Projektas

„Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims

bendrąsias kompetencijas“

Mokymo modulis

NEFORMALUS PROFESINIS MOKYMAS

Apdailos ir staliaus darbai įsirengiant, remontuojant būstą

Modulį parengė:

Vyresnioji profesijos mokytoja

Laima Bartaškevičienė

Marijampolė, 2014

2

TURINYS

Eil. Nr. Pavadinimas Puslapis

1. Įvadas 3

I. Apdailos darbai įsirengiant, remontuojant būstą.

2. 1. Pamoka. Pastatai ir jų dalys 4

3. 2. Pamoka. Tinkavimo darbai 9

4. 3. Pamoka. Plytelių klojimo darbai 12

5. 4. Pamoka. Dažymo darbai 15

6. 5. Pamoka. Apmušalų klijavimo darbai 20

II. Staliaus darbai įsirengiant, remontuojant būstą

7. 6. Pamoka. Medienos apdirbimas rankiniu būdu 23

8. 7. Pamoka. Medienos apdirbimas rankiniais elektriniais įrankiais 39

9. 8. Pamoka. Patalpų interjeras 46

10. 9. Pamoka. Durų ir langų blokai 57

11. 10. Pamoka. Sienų ir lubų įrengimas 70

12. 11. Pamoka. Nišos, jų užpildymas spintomis 87

13. 12. Pamoka. Laiptai 91

14. 13. Pamoka. Būsto apdailos detalės, interjero dekoravimo gaminys 97

15. 14. Pamoka. Medinių gaminių ir pastatų remonto darbai 112

16. Literatūra 117

3

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje formalus privalomas ugdymas nebegali išspręsti problemų, kurios

aktualios kaitos sąlygomis: laiduoti asmens dvasinių, fizinių, psichinių jėgų plėtotę, sudaryti sąlygas

atsiskleisti individualybei. Todėl neformalusis ugdymas tampa svarbia ir neatsiejama formalaus

ugdymo dalimi.

Neformalaus ugdymo svarba apibrėžta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje

(2004). Joje teigiama, kad svarbu sudaryti sąlygas įvairių gebėjimų asmenims įgyti, tobulinti ir net

keisti kompetencijas. Tai padeda besimokantiesiems įsitvirtinti darbo rinkoje, laiduoja šalies ūkio

pažangą, darnų vystymąsi ir konkurencingumą.

Modulio tikslas – suteikti besimokantiems suaugusiesiems praktinių profesinių žinių ir

įgūdžių, reikalingų atlikti patalpų remonto, apdailos, staliaus darbus kasdienėse namų ūkio

situacijose.

Modulio uždaviniai:

1. Suteikti patalpų remonto, apdailos darbams reikalingų žinių ir gebėjimų.

2. Suteikti staliaus darbams atlikti reikalingų žinių ir gebėjimų.

3. Modulio tikslinė grupė: besimokantys suaugusieji.

Šį mokymo/si medžiagos rinkinį sudaro dvi dalys, tai žinios apie šiuo metu naudojamas

naujas, populiarias apdailos ir staliaus darbams naudojamas medžiagas, įsirengiant ir remontuojant

būstą, jų apdailos montavimo ir tvirtinimo technologijas, patalpų dekoravimo gaminius. Pateiktos

užduotys, mokomieji filmai, schemos ir paveikslėliai, praktiniai užsiėmimai padės geriau suprasti

pateiktą mokomąją medžiagą. studijuosime kartu su vaizdinėmis priemonėmis (parodų katalogais,

plakatais,maketais, iliustracijomis) bei išklausydami mokytojų aiškinimus. Rinkinyje gausu praktinių

užduočių, kontrolinių klausimų, taip pat dirbsime bendradarbiaudami grupėse, mintis dėstydami

dideliuose popieriaus lapuose, aptardami visi kartu. Visa tai turėtų padėti išmokti atsirinkti reikiamą

informaciją, daryti išvadas, apibendrinimus, pasitikrinti įgytas žinias ir gebėjimus.

Mokymo/si rinkinyje nepateikta visa informacija, todėl tai suteikia galimybę naudotis įvairiais

žinių šaltiniais.

Linkiu sėkmės atliekant užduotis!

4

I. APDAILOS DARBAI ĮSIRENGIANT, REMONTUOJANT BŪSTĄ.

1. PAMOKA. PASTATAI IR JŲ DALYS

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su pastatų rūšimis, paskirtimi ir vaizdavimu brėžiniuose.

2. Išnagrinėti pastato dalis ir konstrukcinius elementus.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Mokiniai žinos pastatų rūšis, dalis ir konstrukcinius elementus

2. Mokiniai gebės skaityti nesudėtigą statybinį brėžinį.

Mokymosi metodai: paskaita, ledų laužymas, diskusija, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: kompiuteris, brėžinių pavyzdžiai, užduotis savarankiškam darbui.

Literatūra:

1. E.K. Zavadskas, A. Karablikovas ir kt. (2008). Statybos procesų technologija.Vilnius:Technika.

2. R. Predkelis (1997). Įvadas į statybininko profesiją. Vilnius: Agora.

3. I. Burneckienė (2006) Braižyba.Kaunas: Šviesa

Teorinė dalis

Norint gerai atlikti apdailos darbus, reikia žinoti pastatų paskirtį , rūšis ir konstrukcinius elementus,

bei pastatus veikiančias apkrovas.

Pastatai yra antžeminiai statiniai,sudalyti į patalpas, reikalingas vienokiai ar kitokiai žmogaus

veiklai.( gyvenamieji namai, mokyklos, teatrai, klubai, parduotuvės).

Pastatai yra skirstomi:

1.Pagal paskirtį

a) gyvenamuosius,

b) visuomeninius,

c) pramonės,

d) žemės ūkio pastatus.

2.Pagal aukštingumą:

a) vienaaukščiai,

b) mažaaukščiai( iki 3 aukštų),

c) daugiaaukščiai (daugiau 4 aukštų),

d) aukštybiniai.

5

3.Pagal kapitalumą pastatai skirstomi į grupes, atsižvelgiant į jų patvarumą ir atsparumą ugniai:

a) 1 laipsnio - išlaiko daugiau kaip 100 metų ( teatrai, muziejai ir kt.),

b) 2 laipsnio-50-100 metų ( masinės statybos pastatai),

c) 3 laipsnio-30-50 metų ( mažaaukščiai gyvenviečių, žemės ūkio pastatai),

d) konstrukcijos, kurios neišstovi nei 30 metų , laikomos nepatvariomis ir naudojamos tik laikiniems

statiniams. Atsparumas ugniai apibūdinamas pagal medžiagų, iš kurių statomi pastatai, degumą.

4.Pagal išorinių sienų medžiagas:

a) mūriniai,

b) surenkamo ar monolitinio gelžbetonio,

c) mediniai,

d) mišrūs.

Pagrindiniai pastatų elementai.

Pagal funkcinę paskirtį pagrindiniai pastatų elementai skirstomi į laikančiuosius, atitvarinius ir

atliekančius abi šias funkcijas.

Laikančiosios konstrukcijos priima vidaus ir išorės apkrovas (paties pastato konstrukcijų, įrengimų,

sniego, vėjo, žmonių apkrovą). Atitvarinėmis konstrukcijomis izoliuojami vidiniai pastatų ir įrenginių tūriai

nuo išorės arba vienas nuo kito, laikantis reikalavimų, keliamų atsparumui, šilumos, vandens, garų, garso

izoliacijai, šviesos laidumui. Atitvarinės konstrukcijos, kurias gali veikti apkrovos, priskiriamos prie

atliekančių laikančiąsias ir atitvarinės funkcijas. Tokios konstrukcijos turi atitikti tam tikrus reikalavimus,

keliamus laikančiajai galiai, taip pat šilumos, drėgmės, oro laidumui, garso izoliacijai (plytų, nekarkasinių

plokštinių ir blokinių pastatų sienos).

Pastatų pagrindiniai konstrukciniai elementai yra šie:

1. Pamatai - tai atraminė dalis, nuo kurios perduodama pastato apkrova į grunto pagrindą. Pagrindas

vadinamas natūraliu, jei gruntas po pamato padu yra natūraliai susigulėjęs; jei gruntas yra sustiprintas,

pagrindas vadinamas dirbtiniu. Pamatus veikia gruntinis vanduo ir temperatūros svyravimai. Todėl pamatai

daromi iš stiprių, drėgmei ir šalčiui atsparių medžiagų: g\b, betono, laukakmenio. Masinėje statyboje pastatų

sienų pamatai būna surenkami iš g\b plokščių ir blokų.Pamatai su plokščiu padu skirstomi į juostinius,

klojamus po sienomis, ir stulpinius, daromus po atskirai stovinčiomis kolonomis arba stulpais. Pamatai gali

būti poliniai: tada pastatas statomas ant medinių, betoninių, g\b polių, įgilintų į gruntą.

2. Sienospagal paskirtį ir vietą būna išorinės ir vidinės. Išorinės sienos skiria patalpas nuo išorės ir

saugojas nuo atmosferos poveikio, vidinės atitveria vienas patalpas nuo kitų. Tiek vidinės, tiek išorinės sienos

priima vėjo apkrovą, nepraleidžia triukšmo ir sulaiko šilumą.

Sienos būna laikančiosios, laikančios tik savo svorį ir nelaikančiosios. Laikančiosios sienos laiko ne

tik savo svorį, bet ir priima kitų konstrukcijų (perdangų, stogų, laiptų) apkrovas. Laikančios tik savo svorį

sienos perduoda pamatui vien savo svorį ir vėjo apkrovą. Į tokias sienas nesiremia nei perdangos, nei kitos

pastato konstrukcijos. Sienos, kurios tik atitveria pastato patalpas nuo išorės ir perduoda kiekviename aukšte

savo svorį kitoms pastato laikančiosioms konstrukcijoms, vadinamos nelaikančiosiomis. Tokias pačias sienas,

pritvirtintas prie vertikalių pastato karkaso konstrukcijų, priimta vadinti kabančiosiomis.

3. Karnizai – tai viršutinė išorinės sienos dalis, išsikišusi iš sienos plokštumos. Karnizas turi saugoti

sienas nuo lietaus vandens, tekančio nuo stogo. Jis daro pastato užbaigtumo įspūdį ir yra architektūros detalė.

6

Pagrindinės pastato dalys:

1- pagrindas, 2 ir 23 -sienos, 3- pamatas,4 - lango anga, 5 - pertvara, 6 -

tarpaukštinė perdanga, 7 - grindys, 8- palangė, 9 - tarprėmis, 10 - pastogės perdanga,

11 - gegnės, 12 - vainikuojantysis karnizas13- grebėstai, 14 - stogo danga, 15 -

kaminas, 16 -stoglangis, 17 - balkonas, 18 – sandrikas, 19 -nuolaja, 20 -piliastras, 21-

juostelė, 22 - cokolis, 24 -sąrama, 25 -laiptatakis, 26 - laiptų aikštelė, 27 - turėklai

4.Perdangosatlieka dvi funkcijas: atitveria patalpas vienas nuo kitų ir laiko konstrukcijas.

Tarpaukštinės perdangos dalija pastatą į aukštus. Perdangos virš rūsio vadinamos cokolinėmis, virš viršutinio

aukšto - pastogės. Jos dažniausiai daromos iš surenkamojo gelžbetonio (g\b) blokų -įvairių plokščių.

5.Pertvaros — tai atitvarinės konstrukcijos, kurios dalija vieną pastato aukštą į atskiras patalpas. Jos

daromos iš gipso, gipso šlakbetonio, fibrolito plokščių, keraminių ir kitokių tuščiavidurių blokų, plytų, kitų

medžiagų. Pertvaros remiasi į perdangas ir perduoda joms savąjį svorį.

6.Stogasatlieka ir atitvėrimo, ir laikymo funkcijas, taip pat saugo pastatą nuo atmosferinių kritulių ir

juos nuveda. Jis susideda iš gegnių ir prie jų pritvirtintų stogo dangos grebėstų. Stogų dangai naudojami

asbestcementiniai lakštai, čerpės, tolis, ruberoidas, stogo skarda. Kai kurių pastatų dangos atlieka stogo ir lubų

7

funkcijas. Tokie stogai iš ruloninių medžiagų, keraminių arba betoninių plokščių klojami ant viršutinio aukšto

apšiltinimo dangos ir vadinami dengimais. Stogai su pastoge irgi daromi iš surenkamųjų g\b plokščių.

7.Kiti pastato elementai. Susisiekimui tarp aukštų įrengiami laiptai. Jie įrengiami patalpose su

laikančiomis sienomis (laiptinėse). Laiptų dalis tarp aikštelių vadinama laiptatakiu.

Anga, į kurią įstatyta stakta ir įstiklinti rėmai, vadinama langu. Pro langus patalpos apšviečiamos

natūralia šviesa ir vėdinamos, tačiau langai neturi praleisti per daug garso ir šilumos. Be langų, stoguose dar

daromi įvairių formų švieslangiai ir vėdinimo stoglangiai.Įstatomos į angas staktos užima tik dalį sienos storio.

Likusios į išorę ir vidinę staktos pusę sienos storio dalys vadinamos angokraščiais, o erdvė tarp staktų-

tarprėmiu. Jeigu statoma vientisa stakta arba sudvejinti rėmai, tarprėmio jau nebelieka. Angokraščiai yra

vidiniai ir išoriniai. Lango apačioje iš vidaus dedama palangė, o iš lauko daroma nuolaja.

Durysdaromos sienose ir pertvarose. Į paliktas angas įstatomos staktos su durų sąvaromis. Tiek išorinių,

tiek ir vidinių durų angose taip pat yra angokraščiai. Kiekvienas su statybos darbais susietas žmogus, turėtų

mokėti skaityti statybinius brėžinius. Paprasto pastato projekte yra pagrindiniai trys brėžiniai, kuriuose galima

sužinoti, kaip pastatas atrodys iš išorės (fasado brėžinys), kokie pastato matmenys, kur ir kaip išdėstytos

patalpos ir kt. (planas) , bei pastato konstrukcujų ir patalpų aukščius ( pjūvis).

Fasadas – tai išorinės pastato pusės vaizdas. Brėžiniuose gali būti keletas fasado vaizdų, proklausomai

nuo pastato konfigūracijos sudėtingumo.

Pastato planas – tai horizontalus pastato pjūvis. Statybiniuose brėžiniuose gali būti pamatų, aukštų,

perdangų, stogo ir kiti planai. Aukštų planuose horizontalus pjūvis daromas per langų ir durų angas, kad

matytųsi jų išdėstymas. Aukštų planuose yra nurodomi matmenys tarp ašių, patalpų plotai ir paskirtis.

Pjūvis – vaizdas, gaunamas kertant pastatą vertikalia plokštuma. Pjūvio brėžinyje yra nurodomi visi

reikalingi aukščiai, kurie vadinami altitudėmis. Pastato pirmo aukšto grindų lygis yra vadinamas nuline

altitude.Visi statybiniai brėžiniai dažniausiai braižomi masteliu 1:100.

Praktinė užduotis.

Naudojantispateiktu nesudėtingu projektu atsakyti į klausimus:

1. Kokius vaizdus matome brėžinyje?

2. Kokio tipo pastatams priskiriamas brėžinyje vaizduojamas pastatas?

3. Ar turi namas rūsį?

4. Kiek yra pastate patalpų?

5. Kokio aukščio yra pastatas?

6. Kokiame aukštyje yra žemės linija?

7. Koks pastato pamatų gylis?

8. Koks pastato patalpos aukštis?

9. Ką parodo matmenys, vaizduojami patalpos viduryje?

10. Kokie pastato užstatymo matmenys?

8

9

2. PAMOKA. TINKAVIMO DARBAI.

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su tinko paskirtimi ir rūšimis, tinko skiedinio sudėtimi, naudojamais įrankiais ir

tinkavimo technologija.

2. Tinkuoti mūrinį paviršių paprastu tinku.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Mokiniai žinos tinko paskirtį ir rūšis, tinko skiedinio sudėtį, naudojamus įrankius ir tinkavimo

technologiją.

2. Mokiniai susipažins su mūrinio paviršiaus tinkavimo procesu.

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, savarankiškas darbas, demonstravimas, diskusijos,

mokymasis bendradarbiaujant.

Mokymo/si priemonės: kompiuteris, įrankių ir medžiagų pavyzdžiai, užduotis savarankiškam darbui.

Literatūra:

1. E.K. Zavadskas, A. Karablikovas ir kt. (2008). Statybos procesų technologija.Vilnius:Technika.

2. R. Predkelis (1997). Įvadas į statybininko profesiją. Vilnius:Agora.

3. M. Černius ir kt. ( 2008). Pastato apdaila. Pastato šiltinimas ir tinkavimas. Apdaila plytelėmis ir

apdailos elementų montavimas. Vilnius: Mintis

Teorinė dalis

Paviršių padengimas ir išlyginimas vienu ar keliais skiedinio sluoksniais vadinamas tinkavimu.

Tinkuojami mūro, betoniniai, metaliniai, mediniai ir kitokie paviršiai.Tinkuojami pastatų fasadai ir vidaus

patalpų paviršiai.Tinkuoti naudojami įvairūs skiediniai. Skiedinys – tai tinkamai parinktas neorganinių

rišamųjų medžiagų, smukaus užpildo, vandens ir specialiųjų priedų mišinys. Jo sudėtis priklauso nuo to, ko-

kiam tikslui naudojamas tinkas, kokia turi būti tinkuojamo paviršiaus kokybė ir kokie kiti reikalavimai keliami

paviršiui.

Tinko skiediniai gali būti skirstomi pagal:

naudojamą rišamąją medžiagą: cemento, kalkių, gipso, polimeriniai, sudėtingi iš kelių rišamųjų

medžiagų, pvz., cemento ir kalkių, ir kt.;

naudojamus užpildus: sunkieji - su smėlio užpildu (kurio tankis; 1 500 kg/m3) ir lengvieji, akytieji

užpildai - šlakas, perlitas, pemza ir kiti (kurių tankumas mažesnis negu 1 500 kg/m3).

10

Tinkuoti naudojami skiediniai apibūdinami tam tikromis savybėmis: tankumu, tvirtumu, šilumos

laidumu, vandens sugeriamumu, atsparumu šalčiui, plastiškumu ir pan.

Tinkas gali būti:

a)Paprastasis tinkas, kuriuo tinkuojamos gyvenamųjų, visuomeninių ir kitų pastatu patalpos.

b) Specialusistinkas suteikia tinkuojamiesiems paviršiams reikalingų apsauginių savybių. Gali būti

hidroizoliacinis, akustinis, šilumą izoliuojantis, antiradiacinis ir pan. tinkas

c) Dekoratyvinistinkas, kuriuo dailinami fasadai arba visuomeninių pastatų patalpos. Dekoratyvusis

tinkas dažniausiai būna arba spalvotas dėl pridėtų į tinkavimo skiedinį pigmentų, arba naudojamas spalvotasis

cementas. Paviršiui gali būti suteikta norima faktūra, priklausomai nuo tinko sudėtyje esančių dalelių dydžio.

Pagal kokybę tinkas yra skirstomas:

1. Paprastasis( rupusis), kurį sudarodu sluoksniai – paruošiamasis ir išlyginamasis. Šiuo tinku

tinkuojamos pagalbinės patalpos.

2. Pagerintas, kurį sudaro trys sluoksniai: paruošiamasis, išlyginamasis ir dengiamasis. Toks tinkas

daromas tose patalpose, kurioms keliami aukštesni reikalavimai ( gyvenamos ir visuomeninės

paskirties patalpos).

3. Labai geras, kurį sudaro vienas paruošiamasis, vienas ar keli išlyginamieji ir dengiamasis

sluoksniai. Jis skirtas tinkuoti tetrų, parodų salių ir kitoms patalpoms arba pagal užsakovo

pageidavimą.

Tinko sluoksnio storis gali būti įvairus. Tai priklauso nuo paviršiaus kokybės, tinko paskirties ir kitų

priežasčių. Jei tinko sluoksnis daromas storesnis negu 10 mm, tinkuojama keliais sluoksniais, nes užkrėstas ant

paviršiaus storesnis negu 10 mm skiedinio sluoksnis nesilaikys ir slinks žemyn.

Pirmas tinko sluoksnis (jei tinkuojama keliais sluoksniais) vadinamas paruošiamuoju. Jo

paskirtis - užpildyti tarpus bei tuštumas tinkuojamajame paviršiuje ir sušiurkštinti paviršius, kad kitas

sluoksnis geriau prikibtų krečiant skiedini. Paprastai paruošiamojo sluoksnio storis yra 5-7 mm. Jam skirtas

mišinys daromas skysčiausias.

Antras sluoksnis - išlyginamasis. Jo paskirtis - išlyginti paviršiaus nelygumus ir sudaryti

reikiamo storio tinko sluoksnį. Jis daromas iki 7 mm storio. Jei tinkuojamieji paviršiai labai nelygūs ir bendras

tinko sluoksnio storis turi būti didesnis negu 20-25 mm, galima daryti kelis išlyginamuosius sluoksnius.

Paruošiamajam ir išlyginamajam tinko sluoksniui naudojami užpildo grūdeliai neturi būti didesni kaip

2,0 mm. Šių sluoksnių, skirtų vidiniams paviršiams tinkuoti, atsižvelgiant į oro drėgnumą, gali būti nuo 1:4:6

iki 1:1:6 (cementas:kalkės:smėlis). Išoriniams mūriniams paviršiams 1:0,7:3-5, cokoliui, juostoms - 1:0,3:5,5.

Kai paviršiai labai nelygūs ir reikia tinką daryti storesnį negu 20-25 mm, kad tinko sluoksnis tvirčiau

laikytųsi, tinkas daromas ant pritvirtinto 0,7-1,2 mm skersmens metalinės vielos tinklelio. Tinklelio akutės - 10

x 10 mm.

Paskutinis sluoksnis - dengiamasis - daromas iš skiedinio su smulkiuoju smėlio ar kitokiu užpildu,

kad tinko paviršius būtų lygesnis ir tankesnis. Dengiamajam sluoksniui gali būti naudojamas pusiau tirštas

skiedinys su priedais, gerinančiais šio sluoksnio lyginimo darbą ir padedančiais gauti kokybiškesnį paviršių.

Dengiamojo sluoksnio grūdeliai ne didesni kaip 0,5 mm. Mūrinių sienų ir pertvarų dengiamojo

sluoksnio sudėtis gali būti 1:1:2-4, lubų ir juostų 1:1:2.

Prieš pradedant tinkuoti paviršių reikia atitinkamai paruošti. Kai tinkuojamas mūrinis paviršius,

tai prieš tinkavimą reikia paviršių nuvalyti ir suvilgyti vandeniu. Jei mūro siūlės yra pilnai užpildytos, tai jas

reikia pagilinti iki 10 mm gylio, kad skiedinys geriau sukibtų su paviršiumi. Tinkuojamas paviršius turi būti

sausas, nesušalęs, neapdulkėjęs ir neaptaškytas skiediniu. Ruošiant betoninį paviršių tinkavimui, reikia

padaryti vageles ar duobutes, kad skiedinys geriau sukibtų su paviršiumi.

Pagrindinės lygios sienos tinkavimo darbų operacijos atliekamos tokia seka:

11

1. Sienos paviršiaus paruošimas– valymas mechaniškai gramdikliais ar smėliasrove (ant paviršiaus neturi

būti betono ar skiedinio prilipinių, dažų, rūdžių ar riebalų dėmių), jei reikia, paviršius šiurkštinamas,

gruntuojamas;

2. Paviršiaus lygumo tikrinimas, kai nustatomas vertikalumas ir horizontalumas, nustatoma, kokio storio ir

kiek sluoksnių reikės, kokį tinką naudosime;

3.Skiedinio užkrėtimasatliekamas taip - nuo paletės, plačios trintuvės ar tiesiog iš skiedinio dėžės paimame

mente apie du trečdalius skiedinio ant mentės darbinės dalies, priartiname prie sienos per kelnės plotį,

palenkiame į sieną 40-50º kampu, po to stipriu riešo judesiu keliame mentę aukštyn, tuo pat metu sukdami į

save. Galimi kelių formų darbiniai judesiai – iš apačios aukštyn, iš kairės į dešinęiš dešinės į kairę ( 1.1 a).

4. Sluoksnio išlyginimas daromas ilga trintuve (jei tai paskutinis išlyginamasis sluoksnis (pav. 1.1 b),

jei ne – tik nubraukiamas brauktuve). Užkrėtus ar užtepus paskutinį sluoksnį, kruopščiai išlyginame,

nubraukiame pagal žyminius.

a)

b)

1.1 pav.:

a) skiedinio užkrėtimas;

b) skiedinio išlyginimas.

(http://www.baltukm

e.lt/end/fasadu%20siltinimas.

html).

5. Paviršiaus užtrynimas reikalingas paskutinio (dengiamojo) sluoksnio išlyginimui ir sutankinimui, daromas

išėmus žyminius ir užtepus dengiamąjį sluoksnį. Triname ilgesne (iki 1,2 m.), vėliau trumpesne trintuve (pav.

1.2). Jei reikia, drėkiname purkštuvu ar apšlakstydami šluotele. Išskiriami trys pagrindiniai užtrynimo

darbiniai judesiai – lygiagretūs, apskritimu, spirale. Dekoratyvinio tinko dengiamojo sluoksnio užtrynimas

gali būti daromas ir kitokiais, pagal tinko specifiką parinktais judesiais, norint suformuoti atitinkamą

paviršiaus faktūrą (reikia atidžiai susipažinti su konkretaus dekoratyvinio tinko naudojimo instrukcija).

1.2 pav. Dengiamojo sluoksnio

užtrynimas

(http://www.baltukme.lt/end/fasadu%20s

iltinimas.html).

Praktinės užduotys.

1. Atlikite užduotis raštu.

a) Apibūdinkite tinko sluoksnių skiedinio sudėtines dalis.

b) Išvardinkite tinko sluoksnius ir paaiškinkite jų paskirtį.

c) Trumpai apibūdinkite tinkavimo operacijas.

2. Teorinių žinių įtvirtinimui diskusija apie tinkavimo darbus:

3. Nutinkuoti mūrinį paviršių paprastos kokybės tinku kalkiniu skiediniu.

12

3. PAMOKA. PLYTELIŲ KLOJIMO DARBAI.

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su plytelių klojimui naudojamų medžiagų rūšimis ir paskirtimi, plytelių klojimui

naudojamais įrankiais ir plytelių klojimo darbų technologija.

2. Klijuoti paviršių plytelėmis.

Pamokos siektini rezultatai: 1. Mokiniai žinos plytelių klojimui naudojamų medžiagų paskirtį ir rūšis, plytelių klojimui

naudojamus įrankius ir plytelių klojimo darbų technologiją

2. Mokiniai susipažins su paviršiaus klijavimu plytelėmis.

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: kompiuteris, įrankių ir medžiagų pavyzdžiai, užduotis savarankiškam

darbui.

Literatūra:

1. E.K. Zavadskas, A. Karablikovas ir kt. (2008). Statybos procesų technologija.Vilnius:Technika.

2. M,.Černius (2007). Plytelių klojimo darbai. Vilnius

3. M. Černius ir kt. ( 2008). Pastato apdaila. Pastato šiltinimas ir tinkavimas. Apdaila plytelėmis ir

apdailos elementų montavimas. Vilnius: Mintis

Teorinė dalis.

Plytelių klijavimui naudojamos medžiagos yra skirstomos:

1. Paviršių paruošimo medžiagos:

a) skiediniai, kurie naudojami tvirtam pagrindui paruošti, sienos ar grindų nelygumams užtaisyti;

b) specialūs gruntai, kurių paskirtis yra paviršiaus sutvirtinimas ir pašiurkštinimas;

c) hidroizoliacinės medžiagos, kurios gali būti tepamos, juostinės ir ruloninės. Jų paskirtis – nepraleisti

vandens.

2. Apdailos plytelės, kurios skirstomos:

a) pagal paskirtį: sieninės ir grindinės;

b) pagal matmenis: mozaikinės (plotas iki 90 cm2), vienetinės ( plotas virš 90 cm

2) ir fasoninės (įvairios

konfigūracijos);

c) pagal gamybos medžiagas: keramikos ( keramikinės, akmens masės, klinkerinės ir kt.), stiklo, lydyto

akmens, betono – teraco, platiko, natūralaus akmens.

3. Medžiagos plytelėms tvirtinti – plytelių klijai:

a) cementiniai (žymimi raide C), kurie naudojami dažniausiai keraminėms ir betoninėms plytelėms klijuoti;

b) dispersiniai ir epoksidiniai klijai, kurie naudojami ten, kur aplinka agresyvesnė, tai yra gali patekti rūgštys

ir pan. Epoksidiniai klijai yra atsparūs šalčiui ir nelaidūs vandeniui. Naudojant šiuos klijus, reikia gerai

vėdinti patalpas ir naudoti individualias apsaugos priemones.

4. Medžiagos siūlėms užpildyti ir sandarinti:

a) cementinis glaistas, skirtas plytelių siūlėms užpildyti sausose ir drėgnose patalpose;

13

b) silikoninis glaistas, skirtas deformacinėms siūlėms užpildyti. Pakuojamas specialiose tūbelėse, iš kurių

išspaudžiamas specialiu pistoletu, o lyginamas guminiu šablonu;

c) epoksinis glaistas yra labai stiprus ir atsparus agresyviai aplinkai, todėl gerai tinka išorės darbams,

baseinams ir gamybinėms patalpos.

5. Papildomi apdailos elementai, t.y. įvairūs kampai ir sandūrų apdailos elementai, gaminami iš tų pačių

medžiagų kaip ir plytelės arba iš PVC, aliuminio lydinių, žalvario ar plieno.

Klijuojant plyteles, svarbu kai kuriuos darbus atlikti iš anksto: pirmiausia - pagrindo

paruošimas, taip pat reikia apskaičiuoti plyteles kiekvienai sienos ar grindų plokštumai (numatant po kiek

reikės pripjauti iš kraštų). Tuomet klijuojame plyteles ir galiausiai (kai klijai sustingę), užglaistome tarpelius.

Apžvelgsime šiuos darbo etapus plačiau.

Pagrindo paruošimas. Naujai tinkuotos sienos turi būti pilnai išdžiūvusios, sausos, neįšalusios.

Paviršius – nedulkantis, patvarus. Geriausia prieš pradedant klijuoti plyteles, išlyginamaisiais mišiniais

išsilyginti sienas bei grindis, jei reikia. Jei atliekamas remontas, visada geriausia senas plyteles pašalinti nuo

sienų ir grindų. Tuos paviršius, ant kurių tiesiogiai bėgs vanduo geriausia būtų padengti hidroizoliacine

medžiaga (nors ant plytelių glaisto ir rašoma “atsparus vandeniui”, tačiau tai nereiškia “nelaidus vandeniui”).

Jei paviršius, ant kurio bus klijuojamos plytelės yra blizgus (t.y. neįgeriantis vandens), būtina jį pašiurkštinti ir

gruntuoti specialiu gruntu, (pvz. "Betokontakt" su smulkiomis dalelėmis), pagerinančiu sukibimą.

Plytelių skaičiavimas. Prieš pradėdami klijuoti plyteles, visada atkreipkite dėmesį į klijuojamo

paviršiaus bei plytelės dydį: darbas neatrodys atliktas gerai, jei viename kampe bus sveika plytelė, o kitame –

tik siaura juostelė. Tokiu atveju reikėtų sveikos plytelės plotį viename kampe sudėti su plytelės pločiu kitame

kampe ir gautą dydį padalinę į dvi dalis, gausime vienodo dydžio plyteles abiejuose kampuose – patikėkite,

vaizdas tikrai bus geresnis. Tokius skaičiavimus reikėtų atlikti prieš pradedant klijuoti kiekvieną paviršių,

dviem kryptimis (jei siena – horizontaliai ir vertikaliai, jei grindys – ilgis ir plotis).

Klijų pasirinkimas ir paruošimas.

Plytelėms klijuoti būtini klijai (jie yra gaminami įvairių gamintojų, juos galima įsigyti statybinių

medžiagų parduotuvėje). Sienoms ir nešildomoms grindims specialūs reikalavimai plytelėms ir klijams nėra

keliami, todėl galima naudoti paprastus plytelių klijus. Šildomoms grindims reikia naudoti elastinius plytelių

klijus. Šie klijai pasižymi elastinėmis savybėmis (sudėtyje yra pridėtų specialių priedų), todėl ant šildomų

grindų užklijuotos plytelės laikui bėgant neatšoks (grindims šylant betonas šiek tiek plečiasi, šąlant – traukiasi,

šių procesų yra veikiamos ir užklijuotos plytelės.

Klijams maišyti naudokite plastikinę tvirtą talpą, rekomenduotina stačiakampės arba kvadratinės

formos – tokia forma leis patogiai paimti klijus ant mentelės. Ruošiant klijus, reikia išgauti vienalytę masę,

kurią užtepus ant mentelės, ši nedribtų, tačiau nebūtų ir per sausa (per greitai sudžius ar naudojant per sausus

klijus, plytelės tinkamai neprikibs). Po kelių minučių nuo paruošimo patartina šią masę dar kartą permaišyti.

Nedidelį kiekį klijų galime paruošti maišydami rankiniu būdu su mentele. Į talpą pirmiausia pilame dalį

vandens, o tik po to klijų miltelius. Reikiamas vandens kiekis ir paruošimo būdas nurodomas ant klijų

pakuotės.Klijus išmaišyti galima ir su paprasčiausiu elektriniu ar akumuliatoriniu gręžtuvu, tik papildomai

reikės įsigyti maišymo mentį (svarbu įrankis turi būti reguliuojamomis apsukomis, t.y. apsukos neturi būti

didesnės nei 600-700 aps/min). Jei apsukos bus didesnės, maišymo mentis gali taškyti maišomą mišinį.

Plytelių klijavimas. Klijuoti visada pradedame nuo sveikos plytelės: jei klijuojame sienas – nuo

apatinės arčiausiai kampo esančios sveikos plytelės, jei grindis – nuo tolimiausiame kampe esančios sveikos

plytelės. Pradedant klijuoti sienas, pirmiausia po apatine sveikų plytelių eile prisitvirtiname tiesią lentelę. Ši

lentelė bus atrama vėliau klijuojant pirmą plytelių eilę. Naudojame plastikinius kryžiukus. Klijuodami juos

įterpiame tarp plytelių į kampus arba į tarpus (kaip patogiau).Taip išlaikome vienodus plytelių tarpus. Kuo

didesnės plytelės, tuo storesnius kryžiukus reikėtų naudoti (didelių plytelių didesnė absoliuti paklaida).

Patartina ir naudojant mažiausias plyteles naudoti kryžiukus (gaudamos drėgmės plytelės plečiasi, gali atsirasti

įtrūkimų – tarpeliai absorbuoja plėtimąsi).

Klijus dažniausiai tepame ant sienos specialia mentele, paskirstome juos tolygiai ir horizontalia

kryptimi išvagojame kita šios mentelės briauna. Svarbu nepersistengti – neištepti pernelyg didelio ploto, nes

14

klijų veikimas dažniausiai netrunka ilgiau nei 30 minučių. Vėliau klijai pradeda stingti, ir plytelės gali

neprikibti. Uždėjus plytelę ant klijų, ją tik kelias minutes galime koreguoti – vėliau plytelė tinkamai neprikibs

ir gali atšokti. Tokiu atveju klijus reikia švariai nuvalyti nuo plytelės ir pagrindo ir užtepti iš naujo. Dirbant,

reikia stengtis neištepti klijais pačių plytelių paviršiaus ar briaunų (vėliau užglaistant šviesiu glaistu,

tarpeliuose gali matytis juodos dėmės, o nuo paviršių, ypač naudojant elastingus klijus, gali būti sunku

nuvalyti).

Išklijavę visas sienas sveikomis plytelėmis, pradedame pjaustyti ir klijuoti kampines plyteles,

palikdami eilę prie grindų – jas tvirtinsime tik suklijavę grindų plyteles. Išklijavus grindis plytelėmis, geriausia

ant jų nevaikščioti dvi dienas – tik tada klijai visiškai sustings.

Plytelių glaistymas. Plyteles, ant kurių tiesiogiai tikš vanduo, geriausia glaistyti atspariu vandeniui

glaistu. Glaistą pasirenkame pagal mūsų naudotus kryžiukus – smulkesnės ar stambesnės frakcijos. Pirmiausia

plyteles švariai nusiplauname, tarpelius tarp plytelių išvalome, kad užglaisčius nesimatytų klijų likučių..

Pasiruošę tinkamo tirštumo glaisto mišinį tepame glaistykle ant tarpelių. Praėjus ne mažiau pusei valandos (kai

glaistas, patekęs ant plytelių paviršiaus, jau būna apdžiuvęs) drėgna kempine valome plytelių paviršių,

braukdami išilgai tarpelių – taip paskirstydami glaistą tolygiau tarpeliuose ir pašalindami jo perteklių. Kai

likęs glaistas ant plytelių paviršiaus vėl apdžiūna, drėgna kempine valome plytelių paviršių pakartotinai.

Likusius nešvarumus galėsime pašalinti kitą dieną. Glaisto likučiai labai lengvai nusivalo sausu skuduru.

PLYTELIŲ KLIJAVIMO ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS

Plytelių pjaustymo stakles Kryželiai

Dantytos mentelės

Gulsčiukas

Glaistyklės

Glaistyklės

Praktinės užduotys:

1. Ant popieriaus lapo nubraižyti plytelių išdėstymo schema M1:10, kai dėjimo plotas 1,5 m2, o plytelės

matmenys 20 cm x 30 cm.

2. Klijuoti plyteles ant horizontalaus paviršiaus (grindų).

15

4 PAMOKA. DAŽYMO DARBAI.

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su paviršių paruošimo ir dažymo medžiagų rūšimis ir paskirtimi, naudojamais įrankiais ir

dažymo darbų technologija.

2. Paruošti ir dažyti naujai tinkuotą paviršių.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Mokiniai žinos dažymo medžiagų paskirtį ir rūšis, naudojamus įrankius ir dažymo darbų technologiją

2. Mokiniai susipažins su naujai tinkuoto paviršiaus paruošimu dažymui.

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, vaizdinės medžiagos aptarimas,

diskusija, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: kompiuteris, įrankių ir medžiagų pavyzdžiai, užduotis savarankiškam darbui.

Literatūra:

1. E.K. Zavadskas, A. Karablikovas ir kt. (2008). Statybos procesų technologija.Vilnius:Technika.

2. R. Predkelis (1997). Įvadas į statybininko profesiją. Vilnius:Agora.

3. V. Butavičienė (1999) Paviršių paruošimas dažymui. Vilnius: Agora

4. V. Butavičienė (1999) Paviršių dažymo darbai. Vilnius: Agora

5.https://www.google.lt/search?q=da%C5%BEymo+%C4%AFrankiai&tbm=isch&tbo=u&source=uni

v&sa=X&ei=zsX1UtzuBM3n7Ab19IHgAw&ved=0CDMQsAQ&biw=1280&bih=878

Teorinė dalis

Paviršiai dažomi siekiant pagerinti konstrukcijų naudojimo laiką ir palaikyti patalpose geras

sanitarijos ir higienos sąlygas bei suteikti paviršiams gerą išvaizdą.

Paviršiai dažomi siekiant ¡vairių tikslų, todėl dažymo paskirtis yra Įvairi:

a) techninis dažymas - kada dažomi paviršiai, siekiant apsaugoti nuo korozijos, puvimo, degimo ar

kitokių poveikių;

b) sanitarinis - kada dažomi paviršiai, norint pagerinti sanitarinę patalpų būklę, palaikyti švarą ir pan.

c) dekoratyvusis - kada dažomiems paviršiams suteikiama norima architektūrinė ar meninė išvaizda.

Dažniausiai, parinkus dažymo medžiagas ir technologiją, šie tikslai suderinami.

Paviršius galima dažyti, kai iki galo atlikti visi bendrieji statybos darbai, sumontuotos ir išbandytos

vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos, sumontuota visa elektrotechninė armatūra ir prietaisai,

išvalytos patalpos.

Patalpose, kurios bus dažomos, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 10°C ir santykinė oro

drėgmė ne didesnė kaip 70%. Dažomų tinkuotų ir betoninių paviršių drėgmė turi būti ne didesnė kaip 8 %, o

medinių - 12 %.

Fasadus galima pradėti dažyti Įrengus visas fasado detales, balkonų turėklus, užtaisius Įvairias

sandūras tarp konstrukcinių elementų, apskardinus fasado elementus, įrengus vandens surenkamąją sistemą ir

16

kt.Fasadai nedažomi, kai oro temperatūra yra aukštesnė kaip 27 °C, kai veikia tiesioginiai saulės spinduliai,

taip pat kai lyja arba fasadas šlapias po lietaus,

Prieš dažant paviršiai gruntuojami, glaistomi, paskui dažomi, kartais po kelis kartus. Tam naudojami

gruntai, glaistai, dažai, lakai. Dažymo kokybė labai priklauso nuo gero paviršiaus paruošimo.

Paviršių paruošimui ir dažymui naudojamos tokios medžiagos:

1. Gruntai.Tai rišiklių, pigmentų ir užpildų mišiniai. Gruntai skiriasi nuo dažų tuo, kad juose mažiau

pigmentų. Jie naudojami dažomiesiems paviršiams padengti prieš dažant, kad geriau užsipildytų paviršiaus

poros ir pagerėtų dažų sukibtis su paviršiumi. Gruntai parenkami atsižvelgiant i dažus, kuriais bus dažomi

paviršiai. Dažnai gruntuojama atskiedus tam tikru santykiu (1:10 ar kitaip) tuos pačius dažus, kuriais bus

dažomas paviršius.

Tinkamai parinkti gruntai palengvina ir pagerina paviršių ruošimą dažyti. Gruntai, kaip ir dažai, būna

vandeniniai ir bevandeniai.

Dažant paviršius aliejiniais dažais, dažnai gruntuojama pokostu ar oksoliu, kartais, jei reikia,

praskiedus vaitspiritu ar terpentinu.

Dažant vandens emulsiniais dažais paviršiai gruntuojami tais pačiais vandeniu atskiestais dažais

(santykiu 1:5-6).

Gruntai gali būti klasifikuojami pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

1) paskirtį (kokiems paviršiams skirti – medžiui, metalui, mineraliniams paviršiams, universalius);

2) įsiskverbimo gylį (paviršiniai ir giluminiai);

3) eksploatavimo sąlygas (vidaus darbams ir fasadiniai),

4) pagal spec. priedų suteikiamas savybes (antikoroziniai, antiseptiniai),

5) užpildo medžiagą (karbonatiniai, metalų oksidų, sulfatiniai ir kt.),

6) pagal rišančiąją medžiagą (akriliniai, alkidiniai, silikatiniai ir kt.).

Gamintojai ir prekybininkai siūlo įvairiausių gruntų. Instrukcijose nurodoma, kokiais dažais dažant

kokius gruntus reikia naudoti.

2. Glaistai - tai pastos, susidedančios iš pigmentų, užpildų ir rišiklių su plastikliais. Prieš dažant

glaistais paviršius išlyginamas. Geras glaistas yra toks, kurio 1,5 mm storio sluoksnis 18 °C temperatūroje,

esant 60 % santykinei drėgmei, išdžiūsta per 24 h. Išdžiūvus glaistui neturi būti plyšių ar pūslių. Užglaistyti

paviršiai turi būti lengvai šlifuojami šlifavimo popieriumi.

Glaistai yra skirstomi:

a)gipsiniai glaistai naudojami ten, kur nelygumams pašalinti reikia storesnio sluoksnio (iki keleto

centimetrų, tačiau patartina glaistyti per keletą kartų). Šie glaistai tinka tik sausoms patalpoms, sudrėkęs gipsas

plečiasi ir trūkinėja. Gipsinius užpildus statybininkai naudoja kreivoms sienoms bei luboms išlyginti senos

statybos būstuose, bei instaliacinių dėžučių montavimui, tuštumų užpildymui. Prieš naudojant gipso pagrindo

glaistus, sienas rekomenduotina gruntuoti vandens dispersiniais gruntais. Gipsiniai glaistai greitai stingsta,

todėl nederėtų vienu kartu susimaišyti tokio kiekio, kurio neišnaudotume per 15-30 min. Tinka naudoti tik

vidaus darbams.

b) cementiniai glaistai puikiai atlaiko išorinės atmosferinės ir kapiliarinės drėgmės poveikį,

temperatūrų kaitą, šaltį, be to yra kieti ir tvirti, todėl tinkami intensyviai eksploatacijai viduje ir išorėje. Šios

rūšies glaistai būna balti ir pilki. Pilki cementiniai glaistai pigūs, balti brangesni, todėl juos reikia naudoti ten,

kur apdailai planuojama naudoti baltus ir šviesių atspalvių dažus, nes pilkas sementinis glaistas sunkiai

padengiamas net keliais dažų sluoksniais. Cementiniai glaistai naudojami ant kietų, stiprių, švarių ir būtinai

drėgmei atsparių paviršių, tokių kaip betonas, kalkiniai-cementiniai tinkai. Labai sausus paviršius būtina

drėkinti vandeniu. Specialaus gruntavimo reikėtų nebent labai įgeriantiems paviršiams. Šie glaistai ilgiau

džiūna, tačiau jų nepatartina priverstinai džiovinti, atvirkščiai, reikėtų saugoti nuo greito perdžiūvimo.

c) polimeriniai glaistai, kurių rišančioji medžiaga - polimeriniai klijai, patys populiariausi. Tai

elastingi, plastiški ir lengvai šlifuojami glaistai, todėl lengvai suformuojamas lygus ir glotnus paviršius. Šie

glaistai gerai praleidžia vandens garus, ant jų tvirtai laikosi dažų sluoksniai. Jie tinka glaistyti paviršius

tinkuotus cementiniais, kalkiniais, gipsiniais tinkais, bei glaistytų ar dažytų vandens pagrindo dažais sienų

17

pataisymui, gipskartonio plokščių glaistymui. Yra specialūs elastingi polimeriniai glaistai, skirti nestabilių

plyšių užtaisymui. Įprastus polimerinius glaistus reikėtų naudoti sausų patalpų viduje, tačiau būna ir su

specialiais priedais, skirtų išorės darbams. Gruntai, prieš glaistant polimeriniais glaistais, naudojami surišti tik

senus, silpnus paviršius.

d) lateksiniai glaistai labai lankstūs ir plastiški, puikiai dengia paviršių, deja nehigroskopiški, be to

geras dengiamumas ir tvirtas sukibimas gaunamas tik dažant lateksiniais dažais.

3. Dažai – tai mišiniai, kuriuos sudaro rišikliai, pigmentai, užpildai ir kitos pagalbinės medžiagos:

skiedikliai, tirpikliai, plastikliai ir kt. priedai.

Rišikliai sujungia pigmento daleles ir užpildus tarp savęs ir su dažomu paviršiumi. Išdžiūvę

sudaro ploną, su paviršiumi gerai sukibusią plėvelę.Rišikliai skirstomi į vandeninius ir bevandenius.

Vandeninius rišiklius galima apibūdinti pagal tai, ar rišiklis vandenyje tirpsta, ar tik atskiedžiamas.

Vandeniniams dažams naudojami mineraliniai, organiniai ir sintetiniai rišikliai.

Mineraliniai rišikliai - tai kalkės, portlandcementis ir kt. Organiniai rišikliai - tai įvairūs klijai: kaulų,

kazeino, augaliniai ir kt. Sintetiniai rišikliai - tai polivinilacetatinė dispersija, lateksai, metilceliuliozė ir kt.

Bevandeniai rišikliai skirstomi į aliejus, dervas ir lakus.

Aliejai būna natūralūs ir mineraliniai. Natūralūs aliejai - tai sėmenų, kanapių, sojos ir kt. aliejai. Kai

natūralūs aliejai aukštoje temperatūroje oksiduojami ir praskiedžiami sikatyvais, gaunami pusiau natūralūs

aliejai - pokostas. Oksiduotą pokostą atskiedus vaitspiritu, gaunamas oksolis.

Pigmentai suteikia dažams reikiamą spalvą. Šie smulkiai sumalti milteliai, sumaišyti su rišikliais,

sudaro reikiamos spalvos suspensiją. Naudojami mineraliniai, organiniai ir metaliniai pigmentai. Mineraliniai

pigmentai gaminami iš gamtinių molingųjų uolienų, pvz., kreidos, mumijos, ochros, umbros ir kt., arba yra

dirbtiniai, gauti atitinkamai apdorojus mineralines medžiagas. Tai baltalai, švino raudė ir kt. Organiniai

pigmentai gaunami apdorojus organines dažomąsias medžiagas.

Tirpikliai naudojami sausiems rišikliams ištirpinti, taip pat paruoštiems naudoti skystiesiems dažams

skiesti ir pageidaujamai dažų konsistencijai išgauti, kadangi dažų konsistencija priklauso nuo pasirinkto

dažymo būdo, o purškiamų ar šepečiu dažomų dažų klampumas yra nevienodas. Pagrindinė tirpiklio paskirtis -

įsiskverbti į rišiklio molekulę ir ją kuo labiau išbrinkinti. Baigus dažyti tirpiklis išgaruoja, o išdžiūvęs rišiklis

ant paviršiaus sudaro sluoksnį dažų.

Užpildai suteikia dažams geresnių sukibties su paviršiumi savybių, pagerina atsparumą vandeniui,

ugniai, padaro paviršių blizgų ar matini. Šie smulkiai sumalti mineraliniai milteliai beveik neturi įtakos dažų

spalvai. Dažniausiai naudojami užpildai yra kaolinas, talkas, žėrutis, diatomitas, špatas ir kt.

Atsižvelgiant į naudojimo paskirtį, dažus galima suskirstyti į tokias grupes:

a) vidaus apdailos dažai: vandeniniai emulsiniai dažai, alkidinis penteftalinis emalis, chlorkaučiukinis

emalis, alkidiniai dispersiniai dažai, vandeniu skiedžiamas akrilinis lakas, kreidiniai ir dispersiniai dažai, la-

tekso emulsijos dažai ir kt.

b) fasado apdailos dažai: akriliniai dispersiniai dažai, alkidinispentefta-linis emalis, chlorkaučiukinis

emalis, silikoninės dervos dažai, alkidinė danga, sustiprinta poliuretanu, dažai tretinio polimero dispersijos

pagrindu, silikatiniai dažai ir kt.;

c) medienos dažai: akrilinis lakas, alkidinė danga, sustiprinta poliuretanu, emaliniai dažai ir kt.;

antikoroziniai metalo dažai: alkidinė danga, sustiprinta poliuretanu, dažai vinilo emulsijos pagrindu.

d) antiseptiniai medienos išorės dažai: emalis perchlorvinilinės ir gliftalinės dervos pagrindu.

e) grindų dažai : vandeniniai dispersiniai, sintetiniai, grindų lakai ir grindų alyvos.

f) stogų dažai: akrilo dispersiniai( šiferiui dažyti), polimerinės dervos (skardiniams stogams dažyti),

tirštos bituminės mastikos ( sutapdintų stogų dangoms)

Nesudėtingiems paviršiaus paruošimo ir dažymo darbams naudojami tokie įrankiai:

1. Įvairių dydžių glaistyklės skirtos paviršiaus valymui ir glaistymui.

18

2. Įvairių dydžių ir minkštumo teptukai, priklausomai nuo to , kokiais dažais ir kokius paviršius reikės

dažyti. Sienoms ir luboms rekomenduojami apvalūs teptukai, o grindims – plokšti.

3. Voleliai – sienų, lubų ar grindų dažymui, kuriais vienu metu padengiamas didesnis plotas ir dažai

pasiskirsto lengviau.

4. Vonelės dažams, kai dažome voleliu.

Dažų kiekio apskaičiavimas. Gamintojas nurodo, kiek dažų reikės ploto vienetui (gramais

kvadratiniam metrui, arba vieno litro dengiamą plotą), todėl nesunku apytikriai apskaičiuoti dažų sąnaudas,

tačiau, jei dažysime negruntuotus ir stipriai įgeriančius paviršius, sąnaudos gali padidėti net 60-80 proc.

Norėdami sužinoti kiek reikės dažų, turime pasiskaičiuoti patalpos sienų plotą ir padauginę iš normos vienam

kv. metrui, gausime dažų kiekį .

Dažų paruošimas. Rekomenduojama prieš naudojimą dažus gerai išmaišyti (ne išplakti). Tai

reikalinga ne tik spalvos suvienodinimui – šiuolaikiniuose dažuose ir lakuose yra daugybė akimi nematomų

priedų, kurie greitai iškyla į paviršių ar nusėda, todėl kruopštūs dažytojai vos ne prieš kiekvieną teptuko

įmerkimą šiek tiek pamaišo.

Glaistymo procesas.Uždėti mažesne glaistykle ant paletės (lentelė su rankenėle iš apačios) ar

didesnės glaistyklės tokį kiekį glaisto, kurį per tris-keturis kartus suteps ant sienos. Glaistykle braukiant nuo

paletės paviršiaus, paimama porcija glaisto ant glaistyklės. Prispaudus glaistyklę su glaistu darbine briauna

prie sienos, palenkiama apytikriai 45° kampu ir braukiama ant paviršiaus, tolygiai vis mažinant posvyrio

kampą iki 15°-20°. Šiuo judesiu glaistas užtepamas ant sienos (mokantis glaistyti pradedame nuo vertikalaus

judesio iš apačios aukštyn, vėliau – ir kitos kryptys). Antruoju perbraukimu per tą pačią vietą nuima glaisto

perteklių nuo sienos ir jis lieka tik įdubimuose (tačiau dabar glaistyklė laikoma pastoviai pasvirusi į sieną

statesniu, nei užtepant - 60°-80° kampu). Taip sluoksnis išlyginamas, o dalis glaisto lieka ant glaistyklės. Jei

lieka apytikriai tiek, kad galime operaciją kartoti, tai tepame šalia pirmojo potėpio, jei ne, pasipildome nuo

paletės. Potėpiai turėtų šiek tiek persikloti, kad paviršius išeitų vientisas.

Dešiniarankiai kairėje laiko paletę, dešinėje glaistyklę, kairiarankiai – atvirkščiai. Įgudus jau galima

keisti judesių kryptį – jei pirmą sluoksnį užglaistėme vertikaliai, tai antrą reikėtų horizontaliai. Paprastai

glaistoma dviem trim sluoksniais, kiekvieną sluoksnį visiškai išdžiovinant ir nušlifuojant. Šlifuojama švitriniu

popierium arba šlifavimo tinkleliu, rupumas parenkamas pagal glaistą ir sluoksnį (dengiamasis sluoksnis

šlifuojamas smulkesniu tinkleliu, nei ankstesni sluoksniai).

Dažymo procesas. Visi paviršiai dažomi šviesos sklidimo kryptimi. Paruoštus dažus reikia susipilti

į mažesnes talpas, kad patogiau būtų naudoti. Pirmiausia sienų ir lubų sandūras, t.y. kampus reikia nudažyti

teptuku. Tada visa plotą dažome voleliu. Tam tikslui dažus pilame į vonelę, kurioje suvilgome volelį, o dažų

perteklių nubraukiame į vonelės priekinę briauną. Bet kurį paviršių dažyti reikia viena kryptimi, tuomet dažų

sluoksnis pasiskirsto tolygiau. Prieš dažant naujai glaistytą paviršių reikia nugruntuoti arba nudažyti pirmą eilę

skystais dažais.

19

PAVIRŠIŲ PARUOŠIMO IR DAŽYMO ĮRANKIAI

http://www.google.lt/imgres?biw=1280&bi

h=878&tbm=isch&tbnid=k8fiBsiOhQA9TM:&img

refurl=http://www.jst.lt/index.glaistykles.htm&doci

d=JA33OFf7i0sOhM&imgurl=http://www.jst.lt/Menteles/Glaistykle%20200.jpg&w=230&h=278&ei=Q8r1U

qmEHoWQhQeArYDYBw&zoom=1&ved=0CJ8BEIQcMBY&iact=rc&dur=641&page=2&start=20&ndsp=2

9

http://www.google.lt/imgres?biw=1280&bih=878&tbm=isch&tbnid=x0ZX7MAmtCXlqM:&imgrefur

l=http://diurablis.eu/234-dazymo-irankiai/228-

glaistykles&docid=kZteo2yRWFr68M&imgurl=http://diurablis.eu/image/cache/data/Proline/7104-

78x78.jpg&w=78&h=78&ei=Q8r1UqmEHoWQhQeArYDYBw&zoom=1&ved=0CK4BEIQcMBs&iact=rc&

dur=1071&page=2&start=20&ndsp=29

20

Praktinės užduotys

1. Apskaičiuoti kiek reikės dažų sienoms ir grindims išdažyti paprastos kokybės dažymu kambaryje,

kurio ilgis 5,5m., o plotis 4,4m. Kambario sienų aukštis 2,5m. Kambaryje yra langas 2,1m x1,5 m ir

durys 2,1m x 0,9m. Vandeninių dažų išeiga dažant viena eile- 200g/m2, o grindinių (emalinių)dažų

išeiga dažant viena eile - 300g/m2.

2. Nuglaistyti naujai tinkuotą paviršių daliniu ir ištisiniu glaistymu.

5. PAMOKA. APMUŠALŲ KLIJAVIMO DARBAI

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su apmušalų rūšimis ir paskirtimi, apmušalų klijavimui naudojamais įrankiais ir

apmušalų klijavimo darbų technologija.

2. Klijuoti paviršių apmušalais.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Mokiniai žinos apmušalų paskirtį ir rūšis,apmušalų klijavimui naudojamus įrankius ir apmušalų

klijavimo darbų technologiją

2. Mokiniai susipažins su paviršiaus klijavimu apmušalais.

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: kompiuteris, įrankių ir medžiagų pavyzdžiai, užduotis savarankiškam

darbui.

Literatūra:

1. E.K. Zavadskas, A. Karablikovas ir kt. (2008). Statybos procesų technologija.Vilnius:Technika.

2. Pastato dažymas ir apmušalų klijavimas V.Butavičienė, V.Stasionienė. - Vilnius, 2008.

3. Būsto apdaila : išmonė, intuicija, polėkis / iš vokiečių kalbos vertė Birutė Petrauskaitė. - Vilnius,

[2005].

4. Tapetai, tapetų klijavimas. http://tapetai.puslapiai.lt/category/tapetai/.

5. Tapetų klijavimo instrukcija. http://www.iris.lt/?action=content.436&id=

Teorinė dalis

Apmušalų klijavimas yra viena iš paprastesnių apdailos technologijų, nereikalaujanti didelės darbinės

patirties. Apmušalus (tapetus) klijuoti galima sausose patalpose. Jie pasižymi raštų ir faktūrų įvairove, todėl

suteikia patalpai jaukumo ir šiltumo pojūtį. Išilginių raštų apmušalai patalpą vizualiai padidina, o stambūs

raštai patalpos aukštį mažina. Apmušalus galima naudoti ne tik visos patalpos klijavimui, bet ir atskiriems

interjero elementams, t.y. atskirų sienų ar jų dalies apdailai.

21

Apmušalų rūšys:

1.Popieriniai tapetai. Tai pigūs, ekologiški ir lengvai klijuojami tapetai, jie leidžia kvėpuoti sienoms ir juos

galima klijuoti ant bet kokio paviršiaus. Trūkumas – mažas tvirtumas tiek klijuojant, tiek eksploatuojant

2.Viniliniai tapetai - tai plaunami, stiprūs ir ilgaamžiai tapetai. Juos galima naudoti tose patalpose, kurias

reikia dažnai valyti (virtuvė, vonia ir t.t.). Jų atsparumas vandeniui nevienodas, vieni atsparesni, kiti mažiau

atsparūs

3.Flizelino tapetai. Jie gaminami iš augalinės kilmės pluošto, yra atsparūs ugniai ir drėgmei. Sienos,

išklijuotos flizelino tapetais, net kelis kartus gali būti dažomos vandens emulsiniais, latekso arba akriliniais

dažais. Šie tapetai nesitraukia ir nesitempia veikiant drėgmei bei džiūstant..

4.Tekstiliniai tapetai. Jie imituoja audeklą - medvilnę, viskozę ir kt. Sudaryti iš dviejų sluoksnių - pirmasis

yra iš popieriaus ar flizelino, antrasis - iš tekstilės. Tekstiliniai tapetai sulaiko šilumą, garsą ir naikina

bakterijas, tačiau šie tapetai labai greitai sugeria ir dulkes bei kvapus, jų valymas sudėtingas

5.Stiklo pluošto tapetai gaminami pagal specialią technologiją iš stiklo vijų, kvarcinio smėlio, sodos,

dolomito ir skaldos. Taip gaunami įvairaus rašto, storio tapetai. Kadangi yra atitinkamai apdirbti, šie tapetai

atsparūs aukštai temperatūrai, stiprūs ir elastingi, jais galima koreguoti nedideles sienų įdubas ar įtrūkimu,

atsparūs vandeniui ir yra ilgaamžiai.

6.Fototapetai - tai ant popieriaus perkeltas paveikslas. Jie leidžia pagyvinti ir net optiškai praplėsti erdvę.

Pastaruoju metu ši technologija atpigo, todėl imta plačiau taikyti. Jų klijavimas labai paprastas - tereikia

laikytis sekos ir nubrėžtų linijų.

7.„Augaliniai“tapetai – tai tapetų rūšis, kurių paviršius pagamintas iš natūralių augalų (įvairių bambuko

rūšių, papiruso, nendrių, stepių žolės ir kt., 1.7 pav.). Jiems papildomai suteikiamas atspalvis mirkant

specialiuose dažuose.

8.„Skysti tapetai“ – tai sienų ir lubų padengimas medžiagomis iš medvilnės, šilko, celiuliozės ir mineralų.

Tai greičiau net ne tapetai, o danga (dažai), suteikianti sienai tapetų įspūdį. Pagrindinė jų vertė – tai estetika,

garso ir šilumos izoliacija, drėgmės reguliacija patalpose, paruošimo ir padengimo paprastumas (danga

užtepama ant sienos mentele, panašiai kaip glaistas). „Skystus tapetus“ galima naudoti gyvenamų patalpų,

ofisų, restoranų

9.Dažomi tapetai. Dažomieji tapetai gali būti popieriniai, stiklo pluošto ir viniliniai. Stipraus lipnumo klijais

reikėtų klijuoti drėgnas patalpas, kitose patalpose gali būti naudojami ir paprasti klijai. Stipraus lipnumo klijai

kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau jie efektyvesni. Išklijavus sienas tapetais, po dienos ar dvejų jau galima

dažyti. Kai kurie specialistai tvirtina, kad tokius tapetus galima perdažyti net 5-8 kartus. Perdažymų skaičius

priklauso nuo medžiagų, iš kurių jie pagaminti, kokybės ir tapeto faktūros. Kuo stambesnis reljefas, tuo

daugiau kartų galėsite dažyti. Jei tepsime storą dažų sluoksnį, jis uždengs raštą ir tapetų perdažymo skaičius

sumažės.

Tapetų rulonai būna standartiniai 0,5 m – 1 m pločio ir 10 m,12,5 m, 15m ilgio. Įsigyjant tapetus

reikia atkreipti dėmesį į ant įpakavimo esančias etiketes, kuriose nurodoma tapetų atsparumas šviesai bei

vandeniui ( valymui) ir kaip reikia tepti klijus ( ant tapeto ar tiesiai ant sienos paviršiaus).

Klijai ir jų paruošimas

Tapetų klijai dažniausiai būna supakuoti popierinėse pakuotėse, ant kurių išsamiai nurodoma klijų

paruošimo instrukcija, t.y. klijų drožlių ir vandens santykis, priklausomai nuo to kokius tapetus klijuosime.

Kuo tapetai storesni, tuo paruošti klijai turi būti tirštesni. Klijai ruošiami juos atsargiai pilant į šaltą vandenį ir

nuolat maišant, kad nesusidarytų gumuliukai, kurie trukdys gerą tapeto sukibimą su paviršiumi. Išdžiūvę klijai

tampa standžia medžiaga, bet sudrėkinti ir vėl suminkštėja, todėl apmušalų nerekomenduojama klijuoti

drėgnose patalpose.

Apmušalų klijavimui naudojami įrankiai:

1. Svambalas arba gulsčiukas – paviršiaus ir tapeto vertikalumui nustatyti;

22

2. Liniuotė arba ruletė – apmušalų ir sienos aukščio matavimui;

3. Pieštukas– tapeto nužymėjimui;

4. Žirklės arba peilis popieriui – tapeto kirpimui ar pjaustymui

5. Šepetys ar teptukas – klijų užnešimui ant tapeto ar sienos;

6. Tapetavimo volelis ar tapetavimo glaistyklė – tapetų prispaudimui prie paviršiaus.

Apmušalų klijavimo technologija:

1. Apmušalams klijuoti paviršius turi būti paruoštas kaip ir dažymui, t.y. sausas, švarus ir lygus. Negali būti

duobučių ar iškilimų, nes jie, užklijavus tapetą, išryškėja.

2. Nuo sienos turi būti pašalintos rozetės ir jungtukai, o užklijuota tapeto juosta iškerpama taip, kad

nepatektų į rozetės ar jungtuko vidų.

3. Apmušalai klijuojami nuo lango, šviesos sklidimo kryptimi. Tuomet mažiau matosi sandūros (praktiškai

jų turėtų visai nesimatyti). Pirmos juostos vertikalumą reikia nustatyti svambalu arba gulsčiuku.

4. Pagal instrukciją paruoštus klijus dar kartą permaišyti ir labai lygiu sluoksniu teptuku arba voleliu užtepti

ant tapeto paviršiaus, kuris bus klijuojamas ant sienos. Atidžiai reikia stabėti, kad tolygiai pasidengtų

klijais juostų pakraščiai, nes tai yra pavojingiausios vietos atsiklijavimui ir defektams atsirasti. Jei ant

tapeto parodyta, kad klijai tepami ant sienos, tuomet juos reikia užtepti lygiu sluoksniu būsimoje tapeto

klijavimo vietoje, šiek tiek plačiau negu esamas tapeto plotis.

5. Pirmą juostą reikia priklijuoti tiksliai vertikaliai, kad po to nenukryptų sekančios juostos. Antrą juostą

klijuojame, pridėdami prie pirmosios, bet neužleisdami vienos ant kitos. Kaire ranka laikome sandūrą, o

dešine lyginame pridėtą prie sienos tapetą. Visą tapeto paviršių lyginame tapetavimo glaistykle, o

sandūras prispaudžiame tapetavimo voleliu.

Jei reikia derinti raštą, tuomet tapetas karpomas prieš tepant klijais, t.y. sausas. Tapetuojamame

kambaryje negalima atidarinėti nei durų, nei langų, nes nuo skersvėjo tapetai atšoka. Klijų džiūvimo metu

sienos negali apšviesti tiesioginiai saulės spinduliai.

Praktinės užduotys:

1. Darbas grupėse. Paruošti grupėje pristatymą ir pristatyti šiomis temomis:

a) apmušalų rūšys, jų panaudojimo galimybes;

b) tapetavimui skirti įrankiai ir jų paskirtis;

c) tapetų klijavimo technologija.

2. Tapetuoti paruoštą paviršių viniliniais tapetais.

23

II. STALIAUS DARBAI ĮSIRENGIANT, REMONTUOJANT BŪSTĄ

6. PAMOKA. MEDIENOS APDIRBIMAS RANKINIU BŪDU

Pamokos tikslai:

1. Supažindinti su matavimo ir žymėjimo, medienos apdirbimo rankiniais ir

elektriniais įrankiais.

2. Išanalizuoti eksploatacijos taisykles, mokėti paruošti įrankius darbui.

3. Suteikti rankinio medienos apdirbimo operacijų įgūdžius.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos, elektrosaugos, gaisrinės saugos ir pramoninės

sanitarijos reikalavimų esmę ir jų svarbą.

2. Organizuoti saugią darbo vietą ir užtikrinti saugų darbą įrenginėjant ir remontuojant

būstą.

3. Žinoti matavimo ir žymėjimo priemones, gebėti jomis naudotis.

4. Pažinti rankinius ir elektrinius darbo įrankius, apibūdinti jų paskirtį, žinoti jų

eksploatacijos taisykles, juos paruošti darbui ir tinkamai naudoti.

5. Atlikti visas rankinio medienos apdirbimo operacijas (pjovimo, obliavimo,

kaltavimo, drožimo, gręžimo, šveitimo).

Mokymosi metodai: paskaita, vaizdinės medžiagos stebėjimas ir aptarimas, darbas

grupėse, minčių žemėlapis - pjūklų įvairovė, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, staliaus ir

dailidės įrankiai, mokymo/si medžiagos rinkiniai.

Literatūra:

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008. - 225 p.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

5. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998. - 62 p.

Mokymosi metodai: paskaita, vaizdinės medžiagos stebėjimas ir aptarimas, darbas

grupėse, minčių žemėlapis - pjūklų įvairovė, savarankiškas darbas, mokymasis

bendradarbiaujant.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, staliaus ir

dailidės įrankiai, mokymo/si medžiagos rinkiniai.

24

Matavimas ir žymėjimas.

Teorinė dalis

Parenkant miško medžiagą gaminiams, reikia rūpintis, kad medžiagą apdirbant išeitų kiek

galint mažiau atliekų, nuopjovų, drožlių ir t.t. per storą apdirbamą tašelį ar lentą reikia žymiai

daugiau obliuoti,o tam eikvojama darbo jėga ir dalis medienos.

Prieš pjaunant medžiagą, ji pirma turi būti išmatuota ir sužymėta. Gaminių kokybė daug

priklauso nuo teisingo sužymėjimo ir jos supjaustymo.

Nuo tikslaus matavimo ir žymėjimo priklauso ruošinių ir gaminių kokybė. Apdirbimui,

detalės ir ruošiniai žymimi su užlaidomis, kad galutiniai apdirbamos detalės matmenys atitiktų

brėžinyje pateiktus matmenis. Detalių ruošiniai žymimi ir apdirbimo tikslumas tikrinamas įvairiais

matavimo ir žymėjimo įrankiais: liniuote, tiesle, gulsčiuku, stačiuoju kampainiu, skečiamuoju

kampainiu, brėžtuvais, skriestuvu, vidmačiu, slankmačiu ir kt.

Matavimas ir žymėjimas

liniuote ir pieštuku

Matavimas tiesle Statmenumo tikrinimas - 1, 3

ir žymėjimas kampainiu - 2

1 – staliaus pieštukas, 2

– minkštas ir kietas pieštukai, 3

– ylos-žymekliai

1 – skriestuvas, 2 –

išormatis, 3 - vidmatis

Brėžtuvai

Gulsčiukas Slankmatis: 1,2 – žiaunos, 3 –

fiksavimo varžtas, 4 – skalė, 5 –

gylmatis, 6 – Nonijaus skalė

Ruošinio storio

žymėjimas brėžtuvu

25

Matavimo ir žymėjimo įrankiai (Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008).

Pasirinkę detalei ruošinį, išmatuojame jo ilgį, plotį ir storį, palyginame matavimo dydžius su

brėžinyje nurodytais maksimaliais detalės matmenimis. Liniuotės ir pieštuko ar brėžiklio pagalba

pažymime bazinį kraštą. Nuo bazės su užlaida atidedame detalės plotį, nubrėžiame liniją, nulyginame

šonus iki nubrėžtų linijų (tašome, pjauname, obliuojame). Pažymine detalės galus naudodamiesi

stačiuoju kampainiu. Pradėdami žymėti galą, dar kartą įsitikiname, ar ruošinio pagrindas ir šonas

vienas kitam statmeni. Kampainiu apibrėžiame liniją apie visą ruošinį. Jei pažymėjome tiksliai,

linijos pabaiga turi susijungti su pradžia. Ilgose detalėse dažnai linijos brėžiamos pagal kreida ištrintą

virvelę: viename lentos gale reikiamu atstumu nuo briaunos įkertama įkarta, į ją įkišamas kreida

ištrintos virvutės galas. Kitas galas laikomas ranka ir prispaudžiamas prie lentos. Kita ranka virvutės

vidurys lengvai pakeliamas ir paleidžiamas. Virvė atsimuša į lentą ir palieka atžymą, pagal kurią lentą

galima pjauti.

Žinios apie medienos pjovimą.

Apdirbant medieną rankiniu ir mechaniniu būdu, kinta jos dydis, forma ir išvaizda, bet

nesikeičia cheminė sandara. Apdirbant medieną kai kuriais būdais (pjaunant, obliuojant, frezuojant),

pluošto sandara gali pakisti, tuo tarpu presuojant ir lenkiant, ji lieka tokia pat. Dažniausiai apdirbant

medieną, jos pluoštas pažeidžiamas. Pagrindinis šitokio medienos apdirbimo būdas yra pjovimas.

Praktinė užduotis

Kokie piešiniuose pavaizduoti pjovimo būdai?

a) b) c) d)

Peilis – pleištas, turintis ašmenis (pjovimo briauną), priekinę ir galinę plokštumą bei šonines

briaunas.

Praktinė užduotis

Išvardinkite kampų pavadinimus ir užrašykite tinkamiausius jų dydžius?

Α -

β -

γ -

δ -

26

Tinkamiausias medienai apdirbti toks peilis, kurio kampas α yra ------- iki ------------.

Kampų α+β+γ= suma lygi -----------------.

Tinkamiausias peilių nusmailinimo (galandinimo) kampas-------------.

Žymėjimo darbai.

Žymėjimo tikslas – pagaminti tikslias gaminio dalis – detales, atitinkančias brėžinio detalių

forma sir matmenis.

Pradžioje detalės matmenys medžiagoje sužymimi su užlaidomis apdirbimui – tai ruošiniai.

Užlaidas reikia parinkti tinkamas:

Per didelės – mediena naudojama netaupiai;

Per mažos – neįmanoma padaryti tikslią detalę.

Prieš žymint, būtina apžiūrėti pasirinktos medžiagos kokybę, kad nebūtų neleistinų defektų:

šakų, plyšių ir kt.

Žymint svarbu tiksli atskaitos bazė – vieta, nuo kurios skaičiuojami matmenys. Tai galima

atlikti nuo ruošinio galo ir šono, bet reikalingas tikslus 90 ° kampas.

Praktinė užduotis

Apibūdinkite šiuos terminus:

Ruošinys, tai-------------------------------------------------------------------------------------------------

--

Detalė, tai ----------------------------------------------------------------------------------------------------

--

Užlaida, tai --------------------------------------------------------------------------------------------------

--

Atskaitos bazė,tai -------------------------------------------------------------------------------------------

-.

Matavimo ir žymėjimo įrankiai naudojami įvairiam detalių ir jų elementų matavimui ir

žymėjimui:

Geometrinių matmenų (ilgio, pločio) matavimui ir pažymėjimui;

27

Kampų matavimui ir žymėjimui;

Detalių diametrų matavimui;

Skylių diametrų ir gylių matavimui;

Dygių, kilpų, skylių žymėjimui;

Kreivalinijinių formų žymėjimui.

Praktinė užduotis

Surašykite žymėjimo ir matavimo įrankius ir nurodykite jų paskirtį:

Eil.nr. Pavadinimas Paskirtis.

28

Pjovimas.

Pjovimas – medienos dalijimas daugiadančiu įrankiu – pjūklu. Rankiniais ir mechaniniais

pjūklais medieną galima supjaustyti išilgai, skersai ir įstrižai (universaliai) medienos pluošto.

Pjovimas yra vienas pagrindinių medienos apdirbimo būdų, gaminant iš miško medžiagos reikiamo

ilgio, pločio ir storio ruošinius, o iš ruošinių – detales. Rankiniais ir mechaniniais pjūklais medieną

galima pjaustyti išilgai ir skersai pluošto. Rankiniai pjūklai yra kelių rūšių: dvirankiai skerspjūkliai,

vienrankiai skerspjūkliai, įlaidiniai pjūklai, rėminiai pjūklai. Vienrankiai skerspjūkliai skirstomi į

plačius, siaurus ir su nugarėle. Jų dantys trikampio formos, išgaląsti pražulniai. Nusmailinimo

kampas apie 40 laipsnių. Siauruoju vienrankiu skerspjūkliu pjaustomos fasoninės detalės, taip pat

pjaunama kiaurai. Skerspjūklis su nugarėle naudojamas negilioms išpjovoms. Įlaidiniu pjūklu

pjaunamos išdrožos. Rėminis pjūklas – tai medinis arba metalinis rėmas su įtempta pjūklo geležte. Jie

skirstomi į stambiadančius ir smulkiadančius. Atskira rėminio pjūklo atmaina – siaurapjūklis.

Pjūklo paruošimas: 1. išlyginamas (padaromas, jei nėra) pjūklo „takas“. Visi lyginiai pjūklo

dantys specialiu lansktikliu atlenkiami į kairę, o nelyginiai – į dešinę. Dantys turi būti atlenkti

vienodu kampu. Smulkiadančio pjūklo dantų praskėtimas neturi būti didesnis už geležtės storį

daugiau kaip pusantro karto. Stambiadančio – ne daugiau kaip du kartus. Dantys galandami tribriaune

dilde. Kiekvienas dantis galandamas iš dešinės į kairę, įstatant dildę tarp kiekvieno danties: taip

galandant, tuo pačiu galandama vieno danties nugarėlė, o kito danties priekinė pjaunamoji briauna.

Išilginių pjūklų dantys galandami stačiu kampu ir gali pjauti tik į vieną pusę. Skerspjūklių dantys yra

lygiašonio trikampio formos ir dirba pjaudami į abi puses. Universaliųjų staliaus pjūklų dantys yra

stataus trikampio formos ir gali pjauti išilgai ir skersai pluošto.

Žymint pjūvio vietą, padaroma užlaida apdirbimui ir pjūklo tako pločiui. Pjaudami būtinai

išnaudojame visą pjūklo ilgį, dirbame riešu, pečių raumeninis ir viršutinės kūno dalies svoriu.

Pradedam pjūvį nestipriai spausdami arba išnaudodami tik įrankio svorį, nuožulnesniu kampu į

plokštumą. Patyrę staliai prilaiko iš šono pjūklą nykščiu, mokantis pjauti naudojame medinį tašelį. Jei

pjūklas pjūvyje įstringa ir linksta, gali būti per mažas pjūklo takas arba susiformavę medžiagoje

netolygūs įtempimai. Galima pjūklą patepti vašku arba įkalti į pjūvį pleištą. Pjaunant ruošinį skersai

(jei neturime staliaus darbastalio (varstoto) ar veržtuvų), padedame ruošinį ant žemo stalo ar suolo,

kairiu keliu prispaudžiame, kaire ranka prilaikome ruošinio galą, dešine – pjauname (kairiarankiai

daro atvirkščiai). Pjovimui reikalingi įrankiai ir pagrindinės operacijos parodyti 3.2 paveikslėlyje.

Staliaus darbastalis Veržtuvas Kampinis veržtuvas

29

Pjovimo pradžia

skerspjūkliu

Pjovimas skerspjūkliu

pagal pažymėjimą

Išilginis medienos

pjovimas

Rėminio pjūklo reguliavimas Pjovimas rėminiu pjūklu pagal

nustatytą kampą

Pjovimas pjaustymo

dėžėje pagal fiksuotą kampą

Rankinio pjovimo būdai ir priemonės.(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius,

Mintis,2008).

Praktinė užduotis

Išvardinkite pjūklo dantų elementus:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

30

Darbas rankiniais pjūklais.

Rankiniai pjūklai pagal konstrukciją skirstomi į dvirankius, vienrankius ir rėminius.Pjūklai

būna platūs, siauri ir su nugarėle.Siaurapjūkliais patogu pjauti kreivalinijinius kontūrus.Nugarėlė

sumažina pjūklų geležtės lankstumą.Pjūklai turi stambius arba smulkius dantis.

Stambiadančių pjūklų prapjovos paviršius šiurkštus. Jais pjaustomi stambūs pjaustiniai

(lentos, tašai). Smulkiadančiais pjaustomi ruošiniai, detalės.

Praktinė užduotis

Kokia šių pjūklų paskirtis?

Dvirankis skerspjūklis-

Vienrankis skerspjūklis-

Vienrankis siaurapjūklis-

Pjūklas su nugarėle-

Rėminis pjūklas-

Rėminis siaurapjūklis-

Praktinė užduotis

Įvardinkite paveikslėlyje parodytus pjūklus ir priskirkite pagal konstrukcinius požymius

vienai iš grupių:

31

Svarbu pjūklą deramai paruošti darbui:

išlyginti pjūklo juostą;

sulyginti dantų aukštį;

išvesti dantų taką;

išgaląsti dantis

Praktinė užduotis

Įrašykite praleistus žodžius:

Ruošiant pjūklą darbui, svarbu išlankstyti tinkamą………………. ir

gerai…………………….dantis. Takas lankstomas specialiu įrankiu-………………………Nelyginiai

pjūklo dantys lenkiami į………………..pusę, o lyginiai-……………………Pjūklo dantys galandami

………….ir……………….dildėmis. Skerspjūklių dantys galandami……………………pjūklo

juostai, kiti-……………….juostai. Skerspjūklių dantys galandami kas………………iš vienos pusės,

kitų-………………..iš eilės. Dildė pirmyn stumiama……………………..spaudžiant, atgalinis

judesys-……………….dildę. Išgaląstų pjūklų dantys turi būti vienodos…………………ir

vienodo………………………………….

Pjaustymo darbų kokybė priklauso nuo šių veiksnių:

pradinės įpjovos tikslumo;

pjūklo spaudimo;

dirbančiojo kūno padėties;

pjūklo dantų stambumo;

juostos lygumo;

32

juostos įtempimo;

tako pločio;

tako tikslumo;

dantų aštrumo;

baigiamojo pjovimo;

medienos drėgnumo;

medienos kietumo.

Medienos obliavimas.

Obliavimas-paviršiaus pjovimo operacija, pašalinanti ploną medienos sluoksnį pleišto formos

peiliu, įtvirtintu korpuse.Oblius-įrankis, skirtas detalėms suteikti reikiamą formą, matmenis (plotį,

storį), glotnų ir lygų paviršių.

Obliai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

Lygiems paviršiams obliuoti.

Profiliniams paviršiams obliuoti.

Obliai pagal paskirtį (tuo pačiu ir konstrukciją) skirstomi į leistuvus, lygintuvus, skersgalinius

oblius, figūrinius oblius, lovelinius oblius, užkaitinius oblius, dantoblius ir kt.. Buityje dažniausiai

naudojamas universalus oblius.

Prieš darbą būtina patikrinti, ar oblius gerai suderintas, ar išgaląsta geležtė (pakėlus padu į

viršų akių lygyje, pažiūrime, ar geležtės briauna lygiagreti padui). Oblius laikomas abiem rankomis,

lenta suspaudžiama spaustuvais arba remiasi į spaustuvo veržtuvą. Obliuojant įrankis stumdomas

tiesiai (tačiau patį įrankį pasukus šiek tiek kampu – 10-20º į judėjimo liniją) kartu jį spaudžiant, viena

ranka oblius tvirtai laikomas už obliaus pado, kita – spaudžiamas jo priekis .

Obliuojant galinius paviršius, stipriau spaudžiamas įrankio priekis, į priekį stumiamas tik jo

padas. Baigiant obliuoti daroma atvirkščiai – stipriau spaudžiamas padas, į priekį stumiamas tik

priekinis galas. Mediena obliuojama išilgai pluošto. Jei pluošto kryptis blogai matoma, ją galima

nustatyti pirmą kartą stumiant oblių. Prireikus lenta apsukama. Prie šakų medienos pluoštas gali

pakeisti kryptį. Toje vietoje obliuojant nereikia spausti. Lentos skersgalių neobliuojama iki galo,

oblius apsukamas į priešingą pusę, kad nebūtų nuoskalų.

Plokštumos obliavimas Galinio paviršiaus obliavimas

Plokštumų ir galų obliavimas(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis,2008).

33

Praktinė užduotis

Užpildykite šią lentelę:

Obliaus pavadinimas Paskirtis

Drėkstuvas

Su viengubu peiliu

Su dvigubu peiliu

Leistuvas

Dantoblis

Galinis

Siaurasis

Užkaitinis

Įlaidinis

Gruntoblis

Griovelinis (lovelinis)

Kampinis

Kuprys

Figūrinis

Oblių peiliai

Peiliai būna viengubi ir dvigubi.Dvigubas peilis turi priešpeilį-drožlaužį, pritvirtintą prie

peilio varžtu. Drožlaužis sulaužo drožlę, todėl ji neatplyšta ir neatskyla nuo obliuojamo paviršiaus

obliavimo metu.Peilio ašmenys būna tiesūs, pusapvaliai, nusklembti, figūriniai.Ašmenys būna gale

peilio, gale ir viename šone, gale ir abiejuose šonuose.

Praktinė užduotis

Surašykite, kokių oblių peiliai pavaizduoti paveikslėlyje.

34

Darbas rankiniais kalimo ir drožimo įrankiais.

Kaltavimas – medienos sluoksnio nupjovimas pleišto formos kaltu, smūgiuojant į rankenos

galą tvokle.

Drožimas – medienos sluoksnio nupjovimas pleišto formos drožikliu, spaudžiant jo rankeną

ranka arba nestipriai smūgiuojant tvokle.

Darbas kaltais

Kaltais iškalami kiaurieji ir nekiaurieji lizdai, išdrožos, dygiai. Skiriami dailidžių ir stalių

kaltai. Pagal formas jie skirstomi į plokščius, pusapvalius, siaurus ir plačius, nusklembtais šonais,

nusklembta priekine dalimi. Kaltu galima naudotis ir kaip drožtuvu: daryti įpjovas, lyginti paviršių,

apvalinti briaunas, išdrožti fasoninius paviršius. Svarbu kaltą prisitaikyti pagal lizdo plotį.

Dažniausiai kaltais kalami lizdai sujungimams, įleidžiamoms spynoms, dygiams. Lizdo iškalimui

kaltas į pažymėtą jo vidų įstatomas nuožambiai ant nubrėžto brėžio, tada lengvais medinės tvoklelės

smūgiais įsmeigiamas į medieną, ištraukiamas, pastatomas 2-4 mm toliau ir vėl kalamas į medieną.

Tuomet lengvai pasukiojus kaltą išmetamos nupjautos drožlės ir dirbama toliau. Kalant kiauruosius

lizdus iš pradžių kalama iš vienos pusės, baigiama kalti iš kitos pusės. Tipiniai kaltai ir jų ašmenų

užgalandimo kampai parodyti paveikslėlyje.

Stalių kaltai. 1 – geležtė, 2 –

rankena, 3 - žiedelis

Drožtuvai. a – plokštieji, b -

pusapskričiai

Drožtuvų ir kaltų ašmenų

užgalandimo būdai ir kampai

Staliaus kaltai ir drožtuvai, ašmenų užgalandimo formos ir kampai(Burokienė J. ir kt.,

Staliaus darbai, Vilnius, Mintis,2008).

Kad išvengtume sužeidimų, kaltu ir drožtuvu negalima pjauti į save prilaikančiosios rankos

link, kalti nukarusią detalę, kalti pasidėjus ruošinį ant kelių ar drožti atrėmus sau į krūtinę. Negalima

35

palikti kaltų ar drožtuvų ašmenimis į save ant darbastalio ar ant jo krašto. Kaltų ir drožiklių

pagrindinės dalys yra geležtė ir rankena.

Praktinė užduotis

Išvardink geležtės formas:

Kaltais kalamos gilios angos:

aklinieji lizdai;

kiaurieji lizdai;

kilpos.

Drožikliai naudojami įvairiems darbams:

iškalti negilius lizdus plonose detalėse;

drožti detalių ir dygių briaunų nuožulas;

nulyginti dygių, lizdų, kilpų paviršius;

drožti kreivalinijinius paviršius.

Praktinė užduotis

Naudodamiesi gauta informacija apie lizdų kaltavimą pagal paveikslėlius paaiškinkite, kaip iš

lizdo išimama mediena.

36

Praktinė užduotis

Iš pateiktų žodžių ir jų junginių parašykite trumpą aprašymą:

Kaltavimo darbai, drožimo darbai, rankena be žiedo, rankena su žiedu, tvoklė, galandinimo

kaladėlė, pustyklė, odinis galąstuvas, negalima.

Gręžimas – skylių medienoje pjovimas grąžtais. Gręžimo būdu medienoje padaromos

kiaurymės apvaliesiems dygiams, kaiščiams, varžtams, medsraigčiams ir t.t. Išgręžiami medienos

defektai ir kaiščiais užtaisomi. Gręžiama rankiniais įrankiais ir gręžimo staklėmis. Rankomis

gręžiama alkūniniu grąžtu, mechaniniu gręžtuvu, elektriniu gręžtuvu (pav. 3.6). Kiaurymės detalėse

gręžiamos pagal šabloną arba pažymėjimą. Gręžiant daug tipinių detalių, naudojamas specialus

šablonas – konduktorius.

Gilios kiaurosios skylės gręžiamos tiksliai pažymėjus detalę iš abiejų pusių. Gręžiant detalę iš

vienos pusės, būtina po detale padėti medienos tašelį, kad grąžtas, išeidamas iš detalės, neišplėštų

medienos. Grąžtai galandami specialiomis staklėmis, patyrę meistrai grąžtus išsigalanda ir

paprastomis šlifavimo - galandimo staklėmis. Skirtingoms medžiagoms (metalui, medienai, plytoms,

betonui ir t.t.) naudojami įvairūs grąžtai. Ant grąžto koto būna gamintojo prekės ženklas, nurodytas

grąžto skersmuo ir metalo markė.

Medienos gręžimas rankiniu mechaniniu gręžtuvu

Gręžimas rankiniais mechaniniais ir elektriniais gręžtuvais(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai,

Vilnius, Mintis,2008).

Spiralinis medžio grąžtas

Mūro-betono grąžtas su kietlydinio

antgaliu

37

Betono, akmens grąžtas, skirtas smūginiam

gręžimui

Metalo skardos grąžtas

Spiralinis medžio grąžtas su srieginiu centru

Grąžtai skirtingoms medžiagoms gręžti(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius,

Mintis,2008).

Grąžtai skirti kiauroms ir nekiauroms skylėms išgręžti. Skylės būna įvairios paskirties:

apvalių dygių įstatymui;

kaiščių įstatymui; medsraigčių įsukimui;

metalinių tvirtinimo elementų įstatymui (varžtų, sąvaržų);

defektinių vietų užtaisymui;

dekoratyvinės.

Grąžtai būna įvairių išmatavimų ir formų bei turi šias dalis:

kotelį;

strypą;

drožlių pašalinimo elementus;

pjaunančiąją dalį.

Pjaunančiosios dalies elementai:

centras;

įpjovikliai;

pjaunančioji briauna.

Grąžtai galandami dildėmis. Grąžtų, turinčių centrus, pjovimo briauna galandama iš išorinės

pusės, pjovikliai – iš vidinės pusės, centras – pagal piramidės kontūrą.

Praktinė užduotis

Užpildykite lentelę:

38

Eil.nr

.

Grąžto

pavadinimas Panaudojimo sritis

Sraigtiniai gręžtuvai

1

2

3

Grąžtai medienai gręžti

4

5

6

7

8

9

Šlifavimas.

Šlifavimas – plono medienos sluoksnio nupjovimas aštriabriauniais abrazyviniais pjovikliais.

Tai paskutinė medienos pjovimo operacija prieš apdailą.

Šlifavimui naudojamas švitras. Jis būna su popieriumi arba audekliniu pagrindu, padengtu

abrazyvinėmis dalelėmis.

Pagal dalelių – pjoviklių dydį švitrai būna:

stambiagrūdžiai;

vidutinio stambumo;

smulkiagrūdžiai.

Viena iš apdailinių (dirbinio ar jo detalių) operacijų yra šlifavimas. Šlifuojant nulyginami

paviršiai ar ištaisomi dažymo trūkumai: krateriai, pūslės, pasišiaušę plaušeliai ir kt. Šlifuojama

rankomis, elektrinėmis šlifavimo mašinėlėmis arba juostinėmis šlifavimo staklėmis. Šlifavimas

skirstomas į šlapiąjį ir sausąjį. Medienos paviršius iš pradžių šlifuojamas rupiu šlifavimo

popieriumi, vėliau – vidutinio grūdėtumo, galiausiai – smulkiu. Šlifuojant nereikia stipriai spausti,

nes blogėja šlifavimo kokybė. Prieš baigiant šlifuoti, nuvalius nuo paviršiaus dulkes, paviršius

suvilgomas vandeniu, kad pasišiauštų plaušeliai. Tada jie lengvai nuvalomi smulkiu švitriniu

popieriumi. Taip nušlifuotas paviršius bus lygus, glotnus ir švelnus. Ir rankiniam, ir mechaniniam

šlifavimui naudojamas švitrinis popierius – tai lankstus popieriaus arba audinio pagrindas su

priklijuotais abrazyvo grūdeliais. Skiriamas į juostinį arba lakštinį. Lakštiniu popieriumi šlifuojama

rankiniu būdu, juostiniu – mechaniniu. Pagal atsparumą vandeniui skirstomas į atsparų ir neatsparų

vandeniui, pagal abrazyvų rūšį – korundo, stiklo, silicio dioksido.

Mediena šlifuojama išilgai plaušo, apytikriai 10-15º kampu. Pirminiam šlifavimui

naudojamas 40-80 numerio švitrinis popierius, baigiant šlifuoti – 100-120 numerio. Kai šlifuojama

rankomis, naudojamas tašelis suapvalintomis briaunomis.

39

Įtvaras švitriniam

popieriui rankiniam šlifavimui

Šlifavimo kempinėlė Metaliniai šepečiai

Rankinio šlifavimo priemonės(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis,2008).

Apatinėje jo dalyje priklijuojamas veltinis arba guma. Tašelis apjuosiamas švitriniu

popieriumi. Šlifuojant popieriaus kraštai pirštais prispaudžiami prie tašelių šonų. Kai kuriais

atvejais mediena šlifuojama (gracuojama) vieliniais šepečiais.

Praktinė užduotis

Pasitikrinkite žinias atsakydami į klausimus:

Teiginys Klausimas Atsakymas

1. Švitro pagrindas. Koks?

2. Švitro pjovikliai. Kas?

3. Šlifavimo įrankiai. Kokie?

4. Šlifuoti negalima. Kaip?

5. Medienos paviršius suvilgomas

vandeniu.

Kodėl?

6. Šlifuojant negalima. Ko?

7. PAMOKA. MEDIENOS APDIRBIMAS RANKINIAIS ELEKTRINIAIS

ĮRANKIAIS

Tikslas:supažindinti su elektriniais įrankiais, išanalizuoti eksploatacijos taisykles: įrankių

priežiūrą, jų valymą atlikus darbą, saugojimą savo darbo zonoj ir palyginti gamintojų produkcijos

technines galimybes ir kokybę.

40

Pamokos siektini rezultatai:

1. Paruošti rankinius elektrinius medienos apdirbimo įrankius darbui.

2. Išmanyti gamybinės sanitarijos , higienos reikalavimus.

3. Išmanyti saugaus darbo su įvairiais medienos apdirbimo įrengimais reikalavimus.

4. Pagal gaminio paskirtį parinkti medienos apdirbimo priemones.

Literatūra

1. Jonas Zaluba. Medienos apdirbimas rankiniais įrankiais. 2001 Vilnius.

2. Jonas Matiušinas. Rankinis medienos apdirbimas. 1997 ŠMM.

3. Laima Simutytė. Rankinio medienos apdirbimo operacijos ir įrankiai.1998 ŠMM.

4. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

5. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008. - 225 p.

6. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

7. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

8. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998. - 62 p.

Mokymosi metodai: paskaita, vaizdinės medžiagos stebėjimas ir aptarimas, darbas

grupėse, minčių žemėlapis - pjūklų įvairovė, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, staliaus ir

dailidės įrankiai, mokymo/si medžiagos rinkiniai.

Teorinė dalis

Norėdami medienos apdirbimo operacijas paspartinti ir palengvinti, staliai savo darbe

naudoja rankinius elektrinius įrankius:

elektrinį rankinį siaurapjūklį;

elektrinį rankinį diskinį pjūklą;

elektrinį rankinį oblių;

elektrinį rankinį suktuvą – gręžtuvą;

elektrinę rankinę frezą;

elektrinį rankinį šveitimo įrankį.

Elektriniai rankiniai pjovimo įrankiai būna diskiniai, grandininiai, juostiniai. Diskiniais

elektriniais pjūklais lengva medieną pjaustyti išilgai ir skersai pluošto, išpjauti dygius, įlaidas ar

užkaitus. Diskinio elektrinio pjūklo padas pastatomas ant gerai įtvirtinto ruošinio, tvirtai

prispaudžiamas, bet taip, kad diskas ruošinio neliestų. Pjūklas įjungiamas ir tvirtai, lygiai,

netrūkčiojant ir nesukiojant į šonus stumiamas pagal pažymėtą liniją. Jei užsikirto, pjūklą reikia

tučtuojau atitraukti truputį atgal, jei nepavyksta – kelti pjūklo galinę pado dalį aukštyn, priekinę

prispaudus prie ruošinio. Atpalaidavus pjūklą, vėl įjungiame ir lėtai tolygiai tęsiame pjūvį. Juostinis

elektrinis siaurapjūklis naudojamas tada, kai reikia pjaustyti profilines figūras ar išpjauti angas

sunkiai prieinamuose vietose. Subalansuotas mechanizmas veiksmingai slopina vibraciją, o keturių

laipsnių švytuoklinis judesys padeda sparčiau pjauti medį, rąstus su vinimis bei prailgina pjūklelio

eksploatavimo laiką. Dirbant būtina naudoti skaidrų apsauginį veido gaubtą.

41

Taisyklingas

pasiruošimas pjovimui (kai

ruošinys neįtvirtintas

spaustuvuose)

Pjovimas elektriniu

diskiniu pjūklu

Diskinės medienos

pjovimo staklės su keičiamu

stalo posvyrio kampu

Pjovimas elektriniais diskiniais pjūklais(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius,

Mintis,2008).

Elektrinio obliaus, kaip ir obliavimo staklių, pagrindinė darbinė dalis – cilindro formos

velenas su simetriškai įtvirtintais obliavimo peiliais. Prieš darbą būtina patikrinti, ar patikimai

įtvirtinti ir teisingai suderinti (vienodai išsikišę iš veleno, vienodu kampu užgaląsti ir vienodos

masės) obliavimo peiliai. Nuo obliuojamo paviršiaus turi būti nuvalytos dulkės, purvas, pjuvenos.

Obliuojamas ruošinys patikimai įtvirtinamas ant darbastalio arba stalo. Įjungus oblių į tinklą ir

paspaudus gaiduką, palaukiame, kol velenas įsisuks maksimaliais sūkiais. Obliaus pado priekinę dalį

prispaudžiame nestipriai prie ruošinio ir tolygiai stumiame paviršiumi apie 1,5-2 m/min greičiu.

Obliuojama juostomis, jas užleidžiant vieną ant kitos 5-10 mm. Nuobliavus vieną sluoksnį, šluotele

nuvalomos pjuvenos ir obliuojamas antras sluoksnis.

Rankinis elektrinis oblius.

Rankinių elektrinių gręžtuvų yra įvairių rūšių ir dydžių, jie naudojami ir buityje, ir stalių

cechuose, jie sukonstruojami taip, kad kiekvienam konkrečiam darbui būtų galima pasirinkti

tinkamiausią įrankį, kuris būtų ekonomiškas, patogus dirbti ir tiksliai reguliuojamas. Rankiniai

elektriniai įrankiai gali būti dvejopi, buities darbams naudojami mėgėjiški ir profesionalūs elektriniai

įrankiai, kuriais galima dirbti visą darbo dieną be didesnių pertraukų. Jie tvirti, atsparūs dėvėjimuisi,

tačiau ir gerokai brangesni ir jais galima atlikti tokius darbus, kuriems šie įrankiai pritaikyti.

42

Gręžimas pagal konduktorių rankiniu

elektromechaniniu gręžtuvu

Mechanizuotai šlifuojama elektromechaniniais įrankiais: kampiniais šlifuokliais, juostiniais

šlifuokliais, vibraciniais šlifuokliais, tiesiniais šlifuokliais arba elektriniais gręžtuvais su specialiais

įrankiais.

Darbas šlifavimo mašinėle Šlifavimas juostine elektrine

mašinėle įtvaro pagalba

Elektrinė vibracinė šlifavimo

mašinėlė

Elektromechaninis kampinis

šlifuoklis

Plokštumų šlifavimas elektriniu

gręžtuvu

Fasoninių paviršių šlifavimas

elektriniu gręžtuvu

43

Šlifavimo įrankiai ir įrengimai(Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis,2008).

Visi elektriniai rankiniai įrankiai naudojami įvairiems darbams. Tai labai geri pagalbininkai,

palengvinantys sunkų staliaus darbą. Jais galima darbus atlikti sparčiau ir tiksliau. Rankiniai

elektriniai įrankiai dirba dideliu sukimosi dažniu, todėl būtina išmokti darbo saugos ir elektrosaugos

taisykles ir jų laikytis.

Praktinė užduotis

Naudodamiesi katalogais ir vadovėliu užpildykite lentelę įrašydami kiekvieno šio rankinio

elektrinio įrankio techninius duomenis:

E

Eil.nr. Pavadinimas

Pjovimo

įrankis

Iš kokio

metalo

pagamintas

Galingumas

Apsisukimų

skaičius per

minutę

Paskirtis

44

SPECTECHNOLOGIJOS TESTAS NR. 1

TEMA: MEDIENOS APDIRBIMAS RANKINIU BŪDU IR RANKINIAIS

ELEKTRINIAIS ĮRANKIAIS

Eil.nr. Pateikti teiginiai ar klausimai Galimi atsakymai Teisingas

atsakymas

1. Šis elementas atitveria patalpas vieną

nuo kitos ir laiko konstrukciją.

a) Pertvara;

b)Perdanga;

c)Stogas

d)Cokolis.

2.

Žiūrint kaip pjovimo plokštuma

pakreipta į pluoštus, gali būti šie pjovimo

būdai:

a)Statmenai, išilgai ir

skersai pluoštų;

b)Horizontalus ir

vertikalus;

c)Atviras ir uždaras.

3.

Norint kokybiškai apdirbti medieną,

reikia tinkamai parinkti peilio

nusmailinimo kampą. Jeigu nusmailinimo

kampas didelis, tai..

a)Medieną būna sunku

pjauti;

b)Labai sumažėja peilio

patvarumas, jis greitai

atšimpa, jo ašmenys linksta;

c)Peilio ašmenys lūžta.

4. Tinkamiausias oblių peilių nusmailinimo

(galandinimo) kampas yra…

a)17 - 20°;

b)23 - 25°;

c)27 - 30°.

5. Slankmačiais…

a)tikrinamas plokštumų

vertikalumas ir

horizontalumas;

b)matuojami išoriniai ir

vidiniai detalių matmenys;

c)matuojami ir žymimi

kampai.

6. Šiuo įrankiu tikrinamas medinių

konstrukcijų vertikalumas.

a)Vidmatis;

b)Svambalas;

c)Slankmatis.

7. Atstumas tarp dviejų gretimų dantų

viršūnių vadinamas…

a)Danties aukščiu;

b)Žingsniu;

c)Tarpdančiu.

8. Tarpdančiai, tai…..

a)Atstumas tarp pjūklo

pagrindo ir danties viršūnės;

b)Atstumas tarp dviejų

gretimų dantų viršūnių;

c)Įdubos tarp pjūklo dantų,

kad pjaunant iš medienos

45

pasišalintų pjuvenos.

9. Kiekvienas pjūklo dantis turi šias

pjovimo briaunas:

a)Vieną trumpą priekinę ir

dvi šonines;

b)Vieną trumpą priekinę ir

vieną šoninę;

c)Dvi priekines ir vieną

šoninę.

10. Išilginio pjovimo pjūklais medieną

galime pjauti…

a)Tik į vieną pusę;

b)Į abi puses.

11. Skersinio pjovimo pjūklais medieną

galime pjauti…

a)Tik į vieną pusę;

b)Į abi puses.

12. Medienai pjauti ir skersai ir išilgai

skirtas…

a)Platusis vienrankis

skerspjūklis;

b)Vienrankis skerspjūklis

su nugarėle;

c)Rėminis pjūklas.

13. Siaurasis vienrankis skerspjūklis skirtas...

a)Išilgai pjauti tašelius,

plačias lentas ir plokštes;

b)Pjaustyti ploną miško

medžiagą, išpjauti

kreivalinijinius ruošinius,

taip pat pjauti kiaurai;

c)Medienai pjaustyti

išilgai ir skersai.

14. Išilginio pjovimo pjūklų dantys yra…

a)Trikampio formos,

statmenai pagaląsti, jais

galima pjauti tik į vieną

pusę;

b)Lygiašonio trikampio

formos ir pagaląsti iš dviejų

pusių, jais galima pjauti į abi

puses.

15. Skersinio pjovimo pjūklų…

a)Trumpoji pjovimo

briauna pluoštą skirsto, o

šoninis jį perpjauna;

b)Dantystrumpaja pjovimo

briauna medienos pluoštą

perpjauna, o šononėmis

perskiria jį pagal kryptį.

16. Kad pjaunant būtų mažesnė trintis ir

geležtė neįstrigtų prapjovoje reikia:

a)Pjūklo dantis išgaląsti;

b)Pjūklo dantis praskėsti.

17. Pjaunant kietųjų rūšių medieną, dantys

praskėčiami:

a)0,25 – 0,5 mm

b)0,5 – 1mm

46

c)1 – 1,5 mm

18. Pjaunant minkštųjų rūšių medieną, dantys

praskėčiami:

a)0,25 – 0,5 mm

b)0,5 – 1mm

c)1 – 1,5 mm

19. Šis rankinis obliavimo įrankis yra skirtas

išpjauti ir nulyginti užkaitams. Tai…

a)leistuvas;

b)drėkstuvas;

c)siaurasis obliukas;

oblius su dvigubu peiliu.

20. Drėkstuvas skirtas…

a)glotniai obliuoti,

nulyginti didelius paviršius

ir suleisti atskiras detales;

b)rupiai nulyginti

medienos paviršių;

c)išpjauti išdrožoms ir

įlaidoms.

8. PAMOKA. PATALPŲ INTERJERAS

Tikslas:

1. Apibūdinti patalpų interjero įrengimo darbus.

2. Mokėti parinkti medžiagas interjerui atsižvelgiant į patalpų paskirtį.

3. Atlikti įvairius interjero įrengimo darbus.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Žinoti darbo saugos, elektrosaugos, gaisrinės saugos ir pramoninės sanitarijos reikalavimų

esmę ir jų svarbą.

2. Išmanyti medžio drožlių, medienos plaušų ir stalių plokščių gamybos technologiją, jų

savybes ir panaudojimo sritis,.

3. Pagal darbo brėžinių, katalogų, lankstinukų ir kt. pavyzdžius parinkti interjero stilių ir

interjero būdą.

4. Žinoti ir paisyti interjero įrengimo dizaino reikalavimų.

5. Žinoti medžiagų, naudojamų patalpų interjerui įrengti, asortimentą ir jas parinkti

priklausomai nuo patalpų paskirties, eksploatavimo sąlygų.

6. Sujungti ir sutvirtinti detales įvairiais sujungimo ir sutvirtinimo būdais.

7. Išmanyti grindų laiptų įrengimo technologiją: įrengti laiptus, sumontuoti grindjuostes,

apvadus, padengti sienų ir lubų paviršius dailylentėmis(natūralios medienos ir sintetinių medžiagų).

Literatūra:

1. Jonas Zaluba. Medienos apdirbimas rankiniais įrankiais. 2001 Vilnius.

2. Jonas Matiušinas. Rankinis medienos apdirbimas. 1997 ŠMM.

3. Laima Simutytė. Rankinio medienos apdirbimo operacijos ir įrankiai.1998 ŠMM.

4. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

5. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008. - 225 p.

47

6. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

7. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

8. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998. - 62 p.

Mokymosi metodai: paskaita, vaizdinės medžiagos stebėjimas ir aptarimas, darbas

grupėse, minčių žemėlapis - pjūklų įvairovė, savarankiškas darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys,

mokymo/si medžiagos rinkiniai.

Teorinė dalis

Bendros žinios apie patalpų interjerą

Aplinkos kūrimas yra sunki laiko, išteklių, žinių reikalaujanti veikla. Gyvenamasis būstas yra

artimiausia žmogaus aplinka, tam tikra uždara erdvė. Kurdamas jos ribas, žmogus siekia suderinti du

aspektus savo gyvenamoje aplinkoje - jis nori jaustis saugiai ir tuo pat metu būti nesuvaržytas,

laisvas. Kiekvienas norime gyventi, dirbti, ilsėtis malonioje aplinkoje. Ramūs, sveiki, saugūs ir

gražūs namai yra būtinas sėkmės ir laimės pamatas.

Patalpų interjerą sudaro tokie elementai:

Laiptai Durys

Langai

Lubos Baldai

Interjeras

Sienos Nišos Gindys

Tačiau ne vien tai. Interjerą sudaro ir papildomos dalys: užuolaidos, paveikslai, vazos,

apšvietimas ir taip toliau. Šiuo metu, kylant žmonių reikalavimams, išrandamos ir naujos medžiagos.

Žmonės nori patogiau ir erdviau gyventi bei dirbti. Kad ir koks būtų įmantrus patalpų interjero

48

dizainas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Patalpoje turi būti gera garso ir šilumos izoliacija,

puiki ventiliacija. Vienose patalpose yra šilčiau, kitose – vėsiau, trečiose šviesiau. Tačiau patalpų

paskirtis juk skiriasi. Vienose patalpose dirbam, kitose sportuojam, trečiose miegam. Dėl to ir patalpų

interjero medžiagos bei visi kiti priedai skiriasi.

Patalpų interjero paskirtis.

Patalpos skiriasi savo atliekamomis funkcijomis. Nuo šių funkcijų priklauso ir reikalavimai,

keliami patalpų interjerui. Privalote tinkamai ir skirtingai įrengti patalpas, nes visas vienodai įrengus

bus juntamas diskomfortas.

Suskirstyti patalpas pagal paskirtį galima įvairiai: pagal atliekamos veiklos rūšį, pagal

poreikius, poilsiui ar darbui ir kitaip. Tačiau čia išvardinsime keletą patalpų rūšių ir pateiksime

keliamų reikalavimų šioms patalpoms sąrašą.

Patalpos pagal paskirtį:

Patalpos pavadinimas Pagrindiniai reikalavimai

Butas, namas Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, mažas erdvės išnaudojimas,

jaukumas.

Biurai, darbo

kabinetai

Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, geras apšvietimas, erdvė.

Kavinės, barai Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, erdvės panaudojimas, gera akustika.

Salės(sporto ir aktų) Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, gera akustika, didelė erdvė,

atsparumas smūgiams.

Medicininės įstaigos Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, geras apšvietimas, erdvės

panaudojimas, paprasta sanitarinė priežiūra.

Viešbučiai Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, erdvės panaudojimas.

Bankai Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, geras apšvietimas, erdvė.

Prekybos centrai Šilumos, garso izoliacija, ventiliacija, erdvės panaudojimas, geras

apšvietimas.

Pirtys ir saunos Atsparumas drėgmei, karščiui, ventiliacija, erdvės panaudojimas.

Gamybinės patalpos Labai gera ventiliacija, garso ir šilumos izoliacija, atsparumas smūgiams.

Praktinė užduotis

Nusipieškite patalpos schemą ir pabandykite joje nupiešti baldų stovėjimo vietą, durų, langų

vietą, paaiškinkite, kokia tai patalpa, kam ji skirta?

49

Medžiagos patalpų įrengimui.

Rinkinyje aptarsime pagrindines medžiagas, kurios skirtos patalpų interjerui, pateiksime

atskirų medžiagų standartų lenteles, atskirų firmų gaminamų medžiagų savybes. Kiekvienos

medžiagos rūšį gamina kelios firmos, dėl to jos skiriasi ne tik savo pavadinimais, bet ir kai kuriais

techniniais rodikliais.Jūs turite suprasti, kokius rodiklius vertinant, reikėtų rinktis medžiagas, skirtas

interjerui. Kasmet atsiranda vie naujesnių ir geresnių medžiagų, todėl visų jų aprašyti neįmanoma.

Naudodamiesi šiuo rinkiniu jūs susipažinsite su medžiagomis, skirtomis sienoms, luboms, laiptams

įrengti:

Gipso kartono plokštėmis.

Medžio dailylentėmis.

Plastikinėmis dailylentėmis.

Medžio drožlių plokštėm.

Kieta medžio plaušo plokšte.

Putų polistirolo ir plastikinėmis lubomis.

Akustinėmis pakabinamomis lubomis.

Šiltinimo medžiagomis.

Gipso kartono plokštė.

Tai viena iš populiariausių medžiagų. Plačiausiai žinomos ir naudojamos yra

GYPROC ir NOGRIPS gipso kartono plokštė. GYPROC gaminama iš natūralaus ekologiško gipso,

iškasto iš žemės gelmių, susmulkintų, išvalytų bei išdžiovintų miltelių. Plokštė iš abiejų pusių

padengta popieriumi. Gipso kartono plokštė naudojama tiek gyvenamųjų namų, tiek civilinių ir

pramoninių objektų statyboje.

Pavaizduota perpjauta gipso kartono plokštė.

Pagal plokštės savybes skiriasi jos panaudojimas. Viena plokštė yra vien iš gipso miltelių, o

kita iš gipso miltelių su medžio plaušu. Šios plokštės atitinkamai naudojamos:

Išorės sienoms (apdengiant plytomis);

Pertvaroms;

Perdangų konstrukcijoms;

Pakabinamoms luboms;

50

Atspari ugniai Lenktų paviršių architektūriniams elementams.

GYPROC gipso kartono plokštės privalumai:

Lanksti

Apdailai lygus paviršius Lengva

Gyproc plokštė

Lengvai montuojama

Mažai atliekų Atspari ugniai

Visos šios savybės teikia pranašumą prieš lentas, įvairias plokštes iš medienos žaliavų.Gipso

kartono plokštės tvirtinamos prie medinio ar metalinio karkaso varžtais kas 200 mm arba kas 150mm.

Gipso kartono plokštes galima ir klijuoti. Tam naudojamas GyprocGipsbruk skiedinys.

a)b)

a) matote GYPROC gipso kartono plokštę tvirtinamą varžtais prie metalinės konstrukcijos.

b) GYPROC gipso kartono plokštė klijuojama prie sienos skiediniu.

Jums svarbu ne tik žinoti plokštės savybes, bet ir dydžius. Pasirinkdami tam tikro ilgio, pločio

plokštę, apskaičiuokite, kad kuo mažiau liktų atliekų, patogu būtų pjaustyti, taip pat ir transportuoti.

Toliau pateiktoje lentelėje matysite GYPROC gipso kartono plokščių ir konstrukcijų sistemos

panaudojimo programą.

51

Praktinė užduotis

Jei jūs teisingai supratote ir norėtumėte įsirengti staliaus dirbtuvėles, tai pamėginkite

pasirinkti sienoms ir luboms gipso kartono plokštės tipą iš pateiktų. Paaiškinkite, kodėl ją

pasirinkote:

vidaus sienoms,

luboms,

vidaus sienoms atnaujinti,

vamzdynams slėpti,

individualiems namams,

sijoms slėpti,

padidinto atsparumo smūgiams,

išorinėms sienoms.

52

Medžio dailylentės.

Medžio dailylentės išpjautos iš natūralaus medžio. Tam tikru profiliu išpjautos lentelės skirtos

sienų, lubų įrengimui, ventiliacinių angų, vamzdynų paslėpimui. Dailylentės gali būti išpjautos ne iš

visų medienos rūšių, nes kai kurie medžiai netinka dailylentėms gaminti. Rekomenduotina jas rinktis

iš pušų, eglių, uosių, ąžuolų, juodalksnių, beržų.

Lentelėje matote tik kai kurių dailylenčių techninius duomenis. Dailylentės skiriasi savo

matmenimis, spalva, pločiu, jungimosi elementais. Dailylentės jungiamos įvairiais užkaitais, įlaidais,

įdėklais. Tvirtinamos laikikliais, medsraigčiais ar vinimis. Galima laikiklių nenaudoti.Dažnai

pasitaiko, jog atvežamos Jums nekokybiškos dailylentės. Todėl reikės jas atrinkti ir surūšiuoti. Tam

turite žinoti defektus, kurie dailylentėms neleidžiami:

Mėlynos ar juodos dėmės;

Šakos;

Šakų likučiai;

Įskilimai.

Dailylentės priklausomai nuo medienos rūšies, skiriasi savo savybėmis. Todėl, renkantis

dailylenčių rūšį, svarbu žinoti šias savybes tam, kad galėtumėte pritaikyti tam tikrai patalpai.

Lapuočių medžių dailylentės labiau tinka patalpoms, kuriose yra didesnė drėgmė, karštis. Jos

dažniausiai yra tvirtesnės ir sunkiau apdirbamos. Pvz., beržo dailylentės ypač tinka pirtims, saunoms

įrengti. Pušų, eglės, uosio – gyvenamoms patalpoms. Ąžuolo ir juodalksnio, rečiau pasitaikančios

dailylentės, tinka gyvenamoms ir kitokioms patalpoms. Savo tekstūra ir spalva jos išsiskiria iš kitų

medžiagų, dėl to lengva atskirti.

53

Praktinė užduotis

Kaip pašalinami medienos defektai? Prisiminkite ir parašykite.

PLASTIKO DAILYLENTĖS

Plastiko dailylentės.

Plastiko dailylentės – tai naujesnė medžiaga nei medžio dailylentės. Jos yra originalios

išvaizdos ir šiuolaikiškos, pasižymi teigiamomis savybėmis, tokiomis kaip: lengvai montuojamos,

išardomos nesitraukia, nejuda ir kt.. Plastiko dailylentės naudojamos ne tik vidaus, bet ir išorės

apdailai. Svarbiausia tai, kad sumontavus tokias dailylentes nereikia papildomai dailinti paviršių.

Šios dailylentės yra kelių profilių, pločių, ilgių. Todėl galėsite pasirinkti jums tinkamas, pritaikydami

jas prie interjero detalių spalva, medžio tekstūra, pločiu ir ilgiu.

Nepamirškite rinkdamiesi, kad montuodami turite palikti kuo mažiau atliekų.

Kaip ir medžio dailylentės, plastiko dailylentes reikia montuoti sujungiant vieną su kita, o

tvirtinti laikikliais, medsraigčiais ir vinimis.

Lentelėje matysite vienos belgų firmos dailylenčių naudojimo programą.

Praktinė užduotis

Parašykite kokiomis savybėmis pasižymi plastiko dailylentės?

54

Medžio drožlių (MDP) ir medžio plaušo plokštė (MPP)

Šios plokštės pagamintos iš medžio drožlių ar medžio plaušo ir padengtos popieriumi su

įvairia tekstūra, kuri gali imituoti medį arba būti padengta dažais.

Medžio drožlių plokštės yra gana sunkios, todėl jas sunkiau transportuoti nei gipso kartono

plokštes. Tačiau medžio drožlių plokštės yra pranašesnės. Jos nereikalauja papildomos paviršių

apdailos yra kietos, todėl atsparesnės.

Medžio drožlių plokštė naudojama dažniausiai sieninėms spintoms, pertvaroms montuoti.

Tačiau jomis gali būti dengiamos ir sienos, ir lubos. Iš tokios plokštės pagamintos specialiai interjerui

plytelės turi geresnę estetinę išvaizdą ir daugiau naudojamos. Iš tokių plytelių susideda įvairūs raštai,

ornamentai. Plyteles lengviau transportuoti, bet montuojant reikalinga ilgesnio, kruopštesnio ir

kantresnio darbo. Didelės medžio drožlių plokštės uždengia didelę sienos ar lubų dalį, dėl to greičiau

sumontuojamos, greičiau padengia paviršius.

MEISTER LEISTEN siūlo tokių tekstūrų ir spalvų plokštes:

Baltas uosis;

Baltos spalvos;

Pušis;

Perlamutrinis uosis;

Bukas;

Beržas;

Ąžuolas.

MDP montavimo technologija gali būti analogiška durų su įsprūdomis gamybos technologijai,

nors galima jas tiesiai kalti prie medinio karkaso, o vėliau prikalimo vietas dengiant apdailos

juostelėmis.

Praktinė užduotis

Iš ko pagaminta medžio drožlių plokštė?

Kieta MPP HUNTONIT skirta sienų ir lubų apdailai. Ji gerai izoliuoja garsą, atspari

mechaniniams poveikiams, mažai degi, lengvai valoma ir tvirtinama. Galima nudažyti norima spalva

yra ekologiškas produktas.

55

Matmenų lentelė:

Storis mm Plotis mm Aukštis mm

11

11

11

11

300

620

300

620

2740

2740

1820

1820

Ženklai ant gaminių

Praktinė užduotis

Iš jums pateiktų simbolių atrinkite, kurie tinka pakabinamų lubų savybėms išreikšti.

Paaiškinkite, ką šie simboliai reiškia:

1. 3. 5. 7.

2. 4. 6. 8.

Medžiagos patalpų šiltinimui

Tai medžiagos, skirtos dėti į sienų vidų tam, kad pagerėtų šilumos palaikymas patalpoje.

Medžiagos patalpų šiltinimui atlieka ne tik šiltinimo funkciją, bet ir garso izoliacijos bei ugniai

atsparios medžiagos funkciją.

Dažniausiai naudojama ir šiuolaikiška šiltinimo medžiaga yra minkšta PAROC akmens vatos

plokštė. Geriausia ji tinka gipskartonio pertvarose ir montuojama metaliniuose ar mediniuose

karkasuose. Mediniuose 560 mm pločio, metaliniuose 610 mm.

PAROC konstrukciniai elementai – tai atitvarinės konstrukcijos. Jų jau nereikia apdengti

plokštėmis ar dailylentėmis. Trisluoksnėje plokštės konstrukcijoje apkrovas laikantis sluoksnis

pagamintas iš specialiai sukurtos PAROC akmens vatos su vertikaliai orientuotu plaušu, paviršiniai

lakštai pagaminti iš valcuotų ir karštai galvanizuotų plieno lakštų, kurių paviršius padengtas plastiko

dangomis.

56

Išskirtinės savybės:

Atsparumas ugniai;

Lengvumas;

Geros termoizoliacinės savybės;

Mechaninis atsparumas;

Montavimo paprastumas;

Panaudojimo universalumas.

Standartiniams konstrukciniams elementams naudojama PAROC akmens vata C, o

priešgaisriniams elementams – itin atspari ugniai F tipo vata. Ypatingoje aplinkoje naudojami

elementai gali būti dengti vario, cinko ar nerūdijančio plieno lakštais.

Plokštės PAROC C techniniai rodikliai.

Patalpoms, kurioms keliami labai dideli gaisriniai reikalavimai, naudojama PAROC F vata.

Jos pločiai: 50, 80, 100, 150 mm.

Minkštos PAROC akmens vatos plokštės prie metalinės ar medinės konstrukcijos tvirtinamos

paprasčiausiai naudojant plieninę vielą. Paroc akmens vatos plokštės yra skirtingų storių, viršutinių

apdangalų. Taip pat atitinkama plokštė sulaiko šaltį (jei to reikia).

Vidaus patalpų sienų šiltinimo medžiagų yra įvairių. Galima naudoti ir stiklo vatą ISOVER,

putų polisterolo plokštes ir kitas. Kiekviena medžiaga turi savo techninius duomenis: šilumos ir garso

pralaidumo rodiklius, storį, aukštį, išorinių apdangalų rodiklius.

Patogiau yra naudoti šiltinimo medžiagas, kurios yra su apdangalais, nes mažiau dulka,

nesukelia alerginių reakcijų, tiek montuojant, tiek vėliau naudojantis patalpa.

57

9. PAMOKA. DURŲ IR LANGŲ BLOKAI

Tikslas:supažindinti besimokančiuosius su durų ir langų įvairove, teoriniais ir praktiniais

durų, langų įstatymo (montavimo) pagrindais, ugdyti besimokančiųjų bendruosius bendradarbiavimo,

vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus atliekant durų, langų statymo darbus.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Įvertinti durų kokybę pagal įvairius kokybės parametrus (saugumą, akustiką, konstrukciją,

užraktą ir pan.); langų kokybę pagal jų konstrukcines medžiagas (aliuminiai, plastikiniai, mediniai).

2. Sumontuoti duris, atliekant staktos, varčios montavimo, durų apdailos darbus.

3. Sumontuoti langą, atliekant staktos, varčios montavimo, apdailos darbus.

Literatūra

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008. - 225 p.

3. Būsto apdaila : išmonė, intuicija, polėkis / iš vokiečių kalbos vertė Birutė Petrauskaitė. -

Vilnius, [2005]. - 95, [1] p.

4.Staliaus darbai : [vadovėlis] / J.Burokienė, K.Cikanas, C.Daukantas…[et al.]. - Vilnius,

2008. - 402 p.

5. Langų ir durų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija. - Vilnius, 2007

6. Langų šiluminio laidumo sumažinimas: buto savininko patarėjas / R.Gritė, A.Kedys,

J.Parsonis. - Vilnius, 1994.

7. Durų įvairovė ir montavimas: www.gelangavilnius.lt).;

www.elmaga.lt;http://www.asa.lt/durys/s01.php?iq=2

8. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

Mokymosi metodai: paskaita, minčių žemėlapis, demonstravimas, savarankiškas

darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys,

mokymo/si medžiagos rinkiniai, lango maketas.

Teorinė dalis

Pagrindinė durų funkcija yra saugos funkcija - saugoti namus nuo nepageidaujamų asmenų.

Šalia to ir kitos funkcijos – šilumos ir garso izoliavimas, priešgaisrinis saugumas. Šios funkcijos

priklauso nuo durų medžiagos ir konstrukcijos, tvirtinimo būdo, užrakto tipo, jo montavimo ypatumų

ir t.t. Skiriasi ir varstymo būdai, ilgaamžiškumas, ekologiškumas. Šioje pamokoje visa tai ir

aptarsime.

58

Durų klasifikacija

Durys būste skirstomos į vidines (kambarių, vonios, virtuvės, sandėliuko ir kt.), išorines

(įėjimo durys, balkono, terasos) ir specifines (saunos, katilinės, rūsio ir kt.). Visoms joms keliami

skirtingi reikalavimai. Pagal tai parenkama medžiaga ir konstrukcija durims – vienos bus plieninės,

kitos medinės ar iš medienos medžiagų, trečios plastikinės, aliumininės ar iš keleto medžiagų

(kompozitinės). Pagal varstymo pobūdį – tradiciškai varstomos durys, stumdomos durys,

atverčiamos, klostuotos, kombinuoto atvėrimo (pvz. Varstomos - atverčiamos, stumdomos -

atverčiamos). Pagal atvėrimo (ar atstūmimo) kryptį – kairinės ir dešininės, atsidarančios į vidų ar

išorę. Konstrukcijų didžiulė gausa, todėl neįmanoma vienoje temoje visų apžvelgti, tik pagrindines.

Populiariausios (klasika niekada nesensta) vidaus, o dažnai ir išorės durys – tai įsprūdinės

medžio masyvo durys. Jos gaminamos iš pušies, eglės, ąžuolo, uosio, juodalksnio, ar kitų,

egzotiškesnių medžių medienos (raudonmedžio, tikmedžio, buko ir kt.)

Įsprūdinės durys. www.juliausdurys.lt

Tai tradicinė konstrukcija iš tradicinės medžiagos, paplitusi ne tik Europoje ir Amerikoje, bet

ir visame pasaulyje. Įsprūdinių durų varčią sudaro tartum ,,languotas“ rėmas, kurį užpildo

profiliuotos lentutės – įsprūdos. Vietoj dalies įsprūdų gali būti įmontuoti stiklai ar net vitražai . Bet

gražios ir nesenstančio dizaino įsprūdinės durys tapo tik XX a. Kai jos buvo pradėtos gaminti,

konstrukcijos esmę sudarė tai, kad įsprūdos lengvai ,,vaikščiojo“ varčioje ir durys džiūdamos mažai

deformuodavosi. Šis konstrukcinis privalumas išlaikytas ir šiuolaikinėse įsprūdinėse duryse

(nereikėtų supainioti su skydinėmis durimis, kurių skydai imituoja įsprūdas). Įsprūdines duris

gamintojai įprastai pristato pardavėjams su stakta, vyriais ir spyna, tačiau gali būti niekuo

nepadengtos. Tai vartotojui suteikia tam tikrą laisvę – vartotojai, turintys staliaus gebėjimų, duris

nušlifuoja, tonuoja medieną, lakuoja ar dažo, tauresnes medienos rūšis poliruoja, alyvuoja, vaškuoja.

Nėra sudėtinga ir sumontuoti duris (apie tai – žemiau tekste).

Kita labai paplitusi konstrukcija - skydinės durys. Šių durų varčios rėmas užpildytas

,,lengvais“ arba ,,sunkiais“ užpildais. Rėmas iš abiejų pusių aptaisytas natūralių medienos medžiagų

59

plokšte ir faneruotas arba uždengtas presuota laminuota medžio plaušo plokšte. Pastaroji gali būti

lygi arba profiliuota (pvz. įsprūdinių durų imitacija).

Skydinės durys. www.juliausdurys.lt

Skydines duris pagal konstrukciją galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

1. Lengvos durys – užpildytos korėtu kartonu. Tinka kambariams, virtuvei, voniai, jei

nekeliame durims aukštų tvirtumo ar ilgaamžiškumo reikalavimų.Gali būti su stiklais. Tai

populiariausios, pigiausios ir dažniausiai naudojamos durys.

2. Sustiprintos durys - užpildas sustiprintas papildomu rėmu iš medžio drožlių plokštės. Tinka

ne tik būstui, bet ir visuomeninėms patalpoms, kuriose nebus intensyviai eksploatuojamos.

3. Sunkios durys – kai vietoj užpildo sumontuota ištisinė drožlių plokštė. Jos bus ne tik

sunkios, bet ir tvirtos. Naudojamos kaip vidaus durys (gali atlikti išorinių durų funkciją, jei

eksploatuojamos sąlygose, neturinčiose tiesioginės sąveikos su lauko oro drėgme ir temperatūrų

kaita).

Korėto kartono užpildas.

http://www.morita.lt/print.php?pid

=36

4. Apšiltintos durys – mineralinės vatos, putų polistirolo ar analogiškas užpildas. Naudojamos

kaip tamburo durys, įėjimo iš namo į garažą, į rūsį ir kitose vietose, kur reikalinga papildoma šilumos

izoliacija.

60

Apšiltintų skydinių su karkasu ir langu

durų pjūvis (su mineralinės vatos, putų

polistirolo ar kt. Šiltinančiu užpildu).

Naudojamos kaip tamburo durys, įėjimo iš namo

į garažą, į rūsį ir kitose vietose, kur reikalinga

papildoma šilumos izoliacija

(www.gelangavilnius.lt).

Faneruotos durys - tai taip pat skydinės durys, jos gali būti vientisos arba stiklintos, lygios

arba profiliuotos. Durų paviršius (dekoravimo ir atsparumo didinimo tikslu) apklijuojamas įvairių

rūšių medienos lukštu (ąžuolo, buko, klevo, raudonmedžio, beržo, vyšnios ir kt.). Lukšto storis - nuo

0,6 iki 1,6 mm. Prie pagrindo medienos lukštas klijuojamas rankiniu būdu (restauruojant), arba preso

pagalba (gamyklose). Aplink varčią padaromos briaunos, tačiau ne visada. Atsparesnės bus durys su

briaunomis iš kietmedžio – pastarosios apsaugo varčią nuo mechaninių pažeidimų, sąlygoja geresnį

vyrių ir spynos tvirtinimą. Panaudojant dažalus (beicus, baliklius) galima durims suteikti bet kokį

atspalvį, net imituoti kitos rūšies medieną. Faneruotos durys, kaip ir bet kokios medinės vidaus durys,

gali būti lakuojamos blizgiu, matiniu ar pusiau matiniu laku, dengiamos natūraliomis alyvomis.

Skydinės durys kartais gaminamos ir kaip lauko durys, tačiau, jei apšiltinimas dar ir gali būti

tinkamas lauko durims, tai tvirtumas ir atsparumas atmosferos poveikiams yra vos patenkinamas.

Plastikinės durys geros tuo, kad nereaguoja į drėgmę, todėl naudojamos ne tik balkonams ar

terasoms. Plastikinės lauko durys gaminamos iš profilių, skirtų specialiai lauko durims (balkonų ir

terasų durys – iš tų pačių profilių, kaip ir plastikiniai langai). Profilių spalva viduje ir išorėje gali būti

skirtinga. Lauko durys gaminamos iš smūgiams ir aplinkos poveikiui atsparaus plastiko, yra tvirtos ir

stabilios, viduje – tvirtas metalinis profilis ir metalo plokštė. Plastiko duris renkasi vertinantys labiau

funkcionalumą, nei natūralumą.

Plieno skardos durų nereikėtų painioti su plieninėmis šarvuotomis durimis. Nors jos turi

daug panašumų (gaminamos iš plieno, turi metalo karkasą), tačiau skiriasi metalo storis ir tvirtumas.

Be to, skardinės retai kada būna šiltinamos. Kadangi yra nebrangios, naudojamos sandėliukams,

rūsiams, kitoms ,,neprestižinėms“ patalpoms. Kita vertus, kai kurios vykusio dizaino ir kokybiškai

pagamintos, šiek tiek patobulinus (apšiltinus, pakeitus užraktą) gali būti pritaikytos daug išradingiau.

Plieninės (šarvuotos) durys yra vienos populiariausių įėjimo į būstą durų. Tai tvirtų plieninių

profilių konstrukcija, bent iš vienos pusės (dažniausiai iš abiejų) apsaugota plieno plokštėmis.

Plokščių storis – nuo 2,5 mm. iki 5 mm. Plonesnes nei 2mm., teisybės dėlei, jau reikėtų vadinti ne

plieninėmis, bet skardinėmis durimis. Tarp plokščių įrengti užraktų mechanizmai, o likusi tuščia

erdvė užpildyta šiltinančia medžiaga. Durų stakta taip pat gaminama iš tvirto plieninio profilio.

61

Plieninių durų horizontalus pjūvis (www.elmaga.lt).

Apdaila tokioms durims galima pati įvairiausia – nuo natūralios medienos, iki įvairių

plokščių, lygių ar profiliuotų, gaminamų iš presuoto plaušo ir kt. Gali būti laminuotos, dažytos,

lakuotos. Apdailos medžiagos parenkamos pagal tai, namo ar buto įėjimą saugos durys. Buto durys

išeis į laiptinę, kur nebus jokio atmosferos poveikio, todėl nereikės atsparių medžiagų.

Rinkoje esančias įėjimo į būstą duris galima analizuoti pagal šiuos požymius:

Kriterijus Komentaras analizei

Durų

charakteristika

Išsiaiškinti durų charakteristiką pagal saugumo klasę. Pagrindinė

šarvuotų durų paskirtis – saugoti būstą nuo pašalinių žmonių (buto durys

turėtų turėti ne žemesnę kaip 3 saugumo klasę).

Mechaninės

savybės

Ar atlikti mechaniniai bandymai, įsitikinti ar su durimis pateikti būtent

šio gaminio dokumentai. Kiekvienas gaminys turi turėti savo unikalų numerį.

Akustinės

savybės

Ant durų būna nurodyta, kiek decibelų jos turi atlaikyti. Būsto durims

šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 30 decibelų . Geri akustiniai rodikliai

garantuoja ir durų sandarumą. Šios durų savybės priklauso ne tik nuo paties

konstruktyvo, šiltinančios medžiagos (kuri kartu yra ir garsą izoliuojanti) bet

ir nuo tarpinės. Tai, kad ji yra, dar nieko nereiškia. Uždarant durų varčią

tarpinė turi “dirbti”- prisispausti visu perimetru.Todėl durų briauna turi būti

nepriekaištingai tiesi, o staktos ir briaunos plokštumos lygiagrečios.

Priešgaisrinės

savybės

Metalas nedegus, tačiau įkaitęs deformuojasi, o prie jo prisilietęs

daiktas užsidega. Šiltinantis sluoksnis turi būti nedegus (pvz. netinka

polimeriniai putplasčiai, medžio plaušas). Durų priešgaisrinės savybės turi

būti patvirtintos bandymais, įrodomos sertifikatais.

62

Sertifikavimas Kiekvienas gamintojas, tobulinantis savo produkciją, ieškantis

naujovių, pirmiausia savo produkcijai padarys bandymus, todėl gaminio

pardavėjas privalo turėti bandymų laboratorijų duomenis apie šį gaminį.

Durų

konstruktyvas

Kokia technologija padarytas konstruktyvas? Koks užpildas

naudojamas? Jei tai lauko durys, jų metalinė konstrukcija negali turėti vientiso

kontakto su išore ir vidumi (šalčio tilto). Esant išorinėje ir vidinėje durų

pusėse skirtingoms temperatūroms kaupiasi kondensatas, ko pasekoje vidinė

durų pusė drėksta. Dėl besikaupiančio kondensato gali pradėti drėkti ne tik

užpildas varčioje ir staktoje, bet ir šalia staktos esanti siena.

Užraktas Be konstruktyvo, durims labai svarbu mechaninis užraktas.

Šarvuotoms durims naudojami širdelinio - cilindrinio bei plokštelinio tipo

užraktai. Jų principas: raktas- cilindras-korpusas. Atskirais atvejais tai gali

būti geros ilgaamžės spynos, tačiau apie jų saugumą reikėtų kalbėti labai

atsargiai. Ši spynų grupė skirta žmonių patogumui (deja ir vagių...).Ant

cilindrinės spynos uždėta apsauga – metalo plokštelė- apsaugo tik iš dalies.

Plokštelinės spynos - principas : korpusas - raktas. Pats raktas rakina korpuso

liežuvėlį.Raktas nukopijuoja plokšteles ir padaro taką skląsčiui. Net vienas

nežymus plokštelės neatitikimas neleidžia pasukti rakto. Vartojant jėgą,

sulankstomas mechanizmas, bet pasukti ir pastumti liežuvėlio neįmanoma. Be

to, gera spyna saugo tik įdėta į stiprų, savo klasę atitinkantį konstruktyvą. Iš

durų briaunos išorinės pusės įdėta spyna yra mažiau saugi nei iš durų vidaus,

kitaip tariant durų rinkimo metu spyna įsideda iš vidaus. Surinktoje varčioje

neišardžius durų varčios spynos neišimsi, tai duoda papildomą saugumą, bei

vizualiai atrodo gražiau, rodo gamintojo technologinį lygį, bei gaminio

išbaigtumą.

Papildoma

mechaninė apsauga

Egzistuoja įvairiausi priedai durų apsaugai sustiprinti. Neretai galima

suklysti, matant tik gerąsias šių priemonių puses. Grandinėlė duryse būsto

neapsaugos. Naudojantis įrankiu, ją nesunku nutraukti. Iš vidaus užsišauti

skląsčiu yra saugu ir patogu. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai vaikas, likęs

vienas namuose užsisklendžia, o atsidaryti jau nebegali. Arba ligos atveju

žmogus jau nebegali prieiti prie durų.

Raktai Kaip reikės elgtis pametus raktus? Ar užteks spyną perkoduoti ar teks

keisti? Patikimiau, kai raktai yra apsaugoti nuo kopijavimo. Dažnai prie

spynos būna keletas komplektų raktų – pametus vieną iš pirmojo komplekto,

užtenka vieną kartą pasinaudoti raktu iš antrojo ar trečiojo komplekto ir

ankstesnio komplekto (pamestasis) raktas jau nebetinka. Išsiaiškinkite, kaip

gamybos procese naudojamasi raktais, kas daroma, kad informacija apie juos

nenutekėtų.

Apdaila Šarvuotų durų apdaila gali būti labai įvairi. Tačiau jei durys skirtos

laukui, apdailos variantų žymiai sumažėja. Negalima naudoti laminato,

63

drožlių plokštės ar plaušo plokštės. Apdailai naudoti natūralaus medžio taip

pat nerekomenduojama. Medis drėgnoje aplinkoje plečiasi, o metalas nekinta.

Esant mažam drėgmės kiekiui, medis traukiasi. Po kurio laiko, dėl

deformacijų, durų išvaizda akivaizdžiai pablogės. Yra kitos (deja,

nenatūralios) specialiai laukui skirtos medžiagos.

Montavimas Geras gaminys, tačiau blogai sumontuotas, taip pat praranda savo

saugumą ir sandarumą. Skirtingoms sienoms reikia skirtingų ankerių,

sandarinti galima tiek putomis, naudojant papildomą apsaugą, tiek betonu.

Langai

Tradiciškai Lietuvoje langai būdavo dvigubi ir mediniai. Šią tradiciją suardė sovietmečiu

gaminti viengubi langai su dvigubais stiklais. Šie buvo nesandarūs ir nešilti. Mokslininkų

apskaičiuota, kad per langus iš būsto išeina iki 35 proc. šilumos, nors langų plotas tesudaro vos 5-7

proc. būsto išorinio (sienų, lubų, grindų) paviršiaus. Vėliau įsigalėjo plastikinių langų mada – už juos

buvo mokama žymiai brangiau, nei jie iš tikro verti, gal tik vienas dalykas juose buvo geras – stiklo

paketas (deja irgi tik plonas, viengubas). Tokie langai puikiai tiko tose vakarų Europos šalyse, kur

vidutinė temperatūra žiemą – penki ar net dvylika laipsnių aukščiau nulio ir sausesnis klimatas.

Lietuvai reikėtų lygiuotis į Skandinavijos šalis – Norvegiją, Švediją, Suomiją – kur žiemos drėgnos,

šaltos ir vėjuotos. Tose šalyse išliko mediniai dvigubi langai, tik paprastus stiklus (ar bent vieną iš jų)

pakeitė stiklo paketai.

Pasidomėkime, kokie langai senuose namuose, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje - mediniai

dvigubi langai, su nemažu 18-25 cm. tarpu tarp vidinio ir išorinio rėmo. Toks didelis tarpas buvo

reikalingas ne tik dėl to, kad buvo labai storos sienos, bet ir dėl langų rasojimo, šiluminės varžos –

esant dideliam tarpui, atsiranda oro cirkuliacija lango viduje (arčiau išorinio stiklo oras krenta žemyn,

prie vidinio kyla aukštyn: susidaręs oro sluoksnių masės greitis ne tik mažina drėgmės kondensaciją,

bet ir šiek tiek pažemina slėgį prie stiklų – esant mažesniam slėgiui, pagerėja šiluminė varža).

Kritiškai apžvelkime šiuolaikinius langus. Lango stiklo pakete šiluminės varžos problemos

sprendžiamos kitaip nei anksčiau – nors atstumas tarp stiklų mažas, tačiau tarpas užpildomas

dujomis, kurių tankis normaliomis sąlygomis žymiai mažesnis už oro (pvz. argonu), todėl pagerėja

šiluminė varža. Taip pat vienas ar abu stiklo paketo stiklai padengiami infraraudonųjų spindulių

plėvelėmis: žiemą šiluminius spindulius sulaiko viduje, vasarą – neįleidžia vidun. Didinamas stiklų

skaičius pakete: jei du stiklai suformuoja vieną tarpą, tai trys – du tarpus (vienu stiklu daugiau, o

tarpų, užpildytų dujomis – dvigubai daugiau).

Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausi būtų skandinaviško tipo langai (nepainiokime su

rinkoje reklamuojamais skandinaviško dizaino langais - daugumos jų tik išorinis vaizdas atitinka

pavadinimą). Būtų idealu, jei galėtume turėti savo būste langus, kuriuose derėtų geriausios senosios ir

šiuolaikinės technologijos – dvigubus, medinius, su dideliu (15-25cm.) tarpu ir kokybiškais

šiuolaikiniais stiklo paketais ir vidiniame, ir išoriniame rėme. Kaimo sodyboje ar užmiesčio name

derėtų prisiminti ir gražų bei nepaprastai funkcionalų įrenginį – langines. Šiuolaikinėmis

64

technologijomis pagamintos sandarios ir apšiltintos langinės (senojo ar šiuolaikinio dizaino) ne tik

teiks papildomą saugumą, bet ir ženkliai taupys šilumą name – nakčiai galima uždaryti, o retai

naudojamose patalpose neatidarinėti ir visą žiemą. Buto langams galima sumontuoti skaidrių (ar

neskaidrių, jei naudosime tik naktį, suprantama, montuosime iš vidaus, ne iš išorės) roleto tipo

užtvarų – jei jos pakankamai sandarios, neleis ore esančiai drėgmei kondensuotis ant lango stiklo,

suformuos papildomą oro tarpą ir taip ženkliai pagerins šiluminę varžą. Tuo nesunku įsitikinti atlikus

nedidelį ,,eksperimentą“: seną, prastos šiluminės varžos, rasojantį langą iš vidaus uždenkime paprasta

šiltnamine plėvele taip, kad plėvelė neliestų stiklo, o kraštai būtų kruopščiai užsandarinti – langas

neberasos, rėmas nedrėks, kambaryje taps šilčiau. Tokį eksperimentą galime atlikti ir su naujais

rasojančiais plastikiniais (ar net mediniais, jei tai viengubi, su vienu paketu) langais. Įsitikinsime, kad

langai neberasoja. Iš dalies langai rasoja ir dėl ventiliacijos trūkumo, bet tai tiesa tik nedidele dalimi

– pagrindinė priežastis yra prasta langų šiluminė varža.

Iš šių pozicijų peržvelgus visus Lietuvos rinkoje siūlomus langus, įsitikinsime, kad daugiau

nei 90 proc. rinkoje siūlomų langų – su vos 68-78 mm. storio rėmu ir stakta, su vieno, vos iki16-

20mm., tarpelio stiklo paketu. Langų pirkėjas rinkoje viliojamas vis didesniu staktos ir varčios

kamerų skaičiumi. Kiek jų bebūtų, langas nuo to nestorėja, o be to visos kameros – tuščios. Kartais

meistrai bando užpildyti kameras montavimo putomis – tai pagerina šiluminę varžą, bet ne visada

pavyksta užpildyti taip, kad plėsdamosi putos nedeformuotų lango konstrukcijų.

Plastikinio lango konstrukcija: 1 –

varčios profilis; 2 – išpjova stiklo paketui; 3

– griovelis mechanizmui; 4 – lango stakta; 6

– griovelis vandeniui nutekėti; 7 –

stiklajuostė; 8 – sandarinimo tarpikliai; 9 –

metalinis karkasas; 10 – stiklo paketas

( www.gran.lt.).

Šiek tiek geresnė (deja ir brangesnė) konstrukcija – mediniai viengubi langai su vieno ar

dviejų tarpų stiklo paketu.

65

Medinio lango su stiklo paketu

konstrukcija (esminių skirtumų tarp

plastikinio ir medinio lango konstrukcijų

nėra, išskyrus pačią medžiagą – medis ir

šiltesnis, ir ekologiškesnis

(www.mdlangai.lt.).

Lietuvos klimato sąlygomis būtų idealu, jei galėtume būste susimontuoti medinius dvigubus

langus su bent vienu stiklo paketu ir dideliu (bent 12-15 cm.) atstumu tarp varčių. Galima ir tokia

išeitis – įstatyti į lango nišą dvejus langus: išorėje plastikinį, atsidarantį į išorę, viduje medinį,

atsidarantį į vidų. Gaunamas tartum dvigubas langas su dviem stiklo paketais – puikus sprendimas

šilumos izoliavimo atžvilgiu, tačiau turintis kitų trūkumų, kurių pagrindinis – tokio projekto kaina.

1 – viengubas langas su stiklo paketu, 2 – vienos staktos langas su dvigubu rėmu ir dviem

langais ar paketais, 3 – dvigubas langas su dviguba stakta ir dviem rėmais bei dviem stiklais ar

paketais.

Durų montavimas

Žemiau pateikta tipinė vidaus durų montavimo technologija, kai staktos gylis yra mažesnis už

angos gylį.

66

Užduoties atlikimui reikalingi įrankiai: rankinis pjūklas; plaktukas; staliaus kirvukas; ilgas

(apie 1m.) ir trumpas gulsčiukas; kampainis; elektrinis gręžtuvas ir grąžtai: 10 mm grąžtas betonui;

1,6 mm., 10 mm., 14 mm. medžio grąžtai; replės; apdailos vinys 1,6x32; durų apdailos apkalai;

montavimo putų balionas (1 vnt. vienerioms durims); silikonas, parinktas pagal durų arba sienos

spalvą, ruletė; diskinis pjūklas pjaustyti kampams; atsuktuvas; staliaus kaltas; medvarščiai durų

staktai (jei nesujungta gamykloje); 6 įvarai staktoms 10x80-110.

Užduoties atlikimo eiga: 1. Vertikaliąsias staktos dalis išmatuojame ir atpjauname

atsižvelgdami į reikalingą varčios aukštį virš grindų. Rekomenduojamas aukštis gyvenamosiose

patalpose nuo varčios apačios iki grindų 1 cm. Staktos dalys sujungiamos savisriegiais (jei nebuvo

sujungta gamykloje).

Įrankiai durų

montavimui.

2. Pasiruošiame pleištukus. Paprasčiausias būdas – atskelti iš sauso medžio tašelio (7x10).

Pagal staktos plotį atpjauname ruošinius ir juos suskaldome. Kaltuku ar peiliu suploniname iki

reikiamo pločio.

Pleištų paruošimas. Durų staktos įstatymas ir fiksavimas

pleištais.

3. Pleištais užfiksuojame viršutinę staktos dalį taip, kad viršutiniai pleištai būtų

horizontaliosios ir vertikaliosios staktos dalies sujungime. Gulsčiuku išlyginame staktą, paruošiame

apatinius pleištus.

67

4. Pleištais išlyginame tą staktos pusę, kurioje sumontuoti vyriai (tikrindami gulsčiuku dviem

kryptimis ). Išmatuojame atstumus staktos „dėžutės“ viršuje ir apačioje įskaitydami 5 mm tarpui tarp

staktos ir varčios. Pvz. varčia 900 mm, atstumas turi būti 905 mm.

5. Tvirtinimas. Duris galima įstatyti ir neprisukant staktos prie sienos, tik tvirtinant pleištais ir

montavimo putomis. Jei durys bus intensyviai naudojamos, būtina duris prisukti. 10 cm nuo viršaus,

1m. nuo viršaus ir 10 cm. nuo apačios. Tvirtinimo vietos daromos pačiame staktos viduryje.

Gręžiama 14 mm. kiaurymė apie 15 mm gyliu. Kiaurai staktą pragręžiame 10 mm. grąžtu medienai.

Po to išgręžiame kiaurymę 10 mm skersmens betono grąžtu sienoje, pradedame nuo viršutinės

tvirtinimo vietos staktoje su vyriais. Įkalame staktos įvarą, jį stipriai prisukame. Vėl patikriname

staktą gulsčiuku, koreguojame jei reikia, ir analogiškai pritvirtiname vyrių staktos apačią. Ties

vidurine tvirtinimo vieta įdedame paruoštą pleištuką, kuris neleis išlinkti staktai prisukant ankerį.

Kuomet suveržiame ankerius ir sureguliuojame staktą, ankerius uždengiame dangteliais, parinktais

pagal staktos spalvą.

Staktos išlyginimas. Kiaurymių gręžimas staktoje ir sienoje.

Matuojame staktą gulsčiuku ir, tokia pat tvarka, nuo viršaus į apačią ir centre prisukame antrą

staktos dalį.

Staktos priveržimas. Tvirtinimo vieta.

6. Varčios įstatymas. Pakabiname ant vyrių durų varčią, patikriname, ar lygiai užsidaro durys.

Reguliuojant vyrius, durų varčią galima pakelti, nuleisti, pritraukti.

7. Vyrių reguliavimas. Šių vyrių apatinės dalies reguliavimo anga duris nuleidžia, ant

viršutinio vyrio lygiagrečiai varčios krypčiai duris pritraukia, kitoje pusėje anga duris pakelia.

8. Apdailos montavimas. Vienoje durų pusėje dedame apdailą, sandariname putomis, po to

montuojame apdailą kitoje pusėje. Yra kelių rūšių apdailos: iš karto su durimis, įstatoma į specialiai

68

paruoštus griovelius ir klasikinė prikalama apdaila – apvadai. Apdailos juostas išmatuojame taip, kad

liktų 10 mm nuo staktos krašto. Pirmiausiai paruošiame vertikaliąsias šonines juostas. Jungimo su

viršutine juosta kampą atpjauname diskiniu kampinio pjovimo pjūklu (galima pjauti ir rankiniu

skerspjūkliu).

Reguliuojami vyriai. Apvadų priderinimas.

Apvadų juosteles pridedame prie staktos, pragręžiame skylutes 1,6 mm skersmens grąžtu ir

prikalame 1,6x32 mm apdailos vinimis. Prikalama viršus, centras ir apačia, po to kas 30-40 cm

įkalamos vinys likusioje juostos dalyje. Vinutės kalamos apie 1 cm nuo juostos krašto.

Apvadų suleidimas diskiniu kampinio

pjovimo pjūklu.

Apvadų tvirtinimas.

Išmatuojame viršutinės juostos ilgį, atpjauname ir prikalame. Tarpelis apvadų sujungime bus

minimalus, jei viršutinius kampus pritrauksime prie vertikaliųjų apdailos juostų. Tam viršutinės

juostos krašteliuose pragręžiame skylutes, pro kurias į vertikaliąsias juostas įkalsime vinutes.

69

Kiaurymės gręžimas apvado

sujungimui.

Vertikalaus ir horizontalaus apvado

sujungimas.

9. Tarpų užpildymas montavimo putomis. Nuo apačios į viršų užpildome angą montavimo

putomis. Naudojamos mažai išsiplečiančios (30-40 proc) montavimo putos. Patogiau naudoti

profesionalią įrangą kuria galima reguliuoti išpurškimo slėgį . Ertmę tarp staktos ir sienos išvalome ir

sudrėkiname vandeniu. Montavimo putos išpučiamos tiesiai ties staktos viduriu užpildant ne daugiau

kaip pusę tarpo tūrio. Naudojant neprofesionalią įrangą (pučiant per nereguliuojamą vamzdelį), ant

durų patekusios montavimo putos gali pažeisti apdailą, todėl galimo sąlyčio vietą verta apklijuoti

dažymo juostele .

Montavimo putų purškimas. Antros pusės apvadų montavimas.

10. Analogiškai pirmajai pusei, sumontuojame apvadus antroje pusėje. Užpildome

vertikaliuosius plyšius, uždedame vertikalias apdailos juostas. Išmatuojame ir atpjauname viršutinę

apdailinę juostą. Įpurškiame montavimo putas ir prikalame apdailinę juostelę.

Praktinės užduotys

1. Sudaryti minčių žemėlapį apie būstuose naudojamas duris. Pagrindinė užduoties problema

– klasifikacijos pagrindo atradimas. Jį turėtų savarankiškai atrasti kiekvienos grupelės

besimokantieji.

2. Pristatyti minčių žemėlapius. Įvertinkite kiekvienos grupelės pasiūlymus, sukurkite

apibendrinamąjį minčių žemėlapį.

3. Aptarkite besimokančiųjų darbą. Paklauskite kokių tipų durys yra jų būstuose.

4. Apibūdinkite durų priešgaisrines savybes.

5. Suskirstykite besimokančiuosius į grupeles ir pasiūlykite praktiškai atlikti lango įstatymo

užduotį. Skatinkite besimokančiųjų bendradarbiavimą, praktinės veiklos įsivertinimą. Tam, atlikus

lango staktos įtvirtinimą, rekomenduojama besimokantiesiems susipažinti su kitų grupelių darbo

70

rezultatais, juos įvertinti. Kadangi lango sandarinimas yra svarbus procesas, patartina apžiūrėti kitų

grupelių darbą ir jį vertinti, įsivertinti savo darbo rezultatus. Vertinimo rezultatai gali būti fiksuojami

dideliame popieriaus lape nubraižytoje lentelėje.

Veiklos vertinimo ir įsivertinimo lapo pavyzdys

Veiklos turinys 1 grupės veiklos

vertinimas

2 grupės veiklos

vertinimas

3 grupės veiklos

vertinimas

Pleištų paruošimas

Lango staktos užfiksavimas

pleištais

Lango staktos išlyginimas

Lango staktos įtvirtinimas

pleištais

Išorinis sandarinimas

Vidurinis sandarinimas

Vidinis sandarinimas

Lango varčios įstatymas

Lango apdailos montavimas

10. TEMA. SIENŲ IR LUBŲ ĮRENGIMAS

Tikslas:susipažinti su sienų ir lubų įrengimo technologija, mokytis saugiai dirbti su

naujausiais įrankiais, atlikti paruošiamuosius darbus, naudotis brėžiniais.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Išmokti kokybiškai ir pagal naujausias technologijas įrengti sienas.

2. Išmokti kokybiškai ir pagal naujausias technologijas įrengti lubas.

3. Apskaičiuoti reikiamas medžiagas.

4. Gebėti naudotis naujausiais įrankiais.

Literatūra

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008. - 225 p.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

5. Informacinė medžiaga apie medienos apdirbimą ir baldų gamybą (iš parodų, žurnalų ir kitų

šaltinių.

Mokymosi metodai: paskaita, video medžiagos stebėjimas, diskusija.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys,

mokymo/si medžiagos rinkiniai, video medžiaga"Gipso kartono plokštės panaudojimas

įrengiant pertvaras".

71

Teorinė dalis

Sienų įrengimas.

Jūs atėjote dirbti į patalpą, kurioje yra tik betono sienos ir lubos. Tačiau jums neaišku, kokia

darbų seka reikalinga norint įrengti šią patalpą. Kokybiškai ir šiltai įrengiant sienas darbų eiga būtų

tokia:

Lentos

Kamšalai

Rėmai

Plokštės

Apmušalai

Lentos arba tašeliai tvirtinami prie sienos. Jei šiltiname patalpą, tai prie lentų dedamos

šiltinimo medžiagos – kamšalai, toliau į rėmus arba prie lentų tvirtinamos plokštės, jei jos

reikalingos, ir pabaigoje apmušalais – dailylentėmis ar kitomis medžiagomis padengiamas paviršius.

Kai kurių darbų galima atsisakyti. Tai priklauso nuo medžiagos, pasirinktos apmušalu.

Paruošiamieji darbai.

Norint įrengti sienas reikia pirmiausia jas tinkamai paruošti. Tam reikalingos medinės ar

metalinės konstrukcijos, ant kurių bus tvirtinami apmušalai. Statant pertvaras tokios konstrukcijos

sudarys sienos karkasą, į kurį vėliau bus dedami kamšalai.

Metalinės konstrukcijos patogiai pagamintos. Jos lengvai susineria ir susitvirtina sraigtais.

Todėl didesnių problemų neturėtų kilti. Na, o medinės konstrukcijos reikalauja tam tikrų pastangų.

Pirmiausia reikia atrinkti tinkamą medieną. Mediena ir sienos turi būti sausos. Reikalavimai:

Sienos turi būti visiškai sausos;

Medienos drėgmė ne didesnė nei 10%;

Prieš išobliuojant konstrukcijai medieną, ją reikia išdžiovinti;

Impregnuoti medieną nuo pelėsių ir vabzdžių užpuolimo.

Paruošiamosios konstrukcijos montuojamos taip, kad susidarius drėgmei ji turėtų kur išeiti.

Žingsnis tarp rėmo tašelių turi būti 500-800 mm. Tašelio storis nuo sienos iki apkalamos medžiagos

20-25 mm. Toks atstumas, jei nededama jokia šiltinimo ar izoliacinė medžiaga.

72

Paruošiamosios konstrukcijos, tašeliai sumontuoti

horizontaliai

Paruošiamosios konstrukcijos tašeliai sumontuoti vertikaliai

Paruošiamosios konstrukcijos tašeliai sumontuoti ir vertikaliai ir horizontaliai

Pastaba: rodyklėmis parodytas oro pasiskirstymas tarp konstrukcijų.

Paruošiamosios konstrukcijos prie sienos geriausia tvirtinti naudojant vinis su įvorėm. Tai

tvirtinimo priemonė susidedanti iš dviejų atskirų dalių – vinies ir įvorės, į kurią įsispraudžia įkalta

vinis.

Įvorė su vinim ZN.

73

Tokios ir panašios vinys su įvorėm naudojamos tvirtinimui prie betono, akmens, kitų

statybinių medžiagų. Naudojant tvirtinimui įvores, gręžtuvo pagalba išgręžiama 6-8 mm skersmens

skylė ir į ją įkalama įvorė.

Sienų montavimo technologija

Dailylenčių montavimas. Dailylentės skiriasi tarpusavyje profiliu ir sujungimo elementais.

Montuojant dailylentes prie sienos, profilis įtakos beveik neturi. Na, o sujungimas tarpusavyje labai

svarbus. Sujungimų rūšys:

a)su įlaida;

b) su įdėklu;

74

Dailylentės prie paruošiamųjų konstrukcijų tvirtinamos horizontaliai arba vertikaliai. Jos

kalamos taip, kad vinys nesimatytų. Užkaitai ar įlaidos tam ir reikalingi, kad paslėptų prikalimo

vietas. Prikalimo variantai gali būti keli: su laikikliu arba be jo. Taip pat priklauso nuo dailylenčių

jungimosi elementų. Jei dailylentės turi užkaitą ar įlaidą, galima nenaudoti jokių laikiklių. Galima

naudoti laikiklius.

Pastaba: brėžiniuose punktyrine linija pažymėtos vietos ir kryptys.

75

Plastikinės dailylentės. Tokio tipo dailylentės lengvai montuojamos. Tvirtinimui naudojami

specialūs laikikliai.Montuodami dailylentes naudokitės moderniais įrankiais, kurie dar pagreitins ir

palengvins montavimą. Jais naudodamiesi išvengsite klaidų, kurios ne taip lengvai pataisomos,

sunkiau paslėpti defektus.

Kad geriau suprastumėte sienų įrengimo technologiją, Jums pateikiama plastiko dailylenčių

montavimo technologijos schema, kur parodyta, kokiais atstumais tvirtinamos šios dailylentės, kokie

naudojami laikikliai, kokia seka atliekami darbai.

Naudodamiesi elektriniais įrankiais nepamirškite darbų saugos. Su elektriniais įrankiais

elkitės atsargiai!

76

3. Kombinuotas dailylenčių kalimas. Šiuo būdu kalamos dailylentės, kai prie jų turite kitus

elementus, t.y. medinius rėmus, įdėklus, plokštes, blokelius. Čia tenka įvairiai kombinuoti norint

sujungti šiuos elementus:

Vidinis kampas

77

Brėžinyje matote, kaip tarp dailylenčių pritvirtintos plokštės. O vėliau dailylentės tvirtinamos

tarpusavyje ir prie paruošiamosios konstrukcijos.

Kombinuoti tenka, kai dailylentėm reikia apkalti kampus. Kampų sujungimai priklauso nuo

dailylenčių ar plokščių išpjovų, nuopjovų ir kitų elementų. Jei šios detalės užsibaigia lygiai be jokių

išpjovų, tai vidinio kampo dailylenčių sujungimas tarp gretimų sienų gali būti visai paprastas

uždedant vieną dailylentę ant kitos. Jei dailylenčių kraštai gražiai nenusileidžia vidiniame kampe, tai

tarp šių dailylenčių dedamas atitinkamų išmatavimų iš profilio tašelis. Šis tašelis neturi matytis

sujungus dailylentes kampu. Gali dailylentės labai gerai susijungti, jų išpjovos atitikti. Tada belieka

tik sujungus pritvirtinti.

Visus šiuos sujungimo vidiniame kampe būdus išnagrinėkime naudodamiesi brėžiniais:

Vidinis kampas

Išorinio kampo montavimui prireiks panašių detalių kaip ir vidinio. Jei dailylentės ar plokštės

lygios, tai sujungiamos viena su kita, pridedant vieną prie kitos. Jei reikia, prijungiami ir atitinkamo

dydžio tašeliai – kampučiai.

Išorinis kampas

Kai tenka montuoti dailylentes ar plokštes ant lenktų sienų, prireikia šias medžiagas įmantriai

komponuoti. Lenktiems paviršiams sumontuoti tarp dailylenčių ar plokščių tvirtinami įvairūs

atitinkamų išmatavimų tašeliai arba naudojamos specialiai tokiam išlenkimui pagamintos dailylentės.

Jos yra išlinkusios ir gerai apgaubia koloną ar vamzdį.

Lenktų dailylenčių sujungimas.

78

Praktinė užduotis

Parašykite ir pavaizduokite, kokie yra dailylenčių sujungimo būdai?

4. Gipso kartono plokštės montavimas. Gipso kartono plokštės gana lengvai montuojamos.

Jos yra plačios, dėl to greitai padengia paviršių. Plokštės tvirtinamos prie medinės ar metalinės

paruošiamosios konstrukcijos specialiais sraigtais. Sraigtai sukami 15 – 20 cm atstumu. Tačiau gipso

kartono plokštę galima tvirtinti ir vinimis. Atstumai tarp vinių 10– 15 cm.

Kadangi gipso kartono plokštė dažniausiai būna didelių išmatavimų, tai dengiant sienų ar lubų

paviršių kartais tenka ją pjauti. Lygiam nupjovimui galima naudotis elektriniu pjūklu, pjovimo

staklėmis ar paprastu pjūklu.

Tačiau tokiais įrankiais neįmanoma išpjauti plokštę aplink rozetes, jungiklius, vamzdžius ar

kitokias smulkias detales. Čia jums padės paprastesni įrankiai:

79

Praktinė užduotis

Parašykite, kaip montuosite gipso kartono plokštę prie sienos, kurios storis 15 cm.

Paaiškinkite darbų eigą.

Lubos

Lubų įrengimas

Lubos, kaip ir sienos, atlieka tam tikras funkcijas. Jos turi sugerti drėgmę, būti atsparios

karščiui, taip pat būti kaip šilumos bei garso izoliacija. Todėl jas reikia labai gerai sumontuoti,

panaudojant tinkamas medžiagas.

Paruošiamieji darbai

Lubų įrengimui paruošiamosios konstrukcijos montuojamos priklausomai nuo to, kokio tipo

lubas įrenginėjam. Jei klijuojame putų polisterolu, tai kažkokių ypatingų konstrukcijų nereikia. Jei

lubas dengiame dailylentėmis, tai paruošiamosios konstrukcijos tvirtinamos kaip ir sienoms. Tašeliai

tvirtinami prie lubų sraigtais su įvorėmis, atstumas, kaip ir sienų. Čia taip pat turi būti gera oro

ventiliacija ir neturi drėgti bei pūti paruošiamųjų konstrukcijų mediniai tašeliai ir sienos.

Sudėtingesnė konstrukcija yra tų lubų, kurios įrenginėjamos plokštėmis. Prie jų

paruošiamąsias konstrukcijas tvirtinam kaip ir prie dailylenčių. Tačiau paruoštos plokštės kitoje

pusėje, kaip ir dailylentės, gali turėti pritvirtintus tašelius su užkaitais. Tada paruošiamosios

konstrukcijos tašeliai turi atitikti plokščių užkaitus tam, kad gerai susijungtų.

Šiuo metu labai populiarios yra pakabinamos lubos. Tačiau, nors ir jos montuojamos ant

metalinių ar medinių konstrukcijų, nėra paruošiamosios. Šios konstrukcijos sujungia ir laiko visas

lubas. Tai laikančiosios konstrukcijos.

80

Lubų montavimo technologija

Pakabinamos lubos. Šios lubos yra gana lengvai montuojamos ir tvirtinamos. Be šių savybių

jos populiarios dar tuo, kad paslepia lubų defektus, atlieka apsaugines drėgmės, ugnies ir kt.

funkcijas.

Medinė konstrukcija Metalinė

konstrukcija

Mediniai laikikliai

Metaliniai laikikliai Metaliniai laikikliai

Schemoje matote, kad šios lubos tvirtinamos prie medinių ar metalinių laikančiųjų

konstrukcijų. Taip pat yra skirtingi laikikliai.

Medinės konstrukcijos laikikliai:

a) tvirta medinė konstrukcija yra nelanksti, nereguliuojama, bet atspari spaudimui;

b) metalinis laikiklis, nesireguliuoja, tvirtinamas prie visiškai neparuoštų lubų, atsparus

spaudimui;

c) metalinis laikiklis, gerai įtempia konstrukciją, reguliuojamas;

d) metalinis laikiklis, reguliuojamas, menkas atsparumas spaudimui.

Metalinės konstrukcijos laikikliai:

Pakabinamos lubos

81

a) laikiklis N11;

b) dvigubas įtempiamasis laikiklis N12;

c) įtempiamasis laikiklis N 12/45;

d) reguliuojamas laikiklis. tarpusavyje strypus

Pati metalinė konstrukcija susideda iš keleto sudedamųjų elementų, kurie yra metaliniai ir

sujungia tarpusavyje strypus. Tokiai konstrukcijai sumontuoti reikalingi:

a) pakabinimo elementai - laikikliai;

b) smeigės;

c) sujungimo elementai;

d) susikirtimo jungtys;

e) tvirtinimo elementai;

f) pakabinimo strypai;

g) apkabos;

h) jungiamosios plokštės;

i) pagrindinis profilis;

j) perimetrinis profilis;

k) antrinis profilis - plokštės pritvirtinimui iš viršaus;

l) kampainis.

1. Laikiklis.

2, 3. Laikančios konstrukcijos pagrindinio profilio elementai.

4. Konstrukcija prie sienos - perimetrinis profilis.

5. Atstumas tarp konstrukcijų.

Laikikliams prie lubų tvirtinti geriau naudoti ankerius. Ankeris - sraigtas su labai patvaria

metaline įvore. Jie skirti stiprioms konstrukcijoms montuoti, tvirtinti. Kadangi lubas turi išlaikyti

laikikliai, tai jie turi būti labai gerai ir saugiai pritvirtinti. Tinkamiausi būtų mažesnio ar vidutinio

dydžio ankeriai.

Į metalinę konstrukciją įstatomos pakabinamų lubų plokštės. Kai kurias plokštes reikia iš

vidinės pusės pritvirtinti prie metalinės konstrukcijos specialiais antriniais profiliais. Prie sienos

plokštės įstatomos į specialų perimetrinį profilį.

82

Tvirtindami metalinės konstrukcijos laikiklius, gręždami būkite atsargūs!

Nepamirškite, kad sienose ir lubose gali būti elektros laidai.

Medinė konstrukcija pakabinamoms luboms papratai naudojama, kai lubos montuojamos iš

medžio drožlių plokščių, lentų ar panašių medžiagų. Iš medinių tašelių sutvirtintas karkasas

laikikliais tvirtinamas prie lubų. Laikikliai, kaip ir metalinės konstrukcijos, tvirtinami ankeriais.

Prie medinio karkaso prikalamos arba medsraigčiais pritvirtinamos plokštės. Sraigtų dydžius

pasirinkite atitinkamai plokščių ar lentų pločiams. Laikikliai prie lubų montuojami kas 600-800 mm.

Sijos. Šiuo metu labai populiarios yra lubos su sijomis. Jos yra ne tik dizaino elementas.

Kartais sijos atstoja perdangos konstrukciją ir kartu yra kaip lubų elementas puošiantis patalpą.

83

Pirmame paveikslėlyje matote paprasčiausių sijų tvirtinimą tiesiai prie lubų pagrindo.

Antrame, tvirtinamas sijų su sudedamaisiais elementais, kurie prilaiko šalia esančias lubų dalis.

Trečiame - tuščiavidurės sijos, susidedančios iš atskirų, šios detalės susijungia užkaitais ar įlaidomis.

Galima sijas tvirtinti pakabinamų lubų laikikliais. Padaromos lentų konstrukcijos, kurios

sudaro sijas ir jos laikikliais tvirtinamos prie lubų naudojant ankerius. Natūralaus medžio sijos yra

gana sunkios, dėl to turi būti gerai tvirtinamos su patikimais ankeriais.

Praktinė užduotis

Kokių įrankių prireiks, tvirtinant sijas?

84

Plastikinės dailylentės – plokštės lubos. Šių dailylenčių – plokščių montavimo technologija

analogiška sienų montavimo technologijai. Paveikslėlyje – schemoje aiškiai matyti priemonės,

atstumai reikalingi montuojant tokias lubas. Taip pat darbų seka:

Atstumai tarp paruošiamosios konstrukcijos tašelių priklauso nuo dailylenčių – plokščių

pločio. Kraštuose tokias plokštes prie sienos reikia dažnai nupjauti. Tam geriausia tinka elektriniai

85

pjūklai, nes jie mažiau išdrasko plokštės paviršių. Tačiau galima naudoti ir paprastus rankinius

pjūklus.

Gipso kartono plokštė luboms. Gipso kartono plokštė luboms montuojama kaip ir sienoms

ant medinių ar metalinių paruošiamųjų konstrukcijų. Sraigtais tvirtinama 15 – 2 cm atstumu prie

kraštų. Jei reikia, plokštės viduryje tvirtinama 20-30cm atstumu. Įrankiai plokštės pjaustymui ir

tvirtinimui, sraigtai tvirtinimui tokie pat kaip ir gipso kartono plokštės sienoms montuoti.

Šis paveikslėlis Jums padės geriau įsivaizduoti lubų konstrukciją:

Putų polisterolo lubos. Putų polisterolo lubos klijuojamos prie lubų paviršiaus be jokių

paruošiamųjų konstrukcijų. Tačiau, norint tvarkingai suklijuoti, reikėtų žinoti, kaip tai padaryti.

Lubas reikia išlyginti.

Klijavimui naudojami specialūs klijai putų polisterolo luboms klijuoti. Jie yra kelių rūšių.

Arba galima naudoti lipalą.

Klijams tepti reikalingas teptukas. Plytelių pjaustymui – aštrus peilis. Šios lubos lengvai

pjaustomos, todėl elektrinio prietaiso joms pjaustyti tikrai nereikia.

Negalima šių lubų klijuoti nuo lubų kampo ar nuo krašto!

Šios lubos klijuojamos nuo lubų centro. Todėl pirmiausia reikia surasti lubų centrą. Kaip tai

daroma?

Nuo vieno lubų kampo istrižaine į priešingą kampą ištempiama virvelė. Tas pats padaroma iš

šalia esančio kampo. Taip susikryžiavusių virvelių susikirtimo vietoje bus lubų centras. Vėliau per tą

tašką statmenai sienoms nusibraižomos susikertančios linijos.

Jau tada, kai surastas centras ir išvesti statmenys per jį, galima klijuoti plyteles. Plytelės

vienas kampas dedamas prie centro. O kraštinės turi sutapti su statiniais. Taip suklijuojamos visos

keturios centrinės plytelės. Vėliau prie jų atsargiai ir tiksliai klijuojamos kitos.

Nepamirškite, kad plytelių raštai turi sutapti. Kai kurios plytelės sudaro tam tikrą lubų raštą.

Ištepkite plytelę klijais ir pridėję prie lubų prispauskite rankomis. Truputį palaikykite. Po

truputį atleiskite. Jei plytelė laikosi, ji prisiklijavo.

Putų polistirolo ir plastiko lubos.

Tokios lubos gaminamos iš putų polisterolo arba plastiko. Lubų paviršius gali būti dengiamas

skaidria plėvele arba natūralus. Putų polistirolo lubos yra dažomos, o plastiko – nedažomos. Tačiau

jos yra įvairesnių raštų.

86

Putų polisterolo ir plastiko lubos prie paviršiaus klijuojamos specialiais klijais arba lipalu. Jos

labai lengvai ir greitai prilimpa, dėl to greitai pasidengia paviršius.

Putų polisterolo ir

plastiko lubos

Lengvai

klijuojamos Dažomos

Didelis raštų Pasižymi patalpų šilumos,

pasirinkimas garso izoliacija Lengvos

Tokios klijuojamos lubos yra kvadrato ir stačiakampio formos. Taip pat gali būti padengtos

dažais su medžio tekstūra.

Akustinės pakabinamos lubos.

Pakabinamos lubos montuojamos ne prie pat lubų paviršiaus. Jos susideda iš medinių arba

metalinių konstrukcijų ir į jas dedamų plokščių. Plokštės gali būti gipso kartono, specialiai

pakabinamoms luboms skirtos plokštės, taip pat aliumininiai tinkleliai.

Akustinės pakabinamos lubos CELOTEX pagamintos iš mineralinių skaidulių, surištų

nedegiomis organinėmis medžiagomis. Tai funkcionalios, estetiškos, pasižyminčios puikia garso ir

šilumos izoliacija, lengvai montuojamos. Jos atsparios ugniai ir gali užkirsti kelią ugniai plisti į kitas

patalpas. Šios plokštės naudojamos, kai santykinė patalpos drėgmė neviršija 70%.

VALLS lengvo gipso plokštės – tai ekologiškai švarus produktas, pagamintas iš specialaus

gipso, sujungto stiklo pluoštu ir kitais nedegiais komponentais. Jos atsparios drėgmei bei pasižymi

drėgmės reguliavimo savybėmis. Plokštes galima naudoti patalpose, kur santykinė drėgmė siekia net

95%. Akyta lengvo gipso plokštės struktūra atlieka garso sugėrimo vaidmenį.

Pakabinamos lubos ARMSTRONG pagamintos iš mineralinių skaidulių, surištų nedegiomis

organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Tai funkcionalios, estetiškos, pasižyminčios puikia

garso ir šilumos izoliacija, lengvai montuojamos lubos. Atsparios ugniai. Plokščių garso absorbcijos

koeficientas 0,5-0,6, garso sumažinimas 35-39 dB, Šiluminis laidumas 0,6W/mK. Jos pritaikytos

patalpoms, kai drėgnumas 70%.

Prie visų pakabinamų lubų priklauso ir konstrukcija, kuri laiko plokštes. Į konstrukciją įeina

laikančiosios juostos, tvirtinimo juostos, laikikliai, kabliai, varžtai į betoną juostos tvirtinimui prie

sienos.Pakabinamų lubų laikančiosios konstrukcijos naudojamos ir aliumininėms luboms.

Aliuminines plokštes sudaro tinklelis. Jo aukštis 35-45 mm. Akutės dydis 30x30 iki 200x200 mm.

87

Pakabinamų lubų CELOTEX, VALLS irARMSTRONG techniniai duomenys ir

panaudojimas: Dailylentės. Luboms dailylentės tinka kaip ir sienoms. Ant paruošiamosios

konstrukcijos, priklausomai nuo dailylenčių jungimosi tipo montuojamos dailylentės jas prikalant ar

tvirtinant laikikliais.

11. PAMOKA. NIŠOS, JŲ UŽPILDYMAS SPINTOMIS

Tikslas: susipažinti su sieninių spintų įrengimo technologija, naudotis brėžiniais.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Skirstyti baldus pagal paskirtį.

2. Atlikti spintų įrengimo paruošiamuosius darbus.

3. Gebėti įrengti sieninę spintą.

Literatūra

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

5. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998.

4. D.Vondožas. Patalpų interjeras I ir II dalis.1999.*

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, individualus darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys,

mokymo/si medžiagos rinkiniai.

Teorinė dalis

Pagal paskirtį baldai gali būti skirstomi: darbo kambario, miegamojo, virtuvės, vonios,

prieškambario ir t.t.

Pagal medžiagos rūšį: grynos medienos, medžio plaušo plokščių ar faneros skydų, medžio

drožlių plokščių.

Baldai turi atitikti tokias savybes: greit sumontuojami, talpūs, ekonomiški, sanitariniu –

higieniniu požiūriu – lengvai prižiūrimi, patvarūs, stabilūs, estetiški, derėti prie patalpos interjero ir

pan.Sieninės spintos montuojamos iš paruoštų elementų ant grindų arba tvirtinamos prie sienos. Prie

grindų, sienų, lubų jos tvirtinamos vinimis, sraigtais ar varžtais. Sieninių spintų sienelės turi būti

tvirtai sujungtos su mediniais blokais ir su spintos apatine bei viršutine dalimis. Tarpinės ir šoninės

sienelės tvirtinamos tašeliais.

88

a) užpakalinių ir šoninių sienelių sujungimas tašeliu,

b) šoninių sienelių sujungimas su durų bloku,

c) užpakalinių ir tarpinių sienelių sujungimas.

Sudėtinės dalys:

1 -šoninė sienelė,

2 - medsraigtis,

3 - tašelis,

4 - užpakalinė sienelė iš MPP,

5 - durų staktos tašelis,

6 - durų varčia,

7 - tarpinė sienelė iš MDP.

Skirtinga montavimo technologija priklauso nuo to, kokioje patalpos vietoje šią spintą

įrenginėsite. Sieninė spinta gali stovėti nišoje, kampe ar prie lygios sienos. Sienine spinta

galima uždengti atsikišimus, vamzdynus, angas, iškilusius kampus.

a) sieninė spinta nišoje be korpuso,

b) sieninė spinta nišoje su korpusu,

c) sieninė spinta kampe,

d) sieninė spinta prie lygios sienos,

e) sieninė spinta,dengianti kampe esančias angas.

89

Nišoje galima montuoti sieninių spintų šonines sieneles arba tiesiog tvirtinti viršų, apačią ir

duris ant tašelių.

Tik sumontavę spintos korpusą, galite montuoti lentynas ant tašelių arba metalinių laikiklių.

Lentynos daromos išimamos. Durys montuojamos ant kampinių ar plokščių vyrių.

Montuodami spintas tikrinkite vertikalumą.

Praktinė užduotis

Pavaizduokite, kokiais įrankiais naudositės montuodami sienines spintas?

Sienos iš spintų.

Sienos iš spintų atstoja pertvaras ir montuojamos iš atskirų elementų:

1. Surenkant spintas iš jau pagamintų spintų elementų (kūbus sutvirtinant tarpusavyje).

Rodyklėmis parodyta kaip kubai tvirtinami tarpusavyje.

2. Surenkant spintą iš plokščių.

Dažniausiai naudojama MDP padengta tekstūriniu popieriumi ar plėvele. Plokštės storis 15-

20mm.Galimos įvairios sieninių spintų kombinacijos, kai apatinės spintos dalys yra jau sumontuotos

ir prie jų tvirtinamos šoninės sienos, galinės sienos, lentynos. Taip pat spintą galima padaryti atvirą,

kai spintos elementai ir lentynos sutvirtinami tik šoninėmis sienomis ir spintos viršumi.

90

Nišų įrengimas.

Jei patalpoje yra niša, tai joje dažniausiai montuojama sieninė spinta. Taip siekiama

optimaliai išnaudoti erdvę. Tačiau kartais patalpoje nišos įrengiamos specialiai tam, kad didelę erdvę

išskaidyti. Nišos atstoja pertvaras, bet jos nėra per visą patalpos aukštį. Dažniausiai šios pertvaros

sudaro ⅓ viso patalpos aukščio.Nišas galima montuoti įvairiose patalpos vietose. Jei niša

įrenginėjama kampe, tai montuoti reikia tik vieną pertvarą. Jei ji įrenginėjama kampe, tai iš abiejų

pusių montuojamos pertvaros. Jei niša viduryje patalpos, tai reikės trijų pertvarų. Priklausomai nuo

nišų dizaino, sumanymo, pertvaros gali būti skirtingo aukščio, gali būti nuožulnios, gali sudaryti

kažkokias formas. Nišos gali būti puslankio formos. Tokią formą suteikti nišai iš paprastų plokščių

gana sudėtinga. Tam geriau tinka lanksčios plokštės arba specialiai išpjautos dailylentės.

Pertvarų nišoms montavimo technologija panaši į paprastų pertvarų montavimo technologiją.

Nišų paruošiamosios konstrukcijos tvirtinamos prie grindų ir šonais prie sienų. Tačiau galima ant

nišų pertvarų viršaus tvirtinti tekintus ar dailiai išpjautus medinius arba metalinius strypelius. Jie dar

daugiau atitveria patalpą. Tvirtinami apatine dalimi prie nišos viršutinės dalies, o viršutine strypelių

dalimi prie lubų.

Praktinės užduotys

Atsakyk į pateiktus klausimus:

1. Kada patalpoje atsiranda niša?

2. Kokia jos paskirtis?

3. Iš kokių medžiagų įrengiamos nišos?

4. Kokios nišų formos gali būti?

5. Prie ko tvirtinasi vidiniai ir išoriniai dangalai nišoje?

91

12. PAMOKA. LAIPTAI

Tikslas:Apibūdinti laiptų formas, žinoti jų sudėtines dalis, sujungti ir sutvirtinti detales

įvairiais sujungimo būdais.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Parinkti laiptus pagal interjerą.

2. Jungti laiptų detales įvairiais būdais pagal brėžinius.

3. Atlikti paviršiaus apdailą.

Literatūra

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

5. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998.

4. D.Vondožas. Patalpų interjeras I ir II dalis.1999.*

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, testas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, mokymo/si

medžiagos rinkiniai, dideli popieriaus lapai.

Teorinė dalis

Laiptai – viena iš sudėtingiausių interjero įrengimo darbų. Kartais jų dizainas reikalauja labai

sudėtingo ir tikslaus paskaičiavimo ne tik pakopų, bet ir jas laikančių konstrukcijų. Laiptai gali būti

įvairiausių formų, krypčių.

laiptai

atviri uždari

pusiau atviri visiškai atviri

Atviri laiptai tie, kurie nėra apriboti sienų iš šonų arba tik iš vienos pusės. Prie atvirų laiptų iš

šonų tvirtinami turėklai.

Uždari laiptai apriboti iš abiejų pusių sienomis. Tačiau uždarose laiptinėse iš vienos pusės

laiptų gali būti siena, o iš kitos – turėklai ( tai būdinga daugiabučių namų laiptams).

92

Paruošiamieji darbai.

Paruošiamiesiems darbams priklauso:

laiptų pakopų išdėstymo ir aukščio paskaičiavimas;

medienos susiruošimas;

laikančių konstrukcijų tvirtinimas.

Laiptų pakopų išdėstymui ir jų aukščio paskaičiavimui reikia pirmiausia įvertinti erdvę,

kurioje bus įrengiami laiptai. Nuo to priklausys ar laiptai bus su aikštele ar be jos, sukti ar tiesūs.

Vėliau atsižvelgdami į patalpos aukštį ir pasirinkus laiptų formą skaičiuojamos pakopos ir jų

išdėstymas.

Laiptų formos

tiesūs kombinuoti

Tiesiems laiptams pakopų dydžio apskaičiavimui labai patogu naudoti kampainį specialiai

laiptų pakopoms. Šis kampainis tiksliai paskirstys pakopas vienodo dydžio(aukščio ir pločio).

Skaičiuodami patys atsižvelkite į šiuos reikalavimus:

pakopos turi būti vienodos;

laiptai neturi būti labai statūs ar gulsti;

pakopos turi būti ne per plačios(lipamoji dalis) ar ne per siauros.

Suktų laiptų pakopų skaičiavimas:

Laikančiosios konstrukcijos – sijos medsraigčiais tvirtinamos prie viršutinės perdangos ir prie

grindų apačioje. Jei iš vienos pusės ar abiejų yra sienos, tai sijos tvirtinamos ir prie sienų.

Pavyzdėliuose matote pagrindines laiptų formas:

sukti

lanku

kampu

93

Užduotis 14

Pasitelkę savo vaizduotę nupieškite kombinuotų laiptų formas.

94

Laiptų montavimas

Laiptų pakopos lipimo plotis apie 28 cm, o aukštis 18 – 22 cm. Kiekviena pakopa tvirtinama

atskirai iš sudedamųjų elementų. Laiptai montuojami iš apačios į viršų. Prie grindų tvirtinama pirmos

pakopos statinis medsraigčiais. Vėliau ant jo įlaida tvirtinama pakopa. Prie jos vėl tvirtinamas antro

laipto statinis ir t.t.

Prie sijų pakopos tvirtinamos įlaidomis. Pakopos viršus ant statinio tvirtinamas taip, kad liktų

kantas arba statinis turi būti pavirtęs į lipantįjį, tada kantas nebūtinas.

Laiptų su atvirom pakopom pačios pakopos tvirtinamos prie sijų įlaidais.

Laiptų blokai – jau sumontuoti kelių pakopų laiptai, kurie montuojami sujungiant juos

tarpusavyje aikštelėmis. Šie laiptų blokai prie aikštelių tvirtinami medsraigčiais.

Užduotis 15

Kokį pakopos aukštį ir plotį pasirinktumėte?

a)12 cm plotis; c) 35 cm plotis; a) 10 cm aukštis; c)17 cm aukštis;

b)17 cm plotis; d) 28 cm plotis; b) 25 cm aukštis: d) 35 cm aukštis.

95

Laiptų turėklų montavimas

Turėklai – sudedamoji laiptų dalis. Šiuo metu labiau populiarūs yra metaliniai turėklai. Nors

yra daromi ir įvairiausi mediniai bei kombinuoti turėklai.

Turėklų aukštis apie 9 cm. Turėklo dalis rankai padėti turi būti horizontali laiptams ir

sutvirtinta statmenais tašeliais.

turėklai

mediniai

metaliniai

Medinių turėklų strypeliai tarp sutvirtinimo tašelių turi būti 120 mm. Rankenos plotis 55 – 60

mm. Strypelių ir tvirtinimo tašelių pločiai bei profiliai įvairūs. Dažniausiai daromi – tekinti,

išpjaustyti. Šie strypeliai montuojami rankenai vertikaliai arba horizontaliai. Montuojant vertikaliai

strypeliai įlaidomis tvirtinami prie laiptų pakopų arba laiptų sijų. Tokiu būdu turėklo ir laiptų

konstrukcija sutvirtėja. Montuojant horizontaliai strypeliai tvirtinami medsraigčiais prie tašelių.

Konstrukcija yra sunki ir ilgi strypeliai nesutvirtina laiptų.

a) turėklai su vertikaliais strypeliais

ir tvirtinimas;

b) turėklai su horizontaliais strypeliais ir tvirtinimas

ir tvirtinimas.

a) turėklai su vertikaliais strypeliais b) turėklai su horizontaliais strypeliais ir tvirtinimas

ir tvirtinimas; ir tvirtinimas;

Praktinė užduotis

96

Kodėl reikalingi strypeliai turėkluose tarp tvirtinimo elementų?

Praktinė užduotis

Nupieškite laiptus su turėklais. Pabandykite sukurti ir suprojektuoti turėklus. Paaiškinkite,

kaip tvirtinsis, montuosis ir iš kokių medžiagų.

Praktinė užduotis

Įgytų žinių patikrinimui atsakykite į pateiktus klausimus:

1. Kaip suskirstytumėte patalpas pagal paskirtį?

2. Kokios medžiagos naudojamos sienų įrengimui?

3.Kokios medžiagos naudojamos lubų įrengimui?

3. Kokių įrankių Jums prireiks įrenginėjant patalpą?

4. Paaiškinkite, kaip tvirtinsite gipso kartono plokštę prie sienos?

5.Kas tai yra pakabinamos lubos? Kaip jos tvirtinasi?

7. Kokiais būdais daromos patalpų pertvaros?

97

8. Kokios yra laiptų formos?

13. PAMOKA. BŪSTO APDAILOS DETALĖS, INTERJERO DEKORAVIMO

GAMINYS

Tikslas: Gebėti montuoti, jungti tarpusavyje ir tvirtinti patalpos apdailos detales.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Parinkti pagal paskirtį detales patalpų apdailai.

2. Apskaičiuoti reikiamą medžiagų ar elementų kiekį.

3. Taupiai naudoti medžiagas.

4. Susipažinti su apdailos detalių jungimo ir tvirtinimo būdais.

Literatūra

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija.

- 2003.

5. Namų meistras. Staliaus darbai/ J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998.

4. D.Vondožas. Patalpų interjeras I ir II dalis.1999.*

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, testas.

Mokymosi priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, mokymo/si

medžiagos rinkiniai, dideli popieriaus lapai.

Teorinė dalis

Palangių, apvadų ir grindjuosčių, juostelių įrengimas

Palangės

Palangės prie lango bloko montuojamos tam, kad paslėpti plyšį tarp sienos ir lango bloko.

Kokybiškai įrengta palangė – puiki lentyna daiktams ir gėlėms. Pagal tai, kokioje lango pusėje

įmontuota palangė, skirstoma į vidaus ir išorės palanges. Pagal tai, iš kokios medžiagos pagamintos,

skirstomos į:

Medines;

MPP;

MDP;

98

Cinkuotos skardos;

Stiklines;

Aliuminio;

Plastiko;

Betoninės ir t.t.

Praktinė užduotis

Pavaizduotos palangės, jų pagaminimo būdas skirtingas, koks jis aprašyk:

1.

2.

3.

2. Kampų apdaila.

Atsiradus plyšiams, netaisyklingai sujungus dailylentes ar plokštes kampuose, dažniausiai

naudojami profiliuoti kampai.

Priežastys

Medienos

defektai

Netaisyklingai

tvirtinama

Plokščių

defektai

Blogai parinktas

sujungimo

būdas

99

Priklausomai nuo to, kokia medžiaga padengtos sienos ar lubos, parenkami ir kampai:

medžio, plastiko, putų polisterolo. Kartais parenkami kampai neatitinka sienos dangos medžiagų.

Taip siekiama išryškinti lubas, sienas ar kitas interjero detales.

1. Išorinis kampas

Tam, kad patalpos būtų įrengtos tikrai kokybiškai, turite kampus sujungti taip, kad neprireiktų

apdailos kampučių.

Jei dailylentės gerai susijungia, tai jokių papildomų detalių nereikia. Jei dailylenčių ar

plokščių išpjovos sunkiai jungiasi viena su kita, tai įstatomi atitinkamų išpjovų ar nuopjovų tašeliai.

Dažnai to nepavyksta padaryti, todėl naudojami apdailos kampai. Lentelėje matysite medžio

išorinių kampų profilių pavyzdžius, išmatavimus, medienos rūšis.

Tvirtinant išorinį kampą naudojami labai mažo skersmens vinys. Kampas turi gerai apgaubti

sienos kampą. Prieš baigiant kalti vinį, jos galvutė nukerpama. Kirpti reikia dar ne visai sulindus

viniai. Nukirpta vinis be galvutės sukalama gilyn.

2. Vidinis kampas

Vidiniuose kampuose plokštes, dailylentes ar kitas medžiagas reikėtų sujungti taip, kad

neliktų jokių plyšių.

Likus tarpams naudojami profiliuoti vidiniai kampai. Jie uždengia visus kampo trūkumus.

Tokie kampučiai gali būti įvairių profilių ir dydžių.

100

Kaip ir išoriniai kampai, vidiniai tvirtinami mažo diametro vinimis, kurių galvutės

nukerpamos replėmis.Norėdami, kad vinis nesimatytų ant išorinių ar vidinių apdailos kampų, juos

užglaistykite medžio glaistu. Bet yra dar vienas šių kampų tvirtinimo būdas – klijavimas. Lipalu

laisvai galite priklijuoti tokius kampučius.Naudodami plastiko apdailos išorinius ar vidinius kampus,

juos turėsite klijuoti. Taip pat ir putų polisterolo kampus. Plastiko ir putų polisterolo kampai taip pat,

kaip ir medžio, gali būti įvairių profilių ir dydžių.

Grafinis kampų vaizdavimas:

Universalus kampas

Išorinis dengiamasis kampas

3. Universalus kampas yra lankstus. Jis tinka ir išoriniam, ir vidiniam kampui dengti.

101

Pavyzdėliuose matote universalaus lankstaus kampo montavimo technologiją:

Lankstus kampas ištepamas klijais ir klijuojamas prie vidinio kampo;

Lankstus kampas kalamas prie vidinio kampo;

Lankstus kampas kalamas prie išorinio kampo

Prie išorinio kampo klijuojama taip pat kaip ir prie vidinio.

Kitas būdas išorinių bei vidinių kampų apdailai, kai naudojami apdailos kampučiai. Šis būdas

labiau taikomas, kai sienos padengtos plastikinėm dailylentėm, gipso kartono plokštėm. Bet netinka

medžio dailylentėm ar medžio drožlių plokštėm. Tam naudojamas akrilas, kuris hermetizuoja ir kartu

suklijuoja plokštes ar dailylentes. Vėliau užtepama specialiu reikiamo atspalvio glaistu. Jei reikia, tai

ir nudažoma:

kampas ištepamas akrilu ar kita hidroizoliacine medžiaga;

apvalomi ištepti kraštai;

su pirštu išlyginama, kad vienodai pasiskirstytų izoliacinė medžiaga;

užglaistoma, nudažoma.

Praktinė užduotis

Kokiais būdais atliekama kampų apdaila?

102

Apdailos juostelės ir apvadai.

Profiliuotos apdailos juostelės naudojamos norint pagyvinti dizainą, paslėpti defektus,

išryškinti kokias nors detales. Šiomis juostelėmis galima apdailinti ne tik sienas bei lubas, bet ir

sienines spintas, laiptus, sijas. Iš apdailos juostelių sudaromi ornamentai.

Apdailos juostelės ir apvadai gaminami iš 12 ± 3% drėgnumo spygliuočių ir lapuočių rūšių

medienos.

Apdailos juostelėmis iš medžio galimo apkalti ir sienas prie prie lubų, kai lubos yra gerai

sumontuotos prie sienos ir nėra didelių tarpų. Jei yra didesnis tarpas, naudojami vidiniai kampučiai.

Juostelės arba kampai aplink sienas prie pat lubų yra vadinami apvadais. Tvirtinant apvadus būtų

nepatogu naudoti tokias trumpas juosteles, kaip pateikta pavyzdžiuose, nes jas daug kartų reikėtų

sujunginėti. Todėl tokiai apdailai reikėtų rinktis ilgesnes juosteles, kurių ilgis gali būti 3 – 6 metrai ir

jas sujungti tik kampuose. Juostelės kampuose juongiamosįstrižuoju sujungimu. Tvirtinamos

klijuojant lipalu arba prikalant mažo diametro vinimis. Apvadai ir apdailos juostelės gali būti kaip ir

kampučiai pagaminti iš plastiko ar kitokios medžiagos. Šios detalės dažniausiai yra klijuojamos.

Grindjuostės.

Medinių grindjuosčių drėgnumas turi būti apie 12%. Jos gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių

medienos. Grindjuostės tvirtinamos vinimis arba medsraigčiais prie sienos ir dedamos tada, kai tarp

sienos ir grindų yra didesnis nei 10 mm tarpas. Kad geriau priglustų prie sienų, būtina grindjuostėse

daryti išpjovas, o kampai sujungiami įstrižuoju sujungimu.

a) paprasta grindjuostė;

b) sudėtinė grindjuostė:

1 – lystelė

2 – tarpiklis.

Paveikslėlyje matote, jog grindjuostė prie sienos turi išpjovą, kuri paslėps elektros,

telefono, televizoriaus ir kitokius laidus. Tačiau grindjuostės gali visiškai priglusti prie sienos bei

grindų.

103

Grindjuosčių yra ir plastikinių iš kitokių sintetinių medžiagų. Jos gali labai gerai priglusti prie

sienos ir turėti kanalėlius skirtus spec. laidams. Tokias grindjuostes renkamės, kai sienos ar grindys

padengtos plastikinėmis dangomis.

Praktinė užduotis

Gerai pamąstę parašykite, kokias funkcijas atlieka apdailos detalės?

Interjero dekoravimo gaminys.

Tikslas:suteikti mokiniams pažintinius,lavinamuosius, taikomuosius, mąstymo gebėjimus ir

kūrybines galias, susipažinti su pradiniais medienos apdirbimo būdais ir pagrindinėmis sąvokomis,

gaminimo etapais, gilinantis į gamybos technologiją, kad besimokantys suvoktų praktinę naudą – galutinį

rezultatą - parinkti gaminį interjero puošybai ir jį pagaminti.

Pamokos siektini rezultatai:

1. Parinks gaminiui tinkamas medžiagas.

2. Nubraižys gaminio eskizą.

3. Suskaičiuos medžiagų išeigą.

4. Dirbs pagal technologinių operacijų eiliškumo seką.

5. Atliks kokybišką gaminio apdailą.

Literatūra:

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija. -

2003.

5. Informacinė medžiaga apie medienos apdirbimą ir balbų gamybą (iš parodų, žurnalų ir kitų

šaltinių.

6. www.festool.com

Mokymosi metodai: demonstravimas, praktinis darbas.

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, staliaus ir dailidės

įrankiai ir įranga, įrankis "Domino", kompaktiniai diskai, ruošiniai iš medienos, mokymo/si

medžiagos rinkiniai.

104

Praktinis darbas.

Taburetės gamyba.

Mokytojas parenka tokias užduotis, kad besimokantys galėtų atskleisti savo kūrybines

galias, išreikšti savo kūrybines idėjas, susipažintų su nesudėtingų patalpų interjero erdvių

dekoravimo gaminių įvairove. Mokiniai, turėdami įvairių gaminių pavyzdžius, sukuria savo.

Mokytojas pateikia nuotraukas, grafinius pavyzdžius ir nurodo šaltinius, kuriuose galima rasti

informacijos apie nesudėtingų gaminių rūšis, jų formą, stilių ir madą, pavyzdžius.

Pagal pasirinktą brėžinį besimokantis per tam skirtą laiką (iki 10 val.) turi surinkti gaminį.

Šia užduotimi bus įgyjamos tokios kompetencijos:

1. Matuoti ir žymėti medieną.

2. Paruošti medieną apdirbimui.

3. Atlikti rankinio medienos apdirbimo operacijas.

4. Dirbti rankiniais elektriniais medienos apdirbimo įrankiais.

5. Mokėti saugiai dirbti.

6. Apskaičiuoti medžiagas.

7. Gaminti taburetę pagal pateiktus brėžinius.

Siektini rezultatai :

1. Mokėti naudotis kaištinės sistemos „Domino“ freizeriu

2. Mokėti pritaikyti kaištinį sujungimą „Domino“ stališkuose gaminiuose

Kaištinių sujungimų freizeris “domino” pasižymi paprastu valdymu ir nustatymu darbui pagal

užduotus parametrus. Pasižymi gana dideliu tikslumu ir yra universalus darant dyginius sujungimus.

105

106

Elektriniu frezavimo įrankiu atliekamas lizdo išėmimas.

107

Taburetės gamyba

Virtuvinės taburetės gamybai naudosime pušies medieną.Taburetei reikės tokių ruošinių :

1. Kojoms 1800 X 40 X 40(mm).

2. Kojaryšiams 850 X 94 X 22 (mm).

3. Kojaryšiams 850 X 36 X 22(mm).

4. Viršus, klijuotas skydas 320 X 320 (mm).

Taburetės ruošinių matmenys

Taburetės kojos matmenys:

420 X 40 X 40 (mm)

108

Taburetės kojaryšio matmenys:

200 X 94 X 22 (mm)

200 X 34 X 22 (mm)

Dygių centrų matmenys

Šioje taburetėje bus naudojami trijų rūšių „Domino“

dygiai. Kojaryšiams ir kojoms jungti:

I – II 10 X 50 (mm)

III – IV 8 X 40 (mm)

I – fiksuojantis dygis, kurio centras nuo kojos

viršaus yra 20 mm.

II – dygio lizdas su laisvumu, kuris yra išpjaunamas

pasinaudojant įstumiama atrama

109

Kojaryšių dygių lizdai yra frezuojami panašiai kaip

kojos, pasinaudojant įstumiama atrama.

I - fiksuojantis dygis.

II – dygio lizdas su laisvumu.

Tvirtinant viršų prie kojų rėmo naudosime

„Domino“ dygius 6 X 40 (mm).

III – dygio lizdas yra su laisvumu.

IV – fiksuojantis dygio lizdas.

Kėdės dangtyje bus frezuojamas III dygio lizdas

nuo krašto 34mm iki lizdo centro ir atstumas

tarp lizdų 234 mm.

Kojos viršuje bus frezuojamas IV dygis kurio

centras bus nuo kojos vidinės pusės 14 mm.

Užduotis.

Išvardinkite operacijas ir darbus kuriuos reikėjo atlikti gaminant šią taburetę:

110

Taburetės surinkimas

Taburetės surinkimas bus atliekamas klijų „Lipalas“

pagalba ir naudojant rankinius veržtuvus.

Klijais sutepame lizdus, įdedame dygius ir

sujungiame plačiuosius kojaryšius

Sujungtą rėmą statome su klijais vidurinius kojaryšius.

Prie kitų galų prijungiame kojas su plačiuoju kojaryšiu.

Į taburetės kojų galus įstatome dygius 6 X 40 (mm).

111

Uždedame taburetės viršų

Visus sujungimus klijuosime klijais „Lipalas“ ir naudosime rankinius veržtuvus. Apdailai

naudosime papildomus įrengimus, rankinį rotacinį šveitiklį, rankinę frezavimo mašiną. Taburetę

dengsime laku.

Užduotis.

Užpildykite lentelę.

Eil. Nr. Detalės

pavadinimas

Matmenys mm Panaudoti įrankiai ir

operacijos

Sunaudota

medienos

1 Koja 420 X 40 X 40

2 Kojaryšis 200 X 94X 22

3 Kojaryšis 200 X 34 X 22

4 Viršaus lentelė 320 X 320 X 36

112

14. PAMOKA. MEDINIŲ GAMINIŲ IR PASTATŲ REMONTO DARBAI

Tikslas: gebėti atlikti medinių gaminių ir pastatų konstrukcijų taisymo darbus bei atnaujinti

medinius paviršius.

Pamokos siektini rezultatai:

1.Nustatyti medžio gaminių pirmalaikio susidėvėjimo priežastis, pažeistas vietas.

2. Parinkti medžiagas ir priemones remonto darbams atlikti.

3. Pakeisti susidėvėjusias gaminių ir pastatų dalis naujomis.

Literatūra:

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija. -

2003.

Mokymosi metodai: paskaita, minčių lietus, demonstravimas, darbas grupėse..

Mokymo/si priemonės: rašymo priemonės, kompiuteriai, internetinis ryšys, staliaus ir dailidės

įrankiai ir įranga, mokymo/si medžiagos rinkiniai, plakatas.

Teorinė dalis

Sutrūkinėjusio paviršiaus atnaujinimas.

Sutrūkinėjusio paviršiaus atnaujinimas

Persikreipusių dalių taisymas

Dirbinio paviršiuje gali susidaryti įtrūkių, plyšių. Nedidelius, iki 1 mm

plyšius užglaistyti lengviausia. Glaistas daromas iš medienos dulkių ir stalių

klijų pagal dangos pagrindo spalvą, į jį galima pridėti dažų. Platūs įtrūkiai ir

plyšiai užtaisomi intarpais iš lukšto arba masyvo, parinkus spalvą ir tekstūrą.

Geriausia sutrūkinėjusį paviršių atnaujinti apdailinant iš naujo. Nedidelius

paviršiaus nelygumus reikia užglaistyti. Kai glaistas išdžiūsta, paviršius

šlifuojamas.

Kaip taisomas suskilinėjęs paviršius?

Persikreipusių dalių taisymas.

113

Eksploatuojant gaminius, kai kurios detalės gali persikreipti.Tokiu atveju jas reikia įpjauti iš

lenktos pusės ne daugiau kaip 1/3 storio. Tada paviršius išsilygina ir išsilenkia į priešingą pusę. Į

prapjovas įklijuojami intarpai.

Persikreipusius paviršius galima suspausti tvirtais tarpikliais ir veržtuvais. Jeigu detalės

neįmanoma kokybiškai sutaisyti, ji keičiama nauja.

Medinių elementų mechaninių gedimų taisymas

Smulkaus gedimo šalinimas.

Konstrukcijos sustiprinimas

Geromis sąlygomis eksploatuojami ir kokybiškai pagaminti gaminiai gali būti naudojami 50-

100metų. Netinkamai eksploatuojami dirbiniai greitai genda ir juos tenka taisyti. Pagrindiniai

gedimai susiję su mechaniniais ir atmosferos poveikiais, dėl kurių sulūžta arba supūva konstrukcijų

dalys. Mechaninės pažaidos (išklibę vyriai, sugedę apkaustai, sulūžęs konstrukcijos tašelis) greit

pastebimos, todėl sutvarkomos tuoj pat. Visi šie tvirtinimo gedimai šalinami taip: atsipalaidavę

apkaustai ar kitos įdėtinės detalės sustiprinamos įsukamaisiais medsraigčiais. Jeigu vyriai

konstrukcijos neatlaiko, į vyrio vietą įdedamas naujas įdėklas.

Įdėklo ilgis turi būti ne mažesnis kaip du vyrio ilgiai, o storis - ne mažesnis kaip 2/3

įsukamojo medsraigčio ilgio. Įdėklas gali būti įklijuojamas arba pritvirtinamas medsraigčiais.

Įdėklai įstatomi ir įskilusių ar įlūžusių konstrukcijos tašelių vietose.

Jeigu konstrukcijų gedimai dideli, jas tenka keisti. Keičiant išlūžusias detalių vietas naujais

įstatomaisiais tašeliais, žiūrima, kad naujų elementų išvaizda, matmenys ir forma būtų tokie patys,

kaip ir keičiamųjų elementų.

Medinių elementų atmosferos pažaidų taisymas

Pažeistų konstrukcijos vietų nustatymas.

Pažeistų vietų keitimas naujomis.

Stalių gaminys, pagamintas iš drėgnos medienos, išdžiūsta eksploatuojamas., todėl atsiranda

plyšių. Juos būtina šalinti - pakeisti senąsias detales arba įklijuoti intarpus. Jeigu plyšiai maži, jie

gali būti užglaistomi specialiu gamintojų siūlomu glaistu pagal medienos rūšį.

114

Keičiant nauju tašeliu supuvusią detalę, reikia išsiaiškinti, kiek puvinys spėjo pažeisti

konstrukciją. Metalinio plaktuko ar kirvio pentimi nustatoma riba tarp supuvusios arba pradėjusios

pūti ir geros konstrukcijos dalies. Supuvęs tašelis keičiamas nauju, jo ilgis turi būti du kartus

didesnis negu supuvusio. Įdedamas naujas tašelis jungiamas dygine jungtimi arba įstrižąja

sandūra.

Įžambiosios sandūros sujungimo ilgis už detalės storį turi būti didesnis 8 - 12 kartų.

Dėl drėgmės gali sumažėti sujungiamųjų elementų stiprumas, todėl sujungimo vieta yra

stiprinama metalinėmis įdėtinėmis detalėmis.

Keičiant supuvusias rėminių konstrukcijų dalis ar įsprūdas, reikia išardyti rėmą ir nuvalyti

senus klijus, patikrinti, ar geri konstrukcijos rišinio tašeliai, išdrožos įsprūdos. Įsitikinus, kad

senoji rėminės konstrukcijos rišinio dalis netinkama, įstatoma nauja klijais ištepta konstrukcijos

elemento dalis.

Dyginių jungčių taisymas

Tarpiklio įstatymas

Lizdo sutvirtinimas intarpu

Naujo dygio įstatymas

Kai išlūžta sujungiamosios konstrukcijos detalių elementai, ji eksploatuoti nebetinka. Nulūžusią

jungiamąją dalį reikia sustiprinti arba pakeisti nauja, nauju dygiu. Jei atsipalaidavo jungties dalys, į

lizdą reikia įstatyti tarpiklį. Tam jungiamoji vieta nuvaloma ir įstatomas reikiamų matmenų apdorotas

antiseptiku medinis tarpiklis. Išdžiūvus klijams, tarpiklio vieta išlyginama. Jeigu jungiamoji vieta

padidėjo 2-3 mm, ją reikia sustiprinti intarpu. Intarpai gali būti medinės ir metalinės įdėtinės detalės.

Įstatytų detalių vietos glaistomos. Tam detalėje išpjaunama išdroža, kad, įstačius ir pritvirtinus

kampukus, detalė gerai judėtų. Nulūžęs konstrukcijos mazgo dygis keičiamas nauju, kurio ilgis turi

būti du kartus didesnis už buvusio dygio ilgį.

Nuo tos vietos, kur bus įstatomas naujas dygis, nuvalomi klijai. Paskui įstatomas ir

priklijuojamas medinis intarpas. Išdžiūvus klijams, išskobiamas naujo dygio lizdas. Kad klijams

džiūstant dygis liktų vietoje, jis laikinai pritvirtinamas veržtuvu. Patikrinama, ar jungtis standi, o

kampainiu arba pagal įstrižaines patikrinamas detaliu, jungiamų dygiais, statmenumas.

Ilginių gaminių taisymas

Mechaninių gedimų taisymas

Gedimų dėl atmosferos pažeidimų šalinimas

115

Konstrukcijų detalių jungčių taisymas

Naujų detalių įstatymas į senas konstrukcijas

Eksploatuojant medinius namus, būtina nuolat stebėti konstrukcijas ir nustatyti, kokias dalis reikia

taisyti. Greitai genda varstomos konstrukcijų dalys, jose atsiranda įtrūkių, plyšių, detalės dažnai

lūžta. Todėl būtina jas stiprinti antdėklais, intarpais ir metalinėmis detalėmis.

Visos namų detalės sustiprinamos lentiniais antdėklais, tvirtinamais varžtais. Jeigu stogo

danga per sunki laikančiajai konstrukcijai, stogas per kraigą įlinksta. Tenka

statyti papildomus statramsčius ir kraigą išlyginti. Kad papildomas

statramstis išlaikytų svorį, prie jo tvirtinamas spyrys. Dažnai nuo vėjo slėgio

atskyla konstrukcijų apkala. Ją galima pakeisti nauju arba pataisyti, prikalant

papildomas detales.

Jeigu supuvo stogo gegnės galas, tai naujasis tašas prie sančiaupos

tvirtinamas įstrižuoju įkirčiu su slepiamuoju dygiu. Naujoji gegnės dalis prie

senosios tvirtinama antdėklais , vinimis arba varžtais.

Nuo drėgmės pūva pogegniniai tašeliai, sančiaupos, sijos, kurios būna įremtos 180-200 mm

plotu į mūro sieną. Jie gali būti keičiami tokio pat skerspjūvio ploto ir reikiamo ilgio nauju tašeliu.

Naujasis tašelis turi būti dvigubai ilgesnis už

supuvusį. Jeigu stuksenant kirviu nustatoma, kad

garsas pusiau duslus, vadinasi, konstrukcija ima

pūti ir turi būti sustiprinama antdėklais ir varžtais.

Medinių namų detalės yra pailginamos įvairiomis

sandūromis, kurios silpnina konstrukciją, todėl jos

genda. Tokios sudedamosios konstrukcijų detalės

gali būti keičiamos, jungiant jas tiesiąja sandūra ir

sprausteliais. Jungimo vieta yra silpna, todėl

stiprinama ne tik intarpais, metalinėmis sankabomis, bet

ir atrama konstrukcijos apačioje.

Jeigu supuvo apatinis medinio namo vainikas, tai

kėlimo įranga siena pakeliama ir nuimamas supuvusio

vainiko tašas arba rąstas. Vieta, kur buvo vainikas,

nuvaloma ir apdorojama antiseptikais. Pamatai iš naujo

izoliuojami nuo drėgmės. Sužymimos dedamo vainiko

ašys. Apatinio vainiko tašai arba rąstai keičiami naujais.

Jie turi būti apdoroti antiseptikais ir padengti antipirenais.

116

Kampuose tašai ar rąstai jungiami taip pat kaip ir senojo vainiko tašai ar rąstai. Į ilgį reikia

jungti įstrižąja sandūra taip, kad sandūros vainikų eilėse nesutaptų. Tokie

junginiai yra stiprūs. Jungti rąstus į ilgį tiesiąja sandūra ir sutvirtinti mediniu

sprausteliu, neekonomiška. Tokie junginiai nėra patikimi. Nuo drėgmės ir

svorio apatinių vainikų rąstai išsikreivina. Sprausteliai nebelaiko rąstų

jungtyse, todėl iškrypsta ir viršutinių eilių rąstai.Vainiko rąstus reikia pakelti ir

ištiesinti specialia įranga. Jeigu nepavyksta senų rąstų ištiesinti, reikia visą

sieną išardyti ir sudėti iš naujo. Jeigu apatiniai ir kai kurie viršutiniai rąstų ar

tašų vainikai supuvo, juos reikia pakeisti naujais.

Suklojus medinių lentų grindis, reikia stebėti jų drėgnumą. Jeigu po metų

lentos persikreipė ar perdžiūvo, reikia taisyti. Pirmiausia nuplėšiamos

grindjuostės, nuvalomi pagrindo nešvarumai. Nuvalius pagrindą, įstatoma

nauja lenta. Jeigu tenka keisti daug supuvusių lentų, naujos lentos turi būti

suspaudžiamos, be to, kad tarp jų neliktų jokių tarpelių.

Praktinė užduotis(užduotis atliekama ant didelio popieriaus lapo, dirbant grupėse)

Atsakykite į klausimus:

1. Kokius taisymo darbus atlieka stalius?

2. Kokius taisymo darbus atlieka dailidė?

3. Pasirink vieną iš taisymo reikalaujantį medinį gaminį ar pastato elementą ir išvardink

darbus pagal šią lentelę:

Eil.

nr. Darbų pavadinimas 1 2 3 4 5 6

4. Kokie bus reikalingi įrankiai atliekant šį taisymą?

5. Kokius taisymo nustatymo metodus naudosi?

117

Literatūra:

1. Burokienė J. ir kt., Staliaus darbai, Vilnius, Mintis, 2008;

2. Dailidės ir stogdengio darbai: [vadovėlis] / J.Burokienė. - Vilnius, 2008.

3. Staliaus rengimo standartas. III profesinio išsilavinimo lygis. (2004). Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija

4. Įvairiomis medienos apdirbimo staklėmis dirbančio staliaus saugos ir sveikatos instrukcija. -

2003.

5. Jonas Zaluba. Medienos apdirbimas rankiniais įrankiais. 2001 Vilnius.

6. Informacinė medžiaga apie medienos apdirbimą ir baldų gamybą (iš parodų, žurnalų ir kitų

šaltinių).

7. Darius vondožas. Patalpų interjeras. I ir II dalis.1999.

8. Laima Simutytė. Rankinio medienos apdirbimo operacijos ir įrankiai.1998 ŠMM.

9. Namų meistras. Staliaus darbai / J.Dzedulionis. - Kaunas, 1998.

10. Jonas Matiušinas. Rankinis medienos apdirbimas. 1997 ŠMM.

11. www.festool.com