Metodinės rekomendacijos mokymo priemonei „Skaitiniai 7 klasei ... · Ilgalaikio lietuvių kalbos ugdymo plano 7 klasei pavyzdys Lietuvių kalbos planas-pavyzdys 7 klasės mokiniams

1

Metodinės rekomendacijos mokymo priemonei

„Skaitiniai 7 klasei (mokiniams, turintiems klausos sutrikimų)“

Rekomendacijų turinys

Informacija apie priemonę

Medžiagos pateikimas mokymo priemonėje – knygoje ir kompiuterinėje laikmenoje

Mokymo priemonės turinys

Kokie tekstai buvo atrinkti rengiant mokymo priemonę

Teksto analizės būdai (grožinio ir informacinio)

Kaip skaityti ir analizuoti tekstus: rekomendacijos

Skaitymo metodai

Vieno teksto analizė – kelių kalbinės veiklos sričių siejimas

Teksto skaitymas ir supratimas

Teksto kūrimas

Kalbos kompetencijos

Užduočių pobūdis ir parinkimas

2

Mokymo priemonėje 7 kl. pateiktos medžiagos siejimas su kitose SMP pateikta medžiaga

Pamokų planavimas:

Ilgalaikio lietuvių kalbos ugdymo plano 7 klasei pavyzdys

Lietuvių kalbos planas-pavyzdys 7 klasės mokiniams

3

Informacija apie priemonę

Leidinys parengtas ir išleistas, įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą „Specialiųjų

mokymo priemonių rengimas, II etapas“ Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-003.

Medžiagos rengėjai: Milda Pošiūtė-Žebelienė, Nijolė Pivorienė, Algirdas Stelmokas

Už pagalbą rengiant priemonę dėkojame Ievai Stelmokienei

Dailininkė: Aurelija Valutytė

Redaktorė: Asta Drungilienė

Dailininkė: Aurelija Valutytė

Recenzentė: Jolita Levickienė

Knygos leidyba: UAB „Baltic Printing House“

IT sprendimai: UAB „Dizi“, www.dizi.lt

Mokymo priemonė parengta ir išleista 2013 m.

http://www.dizi.lt/

4

Medžiagos pateikimas mokymo priemonėje – knygoje ir kompiuterinėje laikmenoje

Mokymo priemonė „Skaitiniai 7 klasei“ – komplektas, kurį sudaro pirmoji dalis – knyga, ir antroji – kompiuterinė laikmena.

Knygoje tekstai ir užduotys pateikti lietuvių kalba, užduotys pažymėtos piktogramomis – tos, kurios pateiktos lietuvių kalba, ir tos, kurios

pateiktos ir lietuvių, ir lietuvių gestų kalba kompiuterinėje laikmenoje. Dauguma tekstų yra išversti į lietuvių gestų kalbą jie pateikti

kompiuterinėje laikmenoje. Pateiktas ne tik viso teksto ar jo dalių vertimas į lietuvių gestų kalbą, bet taip pat kiekvienas teksto fragmentas

susietas „Link‘it“ programos principu – tekstas lietuvių kalba susietas su lietuvių gestų kalba pateikto teksto atkarpa. Tai leidžia labai detaliai

analizuoti tekstą – atskirus žodžių junginius, sakinius, pastraipas. Taip galima palyginti, kaip atskiri žodžių junginiai, frazės pateikiami lietuvių

kalba ir kaip – lietuvių gestų kalba, kokia jų reikšmė. Ne visuomet buvo galima iš viso lietuvių gestų kalba pateikto teksto „iškirpti“ astkirą dalį ir

ją susieti su lietuvių kalbos žodžiu, žodžių junginiu ar sakiniu, nes skiriasi lietuvių ir lietuvių gestų kalbos gramatika. Todėl siejant lietuvių

kalbos tekstą su lietuvių gestų kalba pateiktu tekstu laikytasi tokio principo – susieta tokiomis atkarpomis, kurias buvo galima logiškai atskirti,

kurios turi konkrečią reikšmę. Taigi loginėmis teksto atkarpomis galime vadinti lietuvių ir lietuvių gestų kalba susietus žodžius, žodžių junginius,

sakinio fragmentus, atskirus sakinius arba net pastraipas. Mokant kalbos (ir lietuvių, ir lietuvių gestų) svarbu ne tik siekti, kad mokiniai

aktyviajame žodyne kauptų atskiras sąvokas ir suprastų, ką jos žymi, bet ir mokytųsi kiekvieną naujai išmoktą žodį tinkamai pavartoti kalboje.

Mokymo priemonėje dauguma užduočių pateikta lietuvių ir lietuvių gestų kalba. Mokytojas ne visada tiksliai žino, kaip taisyklingai lietuvių

kalba pateiktą klausimą reiktų pateikti lietuvių gestų kalba arba kaip tiksliai suformuluoti užduotį, todėl lietuvių gestų kalba pateiktos užduotys–

atrama mokytojui ir kartu pagalba mokiniui, kuris turi siekti išmokti perskaityti ir suprasti užduočių formuluotes bei jų turinį. Pastebima, kad

dažnai mokiniai (ir girdintieji, ir klausos sutrikimų turintieji) nekreipia dėmesio į užduočių formuluotes, nemoka jų atidžiai perskaityti.

Mokytojas neturėtų būti nuolatinis tarpininkas tarp mokinio ir mokymo priemonės, t.y. mokytojas turi ne tik pateikti mokymo medžiagą, bet ir

mokyti mokytis. Taigi pateikdamas užduotį, mokytojas turėtų atkreipti dėmesį ne tik į užduoties turinį, bet ir į formuluotę – ko prašoma, ką

konrečiai reikės padaryti atliekant užduotį, kokios strategijos prašoma laikytis (ką po ko atlikti) ir pan.

5

Mokymo priemonės turinys

KNYGA – pirmoji komplekto dalis

• tekstai – literatūros (meniniai) ir informaciniai (nemeniniai)

• užduotys

• užduočių priedai knygos gale: PATOGU!

• informacinė lentelė mokytojui (kurie tekstai ar tekstų dalys bei užduotys kompaktiniame diske yra pateikti LGK): PATOGU!

KOMPAKTINIS DISKAS (DVD) – antroji komplekto dalis: TIK DVD!

• visi knygoje pateikti tekstai

• tekstai arba jų dalys pateikti lietuvių gestų kalba: PATOGU!

• visos knygoje pateiktos užduotys

• užduotys arba jų dalys, pateiktos lietuvių gestų kalba: PATOGU!

• 2 interaktyvūs testai: PATOGU!

• tekstai ir užduotys LGK pateikti susiejimo būdu (Link‘it programos principu): PATOGU!

• informacinė lentelė mokytojui (kurie tekstai ar tekstų dalys bei užduotys kompaktiniame diske yra pateikti lietuvių gestų kalba):

PATOGU!

• galimybė atsispausdinti norimą tekstą ir jam priklausančias užduotis arba užduočių priedus: PATOGU!

6

Kokie tekstai buvo atrinkti rengiant mokymo priemonę

Mokymo priemonei buvo atrinkti grožiniai ir informaciniai tekstai.

Grožiniai tekstai – tai eilėraščiai, apysakų, pasakojimų fragmentai. Skaitant grožinius tekstus svarbu, kad mokiniai suprastų, kodėl

analizuojamą tekstą vadiname grožiniu (kas jame netikra, pramanyta). Nėra gerai, jei mokytojas grožinius tekstus mokiniams pateikia kaip tikrus

įvykius, faktus tais atvejais, kai juose aprašyta tarsi reali situacija (pvz., tėvų skyrybos, konfliktas mokykloje ar pan.). Grožinę literatūrą tarsi

aprašytas realijas mokomi pažinti vaikai ilgainiui pradeda mažiau domėtis literatūriniais, fikciniais tekstais, skaitydami nuolat ieško juose

dokumentikos, faktų, o neradę iškart nusivilia, nenori literatūrinio teksto analizuoti. Literatūros tekstų analizavimas neatsiejamas nuo fantazijos

lavinimo, kūrybingumo ugdymo. Paprastai kūrybingi ir lakios vaizduotės vaikai lengviau apibendrina, pateikia išvadas, argumentuoja, taigi

mokymas, pagrįstas vaizdinių, vaizduotės plėtimu, yra itin svarbus ugdant mąstymo gebėjimus. Klausos sutrikimų turintys vaikai dažnai nenoriai

atitrūksta nuo savo sukauptų realių vaizdinių, kuriais pagrįstas jų aplinkos suvokimas, prie abstraktesnių vaizdinių konstravimo, kuriais paremta

literatūra. Todėl mokytojų, ugdytojų taikomi mokymo metodai ugdymo procese gali turėti lemiamos reikšmės.

Informaciniai tekstai. Svarbu, kad mokiniai mokytųsi atpažinti informacinius tekstus bei atsirinkti svarbiausią informaciją juose. Paprastai

vaikams patinka analizuoti informacinius tekstus. Taigi lietuvių kalbos mokymo procese galima panaudoti ne tik informacinius tekstus iš

vaikams skirtų žinynų, enciklopedijų, bet ir visus kitus kasdieniame gyvenime sutinkamus tekstus bei mokyti suprasti trumpinių ar ženklų, kurie

dažnai įtraukiami į informacinius tekstus, reikšmę.

Tekstų pobūdis mokymo priemonėje

• Literatūros tekstai:

epika,

lyrika,

drama.

• Nemeniniai tekstai:

informacinis tekstas,

7

biografija,

skelbimas,

kvietimas,

publicistika: straipsnis-interviu, straipsnis.

Tekstų turinį atspindi ir papildo iliustracijos arba nuotraukos.

Kaip tekstai adaptuoti, pritaikyti?

• Teksto pateikimas:

* trumpinant fragmentus,

* sutraukiant svarbiausius įvykius,

* trumpinant sintaksines konstrukcijas.

• Sudėtingesnės leksikos pateikimas tekste:

* supratimą lengvina paaiškinimai skliaustuose,

* ne visada galima nuspėti, kurios būtent leksikos vaikas nežino,

* jei vaikui atrama yra LGK – padeda tekto pateikimas gestų kalba: viso teksto arba

atskirų teksto dalių pateikimas LGK – pastraipos, sakinio.

Teksto analizės būdai

Mokant analizuoti skaitomus tekstus (grožinius ir informacinius), gali būti taikomos skirtingos mokymo strategijos: 1) pirmiausia aptariama

nauja sudėtingesnė leksika, tada skaitomas tekstas; 2) mokytojas pirmiausia trumpai atpasakoja naujo teksto turinį, o tada tekstą skaito kartu su

8

mokiniais po fragmentą; 3) lietuvių kalba pateikiamų tekstų analizė derinama su tekstų analize lietuvių gestų kalba ir pan. Teksto analizės

mokymo metodų yra nemažai, tačiau itin svarbu, kad mokytojo taikomi metodai būtų suprantami ir naudingi mokiniams ar konkrečiam mokiniui.

Grožinio teksto analizė

Struktūrinė teksto analizė

1. Kūrinio pobūdis (atpažinimas).

2. Pavadinimas, teksto pradžia, teksto pabaiga, teksto ir pavadinimo dermė.

3. Pastraipų analizė, konkrečių sakinių analizė, žodžių junginių ir leksikos aptarimas.

4. Sakinių palyginimas lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba (naudojantis kompiuterine programa).

Teksto turinio analizė

1. Veikėjai: pagrindiniai veikėjai, kiti veikėjai kūrinyje, veikėjų charakteristika.

2. Įvykio atpasakojimas.

3. Įvykių sekos atpasakojimas.

4. Priežasties-pasekmės susiejimas.

5. Pagrindinė mintis tekste.

Informacinio teksto analizė

Struktūrinė teksto analizė

1. Teksto pobūdis (atpažinimas).

9

2. Pavadinimas, teksto ir pavadinimo dermė.

3. Pastraipų analizė, konkrečių sakinių analizė, žodžių junginių ir leksikos aptarimas.

4. Sakinių palyginimas lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba (naudojantis kompiuterine programa).

Teksto turinio analizė

1. Įvykio / įvykių atpasakojimas.

2. Priežasties-pasekmės susiejimas.

3. Pagrindinė mintis tekste.

4. Informacinio teksto adresantas.

5. Informacinio teksto tikslas.

10


Būtų naudinga Nėra itin naudinga

Leisti skaityti naują tekstą poroje. Prašyti skaityti tik individualiai.

Ilgą tekstą skaidyti dalimis ir jas aptarti iškart perskaičius.

Ilgo teksto pirminį aptarimą daryti tik perskaičius jį visą.

Dažnai keisti skaitymo klasėje metodus. Visuomet laikytis to paties skaitymo klasėje metodo.

Neperžiūrinėti ilgų videotekstų pamokos metu!!! Kartu su mokiniais palyginant lietuvių ir lietuvių gestų kalba pateiktą tekstą, aptarti tik sudėtingiausias teksto dalis.

Nuolat peržiūrinėti videotekstus arba „Link‘it“ principu susietus tekstus pamokos metu.

PRIEŠ pradedant teksto analizavimą, skirti tą tekstą perskaityti arba peržiūrėti mokiniams namuose (kaip namų darbą).

Nuolat ateiti į pamoką pasirengus analizuoti tekstą „nuo nulio“.

11


Leisti skaityti naują tekstą poroje. Prašyti skaityti tik individualiai.

KODĖL?

* Stipresnis mokinys atpasakoja teksto turinį, paaiškina nežinomą leksiką, ir pats įtvirtina turimas žinias.

* Reikalauja nuolatinio mokytojo dėmesio.

* Abu mokiniai yra pasirengę rimtesnei teksto analizei.

* Užsisklendžia, nes nesupranta teksto.

12


Dažnai keisti skaitymo klasėje metodus. Visuomet laikytis tos paties skaitymo klasėje metodo.

KODĖL?


13

* pastebi, kad net ir neturėdamas gerų asmeninių skaitymo įgūdžių, gali būti pakankamai gerai įvertintas už užduoties supratimą ir įvykdymą, įvykdymą laiku, darbą poroje arba grupėje;

* numano , kaip bus įvertintas ir visuomet elgiasi vienodai (skaito arba ignoruoja);

* matydamas, kad skaitant galima pritaikyti skirtingus skaitymo metodus, supranta, kokia skaitymo technika jam asmeniškai labiausiai tinka, patinka, padeda.

* nežino, kad galima atsisakyti netinkamos skaitymo technikos ir pasirinkti kitokią tam, kad būtų lengviau skaityti.

14

Skaitymo metodai

Skaitymo metodai

1–SCANNING Nesiaiškinama smulkiai, tačiau iškart fiksuojamos detalės. Greitai akimis „perbėgame“ tekstą ir pasakome, ką pastebėjome: veikėjų vardai, istorinis įvykio pavadinimas arba vieta ir pan.

Kada taikome? Prieš pradėdami detalesnę teksto analizę.

Kaip galima taikyti? • Pagrindinė mintis suformuluojama iš mokinių pateiktų teksto atkarpų.

* PETRAI?

* BIRUTE?

* Pirmoji pora?

• Teksto atkarpos surašomos lentoje, grįžtama prie teksto detalesniam skaitymui ir pasitikirinama, ar teksto atkarpos pirminio skaitymo metu buvo užfiksuotos tiksliai.

15

Būtina sąlyga: skiriamas konkretus laikas užduočiai atlikti.

2–SCIPPING Praleidžiama nežinoma leksika ir siekiama suvokti sakinio, kelių sakinių ar pastraipos turinį.

Kada taikome? Mokydami apibendrinti segmentą, fragmentą.

Kaip galima taikyti? • Klausiama, ką mokiniai jau suprato ir tada „užpildomos spragos“.

Būtina sąlyga: skiriamas konkretus laikas užduočiai atlikti.

3–SCIMMING Kai akimis perbėgame tekstą siekdami užfiksuoti arba prisiminti, kas buvo svarbiausia.

Kada taikome? * Mokydami apibendrinti. * Siekdami prisiminti, kas jau buvo perskaityta, aptarta.

16

Kaip galima taikyti? • Prieš išsamią teksto analizę. • Po išsamios teksto analizės.

Vieno teksto analizė – kelių kalbinės veiklos sričių siejimas

Paprastai grožinio ar informacinio teksto analizė pradedama jo turinio analize – aptariame, apie ką yra tekstas, kas jame svarbu. Tačiau tik

turinio peržiūra teksto analizė neturi pasibaigti. Kiekvienas perskaitytas ir aptartas tekstas yra ir puikus konkrečios leksikos vartojimo pavyzdys,

ir gramatikos žinioms įtvirtinti skirtų užduočių šaltinis. Taigi naudingiausia ne „šuoliuoti per vadovėlius ir mokomąją medžiagą“, siekiant tik

perskaityti kuo daugiau tekstų, bet ir kaskart atsirinkti tuos tekstus, kurie padės plačiau analizuoti lietuvių kalbos gramatikos temas, įtvirtinti

leksiką, taigi padės mokytojui susieti kelias kalbinės veiklos sritis lietuvių kalbos mokymo procese – klausymą* ir kalbėjimą**, skaitymą ir

rašymą.

Perskaičius tekstą ir aptarus naują leksiką, mokytojas turėtų pateikti mokiniams užduočių, kuriose šią naujai aptartą leksiką mokiniai turėtų

pavartoti jau kiek kitokiame kontekste ir atlikdami kitokią veiklą (perskaitę kalba / atpasakoja**, rašo pagal pavyzdį, raštu kuria naują tekstą ir

pan.). Taip vieno teksto analizė apims kelias Bendrojoje programoje apibrėžtas kalbinės veiklos sritis.

Mokytojas gali tekstus dar papildomai adaptuoti, paprastinti (jei reikalinga) arba, remdamasis šiais tekstais, kurti papildomas užduotis

leksikai įtvirtinti, gramatikos sistemai pažinti ir pan.

* Ugdant klausos sutrikimų turinčius mokinius, orientuojamasi į tas kalbinės veiklos sritis, kurios mokiniams yra pasiekiamos pagal jų turimus fizinius duomenis ir realius gebėjimus,

pavyzdžiui, klausymas kurčiam vaikui bus praktiškai neįveikiama sritis, tačiau turinčiam kochlearinį implantą ši sritis yra svarbi.

** Kalbėjimas gali būti suprantamas ir kaip kalbėjimas lietuvių kalba (sakytine), ir kaip kalbėjimas lietuvių gestų kalba.

17

Kelių kalbinės veiklos sričių siejimą atspindi žemiau pateikta schema (Nr. 1).

Schema Nr. 1

Tekstų skaitymas ir

analzė

Kalbos ir žodyno

vartojimo užduotys

Gramatikos žinių

taikymas

Kalbos vartojimo įgūdžių

formavimas ir lavinimas

18

Teksto skaitymas ir supratimas

Tekstas: išskaidome ir vėl grįžtame prie teksto visumos

Teksto supratimas Teksto analizė Apibendrinimas

Teksto perskaitymo technikos ir praktinis

kalbėjimas: prasminiai segmentai

Nauja leksika

Nauja leksika ir sakinio prasmė

Sakinys siejamas su kitu sakiniu

Tekstas kaip visuma

KAIP ĮGYVENDINSIME? - Užduotys tekstui perskaityti, aptarti, suprasti, analizuoti ir APIBENDRINTI

19

Teksto kūrimas

Kalbos žinios: mokomės kurti tekstą remdamiesi JAU turimomis žiniomis

Gramatinių kategorijų valdymas Sakinių kūrimas pritaikant sintaksinius

modelius (pagal pavyzdį) Teksto kūrimas

Ko mokysime pagal BP šiame koncentro etape?

Įtraukiama naujai aptarta leksika: žodžiai, žodžių

junginiai, sakiniai.

KAIP ĮGYVENDINSIME? - Užduotys tekstui kurti: žodžiai, žodžių junginiai, sakiniai, tekstas.

20

Kalbos kompetencijos

Čia pristatomos pačios svarbiausios kalbos kompetencijos mokiniui, besimokančiam lietuvių kalbos. Pirmąją apibendrintai galime pavadinti

skaitymo ir supratimo kompetencija, o antrąją – teksto kūrimo kompetencija.

21

Užduočių pobūdis ir parinkimas

Užduočių pobūdis mokymo priemonėje:

• Pusiau atviro tipo užduotys.

• Atviro tipo užduotys.

Užduočių atlikimo būdai:

• Užduotys atliekamos mokytojui padedant.

• Užduotys atliekamos dirbant poroje ir mokytojui konsultuojant.

Užduočių parinkimas (pateikimas) pagal sudėtingumą (schemoje Nr. 2 matyti, kaip turėtų būti pereinama nuo lengvesnių prie

sudėtingesnių užduočių):

Teksto supratimas (pirmas žingsnis).

Išsamus teksto analizavimas (antras žingsnis).

Teksto kūrimas pagal modelį (trečias žingsnis).

Teksto kūrimas (ketvirtas žingsnis).

Teksto kūrimas atsižvelgiant į situaciją, adresatą ir užduoties formuluotę (neturint teksto sukūrimo modelio) – pati sudėtingiausia užduotis

kiekvienam mokiniui, todėl prie jos turėtų būti pereinama palengva.

22

Schema Nr. 2

23

Mokymo priemonėje 7 kl. pateiktos medžiagos siejimas su kitose specialiose mokymo priemonėse pateikta medžiaga

Rekomenduojama analizuojamus 7 kl. mokymo priemonės tektus sieti su kitose specialiose mokymo priemonėse kurtiesiems ir

neprigirdintiesiems pateikta medžiaga. Tokio siejimo pavyzdys pateiktas lentelėje (Nr. 1).

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų 7 klasės mokinių ugdymui naudojamų SMP sąrašas

1. Bronė Oganauskienė, Milda Pošiūtė-Žebelienė, Vitalija Šlapšinskienė. Rašome rašinį. Tekstų kūrimo sąsiuvinis: paveikslų serijos ir užduotys

rašiniams.

2. Dalia Bakanienė, Jurgita Tumosienė. Pratybų sąsiuvinis „Mano pasaulis“. Vilnius, 2011.

3. Jolanta Lembertienė, Rasa Toleikienė. Žodžių karalystė. Užduočių knygelė reikšminėms žodžio dalims išmokti. Vilnius, Žuvėdra, 2009.

4. Mokymo priemonė „Rašome rašinį“ 5–7 klasių moksleiviams, turintiems klausos sutrikimą. Vilnius, Agnus Dei, 2008.

5. N-14: sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasirinkimo galimybės (kompiuterinė mokymo priemonė). Vilnius, UAB „Dizi“, 2011.

6. Rūta Markauskienė, Jolita Uljanovienė. Užduotys skaitvardžių vartojimui įtvirtinti. Vilnius, Homo liber, 2010.

7. Rūta Markauskienė, Jolita Uljanovienė. Užduotys veiksmažodžių vartojimui įtvirtinti. Vilnius, Agnus Dei, 2008.

24

Lentelė Nr. 1:

Mokymo priemonėje 7 klasei pateikti tekstai „Mano

pasaulis“

„Rašome

rašinį“

„N-14“ Tema (veikla)

Hansas Falada. Šeimos papročiai

Šeimos samprata.

Edmondas de Amičis. Pirmoji diena mokykloje

Veikla mokykloje, dienos

planavimas: rašiniai pagal pav.

Edmondas de Amičis. Mūsų mokytojas



Edmondas de Amičis. Kilnus pasielgimas

Patyčos mokykloje.

Edmondas de Amičis. Palėpėje

Edmondas de Amičis. Mokykla



Edmondas de Amičis. Kaminkrėtys

Patyčos mokykloje.

Mokymasis šių dienų Lietuvoje



Ulfas Starkas. Autobusas naktyje

Temos apie šeimą plėtimas.

Šeimos samprata.

25

Ulfas Starkas. Saulėkaita ir storos kojinės

Patyčos mokykloje.

Ulfas Starkas. Karvašūdis

Ulfas Starkas. Štai kaip bus!

Goscinny ir Sempé. Aš rūkau Žalingi įpročiai.

Gendrutis Morkūnas. Laikas pakalbėti ir apie tėvus Pareigos ir atsakomybės.

J. K. Rowling. Haris Poteris Temos apie šeimą plėtimas.

Šeimos samprata.

Fragmentai iš Vaiko teisių deklaracijos /

Fragmentai iš Vaiko teisių konvencijos

Vaiko teisės ir pareigos.

Lytinis išnaudojimas.

Vytautas V. Landsbergis. Berniukas ir žuvėdros

Mirties tema.

Astrida Lindgren. Broliai Liūtaširdžiai

Rūta Oginskaitė. Kiną tarp žemės ir dangaus nufilmavo

angelai

26

Analizuojant pasirinktą temą, patariama apžvelgti vieną ar kelis tekstus mokymo priemonėje (susijusius su tema), vieną ar kelis kitus

tekstus kitose mokymo priemonėse, susijusius su tema. Po to temos analizę galima tęsti integruotų pamokų metu ir vykdant mokykloje projektinę

veiklą (schema Nr. 3).

Schema Nr. 3

Tema

Tekstai priemonėje Kiti tekstai, susiję su šia

tema

Tarpdalykiniai ryšiai,

projektinė veikla

Pamokų planavimas

Ilgalaikio lietuvių kalbos ugdymo plano 7 klasei pavyzdys

Ugdymo tikslas

Padėti mokiniui įgyti komunikavimo lietuvių kalba ir kultūrinės (literatūrinės) kompetencijos pagrindus, sudarančius prielaidas mokinio visaverčiam

asmeniniam gyvenimui, sėkmingai socializacijai ir mokymuisi.

Uždaviniai

Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai turi:

mokytis bendrauti lietuvių kalba įvairiose asmeninio ir viešo gyvenimo situacijose bei mokymosi aplinkoje;

rengtis tolesniam mokymuisi lietuvių kalba ir būsimai profesinei veiklai;

27

ugdytis poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir sociokultūrinėmis žiniomis, tikslingai taikydami

mokymosi mokytis ir gebėjimų kompensavimo strategijas;

palaipsniui pažinti Lietuvos kultūrą (literatūrą) ir pagal išgales dalyvauti ją puoselėjant ir kuriant;

ugdytis pilietinę savimonę.

Pamokų skaičius

245 val. per mokslo metus (7 val. per savaitę)

Pagrindiniai mokymosi šaltiniai

Henrika Prosniakova. Lietuvių literatūra. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklų 7 klasei. Vilnius, Gimtasis žodis, 2005.

Kęstutis Urba. Knygų valandos. Skaitiniai 7 klasei. Kaunas, Šviesa, 1996.

Specialiosios LKNUC GMPRS išleistos lietuvių kalbos mokymui skirtos priemonės.

Vilma Kaladytė. Atverk duris. Vadovėlis 7 klasei. (1 dalis). Vilnius, Gimtasis žodis, 2000.

Vilma Kaladytė. Atverk duris. Vadovėlis 7 klasei. (2 dalis). Vilnius, Gimtasis žodis, 2000.

Pagrindinės sociokultūrinės temos ir uždaviniai pateikti lentelėje. Ilgalaikiame plane numatomas diagnostinis vertinimas. Vertinimo skiltyje

nurodoma tikrinamų gebėjimų, žinių ir supratimo sritis, veiklos pobūdis (pvz., pasakojimas, pasakojimas raštu, rašinys, skaitymo supratimo testas ir kt.).

Pagrindiniai uždaviniai (laukiami ugdomų gebėjimų, žinių ir supratimo, nuostatų

pasiekimai)

Vertinimas Pastabos

1. Sociokultūrinė tema Apie šeimą (35 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Hanso Falados, Ulfo

Starko ir Gendručio Morkūno literatūrinių tekstų ištraukas. Remdamiesi mokytojo

Kūrybinės užduotys (individualios ir

grupėse) siekiant įtvirtinti naujai aptartą

28

nuorodomis, gebės išsakyti savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti

perskaitytus tekstus, rašys atpasakojimus, rašinį (arba kelis), atliks kūrybines užduotis.

Mokytojo padedami tobulins tekstą kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo,

aiškumo, glaustumo) ir taisyklingumo aspektu.

Skaitomi ir aptariami ir informaciniai tekstai apie šeimą, šeimos sudėtį, šeimų tradicijas.

Mokosi prisistatyti patys ir pristatyti savo šeimą: sakytinio ir rašytinio teksto kūrimas

remiantis mokytojo nuorodomis, giminės medžio sudarymas.

Remiantis mokytojo nuorodomis ir sukaupus reikalingą leksiką, rašomas rašinys pagal

paveikslų seriją apie gimtadienio šventę.

Kalbos vartojimo užduotys siejamos su perskaitytais tekstais: kartojame daiktavardžių ir

būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų vartojimą.

leksiką, atpasakoti perskaitytų tekstų

turinį, įvykių seką ir charakterizuojant

veikėjus.

Rašto darbo rašymas siekiant atpasakoti

labiausiai patikusį literatūros tekstą.

Prisistatymas žodžiu ir raštu. Savo

šeimos pristatymas sudarius giminės

medį.

Giminystės ryšių įvardijimui skirtas

testas.

Rašinio pagal paveikslų seriją rašymas

apie gimtadienio šventę.

Vertinamas praktinių užduočių

atlikimas (darbas klasėje ir namų

darbai). Parengiama etapo žinių patikra

– testas arba kontrolinis darbas.

2. Sociokultūrinė tema Tarp artimų žmonių (35 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Šatrijos Raganos, Kūrybinės užduotys (individualios ir

29

Vytauto V. Landsbergio literatūrinių tekstų ištraukas. Remdamiesi mokytojo nuorodomis,

gebės išsakyti savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti perskaitytus

tekstus, rašys atpasakojimus, rašinį (arba kelis), atliks kūrybines užduotis. Mokytojo

padedami tobulins tekstą kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo, aiškumo,

glaustumo) ir taisyklingumo aspektu.

Skaitomi informaciniai tekstai apie situaciją šeimose po tėvų skyrybų, apie vaiko teises

(fragmentai iš Vaiko teisių deklaracijos ir konvencijos) ir pareigas. Jie aptariami žodžiu ir

raštu atliekant kalbos ir žodyno vartojimo užduotis.


paveikslų seriją apie vagystę mokykloje. Rašydami rašinius, mokosi vartoti ir taisyklingai

išskirti tiesioginę kalbą.


būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų vartojimą (akcentuojamas

grupėse) siekiant įtvirtinti naujai

aptartą leksiką, atpasakoti perskaitytų

tekstų turinį, įvykių seką ir

charakterizuojant veikėjus.

Rašto darbo rašymas siekiant

charakterizuoti labiausiai patikusio

literatūros kūrinio veikėją, jo elgesį.

Organizuojama diskusija, iškeliamos ir

aptariamos aktualiausios jaunimo

problemos.

Rašinio pagal paveikslų seriją rašymas.





30

veiksmažodžių būsimasis laikas), aptariame veiksmažodžio liepiamosios ir tariamosios

nuosakos vartojimo taisykles ir atliekame veiksmažodžių nuosakų vartojimą atspindinčias

praktines užduotis.

3. Sociokultūrinė tema Mokykla anksčiau ir dabar (35 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Šatrijos Edmundo de

Amičio ir Ulfo Starko literatūrinių tekstų ištraukas bei informacinius tekstus apie mokyklą

ankstesniais laikais ir dabar. Remdamiesi mokytojo nuorodomis, gebės išsakyti savo

nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti perskaitytus tekstus, rašys

atpasakojimus, rašinį (arba kelis), atliks kūrybines užduotis. Mokytojo padedami tobulins

tekstą kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo, aiškumo, glaustumo) ir

taisyklingumo aspektu.

Akcentuojamas saugumo ir patyčų mokykloje klausimas. Skaitomi su šiuo klausimu susiję

tekstai iš pratybų sąsiuvinio „Mano pasaulis“, palyginami perskaityti literatūriniai tekstai ir

veikėjų elgesys (pvz., Ulfo Starko „Siksteno“ pagrindinis veikėjas Sikstenas ir Edmundo de

Amičio „Širdies“ veikėjai – Garonė ir Krosis, mergaitės iš mergaičių mokyklos).


paveikslų seriją apie moksleivių varžybas.






Plakato-schemos sudarymas apie

mokyklą dabar ir anksčiau: darbas

grupėje.

Aptartų situacijų inscenizavimas.





31


būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų ir nuosakų vartojimą, aptariame

prieveiksmių rūšis ir atliekame jų vartojimą atspindinčias praktines užduotis. Pradedame

analizuoti vientisinius sakinius bei mokomės įvardinti, kurios aptartos kalbos dalys sakinyje

eina veiksniu, tariniu, papildiniu ir pažyminiu.


4. Sociokultūrinė tema Rašto kelias (35 val.)

Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Bruno Ferero

literatūrinio teksto ištrauką bei informacinius tekstus apie spaudos raidą Lietuvoje, apie

pirmąjį lietuvišką internetinį tinklaraštį vaikams. Remdamiesi mokytojo nuorodomis, gebės

išsakyti savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti perskaitytus tekstus,

rašys atpasakojimus, rašinį (arba kelis), atliks kūrybines užduotis. Mokytojo padedami

tobulins tekstą kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo, aiškumo, glaustumo) ir

taisyklingumo aspektu.


būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų ir nuosakų vartojimą, prieveiksmių

vartojimą kalboje, analizuojame vientisinius sakinius bei mokomės įvardinti, kurios






Įdomiausios perskaitytos knygos (ar

teksto) pristatymas klasei žodžiu bei

anotacijos rašymas.





32

aptartos kalbos dalys sakinyje eina veiksniu, tariniu, papildiniu, pažyminiu ir aplinkybe.

Pradedame analizuoti skaitvardžius, susipažįstame su jų rūšimis, kaitymu.

5. Sociokultūrinė tema Gyvenimo būdas (35 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami J. K. Rowling,

Goscinny ir Sempé kūrinių ištraukas. Remdamiesi mokytojo nuorodomis, gebės išsakyti

savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti juos, rašys atpasakojimus,

rašinius, atliks kūrybines užduotis. Mokytojo padedami tobulins tekstą kalbinės raiškos

(siekiant informacijos tikslumo, aiškumo, glaustumo) ir taisyklingumo aspektu.

Analizuojamos ir aptariamos ekologijos ir sveikos gyvensenos temos. Skaitomi su šiomis

temomis susiję informaciniai tekstai.


paveikslų seriją apie balandžio pirmosios pokštą.


būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų ir nuosakų vartojimą, prieveiksmių ir

skaitvardžių vartojimą kalboje, analizuojame pagrindines ir antrininkes sakinio dalis,

mokomės vienarūšių sakinio dalių skyrybos, pristatomas ir plačiau aptariamas įvardis.






Nuotykinio komikso sukūrimas. Klasės

draugo sukurto komikso skaitymas ir

atpasakojimas raštu.






33

6. Sociokultūrinė tema Žingsnis į suaugusiųjų pasaulį (35 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Jono Biliūno,

Astridos Lindgren, Sigito Gedos kūrinių ištraukas. Remdamiesi mokytojo nuorodomis,

gebės išsakyti savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti juos, rašys

atpasakojimus, rašinius, atliks kūrybines užduotis. Mokytojo padedami tobulins tekstą

kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo, aiškumo, glaustumo) ir taisyklingumo

aspektu.

Analizuojama senatvės ir mirties tema, skaitomi su šia tema susiję informaciniai tekstai.


būdvardžių derinimą, kaitymą, veiksmažodžių laikų ir nuosakų vartojimą, skaitvardžių,

įvardžių ir prieveiksmių vartojimą kalboje, analizuojame pagrindines ir antrininkes sakinio

dalis, mokomės vienarūšių sakinio dalių ir kreipinio skyrybos, kartojame tiesioginės kalbos

skyrybą.






Laiško artimam, mylimam žmogui

sukūrimas, padėkos raiška.





7. Sociokultūrinė tema Draugystė ir meilė (28 val.) Sukaups ir tinkamai vartos temos žodyną skaitydami ir analizuodami Antuano de Sent

Egziuperi ir Ulfo Starko kūrinių ištraukas. Remdamiesi mokytojo nuorodomis, gebės

išsakyti savo nuomonę apie perskaitytus tekstus. Siekdami atpasakoti juos, rašys

atpasakojimus, rašinius, atliks kūrybines užduotis. Mokytojo padedami tobulins tekstą





34

kalbinės raiškos (siekiant informacijos tikslumo, aiškumo, glaustumo) ir taisyklingumo

aspektu.

Analizuojama ir aptariama draugystės, meilės, lytiškumo tema remiantis pratybų

sąsiuvinyje „Mano pasaulis“ ir DVD mokymo priemonėje „N-14“ pateikta medžiaga.


paveikslų seriją apie pirmąją meilę.

Kalbos vartojimo užduotys siejamos su perskaitytais tekstais. Aptariamos nesavarankiškos

ir jausminės kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas ir ištiktukas).

Palyginami vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Mokomasi sudaryti sudėtinius sakinius

pavartojant tam tinkamas jungimo priemones. Kartojamos aptartos kalbos ir sakinio dalys

bei skyrybos taisyklės.


Analizuojami ir kuriami trumpi

prisistatymai-skelbimai: savęs

pristatymas ir klausimų formulavimas

nepažįstamam žmogui.






8. Sociokultūrinė tema Pakartojame, pasitikriname ir apmąstome, ko dar reikia išmokti (7 val.) Pakartos ir tinkamai vartos žinomų sociokultūrinių temų žodyną. Mokytojo padedami

prisimins ir apibendrins (tematikos ir problematikos, juose teigiamų vertybių požiūriu)

nagrinėtus grožinius tekstus. Pagal pateiktas nuorodas rašys atsiliepimą apie labiausiai

patikusį perskaitytą kūrinį.

Praktinė veikla: užduotys, žaidimai,

viktorina.

Vertybės grožiniuose tekstuose ir mano

35

Mokytojo padedami prisimins ir pakartos pagrindines komunikavimo intencijas,

abstrakčiųjų sąvokų raišką. Mokytojo padedami tobulins nurodytą teksto dalį turinio,

kalbinės raiškos ir rašybos taisyklingumo aspektu.

Skaitys (mokytojo nurodytuose šaltiniuose) knygų paaugliams anotacijas, mokės pasirinkti

norimą skaityti knygą, aptars kriterijus, pagal kuriuos ją pristatys klasės draugams kitais

mokslo metais.

Kartojamos aptartos kalbos ir sakinio dalys bei skyrybos taisyklės.

pozicija – lentelės-schemos sudarymas.

Savo pasiekimų vertinimo aprašo

sudarymas (ką gebėjau atėjęs į 7 klasę,

ką naujo išmokau, ką dar teks mokytis).

Naujai perskaitytos knygos pristatymo

klasei anketa, jos sudarymas.

Peržiūrimi ir papildomi lietuvių kalbos

mokymuisi mokslo metų bėgyje kurti

segtuvai.

36

Lietuvių kalbos pamokos planas-pavyzdys 7 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimų

Pamoka: Lietuvių kalba

Pamokos trukmė: 45 min

Pamokos tema: Ar knygų skaitymas gali būti visos šeimos pomėgis?

Temai aptarti patartina skirti 2 pamokas. Ši pamoka – pirmoji. Būtina sąlyga prieš pradedant analizuoti temą ir H. Falados tekstą „Šeimos

papročiai“ (knygos 7–8 psl.), paprašyti, kad prieš pamoką mokiniai jau būtų peržiūrėję šio teksto vertimą į lietuvių gestų kalbą. Videoteksto

peržiūrą galima skirti iš anksto kaip namų darbą.

Priemonės pamokai: medžiaga iš mokymo priemonės „Skaitiniai 7 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimų“ – H. Falados teksto

„Šeimos papročiai“ I , II ir III dalys knygoje (7–8 psl.), 2) ir užduotys (1, 2 ir 3).

Pamokos pradžia (10 min)

Suformuluojamas pamokos uždavinys: kalbėsime apie skaitymą kaip pomėgį, atsakysime į klausimą, ar knygų skaitymas gali būti visos

šeimos pomėgis. Mokytojas klausia mokinių, ar jie mėgsta skaityti, ką būtent jie skaito patys, ką skaito jų šeimos nariai, ką kiekvienam žmogui

reiškia skaitymas.

Tuomet aptariamas namų darbas: mokiniams buvo skirta peržiūrėti videotekstą „Šeimos papročiai“ (antroji komplekto dalis, DVD).

Mokytojo klausimai:

Pristatyta šeima: pavardė, šalis, kurioje gyvena? (Falados / Faladų šeima iš Vokietijos, Berlyno.)

Kas pasakoja šeimos istoriją? (Hansas Falada – rašytojas, tai autobiografinis pasakojimas.)

Kaip vadinamas didelis pomėgis kažkam? (Aistra.)

Kas buvo didžiausia šios šeimos aistra? (Knygos / knygų skaitymas / skaitymas).

37

Pamokos eiga

Teksto „Šeimos papročiai“ analizė (20 min)

Skaitoma ir aptariama I teksto dalis, mokiniai žodžiu atsako į 1 užduoties klausimus. Ant lentos mokytojas gali užrašyti

kelis raktinius žodžius ar žodžių junginius, kurie bus mokiniams naudinti vėliau, savarankiškai raštu atsakant į pateiktus klausimus.

Skaitoma ir aptariama II teksto dalis, mokiniai žodžiu atsako į 2 užduoties klausimus. Ant lentos mokytojas gali užrašyti

kelis raktinius žodžius ar žodžių junginius, kurie bus mokiniams naudinti vėliau, savarankiškai raštu atsakant į pateiktus klausimus. Būtų

naudinga lentoje pateikti schemą, padėsiančią mokinams atsakyti į 2 užduoties 1 klausimą: 1. Kiek Faladų šeimoje yra vaikų? Išvardykite

vaikų vardus pradėdami nuo pirmosios tekste paminėtos Faladų dukters. Tai galėtų būti eilės tvarka surašyti Faladų šeimos vaikų vardai

pradedant nuo vyriausios dukters Icenplicės: Icenplicė, Fytė, Hansas ir Edis. Šalia vaikų vardų skliausteliuose galima taip pat parašyti,

kiek kiekvienas iš jų turėjo knygų: Icenplicė (apie 1000), Fytė (apie 400), Hansas-pasakotojas (apie 400) ir Edis (daugiau nei 200). Būtų

naudinga mokytojui dar kartą vaikų paklausti, kuris iš išvardytų Faladų šeimos vaikų yra pasakotojas, nes jo vardo tekste nėra (tai

Hansas).

Skaitoma ir aptariama III teksto dalis, mokiniai žodžiu atsako į 3 užduoties 1 klausimą. Ant lentos mokytojas gali užrašyti

kelis raktinius žodžius ar žodžių junginius, kurie bus mokiniams naudinti vėliau, savarankiškai raštu atsakant į pateiktą klausimą.

Kalbos vartojimo užduotys: atsakymų formulavimas raštu (10 min)

Mokiniai raštu atsako į šiuos (jau aptartus klausimus). Skatinama dirbti savarankiškai, mokytojo pagalba minimali.

1 užduotis. Atsakykite į klausimus.

1. Hansas Falada aprašo savo šeimos tradiciją. Kokia ji? Įvardykite.

2. Kaip rašytojas vadina kambarį be knygų? Kodėl?

38

3. Kodėl rašytojo šeimos nariai nepakentė dvigubų knygų eilių?

2 užduotis. Atsakykite į klausimus.

1. Kiek Faladų šeimoje yra vaikų? Išvardykite vaikų vardus pradėdami nuo pirmosios tekste paminėtos Faladų dukters.

2. Kuris iš vaikų skaitė mažiausiai?

3. Kokiame mieste gyveno Falados? Išrašykite tai įrodantį sakinį.

3 užduotis. Aptarkite.

1. Kodėl Faladų šeimoje vaikų nereikėjo versti skaityti?

Mokytojas primena, kad atsakydami į klausimus mokiniai gali remtis raktiniais žodžiais, žodžių junginiais ir schema, pateiktais lentoje.

Svarbu mokyti mokinius suformuluoti atsakymus savais žodžiais, kai remiantis klausimo formuluote, sukuriamas individualus atsakymas.

Mokiniai cituoti gali tik tuo atveju, jei to yra paprašyta klausime, pvz., nurodyta, kad reikia išrašyti tai įrodantį sakinį. Į klausimą „kodėl“

mokiniams padės atsakyti atsakymo-modelio pavyzdys: Klausimas: Kodėl rašytojo šeimos nariai nepakentė dvigubų knygų eilių? Atsakymo

modeliai: Rašytojo šeimos nariai nepakentė dvigubų knygų eilių, nes... / Rašytojo šeimos nariai nepakentė dvigubų knygų eilių todėl, kad...

Apibendrinimas ir namų darbo skyrimas (5 min)

Dar kartą primenama mokiniams pamokos tema, pasakoma, kad ši tema ir tekstas „Šeimos papročiai“ bus apibendrinti kitą pamoką.

Prisimenami ir išvardijamai Faladų šeimos nariai, paklausiama, kodėl mokinaims šis tekstas patiko arba nepatiko.

Skiriamas namų darbas: apmąstyti 3 užduoties 2 ir 3 klausimus.

3 užduotis. Aptarkite.

2. O kaip yra jūsų šeimoje? Kuris šeimos narys skaito daugiausiai?

3. Kaip manote, ar skaityti knygas naudinga? Kodėl?

39

Klausimus apmąstę, mokiniai turi parašyti 100–150 žodžių rašinėlį „Skaitymo tradicija mano šeimoje“. Mokytojas gali mokiniams

padalinti šį ar kitą iš anksto paruoštą rašinio planą:

Rašinėlis

Skaitymo tradicija mano šeimoje

PRADŽIA (1 pastraipa, 3 sakiniai)

a. Kas yra pomėgis skaityti?

b. Tavo šeimos sudėtis, šeimos nariai.

c. Šiame rašinyje pristatysi, kuris šeimos narys skaito daugiausiai, kuris – mažiausiai.

DĖSTYMAS (2–3 pastraipos)

d. Kuris šeimos narys skaito daugiausiai, ką mėgsta skaityti, kiek turi knygų.

e. Kuris šeimos narys mažiausiai skaito, ką mėgsta skaityti, kiek turi knygų.

f. Tu ir knygų skaitymas.

PABAIGA (1 pastraipa, 2–3 sakiniai)

g. Skaitymo nauda.

Documents

Metodinės rekomendacijos mokymo priemonei „Skaitiniai 7 klasei ... · Ilgalaikio lietuvių kalbos ugdymo plano 7 klasei pavyzdys Lietuvių kalbos planas-pavyzdys 7 klasės mokiniams