Click here to load reader

Dirvožemis t.b

  • View
    5.810

  • Download
    6

Embed Size (px)

Text of Dirvožemis t.b

  • 1. Dirvoemis ir jo gyventojai.

2. Dirvoemis virutinis, purus ems plutos sluoksnis, susidars pavirutinse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizm. Paprastai gebantis duoti augal derli, pagrindin ems ir mik kio gamybos priemon. 3. Dirvoemio fizins savybs: Nuo dirvoemio fizini savybi priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikaling maisto mediag ir ar jiems utenka vandens bei oro. 4.

  • Dirvoemio tankis ireikiamas mass trinio tankiorodikliais (g/cm3). Pagal tank skiriami tokie dirvoemiai:
  • palaidi maiau kaip 1 g/cm3;
  • purs 1-1,2 g/cm3;
  • gldoki 1,2-1,4 g/cm3;
  • glds 1,4-1,6 g/cm3;
  • kietoki 1,6-1,8 g/cm3;
  • kieti 1,8-2 g/cm3;
  • labai kieti daugiau kaip 2 g/cm3;
  • vairaus purumo durps nuo 0,08 iki 0,5 g/cm3.

5. Dirvoemio rgtingumas: Dirvoemio rgtingumas tai dirvoemio gebjimas neutralizuoti arminius ir pargtinti neutraliosios reakcijos drusk tirpalus bei vanden. 6. Dirvoemio sorbcija Dirvoemio sorbcija tai dirvoemio galjimas prisitraukti i dirvoemio tirpalo vairias mediagas ir jas sulaikyti. Skiriamos kelios sorbcijos rys: mechanin, biologin, fizikin, chemin, fizikin-chemin. 7. Dirvoemio chemin sudtis: Dirvoemis susideda i mineralini, organini ir organini-mineralini mediag. Mineralini mediag altinis gimtoji uoliena. Organin mediaga dirvoemyje yra augalins ir gyvnins kilms. Dl mineralini ir organini tarpusavio sveikos susidaro sudtingi organiniai-mineraliniai junginiai. Dirvoemi mineralin dalis paprastai sudaro 80-90 %2009.04.02, o organin maiau negu 10%. 8. Dirvoemio mechanin sudtis: Dirvoemio mechanin sudtis turi labai didel reikm dirvoemi susidarymui, taip pat dirvoemi naudojimui ems kio gamybai. Nuo mechanins sudties priklauso beveik visos dirvoemi fizins ir fizins-mechanins savybs: tankumas, drgms imlumas, laidumas vandeniui, oro bei ilumos rimai ir kt. 9. Organin dirvoemio dalis Dirvoemio organin dalis susideda i organini liekan ir humuso tamsios spalvos organini mediag, lygiai persunkiani virutin dirvoemio horizonto dal. Humuso altinis yra auktesnij augal, gyvn ir mikroorganizm liekanos. 10. Dirvoemio gyvnai Vis dirvoemio gyvnij, priklausani Gyvn ( Animalia ) karalystei, pagal j gyvenimo bd dirvoemyje galima suskirstyti tris grupes: geobiontus, kurie vis gyvenim praleidia dirvoemyje,geofilus su dirvoemiu susijusi tik kuri nors j gyvenimo ar vystymosi stadija irgeoksenus kurie dirvoem patenka atsitiktinai, ar ten atranda prieglobst). Gyvn dydis nuo keli mikron (vienalsiai) iki keli deimi centimetr ( smulks grauikai, kurmiai). Pagal dyd jie skirstomi nano-, mikro-, mezo- ir makrofaun. 11. 12. Gyvnai, priklausantys nano - ir mikrofaunosgrupms, yra mikroskopini dydi ir gyvena daugiausia ne paiame dirvoemyje, o vandens pripildytuose kapiliaruose ar porose.

  • 14 tikrosios amebos, 56 kiautins amebos, 710 iueliniai, 1113 infuzorijos, 1416 apvaliosios kirmls, 1718 verpets, 1920 ltnai.

13. Mezofaunos atstovams dirvoemis yra lyg vairi drgms pripildyt kamer, urv, urveli, kanal sistema. Jie minta dirvoemyje esania organika, humusu. iai grupei priklauso tikrieji geobiontai erks, kolembolos, imtakojai, viagyviai, vabzdiai.

  • 1 pseudoskorpionas, 2 gamazidin erk, 34 arvuotosios erks, 5 triakasis imtakojis, 67 podros; 8 sporavabalis, 9 uodo trklio lerva.

14. Ypa svarbs dirvoemiui mezo-ir makrofaunos atstovai sliekai, stambs imtakojai, vabzdi lervos, kurmiai, peliniai grauikai. Pastarieji dirvoemyje ne tik gyvena, bet j rausia, purena, keiia struktr.

  • 1 sliekas, 2 vdarlis (viagyvis), 3 akmenlind (lpakojis imtakojis), 4 dviporiakojis imtakojis, 5 ygio lerva, 6 spragio lerva, 7 kurklys, 8 grambuolio lerva.

15. Pabaiga