Nacionalinio egzaminų centro projektas „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003)

Mokymai vertinimo ekspertams 4 seminaras

Mokinių poreikiai ir profesionalūs sprendimai 8 klasės mokinių mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas

2015 m. balandžio 1–3 d.

Seminaro medžiagą rengė ir seminarą vedė lektoriai:

Danguolė Gižienė, Regina Kaušienė, Jūratė Paukštienė, Eugenijus Rudminas

Mokymų vadovė – dr. Viktorija Sičiūnienė

UŽDUOTYS AUKŠTESNIESIEMS MĄSTYMO GEBĖJIMAMS UGDYTI

III sesija

Kur rasti

Gamtamokslis raštingumas PISA 2015. Kompetencijos

• Gamtamokslinis reiškinių aiškinimas.

• Gamtamokslinio tyrimo vertinimas ir taikymas.

• Gamtamokslinis duomenų ir įrodymų

interpretavimas.

Pagal 2015 PISA. 6 lygmens mokiniai

Geba naudoti turinį, procedūrines ir epistemines žinias tam, kad nuosekliai paaiškintų, įvertintų ir planuotų gamtamokslinį tyrimą ir interpretuotų duomenis daugelyje sudėtingų gyvenimo situacijų, kurios reikalauja aukšto lygio kognityvinių gebėjimų.

Gali daryti tinkamas išvadas iš įvairių sudėtingų duomenų šaltinių įvairiuose kontekstuose ir pateikti keleto žingsnių priežastinių ryšių paaiškinimus.

Gali nuosekliai skirti gamtamokslinius ir ne gamtamokslinius klausimus, paaiškinti tyrimo tikslus, kontroliuoti tinkamus kintamuosius pateiktame gamtamoksliniame tyrime, ar savo atliekamame gamtamoksliniame tyrime.

Pagal 2015 PISA. 6 lygmens mokiniai

Gali pakeisti duomenų pateikimo formą, interpretuoti sudėtingus duomenis ir geba priimti tinkamus sprendimus apie gamtamokslinių teiginių patikimumą ir tikslumą.

Nuosekliai demonstruoja pažangų gamtamokslinį mąstymą ir samprotavimą, reikalaujantį naudoti modelius ir abstrakčias idėjas. Naudojasi savo gamtamoksliu suvokimu nepažįstamose ir sudėtingose situacijose.

Gali plėtoti argumentus kritiškai vertindami paaiškinimus, modelius, duomenų interpretacijas ir pasiūlytus taikomus eksperimentus asmeniniame, vietiniame ir pasaulio kontekstuose.

Pagal 2015 PISA. 5 lygmens mokiniai

Geba naudoti turinį, procedūrines ir epistemines žinias tam, kad pateiktų paaiškinimus, įvertintų ir taikytų gamtamokslinius tyrimus ir interpretuotų duomenis įvairiose gyvenimiškose situacijose, reikalaujančiose kai kurių, bet ne visų aukštų kognityvinių gebėjimų.

Geba daryti išvadas remdamiesi sudėtingais duomenų šaltiniais įvairiuose kontekstuose ir gali paaiškinti kai kuriuos keleto žingsnių priežastinius ryšius.

Paprastai gali skirti gamtamokslius ir ne gamtamokslius klausimus, paaiškinti tyrimo tikslus, ir kontroliuoti pateikto tam tikro gamtamokslinio tyrimo ar bet kokio savo eksperimento atitinkamus kintamuosius.

Pagal 2015 PISA. 5 lygmens mokiniai

Geba keisti kai kuriuos duomenų patekimo būdus, interpretuoti sudėtingus duomenis ir teikti kritiškas įžvalgas apie bet kokių gamtamokslinių teiginių patikimumą ir teisingumą.

Rodo išplėtotą gamtamokslį mąstymą ir argumentavimą, pagrįstą modeliais ir abstrakčiomis idėjomis ir naudoja tokią argumentaciją neįprastose ir sudėtingose situacijose.

Gali konstruoti kritiškus paaiškinimų, modelių, duomenų ir siūlomų eksperimentų interpretacijų argumentus kai kuriuose bet ne visuose asmeniniuose, vietiniuose ir pasaulio kontekstuose.

Pagal 2015 PISA. 4 lygmens mokiniai

Geba naudoti turinį, procedūrines ir epistemines žinias tam, kad pateiktų paaiškinimus, vertinimus, planuotų gamtamokslinius tyrimus ir interpretuoti duomenis įvairiose pateiktose gyvenimo situacijose, kurios reikalauja daugiausia vidutinio lygio kognityvinių gebėjimų.

Gali daryti išvadas įvairiuose kontekstuose iš skirtingų duomenų šaltinių ir gali paaiškinti priežastinius ryšius.

Gali atskirti gamtamokslius ir ne gamtamokslius klausimus, kontroliuoti kintamuosius kai kuriuose, bet ne visuose gamtamoksliniuose tyrimuose ar savo suplanuotuose eksperimentuose.

Pagal 2015 PISA. 4 lygmens mokiniai

Gali keisti ir interpretuoti duomenis, turėti tam tikrą supratimą apie bet kokių mokslinių teiginių patikimumą.

Nurodo susietus gamtamokslinio mąstymo ir samprotavimų įrodymus, ir gali juos pritaikyti neįprastose situacijose.

Gali konstruoti paprastus argumentus klausimams, kritiškai analizuoti paaiškinimus, modelius, duomenų interpretacijas ir siūlomų eksperimentų planus kai kuriose asmeniniuose, vietiniuose ir pasaulio kontekstuose.

Episteminės žinios – tai žinios apie

• mokslinių stebėjimų, faktų, prielaidų, modelių ir teorijų prigimtį; • gamtos mokslų tikslų ir uždavinių (paaiškinti gamtos pasaulį),

skirtumus nuo technologijų (optimalūs sprendimai žmonių poreikiams), apie mokslinius ir technologinius klausimus ir duomenis;

gamtos mokslų vertę, pvz., įsipareigojimą publikuoti, nešališkumą, objektyvumą;

priežastingumo prigimtį naudojamą gamtos moksluose; tai, kaip gamtos mokslų taiginiai paremiami duomenimis ir

samprotavimais; tai, kaip paklaidos veikia duomenų patikimumą ir pasitikėjimą

mokslo žiniomis; naudojamų modelių patikimumą ir vaidmenį; bendradarbiavimą ir kritišką požiūrį, ir kaip tarpusavio vertinimas

padeda kurti patikimus paaiškinimus.

Skaitymo užduotys, skirtos aukštesniesiems mąstymo

gebėjimams ugdyti

• Teksto visumos supratimas (integracija) ir interpretavimas.

• Informacijos tekste radimas.

• Visumos supratimas (integracija) ir interpretavimas.

Skaitymo gebėjimai. 6 lygis

Paprastai reikalaujama keleto detalių ir tikslių išvadų padarymo, mokėjimo sugretinti ir palyginti.

Demonstruojamas visiškas, detalus vieno ar kelių tekstų suvokimas, kelių tekstų informacijos integravimas.

Gali tekti susidurti su nepažįstamomis situacijomis ir sugeneruoti abstrakčias kategorijas interpretacijoms.

Apmąstymas ir įvertinimas, gali būti reikalaujama kelti hipotezes ar kritiškai įvertinti sudėtingą tekstą ar nepažįstamą temą, turint omenyje keletą kriterijų ar perspektyvų bei žinių, įgytų už teksto ribų taikymas.

Informacijos radimas reikalaujantis tikslios analizės ir išskirtinio

dėmesingumo niekuo neišsiskiriančioms detalėms.

Skaitymo gebėjimai. 5 lygis

Informacijos radimas, reikalaujantis suvokimo apie tai, kokia informacija tekste yra susijusi, ir mokėjimas atrasti bei susisteminti keletą giliai paslėptos informacijos fragmentų.

Apmąstymas, reikalaujantis kritiškai įvertinti tekstą ar kelti hipotezes remiantis specifinėmis žiniomis.

Tiek interpretavimas, tiek apmąstymas reikalaujantis išsamiai ir detaliai suvokti nepažįstamos formos ar turinio tekstą.

Susiduriama su nežinomomis sąvokomis, nesvarbu, su kokiu mąstymo procesu yra susijusi užduotis.

Skaitymo gebėjimai. 4 lygis

Informacijos radimo, reikalaujančio atrasti ir susisteminti keletą įterptos informacijos fragmentų.

Atskiros teksto dalies kalbinių niuansų prasmės interpretavimas turint omenyje visą tekstą.

Suvokimo ir taikymo kategorijų nepažįstamame kontekste interpretavimas.

Mąstymo užduotys reikalaujančios naudotis formaliomis ar viešomis žiniomis kuriant hipotezes ar kritiškai vertinant tekstą.

Tikslus ilgų ar sudėtingų tekstų, kurių turinys ar forma gali būti nepažįstami, suvokimas.

KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANČIŲ TECHNOLOGIJŲ IŠBANDYMO PRATYBOS

VI–VII sesijos

„Apšilimo“ pratimai

• Ant lapelio užrašyti savo vardą. Kiekvienai raidei parašyti po savybę, susijusią su kūrybiškumu. Po to pristatoma. (10 min.)

• Vardas su veiksmu / judesiu. Dalyviai stovi ratu. Kiekvienas iš eilės sako savo vardą ir parodo kažkokį judesį. Visi pakartoja tą garsą ir judesį. (5 min.)

Projektų kūrimas mažose grupėse (1)

• Parengimas – 15 min.

• Pristatymas – 5 min.

• Aptarimas – 10 min.

• Mintis surašyti lapuose atitinkamuose laukeliuose.

Projektų kūrimas mažose grupėse (2)

Tikslas

Ugdyti divergentinį mąstymą (idėjų gausumą, lankstumą, originalumą, detalumą) Vertinimas

• pateiktų tinkamų idėjų gausumą (už kiekvieną idėją rašomas balas); • mąstymo lankstumą (kiek kiekvienoje dalyje yra skirtingo pobūdžio

idėjų: vertinamas kiekvienos dalies atsakymai pagal tai kiek buvo pateikta skirtingų idėjų / požiūrio taškų į kiekvieną klausimą iš 4 pateiktų);

• originalumą (kiek ir kokių originalių idėjų buvo pateikta, išsiskiriančių, netikėtų, stebinančios, neįprastų. Už kiekvieną jų – balas);

• detalumą (kiek detaliai buvo išgvildenta problema. Maksimalus šios dalies balų skaičius – 4).

Temos

1 grupė: Kūrybingas vaikas mokykloje

2 grupė: Kūrybingas mokytojas mokykloje

3 grupė: Kūrybinga asmenybė visuomenėje (kūrybiškumas kaip vertybė mūsų visuomenėje)

4 grupė: Kūrybingo vaiko ugdymas šeimoje

5 grupė: Sąlygos kūrybiškumui ugdyti mokykloje

Projektų kūrimas mažose grupėse (3)

1) Kaip yra dabar: situacijos analizė / įvertinimas (teigiami ir neigiami dalykai). 2) Kaip turėtų būti: vizija (svajokite, būkite originalūs, išsakykite iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinamas idėjas). 3) Kodėl nėra kaip turėtų būti: priežasčių analizė (rašykite kuo įvairiapusiškiau). 4) Ką daryti, kad taip būtų, kaip numatyta vizijoje: konkretūs žingsniai (įsivaizduokite, kad esate atsakingas asmuo, turintis galių pakeisti situaciją ir įgyvendinti viziją).

Temų pavyzdžiai įvairių dalykų pamokoms

Idėja pamokai:

Oro tarša ir būdai ją sumažinti

Užduotis:

Sudarykite grupes po 4.

Sugalvokite gamtos mokslų temą ir pritaikydami ką tik išbandytą metodą, pasirenkite pristatyti visiems.

30 min

Kūrybiškumo ugdymo projektas

• Pasižiūrėkite į paveikslą ir užsirašykite, kiek galima daugiau įvairesnių minčių. (5 min.)

• Išsakykite, ką sugalvojote. (15 min.)

• Apžiūrėkite antrą paveikslą.

• Užsirašykite kiek galima daugiau minčių, susijusių su gamtos mokslais. (5 min.)

• Išsakykite, ką sugalvojote. (15 min.)

Idėjos kūrybiškumui ugdyti

Tikslas: Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, atliekant užduotis grupėje, padėti geriau pažinti save ir kitą.

Kūrybiškas interviu

• dalyviai suskirstomi poromis, geriau ne šalia sėdintys (galima pakviesti susirasti žmogų, su kuriuo tą dieną dar nepasikalbėjai, suskaičiuoti ar pan.)

• paklausti įdomių klausimų, atidžiai klausytis ir pristatyti pirmuoju asmeniu, kaip „Aš, “...)

Pratimas „Esu unikalus“

Prašoma parašyti apie save, atsakant į tokius klausimus:

• Kuo esu unikalus savo išvaizda, asmenybės savybėmis, iš ko jas „perėmiau“,

• Kuo esu unikalus, skiriuosi nuo kt. žmonių,

• Kas labiausiai patinka manyje, kokį įspūdį darau kitiems, ko žmonės manyje nepastebi, neįvertina? Kokių savybių norėtum atsisakyti? Ko palinkėtum sau?...“.

Apšilimas

• Fantastinės pilies piešimas

Pratimas vaizduotei, empatijai, intuicijai lavinti

• Skirtas originalumo, lankstumo komponentams ugdyti.

• Dalyviai suskirstomi poromis ir turi trumpai pasakyti apie save vienas kitam keletą svarbių dalykų apie save, pomėgius, kurių kitas nežino (pvz., „Aš mėgstu gamtą, keliones...“, „Man patinka teatras“ ar pan.).

• Diktuojami žodžiai ir kiekvienas dalyvis savo lape užrašo, koks vaizdinys iškyla galvojant apie tą žmogų, pvz., „Spalva?“, tada dalyviai savo lapuose rašo vienas apie kitą, kokia spalva iškyla galvojant apie tą žmogų.

Kūrybiškumo pratimai

• Klausimai, žadinantys vaizduotę, pvz., Kas būtų, jei žmonės skaitytų vieni kitų mintis? liktum vienas žemėje? Jei žmogus turėtų tris rankas, jei išnyktų saulė? …

• Pratimas idėjų gausumui žadinti „Žodžių grandinė“. Kas nors pasako bet kokį žodį, pavyzdžiui „diena“, klausiama, kokia yra diena? , atsakymai..... šviesi, saulėta.... gaivi. Kas dar yra „gaivus“ „Oras“ „Koks yra oras?“....ir t. t.

• Problema, kurią išsprendus žmonija būtų dėkinga, sugalvoti neegzistuojantį įrenginį, naudingą pamokoje ar buityje; Už kokį išradimą esate dėkingi?

PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI IR STRATEGIJOS

VIII–IX sesijos

Problema

Tai uždavinys, iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo.

Problemų spendimas – tai nuolatinis situacijos vertinimas ir būdų problemai išspręsti ieškojimas.

Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo (BP)

• atrinkdami ir pateikdami reikiamus gamtamokslinius faktus, duomenis ir dėsnius;

• skaitydami ir apdorodami skaitinę ir grafinę informaciją; • numatydami ir suplanuodami eksperimentą (pakeisdami

žinomus eksperimentus ir pritaikydami panašiai situacijai);

• darydami išvadas ir tikrindami jų teisingumą; • aiškindamiesi reiškinius remiantis gamtos mokslų

dėsningumais; • apibendrindami ir kritiškai vertindami informaciją apie

gyvosios ir negyvosios gamtos įvairovę, gamtos mokslų atradimus, aplinkosaugą.

Problemų sprendimo metodai (1)

• Abstrakcijų – prieš taikant realioje sistemoje problemos sprendimas modeliuojamas.

• Analogijų – pasinaudojama analogiškos problemos sprendimu. Pasitelkiamas daiktų, reiškinių ar sąvokų panašumas kuriuo nors aspektu.

• Smegenų audrinimo – (ypač tinka kai problemą sprendžia žmonių grupė), siūloma daug sprendimų ar idėjų, jungiant ir vystant jas kol bus rastas optimalus sprendimas. Mąstoma divergentiškai.

• Neigiamo smegenų audrinimo. Kai reikia atrinkti tinkamas idėjas, nes gresia rimtos pasekmės.

Problemų sprendimo metodai (2)

• Idėjų rašymo (arba Brainwriting). Panašu į smegenų audrinimą, tik vykdomas tyliai užrašant kylančias idėjas.

• Atskirų lapų. Idėjos rašomos ant lapelių, po to peržiūrimos ir generuojamos naujos.

• Skaldyk ir valdyk – skaidant dideles ir sudėtingas problemas į mažesnes ir išsprendžiamas.

• Šalutinio mąstymo – pateikiant galimus netiesioginius ir kūrybiškus sprendimus.

Problemų sprendimo metodai (3)

• Hipotezių tikrinimo – darant prielaidą, kaip galima paaiškinti problemą ir įrodant (arba, kai kuriose kontekstuose, paneigiant) padarytą prielaidą.

• Priemonių tikslui pasiekti analizės – kiekviename žingsnyje pasirenkant veiksmus artinančius prie tikslo.

• Svarbiausių objektų metodas – sintezuojant įvairių atrodytų nesuderinamų objektų savybes į kažką naujo.

• Pasitelk pasąmonę. „Susapnuoti sprendimą“. Svarbus inkubacinis periodas.

Problemų sprendimo metodai (4)

• Įrodymų – bandant įrodyti, kad ši problema negali būti išspręsta. Kai paaiškėja, kad įrodymas tam tikroje vietoje netinka, pradedama ieškoti problemos sprendimo.

• Sumažinimo – transformuojant šią problemą į kitą problemą, kurios sprendimas žinomas.

• Tyrimų – naudojant esamas idėjas ar pritaikant esamus sprendimus panašioms problemoms spręsti.

• Pagrindinės priežasties analizės – nustatyti problemos priežastį.

• Bandymų ir klaidų – tol bandant galimus sprendimus, kol surandamas teisingas.

Problemų sprendimui

Problemų sprendimo dalys

• problemos supratimas

• veikimas, siekiant ją išspręsti.

Problemų sprendimo strategijos

• Tai tam tikri bendrieji probleminės informacijos pertvarkymo principai (kartais sakoma – bendrosios mąstymo kryptys ar bendroji sprendimo idėja), padedantys ištirti nagrinėjamą situaciją.

• Galima septynių žingsnių problemų sprendimo strategija

Problemų sprendimo žingsniai

Užduotis

Apibūdinkite ir su suolo draugu diskutuodami išsiaiškinkite

• kokį pavojų kelia į vandens telkinius išsiliejusi nafta ar jos produktai;

• nurodykite būdus, kaip surinkti į vandens telkinius išsiliejusią naftą ir jos produktus.

1. Problemos įžvelgimas (nustatymas, apibūdinimas, suvokimas)

• Iškelti problemą, atitinkančią sutartus kriterijus • Atsakyti į klausimus:

– ar pasirinkta problema ne per siaura ir ne per plati? – ar pasirinktos problemos nagrinėjimas turės poveikį aplinkai? – ar bus įdomu tyrinėti pasirinktą problemą?

• Pagal problemos rūšį ir laiką, kurio reikia jai išspręsti, išsikelti aiškius tikslus ir pasirinkti tinkamus metodus.

• Kartais tai, kas atrodo, kad yra problema, iš tiesų nėra problema.

• Kartais pastebimi simptomai, o ne problema. Simptomų išsprendimas neišsprendžia problemos.

1. Problemos įžvelgimas

• Pasirinkta problema yra ne per siaura. Tai itin aktuali dvidešimto amžiaus pabaigos problema, nes žinoma gamtinių katastrofų, kurios įvyko naftai išsiliejus iš ją transportavusių tanklaivių. Tokių katastrofų pastaruoju dešimtmečiu sumažėjo pritaikius pažangius logistikos principus ir pradėjus gaminti naujos kartos tanklaivių korpusus. Tačiau pasaulio laivynuose vis dar pilna senosios kartos laivų, kurie dar laukia savo eilės „išeiti į pensiją“.

• Pasirinkta probleminė situacija gali turėti poveikį aplinkai – jei nafta išsilies, ji užterš vandens telkinius, pakenks gyvūnijai. Problema būtų išspręsta pasirinkus tinkamus būdus surinkti išsiliejusią naftą ir jos produktus.

• Pasirinktą probleminę situaciją bus įdomu tyrinėti, nes jos sprendimo keliams surasti neužteks vien chemijos dalyko žinių. Reikės pasitelkti dalykinius integracinius ryšius su kitais dalykais – biologija, ekologija, geografija, užsienio kalba, informacinėmis technologijomis.

Problemos sprendimo tikslas

• surasti optimalų metodą (būdą), kaip surinkti į vandens telkinius išsiliejusią naftą ir jos produktus.

Atsakymo ieškoti padės surinktos literatūros analizė, vaizdo medžiagos peržiūra, pokalbiai su suolo draugu, diskusija su klasės draugais taikant „Keturių kampų“ metodą (viename kampe diskusija apie vandens užterštumą, antrame – gyvūnijos nykimą, trečiame – augmenijos nykimą, ketvirtame – išsiliejusios naftos surinkimo būdus).

2. Faktų, priežasčių identifikavimas (nustatymas)

• Surasti informaciją, padedančią suprasti probleminę situaciją: – Kiek laiko ši problema egzistuoja?

– Kokios šios problemos priežastys (nesitenkinti vienos priežasties radimu)?

– Kokios šios problemos pasekmės?

– Kas daroma, kad ši problema būtų įveikta?

• Atskirti faktus nuo nuomonių, spėlionių.

• Nustatyti pagrindines problemos priežastis, įsigilinti į jas.

• Numatyti tinkamus informacijos šaltinius, kuriuose galima rasti papildomos informacijos.

2. Faktų priežasčių identifikavimas

• Naftos išsiliejimo į vandens telkinius problema atsirado pradėjus plačiai naudoti naftą ir jos produktus, apytikriai nuo 1978 m.

• Naftos ir jos produktų tarša vandens telkiniuose atsiranda : – dėl saugaus darbo taisyklių nesilaikymo transportuojant naftą ir jos produktus; – dėl stichinių nelaimių; – dėl neatsakingo (netinkamo) naftos produktų naudojimo,; – dėl nenumatytų situacijų (autoįvykių, gaisrų ir pan.)

• Išsiliejus naftai ir jos produktams vandens paviršiuje susidaro naftos plėvelė , per kurią nevyksta deguonies difuzijai. Žuvims, vandens gyvūnams, augalams pradeda trūkti oro, ir jie gali žūti. Be to, užteršiami paplūdimiai, dirvožemis, augmenija.

• Gamtos taršos galima išvengti – laikantis saugaus darbo taisyklių, kai transportuojama nafta, – naudojant šiuolaikines moderniausias technologijas, valdymo mechanizmus.

• Būtina visuomenę informuoti apie išsiliejusios naftos poveikį aplinkai. • Mokslininkai ieško veiksmingų būdų, kaip surinkti išsiliejusią naftą.

3. Problemos apibrėžimas

• Susidaryti bendrą problemos paveikslą.

• Išskirti didelės problemos mažesnes dalis.

• Atrinkti problemą pagal sutartus kriterijus.

• Suformuluoti pakankamai svarbią ir išsprendžiamą problemą.

3. Problemos apibrėžimas

• Pagrindinė problema – į vandens telkinius išsiliejusi nafta ir jos produktai daro žalą aplinkai.

• Šią problemą skaidant į dalis galima išskirti mažesnes problemas:

– žuvų dusimą,

– augmenijos nykimą,

– paplūdimių ir dirvožemio užteršimą ir pan.

4. Idėjų kūrimas (generavimas) ir atranka

• Kurti konkrečias idėjas tikslui pasiekti • Sugalvoti skirtingų būdų problemai spręsti • Galvoti, kaip savo idėjas ar jų dalis galima būti pakeisti, sujungti,

pritaikyti, sumažinti, padidinti, panaudoti kitaip, pašalinti, apversti, pakeisti tvarką.

Peržvelgti turimas idėjas ir • atrinkti pagal sutartus kriterijus (naujumas, intriga, patrauklumas); • sugalvoti būdus (priemones, kriterijus), kuriais būtų galima

patikrinti, kurios idėjos yra vertingos; • nuspręsti, kuriomis iš jų galima pasinaudoti problemoms išspręsti; • nuspręsti, kuri idėja geriausiai padės išspręsti problemą ir pagal

kurią bus vykdomas tyrimas.

4. Idėjų kūrimas (generavimas) ir atranka (1)

Išsiliejusiai naftai surinkti žinomi būdai: • Cheminis, kai naudojami tirpikliai (cheminės

medžiagos), suskaidančios naftą ir jos produktus į nekenksmingas medžiagas.

• Biologinis, kai tam tikros rūšies bakterijos maitinasi nafta, suardydamos naftos plėvelę.

• Techninis, kai susidariusi naftos plėvelė susiurbiama siurbliais.

Galima vienu metu naudoti cheminį ir techninį būdus.

4. Idėjų kūrimas (generavimas) ir atranka (2)

Galima atlikti cheminį eksperimentą ir išbandyti laboratorijoje tris naftos plėvelės pašalinimo būdus.

• Į tris vienodas chemines stiklines įpilti vienodą tūrį vandens ir vienodą tūrį naftos.

• Naftos plėvelę vienoje stiklinėje pašalinti tirpikliu, iš antroje – specialiomis bakterijomis, o trečioje – nusiurbiant kriauše.

• Visus tris metodus galima naudoti gamtoje. Labiausiai paplitęs naftos šalinimas bakterijų preparatais. Jis mažiausiai kenksmingas aplinkai.

5. Problemos spendimas planavimas

• Pasinaudoti panašiais jau įgyvendintais problemų sprendimais.

• Peržiūrėti visus galimus sprendimo būdus.

• Panaudoti originalią idėją problemos sprendimui.

• Sugalvoti iškeltos idėjos sprendimą.

• Numatyti idėjos įgyvendinimo privalumus.

• Numatyti galimas kliūtis idėjai išspręsti.

5. Problemos sprendimų planavimas

Apibendrinus literatūrinę ir vaizdinę medžiagą, galima teigti, kad veiksmingiausias ir dažniausia taikomas yra naftos plėvelės naikinimo bakteriniais preparatais būdas. Šio būdo pranašumai:

– naudoti bakterijas yra pigiau už cheminius reagentus,

– patogiau nei galingus siurblius.

Nenumatytos kliūtys išspręsti problemai gali būti: – bakterijos per trumpą laiką gali nespėti suardyti didelio

naftos plėvelės sluoksnio;

– turimo bakterinio preparato kiekio gali neužtekti didesniam užteršto vandens kiekiui išvalyti.

6. Veiksmų planavimas ir problemos sprendimo įgyvendinimas

• Sukurti veiksmų planą, kaip idėją įgyvendinti.

• Atlikti tyrimą, surinkti duomenis.

• Sudaryti lenteles, diagramas, iliustruoti uždavinį piešiniu ar pan.

6. Veiksmų planavimas ir problemos sprendimo

įgyvendinimas

Chemijos laboratorijoje atliekamas laboratorinis darbas aprašytas 4 punkte. Atlikus bandymus, gauti duomenys užfiksuojami. Pavyzdžiui, pažymimas laikas per kurį buvo suardyta naftos plėvelė, įvertinamas vandens išvalymo nuo naftos lygis, apskaičiuojami finansiniai kaštai.

7. Rezultatų įvertinimas

• Patikrinti rezultatus surenkant kuo daugiau duomenų.

• Įsitikinti, kad problema išspręsta.

• Kelti klausimą „Kaip galėjau geriau išspręsti problemą?“

• Jei pasirinktos idėjos nepavyksta įgyvendinti ar gautas rezultatas netenkina pradinio poreikio, toliau problemos sprendimas plėtojamas kita iš 3 žingsnyje apibrėžtų krypčių.

7. Rezultatų patikrinimas

• Surastas optimalus būdas, kaip sumažinti į vandens telkinius išsiliejusios naftos ir jos produktų poveikį aplinkai.

• Patikimesni rezultatai būtų gauti patyrinėjus ir išbandžius sunaikinti tikrai užteršto naftos produktais vandens telkinio naftos plėvelę.

Problemų sprendimo strategijų išbandymas

Fizikos • Kaitinant vandenį prikaistuvyje jis įšyla visas. Kodėl

vanduo šyla ne tik prie prikaistuvio dugno? Chemijos • Mokiniai tyrė, kaip svogūnai auga gėlame vandenyje,

sūriame vandenyje ir saldintame gėrime (Fanta). Kaip galima būtų paaiškinti gautus rezultatus? Kaip pakito tirpalai po to, kai juose buvo auginami svogūnai? Ką vertėtų dar išsiaiškinti?

Biologijos • Ar anglies dioksido iškvepiame daugiau?

Užduotis

• Susiskirstyti į grupeles po 3.

• Pritaikyti problemų sprendimo strategijas išvardytoms problemoms išspręsti.

30 min.

• Pristatyti savo problemos sprendimo strategiją.

20 min.

PROJEKTINĖS VEIKLOS XI–XIII sesija

Projektinė užduotis

• Parengti kvietimą-programą į gamtos mokslų dieną, kurios visi renginiai vyks Vilniaus senamiesčio nurodytose vietose.

• Apgalvoti: – Kas dalyviai?

– Ko siekiama?

– Kokie numatomi renginiai?

– Kas ves?

– Kokių išteklių prireikės?

– Koks bus dienos pavadinimas? ir t.t.

Siūlomos vietos

• Bernardinų sodas (Kirdiejų rūmai. Botanikos ekspozicija)

• Aukštutinė pilis. Gedimino pilies bokštas

• Vilniaus gynybinės sienos bastėja

• Kūdrų parkas, prie Bastėjos (Maironio g.)

• Šv. Onos bažnyčia (Maironio g. 8)

• Jono Bugailiškio meno studija

• Gintaro muziejus-galerija

• Senųjų amatų dirbtuvės

Jono Bugailiškio studija (Aušros Vartų g. 17-10),

http://www.bugailiskis.com/

GINTARO MUZIEJUS-GALERIJA

• Šv. Mykolo g. 8,

• Virginija ir Kazimieras Mizgiriai

• http://www.ambergallery.lt/

Senųjų amatų dirbtuvės

Savičiaus g. 10

http://www.seniejiamatai.lt/

VILNIAUS GYNYBINĖS SIENOS BASTĖJA

• Bokšto g. 20 / Subačiaus g. 18

• +370 5 261 2149

• http://www.lnm.lt/

Vertinimas

Kvietimas-programa vertinama pagal:

• pateiktų tinkamų idėjų gausumą (kiek buvo pateikta iš viso idėjų – susumavus visas užduoties dalyse pateiktas idėjas rašomas balas);

• mąstymo lankstumą (kiek yra skirtingo pobūdžio idėjų);

• originalumą (kiek ir kokių originalių idėjų buvo pateikta, originalios yra tos, kurios nesikartoja kitose grupėse, už kiekvieną jų gaunama po balą);

• detalumą (kiek detaliai buvo išgvildenta problema, vertinama kiekviena dalis pagal tai, kaip detaliai pateikiama problemos analizė. Maksimalus šios dalies balų skaičius – 4).

Namų darbai

I variantas • Praktiškai išbandyti sukurtą projektą, pritaikius /

adaptavus savo gyvenamajai vietovei. II variantas Sukurti įdomias, naudingas ir pritaikomas divergentinį mąstymą lavinančias gamtos mokslų užduotis ir išbandyti jas klasėje. Užduotį pasirinkti laisvai, kad būtų įdomi, prasminga. Galima pasinaudoti mokymų medžiaga ar nurodytais šaltiniais.

Užduoties ir jos atlikimo aprašymas

• Aprašyti pasirinktą / sugalvotą užduotį;

• kurioje klasėje buvo naudojama;

• pamokoje / popamokinėje veikloje;

• kiek laiko užtruko;

• kokia eiga;

• kiek mokinių dalyvavo.

Divergentinio mąstymo vertinimas

• Nurodykite, kaip buvo vertinamas divergentinis mąstymas, visi jo komponentai (idėjų gausumas, originalumas, lankstumas ir detalumas) ar keli kiti.

Naudota literatūra

• L. R. Forsth, Naujas praktinis mąstymas: sisteminis ir kūrybiškas problemų sprendimas, Vilnius, „Eugrimas“, 2014

• Robert W. Weisberg, Creativity: Understanding Innovation in Problem Solving, Science, Invention, and the Arts“, John Wiley & Sons, 2006

• http://www.academia.edu/593365/THE_PROBLEM-SOLVING_ABILITY_OF_HIGH_SCHOOL_CHEMISTRY_STUDENTS_AND_ITS_IMPLICATIONS_IN_REDEFINING_CHEMISTRY_EDUCATION

• http://www.nec.lt/failai/2998_TIMSS2011_8klase_Gamtos_mokslai_ataskaita.pdf

• http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tmp/Pranesimas%20GR%202011%2002%2003%20(2).pdf

• http://www.files.chem.vt.edu/confchem/2002/b/cameron.html • https://shawnharper.wordpress.com/2013/05/08/the-science-of-

problem-solving-seven-steps-that-make-a-mess-a-success/