Lyderių laikas 3Dr. Coleen Jackson

2017 m. gruodis

Tarptautinės švietimo srities tendencijos

Švietimo ateitis

Netrukus prasidės radikalus pokytis...

EBPO: švietimo sritį formuojančios tendencijos

Šias tendencijas pristatome siekdami apibūdinti bendrą kontekstą, kuriame veikia mūsų švietimo sistema. Svarbu turėti omenyje, kad tai tik tendencijos, o ne konkrečios prognozės. Jos skirtos skatinti tolesnius tyrimus, analizę ir diskusijas, siekiant išsiaiškinti, kaip šios tendencijos paveiks strateginį planavimą konkrečioje institucijoje.

EBPO: švietimo sritį formuojančios tendencijosGLOBALIZACIJA: VAIZDINĖ APŽVALGASparčiai kintančios technologijos ir mažėjančios transporto sąnaudos skatina žmones laisvai judėti iš vienos šalies ar žemyno į kitą, kartu didinant ir etninę, lingvistinę bei kultūrinę EBPO priklausančių šalių įvairovę. Politiniu lygiu pripažįstama, kad tokios globalizacijos tendencijos ir ateityje išliks nepakitusios. Tai rodo ir vis didėjantis skaičius šalių, nedraudžiančių savo piliečiams turėti daugiau negu vieną pilietybę. Ekonominiu lygmeniu tai pasireiškia tarptautinės prekybos apimčių, tiesioginių užsienio investicijų ir kitų pasaulio finansinę integraciją liudijančių rodiklių augimu.

Šiame skyriuje analizuojamos reikšmingiausios pasaulinės tendencijos. Nors visos jos svarbios švietimo sričiai, ne visos pristatomos išsamiai dėl būtinybės elgtis selektyviai. Pristatomos tendencijos atsirinktos ne tik atsižvelgiant į jų reikšmę švietimui, bet ir į galimybę gauti ilgalaikių įrodymų, kuriuos būtų galima palyginti tarptautiniu mastu.

1.1. pav. Globalizacija: vaizdinė apžvalga

Migracija

Pasaulinė integracija

Prekybos tendencijos

Aplinkosauga

Vertybių harmonizavimas

Demokratija ir dviguba pilietybė

Turtas ir nelygybė

Tendencijų tarpusavio sąveikaTendencijos nėra visiškai izoliuotos vienos nuo kitų. Globalūs iššūkiai , pavyzdžiui, klimato kaita ar didėjanti nelygybė, turi būti ir sprendžiami globaliu mastu. Tokie iššūkiai nepaiso valstybių sienų ir negali būti išspręsti vienos šalies vyriausybės ar institucijos pastangomis. Sprendžiant iššūkius, reikalaujančius koordinuoto ir bendradarbiavimu grindžiamo atsako, būtina užtikrinti , kad būtų prisiimti nauji įsipareigojimai pasaulinės valdysenos ir daugiašalio bendradarbiavimo srityse. Vyraujančios tendencijos tarpusavyje susijusios ir veikia vienos kitas, o šis poveikis kartais yra tiesiog nenuspėjamas. Toliau diagramoje pavaizduota, kaip dalis šiame skyriuje aptariamų tendencijų sąveikauja tarpusavyje.

1.2. pav. Globalizacijos tendencijų tarpusavio sąveikaKlimato kaita

Nelygybė

MigracijaTarpusavyje susijusios rinkos

Pasaulinė integracija

Tarptautinė valdysena

ĮvairovėSkaitmeninis raštingumasVienoda prieigaDuomenimis besivadovaujančios organizacijosTinklaveika užsiimančios bendruomenėsSusitelkimas į bendruomenęTvarumasKompiuterinis mąstymasProjektinis mąstymasPokyčių lyderystė

PLEČIAME ŠVIETIMO GALIMYBIŲ RIBAS

Amandos Spielman kalba Švietimo forume2017 m. birželis

„Visa tai rodo polinkį klaidingai manyti, kad užklijuotas logotipas ar lipdukas įrodo, jog mokymosi procesas vyksta. Taip mokyklos interesai iškeliami aukščiau vaikų interesų. Mums turėtų būti gėda, kad pernelyg ilgai leidome taip elgtis.“

„Būtent todėl lyderystė ir vadovavimas įgyja tiek daug svarbos. Kai finansavimas kuklus, o darbo krūvis didelis, visiems vadovams tenka būtinybė užtikrinti, kad mokytojai savo laiką skirtų tam, kas visų svarbiausia. Tai yra, kad susitelktų į ugdymo turinį ir ugdymo esmę, o ne ruoštų mokinius peršokti vieną aukštai iškeltą kartelę po kitos, už kurias galėtų atsiskaityti.“

STIPRUS TIKĖJIMAS

MENKAS PRITARIMAS

STIPRUS TIKĖJIMAS

STIPRUS PRITARIMAS

MENKAS TIKĖJIMAS

MENKAS PRITARIMAS

MENKAS TIKĖJIMAS

STIPRUS PRITARIMAS

TIKĖJIM

AS, K

AD

YRA

PR

IEMO

NIŲ

TAI PA

DA

RYTI PRITARIMAS TAM, KĄ REIKĖTŲ DARYTI

Pritarimas tam, ką reikėtų daryti

…mūsų sėkmės ir klestėjimo pagrindu turi tapti žinios, mokymasis ir ugdymas. Gyvename pasaulyje, kur viskas keičiasi vis sparčiau. Tikiu, kad mokymasis mokytis, gebėjimas įgyti naujų įgūdžių ir kritinis bei kūrybiškas mąstymas yra tik dalis rytdienos švietimui ypač svarbių veiksnių. Svarbia vertybe tampa vienodos galimybės visiems...

Mokyklų sistema niekada nebūna išbaigta, o mokytojai yra pokyčių iniciatoriai. Manau atsakymas į Jūsų klausimą yra trilypis: pirmiausia reikėtų suvokti esminių pokyčių poreikį, tada padaryti tinkamas išvadas ir galiausiai tas išvadas įgyvendinti.

Pasaulinės švietimo sprendimų paieškos: susitikimas su Suomijos švietimo ministru Sanni Grahn-Laasonenu

C M Rubin Blog Post Feb 8 2017

„...nė viena švietimo sistema negali išlikti statiška. Pasaulis sparčiai keičiasi. Technologijos keičia mūsų gyvenimus. Gebėjimai, kurių reikės ateityje, iš esmės skirsis nuo tų, kurių reikia šiandien. Švietimas kiekvienam individui ir tautai suteikia geriausias galimybes orientuotis nežinomoje ateityje: įveikti netikrumą, prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir išmokti mokytis.“

Lee Hsein Loong, Singapūro ministras pirmininkas, 2012 (Inovacijų vandenynai, IPPR 2012)

Pritarimas tam, ką reikėtų daryti

Trends and Forces Shaping Twenty-First

Century Education

„Daugelis šiandienos mokyklų nemoko tų žinių, kurios sudaro novatoriškos veiklos pagrindą.”

„...jei ekonomika nebėra pramonės amžiaus tipo ekonomika, kurios pagrindą sudaro gamyklos ir fabrikai, tuomet mūsų mokyklos yra pritaikytos pasauliui, kuris sparčiai nyksta.“

„Standartinės mokyklos modelis buvo sukurtas pramonės amžiuje ir iki šiol įgalina veiksmingai rengti pramonine gamyba grindžiamai ekonomikai reikalingus individus... Dabartinės mokyklos turėtų iš esmės pasikeisti... kad galėtų sukurti naujus į ateitį orientuotus mokymosi modelius.“

Sawyer ‘Learning to Learn Learning to Innovate’, OECD (2008)

21st Century schooling?Pritarimas tam, ką reikėtų daryti

Pokyčių pobūdisScope, scale and

pace of change

Globalizacija• Savitarpio priklausomybė

• Konkurencija

• Veiklos perkėlimas į

palankesnę verslui aplinką

• Veiklos grąžinimas į

ankstesnę aplinką

• Masinė migracija

• Tautinė valstybė

• Stygius

• Klimatas

Užimtumas• Kintanti gebėjimų paklausa

• Judumas

• Galimybės įsidarbinti

• Skaitmeninė kompetencija

• Nuolat kintanti darbo rinka

• Mokymasis visą gyvenimą

• Automatizacija, dirbtinis

intelektas, robotika

Visuomenė ir

pilietiškumas• Nelygybė

• Demografinė situacija

• Gyvenimo trukmė

• Piliečių dalyvavimas

• Kintanti šeimos

struktūra

• „Alternatyvieji faktai“

Švietimas

•Nauji ir didėjantys lūkesčiai

•Pasiekimų spragos mažinimas

•Spaudimas pasitelkiamas kaip priemonė?

Ar ugdoma darbo rinkai?

•Ugdomi demokratiški, dalyvaujantis ir

etikos principų paisantys piliečiai?

•Nežinia ir mokymasis visą gyvenimą

•Naujos žinių sampratos?

•Kūrybingumas, komandinis darbas,

problemų sprendimas?

•Nepritekliai ir mokinių pasiekimai?

•Geresnis ar kitoks mokymosi procesas?

•Mokomasi visur ir visada? Junglumas

pasitelkiant delninius įrenginius?

•Socialinė tinklaveika

•Internacionalizacija – PISA/PIRLS/TIMMS

Ištekliai

• Ribotumas

• Veiksmingumas

• Atskaitomybė

???

TARPTAUTINĖ reakcija ugdymo turinio lygmeniuAUSTRALIJASėkmingai besimokantys asmenysSavimi pasitikintys ir kūrybingi individaiAktyvūs ir informuoti piliečiai

SUOMIJAGyvenime ir tęsiant studijas reikalingos žinios ir gebėjimaiKiekvieno mokinio kalbinės ir kultūrinės tapatybės puoselėjimas – kultūros sklaida ir naujos kultūros kūrimasPriemonė švietimo kapitalui kurti ir lygybei didinti, bei bendruomeniškumo jausmas

ŠKOTIJA (2004)Sėkmingai besimokantys individaiPasitikintys savimi individaiVeiksmingai prisidedantys visuomenės nariaiAtsakingi piliečiai

VELSAS (2015)Ambicingi ir daug gebantys besimokantys individai, pasirengę mokytis visą gyvenimą Verslūs, kūrybingi individai, pasirengę visapusiškai dalyvauti kasdieninėje ir darbinėje veikloje Sveiki, savimi pasitikintys individai, pasirengę gyventi visavertį gyvenimą kaip vertingi visuomenės nariai Etiškai besielgiantys, informuoti piliečiai, pasirengę būti Velso ir viso pasaulio piliečiais

NYDERLANDAI• Vaikų emocijų, intelekto ir kūrybingumo ugdymas• Įgytos esminės žinios• Socialiniai, kultūriniai ir fiziniai gebėjimai• Daugiakultūrė visuomenė• Aktyvūs piliečiai

SINGAPŪRASPasitikintis savimi žmogusSavivaldus besimokantysisAktyviai prisidedantis visuomenės narysPilietis, kuriam rūpi

KANADAĮsitraukę mastytojai ir etiškai besielgiantys

piliečiai, turintys mokantis būtinos asmeninės

kompetencijos

Raštingumo gebėjimus ir gebėjimą skaičiuoti

taiko siekdami prasmingai kurti ir bendrauti

Atranda, ugdosi ir taiko įvairių dalykų ir sričių

kompetencijas mokydamiesi, dirbdami ir

puoselėdami verslumo dvasią

Siekia įsitraukti

LIETUVA?

Jos Karališkosios Didenybės mokyklų inspektorėsAmandos Spielman kalba Švietimo forume. 2017 m. birželis

„…Švietimo sistema turi rengti jaunuolius sėkmingam gyvenimui ir ugdyti jų gebėjimą įsilieti į darbo rinką. Tačiau sumenkinti švietimo vaidmenį vien iki šios funkcijos būtų niekinga.“

„…švietimas turi plėsti akiratį, turtinti bendruomenes ir užtikrinti civilizacijos pažangą. Galiausiai, jis turėtų būti toks, kad šį pasaulį paliktume geresnį, nei radome į jį ateidami.“

„...iš įvairių šaltinių gauta daugybė įrodymų, kad du dešimtmečiai reformų

nepadėjo pagerinti švietimo tiek, kiek buvo tikėtasi, nepaisant neproporcingai didelių investicijų į švietimą, tačiau sukėlė visuotinį mokytojų ir mokyklų vadovų nepasitenkinimą.“

Hoyle and Wallace Educational Leadership: Ambiguity, Professionals and Managerialism 2005, pp. 4-5

Geriausiu atveju politikos poveikį galima apibūdinti kaip mišrų. Kol kas nei bendrojo pobūdžio, nei tikslinės intervencijos nepadėjo užtikrinti reikšmingų ir tvarių patobulinimų, kuriuos būtų galima taikyti visuotinai.

Kerr & West BERA 2010 Insight 2

„Švietimo srityje nuo seno taikomos įvairios inovacijos, tačiau jos paliečia vos keletą išrinktųjų.“

Hattie, Visible Learning (2009) p254

Kaip mums einasi? The

Reform Conundrum

„Mokytojams keliami reikalavimai sparčiai kinta, todėl jiems reikia visiškai naujų kompetencijų.“

Supporting the Teaching Profession for Better Learning Outcomes, EU Commission 2012

XXI-ojo amžiaus mokytojaineed teachers who

• Turi daug ekspertinių žinių: dalyko, pedagogikos ir

teorijos srityse

• Puoselėja tvirtas vertybes: ir asmeniškai, ir kaip

specialistai jaučia atsakomybę už visų jaunuolių gerovę

• Užduoda sunkius klausimus sau ir kitiems

• Jaučia asmeninę atsakomybę už savo pačių profesinį

augimą ir raidą

• Įsitraukia į gerai suplanuotą gerai ištyrinėtų inovacijų

diegimo procesą

• Orientuoti į išorę ir siekia megzti partnerystes

Donaldson G (2011) ‘Teaching Scotland’s Future’

Tarptautinės švietimo tendencijos

• Švietimas – kokių tikslų siekiame?

• Pereinama prie mokyklų savitarpio pagalbos• Mokyklų sistema padeda mokykloms tobulėti• ITT / ITE pameistrystės modelis• Vietos valdžia netenka kontrolės: akademijos statusas• Akademijų grandinės• Laisvosios mokyklos• Susitelkiama į mokymąsi: poveikis, poveikis, poveikis

13.09.2013

Karta, kuriai iškilo grėsmė

International Labour Organization report : A Generation At Risk.

Europietis iš prigimties

3

19

Mokyklų lyderystė

Rengiami lyderiai

Formuojama ateitisDiegiami pokyčiai

Figure 1: Understanding the role of the senior leader

Aukštas pareigas užimančių lyderių vaidmens samprata

1. Aukštas pareigas užimantys lyderiai yra svarbūs, nes jie mato visą mokyklą.

2. Aukštas pareigas užimantys lyderiai gali veiksmingiausiai užtikrinti, kad jų vadovų komandos dirbtų kiek įmanoma geriausiai.

3. Aukštas pareigas užimančių lyderių

veiksmingą darbą lemia jų asmeninės

savybės, elgesys, vadybos gebėjimai ir

profesinis patikimumas.

4. Aukštas pareigas užimantiems

lyderiams tenka svarbiausias vaidmuo

viziją verčiant realybe.

Kas yra geras lyderis?is also

contested

• „…veiksmingiausiai dirbo mažiausiai žinomi, mažiausią atlygį gaunantys ir mažiausiai pripažinti lyderiai; nors jų darbas vertintinas puikiai, prireikė laiko, kad pasimatytų rezultatai…“

• Hill, Mellon, Laker and Goddard (2016) The One Type of Leader Who Can Turn Round a Failing School, Harvard Business Review

Leadership for Sustained Success

XXI-ojo amžiaus lyderystėMeans

• Nepaliaujamas susitelkimas į pagrindinius tikslus, skirtus kiekvieno jaunuolio sėkmei ir gerovei

• Skatinamas ir stiprinamas pasišventimas į jaunuolius sutelktai ir įpareigojančiai ilgalaikei vizijai

• Kuriama aplinka, įgalinanti taikyti vizijai įgyvendinti skirtas pagrįstas inovacijas

• Visais lygmenimis formuojamas darbuotojų pasitikėjimas ir gebėjimai: mokymasis visą profesinį gyvenimą

• Kolegialaus ugdomojo konsultavimo ir mentorystės kultūros kontekste puoselėjami pozityvūs darbuotojų santykiai

• Skatinama „pasidalytoji lyderystė“, o ne „pasekėjų“ kultūra: profesinės ir diskrecinės galios

• Ieškoma įrodymų ir jie naudojami praktikai vertinti ir prielaidoms pagrįsti arba paneigti

• Mezgamos partnerystės už mokyklos ribų tiek formalaus švietimo rėmuose, tiek ir platesniame kontekste

0.27

0.84

0.42

0.31

0.42

0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1

5. Ensuring an Orderly and Supportive Environment

4. Promoting and Participating in Teacher Learning and Development

3. Planning, Coordinating and Evaluating Teaching and the Curriculum

2. Resourcing Strategically

1. Establishing Goals and Expectations

Effect Size

Robinson, V., Hohepa, M. and Lloyd, C. (2009), School Leadership and Student Outcomes: Identifying What Works and Why: Best Evidence Synthesis Iteration, Wellington: New Zealand Ministry of Education.

Lyderystės santykinis poveikis

1. Tikslų ir lūkesčių kūrimas

2. Strateginis išteklių telkimas

3. Mokymo proceso ir ugdymo turinio planavimas, koordinavimas ir vertinimas

4. Mokytojų mokymosi ir profesinės raidos skatinimas ir dalyvavimas joje

5. Tvarkingos ir palaikančios aplinkos užtikrinimas

Poveikio dydis

Lyderiai, galintys vadovauti pokyčiams (tinkamiems pokyčiams)• „Kad galėtų vadovauti mokyklose vykstantiems pokyčiams, mokyklų

vadovai privalo turėti sudėtingo pokyčių proceso žinių ir išmanyti pagrindinius sėkmingo pokyčių proceso varomuosius veiksnius. Ypač svarbu, kad mokyklų vadovai išliktų vienareikšmiškai susitelkę į pagrindinę savo mokyklos viziją...“

Pokyčių lyderiai žino, ką tinkamiausia būtų keisti

• Pokyčių lyderiai susitelkia į esminę lyderystės praktiką, kuri yra ypač svarbi lyderystei šiandieniame sudėtingame pasaulyje. Autorius atskleidžia septynias šiandieniniam lyderiui ypač svarbias praktikos sritis, kurios iš pirmo žvilgsnio apgaulingai atrodo paprastos, tačiau iš esmės ir nulemia skirtumą tarp tiesiog kompetentingo lyderio ir įtakingo lyderio:

• Praktika lemia teoriją

• Būkite ryžtingi

• Motyvuokite mases

• Bendradarbiaukite, kad sėkmingai konkuruotumėte

• Ryžtingai mokykitės

• Žinokite, kokį poveikį darote

• Viską darykite paprastai ir lanksčiai

• Fullanas teigia, kad įtakingi lyderiai yra patikimi kaip uola, moka atpažinti tai, kas svarbiausia, ir žino kaip savo gebėjimus panaudoti visos organizacijos labui. Autorius pasakoja lyderiams, kaip išvengti politikos ir strategijos, sutelktos į trumpalaikius ir paviršutiniškus tikslus, ir kaip ugdytis ilgalaikei sėkmei būtinus lyderystės gebėjimus.

Pokyčių spartaScope, scale and pace of change

1450 m. Gutenbergo spausdinimo mašinaRenesansas – XV a.Reformacija – XVI a.Švietimo amžius – XVIII a.

Visuotinis švietimas – XIX-XX a.

Garo variklis – XVIII a. pab.Pramonės revoliucija – XIX a.

Kompiuteriai, skaitmenizacija, miniatiūrizacija: XX a. 4-8 deš.

Internetas: 1989 m.Microsoft/Apple: XX a. 10 deš.Yahoo: 1994 m.i-Phone: 2007 m.

Dirbtinis intelektas, robotika, daiktųinternetas: XXI a. pr.

Amžiai

Amžius

Dešimtmečiai

Metai ar mėnesiai

Approaches to governance in

Sėkmingų pokyčių kūrimascomplex systems

• Suinteresuotieji asmenys įsitraukia ir patys formuoja susitarimą dėl tikslų ir principų

• Visą sistemą apimanti vizija, kur susitelkiama į procesą ir neįklimpstama diskusijose apie struktūrą

• Vaidmenų ir atsakomybės sričių susiderinimas

• Gebėjimas realiai ir laiku išsiaiškinti poreikius ir stiprinti gebėjimus

• Lanksti ir prisitaikanti švietimo sistema, gebanti reaguoti į pokyčius ir netikėtus įvykius

Burns T& Cerna L Enhancing effective education governance in Governing Education in a Complex World OECD (2016)

Švietimo lyderystės tarptautinės tendencijos

• Pereinama prie arba atsisakoma Magistro lygmens

• Standartai

• Lyderystė vardan mokymosi

• Įgalinimas

• Pasirengimas prieš, per ir po

• Pereinama prie vykdomojo vadovavimo ar direktoriavimo

Pasiekimai

Gebėjimai

Siekis Profesiniai gebėjimai

Kas svarbiausia Kas matuojama

Dinamizmas Atitiktis

Autonomija Atomizacija

Kultūra Struktūra

Įtampos ir dilemos Emerging Tensions

BROAD AND SUSTAINED SUCCESS

Tai ar galime turėti..? SO

•

• bendrą, ambicingą ir į ateitį orientuotą tikslą • nuoseklų, išplečiamą ir lankstų ugdymo turinį visiems jaunuoliams• pasitikinčius, įgudusius ir pasišventusius mokytojus• vidinę ir išorinę profesinio augimo motyvaciją• PROFESINĘ GALIĄ – galių priimti ar prisidėti priimant svarbiausius sprendimus• atvirus, bendradarbiavimu grindžiamus santykius• įkvėptą ir įkvepiančią lyderystę• pasitikėjimu grindžiamą ir reikalaujančią profesinę kultūrą • poveikio įrodymų paieškas ir jais grindžiamus veiksmus• konstruktyvų požiūrį į atskaitomybę

Amandos Spielman kalba Švietimo forume 2017 m. birželį

„Visa tai rodo polinkį logotipus ir lipdukus klaidingai suvokti kaip vykstantį mokymosi procesą. Taip mokyklos interesai iškeliami aukščiau joje besimokančių vaikų interesų. Mums turėtų būti gėda, kad taip ilgai toleravome tokį elgesį.“

„Būtent dėl to tiek daug svarbos įgyja lyderystė ir vadyba. Esant ribotam mokinio krepšelio finansavimui ir dideliam krūviui, visi vadovai privalo užtikrinti, kad mokytojai savo laiką skirtų tam, kas svarbiausia. Tai yra, susitelktų į ugdymo turinį ir švietimo esmę, o ne ruoštų mokinius peršokti dar ir dar vieną kartelę, už kurią galėtų atsiskaityti.“

Švietimo lyderystės tarptautinės tendencijos: ekosistema ar egosistema?

• Kaip, jūsų nuomone, jūsų lyderiai dirba savo mokyklose?

• Kokių pokyčių tikitės iš mokyklų lyderių, su kuriais dirbsite?

• Ko reikia, kad mokyklų lyderystės pokyčiai įvyktų visos sistemos mastu?

• Koks yra jų gebėjimas keistis? Kaip galite jiems padėti?

Profesionalų mokymosi tarptautinės tendencijos

• Įpakuoti ir prastumti?

• Nukreipti ir reikalauti?

• Valdyti ir matuoti?

• Žadėti ir bausti?

• Pakartotinai patvirtinti ir restruktūrizuoti?

• Apeliuoti į širdis ir protus?

• Užsiimti tinklaveika ir puoselėti?

Šalinkite įtampas, kylančias derinant betarpišką poveikį ir ilgalaikį, tvarų augimą

Politika grindžiami pokyčiai ir „mokymai“

Profesionalų mokymosi tarptautinės tendencijos

• Profesinė raida

• Profesionalų mokymasis

• Profesionalų mokymasis ir profesinė raida

• Profesinis kapitalas ir besimokančiojo profesinė galia

STIPRUS TIKĖJIMAS

MENKAS PRITARIMAS

STIPRUS TIKĖJIMAS

STIPRUS PRITARIMAS

MENKAS TIKĖJIMAS

MENKAS PRITARIMAS

MENKAS TIKĖJIMAS

STIPRUS PRITARIMAS

TIKĖJIM

AS, K

AD

YRA

PR

IEMO

NIŲ

TAI PA

DA

RYTI PRITARIMAS TAM, KĄ REIKĖTŲ DARYTI

Tai priklauso nuo...

Profesionalų mokymosi, kuris...

• toli gražu neapsiriboja vien mokymais

• stiprina refleksyvų, energijos užtaisu ir profesine galia pasižyminti profesionalumą

• stiprina ekspertines žinias svarbiausiose srityse

• kuria kolegialią kultūra ir yra kuriamas ją pasitelkiant

• yra pagrindinis dinamiškų pokyčių variklis

EBPO: tolesni žingsniai…..

• Kelio modeliai: Guskey (2002), Desimone (2009)

• Junglusis modelis: Clarke ir Hollingsworth (2005)

• Kompleksinis modelis: Opfer ir Peddar (2011)

• Tikslų modelis: Kennedy (2005; 2014)

Guskey (1986; 2002)

Profesinė raida

Mokytojų praktinio darbo klasėje pokyčiai

Mokinių pasiekimų pokyčiai

Mokytojų įsitikinimų ir požiūrio pokyčiai

Desimone (2009)Esminiai profesinės raidos bruožai:• susitelkimas į

turinį• aktyvus

mokymasis• nuoseklumas• trukmė• kolektyvinis

dalyvavimas

Geresnės mokinių žinios ir gebėjimai; požiūrių ir įsitikinimų pokyčiai

Mokymo proceso pokyčiai

Pagerėjęs mokinių mokymasis

Kontekstas, pavyzdžiui, mokytojų ir mokinių ypatybės, ugdymo turinys, mokyklos lyderystė, politinė aplinka

Žvelgiame plačiau: Coldwell ir Simkins (2011)

Tarpiniai

rezultatai 1

Dalyvių

reakcijos

Tarpiniai

rezultatai 2

Mokymasis ir

profesinė raida

Galutiniai rezultatai 2

Karjeros raida (išorės)

Programinės

priemonės

•Programos

indėlis

•Diagnostinė

veikla

•Mokykloje

vykdomos veiklos

pasirinkimas

Galutiniai rezultatai 1

•Mokinių rezultatai

trumpuoju laikotarpiu

•Mokinių rezultatai

ilguoju laikotarpiu

Galutiniai rezultatai 3

Gebėjimai

•Asmeniniai gebėjimai

•Komandos gebėjimai

•Mokyklų sistema,

procesai

Mokyklų kultūros pokyčiai

Keičiantys veiksniai

•Mokyklų sektorius

•Dalyvavimo tęstinumas

•Dalyvių vaidmuo, mokyklos struktūra

•Programinė pagalba (ugdomasis

konsultavimas, abipusis ugdomasis

konsultavimas ir t.t.)

•Platesnė parama mokyklos viduje

•Laikas

•Mokyklos kultūra

Pirmtakai

•Dalyvių lūkesčiai

ir motyvacija

Tarpiniai

rezultatai 3

Elgesys

Tęstinės profesinės raidos (TPR) modelių spektras (2014)

Šiai kategorijai tinkančių TPR modelių pavyzdžiai Modelio paskirtis

(2005)

Mokymų modeliai

Deficito modelis

Kaskadų modelis

Transmisinė

Atlygio modeliai

Standartais grindžiami modeliai

Ugdomojo konsultavimo ir mentorystės modeliai

Praktikų bendruomenės modeliai

Formuojamoji

Bendradarbiavimu grindžiami profesionalų atliekamų

tyrinėjimų modeliai

Transformuojamoji

Lentelė adaptuota pagal Kennedy, 2014, 693

Profesinę autonomiją

ir profesinę galią

stiprinančių gebėjimų

gerinimas

p.

EBPO (2016): mokyklos kaip besimokančios organizacijos

• Remiantis Peterio Senge darbais:

Šalys bando vis sudėtingesnes švietimo sistemas pritaikyti prie kintančio laikmečio, tačiau švietimo sektorius retai gali pasigirti sėkmingomis inovacijomis.

Tuo tarpu siekiant veiksmingai įveikti vis didėjančią įtampą, patiriamą dėl greitai kintančios aplinkos, mokyklos skatinamos sparčiai mokytis, o iš mokytojų tikimasi, kad jie taps žinių darbuotojais.

Norint sėkmingai veikti sparčiai kintančioje aplinkoje, būtina reikiama mokymosi kultūra ir ją palaikančios struktūros bei procesai.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo:

• teigiamą ryšys tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir darbuotojų pasitenkinimo darbu, asmeninio veiksmingumo, pasirengimo keistis ir eksperimentuoti (pvz. Harris & van Tassell, 2005; Higgins

et al., 2011; Park, 2008; Schechter, 2008; Schechter & Mowafaq, 2012; Silins, Mulford & Zarins, 2002; Kirkham, 2005; OECD, forthcoming)

• tai savo ruožtu lemia geresnius mokinių pasiekimus (pvz. Caprara et al.,

2006; Klassen & Chiu, 2010)

• teigiamą santykį tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir mokinių pasiekimų (pvz. Abdul-Haqq, 1998; Silins, Mulford & Zarins, 2002; OECD,

forthcoming)

• teigiamą santykį tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir gebėjimo reaguoti į mokinių mokymosi ir kitus poreikius (OECD,

forthcoming)

EBPO: kodėl mokykloms reikėtų tapti besimokančiomis organizacijomis?

EBPO. Mokyklos kaip besimokančios organizacijos: 7 dimensijos • Kuria ir bendrai puoselėja į visų mokinių

mokymąsi orientuotą viziją

• Kuria darbuotojams galimybes nuolat mokytis ir palaiko nuolatinio mokymosi procesą

• Skatina visų darbuotojų komandinį mokymąsi ir bendradarbiavimą

• Diegia tyrimų, inovacijų ir tyrinėjimo kultūrą

• Diegia mokytis įgalinančias sistemas žinioms kaupti ir jomis keistis

• Mokosi iš išorinės aplinkos ir platesnės mokymosi sistemos bei kartu su jomis

• Rodo mokymosi lyderystės pavyzdį ir ugdo mokymosi lyderius

EXPLORATION or IMPLEMENTATION?

„Pernelyg daug kūrėjų taiko McDonald‘s metodą, kai reikšmingi svarstymai ir planavimo procesai vyksta pagrindinėje būstinėje, o iš frančizės turėtojų tiesiog reikalaujama laikytis bendrovės politikos ir taisyklių… Kūrėjai pernelyg idealizuoja ir supaprastina švietimo lyderystę.“

TIKSLUS ĮGYVENDINIMAS

„Ar verta tikėtis, kad kokie nors mėginimai diegti naujoves bus tobulesni negu pirmieji apytikriai bandymai padaryti tai, ką reikėtų?...Pasisakantieji už švietimo reformas nė nenutuokia, kad pirmieji jų modeliai yra... būtent tokie: visų pirma apytikriai... turintys potencialo išsirutulioti į geresnius.“

Sarason (1996) Revisiting the culture of the school and the problem of change’

STRATEGINIS TYRINĖJIMAS

Koks profesionalų mokymasis veikia geriausiai?

• Autentiškas: mokomasi realių dalykų konkrečiame kontekste

• Tęstinis, o ne vienkartinis

• Skatinamas išorinio stimulo ir iššūkių

• Užtikrinantis įsitraukimą į mokymosi procesą

• Kolegialus; nors šis bruožas būtinas, vien jo nepakanka

• Lydimas palaikančios lyderystės, konteksto ir lūkesčių

• Tinkamai finansuojamas, jam skiriama laiko, vykstantis savanoriškai arba privalomai, bet pastaruoju atveju turintis tik riboto poveikio mokinių mokymuisi

Timperly et al quoted in Hattie ‘Visible Learning’ 2009

„…mokytojų profesinė galia... dažnai priklauso nuo konteksto, kuriame mokytojai dirba … ir yra neatsiejama nuo politikos, kuri dažnai naudojama kaip įnagis ir yra iškraipoma įvairių aplinkybių.“

„… jei profesinės galios pasiekiama ir ji nėra tiesiog suvokiama kaip veikiančio asmens turimų galių dalis, konteksto svarba didėja… ir nors su konkrečia situacija susidūrę mokytojai gali turėti pakankamai reikiamų gebėjimų ir paveikių siekių švietimo srityje, gali paaiškėti, kad naujovės yra paprasčiausiai pernelyg sudėtingos ar rizikingos įgyvendinti.“

„…viešoji politika… turi tiksliau atliepti mokytojų darbą ribojančias kultūrines ir struktūrines realijas.“

Priestley, M., Biesta, G.J.J. & Robinson, S. (2015). Teacher agency: what is it and why does it matter? In R. Kneyber & J. Evers (eds.), Flip the System: Changing Education from the Bottom Up. London: Routledge.

Capacity-building is not enoughKoks profesionalų mokymasis veikia geriausiai?

Koks profesionalų mokymasis veikia geriausiai?

Mokyklų sistema niekada nebūna išbaigta, o mokytojai yra pokyčių iniciatoriai. Manau atsakymas į Jūsų klausimą yra trilypis: pirmiausia reikėtų suvokti esminių pokyčių poreikį, tada padarytitinkamas išvadas ir galiausiai tas išvadas įgyvendinti.

Pasaulinės švietimo sprendimų paieškos: susitikimas su Suomijos švietimo ministru Sanni Grahn-Laasonenu

Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC)

• PROFESINIS KAPITALAS (Hargreaves, Fullan, 2012)

• Sprendimų kapitalas

• Gebėjimų stiprinimas įgyvendinant pokyčių projektus savivaldybių lygmeniu

• Žmogiškasis kapitalas

• Švietimo lyderių profesinis mokymasis visais lygmenimis: mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu

• Socialinis kapitalas

• Tinklai, skirti dalytis, profesionalams mokytis ir keistis patirtimi

Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC)

• Kapitalo samprata – iš verslo srities

• Verslo kapitalo samprata mokymo ir profesinio mokymosi srityje:mokymas yra techniniu požiūriu paprastas procesas, nereikalaujantis kruopščiai parengtų mokymų ir galintis vykti remiantis paprasčiausiais duomenimis – skaičiai ir skaičiuoklės jus išlaisvins; technologijos gali pakeisti mokytojus.

• Profesinio kapitalo samprata mokymo ir profesinio mokymosi srityje: mokymas yra sunkus ir techniškai sudėtingas procesas, reikalaujantis praktikos ir bendradarbiavimu grindžiamo nuolatinio tobulėjimo bei išmintingų sprendimų.

Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC)

• Profesinis kapitalas – keičia mokymąsi ir visų mokinių pasiekimus

• Žmogiškasis kapitalas – individų talentai

• Socialinis kapitalas – grupės bendradarbystės galia

• Sprendimų kapitalas – išmintis priimti teisingus su besimokančiaisiais susijusius sprendimus

Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC)

• Žmogiškasis kapitalas – kuriamos sąlygos nuolatinei profesinei raidai.

• Sprendimų kapitalas – sprendimų kapitalą lemiantys veiksniai = pasišventimas ir gebėjimai. Pirmieji darbo metai (1-3 metai): daugiau entuziazmo, tačiau paprastai mažiau kompetencijos. Pradirbus daugiau negu 22+ metus: pasišventimas mažėja, tačiau gebėjimai neaprėpiami. Optimalusis laikotarpis 4 – 20 darbo metai: vidutiniškai didžiausias pasišventimas ir kompetencija. Meistro lygiui pasiekti reikia 10 000 valandų dirbti mokytojo darbą.

• Socialinis kapitalas – kuriama profesinio kapitalo kultūra.

STUMTI TRAUKTI NIUKTELĖTI

Mokytojo profesinė galia - besimokančiojo profesinė galia

Intencijų margumynai

Profesinė galia neatsiejama nuo tarpusavio priklausomybės: prisiimkiteatsakomybę už tai, kaip profesinė galianaudojama mokantis

Besimokantieji skatinami mokantis naudotisavo profesinę galią

Mokymasis – tai procesas, kurio metu besimokantieji tampa pajėgūs savarankiškai mąstyti

Profesinė galia neatsiejama nuo savireguliacijos

Atsakomybės už savo veiksmųpoveikį aplinkai ir kitiems suvokimas

Kuriame kartu

Vertiname kartu

Užsakome kartu

Vykdome kartu

• Projekto konceptualieji metmenys: lyderystė vardan mokymosi ir profesinis kapitalas. Kaip visa tai integruoti į savo darbinę veiklą?

• Kaip galėtume šiuos du aspektus sustiprinti?

• Kaip galėtume tai skatinti ateityje?

Užduotis

57