Misionierių ruošimas. Mokytojo - Church of Jesus Christ...• Puoselėti mokymuisi palankią meilės, pagarbos ir tikslo siekimo aplinką. • Kasdien studijuoti Raštus ir skaityti

Misionierių ruošimas. MokytojovadovėlisReligija 130

IšleidoPastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus BažnyčiaSolt Leik Sitis, Jutos valst.

Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas. Apie juos ir apie klaidas prašome pranešti adresu:

Seminaries and Institutes of Religion Curriculum Services50 E. North Temple St., Floor 8

Salt Lake City, Utah 84150-0008USA

Email: [email protected]šome nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, apylinkę ir kuolą.

Būtinai nurodykite vadovėlio pavadinimą. Tada parašykite savo pastabas.

© 2014 Intellectual Reserve, Inc.Visos teisės saugomos.

Išspausdinta Jungtinėse Amerikos ValstijosePirma redakcija 6/15

Leidimas anglų kalba patvirtintas: 4/14Vertimas patvirtintas: 4/14

Misionierių ruošimas. Mokytojo vadovėlis vertimasLithuanian02160 156

TurinysMisionierių ruošimo mokytojo vadovėlio įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . v

1 Misionieriaus paskirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1

2 Kodėl mums reikalingas Apmokėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

3 Mokymasis Dvasia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

4 Mokymas su Dvasia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

5 Koks Mormono Knygos vaidmuo? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

6 Ruošimasis misionieriškam gyvenimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34

7 Kaip mokyti Sugrąžinimo žinios (1 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

8 Kaip mokyti Sugrąžinimo žinios (2 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49

9 Kristaus savybių ugdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56

10 Mokymas apie Išgelbėjimo planą (1 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62

11 Mokymas apie Išgelbėjimo planą (2 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69

12 Žmonių, kuriuos galima mokyti, radimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73

13 Jėzaus Kristaus Evangelijos mokymas (1 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80

14 Jėzaus Kristaus Evangelijos mokymas (2 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88

15 Šventykla ir šeimos istorijos darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94

Misionierių ruošimo mokytojovadovėlio įvadas (Religija 130)Mūsų tikslasSeminarijų ir religijos institutų tikslo apibrėžime teigiama:

„Mūsų tikslas – padėti jaunimui ir jauniems suaugusiems žmonėms suprasti JėzausKristaus mokymus bei Apmokėjimą ir pasikliauti jais; padėti išlikti vertiems šventyklospalaiminimų; pasiruošti patiems ir paruošti savo šeimas bei kitus amžinajamgyvenimui su savo Dangiškuoju Tėvu“ (Evangelijos mokymas ir mokymasis. Vadovėlisseminarijos ir religijos mokytojams ir vadovams [2012], p. 1).

Būdamas instituto mokytoju šį tikslą galite pasiekti efektyviai mokydamas Evangelijos:„Mes mokome mokinius Evangelijos doktrinų bei principų iš Raštų ir pranašų žodžių.Šias doktrinas bei principus dėstome suprantamai ir ugdančiai. Padedame mokiniamsatlikti savo vaidmenį mokymosi procese ir ruošiame juos mokyti Evangelijos kitus“(Evangelijos mokymas ir mokymasis, p. x).

Evangelijos mokymo ir mokymosi pagrindai jums ir jūsų mokiniams kartu studijuojantRaštus, pranašų žodžius ir vadovėlį Skelbti mano evangeliją padės įvykdyti seminarijų irreligijos institutų tikslą. Šie pagrindai yra tokie:

• Mokyti ir mokytis Dvasia.

• Puoselėti mokymuisi palankią meilės, pagarbos ir tikslo siekimo aplinką.

• Kasdien studijuoti Raštus ir skaityti mokymosi kurso medžiagą.

• Suprasti Raštų bei pranašų žodžių kontekstą ir turinį.

• Nustatyti Evangelijos doktrinas ir principus, juos suprasti, jausti jų teisingumą irsvarbą ir juos taikyti.

• Aiškinti, pasakoti ir liudyti apie Evangelijos doktrinas ir principus.

• Įsisavinti pagrindines Raštų ištraukas ir doktrinas.

„Išmintingai ir darniai taikomi, jie padeda mokiniams suprasti Raštus ir juose esančiusprincipus bei doktrinas. Jie taip pat skatina mokinius aktyviai dalyvauti Evangelijosmokymosi procese, praplečia jų sugebėjimą gyventi pagal Evangeliją ir jos mokytikitus“ (Evangelijos mokymas ir mokymasis, p. 10). Šie pagrindai yra išdava, o ne mokymometodai (žr. Evangelijos mokymas ir mokymasis, p. 10). Šiame vadovėlyje pateiktipasiūlymai, kaip mokyti – tai būdai minėtajai išdavai pasiekti savo mokyme.

Šio kurso tikslasReligija 130: Misionierių ruošimas - tai kursas, padėsiantis mokiniams pasiruoštinuolatinei misionieriškai tarnystei, susitelkiant į Raštuose, pranašų žodžiuose irvadovėlyje Skelbti mano evangeliją esančias doktrinas, principus ir patarimus. Šisvadovėlis, Raštai ir vadovėlis Skelbti mano evangeliją yra pagrindinė medžiaga, iš kuriosruošitės mokyti šį kursą. Šio kurso mokinio vadovėlis yra Skelbti mano evangeliją, tadturėtumėte mokinius raginti įsigyti asmeninį šio vadovėlio egzempliorių, kuriuo galėsnaudotis studijuodami asmeniškai ir klasėje. Padėdami mokiniams susipažinti su šiuovadovėliu ir juo naudotis ruošiantis tarnauti misijoje, jūs palaiminsite jų gyvenimą.

v

Kaip sudarytos pamokosŠis vadovėlis sudarytas taip, kad būtų naudingas tiek naujai pašauktiems , tiek ir labiaupatyrusiems mokytojams. Šio kurso trukmė yra vienas semestras, jis suskirstytas į 15pamokų. Vienos pamokos trukmė – 90 minučių. Jei jūsų pamokos yra trumpesnės nei90 minučių, tai pamokos medžiagą galite arba sutrumpinti, arba padalyti į kelias dalis irišdėstyti per dvi ar daugiau pamokų.

Kiekvieną šio vadovėlio pamoką sudaro penkios dalys:

• Įvadas

• Išankstinis pasiruošimas

• Pasiūlymai, kaip mokyti

• Pagalba mokytojui

• Kvietimai veikti

ĮvadasKiekviena pamoka pradedama trumpu įvadu, apibendrinančiu pamokoje aptariamasdoktrinas, principus ir pagrindines idėjas.

Išankstinis pasiruošimasŠioje dalyje pateikiami pagrindiniai studijavimo šaltiniai, o taip pat išvardijami tiešaltiniai (pvz., vaizdo siužetai, dalijamoji medžiaga ir t. t.), kurie yra siūlomi pamokosplane ir kuriuos turite paruošti iš anksto. Pavyzdžiui, kai pamokoje siūloma parodytivaizdo siužetą, būtų išmintinga tą vaizdo siužetą iš anksto atsisiųsti ar kaip kitaipparuošti rodyti.

Pasiūlymai, kaip mokytiŠioje dalyje pateikiami siūlymai, kaip mokyti pagal nurodytas kurso temas. Šią dalį jūs,mokytojai, turėtumėte atidžiai išstudijuoti. Šiame vadovėlyje pateikti pasiūlymai, kaipmokyti, sudaryti pagal vadovėlio Evangelijos mokymas ir mokymasis 3 skyriuje pateiktąmodelį. Pasiūlymuose parodoma, kaip mokyme pasinaudodami Evangelijos mokymo irmokymosi pagrindais jūs galite mokiniams padėti suprasti bei pritaikyti Evangelijosprincipus ir didinti jų asmeninį atsivertimą.

Kiekvienos pamokos plane pagrindinės doktrinos, principai ir tiesos yra išskiriamosparyškintu šriftu. Šioje mokymo programoje paaiškinami tokie principai ir doktrinos,kurie: 1) atspindi svarbias tiesas iš Raštų ir vadovėlio Skelbti mano evangeliją, 2) ypačtinka būsimų misionierių reikmėms ir situacijoms arba 3) yra pagrindinės tiesos,galinčios padėti mokiniams sustiprinti savo ryšį su Viešpačiu ir pasiruošti tarnysteinuolatinėje misijoje. Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros patarė:„Ruošdami pamoką, ieškokite atverčiančių principų. […] Atverčiantis principas – taitoks principas, kuris veda į paklusnumą Dievo valiai“ (“Converting Principles”[address to CES religious educators, Feb. 2, 1996], 1; si.lds.org). Atminkite, kad šiamevadovėlyje nebandoma pateikti visų doktrinų ir principų, kurių būtų galima mokytikonkrečioje pamokoje, be to, Dvasia jus gali paskatinti mokyti tokių principų irdoktrinų, kurių pateiktoje pamokos medžiagoje nėra. Daugiau idėjų apie pamokospritaikymą rasite toliau pateiktoje dalyje „Nuspręskite, ko mokyti ir kaip mokyti“.

MISIONIERIŲ RUOŠIMO MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 130)

vi

Pagalba mokytojuiPagalba mokytojui pateikiama langeliuose, kuriuos rasite visose pamokose. Taimokymo metodų, įgūdžių ir būdų pasiūlymai. Jie papildo esamus pagrindinius religiniošvietimo principus. Pagalvokite, kaip galėtumėte šią pagalbą efektyviai ir nuosekliainaudoti savo mokyme.

Kvietimai veiktiVyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Aš nuoširdžiaiviliuosi, kad jūs, [būsimi misionieriai], ne tik vyksite į misiją, – bet ir tapsitemisionieriais dar gerokai prieš išsiųsdami savo misijos dokumentus, gerokai priešgaudami pašaukimą tarnauti, gerokai prieš kuolo prezidentui jus paskiriant ir gerokaiprieš įžengiant į Misionierių mokymo centrą“ („Tapimas misionieriumi“, 2005 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga). Remiantis šia koncepcija, kiekvienoje pamokojepateikiama užduočių būsimiems misionieriams, kurių paskirtis yra paraginti juos darprieš įžengiant į Misionierių ruošimo centrą pradėti mąstyti, veikti ir tarnauti kaiptikriems misionieriams. Šioje dalyje pateikiamos užduotys klasės narius skatinanamuose praktiškai panaudoti tai, ką sužinojo klasėje. Šias užduotis paskirti arbapasiūlyti galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, pirmosios pamokos metu galite išdalintidalijamąją medžiagą apie rekomenduojamas to semestro kiekvienos savaitės užduotis.Kiekvienos savaitės užduotis taip pat galite surašyti lentoje arba jas kas savaitę savomokiniams nusiųsti trumpąja žinute arba el. paštu.

Nuspręskite, ko ir kaip mokytiPasirinkite mokinių poreikius atitinkančias mokymo idėjasRuošdamiesi mokyti galite savęs paklausti: Kokie metodai arba pratimai padės manomokiniams suprasti, ką jiems reikia žinoti? Kas mano mokiniams padės atpažinti,suprasti ir paaiškinti esmines doktrinas ir principus? Kaip galiu padėti mokiniamspajusti tų doktrinų ir principų tiesą bei svarbą? Kaip galiu padėti mokiniams šiasdoktrinas ir principus pritaikyti asmeniniame gyvenime?

Šis vadovėlis sukurtas tam, kad padėtų jums planuoti pamokas. Atidžiai peržiūrėkitepamokos medžiagą. Pasirinkite jūsų mokinių poreikius geriausiai atitinkančiasmokymo idėjas ir pritaikykite jas prie savo asmeninio mokymo stiliaus. Šiame procesejums padės Šventoji Dvasia. Galite pasirinkti naudoti visus arba dalį mokymoprogramos pasiūlymų arba siūlomas idėjas pritaikyti savo klasės poreikiams irsąlygoms. Spręsdami, kaip pritaikyti pamokos medžiagą, nepamirškite kruopščiairuoštis ir leisti Dvasiai jus vesti. Atkreipkite dėmesį į šį vyresniojo Dalino H. Oukso išDvylikos Apaštalų Kvorumo patarimą: „Pirma įsisaviname, o paskui pritaikome. Jeigerai įsisaviname pamoką, kurią ruošiamės mokyti, tada ją pritaikydami galimevadovautis Dvasia“ (“A Panel Discussion with Elder Dallin H. Oaks” [Seminaries andInstitutes of Religion satellite broadcast, Aug. 7, 2012], 6; si.lds.org).

Suteikite mokiniams progų mokytiKadangi daugumai jaunuolių, mokant Evangelijos doktrinų ir principų, trūkstapasitikėjimo savimi, tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite daryti būdami šiokurso mokytojai, tai pamokos metu suteikti mokiniams kuo daugiau progų praktikuotismokyti ir liudyti. Suteikite mokiniams progų atsakyti į klausimus, kitiems klasėsnariams paaiškinti Evangelijos tiesas ir mokyti misionierių pamokas iš vadovėlio Skelbti


vii

mano evangeliją. Jei būsimi misionieriai suvoks, kaip Evangelijos doktrinos ir principaiveda į išgelbėjimą, tai jie Evangeliją mokys nuoširdžiau ir galingiau.

Būsimieji misionieriai turi išmokti ne tik ką sakyti ir daryti, bet ir susitelkti įbesidominčiųjų poreikius ir Dvasios pagalba išsiaiškinti, ko reikia kiekvienambesidominčiajam, kad jis toliau eitų atsivertimo taku. Padėkite mokiniams suprasti, kadbesidominčiojo atsivertimo tvarumas labiau priklauso ne nuo to, ką misionierius sakoar daro, o nuo to, ar pats besidomintysis naudoja tikėjimą. Efektyviai dirbantysmisionieriai ypatingą dėmesį skiria tam, ką kalba ir daro besidomintieji, o paskui sumeile padeda jiems artėti prie atsivertimo.

Apibrėžkite lūkesčius mokiniamsToliau pateikti pasiūlymai gali būti naudingi jums ruošiant ir mokant pamokas:

• Prieš kiekvieną pamoką mokiniams paskirkite skaityti atitinkamus vadovėlio Skelbtimano evangeliją skyrelius arba visuotinės konferencijos žinias. Kurso pradžioje galitemokiniams išdalinti kurso programą, kurioje paaiškinama, ko bus mokomakiekvienoje pamokoje ir ką jie turėtų perskaityti ruošdamiesi kiekvienai pamokai. Išanksto pasiruošę mokiniai pamokų metu dažniausiai yra mokomi ŠventosiosDvasios.

• Tikėkitės, kad mokiniai atliks savo, kaip besimokančiųjų, vaidmenį (žr. Evangelijosmokymas ir mokymasis, p. 6, 15, 55).

• Leiskite mokiniams patiems atrasti Evangelijos tiesas. Mokiniai yra ugdomi, kaivedate juos per mokymosi procesą, panašų į tą, kurį jūs patys patyrėte ruošdamipamoką. Kai mokiniai patys atras doktrinas ir principus, suteikite jiems progų tastiesas paaiškinti savais žodžiais, pasidalinti savo jausmais ir liudijimu apie tai, ką jiežino, kaip jie jaučiasi ir ką jie planuoja daryti.

• Sukurkite tokią aplinką, kurioje vieni kitus mokydami ir vieni iš kitų besimokydamimokiniai galėtų jausti Viešpaties Dvasią (žr. DS 88:78, 122).

• Skatinkite mokinius į kiekvieną pamoką atsinešti Raštus, vadovėlį Skelbti manoevangeliją bei studijų žurnalą. Paaiškinkite, kas yra studijų žurnalas ir kaip jįnaudoti.

Spręsdami, ko ir kaip mokyti, omenyje turėkite šiuos vyresniojo Deivido A. Bednario išDvylikos Apaštalų Kvorumo žodžius:

„Pastebėjau, kad mano gyvenime didžiausią įtaką padarę dėstytojai turėjo vieną bendrąbruožą. Jie padėjo man siekti mokytumo tikėjimu. Jie atsisakydavo man pateiktipaprastus atsakymus į sunkius klausimus. Tiesą sakant, jie man visai neatsakydavo. Jieparodydavo kelią ir padėdavo į jį įžengti, kad pats susirasčiau atsakymus. Aš tikrai nevisuomet būdavau patenkintas tokiu jų elgesiu, tačiau patirtis mane pamokė, kad kitoasmens duotas atsakymas įsimenamas neilgam, jei apskritai įsimenamas. Tačiau mūsųpačių rastas ar per tikėjimo panaudojimą įgytas atsakymas paprastai įsimenamas visamgyvenimui“ (“Seek Learning by Faith” [an evening with Elder David A. Bednar, Feb. 3,2006], 5; si.lds.org).

Mokymo pratimaiPamokų planuose siūlomus mokymo pratimus klasėje galima įvairiai sukonfigūruoti.Paprastai būna naudinga keisti tokių pratimų konfigūracijas, kad padėtumėtemokiniams išlaikyti susidomėjimą ir dėmesį. Pavyzdžiui, situacijų vaidinimuose, jei


viii

tinka, galite mokinius kviesti keistis misionierių, besidominčiojo ir vertintojovaidmenimis. Jei reikia, jūs irgi galite prisijungti prie bet kurio iš vaidmenų.

M = Misionierius; B = Besidomintysis; V = Vertintojas

Mokymo modelisMisionierių ruošimo centruose naudojamą mokymo modelį galima pritaikyti šiamekurse, kad padėtumėte mokiniams vystyti įgūdžius ir gebėjimus. Kad kaip įmanomageriau pasiektumėte tikslą padėti mokiniams tobulėti praktikuojantis, atskiras šiomodelio dalis galite naudoti bet kuria tvarka ir kelis kartus.

Paaiškinkite – Pademonstruokite – Pasipraktikuokite – Įvertinkite – Dar kartąpasipraktikuokite

PaaiškinkitePaaiškinkite tas koncepcijas ir įgūdžius, kurias turėtų žinoti mokiniai, ir mokykite juos,kaip šie įgūdžiai ir koncepcijos padeda įvykdyti misionieriaus paskirtį.

PademonstruokiteParodykite pavyzdį, ką turėtų padaryti mokiniai. Tai galite padaryti gyvaipademonstruodami, vaizdo siužetais arba kitomis priemonėmis.

PasipraktikuokiteTegul mokiniai pasipraktikuoja porose arba grupelėse.

ĮvertinkiteAtsižvelgdami į mokinių įdėtas pastangas, išsiaiškinkite, ką jie daro gerai ir kaip galėtųpatobulinti savo įgūdžius. Padrąsinkite juos.

Dar kartą pasipraktikuokiteJei lieka laiko, jį skirkite pakartotiniam pasipraktikavimui.


ix

Misionieriškas darbas interneteBūdami nuolatiniais misionieriais, jūsų mokiniai internetu naudosis kaipmisionieriavimo priemone, skirta ieškoti ir bendrauti su besidominčiaisiais, bendrautisu nariais, darbuotis su vietiniais kunigijos ir misijos vadovais, atsakyti į klausimus,gauti informaciją apie rekomenduotus asmenis ir su jais bendrauti, tikrinti, kaip sekasivykdyti įsipareigojimus, patvirtinti susitikimus bei mokyti principų iš vadovėlio Skelbtimano evangeliją. Šiame vadovėlyje pateikiama įvairių pasiūlymų, kaip skatinti mokiniusnaudojantis priemonėmis internete pradėti dalintis Evangelija.

Būdami šio kurso dėstytojai galite išnaudoti elektronines priemones: per savaitętekstinėmis žinutėmis ar socialiniais tinklais susisiekite su savo mokiniais irpasiteiraukite, kaip sekasi namų darbai, paraginkite juos pastudijuoti prieš ateinant įkitą pamoką arba priminkite jiems kasdien skaityti Mormono Knygą.

Vadovėlio medžiagos pritaikymas neįgaliųjų poreikiamsDėstydami neįgaliems mokiniams mokytojai pamokas gali pritaikyti prie mokiniogebėjimų. Pavyzdžiui, jei pamoką reikia pritaikyti prie skaityti negalinčių mokiniųporeikių, tai garsiai skaityti galite jūs pats, kiti mokiniai arba panaudokite įrašytąmedžiagą (pvz., įgarsintas arba nufilmuotas Raštų, vadovėlio Skelbti mano evangeliją irvisuotinių konferencijų kalbų versijas). Jei pamokoje prašoma atsakymą parašyti, taigalite tokius mokinius paraginti atsakyti žodžiu. Neįgaliems mokiniams gali padėti kitimokiniai, pvz., asmeniškai jiems paskaityti arba užrašyti atsakymus.

Daugiau pasiūlymų ir mokymo priemonių ieškokite „Disability Resources“ (liet.„Resursai mokiniams, turintiems negalią“) tinklalapyje adresu disabilities.lds.org beiSeminarijų ir Religijos institutų taisyklių vadovėlio skyriuje, pavadinimu „Mokiniams,turintiems negalią, pritaikytos pamokos ir programos“.


x

1

Pakvieskite ŠventąjąDvasią. Dažnai geraiparuošta mokiniųpravedama dvasinėįžanga, apimanti maldą,giesmę ir trumpą Dvasiąpakviečiančią mintį išRaštų, suvienija mokiniusir paruošia jų protus irširdis dvasiniammokymuisi.

Misionieriaus paskirtis

ĮvadasSkelbti mano evangeliją moko, kad misionieriaus „paskirtis yrakviesti kitus ateiti pas Kristų, padėti jiems priimti sugrąžintąjąEvangeliją per tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, atgailą,krikštą, Šventosios Dvasios dovaną ir ištvėrimą iki galo“ (Skelbtimano evangeliją, p. 13). Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš DvylikosApaštalų Kvorumo pasakė: „Jūsų misija bus šventa galimybė

atvesti žmones pas Kristų ir padėti pasiruošti antrajam Gelbėtojoatėjimui“ („Pasaulio paruošimas antrajam atėjimui“, 2011 m.balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Šis kursas gali padėtijūsų mokiniams pasiruošti dalyvauti šventame misionieriškamedarbe.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite 2 Nefio 31:2, 10–21; 3 Nefio 11:31–41 ir 3 Nefio 27:13–21.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 1 skyrių.

• Pasiruoškite parodyti vaizdo siužetą „The Purpose of Missionary Work: RoblesFamily“ (liet. „Misionieriško darbo paskirtis. Roublų šeima“) (9:19), kurį galimarasti internete adresu LDS.org.

• Paruoškite dalijamąją medžiagą „Mūsų, kaip misionierių, paskirtis“, kurią rasitešios pamokos pabaigoje.

Pasiūlymai, kaip mokytiMisionieriško darbo paskirtisPasiteiraukite mokinių, kokias užduotis ir darbus misionieriai daro reguliariai.Atsakymus užrašykite lentoje. (Tarp atsakymų galėtų būti: vaikščioja po namus,studijuoja, moko, meldžiasi ir tarnauja.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti tekstą iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 13puslapyje esančio langelio „Jūsų paskirtis“. (Kadangi tai pirmasis klasės susirinkimas,daugelis mokinių gali su savimi neturėti vadovėlio Skelbti mano evangeliją ir jums galitekti padauginti šį ir kitus susijusius puslapius.)

Po to pakvieskite mokinius teiginį apie misionieriaus paskirtį palyginti su darbų sąrašulentoje ir paklauskite:

• Kaip misionieriaus paskirties supratimas praplečia jūsų supratimą apie tai, ką daromisionieriai? Kaip ši paskirtis suteikia prasmę misionierių atliekamam darbui?

• Kuri šio teiginio apie paskirtį dalis parodo misionieriaus pareigą, o kurios dalys –besidominčiojo pareigą?

• Kaip šio teiginio apie paskirtį pavertimas vadovavimosi principu savo darbe gali juspadaryti efektyviai dirbančiu misionieriumi? (Teiginys apie paskirtį misionieriausdarbui suteikia kryptingumo. Jis padeda misionieriams mažiau koncentruotis įužduočių atlikimą ir daugiau į savo tikrosios paskirties vykdymą.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti misionieriško darbo paskirtį, pakvieskitejuos atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 14 puslapį, o vieno mokinio paprašykitegarsiai perskaityti paskutinę pastraipą, prasidedančią žodžiais „Jūs esate pašaukti“.

1

Pastaba. Paaiškinkite mokiniams, kad šio kurso mokinio vadovėlis yra Skelbti mano evangeliją.Paraginkite juos kiekvieną savaitę į šią pamoką su savimi atsinešti spausdintą arba elektroninį

vadovėlio Skelbti mano evangeliją egzempliorių. Taip pat galite parūpinti Skelbti mano evangelijąlankstinukų, kurie bus naudojami šiame mokytojo vadovėlyje pateiktose praktinėse užduotyse.

Paprašykite klasės aptarti šiuos klausimus:

• Ką, pasak šios pastraipos, turi daryti žmogus, kad ateitų pas Gelbėtoją?

• Ką, pasak šios pastraipos, daro misionierius, kad padėtų kitiems ateiti pas JėzųKristų?

Mokiniams išdalinkite dalijamąją medžiagą „Mūsų, kaip misionierių, paskirtis“. Jojepateikiama vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbosištrauka. Suskirstykite mokinius į mažas grupeles arba paprašykite jų susiskirstytipatiems. Pakvieskite grupeles drauge perskaityti dalijamąją medžiagą ir aptartipabaigoje pateiktus klausimus.

Skirkite mokiniams pakankamai laiko pastudijuoti ir aptarti vyresniojo Kristofersonopastabas, tada keletą jų pakvieskite pasidalinti savo atsakymais į diskusijos klausimus.Po to paklauskite:

• Kaip galite pradėti koncentruotis į teiginį apie misionieriaus paskirtį? (Tarpatsakymų gali būti ir tokie: mokiniai gali pasirinkti ją išmokti, gali ją užsirašyti irpasidėti kasdien matomoje vietoje, gali melstis, kad geriau ją suprastų, arba galikasdien studijuodami Raštus apžvelgti atskirus šio teiginio elementus.)

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš DvylikosApaštalų Kvorumo citatą:

„Mes skelbiame ir mokome ne tam, kad atvestume žmones į Bažnyčią ar padidintumenarių skaičių. Mes skelbiame ir mokome ne tam, kad įtikintume žmones gyventi geresnįgyvenimą. […] Mes kviečiame visus ateiti pas Kristų per atgailą, krikštą ir patvirtinimą,kad atvertume celestialinės karalystės duris Dievo sūnums ir dukterims [žr. DS 76:51–52]. To padaryti negali niekas kitas“ („The Purpose of Missionary Work,“ missionary

satellite broadcast, Apr. 1995).

• Kodėl svarbu atminti, kad Evangelijos skelbimas yra kur kas daugiau, nei tik padėtikam nors tapti Bažnyčios nariu? (Taip pat žr. 3 Nefio 11:33–34.)

• Kokios mintys jums kyla mąstant apie tai, kad mokomiems žmonėms padėsite„atverti celestialinės karalystės duris“?

1 PAMOKA. MISIONIERIAUS PASKIRTIS

2

Pritaikymas. Mokytojaituri mokiniams klasėjeskirti laiko pamąstyti,pamedituoti arbaužsirašyti konkrečiusveiksmus, kurių jie turėtųimtis, kad principuspritaikytų savo gyvenime.Mokinius,besistengiančiusasmeniškai taikytiprincipus, mokytojai turiraginti vadovavimo irnukreipimo prašytiViešpaties.

Pakvieskite mokinius pagalvoti, kaip jie galėtų vykdyti misionieriaus paskirtį savogyvenime, taip pat paprašykite jų pamąstyti, ar jų asmeniniai motyvai tarnauti misijojesutampa su aprašytais vadovėlyje Skelbti mano evangeliją pateiktameteiginyje apiemisionieriaus paskirtį. Paprašykite mokinių popieriaus lape arba studijavimo žurnaletrumpai parašyti, kokių konkrečių veiksmų jie gali imtis, kad jų motyvai tarnautimisijoje labiau atitiktų šį teiginį apie misionieriaus paskirtį.

Pastaba. Studijavimo žurnalas – tai tam skirta knygelė, sąsiuvinis ar lapai segtuve. Mokiniai taip patgali naudotis užrašų ir žurnalo įrankiu internete adresu LDS.org arba užrašų programėle

elektroniniame prietaise. Šiuos studijavimo žurnalus pamokų arba asmeninių studijų metu mokiniai turėtųnaudoti pastaboms ir jiems kilusioms mintims užsirašyti.

Kristaus doktrinos mokymasPaaiškinkite klasei, kad Gelbėtojas pareiškė, jog viena esminių Mormono Knygospaskirčių yra išnešti į šviesą Jo Evangeliją ir tikrus Jo doktrinos punktus (žr. DS 10:62). ĮKristaus doktriną įeina įsakymas visai žmonijai tikėti, kad Jėzus Kristus yra Viešpats irGelbėtojas, atgailauti už nuodėmes, pasikrikštyti ir priimti Dvasią (žr. 3 Nefio 11:32).Lentoje užrašykite:

2 Nefio 31:2, 10–21 3 Nefio 11:31–41 3 Nefio 27:13–21

Suskirstykite klasę į tris grupes. Tegul pirmoji grupė studijuoja 2 Nefio 31:2, 10–21,antroji – 3 Nefio 11:31–41, o trečioji – 3 Nefio 27:13–22. Tegul kiekviena grupėperskaito savo eilutes ir suranda, ko reikalaujama iš Jėzaus Kristaus pasekėjų. Galiteparaginti mokinius Raštuose pasižymėti arba pasibraukti konkrečias tiesas apie JėzausKristaus doktriną ir Evangeliją.

Skirkite mokiniams kelias minutes šioms ištraukoms apžvelgti, po to paprašykite jų polentoje surašytomis nuorodomis užrašyti konkrečius veiksmus, kurių reikalaujama išJėzaus Kristaus pasekėjų.

Tada užduokite maždaug tokius klausimus:

• Jei kas nors jūsų paklaustų, ar mormonai tiki Jėzų Kristų, kaip šios trys Raštųištraukos, užrašytos lentoje, padėtų jums atsakyti į šį klausimą?

• Kaip savais žodžiais paaiškintumėte Jėzaus Kristaus doktriną ir Evangeliją žmogui,kuris nežino, kas tai yra?

• Kai kurie žmonės gali jūsų paklausti, kodėl misionieriai pamokslauja tiemsžmonėms, kurie jau tiki Jėzų Kristų. Kaip Kristaus doktrina, išdėstyta lentojeužrašytose Raštų ištraukose, padeda atsakyti į šį klausimą?

Mokiniams atsakinėjant žiūrėkite, kad jie suprastų, jog Kristaus doktriną sudaro: 1) tai,ką Jėzus Kristus yra padaręs ir toliau daro, kad vestų mus arčiau Tėvo (žr. Almos 33:22;DS 76:40–42), ir 2) tai, ką turime daryti patys, kad gautume Jėzaus KristausApmokėjimo palaiminimų, įskaitant tikėjimą, atgailą, pasikrikštijimą, ŠventosiosDvasios dovanos priėmimą ir ištvėrimą iki galo (žr. 3 Nefio 27:16–21).

Mokinių dėmesį vėl nukreipkite į lentoje užrašytą teiginį apie misionieriaus paskirtį irpaklauskite:

• Kaip Kristaus doktrina yra susijusi su misionieriško darbo tikslu?

Šį klausimą aptarinėjantys mokiniai, greičiausiai, įvardins tokią tiesą: Misionieriaisavo paskirtį vykdo padėdami besidomintiesiems priimti Kristaus doktriną,


3

ugdyti tikėjimą, atgailauti, krikštytis, priimti Šventosios Dvasios dovaną irištverti iki galo.

Kad mokiniai geriau suprastų, kaip besidomintieji turi veikti pagal Kristaus doktriną,idant gautų sugrąžintąją Evangeliją, paprašykite jų atsiversti vadovėlio Skelbti manoevangeliją 17 puslapį ir garsiai perskaityti pirmas dvi pastraipas iš skyriaus „JėzausKristaus Evangelija“. Tada, kad padėtumėte jiems suprasti, kodėl besidomintiesiemssvarbu veikti su tikėjimu, užduokite maždaug tokį klausimą:

• Kokio įrodymo misionierius galėtų ieškoti, norėdamas įvertinti, kaip besidomintysisnaudoja tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, atgailauja ir ruošiasi priimtikrikšto sandorą?

Mokiniams atsakius, paaiškinkite, kad misionieriai dažnai rūpinasi tuo, kaip teisingaikalbėti ir elgtis. Tačiau svarbiau už tai, ką misionieriai sako ir daro, yra tai, kadbesidomintieji naudotų tikėjimą tuo, ko yra mokomi. Vienas iš svarbiausių įgūdžių,kuriuos misionierius gali išsiugdyti, yra tai, kad su Dvasios pagalba jis gali atpažinti, arbesidomintysis tikrai naudoja tikėjimą ir atsiverčia.

• Kokio įrodymo misionierius galėtų ieškoti, norėdamas nustatyti, ar pamokoje buvoŠventoji Dvasia ir ar besidomintysis ją jautė?

• Ką būsimi misionieriai galėtų daryti, kad geriau suprastų ir taikytų Kristausdoktriną? (Galimi ir tokie atsakymai: su tikėjimu melsti didesnio supratimo,Raštuose studijuoti konkrečius Kristaus doktrinos aspektus, pvz., Jėzaus KristausApmokėjimą ir pirmuosius Evangelijos principus bei apeigas, su kitais pasikalbėtiapie tai, kaip jie stiprino savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, studijuoti sakramentomaldas, kad geriau suprastų krikšto sandoras ir t. t.)

Parodykite vaizdo siužetą „The Purpose of Missionary Work: Robles Family“(liet. „Misionieriško darbo paskirtis. Roublų šeima“) (9:19) ir paprašykite, kad

klasės nariai užsirašytų, ką darė misionieriai, kad padėtų Roublų šeimai ateiti pasKristų.

Kad padėtumėte mokiniams paaiškinti, kaip misionieriai vykdė savo paskirtį, parodęvaizdo siužetą, užduokite tokius klausimus:

• Kaip misionieriai padėjo Roublų šeimai augti tikėjime? (Galimi ir tokie atsakymai:jie ragino juos melstis dėl Mormono Knygos, atsakinėjo į jų klausimus, mokė, kodėlsvarbu paklusti įsakymams, įpareigojo juos paklusti įsakymams, padėjo jiemspriimti krikšto apeigas, užtikrino apylinkės įsitraukimą į jų gyvenimą ir nukreipėjuos į šventyklą.)

• Kodėl tiek besidominčiųjų mokymas, tiek jų kvietimas ateiti pas Kristų yra svarbūsmisionieriško darbo aspektai?

• Kokių įrodymų pastebėjote, kad sustiprėjo Roublų šeimos narių tikėjimas ir kad jiebuvo arčiau Kristaus Dvasios?

Skirkite mokiniams kelias minutes pastudijuoti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 20puslapyje esantį skyrelį „Pagalba kitiems priimti įsipareigojimus – vartai į tikėjimą iratgailą“. Tada paprašykite mokinių susiskirstyti poromis ir pakaitomis vienam su kitupasidalinti nuomone apie žmonių kvietimą laikytis įsipareigojimų. Kokių baimių arabejonių jie turi? Kas jiems suteikia pasitikėjimo manyti, kad sugebės tai padaryti? Tadaužduokite šiuos klausimus:

• Kaip Kristaus doktrinos supratimas gali jums padėti kviesti besidominčiuosiusįsipareigoti?


4

• Kodėl, pasak vyresniojo Džefrio R. Holando, misionierius turėtų jaustis „sukrėstas“,kai žmonės nesilaiko įsipareigojimo skaityti ir melstis dėl Mormono Knygos?

Pakvieskite klasę įsivaizduoti, ką reiškia padėti žmonėms keistis ir krikštytis.Pasiteiraukite, ar kas nors iš jų yra padėję draugui ar šeimos nariui ateiti pas Kristų.Pakvieskite juos pasidalinti tuo, kaip jie jautėsi tai darydami.

Didžiausia pareigaAptarkite, iš kur misionieriai gauna įgaliojimą Dangiškojo Tėvo vaikus mokytiEvangelijos ir padėti jiems priimti apeigas, leisiančias mėgautis Apmokėjimopalaiminimais. Parodykite toliau pateiktus teiginius ir pakvieskite vieną mokinį garsiaijuos perskaityti klasei:

„Po visko, kas pasakyta, didžiausia ir svarbiausia pareiga yra skelbti Evangeliją“(Džozefas Smitas, citata iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją, p. 24).

„Evangelijos mokymas yra svarbesnis už kitus gerus darbus. Dirbate didingiausią darbąpasaulyje ir niekas jam neprilygsta. Namų ir tiltų statymas yra niekniekis. Pasauliųstatymas yra niekniekis, palyginus su jūsų statomais gyvenimais. Mirtingųjų gyvybiųišgelbėjimas nėra toks svarbus pasiekimas, lyginant su jūsų darbu. Galite net nueiti įkurias nors kapines ir ten prikelti mirusįjį, ar net tūkstančius ar dešimtis tūkstančių

mirusiųjų, tačiau tai bus niekniekis, palyginus su tuo, ką gelbėdami žmones darote jūs“ (The Teachingsof Spencer W. Kimball [1982], 547).

Pasiteiraukite mokinių, ar keli jų galėtų pasidalinti savo mintimis apie tai, kodėlEvangelijos skelbimas yra pati svarbiausia iš mūsų turimų pareigų. Žiūrėkite, kadmokiniai suprastų, jog skelbdami Evangeliją mes padedame žmonėms surastiApmokėjimo palaiminimus.

Vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 18:10, 15–16, oklasė tepasiklauso, kaip yra laiminami Evangelijos skelbėjai ir ją priimantieji. Tadapaklauskite:

• Kokių palaiminimų gauna Evangelijos skelbėjai ir tie, kurie yra jos mokomi?

Paaiškinkite, kad misionieriškas darbas taip pat gali kelti iššūkių. Vieno mokiniopaprašykite perskaityti šią vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos ApaštalųKvorumo citatą:

„Esu tikras, kad misionieriškas darbas nėra lengvas, nes išgelbėjimas nėra piguspatyrimas. Išgelbėjimas niekada nebuvo lengvas. Mes esame Jėzaus Kristaus Bažnyčia,tai yra tiesa ir Jis yra mūsų Didžioji Amžinoji Galva. Kaip galime tikėtis, kad mums taibus lengva, jei tai niekada nebuvo lengva Jam Pačiam? Man atrodo, kad misionieriamsir misijos vadovams reiktų kelias minutes praleisti Getsemanėje. Misionieriai ir misijos

vadovai turėtų žengti bent žingsnį ar du link Kalvarijos viršūnės.

[…] Aš manau, kad misionieriai ir besidomintieji, norėdami pažinti tiesą, suvokti išgelbėjimą irkažkiek suprasti sumokėtą kainą, turėtų sumokėti simbolinę visos tos kainos dalį“ (“Missionary Workand the Atonement,” Ensign, Mar. 2001, 15).

• Kaip šis požiūris į misionierišką darbą padės misijoje, susidūrus su iššūkiais?


5

Pamokos pabaigoje galite skirti mokiniams kelias minutes užsirašyti, ką sužinojo apieryšį tarp misionieriško darbo ir Kristaus doktrinos. Paraginkite mokinius nusistatytitikslą daryti tai, kas ruošiantis misijai jiems padėtų geriau suprasti Kristaus doktriną.Pasiteiraukite jų, ar kas nors norėtų savo liudijimu pasidalinti su klase. Paliudykite, kad,jei mokiniai mokysis ir veiks sulig Kristaus doktrina, jiems labiau seksis misijoje.

Kvietimas veiktiPastaba. Kiekvienoje pamokoje yra siūloma pratimų, skirtų padėti mokiniams geriau pasiruoštitarnauti misijoje. Paskirti arba pasiūlyti šiuos pratimus galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, pirmosios

pamokos metu galite išdalinti dalijamąją medžiagą su rekomenduojamais kiekvienos to semestro savaitėspratimais. Kiekvienos savaitės pratimus taip pat galite surašyti lentoje arba, jei įmanoma, savo mokiniamstuos pratimus nusiųsti trumpąja žinute arba el. paštu.

Mokiniams paaiškinkite, kad efektyvus pasiruošimas nuolatinei misijai reikalaujaužklasinių pastangų. Todėl kiekvienos pamokos pabaigoje jūs pasiūlysite kelispratimus, kad padėtumėte jiems geriau pasiruošti tarnystei misijoje. Kad padėtumėtemokiniams jau dabar imti dalyvauti Viešpaties darbe, paskirkite jiems vieną ar daugiauiš šių iššūkių:

• Socialiniuose tinkluose parašykite kitiems, kodėl nekantraujate tarnauti misijoje irkaip jai ruošiatės.

• Peržiūrėkite kelis vaizdo siužetus tinklalapio LDS.org dalyje Hastening the Work ofSalvation (liet. Išgelbėjimo darbo spartinimas) ir savo studijų žurnale užrašykite, kąmanote apie galimybę dalyvauti išgelbėjimo darbe.

• Į šią misionierių ruošimo klasę pasikvieskite savo draugą. (Galite mokinius kviestitai daryti kiekvienos pamokos pabaigoje.)

• Pakvieskite nenarį arba draugą mažiau aktyvų narį dalyvauti misionierių pamokose.


6

Misionierių ruošimas. 1 pamoka

Mūsų, kaip misionierių, paskirtisVyresnysis D. Todas KristofersonasSeminaras naujiems misijų prezidentams, 2008 m.

Pamąstykite, kuo į misionierišką paskirtį orientuotas misionie-riškas darbas skiriasi nuo į misionieriškas veiklas orientuoto misionieriško darbo:

1) Paskirties motyvuojami misionieriai žmones moko taip, kad padėtų jiems nuoširdžiai suprasti Evangeliją ir kodėl bei kaip šie turėtų atgailauti. Jei misionierių dėmesio centre yra ne jų paskirtis, tai jie mokys tik tam, kad pravestų tam tikrą pamokų skaičių per savaitę. Tokiu atveju pamoką jie tiesiog išdėstys, bet neįsiklausys į besidominčiojo mintis ir jausmus ir nereaguos į juos. Jie tiesiog dalinsis informacija, o ne siūlys išgelbėjimą, o tai besidominčiajam (ir pačiam misionieriui) yra dvi visiškai skirtingos patirtys.

2) Savo paskirtį užmirštantys misionieriai „burnas atveria“ ir į ieškojimo veiklą įsitraukia tam, kad savo mokomųjų sąrašą už-pildytų tam tikru skaičiumi žmonių, o ne kad siektų Dvasios ir įsiklausytų į Ją, idant suprastų, kas jiems kalbant jaučia Dvasią. Paieškos bus sutelktos į skaičius, be užuominos į atsivertimo potencialą.

3) Omenyje neturint misionierių paskirties, dienos tvarkaraštis tampa paprasčiausiu grafiku arba susitikimų kalendoriumi. Tačiau tą paskirtį turint omenyje, dienos tvarkaraštis taps įrankiu tikrai išsiaiškinti, atsiminti ir įvykdyti tai, ko reikia norint pasiekti rezultatą, t. y. atsivertimą ir krikštą, ir tai būtų daroma atsižvelgiant į kiekvieną besidomintįjį atskirai. Prie-šingu atveju misionierius greičiausiai paklius į mąstymo, kad jo sėkmės matas yra užimtumas, spąstus.

4) Savo paskirtį įsisąmoninęs misionierius kasdien lauks gali-mybės sotintis Dievo žodžiu, nes jo studijavimas turės tikslą. Jis ieškos atsakymų tiek į besidominčiojo, tiek ir į savo paties

sielos klausimus. Jis ieškos informacijos apie tai, kaip mokyti ir vesti besidominčiuosius atgailos keliu. Nejausdamas šios pa-skirties misionierius greičiausiai ne taip entuziastingai žiūrės į asmenines studijas ar studijas su porininku. Nors tam ir skirtų laiko, jis neturės užsidegimo, vėliau galėsiančio jo mokymą prisotinti apreiškimo ir pranašystės dvasios. (Žr. Almos 17:2–3; 43:2; DS 11:21, 25–26.)

5) Misionierius gali formaliai kviesti žmones lankytis Bažny-čioje, nes tiki, kad misionieriai būtent tai ir turi daryti. Tačiau, jei misionieriaus širdyje liepsnos jo paskirtis, tai jis supras, kad besidominčiajam dalyvavimas Bažnyčioje yra būtinas tam, kad imtų labiau trokšti krikštytis ir dėtų pamatą iki galo ištverti Evangelijos sandoroje. Su galutiniu tikslu omenyje kvieti-mas lankytis Bažnyčioje atrodys svaresnis, aiškinimas apie garbinimą Šabo dieną ir apie tai, ko tikėtis PDŠ sekmadienio pamaldose, bus kitoks, o misionierių žodžius lydinti dvasia turės tokios įtikinančios galios, kokios neturėtų kitu atveju.

Prašome neignoruoti vadovėlio Skelbti mano evangeliją pirmojo skyriaus ir jo klausimo: „Kokia mano, kaip misionieriaus, pa-skirtis?“ Jei misionieriai įsisavins apeigų ir principų, vedančių žmones pas Kristų per sugrąžintąją Evangeliją, paskirtį, tai jie supras, kad misionieriškas darbas nėra programa, tai yra mo-tyvas – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios motyvas. Jie supras, kad yra ne pardavėjai ar specialistai, o dievišką įgaliojimą ir pavedimą turintys teisumo mokytojai. Jie supras, kad pasaulis apmokančios malonės ir išgelbėjimo negaus kitaip, kaip tik per juos ir jų atstovaujamą Bažnyčią, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Jie supras, koks yra jų ryšys su šiuo darbu, ir puikiai rūpinsis savo Tėvo reikalu. Kaip ir Mozijo sūnūs, jie mokys „su galia ir įgaliojimu iš Dievo“ (Almos 17:3).

Diskusijos klausimai 1. Kaip misionierius gali nuspręsti, ar jo veiklą motyvuoja

misionieriaus paskirtis?

2. Kaip susitelkimas į misionieriško darbo paskirtį gali paveikti jūsų kasdienes misionieriškas veiklas?

3. Kaip paskutinė pastraipa padeda jums suprasti amžinąjį pobūdį to, ką veiksite būdami misionieriumi?

© 2

015

INTE

LLEC

TUAL

RES

ERVE

, INC

. VIS

OS

TEIS

ĖS S

AUG

OM

OS.

2

Meilės ir pagarbosatmosferos kūrimas. Įpamoką besirenkančiusmokinius pasveikinkitekreipdamiesi į juos vardu,pasakykite, kaddžiaugiatės juosmatydami, išreikškitedėkingumą jiems irpasiteiraukite apie jųšeimą, darbą ar mokslus.Mokiniai, kurie jaučia,kad jų mokytojas ir kitimokiniai juos myli,vertina ir jais pasitiki,dažniau ateis į pamokąatviri Dvasios įtakai ir sudidesniu noru dalyvauti.

Kodėl mums reikalingasApmokėjimas

ĮvadasJėzaus Kristaus Apmokėjimas yra Dievo duoto išgelbėjimo planošerdis. Per Savo Apmokėjimą Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo tikslus– išpirko mus iš dvasinės ir fizinės mirties, patenkino teisingumoreikalavimus ir su atgailos sąlyga apvalė mus nuo mūsų asmeniniųnuodėmių. Gelbėtojas mus guodžia mūsų silpnybėse, sustiprina

mus, kad padarytume tai, ko savarankiškai negalėtume padaryti, irsuteikia viltį sugrįžti gyventi su Juo ir Dangiškuoju Tėvu. Nuolatiniaimisionieriai išgelbėjimo darbe dalyvauja padėdami kitiems sužinoti,kaip per tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailą, krikštą, patvirtinimą irištvėrimą iki galo gauti Apmokėjimo palaiminimus.

Išankstinis pasiruošimas• Kad geriau suprastumėte, kodėl mums reikalingas Apmokėjimas, išstudijuokite šias

Raštų eilutes: Romiečiams 3:23; 2 Nefio 9:6–10 ir Almos 42:9–14.

• Kad pamatytumėte keletą Apmokėjimo palaiminimų, išstudijuokite šias Raštųeilutes: Mozijo 3:19; 4:3; 24:12–15 ir Almos 5:12–13; 7:11–13.

• Išstudijuokite vyresniojo Džefrio R. Holando straipsnį „Missionary Work and theAtonement“ (liet. „Misionieriškas darbas ir Apmokėjimas“), Ensign, Mar. 2001,8–15.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 63–64 ir 72–73 puslapius.

• Pasiruoškite parodyti vaizdo siužetą “He Lives! All Glory to His Name!” (liet. „Jisgyvas! Te visur skambės!“) (2:51; ištrauką iš vyresniojo Ričardo G. Skoto kalbosvisuotinėje konferencijoje, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).Siužetą galite rasti internete adresu lds.org/media-library.

Pasiūlymai, kaip mokytiKodėl mums reikia ApmokėjimoPradėkite užduodami mokiniams tokį klausimą:

• Kaip žmonės susivokia, kad gyvenime jiems reikalingas Jėzaus KristausApmokėjimas?

Po to pateikite tokį teiginį:

„Kaip sotus žmogus nenori valgyti, lygiai taip ir išgelbėjimo per Kristų jis netrokš tol, kolnesupras, kodėl jam reikalingas Kristus.

Niekas pakankamai ir deramai nežino, kodėl jam reikia Kristaus, kol nesuvokia irnepriima Nuopuolio ir jo padarinių visai žmonijai doktrinos“ (President Ezra Taft Benson,A Witness and a Warning [1988], 33).

Tada paklauskite:

• Su kuo yra siejamas Adomo Nuopuolis?

Parodykite toliau pateiktą citatą ir paprašykite, kad vienas mokinys ją garsiaiperskaitytų klasei:

7

Doktrinospaaiškinimas. Vienas išvisiems misionieriamsreikalingų įgūdžių yrasuprasti mokomasdoktrinas ir jas paaiškintipaprastais terminais.Savo mokiniams padėsitegeriau tai daryti, jeireguliariai prašysite jųpaaiškinti doktriną irkodėl ją svarbu suprastitiek jiems patiems, tiekbesidomintiesiems.

„Kadangi Adomas ir Ieva … valgė vaisiaus nuo gero ir pikto pažinimo medžio, jie buvo išmesti išViešpaties akivaizdos (žr. DS 29:40–41). Kitaip sakant, jie patyrė dvasinę mirtį. Taip pat jie tapomirtingi – pavaldūs fizinei mirčiai. Ši dvasinė ir fizinė mirtis vadinama Nuopuoliu. […]

Būdami Adomo ir Ievos palikuonys, mes paveldime nuopuolio būseną mirtingajam gyvenimui (žr.Almos 42:5–9, 14). Mes atskirti nuo Viešpaties akivaizdos ir pavaldūs fizinei mirčiai. Mes taip patesame priešpriešos būsenos ir esame bandomi gyvenimo sunkumais ir priešininko pagundomis (žr.2 Nefio 2:11–14; DS 29:39; Mozės 6:48–49)“ (Ištikimi tikėjimui [2005], p. 109–110).

Padėkite mokiniams atrasti šioje citatoje mokomas doktrinas, paklausdami:

• Kaip Adomo Nuopuolis veikia visus mus, Adomo ir Ievos palikuonius? (Kaip irAdomas su Ieva, taip ir mes esame pajungti fizinei ir dvasinei mirčiai.Gyvename puolusiame pasaulyje ir esame pajungti gyvenimo sunkumamsbei priešininko pagundoms. Esame atskirti nuo Tėvo akivaizdos ir mumsreikalinga Gelbėtojo pagalba, kad galėtume pas Jį sugrįžti.)

Lentoje surašykite šias Raštų nuorodas ir skirkite mokiniams kelias minutes jaspastudijuoti:

Romiečiams 3:23

2 Nefio 9:6–10

Almos 42:9–11, 14

Paraginkite mokinius studijuojant ieškoti, kaip kiekvieną iš mūsų paveikė Adomo irIevos Nuopuolis.

• Kaip šios Raštų ištraukos paaiškina Adomo ir Ievos Nuopuolio poveikį kiekvienamiš mūsų? (Mokiniams atsakinėjant, jų atsakymus užrašykite lentoje. Nors jųatsakymai gali skirtis, tačiau turėtų atrodyti maždaug taip: Visi nusidedame irtampame nešvarūs Dievo akyse; kadangi darome nuodėmių, esame atskirtinuo Dievo akivaizdos; mes patirsime fizinę mirtį; gyvename puolusiamepasaulyje ir turime įveikti „prigimtinį žmogų“ [Mozijo 3:19].)

Mokinių pasiteiraukite, ar jie turi klausimų apie jų rastas doktrinas ir terminus. Tegulklasė pati pasiaiškina šiuos klausimus. Tada paklauskite:

• Kaip šios Raštų ištraukos padeda paaiškinti, kodėl mums visiems reikalingas JėzusKristus? (Jėzaus Kristaus Apmokėjimas išperka mus iš Adomo Nuopuolio iriš mūsų pačių nepaklusnumo poelgių.

Paaiškinkite, kad, kaip Dievo gailestingojo plano dalis, Jėzaus Kristaus Apmokėjimasleidžia mums ištrūkti iš mirties ir pragaro „pabaisos“ gniaužtų (žr. 2 Nefio 9:10), t. y. išfizinės ir dvasinės mirties. Visi būsime prikelti. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galimebūti apiplauti nuo savo nuodėmių, jei tik atgailausime. Be Jėzaus Kristaus mes ne tikpražūtume, bet ir visą amžinybę liktume pajungti velniui.

Pasidalinkite trumpu liudijimu apie Dievo plano išmintingumą ir gailestingumą.Mokinius patikinkite, kad visus Nuopuolio padarinius galima įveikti per JėzausKristaus Apmokėjimą.

2 PAMOKA. KODĖL MUMS REIKALINGAS APMOKĖJIMAS

8

Mokymo apie Apmokėjimą svarbaJei norite, galite perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Ričardo G. Skoto išDvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį arba parodyti vaizdo siužetą. Tegul mokiniai

pasiaiškina, kodėl mums svarbu geriau suprasti Apmokėjimą.

„Atmindami Prisikėlimą, sumokėtą kainą ir per Apmokėjimą suteiktą dovaną,apmąstykite, ko apie tuos šventus įvykius moko Raštai. Sustiprės jūsų asmeninisliudijimas apie tų įvykių realumą. Tie įvykiai turėtų būti daugiau nei tik įsimintiniprincipai. Tie įvykiai turėtų įsipinti į jūsų esybės audinį lyg apsauga prieš augančiąbjaurumų bangą, užliejančią mūsų pasaulį. […]

Be Apmokėjimo Tėvo Danguje laimės planas liktų neįgyvendintas. Apmokėjimas visiems suteikia progąįveikti savo gyvenimo klaidų pasekmes. Kai paklūstame įstatymui, gauname palaiminimą. Kaisulaužome įstatymą, iš buvusio paklusnumo mums nebelieka nieko, kas galėtų patenkinti to sulaužytoįstatymo teisingumo reikalavimus. Gelbėtojo Apmokėjimas mums leidžia atgailauti dėl bet kurionepaklusnumo ir taip išvengti tokių bausmių, kurias gali uždėti teisingumas.

Mano pagarbumas ir dėkingumas už Izraelio Šventojo, Taikos Kunigaikščio ir mūsų Išpirkėjo,Apmokėjimą auga nuolat, kai tik stengiuosi jį labiau suvokti. Aš suvokiu, kad viso to, ką dėl mūsųDangiškojo Tėvo vaikų per Savo Apmokėjimą padarė Jėzus Kristus, negali pakankamai suvokti joksmirtingas protas ar tinkamai išreikšti žmogaus liežuvis. Tačiau svarbu mums visiems apie Apmokėjimąmokytis visko, ko galime. Tai yra tas pagrindinis elementas mūsų Tėvo Danguje laimės plane, be kuriotas planas negalėtų pradėti veikti. Jūsų suvokimas apie Apmokėjimą ir jūsų gyvenimui jo teikiamaįžvalga žymiai padidins šiame gyvenime jūsų įgytų žinių, patyrimo ir įgūdžių panaudojimoproduktyvumą. […]

Mums visiems būtina stiprinti savo supratimą apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimo reikšmę, kad tai taptųnepajudinamu pamatu, ant kurio reikia statyti savo gyvenimą. […]

Gilus asmeninis Raštų apmąstymas, lydimas tiriančios nuoširdžios maldos, įtvirtins jūsų supratimą irdėkingumą už Jo neįkainojamą Apmokėjimą“ („Jis gyvas! Te visur skambės!“, 2010 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).

Padėkite mokiniams išanalizuoti vyresniojo Skoto teiginį paklausdami maždaug tokiųklausimų:

• Kurios vyresniojo Skoto pasisakymo dalys akcentuoja supratimo apie Apmokėjimąsvarbą? (Žiūrėkite, kad mokiniai išsiaiškintų teiginius, panašius į šiuos: Gelbėtojokančios „poveikis bus jaučiamas ne tik šiame gyvenime, bet ir visoje amžinybėje“;„Jo Apmokėjimas Jo Tėvo Danguje laimės planą padarė pilnai veikiantį“; „Jėzuspalaiko pusiausvyrą tarp teisingumo ir malonės su mūsų paklusnumo sąlyga“;„Apmokėjimas visiems žmonėms suteikia progą įveikti gyvenime padarytų klaidųpadarinius“; ir „jūsų suvokimas apie Apmokėjimą ir jūsų gyvenimui jo teikiamaįžvalga žymiai padidins šiame gyvenime jūsų įgytų žinių, patyrimo ir įgūdžiųpanaudojimo produktyvumą“.)

• Vyresnysis Skotas pareiškė, kad Apmokėjimo principai „turėtų būti daugiau nei tikįsimintini principai. [Jie] turėtų įsipinti į jūsų esybės audinį“. Kaip būsimasismisionierius gali tai padaryti?

Dauguma jaunų žmonių nesupranta šių palaiminimų, išskyrus nuodėmių atleidimą,kuris jų gyvenime pasireiškia per Apmokėjimą. Kad padėtumėte mokiniams pagilintisavo supratimą apie šiuos kitus palaiminimus, skirkite klasei kelias minutespastudijuoti toliau nurodytas Raštų ištraukas ir paieškoti, kokie palaiminimai ateina perJėzaus Kristaus Apmokėjimą: Mozijo 3:19; 4:3; 24:12–15; Almos 5:12–13; 7:11–13. Po


9

kurio laiko mokinių paprašykite paaiškinti kelis Apmokėjimo palaiminimus. Lentojeapibendrinkite jų atsakymus.

Pastaba. Prieš tęsdami pamoką kelias minutes galite skirti perskaityti ir aptarti straipsnelį„Apmokėjimas“ iš Raštų rodyklės.

Pateikite toliau esančią citatą ir pakvieskite vieną mokinį garsiai ją perskaityti:

„Augant jūsų supratimui apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, augs ir jūsų troškimas dalintisEvangelija“ (Skelbti mano evangeliją, p. 14).

Padėkite mokiniams geriau suprasti šį principą paklausdami:

• Kodėl supratus Apmokėjimą išauga žmogaus troškimas dalintis Evangelija?

Tegul mokiniai susiskirsto poromis ir pakaitomis garsiai perskaito 1 Nefio 8:10–12;Enoso 1:5–9 ir Mozijo 27:34–36 bei 28:1–4. Tegul nurodytose ištraukose jie surandatam tikrą tendenciją. Skirkite mokiniams pakankamai laiko, tada pakvieskite kelis iš jųpaaiškinti, kokią tendenciją jie surado. (Lehis, Enosas ir Mozijo sūnūs, patyręApmokėjimo palaiminimus, pajuto troškimą pasidalinti Evangelija ir padėti kitiemsgauti tuos pačius palaiminimus.)

Kad padėtumėte mokiniams pajausti lentoje jūsų surašytų principų tiesą ir svarbą,paklauskite:

• Jei tai nėra asmeniška, papasakokite, kokie jūsų su Apmokėjimu susiję patyrimaimotyvavo jus pasidalinti Evangelija su kitais?

• Kaip jūsų žinios ir jausmai apie Apmokėjimą motyvuoja jus vesti kitus žmonesarčiau Jėzaus Kristaus?

Skirkite mokiniams truputį laiko pamąstyti, ar jų supratimas apie Jėzaus KristausApmokėjimą yra dalis jų motyvo tarnauti misijoje ir kaip jie galėtų būtų dėkingesni užtai, ką dėl jų yra padaręs Jėzus Kristus.

Kaip besidomintiesiems padėti gauti Apmokėjimo palaiminimusPasakykite savo mokiniams, kad būnant misionieriais, tiek jiems, tiekbesidomintiesiems svarbiausia bus suprasti ir priimti Jėzaus Kristaus Apmokėjimodoktriną.

Tegul mokiniai pastudijuoja 2 Nefio 2:6–8 ir paieško, ką, pasak Lehio mokymo,turėtume daryti su savo žiniomis apie Apmokėjimą. Keliems mokiniams atsakius,padėkite klasei suprasti, kodėl besidomintiesiems reikia suprasti ir priimtiApmokėjimą: pateikite ir perskaitykite toliau esantį vyresniojo Džefrio R. Holando išDvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Zonos konferencijose, kuriose mums, visuotiniams įgaliotiniams, yra nuostabiausiosprogos mokyti šiuos jaunus vyresniuosius ir seseris, misionierių teiraudavausi, kokiobesidominčiųjų veiksmo, kaip savo diskusijų su jais rezultato, jie tikisi.

„Krikšto!“ – lyg choru sušukdavo visi.

„Taip, – sakydavau, – norime jų krikšto, bet ko reikia pirmiau?“ […]

Misionieriai beveik niekada nepasakydavo dviejų esminių dalykų, kuriuos iki savo krikšto turėtųpadaryti besidomintieji: tikėti Viešpatį Jėzų Kristų ir atgailauti už savo nuodėmes. Dar „mes tikime,kad pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra: pirma, tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų; antra, atgaila;


10

[po to] trečia, krikštas panardinant nuodėmėms atleisti; ketvirta, rankų uždėjimas Šventosios Dvasiosdovanai suteikti“ (Tikėjimo Teiginių 1:4; kursyvas pridėtas).

Savo naująjį gyvenimą besidomintysis turi statyti ant tikėjimo Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Joišperkančios aukos – ant įsitikinimo, kad Jis tikrai yra Dievo Sūnus, kad net šią akimirką Jis yra gyvas,kad Jis tikrai yra avidės vartai, kad Jis vienintelis turi mūsų išgelbėjimo ir išaukštinimo raktus. Tokįtikėjimą turi lydėti tikra atgaila, parodanti troškimą būti švariems, atnaujintiems ir nekaltiems,leidžiantį mums pretenduoti į visus Apmokėjimo palaiminimus“ („Missionary Work and theAtonement,“ Ensign, Mar. 2001, 10–11).

Tada paklauskite:

• Ką turi daryti besidomintysis, kad galėtų pretenduoti į visus Apmokėjimopalaiminimus? (Turėti tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailauti ir pasikrikštyti.)

Mokiniams paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 20:37 pateikiami reikalavimaibesikrikštijantiems. Tegul mokiniai tyliai perskaito šią eilutę ir suranda, ką priešpasikrikštydami turi padaryti besidomintieji. Paklauskite:

• Kokie besidominčiųjų darbai galėtų parodyti juose besiformuojantį tikėjimą JėzumiKristumi? (Jie bus nuolankūs, atgailaus už savo nuodėmes, darys gerumo darbus irt. t.)

• Kokį vaidmenį atlieka misionieriai, padėdami besidomintiesiems atitikti šiuoskrikšto reikalavimus? Kaip tai siejasi su jūsų, kaip misionieriaus, paskirtimi? (Jeireikia, mokiniams priminkite principus iš praeitos pamokos.)

Misionieriams įsakoma mokyti apie atgailąLentoje užrašykite tokį klausimą:

Kokį svarbiausią dalyką gali padaryti misionieriai, kad pas Kristų atvestų Dievo vaikus?

Tegul mokiniai tyliai perskaito Doktrinos ir Sandorų 18:11–14 ir suranda atsakymą įklausimą, užrašytą lentoje. Aptarę mokinių atsakymus, paklauskite:

• Kodėl atgaila yra vienintelis kelias, kuriuo eidami Dievo vaikai gali įgyti visusApmokėjimo palaiminimus? (Žr. Mozijo 16:13; Almos 11:37 ir Helamano 14:13.)

Lentoje užrašykite atsakymą į jau pateiktą klausimą:

Mokyti apie atgailą misionieriams įsakoma todėl, kad jų mokomi žmonėsgalėtų gauti visus Apmokėjimo palaiminimus ir pradėtų naują gyvenimąKristuje.


11

Aiškinkite, dalinkitės irliudykite. Pagrindinismisionierių mokymometodas, kurio jie turėsišmokti ir laisvai taikytiyra: 1) doktriną paaiškintisavais žodžiais, 2)pasidalinti Raštų arasmenine istorija,padedančia paaiškintidoktriną, ir 3) paliudytiapie tai, ką toji doktrinareiškia jiems ir kodėl jisvarbi.

Padalinkite klasę į dvi grupes. Tegul viena klasės grupė pastudijuoja vadovėlio Skelbtimano evangeliją 63–64 puslapiuose esantį skyrelį „Apmokėjimas“. Kita klasės grupėtegul pastudijuoja vadovėlio Skelbti mano evangeliją 72–73 puslapiuose esantį skyrelį„Per Kristų galime būti apvalyti nuo nuodėmės“. Skirkite mokiniams kelias minutestyliai perskaityti ir pasiruošti mokyti dviejų minučių trukmės jų perskaitytos medžiagosapžvalgą. Paraginkite mokinius į apžvalgą įtraukti šiuos dalykus: 1) esminių doktrinospunktų išdėstymą ir paaiškinimą, 2) pasidalinimą doktriną pagrindžiančia asmenine arRaštų istorija ir 3) liudijimą apie mokytus dalykus. Šiuos tris žingsnius apibendrinkitelentoje.

Skirkite jiems pakankamai laiko pasiruošti, tada mokinius iš pirmosios grupėspakvieskite dirbti porose su mokiniais iš antrosios grupės ir pakaitomis mokytivieniems kitus. Kai kiekvienas mokinys bus pamokęs kitą klasės narį, galite pakviestivieną mokinį savanorį ateiti į klasės priekį ir visą klasę pamokyti savosios apžvalgos.Kai mokinys baigs, pagirkite jį ir pasiteiraukite klasės, ką jie mano apie tokį mokymą.Paklauskite, ar jie turi klausimų, tada paklauskite:

• Kaip jautėtės mokydami ir liudydami apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?

• Galbūt atradote ką nors tokio, kas jums galėtų padėti besidominčiuosius mokytiapie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?

• Kodėl laukiate, kai galėsite kitus mokyti apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?Pastaba. Jei liks laiko, galite panaudoti toliau pateiktą mokymo idėją, kad padėtumėte mokiniams sudidesniu pasitikėjimu mokyti apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Jei idėja nepasinaudosite, tai

pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo jausmais apie Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą.

Rėmimasis RaštaisPaaiškinkite mokiniams, kad, būdami misionieriai, jie mokys su didesne galia tuomet,kai remsis Raštais. Tegul pusė klasės patyrinėja Raštų ištraukas iš vadovėlio Skelbtimano evangeliją skyriaus „Apmokėjimas“ Raštų studijų langelio (p. 64), o kita klasėspusė – Raštų ištraukas iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją Raštų studijų langelio 73puslapyje. Paraginkite mokinius pasirinkti vieną ištrauką apie Jėzaus KristausApmokėjimą, kurią jie supranta ir apie kurią galėtų paliudyti. Po kurio laiko – kaimokiniai pasidalins liudijimais, paklauskite:

• Kaip, remdamiesi pasirinkta Raštų ištrauka, galėtumėte kam nors padėti geriausuprasti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? (Į šį klausimą paraginkite atsakyti kelismokinius.)

• Kaip manote, kodėl svarbu, kad mokantys misionieriai remtųsi Raštais?

Paprašykite mokinių atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją skyrelį „RemkitėsRaštais“ (p. 192). Vieno mokinio paprašykite perskaityti pirmąją pastraipą, įskaitantketuris punktus, o po to klasės narių pasiteiraukite, kiek jų idėjos apie rėmimosi Raštaissvarbą sutampa su teiginiu iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją.

Mokiniams pasakykite, kad po kelių minučių jie mokys kitą mokinį, remdamiesi savoanksčiau pasirinkta Raštų ištrauka apie Apmokėjimą. Paaiškinkite, kad vadovėlyjeSkelbti mano evangeliją yra pateikti keli principai, padėsiantys jiems mokyti. Vienomokinio paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją garsiai perskaityti poskyrį„Pristatykite Raštus“ (p. 192). Paklauskite, ar mokiniai turi kokių nors klausimų apie šįžingsnį, tada skirkite kelias minutes pagalvoti, kaip jie pristatys pasirinktą Raštųištrauką.


12

Po to kito mokinio paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją garsiai perskaitytiposkyrį „Perskaitykite ištrauką“ (p. 192–193). Skirkite mokiniams kelias minutes tyliaiperskaityti pasirinktą Raštų ištrauką ir paieškoti žodžių ar frazių, kurias jie galbūt turėspaaiškinti besidominčiajam. Tada trečiojo mokinio paprašykite garsiai perskaitytiposkyrį „Pritaikykite Raštus“ (p. 193). Vėl pasiteiraukite, ar mokiniai turi kokių norsklausimų.

Kad mokiniams pavyktų sėkmingai mokyti iš Raštų, turėtumėte jiems pademonstruotišį įgūdį. Jei norite, mokymui galite pasirinkti vieną ar dvi eilutes iš Mozijo 3:7–11 ir16–19, kad nepanaudotumėte kurios nors vienos mokinių pasirinktos Raštų ištraukos.Nesudėtingai ir glaustai pademonstruokite aukščiau aptartus tris žingsnius:pristatykite, perskaitykite ir pritaikykite Raštų ištrauką. Tokia demonstracija padėsmokiniams nesibaiminti, kad per daug iš jų tikimasi. Pabaigę mokinių paklauskite, arjie turi kokių nors klausimų.

Skirkite mokiniams kelias minutes pasiruošti mokyti pasirinktą Raštų ištrauką pagaltris žingsnius iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją. Tada kiekvieną mokinį paskirkitedirbti poroje su kitu klasės nariu ir paprašykite, kad jie vienas kitą mokytų. Kaimokiniai baigs mokyti, patikinkite juos, kad, studijuodami Raštus ir vadovėlį Skelbtimano evangeliją, jie sustiprins savo gebėjimą ir pasitikėjimą savimi mokant Evangelijos.

Pamoką pabaikite pasiteiraudami, ar yra mokinių, kurie norėtų pasidalinti savojausmais apie Jėzų Kristų ir ypač apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Kvietimai veiktiKad mokiniai geriau suprastų Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, pakvieskite juos atliktivieną ar daugiau iš šių dalykų:

• Per asmenines Raštų studijas pasibraukti arba pasižymėti tas ištraukas, kuriospadeda suprasti Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą.

• Su kuo nors namuose, bažnyčioje ar internetu pasidalinti savo liudijimu apieApmokėjimą.

• Jei leis aplinkybės, tai nuolatinių misionierių surengtos pamokos metu paliudytiapie Apmokėjimą.

• Kasdien skirti laiko apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą pastudijuoti Raštuose.


13

3

Džozefas ir Hairumas Smitai

Mokymasis Dvasia

ĮvadasMisionieriai turi išsiugdyti Evangelijos studijavimo įprotį, kad galėtųaugti Evangelijoje ir išlikti kelyje į amžinąjį gyvenimą. Misionieriųruošimo centruose jie kelias valandas per dieną praleidžiastudijuodami asmeniškai ir su savo porininkais. Iš jų tikimasi, kad,atvykę į misijos vietą, jie ir toliau kasdien studijuos Evangeliją. Jie

turi mokytis „mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (DS 88:118), kadsusikurtų Evangelijos žinių rezervuarą ir stiprintų savo pačiųatsivertimą. Misionieriams labai svarbu turėti tokį žinių, įgytų perDvasios vadovaujamas studijas, rezervuarą, kad galėtų mokyti sugalia ir įvykdyti savo paskirtį.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 8:2–3; 9:7–8; 11:12–17, 21–22, 26–28 ir

138:1–2, 11.


• Jei mokiniai neturi studijų žurnalo, parūpinkite jiems popieriaus lapų.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Advice for Studying theScriptures“ (liet. „Patarimai studijuojantiems Raštus“) (2:07).

• Paruoškite šios pamokos pabaigoje pateiktą dalijamąją medžiagą „Asmeninių Raštųstudijų įpročiai“.

• Pasiruoškite parodyti paveikslėlį su Džozefu ir Hairumu Smitais.

Pasiūlymai, kaip mokytiEvangelijos studijavimo svarbaParodykite mokiniams paveikslėlį su Džozefu Smitu ir jo broliu Hairumu, o tadapaprašykite jų atsiversti Doktrinos ir Sandorų 11 skyrių. Padėkite mokiniams suprastišio skyriaus kontekstą, paaiškindami, kad, Džozefui Smitui verčiant Mormono Knygą,jo vyresnysis brolis Hairumas labai susidomėjo Džozefo darbais ir panoro su kitaispasidalinti Sugrąžinimo žinia. Norėdamas sužinoti Viešpaties valią, Hairumas paprašėDžozefo, kad jis gautų apreiškimą jam. Viešpaties atsakymas yra užrašytas Doktrinos irSandorų 11 skyriuje. Daugeliu atžvilgiu Hairumas buvo tokioje pat padėtyje, kaip irjūsų klasės nariai, patys besiruošiantys dalintis sugrąžintosios Evangelijos žinia.

Tegul mokinių pora pakaitomis garsiai perskaito Doktrinos ir Sandorų 11:15–17 eilutes,o klasė tegul pasiklauso, kokių patarimų Viešpats davė Hairumui. Tada paklauskite:

• Kodėl prieš imant dalintis žinia su kitais Viešpats Hairumui pasakė „palauk dartruputėlį“?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:21–22, 26 ir surastipatarimus, tinkančius būsimiems misionieriams šiomis dienomis.

• Ką daryti Viešpats rekomendavo Hairumui, kad šis pasiruoštų dalintis Evangelija sukitais? Ką reiškia gauti Dievo žodį? Ką reiškia krautis Viešpaties žodį savo širdyje?

• Kaip šiose eilutėse esantys Viešpaties patarimai galėtų padėti kam nors, kas dabarruošiasi tarnauti misijoje? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtųsuprasti tokį principą: Evangelijos studijos paruošia misionierius dalintisEvangelija su Dvasia ir galia.)

14

• Kokių palaiminimų Viešpats pažadėjo tiems, kurie siekia gauti Jo žodį?Pastaba. Jei misionieriai mokysis Evangelijos doktrinų ir stiprins savo liudijimą, tai jų gebėjimasmokyti su Dvasia augs. Misionieriai yra raginami mokytis ir augti per Mormono Knygos skaitymą ir

vadovėlio Skelbti mano evangeliją 3 skyriaus pamokų studijavimą. Padėkite mokiniams suvokti, kad toksstudijavimas gali jiems padėti jau dabar pradėti gauti Dievo žodį.

Paprašykite mokinių atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 192 puslapį, ir tegulvienas iš jų garsiai perskaito pastraipą, prasidedančią žodžiais „Kuo daugiau laikopraleidžiate studijuodami Raštus“. Tada paklauskite:

• Kurios šios pastraipos idėjos patvirtina kasdienio Raštų studijavimo svarbą tiems,kurie nori tapti efektyviai dirbančiais misionieriais? (Raštų studijavimas paruošiamisionierius mokyti Evangelijos su galia.)

Mokiniams pasakykite, kad visą likusį pamokos laiką susitelksime į tai, kaip išasmeninio Raštų studijavimo gauti daugiau naudos. Paraginkite mokinius pamokosmetu pagalvoti, kaip jie taikys sužinotus dalykus, kad jų Raštų ir Evangelijos studijosbūtų efektyvesnės.

Studijų žurnalo naudojimasPaprašykite mokinių atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją x puslapį. Pakvieskitedu mokinius garsiai perskaityti abi poskyrio „Studijų žurnalas“ pastraipas. Mokiniamsperskaičius, paklauskite:

• Kaip, pagal šį skyrių, studijų žurnalo naudojimas gali jums padėti studijuojantEvangeliją?

• Kodėl svarbu užsirašyti Evangelijos studijų metu jums kilusias idėjas ir jausmus?

Galbūt vertėtų mokinių pasiteirauti, ar kas nors iš jų turi studijų žurnalą, ir, jei turi,pakviesti pasidalinti mintimis apie tai, kuo jiems naudingas jų vedamas žurnalas. Jeimokiniai dar nenaudoja studijų žurnalo, paraginkite juos pradėti tai daryti. Priminkitejiems, kad studijų žurnalas gali būti koks nors nebrangus bloknotas, sąsiuvinis ar lapaisegtuve. Jie taip pat gali naudotis užrašų ir žurnalo įrankiais internete adresu LDS.orgarba užrašų programėle elektroniniame prietaise. Paraginkite mokinius į kiekvienąpamoką atsinešti studijų žurnalą, kuriame galės rašytis pamokos metu kilsiančiasidėjas, jausmus ir įžvalgas.

3 PAMOKA. MOKYMASIS DVASIA

15

Patikrinimo klausimai.Patikrinimo klausimaigali padėti mokiniamslabiau įsigilinti į principusir nuoširdžiau atsakinėti.Pavyzdžiui, kai mokiniųatsakymai yra paprastiarba trumpi, galitepaklausti: „Ką,pavyzdžiui, turiteomenyje?“ Arba „Argalite prisiminti, kadapajutote, jog mūsųaptariami dalykai yratiesa?“

Mokymasis DvasiaSuskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite juos porose perskaityti vadovėlio Skelbtimano evangeliją 29 puslapyje esančią antrąją pastraipą, o po to aptarti, ko reikia, kadRaštų studijavimas būtų prasmingas užsiėmimas. Kai mokiniai baigs aptarinėti šiąpastraipą, pakvieskite kelis jų pasidalinti pagrindinėmis, diskutuojant kilusiomisidėjomis. Galite užduoti tokius klausimus:

• Ką reiškia studijuoti su „tikru ketinimu“? (Tikras ketinimas reiškia, kad ketinamepaklusti arba praktiškai pritaikyti tai, apie ką mokomės.)

• Kaip studijavimas su „tikru ketinimu“ bei teisumo alkimu ir troškimu galėtųpaveikti Evangelijos studijas? (Mokiniams atsakinėjant galite užduoti patikrinimoklausimų ir taip juos paskatinti giliau apmąstyti savo atsakymus. Pavyzdžiui, jeimokiniai sakys, kad tikrasis ketinimas matomas iš to, kaip žmogus meldžiasi, taigalite jų paprašyti paaiškinti, kuo ypatingos tokio žmogaus maldos. Jei mokiniaisakys, kad tai matoma iš žmogaus troškimų, tai paprašykite jų savo atsakymąpaaiškinti smulkiau.)

Trijų mokinių paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją, skyriaus „Mokymasis suŠventąja Dvasia“ pakaitomis perskaityti visas tris pastraipas (p. 30). Tegul likusiojiklasės dalis pasiklauso ir pasižymi palaiminimus, mums ateinančius tuomet, kaiŠventoji Dvasia padeda mokytis Evangelijos. Tada paklauskite:

• Kokių palaiminimų galime sulaukti tuomet, kai Evangelijos mokymąsi lydi ŠventojiDvasia? (Jei norite, mokiniams atsakinėjant lentoje galite užrašyti tokį principą: Jeimūsų Evangelijos mokymąsi lydi Šventoji Dvasia, tai gauname daugiaušviesos ir supratimo.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip jie galėtų pasikviesti Šventąją Dvasią,kuri juos mokytų studijuojant Evangeliją, perskaitykite arba pateikite toliau esantįvyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą. Pakvieskitemokinius atkreipti dėmesį į tai, ką jie galėtų daryti, kad Raštų studijos būtųnaudingesnės.

„Kad Evangelija būtų „įrašyta jūsų širdyse“, jūs turite žinoti, kas ji yra, ir stengtis pilniaują suprasti. Tai reiškia, kad ją reikia studijuoti. Kai sakau „studijuoti“, omenyje turiukažką daugiau, nei skaityti. Kartais neblogai Raštų knygą perskaityti per tam tikrą laiką,norint susidaryti bendrą jos žinios vaizdą, tačiau, norint atsiversti, reikia atkreipti dėmesįį tai, kiek laiko skiriate Raštams, o ne kiek jų perskaitote per tą laiką. Noriu pamatyti,

kaip jūs kartais perskaitote kelias eilutes, stabtelėjate jas apmąstyti, atidžiai jas vėl perskaitote,mąstote apie jų prasmę, meldžiate supratimo, užsiduodate sau klausimus, laukiate dvasinių įžvalgų irjas užsirašote tam, kad atmintumėte ir sužinotumėte daugiau. Taip studijuodami per pusvalandį galbūtneperskaitysite daug skyrių ar eilučių, tačiau savo širdyje atversite duris Dievo žodžiui, ir Jis jumsprabils“ („Kai būsi atsivertęs“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Papildomųstudijavimo idėjų rasite vyresniojo Ričardo G. Skoto pasisakyme „Kaip gauti apreiškimą ir įkvėpimąasmeniniam gyvenimui“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kad padėtumėte mokiniams išanalizuoti vyresniojo Kristofersono teiginį, užduokitetokius klausimus:

• Kokie dalykai, pasak vyresniojo Kristofersono, gali vesti į didesnį Raštų supratimą?

• Kaip šie dalykai leidžia Šventajai Dvasiai jus mokyti geriau?


16

• Kaip vienas ar keli iš šių dalykų jums yra padėję pagilinti supratimą apieEvangeliją?

Paaiškinkite, kad naudinga suprasti, kaip studijuojant Raštus su mumis bendraujaŠventoji Dvasia. Suskirstykite mokinius poromis (galbūt taip pat kaip ir per praeitąpratimą). Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas ir paprašykite, kad mokiniai jasužsirašytų į savo studijų žurnalus arba ant popieriaus lapo: Doktrinos ir Sandorų 8:2–3;9:7–8; 11:12–14 ir 138:1–2, 11.

Skirkite mokiniams laiko pastudijuoti šias ištraukas ir pasibraukti tuos žodžius arfrazes, kurios apibūdina, kaip su mumis bendrauja Šventoji Dvasia. Studijų žurnale jietaip pat gali užsirašyti, ko išmoko iš šių ištraukų. Paprašykite mokinių su savo partneriuaptarti, ką šiose eilutėse jie pasibraukė ir ko išmoko. Praėjus pakankamai laiko,paklauskite:

• Kokie jūsų rasti žodžiai ar frazės apibūdina, kaip su mumis bendrauja ŠventojiDvasia? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)

• Ar Šventoji Dvasia jus yra mokiusi vienu iš šių būdų ir pagilinusi jūsų supratimąapie Evangelijos doktriną arba principą? Kokių konkrečių patyrimų esate turėję?

Pakvieskite mokinius atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 34 puslapį, o vienasmokinys tegul garsiai perskaito pirmus keturis punktus iš skyrelio „Studijų idėjos irpasiūlymai“. Galite paklausti:

• Kaip šios rekomendacijos galėtų paveikti misionieriaus gebėjimą efektyviai dalintisEvangelija su kitais?

• Kaip jūs, būsimi misionieriai, jau dabar galėtumėte praktiškai pritaikyti šias idėjas?

• Kaip Raštų studijų įgūdžių ir įpročių tobulinimas gali prisidėti prie sėkmingesnėsjūsų misijos? (Mokiniai, greičiausiai, išsakys maždaug tokį principą: Ugdydamiefektyvių Evangelijos studijų įpročius, misionieriai bus mokomi Dvasios, jųpatyrimai teiks daugiau pasitenkinimo ir jie bus geriau pasiruošę mokytiEvangelijos.)

Mokinius suskirstykite grupelėmis po tris ar keturis žmones. Tegul kiekviena grupelėtarpusavyje pasiskirsto šešis „Studijų idėjų ir pasiūlymų“ poskyrius, esančius 34–36vadovėlio Skelbti mano evangeliją puslapiuose. Kai kuriems grupelių nariams gali tektistudijuoti daugiau nei vieną poskyrį. Kiekvienai grupelei paskirkite po vadovą, kurisvadovautų diskusijai apie tai, ką grupelės nariai sužinojo ir kaip jie galėtų savoEvangelijos studijas padaryti galingesnes ir efektyvesnes. Grupelėms užbaigusdiskusijas, paklauskite:

• Kaip šie studijavimo įgūdžiai ir įpročiai yra jums padėję efektyviau studijuotiRaštus?

Kad padėtumėte mokiniams asmeniškai pritaikyti aptartus dalykus, visiems išdalinkitedalijamąją medžiagą „Asmeninių Raštų studijų įpročiai“. Skirkite mokiniams keliasminutes dalijamosios medžiagos pratimui atlikti.


17

Skirkite pakankamai laiko pratimui atlikti, tada mokinių paprašykite pasidalinti savomintimis ar įžvalgomis apie šią veiklą. Paskatinkite juos šį pratimą atlikti iki galo,įtraukiant savo asmeninėms studijoms pasirinktus Raštų studijų įgūdžius ir įpročius.Patikinkite juos, kad, jeigu tai darys, Šventoji Dvasia apšvies jų protus ir praplės jųEvangelijos supratimą.

Padėkite mokiniams suprasti, kad efektyviai dirbančiu misionieriumi tampama žinantne tik kaip studijuoti, bet ir kada bei ką studijuoti. Paprašykite mokinių vadovėlyjeSkelbti mano evangeliją atsiversti įvado VIII puslapį ir skyriuje „Asmeninės studijos,studijos su porininku, apygardos susirinkimai ir zonos konferencijos“ apžvelgtipateiktą Misionieriaus dienotvarkę. Tada paklauskite:

• Kaip Misionieriaus dienotvarkė iliustruoja Evangelijos studijų svarbą?

• Kaip nuoseklios kasdienės Raštų studijos jau dabar jums padėtų pasiruošti tokiaigriežtai misionierių dienotvarkei?

Raštų pasibraukimasJei liks pakankamai laiko, galite parodyti vaizdo siužetą „Advice for Studyingthe Scriptures“ (liet. „Patarimai studijuojantiems Raštus“) (2:07). Tai padės

mokiniams pagalvoti apie tai, kaip jie galėtų geriau žymėtis Raštus.

Pažiūrėjus vaizdo siužetą, paklauskite:

• Kaip šie vyresniojo Bednario patarimai gali jums padėti patobulinti savąsias Raštųstudijas?

• Kokia yra Raštų žymėjimo tikslas? (Kad prireikus būtų lengviau atsiminti, koišmokai.)

• Kodėl svarbu, kad misionieriai galėtų geriau prisiminti tai, ko išmoko?

Gyvenkite tuo, ką išmokstatePaprašykite vieno mokinio iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 31 puslapio visai klaseiperskaityti pirmąją pastraipą, esančią po antrašte „Gyvenkite tuo, ko išmokstate“. Tadakito mokinio paprašykite garsiai perskaityti Jono 7:17. Kad padėtumėte mokiniamsvadovėlyje Skelbti mano evangeliją ir Jono 7:17 surasti mokomą principą, paklauskite:

• Kuo skiriasi Raštų išmanymas nuo gyvenimo pagal mokymus Raštuose? (Norsmokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų suprasti tokį principą: Jeigyvensime pagal Evangelijos mokymus, tai Šventoji Dvasia liudys apie josprincipus ir stiprins mūsų tikėjimą, pažinimą bei liudijimą.)

Paaiškinkite, kad vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė,kaip svarbu gyventi pagal tai, ką išmoksti. Parodykite toliau pateiktą citatą irpakvieskite vieną mokinį garsiai ją perskaityti visai klasei:

„Kaip Evangelijos mokiniai, mes turėtume būti „žodžio vykdytojai, o ne vienklausytojai“ (Jokūbo laiško 1:22). Mūsų širdys Šventosios Dvasios įtakai atsiveriatuomet, kai deramai naudojamės valios laisve ir veikiame pagal teisingus principus. Tuopakviečiame Jos mokančią ir liudijančią galią“ („Be paliovos budėkite“, 2010 m.balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Ką reiškia būti žodžio vykdytojais, o ne vien klausytojais?


18

• Kaip „veikimas pagal teisingus principus“ pagilina mūsų supratimą, ko negalėtųpadaryti vien studijavimas?

• Kaip veikimas pagal teisingus principus suteikė jums gilesnį supratimą ir liudijimąapie tą Evangelijos principą, pagal kurį norėjote gyventi?

Paprašykite vieno mokinio perskaityti antrąją pastraipą iš vadovėlio Skelbti manoevangeliją 31 puslapio, o klasė tegul pasiklauso, kaip dar gyvenimas pagal Evangelijągali paveikti misionierių širdis ir gebėjimus. Perskaičius užduokite tokius klausimus:

• Kokių dar palaiminimų gauna misionieriai, kurie gyvena pagal tuos Evangelijosprincipus, kuriuos žino esant tikrus? (Padėkite mokiniams suformuluoti tokįprincipą: Kai misionieriai gyvena pagal Evangeliją, Šventoji Dvasia sustiprinajų troškimą ir gebėjimą dalintis Evangelija.)

• Kaip, jums besiruošiant tarnauti misijoje, Šventoji Dvasia yra sustiprinusi jūsųtroškimą tarnauti?

Besidominčiųjų kvietimas apsilankyti BažnyčiojeMisionieriai padeda besidomintiesiems artėti prie krikšto tada, kai kviečia juos laikytisįsipareigojimų. Pavyzdžiui, mokiniams paaiškinkite, kad Bažnyčioje besilankantysbesidomintieji per Šventąją Dvasią gauna daugiau apreiškimų ir stipresnį troškimąartėti prie Dievo. Bažnyčios lankymas besidomintiesiems gali padėti įgyti liudijimą apieSugrąžintąją Evangeliją bei pasiruošti krikštui.

Pademonstruokite, kaip reikia ką nors pakviesti apsilankyti Bažnyčioje. Pirmiausiatrumpai pasidalinkite palaiminimais, kurie ateina dėl Bažnyčios lankymo. Tada,pasinaudoję misionierių brošiūra Sugrąžinimas (puslapiai 22–23), paaiškinkite, kasvyksta sakramento susirinkime. Po to pademonstruokite, kaip besidomintįjį pakviestilankytis Bažnyčios susirinkimuose. Po demonstracijos paprašykite mokinių kartu susavo partneriu suvaidinti jūsų pademonstruotus žingsnius. Tegul kiekvienas jų trumpaipasidalina liudijimu apie tai, kokius palaiminimus gavo dėl Bažnyčios lankymo, kasvyksta per sakramento susirinkimą, ir pakviečia savo partnerį apsilankyti Bažnyčioje.

Paliudykite apie pamokoje aptartas Evangelijos doktrinas ir principus.

Kvietimai veiktiPakvieskite mokinius asmenines Evangelijos studijas padaryti prioritetu ruošiantistarnauti misijoje. Toliau pateikti dalykai gali mokiniams padėti susitelkti į mokymąsi suDvasia:

• Išsiugdykite įprotį kasdien asmeniškai studijuoti Evangeliją, įskaitant MormonoKnygos studijavimą ir apmąstymą.

• Asmeniškai studijuodami Evangeliją pradžioje pasimelskite, kad pakviestumėteDvasią jums padėti. Pradėkite vesti studijų žurnalą asmeninių Evangelijos studijųmetu, jei to dar nedarote.

• Iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 34–36 puslapiuose pateiktų studijų idėjų irpasiūlymų pasirinkite vieną idėją ir ją šią savaitę įtraukite į savo asmenines studijas.


19

4Mokymas su Dvasia

ĮvadasSėkmingai dirbantys misionieriai supranta, kad „kai žmogus kalbaŠventosios Dvasios galia, Šventosios Dvasios galia neša tai į žmoniųvaikų širdis“ (2 Nefio 33:1). Patys iš savęs misionieriai negalisuteikti liudijimo ir atsivertimo teikiamų palaiminimų kitam žmogui,kad ir kokie patyrę ir kvalifikuoti jie būtų. Tikrasis atsivertimas

ateina tik per Šventąja Dvasią. Kai besidomintieji jaučia, kad juosedarbuojasi Dvasia, arba kai mato Viešpaties meilės bei malonėsįrodymus savo gyvenime, jie mokosi ir stiprėja dvasiškai, auga jųtikėjimas Jėzumi Kristumi ir labiau tikėtina, kad jie atsivers.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 42:14; 50:12–14, 17–23.

• Kad pamatytumėte kelis būdus, kaip Šventoji Dvasia gali veikti Evangelijosmokytojus ir mokinius, išstudijuokite šias Raštų eilutes: Luko 12:12; Jono 14:26;1 Nefio 2:16; 2 Nefio 33:1; Almos 18:16; Moronio 10:5 ir Doktrinos ir Sandorų6:14–15, 23.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 104–105, 188–190 ir 194–197puslapius.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „A Man withoutEloquence“ (liet. „Žmogus, neturintis iškalbos“) (6:06).

• Pasiruoškite iš svetainės youtube.com parodyti vaizdo siužetą „Teach People, NotLessons: Jynx“ (liet. „Mokykite žmones, o ne pamokas. Džinksė“) (6:34) TheDistrict 2.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Teaching about the HolyGhost and Prayer: John“ (liet. „Kaip mokyti apie Šventąją Dvasią ir maldą.Džonas“) (5:00), The District 2.

Pasiūlymai, kaip mokytiMokymas su Dvasia

Mokiniams paaiškinkite, kad Brigamas Jangas kartą papasakojo apie savoatsivertimą į Evangeliją ir apie misionierių, kuris padėjo jam įgyti liudijimą. Tada

parodykite vaizdo siužetą „A Man without Eloquence“ (liet. „Žmogus, neturintisiškalbos“) (6:06). Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kaip Šventoji Dvasiapaveikė prezidentą Brigamą Jangą ir padėjo jam atsiversti.

Parodę vaizdo siužetą, užduokite tokius klausimus:

• Kaip įsiklausymas į nuolankaus vyro liudijimą Brigamui Jangui padėjo tapti tikraiatsivertusiam?

• Kokių principų iš į Brigamo Jango patyrimo sužinojote apie mokymą su Dvasia?(Mokiniai gali išsakyti tokius principus: Mokymas su Dvasia gali vesti žmones įatsivertimą; mokydami su Dvasia turime būti nuoširdūs ir kalbėti iš širdies;turime būti nuolankūs [žr. DS 136:33].)

Skirkite mokiniams kelias minutes pastudijuoti Doktrinos ir Sandorų 42:14; 50:13–14 ir17–23 ir paieškoti Viešpaties nurodymų Jo Evangelijos mokytojams. Tada paklauskite:

21

Darbas poromis. Darbasporomis suteikia progąveikloje dalyvauti visiemsmokiniams ir sukuriasaugią aplinką, kurioje jiegali mokyti vieni kitus irdalintis savo jausmais,mintimis bei liudijimais.

• Kokie Evangelijos mokymo principai yra pateikti šiuose apreiškimuose? (Mokiniaigali pateikti kelis teisingus atsakymus. Tarp jų galėtų būti ir toks principas:Viešpats yra įsakęs Evangelijos mokyti su Dvasia ir ne kitaip.)

• Kas, pasak Doktrinos ir Sandorų 50:22, nutinka, kai misionierius moko su Dvasia?(Tiek misionierius, tiek besidomintysis „supranta vienas kitą, ir abu ugdomi irdžiūgauja drauge“. Mokiniams paaiškinkite, kad mokymas su Dvasia vyksta tiktada, kai yra Šventoji Dvasia, kurią jaučia mokytojas arba mokinys, arba jieabu. Šį principą galite užrašyti lentoje.)

Mokiniams priminkite, kad Dvasios būvimas ne visuomet pasireiškia per emocijas irašaras. Jei reikia, klasei perskaitykite šiuos prezidento Hovardo V. Hanterio žodžius:

„Leiskite išsakyti įspėjimo žodį šia tema. […] Man kelia rūpestį, kai stiprios emocijos arnevaržomai besiliejančios ašaros priskiriamos Dvasios pasireiškimui. Be abejo,Viešpaties Dvasia gali sukelti stiprias emocijas, taip pat ir ašaras, tačiau toks išoriškaspasireiškimas neturi būti painiojamas su pačios Dvasios buvimu.

Daugelį metų stebiu daugumą iš savo brolių, su kuriais kartu patyrėme retų irneapsakomų dvasinių patyrimų. Visi tie patyrimai yra skirtingi, visi jie savaip ypatingi; tokiais šventaismomentais galima pravirkti arba ne. Dažnai pravirkstama, tačiau tai vyksta absoliučioje tyloje. Kitaisatvejais tai įvyksta imant džiaugtis. Visais tokiais atvejais nuostabiai pasireiškia tiesa, apreiškimasširdžiai“ (“Eternal Investments” [address to Church Educational System religious educators, Feb. 10,1989], 3; si.lds.org).

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Šventoji Dvasia gali veikti mokytojus irmokinius, toliau pateiktas Raštų nuorodas surašykite lentoje arba išdalinkitemokiniams kaip dalijamąją medžiagą. (Pastaba. mokiniams pateikite tik pačiasnuorodas; skliausteliuose esanti informacija yra skirta mokytojui):

• Luko 12:12 (moko ką sakyti)

• Jono 14:26 (padeda prisiminti)

• 1 Nefio 2:16 (suminkština širdis)

• 2 Nefio 33:1 (neša tiesas į širdį)

• Almos 18:16 (padeda suvokti kitų mintis)

• Moronio 10:5 (liudija apie visą tiesą)

• Doktrinos ir Sandorų 6:14–15, 23 (apšviečia protą, teikia džiaugsmo ir ramybės)

Nurodykite mokiniams šias Raštų ištraukas išstudijuoti porose. Tegul vienas mokinys išporos ieško, kaip Šventoji Dvasia gali veikti Evangelijos mokytoją, o kitas mokinystegul ieško, kaip Šventoji Dvasia gali veikti mokinį. Tada paprašykite, kad jie kartuaptartų, ką sužinojo. Kad padėtumėte mokiniams giliau paanalizuoti perskaitytaseilutes, visoms poroms baigus aptarimus, užduokite klausimus, panašius į šiuos:

• Kaip, pasak jūsų studijuotų eilučių, Dvasia gali veikti tuos, kurie moko?(Mokiniams atsakinėjant galite pasiteirauti, kuriose Raštų ištraukose jie suradoatsakymą.)

• Kaip Dvasia gali paskatinti atsiversti į Jėzaus Kristaus Evangeliją?

• Kaip šios ištraukos iliustruoja tai, kodėl misionieriams svarbu mokyti su Dvasia?

4 PAMOKA. MOKYMAS SU DVASIA

22

„Paieškokite“. Raštųištraukų, vaizdo siužetų ircitatų efektyvumąmokytojai gali padidintituomet, kai mokiniams išanksto nurodys, ko jieturėtų ieškoti žiūrėdamiarba skaitydami.Mokytojai tai galipadaryti, lentojeužrašydami, kokonkrečiai mokiniaigalėtų paieškoti arba,klausimų forma, apie kąpamąstyti. Tai padidinstikimybę, kad mokiniaisuras ir išmoks susijusiusir svarbius punktus.

Dvasios pakvietimas mokymo metuMokiniams pasakykite, kad vadovėlyje Skelbti mano evangeliją yra keli skyriai, kuriuoseaiškinama, ką gali padaryti misionieriai, kad jų mokymui vadovautų Dvasia. Klasęsuskirstykite grupelėmis ne daugiau kaip po keturis mokinius. Kiekvienai grupeleipaskirkite išstudijuoti vieną iš šių vadovėlio Skelbti mano evangeliją skyrių:

1. „Kaip pradėti mokyti“, p. 189–190 (neskaityti Pratimo langelio)

2. „Mokymą derinkite prie poreikių“, p. 190–191 (neskaityti Pratimo ir Raštų studijųlangelių)

3. „Mokykite, kad suprastų“, p. 194

4. „Klausykite“, p. 197–198 (neskaityti Pratimo langelio)

Kad grupelės žinotų, ką reikia daryti, lentoje surašykite šiuos nurodymus:

Perskaitykite jums paskirtą vadovėlio Skelbti mano evangeliją skyrių.

Grupelėse aptarkite, kokie jūsų perskaityti principai įgalina misionierius efektyviaumokyti ir į jų mokymą pakviečia Dvasią.

Skirkite pakankamai laiko aptarti, tada paprašykite, kad vienas mokinys iš kiekvienosgrupelės apibendrintų, kaip jų skaitytas įgūdis gali prisidėti prie misionieriaus gebėjimomokyti su Šventąja Dvasia. Paskirkite vieną mokinį lentoje apibendrinti svarbiuspunktus. Kai grupelės apibendrins savo idėjas, galite užduoti klausimus, panašius įšiuos:

• Kaip tinkama pamokos pradžia į mokymą gali pakviesti Šventąją Dvasią?

• Kaip Evangelijos žinios paprastumas gali Šventajai Dvasiai padėti mokyti ir ugdytibesidomintįjį?

• Kaip į besidominčiojo poreikius orientuota pamoka gali pakviesti Šventąją Dvasią?

• Kaip įsiklausymas į besidominčiojo žodžius gali prisidėti prie misionieriausgebėjimo mokyti su Dvasia?

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, kaip atrodo keli iš anksčiau aptartųmokymo įgūdžių, parodykite vaizdo siužetą „Teach People, Not Lessons: Jynx“

(liet. „Mokykite žmones, o ne pamokas. Džinksė“) (6:34). Paraginkite mokiniuspaieškoti įrodymų, kad misionieriai mokė su Dvasia. Žiūrėdami mokiniai galėtųatkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip misionieriai panaudojo tuos įgūdžius, kuriuos klasėstudijavo vadovėlyje Skelbti mano evangeliją, ir kaip šių įgūdžių panaudojimas įmisionierių mokymą pakvietė Dvasią.

Pažiūrėję vaizdo siužetą, aptarkite:

• Ką mokydami darė misionieriai, kad jų mokymą lydėtų Dvasia?

• Kokių įrodymų pastebėjote, kad Džinksė mokėsi su Dvasia?

Prieš tęsdami skirkite mokiniams kelias minutes užsirašyti atsakymą į tokį klausimą:

• Kaip taikysite dabar pamokoje aptartus principus?

Kaip padėti besidomintiesiems atpažinti DvasiąKeleto mokinių paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 104–105 puslapiųpakaitomis garsiai perskaityti skyrelį „Dvasios galia atsivertime“ (neskaityti Pratimo ir


23

Raštų studijų langelių). Tegul likusioji klasės dalis klausosi ir pasibraukia tas vietas,kurios apibūdina tai, ką turi pajausti besidomintysis, kad patirtų atsivertimą. Tadapaklauskite:

• Ką turi pajausti besidomintieji, kad patirtų atsivertimą? (Įsitikinkite, kad mokiniaisupranta tokį principą: Jei besidomintieji jaus, kad su jais dirba Dvasia, taigreičiau atsivers į Jėzaus Kristaus Evangeliją.)

• Kaip galite žinoti, ar besidomintysis jaučia Šventosios Dvasios poveikį? (Galimiatsakymai: misionierius jaučia Šventąją Dvasią; besidomintysis nesivaržydamas galiuždavinėti klausimus, nori sužinoti daugiau ir yra pasiryžęs laikytis įsipareigojimų;jaučiasi supratimas, džiugesys ir artumas su Dievu; gilėja misionieriaus irbesidominčiojo draugystė.)

• Vyresnysis M. Raselas Balardas mokė: „Patyrimai su Dvasia vyksta natūraliai, kaižmogus nori išbandyti žodžio poveikį“ („Now Is the Time“, Ensign, Nov. 2000, 75).Kaip misionierius gali paskatinti besidomintįjį išbandyti žodžio poveikį?

Paaiškinkite mokiniams, kad jiems, kaip misionieriams, sudėtingiausia bus padėtibesidomintiesiems atpažinti Šventosios Dvasios raginimus ir tada veikti pagal savomintis ir jausmus. Šventosios Dvasios įkvėpimu misionieriai gali suprasti, kokiųdvasinių raginimų turi gauti besidomintysis, kad atsiverstų. Misionieriai gali sukurtitokią aplinką, kurioje tie raginimai pasireikštų.

Kad pademonstruotumėte, kaip tai galima padaryti, parodykite vaizdo siužetą„Teaching about the Holy Ghost and Prayer: John“ (liet. „Kaip mokyti apie

Šventąją Dvasią ir maldą. Džonas“) (5:00). Pakvieskite mokinius pasižiūrėti, kaipmisionieriai padėjo Džonui atpažinti Dvasią.

Parodę vaizdo siužetą, užduokite tokius klausimus:

• Kaip misionieriai padėjo Džonui atpažinti Dvasią?

• Ką darė misionieriai, kad padėtų Džonui sužinoti, kaip gauti atsakymų išViešpaties?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 11:12, o po to poroseaptarti tokį klausimą:

• Kaip Doktrinos ir Sandorų 11:12 jums gali padėti atsakyti į besidominčiojoklausimą apie tai, kaip jausti Šventąją Dvasią?

Veikimas pagal Dvasios raginimusPateikite šią citatą ir paprašykite, kad vienas mokinys ją garsiai perskaitytų:

„Bendravimas su Tėvu Danguje nėra mažmožis. Tai yra šventa privilegija. Jis grindžiamasamžinaisiais ir nesikeičiančiais principais. Jei tikėsime, būsime paklusnūs ir tinkamainaudosimės valios laisve, tai Dangiškasis Tėvas mums padės“ (Ričardas G. Skotas, „Kaipgauti apreiškimą ir įkvėpimą asmeniniam gyvenimui“, 2012 m. balandžio visuotinėskonferencijos medžiaga).

Tada paklauskite:

• Kaip mūsų bendravimas su Dangiškuoju Tėvu gali tapti mažmožiu? Kaip galimesavo maldas padaryti prasmingesnes?


24

• Ką jums reiškia žodžiai „jei tikėsime, būsime paklusnūs ir tinkamai naudosimėsvalios laisve, tai Dangiškasis Tėvas mums padės“? (Nors mokiniai atsakys savaisžodžiais, tačiau jie, greičiausiai, pasakys kažką panašaus į tai: Dangiškasis Tėvasmums padės tada, kai susitelksime į savo tikėjimo, paklusnumo ir tinkamovalios naudojimo tobulinimą. Užrašykite šį principą lentoje.)

Kad padėtumėte mokiniams įsigilinti į šį principą, pateikite toliau esančias dviPrezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatas, o vienas mokinystegul abi jas garsiai perskaito visai klasei:

„Dvasios balsas kalba švelniai, pataria jums, ką daryti ar ką sakyti, arba jis gali jusperspėti ar įspėti.

Jei šiuos patarimus ignoruosite arba jiems nepaklusite, tai Dvasia nuo jūsų atsitrauks. Taijūsų pasirinkimas – jūsų valios laisvė“ („Personal Revelation: The Gift, the Test, and thePromise,“ Ensign, Nov. 1994, 60).

„Dvasia atkreipia mūsų dėmesį ne rėkdama ar purtydama mus sunkia ranka. Ji šnabžda.Ji glosto taip švelniai, kad, jeigu būname pernelyg užsiėmę, galime Jos visainepajusti. […]

Kartais Ji mus spaudžia pakankamai tvirtai, kad atkreiptume dėmesį. Tačiau dažniausiai,jeigu neįsiklausysime į tą švelnų jausmą, Dvasia atsitrauks ir lauks, kol ateisime

ieškodami ir klausydamiesi“ („The Candle of the Lord,“ Ensign, Jan. 1983, 53).

• Ko išmokote iš šių prezidento Pakerio mokymų?

• Kadangi Šventoji Dvasia kalba švelniai, kokie dalykai gali trukdyti išgirsti arbaatpažinti Dvasią šių laikų pasaulyje?

Mokiniams atsakinėjant, galite padiskutuoti apie tai, kaip pernelyg dažnas elektroniniųprietaisų naudojimas gali apsunkinti Dvasios atpažinimą. (Daugiau šia tema žr.Vyresnysis M. Raselas Balardas, „Būkite ramūs ir žinokite, kad aš esu Dievas“[Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiems, 2014 m.gegužės 4 d.].)

Toliau galbūt verta perskaityti šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos ApaštalųKvorumo teiginį:

„Dvasiniam pažinimui įgyti yra būtinas nuolankumas. Būti nuolankiam reiškia būtimokytinu. Nuolankumas leidžia būti mokomam Dvasios ir iš Viešpaties įkvėptų šaltinių,kaip antai Raštų. Asmeninio augimo ir supratimo sėkla dygsta ir tarpsta derlingojenuolankumo dirvoje. Jos duodamas vaisius yra pažinimas, padedantis jums tiek dabar,tiek ir ateityje.

Išdidus žmogus negali pažinti Dvasios dalykų. Apie šią tiesą Paulius mokė:

„Kas yra Dieve, nežino niekas, tik Dievo Dvasia. […]

Deja, juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgiasuprasti, kad apie tuos dalykus reikia spręsti dvasiškai“ (1 Kor 2:11, 14)“ („Acquiring SpiritualKnowledge,“ Ensign, Nov. 1993, 87).

• Kokį vaidmenį nuolankumas vaidina mūsų sugebėjime gauti ir atpažinti Dvasiosraginimus?


25

Mokinių liudijimai.Mokiniai gali geriausuprasti, kaip galimapritaikyti Evangelijosprincipus ir jausti didesnįįkvėpimą taikyti juossavo gyvenime, kai girdi,kaip mokytojas ir kitimokiniai liudija apie tųprincipų vertę. Mokytojaigali paskatinti mokiniuspaliudyti apie Evangelijostiesas užduodamiklausimus, kurie kviečiajuos papasakoti apiesavo patyrimus irįsitikinimus.

• Ar kada buvote patyrę Dvasios nukreipimą? Koks tai jausmas? Iš kur žinojote, kadtai buvo Dvasia? (Žr. Moronio 7:13.)

Jei liks laiko, padalinkite klasę pusiau. Mokiniams paaiškinkite, kad jie nagrinės dviRaštų istorijas, kuriose galima pamatyti, kaip Viešpats nukreipė Savo tarnų darbą.Tegul viena klasės pusė tyliai perskaito ApD 4:5–13. Šiai klasės pusei pasakykite, kadApD 3 skyriuje Petras su Jonu išgydė vyrą. ApD 4 skyriuje jiedu buvo suimti iratvesdinti priešais žydų vadovus apklausai apie išgydimą. Tegul antra klasės pusė tyliaiperskaito ApD 16:6–15. Šiai klasės pusei pasakykite, kad šiose eilutėse rašoma apiePaulių vienos iš jo misionieriškų kelionių metu. Tegul abi klasės pusės suranda, kaipŠventoji Dvasia padėjo skelbti Evangeliją tiek Petrui, tiek ir Pauliui. Praėjus pakankamailaiko, mokinių paklauskite, kaip Šventoji Dvasia padėjo Petrui ir Pauliui. Tadapaklauskite:

• Kaip Petras ir Paulius panaudojo savo valios laivę, kad sektų Dvasios nukreipimu?

• Kokių įrodymų yra, kad Petras ir Paulius sekė Dvasia?

• Kas konkrečiai įvyko Petrui ApD 4 skyriuje ir Pauliui ApD 16 skyriuje dėl to, kad jiesekė Dvasios nukreipimu?

• Ar esate gavę palaiminimų už tai, kad sekėte Šventosios Dvasios nukreipimu?

Pabaigoje pakvieskite mokinius paliudyti apie tai, kaip Viešpats yra juos palaiminęs perSavo Dvasią. Paprašykite jų pamąstyti, kaip žinių apie mokymą su Dvasia gilinimas yrapaveikusios jų troškimą kviesti žmones pas Kristų. Patikinkite juos, kad, jei savogyvenime sieks Dvasios, jie stiprins savo gebėjimą mokyti su Dvasia.

Kvietimai veiktiPakvieskite mokinius ruoštis mokyti Evangelijos su Dvasia atliekant vieną ar daugiau ištoliau siūlomų pratimų:

• Tinklalapyje LDS.org peržiūrėkite kelis The District (liet. „Apygarda“) epizodus.

• Pasipraktikuokite, kaip pradėti pamoką, panaudodami kelias galingas Dvasiąpakviečiančias frazes, užrašytas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 188–189puslapiuose.

• Pamąstykite ir pasimelskite dėl žmogaus, kurį norėtumėte pastiprinti Evangelijoje.Pasimelskite, kad sužinotumėte, kokia Evangelijos žinia galėtumėte su tuožmogumi pasidalinti. Ta žinia ir savo liudijimu pasidalinkite su tuo žmogumi gyvaiarba per socialinius tinklus.


26

5Koks yra Mormono Knygosvaidmuo?

ĮvadasMormono Knyga yra galingas Jėzaus Kristaus dieviškumo irSugrąžinimo per Pranašą Džozefą Smitą įrodymas. Ji atsako į„sielos klausimus“ (žr. vadovėlio Skelbti mano evangeliją 119 p. ),kurių apie savo gyvenimą turi daugelis Dangiškojo Tėvo vaikų.

Pagrindinė atsivertimo dalis yra gauti Šventosios Dvasios liudijimą,kad Mormono Knyga yra tikra. Būsimasis misionierius turėtųkasdien studijuoti Mormono Knygą, turėti asmeninį liudijimą apieMormono Knygą ir įgyti patirties, kaip juo dalintis su kitais.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite 1 Nefio 10:14; 2 Nefio 3:12; 3 Nefio 16:4–5; 20:13.

• Išstudijuokite straipsnį „Mormono Knyga liudija kartu su Biblija“, Liahona, 2011 m.spalis, p. 24–27.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 115–121 p.

• Pasiruoškite iš tinklalapio lds.org/media-library parodyti vaizdo siužetą „The Bookof Mormon—a Book from God“ (liet. „Mormono Knyga – tai knyga iš Dievo“),(1:55); tai ištrauka iš vyresniojo Tedo R. Kalisterio kalbos 2011 m. spalio visuotinėjekonferencijoje.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „A Book of MormonStory“ (liet. „Pasakojimas apie Mormono Knygą“) (5:15).

Pasiūlymai, kaip mokytiMormono Knyga yra galingas Jėzaus Kristaus dieviškumo įrodymasPakvieskite mokinius pažvelgti į savąjį Mormono Knygos egzempliorių arba parodykitešią knygą klasei, kad ją apžiūrėtų. Tada paklauskite:

• Jei nieko nežinotumėte apie Mormono Knygą, ką apie ją sužinotumėte vienperskaitę jos paantraštę (Dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas)?

• Ką tikėtumėtės rasti pačioje knygoje?

Tegul mokiniai atsiverčia antraštinį Mormono Knygos puslapį ir perskaito antrąjąpastraipą, atkreipdami dėmesį į tai, kuo Mormono Knygos rašytojai norėjo įtikintipasaulį. Tada paklauskite:

• Kuo Mormono Knygos rašytojai norėjo įtikinti pasaulį?

Lentoje užrašykite: Pagrindinė Mormono Knygos paskirtis yra įtikinti visusžmones, kad Jėzus yra Kristus.

Tegul vienas mokinys iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 117 puslapio garsiai perskaitoskyrelį „Mormono Knyga liudija apie Kristų“, o klasė tegul pasiklauso, kaip MormonoKnyga liudija apie Jėzų Kristų.

Paklauskite mokinių:

• Kaip Mormono Knyga liudija apie Jėzų Kristų?

• Kaip Mormono Knyga sustiprino jūsų liudijimą apie Jėzų Kristų?

27

Pakvieskite klasės narius su kitu bendraklasiu pasidalinti savo asmeniniu liudijimu apieMormono Knygą, kaip jie skaito ją ir meldžiasi dėl jos, kokios yra jų mėgstamiausiosištraukos apie Gelbėtoją ir Jo misiją. Pasakykite mokiniams, kad vienas iš svarbiausiųdalykų, kurį jie gali padaryti prieš įžengdami į misionierių ruošimo centrą, taiperskaityti visą Mormono Knygą ir melstis apie jos tikrumą. Paraginkite mokinius sektiprezidento Ezros Tafto Bensono patarimu Bažnyčios nariams kasdien po 30 minučiųskaityti Mormono Knygą.

Biblija ir Mormono Knyga palaiko viena kitąTegul mokiniai atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 118 puslapį. Paprašykitekelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti skyrelį „Mormono Knyga ir Biblija palaikoviena kitą“.

Tada paklauskite:

• Kokiais būdais Mormono Knyga ir Biblija palaiko viena kitą?

• Kodėl misionieriai, padėdami kitiems sužinoti apie Jėzaus Kristaus Evangeliją,turėtų naudotis ir Mormono Knyga, ir Biblija? (Mokinių atsakymuose turėtųatsispindėti tokia tiesa: Mormono Knyga ir Biblija kartu liudija apie JėzųKristų ir Jo mokymus.)

Kad padėtumėte mokiniams suvokti šią tiesą, pakvieskite vieną jų garsiai perskaityti2 Nefio 3:12. Tegul kitas mokinys garsiai perskaito Ezechielio 37:15–17. Tegul klasėsuranda, kurios frazės apibūdina Bibliją, o kurios – Mormono Knygą. Kai eilutės busperskaitytos, paklauskite klasės:

• Kaip šios Raštų eilutės palaiko idėją apie du liudytojus?

• Kokie yra pažadėti palaiminimai už tai, kad Mormono Knyga susijungs su Biblija?

Kad pailiustruotumėte, kaip Mormono Knyga ir Biblija kartu liudija apie JėzųKristų, paprašykite vieno mokinio perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Tedo R.

Kalisterio iš Septyniasdešimties citatą arba parodykite šios citatos vaizdo siužetą.

„Kodėl Mormono Knyga yra tokia svarbi, jeigu jau turime Bibliją, mokančią mus apieJėzų Kristų? Ar kada pagalvojote, kodėl mūsų laikais pasaulyje yra tiek daug krisčioniškųbažnyčių, nors jos visos ima savo doktrinas iš tos pačios Biblijos? Todėl, kad Bibliją josaiškina skirtingai. Jeigu aiškintų vienodai, būtų viena bažnyčia. Viešpats nenorisusiskaldymo, nes apaštalas Paulius rašė, kad yra „Vienas Viešpats, vienas tikėjimas,

vienas krikštas“ (Efeziečiams 4:5). Kad įgyvendintų šią vienybę, Viešpats įsteigė dievišką liudijimoįstatymą. Paulius mokė: „Dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis visa byla“ (2 Korintiečiams 13:1).

Biblija yra vienas Jėzaus Kristaus liudytojas, Mormono Knyga – kitas. Kodėl šis kitas liudytojas yra toksbūtinas? Tikiuosi padės tokia iliustracija: kiek tiesių popieriaus lape galima nubrėžti per vieną tašką?Atsakymas – begalybę. Dabar minutėlei įsivaizduokite, kad tas taškas simbolizuoja Bibliją ir kad šimtaitų per ją nubrėžtų tiesių simbolizuoja skirtingus Biblijos aiškinimus, kurie savo ruožtu reiškia skirtingąbažnyčią.

Tačiau kas atsitiktų, jei tame popieriaus lape būtų kitas taškas, simbolizuojantis Mormono Knygą?Kiek tiesių galėtumėte nubrėžti per tuos du minėtus taškus – Bibliją ir Mormono Knygą? Tik vieną. Tikvienas Kristaus doktrinų aiškinimas atitinka šių dviejų liudytojų liudijimą.

Mormono Knyga nepaliaujamai veikia kaip patvirtinantis, paaiškinantis, vienijantis Biblijoje dėstomųdoktrinų liudytojas, kad yra tik „vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“.“ („MormonoKnyga – knyga iš Dievo“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

5 PAMOKA. KOKS YRA MORMONO KNYGOS VAIDMUO?

28

Doktrinų atpažinimas.Mokymasis atpažintidoktrinas ir principuspadės mokiniamspritaikyti Raštus savoasmeniniame gyvenime irpriimant sprendimus.Kartais tas doktrinas irprincipus parodysite jūs.Tačiau turėtumėtestengtis padėtimokiniams patiemsišmokti atpažintidoktrinas ir principus.

Peržiūrėjus vaizdo siužetą arba perskaičius citatą, paklauskite:

• Kodėl taip svarbu, kad dveji Raštai liudytų apie Jėzų Kristų?

• Kas iš vyresniojo Kalisterio kalbos galėtų jums padėti mokyti kitus apie tai, kaipMormono Knyga ir Biblija darbuojasi išvien?

Pastaba. Jei jaučiate, kad mokiniams reikia pavyzdžių apie tai, kaip Mormono Knyga ir Biblija išvienaiškina Jėzaus Kristaus mokymus, galite panaudoti kelis pavyzdžius iš straipsnio „Mormono Knyga

liudija kartu su Biblija“, Liahona, 2011 m. spalis, p. 24–27.

Mormono Knygos vaidmuo surenkant IzraelįKad mokiniai suprastų kito principo, kurio mokysite, kontekstą, galite jų paprašyti darkartą perskaityti antrąją antraštinio Mormono Knygos puslapio pastraipą ir pasibrauktiarba pasižymėti pažadą skaitytojams, kad „jie žinotų Viešpaties sandoras, jog jie nėraatmesti amžinai“. Paaiškinkite, kad šioje pastraipoje kalbama apie tai, jog Dievo vaikaiiš išsklaidytų Izraelio namų turi būti surinkti. Mokiniams priminkite, kad senovėjeDievas su Savo vaikais sudarė sandoras. Tačiau, kadangi Izraelio namų nariai elgėsineteisiai ir maištavo, Viešpats juos išsklaidė po visą žemę.

Nurodykite mokiniams perskaityti vieną iš šių Raštų eilučių ir surasti, kaip yra renkamiDievo vaikai: 1 Nefio 10:14; 3 Nefio 16:4–5 arba 3 Nefio 20:13. Tada, kad padėtumėtejiems atpažinti šiose Raštų ištraukose esančią doktriną, užduokite klausimus, panašiusį šiuos:

• Kas, pasak šių eilučių, turi įvykti, kad žmonės būtų surenkami kaip Izraelio namųdalis? (Jie turi sužinoti apie Jėzų Kristų.)

• Kokį vaidmenį šiame procese vaidina Mormono Knyga? (Mokiniai gali atsakytiskirtingai, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti ši tiesa: Mormono Knyga – taiįrankis, padedantis surinkti Dievo vaikus ir galintis atvesti juos į JėzausKristaus pažinimą.)

Perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915–1985) iš DvylikosApaštalų Kvorumo teiginį, kuriame nusakomas Mormono Knygos vaidmuo Izraeliosurinkime.

„Kas dėl Izraelio surinkimo, tai Mormono Knyga yra pati svarbiausia knyga, kuri buvo arbus parašyta. Tai knyga, kuri surenka Izraelį bei aiškiai ir tobulai išaiškina surinkimodoktriną. […] Būtent Mormono Knygos dėka žmonės tiki Evangelija ir jungiasi prieBažnyčios, ir, kaip matėme iki šiol, ji yra galia, įgyvendinanti Izraelio surinkimą“ (A NewWitness for the Articles of Faith [1985], 554).

Tada užduokite tokius klausimus:

• Kaip misionieriai dalyvauja Izraelio namų surinkime? (Padėdami žmonėmsstudijuoti ir suprasti Mormono Knygą, idant per tikėjimą, atgailą, krikštą,patvirtinimą ir ištvėrimą iki galo jie galėtų ateiti pas Kristų.)

• Kodėl taip svarbu, kad padėdami žmonėms ateiti pas Kristų misionieriai naudotųsiMormono Knyga?

Liudijimo apie Mormono Knygą gavimas yra būtina atsivertimo dalisTegul vienas mokinys garsiai perskaito toliau pateiktą apaštalo Parlio P. Prato(1807–1857) autobiografijos ištrauką, kurioje jis pasakoja, kaip pirmą kartą skaitėMormono Knygą:


29

„Nekantraudamas atsiverčiau jos antraštinį puslapį. Tada perskaičiau kelis liudijimusapie tai, kaip ji buvo surasta ir išversta. Po to ėmiau ją nuosekliai skaityti. Skaičiau visądieną; valgis buvo našta, visai nenorėjau valgyti; atėjus nakčiai miegas tapo našta, neslabiau norėjau skaityti, o ne miegoti.

Beskaitant Viešpaties dvasia nusileido ant manęs, ir aš sužinojau, suvokiau, kad ši knygayra tiesa taip aiškiai ir akivaizdžiai, kaip tik žmogus gali suvokti ir žinoti, kad jis egzistuoja“(Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1874], 38).

• Kaip Viešpaties Dvasia paveikė Mormono Knygą skaičiusį Parlį P. Pratą?

• Ar galite papasakoti apie metą, kuomet Dvasia palietė jus, kai skaitėte kurią norskonkrečią Mormono Knygos eilutę ar ištrauką?

Pakvieskite mokinius vadovėlio Skelbti mano evangeliją 116 puslapyje pasibraukti arbapasižymėti šį sakinį: „Mormono Knyga, pasitelkus Dvasią, yra jūsų galingiausiaatvertimo priemonė“. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, paprašykite jųvadovėlio Skelbti mano evangeliją 120 puslapyje perskaityti skyrelį „Mormono Knygaartina žmones prie Dievo“. Tada paklauskite:

• Kokie konkretūs dalykai, pasak šio Skelbti mano evangeliją skyrelio, gali nutikti, kaižmogus pradeda studijuoti Mormono Knygą?

• Kodėl vienas iš svarbiausių misionierių tikslų yra padėti besidomintiesiemsstudijuoti Mormono Knygą ir įgyti liudijimą apie ją?

Klasei paaiškinkite, kad padėdami besidomintiesiems Mormono Knygos puslapiuosesurasti atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus, jie gali padėti jiems pajustiatverčiančią Mormono Knygos galią. Kelių mokinių paprašykite pakaitomis perskaitytivadovėlio Skelbti mano evangeliją 119 puslapio pastraipas ir klausimus. Paprašykiteklasės surasti, ką reiškia frazė „sielos klausimai“. Tada aptarkite šitai:

• Ką jums reiškia frazė „sielos klausimai“?

Lentoje užrašykite tokią tiesą:

Mormono Knygos mokymai atsako į sielos klausimus.

Su mokiniais aptarkite:

• Kaip panaudotumėte Mormono Knygą, kad rastumėte atsakymus į savo sielosklausimus?

• Į kokius sielos klausimus suradote atsakymų Mormono Knygoje?

Galite klasei pademonstruoti, kaip naudojantis Mormono Knyga rasti atsakymų į sielosklausimus. Iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 119 puslapio išsirinkite vieną klausimą.Pasinaudodami šalia pasirinkto klausimo pateikta Raštų ištrauka pademonstruokite,kaip Mormono Knyga atsako į jūsų pasirinktą klausimą. Galite taip patpademonstruoti, kaip atsakymų ieškoti naudojantis Raštų rodykle ir kita pagalbineRaštų studijavimo medžiaga. Su klase pasidalinkite savo nuomone apie tai, kadMormono Knyga gali padėti ir jiems bei jų besidomintiesiems surasti atsakymus į savoklausimus.


30

Demonstravimas.Norint padėti mokiniamsįgyti kokį nors įgūdį,vertėtų jiems tą įgūdįpademonstruoti, duotilaiko pasipraktikuoti irtada išsakytipadrąsinančiusįvertinimus.

Po demonstravimo pakvieskite mokinius vadovautis jūsų pavyzdžiu. Paprašykite jų išsąrašo išsirinkti vieną klausimą, tada išstudijuoti nurodytą Mormono Knygos ištrauką irjoje surasti į pasirinktą klausimą atsakančias doktrinas ar principus. Skirkite mokiniamsužtektinai laiko pasiruošti, tada pakvieskite juos kitam mokiniui trumpai papasakoti,ką surado. Kai jie baigs, aptarkite:

• Kaip pasinaudodami Mormono Knyga misionieriai gali padėti besidomintiesiemssurasti atsakymus į sielos klausimus?

Kad pailiustruotumėte, kaip Mormono Knyga atsako į sielos klausimus,parodykite vaizdo siužetą „A Book of Mormon Story“ (liet. „Pasakojimas apie

Mormono Knygą“). Tegul mokiniai pasižiūri, kaip Mormono Knyga atsakė į kai kuriuosbrolio Kuko klausimus, prieš jam prisijungiant prie Bažnyčios.

Pažiūrėjus vaizdo siužetą, galite paklausti:

• Į kokius svarbius klausimus brolis Kukas rado atsakymus skaitydamas MormonoKnygą?

• Kaip tie atsakymai jį paveikė?

Pakvieskite mokinius pagalvoti, į kokį svarbų su Evangelija susijusį klausimą jie patysar jų draugas trokšta gauti atsakymą. Paliudykite, kad į tą klausimą Viešpats padėsjiems atsakyti per Mormono Knygos studijavimą.

Mormono Knyga patvirtina Sugrąžinimo tiesąPakvieskite mokinius pakaitomis garsiai perskaityti vadovėlio Skelbti mano evangelijąskyrelį „Mormono Knyga yra mūsų tikėjimo sąvaros akmuo“ (prasideda 115 puslapyjeir tęsiasi iki pat lentelės 116 puslapyje). Tegul skaitydami mokiniai apmąsto DžozefoSmito teiginį apie Mormono Knygos svarbą. Tada paklauskite:

• Kokiais būdais Mormono Knyga yra „liudijimo pagrindas“?

• Kodėl, jūsų manymu, priešininkas priešinasi Mormono Knygai ir siekia, kadžmonės jos neskaitytų? (Nes ji yra mūsų religijos sąvaros akmuo.)

Paaiškinkite, kad pasaulyje yra daug žmonių, kuriems yra sunku patikėti DžozefoSmito pasakojimu ir Mormono Knygos ištakomis. Misionieriai turėtų būti pasiruošęatsakyti į besidominčiųjų abejones dėl dieviškos Mormono Knygos kilmės.

Pastaba. Nors mokiniams svarbu žinoti, kad jie sutiks Mormono Knygai prieštaraujančių kritikų, tačiaunenaudinga klasėje detaliai aptarinėti argumentų, kuriuos tie kritikai naudoja, bandydami paneigti

Džozefą Smitą ir Mormono Knygą. Mokiniai turi aiškiai suprasti, kad misionieriaus užduotis nėra įrodinėtiDžozefo Smito ar Mormono Knygos tiesą. Misionierių užduotis yra mokyti ir liudyti apie Mormono Knygą beipadėti besidomintiesiems ją skaityti ir patiems, per asmeninį apreiškimą iš Viešpaties Dvasios, viskąišsiaiškinti. Galite mokiniams rekomenduoti namuose perskaityti vyresniojo Džefrio R. Holando pasisakymą„Veržkitės pirmyn ir tvirtai laikykitės“ (2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Atsižvelgdami į mokinių poreikius ir Dvasios raginimus galite kelias minutes skirti mokiniamspademonstruoti, kaip surasti doktrina grįstą informaciją naudojantis Gospel Topics (liet. Evangelijos temos)skyriumi tinklalapyje LDS.org arba Bažnyčios žurnalų straipsniais.

Kartu su visa klase iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 120–121 puslapių perskaitykiteskyrelį „Naudokitės Mormono Knyga atsakydami į prieštaravimus“. Tegul mokiniaiatkreipia dėmesį į patarimus, padėsiančius jiems stiprinti abejojančių arnuogąstaujančių besidominčiųjų tikėjimą. Kad padėtumėte mokiniams atpažintiskaitomame skyrelyje esantį principą, užduokite klausimus, panašius į šiuos:


31

• Kodėl, pasak prezidento Bensono, dėl mūsų įsitikinimų nuogąstaujančiam žmoguisvarbu žinoti, ar Mormono Knyga yra tikra?

• Kokiais būdais Mormono Knyga gali žmogui padėti išsklaidyti dvasiniusnuogąstavimus ir abejones?

Kad apibendrintumėte mokinių atpažintus principus, lentoje galite užrašyti tokįprincipą: Liudijimo apie Mormono Knygą gavimas gali padėti besidomintiesiemsnugalėti dvasinius nuogąstavimus ir abejones.

Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį ir paprašykite keliųmokinių garsiai perskaityti po vieną ar dvi pastraipas:

„Kaskart, kai ką nors raginame skaityti Mormono Knygą, mes darome jiems paslaugą.Jeigu jie skaitys ją pamaldžiai ir su nuoširdžiu troškimu sužinoti tiesą, tai ŠventosiosDvasios galia sužinos, kad ši knyga yra tikra.

Šios žinios atvers vartus į daugybės kitų dalykų tikrumą. Nes jei Mormono Knyga yratikra, tai Dievas yra gyvas. […]

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai Jėzus tikrai yra mūsų Išpirkėjas, pasaulio Gelbėtojas. Didysis josišsaugojimo ir išėjimo tikslas, pasak jos pačios žodžių, yra „žydą ir kitatautį įtikinti, kad Jėzus yraKristus, amžinasis Dievas, apreiškiantis save visoms tautoms“. (Antraštinis Mormono Knygospuslapis.) […]

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas, nes jis buvo įrankis Dievorankose išnešti į šviesą šį liudijimą apie mūsų Viešpaties dieviškumą. […]

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai ši Bažnyčia yra tikra, nes tas pats įgaliojimas, su kuriuo į šviesą buvoišneštas šis metraštis, yra ir šiandien ir reiškiasi tarp mūsų. Tai yra Bažnyčios, kurią Gelbėtojas įkūrėPalestinoje, atkūrimas. Tai yra atkūrimas Bažnyčios, kurią Gelbėtojas įkūrė viešėdamas šiame žemyne,kaip tai aprašyta šiame šventame metraštyje“ („The Power of the Book of Mormon,“ Ensign, June1988, 6).

Galite užduoti tokius klausimus:

• Kodėl taip svarbu, kad besidomintieji, misionieriai ir nariai įgytų liudijimą apieMormono Knygą?

• Kaip Mormono Knygos tikrumas patvirtina, kad Džozefas Smitas yra Dievopranašas? (žr. Mato 7:13–15).

• Kaip jūsų liudijimas apie Mormono Knygą padėjo jūsų širdžiai patvirtinti amžinąjąSugrąžinimo svarbą?

Jūs pats galite paliudyti apie tai, kad Mormono Knyga yra Sugrąžinimo tikrumoįrodymas. Pamoką užbaikite pakviesdami kelis mokinius pasidalinti savo liudijimaisapie Mormono Knygą ir paaiškinti, kodėl jie nekantrauja padėti kitiems žmonėmsskaityti Mormono Knygą ir melstis dėl jos.

Pastaba. Atkreipkite dėmesį į tai, kad 8 pamokoje mokiniai turės progą praktikuotis, kaip ką norspakviesti skaityti Mormono Knygą ir melstis dėl jos tikrumo.

Kvietimai veiktiBūsimiems misionieriams priminkite, kad geriausias būdas ruoštis nuolatinei misijaiyra jau dabar daryti misionierišką darbą. Pakvieskite klasės narius nusistatytiasmeninius tikslus, kaip jie:


32

• Perskaitys visą Mormono Knygą ir melsis, kad sužinotų apie jos tikrumą, net jeigujau tai darė praeityje.

• Ugdys įprotį kasdien skaityti Mormono Knygą.

• Ateinančią savaitę ką nors supažindins su Mormono Knyga (asmeniškai arba persocialinius tinklus) ir pakvies ją skaityti ir melstis dėl jos.


33

6 Ruošimasis misionieriškamgyvenimui

ĮvadasTarnauti nuolatinėje misijoje reiškia priimti pašaukimą atstovautiViešpačiui Jėzui Kristui. Misija yra džiugus patyrimas, tačiau joje yrasunkaus darbo. Kad būtų efektyviai dirbantys misionieriai, vaikinaiir merginos, atsiradus iššūkiams, turi būti pasiruošę kliautis

Viešpačiu. Jei būsimi misionieriai teisingai suvoks misionieriškogyvenimo lūkesčius, tai jie bus geriau pasiruošę tarnauti „visa savoširdimi, galia, protu ir stiprybe“ (DS 4:2).

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite 2 Nefio 4:19–26 ir Almos 17:2–3, 9; 26:11–13; 29:10.

• Išstudijuokite vyresniojo Deivido A. Bednario kalbą „Tapimas misionieriumi“ (2005m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Pasiruoškite parodyti vaizdo siužetus „Becoming a Missionary, Part 1“ (liet.„Tapimas misionieriumi. 1 dalis“) (2:26) ir „Becoming a Missionary, Part 2“ (liet.„Tapimas misionieriumi. 2 dalis“) (1:01); tai ištraukos iš vyresniojo Deivido A.Bednario kalbos 2005 m. spalio visuotinėje konferencijoje), kurias galite rasti interneteadresu lds.org/media-library.

• Pasiruoškite iš tinklalapio youth.lds.org parodyti vaizdo siužetą „Stay within theLines“ (liet. „Neperženkite ribų“) (5:10).

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Preparation of Gordon B.Hinckley: Forget Yourself and Go to Work“ (liet. „Gordono B. Hinklio pasiruošimas.Pamiršk save ir kibk į darbą“) (2:04).

• Paruoškite dalijamąją medžiagą „Misionieriško gyvenimo iššūkiai“, kurią rasite šiospamokos pabaigoje.

Pasiūlymai, kaip mokytiTapimas misionieriumiPradėkite pamoką užduodami tokius klausimus:

• Kaip, jūsų manymu, pasikeis jūsų gyvensena, kai pradėsite tarnauti misijoje?

• Ką jau dabar galite padaryti, kad pasiruoštumėte tokiems gyvensenos pokyčiams?

Pateikite toliau esantį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos ApaštalųKvorumo teiginį ir pakvieskite vieną mokinį jį perskaityti arba parodykite to

teiginio vaizdo siužetą. Paaiškinkite, kad nors vyresnysis Bednaris kalbėjo vaikinamsvisuotinės konferencijos kunigijos sesijoje, tačiau jo mokomi principai taikomi irmerginoms.

„Susitikimuose su Bažnyčios jaunuoliais visame pasaulyje dažnai pakviečiususirinkusiuosius užduoti klausimus. Vienas iš dažniausiai vaikinų užduodamų klausimųyra toks: „Kaip efektyviausiai pasiruošti nuolatinei misijai?“ Toks nuoširdus klausimasreikalauja rimto atsakymo.

Mano brangūs jaunieji broliai, vienintelis svarbiausias dalykas, kurį galite daryti, kadpasiruoštumėte pašaukimui tarnauti, – tai tapti misionieriumi dar gerokai prieš išvykstant į misiją.

34

Prašau atkreipkite dėmesį į tai, kad savo atsakyme pabrėžiau tapti, o ne vykti. Leiskite paaiškinti, kąturiu galvoje.

Savo įprastinėje bažnytinėje leksikoje mes dažnai vartojame terminą vykti į bažnyčią, į šventyklą ar įmisiją. Jums leidus, tiesiai išsakysiu savo nuomonę, kad mūsų mechaniškas vykti akcentavimasneatitinka esmės.

Svarbiausia ne vykti į bažnyčią, bet, lankantis joje, garbinti ir atnaujinti sandoras. Svarbiausia ne vykti įšventyklą, bet savo širdyje saugoti Viešpaties namų dvasią, sandoras ir apeigas. Svarbiausia ne vykti įmisiją, bet tapti misionieriumi ir visą likusį gyvenimą tarnauti visa savo širdimi, galia, protu ir stiprybe.Jaunuolis gali vykti į misiją ir netapti misionieriumi, bet visai ne to iš mūsų reikalauja Viešpats ir ne toreikia Bažnyčiai.

Aš nuoširdžiai viliuosi, kad jūs, vaikinai, ne tik vyksite į misiją – bet ir tapsite misionieriais dar gerokaiprieš išsiųsdami savo misijos dokumentus, gerokai prieš gaudami pašaukimą tarnauti, gerokai prieškuolo prezidentui jus paskiriant ir gerokai prieš įžengiant į Misionierių mokymo centrą“ („Tapimasmisionieriumi“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kas, pasak vyresniojo Bednario, yra pats svarbiausias dalykas, kurį galite daryti, kadpasiruoštumėte pašaukimui tarnauti misijoje? (Tapti misionieriumi dar gerokaiprieš išvykimą į misiją.)

Paprašykite mokinio perskaityti kitą vyresniojo Bednario citatos dalį arbaparodykite šios citatos vaizdo siužetą:

„Aišku, kad šioje tapimo misionieriumi stadijoje nereikalaujama, kad kasdien eidamas įmokyklą jaunuolis ryšėtų kaklaraištį ar dėvėtų baltus marškinius, ar laikytųsi nurodymųmisionieriams, kada eiti miegoti ir kada keltis, kas, žinoma, daugumai tėvų būtų labaipriimtina. Bet jūs galite stiprinti savo norą tarnauti Dievui (žr. DS 4:3), jūs galite pradėtimąstyti taip, kaip mąsto misionieriai, skaityti tai, ką skaito misionieriai, melstis taip, kaip

meldžiasi misionieriai, ir jausti tai, ką jaučia misionieriai. Galite vengti tų pasaulietinių dalykų, kurieatitolina Šventąją Dvasią, ir galite mokytis atpažinti Dvasios poveikius ir teisingai reaguoti į juos. Eilutėpo eilutės, priesakas po priesako, čia truputį ir ten truputį – galiausiai galėsite tapti tokiumisionieriumi, kokiu ir tikitės tapti ir kokiu matyti jus tikisi Gelbėtojas“ („Tapimas misionieriumi“).

Tada paklauskite:

• Kokiais būdais, pasak vyresniojo Bednario, jūs galite tapti misionieriumi dar priešįžengdamas į misionierių ruošimo centrą?

(Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Misionieriumi galiutapti jau dabar, jei tinkamai mąstysiu, jausiu ir veiksiu. Kad pailiustruotumėte šįprincipą, paprašykite mokinių atsiversti Almos 17:2–3, 9, 11 ir paaiškinkite, kad šioseeilutėse rašoma apie Mozijo sūnus, kurie tarnavo misijoje pas lamanitus. Pakvieskitevieną mokinį garsiai perskaityti šias eilutes, o klasė tegul pasiklauso, kaip Mozijo sūnūsruošėsi mokyti su galia ir įgaliojimu. Tada paklauskite mokinių:

• Kaip Mozijo sūnūs ruošėsi, kad galėtų mokyti su galia ir įgaliojimu?

• Kaip būsimieji misionieriai gali sekti Mozijo sūnų pavyzdžiu jau dabar ruošdamiesitapti misionieriais?

Tegul mokiniai atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 149 puslapį, o vienas iš jųtegul garsiai perskaito trečiąja pastraipą (prasidedančią žodžiais „Jūsų pašaukimo įmisiją laiške rašoma“). Tada užduokite tokius klausimus:

6 PAMOKA. RUOŠIMASIS MISIONIERIŠKAM GYVENIMUI

35

Mokymasis su Dvasia.Kai pamokoje yra Dvasia,Šventoji Dvasia jūsų žiniąnuneš į mokinių širdis irpadės jiems asmeniškai,pagal asmeniniusporeikius ir aplinkybes,pritaikyti principus (žr.2 Nefio 33:1). Mokiniamspadėsite mokytis suDvasia ir pritaikytiprincipus, kai skatinsitejuos: 1) klasėje skirtidaugiau dėmesio tam, kąjie jaučia, o ne tam, kąmato ar girdi, ir 2) veiktipagal tai, ką jaučia.

• Ką, pasak misionieriaus pašaukimo laiško, kaip tikimasi, misionieriai paskirsViešpačiui, ir ką jie turi atidėti?

• Kas yra tie „asmeniniai reikalai“, kuriuos misionieriai turės atidėti prieš pradėdamimisionierišką tarnystę?

• Ar kada buvote palaiminti už tai, kad dėl tarnystės Dievui turėjote aukotis?

Skirkite mokiniams kelias minutes pamąstyti ir į savo studijų žurnalą parašytiatsakymus į toliau pateiktus klausimus. Paraginkite mokinius rašyti konkrečiai tai, kąjaučia, kai Šventoji Dvasia jiems asmeniškai kalba. Tada paklauskite:

• Ką galite daryti jau dabar, kad pradėtumėte mąstyti, jausti ir veikti kaipmisionierius?

• Kaip galite pasiruošti atidėti asmeninius reikalus ir visą savo laiką bei dėmesį skirtitarnystei Viešpačiui?

• Kaip šių dalykų darymas gali jums padėti pasiruošti mokyti su galia ir įgaliojimutaip kaip Mozijo sūnūs?

Paraginkite mokinius į savo studijų žurnalą užsirašyti konkrečius tikslus. Idėjos gali būtiįvairios: kasdien studijuoti Mormono Knygą, melstis rytais ir vakarais, lankytis visuoseBažnyčios susirinkimuose, eiti miegoti ne vėliau kaip 22:30 ir keltis ne vėliau kaip06:30, riboti naudojimąsi elektroniniais prietaisais arba stengtis paklusniau laikytisįsakymų.

Vertumo standartasLentoje užrašykite terminą „būtina sąlyga“ ir mokinių pasiteiraukite, kokiais atvejaisreikalingos būtinosios sąlygos. Skirkite mokiniams truputį laiko Doktrinos ir Sandorų88:74 eilutėje surasti būtinąsias tarnavimo misijoje sąlygas. Tada paklauskite:

• Ką, pasak Viešpaties patarimo darbininkams Jo karalystėje, reikia daryti, kadpasiruoštume skelbti Evangeliją? (Pasišventinti, išsigryninti savo širdis, nusivalytisavo rankas.)

• Ką reiškia pasišventinti? (Būti švariam, vertam Šventosios Dvasios.)

• Kokio principo apie misionierius mokoma Doktrinos ir Sandorų 88:74? (Mokiniamsbaigus atsakinėti, lentoje užrašykite: Viešpats įsako savo tarnams būti švariems.)

Kad padėtumėte paaiškinti, ką reiškia misionieriui būti švariam ir vertam tarnautimisijoje, parodykite toliau pateiktos vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos ApaštalųKvorumo kalbos ištrauką ir pakvieskite vieną mokinį ją garsiai perskaityti:

„Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, aš šaukiu jus pradėti jau dabar - šį vakarą -būti visiškai vertiems. Apsispręskite ir įsipareigokite sau ir Dievui, kad nuo šios akimirkosuoliai stengsitės apsaugoti savo širdį, rankas ir protą nuo bet kokios moralinėsnuodėmės. Apsispręskite vengti pornografijos kaip klastingiausios ligos, nes ji tokia iryra. Apsispręskite visiškai susilaikyti nuo tabako, alkoholio ir narkotikų. Apsispręskite

būti sąžiningi. Apsispręskite būti geri piliečiai, laikytis įsakymų tos šalies, kurioje gyvenate.Apsispręskite, kad nuo šio vakaro niekada nesuteršite savo kūno ir nekalbėsite vulgariai ir netinkamaikunigystės turėtojui“ („Didžiausia misionierių karta“, 2002 m. spalio visuotinės konferencijosmedžiaga).

Kad padėtumėte mokiniams išanalizuoti vyresniojo Balardo patarimus, paklauskite:


36

• Kokius konkrečius įsakymus paminėjo vyresnysis Balardas, kuriuos turi vykdytibūsimi misionieriai?

• Ką reiškia savo širdį, rankas ir protą saugoti nuo bet kokios rūšies moralinėsnuodėmės? (Jei reikia, galite nurodyti paskaityti brošiūros Jaunimo stiprybės vardanskyrelį „Lytinis tyrumas“ (35–37 p.)

• Kodėl išmintinga vengti pornografijos lyg klastingos ligos ir kaip pornografijosvengimas gali jums padėti mąstyti, jausti ir veikti kaip misionieriui?

Kad padėtumėte mokiniams pajusti, kodėl svarbu ir teisinga būti vertamtarnauti misijoje, parodykite vaizdo siužetą „Stay within the Lines“ (liet.

„Neperženkite ribų“) (5:10). Prieš pradėdami žiūrėti šį vaizdo siužetą, su klase galiteaptarti, kodėl tam tikrose sporto šakose yra svarbios aikštelės ribos. Aptarkite, koksskirtumas tarp „aikštelės ribose“ ir „aikštelės užribyje“ ir kaip aikštelių ribos veikiasportininkų veiksmus žaidimo metu. Mokiniams pasakykite, kad vyresnysis Džefris R.Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo yra klabėjęs apie tai, ką reiškia prieš misijąneperžengti dvasinių ribų.

Pažiūrėjus vaizdo siužetą, pagalvokite, ar nevertėtų mokinių paklausti:

• Koks yra ryšys tarp „ribų neperžengimo“ ir pasiruošimo tarnauti misijoje?

• Vyresnysis Balardas meldė, kad Viešpaties komandos nariai neperžengtų ribų. Kąjums tai reiškia?

• Kodėl neatgailavimas už praeities nuodėmes misionieriui neleidžia efektyviai padėtikitiems ateiti pas Kristų?

Tegul mokiniai minutėlę pagalvoja apie savo pačių vertumo tarnauti misijoje lygį.Mokiniams paaiškinkite, kad, jei turi kokių nors nuogąstavimų dėl savo vertumo, jieturėtų pagalbos ieškoti nuoširdžioje maldoje ir tuos nuogąstavimus aptarti su savovyskupu arba skyriaus prezidentu.

Fizinis ir emocinis pasiruošimasPateikite toliau esantį 2002 metais išleistą Pirmosios Prezidentūros kreipimąsi. Tegulmokiniai tyliai jį perskaito. Arba pakvieskite vieną mokinį jį perskaityti garsiai.

„Tarnauti nuolatiniu misionieriumi yra privilegija tiems, kurie yra pašaukti Bažnyčios prezidentoįkvėpimu. Vyskupams ir kuolų prezidentams tenka rimta atsakomybė rasti vertus, tinkamus narius,kurie yra dvasiškai, fiziškai ir emociškai pasiruošę šiai šventai tarnystei ir kuriuos galima drąsiairekomenduoti“ (Pirmosios Prezidentūros laiškas, 2002 m. gruodžio 11 d.).

Tada paklauskite:

• Kodėl be dvasinio pasiruošimo žmogui dar reikia pasiruošti fiziškai ir emociškai,kad galėtų tarnauti misijoje?

Pateikite šią citatą ir pakvieskite vieną ar kelis mokinius garsiai ją perskaityti:

„Reguliari (kasdienė) mankšta. Misionierius per dieną turėtų nueiti vidutiniškai 10 kilometrų irdviračiu nuvažiuoti vidutiniškai 19 kilometrų. Tiems būsimiems misionieriams, kurie vaikšto tik nuosavo automobilio iki klasės arba darbo, atvykus į misijos vietą greičiausiai skaudės nutrintas kojas.[…] Prastos fizinės formos misionierių vargins misionieriškas darbas, tad toks pavargęs misionieriusbus pesimistiškai nusiteikęs ir turės sveikatos problemų dažniau nei geros fizinės formos misionierius.


37

Būsimi misionieriai gali pasiruošti misionieriško gyvenimo iššūkiams reguliariai užsiimdamikardiopratimais – kasdien po valandą vaikščioti, bėgioti arba važinėti dviračiu. […]

Pakankamas miegas. Nors miego poreikiai yra skirtingi, tačiau jauni suaugusieji per parą turi miegotinuo septynių iki aštuonių valandų. Idealiu atveju gultis jie turėtų nuo 22:30 iki vidurnakčio, o keltis –nuo 06:30 iki 08:00 ryto. Jei žmogus neužmigs iki 02:00 ar 03:00 ryto ir miegos iki 10:00 ryto, tai jisvisuomet jausis pavargęs ir norės miegoti iki vidurdienio. […] Misionieriai gyvena pagal suplanuotąlaiką. Jie kasdien gulasi iki 22:30 ir keliasi 06:30. Tokia dienotvarkė bus sunki, jei būsimi misionieriaidar gerokai prieš gaudami tarnystės pašaukimą nepradės elgtis panašiai.

Sveikos mitybos įpročiai. Užuot gyvenę vien cukrumi ir riebalais, jauni žmonės turėtų mėgautismaistu, susidedančiu iš baltymų ir skaidulų, pvz., liesa mėsa, jogurtu, daržovėmis ir vaisiais. Be to,kasdien išgerti daugiau nei 355 ml gazuotų gėrimų yra per daug“ (Donald B. Doty, „Missionary HealthPreparation,“ Ensign, Mar. 2007, 64).

• Jei misionierius bus prastos fizinės formos, kaip tai gali atsiliepti jo darbo progresui,porininko ir jo paties gerovei?

Pastaba. Kai kurie jauni suaugusieji negali tarnauti nuolatinėse misijose dėl fizinių, protinių aremocinių problemų. Tokie vaikinai ir merginos Bažnyčiai visame pasaulyje gali labai pasitarnauti

tarnaudami kaip Bažnyčioje tarnaujantys misionieriai. Galite padėti mokiniams daugiau sužinoti apie tokiasgalimybes, nurodydami jiems informacijos ieškoti Jaunų Bažnyčioje tarnaujančių misionierių programostinklalapyje lds.org/ycsm.

Paprašykite mokinių tyliai apmąstyti šiuos klausimus:

• Kaip apibūdintumėte savo dabartinį fizinį pasiruošimą tarnauti misijoje?

• Ką jau dabar galite daryti, kad pasiruoštumėte pasitikti fizinius nuolatinės misijosiššūkius?

Paraginkite mokinius susidaryti planą, kaip, nuo dabar stengdamiesi pakankamaiišsimiegoti, sveikai maitintis ir sportuoti, jie išsiugdys sėkmingai dirbantiemsmisionieriams reikalingą fizinę ištvermę. Jei liks laiko, pakvieskite mokinius savo planąužsirašyti į savo studijų žurnalą.

Pakvieskite kurį nors mokinį paaiškinti, kaip kūnas reaguoja į fizinį krūvį, pvz.,užbėgimą laiptais ir nubėgimą nuo jų (padidėja širdies ritmas, pasunkėja kvėpavimas,padidėja prakaitavimas, pavargsta raumenys ir t. t.). Paaiškinkite, kad fizinis krūvis tėravienas iš misionierių iššūkių. Tada paklauskite:

• Kaip misionieriaus kūnas reaguotų į emocinį arba psichologinį stresą, atsirandantį dėlsunkių iššūkių ar netikėtų problemų?

Paaiškinkite, kad visi misionieriai patiria tam tikrą emocinį stresą, ilgisi namų, jaučiasinepilnaverčiai, liūdi ir pan. Tai gali juos slėgti, ir tai yra normali misionieriško gyvenimodalis.

Parodykite vaizdo siužetą „Preparation of Gordon B. Hinckley: Forget Yourselfand Go to Work“ (liet. „Gordono B. Hinklio pasiruošimas. Pamiršk save ir kibk į

darbą“) (2:04). Paraginkite mokinius atkreipti dėmesį į tai, kodėl prezidentas GordonasB. Hinklis, būdamas jaunu misionieriumi Anglijoje, jautėsi praradęs drąsą.


• Dėl kokių priežasčių, atvykęs į misijos vietą, prezidentas Hinklis jautėsi praradęsdrąsą?

• Kaip prezidentas Hinklis įveikė tai?


38

Grupelės. Grupinisdarbas yra efektyvesnistuomet, kai kiekvienojegrupėje yra ne daugiaukaip keturi žmonės – taipkiekvienas grupės narysskatinamas dalyvauti.Grupės vadovopaskyrimas taip patatneša didesnę sėkmę.Toks vadovas gali skatintikiekvieną grupės narįprisidėti ir užtikrinti, kadgrupė nenukryps nuoužduoties.

Mokiniams paaiškinkite, kad kai kurie geriausieji misionieriai, aprašyti Raštuose,vykdydami misionierišką darbą, taip pat jautėsi praradę drąsą. Lentoje užrašykite šiasRaštų nuorodas: Jeremijo 1:4–9; Almos 17:5; 26:27 ir Mozės 6:31–32. Tegul klasės nariaiišsirenka ir tyliai perskaito vieną iš nurodytų Raštų ištraukų ir suranda, su kokiaisiššūkiais susidūrė asmenys jų skaitomoje Raštų ištraukoje. Mokinių atsakymus galiteužrašyti lentoje ir apibendrinti šitaip:

Jeremijo 1:4–9. Jeremijas baiminosi, kad žmonės nesiklausys jo, nes jis buvo per jaunas.

Almos 17:5; 26:27. Amonas ir kiti su juo buvę misionieriai kentėjo tiek kūnu, tiek protu.Jie jautėsi prislėgti ir buvo pasiruošę viską baigti.

Mozės 6:31–32. Henochas nerimavo, kad niekas jo nesiklausys dėl lėtos kalbos ir labaijauno amžiaus.

Tada paklauskite:

• Ką iš šių trijų ištraukų sužinojote apie emocinius Evangelijos skelbimo iššūkius?(Mokiniams atsakinėjant, galite lentoje užrašyti tokią tiesą: Fiziniai ir emociniaiiššūkiai yra normali misionieriško gyvenimo dalis.

• Kokios mintys jums kyla skaitant teiginį, kad fiziniai ir emociniai iššūkiai yranormali misionieriško gyvenimo dalis?

• Kaip žinojimas, kad visi misionieriai susiduria su iššūkiais, gali paveikti jūsųpasiruošimą tarnauti?

Padėkite mokiniams suprasti, kad beveik visi misionieriai patiria emocinių arba fiziniųiššūkių. Todėl misionieriai turi išmokti, kaip įveikti stresą sveiku ir misijai prideramubūdu. Ne misijoje stresas efektyviai įveikiamas pabūnant vienam su savimi, klausantismuzikos ar sportuojant, tačiau misijoje misionieriai dažniausiai to daryti negali.Misionieriai turi išmokti stresą įveikti laikantis misijos taisyklių.

Suskirstykite klasę grupelėmis ir išdalinkite dalijamąją medžiagą „Misionieriškogyvenimo iššūkiai“. Tegul kiekviena grupelė 1) garsiai perskaito pirmąjį skirsnįpavadinimu „Misionieriško gyvenimo iššūkiai“ ir 2) aptaria, kaip misionieriškogyvenimo iššūkių žinojimas gali jiems padėti geriau pasiruošti tiems iššūkiams.


39

Grupelėms skirkite pakankamai laiko perskaityti ir aptarti skirsnį, tada paprašykitekelių mokinių pasidalinti keliomis svarbiausiomis grupelėje aptartomis mintimis. Po toskirkite kelias minutes visai klasei perskaityti ir aptarti kitą dalijamosios medžiagosskirsnį pavadinimu „Prisitaikymas prie naujų patyrimų“ bei pakalbėti apie tai, kaiptipinių prisitaikymo etapų supratimas gali padėti į misionierių ruošimo centrusįžengsiantiems mokiniams.

Tepadeda jums Viešpats įveikti iššūkiusKad paskatintumėte mokinius pagalvoti apie tai, kaip atvykę į misijos vietą jie tvarkysissu iššūkiais, paaiškinkite, kad Nefis buvo susidūręs su giliais pesimizmo irnepilnavertiškumo jausmais ir parašė, ką darė, kad susitvarkytų su tokiais jausmais.Tegul vienas mokinys garsiai perskaito 2 Nefio 4:17–19. Tada paklauskite:

• Kokiais žodžiais ir frazėmis Nefis apibūdino savo silpnybių rezultatus?

Paprašykite mokinių išstudijuoti 2 Nefio 4:19–26 ir surasti, kas Nefiui padėjo įveiktipesimizmą. Tada paklauskite:

• Kokiomis frazėmis Nefis apibūdino, kaip jam pavyko susitvarkyti su savo giliupesimizmu? (Mokiniai turėtų atpažinti, kad Nefis pasitikėjo Viešpačiu [žr. 19 eil.],prisiminė, ką Viešpats dėl jo padarė praeityje [žr. 20–23 eil.], karštai meldėsi [žr. 24eil.] ir prisiminė Viešpaties gailestingumą [26 eil.].)

• Kaip Viešpaties ir Jo gerumo atsiminimas yra padėję jums, kai buvote apimtipesimizmo ar streso?

• Anksčiau šioje pamokoje išsiaiškinome, kad normalu misionieriams jausti emocinįstresą, ilgėtis namų, jaustis nepilnaverčiais, liūdėti ir patirti kitas slegiančiasemocijas. Kokį patarimą, remdamiesi tuo, ką Nefis parašė 2 Nefio 4:19–26,duotumėte panašiai besijaučiančiam misionieriui? (Padėkite mokiniams įvardyti šįprincipą ir galite užrašyti jį lentoje: Jei misionieriai pasikliaus Viešpačiu, taiViešpats padės jiems įveikti fizinius ir emocinius misionieriško gyvenimoiššūkius.)

Galite pasidalinti šiuo vyresniojo Džefrio R.Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumoteiginiu:

„Nemanau, kad misionieriškas darbas kada nors buvo lengvas, nebuvo lengvas neiatsivertimas, nei išlaikymas, nei ištikimas tikėjimas. Manau, kad į tai reikia įdėtipastangų, įdėti kažko iš sielos gelmių.

Jeigu Jis galėjo ateiti nakčia, atsiklaupti, kristi veidu ant žemės, kraujuoti iš kiekvienosporos ir sušukti „Aba, Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę!“ [žr.

Morkaus 14:36], tai visai nenuostabu, kad išgelbėjimas mums nėra užgaida ar lengvai pasiekiamasdalykas. Jeigu jums įdomu, ar yra koks nors lengvesnis būdas, tai turėtumėte atminti, kad jūs nepirmas tuo domitės. Labai seniai kažkas žymiai didingesnis ir žymiai didesnis domėjosi, ar yralengvesnis būdas.

Apmokėjimas, greičiausiai, labiau pasitarnaus patiems misionieriams nei jų besidomintiesiems. Kaijums sunku, kai jūsų nepriima, kai ant jūsų spjaudoma ir jus išvaro, kai tampate šnypštimu irpriežodžiu, tai su jumis elgiamasi taip pat, kaip buvo elgiamasi su geriausiu pasaulio žmogumi,vieninteliu tyru ir tobulu žmogumi. Dėl to jūs turėtumėte pasitempti ir būti dėkingi už tai, kad GyvasisGyvojo Dievo Sūnus supranta jūsų liūdesį ir sunkumus. Vienintelis kelias į išgelbėjimą veda perGetsemanę ir per Kalvariją. Vienintelis kelias į amžinybę veda per Jį – Kelią, Tiesą ir Gyvenimą“(„Missionary Work and the Atonement,“ Ensign, Mar. 2001, 15).


40

Tada paklauskite:

• Dėl kokių priežasčių, pasak vyresniojo Holando, misionieriai turėtų pasitemptituomet, kai jiems sunku?

Mokiniams pasakykite, kad, sprendžiant sunkumus misijos vietoje, reikia atminti, kadjų daromas darbas padeda kitus atvesti pas Jėzų Kristų. Lentoje užrašykite šias Raštųnuorodas: Almos 26:11–13; 29:10 ir Doktrinos ir Sandorų 18:15–16. Paprašykite keliųmokinių pakaitomis garsiai perskaityti nurodytas ištraukas, o klasė tegul pasiklauso, košios ištraukos moko apie misionierišką gyvenimą. Pakvieskite mokinius pasidalinti savoįžvalgomis, o tada patikinkite juos, kad nors nuolatinė misionieriška tarnystė yrasunkus darbas ir kartais gali apimti pesimizmas, tačiau, jei darbuosimės vesdamižmones pas Jėzų Kristų, Viešpats palaimins mus džiaugsmu. Galite mokiniųpaprašyti papasakoti, galbūt jie jau yra patyrę, kaip veikia šis principas.

Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad kartais jie turės emocinės ar protinės sveikatosproblemų turintį porininką. Tokiais atvejais jie turėtų klausytis ir rodyti meilę savoporininkui, nes porininko palaikymas gali būti ypač svarbus sprendžiant problemas. Jieniekada neturėtų sakyti, kad, jei su sunkumais susidūręs misionierius turėtų daugiautikėjimo, jo ar jos iššūkiai išsispręstų.

Taip pat paaiškinkite, kad kai kuriems iššūkiams spręsti reikalinga papildoma kunigijosvadovų ir protinės sveikatos profesionalų pagalba ir kad dauguma misijų pasirūpina,jog jų misionierių sveikatą prižiūrėtų šios srities profesionalai. Emocinių problemųturintys misionieriai turėtų apie tai pasikalbėti su savo misijos prezidentu, kad būtųsurasta tinkama pagalba.

Kad padėtumėte mokiniams giliau pamąstyti, kaip, būdami misionieriais, jie galėtųspręsti fizinius ir emocinius iššūkius, skirkite jiems kelias minutes užsirašyti, kaip jiesusitvarkė su kadaise iškilusiais sunkumais. Taip pat paklauskite mokinių, ko tuo metujie išmoko apie Viešpatį ir save bei kaip tai gali jiems pasitarnauti ateityje.

Užbaigdami išreikškite tikėjimą savo mokinių gebėjimu susitvarkyti su misionieriškogyvenimo pokyčiais. Paliudykite, kad Viešpats padeda tiems, kurie spręsdami fizinius iremocinius savo gyvenimo iššūkius atsigręžia į Jį.

Kvietimai veiktiPakvieskite klasės narius ruoštis misionieriškam gyvenimui atliekant vieną ar kelis iššių pratimų:

• Pagalvokite, ką turėtumėte padaryti, kad taptumėte švarūs ir verti tarnauti misijoje.Jei reikia, liaukitės nederamai mąstę ir elgęsi – tai žeidžia Dvasią.

• Nusistatykite asmeninius tikslus kasdien mankštintis, sveikiau maitintis ir eitimiegoti bei keltis panašiu laiku, kaip tai daro misionieriai.

• Peržiūrėkite nuolatinių misionierių aprangos standartus, pateiktus tinklalapyjeLDS.org.

• Su misionieriumi, grįžusiu iš misijos, pakalbėkite apie tai, kaip jis susitvarkė sustresu ir kaip įveikė misionieriško gyvenimo iššūkius.

• Su tėvais ar kunigijos vadovais pasitarkite, kaip galėtumėte elgtis su tokiumisionieriumi porininku, su kuriuo turėsite mažai ką bendro ar su kuriuo bussunku bendrauti.


41


Misionieriško gyvenimo iššūkiaiPritaikyta iš Adjusting to Missionary Life (pagalbinė brošiūra, 2013 m.)

Kai pradedate ką nors naujo (pvz., prisijungiate prie Bažnyčios ar imate lankyti naują mokymo įstaigą), jūs ir džiaugiatės dėl to, ir nerimaujate, nes nežinote, ko tikėtis. Laikui bėgant, jūs išmokstate susitvarkyti su šiais iššūkiais ir dėl to tobulėjate.

Su misijomis yra taip pat. Kartais misijos atrodo lyg nuostabus dvasinis nuotykis – arba bent nesunkiai įveikiamas iššūkis. Tačiau kartais galite susidurti su netikėtomis problemomis ar patyrimais, kurie yra sunkesni ar nemalonesni, nei tikėjotės. Imate galvoti, kaip su tuo susitvarkyti. Galbūt nėra to, kuo ankščiau galėjote pasikliauti iškilus problemoms. Užuot jautę motyvą bandyti, imate nerimauti, erzintis, pavargti ir nusivilti. Jums gali pradėti reikštis fiziniai simptomai, pvz., skausmas, skrandžio negalavimai, nemiga ar liga. Gali pasidaryti sudė-tinga mokytis ar suprasti žmones. Jūs galite prarasti viltį ar tiesiog panorėti viską mesti.

Misionieriško darbo iššūkiai skirstomi į kelias kategorijas:

BendriVisos misijos metu patiriate gausybę permainų ir perėjimų. Ne visada padeda tai, kas padėdavo anksčiau, tad turite mokytis kažko naujo. Vakarai ir savaitgaliai, kurie seniau buvo laisvi, dabar tapo užimčiausiu metu. Galite jaustis nepatogiai. Kartais jums gali būti sunku. Galite imti svarstyti, kaip padėti kitiems misionieriams, kuriems sunku.

FiziniaiAnt kojų jums gali tekti praleisti 11–12 valandų per dieną – vaikščioti, važiuoti dviračiu, lipti laiptais ir stovėti. Gal-būt negalėsite miegoti tiek, kiek esate įpratę. Galbūt būsite nepratę prie kitokio maisto. Turėsite būti lauke esant blogam

orui ir susidursite su naujais mikrobais. Gali imti sekinti pats aplinkos naujumas.

EmociniaiGalite pradėti nerimauti dėl viso to, ką turite padaryti, tad gali būti sudėtinga nusiraminti. Galite pradėti ilgėtis namų, nusivilti, imti nuobodžiauti ar jaustis vieniši. Galite susidurti su atstūmimu, nusivylimu ar net su pavojumi. Galite imti neri-mauti dėl šeimos ir draugų, kuriems nebegalite padėti.

SocialiniaiNedidelėse patalpose gyvensite su tokiu porininku, su kuriuo turėsite daug bendro arba neturėsite nieko bendro. Jūs turėsite kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, bendrauti su Bažnyčios vadovais, greitai susipažinti su Bažnyčios nariais ir mokytis pamilti besidominčiuosius.

ProtiniaiGalbūt teks mokytis naujos kalbos. Turėsite įsisavinti pamokas ir Raštus, įgyti mokymo įgūdžių ir spręsti iškylančius klausi-mus. Turėsite planuoti, tvarkyti tikslus, prisitaikyti prie pokyčių ir spręsti pačias įvairiausias praktines problemas.

DvasiniaiTurėsite pasitempti, kad sustiprintumėte savo liudijimą, atsispirtumėte pagundai ir išmoktumėte pajusti bei atpažinti Dvasią. Turėsite imtis korekcijų, atgailauti, nuolankiai stoti akistaton su silpnybėmis bei apgailestavimais ir labiau nei bet kada anksčiau kliautis Viešpačiu.

© 2

015

INTE

LLEC

TUAL

RES

ERVE

, INC

. VIS

OS

TEIS

ĖS S

AUG

OM

OS.

Prisitaikymas prie naujų potyriųKaip ir dauguma naujoje situacijoje atsiduriančių žmonių, įžengdami į MRC ir po to atvykę į misijos vietą, misionieriai dažnai pereina keturias emocinio prisitaikymo fazes ar etapus:

1. LaukimasGalite nekantrauti dėl iššūkio (žr. 1 Nefio 3:7).

Galite imti labiau jausti paskirtį ir atsidavimą Dangiškajam Tėvui (žr. 3 Nefio 5:13).


2. Netikėti atradimaiGalite pradėti ilgėtis namų, šeimos ir draugų, galbūt net imti abejoti savo sprendimu tarnauti (žr. Almos 26:27).

Galite pastebėti fizines streso apraiškas, pvz., neramus miegas, apetito pokyčiai arba irzlumas.

Galite pastebėti, kad imate kritikuoti taisykles ir lūkesčius arba netenkate dėl jų kantrybės.

Tai normalu. Jei susiduriate su keliomis ar visomis šiomis problemomis, žinokite, kad tai tik laikina situacija, kurią patiria dauguma naujų misionierių. Tepadrąsina jus žinojimas, kad šie jausmai praeis, ir jūs sugebėsite prisitaikyti.

3. „Galiu tai padaryti“Pradeda gerėti jūsų mokymo ir kalbos įgūdžiai.

Išmokstate noriai laikytis misijos taisyklių ir lūkesčių.

Mokydamiesi „priesakas po priesako“ (žr. Izaijo 28:10; Mozijo 4:27) tampate pakantūs sau.

Pradeda nykti fiziniai streso simptomai, jei tokių būta.

4. Emocinis savarankiškumasApsiprantate su kasdiene rutina.

Pamatote savo stiprybes ir progresą.

Pasiekiate supratimą apie tai, ką reiškia gyventi žengiant po žingsnį (žr. DS 98:12).

Išsiugdote didesnį pasitikėjimą savimi ir troškimą tarnauti.

7

Situacijos. Situacijos –tai realios arba fiktyviosgyvenimiškos aplinkybės.Situacijų studijavimasskatinabesimokančiuosiusapmąstyti arba pakalbėtiapie tai, kaip jie patyselgtųsi panašiomisaplinkybėmis. Žiūrėkite,kad jūsų situacijosnevaizduotų konkretausasmens ar grupės.

Kaip mokyti Sugrąžinimo žinios(1 dalis)

ĮvadasJėzaus Kristaus Evangelijos pranašai mokė visais Evangelijoslaikotarpiais. Todėl Dievo vaikai suprato amžinąsias tiesas ir gavoamžinąjį gyvenimą. Po Jėzaus Kristaus mirties žemėje nebelikoEvangelijos tiesos ir kunigystės įgaliojimo, todėl ištiko didysisatsimetimas. Pastarųjų dienų Sugrąžinimo metu buvo pašalinti

atsimetimo padariniai, ir žemėje vėl buvo atkurta KristausBažnyčia. Būsimi misionieriai turėtų aiškiai suprasti atsimetimo irSugrąžinimo sąvokas ir būti pasiruošę paprastai jas paaiškinti irgalingai apie jas paliudyti.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 43–47 puslapius.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „The Great Apostasy“(liet. „Didysis atsimetimas“) (16:33).

• Kiekvienam mokiniui paruoškite dokumento „Šeima. Pareiškimas pasauliui“egzempliorių.

Pasiūlymai, kaip mokytiDievas yra mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas

Pastaba. Vadovėlio Skelbti mano evangeliją 3 skyriuje yra pateiktos pamokos, kurių misionieriai mokožmones, ruošdami juos krikštui. Misionieriai šias pamokas turi išstudijuoti ir mokyti iš širdies, savais

žodžiais pagal Dvasios raginimą (žr. „Statement on Missionary Work,“ 2002 m. gruodžio 11 d. PirmosiosPrezidentūros laiškas, pacituotas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 41–42 puslapiuose). Kad padėtųmokiniams geriau įsisavinti šiose pirmose trijose misionierių pamokose esančias doktrinas ir principus,kiekvienai tų pamokų šiame kurse yra skirtos dvi 90 minučių trukmės pamokos.

Pamoką pradėkite paprašydami mokinių pagalvoti apie tokią situaciją:

Šį vakarą prieš eidami gulti iš prislėgto draugo gaunate žinutę, kurioje jis abejoja Dievoegzistavimu ir rūpinimusi mumis. Jūsų draugas klausia: „Ar tiki, kad yra Dievas? Koks,tavo įsitikinimu, yra Dievas?“

Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip jie atsakytų tokiamdraugui. Tada pasakykite klasei, kad šios pamokos metu susitelksite į kai kuriasdoktrinas ir principus iš pirmosios misionierių pamokos, įskaitant mūsų DangiškojoTėvo esmę.

Vieno mokinio paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją garsiai perskaitytiposkyrį „Dievas yra mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas“ (p. 43–44). Pakvieskite mokiniuspasibraukti arba pasižymėti tas frazes, kurias jie galėtų panaudoti padėdami kam norsgeriau suprasti Dievo, kaip mūsų mylinčio Dangiškojo Tėvo, esmę.

Skirkite mokiniams kelias minutes panagrinėti tris arba keturias Raštų ištraukas,išvardintas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 44 puslapyje esančiame Raštų studijųlangelyje. Tegul jie pagalvoja apie tai, kaip šios Raštų ištraukos galėtų padėti atsakytiapie Dievą klausimų turinčiam žmogui, pvz., pamokos pradžioje paminėtos situacijosatveju. Galite mokinius paraginti pasižymėti vieną ar dvi ištraukas Raštuose arba jasužsirašyti vadovėlio Skelbti mano evangeliją paraštėse. Tada paklauskite:

42

• Kaip galėtumėte trumpai nusakyti tas esmines doktrinas, apie kurias skaitėtevadovėlyje Skelbti mano evangeliją ir Raštų ištraukose? (Tarp atsakymų galima irtokia doktrina: Dievas yra mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas, ir Jis trokšta, kadvisi sugrįžtume gyventi su Juo.)

• Kodėl žmogui svarbu pirmiausia suprasti šį principą, o tik paskui kitas doktrinas?

Evangelija laimina šeimasTegul mokiniai tyliai perskaito vadovėlio Skelbti mano evangeliją 44 puslapyje esantįskyrelį „Evangelija laimina šeimas“ ir suformuluoja apibendrinantį teiginį apie namų iršeimos vaidmenį Dievo laimės plane. Mokiniams perskaičius, pakvieskite juospasidalinti savo apibendrinančiais teiginiais. (Tarp išsakytų teiginių galima ir tokiadoktrina: šeimos yra paskirtos Dievo, ir jos yra Dievo plano suteikti laimės Savovaikams dalis. Šį paryškintą principą užrašykite lentoje.)

Atsižvelgdami į savo mokinių poreikius ir į turimą laiką, galite atlikti tokią veiklą:Atkreipkite jų dėmesį į paskutinį perskaitytą sakinį iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją:„Per visų (ir mūsų) laikų pranašus Dievas apreiškė Savo laimės planą asmenims iršeimoms.“

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje ši tiesa yra tokiasvarbi, pateikite dokumentą „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ arba jo kopijas išdalinkitemokiniams. Tada pakvieskite mokinius kelias minutes skaityti šį pranešimą ir surastitas frazes ir principus, kurie galėtų mums padėti geriau suprasti santuokos ir šeimosvaidmenį Dangiškojo Tėvo plane. Pakvieskite vieną mokinį visa tai užrašyti lentoje.

Pateikite šią prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą:

„Didžiausias priešininko, kupino baisaus įniršio ir žinančio mažai beturint laiko (žr.Apreiškimo 12:12), tikslas yra žlugdyti, ardyti ir griauti namus bei šeimą“ („The Fatherand the Family,“ Ensign, May 1994, 19).


• Kodėl didžiausias priešininko tikslas yra griauti namus bei šeimą? (Nes tai „yrageriausia vieta mokyti, mokytis ir taikyti Jėzaus Kristaus Evangelijos principus“.)

• Kokios pasaulietiškos tendencijos prieštarauja santuokai, namams ir šeimaiDangiškojo Tėvo plane? (Pastaba. Apie šias tendencijas per ilgai nediskutuokite.Užteks tik jas paminėti ir vadovautis toliau pateiktais nurodymais. Taipnenukrypsite nuo Dangiškojo Tėvo plano šeimoms.)

Pakvieskite mokinius pasidalinti mintimis apie tai, kaip mokymo situacijojepasinaudodami dokumentu „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ jie atskirtų DangiškojoTėvo planą nuo pasaulietinių tendencijų, prieštaraujančių Jo planui dėl santuokos,namų ir šeimos.

Mokiniams paaiškinkite, kad jiems teks sutikti tokių žmonių, kurių požiūris skirsis arbanet prieštaraus Bažnyčios mokymams apie santuoką, namus ir šeimą. Pasidalinkiteliudijimu, kad, jei misionieriai mokys pagal Raštus ir pranašų žodžius, taivadovaudamiesi Šventąja Dvasia jie galės savo mokomiems žmonėms padėti geriausuprasti santuokos, namų ir šeimos vaidmenį Dangiškojo Tėvo plane Savo vaikams.

7 PAMOKA. KAIP MOKYTI SUGRĄŽINIMO ŽINIOS (1 DALIS)

43

Pastaba. Jei mokiniai domėsis Bažnyčios pozicija potraukio tai pačiai lyčiai ar tos pačios lytiessantuokos klausimais, tai paskatinkite juos pasiskaityti straipsnius „Same-Sex Attraction“ (liet.

„Potraukis tai pačiai lyčiai“) ir „Same-Sex Marriage“ (liet. „Tos pačios lyties asmenų santuoka“), esančiusBažnyčios tinklalapio lds.org/topics Gospel Topics (liet. „Evangelijos temos“) puslapyje. Prireikus šiomisjautriomis temomis su mokiniais galite pasikalbėti po pamokos.

Pranašai ir Evangelijos laikotarpiaiMokiniams paaiškinkite, kad Dievas mums Savo meilę rodo ir pašaukdamas pranašus.Pateikite toliau esančią vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumocitatą ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai ją perskaityti. Tegul mokiniaipasiklauso, kokių palaiminimų gauna tie, kurie seka pranašu:

„Galėtume paklausti: „Ar egzistuoja balsas, kuris mums visada duos aiškius nurodymus,kaip rasti kelią šiandieniame neramiame pasaulyje?“ Atsakymas yra taip! Tas balsas –tai gyvojo pranašo ir apaštalų balsas. […]

Mano broliai ir seserys, tai, kad turime Dievo pranašą mūsų gretose nėra paprastasdalykas. Jei per jį klausysimės Viešpaties žodžio, mūsų gyvenimus užlies didžiuliai ir

nuostabūs palaiminimai. […] Kai išgirstame Viešpaties patarimą, perduodamą Bažnyčios prezidentožodžiais, turėtume reaguoti pozityviai ir nedelsdami. Istorija parodė, kad būsime apsaugoti, ramūs,klestintys ir laimingi, jei reaguosime į pranašišką patarimą, kaip tai senovėje padarė Nefis: „Aš eisiu irpadarysiu tai, ką Viešpats įsakė“ (1 Nefio 3:7). […]

Šiandien aš jums duodu pažadą. Jis yra paprastas, bet tikras. Jei klausysitės gyvojo pranašo ir apaštalųir paisysite mūsų patarimų, tai jūs nenuklysite“ („His Word Ye Shall Receive,“ Ensign, May 2001,65–66).

Perskaičius šią citatą, paklauskite:

• Kokių palaiminimų gauna tie, kurie seka Viešpaties pranašu?

Skirkite mokiniams truputį laiko tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:37–38. Tadapaklauskite:

• Ko šioje ištraukoje mokoma apie pranašus ir jų patarimus?

• Ar galite prisiminti konkretų atvejį, kuomet buvote palaiminti už tai, kad sekėteViešpaties pranašo patarimu?

Tegul vienas mokinys garsiai perskaito vadovėlio Skelbti mano evangeliją 44 puslapyjeprasidedančio skyrelio „Dangiškasis Tėvas apreiškia Savo Evangeliją kiekvienameEvangelijos laikotarpyje“ pirmąją pastraipą. Padėkite mokiniams atpažinti šiojepastraipoje mokomas doktrinas, paklausdami:

• Kokių doktrinų apie pranašus galime sužinoti šioje pastraipoje? (Nors mokiniai galipaminėti kelis principus, tačiau jie turėtų atpažinti tokią doktriną: Jėzaus KristausEvangelijos pranašai mokosi per apreiškimą ir turi pareigą mokyti kitus beiliudyti apie Jėzų Kristų.)


44

Misionierių ruošimocentro apmokymomodelis. Kadpadėtumėte mokiniamsefektyviau mokytiEvangelijos principų,galite pritaikytimisionierių ruošimocentruose naudojamąapmokymo modelį:paaiškinti,pademonstruoti,pasipraktikuoti, įvertintiir dar kartąpasipraktikuoti. Yraįvairiausių šio modeliopanaudojimo būdų,padedančių mokiniamspraktikuotis mokyti kaipmisionieriai. Daugiauinformacijos ieškokite šiovadovėlio įžangosposkyryje „Apmokymomodelis“.

Šį misionierių ruošimo centrų apmokymo modelį galite panaudoti mokydami savomokinius apie pranašų svarbą. Mokiniams paaiškinkite, kad jie turėtų perskaitytivadovėlio Skelbti mano evangeliją 56 puslapyje pateiktą pranašo apibrėžimą ir pasiruoštisuvaidinti besidominčiojo mokymą apie pranašus. Tada pademonstruokite, kaip reiktųsuvaidinti vieno klasės nario mokymą apie pranašus. Po to tegul mokiniai susirandaporininką ir pasipraktikuoja, kaip vaidinti, įsivaizduodami, kad mokomas mokinys yranenarys, kuris girdėjo, jog šiai Bažnyčiai vadovauja pranašas. Mokytojus vaidinantysmokiniai turėtų trumpai paaiškinti, kas yra pranašas, ir paliudyti apie šiuolaikiniuspranašus. Tada mokomi mokiniai turėtų įvertinti savo porininko mokymą,paaiškindami, kas buvo prasminga ir įkvėpė. Po to tegul mokiniai porose susikeičiavaidmenimis ir pasipraktikuoja vaidinti mokymo bei įvertinimo dalis.

Tegul keli mokiniai pakaitomis garsiai perskaito paskutines keturias pastraipas išvadovėlio Skelbti mano evangeliją 45 puslapio. Tegul likusi klasės dalis pasiklauso, koksryšys yra tarp pranašų, atsimetimo ir Evangelijos laikotarpių. Prireikus pakvieskitemokinius taip pat pastudijuoti Raštų rodyklėje esantį straipsnelį „Evangelijoslaikotarpis“. Padėkite mokiniams aptarti šiose pastraipose esančias tiesas, paklausdami:

• Kodėl besidomintiesiems naudinga suprasti, kad visi buvę Evangelijos laikotarpiaiužsibaigė atsimetimu?

• Kaip Dievas visuomet užbaigdavo atsimetimo laikotarpius? Kaip šie pasikartojantysįvykiai paruošia besidominčiuosius sužinoti apie Evangelijos Sugrąžinimą perPranašą Džozefą Smitą?

Pastaba. Jei klasės nariams sudėtinga suprasti, kas yra Evangelijos laikotarpiai, tai galite jiemspasiūlyti perskaityti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 56 puslapyje esančius atsimetimo, Evangelijos

laikotarpio ir pranašo apibrėžimus.

Jei liks laiko, galite mokiniams skirti kelias minutes su savo porininku pasipraktikuoti,kaip paaiškinti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 45 puslapyje esančią medžiagą.Paraginkite, kad aiškindami jie vartotų žodžius atsimetimas, Evangelijos laikotarpis irpranašas.

Žemiškoji Gelbėtojo tarnystė ir ApmokėjimasTegul mokiniai pasižiūri į vadovėlioSkelbti mano evangeliją 46 puslapyje esantįpaveikslėlį, kuriame Jėzus Kristus įšventina Dvylika Apaštalų. Paklauskite mokinių:

• Kokių dalykų padarė Jėzus Kristus, kad Savo dienomis įkurtų Savo Bažnyčią?(Galite mokinius pakviesti informacijos apie tai paieškoti tyliai perskaitantvadovėlio Skelbti mano evangeliją 46 puslapyje esantį skyrelį „Žemiškoji Gelbėtojotarnystė“.)

• Kaip Gelbėtojo tarnystė ir galutinis atsimetimas pakartojo praėjusių Evangelijoslaikotarpių įvykius? (Prieš Jėzaus Kristaus gimimą žmonės buvo atsimetimobūsenos. Jėzus Kristus sugrąžino į žemę Evangeliją, lygiai kaip tai padarė Nojus,Abraomas ir Mozė ankstesniais Evangelijos laikotarpiais. Po Jėzaus Kristaus irapaštalų mirties Dievo vaikai vėl pasidarė atsimetimo būsenos ir buvo tokie tol, kolDievas vėl pasišaukė pranašą, kad sugrąžintų Jėzaus Kristaus Evangeliją.)

Didysis atsimetimasKad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kodėl buvo reikalingas Jėzaus KristausEvangelijos sugrąžinimas, lentoje užrašykite tokius klausimus:


45

Kokie faktoriai lėmė didįjį atsimetimą ir kokie buvo jo padariniai?

Atsakymų į šiuos klausimus mokiniai tegul paieško vadovėlio Skelbti mano evangeliją 47puslapyje esančio skyrelio „Didysis atsimetimas“ pirmose dviejose pastraipose. Tegulpo kurio laiko mokiniai atsako į klausimus lentoje. Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų,jog mirus Jėzui Kristui ir Jo apaštalams Bažnyčios doktrinoje ir praktikose buvopadaryti neteisėti pakeitimai, kurie galiausiai sąlygojo kunigystės raktų irįgaliojimo paėmimą iš žemės.

Pakvieskite mokinius tyliai pastudijuoti kelias Raštų ištraukas, nurodytas vadovėlioSkelbti mano evangeliją 47 puslapyje esančiame Raštų studijų langelyje. Tegul mokiniaisuranda, ką Raštų autoriai išpranašavo apie Jėzaus Kristaus Bažnyčios likimą. Kaimokiniai baigs studijuoti, paprašykite jų su kitu klasės nariu pasidalinti tuo, kąišsiaiškino. Kai kuriuos jų atsakymus galite užrašyti lentoje ir, jei manote esantreikalinga, užrašykite ir tokį apibendrinimą: Senovės pranašystės bylojo, kad įvyksvisuotinis atsimetimas nuo tiesos.

Suskirstykite mokinius poromis ir nurodykite jiems pasiruošti vienam kitą mokyti 4–5minučių trukmės pamoką apie atsimetimą. Paaiškinkite, kad jų mokymas turi būtipaprastas, aiškus ir sutelktas į mokomąjį asmenį. Tegul mokiniai naudojasi vadovėlioSkelbti mano evangeliją 47 puslapyje esančia medžiaga (arba misionierių lankstinukuJėzaus Kristaus Evangelijos Sugrąžinimas). Paraginkite poras panaudoti vieną ar dvi suatsimetimu susijusias Raštų eilutes ir paaiškinti, kas jose sakoma.

Duokite laiko pasiruošti, ir tada tegul kiekviena pora ima mokyti kitą porą. Kaimokiniai baigs mokyti, nurodykite grupelėms aptarti tokius dalykus: Kas pamokojepavyko? Ką galėjome padaryti geriau? Kas labiausiai padėjo kitiems suprasti, kasatsitiko po apaštalų mirties?

Tada poros tegul susikeičia vaidmenimis: mokytos poros dabar tegul pačios moko kitąporą. Žiūrėkite, kad poroms liktų laiko aptarti mokymą.

Kai visi mokiniai baigs mokyti, pakvieskite juos su likusia klasės dalimi pasidalinti savoįžvalgomis apie mokymą.

Pailiustruokite poveikį, kurį didysis atsimetimas turėjo pasauliui, ir paruoškitemokinius kitai pamokai apie Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimą

parodydami vaizdo siužetą „The Great Apostasy“ (liet. „Didysis atsimetimas“) (16:33).Tegul mokiniai žiūrėdami pagalvoja, kaip Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimasįveikė didžiojo atsimetimo padarinius.


• Kaip Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimas įveikė didžiojo atsimetimopadarinius?

• Kokių minčių apie galimybę pasidalinti su kitais Jėzaus Kristaus Evangelijossugrąžinimo žinia jums kilo žiūrint pasakojimą apie Vilfordo Vudrafo atsivertimą?

Pabaigoje pasiteiraukite mokinių, ar kas nors iš jų norėtų klasei paliudyti apieEvangelijos sugrąžinimą.

Kvietimai veiktiPakvieskite mokinius apžvelgti šioje pamokoje aptartas doktrinas atliekant vieną ardaugiau iš toliau pateiktų pratimų:


46

• Raštų rodyklės straipsnelyje „Atsimetimas. Ankstyvosios krisčionių bažnyčiosatsimetimas“ pastudijuokite daugiau apie didįjį atsimetimą. Savo studijų žurnalesukonspektuokite tas Raštų ištraukas, kurias galėtumėte panaudoti mokydami apieatsimetimą.

• Internete adresu lds.org/topics susiraskite, išstudijuokite ir apmąstykite GospelTopics (liet. „Evangelijos temos“) straipsnį „Are Mormons Christian?“ (liet. „Armormonai yra krikščionys?“).

• Kad pasiruoštumėte kitai pamokai, pradėkite mintinai mokytis Džozefo Smitopasakojimą apie Pirmąjį Regėjimą, kuris pateiktas vadovėlio Skelbti mano evangeliją49 puslapyje (t. p. žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:16–19).


47

8Kaip mokyti Sugrąžinimo žinios(2 dalis)

ĮvadasSugrąžinimo žinia yra apie tai, kad Jėzaus Kristaus Evangelija,kurioje yra amžinosios doktrinos, kunigystės įgaliojimas irgelbstinčios apeigos, į žemę yra sugrąžinta per Pranašą DžozefąSmitą. Per sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją – tą pačią

Evangeliją, kuri buvo apreiškiama visais Evangelijos laikotarpiais –visi Dievo vaikai gali įgyti amžinąjį gyvenimą. Būsimi misionieriaiturėtų aiškiai suprasti atsimetimo ir Sugrąžinimo sąvokas, turėtųbūti pasiruošę jas paprastai paaiškinti ir galingai apie jas paliudyti.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Moronio 10:3–5 ir Džozefas Smitas–Istorija 1:1–19.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 48–51 puslapius.

• Išstudijuokite Gordonas B. Hinklis, „Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, 2002 m.spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

• Internete adresu lds.org/media-library susiraskite ir pasiruoškite parodyti šiuosvaizdo siužetus: „Come, All Ye Sons of God, Part 1“ (liet. „Šen, sūnūs Dievo mūs. 1dalis“) (1:17) ir „Come, All Ye Sons of God, Part 1“ (liet. „Šen, sūnūs Dievo mūs. 2dalis“) (2:00; tai prezidento Tomo S. Monsono kalbos ištraukos, 2013 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).

• Pasiruoškite iš svetainės youtube.com parodyti vaizdo siužetą „Invitation to Readthe Book of Mormon: Jynx“ (liet. „Pakvietimas skaityti Mormono Knygą. Džinksė“)(8:06) The District 2.

• Paruoškite dalijamąją medžiagą „Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, kurią rasitešios pamokos pabaigoje.

Pasiūlymai, kaip mokytiDžozefo Smito regėjimas apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų

Parodykite pirmąjį vaizdo siužetą iš prezidento Tomo S. Monsono kalbos „Šen,sūnūs Dievo mūs“, kuriame prezidentas Monsonas pasakoja apie Elmerio

Polardo atsivertimą:

„Daugiau nei prieš 50 metų, man tarnaujant misijos prezidentu Kanadoje, vienas jaunasmisionierius, atvykęs iš mažos kaimo bendruomenės, žavėjosi Toronto dydžiu.Misionierius buvo nedidukas, bet didis savo liudijimu. Vos atvykęs jis kartu su porininkuapsilankė Elmerio Polardo namuose Ošavoje, Kanados Ontarijo valstijoje. Gailėdamasjaunuolių, kurie per smarkią pūgą vaikščiojo po namus, ponas Polardas pakvietė

misionierius užeiti. Jie pristatė jam savo žinią. Jis nepajuto dvasios. Po kiek laiko jis paprašė, kad jieišeitų ir negrįžtų. Jo paskutiniai žodžiai per priekinę verandą išeinantiems vyresniesiems buvo ištarti supašaipa: „Nejaugi jūs man galite pasakyti, jog iš tikrųjų tikite, kad Džozefas Smitas buvo Dievopranašas!“

Durys buvo užtrenktos“ („Šen, sūnūs Dievo mūs“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijosmedžiaga).

Peržiūrėję vaizdo siužetą, paklauskite:

49

• Jei tie misionieriai būtumėte jūs, kaip jaustumėtės nueidami nuo pono Polardonamo?

• Ką tokią akimirką jūs darytumėte?

Parodykite antrąjį vaizdo siužetą, kuriame yra likusi prezidento Monsonopasakojimo dalis:

„Vyresnieji nuėjo taku tolyn. Mūsų vaikinas iš kaimo pasakė porininkui: „Vyresnysis,mes neatsakėme ponui Polardui. Jis sakė, kad mes netikime, jog Džozefas Smitas buvotikras pranašas. Grįžkime atgal ir pasidalinkime savo liudijimais su juo.“ Iš pradžiųlabiau patyręs misionierius dvejojo, tačiau galiausiai sutiko palydėti savo porininką. Subaime jie prisiartino prie durų, pro kurias ką tik buvo išstumti. Jie pasibeldė, patyrė

keletą nejaukių akimirkų stovėdami priešais poną Polardą, ir tada mūsų nepatyręs misionierius, gavęsjėgos iš Dvasios, prabilo: „Pone Polardai, jūs sakėte, kad mes iš tikrųjų netikime, kad Džozefas Smitasbuvo Dievo pranašas. Liudiju jums, kad Džozefas buvo pranašas. Jis iš tiesų išvertė Mormono Knygą.Jis matė Dievą Tėvą ir Sūnų Jėzų. Aš tai žinau.“

Po kiek laiko ponas Polardas, dabar tai brolis Polardas, atsistojo kunigystės susirinkime ir pareiškė: „Tąnaktį negalėjau užmigti. Vis girdėjau žodžius: „Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš tai žinau. Aštai žinau. Aš tai žinau.“ Kitą dieną aš paskambinau misionieriams ir paprašiau juos sugrįžti. Jų žinia,kartu su jų liudijimais pakeitė mano ir mano šeimos gyvenimą“ („Šen, sūnūs Dievo mūs“, 2013 m.balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paklauskite:

• Kaip manote, kodėl šio misionieriaus liudijimas apie pranašą Džozefą Smitą taipsmarkiai paveikė poną Polardą?

Tegul mokiniai Brangiajame Perle atsiverčia Džozefas Smitas–Istorija. Paprašykite vienomokinio garsiai perskaityti 5–6 eilutes, o kito – 7–9 eilutes. Tada mokinių paklauskite:

• Kaip šias eilutes galėtumėte apibendrinti vienu ar dviem sakiniais?

Tegul vienas mokinys garsiai perskaito Džozefas Smitas–Istorija 1:10. Kai bus skaitomaši eilutė, mokinių paprašykite pamąstyti apie tai, kuo Džozefo Smito religinės tiesospaieška yra panaši į paieškas gausybės žmonių, su kuriais jie susitiks savo misijoje.Tada paklauskite:

• Kokie klausimai nedavė ramybės jaunajam Džozefui Smitui?

• Dėl ko Džozefui buvo taip sunku apsispręsti, prie kurios bažnyčios prisijungti?

• Kuo Džozefo Smito klausimai galėtų būti panašūs į klausimus, kurių turi pasauliožmonės šiandien?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefas Smitas–Istorija 1:11–13. Tadapaklauskite:

• Kokį principą Džozefas Smitas sužinojo apie tai, kaip rasti dvasinę tiesą? (Nors jiegali pavartoti kitokius žodžius, tačiau turėtų pasakyti tokį principą: Dvasinę tiesąiš Dievo galime sužinoti tuomet, kai melsimės, kad gautume Jo atsakymą, irnorėsime veikti.)

• Kaip pasinaudodami Džozefo Smito pavyzdžiu galite padėti tiems, kurie trokštasurasti dvasinę tiesą?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Džozefas Smitas–Istorija 1:14–19. Paprašykite jųskaitant pagalvoti apie tai, kokį neišdildomą poveikį jų asmeniniam gyvenimui ir


50

pasauliui turėjo Pirmasis Regėjimas. Kai jie baigs skaityti, užduokite maždaug tokiusklausimus:

• Dėl kokių priežasčių priešininkas užsipuolė Džozefą Smitą prieš pasirodantDangiškajam Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui Kristui? (Priešininkas norėjo sukliudytiDžozefui Smitui surasti dvasinę tiesą ir tokiu būdu užkirsti kelią galiausiaiįvyksiančiam Sugrąžinimui.)

• Kokiais būdais Pirmasis Regėjimas pradėjo įveikti didžiojo atsimetimo padarinius?(Mokiniams pabrėžkite šią tiesą: Per Pirmąjį regėjimą vėl atsivėrė dangūs irprasidėjo Sugrąžinimas.)

• Kokių doktrininių tiesų galime sužinoti iš Pirmojo Regėjimo? (Tėvas ir Sūnus yradvi atskiros asmenybės, atverti dangūs, galime gauti apreiškimą ir t. t.)

• Kaip manote, ką vadovėlis Skelbti mano evangeliją siūlo misionieriams mokyti apiePirmąjį Regėjimą jų pačio pirmo susitikimo su besidominčiuoju metu?

• Kaip sužinojimas apie Dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasirodymągalėtų besidomintiesiems padėti dvasinės tiesos paieškose?

Pastaba. Jei turite, galite mokiniams pateikti citatos iš dalijamosios medžiagos vaizdo siužetą:Prezidentas Gordonas B. Hinklis, „Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“. Vaizdo siužetas prasideda nuo

09:30 ir tęsiasi iki 17:29.

Kad pagilintumėte mokinių supratimą apie Pirmojo Regėjimo svarbą, padalinkite jiemsdalijamąją medžiagą pavadinimu „Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, kurioje yradalis prezidento Gordono B. Hinklio kalbos.

Tegul vienas mokinys perskaito pirmąsias tris pastraipas. Tada paklauskite:

• Kodėl visa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios stiprybė remiasiPirmojo Regėjimo tikrumu? (Mokiniai turėtų suprasti, kad, jei Džozefo Smitopapasakota istorija apie savo regėjimą yra tiesa, tai tada teiginys, kad PastarųjųDienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikroji bažnyčia visoježemėje, turinti pilną pritarimą ir įgaliojimą iš Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus,irgi yra tiesa.)

• Kuo, pasak prezidento Hinklio, Džozefo Smito darbas skiriasi nuo ankstesniųreliginių vadovų darbų, reformavusių garbinimo praktikas ir doktrininiusmokymus?

Skirkite mokiniams kelias minutes baigti skaityti dalijamąją medžiagą. Paraginkite juosskaitant pasibraukti sudominusius žodžius, frazes arba teiginius. Kai mokiniai baigsskaityti, pakvieskite kelis jų pasidalinti, ką pasibraukė ir kodėl juos tai sudomino. Galiteužduoti maždaug tokius klausimus:

• Kodėl kai kuriems žmonėms sunku priimti Džozefo Smito regėjimo tiesą?

• Turint omenyje praeitą pamoką, kaip Pirmasis Regėjimas derinasi su Evangelijoslaikotarpių, atsimetimų ir sugrąžinimų ciklu? (Po atsimetimo periodo PirmasisRegėjimas pradėjo sugrąžinimą ir naują Evangelijos laikotarpį. Kaip ir ankstesniaisEvangelijos laikotarpiais, Dievas pašaukė pranašą, kad sugrąžintų Evangelijos tiesasir kunigystės įgaliojimą. Džozefas Smitas buvo pavadintas „amžių pilnatvės“pranašu [Efeziečiams 1:10]. Tai reiškia, kad Evangelija nebebus prarasta dėlatsimetimo ir žemėje liks iki pat Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo.)


51

• Kaip padėdami besidominčiajam suprasti šį Raštuose aprašytą atsimetimų irsugrąžinimų ciklą padėsite jam priimti Pirmojo Regėjimo ir Evangelijossugrąžinimo mūsų laikais realumą?

Pakvieskite mokinius atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 49 puslapį ir tyliaiskaitant paskutines tris pastraipas atkreipti dėmesį į tai, kas buvo sugrąžinta arbaatkurta Sugrąžinimo metu. Tada paprašykite mokinių pasakyti, ką surado. Žiūrėkite,kad klasė paminėtų: 1) kunigystės įgaliojimo, raktų ir apeigų sugrąžinimą, 2) KristausBažnyčios atkūrimą, 3) Dvylikos Apaštalų pašaukimą, 4) naujo Evangelijos laikotarpiopradžią ir 5) gyvojo pranašo pašaukimą.

Kad padėtumėte mokiniams pajusti Pirmojo Regėjimo ir Sugrąžinimo tiesą ir svarbą,paprašykite klasę atsakyti į maždaug tokius klausimus:

• Kaip įgijote liudijimą apie Pirmojo Regėjimo realumą ir reikšmingumą?

• Kaip jūsų liudijimas apie Pirmąjį Regėjimą paveikė jūsų tikėjimą Jėzaus KristausEvangelijos Sugrąžinimu?

Pasiteiraukite, ar yra mokinių, norinčių visai klasei paliudyti apie Pirmąjį Regėjimą arbaSugrąžinimą.

Klasės mokinius suskirstykite poromis. Suskirstykite mokinius į grupeles (po dvi poraskiekvienoje grupelėje). Skirkite mokiniams pakankamai laiko pasiruošti mokyti trumpą3–4 minučių trukmės pamokėlę apie Pirmąjį Regėjimą ir Sugrąžinimą. Paaiškinkite,kad jų pamoka turėtų būti paprasta ir aiški. Tegul mokiniai peržiūri medžiagą vadovėlioSkelbti mano evangeliją 48–49 puslapiuose arba misionierių lankstinuko Jėzaus KristausEvangelijos Sugrąžinimas 11 puslapyje. Paraginkite mokinius Džozefo Smito patyrimąatpasakoti savais žodžiais (išskyrus citatas arba tekstą iš Džozefas Smitas–Istorija1:16–17). Priminkite, kad mokymą baigtų savo liudijimu. Tegul viena grupelės poramoko kitą tos pačios grupelės porą.

Kai mokiniai baigs mokyti, tegul kiekviena grupelė tarpusavyje aptaria, kas mokymepavyko gerai ir kaip mokytojai galėjo mokyti geriau.

Tada tegul poros susikeičia vaidmenimis. Žiūrėkite, kad liktų laiko aptarimui. Kai visosporos baigs mokyti, pakvieskite klasės narius su visa klase pasidalinti įžvalgomis apie šįmokymo patyrimą.


52

Kaip padėti mokiniamsatsakyti į sunkiusklausimus. Mokiniaikartais susidurs susunkiais klausimais, kuriemes iššūkį jų tikėjimui.Būdamas mokytoju, jūsgalite padėti mokiniamspasiruošti atsakyti įtokius klausimus iratsilaikyti prieš iššūkiussavo tikėjimui (žr.Efeziečiams 6:11–13;1 Nefio 15:24; Helamano3:29). Naudingapamokos metu aptartisudėtingus klausimus;tačiau tokius klausimusreiktų aptarti atsargiai irsu tikėjimu. Mokiniamspriminkite, kad atsakymųį sunkius klausimusgalima rasti įvairiuoseoficialaus Bažnyčiostinklalapio LDS.orgpuslapiuose; pavyzdžiui,Gospel Topics (liet.„Evangelijos temos“)dalyje.

Jūsų mokiniams gali būti naudinga žinoti, kaip atsakyti į sunkius klausimus apieįvairias Džozefo Smito užrašytas Pirmojo Regėjimo versijas. Paaiškinkite, kad DžozefasSmitas–Istorija esantį pasakojimą apie Pirmąjį Regėjimą pranašas užrašė 1838 metais,kuomet pasauliui buvo ruošiama spausdinti oficiali Bažnyčios istorija. KadangiDžozefas Smitas savo regėjimą aprašė kelis kartus, tai egzistuoja kitos PirmojoRegėjimo versijos. Mokiniams paaiškinkite, kad kiekviena tų versijų daugiau ar mažiauskiriasi akcentais ir detalėmis. Kai kurie kritikai klaidingai teigia, kad bet kokieatpasakotoje istorijoje esantys nesutapimai įrodo, kad ji yra išgalvota. Tačiau, kaižmogus apie kokį nors įvykį pasakoja skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingomsauditorijoms, tai bėgant laikui, pasakojimuose jis akcentuoja skirtingus to įvykioaspektus ir iškelia skirtingas jo detales. Pavyzdžiui, skirtumai, panašūs į PirmojoRegėjimo atpasakojimų skirtumus, egzistuoja ir Pauliaus pasakojimuose apie savoregėjimą pakeliui į Damaską (žr. ApD 9:3–9; 22:6–11; 26:12–18).

Pastaba. Daugiau informacijos apie įvairias Pirmojo Regėjimo versijas rasite Gospel Topics (liet.„Evangelijos temos“) skyriaus (lds.org/topics) straipsnyje „First Vision Accounts“ (liet. „Pirmojo

regėjimo pasakojimai“). Galite šią nuorodą duoti mokiniams, kad apie tai pasiskaitytų patys.

Kaip kviesti žmones skaityti Mormono KnygąKad tolimesnė pamokos dalis nepasirodytų neaktuali, pakvieskite vieną mokinįperskaityti paskutines dvi pastraipas iš Mormono Knygos įvado. Pakvieskite mokiniussurasti, kas pažadėta tiems, kurie pasirinks skaityti Mormono Knygą, ją apmąstys irteirausis Dievo apie jos tikrumą. Pakvieskite mokinius pasidalyti tuo, ką surado.

Tegul mokiniai atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 50 puslapį, o vienas mokinystegul garsiai perskaito pirmąją skyrelio „Mormono Knyga: Dar vienas Jėzaus KristausTestamentas“ pastraipą. Padėkite mokiniams atpažinti šioje pastraipoje mokomąprincipą, paklausdami:

• Kodėl Mormono Knyga yra vertingas ir galingas įrankis misionieriams? (Padėkitemokiniams pamatyti, kad Mormono Knygoje yra nesibaigiančioji Evangelija, ji yraįtikinantis liudijimas apie tai, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas ir kad ji yradar vienas Jėzaus Kristaus testamentas. (Žr. DS 20:8–11.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią doktriną, užduokite kelis panašius klausimus:

• Kodėl Mormono Knyga yra įtikinantis liudijimas, kad Džozefas Smitas buvopranašas? (Jei kas nors padaro išvadą, jog Mormono Knyga yra tikra, tai tada reikiadaryti išvadą, kad Džozefas Smitas ją rado ir išvertė vedamas dieviško vadovavimoir kad jis yra Dievo pranašas.)

• Kaip yra palaiminami tie besidomintieji, kurie skaito Mormono Knygą ir įgijaliudijimą apie jos tikrumą? (Jie sužino, kad Džozefas Smitas yra pranašas, ir buspasiruošę priimti Jėzaus Kristaus Evangelijos Sugrąžinimą bei gauti gelbstinčiasapeigas.)

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Moronio 10:3–5 . Paklauskite:

• Kokius žingsnius turi žengti žmogus, kad įgytų liudijimą apie Mormono Knygostikrumą? (Nors jie gali pavartoti skirtingus žodžius, tačiau turėtų pasakyti tokįprincipą: Jei Mormono Knygą skaitysime, apmąstysime ir su tikru ketinimumelsimės dėl jos, tai Dievas apie jos tikrumą mums apreikš ŠventosiosDvasios galia.)

• Ką reiškia paklausti „su tikru ketinimu“ (Moronio 10:4)? (Nuoširdžiai trokšti gautiatsakymą per Šventąją Dvasią ir būti pasiryžusiam veikti pagal gautą atsakymą.)


53

Kad pailiustruotumėte, kodėl besidominčiajam yra svarbu skaityti MormonoKnygą ir su tikru ketinimu melstis apie jos tikrumą, parodykite vaizdo siužetą

„Invitation to Read the Book of Mormon: Jynx“ (liet. „Pakvietimas skaityti MormonoKnygą. Džinksė“) (8:06).

Sustabdykite vaizdo siužetą ties 00:55 ir paprašykite klasės minutėlę pamąstyti apie tai,ką jie galvotų ir kaip jaustųsi, jei būtų Džinksę mokantys misionieriai. Pakvieskite kelismokinius pasidalinti savo mintimis apie tai, ką jie pasakytų jai.

Kol rodysite likusią vaizdo siužeto dalį, galite vieną klasės dalį paprašyti atkreiptidėmesį į tai, kodėl besidomintieji turi skaityti ir melstis dėl Mormono Knygos, kadįgytų liudijimą apie jos tikrumą. Tegul kita klasės dalis atkreipia dėmesį į tai, ką kalbėjomisionieriai, kad motyvuotų Džinksę skaityti Mormono Knygą. Parodę vaizdo siužetą,su mokiniais aptarkite:

• Ką misionieriai kalbėjo ir darė, kad motyvuotų Džinksę skaityti ir melstis dėlMormono Knygos?

• Ką misionieriai kalbėjo ir darė, kad pakviestų Šventąją Dvasią paliudyti apie jųžodžius?

• Kodėl taip svarbu, kad besidomintysis skaitytų Mormono Knygą ir melstųsiklausdamas apie jos tikrumą? (Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų, jog misionieriamsnepakanka tik dalinti Mormono Knygos egzempliorius. Misionieriaus vaidmuo yrapadėti kitiems suprasti, jog skaityti Mormono Knygą ir melstis dėl jos yra svarbutodėl, idant jie patys galėtų žinoti, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas ir kadJėzaus Kristaus Evangelija buvo sugrąžinta.)

Klasei paaiškinkite, kad dabar jie turės progą suvaidinti, kaip kažką pakviestų skaitytiMormono Knygą. Pademonstruokite, kaip pristatyti Mormono Knygą ir pakviestiskaityti ją ir melstis dėl jos žinios tikrumo. Tada suskirstykite klasę poromis arba galitepasinaudoti viena iš siūlomų mokymo konfigūracijų, pateiktų šio vadovėlio įvadeesančiame skyrelyje „Mokymo pratimai“.

Skirkite mokiniams pakankamai laiko pasiruošti pakviesti besidomintįjį skaitytiMormono Knygą ir melstis, kad sužinotų apie jos tikrumą. Pakvieskite mokiniusperskaityti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 51 puslapio viršuje esantį langelį„Naudokitės Mormono Knyga Sugrąžinimo tiesai patvirtinti“. Mokiniai taip pat galinaudotis misionierių lankstinuko Jėzaus Kristaus Evangelijos Sugrąžinimas 15 puslapiu.Praktikavimosi pratimą jie turėtų užbaigti paliudydami apie Mormono Knygą irpakviesdami skaityti ir melstis dėl jos tikrumo.

Kai visi mokiniai baigs praktikuotis liudyti apie Mormono Knygą ir kviesti skaityti beimelstis, klasės narių paprašykite su likusia klasės dalimi pasidalinti savo įžvalgomisapie tai, kaip jiems sekėsi.

Baigdami pamoką mokiniams priminkite, kokie yra Mormono Knygos skaitymo irasmeninio liudijimo apie ją stiprinimo palaiminimai dar prieš pradedant nuolatinęmisiją. Pasiteiraukite, ar kas nors iš jų norėtų pasidalinti savo liudijimu apie MormonoKnygą. Pasidalinkite savo liudijimu apie Mormono Knygą ir patikinkite mokinius, kad,kviesdami žmones skaityti šį galingą liudijimą apie Jėzų Kristų, jie atras džiaugsmą.

Kvietimai veiktiParaginkite mokinius ateinančią savaitę taikyti šioje pamokoje sužinotus dalykus. Jiegalėtų:


54

• Melstis dėl stipresnio liudijimo apie Pirmąjį Regėjimą ir Mormono Knygos tikrumą.

• Perskaityti straipsnį „First Vision Accounts“ (liet. „Pirmojo regėjimo pasakojimai“),esantį skyrelyje Gospel Topics (liet. „Evangelijos temos“) internete adresu lds.org/topics.

• Atmintinai išmokti pasakojimą apie Pirmąjį Regėjimą, užrašytą DžozefasSmitas–Istorija 1:16–17. Pasidalinti tuo pasakojimu su draugu arba šeimos nariu irpaliudyti apie šio įvykio svarbą.

• Melsti pagalbos ieškant, kam galėtų duoti Mormono Knygos egzempliorių. Veiktipagal gautus dvasinius raginimus.


55


Nuostabus mūsų tikėjimo pamatasPrezidentas Gordonas B. Hinklis2002 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga

Mes nedviprasmiškai skelbiame, kad Dievas Tėvas ir Jo Sūnus, Viešpats Jėzus Kristus, asmeniškai pasirodė berniukui Džoze-fui Smitui. […]

… Visa mūsų stiprybė remiasi to regėjimo tikrumu. Jis buvo arba jo nebuvo. Jeigu jo nebuvo, šis darbas yra apgaulė. Jei buvo – tai yra nuostabiausias ir reikšmingiausias darbas žemėje.

Pamąstykite apie tai, mano broliai ir seserys. Daugelį amžių dangus buvo užrakintas. Šaunūs vyrai ir moterys – ne vienas iš jų didis ir puikus žmogus – bandė pataisyti, sustiprinti ir patobulinti savo garbinimo ir doktrinos sistemą. Aš juos gerbiu. Be drąsių jų veiksmų pasaulis būtų daug blogesnis. Tačiau, nors ir tikiu, kad jų darbas buvo įkvėptas, dangūs jiems nebuvo atverti ir Dievybė jiems nepasirodė.

Ir tada, 1820 metais, įvyko didis apsireiškimas atsakant į berniuko, perskaičiusio savo šeimos biblijoje Jokūbo žodžius: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5), maldą.

Ta unikalia ir nuostabia patirtimi remiasi šios Bažnyčios pa-grįstumas.

Jokios religijos užrašytoje istorijoje nėra nieko panašaus. Naujajame testamente smulkiai aprašytas Jėzaus krikštas, kai buvo girdimas Dievo balsas ir Šventoji Dvasia nusileido balandžio pavidalu. Atsimainymo kalne Petras, Jokūbas ir Jo-nas matė Viešpatį, atsimainantį priešais juos. Jie išgirdo Tėvo balsą, bet Jo nematė.

Kodėl Tėvas ir Sūnus abu pasirodė berniukui, dar tik paaug-liui? Vienas dalykas, jie pasirodė, kad pradėtų didžiausią visų laikų Evangelijos laikotarpį, kai visi ankstesni laikotarpiai bus surinkti į vieną. […]

Šio Dievo darbo įrankiu tapo berniukas, kurio protas nebuvo sutrikdytas žmonių filosofijų. Tas protas buvo skaidrus ir lais-vas nuo to meto religinių tradicijų.

Nesunku suprasti, kodėl žmonės nepriima šio pasakojimo. Jis beveik nesuvokiamas. Ir kartu toks pagrįstas. Tie, kurie susi-pažinę su Senuoju Testamentu, pripažįsta Jehovos pasirodymą pranašams, kurie gyveno santykinai paprastesniais laikais. Ar gali jie pagrįstai neigti, kad Dievui ir Jo prisikėlusiam Sūnui reikėjo pasirodyti šiuo sudėtingu pasaulio istorijos laikotarpiu?

Kad Jie pasirodė, kad pasirodė abu, kad Džozefas pamatė Juos tviskančioje didybėje, kad Jie kalbėjo su juo, kad jis klau-sėsi ir užrašė Jų žodžius - mes liudijame apie šiuos nepapras-tus dalykus.

Aš pažįstu vieną tokį tariamą intelektualą, kuris pasakė, kad Bažnyčia susipainiojo savo istorijoje. Aš atsakiau, kad be istorijos mes nieko neturime. To unikalaus, vienetinio ir nepa-prasto įvykio tikrumas yra mūsų tikėjimo ašis.

Bet šis didingas regėjimas buvo tik daugybės apsireiškimų, kurie sudaro šios Bažnyčios ankstyvąją istoriją, pradžia.

Ir jeigu to regėjimo būtų per maža paliudyti žmonijos Atpir-kėjo asmenybę ir tikrumą, po jo buvo Mormono Knygos išėji-mas. O tai yra kažkas, ką žmogus gali paimti į rankas, pasverti. Gali perskaityti. Gali melstis dėl jos, nes joje yra pažadas, kad Šventoji Dvasia paskelbs apie knygos tiesą, jeigu liudijimo siekiama su malda. […]

Po Mormono Knygos buvo kunigystės atstatymas. Iš pradžių Aarono kunigystės Jono Krikštytojo, pakrikštijusio Jėzų Jor-dano upėje, rankomis.

Tada atėjo Petras, Jokūbas ir Jonas, Viešpaties apaštalai, kurie šiame amžiuje suteikė tai, ką jie patys gavo iš Mokytojo, su kuriuo jie vaikščiojo, rankų, netgi „dangaus karalystės raktus“ su galimybe surišti danguje tai, kas buvo surišta žemėje (žr. Mato 16:19).

Vėliau kiti kunigystės raktai buvo įteikti per Mozės, Elijo ir Elijos rankas.

Pagalvokite apie tai, mano broliai ir seserys. Pagalvokite apie šį stebuklą.

Tai yra atkurta Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Mes, kaip žmonės, esame pastarųjų dienų šventieji. Mes liudijame, kad dangus buvo atvertas, kad uždanga buvo praskleista, kad Dievas kalbėjo ir kad Jėzus Kristus apsireiškė, o vėliau buvo suteiktas dieviškas įgaliojimas.

Mes liudijame, kad dangūs buvo praverti, kad uždanga buvo praskleista, kad Dievas prabilo ir kad Jėzus Kristus apsireiškė.

© 2

015

INTE

LLEC

TUAL

RES

ERVE

, INC

. VIS

OS

TEIS

ĖS S

AUG

OM

OS.

9 Kristaus savybių išsiugdymas

ĮvadasMisionieriai, kviesdami kitus ateiti pas Gelbėtoją, turėtų stengtistapti panašesni į Jį. Gelbėtojas yra mūsų tobulas pavyzdys ir nurodėmums tapti tokiems kaip Jis yra (žr. 3 Nefio 27:27), o JoApmokėjimas įgalina mus tapti panašesnius į Jį ir į mūsų Dangiškąjį

Tėvą. Svarbi tapimo panašiems į Jėzų Kristų dalis yra sužinoti, kaipJis gyveno, elgėsi ir mokė. Jei savyje labiau ugdysime Kristaussavybes, tai būsime geriau pasiruošę tarnauti Dievui savo misijosmetu ir visą likusį gyvenimą.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Almos 17:22–37; 18:1–3, 8–10; Moronio 7:45–48 bei Doktrinos ir

Sandorų 4:1–7.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 127–134, 138 puslapius.

• (Pasirinktinai) Kiekvienam savo klasės mokiniui paruoškite lentelės Savybiųlavinimas iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 138 puslapio kopiją.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Christlike Attributes“(liet. „Kristaus savybės“) (2:54).

• Pasiruoškite iš svetainės youtube.com parodyti vaizdo siužetą „Impressions ofMissionaries“ (liet. „Įspūdžiai apie misionierius“) (4:32).

Pasiūlymai, kaip mokytiKristaus savybių svarbaPakvieskite mokinius vadovėlioSkelbti mano evangeliją 135 puslapyje pažiūrėtimisionieriaus kortelės nuotrauką. Paklauskite:

• Kokios yra pačios svarbiausios šios kortelės dalys? (Misionieriaus vardas irGelbėtojo vardas.)

• Kodėl jums ir kitiems būtų svarbu savo vardą sieti su Gelbėtojo vardu?

Tegul mokiniai pakaitomis garsiai perskaito penkias pastraipas iš vadovėlio Skelbtimano evangeliją 127 puslapio. Jiems perskaičius, paklauskite:

• Kaip mes priimame Jėzaus Kristaus kvietimą sekti paskui Jį? (Mokiniai turėtųatpažinti tokį principą: Kvietimą sekti paskui Jėzų Kristų priimame tapdamipanašūs į Jį ir ugdydami savyje Jo savybes.)

• Kaip Kristaus savybių savyje ugdymas gali jus įgalinti galingiau ir veiksmingiauskelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją?

Paprašykite mokinių išsirinkti po vieną Raštų nuorodą iš vadovėlio Skelbti manoevangeliją 128 puslapyje esančio Raštų studijų langelio. Tegul mokiniai tyliai perskaitosavo pasirinktą Raštų ištrauką ir suranda, kas joje sakoma apie sekimą Jėzaus Kristauspavyzdžiu. Pakvieskite mokinius klasei papasakoti, ką sužinojo. Kai atsakys kelimokiniai, paklauskite:

• Kokios charakterio savybės jums asocijuojasi su Jėzumi Kristumi?

Parodykite vaizdo siužetą „Christlike Attributes“ (liet. „Kristaus savybės“)(2:54), kuriame iliustruojamos kelios Gelbėtojo savybės. Tegul mokiniai

56

Skirkite laikoatsakymamsapmąstyti. Klasės nariųatsakymai į klausimusbus prasmingesni, jeiskirsite jiemspakankamai laikoapgalvoti savoatsakymus. Pavyzdžiui,uždavę klausimą,galėtumėte pasakyti:„Prašau truputįpagalvoti, kaipatsakysite, ir tada ašpaprašysiu jūsųatsakyti.“

atkreipia dėmesį į tai, kaip Gelbėtojo darbai, ypač Jo bendravimas su kitais, atskleidėdieviškąsias Jo savybes.

Pažiūrėjus vaizdo siužetą, užduokite toliau pateiktus klausimus ir skirkite mokiniamslaiko apgalvoti savo atsakymus:

• Kaip Gelbėtojo darbai, ypač Jo bendravimas su kitais, atskleidė dieviškas Josavybes?

• Kokį poveikį Jėzaus veiksmai turėjo kitiems?

Tegul mokiniai su šalia sėdinčiais pasidalina savo patirtimi apie tai, kaip juos paveikėkažkieno elgesys, panašus į Kristaus elgesį. Po to skirkite jiems minutėlę apmąstyti tokįklausimą:

• Kurias vaizdo siužete parodytas savybes norėtumėte labiau išsiugdyti?

Kristaus savybių išsiugdymasTegul keli mokiniai pakaitomis garsiai perskaito Doktrinos ir Sandorų 4:1–7.

• Koks , pasak Doktrinos ir Sandorų 4:5–6, ryšys yra tarp Kristaus savybių irpašaukimo į darbą reikalavimų? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jieturėtų atpažinti tokį principą: Kristaus savybių turintys asmenys atitinkatarnystės Viešpaties darbe reikalavimus.)

Pakvieskite klasę atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 138 puslapį Savybiųlavinimas. Paaiškinę puslapio viršuje esančius nurodymus, pakvieskite mokinius atliktišį pratimą. Gali būti pravartu pasakyti, kiek laiko jiems skiriate. Galite mokiniamsišdalinti šio pratimo kopijas. Jeigu jie norės pratimą atlikti savo atsineštame vadovėlyjeSkelbti mano evangeliją, paraginkite juos rašyti pieštuku. Šiam pratimui atliktimokiniams skirkite pakankamai laiko. Tada paprašykite jų papasakoti, ką sužinojo, iružpildyti šį savęs įvertinimo lapą. Jei reikės, galite užduoti maždaug tokius klausimus:

• Kurios savybės iš šio pratimo jums atrodo išskirtinės ir kodėl?

• Ką sužinojote iš šio pratimo?

Padėkite mokiniams giliau suprasti Kristaus savybes, pakviesdami juos išsirinkti vienąiš tų savybių, apie kurią norėtų sužinoti daugiau ir kurią norėtų labiau išsiugdyti savopačių gyvenime. Paprašykite mokinių vadovėlyje Skelbti mano evangeliją 128–134puslapiuose surasti tą skyrelį, kuriame aprašoma jų pasirinkta savybė. Tada skirkitelaiko pastudijuoti tą skyrelį ir su tuo susijusias Raštų vietas. Gali būti naudingamokiniams pasakyti, kiek laiko jie tam turės. Tegul skaitydami mokiniai pagalvoja apiešiuos klausimus (surašykite lentoje):

• Kokių naujų įžvalgų apie šią savybę jūs gavote?

• Kaip turi pasikeisti jūsų širdis, protas ar veiksmai, kad galėtumėte išsiugdyti šiąsavybę?

• Kaip šios savybės išsiugdymas gali padėti jums, kaip misionieriui, dirbti efektyviau?

Pavaikščiokite po klasę ir pažiūrėkite, kaip sekasi kiekvienam mokiniui, ir, jei reikia,atsakykite į jų klausimus. Skirkite pakankamai laiko, tada pakvieskite mokiniuspasidalinti atsakymais į lentoje užrašytus klausimus.

Parodykite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį ir paprašykite mokinių atkreiptidėmesį į tai, kaip, pasak prezidento Uchtdorfo, galime išsiugdyti Kristaus savybes:

9 PAMOKA. KRISTAUS SAVYBIŲ IŠSIUGDYMAS

57

„Raštuose pateikiama daugybė Kristaus savybių, kurias mes turime išsiugdyti savogyvenime. […] Kristaus savybės – tai Dievo dovanos. Jų negalima išsiugdyti be Jopagalbos. Vienintelė pagalba, kurios mums reikia, nemokamai yra suteikta per JėzausKristaus Apmokėjimą. Tikėjimas Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu reiškia visiškąpasikliovimą Juo – pasitikėjimą Jo nesibaigiančiais galia, protu ir meile. Kristaus savybės

mūsų gyvenime išryškėja tuomet, kai teisiai naudojamės savo valios laisve. […] Norėdami taptipanašesni į Gelbėtoją, mes turime reguliariai įvertinti savo gyvenimą ir, per tikros atgailos kelią,pasikliauti Jėzaus Kristaus nuopelnais ir Jo Apmokėjimo palaiminimais“ („Kristaus savybės – tai vėjaspo mūsų sparnais“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Ką jums reiškia žodžiai „Kristaus savybės – tai Dievo dovanos“? (Tai yra dovanos,kurios be Dievo pagalbos negali būti pilnai išvystytos.)

• Ką, pasak prezidento Uchtdorfo, galime daryti, kad išsiugdyti šias savybes mumspadėtų Dievas? (Apibendrinkite mokinių atsakymus lentoje, užrašydami: Kristaussavybes galime išsiugdyti atgailaudami, tikėdami Jėzų Kristų irpasikliaudami Apmokėjimu.)

• Kaip atgaila ir tikėjimas Apmokėjimu gali mums padėti išsiugdyti Kristaus savybes?(Per tikėjimą ir atgailą pakviečiame Viešpatį laiminti mus Kristaus savybėmis.Atgailaudami rodome savo troškimą tapti panašesni į Kristų, o taip pat į savogyvenimą įsileidžiame daugiau Šventosios Dvasios.)

Parodykite toliau pateiktą vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumoteiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti visai klasei:

„Mokydamas nefitus Išganytojas nurodė, kokie jie turėtų tapti. Jis kvietė juos atgailauti,pasikrikštyti ir būti pašventintiems per Šventosios Dvasios gavimą, kad galėtų be dėmėsstoti priešais Viešpatį paskutiniąją dieną (žr. 3 Nef 27:20). Jis apibendrino visa tai,paklausdamas, kokie vyrai jie turėtų būti, ir pats atsakydamas, kad jie turi būti būtenttokie, koks yra Jis pats (žr. 3 Nef 27:27).

Jėzaus Kristaus Evangelija yra tas planas, pagal kurį mes galime tapti tokie, kokie turi būti Dievovaikai. Ta nepriekaištingumo ir tobulumo būsena bus tvirto sandorų, apeigų, veiksmų perėmimo,teisingų pasirinkimų sankaupos ir nuolatinės atgailos rezultatas. Kaip sakoma Almos knygos skyriuje,šis gyvenimas yra laikas, duotas žmogui pasiruošti susitikti su Dievu (žr. Almos 24:32)“ („Iššūkistapti“, 2000 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paklauskite:

• Ką, pasak vyresniojo Oukso, turime daryti, kad taptumėme panašesni į Jėzų Kristų?(Turime sudaryti šventas sandoras ir jų laikytis, vertai priimti apeigas, teisingaipasirinkti ir atgailauti.)

Pakvieskite mokinius atsiversti Moronio 7:47–48. Paaiškinkite, kad nors šiose eilutėsekalbama konkrečiai apie Meilę, jose taip pat apibendrintai mokoma, kaip įgyti Kristaussavybių. Vieną mokinį pakvieskite perskaityti šias eilutes, o klasė tegul pasiklauso, kaipmes galime gauti Dangiškojo Tėvo pagalbos, kai stengsimės tapti panašesni į Jo Sūnų(atsakymai turėtų būti sukoncentruoti į tai, kaip svarbu prašyti Dangiškojo Tėvo padėtimums tapti tikraisiais Kristaus pasekėjais). Pažymėkite, kad nors Kristaus savybės yraDievo dovanos, tačiau turėtume prašyti Jo pagalbos jas išsiugdyti.


58

Pritaikymas.Pritaikymas vyksta, kaimokiniai 1) savo širdimiir protu priima doktrinąarba principą ir 2)pradeda atitinkamaielgtis ir gyventi.Pritaikymą mokytojai galiskatinti pamokojesuteikdami mokiniamslaiko pamąstyti arbaparašyti apie tai, ką jiesuprato arba pajuto ir kąkonkrečiai galėtų daryti,kad savo gyvenimepritaikytų tai, kąsužinojo.

Kad padėtumėte mokiniams sugalvoti, kaip jie galėtų pritaikyti sužinotus dalykus,galite jų paprašyti pasidalinti pavyzdžiais apie tai, kaip būsimasis misionierius galėtųišsiugdyti pasirinktą savybę. Tada skirkite mokiniams kelias minutes, kad galėtųužsirašyti planą, įskaitant kelis teisingus pasirinkimus, kuriuos jie galėtų nuosekliaidaryti, idant geriau išvystytų pasirinktą savybę. Paraginkite juos šiuo planu pasidalintisu savo tėvais arba patikimu draugu. Taip pat paraginkite mokinius neatidėlioti savoplano vykdymo. Dabar dedamos pastangos turės didelį poveikį jų misionieriškiemspotyriams.

Šią pamokos dalį užbaikite patikindami mokinius, kad Viešpats juos laimins, jeigu jienaudos tikėjimą Apmokėjimu ir sieks tapti panašūs į Jį.

Kristaus savybės misionieriškame darbeLentoje užrašykite toliau pateiktą prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš PirmosiosPrezidentūros teiginį, kuriame jis pateikia citatą, dažnai siejamą su Šv. PranciškausAsyžiečio vardu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį:

„Visada skelbkite Evangeliją, o jei reikia, ir žodžiais“ („Laukiant pakeliui į Damaską“, 2011 m.balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Tada užduokite maždaug tokius klausimus:

• Kaip galime skelbti Evangeliją nevartodami žodžių?

• Kaip Kristaus savybių ugdymasis leidžia mums geriau skelbti Evangeliją tiekžodžiais, tiek be jų?

• Kas vyksta žmogaus širdyje, kai su juos elgiamasi pagal Kristų? (Ji suminkštėja irlabiau linksta klausytis Evangelijos žinios).

• Kodėl misionieriaus turimos Kristaus savybės yra tokios svarbios misionieriškamedarbe? (Tarp mokinių atsakymų galima ir tokia tiesa: Kristaus savybės gali būtigalinga įtaka, vedanti žmones pas Kristų.)

Parodykite vaizdo siužetą „Impressions of Missionaries“ (liet. „Įspūdžiai apiemisionierius“) (4:32). Tegul mokiniai užsirašo, kokias misionierių savybes

pastebėjo besidomintieji ir kokį poveikį tos savybės turėjo jiems.


• Kokias teigiamas savybes paminėjo besidomintieji?

• Kodėl, jūsų manymu, šios savybės besidomintiesiems paliko teigiamą įspūdį?

• Kai kurie besidomintieji paminėjo mažiau teigiamas savybes. Kokią įtaką šiossavybės turėjo besidomintiesiems?

• Kaip misionieriai galėtų išvengti tokių mažiau teigiamų besidominčiųjų įspūdžių?

Kad daugiau pailiustruotumėte, kaip Kristaus savybės ir elgesys gali misionieriamspadėti paruošti mokomus žmones priimti Evangeliją, vieno mokinio paprašykiteapibendrinti, kaip Evangeliją tarp lamanitų skelbė Amonas. Suskirstykite klasę įketurias grupes, kurių kiekvienai paskirkite po vieną iš toliau nurodytų Raštų ištraukų.Tegul mokiniai tyliai perskaito jiems paskirtas ištraukas ir suranda, kokias Kristaussavybes parodė Amonas.

Almos 17:22–25


59

Almos 17:28–31

Almos 17:33–37

Almos 18:1–3, 8–10

Kai mokiniai baigs skaityti, su klase aptarkite:

• Kurias Kristaus savybes jūsų skaitytose eilutėse parodė Amonas?

• Kokią įtaką Amono savybės turėjo jo mokomiems žmonėms?

• Kaip šiuolaikiniai misionieriai galėtų sekti Amono pavyzdžiu?

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie žmogų, kuriame jie yra pastebėję Kristaus savybių.Paklauskite:

• Kokią įtaką jums turėjo to žmogaus elgesys pagal Kristaus pavyzdį?

Tarnavimas su porininkuMokiniams priminkite, kad tarnaujantiems misionieriams visuomet priskiriamasporininkas. Pakvieskite mokinius paminėti, su kokiais potencialiais iššūkiais galimasusidurti darbuojantis su porininku. Užduokite mokiniams šiuos klausimus:

• Kodėl, jūsų manymu, misionieriai tarnauja su porininku?

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, jog misionierių tarnystės poromis modelį davėpats Viešpats, garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:6 ir 2 Korintiečiams 13:1.Tada paklauskite:

• Kodėl svarbu, kad misionieriai su savo porininkais elgtųsi pagal Kristaus pavyzdį?(Žr. DS 38:24–25, 27.)

Parodykite šį prezidento Džeimso E. Fausto (1920–2007) iš Pirmosios Prezidentūrosteiginį ir kurio nors mokinio paprašykite garsiai jį perskaityti:

„Niekada neleiskite, kad jūsų misionieriškose porose būtų nesutarimų. Kai kurie jūsųporininkai misionieriai išliks brangiausi viso gyvenimo draugai. Būkite toks porininkas,su kuriuo patys norėtumėte būti. Santykiuose su savo porininkais nebūkite savanaudiški.Kilus nesutarimams, pasišalina Viešpaties Dvasia, nesvarbu kieno tai kaltė. Visi esameasmenybės su unikaliomis stiprybėmis ir talentais, kitokiais nei visų kitų žmonių

pasaulyje. Visi turime silpnybių. Harmoninga misionieriška pora dirba kaip komanda – jei vienas yrasilpnas, kitas – stiprus“ (“What I Want My Son to Know before He Leaves on His Mission,” Ensign,May 1996, 41).

• Kas, pasak prezidento Fausto, nutiks, jei misionierių poroje bus nesutarimų? (Taippat žr. 3 Nefio 11:29.)

• Kaip mūsų studijuotos savybės gali padėti porininkams išvengti nesutarimų ir savosantykius padaryti harmoningus? (Padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: jeimisionieriai porininkai vienas su kitu elgiasi pagal Kristaus pavyzdį, tai jielaiminami Dvasia.)

• Kodėl harmoningi santykiai su porininku Evangelijos skelbimą daro efektyvesnį?

Iš Misionieriaus vadovėlio 29–30 puslapiuose esančio skyriaus „Santykiai su kitais“galite garsiai perskaityti pirmąsias penkias poskyrio „Jūsų porininkas“ pastraipas. Tadapaklauskite:


60

• Kaip, taikydami šiose pastraipose esantį kurį nors principą, sustiprinote savosantykius su šeimos nariu arba draugu?

Užbaikite pakviesdami mokinius paliudyti apie Kristų ir apie tai, kodėl svarbu taptipanašiems į Jį.

Kvietimai veiktiPadėkite mokiniams suprasti, kad Kristaus savybių išsiugdymo procese būtinaViešpaties pagalba ir didelės asmeninės pastangos. Paraginkite mokinius,besistengiančius tapti panašiais į Gelbėtoją, atlikti vieną ar daugiau iš šių pratimų:

• Iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 6 skyriaus pasirinkite vieną Kristaus savybę irtoliau ją studijuokite, naudodamiesi Raštais, Raštų rodykle ir kitomis pagalbinėmisRaštų studijavimo priemonėmis. Sukurkite planą, kaip savo gyvenime ugdysitėspasirinktą savybę. Savo planu pasidalinkite su tėvais arba patikimu draugu.

• Pagalvokite, ką galite daryti, kad santykiuose su savo šeima, draugais (nariais irnenariais) bei vadovais Bažnyčioje būtumėte panašesni į Kristų. Užsirašykitekonkrečias idėjas ir veikite pagal jas šią savaitę.

• Išsikelkite keletą tikslų, kaip galėtumėte pasiruošti išvengti nesutarimų su būsimaismisionieriais porininkais.

• Paieškokite būdų, kaip šeimos nariams ir draugams išreikšite savo meilę ir kantriaibei su Meile jiems tarnausite.


61

10 Mokymas apie Išgelbėjimoplaną (1 dalis)

ĮvadasIšgelbėjimo planas – tai Dangiškojo Tėvo laimės planas Savovaikams. Jo centre – Jėzaus Kristaus Apmokėjimas ir mokymas apietai, kodėl Apmokėjimas yra būtinas. Dangiškojo Tėvo planas taippat atsako į klausimus „iš kur atsiradau?“, „koks yra mano

gyvenimo tikslas?“ ir „kur iškeliausiu po šio gyvenimo?“. Būsimimisionieriai turėtų aiškiai suprasti išgelbėjimo plano doktriną ir būtipasiruošę ją paprastai paaiškinti ir galingai apie ją paliudyti.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite 2 Nefio 2:22–25; Almos 12:32–34; Mozės 1:39.


• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „God Is Our Father“ (liet.„Dievas yra mūsų Tėvas“) (3:05).

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „The Plan of Salvation“(liet. „Išgelbėjimo planas“) (4:30).

Pasiūlymai, kaip mokytiIkižemiškasis gyvenimas: Dievo mums pasiūlytas tikslas ir planasGalite per pamokos pradžioje vyksiančią dvasinės minties dalį su visa klase sugiedotipradžios giesmę „Dievo vaikas aš“. Pamoką pradėkite paprašydami mokinių tyliaiperskaityti „Dievo vaikas aš“ pirmojo posmo žodžius ir surasti ten esančias doktrinas irprincipus.

Dievo vaikas aš,Į žemiškus namusJo siųstas, kur Jis davė manIr brangius tėvelius.Vesk, lydėki šiam kelyMokyki mane,Kad galėčiau vėl gyventSu Tėvu danguje.(„Dievo vaikas aš“, Giesmės, nr. 169)

Pastaba. Kita alternatyva pradėti šiai pamokai galėtų būti vaizdo siužetas „God Is Our Father“ (liet.„Dievas yra mūsų Tėvas“) (3:15). Truputį padiskutavę apie šį vaizdo siužetą, paprašykite klasės

sugiedoti „Dievo vaikas aš“.

Po kelių akimirkų pakvieskite mokinius paaiškinti, kokių svarbių doktrinų ar principųjie surado šioje giesmėje. Jei reikia, galite jiems užduoti šiuos klausimus:

• Kas šiuose žodžiuose sakoma apie mūsų gyvenimą prieš ateinant į žemę?

• Kas šiuose žodžiuose sakoma apie gyvenimo žemėje paskirtį?

Mokiniams pasakykite, kad, būdami misionieriais, jie turės progų mokyti apiegyvenimo paskirtį. Tegul vienas ar keli mokiniai perskaito pirmąsias dvi vadovėlio

62

Skelbti mano evangeliją 60 puslapyje esančio skyrelio „Ikižemiškasis gyvenimas: Dievomums pasiūlytas tikslas ir planas“ pastraipas.

Dar galite pasidalinti tokiu prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumoteiginiu:

„Iš Sugrąžinimo metu sugrąžintų tiesų nėra svarbesnės, negu žinia apie mūsųikimirtingąjį egzistavimą. Jokia kita bažnyčia nežino ir nemoko šios tiesos. Ši doktrinapateikiama tik fragmentiškai, tačiau pagrindiniai faktai yra dažnai kartojamiapreiškimuose, kad patikintų mus apie tam tikras esmines tiesas“ (Our Father’s Plan[1984], 14).

Paklauskite:

• Kaip žinojimas apie ikimirtingąjį gyvenimą ir apie tai, kad su savo Tėvu Dangujegyvenome kaip dvasiniai vaikai, mūsų gyvenimui gali suteikti daugiau prasmės?(Kai mokiniai atsakinės, galite pabrėžti tokį principą: Kai suprantame, kad esameDangiškojo Tėvo vaikai, atrandame didžiąją gyvenimo žemėje prasmę.)

Kad padėtumėte mokiniams giliau suprasti šį principą, parodykite vaizdosiužetą „God Is Our Father“ (liet. „Dievas yra mūsų Tėvas“) (3:05) ir tegul

mokiniai pasiklauso, kokius palaiminimus vardija žmonės šiame siužete.

Kai mokiniai baigs žiūrėti vaizdo siužetą, paklauskite:

• Kokius žinojimo, kad jie yra Dievo vaikai, palaiminimus vardijo vaizdo siužeterodyti žmonės?

• Kaip žinojimas, kad esate Dievo vaikas, padeda jums atrasti didžiąją gyvenimoprasmę?

Tegul keli mokiniai pakaitomis garsiai perskaito likusias keturias pastraipas iš vadovėlioSkelbti mano evangeliją 60 puslapio. Tegul klasė pasiklauso, kurios doktrinos ir principaimoko apie tai, kokią paskirtį Dievas numatė Savo vaikams ir kaip tą paskirtį įgyvendinaišgelbėjimo planas. Tada paklauskite:

• Koks yra Dievo plano Savo vaikams sukūrimo tikslas? (Mokiniai gali paminėti irtokią doktriną: išgelbėjimo plano dėka visi Dievo vaikai galės mėgautisnemirtingumo ir amžinojo gyvenimo palaimomis. Jei reikia paaiškinimo, galitemokiniams pasiūlyti perskaityti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 70 puslapyjeesančius sąvokų nemirtingumas ir išaukštinimas apibrėžimus. Pažymėkite, kadamžinasis gyvenimas yra toks gyvenimas, kurį gyvena Dievas.)

10 PAMOKA. MOKYMAS APIE IŠGELBĖJIMO PLANĄ (1 DALIS)

63

Mokymasis mintinai.Mokymasis mintinai galipadėti mokiniams žinotiir pamilti parinktas Raštųištraukas. Be to, taipadidina galimybę, kadprireikus Šventoji Dvasiajiems primins tasištraukas (žr. Jono 14:26).Jei kviečiate mokiniusmintinai mokytis Raštųeilutes, tai rūpestingaiapsvarstykite kiekvienomokinio galimybes iraplinkybes. Mokiniaineturėtų jausti gėdosarba jaustisnesugebantys, jeigujiems per sunku mintinaimokytis Raštų ištraukų.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią doktriną, paprašykite jų perskaityti ir mintinaiišmokti Mozės 1:39. Skirkite laiko šią eilutę pasimokyti mintinai, o tada paklauskite:

• Kaip besidominčiųjų mokymas apie tai, kad Dievo tikslas yra įgyvendinti mūsųnemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą, gali paveikti jų kasdieninio gyvenimopasirinkimus?

Skirkite mokiniams truputį laiko pagalvoti apie misionierių vaidmenį padedantDangiškajam Tėvui Jo darbe „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjįgyvenimą“ (Mozės 1:39). Pakvieskite mokinius savo mintis išsakyti kitam mokiniuiarba užrašyti savo studijų žurnale.

Mūsų fizinių kūnų sukūrimasVieno mokinio paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 61 puslapio garsiaiperskaityti poskyrį „Sukūrimas“. Tegul mokiniai atkreipia dėmesį į Sukūrimo reikšmęDievo išgelbėjimo plane. Tada paklauskite:

• Kodėl Žemės sukūrimą laikome reikšminga Dievo išgelbėjimo plano dalimi? (Kadtobulėtume ir taptume tokie kaip Dievas, kiekvienas iš mūsų turėjo ateiti įŽemę, gauti kūną ir būti išmėgintas per išbandymus.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti fizinių kūnų gavimo svarbą, parodykite ir garsiaiperskaitykite toliau pateiktą sesers Siuzan V. Taner, buvusios visuotinės Merginųorganizacijos prezidentės, teiginį. Tegul mokiniai pasiklauso, kodėl kiekvienas iš mūsųlabai norėjome gauti fizinį kūną.

„Ikimirtingajame pasaulyje mes sužinojome, kad kūnas yra Dievo didžiojo laimės planomums dalis. Kaip sakoma pareiškime apie šeimą, „dvasiniai sūnūs ir dukterys pažinojo irgarbino Dievą kaip savo Amžinąjį Tėvą ir priėmė jo planą, kurio dėka jo vaikai galėtųgauti fizinį kūną ir įgyti žemiškos patirties, kad galėtų tobulėti ir galų gale realizuotisavo, kaip amžinojo gyvenimo paveldėtojų, dieviškąją paskirtį“. Iš tiesų, mes „šaukėme

iš džiaugsmo“ (Jobo 38:7), būdami šio plano dalis.

Kodėl buvome tokie susijaudinę? Mes supratome amžinąją tiesą apie mūsų kūną. Žinojome, kad mūsųkūnai bus pagal Dievo atvaizdą. Žinojome, kad mūsų kūnai bus mūsų dvasių buveinės. Mes taip patsupratome, kad mūsų kūnas patirs skausmus, ligas, negalias ir gundymus. Tačiau mes norėjome, netgitroškome priimti šiuos iššūkius, nes žinojome, kad tik neperskiriamoje dvasios ir materijos jungtyjegalėsime tapti panašūs į mūsų Dangiškąjį Tėvą (žr. DS 130:22) bei „patirti džiaugsmo pilnatvę“ (DS93:33)“ („Kūno šventumas“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Tada paklauskite:

• Kokias tiesas mes supratome ikimirtingajame gyvenime, dėl kurių labai panoromeateiti į žemę ir gauti fizinį kūną?

• Kodėl taip nekantravome ateiti į Žemę, žinodami, kad mirtingame gyvenimesusidursime su sunkiais iššūkiais?

Skirkite mokiniams truputį laiko apmąstyti tokį klausimą: Kaip besidominčiajampaaiškintumėte, kad mūsų mirtingojo gyvenimo potyriai daro mus panašesnius į mūsųDangiškąjį Tėvą? Jei užteks laiko, pakvieskite mokinius pastudijuoti vadovėlio Skelbtimano evangeliją 61 puslapyje po skyrelio „Sukūrimas“ esančiame Raštų studijųlangelyje nurodytas Raštų ištraukas. Maždaug po minutės paprašykite mokiniųatsigręžti į greta sėdintį draugą ir paaiškinti savo atsakymą į klausimą.


64

Laisva valia ir Adomo bei Ievos NuopuolisLentoje užrašykite tokias antraštes:

Ką Adomas ir Ieva galėjo daryti Sode Ko Adomas ir Ieva negalėjo daryti Sode

Pakvieskite mokinius pastudijuoti 2 Nefio 2:22–25 ir vadovėlio Skelbti mano evangeliją61 puslapyje esantį skyrelį „Laisva valia ir Adomo bei Ievos Nuopuolis“. Kol jie skaitys,vienos klasės pusės paprašykite užsirašyti, ką Adomas ir Ieva galėjo daryti Edeno Sode(jie galėjo amžinai gyventi būdami nekaltumo būsenos, priimdami sprendimus jiegalėjo naudotis savo pačių valios laisve). Tegul kita klasės pusė užsirašo, ko Adomas irIeva negalėjo daryti Edeno sode (jie negalėjo tobulėti ar patirti priešiškumo, negalėjopatirti džiaugsmo, širdgėlos, skausmo ar nelaimingumo, negalėjo nusidėti, negalėjosirgti ar kentėti, negalėjo turėti vaikų). Praėjus kelioms minutėms, paprašykite mokiniųpasidalinti surastais dalykais. Kol jie atsakinės, vienas klasės narys gali lentoje užrašytijų atsakymus.

Atkreipkite mokinių dėmesį į vadovėlio Skelbti mano evangeliją 61 puslapyje esančiassąvokas fizinė mirtis ir dvasinė mirtis. Turbūt visi mokiniai supras, kad fizinė mirtisreiškia fizinio kūno mirtį. Padėkite jiems suprasti, kad dvasinė mirtis reiškia atskyrimąnuo Dievo akivaizdos. Abi šios mirtys – tai Adomo nuopuolio padariniai. Tik per JėzausKristaus Apmokėjimą galime nugalėti abi mirtis.

Galite pagilinti mokinių supratimą apie Nuopuolio svarbą išgelbėjimo plane,parodydami šią prezidento Džozefo Fildingo Smito (1876–1972) citatą ir paprašydamivieno mokinio garsiai ją perskaityti visai klasei:

„Išvarydamas Adomą iš Edeno sodo, Viešpats jį nubaudė. Kai kurie žmonės šią bausmęlaiko baisiu dalyku. Tačiau taip nebuvo; tai buvo palaiminimas. Iš tiesų tai net negalėtųbūti vadinama užslėpta bausme.

Kad žmonija būtų išgelbėta ir išaukštinta, būtina, kad šiame pasaulyje jie gautų kūnus irpereitų tokius potyrius ir mokslus, kurie yra tik mirtingajame gyvenime. Viešpats yra

pasakęs, kad didysis Jo darbas ir šlovė yra „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“[Mozės 1:39]. Jei nebūtų mirtingojo gyvenimo, nebūtų įvykdytas šis didis palaiminimas. Todėl kuriamipasauliai ir apgyvendinami Dievo vaikais, jiems suteikiama privilegija patirti mirtingąją egzistenciją,kurios metu jie gali naudotis didžia valios laisvės dovana. Šios dovanos dėka jie renkasi tarp gėrio irblogio ir tokiu būdu būsimose amžinybėse už nuopelnus gauna apdovanojimą. Čia, mirtingajamegyvenime, esame dėl Adomo prasižengimo. […]

Žmogau nuopuolis – tai paslėptas palaiminimas, kurio dėka buvo pradėtas vykdyti Viešpatiessumanymas žmogui tobulėti, o ne to sumanymo žlugdymas“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R.McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:113–114).

Tada paklauskite:

• Kodėl Adomo ir Ievos nuopuolį teisinga laikyti labai svarbia Dievo išgelbėjimoplano dalimi? (Dėl Adomo ir Ievos nuopuolio dvasiniai Dievo vaikai galėjoįgyti fizinius kūnus ir taip tobulėti bei tapti tokie kaip Jis.)

Pakvieskite mokinius vadovėlio Skelbti mano evangeliją 62 puslapyje peržiūrėti langelį„Mokymas apie Nuopuolį“. Tada paprašykite jų šalia sėdinčiam draugui savais žodžiaispaaiškinti, kas yra Nuopuolis.


65

Mūsų gyvenimas žemėjeParodykite vaizdo siužetą „The Plan of Salvation“ (liet. „Išgelbėjimo planas“)(4:30) arba paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą

prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą. Tegul mokiniaipasiklauso, kaip trijų dalių vaidinimu pailiustruotas išgelbėjimo planas:

„Išpirkimo planą, susidedantį iš trijų dalių, galima palyginti su trijų veiksmų vaidinimu. 1veiksmas vadinasi „Ikimirtingasis gyvenimas“. Raštuose jis dar vadinamas mūsų pirmąjabūsena (žr. Judo 1:6; Abraomo 3:26, 28). 2 veiksmas, nuo gimimo iki prisikėlimo, yra„antroji būsena“. O 3 veiksmas vadinamas „Gyvenimu po mirties“ arba „Amžinuojugyvenimu“.

Mirtingajame gyvenime esame lyg aktoriai, kurie į teatrą įžengia pakilus antrojo veiksmo uždangai.Pirmąjį veiksmą praleidome. Pats pastatymas susideda iš įvairių tarpusavyje persipinančių pagrindiniųir šalutinių siužeto linijų, todėl sudėtinga suprasti, kas su kuo susiję, kas yra herojai, o kas –piktadariai. Viską dar labiau komplikuoja tai, kad mes esame ne tik stebėtojai; mes taip pat esametrupės nariai, scenoje, veiksmo sūkuryje!

Pagal amžinojo plano sumanymą mūsų prisiminimus apie ikimirtingąjį gyvenimą, 1 veiksmą, dengiauždanga. Kadangi į mirtingąjį gyvenimą įžengiame 2 veiksmo pradžioje, neprisimindami 1 veiksmo, tainenuostabu, kad sudėtinga susigaudyti, kas vyksta. […]

Jei 2 veiksme tikitės lengvumo, ramybės ir palaimos – tikrai nusivilsite. Nedaug tesuvoksite, kas vykstair kodėl leidžiama, kad taip viskas klostytųsi.

Atminkite šitai! Žodžiai „Ir po to visi jie laimingai gyveno“ niekada nenuskambės antrajame veiksme.Šie žodžiai priklauso trečiajam veiksmui, kur išaiškėja visi slėpiniai ir viskas susidėlioja į savovietas. […]

Ši amžių drama turi šiokį tokį scenarijų. Jame šiek tiek užsimenama, kas vyko 1 veiksme –ikimirtingajame gyvenime. Nors jame nėra daug informacijos, tačiau aiškiai pateikiama viso kopaskirtis, o be to jame pateikiama pakankamai siužeto, kad padėtų jums susigaudyti, kokia yragyvenimo prasmė.

Tas scenarijus, kaip jau turėtumėte žinoti, yra Raštai – apreiškimai. Skaitykite juos. Studijuokite juos.Jie jums pasakys, kas yra žmogus, kodėl Dievas jį atmena ir kodėl būdami tik truputį žemesni už Jį,esame apvainikuoti garbe ir didybe (žr. Psalmyno 8:4–5).

Raštai kalba tiesą. Iš jų galite pakankamai sužinoti apie visus tris veiksmus ir pagal juos imti tvarkytisavo gyvenimą. Juose atskleidžiama, kad „pradžioje jūs taip pat buvote su Tėvu – Dvasia, būtenttiesos Dvasia;

ir tiesa yra pažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus“ (DS 93:23–24)“(Boyd K. Packer, “The Play and the Plan” [Church Educational System fireside, May 7, 1995], 2–3;si.lds.org).

Tada užduokite tokius klausimus:

• Kaip šis trijų veiksmų vaidinimas simbolizuoja kai kurias išgelbėjimo plano dalis?

• Kodėl, pasak šio palyginimo, daugumai žmonių yra sunku suprasti gyvenimožemėje prasmę?

• Kur, pasak šio palyginimo, galime rasti šio grandiozinio trijų veiksmų vaidinimoscenarijų?

• Kaip Raštai gali padėti Dievo vaikams geriau suprasti savo paskirtį Dievo plane?

Mokiniams paaiškinkite, kad mokydami apie išgelbėjimo planą misionieriai padedabesidomintiesiems geriau suprasti mirtingojo gyvenimo prasmę ir tai, kaip galime


66

sugrįžti vėl gyventi su Dangiškuoju Tėvu (žr. Almos 12:32–34). Paprašykite mokiniųvadovėlio Skelbti mano evangeliją 62 puslapyje perskaityti skyrelį „Mūsų gyvenimasžemėje“. Kai jie perskaitys, paklauskite:

• Kaip vienu ar dviem sakiniais paaiškintumėte šio gyvenimo prasmę?

Mokiniams pasakykite, kad besidomintiesiems svarbu suprasti, jog mūsų pasiruošimasgrįžti Dievo akivaizdon priklauso nuo mūsų sprendimų, priimamų gyvenant čia,žemėje. Sprendimai sekti Dievo įsakymais gali mums padėti artėti prie mūsųDangiškojo Tėvo, o Dievo įsakymų laužymas trukdo grįžti Jo akivaizdon. Lentojeužrašykite:

Nuodėmės pasekmės:

Tada paklauskite:

• Kokios yra nuodėmės pasekmės? (Jei reikia, paraginkite mokinius vadovėlio Skelbtimano evangeliją 62 puslapyje peržiūrėti antrąją skyrelio „Mūsų gyvenimas žemėje“pastraipą. Nors jie atsakys kitais žodžiais, tačiau turėtų suprasti šias tiesas:Nuodėmė veda į nelaimingumą ir verčia jausti kaltę ir gėdą. Ji padaro musnešvarius ir nevertus įžengti Dievo akivaizdon. Nuodėmė trukdo mums sugrįžti pasmūsų Dangiškąjį Tėvą, nebent mums bus atleista.)

• Kaip šių nuodėmės pasekmių supratimas gali besidomintiesiems padėti priimtiApmokėjimo žinią?

Priminkite mokiniams, kad šiame gyvenime mes visi patiriame dvasinę mirtį – esameatskirti nuo Dievo akivaizdos. Paklauskite mokinių:

• Kaip Jėzaus Kristaus Evangelija mums padeda įveikti dvasinę mirtį ir sugrįžti Dievoakivaizdon? (Mokiniams atsakinėjant galite paklausti, kaip tikėjimas JėzumiKristumi, atgaila, krikštas panardinimu ir Šventosios Dvasios dovana gali padėtiįveikti Nuopuolio pasekmes ir paruošti mus grįžti Dievo akivaizdon.)

Svarbu, kad mokiniams būtų suteikta proga pasipraktikuoti aiškinti šioje pamokojeaptartas išgelbėjimo plano dalis. Tai jiems padės geriau suprasti tas doktrinas irprincipus, kurių mokys besidominčiuosius.

Suskirstykite mokinius poromis. Skirkite poroms pakankamai laiko pasiruošti mokytipenkių – dešimties minučių pamokėlę apie mūsų gyvenimo žemėje prasmę. Tegulmokiniai peržiūri vadovėlio Skelbti mano evangeliją 61–62 puslapiuose esančiąmedžiagą, įskaitant Raštų ištraukas, nurodytas Raštų studijų langeliuose. Jei taiįmanoma, jie taip pat gali peržiūrėti misionierių lankstinuko Išgelbėjimo planas 2–9puslapius. Kol mokiniai ruošis, vaikščiokite po klasę ir padėkite jiems paruoštipaprastus bei trumpus išgelbėjimo plano dalių paaiškinimus. Priminkite jiems, kadsavo žinioje panaudodami Raštų ištraukas ir paliudydami apie mokomas doktrinas irprincipus, pamokai jie suteiks daugiau galios.

Kai mokiniai baigs skaityti medžiagą ir ruošti trumpą pamoką, kiekvienai mokiniųporai paskirkite mokyti kitą porą. Po to paprašykite jų pasikeisti vaidmenimis, kad visiturėtų galimybę mokyti. Tegul poros, baigusios mokyti, su mokytais mokiniais aptaria:

• Kas mokytojams sekėsi gerai?

• Kokie metodai pamokėlę galėjo padaryti dar efektyvesnę?


67

Toliau tobulėkite. Tiekmokytojai, tiekmisionieriai turi mokytisveiksmingo mokymoprincipų ir įvaldytiveiksmingo mokymoeilutę po eilutės įgūdžiusper studijas, tikėjimą,praktikavimąsi ir patirtį.Bet kurio misionieriaustikslas turi būti kaipįmanoma geriauatstovauti pasaulioGelbėtojui ir būti kaipnuo Dievo atėjusiumokytoju (žr. Jono 3:2).Kasdien besišaukiantysViešpaties, stengdamiesitobulėti, jaus Jo paramą.

Kai visos poros baigs praktikuotis ir įvertins savo mokymą, pakvieskite juos su likusiaklasės dalimi pasidalinti savo įžvalgomis apie mokymą.

Pamoką užbaikite lentoje užrašydami šiuos teiginius ir paprašydami mokinių pamąstytiapie tai, kaip šie principai gali sustiprinti jų troškimą tarnauti misijoje:

Kiekvienas jūsų sutiktas žmogus yra Dangiškojo Tėvo vaikas ir yra Jo mylimas.

Kiekvienas jūsų sutiktas žmogus neša nelaimingumo naštą, atsiradusią dėl nuodėmių,kurios nėra pašalintos per apvalantį Kristaus Apmokėjimą.

Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo nuomone apie šiuos teiginius. Pamokągalite užbaigti pasiteiraudami mokinių, gal kurie nors iš jų norėtų paliudyti klasei apiedoktrinas, susijusias su išgelbėjimo planu.

Kvietimai veiktiPakvieskite mokinius gilinti savo supratimą apie išgelbėjimo planą ir tobulinti savomokymo įgūdžius ir vieną ar kelis iš toliau pateiktų pratimų pasirinkti namų darbams:

• Peržiūrėkite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 70–71 puslapiuose esančias„Pagrindines sąvokas“. Pasipraktikuokite kiekvieną tų sąvokų išsakyti savaisžodžiais pavartodami paprastus tiesos teiginius.

• Peržiūrėkite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 61–62 puslapių Raštų studijųlangeliuose nurodytas Raštų ištraukas. Išsirinkite vieną ar dvi nurodytas ištraukas,kurias norėsite naudoti mokydami skirtingų išgelbėjimo plano dalių, ir pasibraukitejas Raštuose. Be to, galite vieną ar dvi iš jų išmokti mintinai.

• Sukurkite išgelbėjimo plano mokymo planelį. Galite pasinaudoti vadovėlio Skelbtimano evangeliją 67–70 puslapiuose pateiktomis pamokos plano idėjomis.

• Prisiminkite, kada jūsų žinios apie išgelbėjimo planą palaimino jūsų gyvenimą.Trumpai apibendrinkite tai savo studijų žurnale arba papasakokite draugui.


68

11Mokymas apie Išgelbėjimoplaną (2 dalis)

ĮvadasIšgelbėjimo planas numatė Gelbėtoją Adomo Nuopuoliopasekmėms įveikti. Per Gelbėtojo Apmokėjimą mes galime įveiktimirtį, nuodėmę ir širdgėlą. Be to, būsime prikelti, teisieji grįš Dievo

akivaizdon ir taps panašūs į Jį. Būsimi misionieriai turėtų aiškiaisuprasti išgelbėjimo plano doktriną ir būti pasiruošę ją paprastaipaaiškinti ir galingai apie ją paliudyti.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Izaijo 53:3–5; 1 Korintiečiams 15:20–22; Almos 7:11–13; Almos

11:42–44; Almos 34:8–9 ir Doktrinos ir Sandorų 19:15–19.


• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „For God So Loved theWorld“ (liet. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį“) (4:48).

Pasiūlymai, kaip mokytiJėzaus Kristaus ApmokėjimasPrieš pamoką lentoje užrašykite:

„[Jono 3:16] apibendrina visą išgelbėjimo planą“ (vyresnysis Briusas R. Makonkis).

Pamokai prasidėjus mokinių paprašykite tyliai perskaityti Jono 3:16 ir pagalvoti, kaip šieilutė „apibendrina visą išgelbėjimo planą“.

Kai mokiniai perskaitys ir apmąstys, pakvieskite juos padiskutuoti apie tai, kaip šiRaštų eilutė apibendrina išgelbėjimo planą. Jei reikia, galite perskaityti pilnesnį teiginįapie Jono 3:16, išsakytą vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915–1985) iš DvylikosApaštalų Kvorumo:

„Tai, ko gero, pati žymiausia ir galingiausia kada nors ištarta Raštų eilutė. Tėvą ir Sūnųbei Jo apmokančią auką sujungdama į vieną, ji apibendrina visą išgelbėjimo planą, kadtikėjimas Juo suponuoja teisumo darbus ir galiausiai amžinąjį ištikimųjų išaukštinimą“(Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–73], 1:144).

Vieno mokinio paprašykite į iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 63 puslapio garsiaiperskaityti poskyrio „Apmokėjimas“ pirmąją pastraipą. Tada paklauskite:

• Kaip vienu sakiniu paaiškintumėte, kodėl kiekvienam Dievo vaikui yra labai svarbiapmokančioji Jėzaus Kristaus auka? (Mokinių atsakymuose turėtų būti tokiadoktrina: Jėzaus Kristaus Apmokėjimas įgalina mus įveikti Nuopuoliopasekmes.)

• Kokias Nuopuolio pasekmes mes visi patiriame? (Didžiausios pasekmės yra [1]fizinė mirtis, [2] nuodėmė ir dvasinė mirtis [atskirtis nuo Dievo] ir [3] kančios beiširdgėla.)

69

Kaip jausti doktrinosar principo teisingumąir svarbą. Nors mokiniaigali atpažinti ir suprastiEvangelijos principus irdoktrinas, tačiaudažniausiai tol nesijausmotyvuoti juos taikyti,kol per Dvasią nepajus jųteisingumo ir svarbos.

Kol mokiniai atsakinės, jų atsakymus galite stulpeliu surašyti lentoje po antrašte„Nuopuolio pasekmės“. Tada užpildykite dešinįjį stulpelį su antrašte „KaipApmokėjimas įveikia Nuopuolio pasekmes“ (arba parodykite šią lentelę naudodamiesikitu būdu):

Nuopuolio pasekmės Kaip Apmokėjimas įveikia Nuopuolio pasekmes

Fizinė mirtis 1 Korintiečiams 15:20–22

Almos 11:42–45

Skelbti mano evangeliją, p. 63, „Apmokėjimas“, 2pastraipa

Nuodėmė ir Dvasinėmirtis

Almos 34:8–9

DS 19:15–19

Skelbti mano evangeliją, p. 63–64, „Apmokėjimas“, 3–5pastraipos

Kančios ir širdgėla Izaijo 53:3–5

Almos 7:11–13

Skelbti mano evangeliją, p. 63–64, „Apmokėjimas“, 6pastraipa

Klasę suskirstykite į tris grupes, kiekvienai grupei paskirkite išstudijuoti vienoje iš trijųlentelės kategorijų nurodytas ištraukas. Paprašykite mokinių pasiruošti atsakyti, kaip jųstudijuota medžiaga padeda paaiškinti, kaip Jėzaus Kristaus Apmokėjimas įveikiaNuopuolio pasekmes. Mokiniams pasakykite, kad lentelėje nurodytos Raštų ištraukosreprezentuoja daugybę kitų Raštų ištraukų, kuriomis būtų galima iliustruotiApmokėjimo doktriną, ir kad dėl gilesnio šios doktrinos supratimo jie turėtų studijuotipapildomas ištraukas. Kai mokiniai baigs studijuoti, pakvieskite po kelis mokinius išvisų trijų grupių paaiškinti, ką jie studijavo ir kaip tai mums padeda suprastiApmokėjimo palaiminimus.

Skirkite mokiniams porą minučių užsirašyti kelis sakinius, kuriais apibendrintų, koapie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą jie mokytų besidominčiuosius . Po kelių minučiųgalite pakviesti kelis mokinius paskaityti, ką parašė.

Pakvieskite Dvasią padėti mokiniams pajusti Jėzaus Kristaus Apmokėjimoteisingumą ir svarbą parodydami vaizdo siužetą „For God So Loved the World“

(liet. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį“) (4:48). Tegul mokiniai ieško, kokiais būdaisJėzus Kristus rodė Savo meilę pasauliui.


• Kokiais būdais Jėzus Kristus rodė Savo meilę kitiems?

• Kaip šis vaizdo siužetas padeda jums suprasti Gelbėtojo tarnystę ir apmokančiąjąmisiją?


70

Mokinių liudijimai.Mokiniams padėsitenebijoti liudyti, jeipamokų metų tamsuteiksite daug progų.Prezidentas Boidas K.Pakeris iš DvylikosApaštalų Kvorumo mokė:„Liudijimas atsirandatuomet, kai liudijama![…] Gauti liudijimą iš to,ką perskaitei ar kąpasakė kitas žmogus, yraviena … Visai kas kita,kada Dvasia tavokrūtinėje patvirtina tau,kad tai, ką tu liudijai, yratiesa“ (“The Candle ofthe Lord,” Ensign, Jan.1983, 54–55).

Pakvieskite mokinius dar kartą savo užrašuose pažiūrėti, ko apie Jėzaus KristausApmokėjimą jie norėtų mokyti besidomintįjį. Skirkite jiems dar kelias minutes raštuapibendrinti, ką jie tiki ir ką apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą jie galėtų paliudyti. Pokelių minučių nurodykite mokiniams iš klasės narių susirasti porininką ir kartu su juosuvaidinti, kaip jiedu besidominčiajam paliudytų apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Kai visi mokiniai baigs vaidinti, šią pamokos dalį užbaikite paklausdami:

• Kodėl misionieriams svarbu savo mokomiems žmonėms nuolat liudyti apie JėzųKristų? (Galite pabrėžti, kad vienas iš Šventosios Dvasios vaidmenų yra liudyti apieJėzų Kristų [žr. Jono 15:26; 3 Nefio 11:32]; tad, liudydami apie Jėzų Kristų kitiems,mes pakviečiame Šventąją Dvasią mūsų liudijimą patvirtinti mūsų mokomųžmonių širdyse.)

Paraginkite mokinius pamąstyti, ką jie galėtų padaryti, kad jaustų gilesnį dėkingumą užJėzaus Kristaus Apmokėjimą ir liudytų apie tai. Patikinkite mokinius, kad, stiprindamisavo liudijimą apie Gelbėtoją, jie bus geriau pasiruošę kviesti kitus ateiti pas Kristų.

Mūsų amžinoji lemtisTegul mokiniai atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 66 puslapyje esančiądiagramą (žr. langelį „Išgelbėjimo planas“). Pakvieskite mokinius, kad pirmiausiaišstudijuotų pačią diagramą, o po to, nežiūrėdami į vadovėlį Skelbti mano evangeliją,nusibraižytų savąją diagramos versiją. Jų diagramos gali būti įvairių formų, svarbu, kadjos apimtų svarbiausias išgelbėjimo plano dalis. Priminkite mokiniams, kadmisionieriai turi sugebėti pagrindines išgelbėjimo plano dalis besidominčiajampaaiškinti paprastomis sąvokomis.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kas rašoma likusiuose trijuose vadovėlio Skelbtimano evangeliją antros pamokos skyreliuose (p. 64–65), paprašykite jų kelias minutespaskaityti tuos skyrelius ir surasti tas doktrinas ir principus, kurias turi žinotibesidomintieji. Kol mokiniai skaitys, parodykite lentoje iš diagramos surašytus skyreliųpavadinimus:

Ką turi žinoti besidomintysis?

Dvasių pasaulis Prisikėlimas, Teismas ir Nemirtingumas Šlovės karalystės

Būtų naudinga, jei mokiniai studijuotų po vieną skyrelį ir, prieš pereidami prie kito,pasidalintų rastomis doktrinomis, principais ar idėjomis. Galite pakviesti vieną mokinįlentoje po atitinkama antrašte užrašyti klasės atsakymus. Galbūt vertėtų mokiniųpaprašyti lentelę persibraižyti į savo studijų žurnalą ir ją pildyti klasei aptariantkiekvieną skyrelį.

Šie klausimai gali padėti mokiniams analizuoti tai, ką skaito:

• Kokį poveikį po mirties mums turės mūsų sprendimai, padaryti čia, žemėje?

• Kaip supratimas apie Teismą gali paveikti mūsų dabartinius sprendimus?

• Kaip Jėzaus Kristaus Apmokėjimas veikia kiekvieną iš mūsų egzistencijos tarpsnių(ikimirtingąjį gyvenimą, mirtingąjį gyvenimą ir pomirtinį gyvenimą)?

• Kodėl svarbu su kitais apie šias tiesas kalbėti aiškiai ir paprastai?


71

Mokiniams paaiškinkite, kad viena svarbių Sugrąžinimo doktrinų yra tai, kad Dievovaikai turi potencialą tapti tokie kaip Jis. Mūsų supratimas apie Dangiškąjį Tėvą suteikiamums vilties, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime progresuoti ir gautiišaukštinimo palaiminimą (žr. „Išaukštinimas“, Skelbti mano evangeliją, p. 70). Norsvieną dieną galėsime tapti tokie kaip Dievas, tačiau Jį garbinsime visada. Mūsųtobulėjimas niekada nepakeis Jo, kaip mūsų Tėvo ir Dievo, tapatybės. (Daugiauinformacijos šia tema rasite Gospel Topics (liet. Evangelijos temos) straipsnelyje„Becoming Like God“ (liet. „Tapimas panašiais į Dievą“) adresu internete lds.org/topics.)

Suskirstykite klasę poromis ir pakvieskite visas poras pasiruošti ką nors mokyti apiegyvenimo prasmę ir apie tai, kas su mumis nutinka po mirties. Ruošdamiesi mokiniaiturėtų naudotis vadovėlio Skelbti mano evangeliją 63–66 puslapiuose esančia medžiagaarba, jei turi, medžiaga iš misionierių lankstinuko Išgelbėjimo planas 10–15 puslapių.Paraginkite mokinius mokant panaudoti bent vieną Raštų ištrauką. Taip pat paraginkitejuos panaudoti savo sukurtą išgelbėjimo plano diagramą arba vadovėlio Skelbti manoevangeliją 66 puslapyje esančią diagramą. Paaiškinkite, kad jų mokymas turi būtipaprastas, aiškus ir užbaigtas liudijimu. Skirkite pakankamai laiko poroms pasiruoštimokyti, o po to pakvieskite kiekvieną porą susirasti kitą porą. Tegul viena pora mokokitus du mokinius.

Tegul mokyti baigusios poros tarpusavyje aptaria: Kas pamokėlėje pavyko? Kaipmokiusieji galėtų mokyti geriau?

Tada tegul poros susikeičia vaidmenimis, ir pora, kuri buvo mokoma, tegul moko kitąmokinių porą. Žiūrėkite, kad jiems liktų laiko aptarti mokymą. Kai visos poros baigsmokyti, pakvieskite klasės narius su visa klase pasidalinti įžvalgomis apie šį mokymopatyrimą.

Jei liks laiko, pamoką užbaikite paliudydami apie išgelbėjimo planą arba tą patįpadaryti pakvieskite klasės narius.

Kvietimai veiktiKad mokinių supratimas apie išgelbėjimo planą taptų gilesnis, pakvieskite juos namųdarbams pasirinkti vieną ar daugiau iš šių užduočių:

• Pasipraktikuokite nubraižyti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 66 puslapyje esančiądiagramą ir Raštų ištraukomis paaiškinti pagrindines išgelbėjimo plano dalis.

• Pagalvokite, kaip galėtumėte mokyti apie išgelbėjimo planą, kad padėtumėte kamnors neseniai praradusiam šeimos narį ar mylimą žmogų. Studijų žurnaleužrašykite trumpą savo mokymo idėjų planelį.

• Išstudijuokite naujausią visuotinės konferencijos kalbą apie Jėzaus KristausApmokėjimą. Kalboje suraskite tuos principus, kurie jums padėtų geriau suprastiJėzaus Kristaus Apmokėjimą. Sudarykite būdų, kuriais Apmokėjimas jus kasdienlaimina, sąrašą.

• Melskitės dėl galimybės pasidalinti išgelbėjimo planu su tuo žmogumi, kuris galėtųbūti palaimintas geresniu Dangiškojo Tėvo plano supratimu. Tada veikite sutikėjimu ir mokykite šios doktrinos, kad palaimintumėte to žmogaus gyvenimą.


72

12Žmonių, kuriuos galimamokyti, radimas

ĮvadasMisionieriai negalės mokyti Evangelijos, jei neras, ką mokyti.Žmonių suradimas reikalauja tikėjimo – tikėjimo kalbėti sužmonėmis apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, tikėjimo ieškoti progųmokyti ir tikėjimo, kad Dievas atves juos pas tuos žmones, kurie yrapasiruošę klausyti. Pats efektyviausias būdas surasti žmones,

kuriuos galima mokyti, yra per Bažnyčios narius. Visi Bažnyčiosnariai, įskaitant būsimus misionierius, turi asmeninę atsakomybępadėti rasti žmonių, pasiruošusių priimti sugrąžintąją Evangeliją.Jaunimas gali pasiruošti nuolatinei tarnystei pasidalindamiEvangelija jau dabar tiek asmeniškai, tiek per interneto išteklius.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 18:10, 14–16; 33:6–11; 100:5–6.

• Išstudijuokite vadovėlio Skelbti mano evangeliją 167, 172, 174, 182 puslapius.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Developing the Faith toFind“ (liet. „Tikėjimo surasti ugdymas“) (2:55) The District 1.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „The Lord of the Harvest:The Adams Family“ (liet. „Pjūties šeimininkas: Adamsų šeima“) (4:41).

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Sharing Your Beliefs“(liet. „Kaip kalbėti apie savo įsitikinimus“) (2:02).

• Iš anksto vienam ar dviem mokiniams paskirkite klasėje pademonstruoti vieną arabu šiuos dalykus: 1) kaip pasinaudoti svetainėmis LDS.org arba mormon.org,norint pasidalinti vaizdo siužetais ar kita medžiaga socialiniuose tinkluose, ir 2)kaip svetainėje mormon.org susikurti savo profilį.

Pasiūlymai, kaip mokytiTikėjimo, kad rasite žmonių, kuriuos galima mokyti, ugdymasPaaiškinkite, kad prezidentas Vilfordas Vudrafas misijoje Anglijoje pradėjo tarnautinetrukus po to, kai buvo įšventintas į apaštalus. Parodykite ir paprašykite mokiniųpakaitomis garsiai perskaityti toliau pateiktą pasakojimą kaip įžangą į tai, kodėl svarbuieškant žmonių, kuriuos galima mokyti, prašyti Viešpaties pagalbos. Tegul klasėpasiklauso, kaip vyresnysis Vudrafas ieškojo žmonių, kuriuos galėtų mokyti:

„Vyresnysis Vudrafas maldoje šaukėsi Viešpaties … teiraudamasis, kur turėtų eiti. Jispasakojo: „Tikėdamas, kad šiuo klausimu turiu privilegiją ir pareigą sužinoti Viešpatiesvalią, paprašiau Dangiškojo Tėvo, Jėzaus Kristaus vardu, atskleisti savo valią šiamereikale, tad, kai pasiteiravau, Viešpats atsakė ir parodė man, jog jo valia yra tokia, kadnedelsdamas vykčiau į Anglijos pietus. Šia tema pasikalbėjau su Herefordšyre gyvenusiu

broliu Viljamu Benbou, kurio draugai ten gyveno, ir jis labai norėjo, kad aplankyčiau tą šalies regioną;ir [jis] kilniai pasisiūlė lydėti mane iki savo brolio namų ir sumokėti už mano kelionę, o aš noriaisutikau.“

1840 m. kovo 4 d. vyresnysis Vudrafas ir Viljamas Benbou atvyko į Viljamo brolio Džono namus.Prezidentas Vudrafas prisimena: „Atvykęs į jo namus, vos po valandos supratau, kodėl Viešpats manečia pasiuntė. […] Čia suradau daug vyrų ir moterų, maždaug šešis šimtus, susivienijusių į JungtinęBroliją, kurioje jie darbavosi pagal senovės tvarką. Jie, kaip ir aš savo jaunystėje, norėjo tokiosEvangelijos, kurios mokė pranašai ir apaštalai.“

73

Per stropų Biblijos studijavimą Džonas Benbou ir jo šeima bei draugai pasiruošė priimti sugrąžintąjąEvangeliją.

Benbou šeima greitai priėmė Sugrąžinimo žinią, o Viljamas sugrįžo į Stafordšyrą „po to, kai turėjodžiugią privilegiją pamatyti savo brolio Džono Benbou ir visų jo namiškių … pasikrikštijimą į naująją irnesibaigiančiąją sandorą“. Vyresnysis Vudrafas toje vietovėje išbuvo apie aštuonis mėnesius. Vėliau jisprisiminė: „Per pirmąsias trisdešimt dienų Herefordšyre aš pakrikštijau keturiasdešimt penkispamokslininkus ir kelis šimtus narių. […] Per maždaug aštuonis darbo mėnesius iš viso pakrikštijomeapie du tūkstančius.“

Kalbėdamas apie tai, prezidentas Vudrafas rašė: „Visa Herefordšyro misijos istorija byloja, kaip svarbuįsiklausyti į ramų tylų Dievo balsą ir Šventosios Dvasios apreiškimus. Viešpats ten turėjo Evangelijaiparuoštų žmonių. Jie meldė šviesos ir tiesos, tad Viešpats jiems atsiuntė mane“ (Teachings ofPresidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 90–91).


• Kaip vyresnysis Vudrafas sužinojo, kur ieškoti Evangeliją priimti pasiruošusiųžmonių?

• Kokias būdais Viešpats padėjo vyresniajam Vudrafui? (Mokiniams taip pat galitepabrėžti, kad Viešpats vyresnįjį Vudrafą ne tik įkvėpė vykti į Anglijos pietus, bet iratvėrė jam kelią mokyti Džono Benbou ūkyje, kuriame laukė sugrąžintąjąEvangeliją pasiruošę priimti du šimtai vyrų ir moterų.)

• Koks žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimo principas iliustruojamas šiamevyresniojo Vudrafo pasakojime? (Mokinių atsakymus lentoje apibendrinkite tokiuprincipu: Viešpats gali mums padėti surasti Evangeliją priimti pasiruošusiusžmones, jei melsime pagalbos, įsiklausysime į Dvasią ir tada veiksime sutikėjimu.)

Tegul klasė atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 167 puslapį, o vienas mokinystegul garsiai perskaito skyrelio „Kaip ugdyti tikėjimą ieškoti“ pirmąją pastraipą. Tadapaklauskite:

• Kaip žinojimas, kad „Viešpats ruošia žmones priimti jus ir sugrąžintąją Evangeliją“padeda jus motyvuoti ruoštis tarnauti misijoje?

Tegul mokiniai vadovėlio Skelbti mano evangeliją 167 puslapyje perskaito pastraipą„Dievo šeima“. Tada paklauskite:

• Kaip doktrina, kad visi vyrai ir moterys yra Dievo šeimos dalis,veikia jūsų jausmusdėl ieškojimo žmonių, kuriuos galima mokyti?

• Ko Almos 31:34–35 meldė Alma, ruošdamasis pamokslauti tarp zoramininkų?

• Ko galime pasimokyti iš Almos maldos?

Parodykite vaizdo siužetą „Developing the Faith to Find“ (liet. „Kaip ugdytitikėjimą ieškoti“) (2:55), ir tegul mokiniai paieško įžvalgų, kaip ieškoti žmonių,

kuriuos būtų galima mokyti. Galite mokinius paraginti konspektuoti sužinotus dalykus.

Paklauskite:

• Kokių įžvalgų, kaip ieškoti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, šiame vaizdosiužete pateikė misionieriai? (Mokiniai gali atsakyti maždaug taip: misionieriaiturėtų melstis dėl progų, mylėti kitus ir į juos žiūrėti taip, kaip juos mato Dievas, irprisiminti, jog Viešpats ruošia Savo vaikus priimti Evangeliją ir Savo misionieriams

12 PAMOKA. ŽMONIŲ, KURIUOS GALIMA MOKYTI, RADIMAS

74

padeda juos surasti. Kadangi Dievas myli Savo vaikus, Jis nori, kad visi jie turėtųgalimybę išklausyti Evangeliją ir priimti ją.)

• Kodėl svarbu veikti sulig troškimu ieškoti kitų ir kviesti juos sužinoti apieEvangeliją?

Tegul mokiniai iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 168 puslapio tyliai perskaito visastris poskyrio „Rasite tuos, kurie jus priims“ pastraipas. Tada paklauskite:

• Su kokiais iššūkiais galime susidurti bandydami rasti žmonių, kuriuos būtų galimamokyti? (Dažniausiai nežinome, kas yra pasiruošę Evangelijai. Žmonės ne iš kartoatpažįsta, kad esame Viešpaties tarnai. Jie gali net nesuvokti, kad ieškosugrąžintosios Evangelijos.)

• Kaip mums Viešpats padeda surasti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti? (Jismums į pagalbą atsiunčia Šventąją Dvasią.)

• Ko, jūsų manymu, Viešpats norėtų iš misionierių, kurie ne iš karto pamato žmonių,kuriuos būtų galima mokyti, paieškų rezultatus?

Jei klasėje yra atsivertusiųjų į Bažnyčią, galite vieną ar kelis jų pakviesti papasakoti apietai, kaip jie sužinojo apie Bažnyčią ir kaip suprato, kad misionieriai juos moko tiesos.Jei klasėje atsivertusiųjų nėra, pakvieskite mokinius prisiminti gerai pažįstamąatsivertusįjį iš savo šeimos arba apylinkės. Galite juos pakviesti papasakoti apie tai,kaip tas žmogus nusprendė priimti Evangeliją.

Narių misionieriško darbo svarbaParodykite šį prezidento Tomo S. Monsono teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jįgarsiai perskaityti:

„Laikas nariams ir misionieriams susitelkti, bendradarbiauti, darbuotis Viešpatiesvynuogyne siekiant atvesti sielas pas Jį. Jis paruošė mums įvairių Evangelijos dalinimosibūdų ir padės mums mūsų darbuose, jei tik vykdydami Jo darbą veiksime su tikėjimu“(“Faith in the Work of Salvation” [address given at the Work of Salvation worldwideleadership broadcast, June 23, 2013]).

Galite mokinių paklausti maždaug tokių klausimų:

• Kodėl svarbu atminti, kad Dievo pranašas mūsų prašė dalyvauti nariųmisionieriškame darbe? (Galite pasvarstyti, ar nevertėtų jiems pasiūlyti paskaitytiDoktrinos ir Sandorų 88:81, kur pažymimi Viešpaties lūkesčiai, susiję su tais, kuriepriėmė Evangeliją.)

• Kodėl, jūsų manymu, prezidentas Monsonas pasakė, kad nariams ir misionieriamsjau laikas darbuotis išvien?

Tada pakvieskite mokinius atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 172 puslapį, otrys mokiniai tegul pakaitomis garsiai perskaito pirmąsias tris skyrelio „Narių svarba“pastraipas. Tada paklauskite:

• Kokių rezultatų galima pasiekti, kai nariai ir misionieriai Evangeliją skelbia kartu?(Mokiniai gali paminėti ir tokį principą: Kai nariai kviečia žmones mokytis irpatys dalyvauja mokyme, tai pakrikštijama daugiau žmonių, kurie išliekaaktyvūs Bažnyčioje.)

Parodykite vaizdo siužetą „The Lord of the Harvest: The Adams Family“ (liet.„Pjūties šeimininkas: Adamsų šeima“) (4:41) ir paprašykite mokinių atkreipti


75

Skatinkite dalyvautivisus mokinius.Mokytojai turi stengtisrasti būdą tinkamaipakviesti, kad į klasėsdiskusijas įsitrauktų visimokiniai, netgi tie, kuriedrovisi tai daryti. Kartaisvienas ar keli mokiniaibūna linkę dominuotiklasės diskusijoje. Sutokiais mokiniaismokytojai turėtųpakalbėti asmeniškai,padėkoti jiems už norąprisidėti prie klasėsdiskusijos ir paprašyti jųpadėti įtraukti kitusmokinius.

dėmesį į tai, kaip Bažnyčios nariai padėjo Adamsų šeimai priimti Evangelijospalaiminimus.

Paklauskite:

• Kokių pastangų dėka Adamsų šeima galėjo gauti Evangelijos palaiminimus?

• Kas, jūsų manymu, motyvavo vaizdo siužete rodytus narius pasidalinti Evangelijasu Adamsų šeima?

Tegul mokiniai iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 182 puslapio garsiai perskaitoskyrelio „Jokios pastangos nenueina veltui“ abi pastraipas. Po to galite paklausti kad irtokių klausimų:

• Kodėl žmonių pastangos tarnauti ir mokyti nenueina veltui, net jei žmonėsnepriima kvietimo pasidomėti sugrąžintąja Evangelija?

• Kaip misionieriai galėtų išlikti pozityvūs, kai žmonės pasirinks nesidomėtiEvangelija?

Pakvieskite mokinius papasakoti apie tai, kaip praeityje jie dalyvavo nariųmisionieriškame darbe. Paprašykite jų apibūdinti savo jausmus tuomet, kai bandė sukitais pasidalinti Evangelija.

Dalyvavimas narių misionieriškame darbeLentoje surašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas ir paprašykite, kad visi mokiniaityliai perskaitytų vieną iš nurodytų Raštų ištraukų ir paieškotų, kokie palaiminimaižadami tiems, kurie pasirenka dalyvauti misionieriškame darbe.

DS 18:10, 14–16

DS 33:6–11

DS 100:5–6

Kai mokiniai peržiūrės savo pasirinktą Raštų ištrauką, paprašykite jų paaiškintiskaitytas eilutes ir pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip ten pažadėti palaiminimaijuos motyvuoja ieškoti žmonių, kurie galėtų priimti Evangelijos žinią. Šioje klasėsdiskusijoje paskatinkite dalyvauti visus klasės narius. Lentoje, šalia atitinkamos Raštųnuorodos, galite užrašyti mokinių atsakymus.

Lentoje taip pat galite užrašyti tokį principą: Būdami nariais misionieriais, mesgalime jau dabar pradėti ieškoti žmonių, kuriuos mokytų misionieriai.

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip jie galėtų dalyvauti nariųmisionieriškame darbe, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti toliaupateiktą vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą. Tegul klasėpasiklauso patarimo, kaip įgyti pasitikėjimo ir drąsos siekiant padėti kitiems:

„Broliai ir seserys, baimė bus pakeista tikėjimu ir pasitikėjimu, jei nariai ir nuolatiniaimisionieriai klaupsis maldai ir Viešpaties prašys palaiminti juos misionieriškomisgalimybėmis. O tos galimybės tikrai pasitaikys tada, kai parodysime savo tikėjimą irieškosime progų savo Dangiškojo Tėvo vaikams pristatyti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tosprogos niekada nereikalaus prievartos ar dirbtinumo. Jos natūraliai pasireikš dėl meilės

savo broliams ir seserims. Jei būsite pozityvūs, tai jūsų besiklausantieji netruks pajausti jūsų meilę. Jieniekada nepamirš to jausmo, net jei dar nebus pasiruošę priimti Evangelijos. Ateityje galbūt ir taipasikeis, kai pasikeis jų gyvenimai.


76

Užduotys raštu.Užduotys raštu suteikiamokiniams progųdalyvauti asmeniškai,gauti įkvėpimą irpasiruošti mokyti beidalintis savo nuomone sukitais.

Jei darome viską, ką galime, tai vykdant Viešpaties pavedimą mums negali nepavykti. Rezultatusnulems tai, kaip žmogus pasinaudos savo valios laisve, tačiau mes privalome dalintis Evangelija.

Pasitikėkite Viešpačiu. Jis yra Gerasis Ganytojas. Jis pažįsta savąsias avis, o Jo avys pažįsta Jo balsą.Šiomis dienomis to Gerojo Ganytojo balsas turi sklisti iš jūsų ir mano lūpų. Jei neužsiimsime šiuodarbu, tai dažnai praeisime pro tuos žmones, kurie pasiruošę išklausyti Sugrąžinimo žinią. Paprastaitariant, tai tiesiog mūsų tikėjimo ir mūsų veikimo klausimas. Principai yra visai paprasti: tiekasmeniškai, tiek savo šeimoje melskite misionieriškų progų. […]

Neturite būti lengvai bendraujantis žmogus ar iškalbingas įtaigus mokytojas. Jei savo viduje turitetikrosios meilės ir vilties, tai Viešpats pažada: jei pakelsite savo balsus į šią liaudį [ir] kalbėsite mintis,kurias [Jis] įdės į jūsų širdis, tai nebūsite sugėdinti prieš žmones.

[Ir] „tą pat valandą, taip, tą pat akimirką, jums bus duota, ką sakyti“ (DS 100:5–6)“ („PasitikėkiteViešpačiu“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paklauskite:

• Ką vyresnysis Balardas siūlo daryti nariams, kad, kalbėdami apie Evangeliją kitiems,jie įgytų didesnį pasitikėjimą?

• Kaip žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimas yra tikėjimo klausimas?

Skirkite mokiniams kelias akimirkas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 174 puslapioskyrelyje „Idėjos, kaip padėti nariams“ paieškoti konkrečių būdų, kaip nariai galėtųdalyvauti misionieriškame darbe. Tegul mokiniai išsirenka vieną ar dvi idėjas, kurias jaudabar galėtų panaudoti dalyvaudami narių misionieriškame darbe. Tada paklauskite:

• Kurias iš šių idėjų galėtumėte panaudoti jau dabar, kad pakviestumėte kituspasiklausyti Evangelijos žinios?

• Kodėl, jūsų manymu, kai kurie Bažnyčios nariai nedrįsta padėti kitiems taip, kaipsiūloma šiame sąraše?

Skirkite mokiniams kelias minutes užsirašyti keletą dalykų, kuriuos jie darys, kadmisionieriams surastų žmonių. Mokiniams pasiūlykite patobulinti savo planą, į jįįtraukiant konkrečius nenarių draugų arba šeimos narių, su kuriais galėtų pasidalintiEvangelijos žinia, vardus. Galite mokiniams pasiūlyti įtraukti tokius veiksmus: reguliarimalda dėl misionieriškų progų, ėjimas pas kitus pasikalbėti Evangelijos temomis,žmonių kvietimas į pamaldas ir kitas Bažnyčios veiklas, kvietimas pasiklausytimisionierių pamokų, kvietimas skaityti Mormono Knygą ir t. t. Padedami Dvasiosgalite pakviesti kelis mokinius klasei paskaityti savo planą.

Naudokite visas Dievo paruoštas priemonesPakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo L. Tomo Perio (1922–2015)iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, o likusiųjų paprašykite pasiklausyti, kaip keičiasižmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimo procesas:

„Kai buvau jaunas misionierius, apie Evangeliją kalbėjomės su žmonėmis gatvėje irbelsdavomės į duris. Nuo to laiko pasaulis pasikeitė. Dabar žmonės mažai kam turi laiko.Jie visur skuba ir nėra linkę į savo namus įsileisti visiškai nepažįstamų, nekviestųžmonių, kurie su jais pasidalintų sugrąžintosios Evangelijos žinia. Dažniausiai net suartimiausiais draugais jie bendrauja per internetą. Tad turi keistis ir misionieriško darbo

pobūdis, nes Viešpats turi įvykdyti Savo darbą surenkant Izraelį „iš keturių žemės kampų“ [2 Nefio21:12]. Misionieriams savo darbe dabar leidžiama naudotis internetu. […]


77

Kadangi misionieriai žengia į naują erą, kurioje Viešpaties darbe naudosis kompiuteriais, tai kviečiametiek jaunus, tiek ir pagyvenusius, tiek suaugusius, tiek jaunus suaugusius, jaunimą ir vaikus, kad ir kurbebūtumėte, prisijungti prie mūsų … ir internetu dalintis Evangelijos žiniomis. […]

Lygiai kaip misionieriai turi prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, taip ir nariai turi keisti savosupratimą apie misionierišką darbą. Tai sakydamas noriu aiškiai pasakyti, jog nepasikeitė tai, ko mūsų,narių, prašoma padaryti; tačiau tai, kaip vykdome savo pareigą dalintis Evangelija, turime pritaikytiprie besikeičiančio pasaulio“ (“Missionary Work in the Digital Age” [address given at the Work ofSalvation worldwide leadership broadcast, June 23, 2013]).

Paklauskite:

• Kodėl, pasak vyresniojo Perio, nariai ir misionieriai dalindamiesi Evangelija turipradėti naudotis internetiniais ištekliais? Kokie yra šių išteklių naudojimoprivalumai?

• Kokių žinote internetinių įrankių ar išteklių, kuriais naudojantis galėtumėtepasidalinti savo liudijimu apie Evangeliją ir pakviesti kitus sužinoti daugiau?

• Kaip konkrečiai šių įrankių pagalba būtų galima dalintis Evangelijos žinia? (Šidiskusija padės mokiniams atpažinti tokį principą: Jėzaus Kristaus pasekėjai savoliudijimu apie Evangelija su žmonėmis visame pasaulyje gali dalintisnaudodamiesi moderniomis technologijomis.)

Pastaba. Klasei diskutuojant apie internetinius misionieriško darbo išteklius, galite paminėti puslapįmormon.org, kuris sukurtas ir parašytas tam, kad padėtų susisiekti su nenariais. Tai puikus išteklius

besidomintiesiems. Jame yra atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, o turinys priderintas prievadovėlio Skelbti mano evangeliją pamokų. Mormon.org taip pat yra tūkstančiai Bažnyčios narių iš visopasaulio profilių. Galite paraginti klasės narius ten susikurti profilius, kuriuose gali parašyti savo nuomonęapie Evangeliją.

Parodykite toliau pateiktas gaires iš tinklalapio LDS.org ir pakvieskite kurį nors mokinįgarsiai perskaityti pirmąją pastraipą. Tada pakvieskite kitus mokinius garsiai perskaitytisąrašą gairių apie tai, kaip naudotis socialiniais tinklais. Tegul klasė pasiklauso, kaip šiinformacija galėtų jiems padėti geriau dalintis Evangelija internetu.

„Socialiniai tinklai gali galingai paveikti jais besinaudojančiųjų gyvenimą. Juose galima reikšti savotikėjimą Jėzumi Kristumi bei stiprinti santykius. Bažnyčia socialinių tinklų naudojimą skatina tiek, kiektai palaiko Bažnyčios misiją, gerina santykius ir prisideda prie mūsų Dangiškojo Tėvo vaikų apreiškimo.Bažnyčios nariai yra raginami būti savo tikėjimo pavyzdžiais visuomet ir visur, įskaitant viso pasauliosocialiniuose tinkluose vykstančius pokalbius. […]

Toliau pateikiami siūlymai, kaip socialiniais tinklais naudotis asmeniniame gyvenime: […]

Internete bendraudami su kitais būkite civilizuoti. Pastarųjų dienų šventųjų mokymai reikalauja, kadnariai bet kokiomis aplinkybėmis pagarbiai elgtųsi su kitais.

Asmeninį liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją išsakykite pagal Dvasios vadovavimą. Tokios žinutėsturėtų būti asmeninės; nesudarykite žmonėms įspūdžio, kad kalbate Bažnyčios vardu ir neformuokitegrupių, kurios sudaro įspūdį, kad oficialiai atstovauja Bažnyčiai ar yra jos finansuojamos.

Socialiniuose tinkluose bendraudami su kitais visuomet būkite Kristaus pasekėjo pavyzdžiu. Jūsųteigiamas pavyzdys gali daryti įtaką tiems, su kuriais bendraujate. Protinga nutraukti bendravimą sutokiais žmonėmis, kurie nuolat ragina rinktis neteisingai arba kurie dalinasi nederamu turiniu. […]

Spręsdami, ką patalpinti į socialinius tinklus, vadovaukitės sveika nuovoka. Internete nėra mygtuko„Pašalinti“. Paveikslėliai ir žinutės gali išlikti ilgus metus ir gadinti jūsų įvaizdį ieškant darbo ar stojantį universitetą, o taip pat kitais atvejais, kuomet gali būti peržiūrimi jūsų vieši įrašai internete.


78

Užtikrinkite, kad jūsų bendravimas derėtų su jūsų įsipareigojimu prisiimti ant savęs Gelbėtojo vardą“(“Social Media Helps for Members,” LDS.org).

Tegul mokiniai padiskutuoja apie tai, kodėl dalinantis Evangelija internetu yra svarbuatminti šiuos pasiūlymus.

Jei liks laiko, galite pakviesti vieną mokinį klasėje parodyti, kaip tinklalapiuose LDS.orgarba mormon.org esančiais vaizdo siužetais ar kita medžiaga pasidalinti socialiniuosetinkluose. Kitas mokinys galėtų pademonstruoti, kaip tinklalapyje mormon.orgsusikurti profilį.

Kad padėtumėte mokiniams nesibaiminti technologijų dalinantis savo liudijimuir mintimis apie Evangeliją, galite parodyti vaizdo siužetą „Sharing Your Beliefs“

(liet. „Kaip kalbėti apie savo įsitikinimus“) (2:02). Prieš rodymą paraginkite mokiniusatkreipti dėmesį į tai, kokį potencialų poveikį gali padaryti žmogus, kuris technologijųpagalba pasidalina savo mintimis apie Evangeliją.


• Kaip technologijos gali padėti nariams, kurie trokšta pasidalinti Evangelijos žinia?

Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip technologijų pagalba jie galėtų pasidalinti savoliudijimu. Baigdami pamoką paliudykite apie šioje pamokoje mokytas doktrinas irprincipus.

Kvietimai veiktiPadėkite mokiniams jau dabar pradėti ieškoti žmonių, pasiruošusių išgirsti Evangelijosžinią, atliekant vieną ar daugiau iš šių siūlomų užduočių:

• Atlikite šios pamokos metu užsirašytus dalykus, kad rastumėte žmonių, kuriuosgalėtų mokyti misionieriai.

• Peržiūrėkite kontaktus savo telefone ir suraskite mažiau aktyvų narį arba nenarį.Paskambinkite tam žmogui ir pakvieskite jį kartu su jumis šį sekmadienį apsilankytiBažnyčioje.

• Apsilankykite tinklalapyje mormon.org ir pasižvalgykite po jo išteklius, pvz., vaizdosiužetus, straipsnius ir Bažnyčios narių sukurtus profilius. Socialiniuose tinkluose sukitais pasidalinkite vaizdo siužetu, straipsniu ar kitu puslapiu.

• Tinklalapyje Mormon.org sukurkite asmeninį profilį. Sukurtu profiliu socialiniuosetinkluose pasidalinkite su kitais.

• Socialiniuose tinkluose pasidalinkite kuriuo nors vaizdo siužetu iš MormonMessages (liet. „Mormonų žinutės“) ir parašykite savo nuomonę apie jį.


79

13

Pasiruošimas mokytis.Mokytojai gali padėtimokiniams savo mintissutelkti į mokymąsi,kiekvieną pamokąpradėdami taip, kadsužadintų mokiniųsusidomėjimą.Pavyzdžiui, galėtumėtelentoje užrašyti supamokos tema susijusįsusimąstyti kviečiantįklausimą arba parodytidaiktą ar paveikslą, kurissudomintų į klasęatėjusius mokinius.

Jėzaus Kristaus Evangelijosmokymas (1 dalis)

ĮvadasJėzaus Kristaus Evangelija apima amžinąsias doktrinas, principus,įstatymus, sandoras ir apeigas, kurių žmonijai reikia tam, kadsugrįžtų atgal Dievo akivaizdon ir būtų išaukštinta celestialinėjekaralystėje. Pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra tikėjimas

Jėzumi Kristumi, atgaila, krikštas panardinimu ir Šventosios Dvasiosdovana. Būsimi misionieriai turi būti pasiruošę padėtibesidomintiesiems dar prieš krikštą ir Šventosios Dvasios gavimąįtikėti Jėzų Kristų ir atgailauti už savo nuodėmes.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Mozijo 3:19; 4:1–3; 5:2 ir Almos 36.


• Pasiruoškite parodyti paveikslėlį Almos jaunesniojo atsivertimas (Evangelijospaveikslų knyga [2009], nr. 77) arba panašų.

• Pasiruoškite iš tinklalapio LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Jesus Christ Is the Way“(liet. „Jėzus Kristus yra Kelias“) (5:02).

• Padauginkite pamokos pabaigoje pateiktą dalijamąją medžiagą „Atgaila“. Galėsiteją panaudoti, jei pasirinksite mokymo idėją apie atgailą.

Pasiūlymai, kaip mokytiPer Kristų galime būti apvalyti nuo nuodėmėsKad padėtumėte mokiniams pasiruošti šioje pamokoje susitelkti į mokymąsi, priešpamoką lentoje užrašykite tokį klausimą:

Kuo gėrio ir blogio standartai pasaulyje skiriasi nuo Dangiškojo Tėvo standartų?

Pamokai prasidėjus, pakvieskite kelis mokinius atsakyti į lentoje užrašytą klausimą. Pojų atsakymų vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti vadovėlio Skelbti manoevangeliją 73 puslapyje esantį langelį „Nuodėmė“. Tada paklauskite:

• Kodėl svarbu, kad dar prieš mokydamiesi apie Jėzaus Kristaus Evangelijąbesidomintieji suvoktų, kas yra nuodėmė ir kokios jos pasekmės?

Lentoje užrašykite tokį klausimą ir pakvieskite mokinius atsakymo į jį ieškoti vadovėlioSkelbti mano evangeliją 72–73 puslapiuose esančiame skyrelyje „Per Kristų galime būtiapvalyti nuo nuodėmės“:

Kurios tiesos iš mokomų šiame skyrelyje gali padėti besidomintiesiems trokšti artėti prieJėzaus Kristaus?

Kai mokiniai baigs skaityti, pakvieskite juos pasidalyti, ką surado. Jų atsakymuose galibūti ir tokių tiesų:

• Dievas pasiuntė į pasaulį Savo mylimą Sūnų Jėzų Kristų, kad mes turėtumegalimybę po mirties grįžti gyventi Jo akivaizdoje.

80

• Tik per Gelbėtojo malonę ir gailestingumą galime būti apvalyti nuo nuodėmės.

• Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Prisikėlimą visi žmonės bus sugrąžintiViešpaties akivaizdon, kad būtų teisiami.

• Niekas nešvarus negali gyventi Dievo akivaizdoje.

• Jėzus Kristus stojo už mus ir iškentėjo bausmę už mūsų nuodėmes.

• Jėzus Kristus atleidžia mūsų nuodėmes, jeigu Jį priimame, atgailaujame irpaklūstame Jo įsakymams.

Toliau skirkite mokiniams kelias minutes pastudijuoti arba pasibraukti kelias Raštųištraukas iš ką tik studijuotų pastraipų arba iš 73 puslapyje esančio Raštų studijųlangelio, kurios iliustruoja jų atpažintus principus. Pusės klasės galite paprašytipasirinkti ištraukas iš ką tik skaitytų pastraipų, o kitos klasės pusės – iš Raštų studijųlangelio. Paprašykite mokinių, kad pasiruoštų paaiškinti, kaip panaudodami vieną arkelias Raštų ištraukas galėtų padėti besidomintiesiems suprasti ir vertinti tai, kąDangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus padarė, idant padėtų mums įveiktinuodėmės pasekmes. Po kelių minučių pakvieskite kelis mokinius paaiškinti, kąsužinojo.

Tikėjimas Jėzumi KristumiKartu su mokiniais apžvelkite teiginį apie misionieriaus paskirtį, esantį vadovėlioSkelbti mano evangeliją 13 puslapio langelyje „Jūsų paskirtis“. Tada paklauskite:

• Koks skirtumas tarp padėjimo „ateiti pas Kristų“ bei tapti atsivertusiam į Josugrąžintąją Evangeliją ir tiesiog padėjimo tapti Bažnyčios nariu?

• Kodėl misionieriams svarbiau padėti žmonėms ateiti pas Kristų, o ne padėti jiemstapti Bažnyčios nariais?

Pakvieskite mokinius vadovėlio Skelbti mano evangeliją 73 puslapyje pastudijuotiskyrelio „Tikėjimas Jėzumi Kristumi“ pirmąją pastraipą. Studijuodami mokiniai tegulpaieško būdų, kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi gali žmogui padėti tapti atsivertusiam įJo sugrąžintąją Evangeliją. Tada paklauskite:

• Ką, pagal tai, ką skaitėte, reiškia turėti tikėjimą Jėzumi Kristumi?

• Kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi veda prie atsivertimo į Jo sugrąžintąją Evangeliją?

Lentoje užrašykite: Tikėjimas Jėzumi Kristumi veda prie veiksmo. Pakvieskitemokinius vadovėlio Skelbti mano evangeliją 73–74 puslapiuose perskaityti likusiasskyrelio „Tikėjimas Jėzumi Kristumi“ pastraipas. Tegul skaitydami mokiniai pasibraukiatuos veiksmus, kurie parodo žmogaus tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. Pokelių minučių paklauskite:

• Kokie besidominčiųjų veiksmai galėtų parodyti juose besiformuojantį tikėjimąJėzumi Kristumi? (Atsakymai gali būti ir tokie: atgailavimas, mokymasis apieGelbėtoją ir tapimas panašiu į Jį, paklusnumas įsakymams, nuodėmės vengimas,meldimas stiprybės pagundai įveikti, Dievo žodžio mokymasis ir įsipareigojimųsekti Evangelijos principais laikymasis.)

• Kai naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, kaip, pasak to, ką skaitėte, Jis muslaimina mūsų kasdieniame gyvenime? (Atsakymai gali būti ir tokie: Jis suteikiamums galios įveikti gyvenimo iššūkius; Jis padeda mums pakeisti savo širdžiųtroškimus; Jis gydo mus fiziškai ir dvasiškai.)

Paprašykite mokinių savo studijų žurnale raštu atsakyti į tokius klausimus:

13 PAMOKA. JĖZAUS KRISTAUS EVANGELIJOS MOKYMAS (1 DALIS)

81

• Kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi paskatino jus elgtis taip, kaip aprašyta šiameskyrelyje?

• Ką dar galėtumėte daryti, kad parodytumėte, jog turite tikėjimą Jėzumi Kristumi?

Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite poras paruošti dviejų – trijų minučiųtrukmės pamokėlę apie tikėjimą Jėzumi Kristumi. Ruošdamiesi mokiniai gali naudotismedžiaga iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 73–74 puslapių, įskaitant vieną arba dviRaštų ištraukas, nurodytas Raštų studijų langelyje. Mokiniai taip pat gali naudotismisionierių lankstinuku Jėzaus Kristaus Evangelija. Kai mokiniai baigs ruoštis,suskirstykite poras grupelėmis po keturis mokinius (kiekvienoje grupelėje po dviporas). Tegul viena pora moko kitą porą. Paaiškinkite, kad mokydami jie turi kalbėtisavais žodžiais, paprastai ir aiškiai.

Kai mokiniai baigs mokyti, tegul grupelės tarpusavyje aptaria, kas pavyko, kas sekėsisunkiau ir kodėl bei kaip jų mokymas padėjo mokomai porai pajusti tikėjimo JėzumiKristumi svarbą.

Tada tegul poros susikeičia vaidmenimis. Žiūrėkite, kad jiems liktų laiko aptartimokymą.

Šio pratimo pabaigoje mokinių pasiteiraukite, ar jie turi kokių nors klausimų arbaįžvalgų. Jei mokiniai nedrįs atsakyti, galite paklausti: „Kas iš jus mokiusios porospasakytų dalykų jums patiko labiausiai?“ Pasiteiraukite, ar yra mokinių, norinčių klaseipapasakoti apie tai, kaip tikėjimo Jėzumi Kristumi turėjimas yra palaiminęs jųgyvenimą.

AtgailaParodykite paveikslėlį su Alma ir Mozijo sūnumis (žr. Evangelijos paveikslų knyga, nr.77) ir pakvieskite vieną mokinį papasakoti apie Almos jaunesniojo atsivertimą (žr.Almos 36:6–24). Tada pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos36:13, 17–21 ir 23–25.


82

Pozityvumas. Kadamokinys pateikiaatsakymą, mokytojas turipozityviai jį įvertinti. Taigalėtų būti paprastas„ačiū“ arba pozityvusatsakymopakomentavimas. Jeiatsakoma neteisingai,mokytojas galiperfrazuoti klausimą, kadmokinys turėtų dar vienąprogą atsakyti.Mokytojas klasėje turipuoselėti pasitikėjimoatmosferą, kad mokiniainesidrovėtų reikšti savominčių ir jausmų.

Tada paklauskite:

• Kaip Alma parodė turįs tikėjimą Jėzumi Kristumi?

• Kas atsitiko po tokio Almos tikėjimo parodymo?

• Koks buvo nuoširdžios Almos atgailos rezultatas?

Skirkite mokiniams minutę savo studijų žurnale vienu sakiniu užrašyti atgailosapibrėžimą. Kelis mokinius pakvieskite savo sakinius paskaityti klasei. Kad padėtumėtemokiniams mintyse įtvirtinti paprastą atgailos apibrėžimą, parodykite šią vyresniojoNylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą ir paprašykite kurio norsmokinio garsiai ją perskaityti:

„Kai darome nuodėmę, nusisukame nuo Dievo. Kai atgailaujame, vėl atsisukame įJį. […]

Atgailauti reiškia nusisukti nuo tokių blogybių, kaip nesąžiningumas, išdidumas, pyktis irnetyros mintys, ir atsisukti į tokias dorybes, kaip geranoriškumas, nesavanaudiškumas,kantrybė ir dvasingumas. Tai reiškia vėl atsisukti į Dievą“ („[Atgailaukite] … kad

galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip šis paprastas apibūdinimas gali jums padėti paaiškinti atgailos prasmę?(Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Atgaila –atsigręžimas į Viešpatį.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti atgailos procesą ir rezultatus, galitepakviesti juos pastudijuoti Mozijo 3:19; 4:1–3 ir 5:2. Studijuodami mokiniai tegulsuranda tokius žodžius ir frazes, kurios padeda apibūdinti atgailos prasmę. Skirkitepakankamai laiko, o tada pakvieskite kelis mokinius paaiškinti, ką jie surado. Po topaklauskite:


83

• Kokių įrodymų šiose eilutėse yra apie tai, kad karaliaus Benjamino žmonės tikėjimąJėzumi Kristumi panaudojo savo nuodėmių atleidimui?

Išdalinkite dalijamąją medžiagą su toliau pateikta lentele, arba nubraižykite ją lentoje irpaprašykite, kad mokiniai ją nusibraižytų savo studijų žurnaluose:

Kas yra atgaila? Kaip atgailaujame? Kokie yra atgailos vaisiaiarba požymiai?

Minčių, įsitikinimų, elgesiopasikeitimas

Jausti sąžinės graužatį arba liūdesįpagal Dievo valią

Gauti Kristaus malonę

Paprašykite mokinių iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 74–75 puslapių išstudijuotiskyrelį „Atgaila“. Tegul skaitydami mokiniai pildo lentelės stulpelius pagal vadovėlyjeSkelbti mano evangeliją rastus žodžius, frazes arba sakinius. Kad mokiniai įsivaizduotų,kokias frazes jie galėtų įrašyti, kiekviename stulpelyje yra užrašytas pavyzdys. Kaibaigs, jų lentelės turėtų atrodyti maždaug taip:

Kas yra atgaila? Kaip galime atgailauti? Kokie yra atgailos vaisiaiarba požymiai?

Minčių, įsitikinimų, elgesiopasikeitimas

Naujas požiūris į save, Dievą irpasaulį

Savo gyvenimo suderinimas suDievo valia

Nusigręžti nuo nuodėmės irdaugiau jos nebedaryti

Nuolat stengtis ištaisytiprasižengimus ir tobulėti

Jausti sąžinės graužatį arbaliūdesį pagal Dievo valią

Liautis darius blogus dalykus

Toliau daryti gerus dalykus

Pripažinti nuodėmes

Išpažinti nuodėmes

Prašyti Dievo atleidimo

Išspręsti problemas, kurias galėjosukelti mūsų veiksmai

Atsispirti bet kokiam noruinusidėti

Ugdytis Kristaus savybes, augtipažinime, tarnauti

Paklusnumu parodyti meilę Dievui

Gauti Kristaus malonę

Keičiasi požiūris į save ir pasaulį

Suprasti mūsų santykį su Dievu

Auga troškimas sekti Dievu

Jausti Dievo atleidimą

Jausti Dievo ramybę

Nušluota kaltė ir širdgėla

Jausti daugiau Dvasios

Labiau pasiruošę gyventi suDievu ir Jėzumi Kristumi

Tapti panašesniam į Jėzų

Jausti džiaugsmą


84

Doktrinų ir principųsupratimas. Kaimokiniai gerai suprantakokią nors doktriną arprincipą, tai jie galipateikti daugiau neipaprastą jų apibrėžimą.Jie taip pat gali suprasti,kaip toji doktrina arprincipas gali paveikti jųgyvenimą. Kartą atpažinękokią nors doktriną arprincipą, mokiniai galijuos lengviau pritaikyti.Mokytojai gali padėtimokiniams geriausuprasti ir pritaikytidoktrinas ir principus,užduodami tokiusklausimus, kurie padėtųjiems analizuotistudijuotą medžiagą.

Kai mokiniai baigs pildyti lentelę, pakvieskite juos su kuriuo nors kitu klasės nariuaptarti, kokias frazes ir žodžius jie įrašė į savo lentelę. Kad mokinių supratimas apie jųskaitytas doktrinas ir principus būtų gilesnis, galite klasei užduoti visus arba kelis iš šiųklausimų:

• Kaip pirmame ir antrame stulpeliuose jūsų užrašyti principai gali jums padėtižinoti, ar besidomintysis tikrai atgailauja?

• Kokius atgailos palaiminimus, įskaitant nuodėmių atleidimą, įrašėte trečiajamestulpelyje?

• Atkreipkite dėmesį į tai, ką įrašėte pirmame ir trečiame stulpeliuose. Jei šie dalykaitikrai turės įvykti, kodėl dar reikia tikėjimo Jėzumi Kristumi?

Kol mokiniai atsakinės, galite pabrėžti, jog misionieriai Evangelijos moko tam, kadpadėtų žmonėms ugdyti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir motyvuotų juos atgailauti.Tikėjimas Jėzumi Kristumi ir atgaila yra raktas į Apmokėjimą. Atgaila taip pat padėsbesidomintiesiems suartėti su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi. Kad paruoštumėtemokinius praktikuotis mokyti apie atgailą, klasei perskaitykite tokį pavyzdį:

Su savo porininku maždaug tris savaites mokote du kambario draugus. Vienas iš jųnemažai pažengė. Antras, rodos, prarado susidomėjimą ir dabar, prasidėjus pamokai,išeina iš kambario. Kai jums galiausiai pasitaiko proga pasikalbėti su nebesidominčiudraugu, jis paaiškina, kad šiuo metu negyvena pagal Dievo valią ir taip gyveno visąsavo gyvenimą, jis jau susitaikė su mintimi, kad yra toks ir kad nelabai ką begalimapakeisti.

Suskirstykite mokinius poromis. Skirkite poroms pakankamai laiko pasiruošti mokytikitą mokinių porą trumpą trijų – keturių minučių pamokėlę apie atgailą. Paraginkitemokinius pasiruošti suvaidinti jūsų ką tik perskaitytą pavyzdį apie du kambariodraugus. Paaiškinkite, kad jų mokymas turi būti paprastas, aiškus ir sutelktas įkambario draugų poreikius. Jie turėtų pagalvoti, kaip galėtų padėti nebesidominčiamdraugui suprasti, kodėl jam reikia pasikeisti ir kad su Gelbėtojo pagalba atgaila yraįmanoma. Tegul mokiniai panaudoja medžiagą iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją74–75 puslapių arba iš misionierių lankstinuko Jėzaus Kristaus Evangelija. Atgailossvarbai iliustruoti paraginkite juos panaudoti vieną ar dvi Raštų ištraukas.

Suskirstykite mokinius į mažas dviejų porų grupeles. Tegul viena grupelės pora mokokitą porą, vaidinsiančią pavyzdyje apibūdintus kambario draugus. Mokiniamspaaiškinkite, kad, vaidindami besidominčiuosius, jie turėtų nesivaržydami reikštipotencialius nuoširdžius nuogąstavimus, tačiau nereikėtų visko dramatizuoti arba būtipriešiškai nusiteikusiems juos mokančiųjų atžvilgiu.

Kai mokiniai baigs mokyti, tegul grupelės tarpusavyje aptaria, kas pavyko gerai ir kaipmokytojai galėjo mokyti geriau.

Tegul po to mokiniai susikeičia vaidmenimis, kad galėtų mokyti kita mokinių pora.Žiūrėkite, kad jiems liktų laiko atsiliepimams išklausyti.

Po vaidinimo mokinių pasiteiraukite, kokių klausimų ar įžvalgų jie įgijo iš šio mokymo.

Kad padėtumėte mokiniams pajusti teiginio, jog atgaila yra kelias žmonėmsatsigręžti į Dievą, teisingumą ir aktualumą, parodykite vaizdo siužetą „Jesus

Christ Is the Way“ (liet. „Jėzus Kristus yra Kelias“) (5:02).

Peržiūrėjus vaizdo siužetą, paklauskite:


85

• Kas šiame vaizdo siužete įrodo, kad ta sesuo per atgailą tikrai pasikeitė ir atsigręžė įDievą?

• Ką jautėte žiūrėdami, kaip Evangelijos žinia šiai seseriai padėjo pasikeisti iratsigręžti į Dievą?

Pabaikite pasiteiraudami, ar kas nors iš mokinių norėtų paliudyti apie tikėjimo beiatgailos galią ir paaiškinti, kodėl jie trokšta dalintis Evangelija. Užbaikite savo liudijimu.

Kvietimai veiktiKad mokiniai daugiau sužinotų apie palaimas, ateinančias per tikėjimą JėzumiKristumi gavus nuodėmių atleidimą, ir atgailos teikiamą džiaugsmą, pakvieskite juosatlikti vieną ar daugiau iš toliau pateiktų namų darbų užduočių:

• Ateinančio namų vakaro metu mokykite apie tai, kodėl svarbu tikėti JėzumiKristumi ir atgailauti.

• Išstudijuokite Raštų ištraukas apie tikėjimą, pateiktas vadovėlio Skelbti manoevangeliją 75 puslapio langelyje Raštų studijos. Pasibraukite arba pasižymėkite tasištraukas, kuriomis norėtumėte naudotis mokydami kitus savo misijoje.

• Raštų rodyklėje, šiuolaikinių pranašų ir apaštalų pasisakymuose pastudijuokite apieatgailos doktriną. Aktualią informaciją konspektuokite savo studijų žurnale.Pagalvokite, kaip apie šią doktriną galėtumėte liudyti savo misijoje. Stiprinkite savotikėjimą apie atgailos principą, stengdamiesi kasdien atgailauti ir savo potyriusaprašyti studijų žurnale.

• Socialiniuose tinkluose pasidalinkite vaizdo siužetu „Jesus Christ Is the Way“ (liet.„Jėzus Kristus yra Kelias“) (arba kokiu nors kitu vaizdo siužetu apie Gelbėtoją ir JoApmokėjimą). Dalindamiesi vaizdo siužetu, prie jo parašykite, kodėl šis vaizdosiužetas jums yra prasmingas.


86

14

Jonas krikštija Jėzų

Jėzaus Kristaus Evangelijosmokymas (2 dalis)

ĮvadasJėzaus Kristaus Evangelija apima amžinąsias doktrinas, principus,įstatymus, sandoras ir apeigas, kurių žmonijai reikia tam, kadsugrįžtų Dievo akivaizdon ir gautų išaukštinimą celestialinėjekaralystėje. Pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra tikėjimasJėzumi Kristumi, atgaila, krikštas panardinimu ir Šventosios Dvasiosdovana. Misionieriai turi svarbią pareigą kviesti kitus pasikrikštyti ir

priimti Šventosios Dvasios dovaną. Be to, tapę Bažnyčios nariais,Dievo vaikai turi ištverti iki galo priimdami kitus principus beiapeigas ir likdami ištikimi Dievo įsakymams. Būsimi misionieriaiturėtų aiškiai suprasti šias doktrinas ir būti pasiruošę paprastai jaspaaiškinti ir galingai apie jas paliudyti.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Mato 3:13–17; Jono 3:3–6; 2 Nefio 31:17–20 ir Doktrinos ir Sandorų

20:37.


• Pasiruoškite parodyti paveikslėlį, kuriame vaizduojamas Jėzaus Kristaus krikštas.

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Invitation to Be Baptized:German“ (liet. „Kvietimas pasikrikštyti. Germanas“), (2:43), The District 2.

Pasiūlymai, kaip mokytiKrikštas, pirmoji mūsų sandoraKad paruoštumėte mokinius atpažinti principus apie krikštą, parodykite paveikslėlį suJėzų krikštijančiu Jonu ir pakvieskite juos apibendrinti savo žinias apie Jėzaus Kristauskrikštą.

Galite peržvelgti pasakojimą apie Gelbėtojo krikštą vieno mokinio paprašydami garsiaiperskaityti Mato 3:13–17. Tada pakvieskite mokinius atsigręžti į šalia sėdintį draugą iratsakyti į tokį klausimą:

• Kokių svarbių tiesų yra mokoma šiame pasakojime apie Jėzaus krikštą?

Lentoje užrašykite tokius žodžius:

Apeigos Sandora

Paprašykite, kad pusė klasės pastudijuotų pirmąsias keturias pastraipas iš vadovėlioSkelbti mano evangeliją 75 puslapyje esančio skyrelio „Krikštas, pirmoji mūsų sandora“ir paieškotų būdų, kaip paaiškinti sąvoką apeigos. Tegul kita klasės pusė tame pačiameskyrelyje paieško būdų, kaip paaiškinti sąvoką sandora.

Kai mokiniai baigs studijuoti, paprašykite savanorių paaiškinti sąvokas apeigos irsandora. Tada paklauskite:

• Kaip sąvokos apeigos ir sandora siejasi su krikštu? (Padėkite mokiniams atpažintitokią tiesą: Krikšto apeigų metu su Dievu sudarome šventą sandorą.)

Atkreipkite mokinių dėmesį į skyrelio „Krikštas, pirmoji mūsų sandora“ ketvirtąjąpastraipą ir tada paklauskite:

88

• Kokią sandorą sudarome krikšto metu? (Krikšto metu sudarome šventą sandorąprisiimti Jėzaus Kristaus vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų. Jeimanote, kad šiai temai suprasti mokiniams reikia daugiau informacijos, galite skirtikelias minutes panagrinėti Doktrinos ir Sandorų 20:37.)

Padėsite mokiniams geriau suprasti krikšto sandorą parodydami šią vyresniojo RobertoD. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą ir paprašydami kurio nors mokiniogarsiai ją perskaityti:

„Krikšto metu su savo Dangiškuoju Tėvu sudarome sandorą noriai žengti į Jo karalystę irnuo tada laikytis Jo įsakymų, nors vis dar gyvensime pasaulyje. Mormono Knygaprimena, kad krikšto sandora reiškia „būti Dievo ir Jo karalystės liudytojais visada irvisame, ir visur, kur bebūtumėt, net iki mirties, kad būtumėte išpirkti Dievo irpriskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo, kad turėtumėte amžinąjį gyvenimą“ (Mozijo

18:9; kursyvas pridėtas).

Kai suprasime krikšto sandorą ir Šventosios Dvasios dovaną, tai pakeis mūsų gyvenimą ir įtvirtinsvisišką mūsų atsidavimą Dievo karalystei. Jei užklupus pagundoms įsiklausysime, Šventoji Dvasiamums primins, kad esame pasižadėję atminti mūsų Gelbėtoją ir paklusti Dievo įsakymams“ (“TheCovenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom,” Ensign, Nov. 2000, 7).

• Ką, jūsų manymu, reiškia „[įtvirtinti] visišką mūsų atsidavimą Dievo karalystei“?

• Kaip krikštas gali pakeisti žmogaus gyvenimą?

Pakvieskite mokinius vadovėlio Skelbti mano evangeliją 75–76 puslapiuose perskaitytilikusias pastraipas apie krikštą. Paprašykite jų, kad suradę pasižymėtų kitus aktualiusdoktrinos apie krikštą aspektus, kuriais vertėtų pasidalinti su besidominčiaisiais. Kaimokiniai baigs skaityti, keleto jų paprašykite perskaityti, ką surado. Mokiniamsatsakinėjant galite paklausti papildomų klausimų:

• Kodėl besidominčiajam svarbu suprasti šias doktrinas?

• Koks ryšys yra tarp krikšto sandoros ir klasėje jau aptartų tikėjimo Jėzumi Kristumiir atgailos principų?

• Kodėl panardinimas yra svarbi krikšto apeigų dalis? (Jis simbolizuoja JėzausKristaus mirtį, palaidojimą ir Prisikėlimą. Jis taip pat simbolizuoja mūsų senojogyvenimo pabaigą ir atgimimą Kristaus mokiniu [žr. Romiečiams 6:3–6].)

Paaiškinkite, kaip svarbu, kad besidomintysis tinkamai pasiruoštų krikštui. Kurio norsmokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:37. Tada paprašykitemokinių atsigręžti į kitą klasės narį ir aptarti:

Pastaba. Po kiekvieno toliau pateikto klausimo trumpam stabtelėkite, kad mokiniai galėtų savoatsakymą aptarti su šalia sėdinčiu draugu.

• Kaip ši eilutė gali jums padėti nuspręsti, ar besidomintysis yra pasiruošęs krikštui?(Jei mokiniams bus sunku atsakyti į šį klausimą, pasiūlykite jiems vadovėlio Skelbtimano evangeliją 76 puslapyje perskaityti langelio„Prieš krikštą“ tekstą.)

• Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „ateina su sudužusiomis širdimis iratgailaujančiomis dvasiomis“?

• Kaip žmogus parodo, kad tikrai „gavo Kristaus Dvasios“?


89

Užduotys raštu.Užduotys raštu gali būtiefektyvi priemonė,padedanti mokiniamsapmąstyti ir apgalvotiklasėje mokomasdoktrinas ir principus.Užduotis raštu turėtųbūti aiškiai suformuluota,o jai atlikti skirtapakankamai laiko. Kaiužduotis bus atlikta,galite paprašyti, kadkeletas mokinių visaiklasei perskaitytų, kąužsirašė.

Skirkite mokiniams šiek tiek laiko studijų žurnale užsirašyti, kaip konkrečiai krikštosandoros laikymasis palaimino jų gyvenimą. Skirkite pakankamai laiko, tadapaprašykite dviejų ar trijų mokinių visai klasei paskaityti, ką užsirašė.

Parodykite vaizdo siužetą „Invitation to be Baptized: German“ (liet. „Kvietimaspasikrikštyti. Germanas“) (2:43). Tegul žiūrėdami siužetą mokiniai atkreipia

dėmesį į tai, kaip misionieriai moko Germaną apie krikšto svarbą.

• Ką kalbėjo misionieriai, kad padėtų Germanui suprasti krikšto svarbą?

• Kas įrodo, kad Germanas jautė Šventąją Dvasią ir troško pasikrikštyti?

Suskirstykite klasę poromis ir pakvieskite kiekvieną jų naudojantis medžiaga iš Skelbtimano evangeliją 75–76 puslapių bei viena ar dviem Raštų ištraukomis iš 76 puslapyjeesančio Raštų studijų langelio paruošti keturių–penkių minučių pamokėlę, kurioje būtųsusitelkiama į besidominčiojo supažindinimą apie krikštą. Mokiniai taip pat galinaudotis medžiaga iš misionierių lankstinuko Jėzaus Kristaus Evangelija 8 puslapio.

Kai mokiniai baigs ruoštis, suskirstykite klasę į grupeles po keturis mokinius (t. y. podvi poras). Tegul viena pora grupelėse maždaug keturias–penkias minutes kitą porąmoko apie krikštą. Tegul misionierius vaidinantys mokiniai mokydami atsiverčiapasirinktas Raštų ištraukas ir garsiai jas perskaito. Kai mokiniai baigs mokyti,nurodykite grupelėms aptarti tokius dalykus: Kas sekėsi gerai? Kaip pamokėlė padėjobesimokantiesiems suprasti krikšto svarbą? Ką mokiusieji galėjo pakeisti, kad jųmokymas būtų buvęs efektyvesnis?

Tada poros tegul susikeičia vaidmenimis: mokytos poros dabar tegul pačios moko kitąporą. Žiūrėkite, kad antrajai porai liktų laiko aptarti mokymą. Šio pratimo metuvaikščiokite po klasę ir stebėkite, kaip mokiniai moko, pagirkite juos ir duokitepatarimų, kaip patobulinti mokymą.

Kai visi mokiniai baigs mokyti, skirkite kelias minutes kartu su klase padiskutuoti apiešį pratimą. Diskusiją pradėkite tokiais klausimais:

• Ką sužinojote mokydami šios doktrinos?

• Kodėl svarbu jau dabar ruoštis šių principų, tiesų ir doktrinų mokyti kitus?

• Ką galėtumėte daryti jau dabar, kad geriau pasiruoštumėte mokyti Jėzaus KristausEvangelijos misijoje?

Šventosios Dvasios dovanaKad paruoštumėte mokinius šiai pamokos daliai, pasiteiraukite klasės, kokios apeigosyra atliekamos netrukus po žmogaus krikšto (patvirtinimas, per kurį žmonės tampaBažnyčios nariais ir gauna Šventosios Dvasios dovaną.) Paprašykite mokinių trisdešimtsekundžių pagalvoti apie tai, kodėl žmonės yra patvirtinami netrukus po krikšto. Priešmokiniams atsakant, galite perskaityti šią prezidento Džozefo Smito citatą:

„Smėlio maišą galite pakrikštyti taip pat sėkmingai kaip žmogų, jei tai darysite ne dėlnuodėmių atleidimo ir Šventosios Dvasios gavimo. Krikštas vandeniu yra tik pusė krikštoir nieko vertas be antrosios pusės, tai yra be Šventosios Dvasios krikšto“ (Bažnyčiosprezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 93).

Paklauskite:


90

• Kodėl krikštas gali būti laikomas tik „puse krikšto“, jei po jo nebus atliekamas„Šventosios Dvasios krikštas“? (Po kelių atsakymų galite paraginti mokinius kitųatsakymų į šį klausimą pasiklausyti toliau pamokoje.)

Paaiškinkite, kad vienas žydų vadovas, vardu Nikodemas, naktį slapčia atėjo klausinėtiJėzaus iš Nazareto. Tegul vienas mokinys garsiai perskaito Jono 3:3, ir tada paklauskite:

• Ko, pasak Gelbėtojo žodžių Jono 3:3, reikia, kad įžengtume į Dievo karalystę?

Klasei perskaitykite Jono 3:4–6 ir paklauskite:

• Ko, nesuprasdamas Gelbėtojo mokymo, užrašyto 3 eilutėje, klausė Nikodemas?

• Kaip Jėzus atsakė į Nikodemo klausimus? (Nikodemą Jis pamokė pagrindinėsdoktrinos: Kad įžengtume į Dievo karalystę, turime gimti iš vandens irDvasios. Jis mokė, kad „atgimti“ reiškia dvasinį, o ne fizinį gimimą.)

Lentoje užrašykite:

Atgimęs

Gimęs iš vandens

Gimęs iš Dvasios

Tada paklauskite:

• Ką reiškia būti „gimusiam iš vandens“? (Reiškia būti pakrikštytam panardinimu.)

• Ką reiškia būti „gimusiam iš Dvasios“? (Reiškia priimti Šventosios Dvasios dovaną.Paaiškinkite, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios išleistosangliškos Karaliaus Jokūbo Biblijos versijos Jono 3:5 esanti išnaša nurodo, jog taireiškia Šventosios Dvasios krikštą.)

• Kodėl, jūsų manymu, norint apibūdinti tai, kas su mumis turi įvykti dvasiškai,naudojamas žodis „gimti“? Kurie fizinio gimimo aspektai yra lygintini su mūsųdvasiniu atgimimu? (Jei, atsakant į šį klausimą, reikia pagalbos, galite perskaitytiMozės 6:58–59.)

Paprašykite kelių mokinių vadovėlyje Skelbti mano evangeliją iš skyriaus „ŠventosiosDvasios dovana“ pakaitomis perskaityti visas pastraipas (p. 77). Tegul likusi klasės dalispasiklauso, kokie palaiminimai lydi Šventosios Dvasios dovaną.


• Kokie palaiminimai lydi Šventosios Dvasios dovaną? (Viena iš mokinių atpažintųdoktrinų turėtų būti tokia: Šventosios Dvasios dovana ją priimantiesiems galiturėti pašventinantį ir apvalantį poveikį.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šią doktriną, paprašykite jų pastudijuotivieną arba dvi Raštų ištraukas, nurodytas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 77 puslapioRaštų studijų langelio dalyje „Šventosios Dvasios palaiminimai ir įtaka“. Pakvieskitejuos studijuojant Raštuose pasižymėti, kokie palaiminimai ateina priėmus ŠventosiosDvasios dovaną. Tada paklauskite:

• Kodėl po krikšto žmogui svarbu priimti Šventąją Dvasią?


91

Apmąstymas. Pamokojeleisdami mokiniamspamąstyti, jūs skatinatejuos mokytis per Dvasią.Vienas iš Dvasiosvaidmenų yra nurodytimums „viską, kąturėtumė[-me] daryti“(2 Nefio 32:5). Pačiosefektyviausios yra tospamokos, kuriosemokiniams duodamalaiko apmąstyti mokomastiesas.

Užduokite toliau pateiktą klausimą, tačiau prieš atsakant skirkite mokiniams truputįlaiko apmąstyti savo atsakymus. O tada keletą mokinių pakvieskite savo atsakymais irasmenine patirtimi pasidalinti su klase.

• Kokių palaiminimų esate gavę per Šventosios Dvasios dovaną?

Klasės mokinius suskirstykite poromis. Paprašykite jų naudojantis informacija išvadovėlio Skelbti mano evangeliją (arba iš misionierių lankstinuko Jėzaus KristausEvangelija 8–10 puslapiuose esančio skyrelio „Kodėl man reikia priimti ŠventąjąDvasią?“) paruošti keturių – penkių minučių pamokėlę apie Šventosios Dvasiosdovaną. Priminkite jiems savo pamokėlėje panaudoti vieną arba dvi Raštų ištraukas,nurodytas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 77 puslapyje esančiame Raštų studijųlangelyje.

Kai mokiniai baigs ruoštis, suskirstykite klasę į grupeles po keturis mokinius(kiekvienoje grupelėje po dvi poras). Tegul viena mokinių pora moko kitą porą.Mokiniams mokant, vaikščiodami po klasę stebėkite jų mokymą, pagirkite juos irpatarkite, kaip geriau mokyti. Kai mokiniai baigs mokyti, nurodykite jiems grupelėseaptarti tokius dalykus: Kas sekėsi gerai? Ką mokiusieji galėjo daryti kitaip, kad jųmokymas būtų buvęs efektyvesnis? Kaip pamokėlė padėjo besimokantiesiems suprastiŠventosios Dvasios dovaną?

Tada poros grupelėse tegul susikeičia vaidmenimis: mokytos poros dabar tegul pačiosmoko kitą porą. Žiūrėkite, kad antrajai porai liktų laiko atsiliepimams išklausyti.

Kai visos mokinių poros baigs mokyti, skirkite kelias minutes mokymui įvertinti.Paklauskite maždaug tokių klausimų:

• Ką sužinojote mokydami šios doktrinos?

• Kaip, atsižvelgdami į šį patyrimą, galėtumėte pagerinti savo, kaip misionieriaus,mokymą?

Ištvėrimas iki galoLentoje nupieškite vartus su už jų esančiu taku:

Vieno mokinio iš klasės paprašykite garsiai perskaityti 2 Nefio 31:17. Paskui mokiniųpaklauskite:

• Kas, pasak Nefio, yra vartai, vedantys į amžinąjį gyvenimą?

Tegul kitas mokinys garsiai perskaito 2 Nefio 31:18–20, o klasė tegul pasiklauso, kąturime daryti po krikšto.

• Kas, pasak Nefio, driekiasi už vartų? (Ankštas ir siauras kelias, vedantis į amžinąjįgyvenimą.)

• Ką, pasak Nefio, turi daryti pasikrikštijęs asmuo, kad turėtų amžinąjį gyvenimą?


92

• Koks ryšys yra tarp ištvėrimo iki galo ir sekimo Gelbėtojo pavyzdžiu?

Paprašykite mokinių vadovėlio Skelbti mano evangeliją 78 puslapyje perskaityti skyrelį„Ištvėrimas iki galo“. Paskatinkite juos paieškoti, kaip galime ištverti iki galo. Tadapaklauskite:

• Kodėl mums svarbu ištverti iki galo? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Jeinuoširdžiai stengsimės ištverti iki galo, tai būsime verti amžinojo gyvenimo.)

• Kaip sekimas Gelbėtojo pavyzdžiu padės jums išverti iki galo?

Užbaikite paliudydami apie Jėzaus Kristaus Evangelijos, ypač apie krikšto, ŠventosiosDvasios dovanos ir ištvėrimo iki galo svarbą.

Kvietimai veiktiGalite pakviesti mokinius pagilinti savo supratimą apie Jėzaus Kristaus Evangelijąateinančią savaitę atliekant vieną arba dvi iš toliau pateikiamų namų darbų užduočių:

• Pasipraktikuokite aiškinti krikšto reikalavimus, kurie išdėstyti Doktrinos ir Sandorų20:37. Savo Raštų studijų žurnale parašykite porą sakinių apie tai, ką darote jaudabar, kad gyventumėte pagal šioje eilutėje užrašytą krikšto sandorą.

• Iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 77 puslapyje esančio Raštų studijų langelioperskaitykite ištraukas apie Šventosios Dvasios dovaną. Taip pat Raštų rodyklėjeperskaitykite straipsnelį „Šventoji Dvasia“. Raštuose pasibraukite arba į savo studijųžurnalą užrašykite tas eilutes, kuriomis norėtumėte pasidalinti ką nors mokydamiapie Šventosios Dvasios dovaną.

• Asmeniškai arba internete savo šeimos narį arba draugą (geriau ne Bažnyčios narįarba mažiau aktyvų asmenį) pamokykite principų, esančių 3 pamokoje „JėzausKristaus Evangelija“. Juos mokydami pasidalinkite savo liudijimu apie tuosprincipus.


93

15 Šventykla ir šeimos istorijosdarbas

ĮvadasBūsimi ir nuolatiniai misionieriai gali prisidėti prie išgelbėjimodarbo mokydamiesi apie šventyklą ir šeimos istorijos darbą, o po topadėdami kitiems pajusti šį darbą lydinčią Dvasią. Šeimos istorijagali būti galinga priemonė žmonėms, kuriuos būtų galima mokyti,surasti ir neseniai atsivertusiųjų bei mažiau aktyvių narių tikėjimui

stiprinti. Dalyvavimas šeimos istorijos darbe atgręžia žmonių širdis įprotėvius ir į Viešpatį. Šeimos istorija – tai priemonė, kuria galinaudotis misionieriai, kviesdami kitus ateiti pas Kristų ir priimtiišgelbėjimo apeigas.

Išankstinis pasiruošimas• Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 109:22–23; 110:13–16; 138:29–35 ir Džozefas

Smitas – Istorija 1:38–39.


• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „The Time Is Now“ (liet.„Dabar atėjo laikas“) (3:20).

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Family History andMissionary Work—Finding“ (liet. „Šeimos istorija ir misionieriškas darbas.Ieškojimas“) (3:53).

• Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Family History andMissionary Work—Finding“ (liet. „Šeimos istorija ir misionieriškas darbas.Aktyvinimas“) (3:05).

• Iš svetainės FamilySearch.org atsispausdinkite ir padauginkite vėduoklinędiagramą.

• Susipažinkite su pagrindiniais svetainės FamilySearch.org paieškos įrankiais arba įpamoką pasikvieskite apylinkės ar skyriaus šeimos istorijos konsultantą, kadpamokytų apie šiuos įrankius.

• Pasiruoškite parodyti artimiausios šventyklos paveikslą.

• Kiekvienam mokiniui paruoškite keturių kartų genealogijos schemą, pateiktą šiospamokos pabaigoje.

Pasiūlymai, kaip mokytiŠventyklos endaumento svarbaParodykite artimiausios šventyklos paveikslą ir tada perskaitykite šią prezidentoHovardo V. Hanterio citatą:

„Paruoškime kiekvieną misionierių taip, kad vertai įžengtų į šventyklą ir kad taspatyrimas būtų daug ypatingesnis negu pašaukimas į misiją“ (“Follow the Son of God,”Ensign, Nov. 1994, 88).

Norėdami tai pabrėžti, galite dar kartą perskaityti šią citatą ir tada paklausti mokinių:

94

• Kaip ėjimas į šventyklą gali būti „daug ypatingesnis“ nei pašaukimas į misiją?(Galimi ir tokie atsakymai: misija yra laikinas dalykas, o šventykloje mūsųsudaromos sandoros yra amžinos; šventyklos palaiminimai vertiems misionieriamssuteikia galios.)

Vieno mokinio paprašykite iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 98 puslapio garsiaiperskaityti pirmąją poskyrio „Šventyklos ir šeimos istorija“ pastraipą. Tada paklauskite:

• Kokių palaiminimų galime gauti šventykloje?

• Kaip šie palaiminimai gali padėti pas Kristų besistengiančiam ateiti žmogui?

Kad pamatytumėte, kaip dar prieš misionierišką tarnystę gali būti palaiminti šventykląlankantys misionieriai, paprašykite klasės atsiversti Doktrinos ir Sandorų 109:22–23 irpaaiškinkite, kad tai yra Kirtlando šventyklos pašventinimo maldos ištrauka.Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šias eilutes, o klasė tegul pasiklauso, kokiųšventyklos palaiminimų gali gauti Viešpaties tarnai. Tada padėkite mokiniams atpažintišiose eilutėse mokomą principą, paklausdami:

• Kaip šios eilutės jums padeda suprasti, kodėl misionieriams dar prieš išvykstant įmisiją taip svarbu gauti šventyklos palaiminimus? (Mokinių atsakymus galimaapibendrinti tokiu principu: Šventyklos palaiminimų gavimas misionieriusįgalina žengti į pasaulį su dieviška pagalba ir galia. Šį principą galite užrašytilentoje.)

Parodykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį irpaprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Yra be galo svarbu suvokti, kad savo paties endaumento gavimas šventykloje … [yra]neatsiejama jūsų pasiruošimo misijai dalis. […] [Turėtumėte] suprasti tų šventyklossandorų reikšmingumą ir neatsiejamą ryšį tarp jūsų pačių endaumento čia ir jūsųsėkmės misijoje. Tikrai, pats žodis endaumentas perteikia to gyvybiško ryšio esmę.Endaumentas – tai apdovanojimas. […]

Žinote, kad šio darbo vieni neatliksite. Mums reikalinga dangaus pagalba, mums reikalingasapdovanojimas iš Dievo. […] Šis darbas yra toks rimtas, o priešininkas priešinasi taip smarkiai, kadmūsų pastangoms sustiprinti ir Bažnyčiai nuolat eiti priekį mums reikia visokeriopos dieviškos galios“(“Keeping Covenants: A Message for Those Who Will Serve a Mission,” New Era, Jan. 2012, 3–4).

Paklauskite:

• Kaip vyresniojo Holando teiginys sustiprina Doktrinos ir Sandorų 109:22–23mokymus?

Paaiškinkite, kad prieš gaudami šventyklos endaumentą verti nariai iš savo vietiniųkunigijos vadovų turi gauti šventyklos rekomendaciją. Tada parodykite šį teiginį irpakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti:

„Šventyklos rekomendacija pažymi, kad pokalbio su savo vyskupijos nariu ar skyriaus prezidentu, otaip pat su savo kuolo prezidentūros ar misijos prezidentūros nariu metu buvome pripažinti vertais.Pokalbiai dėl šventyklos rekomendacijos – tai proga išsitirti savo vertumą. Kiekviename pokalbyjemūsų kunigijos vadovai klausinės apie mūsų asmeninį elgesį ir tikėjimą. Mūsų kunigijos vadovai tokiuspokalbius laiko privačiais ir konfidencialiais. […]

Štai kelios temos, kuriomis jūsų klausinės kunigijos vadovas:

1. Jūsų liudijimas apie Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią.

15 PAMOKA. ŠVENTYKLA IR ŠEIMOS ISTORIJOS DARBAS

95

2. Ar palaikote Bažnyčios prezidentą.

3. Ar gyvenate pagal skaistybės įstatymą, ar mokate dešimtinę, ar esate sąžiningi su kitais ir arlaikotės Išminties Žodžio.

4. Ar stengiatės lankyti bažnyčią, laikytis sudarytų sandorų ir palaikyti savo gyvenimą harmonijoje suEvangelija“ (“Being Worthy to Enter the Temple,” Ensign, Aug. 2010, 8–9; arba Liahona, Aug.2010, 12–13).

• Kaip vertumo reikalavimai padeda jums suprasti šventyklos šventumą ir savopašaukimą būti misionieriumi?

• Jei tai nėra pernelyg šventa ir asmeniška, kokiais potyriais, padėjusiais jums suprastipačios šventyklos ir ten atliekamo darbo svarbą, galėtumėte pasidalinti?

Tegul mokiniai pagalvoja apie tai, ką jie turėtų daryti, kad galėtų vertai gauti šventyklosendaumentą.

Pastaba. Skatinkite mokinius būti vertus šventyklos rekomendacijos ir ją gauti. Galite jiems pasiūlytiruoštis misijai kaip įmanoma dažniau lankantis šventykloje ir joje atliekant darbą už savo ir kitų

protėvius.

Prieš tęsdami pamoką, galite pabrėžti mokiniams, kad, būdami misionieriai, jie turėskaip įmanydami stengtis skatinti naujus atsivertusiuosius ruoštis vykti į šventyklą.Nauji atsivertusieji, kurie vyksta į šventyklą atlikti vikarinių krikštų už savo protėvius,dažniau išlieka aktyvūs, o vėliau šventykloje gauna savąjį šventyklos apdovanojimą iružantspaudavimą. Šią pamokos dalį užbaikite paliudydami apie šventyklą ir kokiosdvasinės stiprybės jums teikia ten atliekamas garbinimas.

Dievo planas mirusiems išpirktiMokiniams priminkite, kad numiręs Jėzus Kristus aplankė dvasių pasaulį (žr. 1 Petro3:18–20; 4:6). Tada paprašykite mokinių atsiversti Doktrinos ir Sandorų 138:29–35.Paaiškinkite, kad šiame skyriuje yra pasakojimas apie prezidento Džozefo F. Smitoregėtą dvasių pasaulį. Pakvieskite porą mokinių pakaitomis garsiai perskaityti šiaseilutes. Tada paklauskite:

• Kaip Gelbėtojas suorganizavo Evangelijos skelbimą dvasių pasaulyje esantiemsmirusiesiems?

• Kaip 33–35 eilutės mums padeda suprasti priemones, kurios dvasių pasaulyjepriėmusiems Evangeliją padeda gauti išgelbėjimo apeigas? (Už priėmusiuosiusEvangelijos žinią galima vikariškai atlikti gelbstinčias apeigas.)

Tegul du mokiniai iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 98 puslapyje esančio skyrelio„Šventyklos ir šeimos istorija“ pakaitomis garsiai perskaito paskutines dvi pastraipas.Tada paklauskite:

• Kaip, pagal Viešpaties planą, pasirūpinama tais žmonėmis, kurie numiršta negavępagrindinių Evangelijos apeigų? (Gyvieji gali atlikti išgelbėjimo apeigas užtuos, kurie numirė.)

Elijos misijaPaaiškinkite, kad Elija buvo Senojo Testamento pranašas, gyvenęs maždaug 900-aisiaismetais pr. Kr. Pranašas Malachijas išpranašavo, kad Elija sugrįš į Žemę (žr. Malachijo3:23–24), o 1823 metais Džozefui Smitui pasirodęs Moronis patvirtino, kad Elija sugrįš.


96

Citatų rodymas. Kaiįmanoma, nebloga idėjayra parodyti garsiaiskaitytinas citatas. Kaibesimokantieji citatą irmato, ir girdi, tai jiegeriau supranta tai, kasyra mokoma. Tiek citatųrodymas, tiek jųskaitymas neįgaliemsmokiniams gali padėtigeriau suprastipateikiamą medžiagą.

Tegul kuris nors mokinys garsiai perskaito Džozefas Smitas–Istorija 1:38–39, o klasėtegul pasiklauso, ką Moronis pasakė apie Eliją. Paklauskite:

• Ką Džozefas Smitas sužinojo apie Eliją? (Nors mokiniai gali pavartoti savusžodžius, tačiau jie turėtų suprasti, jog prieš antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą Elijasugrįš į Žemę ir atgręš vaikų širdis į jų tėvus.)

• Kaip suprasti, kad vaikų širdys bus atgręžtos į savo tėvus? (Žmonės ims domėtis irrūpintis savo buvusių, dabartinių ir būsimų šeimų amžinąja gerove. Šisdomėjimasis iš dalies motyvuoja žmones ieškoti informacijos apie savo mirusiusgiminaičius ir dalyvauti vikarinėse apeigose už juos.)

Mokiniams paaiškinkite, kad, tepraėjus vos savaitei nuo Kirtlando šventyklospašventinimo 1836 metais, joje įvyko tai, kas aprašoma Doktrinos ir Sandorų 110skyriuje. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 110:13–16, oklasė tegul pasiklauso, ką į Žemę sugrąžino Elija. Paklauskite mokinių:

• Kokius raktus Elija sugrąžino Džozefui Smitui? (Jei reikia, pakvieskite mokiniuspažvelgti į Doktrinos ir Sandorų 110:16 ir padėkite jiems suprasti, kad Elijasugrąžino užantspaudavimo kunigystės raktus.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip užantspaudavimo kunigystės raktai laiminašeimas, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti vadovėlio Skelbti mano evangeliją97 puslapyje esančio skyrelio „Amžinoji santuoka“ pirmąją pastraipą. Tada paklauskite:

• Kokia, pasak šios pastraipos, yra Elijos žemėn sugrąžintų užantspaudavimo raktųpaskirtis? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų atpažintitokią doktriną: Užantspaudavimo kunigystės raktų dėka šventyklose galimaatlikti šventas šeimas amžinybei surišančias apeigas.)

• Kaip šie raktai yra palaiminę jus, jūsų šeimą, jūsų giminaičius arba jūsų draugus?

Lentoje užrašykite: „Elijos Dvasia“. Parodykite toliau pateiktas citatas ir pakvieskite dumokinius garsiai jas perskaityti klasei:

„Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo Elijos dvasią apibūdinotaip: tai yra „Šventosios Dvasios pasireiškimas, liudijantis apie dievišką šeimos prigimtį“(“A New Harvest Time,” Ensign, May 1998, 34).

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė papildomų įžvalgųapie tai, kaip Elijos dvasia veikia žmones: „Ši savita Šventosios Dvasios įtaka skatinažmones nustatyti, dokumentuoti ir branginti savo protėvius bei šeimos narius,gyvenusius tiek praeityje, tiek gyvenančius dabartiniu metu.

Elijos dvasia veikia tiek Bažnyčios narius, tiek ir ne narius. Tačiau mes, būdamiatkurtosios Kristaus Bažnyčios nariai, turime sandora patvirtintą atsakomybę ieškoti savo protėvių iruž juos atlikti Išgelbėjimo Evangelijos apeigas. […]

Todėl mes tyrinėjame šeimos istoriją, statome šventyklas ir atliekame vikarines apeigas. Todėl Elijabuvo pasiųstas sugrąžinti užantspaudavimo įgaliojimo, surišančio tiek žemėje, tiek danguje“ („Vaikųširdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Padėkite mokiniams atpažinti ir geriau suprasti doktrinas, kurių moko vyresniejiNelsonas ir Bednaris, paklausdami:


97

• Ką turime omenyje kalbėdami apie „Elijos dvasią“?

• Kaip Šventoji Dvasia gali paveikti mūsų jausmus šeimai? (Elijos dvasia, kuri yraišskirtinė Šventoji Dvasios įtaka, liudija apie dievišką šeimos prigimtį irpadeda mums branginti savo šeimos narius, tiek buvusius, tiek irdabartinius. Be to, ji įdiegia mumyse troškimą savo protėviams suteikti išgelbėjimoapeigas.)

• Ar esate pajutę, kad kokiu nors būdu jūsų širdis yra atgręžta į jūsų protėvius? Jeitaip, ką daryti buvote paraginti? (Jei reikia, mokiniams priminkite ankstesnes šiokurso pamokas apie tai, kaip su mumis bendrauja Šventoji Dvasia.)

Dalyvavimas šeimos istorijos darbePastaba. Šiai pamokos daliai mokyti jums reikės: 1) parodyti klasei užpildytą keturių kartų genealoginęschemą, iš FamilySearch.org atspausdintą vėduoklinę diagramą arba jas abi, 2) mokiniams išdalinti

tuščias genealogines schemas ir 3) papasakoti klasei apie vieną iš savo protėvių.

Parodykite mokiniams užpildytą keturių kartų genealoginę schemą arba išFamilySearch.org atspausdintą vėduoklinę diagramą. Paprašykite mokinių paaiškinti,kokia informacija yra pateikta šiuose dokumentuose.

Kiekvienam mokiniui duokite po tuščią keturių kartų genealoginę schemą. Skirkitemokiniams kelias akimirkas panagrinėti genealoginę schemą ir į ją surašyti kiekįmanoma daugiau savo protėvių.


• Kur būtų galima rasti informacijos, reikalingos šiai genealoginei schemai arvėduoklinei diagramai užpildyti? (Mokiniams priminkite, kad informacijospirmiausia reiktų prašyti savo tėvų arba kitų šeimos narių. Apylinkės arba skyriausšeimos istorijos konsultantai taip pat gali labai padėti šeimos istorijos tyrime. Be to,mokiniai turėtų žinoti apie Bažnyčios kuruojamą internetinę svetainę šeimosistorijos tyrimams atlikti FamilySearch.org.)

Mokinių pasiteiraukite, ar kam nors per FamilySearch svetainę pavyko rasti savoprotėvių vardus. Jei mokiniai nesinaudojo FamilySearch, trumpai papasakokite apie josgalimybes. Galite net kompiuteryje atsidaryti FamilySearch.org svetainę ir jojepaieškoti vieno iš jūsų mokinių protėvių vardo. Pabrėžkite, jog FamilySearch yrapriemonė, padedanti mums rasti savo protėvius ir paruošti apie juos informaciją, kuriąbūtų galima perduoti šventyklai vikarinėms apeigoms atlikti.

Pastaba. Jeigu jūs nesate susipažinęs su svetaine FamilySearch, galite pasikviesti savo apylinkės arskyriaus šeimos istorijos konsultantą pademonstruoti, kaip naudotis šia svetaine.

Mokiniams paaiškinkite, kad šeimos istorijos darbą galima atlikti ir renkantpasakojimus apie savo protėvius ir šeimos narius. Šeimos istorijos pasakojimai galimums padėti pajusti Elijos dvasią, labiau pamilti ir branginti tuos šeimos narius, kurieišėjo prieš mus. Galite trumpai papasakoti apie vieną iš savo protėvių. Tadapaklauskite:

• Kaip šeimos istorijos pasakojimai jus nuteikia savo šeimos narių atžvilgiu?

• Kaip tie pasakojimai jums padeda geriau suvokti, kas jūs esate ir kuo galite tapti?

Parodykite vaizdo siužetą „The Time Is Now“ (liet. „Dabar atėjo laikas“) (3:20).Paraginkite diskusiją su vyresniuoju Deividu A. Bednariu iš Dvylikos Apaštalų

Kvorumo žiūrinčius mokinius pagalvoti, dėl kokių priežasčių jie pradėjo arba galipanorėti pradėti šeimos istorijos darbą.


98

Dalijimasis potyriais.Mokiniams dalijantisasmeniniais potyriais,Šventoji Dvasia dažnailiudija apie per tuospasakojamus potyriussužinotų dalykų tikrumą.Dalytis potyriaisnaudinga dar ir dėl to,kad mokinius dažnaimotyvuoja klausymasisapie tai, kaip jųbendraamžiai savogyvenime taikoEvangelijos doktrinas irprincipus.

• Ką apie šeimos istorijos darbą sužinojote iš vyresnio Bednario ir jaunimo šiamevaizdo siužete?

• Kaip jautėsi šis šeimos istorijos darbe dalyvaujantis jaunimas?

Mokiniams pasakykite, kad vyresnysis Bednaris šventyklos ir šeimos istorijos darbedalyvaujančiam jaunimui kai ką pažadėjo. Parodykite šią citatą ir pakvieskite kurį norsmokinį garsiai ją perskaityti:

„Jei su tikėjimu priimsite šį kvietimą [dalyvauti šeimos istorijos darbe ir atlikti vikariniuskrikštus už savo protėvius], jūsų širdys atsigręš į savo tėvus. Jūsų širdyse bus pasodintiAbraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti pažadai. Jūsų patriarchalinis palaiminimas,skelbiantis kilmę, sujungs jus su tais tėvais ir bus jums prasmingesnis. Jūsų meilė savoprotėviams ir dėkingumas už juos augs. Jūsų liudijimas apie Gelbėtoją ir atsivertimas

sustiprės ir taps tvirtas. Ir pažadu, kad būsite apsaugoti nuo vis stiprėjančios priešininko įtakos. Jeidalyvausite šiame šventame darbe ir jį pamėgsite, būsite apsaugoti savo jaunystėje ir visą gyvenimą“(„Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).


• Kurį iš vyresniojo Bednario paminėtų palaiminimų norėtumėte gauti ir kodėl? (Tarpatsakymų galimas ir toks principas: dalyvavimas šeimos istorijos darbe stiprinamūsų atsivertimą į Gelbėtoją ir suteikia dvasinę apsaugą nuo priešininkoįtakos.)

Galite padėti mokiniams pasidalinti su šeimos istorijos darbu susijusiais asmeniniaispotyriais, paklausdami maždaug tokių klausimų:

• Kaip jūsų gyvenime išsipildė vienas ar keli iš šių pažadų?

• Ar jūs ar kas nors iš jūsų šeimos esate suradę kurio nors savo protėvio vardą ir tadanuvykę į šventyklą bei už tą asmenį atlikę vikarinį krikštą? Kuo šis potyris skyrėsinuo kito potyrio, kuomet krikštijotės ne už giminaitį?

• Jei nė vienas iš mokinių nėra turėję tokių potyrių, galite paklausti: Kaip jumsišsipildė pažadėtieji palaiminimai, kuomet krikštijotės už mirusiuosius?

Jei šios pamokos metu pastebėsite, kad vienas ar daugiau mokinių yra dalyvavę arbaturi stiprią nuomonę šeimos istorijos darbo klausimu, galite jų pasiteirauti, ką jiepatartų savo bendraamžiams, kurie dar nėra pradėję šeimos istorijos darbo.

Kaip per šeimos istoriją kviesti kitus ateiti pas KristųMokiniams pasakykite, kad šiomis dienomis labai populiaru ieškoti šeimos istorijosinformacijos. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B.Hinklio teiginį:

„Milijonai žmonių visame pasaulyje dirba su šeimos istorijos informacija. Kodėl? Kodėljie tai daro? Aš tikiu, kad jie buvo paliesti šio darbo dvasios, kurią mes vadiname Elijosdvasia. Ji atgręžia vaikų širdis į savo tėvus. Dauguma jų nesuvokia viso šito prasmės,nebent stiprų ir motyvuojantį smalsumą.

Turi būti priežastis, kodėl tam leidžiama tiek daug laiko ir pinigų. Toji priežastis, apiekurią iškilmingai liudijame, yra surasti mirusiųjų kartas tam, kad už juos būtų galima atlikti apeigas,reikalingas dėl jų amžinojo ir nesibaigiančio palaiminimo ir tobulėjimo“ (“A Century of Family HistoryService,” Ensign, Mar. 1995, 62).


99

Paklauskite:

• Kaip misionieriai, pasinaudodami šiuo visame pasaulyje didėjančiu susidomėjimušeimos istorija, galėtų žmones supažindinti su Evangelija?

Kelių mokinių paprašykite garsiai perskaityti pirmąsias tris ir paskutinę pastraipas išvadovėlio Skelbti mano evangeliją 175–177 puslapiuose esančio skyrelio „Šeimosistorija“. Tegul jie atkreipia dėmesį į tai, kodėl pokalbis su nenariais apie šeimosistorijos darbą misionieriams yra natūralus ir nebauginantis būdas pradėti pokalbį.Perskaičius šias pastraipas, paklauskite:

• Kaip pašnekesiai su kitais apie šeimos istorijos darbą misionieriams gali būtiefektyvi priemonė žmonėms, kuriuos galėtų mokyti, surasti? (Mokiniai turėtųsuprasti, kad šeimos istorija gali būti galingas išteklius ieškant tų žmonių,kuriuos Viešpats ruošia Evangelijai priimti.)

Mokiniams atsakius, parodykite vaizdo siužetą „Family History and MissionaryWork—Finding“ (liet. „Šeimos istorija ir misionieriškas darbas. Ieškojimas“)

(3:53). Žiūrėdami mokiniai tegul pamąsto, kaip šeimos istorijos tema jiems galėtųpadėti pradėti pokalbį su kitais.

Pažiūrėjus filmuką, paklauskite:

• Kaip vaizdo siužete matyti misionieriai pokalbį su žmonėmis pradėdavo kalbėdamiapie šeimos istorijos darbą?

• Kaip pokalbiai apie šeimos istorijos darbą paveikdavo potencialiusbesidominčiuosius?

Mokiniams pasakykite, kad dabar jie pasipraktikuos, kaip panaudojant genealoginęschemą kviesti ką nors sužinoti daugiau apie Bažnyčią. (Arba mokiniai gali pagalvotiapie tai, kaip jie galėtų pokalbį apie Evangeliją pradėti nuo pasakojimo apie vieną išsavo protėvių). Kad ši užduotis mokiniams pavyktų, tegul jie sugalvoja idėjų apie tai,kaip pasinaudojant genealogine schema (arba pasakojimu apie protėvį) pradėti pokalbįapie šeimos istorijos darbą ir kaip toks pokalbis gali išsirutulioti į žinią apie sugrąžintąjąJėzaus Kristaus Evangeliją. Lentoje surašykite mokinių išsakytas idėjas.

Pasinaudodami keliomis iš jų idėjų, klasei pademonstruokite, kaip naudojantisgenealogine schema su kuo nors pradėti pokalbį apie Evangeliją. Tada suskirstykitemokinius poromis ir paprašykite jų pasipraktikuoti daryti tą patį. Kai visi mokiniaibaigs mokyti kitą klasės narį, užduokite maždaug tokių papildomų klausimų:

• Kas, jūsų manymu, praktikuojantis mokyti sekėsi gerai?

• Ką norėtumėte daryti geriau?

Jei liks laiko, mokiniams paaiškinkite, kad daugumoje vietovių, kur jie tarnaus,misionierių yra prašoma padėti stiprinti mažiau aktyvių Bažnyčios narių

tikėjimą ir atsidavimą. Šeimos istorija tokiems žmonėmis gali būti vertinga priemonėŠventajai Dvasiai pajusti ir ateiti pas Kristų. Tada parodykite vaizdo siužetą „FamilyHistory and Missionary Work—Activation“ (liet. „Šeimos istorija ir misionieriškasdarbas. Aktyvinimas“) (3:05), o mokiniai tepasižiūri, kaip pasinaudojant šeimosistorijos darbu galima padėti aktyvinti mažiau aktyvius narius:

Pažiūrėjus filmuką, paklauskite:

• Kaip kalbėjimas apie šeimos istorijos darbą ir amžinųjų šeimų doktriną galėtųsustiprinti mažiau aktyvių narių tikėjimą?


100

Skirkite mokiniams truputį laiko pamąstyti apie tai, kaip tiek dabar, tiek būdamimisionieriais, pasinaudodami šeimos istorijos darbu kaip priemone, jie galėtų kviestikitus ateiti pas Kristų. (Dvasios paraginti galite pakviesti kelis mokinius savoatsakymais pasidalinti su klase.) Paliudykite apie šioje pamokoje mokytus principus.

Kvietimai veiktiKvieskite mokinius jau dabar dalyvauti išgelbėjimo darbe atliekant vieną ir daugiau išsiūlomų namų darbų užduočių:

• Susikurkite PDŠ paskyrą, kad galėtumėte prisijungti prie FamilySearch.org. Jeiįmanoma, užpildykite ir atsispausdinkite savo šeimos keturių kartų genealoginęschemą arba vėduoklinę diagramą.

• Parodykite savo keturių kartų genealoginę schemą kuriam nors draugui arkaimynui ir pakvieskite jį sužinoti daugiau apie šeimos istoriją. Suplanuokite datą,kada savo draugą galėtumėte nusivesti pas šeimos istorijos konsultantą arbanusivesti į šeimos istorijos biblioteką.

• FamilySearch.org pagalba raskite vieną ar daugiau savo protėvių, už kuriuos reiktųatlikti šventyklos apeigas. Jei įmanoma, surinkite darbui šventykloje atliktireikalingą informaciją ir už juos atlikite krikšto bei patvirtinimo apeigas.


101

Documents

Misionierių ruošimas. Mokytojo - Church of Jesus Christ...• Puoselėti mokymuisi palankią meilės, pagarbos ir tikslo siekimo aplinką. • Kasdien studijuoti Raštus ir skaityti