MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄŠvietimo mainų paramos fondas 2013 m. lapkritis, Nr. 13

ERASMUS+ KEIČIA

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMĄ

ŠIAME NUMERYJE:

Esame pasirengę pokyčiams 2 psl.

Esame pažangūs, atsakingi ir atviri!

Erasmus+ programa suteiks dar daugiau galimybių

Ateities mokymosi ir mokymo erdvė be sienų – pirmi žingsniai jau žengti

Mokymosi visą gyvenimą programos pasiekimai 6 psl.

Comenius programa neša tarptautiškumą į Lietuvos mokyklas

Dalyvavimas tarptautiniuose Grundtvig projektuose – didžiulė dovana ir nuotykis

Leonardo da Vinci programa – daugiau nei 1 000 sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje

Erasmus studijomis Lietuvoje užsieniečiai nenusivylė

Pirmininkavimas Euro-pos Sąjungos Tarybai 16 psl.

Dalyvaujame pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose

Karjera – kaip ją valdyti?

Sėkmingas „Judaus jaunimo“ programų pristatymas

Kitų programų ir projektų atgarsiai 17 psl.

Lietuvą pristatantis filmukas – geriausias Europoje!

Eksperimentų metai Euroguidance projekte

Lietuvos valstybinę stipendiją gavęs garsus Italijos antropologas atskleidžia Lietuvos mumijų paslaptis

Comenius dienų renginiai apskriejo šalį

2007 m. pabaigoje išleistame pirma-

jame Švietimo mainų paramos fondo

laikraštyje išreiškėme viltį, kad sugebė-

sime būti „organizacija, kuriai pavesta

iki 2013 m. atlikti labai daug, pasiekti

ambicingus tikslus, prisidėti įgyvendi-

nant mokymosi visą gyvenimą strate-

giją, mokytis pačiai“.

Prieš Jus – 13-asis laikraštis, kuriame

pateikiame pavyzdžių, įrodančių, jog

dirbome nuoširdžiai, kokybiškai, iš-

radingai, profesionaliai ir efektyviai.

Nesikuklindama galiu paminėti ir Eu-

ropos Komisijos pareigūnų vertinimą,

kad esame viena iš geriausiai dirban-

čių 33-jų nacionalinių agentūrų. EK

per šį laikotarpį Lietuvai skyrė papil-

domai 6 proc. lėšų už tai, kad Fondas

sugebėjo į programą įtraukti tūkstan-

čius dalyvių, kuriems finansuoti skirto

biudžeto buvo akivaizdžiai per mažai.

Tai rodo, kad programa buvo patrau-

kli, naudinga ir skaidriai administruo-

jama. Per Mokymosi visą gyvenimą

programos laikotarpį Lietuvos žmonės

pasinaudojo beveik 322 milijonų litų

Europos Sąjungos ir 95 milijonų litų

Lietuvos Respublikos parama. Tūks-

tančiai moksleivių, pedagogų, įvairių

sričių specialistų ir mokslininkų daly-

vavo tarptautiniuose projektuose, nes

ši unikali programa atvėrė galimybę

semtis patirties.

Toks susidomėjimas patvirtino, kad

toliau programa turi būti dar labiau

plėtojama, tad laukia nauji išbandy-

mai: 2014–2020 m. laikotarpiu bus

įgyvendinama programa Erasmus+

su beveik dvigubai išaugusiu biudžetu

veikloms, skirtoms didinti asmenines

ir profesines besimokančiųjų kompe-

tencijas, ieškoti naujų veiklos krypčių

ir formų, diegti pažangiausius spren-

dimus savo institucijose, siekti tikslų

bendradarbiaujant. Patikinu, kad Fon-

do specialistai yra puikiai pasirengę

administruoti bet kokios apimties pro-

gramą, visokeriopai talkinti įveikiant

naujus iššūkius ir mokytis drauge.

Sėkmės mums visiems.

Daiva Šutinytė, Švietimo mainų

paramos fondo direktorė

2

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ESAME PAŽANGŪS, ATSAKINGI IR ATVIRI!

Baigiantis 2007–2013 m. Mokymo-

si visą gyvenimą programos etapui,

Švietimo mainų paramos fondas,

administruojantis Europos Komisi-

jos ir LR Vyriausybės finansuojamas

iniciatyvas švietimo ir profesinio mo-

kymo srityje, rengiasi naujai 2014–

2020 metų programai Erasmus+ ir

naujiems iššūkiams. Per septynerius

veiklos metus Fondas subūrė kom-

petentingų darbuotojų komandą,

inicijavo ir įgyvendino projektus pro-

fesinio mokymo ir aukštojo mokslo

srityse, dalyvavo daugelyje socialinių

akcijų, tapo viena iš pažangiausių na-

cionalinių agentūrų Europoje. Nuo

pat organizacijos įkūrimo pradžios  –

2007 metų – Fonde sėkmingai veikia

kokybės vadybos sistema ISO 9001:

sukurta organizacijos vizija, misija,

tikslai, parengtos procesų valdymo

schemos ir procedūros, siekiant ko-

kybiškai bendradarbiauti su paraiškų

teikėjais, dotacijų gavėjais, Europos

Komisijos ir LR švietimo ir mokslo mi-

nisterijos ir kitų organizacijų atstovais.

Fondas  – atsakinga organizacija.

Tiesioginės funkcijos, pareigos, sie-

kiami tikslai ir nuolatinės pastangos

kuo kokybiškiau atlikti savo darbą –

kasdieniniai mūsų darbai. Tačiau

be šių pareigų, stengiamės būti at-

sakinga organizacija. Jei tik galime

padėti  – padedame. Jau ne vieni

metai rugsėjo 1-ąją su dovanomis

važiuojame į Santariškių konsulta-

cinį mokymų centrą. Šiame centre

mokomi vaikiukai, kurie serga sun-

kiomis ligomis ir daug laiko pralei-

džia ligoninėje. Džiugu, kad Fondo

darbuotojai noriai dovanoja įvairiau-

sių reikalingų priemonių mokytis.

Taip pat jau treji metai draugaujame

su Vaiko raidos centru. Stengiamės

duoti jiems tai, ko labiausiai reikia –

bendravimą. Šiais metais centro

kieme kartu sodinome gėles, prieš

porą metų surengėme Kalėdų va-

karėlį. Tokia veikla tampa tradicija,

ir tikimės, kad ji bus ilgalaikė. Mūsų

pastangas būti atsakingiems rodo ir

smulkesni darbai. Nuo 2008 m. Fon-

do organizuojamuose renginiuose

nebedalijama spausdinta pranešimų

medžiaga  – informaciją skelbiame

Fondo interneto svetainėje po ren-

ginio; biure rūšiuojame atliekas, o

Fondo darbuotojų elektroninio pašto

parašą papuošė ženklas, kviečiantis

pagalvoti, ar būtina spausdinti kiek-

vieną laišką. Jau keletą metų Fondas

organizuoja Kalėdines labdaros akci-

jas, o darbuotojų paaukoti daiktai ir

surinktos lėšos dovanojamos vaikų

globos namų auklėtiniams, nepasitu-

rinčioms ar neįgalius vaikus auginan-

čioms šeimoms. Fondo darbuotojai

kasmet kartu su šeimomis ir draugais

aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“.

Didžiausia organizacijos verty-

bė  – profesionali darbuotojų ko-

manda. Nuo Fondo įkūrimo daugėjo

administruojamų veiklų ir projektų,

todėl spartėjo ir Fondo plėtra: 2007–

2013  m. darbuotojų skaičius Fonde

išaugo 12 proc. ir dabar Fonde dirba

47 specialistai, visi turi aukštąjį išsila-

vinimą: 54  proc. darbuotojų turi ma-

gistro laipsnį, vienas mokslų dakta-

ras; 20 proc. darbuotojų turi daugiau

nei vieną aukštojo mokslo diplomą.

11 proc. darbuotojų dar kartą pasiry-

žo bakalauro ar magistrantūros studi-

joms Lietuvos aukštosiose mokyklose.

70 procentų Fondo darbuotojų moka

bent dvi užsienio kalbas. 2011 m. vie-

nas fondo darbuotojas įgijo Project

Management Professional (PMP) serti-

fikatą, dar vienas darbuotojas jo siekia.

Bendradarbiavimas. Lietuvos nacio-

nalinė agentūra glaudžiai bendradar-

biauja su Europos Komisijos atstovy-

be Lietuvoje, kitomis Europos Komisi-

jos iniciatyvas administruojančiomis

Lietuvos institucijomis ir dalyvauja

bendrose veiklose. Kasmet rengiami

jau tradiciniais tapę Baltijos naciona-

linių agentūrų susitikimai, per kuriuos

aptariami aktualūs programos admi-

nistravimo klausimai, dalijamasi infor-

macija ir gerąja patirtimi. Trijų Baltijos

šalių nacionalinių agentūrų iniciatyva

kasmet vyksta paroda „Baltic expro“,

kurioje pristatomi programų dalyvių

geriausi projektai.

Nuo 2008 m. Fondas organizuoja Ko-

kybės konkurso apdovanojimus, ku-

riais įvertinamos kokybiškiausiai pro-

jektus įvykdžiusios institucijos ar in-

dividualaus mobilumo projektuose

dalyvavę asmenys. Be to, Fondas yra

įvairių projektų iniciatorius ir dalyvis.

2012 m. pavasarį Profesinio mokymo

programų ir Komunikacijos skyriaus

darbuotojai teikė paraiškas ir patys

tapo mobilumo projektų dalyviais –

dalyvavo Šiaurės šalių ministrų ta-

rybos finansuojamuose mobilumo

programų projektuose. Darbuotojai

vyko pažintinių vizitų į Islandijos ir

Suomijos nacionalines agentūras.

Fondo sėkmės pagrindas – kūrybingi, veržlūs, tobulėjantys darbuotojai.

Fondas – pažangi, atsakinga ir atvi-

ra organizacija, kurios sėkmės pa-

grindas – kūrybingi, veržlūs ir nuo-

lat tobulėjantys darbuotojai. Tad

naujoje 2014–2020 m. Erasmus+

programoje mes toliau puoselėsi-

me Fondo tradicijas ir kursime nau-

jas, bendradarbiausime su paraiškų

teikėjais ir dotacijų gavėjais ir prisi-

dėsime prie švietimo kokybės geri-

nimo Lietuvoje.

3

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ERASMUS+ PROGRAMA SUTEIKS

DAR DAUGIAU GALIMYBIŲ

Po ilgų derybų 2013 m. birželio

26  d. Europos Parlamentas patvirti-

no susitarimą dėl naujos Erasmus+

programos, kuri bus įgyvendinama

2014–2020 m. Programa bus siekia-

ma užtikrinti teigiamą ir tvarų po-

veikį švietimo, mokymo, jaunimo ir

sporto politikai ir praktikai, vykdyti

įvairias numatytas veiklas, skatinan-

čias tiek institucinius, tiek sistemos

pokyčius ir naujoves.

Nauja programa pakeis 2007–

2013  m. veikusią Mokymosi visą

gyvenimą programą, rėmusią Co-

menius (bendrojo ugdymo), Leo-

nardo da Vinci (profesinio rengimo),

Grundtvig (suaugusiųjų švietimo),

Erasmus (aukštojo mokslo), Pažin-

tinių vizitų (švietimo ir profesinio

mokymo specialistų patirties mai-

nų) veiklas.

Siekiant pridėtinės vertės, progra-

ma numatyta stiprinti sąsajas su

Europos Sąjungos politiniais priori-

tetais, pirmiausia įgyvendinant stra-

tegijas ,,Europa 2020“, ,,Švietimas ir

mokymas 2020“, taip pat ES jauni-

mo strategiją, ES išorės veiksmų pri-

oritetus ir politines darbotvarkes:

„Aukštojo mokslo sistemų moderni-

zavimo darbotvarkę“, Bolonijos pro-

cesą, Kopenhagos procesą, „XXI  a.

mokyklų darbotvarkę“ ir „Europos

suaugusiųjų mokymosi darbo-

tvarkę“. Bus stengiamasi supapras-

tinti programos administravimą

ir valdymą ir remti visus švietimo

sektorius, iš jų pirmiausia aukštąjį

mokslą, bendrąjį ugdymą, profesinį

mokymą, suaugusiųjų švietimą ir

jaunimo veiklas, atsižvelgiant į mo-

kymosi visą gyvenimą perspektyvą.

Pirmą kartą numatyta remti ir spor-

to iniciatyvas, be to, į programą bus

integruotos dabar savarankiškai

veikiančios tarptautinės programos

Erasmus Mundus, Tempus, Edulink ir

Alfa.

Daugiau informacijos rasite

http://ec.europa.eu

Programa rems trijų tipų viena

kitą papildančias pagrindines

veiklas:

1) Tarpvalstybinį ir tarptautinį pa-

vienių asmenų mobilumą moky-

mosi tikslais, švietimo institucijų

bendradarbiavimą, skirtą naujovių

ir gerosios praktikos sklaidai (stra-

tegines partnerystes, švietimo ir

mokymo institucijų ir verslo par-

tnerystes, IRT rėmimo platformas,

taip pat eTwinning).

2) Bendradarbiavimą su jaunimo

organizacijomis iš trečiųjų šalių

(taip pat plėtros šalių), pajėgumų

didinimą, daugiausia dėmesio

skiriant kaimynystės šalims.

3) Paramą politikos reformoms.

Tikimasi, kad Komisijos finansuoja-

mas veiklas sujungus į vieną progra-

mą sumažės dabartinė fragmenta-

cija, padidės veiksmingumas ir dau-

giau organizacijų, dirbančių švieti-

mo ir mokymo, jaunimo ir sporto

srityse, mieliau pasinaudos siūlomu

finansavimu.

Erasmus+ biudžetas

Per ateinančius septynerius metus

planuojama skirti net 19 milijardų

eurų naujai programai finansuoti.

Daugiausia lėšų planuojama skirti

visų lygmenų švietimui ir mokymui –

77,5 proc., iš kurių apie 63 proc. bus

skiriami mobilumui, 28 proc. – ben-

dradarbiavimui ir 4,2 proc.  – poli-

tinėms reformoms remti. 3,5 proc.

planuojama skirti programos nau-

jovei  – paskolų magistro studijoms

užsienyje garantijų sistemai. Su jau-

nimu susijusiai veiklai bus skiriama

10  proc., sportui  – 1,8 proc. Jean

Monnet veiklai  – 1,9 proc. progra-

mos biudžeto. 5,3 proc. – programos

administravimo išlaidoms padengti.

Mokymosi visą gyvenimą programos

projektai, kuriems finansavimas

skirtas iki 2014 m., bus įgyvendina-

mi toliau, vadovaujantis pasirašytų

dotacijų sutarčių nuostatomis.

4

Nuo 2014 m. pradžios startuosianti

naujoji Erasmus+ programa padidins

ir Švietimo mainų paramos fondo

administruojamų programų skaičių.

Į Fondo veiklas bus integruota Lietu-

voje ir Europoje sėkmingai veikianti

eTwinning programa, skirta padėti

mokytojams bendradarbiauti, megzti

tarpusavio ryšius ir dalytis informacija.

Europinė eTwinning platforma

(www.etwinning.net) – tai bendravi-

mo vieta, skirta visiems mokytojams,

besidomintiems europine projek-

tine veikla. Čia mokytojai gali rasti

projektų idėjų, patarimų ir pagalbos,

kaip saugioje interneto aplinkoje

kartu su savo mokiniais įgyvendinti

bendrus projektus su partneriais iš

kitų Europos šalių. Portalas leidžia

dalytis mokymo ištekliais ir pristatyti

savo gerąją patirtį. Nacionalinės pa-

ramos tarnybos teikia projektų daly-

viams tam tikrą pagalbą ir patarimus.

eTwinning platformos galimybėmis

iki šiol pasinaudojo daugiau nei 21

tūkstantis mokytojų iš visos Europos.

ERASMUS+ PROGRAMA POKYČIŲ ATNEŠ IR ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDUI

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

Trumpai apie eTwinning programą:

• Vienija visos Europos mokytojus ir

mokyklas.

• Mokytojams suteikia pripažinimo

galimybę per apdovanojimus, kon-

sultantų tinklus ir konferencijas.

• Suteikia galimybes mokytojams

bendradarbiauti, siūlo paramą ir

profesinio tobulėjimo galimybes.

• Šalies ir Europos lygiu siekia užtik-

rinti kokybę teikdama kokybės

ženklelius.

KONFERENCIJA „ERASMUS+ PROGRAMOS GALIMYBĖS 2014–2020 M.“Švietimo mainų paramos fondas šių

metų lapkričio 7 d. 10.00 val. viešbuty-

je „Artis Centrum Hotels“ (Liejyklos g.

11/23, Vilnius) organizuoja konferen-

ciją „Erasmus+ programos galimybės

2014–2020 m.“ Renginyje bus apžvelg-

ti Mokymosi visą gyvenimą progra-

mos rezultatai ir pristatyta naujosios

Erasmus+ programos struktūra.

Renginyje dalyvaus atstovai iš LR švie-

timo ir mokslo ministerijos, Europos

Komisijos Švietimo ir Kultūros direk-

SOLVIT CENTRAI PADEDA VEIKSMINGAI

SPRĘSTI PROBLEMAS EUROPOJESOLVIT yra besikreipiančiųjų porei-

kiams pritaikyta nemokamas paslau-

gas teikianti tarnyba, kurios paskir-

tis – padėti ES piliečiams ir įmonėms

greitai ir praktiškai išspręsti su vidaus

rinka susijusias problemas. SOLVIT

centrai įsteigti visose ES valstybėse,

taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir

Norvegijoje.

Kreipiantis į SOLVIT centrą, tereikia

užpildyti formą internete arba rašyti

elektroniniu paštu solvit@ukmin.lt.

Visus Švietimo mainų paramos fon-

do dotacijų gavėjus ir ne vien juos

kviečiame naudotis nemokamomis

SOLVIT centro paslaugomis. SOLVIT

centrai įsteigti Europos Komisijos ini-

ciatyva ir į juos gali kreiptis visi ES pi-

liečiai dėl pačių įvairiausių problemų.

Pavyzdžiui, jei kitoje ES šalyje nepri-

pažįstamas Lietuvoje įgytas diplomas,

kvalifikacija, nesuteikiamos asmeniui

priklausančios socialinės garantijos,

neleidžiama pradėti verslo, reikalau-

jama papildomų dokumentų ir t. t.

Daugiau apie SOLVIT –

www.solvit.lt

torato, Viešosios politikos ir vadybos

instituto, švietimo ir mokslo instituci-

jų vadovai ir kiti garbingi svečiai.

Renginį bus galima stebėti tiesiogiai

Švietimo mainų paramos fondo sve-

tainėje www.smpf.lt.

5

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ATEITIES MOKYMOSI IR MOKYMO ERDVĖ

BE SIENŲ – PIRMI ŽINGSNIAI JAU ŽENGTI

Automobilių mechaniką studijuo-

jantis profesinės mokyklos antra-

kursis Jonas dalyvavo Leonardo da

Vinci Mobilumo projekto dalyvių

atrankoje ir kaip pažangus mokinys

buvo išrinktas atlikti praktiką Vokie-

tijoje. Su būsimu praktikos vadovu

buvo aptarta, kokius darbus jis atliks,

pasirašyta trišalė sutartis ir suderinta

stažuotės programa. Jonas penkias

savaites praktikavosi viename iš

Hamburgo autoservisų ir įgijo ver-

tingos patirties. Prieš jam išvykstant

namo įmonės vadovas įteikė daly-

vavimo pažymėjimą. Grįžusio į savo

mokyklą Jono laukė Vokietijoje įgytų

įgūdžių patikrinimas. Pristatęs mo-

kyklos dėstytojams, ko išmoko, buvo

teigiamai įvertintas, o jo penkių sa-

vaičių jo praktika buvo įskaityta. Toks

dažniausias mobilumo projekto sce-

narijus Lietuvoje.

Europos profesinio mokymo kreditų

perkėlimo sistema (toliau – ECVET),

kurios diegimas įsibėgėja visose

Mokymosi visą gyvenimą progra-

moje dalyvaujančiose šalyse, siūlo į

tarptautinio mobilumo metu įgytų

įgūdžių vertinimą ir pripažinimą pa-

žvelgti kitaip. Jei būsimo automobi-

lių mechaniko Jono stažuotė būtų

organizuota atsižvelgiant į ECVET re-

komendacijas, Jono mokytojai prieš

jam išvykstant pirmiausia apibrėžtų,

kokių konkrečių mokymosi rezulta-

tų, atitinkančių studijų programos

kvalifikacijos reikalavimus, jis turi pa-

siekti stažuotėje. Su patikimu part-

neriu mokykla pasirašytų Savitarpio

supratimo memorandumą, kuriame,

be kitų sąlygų, būtų numatyti reika-

lavimai, kaip vertinti Jono mokymosi

rezultatus, tvarka, kaip patvirtinti ir

pripažinti užsienyje įgytus mokymo-

si rezultatus ir kaip užtikrinti jų ko-

kybę kiekvienoje institucijoje. Būtų

aptarta Jono pasiekimų vertinimo

lentelė, kurioje nurodyti mokymosi

pasiekimų vertinimo kriterijai ir ver-

tinimo tvarka. Stažuotės pabaigo-

je praktinio mokymo instruktorius

Hamburge įvertintų Jono pasieki-

mus vadovaudamasis vertinimo

lentele. Jonui grįžus į savo mokymo

įstaigą, pedagogai susipažintų su

vertinimo lentele ir patvirtintų, kad

Jonas iš tikrųjų pasiekė užsibrėžtų

mokymosi rezultatų. Lentelėje nuro-

dytas balas būtų įrašomas į mokinio

mokymosi rezultatų aprašą kartu su

veiklos vertinimu. Jokio papildomo

įgūdžių vertinimo mokykla neatliktų.

Toks praktikos organizavimas lai-

kantis ECVET principų prisideda prie

tarptautinio mobilumo kokybės už-

tikrinimo, taip pat sudaro sąlygas

mokinio pasiektus rezultatus vertinti

darbo vietoje ir tik vieną kartą, juos

perkelti ir pripažinti praktiką orga-

nizavusioje Lietuvos mokykloje bei

kaupti, mokiniui siekiant įgyti kvali-

fikaciją. Be to, ECVET taikoma ne tik

tarptautinio mobilumo metu įgy-

tiems, bet visiems mokymosi rezul-

tatams, kurie galėtų būti pasiekiami

mokantis įvairiais būdais (formaliojo,

neformaliojo ir savaiminio moky-

mosi būdu), o vėliau perkeliami ir

pripažįstami, todėl ypač svarbu, kad

mūsų šalies institucijos šiuo klausi-

mu veiksmus derintų vieningai.

Dabar Europos šalyse ECVET diegi-

mo etapai skirtingi, tačiau kai ku-

rios iš jų, pavyzdžiui, Suomija, jau

pasirengusios nuo 2014 m. rugsėjo

profesinio mokymo sistemą reorga-

nizuoti pagal ECVET rekomendaci-

ją. Susipažinti su Suomijos atstovų

patirtimi šių metų rugpjūčio 19–20

dienomis vyko Švietimo mainų pa-

ramos fondo, Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerijos, Kva-

lifikacijų ir profesinio mokymo plė-

tros centro bei Lietuvos profesinio

mokymo įstaigų asociacijos atstovai.

Susitikimas buvo organizuotas įgy-

vendinant Šiaurės ministrų tarybos

finansuotą projektą „Europos pro-

fesinio mokymo kreditų sistemos

(ECVET) diegimas nacionalinėje pro-

fesinio mokymo sistemoje. Suomijos

ir Danijos patirtis“, kurį administruoja

Švietimo mainų paramos fondas. Ke-

lionės metu vyko susitikimai su Suo-

mijos Nacionalinės agentūros CIMO

darbuotojais, Suomijos švietimo ir

kultūros ministerijos, Nacionalinės Vizito Suomijoje akimirkos.

6

švietimo tarybos atstovais, naciona-

liniais ECVET ekspertais, aplankyta

profesinio mokymo įstaiga OMNIA.

Suomijoje profesinis mokymas labai

populiarus ir stojimo į profesines

mokyklas konkursas labai didelis.

Baigus profesinio mokymo progra-

mas galima stoti tiek į profesinius

politechnikumus, tiek į universite-

tus. Manoma, kad tokį profesinio

mokymo populiarumą lemia ne tik

gera mokymo bazė, bet ir vieninga

elektroninė stojimo sistema (panaši

į Lietuvos stojimo į aukštąsias mo-

kyklas sistemą). Tyrimai rodo, kad

įsidarbina 68 proc. Suomijos profesi-

nio mokymo įstaigas baigusių moki-

nių, 9 proc. tęsia mokslus aukštosio-

se mokyklose.

ECVET Suomijoje diegiama sklan-

džiai dar ir todėl, kad 2004 m. Suo-

mijoje buvo parengtas nacionalinis

projektas FINECVET (daugiau: www.

finecvet.fi), jį įgyvendinant pradėti

ECVET bandymai, testavimai pro-

fesinėse mokyklose, organizuotos

diskusijos bei įvairūs renginiai. 2010–

2011 m. sudarytas ECVET diegimo

veiksmų planas, 2012 m. įsteigtas

priežiūros komitetas. 2012 m. pradė-

tas įgyvendini EK projektas „Nacio-

naliniai ECVET ekspertai“. Išrinkta

net 13 ekspertų, visi jie – profesinių

mokyklų atstovai. Ekspertai atsakingi

už renginių organizavimą ne tik savo

mokyklose, bet ir regionuose, už mo-

kytojų konsultavimą, dalyvauja dar-

bo grupėse, diskusijose su politikos ir

praktikos atstovais ir panašiai.

Lietuvoje Kvalifikacijų ir profesinio

mokymo plėtros centras dabar įgy-

vendina nacionalinį projektą „Kvalifi-

kacijų formavimas ir modulinio pro-

fesinio mokymo sistemos kūrimas“.

Vienas iš jo rezultatų – Lietuvos pro-

fesinio mokymo programų pertvar-

kymas į modulines.

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

COMENIUS PROGRAMA NEŠA

TARPTAUTIŠKUMĄ Į LIETUVOS MOKYKLAS

Comenius programa skirta mokykli-

niam ugdymui. Jos tikslas – pagerinti

ugdymo mokykloje kokybę ir sustip-

rinti europinę dimensiją, remiant

tarptautinį mokyklų bendradarbiavi-

mą ir mobilumą. Mokymosi visą gyve-

nimą programos įgyvendinimo laiko-

tarpiu Comenius programai Lietuvoje

buvo skirta daugiau kaip 13 milijonų

eurų, o mobilumo veiklose dalyvavo

daugiau kaip 11 tūkstančių dalyvių

(mokytojų, mokinių, administracinio

personalo ir kt.). Norėdami apžvelgti

Comenius programos poveikį, prista-

tome apibendrintus Comenius moki-

nių mobilumo, kvalifikacijos kėlimo,

asistentų praktikos ir mokyklų part-

nerysčių tyrimų rezultatus.

Kvalifikacijos tobulinimas atveria

kelius naujovėms

Besibaigiant Mokymosi visą gyve-

nimą programai, norėta išsiaiškinti,

kokios reikšmės asmeniniam ir pro-

fesiniam švietimo organizacijų atsto-

vų tobulinimui turėjo dalyvavimas

kvalifikacijos kėlimo kursuose. Dali-

jamės Comenius kvalifikacijos tobu-

linimo kursų, vykusių 2008–2013 m.,

dalyvių apklausos duomenimis.

Vidurinių mokyklų atstovai – akty-

viausi dalyviai. Dauguma kvalifika-

cijos tobulinimo kursų dalyvių buvo

mokytojai, tačiau dalyvavo ir įstaigų

vadovų, administracijos darbuotojų,

dėstytojųi. Švietimo pareigūnų ir spe-

cialiųjų pedagogų dalyvavimo pro-

centas mažiausias. Minėtos apklausos

duomenys leidžia teigti, jog aktyviau-

siai Comenius veiklose, taip pat kva-

lifikacijos tobulinimo kursuose daly-

vavo vidurinių mokyklų mokytojai.

Pradinių klasių mokytojai, profesinio

mokymo specialistai ir mokytojų ren-

gėjai sudarė mažą kursų dalyvių dalį.

Dalyviai vertina įgytą patirtį ir tiki

mobilumų prasmingumu. „Domiuo-

si konstruktyvizmo ir konstrukcionizmo

taikymu mokyme(si) ir kiekvieną kartą,

gavusi paramą, važiuoju į tradicinį, kas

dvejus metus vykstantį kvalifikacijos to-

bulinimo renginį, pristatantį šio pažan-

gaus metodo naujoves. Tai leidžia aiškiai

pamatyti ir įvertinti vykstančius poky-

čius, susipažinti su šios srities naujieno-

mis, sužinoti, kas naujo sukurta ir kaip

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

7

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

taikoma įvairiose pasaulio šalyse“, – tei-

gia viena iš apklausos dalyvių. Tyrimas

atskleidė, kad mokytojų parsivežta

patirtis skatina kūrybiškai pažvelgti į

atliekamą darbą, o pamokose taikyti

naujus mokymo metodus. Dauguma

mokslininkų teigia, kad žinios, kūrybiš-

kas požiūris ir naujovės – pagrindiniai

šiuolaikinės besimokančios mokyklos

bruožai. Kvalifikacijos kėlimo kursai

mokytojams suteikia vertingos patir-

ties ir galimybę nuolat domėtis naujo-

vėmis. Atlikta apklausa atskleidė, kad

ne mažiau svarbu naujomis idėjomis

uždegti tiek kolegas, tiek mokinius.

Įgytos naujos profesines žinios, pritai-

kytos praktiškai, daro teigiamą įtaką

mokinių motyvacijai mokytis.

Dalyvavimas Comenius kvalifi-

kacijos tobulinimo veikloje ypač

paskatino europinių vertybių plė-

trą. Mokytojai, išvykę į užsienį kelti

kvalifikacijos, kaktomuša susiduria

su kita kultūra. Paaiškėję kultūriniai

skirtumai neretai paskatina domė-

tis šalies tradicijomis, vyraujančiais

papročiais ir susiformavusiomis

vertybėmis. Atvirumas, kitų kultūrų

vertybių įvertinimas ir pakantumas

tampa reikšmingu mokymosi aspek-

tu. Be to, paaiškėja, kad kvalifikacijos

kėlimas kitoje šalyje kartu yra ir puiki

galimybė tobulinti užsienio kalbos

įgūdžius, o kartais net motyvuoja

pradėti mokytis naujų užsienio kal-

bų. Sutikti žmonės, užmegzti nauji

ryšiai su kolegomis užsienyje skatina

tarptautinį bendradarbiavimą.

Naujovės ir mokykla į priekį turi

žengti koja kojon. Tobulinamos

profesinės kompetencijos skatina

mokyklose diegti naujus mokymosi

metodus, sudaro palankias sąlygas

gerinti mokymosi aplinką. O tarptau-

tinis mokyklų bendradarbiavimas

skatina tarptautiškumo plėtrą. Svar-

bu, kad tobulėjimas skatintų naujo-

ves ir mokykla sugebėtų prisitaikyti

prie nuolat vykstančių pokyčių.

Mokinių mobilumas – Europa

klasėje

Comenius individualus mobilu-

mas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti

2012 m. Nauja veikla buvo iššūkis tiek

mokykloms, tiek ir mokiniams. Lietu-

vos mokiniai turėjo galimybę išvykti

mokytis į Italijos, Ispanijos, Prancū-

zijos, Belgijos ir Danijos mokyklas.

2012–2013 mokslo metais šia galimy-

be pasinaudojo 26 vyresniųjų klasių

mokiniai, o 2013–2014 mokslo metais

mobilume dalyvaus dar 18 mokinių.

2012–2013 mokslo metų pabaigo-

je Švietimo mainų paramos fondas

atliko internetinę apklausą, kurios

tikslas buvo nustatyti dalyvavusių

mokinių pasitenkinimą programa ir

išsiaiškinti programos stipriąsias ir

silpnąsias vietas. Apklausoje daly-

vavo 15 mokinių – Comenius indivi-

dualaus mokinių mobilumo veiklos

dalyvių. Beveik pusė programoje

dalyvavusių mokinių norėtų svečioje

šalyje mokytis ilgiau.

Mokiniai savo patirtį vertina tei-

giamai. Visi apklausoje dalyvavę

mokiniai savo patirtį vertina teigia-

mai (1 pav.) ir mano, kad dalyvauda-

mi patobulėjo kaip asmenybės.

Mokiniai vardijo: išmokau nau-

jos kalbos; susipažinau su naujais

žmonėmis; įgijau savarankiškumo;

suvokiau savo galimybių ribą, paži-

nau naują kultūrą; pamačiau naują

šalį; išmokau prisitaikyti prie kito-

kios aplinkos; įgijau naujus namus

kitoje valstybėje; įgijau tarptautinio

mokymosi patirties; nugalėjau sve-

timos vietos baimę; įpratau laisviau

bendrauti; sužinojau naujų dalykų

apie save; supratau, kaip reikia ver-

tinti artimuosius; įgijau daug gyve-

nimiškos patirties; susiradau naujų

draugų; įgijau naujų žinių; turėjau

galimybę palyginti skirtingas kultū-

ras, žmones ir t. t.

Keletas mokinių anketose išreiškė

nusivylimą priimančiąja mokykla ir

mentoriaus veikla. Tačiau siunčian-

čiosios mokyklos pagalbą iki, per ir po

mobilumo mokiniai vertino tik labai

gerai arba gerai. Teigiamai įvertinti ir

Švietimo mainų paramos fondo or-

ganizuoti mokymai, surengti moki-

niams ir mokytojams prieš mobilumą.

1 pav. Kaip mokiniai vertina savo mobilumą

Atsakymo variantas Pasirinkimų Santykis %

1. Labai gerai 10 66,67

2. Gerai 4 26,67

3. Vidutiniškai 1 6,67

4. Blogai 0 0

5. Labai blogai 0 0

Iš viso 15 100

8

2 pav. Projektuose pasiektų rezultatų naudojimo sritys

Mobilume dalyvavę Comenius asis-

tentai turėjo progą susipažinti su kitų

šalių švietimo sistemomis, kultūra,

mentalitetu, susirasti naujų draugų,

įgyti darbo patirties. Tyrimas parodė,

kad atlikę praktiką asistentai jautėsi

labiau subrendę, labiau pasitikin-

tys savo jėgomis. Asistentų praktika

daugumai būsimųjų pedagogų pa-

dėjo apsispręsti, ar jie nori dirbti šį

darbą ir ateityje, ar tai yra jų tikrasis

pašaukimas. Pasak vienos asistentės:

„Aš noriu, planuoju ir ieškau darbo su

vaikais, taigi praktika patvirtino mano

teisingą pasirinkimą, renkantis specia-

lybę.“ Per praktiką įgytas supratimas

ir pagarba europinėms vertybėms

padeda skleisti gerąją patirtį ir ži-

nias, skatina pagarbą ir pakantumą

kitoms kultūroms, turi reikšmingos

įtakos mobilumo ir tarptautiškumo

plėtrai.

Mokyklų partnerystės vienija

Europos mokyklas

Atliktas Comenius mokyklų part-

nerysčių veiklos tyrimas, kuriame

dalyvavo 2008–2012 m. projektus

įgyvendinę koordinatoriai, atsklei-

dė ilgalaikį projektų tęstinumą ir

poveikį suinteresuotoms šalims. Visi

tyrime dalyvavę asmenys teigia, kad

įgyvendintų projektų rezultatai nau-

dojami ir jiems pasibaigus: sukurtos

mokymo metodikos, priemonės,

įgytos kompetencijos praktiškai tai-

komos ugdymo procese. Informa-

cinės komunikacijos priemonės pa-

deda palaikyti projekto tęstinumą ir

sklaidą, nes atnaujinama informacija

skelbiama projekto ir mokyklos in-

terneto puslapiuose.

Didžiausias poveikis besimokan-

tiesiems ir organizacijai. Projekto

metu pasiektų rezultatų ir sukurtų

produktų poveikis pastebimas vi-

soms projekte dalyvavusioms tiksli-

nėms grupėms. Didžiausias poveikis

padaromas organizacijos besimo-

kantiesiems ir pačiai organizacijai, tą

patvirtina net 96 proc. visų respon-

dentų. Poveikį organizacijos dar-

buotojams nurodo 95 proc., vietos

bendruomenei – 87,5 proc., kitoms

organizacijoms – 77,3 proc. respon-

dentų.

Motyvacija mokytis didėja. Povei-

kis projekto veiklose dalyvavusiems

ir produktus kūrusiems besimokan-

tiesiems labiausiai pasireiškė išaugu-

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

Įdomūs faktai. Programoje da-

lyvaujančiose valstybėse iš viso

gyvena apie 600 milijonų gyven-

tojų. Lietuvoje – apie 3 milijonus.

Taigi, Lietuvos gyventojai iš visų

dalyvaujančių valstybių gyvento-

jų sudaro vos 0,5 %. 2012 m. Co-

menius individualaus mobilumo

veikloje Europoje iš viso dalyvavo

1 470 mokinių. Lietuvos mokiniai

sudarė apie 1,8 % visų programos

dalyvių.

Asistentų praktika – pirmosios

būsimų pedagogų pamokos

2007–2013 m. Comenius asistentais

tapo 88 būsimieji Lietuvos peda-

gogai. Comenius asistentų prakti-

ka yra viena iš Mokymosi visą gy-

venimą programos veiklų, skirta

būsimiems Europos pedagogams.

Įgyvendinant šią veiklą siekiama,

jog būsimieji mokytojai, tapę Co-

menius asistentais, geriau suvoktų

europinių vertybių prasmę, išmok-

tų užsienio kalbų ir naujų mokymo

metodų. Asistento veikla naudinga

ir priimančiajai mokyklai, ypač mo-

kiniams, nes taip jie susipažįsta su

kitomis Europos šalių kultūromis,

mentalitetu yra paskatinami moky-

tis užsienio kalbų ir plačiau suvokti

supančią aplinką.

Siekiant sužinoti, ar veikla buvo

naudinga, ar pateisino dalyvių

lūkesčius ir kaip nulėmė tolesnę

karjerą, 2013  m. pavasarį atlikta

analizė, kurios rezultatai parodė,

jog būsimų pedagogų lūkesčiai

pasiteisino. „Likau patenkinta savo

praktika. Buvo visko, nemažai sun-

kių momentų, daug gražių akimirkų

ir, žinoma, daugybė naujos patirties.

Susidorojusi su iššūkiais, manau, iš

šios praktikos gavau tikrai nemažai.

Ir esu labai dėkinga, kad pakliuvau

į šią programą“,  – sako Comenius

asistentų programoje dalyvavusi

būsimoji mokytoja.

9

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

Visų tyrimų išsamesnes

apžvalgas galima rasti

Švietimo mainų paramos

fondo tinklalapyje:

www.smpf.lt

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIUOSE

GRUNDTVIG PROJEKTUOSE –

DIDŽIULĖ DOVANA IR NUOTYKIS

2001 m. suaugusiems atvėrusi du-

ris į naujas mokymosi galimybes

Grundtvig programa skaičiuoja jau

dvyliktus metus. Nuo pat Mokymosi

visą gyvenimą programos pradžios

Grundtvig programos šeimos narių

skaičius nuolat augo. Per šešerius

metus organizacijos ir individualūs

asmenys įgyvendino daugiau kaip

1100 Grundtvig programos projektų

ir individualių veiklų. Šios programos

kelionės traukinys riedėjo po įvairias

Europos šalis, o lietuviai dažniausiai

bendradarbiavo su Turkijos atsto-

vais. Įgyvendindami veiklas, dalyviai

į „Mokymosi visą gyvenimą“ laga-

miną krovėsi patirtį, išmintį, žinias ir

įgūdžius, ne bet kokius, o ypatingus,

pasisemtus iš Europos šalių kultūrų

lobyno.

Aktyvi Grundtvig programos projek-

tų dalyvė ir iniciatorė Jonė Čėsnaitė,

UAB „Jolingva“ direktorė, atvėrė savo

Mokymosi visą gyvenimą skrynią ir

pasidalijo patirtimi.

kalbų mokymusi. Ypač patinka kino

menas. Esu anglų kalbos dėstytoja,

dažnai naudoju filmus per pamokas.

Mokantis kalbos filmus žiūrėti – vie-

nas iš veiksmingiausių mokymosi

metodų. Nusprendžiau šias veiklas

sujungti projekte ir susirasti partne-

rių, kuriuos domintų tokios temos.

Dvejus metus siekėme įgyvendinti

pagrindinius tikslus: atverti naujus

kelius socialinei integracijai, skatinti

pilietinį besimokančiųjų aktyvumą,

lavinti jų IKT įgūdžius, gilinti dalyvių

gimtosios ir anglų kalbos įgūdžius,

stiprinti kultūrinį sąmoningumą ir

raišką, atskleisti besimokančiųjų kū-

rybiškumą, skatinti juos pažinti Euro-

pos šalių kultūrą, istoriją, socialines

aktualijas. Kinas FILM-IN projekte

tapo priemone šiems tikslams pa-

siekti. Dalyviai žiūrėjo, analizavo fil-

mus ir patys kūrė trumpus filmukus.

Įgyvendindami projektą per dvejus

metus sukūrėme net 72 filmukus še-

šiomis skirtingomis temomis.

Organizacijos įgyvendintą Grund-

tvig mokymosi partnerysčių pro-

jektą FILM-IN Europos suaugu-

siųjų švietimo asociacija įvertino

kaip geriausią Grundtvig projektą

Europoje. Kaip jaučiatės tapusi

geriausio Grundtvig projekto Eu-

ropoje laureate?

Esu labai laiminga. Tai buvo visiš-

kai netikėta. Pradėjusi savo pirmąjį

Grundtvig projektą, nė negalėjau

pasvajoti, kad prabėgus keleriems

metams vyksiu į Didžiąją Britaniją

atsiimti garbingo apdovanojimo.

Džiugu, kad tavo darbas pastebėtas

ir įvertintas. Džiaugiasi mano part-

neriai iš Olandijos, Italijos, Turkijos,

Airijos ir Portugalijos. Tai buvo aukš-

čiausias puikaus komandinio darbo

įvertinimas.

Kaip gimė projektas? Kas paskati-

no imtis iniciatyvos?

Teikiu pirmenybę veikloms, susi-

jusioms su menu, kūrybiškumu ir

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

sia mokinių motyvacija mokytis, ak-

tyvesniu domėjimusi dėstomais da-

lykais, geresniais IKT, užsienio kalbos

(anglų), komandinio darbo įgūdžiais

ir išaugusiu pasitikėjimu savimi, sa-

varankiškumu ir atsakingumu.

Mokytojai profesionalėja. Projek-

tinės veiklos turi įtakos ir darbuoto-

jams: mokytojai kūrybiškiau orga-

nizuoja veiklas, patobulina kalbos,

bendravimo ir profesines kompeten-

cijas. O visa tai, be abejonės, rodo,

kad ugdymo procesas tampa koky-

biškesnis.

Mokyklų prestižas auga. Organi-

zacijos, vykdydamos projektus, įgijo

vertingos bendradarbiavimo patir-

ties tiek savo viduje, tiek europiniu

lygmeniu ir nemaža dalis jų užmezgė

ilgalaikius ryšius su kitomis Europos

mokyklomis. Sėkmingas projekto

įgyvendinimas taip pat reikšmingai

išgarsino mokyklą ir pakėlė jos pres-

tižą regione.

Projektai skatina projektus ir įkve-

pia bendradarbiauti. Sėkmingas

organizacijų dalyvavimo projektuo-

se pavyzdys paskatino ir kitas mo-

kyklas rengti projektus ir juose daly-

vauti. Glaudžiau bendrauti ir bendra-

darbiauti ėmė regiono organizacijos.

Įgyvendinant projektą pasiekti rezul-

tatai ir / arba sukurti produktai pri-

statomi kitoms institucijoms, kurios

šiuos produktus sėkmingai naudoja

ir savo ugdymo procesuose.

Į projektines veiklas įtrauktos vietos

bendruomenės, labiausiai mokinių

tėvai, galėjo praplėsti pasaulėžiūrą,

buvo paskatinti glaudžiau bendra-

darbiauti ir išgirdo gyvais įspūdžiais

paremtų pasakojimų apie kitų šalių

kultūrą, istoriją ir gyvenimo būdą.

Bendradarbiaujančių mokyklų ben-

druomenės plečiasi ir didėja visoje

Europoje ir sudaro platų mokymosi

visą gyvenimą tinklą.

10

Didžiojoje Britanijoje įteikiamas geriausio Grundtvig projekto apdovanojimas.

Kodėl pasirinkote filmus?

Kinas – universalus menas, populiari,

beveik visiems prieinama laisvalaikio

leidimo forma, bet nedaugelis žmo-

nių yra mokęsi filmo analizės pa-

grindų. Žiūrint tiek vaidybinius, tiek

dokumentinius filmus galima daug

sužinoti apie kitas šalis. Šiuolaikinės

kino kūrimo priemonės yra nesudė-

tingos. Vaizdines žinutes galima per-

teikti netgi mobiliuoju telefonu.

Filmo kūrimas – komandinis darbas.

Pirmiausia filmukai buvo kuriami

siekiant skatinti besimokančiųjų

socialinę integraciją ir pateikti infor-

maciją numatyta tema apie savo šalį

ar miestą. Besimokančiųjų sukurti

filmukai gali būti naudojami ne tik

šalims pažinti, bet ir kaip socialinės

integracijos, aktyvaus pilietiškumo

ir kūrybiškumo skatinimo priemonė.

Kodėl senjorai? Kas skatina sen-

jorus dalyvauti projektuose? Ar

sunku juos įtraukti į projektinę

veiklą?

Esu įgyvendinusi keletą projektų su

senjorais, gana gerai pažįstu šią tiks-

linę grupę, man patinka su jais dirb-

ti, žavi jų entuziazmas, energija ir

kūrybiškumas. Šiuolaikiniai senjorai

labai aktyvūs, nori užsiimti naujomis

veiklomis ir mokytis, tačiau jų gali-

mybės ribotos. Nėra sunku senjorus

įtraukti į projektinę veiklą, tačiau

norint, kad jie nepaliktų projekto, už-

siėmimus reikia kruopščiai planuoti,

mokymas turi būti patrauklus. Jeigu

projekto tema jiems patinka ir yra

artima, tuomet jie parodo didžiulę

iniciatyvą ir dažnai nustebina įdo-

miomis, netikėtomis idėjomis.

Kurti filmus, ypač senjorams, nėra

lengva užduotis. Projekto pradžioje

jiems iškilo dvi pagrindinės proble-

mos: temos paieška ir techninių kino

kūrimo priemonių įvaldymas. Kai

senjorai suprato, kad jų pačių gyve-

nimas ir patirtys yra neišsenkantis

istorijų šaltinis, temos pasipylė kaip

iš gausybės rago. Įvaldyti kameras

ir ypač montažą kompiuteriu senjo-

rams sekėsi daug sunkiau. Sprendi-

mas buvo rastas, kai senjorai supra-

to, kad kiną kuria komanda, ir nieko

neišmanantys apie techniką puikiai

gali atlikti kūrybinį ar organizacinį

darbą.

„Šiuolaikiniai senjorai

labai aktyvūs, nori užsiimti

naujomis veiklomis

ir mokytis, tačiau jų

galimybės ribotos.“

O ką apie dalyvavimą projekte

mano patys senjorai? Kokie jų

įspūdžiai?

Dalyvauti projekte jiems labai pati-

ko, senjorai susirado draugų ir drau-

ge ėmė dalyvauti kitose, su projektu

nesusijusiose veiklose. Jie išmoko

naujų dalykų, praplėtė žinias apie

kino meną, patobulino anglų kal-

bą, nes filmų scenarijus skaitėme

angliškai, o paskui žiūrėjome filmus

originalo kalba. Senjorai nori daly-

vauti kituose projektuose, keletą iš

jų dalyvavimas šiame projekte pa-

skatino pradėti lankyti trečiojo am-

žiaus universitetą. Jie apgailestavo

tik dėl vieno dalyko: galimybę išvyk-

ti į tarptautinius susitikimus turi tik

keletas dalyvių.

Jūsų organizacija Mokymosi visą

gyvenimą programos projektuo-

se dalyvauja nuo programos pra-

džios ir įgyvendina jau nebe pirmą

Grundtvig programos projektą.

Kokia sėkmės paslaptis ir kas ska-

tina juose dalyvauti?

Projekto sėkmę lemia keletas prie-

žasčių: aiški projekto struktūra, tiks-

lai ir aiškiai apibrėžtos partnerių

veiklos. Labai svarbu rasti patikimus

projekto partnerius, kurie susidomi

projekto temomis bei veiklomis ir

patys rodo iniciatyvą. Projekto sėk-

mė taip pat priklauso nuo aktyvių,

motyvuotų besimokančiųjų, norin-

čių mokytis naujų dalykų.

Projekto veikloms reikia skirti daug

darbo laiko, bet jau po pirmojo įgy-

vendinto projekto atsirado „priklau-

somybė‘‘ dalyvauti tarptautiniuose

projektuose, nes veikla paįvairina

kasdienę rutiną, vilioja įdomios ke-

lionės (visiškai kitokios palyginti su

turistinėmis), šalių, miestų, bendruo-

menių pažinimas, ryšiai su švieti-

mo organizacijomis ES šalyse, nauji

draugai.

Ką Jums reiškia būti andragoge?

Turėti motyvuotus besimokančiuo-

sius, sutikti daug įdomių, malonių,

įvairios patirties ir žinių turinčių žmo-

nių, iš jų labai daug sužinoti, naudoti

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

11

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

LEONARDO DA VINCI PROGRAMA –

DAUGIAU NEI 1000 SĖKMINGAI ĮGYVENDINTŲ

PROJEKTŲ LIETUVOJE

Leonardo da Vinci programa yra Mo-

kymosi visą gyvenimą programos,

įgyvendinamos 2007–2013 m. dalis.

Programa skirta ES šalių bendradar-

biavimui remti ir skatinti tobulinant

profesinį rengimą. Pagrindinis

programos tikslas – suvienyti įvairių

Europos šalių institucijas, iš jų ir visų

lygių profesinio mokymo įstaigas,

vietos valdymo institucijas, darbda-

vių organizacijas, kitas visuomenines

institucijas kuriant ateities profesinio

rengimo politiką.

Europos Komisija Leonardo da Vinci

programos įgyvendinimui Lietuvo-

je 2007–2013 m. skyrė apie 22 mi-

lijonus eurų. Finansavimas skirtas

mobilumo, naujovių perkėlimo ir

partnerysčių projektams. Leonar-

do da Vinci programos parengia-

mųjų vizitų įgyvendinimui skirta

daugiau nei 150 tūkstančiai eurų

programos lėšų. Dotacijos skirtos

172 pareiškėjams, kurie vyko pas

užsienio partnerius rengti naujų

projektų.

Siekiant įvertinti Lietuvoje finan-

suotų tarptautinių projektų naudą

ir poveikį, 2013 m. atliktas Leonardo

da Vinci programos mobilumo, par-

tnerysčių ir naujovių perkėlimo pro-

jektų poveikio tyrimas. Leonardo da

Vinci programos poveikio tyrimas

atliktas remiantis anketine apklausa

sukauptais duomenimis.

Mobilumo projektai

Per septynerius metus pasinaudoję

programos teikiamomis galimybė-

mis 5 tūkstančiai pirminio profe-

sinio lygmens moksleivių atliko ar

dar atliks praktiką užsienio organi-

zacijose. Siekdami pakelti profesinę

kvalifikaciją, beveik 4 tūkstančiai

profesinio mokymo specialistų jau

vyko ar dar vyks į stažuotes. Taip pat

daugiau nei 600 įmonių darbuoto-

jų, aukštųjų ir profesinių mokyklų

absolventų ir bedarbių turėjo ga-

limybę pagilinti turimas bei įgyti

naujų profesinių žinių Mokymosi

visą gyvenimą programoje daly-

vaujančiose šalyse. Šie skaičiai nėra

galutiniai, nes 2013 m. finansuoti

projektai tęsis iki 2015 m. Iš viso bus

įgyvendinta beveik 600 mobilumo

projektų, kuriems skirta apie 14

milijonų eurų. Įdomu, jog lietuviai

daugiausia bendradarbiauja su Vo-

kietijos, Jungtinės Karalystės ir Itali-

jos partneriais.

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

naujausią mokymo medžiagą, nuolat

mokytis pačiai siekiant prisiderinti

prie kintančių besimokančiųjų porei-

kių ir amžiaus grupių, na, ir šypsotis,

šypsotis ir sulaukti daug šypsenų iš

savo mokinių.

Kaip manote, kokia mokymosi visą

gyvenimą reikšmė ir perspektyvos?

Mokymosi visą gyvenimą reikšmė

darosi vis svarbesnė tiek asmeni-

niam, tiek profesiniam tobulėjimui.

Dabar informacija lengvai prieina-

ma, tačiau ir labai greitai keičiasi.

Žmonės gyvena ir aktyviai dirba il-

giau, jie jaučia poreikį gerinti įvairių

sričių žinias arba užsiimti naujomis

veiklomis. Besimokantis žmogus yra

įdomesnis pašnekovas, labiau pasi-

tikintis savimi, aktyvesnis pilietis ir,

žinoma, laimingesnis. Manau, kad

vis daugiau žmonių tai supranta.

Dvidešimt metų dirbu suaugusiųjų

švietimo srityje ir per šį laikotarpį

pastebėjau, kaip keičiasi ir plečiasi

suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir

besimokančiųjų amžius.

Dalyvavimas tarptautiniuose projek-

tuose yra didžiulė dovana ir nuoty-

kis, norėčiau, kad kiekvienas žmogus

turėtų galimybę bent kartą gyveni-

me tą patirti.

12

Naujovių perkėlimo projektai

Lietuvoje nuo programos pradžios

įgyvendinti 26 ir vis dar įgyvendina-

ma 10 Leonardo da Vinci programos

naujovių perkėlimo projektų, per

kuriuos į Lietuvą perkelti profesinio

mokymo kokybės gerinimui skirti

produktai ir metodikos. Naujovių

perkėlimo projektams 2007–2013 m.

skirta 7 milijonai eurų. Lietuvos ins-

titucijų koordinuotuose projektuose

aktyviausiai dalyvavo partneriai iš

Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Ka-

ralystės.

Partnerysčių projektai

Partnerysčių projektai pradėti įgy-

vendinti 2008 m. 103 projektams

įgyvendinti skirta daugiau nei mili-

jonas eurų. Partnerysčių projektuo-

se, kuriuos administruoja Švietimo

mainų paramos fondas, daugiausia

partnerių buvo iš Turkijos, Vokietijos

ir Lenkijos.

Projektų poveikis

Apibendrinus Leonardo da Vinci pro-

gramoje dalyvavusių organizacijų

vadovų, projektų koordinatorių ir

dalyvių atsakymus į tyrimo klausi-

mus, paaiškėjo programos poveikis

įvairiems lygmenims – žmogui, or-

ganizacijai, šaliai ir Europai.

1. Poveikis žmogui:

Dalyvavimas projektuose padeda

kelti projektų dalyvių kvalifikaciją,

suteikia profesinės patirties, pade-

da perprasti darbą tarptautinėje

aplinkoje, suteikia tarpkultūrinių

kompetencijų, sustiprina sociali-

nius, kalbinius ir komunikacinius

įgūdžius.

Projektų dalyvių ar koordinatorių

dalijimasis įgyta patirtimi tampa

paskata kitiems įsitraukti į naujus

projektus ir pasinaudoti asmeni-

nio ir profesinio tobulėjimo gali-

mybe.

2. Poveikis organizacijai:

Leonardo da Vinci programa turėjo

teigiamos įtakos darbuotojų kom-

petencijoms, organizacijų raidai

žmogiškųjų išteklių, išorinių ir vi-

dinių veiklų, organizacijų paslau-

gų kokybės ir konkurentabilumo

srityse. Dalyvavimas projektuose

padėjo pagerinti organizacijų

įvaizdį. Taip pat teigiamai paveikė

darbuotojų darbo kokybę bei mo-

tyvaciją.

Dalyvavimas Leonardo da Vinci

programoje prisidėjo prie varto-

tojams teikiamų paslaugų spektro

plėtros, nes buvo sukurtos nau-

jos programos, metodikos ir kitos

priemonės, skirtos gerinti profe-

sinio mokymo kokybę. Projektų

įgyvendinimo laikotarpiu sukur-

ti rezultatai sėkmingai taikomi

mokymo(si) procese.

Labai reikšminga Leonardo da Vin-

ci programos poveikio sritis – tiek

tarptautinis, tiek nacionalinis tarp-

-institucinis bendradarbiavimas.

3. Poveikis šaliai:

Patobulintos mokymo programos,

sukurti papildomi profesinio mo-

kymo programų moduliai ir pa-

našiai, atnaujinta profesinio mo-

kymo specialistų kompetencija

prisideda prie profesinio mokymo

kokybės gerinimo.

Projektuose dalyvavusios orga-

nizacijos ėmė glaudžiau bendra-

darbiauti su verslo įmonėmis.

Dalyvavimas projektuose turėjo

įtakos teigiamam verslo atstovų

požiūriui į galimus darbuotojus,

įgijusius profesinę kvalifikaciją

profesinio rengimo institucijose.

Tai leidžia teigti, jog Leonardo da

Vinci programa netiesiogiai prisi-

deda prie aukštesnių įsidarbinimo

rodiklių.

4. Poveikis Europai:

Partnerysčių ir naujovių perkėli-

mo projektų metu sukuriami re-

zultatai – tai įvairių užsienio šalių

partnerių dalijimasis patirtimi, jos

perkėlimas ir pritaikymas. Rezul-

tatų pristatymai verčiami į skirtin-

gas užsienio kalbas ir perkeliami į

internetinę erdvę, todėl yra priei-

nami visoms švietimo įstaigoms ir

kitoms suinteresuotoms šalims, o

projekto rezultatų sklaida užtikri-

nama visoje Europoje.

Leonardo da Vinci programos nau-

dingumą ir poreikį įrodo ir tai, kad

beveik visi apklausoje dalyvavę res-

pondentai teigė, jog turėdami ga-

limybę teiktų paraiškas panašioms

veikloms ir ateityje. Projektų koor-

dinatoriai taip pat patvirtino, jog

projektų įgyvendinimo laikotarpiu

sukurtais rezultatais sėkmingai nau-

dojamasi ir projektams pasibaigus,

todėl galima teigti, kad sukuriama ir

ilgalaikė nauda.

Visą tyrimo apžvalgą rasite

Švietimo mainų paramos fondo

tinklalapyje www.smpf.lt

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

13

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

ERASMUS STUDIJOMIS LIETUVOJE

UŽSIENIEČIAI NENUSIVYLĖ

Nuo 2007 m. nuolat daugėjo Lietuvos

aukštąsias mokyklas ar įmones Eras-

mus studijoms ir / ar praktikoms pa-

sirinkusių užsienio studentų skaičius.

Siekiant nustatyti Erasmus studijų ir

praktikų Lietuvoje kokybę, organiza-

vimą bei atvykusių studentų sociali-

nės integracijos Lietuvoje aspektus,

Švietimo mainų paramos fondo ini-

ciatyva* buvo atlikta 2007–2013 m. į

Lietuvą atvykusių Erasmus studentų

apklausa. Iš viso apklausoje dalyvavo

324 studentai. Apibendrinti apklau-

sos rezultatai parodė, kad didžioji da-

lis apklaustųjų Erasmus studijomis ir

praktikomis Lietuvoje liko patenkinti

ir jas rekomenduotų kitiems. Tačiau,

studentų nuomone, tobulintinų sri-

čių Lietuvoje, įgyvendinant Erasmus

programą, vis dar yra.

Studijų ir praktikų kokybė tenkina

Dauguma (68,2 proc.) tyrime dalyva-

vusių užsienio studentų studijas ir jų

kokybę vertina teigiamai. Palankiai

studentai vertino ir studijų tvarka-

raščio lankstumą. Kiek blogiau nei

studijų kokybę ar tvarkaraščio lanks-

tumą studentai vertino aukštosios

mokyklos technines priemones ir jų

prieinamumą. Deja, tik kas penktas

apklaustas studentas gali pasakyti,

kad techninė įranga institucijoje yra

,,labai gera‘‘ ir kas trečias – kad ji yra

,,gera’’. Kas dešimtas studentas pažy-

mėjo, kad techninė įranga instituci-

joje, jų nuomone, yra ,,bloga‘‘.

Panašiai studentai vertina ir Eras-

mus praktiką Lietuvoje – teigiamai

įvertinta praktika, jos nauda ir ypač

administracinio personalo darbas,

tačiau pabrėžiamos prastos galimy-

bės susipažinti su nauja technika,

technologijomis ir darbo metodais.

* Švietimo mainų paramos fondo užsakymu apklau-są atliko viešoji įstaiga Socialinės informacijos ir mo-kymų agentūra.

Iš skirtingų šalių į Lietuvą atvykusių studentų, Erasmus programos dalyvių,

skaičius skirtingais 2007–2012 m. laikotarpiais

 Atvykusių į Lietuvą užsienio studentų, Erasmus

programos dalyvių, skaičius Iš viso Proc.

Šalis 2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012

Airija 1 0 2 0 0 3 0,04

Austrija 31 20 22 15 17 105 1,49

Belgija 15 23 18 40 40 136 1,93

Bulgarija 14 17 13 12 17 73 1,03

Čekija 49 54 62 53 64 282 3,99

Danija 10 21 35 43 54 163 2,31

Didžioji Britanija 5 12 28 10 16 71 0,71

Estija 5 3 4 2 8 22 0,31

Graikija 9 11 16 18 19 73 1,03

Islandija 0 0 0 2 1 3 0,3

Ispanija 84 124 127 192 252 779 11,03

Italija 56 72 92 101 119 440 6,23

Kipras 3 9 0 2 2 16 0,23

Kroatija 0 0 3 4 5 12 0,16

Latvija 64 50 70 110 152 446 6,32

Liuksemburgas 0 1 0 0 0 1 0,01

Lichtenšteinas 0 0 0 0 0 0 0

Lenkija 137 152 122 155 157 723 10,24

Malta 0 2 0 0 2 4 0,06

Nyderlandai 19 16 24 17 24 100 1,42

Norvegija 7 10 4 2 0 23 0,32

Portugalija 82 104 124 95 105 510 7,22

Prancūzija 117 156 152 176 184 785 11,12

Rumunija 12 8 22 30 20 92 1,30

Slovakija 15 18 26 34 20 113 1,60

Slovėnija 13 19 11 18 13 74 1,05

Suomija 9 13 18 14 20 74 1,05

Šveicarija 0 0 0 0 5 5 0,5

Vengrija 5 21 28 24 26 104 1,47

Turkija 166 157 229 249 402 1 203 17,03

Vengrija 5 21 28 24 26 104 1,47

Vokietija 118 120 116 114 130 598 8,47

Bendras skaičius 1 053 1 217 1 374 1 540 1 877 7 061

14

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

Lietuvių kalbos kursai – paklausūs

Studentai ypač palankiai įvertino gali-

mybę prieš studijas dalyvauti Erasmus

intensyviuose lietuvių kalbos kursuo-

se (EILC). Net 75,6 proc. apklaustų

užsienio studentų teigė, kad mokėsi

lietuvių kalbos tiek prieš studijas, tiek

ir studijų laikotarpiu. Studentų pasi-

tenkinimą kalbos kursais atskleidžia

teigiami komentarai anketose: pa-

vyzdžiui, ,,Man patiko lietuvių kalbos

vasaros kursai, nes mes ne tik mokėmės

kalbos, bet klausėmės ir paskaitų apie

Lietuvos kultūrą, istoriją, lietuvių iden-

titetą, turizmą, žiūrėdavome lietuviš-

kus filmus. Man patiko, kad kiekvieną

savaitgalį aplankydavome kurią nors

Lietuvos dalį, susipažindavome su jos

kultūra, papročiais ir kalba.‘‘

Geriausi dalykai užsienio studen-

tų akimis

Užsienio studentų buvo paprašyta

nurodyti po tris labiausiai patikusius

ir labiausiai nepatikusius dalykus

studijų Lietuvoje laikotarpiu. Atsa-

kymai buvo suskirstyti į kategorijas

pagal atsakymų skaičių. Atsakymų

pasiskirstymas procentais kategori-

jose pateikiamas 1 paveikslėlyje.

Mažiausiai patikę dalykai

Studentų taip pat buvo prašoma pa-

žymėti ir tris labiausiai nepatikusius

dalykus. Pateikti atsakymai buvo su-

skirstyti į kategorijas pagal atsakymų

skaičių. Atsakymų pasiskirstymas

procentais kategorijose pateikiamas

2 paveikslėlyje.

2 pav. Kas labiausiai nepatiko studijų Lietuvoje metu?

1 pav. Kas labiausiai patiko studijų Lietuvoje metu?

Visus apklausos rezultatus gali-

ma rasti Švietimo mainų paramos

fondo tinklalapyje www.smpf.lt

Įvertinti ir dėstytojai

Šio tyrimo duomenimis, užsienio

studentai gerai vertina Lietuvos

dėstytojų dalykines žinias, komuni-

kabilumą ir studijų vertinimo objek-

tyvumą. Kiek prasčiau buvo įvertinti

gebėjimai perteikti žinias ir užsienio

kalbų mokėjimas. Palyginus 2006 m.

atliktos panašios apklausos ir šios

apklausos duomenis, bendras dės-

tytojų užsienio kalbų įgūdžių ir kitų

kompetencijų vertinimas pagerėjo.

Apklaustų užsienio studentų, stu-

dijavusių pagal Erasmus programą

Lietuvoje, bendras pasitenkinimas

studijomis Lietuvoje yra didelis.

Dauguma apklausoje dalyvavusių

užsienio studentų patenkinti įgy-

tomis žiniomis, patirtimi ir džiau-

gėsi galimybe bendrauti ir mokytis

tarpkultūrinėje aplinkoje. Beveik

visi (94,2 proc.) kalbinti užsienio

studentai Erasmus programos stu-

dijas Lietuvoje rekomenduotų ki-

tiems.

15

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

2013 M. KOKYBĖS KONKURSO

APDOVANOJIMŲ RENGINYS

SUKVIES PAČIUS GERIAUSIUS

Švietimo mainų paramos fondo Ko-

kybės konkurso apdovanojimų rengi-

nys – ilgametė tradicija, kurios tikslas

padėkoti ir įvertinti projektų koordi-

natorius, institucijų atstovus, projek-

tų dalyvius. Šių metų lapkričio 19  d.

Kokybės konkurso apdovanojimų

renginyje Fondas apdovanos ir pa-

gerbs originaliausiai, kokybiškiausiai

VISA PROGRAMOS STATISTIKA –

VIENAME ŽEMĖLAPYJE

Šiemet pasibaigsianti didžiausia ES

švietimo paramos programa nuo

2007 m. finansavo šimtus projek-

tų ir individualių veiklų. Daugybė

žmonių visoje Europos Sąjungoje

pasinaudojo tarptautinio bendra-

darbiavimo teikiamomis galimybė-

mis ir nauda. Skaičiai įspūdingi, ta-

čiau statistiką pateikti dar ir įdomiai

yra ne ką menkesnė užduotis. Norė-

dama vaizdžiai parodyti, kiek daug

pasiekta, Prancūzijos nacionalinė

agentūra kartu su ES šalių naciona-

linėmis agentūromis sukūrė bendrą

Mokymosi visą gyvenimą progra-

mos (MVGP) statistikos interneto

svetainę „Statistics for All“ http://

www.statisticsforall.eu/.

Interneto svetainė unikali tuo, kad in-

formacija pateikiama patraukliai inter-

aktyviais žemėlapiais ir grafikais.

Šiuo metu „Statistics for All“ tarp-

tautinėje interneto svetainėje jau

paskelbta informacija, kurią pateikė

trylikos MVGP dalyvaujančių šalių

nacionalinės agentūros – Bulgarijos,

Italijos, Kipro, Kroatijos, Lietuvos,

Liuksemburgo, Lenkijos, Nyderlan-

dų, Norvegijos, Portugalijos, Prancū-

zijos, Švedijos ir Vokietijos.

Tinklalapyje pateikta MVGP dalyva-

vusių organizacijų, įgyvendintų veik-

lų ir joms skirto finansavimo, gautų

paraiškų ir finansuotų projektų sta-

tistika, veiklų dalyvių atsiliepimai ir

kita aktuali informacija apie MVGP

rezultatus nuo 2008 m.*

* Informuojame, kad „Statistics For All“ interneto sve-tainėje pateiktoje statistikoje paraiškų skaičius žymi visas gautas paraiškas, iš jų ir pateiktas tik europinė-je LLPLink sistemoje, kurių popieriniai egzemplioriai Švietimo mainų paramos fondui pateikti nebuvo; sutarčių skaičius rodo pasirašytų dotacijų sutarčių skaičių; skirtas finansavimas rodo dotacijos sutartimi numatytą dotaciją; 2012 m. statistika gali keistis, nes veiklos vis dar įgyvendinamos.

ir geriausiai Mokymosi visą gyvenimą

programos projektus įgyvendinu-

sias institucijas ir pavienius asmenis.

2013-ieji yra paskutiniai Mokymosi

visą gyvenimą programos metai, to-

dėl ir Kokybės apdovanojimų rengi-

nys bus skirtas pagerbti tuos, kurie

per visą šios programos laikotarpį

(2007–2013) pasižymėjo labiausiai.

16

PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

DALYVAUJAME PIRMININKAVIMO EUROPOS

SĄJUNGOS TARYBAI RENGINIUOSE

Rugpjūčio 9–10 d., Šventoji

„Judaus jaunimo“ iniciatyvos

pristatymas „Satta Outside“

festivalyje

Šventojoje vykusiame festivalyje „Satta Outside“ pristatyta „Judaus jaunimo“ iniciatyva,

kuri suteikė galimybę susipažinti su ES programomis, teikiančiomis jaunimui galimybes

įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir patirties studijuojant, dirbant, mokantis ir dalyvau-

jant savanorystės programose užsienyje. „Judaus jaunimo“ iniciatyva buvo pristatoma

įvairiais projektais. Į klausimus atsakinėjo, vaizdo medžiagą rodė, šoko ir seminarus vedė

projektų, finansuojamų pagal tokias programas, kaip profesinio rengimo programa Leo-

nardo da Vinci, mokyklinio ugdymo programa Comenius, suaugusiųjų švietimo programa

Grundtvig, aukštojo mokslo programa Erasmus ir programa „Veiklus jaunimas“, atstovai.

Visiems užteko erdvės ir galimybių pakalbėti su bendraamžiais, jau pasinaudojusiais ES

finansavimu studijoms ar kitai veiklai užsienyje.

Daugiau apie šį renginį skaitykite 17 p.

Spalio 24–25 d., Kaunas

ERASMUS + programos

informacinė diena Rytų

partnerystės universitetams

Europos Komisija Lietuvoje rengia regioninę informacinę konferenciją, skirtą supažin-

dinti Rytų partnerystės šalių universitetus su naujai atsiveriančiomis galimybėmis da-

lyvauti Erasmus+ programoje. Tai vienas iš nedaugelio pirmininkavimo renginių, kuris

vyks Kaune. Pirmąją renginio dieną, kurią organizuoja Kauno technologijos universite-

tas kartu su Švietimo mainų paramos fondu, svečiams bus pristatytas Lietuvos aukštasis

mokslas. Antrosios dienos programą parengė Europos Komisija: vyks plenarinės sesijos,

trys praktiniai seminarai (per juos EK ir DG EAC atstovai pristatys naujos Erasmus + pro-

gramos elementus ir principus) ir atviros sesijos, skirtos užmegzti kontaktus.

Spalio 11–12 d., Vilnius

Tarptautinė Comenius

konferencija

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu vyksiančioje konferencijoje bus ap-

tartas Mokymosi visą gyvenimą programos mokykliniam ugdymui skirtos Comenius

paprogramės poveikis Europos mokiniams, mokytojams, mokyklų bendruomenėms

ir programoje dalyvaujančių šalių nacionalinėms švietimo sistemoms. Didžiausias dė-

mesys renginyje bus skirtas šiems klausimams aptarti:

• Kokį poveikį Europos mokyklų bendradarbiavimas turėjo mokyklų, kaip organizaci-

jų, ir ugdymo proceso tobulinimui?

• Koks mokyklų lyderių vaidmuo Europos mokyklų bendradarbiavime?

• Koks Comenius paprogramės indėlis į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo tarptautiš-

kumo plėtrą?

• Kaip Comenius projektai prisideda prie Europos Sąjungos ir nacionalinės švietimo

politikos įgyvendinimo bendrojo ugdymo srityje?

Gruodžio 9–10 d., Vilnius

Suaugusiųjų švietimo

konferencija

Konferencija skirta aptarti Europos suaugusiųjų švietimo problemoms, rezultatams ir

nubrėžti ateities gaires. Kūrybinių dirbtuvių metu bus diskutuojama apie suaugusių

asmenų švietimo kokybę ir finansavimą. Konferencija yra reakcija į tai, jog jau keletą

metų mažėja asmenų, dalyvaujančių Mokymosi visą gyvenimą suaugusiųjų švietimo

veiklose. Konferencijoje dalyvaus apie 200 ekspertų iš visos Europos Sąjungos.

Gruodžio 12–13 d., Vilnius

13-asis plenarinis Europos

visą gyvenimą trunkančio

orientavimo politikos tinklo

(ELGPN) renginys

Renginio pagrindiniai tikslai – susipažinti su orientavimo visą gyvenimą politikos rai-

da pirmininkaujančioje šalyje (t. y. Lietuvoje); aptarti Europos visą gyvenimą trunkan-

čio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network arba

ELGPN) 2013–2014 m. darbo programos rezultatus ir administracinius klausimus; pasi-

dalyti ELGPN parengtų priemonių panaudojimo, įgyvendinant orientavimo visą gyveni-

mą nacionalinę politiką, gerąja patirtimi dalyvaujant Politikos apžvalgos darbo grupėse.

Daugiau apie šį renginį ir ELGPN skaitykite 17 p.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu mūsų šalyje ir už

jos ribų organizuojami įvairūs pirmininkavimo susitikimai, konferencijos ir foru-

mai. Pristatome su švietimu susijusių pirmininkavimo renginių, prie kurių orga-

nizavimo prisidėjo ar prisideda ir Švietimo mainų paramos fondas, kalendorių.

17

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

KARJERA – KAIP JĄ VALDYTI? Karjeros valdymo kompetencijų ug-

dymas – nauja samprata tiek Lietu-

voje, tiek Europoje. Karjeros valdymo

kompetencijos individui reikalingos,

kad jis gebėtų kaupti, analizuoti, api-

bendrinti ir organizuoti asmeninę,

edukacinę ir darbo informaciją, taip

pat priimti sprendimus ir pokyčius,

susijusius su profesija. Tikima, kad

tinkamas asmens karjeros valdymas

ir ugdymas nuo mažens gali užkirsti

kelią atsirandančioms ekonominėms

ir socialinėms problemoms, susiju-

siomis su jaunimo ir kitų amžiaus

grupių žmonių nedarbu. Lietuvoje

karjeros valdymo kompetencijų ug-

dymas įgyvendinamas per nacionali-

nius projektus, skirtus kurti ugdymo

karjerai modelius bendrojo lavinimo,

profesinio mokymo ir aukštojo moks-

lo srityse. Be to, Lietuva aktyviai daly-

vauja Europos visą gyvenimą trun-

kančio orientavimo politikos tink-

lo (angl. European Lifelong Guidance

Policy Network, arba ELGPN), kurio

viena iš nagrinėjamų sričių yra karje-

ros valdymo kompetencijos, veikloje.

Projekte Lietuvai atstovauja Lietuvos

Respublikos Švietimo ir mokslo minis-

terija. Šalies delegacijoje taip pat da-

lyvauja Lietuvos Respublikos Socia-

linės apsaugos ir darbo ministerijos,

Personalo vadovų profesionalų aso-

ciacijos ir Švietimo mainų paramos

fondo atstovai. Šiais metais, Lietuvos

pirmininkavimo Europos Sąjungos

Tarybai laikotarpiu, gruodžio mėnesį

Vilniuje vyks šio tinklo metinis susi-

tikimas, bus aptariami ELGPN 2013–

2014 m. darbo programos rezultatai

ir administraciniai klausimai, taip

pat bus dalijamasi ELGPN parengtų

priemonių, skirtų karjeros valdymo

kompetencijų ugdymui, panaudoji-

mo gerąja patirtimi. 2011–2012 m.

ELGPN projekto įgyvendinimo lai-

kotarpiu buvo parengtos karjeros

valdymo kompetencijų plėtojimo

gairės ir pagrindinis dėmesys su-

telktas į galimus karjeros valdymo

kompetencijų politikos ir praktikos

plėtojimo scenarijus. Šia priemone

vadovaujasi valstybės, norinčios kur-

ti karjeros valdymo kompetencijų

ugdymo programas ar įgyvendinti

kitą plėtoti karjeros valdymo kom-

petencijas skatinančią veiklą. Tikima,

kad šių metų gruodį per ELGPN tin-

klo susitikimą Vilniuje metu pavyks

atkreipti Lietuvos švietimo politikų

dėmesį į karjeros valdymo kompe-

tencijų ugdymo svarbą, tiek įgyven-

dinant Europos orientavimo visą

gyvenimą politiką, tiek sprendžiant

šalies jaunimo nedarbo problemas.

2013 m. rugpjūčio 9–10 d. Šventojo-

je vykusiame festivalyje „Satta Out-

side“ buvo pristatyta „Judaus jauni-

mo“ programa, kurioje visi norintys

galėjo susipažinti su ES programo-

mis, teikiančiomis jaunimui gali-

mybes įgyti darbo rinkai reikalingų

įgūdžių ir patirties studijuojant,

dirbant, mokantis ir dalyvaujant sa-

vanorystės programose užsienyje.

Švietimo mainų paramos fondo dar-

buotojai sėkmingai padėjo prista-

tyti šios programos veiklas visiems

festivalio svečiams.

Švietimo mainų paramos fondo komanda pristatė mobilumo galimybes jaunimui.

Renginio kuratorė Europos Komisijos

atstovė Jolanta Grigaliūnaitė, pasida-

lijo įspūdžiais apie šį įvykį ir pateikė

įdomios informacijos apie programos

„Judus jaunimas“ įgyvendinimą.

Anot p. Jolantos, pristatyti „Judaus

jaunimo“ iniciatyvą Lietuvoje tikslin-

gai buvo pasirinktas „Satta Outside“

festivalis, mat ši programa labai ge-

rai dera su festivalių atmosfera. Pro-

grama „Judus jaunimas“ visuomet

pasiūlo puikų patrauklių ir įdomių

veiklų derinį, pradedant muzikos in-

terpretacijomis ar ledų gaminimu ir

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

SĖKMINGAS

„JUDAUS JAUNIMO“

PROGRAMŲ

PRISTATYMAS

18

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

LIETUVĄ PRISTATANTIS FILMUKAS –

GERIAUSIAS EUROPOJE! Lietuvos aukštąjį mokslą pristatantis ir

domėtis studijomis Lietuvoje kviečian-

tis filmukas rugsėjo 21 d. Berlyne buvo

apdovanotas Digital Communication

Awards 2013 ceremonijoje. Vienintelia-

me Europoje skaitmeninės komunika-

cijos projektus vertinančiame konkur-

se savo darbus pateikė daugiau kaip

600 Europos įmonių ir institucijų, iš

kurių 150 pateko į antrąjį etapą. Įvaiz-

dinio filmo kategorijoje nugalėjusį fil-

muką kūrė Švietimo mainų paramos

fondas ir Leo Burnett (Vilnius).

Filmukas kurtas kaip priemonė rekla-

muoti naują nacionalinį studijų por-

talą www.studyinlithuania.lt, tačiau

ir pats sulaukė didelio susidomėji-

mo – jį naudoja šalies ambasados,

aukštosios mokyklos ir įvairios kitos

institucijos. Per pirmą mėnesį You-

tube paskyroje jis buvo peržiūrėtas

daugiau kaip 20 tūkstančių kartų, o

dabar atnaujintą versiją jau pamatė

dar 5 tūkstančiai vartotojų.

„Labai džiaugiamės tokiu mūsų dar-

bo įvertinimu. Prieš trejus metus Švie-

timo ir mokslo ministerijos užsakymu

pradėję vykdyti ESF projektą „Aukš-

tojo mokslo tarptautiškumo plėtra“

pradėjome nuo nulio: kūrėme prekės

ženklą ir sklaidos kampaniją, derino-

me visų nuomones ir patirtis. Ir mums

pavyko“, – sakė Švietimo mainų para-

mos direktorė Daiva Šutinytė.

Vienas iš 33 komisijos narių, habili-

tuotas humanitarinių mokslų dakta-

ras Christo Kaftandjiev prisipažino

nustebintas tokio lietuvių produkto.

„Nenustebčiau pamatęs tokį genialų

darbą apie Norvegiją, JAV ar kitas di-

delę patirtį ir didelius išteklius turin-

čias šalis, tačiau tai, ką jūs sugebėjote

pasiekti su labai ribotomis galimybė-

mis, yra nepakartojama. Pastaruoju

metu aš jį savo paskaitose naudoju

kaip gero dizaino ir sudėtingos infor-

macijos perteikimo tikslinei auditori-

jai suprantama kalba pavyzdį“, – pri-

sipažino Ch. Kaftandjiev.

Kartu su „Study in Lithuania“ Digital

communication awards apdovanoji-

muose varžėsi ir dar vienas lietuvių

projektas – Ad Fingers kurta Lrytas.

lt skaityklė. Šis projektas buvo nomi-

nuotas ir apdovanotas „News room“

kategorijoje.

baigiant diskusijomis apie tai, kaip

mokytis, mokyti, savanoriauti arba

susirasti darbą užsienyje. Pasak pa-

šnekovės, pastebima, kad susido-

mėjimas „Judaus jaunimo“ progra-

mų teikiamomis galimybėmis vis

auga. Intensyvėja dalyvavimas Eu-

ropos Sąjungos mokymosi mobilu-

mo programose, tokiose kaip Eras-

mus, Leonardo da Vinci, „Veiklus jau-

nimas“ ir kt. Kiekvienais metais Eu-

ropos Sąjunga remia daugiau kaip

400 000 asmenų, vykstančių mo-

kytis, atlikti praktikos, savanoriauti

arba dirbti užsienyje pagal įvairiau-

sias programas.

Pozityviai vertinamos ir „Judaus jau-

nimo“ programos perspektyvos atei-

tyje. Europos Komisijos atstovė teigia,

kad programa „Judus jaunimas“ pri-

sidėjo prie naujos Erasmus+ progra-

mos, skirtos švietimui, mokymui, jau-

nimui ir sportui, būsimo starto 2014

metais. Naujoji programa bus pareng-

ta Erasmus programos pagrindu, ir 4

milijonams žmonių suteiks galimybių

iki 2020 metų mokytis, mokyti arba

savanoriauti užsienyje. Tikimasi gau-

ti apie 14,5 milijardo eurų biudžetą,

skirtą 2014–2020 metų laikotarpiui –

tai 40 proc. daugiau nei buvo skirta

dabartinei Mokymosi visą gyvenimą

programai, „Veiklus jaunimas“, Eras-

mus Mundus, Tempus, Alfa, Edulink ir

dvišalio bendradarbiavimo su pramo-

ninėmis šalimis programoms.

„Judus jaunimas“  – visapusis

švietimo ir užimtumo politikos

iniciatyvų, skirtų Europos jaunimui,

rinkinys. Ši pavyzdinė iniciatyva

buvo pradėta 2010 m., įgyvendi-

nant pažangaus, tvaraus ir inte-

gracinio augimo strategiją „Europa

2020“.

Daugiau informacijos apie

programą http://ec.europa.eu/

youthonthemove

ŠMPF ir Leo Burnett komanda, Berlyne atsiėmusi apdovanojimą Digital Communication Awards 2013.

19

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

EKSPERIMENTŲ METAI

EUROGUIDANCE PROJEKTE

Nauja galimybė karjeros

specialistams

Euroguidance – tai dar vienas iš Švie-

timo mainų paramos fondo įgyven-

dinamų projektų, kurio pagrindinis

tikslas yra prisidėti prie ugdymo

karjerai profesinio orientavimo pas-

laugų plėtros Lietuvoje. Nuo pat šios

iniciatyvos įgyvendinimo pradžios

buvo siekiama užpildyti tuo metu

buvusias profesinio orientavimo (ar

ugdymo karjerai) sistemos spragas –

sumažinti karjeros konsultantų kva-

lifikacijos tobulinimo galimybių ir

ypač metodinių priemonių trūkumą.

Ilgą laiką Euroguidance lėšomis išleis-

ti ir nemokamai platinami metodi-

niai, informaciniai leidiniai, edukaci-

niai filmukai buvo bene vienintelės

profesijos patarėjų, bendrojo ugdy-

mo mokyklų klasių auklėtojų, darbo

biržos ir darbo rinkos mokymo siste-

mos konsultantų darbo priemonės.

Matydamas didelį žingsnį į priekį

ir karjeros specialistų entuziazmą,

2013 m. Fondas pasiūlė naujovę – ga-

limybę teikti paraiškas ir gauti finan-

sinę paramą profesinio orientavimo

projektams iš Euroguidance projekto

lėšų. Dalis lėšų taip pat buvo skiriama

ir iš Švietimo mainų paramos fondo

įgyvendinamo Europass projekto.

Šis kvietimas  – pirmoji tokio pobū-

džio iniciatyva Lietuvoje. Teikti pa-

raiškas buvo kviečiamos įvairios insti-

tucijos, neribojant nei jų juridinio sta-

tuso, nei tikslinių grupių. Projektinių

pasiūlymų turinys galėjo būti susijęs

su renginių organizavimu, metodinių

priemonių rengimu ir profesiniu vei-

klinimu. Iniciatyva vykdoma pirmą

kartą, tačiau gautų paraiškų kiekis

viršijo optimistiškiausius lūkesčius  –

buvo gautos net 224 paraiškos.

Projektų pasiūlymų turinys buvo la-

bai įvairus – mokymai karjeros specia-

-listams, metodinės ugdymo karjerai

1 pav. Paraiškų teikėjai pagal institucijas/veiklos tipą.

2 pav. Atrinkti projektai pagal paraiškų teikėjus.

priemonės, įvairūs karjeros rengi-

niai mokymo įstaigose, edukacinės

išvykos į darbo vietas. Dauguma

projektų buvo skirti ugdyti mokslei-

vių karjeros valdymo kompetencijas

(daugiau kaip 150 paraiškų), apie 20

projektų pasiūlymų buvo skirti tobu-

linti karjeros specialistų kvalifikaciją,

likusieji  – siūlė profesinio orientavi-

mo iniciatyvas įvairioms kitoms tiks-

linėms grupėms (bedarbiams, asme-

nims, turintiems specialiųjų porei-

kių, studentams, tam tikrų profesijų

atstovams ir kt.).

Bendras kvietimo biudžetas  –

80 000 litų. Įvertinus paraiškas, buvo

nutarta finansuoti 16 projektų  – 6

bendrojo ugdymo mokyklų, 3 pro-

fesinio mokymo įstaigų, 3 savival-

dybių švietimo centrų ir po 1 aukš-

tojo mokslo institucijos, viešosios

įstaigos ir specialiosios mokyklos.

Vėliau atsiradus papildomų lėšų, iš

rezervinio sąrašo buvo atrinkti dar

5 projektai. Taigi iš viso buvo finan-

suota 21 paraiška, bendras biudže-

tas – 100 000 litų.

20

Lūkesčiai ir pirmieji rezultatai

Didžiulis susidomėjimas kvietimu ir

bendras biudžeto dydis lėmė, kad

buvo finansuota tik labai nedidelė

dalis pateiktų paraiškų. Tačiau Švie-

timo mainų paramos fondas tiki, jog

suteikta finansinė parama bent iš da-

lies prisideda prie ugdymo karjerai

paslaugų tobulinimo Lietuvoje.

Kvietimo atrankos komisija, atrink-

dama finansuojamus projektus,

stengėsi finansavimą skirti pagal

paraišką teikiančių institucijų po-

būdį ir veiklos sektorių bei pagal

regioninį pasiskirstymą ir tikslines

grupes.

Paraiškų teikėjai buvo kviečiami

pasirinkti priimtiną veiklų pobūdį  –

renginius, metodinių priemonių ren-

gimą ir profesinio veiklinimo inicia-

tyvas. Atrinktieji projektai pagal vei-

klų pobūdį ir tikslines grupes labai

įvairūs. Dauguma iš jų  – kompleksi-

niai, apimantys du arba visus tris pa-

siūlytus veiklos tipus, skirti ne vienai,

o kelioms tikslinėms grupėms. Svei-

kintina tai, kad planuodami projektų

veiklas koordinatoriai įtraukia ne tik

karjeros specialistus, bet ir mokinius

arba studentus. Tad galima tikėtis,

kad projektų nauda bus visapusiš-

kesnė – bus ugdomos ir specialistų,

ir jų konsultuojamų mokinių bei stu-

dentų kompetencijos.

Labai populiari projektinė veikla  –

profesinis veiklinimas, t. y. moksleivių

išvykos į darbo vietas ir realios profe-

sinės praktikos. Tiesioginė darbinės

veiklos patirtis – vienas iš veiksmin-

giausių ugdymo karjerai metodų, to-

dėl tikimasi, kad šie projektai bus dar

vienas didesnis žingsnis, klostantis

tokių praktikų tradicijoms.

Projektų metu bus parengta keletas

metodinių priemonių, kuriomis ga-

lės naudotis ne tik projekto dalyviai,

bet ir visos Lietuvos karjeros specia-

listai bei jaunimas. Viena iš jų – jau

parengta naudojimui programėlė

Android išmaniesiems telefonams

arba planšetiniams kompiute-

riams apie darbo pokalbį. Projektą

įgyvendina VšĮ „Griaunam“, kurios

atstovai, dirbdami su mokyklų kar-

jeros koordinatoriais ir mokiniais,

įžvelgė poreikį daugiau dėmesio

skirti būtent pasirengimui darbo

pokalbiui. Jauniems žmonėms daž-

nai labai sunku suvaldyti emocijas

ir kūno kalbą, pabrėžti pasitikėjimą

savimi ir bendrauti su nepažįsta-

mais žmonėmis. Būtent šiuo tikslu

sukurta programėlė „Gavau darbą“

su nuotaikingais filmukais, praktiš-

kai mokančiais pasiruošti netikė-

toms ir nepatogioms situacijoms.

Programėlę jau galima parsisiųsti

nemokamai iš Google PLAY arba Ge-

tJar.com, filmukus taip pat galima

peržiūrėti Youtube portale „Gavau

darbą“ kanale.

Dar vienas svarbus šio eksperimen-

to tikslas ir lūkestis – paskatinti ug-

dymo karjerai ir profesinio orien-

tavimo partnerystės kultūrą. Nors

dauguma paraiškas teikusių insti-

tucijų yra labiau linkusios viską da-

ryti pačios arba pasitelkia jau seniai

pažįstamus partnerius, vis dėlto-

tarp atrinktųjų projektų yra keletas

tokių, kuriuos įgyvendinant mezga-

mos ir naujos partnerystės. Puikus

pavyzdys  – jau pasibaigęs mažiau-

sio biudžeto Elektrėnų „Versmės“

gimnazijos projektas „Karjeros pla-

navimas: vakar, šiandien, rytoj“. Jis

nustebino nematerialiais, sunkiai

apčiuopiamais, bet labai svarbiais

rezultatais  – būtent partnerystės

ir bendradarbiavimo puoselėjimu.

Viena iš šio projekto veiklų  – prak-

tinė konferencija, surengta savi-

valdybės karjeros specialistams iš

septynių ugdymo įstaigų. Projekto

koordinatorė Danutė Liutkevičienė

pakvietė koleges į atvirą lietuvių

kalbos pamoką, kurioje viešnios

galėjo stebėti, kaip mokytoja ir

karjeros koordinatorė integruoja

lietuvių kalbos mokomąjį dalyką su

ugdymu karjerai – asmeninio karje-

ros plano rengimu. Vėliau karjeros

koordinatoriai geranoriškai dalijosi

patirtimi, savo parengtomis meto-

dinėmis priemonėmis, sukaupta

medžiaga. Anot projekto koordi-

natorės Danutės Liutkevičienės,

pertvarkant savivaldybės moky-

klų tinklą ir mokykloms pradedant

konkuruoti, bendradarbiauti tampa

labai sudėtinga. Todėl šiuo projek-

tu atverta bendradarbiauti palan-

ki erdvė, sukurta šilta bendravimo

atmosfera sulaukė ir rezultato – už-

simezgė ryšiai, pagerėjo santykiai,

buvo surasta bendrų konkuruojan-

čių mokyklų interesų.

Taigi projektai tęsiasi – daugumos iš

jų „derlius“ bus vertinamas ir apiben-

drinamas lapkričio mėnesį baigia-

majame renginyje. Sėkmingiausių

projektų atgarsiai ir dalyvių įspūdžiai

bus skelbiami Švietimo mainų para-

mos fondo bei Euroguidance interne-

to svetainėse. Netikėtai didelis susi-

domėjimas šia iniciatyva įpareigoja,

todėl 2014 m. taip pat bus ieškoma

galimybių ją tęsti.

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

21

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

LIETUVOS VALSTYBINĘ STIPENDIJĄ

GAVĘS GARSUS ITALIJOS ANTROPOLOGAS

ATSKLEIDŽIA LIETUVOS MUMIJŲ PASLAPTIS

Turbūt ne kiekvienas galėtų lengvai

patikėti, kad Lietuvoje netrūksta

antropologijos mokslo tyrimams

vertingų mumijų, kurios traukia Eu-

ropoje itin nusipelniusių mumijų

tyrinėtojų dėmesį. Italijos antropolo-

gas, turintis ilgametę įvairių pasaulio

šalių mumijų tyrimo patirtį, dr. Dario

Piombino-Mascali tvirtai įsitikinęs,

kad Lietuvoje rastos mumijos padės

atskleisti ne tik senovės lietuvių gy-

venimo, mitybos įpročius ir ligas, bet

turės vertingos reikšmės paleopato-

logijos tyrimams pasaulyje.

Net du kartus Lietuvos valstybinę

stipendiją gavęs Bolzano mumijų ir

ledo žmogaus tyrimų instituto moks-

lininkas dr. Dario Piombino-Mascali

nuo 2011 m. kartu su kolegomis lie-

tuviais tiria paslaptingiausias mumi-

jas Lietuvoje  – daugiausia Vilniuje

ir Kaune. Tačiau, anot mokslininko,

Lietuvoje yra dešimtys kitų vietų, kur

mumijų specialistai dar netyrinėjo.

Ar galėtumėte trumpai apibūdinti

Lietuvoje įgyvendinamą mumijų

projektą?

Nuo 2011 m. bendradarbiauju su

Vilniaus universiteto antropologijos

profesoriumi Rimantu Jankausku,

tad mudu nusprendėme ištirti Vil-

niaus Šv. Dvasios bažnyčios XVIII–

XIX a. rūsiuose gulinčias mumijas. Čia

puikios mikroklimato sąlygos padėjo

mumijoms išlikti, todėl nenuosta-

bu, kad būtent šioje vietoje jų rasta

daugiausia. Pagrindinis mūsų iškel-

tas tikslas  – išsiaiškinti, kokia buvo

to meto žmonių sveikatos būklė, nu-

statyti ligas ir mitybos įpročius. Tokie

mumijų tyrimai gali atskleisti labai

įdomios istorinės medžiagos apie

Vilnių.

Kokias hipotezes keliate tirdamas

Vilniuje atrastas mumijas?

Labiausiai man, kaip mokslininkui,

įdomu tyrinėti ligas, kurios gali būti

susijusios su mano tyrimo objek-

tų aukštesniu socialiniu statusu to

meto visuomenėje. Mes jau turime

keletą duomenų, rodančių, kad per-

sivalgymus ir aterosklerozę greičiau-

siai nulėmė mityba, kurioje būta

ypač daug baltymų. Labai įdomu ir

naudinga tokius mokslinius atradi-

mus palyginti su rezultatais, gautais

tiriant kitas mumijas Europoje.

Su kokiais kitais mumijų projek-

tais Jums yra tekę dirbti?

Turiu ilgametę mumijų tyrimo patir-

tį, ir per darbo karjerą teko dirbti su

labai žinomais mokslininkais ir insti-

tucijomis – Bolzano Europos Akade-

mija, Pietų Tirolio Ledo žmogaus mu-

ziejumi, Manheimo Reisso-Engelhor-

no ir Vatikano muziejais. Vis dėlto

2007 m. pradėtas Sicilijos mumijų ty-

rimo projektas yra didžiausias mano

karjeroje. Sicilijoje esama tūkstančiai

mumijų, ir aš kryptingai dirbu steng-

damasis jas apsaugoti nuo žalos.

Kokiais mumijų tyrimo metodais

naudojatės?

Siekdami išsaugoti pagarbą mirusių-

jų palaikams, daugiausia naudoja-

mės neinvaziniais tyrimo metodais –

rentgenu ir tomografu. Lietuvoje

tokio pobūdžio tyrimai, naudojant

naujausias tyrimo technologijas,

atliekami pirmą kartą.

Ar mumijų tyrimai Lietuvoje Jums

pateikė kokių netikėtų staigmenų?

Pradėjęs tirti Šv. Dvasios bažnyčios

rūsių mumijas, iškart gavau pasiūly-

mą ištirti ir Kaune saugomą Egipto

mumiją. Tokio tipo mumijos yra be

galo įdomios dėl labai sudėtingos

konservavimo technologijos, todėl

aš nedvejodamas sutikau prisidėti

prie tyrimo. Iš pradžių buvo manyta,

kad Kaune saugoma dievo Amono

dainininkė, tačiau visų mūsų nuosta-

bai paaiškėjo, kad ten ilsisi, spėjama,

žemesnio socialinio statuso žmogus,

kuris paprasčiausia buvo paguldytas

į jos sarkofagą. Tai labai svarbus at-

radimas, rodantis, kaip viso pasaulio

Dr. Dario Piombino Mascali mumijų tyrimams Lietuvoje du kartus skirta Lietuvos valstybinė stipendija. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

22

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

COMENIUS DIENŲ RENGINIAI APSKRIEJO ŠALĮJau daugiau kaip 15 metų Comenius

programa padeda Lietuvos mokyk-

loms megzti tarptautinio bendradar-

biavimo ryšius. Per visus tuos metus,

įgyvendinant daugiau kaip tūkstantį

du šimtus projektų, bendradarbiauta

muziejams svarbu tiksliai nustatyti

mumijų kilmę, kad išvengtų klaidin-

gų išvadų.

Jei klausiate apie staigmenas, tai

labiau nei Vilniaus mumijos nuste-

bino man neįprastai šalta lietuviška

žiema. Vis dėlto darbas ir gyvenimas

Lietuvoje mane praturtino ir kultū-

ros, ir mokslo prasme. Nuostabi šalis.

Viešint Lietuvoje man net kilo idėja,

pasibaigus visiems tyrimas, surengti

senovės Egipto mumijų parodą. Ne-

abejoju, kad tai būtų labai įdomus

įvykis Vilniuje.

Ar jau teko Vilniuje saugomų mu-

mijų tyrimų rezultatus pristatyti

savo kolegoms?

Taip, prieš keletą mėnesių man buvo

suteikta galimybė Vilniaus mumijų

projektą pristatyti Brazilijoje vyku-

siame aštuntajame Pasaulio mumijų

tyrimo kongrese. Šis įvykis man, kaip

mokslininkui, labai reikšmingas.

Be to, šių metų lapkričio mėnesį, ga-

vęs Lietuvos valstybinę stipendiją,

vėl grįšiu į Vilnių net devyniems mė-

nesiams toliau tęsti pradėtų tyrimų.

Kas Jūsų darbe labiausiai įkve-

pia?

Pirmiausia tai galimybės dirbti labai

ypatingose istorinėse vietose, ku-

riose dažnai slepiasi neįkainojami

meno šedevrai. Būdamas antropolo-

gu kasdien išmokstu ir sužinau daug

naujų dalykų. Taip pat man labai

patinka dirbti ir vadovauti didelėms

mokslininkų komandoms, privalan-

čioms laiku ir kokybiškai atlikti pa-

vestus tyrimus.

Kuris Jūsų įgyvendintas projektas

Jums asmeniškai buvo įdomiausias?

Didžiausią įspūdį man paliko neseniai

atliktas tyrimas Filipinuose, ten tyrinė-

jau mumijas ir, norėdamas išsiaiškinti

tenykštes mumifikavimo tradicijas, tu-

rėjau daug kalbėtis su vietos žmonė-

mis. Tai buvo nepakartojama, unikali

patirtis. Tikiuosi ateityje padėti tiems

žmonėms išsaugoti mumijas, kurio-

mis dabar gresia pavojus sunykti.

su visomis Mokymosi visą gyvenimą

programoje dalyvaujančiomis šali-

mis.

Šių metų balandžio 22 – gegužės 10

dienomis Švietimo mainų paramos

fondas kartu su Švietimo informaci-

„KODAS EUROPASS“ SKELBIA

NAUJĄ ŽAIDIMO ETAPĄ!

Jau penktąjį kartą virtualus žaidimas „Kodas EUROPASS“ kviečia žaisti ir laimėti

įspūdingus prizus. Keliaukite po Europos šalis ir, atsakinėdami į klausimus, rinkite

taškus! Žaisdami šį žaidimą, sužinosite daug naujo, patirsite naujų įspūdžių!

www.kodaseuropass.lt

nių technologijų centru jau penktą

kartą kvietė Lietuvos mokyklas mi-

nėti Comenius dienas. Daugiau kaip

70 mokyklų prisidėjo prie iniciatyvos

„Comenius dienos 2013: Europa tavo

klasėje!“ ir organizavo daugiau nei

Dr. Dario Piombino Mascali – vienas žinomiausių antropolgų Europoje. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

23

Šv

ieti

mo

ma

inų

pa

ram

os

fon

da

s

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

100 renginių, pristatančių Comenius ir

eTwinning projektų veiklas ir patirtį.

Aktyviai dalyvauta ir trijuose Come-

nius dienų metu organizuotuose

konkursuose mokiniams ir mokyto-

jams. Džiaugiamės galėdami pasvei-

kinti šių konkursų laimėtojus:

FOTO konkursas „Europa tavo kla-

sėje“:

1 vieta: Kotrynos Puodžiukaitės

nuotrauka, Radviliškio Vaižganto

gimnazija, 2012–2013 m. Erasmus

Lietuvos mokykloms projekto daly-

viai (1 069 balsai).

2 vieta: Lino Ambrazo nuotrauka,

Radviliškio rajono Sidabravo viduri-

nė mokykla, Comenius daugiašalės

mokyklų partnerystės „Education des

jeunes eco-citoyens... Pour notre pla-

nete la Terre“ projektas (986 balsai).

3 vieta: Viktorijos Pikelytės ir Man-

vydo Klumbio nuotrauka, Klaipėdos

Simono Dacho progimnazija, Come-

nius daugiašalės mokyklų partnerys-

tės „The Magic Touch“ projektas (414

balsų).

ESĖ konkursas „Kaip Comenius/

eTwinning patirtis keičia mane ir

mano mokyklą“:

1 vieta: Eglė Gintautaitė, Biržų Kaš-

tonų pagrindinė mokykla;

2 vieta: Eglė Urbanienė, Prienų rajo-

no Išlaužo pagrindinė mokykla;

3 vieta: Asta Abromaitienė, Alytaus

profesinio rengimo centras.

Konkurso „Geriausias programų

eTwinning – Comenius projekto

pristatymas internetinėje erdvė-

je“ laimėtojai:

• Radviliškio rajono Šeduvos lopše-

lio-darželio vykdomas projektas

„L’Europe vue a travers les yeux des

enfants“;

• Šiaulių „Juventos“ progimnazijos

vykdomas projektas „Getting Wet

in the Same Rain and Getting Warm

in the Same Sun“.

Dėkojame Comenius dienų daly-

viams, sveikiname konkursų laimėto-

jus ir sakome – iki pasimatymo tarp-

tautiniuose mokyklų projektuose!

I vieta.

II vieta.

III vieta.

Leidėjas Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137El. paštas info@smpf.lt; www.smpf.ltTiražas 400 egz.© Švietimo mainų paramos fondas, 2013 m.Rengėjas Švietimo mainų paramos fondasMaketavo ir spausdino UAB „Lodvila“

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄŠvietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys 2013 m. lapkritis, Nr. 13

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga

už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Leidinį rengė: Karolis Bareckas, Lina Čičiūnaitė, Liutauras Ivoška, Asta Kundreckaitė, Ingrida Meižienė,

Jurgita Melaikienė, Ieva Mizgeraitė-Mažulė, Greta Nutautaitė, Žana Orlova, Donata Pečiukėnienė,

Monika Rajeckaitė, Dovilė Rudzenskė, Daiva Šutinytė.

UŽDUOTIS

Gerbiami skaitytojai,

pateikiame Jums trumpą istoriją apie Švietimo mainų paramos fondą. Būkite atidūs, nes istorijoje yra klaidų! Prašome teks-

te pabraukti bent 5 klaidingas vietas, įrašyti teisingą informaciją, iškirpti šį puslapį ir atsiųsti adresu Geležinio Vilko g. 12,

01112 Vilnius arba nuskenuoti ir siųsti elektroniniu paštu info@smpf.lt iki 2013 m. gruodžio 16 d.

Iš teisingai klaidas nustačiusių skaitytojų burtais bus išrinkti trys laimėtojai ir apdovanoti prizais!

Linkime sėkmės!

Švietimo mainų paramos fondas buvo įkurtas 1989 m., griuvus Berlyno sienai. Dalis sienos li-

kučių buvo panaudota statant Fondo biurą Pilko Vilko gatvėje Nr. 12. Fonde dabar dirba 47

darbuotojai: 37 vyrai ir 10 moterų. Remiantis statistika, iš 37 Fondo vyrų 45 proc. mūvi juo-

das kelnes, 25 proc. – rudas, 15 proc. – pilkas, likę 15 proc. – raudonas. Kaip tikriausiai jau

supratote, pastarųjų darbuotojų darbo sutartys yra terminuotos. ŠMPF administruoja Erasmus,

Grundtvig, Leonardo da Vinci, Comenius ir Michelangelo Buonarotti programas. Turbūt labiausiai

žinoma yra Erasmus programa, skatinanti studentų mobilumą. Būtent pagal Erasmus progra-

mą 1995 m. į NBA išvyko geriausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis.

2007–2013 m. Švietimo mainų paramos fondas vykdė ES Mokymosi visą gyvenimą programą.

Nuo 2014 m. prasideda naujas programos etapas, kuris tęsis iki 2030 m. Naujoji programa va-

dinsis Erasmus+ ir nuo senosios skirsis tuo, jog į švietimo mainus įtrauks ir sporto iniciatyvas.

Fondas jau gavo paraišką naujajai programai iš Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo, kuris siekia

vykdyti tarptautinius „Žalgirio“ ir Graikijos lygoje rungtyniaujančių komandų žaidėjų mainus.

Per pastarąjį dešimtmetį mainų galimybe pasinaudojo daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos

piliečių. Šiandien jie yra mūsų kultūriniai ambasadoriai užsienio fabrikuose, fermose ir braškių

plantacijose. Švietimo mainų pramos fondas viltingai žiūri į ateitį ir tikisi, kad Lietuvos mokslei-

vių, studentų, suaugusiųjų ir senjorų mobilumas plėtosis.