Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Violeta Labanienė

Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje:

Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje

Magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. Dr. D. Česnavičius

Vilnius

2017

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Violeta Labanienė

Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje:

Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje

Magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. Dr. D. Česnavičius

VILNIUS

2017

3

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas („Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas

Lietuvoje: Europos Sąjungos lūkesčiai švietimo sektoriuje“)

Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos,

nenurodant tikrojo šaltinio.

Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje.

Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe.

Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.

(studento vardas, pavardė) (parašas)

4

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5

1. EUROPOS SĄJUNGOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS SIEKIAMYBĖS ................ 10

1.1. NACIONALINIS ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS ............................................... 12

1.2. IKIMOKYKLINIS IR BENDRASIS UGDYMAS ................................................................ 15

2. MOKYKLINIO UGDYMO STRUKTŪRA LIETUVOJE ........................................................... 17

2.1. NUOSEKLIOJO ŠVIETIMO SISTEMA ............................................................................... 19

2.2. PAPILDOMASIS UGDYMAS .............................................................................................. 20

2.3. BENDRASIS VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS ............................................................... 20

2.4. IKIMOKYKLINIS UGDYMAS ............................................................................................ 20

2.5. MOKYKLINIS UGDYMAS .................................................................................................. 20

2.6. SPECIALIOSIOS MOKYKLOS ............................................................................................ 23

2.7. TAUTINIŲ MAŽUMŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS ............................................... 23

2.8. PROFESINIS JAUNIMO UGDYMAS .................................................................................. 24

2.9. PROFESINĖS MOKYKLOS ................................................................................................. 25

3. MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO INSTRUMENTAI IR

PRIEMONĖS .................................................................................................................................... 29

3.1 PRIEMONĖS MOKYTOJO PROFESIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMUI ....................... 29

3.2. PRIEMONĖS NELYGYBĖS MAŽINIMUI IR ĮTRAUKTIES DIDINIMAS ...................... 31

3.3. PROFESINIO MOKYMO MODERNIZAVIMAS IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI

SKATINIMAS ............................................................................................................................... 34

3.4. ERASMUS + ......................................................................................................................... 35

4. LIETUVOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO LŪKESČIAI IR

REZULTATAI .................................................................................................................................. 36

REKOMENDACIJOS, PASIŪLYMAI ............................................................................................ 45

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 45

SANTRAUKA .................................................................................................................................. 47

SUMARRY ........................................................................................... Klaida! Žymelė neapibrėžta.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI: ........................................................................................................ 49

5

ĮVADAS

Lietuvos švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai

aktualizuoja švietimo sistemos ir atskirų švietimo sektorių organizacijų vystymo prioritetus,

nuostatas, principus, sutelkia švietimo bendruomenės dėmesį ir pastangas esminiams pokyčiams

švietimo srityje, orientuojantis į šalies visuomenės lūkesčius, pasaulio, Europos Sąjungos švietimo

politikos bei praktikos ir švietimo būklės vertinimo tendencijas.

Švietimo tikslų įgyvendinimas yra švietimo politikos problemiškumo esmė [8],

susijusi su adekvačiais ir veiksmingais sprendimais visuose švietimo sistemos lygmenyse, jų

įgyvendinimo priemonėmis ir būdais, tikintis pasiekti laukiamų rezultatų. Švietimo kokybė yra

svarbiausia ašis, vertinant švietimo politikos veiksmingumą.

Švietimo politikos įgyvendinimo formas reglamentuoja dokumentai, kurie įtvirtina

efektyvaus valdymo prielaidas ir galimybes paversti strateginius švietimo tikslus socialiai naudingu

ir kokybišku rezultatu.

Švietimas, patirdamas socialinių, kultūrinių, ekonominių transformacijų iššūkius, jų

pasekmes, yra priverstas veikti sparčiai kintančių aplinkybių sąlygomis ir modeliuoti naujas,

derančias su nacionaliniais šalies prioritetais ir Europos Sąjungos nuostatomis švietimo klausimais.

Akivaizdu, kad „sparčiai vykstanti pasaulyje globalizacija ir internacionalizacija yra

komplikuojama ne vien ekonominių ir politinių barjerų, bet ir aiškių kultūrinių skirtumų. Šalių

mentaliteto, tradicijų, gyvenimo būdo ir socialinių institucijų skirtumai yra gana dideli“ [3].

Valstybės nepriklausomybės atkūrimas, integracija į Europos Sąjungą ir šių procesų

nulemtos šalies politinės, ekonominės, technologinės, socialinės, kultūrinės transformacijos turėjo

didelės įtakos švietimo pokyčiams. Žinių ekonomikos, kūrybinės visuomenės užuomazgų

sąlygomis, švietimo potencialo sklaidai rimtais iššūkiais tapo demografiniai, konkurenciniai

veiksniai. Švietimui, kaip paslaugų teikimo sferai, siekiančiai atliepti aukštus kokybės standartus,

šiuolaikinius visuomenės, darbo rinkos reikalavimus, nuolat augančius švietimo paslaugų vartotojų

ir kitų socialinių grupių poreikius, tenka kaskart intensyviau ieškoti potencialių vidinių ir išorinių

galimybių didinti savo veiksmingumą.

Temos ištyrimo lygis. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo struktūra, instrumentai

ir priemonės yra pristatomi oficialiuose Europos Komisijos dokumentuose, stebėsenos sistemoje bei

šalių narių ataskaitose. Europos komisijos švietimo programoje „ET 2020“ nustatyti šeši

lyginamieji standartai, kurių pagalba yra atliekama stebėsena. Duomenų, rekomendacijų, kuriose

būtų atskleista Lietuvos ir kitų šalių paliginamoji analizė, taikomų priemonių efektyvumas nebuvo

rengiama.

6

Tikslas. Išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje įgyvendinimą Europos Sąjungos

programos „ET 2020“ lūkesčių kontekste.

Uždaviniai:

1. Atlikti Europos Sąjungos mokyklinio ugdymo politikos apžvalgą.

2. Pateikti mokyklinio ugdymo politikos struktūrą.

3. Apžvelgti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo instrumentus ir priemones.

4. Atlikti pasirinktų šalių iššūkių jaunimo rengimui XXI amžiuje lyginamąją analizę.

5. Įvertinti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo atitikimą Europos Sąjungos programų

iškeltiems lūkesčiams.

Tyrimo problema. Švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesai yra neatsiejami vienos

sistemos elementai. Išanalizavus mokyklinio ugdymo politikos kiekybinius ir kokybinius pokyčius

Lietuvoje, orientuotus į strateginę programą ET 2020 galime pastebėti, kad susiduriama su

mokymosi rezultatų neatitikimu nustatytiems lyginamiesiems standartams, bei kitiems siūlomiems

projektams.

Temos aktualumas ir naujumas. Švietimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir rezultatai

sudaro visumą, kuri leidžia š naujo kokybiškai aukštesniu lygmeniu kartoti šį ciklą. Lietuvos atveju

nuo nepriklausomybės atkūrimo nei karto šis ciklas nebuvo užbaigtas. Valstybės politikos požiūriu

nagrinėti švietimo politikos klausimus Lietuvoje turėtų būti labai svarbu, tačiau dauguma atliekamų

darbų arba nepamatuotai teigia, kad cikliškumas vyksta, arba kritikuojama švietimo politika, tačiau

daug rečiau – Europos Sąjungos iššūkių kontekste (išskyrus gal tik lyginamųjų standartų, ypač

raštingumo, požiūriu). Todėl šis darbas aktualus papildant tokio pobūdžio tyrimus, atkreipiant

dėmesį į ES ir Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo ir rezultatų siekimo skirtumus. Tuo pačiu

darbo naujumas atsiskleidžia nagrinėjant kiek gi atitinka Lietuvos švietimo politika ir jos

įgyvendinimas ES lūkesčius ir iššūkius jaunimo rengimui.

Metodai: teorinės literatūros analizė, švietimą reglamentuojančių dokumentų (turinio) analizė,

lyginamosios analizės metodas.

7

Tyrimo metodologija. Iškeltam darbo tikslui ir uždaviniams pasiekti pradžioje buvo naudojama

teorinės literatūros ir dokumentų analizė. Atsižvelgiant į mokslinio tyrimo objektą, tyrimo tikslus ir

uždavinius, šis metodas laikytinas svarbiausiu duomenų rinkimo (gavimo) metodu. Rinktinų

duomenų šaltiniai: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentai, Lietuvos švietimo

įstatymas, Europos Sąjungos Europos komisijos 2020 metų strateginė švietimo ir mokymo

programa ET 2020, Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, Europos Komisijos ekonomikos

augimo ir užimtumo strategija „Europa 2020“, šalių ataskaitos. Šie dokumentai yra tiesiogiai

taikomi aktai, reguliuojantys švietimo politika. Dokumentų turinio analizė yra formalizuotas

dokumentų tyrimo būdas, numatantis jų turinio vertinimą remiantis požymių, kurie svarbus tyrėjui

ir kuriuos galima apibendrinti, skaičiavimu bei išryškinantis teksto charakteristiką. [5]. Remiantis

autorių [6] teigimu, turinio analizė yra tyrimo būdas, kuriuo stengiamasi gauti pakartojamas ir

pagrįstas įžvalgas iš parašyto teksto. Tekstas apibrėžiamas kaip bet koks rašytas, skirtas žmonėms

skaityti, suprasti ir jį interpretuoti [5]. Mano darbe buvo naudojami tokio tipo dokumentai:

statistiniai [23] ir bendros reikšmės [10].

Lyginamosios analizės metodas. Lyginimo metodas – sociologinis tyrimas, kai derinama

informacija gauta:

Įvairiais istorinio vystymosi laikotarpiais.

Įvairių socialinių sistemų ( institutų, grupių, teritorijų, šalių ir pan.).

Skirtingų autorių ir tyrimo kolektyvų.

Įvairiais rinkimo ar matavimo metodais.

Lyginimo metu sugretinami mažiausiai du objektai jų tarpusavio santykio apibrėžimo tikslu.

Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma, kurių pagalba sistemiškai tikrinamas

alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis

pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos arba atmetamos [1]. Lyginant nustatomos reiškinių

kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, konstruojamos analogijos ir klasifikacijos, įvertinamas

būties ir pažinimo turinys. Lyginamosios analizės metodu buvo sugretinami Lietuvos, Estijos,

Danijos ir Europos Sąjungos statistiniai vidurkiai, ieškoma panašumų ir skirtumų.

Tyrimo objektas yra Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo kokybė strateginės

švietimo ir mokymo programos ET 2020 kontekste.

Literatūros apžvalga.

Rašant magistrinį darbą buvo panaudoti teorinė medžiagą, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų metodai.

Teorinė medžiaga buvo naudojama metodų pasirinkimui ir išaiškinimui. Kokybiniai tyrimai buvo

8

panaudoti dokumentų atrankai ir analizei. Siekiant nustatyti dokumentų patikimumą buvo peržiūrėta

daugybė Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Sąjungos oficialių dokumentų. Tokiu būdų buvo

sudarytas informacijos pripildymas. Kiekybinis tyrimas buvo naudojamas analizuojant statistinius

duomenys ir siekiant atskleisti rodyklių pokyčius, dinamiką, pastebėti dėsningumus, skirtumus.

Pasirenkant literatūros šaltinius buvo taikomi šie atrankos kriterijai:

Analizuojamų dokumentų tikslingumas (faktiniai dokumentai).

Dokumentų šaltinio statusas (oficialūs šaltiniai).

Pirminiai informacijos šaltiniai (tiesioginio stebėjimo ar apklausos būdu gauti

duomenys).

Analizuodama dokumentus pristatančius šaltinius stengiausi atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

ar tiriama medžiaga nesuklastota;

ar faktinė medžiaga yra tiksli;

ar medžiaga yra patikima; ar būtų ji tokia pat, jeigu ją rinktų kitas asmuo;

ar pastebimas šališkumas ir faktų iškraipymas;

ar ji sistemiška, ar visa, kas aprašoma, įrodoma;

kodėl ji buvo renkama;

koks darbo tikslas;

ar medžiaga reprezentatyvi.

Siekiant užtikrinti analizuojamų duomenų patikimumą buvo atsižvelgiamą į jų oficialumą. Naudota

literatūra yra patvirtinta, analizuoti dokumentai yra kuriami Švietimo ir mokslo ministerijos ir

Europos sąjungos institucijų. Kaip pavyzdį galima pateikti magistriniame darbe nagrinėjamas

Europos Komisijos patvirtintos švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitas [33]. Europos Sąjungos

švietimo ir mokymo programą ET 2020 [21]. Aprašant Lietuvos švietimo struktūrą buvo panaudota

oficiali Švietimo ir mokslo ministerijos svetainės [11] informaciją.

Tiriant patikimumą atlikau išorės (dokumento kūrimo sąlygų) ir vidaus (dokumento turinio) analizę.

Atlikdama šio darbo tyrimą, rėmiausi šiais dokumentų atitikimo kriterijais:

- autentiškumo;

- patikimumo;

- atstovavimo: ar tekstas tipiškas panašaus pobūdžio dokumentams;

- reikšmingumo: ar tekstas aiškus, suprantamas.

Visi mano darbe panaudoti dokumentai atitinka šiuos kriterijus. Būtent naudodama mano pasirinktų

šaltinių turinį, galėjau pasiekti magistriniame darbe užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimo.

Apžvelgiant visų analizuotų dokumentų turinį, juos galima sugrupuoti į šiuos tipus:

9

teoriniai [5], [8];

statistiniai [23];

švietimo politikos [21];

statistiniai [23];

ES bei valstybių narių ataskaitos.

Remiantis magistriniame darbe panaudotos literatūros turiniu buvo siekiama įgyvendinti pasirinktą

tikslą – Išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje įgyvendinimą Europos Sąjungos

programos „ET 2020“ lūkesčių kontekste.

Darbo struktūra

Magistro darbas sudarytas iš šių dalių: įvado, pirmosios dalies, kurioje pateikiamas darbo

tikslas ir uždaviniai, aprašoma naudota literatūra ir darbe naudoti metodai. Antroje darbo dalyje

atliekama Europos Sąjungos ir Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos apžvalga, analizuojami

švietimo dokumentai. Trečioje dalyje pristatomi mokyklinio ugdymo politikos instrumentai ir

priemonės. Ketvirta dalis apima Lietuvos ir pasirinktų šalių lyginamąją analizę. Rezultatai

iliustruojami lentelių, schemų bei lyginamųjų diagramų pagalba. Darbas pabaigoje pateikiami

pasiūlymai ir darbo išvados.

Darbo etapai.

1. Tikslo suformulavimas ir uždavinių iškėlimas.

2. Literatūros ir informacijos šaltinių analizė.

3. Informacijos kaupimas ir atranka.

4. Informacijos grupavimas pagal iškeltus uždavinius.

5. Išvadų ir pasiūlymų formulavimas.

10

1. EUROPOS SĄJUNGOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS SIEKIAMYBĖS

Švietimas ir mokymas – ES politikos sritis, glaudžiai susijusi su kitomis

prioritetinėmis ES politikos sritimis, tokiomis kaip moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė,

kultūrinė) plėtra, žinių ekonomika, informacinės visuomenės plėtra. Jos ilgalaikiai tikslai apima

mokymosi visą gyvenimą ir mobilumo skatinimą, mokymosi kokybės ir efektyvumo gerinimą,

lygybės, socialinės įtraukties ir pilietiškumo skatinimą bei kūrybiškumo ir inovacijų visuose

mokymo lygiuose plėtrą. Ši politika taip pat yra laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, siekiant

stiprinti ES konkurencingumą ir didinti užimtumą. Politinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo

srityje Europiniu lygmeniu itin suaktyvėjo nuo 2000 m., kai buvo pasirašyta Lisabonos strategija

[11].

Lisabonos strategijoje švietimui ir mokymui buvo skirta daug dėmesio. 2002 m.

Europos šalių vadovai nustatė tikslą iki 2010 m. reformuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas

taip, kad jos taptų pasauliniais kokybės orientyrais. Siekdami prisidėti prie Lisabonos strategijos

įgyvendinimo, švietimo ministrai nustatė bendrus tikslus švietimo ir mokymo sistemoms gerinti ir

parengė šių tikslų siekti padedančią darbų programą – „Švietimas ir mokymas 2010“. Švietimo ir

mokymo sričiai neprarandant aktualumo ir toliau, minėtą programą pakeitė Europos

bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa „ET 2020“. Joje šiuo metu yra

pateikti bendri ES lygmens strateginiai tikslai, užduotys ir reikalavimai, ko turi būti imamasi

švietimo ir mokymo srityje. Programoje pažymėta, jog visuose švietimo lygiuose turi būti siekiama

prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą ir judumo principo įtvirtinimo; švietimo kokybės ir

veiksmingumo gerinimo; vienodų mokymosi galimybių, socialinės sanglaudos ir aktyvaus

pilietiškumo skatinimo, novatoriškumo ir kūrybingumo, verslumo stiprinimo [21]. Taip pat yra

nurodomi ir konkretūs reikalavimai visoms švietimo sritims: daugiau dėmesio skirti pagrindinėms

kompetencijoms tobulinti; didinti asmenų įtrauktį į švietimo sistemą iš socialiai, ekonomiškai ar dėl

kitų priežasčių silpnesnių grupių.

Dabartiniame svarbiausiame Europos Sąjungos ekonomikos augimo dokumente –

Strategijoje „Europa 2020“[21], nustatančioje pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus,

švietimui taip pat tenka svarbus vaidmuo. Jis ypač matomas integruotose gairėse, valstybių narių

nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose, į kurias

valstybės narės privalo atsižvelgti vykdydamos švietimo reformas. „Europa 2020“ pabrėžiamas

bendrųjų kompetencijų ugdymas ir mokyklų nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas. Keliami du

pagrindiniai tikslai švietimo ir mokymo srityje:

1) mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 proc. iki 10 proc.;

11

2) didinti 30–34 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį nuo 31 proc. iki bent

40 proc.[21].

Taip pat pabrėžiama, jog švietimas ir mokymas turi ne tik suteikti piliečiams gebėjimų

ir kompetencijų, kurių reikia Europos ekonomikai ir Europos visuomenei, tam kad jos išliktų

konkurencingos ir inovacinės, bet ir padėti skatinti socialinę sanglaudą bei įtrauktį. Švietimo ir

mokymo srityje iš siūlomų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų yra itin svarbios dvi:

„Judus jaunimas“, kuria siekiama padėti jaunimui pasinaudoti visomis mokymo ir švietimo

teikiamomis galimybėmis ir taip pagerinti savo galimybes įsidarbinti; ir „Naujų gebėjimų ir darbo

vietų kūrimo darbotvarkė“, kurioje pabrėžiama, jog reikia daryti pažangą siekiant geriau nustatyti

mokymo poreikius, didinti švietimo ir mokymo tinkamumą darbo rinkai, sudaryti palankesnes

sąlygas asmenims pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis ir profesiniu orientavimu;

užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo ir mokymo sektoriaus į darbo rinką; pereiti prie mokymosi

rezultatais grindžiamų kvalifikacijų sistemų; geriau įteisinti per neformalųjį mokymąsi ir savišvietą

įgytų gebėjimų ir kompetencijų pripažinimą [21]. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodoma,

kad pagal strategiją „Europa 2020“ daug dėmesio turi būti skiriama ir trumpalaikio augimo

poveikio reformų priemonėms, ir vidutinės trukmės laikotarpio augimo modeliui. Siekiant

veiksmingesnių ir kokybiškesnių švietimo ir mokymo sistemų, jas reikia modernizuoti, o žmonėms

suteikti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų. Taip sustiprėtų žmonių tikėjimas galimybe

išspręsti dabartinius ir ateityje kilsiančius iššūkius. Dėl to išaugtų Europos konkurencingumas,

suaktyvėtų ekonomikos augimas ir būtų sukurta naujų darbo vietų, o tai ypač aktualu kovojant su

dideliu jaunimo nedarbu.

2012 m. lapkritį Europos Komisijos išleistame komunikate „Švietimo persvarstymas“

Europos Komisija ragina valstybes nares spartinti švietimo reformas ir nurodo, kokių veiksmų

turėtų būti imamasi [44].

Remti meistriškumą profesinio mokymo sistemoje (plėtoti kokybiškas dualiojo

profesinio mokymo sistemas, derinti profesinio mokymo politiką prie regioninių ar vietos

ekonomikos plėtotės strategijų, skatinti sąsajas su kitomis švietimo sektoriaus priemonėmis,

parengti trumpas (dvejų metų trukmės) aukštojo mokslo programas, stiprinti vietos, nacionalinę ir

tarptautinę įmonių ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų partnerystę ir tinklus.

Didinti besimokančių asmenų, kuriems gresia nebaigti mokyklos ir įgyti menką

kvalifikaciją, pažangumą. Svarbiausi veiksmai – įgyvendinti kokybiškas ir prieinamas ankstyvojo

ugdymo ir priežiūros sistemas, stiprinti pagrindinių gebėjimų – raštingumo, mokėjimo skaičiuoti,

priežiūros sistemas, stiprinti pagrindinių gebėjimų – raštingumo, mokėjimo skaičiuoti, matematikos

ir gamtos mokslų pagrindų – plėtotę, visuose švietimo lygmenyse kuo anksčiau nustatyti

12

potencialius nepažangiuosius ir teikti konkrečiam asmeniui pritaikytą pagalbą bei įgyvendinti

faktais grindžiamas strategijas, kuriomis būtų mažinamas mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius.

Stiprinti įsidarbinimo galimybes didinančių bendrųjų gebėjimų, pavyzdžiui, verslumo,

iniciatyvumo, gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti užsienio kalbomis,

ugdymą (užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių integruoti universaliųjų gebėjimų ugdymą į visų

mokymosi lygių programas, parengti vertinimo priemonių, kurios padėtų veiksmingai nustatyti

kompetencijos lygį).

Mažinti nekvalifikuotų suaugusiųjų skaičių (nustatyti nacionalinius tikslus ir strategijas,

įmonių darbuotojams teikti daugiau paskatų mokytis, patvirtinti už formaliojo švietimo sistemos

ribų įgytus gebėjimus ir kompetenciją, įsteigti pagal vieno langelio principą veikiančius specialius

centrus, kuriuose būtų teikiamos įvairios su mokymusi visą gyvenimą susijusios paslaugos,

pavyzdžiui, mokymosi rezultatų patvirtinimas ir profesinis orientavimas bei siūlomos prie

konkretaus asmens poreikių pritaikyto mokymo galimybės).

Paskatinti mokymąsi naudojantis informacijos ir ryšių technologijomis ir prieigą prie

kokybiškų atvirųjų švietimo išteklių (modernizuoti mokyklų infrastruktūrą, remti informacinėmis

technologijomis grindžiamą mokymą ir vertinimą, užtikrinti skaitmeninio ugdymo turinio naudotojų

teisių ir pareigų skaidrumą, parengti gebėjimų ir kompetencijos, įgytų naudojantis atviraisiais

švietimo ištekliais, patvirtinimo ir pripažinimo mechanizmus, padėti švietimo ir mokymo

institucijoms prisitaikyti prie vis labiau plintančių atvirųjų švietimo išteklių).

Peržiūrėti ir sustiprinti visų pedagoginių profesijų atstovų (visų lygmenų mokytojų,

mokyklų vadovų, mokytojų rengėjų) profesijos aprašus (įvertinti pirminio mokytojų rengimo

sistemos veiksmingumą ir akademinę bei pedagoginę kokybę, nustatyti nuoseklias ir tinkamai

finansuojamas mokyklų darbuotojų įdarbinimo, atrankos, integracijos ir profesinio tobulėjimo

sistemas, grindžiamas aiškiais mokytojo karjeros etapų reikalavimais, ir didinti mokytojų gebėjimus

naudotis skaitmeninėmis technologijomis) [44].

1.1. NACIONALINIS ŠVIETIMO POLITIKOS KONTEKSTAS

Pagrindiniai Europos ir Lietuvos švietimo politikos uždaviniai yra: kokybė,

prieinamumas ir finansavimas. Lietuva, siekdama ET 2020 nubrėžtų tikslų, orientuojasi ir į šaliai

šiuo metu aktualiausius tikslus: mokytojų ir dėstytojų profesionalumą, duomenų analize ir

įsivertinimu grįstą švietimą, neformaliojo švietimo plėtojimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Šie tikslai

ir jiems pasiekti iškelti uždaviniai apibrėžti naujoje Lietuvos Valstybinėje švietimo 2013–2022

metų strategijoje [45]. Švietimo sistemai apskritai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis

13

aukštesni kokybės standartai, keliama profesinė pedagogų kompetencijos kartelė, nuolat didėja

reikalavimai ugdymo ir mokymo aplinkai, šiuolaikinėms mokymo priemonėms.

Nacionaliniu lygmeniu švietimo prioritetus ir kryptis apibrėžia šie pagrindiniai

strateginiai dokumentai: strategija „Lietuva 2030“ , Nacionalinė pažangos programa ir Valstybinė

švietimo 2013–2022 m. strategija. Nacionalinėje pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ yra pateikta

sumanios Lietuvos vizija, prie kurios įgyvendinimo pabrėžiamas ir švietimo indėlis. Jam skiriamas

vaidmuo telkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones nuolat kryptingai lavintis ir

mokytis, siekiant asmeninės ir šalies sėkmės [45]. Kartu pristatoma ir Lietuvos švietimo vizija,

kurioje pabrėžiama, jog turi būti siekiama užtikrinti ir didinti kiekvienos švietimo pakopos teikiamų

paslaugų įvairovę ir kokybę, patrauklumą, prieinamumą, visų amžiaus grupių asmenims.

Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje atspindimi kertiniai ES ir Lietuvos nacionaliniai

siekiai švietimo srityje iki 2020 m. VŠS keliamas pagrindinis strateginis tikslas iš esmės susijęs su

trimis pagrindinėmis sritimis: tai kūrybingumo skatinimu visose švietimo srityse, prieinamumu ir

švietimo kokybe. Kitos strategijoje pabrėžiamos sritys yra pedagogų kvalifikacijos didinimas,

lyderystės skatinimas, įsivertinimu ir duomenimis grįstas švietimo valdymas, mokymosi visą

gyvenimą sistemos kūrimas ir profesinės orientacijos teikimas. Siekdama prisidėti ir prie europinės

strategijos „Europa 2020“ užsibrėžtų švietimo tikslų įgyvendinimo, Lietuva yra užsibrėžusi du

nacionalinius tikslus švietimo srityje:

1) pasiekti, kad nebaigusiųjų vidurinės mokyklos mokinių dalis neviršytų 9 proc.;

2) pasiekti, kad jaunuolių, baigusiųjų trečiosios pakopos studijas, skaičius būtų ne

mažesnis kaip 40 proc.

Tam Nacionalinėje pažangos programoje [24] jungiančioje pagrindines Lietuvos

pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir

skirtoje minėtiems strategijų tikslams įgyvendinti, yra pristatomos ilgalaikių valstybės prioritetų

įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos, įskaitant 2014–2020 m. ES struktūrinės

paramos, panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Su švietimo ir mokymo

sritimi Nacionalinė pažangos programa labiausiai susijęs yra I prioriteto „Visuomenės ugdymas,

mokslas kultūra“ I tikslas „Skatinti mokytis visą gyvenimą“. Pabrėžiama, jog jį įgyvendinant yra

būtina daugiausia dėmesio skirti trims pagrindinėms švietimo srities silpnosioms grandims: kokybei

ir prieinamumui, žemam suaugusiųjų mokymosi lygiui ir nepakankamai atitikčiai tarp gyventojų

įgyjamų kompetencijų ir darbo rinkos paklausos [24].

Nacionalinės pažangos programos tikslo „Skatinti mokytis visą gyvenimą“ pasiekimui

iškelti keturi uždaviniai ir išskirtos jų įgyvendinimo kryptys. Pirmasis uždavinys susijęs su švietimo

kokybės gerinimu. Jo įgyvendinimo kryptys numato: švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų

14

infrastruktūros, mokymosi ir ugdymo aplinkos modernizavimą, pažangių (informacinių

technologijų ir kitų) technologijų diegimą; pedagoginio personalo švietimo įstaigose bei aukštosiose

mokyklose kvalifikacijos tobulinimą; ugdymo, mokymo ir studijų programų tobulinimą ir

mokymosi priemonių pritaikymą joms įgyvendinti; bendrųjų gebėjimų mokytis visą gyvenimą

ugdymo visuose švietimo lygmenyse stiprinimą; švietimo procesų valdymo ir vadybos

modernizavimą, lyderystės stiprinimą; mokymosi pasiekimų, kompetencijų, pažangos ir mokymosi

rezultatų vertinimo ir įsivertinimo sistemų pertvarkymą ir plėtojimą, švietimo rezultatų vertinimo ir

stebėsenos sistemų pertvarkymą ir plėtojimą; skaitmeninių mokymosi priemonių ir sprendimų,

skirtų mokymuisi elektroninėje erdvėje, kūrimą [26].

Pagal antrąjį uždavinį „Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę“ bus

siekiama stiprinti neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių įtrauktį į švietimo procesą; stiprinti

profesinio mokymo ir studijų patrauklumą 18 biomedicinos, fizinių ir technologijų mokslų srityse;

skatinti aukštojo mokslo tarptautiškumą (įskaitant studentų mainų rėmimą, ypač skatinant mainus su

Šiaurės ir Baltijos jūros regionų valstybėmis); plėtoti švietimo paslaugų įvairovę (įskaitant

mokymosi turinio ir proceso individualizavimą, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą,

technologijų ir menų mokymosi galimybių plėtrą); stiprinti mokymosi paslaugų tiekėjų kokybės

savireguliacijos sistemą; plėtoti vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymosi galimybes (ypač kaimo

vietovėse); stiprinti kultūros ir švietimo įstaigų (muziejų, bibliotekų, meno veiklas vykdančių centrų

ir kt.) galimybes teikti formalaus ir neformaliojo ugdymo paslaugas; stiprinti lygias galimybes

dalyvauti švietime [26].

Trečiasis uždavinys, kurį vykdant bus siekiama įgyvendinti tikslą „Skatinti mokytis

visą gyvenimą“ yra „Sukurti sąlygas ir paskatas suaugusiųjų mokymuisi“. Jo įgyvendinimo kryptys

apima: suaugusiųjų bendrųjų ir profesinių (įskaitant darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą)

kompetencijų ugdymą, taikant lanksčius į rinkos poreikį orientuotus suaugusiųjų mokymo(si)

finansavimo modelius (krepšeliai ir kt.), gerinant žmogiškųjų išteklių kokybę; bedarbių mokymą;

suaugusiųjų socialinės ir skaitmeninės atskirties mažinimą, didinant ir panaudojant neformaliojo

švietimo galimybes (teikiant pirmenybę socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, vyresnio amžiaus

žmonėms, kaimo vietovių gyventojams); profesinio mokymo paslaugų suaugusiesiems teikėjų

tinklo ir galimybių stiprinimą; suaugusiųjų neformaliojo ugdymosi galimybių bei patrauklumo

stiprinimą (ypač kaimo vietovėse); lanksčių ir kokybiškų formalaus bei neformaliojo mokymosi

galimybių, skirtų dirbantiems suaugusiems asmenims, įvairovės skatinimą; senjorų mokymosi

galimybių plėtrą; suaugusiųjų švietimo sistemos kokybės tobulinimą, diegiant suaugusiųjų

mokymo(si) teikėjų paslaugų kokybės užtikrinimo modelius, tobulinant andragogų (dėstytojų)

kvalifikaciją, skatinant su suaugusiųjų švietimu susijusių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimą

15

ir partnerystę; suaugusiųjų mokymo, nukreipto į kūrybiškumo ugdymą ir asmenybės tobulinimą,

plėtrą; suaugusiųjų pameistrystės ir profesinio mokymo darbo vietose galimybių plėtojimą. Pagal

ketvirtąjį Nacionalinės pažangos programos 1 tikslo įgyvendinimo uždavinį „Užtikrinti veiksmingą

pagalbą vertinant savo galimybes ir norus, renkantis ir valdant karjerą (mokymosi ir profesinį kelią)

bei tobulinantis“ bus įgyvendinamos šios veiklos: įvairių formų karjeros paslaugų teikimas realioje

ir virtualioje aplinkoje (konsultavimas; informavimas; profesinis veiklinimas – aktyvus, praktinis

įvairių užimtumo sričių pažinimas); karjeros planavimui ir valdymui skirtų priemonių ir

informacijos (apimančios žinių apie kompetencijų pasiūlą bei paklausą kaupimą bei sklaidą)

prieinamumo užtikrinimas; karjeros paslaugoms ir prognozavimui skirtos infrastruktūros

užtikrinimas; vieningos kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijų pripažinimo sistemos (įskaitant

meistriškumo kvalifikacijas) kūrimas [26].

1.2. IKIMOKYKLINIS IR BENDRASIS UGDYMAS

Europos Sąjunga ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sričiai teikia didelę reikšmę pagrindiniame

pastarųjų metų ES strateginiame dokumente – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje

„Europa 2020“ [21]. Šis dokumentas pagal pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“ įpareigoja

valstybes nares puoselėti visas švietimo ir mokymo sistemos sritis, įskaitant ikimokyklinį ir bendrąjį

ugdymą: skirti reikiamą finansavimą, gerinti švietimo rezultatus, derinti ugdymo turinį su tolesnio

mokymosi ir darbo rinkos poreikiais. Ikimokyklinio ugdymo sektoriuje valstybės narės,

įgyvendindamos „ET 2020“ susitarė didinti ugdymo procese dalyvaujančių vaikų dalį, ugdymo

paslaugų pasiūlą, kokybę, išteklius ir tobulinti valdymą. ES įsipareigojo padėti dalytis gerosios

praktikos pavyzdžiais, remti mokslinius tyrimus ugdymo kokybei ir poveikiui įvertinti ir finansuoti

infrastruktūros bei pajėgumų plėtrą. Daugelis bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo tobulinimo

krypčių ES lygmeniu pateiktos 2009 m. Europos Komisijos komunikate „Gebėjimų ugdymas XXI

amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“[25]. Šiame dokumente

numatyti šie prioritetai:

1) bendrųjų gebėjimų plėtotė;

2) raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti;

3) suasmenintas požiūris į mokymąsi;

4) mokymosi rezultatų vertinimas;

5) geresnės ankstyvojo ugdymo galimybės;

6) sistemų teisingumo didinimas;

7) anksti paliekantys mokyklą asmenys;

8) specialiųjų poreikių turintys mokiniai;

16

9) mokyklų plėtotė;

10) mokytojų kompetencija ir kvalifikacija;

11) vadovavimas mokyklai.

Taip pat ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir kokybės gerinimo veiksmai numatyti

ir 2011 m. Europos Komisijos komunikate „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų

vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“[25]. Švietimo prioritetus nustatantys Lietuvos strateginiai

dokumentai yra harmonizuoti su naująja ES strategija „Europa 2020“. Lietuvos pažangos

strategijoje „Lietuva 2030“ numatoma bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo,

pilietiškumo ir lyderystės ugdymą ir pagal šiuos kriterijus pritaikyti mokymosi, kompetencijos

vertinimo sistemas, egzaminų sistemą, nukreiptą į mokymosi rezultatus, be to, siekiama kurti

palankesnę aplinką mokymuisi (laboratorijų, menų edukacijos priemonių atnaujinimas,

sveikatingumo erdvių steigimas) [45]. Minėtoje strategijoje skiriama dėmesio ir ikimokykliniam

ugdymui – „užtikrinti vaikų priežiūros ikimokyklinių įstaigų prieinamumą“. Šis siekis yra šeimos

instituto stiprinimo iniciatyvos komponentas, sudarantis sąlygas derinti šeimos ir darbo

įsipareigojimus. Patvirtintoje Nacionalinėje reformų darbotvarkėje taip pat skiriama dėmesio šiai

švietimo sričiai. Vienai svarbiausių problemų – ankstyvo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo

sistemos – spręsti nutarta plėsti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę, mažinti

priešmokyklinio, bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp regionų, lyčių ir skirtingus poreikius

turinčių asmenų, didinti mokymo programų lankstumą, ugdyti mokinių karjeros valdymo

kompetencijas, į švietimo sistemą įtraukti jautrių ar ribotų galimybių grupes. Galiausiai

Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje ikimokykliniam ir bendrajam ugdymui daug

dėmesio skiriama kalbant apie prieinamumo, švietimo kokybės aspektus [45].

Strategija „Europa 2020“ siekiama augimo, kuris būtų: pažangus (veiksmingesnės

investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas), tvarus (ryžtingas perėjimas prie mažai

anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos) ir integracinis (daug dėmesio

darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui) [21]. Strategijoje iškelti penki dideli užimtumo, inovacijų,

švietimo, skurdo mažinimo ir klimato bei energetikos sričių tikslai.

Strategijai „Europa 2020“ sėkmingai įgyvendinti sukurta tvirta ir veiksminga ekonomikos

valdymo sistema, skirta ES ir nacionalinio lygmens politikos priemonėms koordinuoti [21].

http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-a-nutshell/priorities/smart-growth/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-a-nutshell/priorities/sustainable-growth/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-a-nutshell/priorities/inclusive-growth/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-a-nutshell/priorities/economic-governance/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/europe2020/europe-2020-in-a-nutshell/priorities/economic-governance/index_lt.htm

17

2. MOKYKLINIO UGDYMO STRUKTŪRA LIETUVOJE

Švietimo sistemą sudaro formaliojo ir neformaliojo švietimo struktūros (1 ir 2 pav.)

[10]. Formalusis švietimas – valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas, mokymąsi baigus

egzaminais, gaunamas valstybės pripažįstamas diplomas arba pažymėjimas. Šią švietimo dalį

apibrėžia valstybinis švietimo registras, nusakantis bendrojo lavinimo standartus, specialybių ir

profesijų sąrašus, bendruosius reikalavimus programoms ir moduliams, taip reikalavimus [10].

Formalųjį švietimą sudaro:

a) nuosekliojo švietimo sistema, apimanti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų ir jaunimo

bendrojo lavinimo mokyklas (įskaitant specialiąsias), profesines, aukštesniąsias ir

aukštąsias mokyklas;

b) nenuosekliojo švietimo sistemos dalis, apimanti suaugusiųjų formaliąsias mokymosi

įstaigas.

Neformalusis švietimas – tai asmens ar visuomenės interesų sąlygojama savišvieta, apimanti

valstybės švietimo registro neapibrėžtą lavinimąsi.

1 pav. Švietimo sistemos schema (besimokančių amžiaus skalėje). Adaptuota [10].

.

18

2 pav. Švietimo sistemos schema (pagal pasiektą išsilavinimo lygį). Adaptuota [10]

19

2.1. NUOSEKLIOJO ŠVIETIMO SISTEMA

Ji kuriama laikantis ugdymo perimamumo principo, laiduojant sistemos lankstumą ir

variantiškumą. Iki mokyklos ugdoma šeimoje bei ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose.

Mokyklinis ugdymas vyksta: pradinėse, pagrindinėse (dešimtmetėse), vidurinėse

bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, jaunimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose

mokyklose, specialaus ugdymo įstaigose. Moksleivių mokymasis bendrojo lavinimo arba kito tipo

mokykloje yra privalomas iki 16 metų (imtinai).

Bendrojo lavinimo mokykla yra trijų pakopų – pradinė, pagrindinė ir vidurinė.

Pradinės mokyklos pakopa apima I-IV bendrojo lavinimo mokyklose klases. Į I klasę priimami ne

jaunesni kaip 6 metų vaikai, pasiekę reikiamą psichofizinės brandos lygį. Idant darniai būtų

pereinama nuo ikimokyklinio ugdymo į pradinį mokymąsi, mokyklose steigiamos parengiamosios

grupės (klasės) darželių nelankiusiems 5-6 metų vaikams. Baigę pradinę mokyklą, moksleiviai tęsia

mokymąsi pagrindinėje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje, apimančioje V-X bendrojo lavinimo

mokyklos klases. Trečioji bendrojo lavinimo mokyklos pakopa – vidurinė mokykla apima XI-XII

klases.

Gimnazija – pagilintą, profiliuotą bendrąjį išsilavinimą teikianti, aukštesnius

reikalavimus kelianti mokykla. Ją paprastai sudaro 9-12 klasės.

Specialiojoje mokykloje ugdomi vaikai, dėl itin rimtos fizinės negalios ar gilių

vystymosi sutrikimų negalintys mokytis bendrojo lavinimo mokykloje.

Jaunimo mokykla – į praktinį pasaulio pažinimą orientuota, pradinius darbo įgūdžius

ir bendrojo lavinimo žinias teikianti ugdymo įstaiga. Ši mokykla skirta bendrojo lavinimo

mokykloje nepritapusiems, motyvacijos stokojantiems ar tiems, kurių apsisprendimą lemia

socialinės sąlygos.

Profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose jaunimas rengiamas profesijai.

Profesinė mokykla – pirminės profesinės kvalifikacijos darbui ūkio ir aptarnavimo srityse rengianti

bei bendrojo lavinimo žinias teikianti ugdymo įstaiga.

Aukštesnioji mokykla (kolegija) – aukštesnės profesinės kvalifikacijos darbui

įvairiose ūkinės ir socialinės veiklos srityse rengianti ir bendrąjį kultūrinį išsilavinimą teikianti

studijų įstaiga.

Aukštoji mokykla – aukščiausios kvalifkacijos profesinei, mokslinei ir kūrybinei

veiklai rengianti studijų institucija [11].

20

2.2. PAPILDOMASIS UGDYMAS

Mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksleivis ir studentas gali

papildomai plėtoti savo gabumus, tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Tam yra

skirtos nuosekliojo ir nenuosekliojo švietimo institucijos: muzikos, dailės, sporto, technikos

mokyklos, įvairūs lavinimosi būreliai, studijos, klubai, draugijos ir t.t.

Švietimo įstaigos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Valstybines švietimo įstaigas

steigia ir išlaiko valstybė. Nevalstybinės švietimo institucijos gali gauti valstybės paramą [11].

2.3. BENDRASIS VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS

Bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis,

asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymas – tai

pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas.

Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymo paskirtis – kartu su šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje

atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam gyvenimui. Šiame švietimo

tarpsnyje teikiamas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis bendrasis išsilavinimas ir ugdomas

asmens siekis mokytis visą gyvenimą. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir

gebėjimus. Pedagogų ir vaikų santykiuose laikomasi abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo

nuostatų. Palaikoma ir skatinama individuali ir grupinė iniciatyva [11].

2.4. IKIMOKYKLINIS UGDYMAS

Ikimokyklinis ugdymas atliepia pagrindinius vaiko poreikius – saugumo, aktyvumo,

saviraiškos. Jo uždavinys – skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą bei saugoti ir

stiprinti vaiko sveikatą. Iki mokyklos ugdoma šeimoje, lopšeliuose (iki 3 metų) ir darželiuose

(iki 6-7 metų). Ikimokyklinėse įstaigose vadovaujamasi Kultūros ir švietimo ministerijos

aprobuotomis bendrosiomis programomis, jas individualizuojant, laisvai renkantis darbo formas bei

metodus. Lopšelių ir darželių lankymas nėra privalomas. Vaikai vestini į darželį nuo ketverių ar

penkerių metų, kad rengtųsi mokyklai ir formuotųsi jų bendravimo įgūdžiai [12].

2.5. MOKYKLINIS UGDYMAS

Bendrasis mokyklinis ugdymas vyksta 12-metėje vidurinėje mokykloje. Jis apima tris

pakopas: pradinė mokykla (I-IV klasės), pagrindinė mokykla (V-X klasės), vidurinė mokykla

(XI-XII klasės). Visos trys pakopos gali sudaryti vieną organizacinį darinį arba funkcionuoti

atskirai. Vaikai su negiliais fiziniais ar psichiniais sutrikimais mokomi kartu su sveikaisiais vaikais,

21

gaudami jiems reikalingą papildomą pagalbą. Vidurinėje mokykloje ugdymo turinys ir formos

taikomos atsižvelgiant į mokinių brandos ypatybes, jiems pereinant pradžios (I-IV kl.),

adaptavimosi (V-VI kl.), žvalgymosi (VII-VIII kl.), orientavimosi (IX-X kl.) ir apsisprendimo (XI-

XII kl.) tarpsnius.

Bendrojo ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į vaiko interesus, intelektualines išgales,

sveikatą, ugdymo turinys ir formos yra diferencijuojamos ir individualizuojamos, užtikrinant

ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis.

Visose valstybinėse mokyklose mokomasi remiantis Kultūros ir švietimo ministerijos

aprobuotose bendrosiose programose nustatytais reikalavimais. Mokyklos juos konkretizuoja

pasirinkdamos vadovėlius, kurdamos ir pasirinkdamos individualias programas. Mokytojas kuria

arba renkasi individualias programas, laisvai renkasi mokymo metodus ir formas. Atskirų dalykų

programas persmelkia ir jungia universaliosios ugdymo programos. Gimtosios kalbos, dorinio,

pilietinio, etnokultūrinio, ekologinio, sveikatos, darbinio, technologinio, estetinio ugdymo

programos siekia suteikti atskirų dalykų studijoms vertybinę orientaciją, supažindinti su

atitinkamais veiklos būdais. Ugdymo turinio programos sudaromos remiantis spiralės bei

koncentriškumo principais. Atsižvelgiant į vaiko mąstymo ypatumus skirtingais amžiaus tarpsniais,

išskiriami keli ugdymo turinio koncentrai. Kiekviename jų ugdymo turinys išdėstomas tam tikru

būdu pagal šiuos principus: konkretu-abstraktu, elementaru-sudėtinga, integruota-diferencijuota.

Ugdymo turinio programų sudarymo koncentriškumo principą papildo spiralės

principas – prie temų, problemų, nagrinėjamų ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse klasėse šiems

amžiaus tarpsniams pritaikytais būdais, grįžtama aukštesnėse klasėse, tik jau kitais lygmenimis.

Keturi ugdymo turinio koncentrai atitinka naująją bendrojo lavinimo mokyklos

struktūrą – 4+4+2+2. Pirmajame koncentre, kuris apima pradinės mokyklos pakopą, orientuojamasi

į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą. Pradinėse klasėse siekiama atverti vaikui jam artimą

aplinką, ugdyti dorinį jautrumą, suteikti elementarių žinių apie žmogų, gamtą, gimtąjį kraštą,

suformuoti gimtosios kalbos, skaitymo, rašymo, skaičiavimo pirmuosius įgūdžius, gebėjimą reikšti

savo mintis nesudėtinga sakytine ir rašytine kalba, duoti pirmuosius užsienio kalbos pradmenis,

sukaupti bendravimo ir bendradarbiavimo, meninės raiškos patirtį. Mokoma, remiantis pavyzdžiu,

patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu. Pradinio mokymo turinys yra visiems vienodai

privalomas. Sudaroma galimybė mokytis papildomai.

Pirmojoje pakopoje pagrindinių dalykų paprastai moko vienas mokytojas. Pradinė

mokykla glaudžiai bendradarbiauja su šeima.

Antrajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos V-VIII klases pereinama

prie dalykinės sistemos. Glaudi dalykų integracija išlieka, iškeliant skirtingus mokomuosius dalykus

22

jungiančias bendras problemas (žmogaus ir gamtos, asmens ir kultūros, individo ir visuomenės

sąveika), praktinius kasdienio gyvenimo aspektus. Šiame koncentre gilinamos gimtosios kalbos ir

literatūros, matematikos, gamtos žinios, tęsiamas dorinis ugdymas ir estetinis lavinimas. Pradedama

mokyti antrosios užsienio kalbos, socialinių mokomųjų dalykų. Ugdymo turinį sudaro privalomoji

ir pasirenkamoji dalys. VI-VIII klasėse pradedamas profiliuotas mokymas.

Trečiajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos IX-X klases, tęsiamas

dalykinis mokymas, didesnį dėmesį skiriant abstraktaus mąstymo ugdymui. Apibendrinami

išklausyti kursai, laiduojantys pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartą. Gilėja profiliuotas

mokymas – daugėja mokomųjų dalykų pasirinkimo variantų. Pasirenkamieji dalykai turėtų padėti

apsispręsti renkantis tolesnę mokymosi arba veiklos kryptį. Šiame koncentre esti ir kitas mokymo

diferencijavimo aspektas – moksleivis gali kai kurių pagrindinių mokymo dalykų mokytis vienu iš

dviejų lygių: pagrindiniu (B) arba sustiprintu (A). Mokymosi metu galima pereiti iš vieno lygio į

kitą. Trečiojo koncentro pabaiga sutampa su pagrindinės mokyklos baigimu. Baigęs dešimtą klasę,

moksleivis gauna pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, kuriame nurodomas pagrindinės

mokyklos išsilavinimo standartą atitinkantis mokomųjų dalykų sąrašas ir jų mokymosi įvertinimas

(A) arba (B) lygiu. Pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartą sudaro valstybės reglamentuojamas

mokomųjų dalykų žinių ir įgūdžių lygis. Mokomųjų dalykų sąrašą sudaro branduolys: dorinis

ugdymas, gimtoji kalba ir literatūra, matematika, istorija, užsienio kalbos, kūno kultūra bei kiti

dalykai, kurie pasirenkami iš kalbų, gamtos ir tiksliųjų, socialinių mokslų ir meninio ugdymo blokų.

Ketvirtajame koncentre, apimančiame vidurinės mokyklos XI-XII klases, toliau

mokymas profiliuojamas. Atsižvelgiant į mokinių interesus, mokyklos galimybes, konkrečią

situaciją, mokykla gali siūlyti humanitarinį, gamtamokslinį, techninį, ekonominį-komercinį profilius

ir kitus variantus. Nors diferenciacija visais aspektais išlieka, naujas ugdymo turinio integracijos

lygis pasiekiamas orientuojantis į sisteminį mokymą, skaitant abstraktų ir probleminį mąstymą.

Atsižvelgiant į aukštesnę mokinių motyvaciją, keliami didesni reikalavimai savarankiškam darbui.

Vidurinė mokykla baigiama valstybiniais brandos egzaminais. Abiturientas laiko 5-7

brandos egzaminus: privalomus – gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos,

pasirenkamus – po vieną iš humanitarinių, gamtos, socialinių mokslų blokų. Egzaminų metu

mokinys pasirenka (A) arba (B) lygį. Išlaikęs brandos egzaminus, abiturientas gauna brandos

atestatą, kuriuo suteikiamas valstybinių standartų reglamentuojamas vidurinis išsilavinimas.

Bendrąjį vidurinį išsilavinimą sudaro pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartas ir nustatytų

modulių, įgyjamų vidurinėje mokykloje, gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, visuma. Gavę

brandos atestatą, gali stoti į aukštąsias, aukštesniąsias ir profesines mokyklas. Egzaminų neišlaikę,

23

gauna mokyklos baigimo pažymėjimą, suteikiantį teisę mokytis profesinėje ir kai kuriais atvejais

aukštesniojoje mokykloje. Mokyklos sudaro sąlygas atestatą gauti eksternu.

Bendrąjį išsilavinimą taip pat galima įsigyti gimnazijose ir jaunimo mokyklose.

Gimnazijose besimokantiems moksleiviams keliami didesni profiliuoto humanitarinio,

gamtamokslinio arba techninio-komercinio bendrojo išsilavinimo reikalavimai, suteikiamos

platesnės visų dalykų mokymosi galimybės. Paprastai į gimnaziją stojama baigus 8 pagrindinės

mokyklos klases. Vidurinės mokyklos mokinys, išlaikęs egzaminus, gali stoti į bet kurią gimnazijos

klasę. Gimnazija baigiama laikant valstybinius brandos egzaminus pagal bendrus reikalavimus.

Pagrindinės ir vidurinės mokyklos moksleiviai, nepritapę bendrojo lavinimo

mokykloje arba nepajėgiantys jos lankyti dėl socialinių sąlygų gali pereiti į jaunimo mokyklą.

Paprastai jaunimo mokyklose mokomasi vienerius – dvejus metus. Iš jaunimo mokyklos moksleivis

gali sugrįžti į bendrojo lavinimo mokyklą arba eiti į profesinę mokyklą. Ugdymo turinys ir formos

jaunimo mokykloje yra diferencijuojamos ir maksimaliai individualizuojamos.

Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo moksleivis gali siekti mokydamasis eksternu.

Struktūrinė mokyklų reforma, jos juridiniai, ekonominiai bei organizaciniai aspektai aptariami

švietimo reformos programoje.

Bendrąjį vidurinį išsilavinimą, bei vidurinių mokyklų, gimnazijų ir jaunimo mokyklų,

Lietuvos Respublikoje dar teikia: kai kurios profesinės, sanatorinio, internatinio tipo, specialaus

režimo ugdymo įstaigų, kalėjimų ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos [15].

2.6. SPECIALIOSIOS MOKYKLOS

Specialiosiose mokyklose ugdomi vaikai, kurie dėl sunkios fizinės negalios ar ypač

didelio intelekto sutrikimo negali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Šiose mokyklose

sudaromos tinkamos sąlygos vaikų psichinio ir fizinio vystymosi korekcijai, kompensacijai,

asmenybės vystymuisi, jų pasirengimui būsimai veiklai, profesinei adaptacijai ir integracijai į

visuomenę. Į specialiąją 10mokyklą vaikas siunčiamas tik tais atvejais, kai mokyklos psichologo,

vaiką mokančio pedagogo, specialaus pedagogo korekcinė pagalba neduoda laukiamų rezultatų.

Vaikai iš specialiosios mokyklos gali pereiti į bendrojo lavinimo mokyklą [18]. Ši sritis dažnai

susiduria su pedagoginio personalo trūkumu.

2.7. TAUTINIŲ MAŽUMŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMAS

Lietuvoje veikia tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo institucijos ir visų pakopų

bendrojo lavinimo mokyklos, kurios ugdymo procesą organizuoja pagal bendruosius šios

koncepcijos principus. Jose sudaroma galimybė vaikams ir jaunimui įsigyti savąja tautine kultūra

24

paremtą bendrąjį išsilavinimą, dalį dalykų dėstant jų gimtąja kalba. Kartu ši mokykla padeda

vaikams ir jaunimui integruotis į Lietuvos kultūrą, Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimą.

Šiose mokyklose vartojami Lietuvoje parengti vadovėliai bei Kultūros ir švietimo ministerijos

aprobuoti užsienio vadovėliai. Viena iš dėstomų šiose mokyklose kalbų yra valstybinė lietuvių

kalba, kurios mokinys, baigdamas mokyklą turi būti išmokęs tiek, kad galėtų tęsti mokslą (taip pat

studijuoti aukštojoje mokykloje) dėstomąja valstybine kalba. Tautinių bendruomenių iniciatyva gali

būti steigiamos šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos [15].

2.8. PROFESINIS JAUNIMO UGDYMAS

Profesinis jaunimo ugdymas yra integrali nuoseklaus švietimo sistemos grandis,

teikianti galimybę įgyti pirminį profesinį išsilavinimą darbui įvairiose ūkinės ir kultūrinės veiklos

srityse. Koncepcijoje aptariami tik bendrieji jos bruožai. Pagrindiniai profesinio ugdymo uždaviniai

yra: sudaryti jaunimui galimybę įgyti profesinį bei bendrąjį kultūrinį išsilavinimą, atitinkantį

šiuolaikinį mokslo, technikos ir kultūros lygį bei pasirinkti profesinės veiklos sričiai keliamus

reikalavimus; ugdyti nusiteikimą nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, rūpintis savo kultūrine

branda, siekti prasmingos ir įvairiapusės asmenybės sklaidos.

Daugelis šiuolaikinių profesinės veiklos sričių reikalauja išsamių bendrojo lavinimo

žinių, socialinės ir kultūrinės brandos, nuolatinio profesinės kvalifikacijos tobulinimo, atsižvelgiant

į sparčią technikos ir technologinių procesų kaitą. Dėl to: a) vengiama pernelyg ankstyvo

moksleivių profesinio rengimo (paprastai jo pradžią nukeliant po privalomojo mokymosi

laikotarpio); b) siekiama suteikti moksleiviams gana išsamius teorinius bendrojo ir profesinio

išsilavinimo pagrindus, sudarant galimybę lengviau persikvalifikuoti, lanksčiau prisitaikyti prie

tolydžio kintančių gamybos ir darbo rinkos sąlygų.

Profesinio rengimo sistema yra glaudžiai susijusi su kultūrine, ekonomine sfera, o jos

veiklos rezultatai tiesiogiai veikia socialines gyvenimo sąlygas. Tad būtinas bendras požiūris

derinant socialinių partnerių – valstybės, darbdavių, darbininkų interesus. Socialiniai partneriai

dalyvauja, nustatant strateginius jaunimo profesinio ugdymo tikslus, turinį, metodus ir formas,

koordinuojant ir vertinant profesinio ugdymo įstaigų veiklą, priimant sprendimus dėl jų steigimo,

reorganizavimo bei likvidavimo. Siekiant laiduoti sklandžią socialinių partnerių veiklos

koordinaciją, informuoti visuomenę, kuriama efektyvi informacijos sistema, kaupianti ir skleidžianti

žinias apie darbo rinkos perspektyvas, profesinio rengimo, tobulinimosi ir persikvalifikavimo

poreikius, profesinio ugdymo sistemos teikiamas paslaugas.

Jaunimo profesinio ugdymo sistema apima profesines ir aukštesniąsias mokyklas

(kolegijas). Profesinės mokyklos rengia kvalifikuotus darbininkus bei įvairių aptarnavimo, verslo,

25

kultūros sričių darbuotojus. Aukštesniosiose mokyklose rengiami specialistai, tarnautojai su

aukštesniuoju išsilavinimu įvairioms gamybos, aptarnavimo ir kultūros sritimis, taip pat būsimieji

individualūs verslininkai [17].

2.9. PROFESINĖS MOKYKLOS

Profesinių mokyklų sistema apima įvairaus profilio ir akademinio lygio valstybines bei

nevalstybines profesines mokyklas. Valstybinės mokyklos yra pavaldžios Lietuvos Respublikos

kultūros ir švietimo ministerijai arba kitoms ministerijoms (departamentams). Šalia profesinių

mokyklų, turinčių formaliojo švietimo įstaigų statusą, gali veikti įvairios neformaliojo profesinio

ugdymo funkcijas atliekančios įstaigos, kurių steigėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Į profesines mokyklas paprastai priimami ne jaunesni kaip 16 metų moksleiviai.

Išimties tvarka į kai kurias iš jų priimama ir nuo 15 metų. Prie profesinių mokyklų gali būti

steigiamos jaunimo mokyklos, priimančios jaunesnius nei 16 metų moksleivius. Profesinėse

mokyklose įgyvendinamos įvairios profesijos įsigijimo programos, besiskiriančios trukme, skirtos

įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunimui.

1. Pagrindinė profesijos įsigijimo programa skiriama jaunuoliams, ne jaunesniems kaip 16

metų, baigusiems pagrindinę mokyklą. Mokslas trunka 2-3 metus. Jie čia įgyja atitinkamą

profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį išsilavinimą, reikalingą įstoti į atitinkamo profilio

aukštąsias mokyklas.

2. To paties amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliams, nepageidaujantiems įsigyti bendrojo

išsilavinimo, skiriama tik profesinės kvalifikacijos programa.

3. Bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą arba gimnaziją baigusiems jaunuoliams,

norintiems įsigyti profesiją, skiriama iki 2 m. trukmės profesijos įsigijimo programa.

4. Nebaigusiems pagrindinės mokyklos ir ne jaunesniems kaip 15 metų jaunuoliams

skiriama 2 arba 3 metų profesijos įsigijimo programa. Profesinėje mokykloje sudaroma

galimybė visiems norintiems įgyti pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos žinių. Kitiems

moksleiviams profesinės mokyklos rengia pagrindinių bendrojo lavinimo disciplinų

supaprastintas programas, supažindinančias moksleivius su nebaigto bendrojo lavinimo

mokyklos koncentro turiniu.

Organizaciniu požiūriu profesinės mokyklos gali įgyvendinti vieną, kelias ar visas

išvardintas programas. Idant profesinių mokyklų tinklas būtų gerai tarpusavyje suderintų mokymo

įstaigų sistema, užtikrinamas mokymo perimamumas tarp atitinkamų tipų mokyklų taip pat

profesinių mokyklų ryšiai su bendrojo lavinimo vidurinėmis, aukštesniosiomis bei aukštosiomis

mokyklomis.

26

Koordinuojant profesinių mokyklų veiklą, dalyvauja trys socialiniai partneriai:

valstybė, darbdaviai, dirbantieji. Valstybę atstovauja Kultūros ir švietimo ministerija bei švietimų

skyriai, taip pat kitos ministerijos (departamentai), turinčios pavaldžių profesinių mokyklų;

darbdavius – Pramonės ir prekybos, Žemės ūkio ir kiti Rūmai; dirbančiuosius – profesinės sąjungos.

Sudaromos trišalės valdymo struktūros – Lietuvos profesinio rengimo taryba bei regioniniai

profesinio rengimo komitetai. Socialiniai partneriai kartu derina profesinio mokymo finansavimą iš

valstybės bei vietinio biudžeto ir fondų, nustato reikalavimus profesijoms bei įvertina kvalifikacijas.

Be to, socialiniai partneriai, atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius, reguliuoja priėmimą į

mokyklas. Toks bendradarbiavimas yra profesinės mokyklos koncepcijos pamatas.

Konkrečios profesinės mokyklos profilis, tipas, struktūra, mokymo trukmė joje

nustatoma atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, profesijų sudėtingumą, mokykloje teikiamą

bendrojo ir profesinio išsilavinimo lygį, pedagogų kadrus, techninę bazę ir kt. Profesinės mokyklos

dirba pagal programas, kurios yra aprobuojamos dalyvaujant visų suinteresuotų socialinių partnerių

atstovams. Jos yra tvirtinamos Kultūros ir švietimo ministerijos arba nustatyta tvarka derinamos su

ja.

Ugdymo procesas profesinėje mokykloje apima teorinį mokymą bei praktinių

profesinio darbo įgūdžių įsisavinimą. Teorinė mokymo dalis turi sudaryti galimybę moksleiviams

įgyti arba plėsti: a) bendrąjį kultūrinį išsilavinimą, b) matematikos ir gamtos mokslų pagrindus, c)

žinias apie darbo pasaulį (socialiniai, ekonominiai, teisiniai, psichologiniai, medicininiai aspektai),

d) bendruosius profesijos bei veiklos srities teorinius pagrindus (įskaitant informatiką), e)

konkrečios profesinės veiklos (specialybės) specifiką perteikiančias žinias.

Galimi keli skirtingi mokymo proceso organizavimo būdai: 1) moksleivis sudaro

sutartį su įmone ir praktinį mokymąsi atlieka įmonėje; 2) po pirmųjų mokslo metų profesinėje

mokykloje, mokyklai tarpininkaujant, sudaro sutartį su licenciją gavusia įmone ir joje tęsia praktinį

mokymąsi; 3) praktinis mokymas vyksta praktinio mokymo centruose, kuriuose sudaromos sąlygos,

panašios į darbo sąlygas įmonėse. Visais tais atvejais teorija išmokstama mokykloje. Taigi mokykla

atsakinga už teorinį parengimą, o įmonė (centras) – už praktinį mokymą; 4) teorinis ir praktinis

mokymas vyksta mokykloje. Šiuo atveju praktinis kvalifikacinis egzaminas laikomas tik įgijus

praktinio darbo patirtį; 5) gamykla (įmonė) gali turėti savo mokyklą, kur moksleiviai įgyja ir

reikalingų teorinių žinių, ir praktinių darbų įgūdžių.

Profesinėse mokyklose plačiai naudojamas modulinis mokymas, įgalinantis lanksčiai

organizuoti mokymo procesą, greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, technikos ir

technologijos pažangos. Norint gauti kvalifikacijos pažymėjimą, reikia išlaikyti teorinį ir praktinį

kvalifikacinius egzaminus. Kvalifikacines komisijas sudaro socialiniai partneriai. Teorinis

27

egzaminas laikomas mokykloje. Praktinis egzaminas laikomas įmonėse arba praktinio mokymo

centruose. Kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą išduoda Pramonės ir prekybos, Žemės ūkio ir kiti

Rūmai. Profesinėje mokykloje išlaikyti kai kurių bendrojo lavinimo dalykų egzaminai gali būti

įskaitomi kaip baigiamieji vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos egzaminai, jeigu Kultūros ir

švietimo ministerija pripažįsta, kad minėtų dalykų mokymo programos profesinėje mokykloje

atitinka viduriniam išsilavinimui keliamus reikalavimus.

Kiekviena šalis atsakinga už savo švietimo ir mokymo sistemą, o ES politika skirta

nacionaliniams veiksmams remti ir padėti spręsti bendriems uždaviniams. Pavyzdžiui: visuomenės

senėjimo, darbuotojų gebėjimo spragų, technologijų plėtros ir pasaulinės konkurencijos. 2020 metų

švietimo ir mokymo programa „ET 2020“ yra bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje

pagrindas. Programa „ET 2020“ suteikia galimybę keistis geriausią patirtimi, mokytis vieniems iš

kitų, rinkti ir skleisti informaciją apie veiksmingas priemones, teikti patarimų dėl politikos reformų

ir jas remti. Siekdamos užtikrinti, kad programa būtų sėkmingai įgyvendinta, iš valstybių narių ir

kitų svarbių suinteresuotų subjektų paskirtų ekspertų sudarytos darbo grupės rengia bendras ES

lygmens priemones ir politikos gaires. Lėšų politikos rėmimo ir novatoriškiems projektams,

susijusiems su veikla, kuria skatinamas visų amžiaus grupių mokymasis ir švietimas visais

lygmenimis, galima gauti pagal programą „Erasmus+“.

Siekiant iki 2020 m. išspręsti švietimo ir mokymo sistemose kylančias problemas,

2009 m. programoje „ET 2020“ nustatyti keturi bendri ES tikslai:

mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrovę;

gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą;

skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą;

stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą, visais švietimo ir mokymo

lygmenimis;

Nustatyti šie 2020 m. ES švietimo lyginamieji standartai:

bent 95 % vaikų (nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus) turėtų

dalyvauti ikimokykliniame ugdyme;

nepakankamai skaitymo, matematinių ir gamtos mokslų gebėjimų įgijusių 15 metų

jaunuolių turėtų būti mažiau negu 15 %;

Švietimo ir mokymo programų nebaigusių 18–24 m. jaunimo dalis turėtų būti

mažesnė kaip 10 %;

bent 40 % 30–34 metų asmenų turėtų būti įgiję aukštąjį išsilavinimą;

bent 15 % suaugusiųjų turėtų toliau mokytis (mokymasis visą gyvenimą);

28

bent 20 % aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų ir 6 % 18–34 metų pradinę

profesinę kvalifikaciją turinčių asmenų turėtų kurį laiką būti studijavę arba mokęsi

užsienyje.

darbą turėtų turėti bent 82 % prieš 1–3 metus išsilavinimą įgijusių asmenų (20–34

metų asmenų, įgijusių vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą).

2014 m. Komisija ir ES valstybės narės pradėjo padėties apžvalgą, siekdamos

įvertinti nuo 2012 m., kai parengta bendra ataskaita, padarytą pažangą ir padėti nustatyti kitus

bendradarbiavimo švietimo srityje Europos lygmeniu prioritetus. Gautas indelis:

„ET 2020“ nacionalinės ataskaitos

rangovo „Ecorys“ atliktas nepriklausomas programos vertinimas,

metinis Švietimo, mokymo ir jaunimo forumas (2014m. spalio 9 – 10 d.),

suinteresuotų šalių indėlis.

Apžvelgusi padėtį ir padariusi išvadas. Europos komisija pasiūlė šešis naujus 2016 –

2020 m. prioritetus. 2015 m. lapkritį Švietimo tarybą priėmė bendrą Komisijos ir valstybių narių

ataskaitą [17].

29

3. MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO INSTRUMENTAI IR

PRIEMONĖS

3.1 PRIEMONĖS MOKYTOJO PROFESIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMUI

Papildomos mokytojams skirtos lėšos. Vyriausybė padidino pradedančių mokytojų

darbo užmokestį ir skyrė finansavimą ankstyvam išėjimui į pensiją kompensuoti, kad būtų sukurta

daugiau naujų darbo vietų ir jauniems mokytojams būtų suteikta daugiau galimybių įsidarbinti.

Pradedantiems dirbti mokytojams koeficientai buvo pakelti – 5%, kitiems – 3 %. Atsižvelgiant į tai,

kad 2008 – 2009 m. dėl ekonominės krizės mokytojų algos buvo sumažintos apie 30%, realios

naudos ir pokyčių nepajuto nei viena grupė. Atliginimai ir toliau lieka vieni žemiausių Europos

Sąjungoje, mokytojų profesijos patrauklumo didinimui ši vyriausybės priemonė realios įtakos

neturėjo. Nepaisant vyriausybės deklaruojamų nuostatų, kad švietimas yra prioritetinė sritis, vis

dar jaučiamas nepakankamas finansavimas. Bendros valdžios išlaidos švietimui, išreikštos BVP

dalimi, nuolat mažėjo. 2008 m. buvo skiriama 6,1%, 2014 m. sumažėjo iki 5,4% [20].

Mokytojų kokybė yra svarbiausias vidinis veiksnys, turintis įtakos mokinių mokslo

rezultatams. Personalas turi sugebėti suteikti kiekvienam mokiniui pakankamai galimybių įgyti

būtinus gebėjimus. Mokytojai turėtų būti tinkamai skatinami visą savo profesinį gyvenimą

persvarstyti mokymosi poreikius ir gausinti žinias, įgūdžius bei gebėjimus, taip pat mokytis kalbų.

Todėl tai ypatingai svarbu siekiant Lisabonos tikslų [20]. Palyginti daug šios profesijos atstovų –

vyresnio amžiaus: maždaug 30 % mokytojų – vyresni nei 50 m., todėl norint, kad mokytojų skaičius

išliktų toks pats, per ateinančius 15 metų reikės pakeisti apie 2 mln. mokytojų. Siekiama, kad

personalas sugebėtu suteikti kiekvienam mokiniui pakankamai galimybių įgyti būtinus gebėjimus

saugioje ir patrauklioje mokyklos aplinkoje. Skatinama abipuse pagarba ir bendradarbiavimas,

socialinė, fizinė ir psichinė gerovė, nėra pakantumo priekabiavimo ir smurto [20]. Vis dėlto

daugumoje šalių jaučiamas mokytojų įgūdžių stygius. Paskatos nuolat mokytis ir tobulėti yra

silpnos, o su tuo susijusios investicijos – nedidelės. Kvalifikacijai kelti skiriama labai mažai laiko, o

daugelyje valstybių narių nėra sistemingos dirbti pradedančių mokytojų rėmimo sistemos.

Parama gabiems mokytojo kvalifikacijos siekiantiems studentams. Kad būtų suteikta

parama siekiant įgyti mokytojo kvalifikaciją, buvo sukurta mokytojų rengimo stipendija, skirta gerų

akademinių rezultatų pasiekusiems studentams. Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad

švietimo sistemose, kuriose pasiekiama geriausių rezultatų, mokytojo profesiją renkasi patys

gabiausi žmonės. Naudojama veiksminga tinkamų kandidatų į mokytojus atrankos procedūra ir

tinkamai sprendžiamos su prasta veikla susijusios problemos. Taikomas tęstinio visą profesinį

gyvenimą trunkančio praktinio mokytojų švietimo metodas, formuojama tokia mokyklų aplinka,

30

kurioje mokytojai gali mokytis vieni iš kitų. 2007 m. ministrai sutarė siekti, kad mokytojo profesija

taptų patrauklesne karjeros galimybe, gerinti mokytojų rengimo kokybę ir koordinuotai, nuosekliai

ir skiriant pakankamai išteklių užtikrinti kokybišką pirminį rengimą, jaunų specialistų rėmimą

veiklos pradžioje ir tolesnį profesinį tobulinimąsi. Ši sritis taip pat išlieka formaliame lygmenyje,

nes Lietuvoje vis dar pastebima studentų pasirinkusių mokytojo profesiją skaičiaus mažėjimas.

Gabiausi mokiniai ir studentai nesieja savo ateities su darbu švietimo įstaigose.

2015 m. į švietimo ir mokymo studijų srities aprašą įtraukti nauji pirminiam mokytojų

rengimui taikytini reikalavimai, kurie skirti mokymo srities darbuotojų kompetencijos ir

kvalifikacijos gerinimui. Nuo 2017 m. šių reikalavimų turės laikytis visos aukštojo mokslo laipsnį

suteikiančios mokytojų rengimo institucijos. Šių priemonių nauda taip pat yra abejotina, nes

mokytojo profesija vis dar nėra populiari. Pagal naują švietimo ministrės siūlymą neformuoti

specialybės mokymosi grupių jeigu nėra penkiolikos kandidatų yra tikimybė, kad dalies specialybių

mokytojai nebus ruošiami. Šiuo metu šalyje jaučiamas fizikos, chemijos ir matematikos mokytojų

stygius. Ateityje tikėtina truks ir geografijos mokytojų.

Siekiant paskatinti neseniai įvairių mokslo sričių kvalifikaciją įgijusius absolventus

dirbti mokyklose, įgyvendinama verslo sektoriaus inicijuota programa „Renkuosi mokyti“. Šią

programą laikyčiau sėkmingą, nes jauni žmonės yra motyvuoti ir tvirti savo apsisprendime dirbti

mokykloje. Nuo 2008 metų pagal „Renkuosi mokyti“ programą apie 40-yje Lietuvos mokyklų dirbo

arti 100 jaunų žmonių [47].

Jaunų mokytojų paramai rengiama mokytojams skirta mentorystės programa. Deja

šiuo metu mokyklose tai atliekama tik formaliai, realių veiksmų nėra imamasi. Nėra kuriama

tinkama aplinka. Dažniausiai mentoriais paskirti mokytojai yra apkrauti, t.y. turi didelį pamokų

skaičių, auklėjamąją klasę ir dalyvauja įvairiose mokyklos darbo grupėse. Dalis mokytojų

nesuinteresuoti šią veiklą, nes ji nėra apmokama.

2016 m. pradžioje, po mokytojų profesinių sąjungų surengtų streikų, padidinus

mažiausią taikomą koeficientą buvo padidintas mažiausiai uždirbančių mokytojų darbo užmokestis

Švietimo ir mokslo ministerija parengė penkerių metų programą, pagal kurią bus padidintas

mokytojų darbo užmokestis. Remiantis šia programa, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigose

dirbančių mokytojų darbo užmokestis, palyginti su 2016 m. darbo užmokesčiu, iki 2020 m. turi būti

padidintas 32,6 proc. Deja nebuvo atsižvelgta į kitus streikuojančių mokytojų reikalavimus, t.y.

mokinių skaičiaus mažinimas klasėse ir materialinės bazės stiprinimas. Mokytojai su didesniu

darbo stažu buvo palikti nuošaly ir tai sukėlė nepasitikėjimo vyriausybę pretekstą.

Mokyklos tampa vis sudėtingesnėmis ir autonomiškesnėmis organizacijomis. Joms

vadovauti reikia įvairių įgūdžių. Kalbant apie vadovavimą mokykloms, ryškėja tendencija naudoti

31

bendradarbiavimu grindžiamus vadovavimo stilius ir paskirstyti lyderystę. Tam reikia daugiau

bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų, turinčių vadovavimo įgūdžių. Vadovų darbas tampa vis

sunkesnis, ir daugelis valstybių narių patiria sunkumų samdydamos mokyklų direktorius. Naujausi

duomenys rodo, kad vadovaujant mokykloms daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama

veiksmingiausiai mokymąsi gerinantiems uždaviniams, kad vadovavimo mokyklai pareigų

paskirstymas gali padidinti mokyklų veiksmingumą, kad vadovaujantys asmenys turi būti tinkamai

parengti ir mokytis visą profesinį gyvenimą, o samdyti mokyklų direktorius ir rūpintis, kad jie liktų

savo postuose, turi tos srities specialistai.

3.2. PRIEMONĖS NELYGYBĖS MAŽINIMUI IR ĮTRAUKTIES DIDINIMAS

Vyriausybė ėmėsi keleto priemonių, kad padidintų dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir

priežiūros programose lygį ir pagerintų jų kokybę. 2016 m. rugsėjo mėn. nustatytas privalomas

šešiamečių priešmokyklinis ugdymas. Siekiant atnaujinti ir pagerinti priešmokyklinį ugdymą ir jo

programą, 2015 m. parengtas ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2015 m. Eurydice

duomenys). 2015 m. įsteigtos 452 naujos priešmokyklinio ugdymo grupės, 2016 m. planuojama

įkurti daugiau kaip 80 tokių grupių [22].

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra gali padėti pagrindus sėkmingam tolesniam

gyvenimui – sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą, užsitikrinti gerovę, rasti darbą, ir integruotis į

visuomenę. Mažų vaikų (nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus) ugdymo ir priežiūros

sistemos įvairiose šalyse skiriasi. ES šalys bendradarbiauja siekdamos, kad visose valstybėse

narėse būtų teikiamos aukštos kokybės ir prieinamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros

paslaugos. Komisija nustatė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prioritetus. Siekiama suteikti

žmonėms daugiau galimybių naudotis kokybiškomis vaikų nuo gimimo iki privalomojo

mokyklinio amžiaus ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Šis darbas pradėtas 2012 m.

bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.

ES šalys šiuo metu rengia ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės stebėjimo

metodus. Šią veiklą koordinuoja mokyklų politikos teminės darbo grupės. 2020 m. bent 95%

keturmečių arba vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo

programose.

Šalyje vis dar trūksta kvalifikuotu ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Nutarimuose

kalbama apie kokybės didinimą ir kvalifikacijos kėlimą, bet daugelyje atveju tai yra papildoma

finansinė našta pedagogams, nes studijos yra mokamos. Nebaigus studijų švietimo įstaigų

vadovai įspėja apie krūvio mažinimą arba atleidimą iš darbo.

http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/growth-jobs_lt

http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/social-inclusion_lt

http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/social-inclusion_lt

32

Lietuva ketina padidinti neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovę ir

prieinamumą. Remiantis „krepšelio“ (t. y. vienam mokiniui skirtų lėšų) principu, 2015 ir 2016 m.

šiai veiklai atitinkamai skirta 3,24 mln. EUR ir 9,72 mln. Eur. [40]

Siekiant pagerinti mokinių rašymo ir skaitymo įgūdžius, 2016 m. sausio mėn.

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naujas Lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir Lietuvių kalbos

ir literatūros pagrindinio ugdymo programas. Čia taip pat tenka nuogąstauti dėl tinkamo mokyklų

aprūpinimo vadovėliais. Mokytojams teko nemaža iššūkis dirbti pagal atnaujintas programas, nes

vadovėliai pasiekė mokyklas įpusėjus mokslo metams. Taip pat mokytojams ir mokyklos

administracijai buvo išsakyta nemažai priekaištų iš tėvų bendruomenės.

Sukurtos ir mokykloms pasiūlytos standartizuotos priemonės, kuriomis naudodamosi

mokyklos gali palyginti savo mokinių rezultatus su visos šalies mokinių rezultatais ir gauti išsamią

kiekvieno vaiko rezultatų analizę. 2017 m. bus pradėta taikyti visapusiška nacionalinė bendrojo

lavinimo mokyklas lankančių mokinių mokymosi rezultatų vertinimo sistema. Šį priemonė yra

nevienodai palankiai vertinama kaip mokytojų, taip ir mokinių tėvų. Dažnai informacija yra

nagrinėjama tik mokyklos mokytojų bendruomenės, o tėvai ir mokiniai neteikia jai didelės reikšmės.

2017 m. pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas pasiūlyta nevertinti testų

konvertuojant gautus procentus į pažymį. Todėl dalis mokinių atskirų dalykų testo atlikimą

praleido, nes pagrindinė jų motyvacija yra konkretus įvertinimas, t.y. pažymys.

Pertvarkant mokymo planus, kad būtų geriau ugdomi gebėjimai, reikia vadovautis

holistiniu požiūriu: organizuoti ir vienu mokomuoju dalyku pagrįstą, ir tarpdisciplininį mokymą,

tikslingai ugdyti gebėjimus, taikyti naujus mokytojų rengimo metodus, didaktines koncepcijas ir į

šią veiklą įtraukti mokytojus, mokinius ir kitas suinteresuotąsias šalis.

Raštingumas ir mokėjimas skaičiuoti – esminės bendrųjų gebėjimų sudedamosios

dalys. Jos yra nepaprastai svarbios tolesniam mokymuisi, tačiau ES rezultatai šioje srityje prastėja.

ES yra iškėlusi siekį iki 2010 m. sumažinti prastai skaitančių penkiolikmečių dalį iki 17 %. Deja,

šiuo metu šis skaičius didėja – nuo 21,3 % 2000 m. iki 24,1 % 2006 m. Prastai skaito dvigubai

daugiau berniukų nei mergaičių (17,6 % penkiolikmečių mergaičių ir 30,4 % penkiolikmečių

berniukų) [40]. Kuriamos elektroninės priemonės, bet dėl mokyklų nepakankamos materialinės

bazės jos nėra efektyviai išnaudojamos.

Gebėjimas skaityti priklauso nuo daugybės veiksnių: skaitymo įpročių šeimoje,

namuose vartojamos kalbos, tėvų ir mokytojų pasirinktų mokymo būdų bei vaizdais pagrįstos

žiniasklaidos kultūros poveikio. Tarp gerosios patirties pavyzdžių: šeimos raštingumo skatinimo

politika, ankstyva specialistų pagalba (pradedant priešmokyklinio ugdymo įstaigomis), nacionalinės

raštingumo strategijos ir tikslai, raštingumo gerinimo infrastruktūros (bibliotekų, mokomosios

33

medžiagos) tobulinimas. Čia galima paminėti „Nacionalio diktanto“ konkursą, bei iniciatyvą

„Rašom“. Lietuvoje skaitymo gebėjimams ir raštingumui turi ir gyventojų mažėjimo problema.

Tuštėjant gyvenvietėms nyksta ir įvairūs kultūros židiniai, bibliotekos, kultūros centrai ir be abejo

mokyklos.

Mokėjimas skaičiuoti, matematiniai gebėjimai, skaitmeninis raštingumas ir supratimas

apie mokslą – taip pat labai svarbūs visapusiam dalyvavimui žinių visuomenėje ir modernios

ekonomikos konkurencingumui. Daug lemia pirmoji vaiko patirtis, tačiau ir vyresni mokiniai dažnai

baiminasi matematikos ir siekdami jos išvengti sąmoningai renkasi kitus mokymosi kelius. Taikant

tam tikrus mokymo metodus galima pakeisti mokinių požiūrį, pagerinti jų laimėjimus ir suteikti

naujų mokymosi galimybių. Matematiniams gebėjimams stiprinti sukurtos 5 -6 klasių mokiniams

elektroninės pratybos EMA.

ES ekonomikos augimo strategija Europa 2020 siekiama skatinti pažangų, tvarų ir

integracinį augimą. Strategijos įgyvendinimo sėkmė labiausiai priklausys nuo žmonių raštingumo,

matematinių, gamtos mokslų ir technologijų įgūdžių – vadinamųjų pagrindinių gebėjimų.

Raštingumas, matematiniai, gamtos mokslų ir technologijų įgūdžiai yra tolesnių mokymosi bei

įdarbinimo galimybių ir socialinės įtraukties pagrindas. Apie 20 % Europos jaunimo neturi būtinų

pagrindinių gebėjimų – nėra pasiekę pakankamo raštingumo lygio, turi nepakankamai matematikos,

gamtos mokslų ir technologijų žinių. Šių gebėjimų svarba vis didėja, nes dėl skaitmeninės

revoliucijos atsiranda naujų skaitymo ir rašymo būdų ir įvairesnių informacijos šaltinių [36]. Šioje

srityje taip pat juntamas didelis stygius kvalifikuotų pedagogų, didelė studentų dalis baigusi

studijas informacinių technologijų srityje pasirenka darbą privačiose prekybos ar transporto

įmonėse, bet ne švietimo srityje. Tai lemia žemi pedagogų atliginimai.

2014 m. vasario mėn. Europos Komisija įkūrė Europos nacionalinių raštingumo

organizacijų politikos tinklą. Šio tinklo paskirtis, be kita ko, – didinti informuotumą, padėti

keistis gerąja patirtimi ir informacija apie politiką bei raštingumo didinimo kampanijas ir

iniciatyvas.

Iki 2020 m. turėtų būti pasiekta, kad turinčiais prastus pagrindinius gebėjimus,

remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA testais būtų laikomi mažiau kaip

15% penkiolikmečių. Remiantis 2012 m. atlikto Tarptautinio moksleivių vertinimo programos

testo (PISA) rezultatais, 22,1 % Europos moksleivių nepakankamai gerai moka matematiką, 17,8 %

nepakankamai gerai skaito, o 16,6 % nepakankamai gerai išmano gamtos mokslus [43].

Tyrimų rezultatai rodo, kad aiškios mokymosi rezultatų vertinimo priemonės – viena

iš efektyviausių mokinių rezultatų gerinimo ir mokymosi visą gyvenimą skatinimo priemonių. Vis

dėlto mokiniai pernelyg dažnai vertinami tik pažymiais, vertinant nesiekiama padėti jiems tobulėti.

http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt


























34

Testais ne visuomet siekiama įvertinti, kaip mokiniai naudojasi įvairiais gebėjimais, o tik kiek

informacijos jie gali atsiminti.

Norint ugdyti gebėjimus, reikia aktyviau taikyti ugdomąjį vertinimą, kad būtų kuo

anksčiau nustatytos ir sprendžiamos problemos, bei baigiamąjį vertinimą, pagrįstą nustatytais

mokymosi rezultatų standartais. Vertindami mokinius mokytojai turi palyginti daug laisvės, todėl

juos rengiant būtina atsižvelgti į šiuos klausimus.

Siekdama remti valstybes nares įgyvendinant Rekomendaciją dėl bendrųjų visą

gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, Komisija siūlo ateityje daugiausia dėmesio skirti

bendradarbiavimui:

• plėtojant veiksmų planus mokėjimo skaityti ir skaičiuoti lygiui kelti ir nustatant

su tuo susijusius tikslus;

• stiprinant universalius ir konkretaus dalyko gebėjimus, visų pirma, mokymąsi

mokytis ir laikantis visapusiško požiūrio į gebėjimų ugdymą, įskaitant mokymo

programas, medžiagą, mokytojų rengimą, personalizuotą mokymąsi ir vertinimo

metodus [37].

3.3. PROFESINIO MOKYMO MODERNIZAVIMAS IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI

SKATINIMAS

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, kaip numatyta Valstybinėje švietimo

2013–2022 metų strategijoje, patvirtino Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų

veiksmų planą. Šiuo veiksmų planu siekiama sukurti suaugusiųjų mokymosi sistemą, kuria būtų

skatinama socialinė įtrauktis, dalyvavimas darbo rinkoje, aktyvus pilietiškumas ir asmeninis

tobulėjimas. Jame nustatyti metiniai suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygio tikslai:

2014 m. – 5,7 proc.,

2015 m. – 6,3 proc.,

2016 m. – 7 proc.

Konkretūs šio veiksmų plano tikslai, susiję uždaviniai ir veiksmai yra šie:

padėti suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas ir formuoti jų

teigiamą požiūrį į mokymąsi;

sudaryti palankesnes sąlygas suaugusiesiems mokytis profesinio mokymo ir

aukštojo mokslo įstaigose ir gerinti suaugusiųjų mokymosi kokybę [37].

35

3.4. ERASMUS + PROGRAMOS TIKSLAI

Programa Erasmus+ švietimo ir mokymo srityje siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

kelti pagrindinių kompetencijų ir įgūdžių lygį, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo

rinkai ir jų įnašą užtikrinant visuomenės sanglaudą, visų pirma teikiant daugiau mobilumo

mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo ir mokymo sektorių ir darbo

aplinkos bendradarbiavimą;

skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo

įstaigų lygiu, visų pirma plėtojant sustiprintą tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų

teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą;

remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės, skirtos papildyti nacionalinio

lygmens politikos reformas ir remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją, kūrimą ir

didinti informuotumą apie ją, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau

naudojant ES skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;

didinti švietimo ir mokymo tarptautinį matmenį, visų pirma užtikrinant Programos

šalių ir šalių Partnerių įstaigų bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje ir aukštojo

mokslo lygmeniu didinant Europos mokslo ir studijų institucijų patrauklumą ir remiant

Programos šalių ir šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų mobilumo ir

bendradarbiavimo tarp jų skatinimą ir tikslingai didinant šalių Partnerių pajėgumą remiant

ES išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus;

gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti didelę ES kalbų įvairovę ir įvairių kultūrų

supratimą [41].

Mokyklų paraiškose dominuoja mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymo ir

tobulinimo poreikis. Mokykloms aktualiausias ugdymo turinio (ugdymo metodų ir

strategijų) įgyvendinimo ir užsienio (anglų) kalbos kompetencijų tobulinimas. Mažiausiai

išreikštas mokinių pažangos vertinimo kompetencijos poreikis, kas leidžia prognozuoti

nepakankamas tiesiogines mokytojų kvalifikacijos tobulinimo užsienyje sąsajas su mokinių

mokymosi pasiekimais ir pažanga.

Vizitai užsienyje skatina vaikų pagarbą: mokytojas kažkur buvo, kažką matė,

bendravo, gali papasakoti. Tai, kad mokytojas nori mokytis, formuoja teigiamas mokinių ir

jų tėvų nuostatas. Mokiniai pastebi, kad grįžęs po projekto atsiranda nauji metodai

pamokose, integracija labai įvairių dalykų.

Mokytojo finansinė padėtis Lietuvoje neleidžia tobulėti taip, kaip norima. Kartais

mokytojas pats negali užsimokėti už seminarus ir kvalifikacijos kėlimą užsienyje. Projekto

36

įgyvendinimas padeda išlikti švietimo rinkoje. Tam, kad išliktume, reikia labai aušto

mokinių parengimo, o tam svarbi mokytojų kvalifikacija, kurią tobulina projektas. Mokyklos

mažai skiria dėmesio mobilumo vizitų rezultatų pritaikymo poveikio mokinių mokymosi

pasiekimams analizei ir vertinimui. Dalyvavimą programoje taip pat sunkina ilgas ir

sudėtingas paraiškos pildymas.

4. LIETUVOS MOKYKLINIO UGDYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO LŪKESČIAI IR

REZULTATAI

Atlikus Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindinių rodyklių analizę išryškėjo, kad

Lietuvoje mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius mažas, o tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų –

didelis, todėl jai neblogai sekasi siekti su švietimu susijusio pagrindinio strategijos „Europa 2020“

tikslo. Moksleivių mokymosi rezultatus būtų galima gerinti taikant neseniai patvirtintas politikos

priemones, pavyzdžiui, nustačius privalomą visų vaikų nuo penkerių metų ankstyvąjį ugdymą ir

priežiūrą ir plėtojant visos šalies mastu taikytiną mokinių gebėjimų vertinimo sistemą, įvadinį

mokytojų mokymą ir profesionalesnę jiems teikiamą paramą. Tačiau vidurinio ir tretinio mokslo

įstaigose įgyjami gebėjimai neretai neatitinka darbo rinkos poreikių. Prastų skaitymo ir matematikos

rezultatų rodiklis aukštas, o dalyvavimo pirminio profesinio rengimo ir mokymo programose

rodiklis gana žemas. Tik nedaug suaugusiųjų dalyvauja mokymosi programose. Galiausiai

mokytojų bendruomenė senėja ir sudėtinga patraukti jaunimą rinktis šią profesiją.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos rodikliai. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.

2011

%

2012

%

2014

%

2015

%

ET 2020

Siekiniai

%

ES

vidurkis

2015, %

Prasti penkiolikmečių rezultatai (dalis %)

Skaitymas

Matematika

Gamtos mokslai

21,2

26,0

16,1

15

15

15

17,8¹⁴ 22,1¹⁴ 16,6¹⁴

Mokyklos nebaigę asmenys (18 – 24 m.)

Vyrai

Moterys

Iš viso

10,0

4,6

7,4

6,5

7,0

4,6

5,9

5,5

10

11,0

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (nuo 4 metų iki

privalomojo švietimo pradžios amžiaus)

84,2 84,2 86,5 88,8 95 94,3¹⁴

Absolventų užimtumas pagal išsilavinimo lygį (20 –

34 metų asmenys, baigę mokslus per pastaruosius

trejus metus iki ataskaitinių metų), iš viso

69,5 75,6 80,7 82,1 82 76,9

Tretinį išsilavinimą įgiję asmenys (30 – 34 metų

grupė)

45,7 48,6 53,3 57,6 40 38,7

37

Iš viso

Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą

programoje (25 – 64 metų grupė) iš viso

5,7 5,4 5,0 5,8 15 10,7

Judumas mokymosi tikslais

Atvykę bakalauro studijų absolventai

Atvykę magistro studijų absolventai

1,2

2,2

1,2

2,2

1,5

3,3

5,9¹⁴ 13,9¹⁴

Pirmoje lentelėje pateikti duomenys leidžia pastebėti vidurkių kaitą. Pastebima

teigiama tendencija, nors prastų penkiolikmečių rezultatų rodiklis išlieka aukštas ir galima daryti

prielaida, kad šioje srityje Lietuvos taikytos priemonės yra neveiksmingos, nes nei Europos

Sąjungos vidurkis, nei programos ET 2020 siekiniai pagal šį rodiklį nebus pasiekti.

3 pav. Pagrindiniai rodikliai, 2015 m. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.

Adaptuota pagal [46].

Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius mažėja (nuo 7,4 proc. 2011 m. iki 5,9 proc.

2014 m.) ir yra gerokai mažesnis už ES vidurkį (11,1 proc.). tai yra vienas geriausių Lietuvos

rodyklių pagal lyginamuosius standartus. Mokyklos dažniau nebaigia berniukai (atitinkamai 7 proc.

berniukų ir 4,6 proc. mergaičių). Ketverių metų vaikų dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros

programose lygis yra vienas iš žemiausių Europos Sąjungoje (2013 m. – 86,5 proc., ES vidurkis –

93,1 proc.). 2014 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dalyvavimo tokiose

programose lygis miesto ir kaimo vietovėse skiriasi beveik 50 procentinių punktų (92,2 proc. miesto

38

ir 42,8 proc. kaimo vietovėse). Taip yra iš dalies dėl nepakankamo susisiekimo su mokyklomis

kaimo vietovėse, didelio nedarbo lygio kaimuose. Ankstyvasis ugdymas finansuojamas trijų

pagrindinių šaltinių – vadinamojo mokinio krepšelio (t. y. vienam vaikui skirtų lėšų), savivaldybių

institucijų ir tėvų – lėšomis. Savivaldybių finansavimo pajėgumai nevienodi, todėl ankstyvajam

ugdymui ir priežiūrai skirti ištekliai paskirstomi netolygiai, paslaugų kokybė regionuose yra

nevienoda. Dauguma ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programose dalyvaujančių 1–4 metų amžiaus

vaikų lanko valstybines įstaigas, nors pastaraisiais metais padaugėjo privačias įstaigas lankančių

vaikų. Lietuvai reikės sunkiai dirbti, kad iki 2017 m. pasiektų užsibrėžtą nacionalinį tarpinį 90 proc.

tikslą.

2 lentelė. Europos Sąjungos ir šalių lyginamųjų standartų palyginimas.

Lietuva Estija Danija ES

vidurkis

2015, %

Prasti penkiolikmečių rezultatai (dalis %)

Skaitymas

Matematika

Gamtos mokslai

21,2

26,0

16,1

9,1

10,5

5,0

14,6

16,8

16,7

17,8

22,1

16,6

Mokyklos nebaigę asmenys (18 – 24 m.)

Iš viso

6,5

11,3 7,8

11,0

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra (nuo 4 metų iki

privalomojo švietimo pradžios amžiaus)

84,2 91,7 98,1 94,3

Absolventų užimtumas pagal išsilavinimo lygį (20 – 34

metų asmenys, baigę mokslus per pastaruosius trejus

metus iki ataskaitinių metų), iš viso

75,6 80,6 83,8 76,9

Tretinį išsilavinimą įgiję asmenys (30 – 34 metų grupė)

Iš viso

48,6 59,2 51,1 38,7

Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą

programoje (25 – 64 metų grupė) iš viso

5,4 12,4 31,3 10,7

Judumas mokymosi tikslais

Atvykę bakalauro studijų absolventai

Atvykę magistro studijų absolventai

1,2

2,2

1,5

5,1

6,9

17,7

5,9

13,9

Penkiolikmečių rezultatai, 2012 m. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo

programos (PISA) tyrimo duomenimis, buvo vidutiniški [43]. Geriausių rezultatų trijų pagrindinių

gebėjimų srityje pasiekusių moksleivių dalis buvo mažesnė už ES vidurkį, o prastai skaitančių ir

mokančių matematiką moksleivių dalys – didesnės už ES vidurkį (atitinkamai 21,2 proc., palyginti

su 17,8 proc., ir 26 proc., palyginti su 22,1 proc.); prastai išmanančių gamtos mokslus moksleivių

dalis buvo beveik lygi ES vidurkiui (16,2 proc., palyginti su 16,6 proc.). Pagal Nacionalinio

egzaminų centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas penkiais taškais.

Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis rezultatas nėra statistiškai

39

reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt vienu tašku [34]. Palyginti su

ES vidurkiu, Lietuvoje mokymosi rezultatai mažiau susiję su socialine ir ekonomine padėtimi. Iš

tikrųjų moksleivių mokymosi rezultatų skirtumai didesni mokyklose nei tarp mokyklų. Vis dėlto

nustatyta, kad Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse gyvenančių vaikų rezultatų matematikos srityje

skirtumas siekia 57 procentinius punktus ir yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Šias išvadas

taip pat patvirtina nacionalinių tyrimų duomenys [20].

Siekiant išryškinti Europos Sąjungos lyginamųjų standartų rodiklius Lietuvoje, atlikau

vidurkių palyginimą tarp Lietuvos, Danijos, Estijos ir ES. Duomenys pateikti (2 lentelė, 3 pav.)

pagal pagrindinius šešis ES švietimo ir mokymo programos ET 2020 lyginamuosius standartus.

4 pav. Pagrindiniai rodikliai. Programos ET 2020 lyginamieji standartai.

Išanalizavus Lietuvos, Estijos, Danijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenių ataskaitas, bei

atlikus paliginimą su ES vidurkiu pastebimi šie panašumai:

• visose šalyse žemas mokyklos nebaigusių asmenų (18 – 24) skaičius;

• tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų (30 – 34) rodiklis Lietuvoje (45,7%) žemesnis už

Estijos (59,2%) ir Danijos (51,1%), bet viršija ES (38,7%) vidurkį;

Ir skirtumai:

• Lietuvoje yra žemiausi rodikliai pagal vaikų dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme;

• suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programoje;

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Pagrindiniai rodikliai

Lietuva

Estija

Danija

ES

40

• bakalauro ir magistro studijų studentų judumo rodikliai.

Danijos rezultatai daugelyje švietimo ir mokymo sričių, įskaitant mokyklos

nebaigiančių asmenų skaičių, tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, dalyvavimą ankstyvojo

ugdymo ir priežiūros programose ir besimokančių suaugusiųjų skaičių, taip pat absolventų

užimtumo lygį, yra geri. Danijoje švietimui skiriama viešojo finansavimo dalis tebėra viena

didžiausių ES. Svarbiausi Danijos uždaviniai – gerinti gana prastus iš imigrantų šeimų kilusių

moksleivių rezultatus pagrindinių gebėjimų srityje ir mažinti profesinių mokyklų nebaigiančių

asmenų skaičių. 2014 m. pradėtos mokyklų ir profesinio mokymo sektoriaus reformos suteiks

galimybę išspręsti šias problemas.

Danija turi žemą mokyklos nebaigimo lygį. Tretinio išsilavinimo lygis yra vienas iš į

aukščiausių ES. Danija turi didžiausią dalį profesinio švietimo ir mokymo studentams į darbo

pagrindu programų iš visų ES šalių. Taip pat suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą yra

vienas iš aukščiausių ES.

2016 reforma siekiama padidinti bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų akademinius

pasiekimus, kurie suteikia tvirtą pasirengimą aukštajam mokslui. Taip pat skatinama daugiau jaunų

žmonių pasirinkti profesinio mokymo kelią.

Danijoje mokyklos nebaigia labai mažai asmenų, bet lyčių nelygybė didesnė nei

kaimyninėse šalyse. Tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius – vienas didžiausių ES.

5 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Skaitymas Matematika Gamtos mokslai

Prasti penkiolikmečių rezultatai %

Lietuva

Estija

Danija

ES

41

Analizuojant programos ET 2020 lyginamąjį standartą: prasti penkiolikmečių

rezultatai, tarp pasirinktų šalių geriausi rodikliai atrodo Estija. Čia prastai besimokančių dalis yra

mažiausia. Panašūs rezultatai stebimi Suomijoje, Lenkijoje, Airijoje. Pagal Nacionalinio egzaminų

centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas skaitymo rezultatų suprastėjimas penkiais taškais (nuo

2012 m.). Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis rezultatas nėra statistiškai

reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt vienu tašku [34].

6 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Skaitymas. Adaptuota pagal [46].

Prastai skaitančių ir mokančių matematiką moksleivių dalis – didesnės už ES vidurkį.

Rezultatų pasiskirstymą galime stebėti pateiktose kartoschemose (6 pav. ir 7 pav.) [39].

42

7 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Matematika. Adaptuota pagal [46].

Lietuva patenka į vieną grupę su Europos Sąjungos naujokėmis Rumunija ir Bulgarija.

Danija ir Estija turi mažiausią dalį prastai skaičiuojančių mokinių. Šiame intervale taip pat yra

Suomijos mokiniai.

43

8 pav. Prasti penkiolikmečių rezultatai. Gamtos mokslai. Adaptuota pagal [46].

Pagal Nacionalinio egzaminų centro 2015 m. ataskaitą Lietuvoje stebimas rezultatų

suprastėjimas penkiais taškais. Matematinio raštingumo rezultatas suprastėjo vienu tašku ir šis

rezultatas nėra statistiškai reikšmingas. Gamtamokslinio raštingumo rezultatai nukrito dvidešimt

vienu tašku [34].

Siekiant gerinti mokymosi rezultatus yra sukurta nemažai elektroninių priemonių, tai 5

– 6 klasėms lietuvių kalbos, matematiko, gamtos ir žmogaus dalyko elektroninės pratybos EMA,

švietimo portalas emokykla.lt, skaitmeninių mokymosi priemonių katalogai ugdymo sodas,

skaitmeninė mokymosi priemonė 9 – 12 klasių mokiniams smp.lt. Deja dėl materialinės bazės

stokos mokytojai šių priemonių galimybes gali išnaudoti tik iš dalies.

9 pav. Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Adaptuota pagal [46].

Danijos profesinių mokyklų moksleivių, dalyvaujančių mokymosi darbo vietoje

programose, rodiklis yra geriausias iš visų ES valstybių narių; suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi

44

visą gyvenimą programose lygis taip pat vienas aukščiausių ES. Atsižvelgiant į tai, kad Danijos

išlaidos švietimui yra didžiausios ES, taip pat siekiant mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir didinti

veiksmingumą, 2016 m. finansų įstatymo projektu sumažintas viso švietimo sektoriaus biudžetas.

„Augimo ir plėtros strategijoje“ (dan. Vækst og Udvikling i hele Danmark) paskelbta apie ketinimus

mokyklinio ugdymo ir tretinio mokslo lygmenimis remti kokybišką mokymą ir dėstymą, taip pat e.

mokymąsi. Vykdant 2016 m. bendrojo vidurinio ugdymo reformą, siekiama griežtinti akademinius

standartus, padėti tinkamai pasirengti mokslui aukštosiose mokyklose ir daugiau jaunuolių skatinti

pasirinkti profesinio rengimo ir mokymo kryptį.

Estija įgyvendina išsamią mokymosi visą gyvenimą strategiją. Čia akcentuojamas

naujas požiūris į gyvenimą, pabrėžiant individo, socialinės plėtros ir įgūdžių visais lygiais ir visose

švietimo grandyse įsigijimo. Pagrindiniai iššūkiai yra prisitaikyti prie demografinių pokyčių, didinti

mokytojo profesijos patrauklumą, toliau mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir sumažinti

atotrūkį tarp estiškai kalbančių ir rusakalbiai studentų.

Pagrindinių gebėjimų lygis Estijoje yra labai aukštas, o tretinį išsilavinimą įgyjančių

asmenų skaičius – labai didelis. Daugiau kaip ketvirtadalį visų aukštojo mokslo įstaigų absolventų

sudaro gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių atstovai. Absolventų

užimtumo lygis po ekonomikos krizės greitai buvo grąžintas į ankstesnį lygį. Švietimo finansavimo

lygis yra aukštas ir gana stabilus. Kyla tam tikrų struktūrinių problemų, susijusių su Estijos švietimo

sistemos prisitaikymu prie sparčiai mažėjančio gyventojų skaičiaus ir prie būsimų technologijomis

grindžiamos darbo rinkos reikalavimų. Taip pat yra problemų, profesinio mokymo patrauklumo

srityje ir pameistrystės organizavime. Čia reikalingas glaudesnis ryšys su ekonomika.

45

REKOMENDACIJOS, PASIŪLYMAI

Siūloma atsakingai ir nuosekliai orientuoti Lietuvos švietimo politika į strateginės švietimo

ir mokymo programos ET 2020 prioritetines sritys.

Švietimo politikos įgyvendinimą padaryti realiai prioritetine sritimi valstybės valdyme, o ne

palikti politiniam lygmenyje. Priemonės bei instrumentai turi veikti pagal savo paskirtį.

Europos Komisijos rekomendacijas didinti investicijas švietimo srityje paversti tikrove.

Atkreipti dėmesį, kad ne visi lyginamųjų standartų kriterijai Lietuvos mokykliniam ugdymui

yra vienodai aktualūs ir didesnį dėmesį skirti silpniausioms ugdymo proceso sritims.

Siūloma Lietuvai formuoti gerosios patirties pavyzdžių paketus mokyklinio ugdymo srityje

ir tikėtis pagalbos iš kitų šalių narių. Tačiau rekomenduojama taikyti ne sėkmės fragmentus,

bet sisteminius sėkmės paketus.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas bei aukštus vakarų Europos valstybių

rodiklius paruošti programas pradedantiems dirbti mokytojams mentorystės ir praktinės

pagalbos pagrindu.

Peržiūrėti ugdymo finansavimą tolygiai paskirstant lėšas tarp didelių miestų ir mažesnių

gyvenviečių.

Formuoti švietimo politikos koncepciją, kuri būtų realiai įgyvendinama ir veiksminga. Dėl

to būtina bendradarbiauti su pedagogų bendruomene, o ne priiminėti politinės valdininkijos

sugalvotus jų darbą tik pateisinančius dokumentus.

Stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą, o ne galutinai jį žlugdyti. Tai

pabrėžtina tiek mokytojų rengimo sistemos naikinime, tiek valstybiniu lygmeniu pedagogų

menkinimą (įskaitant aukščiausių lygių politikus) ir totaliai negatyvią žiniasklaidos nuostatą

apie mokytojus, tiek socialiniame ir ekonominiame kontekstuose.

46

IŠVADOS

1. Europos Sąjungos šalių mokyklinio ugdymo politikos strategija ET 2020 kelia šiuos tikslus

švietimo ir mokymo srityje: mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove, gerinti

švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes, socialinę

sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą,

visais švietimo ir mokymo lygmenimis. Nacionaliniu lygmeniu švietimo prioritetus ir

kryptis nustato šie dokumentai: strategija „Lietuva 2030“, nacionalinė pažangos programa ir

Valstybinė švietimo 2013 – 2022 m. strategija.

2. Ugdymas finansuojamas trijų pagrindinių šaltinių – mokinio krepšelio savivaldybių

institucijų ir tėvų lėšomis. Savivaldybių finansavimo pajėgumai nevienodi, todėl ugdymui ir

priežiūrai skirti ištekliai paskirstomi netolygiai, paslaugų kokybė regionuose yra nevienoda.

3. Lietuvos mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo priemonės mokytojo profesijos

patrauklumui didinti: pradedančių mokytojų darbo užmokesčio didinimas ir finansavimas

ankstyvam išėjimui į pensiją kompensuoti, parama gabiems mokytojo kvalifikacijos

siekiantiems studentams. Nei viena priemonė šalyje neveikia.

4. Pasirinktų šalių analizuoti rodikliai rodo, kad lyginamieji standartai nėra vienodai svarbūs

visoms ES valstybėms. Kiekviena valstybė susiduria su skirtingais iššūkiais ir kelia

skirtingus lūkesčius. Remiantis lyginamųjų standartų duomenimis, pastebima, kad Lietuvos

statistiniai vidurkiai pagal nebaigiančių mokyklą rodiklį yra geresni už Europos Sąjungos ir

lenkiantys siekiamybes. Tačiau šis rodiklis jau stojant į Europos Sąjungą buvo geras, todėl

nepriskirtinas gerai Lietuvos vykdomai politikai.

5. Kiti lyginamieji standartai kaip ir buvo prieš keletą metų išlieka blogi arba dar pablogėjo,

kas rodo, kad parenkamos netinkamos priemonės švietimo politikai įgyvendinti arba jos

neveikia (skirtingai nuo kitų palyginimui naudotų šalių pavyzdžių).

6. Pagal Nacionalinio egzaminų centro 2015 m. ataskaitą ir nuolatinius pastarojo meto tyrimus

Lietuvoje stebimas skaitymo, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo

47

rezultatų blogėjimas. Tai įrodo Lietuvos švietimo politikos mokykliniame ugdyme prastus

rezultatus ir neatitikimą ES lūkesčiams.

7. Švietimo ir ugdymo politika Lietuvoje vykdoma nacionaliniu lygmeniu, tačiau tik

politinėmis deklaracijomis atitinka Europos Sąjungos lūkesčius ir faktiškai nėra prioritetine

sritimi. Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimas ir rezultatai neatitinka Europos Sąjungos

politikos įgyvendinimo ir siekiamų rezultatų.

SANTRAUKA

Raktiniai žodžiai: Lietuvos švietimo politika, mokyklinis ugdymas, strateginė programa ET 2020,

gebėjimai, lyginamieji standartai, prioritetinės švietimo sritis.

Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti mokyklinio ugdymo politikos Lietuvoje

įgyvendinimą Europos Sąjungos programos ET 2020 lūkesčių kontekste. Uždaviniai: 1) atlikti

Europos Sąjungos mokyklinio ugdymo politikos apžvalgą; 2) pateikti Lietuvos mokyklinio ugdymo

politikos struktūrą; 3) apžvelgti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo instrumentus ir

priemones; 4) atlikti pasirinktų šalių iššūkių jaunimo rengimui XXI amžiuje lyginamąją analizę; 5)

įvertinti mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimo atitikimą Europos Sąjungos programų

iškeltiems lūkesčiams.

Rašant magistrinį darbą buvo panaudota teorinė medžiagą, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų

metodai. Teorinė medžiaga buvo naudojama metodų pasirinkimui ir išaiškinimui. Kokybiniai

tyrimai buvo panaudoti dokumentų atrankai ir analizei. Siekiant nustatyti dokumentų patikimumą

buvo peržiūrėta daugybė Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Sąjungos oficialių dokumentų.

Tokiu būdų buvo sudarytas informacijos pripildymas. Kiekybinis tyrimas buvo naudojamas

analizuojant statistinius duomenys ir siekiant atskleisti rodyklių pokyčius, dinamiką, pastebėti

dėsningumus, skirtumus.

Atlikus teorinės literatūros, švietimą reglamentuojančių dokumentų ir empirinio tyrimo

duomenų analizę, buvo nustatyta, kad mokyklinis ugdymas Lietuvoje susiduria su rimtais

ekonominiais, demografiniais ir visuomenės keliamais iššūkiais. Nepakankamas Vyriausybės

dėmesys švietimui pasireiškiantis per menką finansavimą ir netinkamą numatytų strategijų

įgyvendinimą bei priežiūra, sąlygoją, kad Lietuvos mokyklinio ugdymo pokyčiai Europos Sąjungos

programos ET 2020 lūkesčių kontekste vyksta lėtai arba net prastėja. Tyrimo metu nustatyta, kad

Europos komisijos išvados ir pasiūlymai šalims yra unifikuoti ir rekomendacinio pobūdžio. Darbe

48

pateikiami pasiūlymai ir rekomendacijos kaip būtų galima tobulinti mokyklinio ugdymo

instrumentų ir priežiūros efektyvumą, siekiant teigiamų pokyčių.

SUMMARY

Key words: Education policy of Lithuania, school nurture, strategic programme ET 2020, abilities,

comparative standards, priority areas of education.

The aim of this Master paper is to analyse the implementation of the Lithuanian school

education policy in the context of the expectations of the European Union programme ET 2020.

Objectives are as follows: 1) to conduct a review of the European Union school education policy; 2)

to present the structure of Lithuanian school education policy; 3) to review the tools and measures

of implementation of school education policy; 4) to carry out a comparative analysis of the

challenges in youth preparation in the XXI century in the selected countries; 5) to assess the

compliance of the implementation of school education policy with the expectations set by the

programmes of the European Union.

When writing the present Master paper, theoretical materials, qualitative and quantitative

methods of research were used. Theoretical materials were used for the selection and explanation of

the methods. Qualitative research was used for the selection and analysis of the documents. With

the view to detecting the reliability of the documents, a plethora of documents issued by the

Ministry of Education and official documents of the European Union were analysed. Thus

informational content was created. Quantitative research was used when analysing statistical data as

well as in order to reveal changes in indicators, their dynamics, to monitor the patterns and

differences.

Having completed the analysis of the theoretical literature, the documents regulating

education, and the data of empiric research, it was detected that school nurture in Lithuania

encounters serious economic, demographic challenges as well as the challenges raised by the

society. Insufficient attention of the Government to education, reflected in poor funding and

inappropriate implementation and control over the strategies foreseen, determines that the changes

49

in Lithuanian school nurture and education in the context of the expectations of the European Union

programme ET 2020 are going on slowly or even deteriorating. During the research it was stated

that the conclusions and suggestions made by the European Committee are unified and of a

recommendation origin. The paper provides suggestions and recommendations on how to increase

the effectiveness of tools and control over school education in pursuit of positive changes.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:

1. Cohen L., Manion L., Morrison K. Research Methods in Education. Sixth ed.,

London, 2007.

2. Charles C. M. Introduktion to educational research. Third edition. Addison Wesley

Longman Inc., London, 1998.

3. Diskienė D., Marčinskas A. Lietuvos vadybinis potencialas. Būklė ir perspektyvos.

Monografija, 2007.

4. Juodaitytė A. Kokybiniai edukaciniai tyrimai: teorijos, duomenų rinkimas ir analizė.

Šiaulių universitetas, 2012.

5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vilnius, 2016.

6. Krippendorp K. Content Analysis: An Introduction to its Methodology. Thousand

Oaks, Ca: Sage, 2004.

7. Поппер К. Процесс социальногo исседования. Москва, 1975.

8. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės

universitetas, 2003. P.355-490.

9. Želvys R., Būdienė V., Zabulionis A. Švietimo politika ir monitoringas. Vilnius,

2003.

10. https://www.smm.lt/web/lt/veikla (žiūrėta 2017-01-20)

11. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema (žiūrėta 2017-01-20)

12. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas

(žiūrėta 2017-01-20)

13. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pradinis-ugdymas (žiūrėta

2017-01-20)

14. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pagrindinis-ugdymas(žiūrėta

2017-01-20)

15. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-vidurinis-ugdymas (žiūrėta

2017-01-20)

https://www.smm.lt/web/lt/veikla

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pradinis-ugdymas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-pagrindinis-ugdymas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-vidurinis-ugdymas

50

16. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/netradicinis-ugdymas (žiūrėta 2017-01-

20)

17. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specializuotas-ugdymas (žiūrėta 2017-01-

20)

18. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-

svietimo-pagalba (žiūrėta 2017-01-20)

19. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-neformalusis (žiūrėta 2017-01-

20)

20. https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Galutin%C4%97%20ataskaita11

1.pdf (žiūrėta 2016-11-30)

21. http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT (žiūrėta 2016-11-

30)

22. http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt (žiūrėta 2016-11-12)

23. http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5775673/EC-XA-12-001-

EN.PDF/917d3746-886e-456a-8b01-1971013d1cef (žiūrėta 2016-12-14)

24. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028 (žiūrėta 2017-02-09)

25. file:///C:/Users/Guest/Downloads/IP-08-1094_LT.pdf (žiūrėta 2017-03-12)


content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0066&from=LT (žiūrėta 2016-09-30)



21)

28. http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework_lt (žiūrėta 2016-05-21)

29. http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/education-economic-growth/

(žiūrėta2016-05-21)

30. https://ec.europa.eu/education/policy/school/teaching-professions_lt (žiūrėta 2016-

05-21)



21)

32. http://ec.europa.eu/education/policy/school_lt (žiūrėta 2016-04-05)

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/netradicinis-ugdymas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specializuotas-ugdymas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-svietimo-pagalba

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-svietimo-pagalba

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-neformalusis

https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Galutin%C4%97%20ataskaita111.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Galutin%C4%97%20ataskaita111.pdf

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT


http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt

http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5775673/EC-XA-12-001-EN.PDF/917d3746-886e-456a-8b01-1971013d1cef

http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5775673/EC-XA-12-001-EN.PDF/917d3746-886e-456a-8b01-1971013d1cef

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0066&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0066&from=LT



http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework_lt

http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/education-economic-growth/

https://ec.europa.eu/education/policy/school/teaching-professions_lt



http://ec.europa.eu/education/policy/school_lt

51



05)


content/LT/TXT/HTML/?uri=URISERV:ef0004&from=EN ((žiūrėta 2016-04-05)

35. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0425:FIN:EN:PDF

(žiūrėta 2016-04-05)

36. http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-

recommendations/index_lt.htm (žiūrėta 2016-04-05)

37. http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt

38. http://www.erasmus-plius.lt/ (žiūrėta 2017-03-02)

39. https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2016-country-

reports_en.pdf (žiūrėta 2017-01-21)

40. https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C4%AEsakymas.pdf (žiūrėta

2017-01-21)

41. http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-

plus/sites/erasmusplus/files/files/resources/erasmus-plus-programme-guide_lt.pdf

(žiūrėta 2017-03-02)

42. http://www.nec.lt/failai/6561_PISA_2015_pristatymas_2016_12_06_12val.pdf

(žiūrėta 2017-03-02)

43. http://www.nec.lt/failai/6566_OECD_PISA2015_Ataskaita.pdf (žiūrėta 2017-03-02)


content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012DC0669&from=EN (žiūrėta 2017-03-02)

45. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/2012-

10_Nr_17_Valstybine_svietimo%20strategija.pdf (žiūrėta 2017-03-02)

46. http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/dashboard (žiūrėta 2017-

03-02)

47. http://www.renkuosimokyti.lt/lt/apie-programa (žiūrėta 2017-03-02)



http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=URISERV:ef0004&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=URISERV:ef0004&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0425:FIN:EN:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0425:FIN:EN:PDF

http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt

http://www.erasmus-plius.lt/

https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2016-country-reports_en.pdf

https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2016-country-reports_en.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C4%AEsakymas.pdf

http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/sites/erasmusplus/files/files/resources/erasmus-plus-programme-guide_lt.pdf

http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/sites/erasmusplus/files/files/resources/erasmus-plus-programme-guide_lt.pdf

http://www.nec.lt/failai/6561_PISA_2015_pristatymas_2016_12_06_12val.pdf

http://www.nec.lt/failai/6566_OECD_PISA2015_Ataskaita.pdf

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012DC0669&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012DC0669&from=EN

https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/2012-10_Nr_17_Valstybine_svietimo%20strategija.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/2012-10_Nr_17_Valstybine_svietimo%20strategija.pdf

http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/dashboard

http://www.renkuosimokyti.lt/lt/apie-programa

Documents

Mokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje