kuri ypatingai reikalinga šiame amžiaus tarpsnyje. Aktyvaus dalyvavimo ugdymo(-si) procese principas. Tai reiškia, kad ugdymo procese dalyvaujantys jaunuoliai ugdymo rezultatų pasiekia visų pirma savo aktyvumo dėka. Jų aktyvumo pasireiškimui galimybės sudaromos šiais būdais: skiriamas laikas savo patyrimo įvardinimui ir suvokimui; t.y., kiekvienas jaunas asmuo turi daugiau ar mažiau patirties, kuri jau yra pagrindas savęs ir aplinkos pažinimui; kadangi jaunuolių patirtis ribota, tai gali būti sukuriamos dirbtinės situacijos; dalyvavimas užtikrinamas tuo, kad patys dalyviai daro išvadas iš dirbtinai sukurto patyrimo; kartais lengviau perteikti žinią ne per patyrimą, o žinią tiesiog pasakant; tokiu atveju dalyvavimas užtikrinamas jaunuoliams suteikiant galimybę aktyviai padirbėti su medžiaga: aptarti ją, kvestionuoti, pagalvoti apie pritaikymo galimybes. Visumos principas. Šis principas reiškia visuminį požiūrį į jauną asmenį, ugdymo tikslus ir darbo metodus. Visumos principas išreiškia požiūrį, kad ugdymo procese neignoruojami nei jausmai, neiprotas, nei fiziologija ir pan. Taip pat kreipiamas dėmesys tiek į asmenį ("Aš" požiūris) su jo norais, tikslais, savijauta, nuomone bei požiūriais, tiek į grupę - dalyvių tarpusavio santykius, bendradarbiavimo stilių ("Mes" požiūris), tiek į ugdymo procese įgyjamas žinias ar svarstomą temą ("Tema" požiūris). Ugdymo procesas nevyksta vakuume. Jis vyksta realiame gyvenime (aplinkoje), todėl siekiama ugdymo metu įgytą patirtį ir žinias susieti su kasdienybe. Visumos principą padeda įgyvendinti ugdymo(-si) metodų įvairovė ir visapusiškumas. JNU nuolat kaitaliojami emociniai, fiziniai, intelektiniai metodai. Metodų įvairovė leidžia atskleisti įvairiapusę žmogaus prigimtį ir užtikrinti visuminį asmenybės ugdymąsi. Mokymasis/ ugdymasis yra labai individualus, todėl metodų kaitaliojimas leidžia pasiekti, kad visi/-os ugdymosi proceso dalyviai/-ės įgytų kompetencijas (žinias, įgūdžius, požiūrius) sau priimtinu ir labiausiai patraukliu būdu. Išpažindami


JNU, tikime, jog tik suvokęs savo asmenybės visumą, žmogus tampa nepriklausomas nuo išorinių aplinkybių, vidujai stiprus, pasitikintis savimi, priklausomas tik nuo savęs paties, savo norų, gabumų – “savo valios viešpats ir savo sąžinės vergas” (A.Kučikas) (1). JNU siekiama, kad ugdymo procesas būtų grindžiamas patirtimi, o ne tik teorinėmis žiniomis ar pratybomis. Tačiau pripažįstama, kad patyrimas įgauna prasmę tik tada, kai jis suvoktas ir įsisąmonintas. Dėl to patyrimas aptariamas (refleksija) ir įvardijamas. Įvardytas patyrimas susiejamas su konkrečiu gyvenimu ir daromos išvados apie patyrimo svarbą gyvenimui (generalizaciją). Išvados įgauna prasmę tik tada, kai jos pritaikomos gyvenime. Atvira ir neformali komunikacija. Tai autentiškas savęs pateikimas, dalinimasis asmenine gyvenimo patirtimi, atveriant ir savo silpnąsias puses, neatsakytus klausimus. Tai ir nebijojimas suklysti arba savo klaidų pripažinimas, ir kartu mokymasis iš savo klaidų. JNU - tai erdvė buvimui tokiu/-ia, koks/-ia esi. Tai erdvė ugdytojo/-os ir ugdytinio/-ės augimui kartu. Konkurencijos slopinimas ir neformalus rezultatų vertinimas. Visuomenės gyvenime tarsi varomoji jėga nuolat pulsuoja konkurencija, nuolat reikalaujama rezultatų (įvykdyti užduotą planą). Jauniems žmonėms dažnai užkraunama daugiau negu jie gali pakelti arba norima juos matyti tokius, kokie jie nėra. Norėdami pateisinti visuomenės (suaugusiųjų) lūkesčius dauguma jaunų žmonių išmoksta prisitaikyti ir taip išgyventi, tačiau tuo pat metu jie neapkenčia tokios visuomenės ir, kas blogiausia, neturi nei jėgų, nei noro ją keisti. Todėl JNU atsisako dirbtinės konkurencijos ir formalios rezultatų kontrolės. Proceso išgyvenimas (patyrimas) čia laikomas jau savaime vertingu ir gali būti traktuojamas kaip rezultatas. Šis principas leidžia sukurti erdvę, kurioje dalyviai/-ės ne lyginami/-os vienas/-a su kitu/-a, bet gali įsivertinti save – kiek kiekvienas/-a pažengė savo užsibrėžtu keliu. Lyginti čia stengiamasi tik save su pačiu/-ia savimi – koks/-ia aš buvau ugdymosi proceso pradžioje ir koks.-ia esu dabar, ugdymosi proceso pabaigoje. Tokio vidinės brandos proceso neįmanoma formaliai įvertinti, nes rezultatai ne visada matosi iš karto, o tik po tam tikro laiko. (Šis laikas – labai individualus). Todėl dažnai kalbame ne tik apie JNU rezultatus, bet ir apie JNU poveikį. Į grupės procesą orientuotas ugdymas(-is). Grupė JNU tarnauja kaip priemonė, kaip mini sociumas – tam tikras visuomenės modelis. Grupės dėka suintensyvėja individualus ugdymasis. Grupėje mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis. Pagal tyrimus ( ) apie 90 % žmonių žymiai imliau mokosi būdami grupėse ir apie 10


% žmonių visiškai negali mokytis/ ugdytis grupėse. Jiems reikalingos individualios ugdymosi programos. Vakarų Europos šalyse individualių ugdymosi programų poreikis tendencingai didėja. Lietuvoje kol kas apie tai mažai šnekama, o jeigu šnekama – tai tik apie jaunų žmonių ugdymą(-si) savanoriškoje tarnyboje. Dažnai sakome – savanorių ugdymas arba darbas su savanoriais. Taip, tai yra ilgas ir nuoseklus darbas. Ir todėl, organizacijos, kurios eilinį kartą nori tik “pripachalinti” jaunus žmones, bet neskiria savo resursų ir lėšų darbui su savanoriais, mūsų manymu, užsiima kažkuo kitu, bet ne jaunimo neformaliu ugdymu. O tos organizacijos, kurios užsiima savanorių ugdymu, puikiai žino, kiek šitas darbas reikalauja jėgų, laiko ir pinigų. Ir, nepaisant individualaus ugdymo, dirbant su savanoriais vis tiek organizuojamos savanorių grupės, grupiniai užsiėmimai, seminarai, stovyklos, susitikimai. JNU prasmė: JNU mes suprantame kaip esminį įrankį pilietinės visuomenės kūrimui ir stiprinimui. JNU – tai įrankis jaunimo politikos įgyvendinimui. JNU prasmė – išlaisvėjimas: Iš neargumentuotų išorinių apribojimų, iš internalizuotų autoritetų ir introjektuotų vertybių (kritinis požiūris ir išmokimas autoritetams pasakyti “NE”); Iš vidinių apribojimų (nepagrįstų baimių, nepasitikėjimo, kompleksų). Link atsakomybės; Link prasmingos saviraiškos. JNU prasmė – suteikus reikiamas kompetencijas ne “pripachalinti” jauną žmogų, ne išsiugdyti jį tam, kad galėtum pajungti organizacijos tikslų įgyvendinimui, bet išlaisvinti – kad jaunas žmogus toliau eitų per visas gyvenimo sritis. Eitų pats, ir eitų drąsiai. (Laisvė + atsakomybė = prasminga saviraiška). JNU rezultatai: Asmeninė kompetencija. Gilesnis savęs pažinimas ir suvokimas, gebėjimas save pristatyti, savęs vertinimas, savianalizės įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, atsakomybė už savo veiksmus. Edukacinė kompetencija. Savarankiško mokymosi bei informacijos valdymo įgūdžiai, požiūris į mokymąsi visą gyvenimą. Socialinė kompetencija. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, darbo komandoje ir dalinimosi atsakomybe įgūdžiai, verslumo įgūdžiai, demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymas, sprendimų priėmimo įgūdžiai, konfliktų sprendimo įgūdžiai, lygių galimybių įsisąmoninimas, ekologinė savimonė, saviraiškos galimybių įsisąmoninimas ir panaudojimas. Profesinė kompetencija. Specifinių sričių žinios bei įgūdžiai, supratimas apie


šiuolaikinę darbo rinką, požiūris į veikos kokybę. Youthpass kompetencijų aprašymai (http://www.jtba.lt/youthpass): Bendravimas gimtąja kalba

• Gebėjimas žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas).

• Gebėjimas bendrauti tinkamu būdu bei kūrybiškai įvairioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, (švietimas ir mokymas, darbas, namai, laisvalaikis).

• Teigiamas požiūris į bendravimą gimtąja kalba – polinkis į kritišką ir konstruktyvų dialogą, estetinių savybių vertinimas ir noras jų siekti.

• Domėjimasis bendravimu su kitais. Bendravimas užsienio kalbomis

• Žodyno, gramatikos bei pagrindinių žodinio bendravimo tipų ir kalbos stilių išmanymas.

• Visuomenėje įsigalėjusios tvarkos, kultūrinių aspektų ir kalbų kintamumo išmanymas.

• Gebėjimas suprasti žodžiu perduodamą žinią, pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį.

• Gebėjimas skaityti, suprasti ir parengti tekstą pagal asmeninius poreikius.

• Kultūrų įvairovės pripažinimas, susidomėjimas kalbomis ir tarpkultūriniu bendravimu

Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse

• Matematikos srityje: Gebėjimas vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas.

• Gebėjimai mokslo srityje - sugebėjimas ir noras naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir metodais siekiant iškelti klausimus ir padaryti įrodymais pagrįstas išvadas.

• Žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimas ir piliečio asmeninė atsakomybė.

• Kritinis vertinimas, smalsumas bei domėjimąsi saugumu ir tvarumu mokslo ir technologijų pažangos srityse

Skaitmeninis raštingumas • Patikimas ir kritiškas informacinės visuomenės

technologijų (IVT) naudojimas darbe, laisvalaikiu ar bendraujant.


• Kompiuterio naudojimas surandant, įvertinant, saugant, rengiant, pristatant informaciją ir ja keičiantis

• Kompiuterio naudojimas bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete.

• Išmanymas kaip naudotis tekstų apdorojimo, skaičiavimo, duomenų bazių, informacijos saugojimo ir valdymo programomis

• Analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas visuomenės informavimo priemonių naudojimas.

Mokymasis mokytis

• Žinoti ir suprasti savo pasirinktas mokymosi strategijas, savo įgūdžių stipriąsias ir silpnąsias puses.

• Sugebėti ieškoti švietimo ir mokymo galimybių bei patarimų ir paramos, kurią jis gali gauti.

• Sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi. • Gebėti besimokant bendradarbiauti, pasinaudoti grupės teikiamais

privalumais ir dalintis tuo, ko jau išmoko. • motyvacija ir pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą ir šio

proceso sėkme. Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai

• Svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkoje bendrai priimtinus elgesio ir elgsenos normas

• Svarbu žinoti bendras sąvokas, susijusias su asmenimis, grupėmis, organizacijomis, lyčių lygybe ir nediskriminavimu, visuomene ir kultūra.

• Svarbu suprasti Europos visuomenių daugiakultūrinius ir socialinius bei ekonominius aspektus

• Gebėjimai konstruktyviai bendrauti, rodyti toleranciją, reikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, derėtis sukuriant pasitikėjimą ir išreikšti supratimą.

• Gebėjimai susidoroti su stresu ir nusivylimu bei išreikšti tai konstruktyviai • Gebėjimai kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti

solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei, sprendimu.

• Gebėjimai priimti sprendimus įvairiais lygmenimis – nuo nacionalinio iki Europos (visų pirma balsuojant)

• Kritiškas ir kūrybiškas mąstymas bei konstruktyvus dalyvavimas bendruomenės arba kaimynystės veikloje,


Iniciatyvumas ir verslumas

• Žinios apie esamas asmenines, profesines ir (arba) verslo galimybes.

• Įgūdžiai susiję su projektų valdymu - planuoti, organizuoti, valdyti, vadovauti ir deleguoti, analizuoti, pranešinėti, išklausyti ataskaitas, įvertinti bei protokoluoti.

• Gebėjimai veiksmingai atstovauti, derėtis. • Gebėjimai dirbti savarankiškai bei bendradarbiaujant komandose. • Požiūriai - iniciatyvumu, veiksnumu, nepriklausomybe ir

novatoriškumu asmeniniame, socialiniame gyvenime bei darbe. Kultūrinis sąmoningumas ir raiška

• Suvokimas apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje.

• Žinios apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą.

• Gebėjimai vertinti meno kūrinius bei gėrėjimasis jais. • Saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus.

• Gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone.

Naudingos nuorodos:

þ Kur galiu gauti daugiau informacijos, konsultacijų ir mokymų apie programą „Veiklus jaunimas“ ir ne tik?

→ www.jtba.lt. užsiregistruokite gauti naujienas ir jus jos pasieks tiesiai į el. pašto dėžutę

→ www.salto-youth.net → www.eurodesk.lt Europinis jaunimo informavimo tinklas

þ Kur rasti daugiau metodų ir metodinės literatūros jaunimo veiklai ir jaunimo

neformaliajam ugdymui? → http://www.jrd.lt/index.php?-1645876227 (lietuvių kalba) → www.coe.int/compass (anglų, rusų, prancūzų, arabų kalbomis) → http://youth-partnership-eu.coe.int/youth-

partnership/publications/Publications.html → www.salto-youth.net/toolbox (metodų paieška on-line)

þ Tarptautiniai mokymai, norintiems susirasti partnerių ir daugiau suprasti apie:

→ Tarptautinius jaunimo mainus: BiTriMulti www.salto-youth.net/btm → Tarptautines jaunimo iniciatyvas Get in Net: http://www.salto-

youth.net/participation/getinnet/


→ Tarptautinius demokratiškumo projektus Get Involved: http://www.salto-youth.net/rc/participation/YDPdescription/

Mokymo kursų komanda: Jolita Bečienė: [email protected]

Marius Ulozas: [email protected] Twitter @MariusUlozas

Mokymų koordinatorė:

Agnė kviklienė: [email protected]

Documents

Mokymų "Media wake up: young people take part in a scructured dialogue" protokolas