Metas Ridlis (Matt Ridley) Racionalusis optimistas: kaip kuriama gerovė

Matt Ridley

Racionalusis optimistas

Kaip KuRiaMa geRov

Vert Jolanta Krinien

Vilnius

UDK 316.42 Ri35

TEISS GINAMOS. leidin draudiama atkurti bet kokia forma ar bdu, vieai skelbti, skaitant padarym vieai prieinam kompiuteri tinklais (internete), ileisti ir versti, platinti jo original ar kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn.Draudiama krin, esant bibliotekose, mokymo staigose, muziejuose arba archyvuose, mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atkurti, vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

Ve r s t a i k n y g o s :The Rational Optimist: How Prosperity Evolves by Matt Ridley

I a n g l k a l b o s v e r t Jolanta Krinien

R e d a g a v oOna Balkeviien

S p e c . r e d a g a v i m a t l i kodoc. dr. Dalia Masaitien

K o n s u l t a v oDanut Rimien

Ma ke t k r Jurgita Petrulyt ir Dovil Kulieien

V i r e l k r Jurgita Petrulyt ir Artras Babuis

Knyg serija MOKSLAS VISIEMS yra leidiama gyvendinant Lietuvos moksl akademijos kartu su partneriais vykdom projekt Nacionalins mokslo populia-rinimo priemoni sistemos sukrimas ir gyvendinimas, kuris yra finansuojamas Europos socialinio fondo lomis.

ISBN 978-609-437-193-6 Text copyright Matt Ridley 2010 Vertimas lietuvi kalb Jolanta Krinien, 2013 Leidykla Eugrimas, 2013

Skiriu

Metjui ir Airisei

m

is darbo pasidalijimas, i kurio kildinama tiek privalum, i pradi nebna jokios mogaus iminties pasekm, numatanti ir skirianti t bendr prabang, kuri jis galina. Tai btina, nors labai lta ir tolygiai kintanti pasekm tam tikro mogaus prigimties polinkio, kuris nenumato tokios didels naudos; polinkio mainyti, dertis ir keisti vien daikt kit.

Adamas Smitas (Adam Smith),Taut turtas (The Wealth of Nations)

5

TuRiNYS

Pratarm Kai idjos tarpusavyje sveikauja 7

pirmas skyrius: Geresn iandiena: dovana, neturinti precedento 15

antras skyrius: Kolektyvinis protas: mainai ir specializacija prie 200000 m. 47

treias skyrius: Dorybs manufaktra: derjimasis, pasitikjimas ir taisykls prie 50000 m. 78

Ketvirtas skyrius: Kaip imaitinti 9 milijardus: kininkavimas prie 10000 m. 108

penktas skyrius: Miest triumfas: prekyba prie 5000 m. 138

etas skyrius: Kaip ivengti R. Maltuso spst: populiacija nuo 1200 m. 167

septintas skyrius: Verg paleidimas: energija nuo 1700 m. 185

atuntas skyrius: Iradim iradimas: didjanios pajamos nuo 1800 m. 213

Devintas skyrius: Lio takai: pesimizmas nuo 1900 m. 239

Deimtas skyrius: Du didieji iandienos pesimizmai: Afrika ir klimatas nuo 2010 m. 267

Vienuoliktas skyrius: Katalaksija: racionalusis optimistas madaug 2100 m. 297

Padka 306

Pastabos 309

Rodykl 352

7

pRaTaRM:

Kai idjoS TaRpuSavYje SveiKauja

Kit gyvn ri individas vystosi nuo kdikysts iki pilnametysts, arba brandos1, ir per vien gyvenim pasiekia toki tobulyb, kuri prieinama jo prigimiai; taiau tarp moni paang daro ne tik individas, bet ir visa ris; kiekviena karta stato ant jau anksiau padt pamat.

Adamas Fergusonas (Adam Ferguson),Es apie pilietins visuomens istorij (An Essay on the History of Civil Society)

RacioNaluSiS opTiMiSTaS

8

ant mano stalo, prie kurio raau, guli du madaug tokio paties dydio2 ir

formos artefaktai: kompiuterio pel be laido ir vidurinio akmens amiaus, madaug 0,5 mln.m. senumo, kirvukas. Abu padaryti taip, kad atitikt

mogaus rank kad bt patogu naudoti. Taiau jie labai skirtingi. Vienas sudtingas, i daugybs mediag pagamintas reikmuo, turintis sudting vidin sandar, kuri liudija apie vairialypes inias. Kitas pagamintas i vienos mediagos ir rodo vieno individo sugebjim. J skirtumas leidia teigti, kad iandienin moni patirtis labai skiriasi nuo moni patirties prie 0,5 mln.m.

i knyga yra apie greit, nuolatin ir nepaliaujam kait, kuri moni visuomen patiria taip, kaip jokie kiti gyvnai. Biologui reikia tai paaikinti. Per pastaruosius 2 deimtmeius paraiau keturias knygas apie moni panaum kitus gyvnus. i knyga yra apie tai, kuo jie skiriasi nuo kit gyvn. Kas mones galina itaip maitingai be paliovos keisti savo gyvenim?

Ne, keiiasi ne mogaus prigimtis. Kaip kirvuk laikiusi ranka buvo tokios paios formos, kaip ranka, kuri laiko pel, taip mons visada iekojo ir iekos maisto, geis lytini santyki, rpinsis vaikais, varysis dl padties ir vengs skausmo kaip bet kuris kitas gyvnas. Nesikeiia ir monijos iskirtiniai bruoai.

Galite nukeliauti atokiausi ems kampel ir vis tiek rasite dain, ypsen, kalb, lytin pavyd ir humoro jausm, nors tarp impanzi n vieno i i dalyk nerasite. Galite grti praeit ir lengvai sijausti Viljamo ekspyro (William Shakespeare), Homero, Konfucijaus ir Budos mintis. Jei sutikiau mog, kuris ov urve, piet Pranczijoje, prie 32000 m. dailiai nupai raganosius, neabejoju, kad visais psichologiniais atvilgiais jis bt visikai mogikas. Didioji mogaus gyvenimo dalis nesikeiia.

Ir vis dlto tvirtinti, kad gyvenimas yra toks pat, kaip prie 32000 m., bt nesmon. Per t laik manoji ris pasidaugino 100000% nuo koki 3 mln. iki beveik 7 mlrd. Ji sukr sau tok patogum ir prabang, koki jokia kita ris negali net sivaizduoti. Ji kolonizavo kiekvien gyvenam planetos kampel ir ityrinjo kone kiekvien negyvenam. Ji pakeit pasaulio vaizd, genetik, chemin sudt ir savo tikslams m naudoti bene 23% vis sausumos augal. Ji apsupo save ypatingais, neatsitiktiniais atom deriniais, vadinamais technologijomis, kurias ji bema nuolatos kuria, atradinja ir atmeta.

Apie kitus padarus, net tokius protingus, kaip impanzs, delfinai, papgos ir atuonkojai, tai nepasakytina. Kartais jie gali naudoti rankius, kartais

9

pRaTaRM

gali pakeisti savo ekologin ni, bet jie nekelia savo gyvenimo lygio ir nepatiria ekonomikos augimo. Nepasta ir skurdo. Jie neprogresuoja nuo vieno gyvenimo bdo prie kito ir dl to nesigaili. Jie nepatiria ems kio, miest, komercins, pramonins ar informacins revoliucijos, o k sakyti apie renesansus, reformacijas, depresijas, demografinius lius, pilietinius, altuosius, kultrinius karus ir pinig trkum.

Sddamas prie raomojo stalo, esu apsuptas daikt telefon, knyg, kompiuteri, nuotrauk, svarli, kavos puodeli, kuri niekada n nemgino padaryti jokia bedion. Skaitmenin informacij ekran suvedinju taip, kaip nesugebt joks delfinas. Man aikios abstrakiosios svokos data, or prognoz, antrasis termodinamikos dsnis, kuri n nemgina suvokti jokia papga. A visikai kitoks. Kas padaro mane kitok?

Negali bti, kad tik todl, es mano smegenys didesns u kit gyvn. iaip ar taip, neandertaliei smegenys vidutinikai buvo didesns u mano, bet jie nepatyr toki spari kultrini permain. Be to, kad ir kokios didels mano smegenys, lyginant su kitomis gyvn rimis, neturiu n menkiausios nuovokos, kaip gaminami kavos puodeliai ar svarls, jau nekalbant apie or prognozes. Psichologas Danielis Gilbertas (Daniel Gilbert) mgsta juokauti, kad kiekvienam jo profesijos kolegai bent kart tenka baigti sakin: mogus yra vienintelis gyvnas, kuris...4*

Kalba, kognityvinis mstymas, ugnis, maisto ruoimas, ranki gaminimasis, savivoka, apgaudinjimas, imitavimas, menas, religija, nyktys, aikiai atsiskyrs nuo kit pirt, mtomieji ginklai, vertikali padtis, seneli rpinimasis vaikaiiais savybi, kurios laikomos bdingomis tik mogui, sraas ities ilgas. Betgi savybi, bding tik vamzdiadaniams ar turakini brio plikaskruosiams bananpaukiams (Corythaixoides personatus), taip pat nemaai.

Visi minti bruoai i ties labai mogiki ir tikrai labai praveria iuolaikiniame gyvenime. Bet galv guldau, kad, iskyrus gal tik kalb5, n vienas i j neatsirado reikiamu laiku ir nepadar tokios takos monijos istorijoje, kad paaikint staig perjim nuo paprastos visai gerai gyvenanios mogbedions prie vis pleianio savo galimybi ribas paangaus modernizuotojo.

* Originale praleista 3 inaa (Visos pastabos Vert.)


10

Daugelis i j atsirado pernelyg anksti ir neturjo labai rykaus poveikio. Bti pakankamai smoningiems, kad nupietume save ar iekotume atsakymo koki nors problem, yra puiku, bet tai toli grau nra pasaulio ukariavimas.

inoma, didels smegenys ir kalba monms gali bti reikalingi prisitaikymui prie technologini naujovi kupino gyvenimo. inoma, mons gerai prisitaik gyventi bendruomenje; lyginant net su impanzmis, mons kone maniakikai stengiasi kuo tiksliau mgdioti6. Bet didels smegenys, imitavimas ir kalba patys savaime nepaaikina klestjimo, paangos ir skurdo. Jos nekeiia gyvenimo lygio.

Visa tai turjo ir neandertalieiai: dideles smegenis, turbt sudting kalb, daugyb technologij. Bet jie taip ir neisiver i savo nios. Mano nuomone, norint paaikinti keist sugebjim keistis ries viduje, reikia irti ne savo galvas. Tai vyksta ne smegenyse. Tai vyksta tarp smegen. Tai kolektyvinis reikinys.

Dar kart pavelkime kirvuk ir kompiuterio pel. Abu jie padaryti mogaus, bet pirmj pagamino vienas asmuo, antrj imtai, gal net milijonai moni. Kaip tik tai turiu galvoje, kalbdamas apie kolektyvin intelekt. Joks pavienis mogus neino, kaip pagaminti kompiuterio pel. mogus, surinks j fabrike, neino, kaip igauti naft, i kurios gaminamas plastikas, ir atvirkiai. Taigi mogaus intelektas tapo kolektyvinis ir kaupiamasis taip, kaip jokio kito gyvno.

BeSipoRuojaNTYS pRoTai

Tvirtinti, kad mogaus prigimtis nepasikeit, bet pasikeit moni kultra, nereikia atmesti. Prieingai, monija igyvena nepaprast evoliucini permain sprogim, kur lemia geroji senoji Darvino natralioji atranka. Bet tai ne gen, o idj atranka. ios idjos tarpsta moni smegenyse. Jau ilg laik toki nuomon band suformuluoti socialini moksl atstovai.

Prancz sociologas Gabrielis Tardas (Gabriel Tarde) 1888m. ra: Kai iradimas tyliai plinta imitacijos bdu, galime tai vadinti evoliucija7. Austr ekonomistas Frydrichas Hajekas (Friedrich Hayek) septintajame deimtmetyje ra, kad lemiamas socialins evoliucijos veiksnys yra atranka mgdiojant geras institucijas ir proius8. Evoliucijos biologas Riardas Dokinsas (Richard Dawkins) 1976m. kultrins imitacijos vienetui vardyti pavartojo termin meme9. Eko

11

pRaTaRM

nomistas Riardas Nelsonas (Richard Nelson) devintajame de imtmetyje ikl prielaid, kad visa ekonomika vystosi per natralij atrank10.

Btent tai ir turiu galvoje, kalbdamas apie kultrin evoliucij: kakuriuo metu prie 100000 m. pati kultra pradjo vystytis taip, kaip niekada nesivyst jokioje kitoje ryje, tai yra kartojo, mutavo, konkuravo, atrinkinjo ir kaup, visai kaip milijardus met dar genai. Kaip natralioji atranka kaupiamuoju bdu po truput formavo ak, taip kultrin evoliucija tarp moni kaupiamuoju bdu galjo sukurti kultr arba fotoaparat11. impanzs gali mokyti viena kit, kaip nusmailintomis lazdomis nudobti galagus, o orkos gali mokyti viena kit papldimiuose medioti jr litus, bet tik mons turi kumuliacin kultr, kuri atsispindi ir duonos kepallyje, ir koncerte.

Taip, bet kodl? Kodl mes, o ne orkos? Teigti, kad monms bdinga kultrin evoliucija, nra nei labai originalu, nei labai naudinga. Vien imitacijos ir mokymosi, kad ir kaip gausiai bei iradingai jie bt praktikuojami, nepakanka, siekiant paaikinti, kodl mons pradjo taip unikaliai keistis. Reikia dar kako, kako, k turi mons, bet neturi orkos. Atsakymas, manau, yra toks, kad kakuriuo monijos istorijos momentu idjos pradjo susitikti ir poruotis, usiiminti tarpusavyje lytiniais santykiais.

Noriau paaikinti. Btent dl lytini santyki biologin evoliucija kaupia informacij, nes sujungia skirting individ genus. Taigi vienoje btybje vykusi mutacija gali suvienyti jgas su kitame individe vykusia mutacija. Aikiausia analogija bdinga bakterijoms, kurios keiiasi genais, tuo pat metu nesidaugindamos, tai i kur j gebjimas gyti imunitet kit ri antibiotikams.

Jei mikrobai prie kelis milijardus met nebt pradj keistis genais, ir gyvnai nebt to ts lytiniais santykiais, visi genai, kurie sukuria akis, niekada nebt susitik viename gyvne; genai, sukuriantys kojas, nervus ar smegenis, taip pat. Kiekviena mutacija bt likusi atskirta savo linijoje ir negebt atrasti sinergijos diaugsm. sivaizduokite, kaip karikatrikai atrodyt, jei vienos uvies isivystyt plauiai, kitos galns, bet n viena neilipt sausum. Evoliucija gali vykti ir be lytini santyki, bet daug daug liau.

Tai pasakytina ir apie kultr. Jei kultr sudaryt tik mokymosi i kit proiai, ji greitai sustingt. Kad kultra bt kumuliacin, idjos turi susitikti ir poruotis. Kryminis idj apsidulkinimas yra banali, bet netiktai reikminga fraz. Kurti tai pertvarkyti, pasak molekuli biologas Fran


12

sua akobas (Franois Jacob)12. sivaizduokite, kas bt, jei mogus, irads geleinkel, ir mogus, irads garve, bt niekada nesusitik ir nepasikalbj net per treiuosius asmenis. O kur dar popierius ir spausdinimo mainos, internetas ir mobilusis telefonas, anglis ir turbinos, varis ir skardins, ratas ir plienas, programin ranga ir technin ranga...

Drstu tvirtinti, kad kakuriuo monijos prieistors metu dideles smegenis turintys, kultringi, besimokantys mons pirm kart pradjo vieni su kitais keistis dalykais, ir, vos tik m tai daryti, kultra staiga pati pradjo kaupti ir prasidjo didysis verlusis monijos ekonomins paangos eksperimentas. Mainai kultrinei evoliucijai yra tas pats, kas lytiniai santykiai biologinei.

Keisdamiesi mons atrado darbo pasidalijim pastang ir sugebjim specializacij abipusei naudai. I pradi tai galjo pasirodyti nereikmingas dalykas, kurio atsitiktiniai primatologai bt nepastebj, jei bt atsuk savo laiko main t moment, kai tai prasidjo. Galbt tai bt sudomin kur kas maiau nei ekologija, hierarchija ir ri prietarai. Bet kakurios mogbedions pradjo keistis maistu ar rankiais su kitomis taip, kad abiem main partneriams tai ijo naud, ir taip vis labiau specializavosi.

Specializacija skatino naujoves, nes skatino skirti laiko gamintis rankius, kuriais bus gaminami kiti rankiai. Taip buvo taupomas laikas, o klestjimas yra tiesiog sutaupytas laikas, proporcingas darbo pasidalijimui. Kuo vairesni kaip vartotojai tapo mons ir kuo labiau specializavosi kaip gamintojai, tuo daugiau jie keitsi produkcija ir geriau gyveno, gyvena bei gyvens. Gerai, kad is procesas neturi neivengiamos pabaigos. Kuo labiau mons traukiami globalin darbo pasidalijim, kuo labiau gali specializuotis ir mainytis, tuo turtingesni bsime mes visi.

Be to, tas procesas neturi prieasties, dl kurios negaltume sprsti mus persekiojani problem, toki kaip ekonomins krizs, staigus gyventoj skaiiaus augimas, klimato kaita, terorizmas, AIDS, depresija ir nutukimas. Lengva nebus, bet labai manoma, i tikrj tiktina, kad 2110m., prajus imtmeiui nuo ios knygos ileidimo, monija gyvens daug daug geriau nei iandien, bus geresn ir planetos, kurioje ji gyvena, ekologija. i knyga skatina monij drsiai pasitikti permainas, bti racionaliai optimistine ir siekti monijos bei pasaulio, kuriame ji gyvena, gerjimo.

13

pRaTaRM

Kai kas teigs, kad a tik kartoju tai, k 1776m. pasak A. Smitas13. Bet nuo A. Smito laik jo valgas daug kas keit, jomis abejojo, pritaik ir pltojo. Pavyzdiui, jis nesuprato, kad gyvena ankstyvajame pramons perversmo laikotarpyje. Negaliu tiktis prilygti A. Smito genijui kaip individas, bet jo atvilgiu turiu vien didel privalum galiu skaityti jo knyg. Paties A. Smito idjos nuo an laik poravosi su kitomis.

Mane vis labiau stebina tai, kaip maai moni pagalvoja apie audring kultrini permain problem. Pastebiu pasaulis pilnas moni, manani, kad j priklausymas nuo kit maja arba kad jiems seksis geriau, jei bus savarankikesni, arba kad technologin paanga nepakl gyvenimo lygio, arba kad pasaulis nuolat eina blogyn, arba kad keitimasis daiktais bei idjomis yra nereikalingas ir nereikmingas. Pastebiu visik isilavinusi ekonomist kuriems a nepriklausau nesidomjim klestjimo fenomenu ir kodl jis teko j riai. Taigi nusprendiau patenkinti savo paties smalsum ir parayti i knyg.

Raau precedento neturinio ekonominio pesimizmo laikais. Pasaulin bankininkysts sistema balansuoja ant lugimo ribos; milinikas skol burbulas sprogo; pasaulin prekyba sumenko; majant gamybos apimiai, visame pasaulyje spariai auga nedarbas. Artimiausia ateitis atrodo ities nyki, o kai kurios vyriausybs planuoja ir toliau didinti milinik viej skol, kuri gali pakenkti tolesns kartos galimybei klestti. Dideliam savo apgailestavimui, tam tikr vaidmen viename ios nelaims etape atlikau ir a kaip Northern Rock, vieno i daugelio bank, kurie per kriz stokojo likvidumo, neetatinis valdybos narys.

i knyga ne apie t patirt (pagal savo darbo sutarties slygas apie tai rayti negaliu). i patirtis sukl man nepasitikjim kapitalo ir pinig rinkomis, bet labai palankiai nuteik preki ir paslaug rink atvilgiu. Jei tik biau inojs, kad ekonomisto Vernono Smito (Vernon Smith) ir jo koleg eksperimentai laboratorijose jau seniai patvirtino, kad btiniausi preki ir paslaug rinkos (pavyzdiui, kirpyklos ir prekyba msainiais) veikia taip gerai, jog sunku jas sukurti taip, kad nebt veiksmingos ir nepasilyt naujovi, o pinig rinkos taip danai lunga ir sunku jas kurti taip, kad gerai funkcionuot.

Spekuliacija, minios energingumas, iracionalus optimizmas, rentos siekimas ir pagunda apgaudinti skatina pinig rinkas ieiti i rib ir lugti tai kodl reikia jas kruopiai reguliuoti tai visada palaikiau. (Preki ir paslaug


14

rinkoms tokio reglamentavimo reikia maiau.) Bet XXIa. pirmojo deimtmeio burbulas buvo kur kas blogesnis u daugel kit dl vyriausybs nekilnojamojo turto ir pinig politikos, ypa Jungtini Valstij, kurios dirbtinai nukreip pigi pinig srautus didels rizikos sandorius14, taigi ir kapitalo rink tarpininkus. ios krizs prieastys ma maiausiai yra tiek politins, tiek ir ekonomins15, tai kodl a ne per daug pasitikiu ir vyriausybe.

(Siekdamas aikumo, paymsiu, kad ilgus metus dirbau ar turjau tiesiogin naud ne tik i bankininkysts, bet ir, be kita ko, i mokslini tyrim, gyvn ri apsaugos, urnalistikos, kininkavimo, angliakasybos, rizikos kapitalo bei komercins nuosavybs. Tokia patirtis tikriausiai padar tak ir neabejotinai praplt mano poir ias sritis. (Apie tai toliau knygoje.) Bet man niekada niekas nemokjo, kad propaguoiau kok nors konkret poir.)

Racionalusis optimizmas liudija, kad pasaulis ibris i iuolaikins krizs, nes preki, paslaug ir idj rinkos leidia monms keistis ir nuoirdiai specializuotis vis gerovei. Taigi i knyga nra neapgalvotas vis rink liaupsinimas ar smerkimas, o pasigilinimas tai, koks senesnis ir teisingesnis, nei daugelis mano, yra main ir specializacijos rinkos procesas, ir kok tvirt pagrind jis teikia optimizmui velgiant monijos ateit. Pagaliau, knyga apie tai, kaip yra naudinga keistis. Manau, labiausiai nepritariu vis politini spalv reakcionieriams: mlyniesiems, kuriems nepatinka kultrins permainos, raudoniesiems, kuriems nepatinka ekonomins permainos, ir aliesiems, kuriems nepatinka technologins permainos.

Esu racionalusis optimistas: racionalusis, nes persimiau optimizmu ne dl savo temperamento ar instinkto, o vertindamas faktus. Tikiuosi, kad ir js tapsite optimistais. Pirmiausia turiu tikinti jus, kad subalansuota monijos paanga buvo geras dalykas, ir, nepaisant nuolatins pagundos dejuoti, pasaulis yra tokia pat gera vieta gyventi, kaip ir visada buvo eiliniam mogui, net dabar, didelio nuosmukio metu. Kad jis yra turtingesnis, sveikesnis ir malonesnis, nes tam padeda komercija, ir ne tik ji. Taip pat ketinu pairti, ar jis gali pasidaryti geresnis.

15

piRMaS SKYRiuS

geReSN iaNdieNa: dovaNa, NeTuRiNTi

pRecedeNTo

Kokiu principu vadovaujams, nematydami nieko kita, kaip tik gera, praeity, ir nesitikdami nieko kita, tik bloga, ateity?16

Tomas Babingtonas Makaulis (Thomas Babington Macaulay), Saudio Pokalbi apie visuomen apvalga

(Review of Sautheys Colloquies on Society)

20001500

1000500

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0

BenDRasis nacionalinis pasaulio pRoDuKtas (Bnp) Vienam gyVentojui17


16

iki io amiaus vidurio moni skaiius per 10000 m. iaugs nuo maiau kaip 10 mln. iki beveik 10 mlrd. Kai kurie i iandien gyvenani milijard vis dar kenia ir mirta dl dar sunkesni, nei buvo akmens amiuje, slyg. Kai kuriems darosi sunkiau nei buvo vos prie kelis mnesius ar metus. Bet didioji dauguma moni kur kas geriau maitinasi, turi daug geresn bst, mgaujasi daug geresnmis pramogomis, yra daug geriau apsaugoti nuo lig, ir yra daug didesn tikimyb, kad jie sulauks ilesns senatvs nei j protviai18.

Galimyb turti visk, ko mogus gali norti ar ko jam gali reikti, per pastaruosius 200 m. spariai auga, o prie tai permainingai didjo 10000m.: ilgi gyvenimo metai, varus geriamasis vanduo, tyras oras, privatumo valandos, priemons keliauti greiiau nei leidia kojos, bdas perduoti ini greiiau nei leidia balsas.

Net turint galvoje, kad imtai milijon vis dar gyvena didiausiame skurde, ligose ir nepritekliuje, ios kartos monms prieinama daugiau kalorij, vat, liumenvalandi, kvadratini pd, gigabit, megaherc, viesmei, nanometr, bueli i akro, kilometr litrui benzino, maisto myli, oro myli ir, inoma, doleri nei anksiau. Jie turi daugiau Velcro lipniosios juostos, vakcin, vitamin, bat, daininink, muilo oper, mang pjaustymo peili, lytini partneri, teniso rakei, valdom raket ir visko, k tik galima sivaizduoti. Pagal apskaiiavimus, skirting produkt, kuriuos galima nusipirkti Niujorke arba Londone, skaiius virija 10 mlrd.19

To nereikt sakyti, bet reikia. Mat iandien vis dar yra moni, kurie mano, kad anksiau gyvenimas buvo geresnis. Jie tvirtina: tolimoje praeityje gyvenimas buvo ne tik paprastesnis, ramesnis, socialesnis ir dvasingesnis, bet ir dorovingesnis. i roin nostalgij praau atkreipti dmes daniausiai pasineria turtingieji. Lengva ilgtis valstiei gyvenimo, kai nereikia naudotis lauko tualetu.

sivaizduokite 1800m. kakur Vakar Europoje ar rytinje iaurs Amerikos dalyje. Paprastame mediniame name prie idinio susirenka eima. Tvas garsiai skaito Biblij, o motina ruoiasi patiekti kept jautien su svognais. Viena i seser ramina verkiant kdik, o vyriausiasis snus pilsto i soio vanden molinius puodelius ant stalo. Jo vyresnioji sesuo tvarte eria arkl. Lauke jokio transporto keliamo triukmo, niekas nepardavinja narkotik,

17

geReSN iaNdieNa

oras neutertas dioksinais, o karvs piene nra radioaktyvij daleli. Absoliuti ramyb, u lango iulba pauktis.

Bet palaukit! Nors tai viena i pasiturini kaimo eim, skaityti ventj Rat tvui trukdo bronchitinis kosulys, spartinantis plaui udegim, kuris praudys j, sulaukus 53m. (ir jam dar pasiseks: gyvenimo trukm net Anglijoje 1800m. buvo trumpesn kaip 40m.), o idinyje degani malk dmai irgi kenkia. Kdikis mirs nuo vjaraupi, dl kuri dabar ir verkia, jo sesuo bus greitai ileista u girtuoklio vyro. Vanduo, kur pilsto snus, atsiduoda i altinio gerianiomis karvmis. Motin kamuoja danties skausmas. Vyresnij jos mergait tiesiog i akimirk ant ieno prievartauja kaimyno kampininkas, ir jos vaikas bus atiduotas prieglaud.

Trokinys pilkvas ir kremzltas, bet vis dlto msa juk ji taip retai pakeiia ko; vaisi ar alumyn salotoms sezon neuderjo. Jie valgo mediniu auktu i medinio dubens. vakes deginti per brangu, tad vienintelis viesos altinis yra idinys. Niekas i eimos nari nra mats spektaklio, pies ar girdjs skambinant pianinu.

Mokykla vikariate, ten kelerius metus lotyn kalb nuobodiai dsto fanatikas grietos disciplinos alininkas. Tvas kart lanksi mieste, bet kelion jam kainavo visos savaits alg; kiti nebuvo nukeliav i nam toliau kaip penkiolika myli. Kiekviena dukra turi dvi vilnones sukneles, dvejus drobinius markinius ir vien por bat. Tvo varkas jam kainavo viso mnesio udarb, bet dabar jis pilnas utli. Vaikai miega po du ant iaudini iuini, patiest ant grind. O pauktel, giedant u lango, rytoj pagaus ir suvalgys vienas i berniuk20.

Jei mano sukurta eimos istorija nepatinka, gal pavelgtumte statistik. Nuo 1800m. pasaulio gyventoj skaiius padidjo 6 kartus, bet vidutin numatomo gyvenimo trukm tapo ilgesn nei dvigubai, o realiosios pajamos iaugo daugiau kaip 9 kartus21. Paimkime artimesn perspektyv. 2005 m. lyginant su 1955m. eilinis ems gyventojas udirbo beveik 3 kartus daugiau pinig (indeksuot pagal infliacij), suvartojo 1/3 daugiau maisto kalorij, palaidojo 1/3 savo vaik ir galjo tiktis nugyventi 1/3 ilgesn gyvenim.

Jam buvo kur kas maesn tikimyb ti kare, nuo tornad, potvyni, bado, nelaiming atsitikim, bti nuudytam, mirti gimdant, nuo kokliuo, tuberkuliozs, maliarijos, difterijos, dmtosios ar viduri iltins, tym, v


18

jaraupi, skorbuto ar poliomielito. Buvo maesn tikimyb, kad jis bet kurio amiaus susirgs viu, irdies liga ar patirs infarkt.

Buvo labiau tiktina, kad jis bus ratingas ir baigs mokykl. Labiau tiktina, kad turs telefon, vidaus tualet su nuleidiamu vandeniu, aldytuv ir dvirat. Ir visa tai per pusimt met, kai pasaulio gyventoj skaiius iaugo daugiau nei dvigubai, o preki ir paslaug pagausjo vietoj to, kad jas bt imta riboti. Matuojant pagal bet kokius standartus, tai stulbinantis monijos pasiekimas.

Vidurkiai daug k slepia. Bet net jeigu suskaidysite pasaul maas daleles, vargu ar rasite region, kuris 2005m. gyveno blogiau nei 1955m. Per t pus amiaus realiosios pajamos vienam mogui buvo truput maesns tik eiose alyse (Afganistane, Haityje, Konge, Liberijoje, Siera Leonje ir Somalyje), numatomo gyvenimo trukm trijose (Rusijoje, Svazilande ir Zimbabvje), o naujagimi mirtamumas nepadidjo n vienoje. Visais kitais atvilgiais ios alys dar paang.

Deja, Afrikos gyvenimo lygis, lyginant su kitomis pasaulio alimis, kilo ltai ir netolygiai, o daugelyje piet Afrikos valstybi dl AIDS epidemijos numatomo gyvenimo trukm XXa. paskutiniame deimtmetyje sutrumpjo (pastaraisiais metais ji vl ilgja). Per t pusimt met bta ir moment, kai vairiose alyse itin krito pragyvenimo lygis ar sutrumpjo gyvenimo trukm: Kinijoje taip vyko septintajame deimtmetyje, Kambodoje atuntajame, Etiopijoje devintajame, Ruandoje paskutiniame, Konge XXIa. pirmajame deimtmetyje, iaurs Korjoje per vis t laikotarp. Argentinoje visas XXa. buvo apgailtina stagnacija.

Bet apskritai po 50m. padtis pasaulyje yra nepaprastai, tiesiog reikia stebtis gera. Vidutinis Piet Korjos gyventojas gyvena 26m. ilgiau ir udirba per metus 15 kart daugiau nei 1955m. (15 kart daugiau nei jo kolega iaurs Korjoje). Vidutinis meksikietis dabar gyvena ilgiau nei 1955m. gyveno vidutinis britas. Vidutinis botsvanas udirba daugiau nei vidutinis suomis 1955 m. Naujagimi mirtamumas iandien Nepale maesnis nei 1951m. Italijoje. Vietnamiei, pragyvenani u maiau kaip 2 dol. per dien, skaiius22 per 20m. sumajo nuo 90 iki 30%.

Turtuoliai dar labiau pralobo, bet varg padtis keitsi dar palankiau. Neturtingj sluoksni besivystaniose pasaulio alyse vartojimas 19802000m.

19

geReSN iaNdieNa

augo dvigubai greiiau nei viso pasaulio23. Kinai tapo 20 kart turtingesni, 1/3 daugiau gimd ir gyvena 28m. ilgiau nei prie 50m. Net nigerieiai tapo dvigubai turtingesni, 25% maiau gimdo ir gyvena 9m. ilgiau nei 1955m.

Nepaisant pasaulio gyventoj skaiiaus padvigubjimo, net apytikslis absoliuiame skurde gyvenani moni (kurie 1985 m. igyveno u maiau kaip 1 dol. per dien) skaiius nuo etojo deimtmeio sumajo. Toki absoliuiame skurde gyvenanij procentas sumajo perpus iki maiau kaip 18%24. inoma, tas skaiius vis dar siaubingai didelis, bet tendencija vargu ar kelia nevilt. Jei iliks dabartinis jo majimo tempas, iki 2035m. jis pasieks nul (nors tikriausiai taip nenutiks). Jungtini Taut apskaiiavimu, per pastaruosius 50m. skurdo lygis sumajo labiau nei per ankstesnius 500 m.25

TuRTai viSieMS

1955m. nebuvo ir nepritekliaus metai. Buvo pasiektas rekordas momentas, kai pasaulis tapo turtingesnis, gausiau gyvenamas ir patogesnis nei buvo kada nors anksiau, nepaisant nesen Hitlerio (Adolf Hitler), Stalino ( ) ir Mao (Mao Dze Dun) (pastarasis tuo metu pradjo marinti savo mones badu, kad u j grdus i Rusijos nusipirkt branduolinius ginklus) pastang.

Palyginus su ankstesniu amiumi, etasis deimtmetis buvo nepaprastos gausos ir prabangos metas. Kdiki mirtamumas Indijoje jau buvo maesnis nei Pranczijoje ir Vokietijoje 1900m. Japon vaikai 1950m. galjo mokytis beveik dvigubai ilgiau nei ami sandroje. XXa. pirmoje pusje pasaulio pajamos vienam mogui kone padvigubjo. 1958m. J. K. Galbraitas (J. K. Galbraith) paskelb26: pasiturinioji visuomen pasiek tok lyg, kad saldialieuviai reklamuotojai brukte bruka vartotojams daugyb nereikaling preki.

Jis buvo teisus, sakydamas, kad palyginus su kitais ypa gerai laikosi amerikieiai: 1950m. jie buvo trimis coliais* auktesni nei ami sandroje ir dvigubai daugiau ileido vaistams nei laidotuvms 1900m. santykis buvo prieingas. Iki 1955m. madaug 8 i 10ies Amerikos eim turjo vandentiek, centrin ildym, elektr, skalbimo main ir aldytuv. 1900m. toki

* 1 colis 2,5 cm.


20

prabangos dalyk neturjo beveik niekas. Savo klasikiniame veikale Kaip gyvena kita pus (How the Other Half Li

ves), paraytame 1890m., Deikobas Risas (Jacob Riis) pasakoja apie 9 asmen eim, gyvenani Niujorke 10 kvadratini pd* kambarlyje su mauiuke virtuve, ir apie moteris, udirbanias 60 ct per dien u 16val. darb paskutin prakaito la ispaudianioje monje ir neigalinias per dien pavalgyti daniau kaip tik vien kart. Amiaus viduryje tai bt atrod netiktina27.

Ir vis dlto, jei atsigrtume praeit, dabar, dar po 50m., 1955m. vidurin klas, turjusi toki prabang, kaip automobiliai, buitiniai patogumai ir vairs prietaisai, iandien bt apibdinta kaip gyvenanti emiau skurdo ribos. Vidutinis angl darbininkas 1957m., kai Haroldas Makmilanas (Harold Macmillan) ra, kad jam dar niekada nebuvo taip gerai, udirbo maiau pagal perkamj gali negu jo padties mogus iandien gaut kaip valstybin paalp, bdamas bedarbis ir turdamas tris vaikus.

iandien 99 % t, kuriuos amerikieiai oficialiai laiko vargais, turi elektr, vandentiek, vidaus tualet ir aldytuv, 95% turi televizori, 88% telefon, 71% automobil ir 70% oro kondicionieri. Kornelijus Vanderbiltas (Cornelius Vanderbilt) i i dalyk neturjo nieko. Net 1970m. tik 36% amerikiei turjo oro kondicionieri, 2005m. j turjo 79% neturting eim. Net Kinijos miestuose 90% moni iandien turi elektr, aldytuvus ir vandentiek. Daugelis i j turi ir mobiliuosius telefonus, prijim prie interneto bei palydovin televizij ir, inoma, pigesnius ir patobulintus automobilius, aislus, vakcinas, restoranus ir pan.

Gerai, sako pesimistas, bet kokia kaina? Juk aplinka neabejotinai blogja. Tokiuose miestuose, kaip Pekinas, galbt. Bet daugelyje kit viet ne. Europoje ir Amerikoje ups, eerai, jros ir oras vis laik darosi varesni. Temzje maiau nevarum ir daugiau uvies. Erio eere vandens gyvai, kurios septintajame deimtmetyje buvo beinykstanios, dabar gausyb. Spariai auga baltagalvi ereli populiacija. Pasadenoje** maiau smogo. vedijos pauki kiauiniuose 75% maiau teral nei septintajame deimtmetyje. Amerikoje per 25m. transporto imetamo anglies monoksido kiekis sumajo 75%. iandien automobilis maiau teria or, vaiuodamas visu greiiu, nei

* 1 pda 30,48 cm.** Miestas Los Andele, Kalifornijoje, JAV.

21

geReSN iaNdieNa

1970m. ter pastatytas automobilis, nutekant jo benzinui28. Vidutin numatomo gyvenimo trukm ilgiausi gyvenimo trukm tu

riniose alyse (1850m. vedijoje, 1920m. Naujojoje Zelandijoje, iandien Japonijoje) kiekvienais metais ilgja, ir is tempas 3 mn. per metus per 200m. maai pasikeit. Vis dar nra poymi, kad ji bt pasiekusi rib, nors vien dien tai, inoma, vyks.

Treiajame deimtmetyje demografai su pasitikjimu tvirtino, kad vidutin gyvenimo trukm be radikali inovacij intervencijos ar fantastik evoliucini pasikeitim ms fiziologinje sandaroje bus 65m. 1990m. jie pranaavo, kad numatomo 50mei gyvenimo trukm neturt viryti 35m., nebent vykt reikmingas lis, stabdantis fundamental senjimo temp. Vos per 5m. buvo rodyta, kad abi prognozs pasirod esanios neteisingos bent vienoje i ali29.

Taigi pensinis amius vis ilgja. Pradedant 1901m., per 68 metus 6574m. Anglijos vyr mirtamumas sumajo 20%. Vliau jis sumajo 20% per 17, 10 ir 6 metus padtis gerjo vis greiiau. Visa tai labai gerai, sako pesimistai, bet kaip dl gyvenimo kokybs senatvje? Taip, mons gyvena ilgiau, bet j gyvenim pailgin metai kupini kanios ir negalumo. Nepasakyiau. Pagal vien amerikiei atlikt tyrim, 19821999m., vyresni kaip 65m. moni negalumo procentas sumajo nuo 26,2 iki 19,7 perpus greiiau nei mirtamumas. Beje, dl geresns diagnostikos ir gydymo ltins ligos prie mirt ne ilgja, o truput trumpja, tai vadinama sergamumo sumainimu. mons ne tik ilgiau gyvena, bet ir trumpiau merdja30.

tai kad ir insultas, daniausia negalumo prieastis senatvje. Amerikoje ir Europoje mirtamumas nuo insulto 19502000 m. sumajo 70 %. Devintajame deimtmetyje Oksforde atliktame tyrime apie insulto aukas daroma ivada, kad per artimiausius du deimtmeius insulto atvej padaugs beveik 30% daugiausia dl to, kad insultai su amiumi padanja, o monms pranaaujama gyventi ilgiau. mons i tikrj gyvena ilgiau, bet insulto atvej sumajo 30%. (Su amiumi susijs padanjimas vis dar ilieka, bet irykja vis vliau.) Tas pats pasakytina apie v, irdies ir kvpavimo ligas: su amiumi j pasitaiko vis daniau, bet jos pasireikia vis vliau nuo etojo deimtmeio madaug deimia met vliau31.

Visame pasaulyje maja net nelygyb. Tiesa, Anglijoje ir Amerikoje pa


22

jam lygybs realizavimas, kuris per pastaruosius du imtmeius daugiausia vyko skmingai (angl aristokratai 1800m. buvo 6 coliais auktesni nei vidurkis; iandien jie yra maiau kaip dviem coliais auktesni), nuo septintojo deimtmeio pristojo. To prieasi daug, bet ne visos veria apgailestauti. Pavyzdiui, daug udirbantys dabar daniau tuokiasi tarpusavyje, nei paprastai (o tai sutelkia pajamas), padaugjo imigrant, laisvesn prekyba, karteliai atsivr konkurencijai tarp verslinink, pagerjo darbuotoj sugebjimai.

Visa tai skatina nelygyb, bet kyla i ilaisvinani tendencij. Be to, egzistuoja keistas statistikos paradoksas: nors nelygyb kai kuriose alyse augo, globaliniu mastu ji majo. Pastaruoju metu moni praturtjimas Kinijoje ir Indijoje padidino nelygyb tose alyse turtingj pajamos ten auga greiiau nei varg, o atotrkis tarp pajam yra neivengiama gerjanios ekonomikos pasekm. Taiau globalin Kinijos ir Indijos ekonominio augimo pasekm skirtum tarp turting ir varg sumaino visame pasaulyje32.

Pasak F. Hajeko33, kai emesniosios klass ima vis greiiau kilti auktesn padt, pagrindinis didiuls naudos altinis tampa nebe pataikavimas turtingiesiems jis uleidia viet pastangoms, nukreiptoms masi poreikius. Tos jgos, dl kuri nelygyb i pradi irykdavo savaime, vliau buvo linkusios j mainti.

Nelygyb traukiasi ir dar vienu atvilgiu. Intelekto koeficiento (IK) bal taikymas nuolat maja, mat emi balai pasiveja auktus. Tai paaikina nuosekl, paang ir visuotin vidutini IK bal gerjim tam tikrame mogaus amiuje po 3% per deimtmet. Du ispan tyrimai atskleid, kad po 30m. IK pakilo 9,7 balo daugiausia tarp maiau intelektuali grups nari.

is reikinys, inomas kaip Flino efektas, pagal Deims Flin (James Flynn), kuris pirmasis j atkreip dmes34, i pradi buvo laikomas nesvarbiu, kaip pasikeitim testuose rezultatas arba paprasiausias ilgesnio ir geresnio mokymo mokykloje atspindys. Bet tokie paaikinimai neatitinka fakt, nes is efektas tarp protingiausi vaik ir tyrimuose, kurie daugiausia susij su lavinamuoju turiniu, daniausiai yra silpniausias.

lygio suvienodjim lemia vienodesn mityba, vaikysts patiri skatinima ir vairov. inoma, galite tvirtinti, kad IK negali teisingai atspindti intelekto, bet negalite ir tvirtinti, kad kakas gerja ir kartu dar labiau suvienodja.

23

geReSN iaNdieNa

Net teisingumo pasidar daugiau dl nauj technologij, nes jos pradeda atskleisti neteisingus nuosprendius ir nustato tikruosius nusikaltlius. Pamus DNR pirt atspaudus, laisv jau yra paleisti 234 nekalti amerikieiai35, kalj vidutinikai 12m.; 17 i j lauk mirties nuosprendio. Pats pirmasis teismo ekspertizs DNR tyrimas 1986m. reabilitavo nekalt mog ir padjo sugauti tikrj udik. Vliau tokia situacija ne syk kartojosi.

pigi vieSa

ie turtingesni, sveikesni, auktesni, protingesni, ilgaamikesni, laisvesni mons btent js mgaujasi tokia apstybe, kad daugelis jiems reikaling daikt darosi vis pigesni. Per pastaruosius du imtmeius gerokai atpigo keturi pagrindini mogaus poreiki maisto, drabui, degal ir bsto tenkinimas. Ypa tai pasakytina apie maist ir drabuius (nepaisant trumpalaikio maisto kain kilimo 2008m.). Degal kainos krito ne taip tolygiai; pigesni tapo turbt net namai. Kad ir kaip atrodyt keista, tipikas eimos namas iandien kainuoja truput maiau nei 1900 ar net 1700m.36, nors turi kur kas daugiau iuolaikini patogum elektr, telefon ir vandentiek. Kadangi pagrindini poreiki tenkinimas atpigo, atsirado daugiau l prabangai. Dirbtin viesa uima tarpin padt tarp btinybs ir prabangos. Finansiniu poiriu, 1300m. tas pats dirbtinio apvietimo kiekis37 Anglijoje kainavo 20000 kart daugiau nei dabar.

Kad ir koks milinikas bt tas skirtumas, darbo poiriu, i permaina yra dar rykesn, o pagerjimas vyko neseniai. Paklauskime savs, kiek dirbtins viesos galime nusipirkti u 1val. darbo, gaudami vidutin atlyginim. Tas kiekis nuo 24 viesvalandi 1750m. pr. Kr. (sezam aliejaus lempa) padidjo iki 186 viesvalandi 1800m. (lajaus vak), atitinkamai iki 4 400 1880m. (ibalin lempa), 531000 ibalin lempa 1950m. (kaitrin lemput) ir 8,4 mln. iandien (kompaktin fluorescencin lemput). Kitaip tariant, iais laikais per 1val. galite usidirbti 300 dien skaitymo viesos; 1800m. per 1val. buvo galima usidirbti 10 min. skaitymo viesos38.

Arba vertinkime kitaip ir paklauskime, kiek laiko tekt dirbti, kad usidirbtume 1val. skaitymo viesos, sakykime, 18 vat kompaktins fluorescencins lemputs, deganios 1val. Jei gauname vidutin atlyginim, iandien


24

tai kainuot maiau nei 0,5 sek. ms darbo laiko 0,5 sek. darbo u 1val. viesos. 1950m., esant prastinei kaitrinei lemputei ir anuometiniam udarbiui, u t pat viesos kiek btume turj dirbti 8 sek. XIXa. devintajame deimtmetyje, naudodami ibalin lemp, u t pat viesos kiek btume turjs dirbti madaug 15 min.

Degindami lajaus vak XIXa. pradioje daugiau kaip 6val. O kad gautume t pat kiek viesos i sezam aliejaus lempos Babilone 1750m.pr.Kr., btume turj dirbti ilgiau kaip 50 val. Nuo 6 val. iki 0,5 sek. 43 200 kart geriau u 1val. viesos: tai kokia geresn padtis, lyginant su protviais 1800m., tos svarbios valiutos, laiko39, atvilgiu. Dabar suprantate, kodl mano pramanyta eima valg prie idinio viesos?

Didioji io pagerjimo dalis netraukiama pragyvenimo apskaiiavimus, nes lyginami skirtingi dalykai. Ekonomistas Donas Budro (Don Boudreaux)40 sivaizdavo vidutin amerikiet, grus 1967m. su savo iuolaikinmis pajamomis. Jis gal bt turtingiausias miesto mogus, bet u jokius pinigus negalt nusipirkti internetins prekybos, Amazon*, Starbucks**, WalMart***, Prozac****, Google ar BlackBerry***** teikiam malonum.

Su apvietimu susij anksiau pateikti duomenys net nerodo didesnio iuolaikins elektros viesos patogumo ir rykumo, lyginant su vakmis ar ibalu, paprasta jungti, nra dm kvapo, maesnis gaisro pavojus. Be to, apvietimo tobulinimas dar nebaigtas. Kompaktins fluorescencins lemputs, elektron energij paverianios foton energija, gali bti triskart veiksmingesns u kaitrines lemputes, bet jas spariai istumia viesos diodai (LED), kurie turi papildom privalum gali veikti neiojami (io teksto raymo metu yra rodyta, kad LED 10 kart veiksmingesni u kaitrines lemputes). Pigi LED, maitinam sauls baterijomis, viesa neabejotinai greitai pakeis madaug 1,6 mlrd. moni, neturini elektros, daugiausia Afrikos kaimo gyventoj gyvenim. Beje, reikia paymti, kad kol kas LED vis dar per brangs, kad istumt daugel viesos lempui, bet tai gali pasikeisti.

* Internetinis knygynas.** Kavini tinklas, 1971m. kurtas JAV ir iuo metu paplits visame pasaulyje.*** Didiausias JAV mamenins prekybos tinklas pasaulyje.**** Antidepresantas.***** Imanusis telefonas.

25

geReSN iaNdieNa

Pagalvokite, k reikia ie apvietimo patobulinimai. Galite turti daug daugiau viesos, maiau dirbti, kad j nusipirktumte, ir u tuos pinigus sigyti kak kita. Tai, kad skiriate maiau savo darbo savaits laiko usidirbti viesai, reikia, kad jo galite skirti daugiau kakam kitam. Tas kitas gali bti kito mogaus darbinimas. Patobulinta apvietimo technologija ilaisvino mus pagaminti ar nusipirkti kit produkt arba paslaug, o gal atlikti kok nors labdaring darb. tai k reikia ekonomikos augimas.

laiKo TaupYMaS

Laikas tai visa esm. Umirkite dolerius, kriauklytes, seniau Azijoje ir Afrikoje vartotas kaip pinigus, ir auks. Tikrasis kokio nors dalyko verts matas yra valandos, kuri prisireikia jam sigyti. Jei reikia j sigyti paiam, paprastai utrunka ilgiau, nei tada, kai gaunate pagamint kit moni. O jeigu galite gauti kokybikai pagamint produkt, galite to dalyko nusipirkti daugiau. viesa atpigo, taigi mons m jos vartoti daugiau. iandien anglas idegina vidutinikai 40000 kart daugiau dirbtins viesos nei 1750m.41. Be to, jis sunaudoja 50 kart daugiau energijos ir 250 kart daugiau naudojasi transportu (matuojant nukeliautomis myliomis).

Tad tai kas yra klestjimas: grybi ar paslaug, kurias galima nusipirkti u t pat darbo kiek, pagausjimas. Dar XIXa. viduryje pato karietos kelions i Paryiaus Bordo kaina prilygo mnesiniam klerko udarbiui; iandien tokia kelion kainuoja madaug 1 dien darbo ir yra 50 kart greitesn. 1970m. pus galono* pieno vidutinikai kainavo 10 min. amerikieio darbo, o 1997m. jau tik 7. 1910m. 3 min. telefono pokalbis, paskambinus i Niujorko Los Andel, kainavo 9ias vidutin atlyginim gaunanio mogaus darbo valandas; iandien jis kainuoja maiau kaip 2 min. 1900m. 1 kWh elektros energijos kainavo 1val. darbo; iandien 5 min. etajame deimtmetyje, norint Makdonaldo restorane nusipirkti msain su sriu, teko dirbti 30 min.; iandien pakanka 3 min. Sveikatos apsauga ir vietimas yra tarp nedaugelio dalyk, kurie, matuojant darbo valandomis, dabar kainuoja brangiau nei etajame deimtmetyje42.

* 1 anglikasis galonas 4,54 l.


26

Net garsiausias kapitalistas, XIXa. pabaigos plik baronas, daniausiai pasipelnydavo daiktus atpigindamas. K. Vanderbiltas yra mogus, kur New York Times pirm kart apibdino plik baronu. Jis tikras tos frazs siknijimas. Bet atkreipkite dmes, k apie jo geleinkelius 1859m. ra Harpers Weekly43:

Bet kuriuo atveju, K. Vanderbiltui nutiesus prieingas linijas, visam laikui sumajo biliet kainos. Vos tik jis nutiesdavo prieing linij, biliet kainos ikart sumadavo, ir, kad ir kaip baigdavosi konkurencin kova ar jis nupirkdavo savo oponentus, kaip danai bdavo, ar jie nupirkdavo j, mokesiai niekada nebepakildavo iki ankstesnio lygio. U i didiul malon pigi kelion i bendruomen daugiausia turi bti dkinga K. Vanderbiltui.

18701900m. traukinio biliet kainos nukrito 90%. Nra n menkiausios abejons, kad K. Vanderbiltas kartkartm savo kelyje skm kai k papirkdavo ir pagsdindavo, o kartais imokdavo savo darbininkams maesnius atlyginimus nei kitiems neketinu daryti i jo ventojo, bet neabejotina ir tai, kad pakeliui jis teik vartotojams milinik dovan, kuri, prieingu atveju, bt juos aplenkusi, perkamas transporto paslaugas.

Panaiai ir Endriu Karnegis (Andrew Carnegie), nors susikrovs pasakikus turtus, tuo paiu laikotarpiu 75% sumaino plieno bgi kain. Donas D. Rokfeleris (John D. Rockefeller) 80% sumaino naftos kain. Per tuos 30m. BVP mogui Amerikoje iaugo 66%. Jie irgi tapo baronaisturtintojais44.

Henris Fordas (Henry Ford) praturtjo atpigindamas automobilius45. Savo pirmj T model jis pardavinjo tuo metu neregtai pigiai u 825 dol., o po 4 m. kain sumaino iki 575 dol. T modeliui pagaminti 1908m. prisireik madaug 4 700val. iandien eiliniam automobiliui turiniam tokius privalumus, koki T modelis niekada neturjo, pagaminti reikia madaug 1000val.

arlzo Martino Holo (Charles Martin Hall) ir jo sekj kompanijoje Alcoa* dl naujovi aliuminio kaina nukrito nuo 545 dol. XIXa. devintajame deimtmetyje iki 20 ct u 1 sv. XX a. ketvirtajame deimtmetyje46 (Atpildas Alcoa kompanijai u kainos sumainim buvo valdios ikelta byla pagal 140 kaltinamojo akto punkt dl nusikalstamo monopolio: staigus produkto kainos sumainimas buvo panaudotas kaip rodymas, kad ketinama sustabdyti

* Alcoa (Aluminum Company of America) didiausia JAV ir treia pagal dyd pasaulyje aliuminio gamintoja.

27

geReSN iaNdieNa

konkurencij. Vliau tame paiame imtmetyje tokie patys tarimai buvo pareikti Microsoftui.)

Kai 1945m. Chuanas Tripas (Juan Trippe) savo Pan Am oro linijose pigiai pardav turistins klass vietas47, kitos oro linijos taip sieid, kad apskund Pan Am savo valdiai: Anglija, savo gdai, skund prim, taigi Pan Am teko skraidyti ne Didij Britanij, o Airij.

Skaiiavimo galios kaina paskutiniame XXa. ketvirtyje krito taip spariai, kad 2000m. maos kienins skaiiavimo mainls pajgumas 1975m. bt kainavs viso gyvenimo atlyginimus. DVD grotuvo kaina Anglijoje nuo 400 sv. 1999m. vos per 5m. nukrito iki 40 sv. anksiau lygiai taip pat nukrito vaizdo grotuvo kaina, tik syk tai vyko daug greiiau.

Krintant vartojimo kainoms, mons darosi turtingesni (aktyv kain defliacija juos gali praudyti, bet taip yra dl to, kad aktyv kainas naudoja gauti pinig plataus vartojimo prekms sigyti). Ir vl atkreipkite dmes tikrasis klestjimo matas yra laikas. K. Vanderbiltas ar H. Fordas ne tik padjo mums greiiau nukakti ten, kur norime, bet ir leido dirbti maiau valand, kad nusipirktume biliet, taigi dovanojo daug laisvo laiko. Jei laisv laik nusprsime leisti vartodami kakieno kito produkcij, savo ruotu galsime praturtinti ir t mog; jei nusprsime laik leisti, k nors gamindami to mogaus vartojimui, dar labiau praturtsime patys.

Bstas taip pat turi tendencij pigti, bet valdia kakodl neriasi i kailio ir visaip trukdo. 1956m., norint usidirbti 100 kvadratini pd gyvenamojo ploto, reikjo 16 savaii; dabar pakanka 14os, ir bstas yra geresns kokybs48. Vis dlto, turint galvoje, kaip lengvai, naudojant iuolaikin technik, surinkti nam, jo kaina turt kristi kur kas greiiau. Valdia ukerta tam keli: pirma, planavimo arba skirstymo zonas statymai riboja tiekim (ypa Anglijoje). Antra, mokesi sistema skatina imti ustatu garantuotsias paskolas (bent jau Jungtinse Valstijose, nors Anglijoje jau nebe). Treia, valdia daro visk, k gali, ir stabdo kain kritim po kain burbulo. ios priemons apsunkina gyvenim t, kurie dar neturi namo, ir labai naudingos tiems, kurie turi. Taisydama padt, valdia turi leisti statyti perkamesnius bstus arba subsidijuoti paskolas neturtingiesiems49.


28

laiM

Ar mons darosi laimingesni, pingant btiniausiems ir prabangos dalykams? XXIa. pradioje iaugo maas namudinis versliukas, atsidavs laims ekonomikos temai. Jis prasidjo nuo paradokso, kad turtingesni mons nebtinai yra laimingesni. Tam tikr lyg perengusios pajamos 1 mogui (pagal Riard Lejard (Richard Layard)50 15000 dol. per metus) subjektyvios geros savijautos nupirkti, atrodo, negali.

Kai pasipyl mokslins knygos ir straipsniai, daugel komentuotoj, pamaiusi, kad turtuoliai nra laimingi, apm Schadenfreude*. Politikai susimst, ir valdios mons nuo Anglijos iki Tailando pradjo galvoti, kaip padidinti ne BNP, o bendrj nacionalin laim. Dl to dabar Anglijos vyriausybs departamentuose yra geros savijautos padalini.

Manoma, pirmasis 1972m. tai suprato Butano karalius Digmis Singis Vangchukas (Jigme Singye Wangchuck), ekonomin augim paskelbs antraeiliu tikslu, uleidianiu viet nacionalinei gerovei. Jei ekonominis augimas laims neatnea, kaip teigiama sekant naujomis idjomis, nra prasms siekti klestjimo, ir pasaulio ekonomika turt velniai nusileisti iki nuosaikaus pajam lygio. Arba, pasak vieno ekonomisto: Hipiai buvo visikai teiss51.

Jei tai tiesa, tai ji tiesiog praduria racionalaus optimisto balion. Kokia prasm diaugtis, kad pavyksta veikti mirt, ligas ir sunk, nuobod darb, jei tai neatnea monms laims? Bet tai netiesa. ie debatai prasidjo po 1974m. Riardo Isterlino (Richard Easterlin) studijos52, kuri atskleidia: nors vienos kurios alies turtingieji paprastai bna laimingesni u vargus, turting ali pilieiai nra laimingesni u neturting ali pilieius. Nuo tada Isterlino paradoksas tapo pagrindiniu gin objektu.

Deja, jis neteisingas. 2008m. buvo ispausdinti du moksliniai straipsniai, analizuojantys visus duomenis, ir abiejuose padaryta vienareikm ivada, kad R. Isterlino paradokso nra53. Turtingi mons laimingesni u vargus; turtingose alyse gyvena laimingesni mons nei neturtingose, turtdami mons darosi laimingesni. Ankstesn studija turjo per maai pavyzdi, kad bt pastebti reikmingi skirtumai.

* Skolinys i vokiei kalbos, reikiantis pasitenkinim, matant, kaip kenia kiti.

29

geReSN iaNdieNa

Visose trijose lyginimo kategorijose ali viduje, tarp skirting ali ir skirting laikotarpi papildomos pajamos i tikrj nuperka ger visuotin savijaut. Tuo norima pasakyti: kai kiti dalykai vidutinikai lygs, pinigai i tikrj mog padaro laimingesn. Vienoje i studij raoma54: Apibendrinant galima teigti, kad ms ilgalaikiai lyginimai bei pakartotini tarptautini tyrim faktai, atrodo, liudija svarb ekonominio augimo ir asmenins savijautos gerjimo ry.

Esama iimi. iuo metu Amerikoje nepastebimos didjanios laims tendencijos. Gal dl to, kad turtuoliai lobo ir toliau, bet eiliniai amerikieiai pastaraisiais metais nedaug praturtjo? O gal todl, kad Amerika nuolat traukia neturtingus (nelaimingus) imigrantus, kurie neleidia pakilti laims koeficientui? Kas ino? Amerikieiai nra pernelyg turtingi, kad nebegalt pasidaryti laimingesni: japonai ir europieiai turtdami darosi vis laimingesni, nors danai bna tokie pat turtingi kaip amerikieiai. Be to, keista, bet amerikiets pastaraisiais deimtmeiais, nors turtdamos, laims patiria vis maiau.

inoma, kaip puikiausiai mums primena daugelis ymybi, manoma bti turtingam, bet nelaimingam. inoma, manoma praturtti ir susivokti, kad esi nelaimingas, nes nesi dar turtingesnis, pavyzdiui, toks, kaip tavo kaimynas ar televizoriuje rodomi mons. Ekonomistai tai vadina hedonistine adaptacija; visi kiti konkurencija su kaimynais.

Turbt tiesa ir tai, kad turtuoliai danai be reikalo pakenkia ms planetai, stengdamiesi pralobti labiau, nei tai turi didels takos j laimei, iaip ar taip jie apdovanoti konkurencingo lenktyniavimo instinktais, atjusiais i mediotojrinkj, kuri reliatyvus, ne absoliutus, statusas lm lytin j skm.

Dl ios prieasties vartojimo mokestis, skatinantis taupym investavimui55, nebtinai yra bloga idja. Kita vertus, tai nereikia, kad mogus tikrai bus laimingas bdamas neturtingas, bti pasituriniam ir nelaimingam neabejotinai geriau nei bti vargui ir nelaimingam56.

inoma, kai kurie mons jauiasi nelaimingi, kad ir kokie turtingi bt, o kiti sugeba ilikti diugs net skurde: psichologai isiaikino, kad mons patiria gana pastov laims lyg57, kur vis sugrta po itin diaugsming akimirk ar nelaimi. Be to, milijonas natraliosios atrankos met mogaus prigimt suformavo taip, kad, uuot tenkinsis esama padtimi ir nusiramins, jis ambicingai siekia uauginti laimingus vaikus: mons yra uprogramuoti ne vertinti, o geisti.


30

Praturtjimas ne vienintelis ir net ne geriausias bdas pasidaryti laimingesniu. Socialinis ir politinis isilaisvinimas yra kur kas veiksmingesnis, teigia politologas Ronaldas Inglhartas (Ronald Ingleheart)58: daugiausia laims patiriama visuomenje, kuri sudaro galimybes laisvai priiminti su savo gyvenimu susijusius sprendimus, kur gyventi, su kuo susituokti, kaip ireikti savo lytikum ir t. t. Btent dl didesni laisvo pasirinkimo galimybi nuo 1981m. 45 i 52 ali laims lygis pakilo. Rta Venhoven (Ruut Veenhoven) teigia59: kuo labiau individualizuota tauta, tuo labiau pilieiai diaugiasi savo gyvenimu.

KRiz

Ir vis dlto, kad ir koks geras bt gyvenimas, iandien jis nra geras. Grai neseniai vykusio pagerjimo statistika netikina nei i darbo atleisto automobili mechaniko Detroite, nei ikraustyto namo savininko Reikjavike, kaip netikint ir choleros aukos Zimbabvje ar pabglio nuo genocido Konge.

Karas, ligos, korupcija ir neapykanta vis dar darko milijon moni gyvenim; branduolinis terorizmas, kylantis jros lygis ir pandeminis gripas vis dar gali paversti XXIa. komaru. Taip, bet laukimas, kad itiks blogiausia, i dalyk neatauks, o pastangos ir toliau gerinti mogaus likim gali. Btent dl to, kad pastarieji amiai atskleid, kaip galima pagerinti mogaus gyvenim, netobulumai pasaulyje tampa moraline pareiga monms ir toliau vystyti ekonomik.

Gaila, kai ukertamas kelias permainoms, naujovms ir augimui. Tegul niekada nebna umirta, kad, ragindamos itin saugotis genetikai modifikuoto maisto tarp produkt, aukojam alkstantiems, kai kurios spaudimo grups XXIa. pradioje dar labiau apsunkino badaujanios Zambijos padt60. Atsargumo principas61 geriau saugotis nei paskui gailtis pasmerkia pats save. Vargstaniame pasaulyje laikytis tyliai anaiptol nra saugu.

Dar labiau su tuo susijusi 2008m. finansin kriz, suklusi gili ir skausming recesij, kuri lems masin nedarb ir tikrus sunkumus daugelyje pasaulio ali. Kylani gyvenimo standart realumas iandien daugeliui atrodo aki dmimas, piramids schema, sudaryta skolinantis i ateities.

31

geReSN iaNdieNa

Kol 2008m. nebuvo atskleistos slaptos Bernardo Madofo (Bernard Madoff) umaios, 30m. savo investitoriams jis mokjo dideles ir pastovias palkanas daugiau kaip 1% per mnes. Su senaisiais investitoriais atsiskaitydavo i nauj investitori kapitalo tokia grandinin apgavyst aminai tstis negaljo. Sustabdius i dainel, jau buvo igrobstyta 65 mlrd. dol. investitori l.

Madaug taip Donas Lo (John Law) pasielg Paryiuje su Misisips kompanija 1719m., Donas Bluntas (John Blunt) Londone su South Sea kompanija 1720m., arlzas Ponzis (Charles Ponzi) Bostone 1920m., keisdamas atsakymams skirtus pato kuponus pato enklus, Kenas Lei (Ken Lay) su Enron akcijomis 2001m.

Ar gali bti, kad ne tik neseniai kils paskol bumas, bet ir visas pokarinio gyvenimo lygio kilimas buvo Poncijaus planas, lms paskol populiarjim? Kad praturtjome, skolindamiesi i savo vaik, ir kad artinasi atsiskaitymo diena? Tiesa, kad js nekilnojamasis turtas yra keistas (per kakur kitur, gal Kinijoje taupant mog), skolinantis i js paties ateityje. Js ir tursite t skol grinti. Tiesa abiejose Atlanto pusse ir tai, kad valstybin pensij jums finansuos js vaik mokesiai ne js mokesiai nuo darbo umokesio, kaip daugelis mano.

Bet tai savaime suprantama. Ties sakant, tai labai tipikas mogikas modelis. Iki 15m. impanzs bna pasigaminusios madaug 40% ir suvartojusios madaug tiek pat kalorij, kiek j joms reiks per vis gyvenim. Iki to paties amiaus mons mediotojairinkjai bna suvartoj apie 20% savo gyvenimo kalorij, o pagamin tik 4%62. mons labiau nei bet kurie kiti gyvnai skolinasi i savo bsim galimybi, ankstesniais savo gyvenimo metais priklausydami nuo kit.

Viena svarbi to prieastis kad mediotojairinkjai visada specializavosi susirasti maisto, kur reikia igauti ir perdirbti akn, kurias reikia ikasti ir ivirti, moliusk geldeli, kurias reikia atidaryti, rieut, kuriuos reikia iaiyti, nudobt vri, kuriuos reikia imsinti. O tai impanzs minta tuo, k utenka surasti ir surinkti, kaip antai vaisiais arba termitais. Mokymasis io igavimo ir apdirbimo reikalauja laiko, praktikos ir dideli smegen, bet, tai imoks, mogus gali sukurti didel kalorij pertekli ir pasidalyti juo su savo vaikais.


32

domu, kad is vis gyvenim trunkantis mediotojrinkj gamybos modelis yra panaesnis iuolaikin vakarietik gyvenimo bd nei emdirbysts, feodalinis ar ankstyvasis pramoninis gyvenimo bdai t. y. nuomon, kad vaikams prisireikia 20m., kol jie bent pradeda gaminti daugiau nei suvartoja, o paskui 40m. bna itin produktyvs, tinka mediotojamsrinkjams ir iuolaikinms visuomenms, bet maiau tinka laikotarpiui tarp i dviej epoch, kai vaikai galjo dirbti ir dirbo, kad patenkint savo pai vartojimo poreikius.

iandien skirtumas tas, kad turto perdavimas tarp kart yra gavs labiau kolektyvin form, pavyzdiui, pajam mokestis visiems produktyviems monms padengia vis vietim. Tuo atvilgiu ekonomika (kaip grandininis laikas, o ne kaip lupikautoja) turi judti priek, prieingu atveju lugs. Bankininkysts sistema galina mones skolintis ir vartoti jaunystje bei taupyti ir skolinti senatvje, taip sulyginant savo eimos pragyvenimo lyg per deimtmeius. Palikuonys gali mokti u savo protvi gyvenim, nes gali bti turtingesni dl naujovi.

Jei kakas kakur paima paskol, kuri grins per 3 deimtmeius, ir investuoja versl, kuris duoda produkt, sutaupant jo klientams laiko, tuomet tie pinigai, atkelti i ateities, praturtins ir j, ir tuos klientus tiek, kad paskola gals bti grinta palikuonims. Tai yra augimas. Ir prieingai, jei kakas pasiima paskol, nordamas prabangiai pagyventi arba spekuliuoti, aktyv rinkose nusipirkdamas antr nam, tuomet palikuonys pralaims.

Dabar aiku, kad kaip tik taip per daug moni ir verslinink elgsi XXIa. pirmajame deimtmetyje skolinosi i palikuoni daugiau, nei galjo finansuoti j inovacij proporcija. Jie neteisingai paskirst las neproduktyviems tikslams. Daugelis suklestjim praeityje iblso, nes mons per maai skyr pinig naujovms ir per daug aktyv kainos infliacijai arba karui, korupcijai, prabangai ir vagystms.

Karolio V ir Pilypo II laik Ispanijoje buvo ivaistyti miliniki Peru sidabro kasykl turtai. Nuo tada tas pats itekli prakeikimas63 netiktomis pajamomis persekiojo vairias alis, ypa turinias naftos (Rusij, Venesuel, Irak, Nigerij), kurias galiausiai uvald rentos siekiantys autokratai. Nepaisant netikt pajam, toki ali ekonomika augo liau nei ali, kurios neturjo joki itekli, bet uoliai prekiavo, Olandijos, Japonijos, Honkongo, Singapro, Taivano, Piet Korjos.

33

geReSN iaNdieNa

Net olandai, tas XVII a. verslo moni siknijimas, XX a. pabaigoje, atrad pernelyg daug gamtini duj, neatsilaik prie itekli prakeikim: infliacin j valiuta pakenk eksportuotojams. Tai buvo pavadinta olandikja liga. Japonija pus XX a. praleido pavydulingai stengdamasi ugrobti iteklius, bet patyr pralaimjim; kit pus ji prekiavo ir pardavinjo be itekli, kol galiausiai m pirmauti gyvenimo trukms poiriu. XXIa. pirmajame deimtmetyje Vakarai ivaist didij dal pigi netikt pajam i Kinijos santaup, kurias Jungtini Valstij federalinis rezervas nukreip ms pus.

Jei skiriama pakankamai kapitalo naujovms, paskol kriz ilgainiui nesutrukdys nesiliaujanio mogaus gyvenimo lygio kilimo. I BVP mogui pasaulyje diagramos matyti, kad didioji ketvirtojo deimtmeio depresija tebuvo laas jroje64. Iki 1939m. net labiausiai nukentjusios alys, Amerika ir Vokietija, buvo turtingesns nei ketvirtajame deimtmetyje. Depresijos metais buvo sukurta daug nauj produkt ir pramons ak65: iki 1937m. 40% DuPont pardavim sudar produktai, kuri iki 1929m. net nebuvo: viskoz, emalio daai ir celiuliozin juosta.

Toks augimas atsinaujins jei tik nesutrukdys neteisinga politika. Kakas kakur vis dar tobulina programin rang, ibando nauj mediag ar perkelia gen, kuris ateityje palengvins mano ir js gyvenim. Tiksliai neinau, nei kas tas mogus, nei kur jis yra, bet noriau pateikti vien pavyzd.

T savait, kai raiau skyri, viena maa iaurs Kalifornijos kompanija Arcadia Biosciences66 pasira sutart su Afrikos labdaros organizacija ir leido smulkiesiems kininkams be autorinio honoraro auginti naujas ryi veisles, kurios duoda tok pat derli, naudojant maiau azoto tr. Taip padaryta dl to, kad vienos veisls aknyse stipriai pasireik i miei pasiskolintas genas, vadinamas alanine aminotrasferase.

Jei ios veisls Afrikoje bus tokios naios, kaip ir Kalifornijoje, vien dien koks nors Afrikos gyventojas uaugins ir parduos daugiau maisto (dl maesnio utertumo), vadinasi, sutaupys daugiau pinig, kuriuos gals ileisti: sakykime, usidirbs mobiliajam telefonui, kur nusipirks i kokios nors Vakar kompanijos, ir kuris pads jam susirasti geresn rink savo ryiams. Tos Vakar kompanijos darbuotojai bus pakeltas atlyginimas, u pried ji nusipirks naujus dinsus, kurie bus pasiti i medvilns, iaustos fabrike, kuriame dirba to kininko kaimynas. Ir t. t.


34

Kol itaip dauginsis naujos idjos, monijos ekonomin paanga gals tstis. Gali praeiti vos metai ar dveji, ir pasaulis vl atsigaus po esamos krizs, bet kai kurios alys galbt praras vis deimtmet. Kai kurias pasaulio dalis gali apimti net autarkijos, autoritarizmo ir smurto konvulsijos, kaip nutiko ketvirtajame deimtmetyje, ir depresija gali sukelti didiul kar. Bet kol kas nors kakur yra skatinamas iradinti geresnio kit moni poreiki tenkinimo bdus, racionalus optimistas turi daryti ivad, kad moni gyvenimas ilgainiui vl ims gerti.

TaRpuSavio pRiKlauSoMYBS deKlaRacija

sivaizduokite, kad esate elnias. Per dien jums reikia padaryti i esms tik keturis dalykus: pamiegoti, pasti, pasistengti, kad pats nebtumte sustas, ir socializuotis (turiu galvoje pasiymti teritorij, susirasti prieingos lyties partner, uauginti palikuon ir pan.). Daugiau nieko daryti i tikrj nereikia.

O dabar sivaizduokite, kad esate mogus. Net jeigu suskaiiuosite pagrindinius dalykus, tursite atlikti kur kas daugiau nei keturis dalykus: pamiegoti, pavalgyti, gamintis maist, rengtis, tvarkyti namus, keliauti, praustis, apsipirkinti, dirbti... Sra galima tsti be galo. Taigi elnias turt turti daugiau laisvo laiko nei mons, bet btent mons, ne elniai, randa laiko skaityti, rayti, iradinti, dainuoti ir naryti internete.

I kur tas visas laisvas laikas atsiranda? Jis ateina i main, specializacijos bei j lemiamo darbo pasidalijimo. Elnias turi pats susirasti maisto. mogus pasitelkia kak kit, o pats tuo metu k nors daro dl to mogaus, ir taip abu laimi laiko.

Taigi autarkija nra kelias klestjim. Kart Henris Deividas Toro (Henry David Thoreau) paklaus67: Kas mnesio pabaigoje bus padars didiausi paang? Berniukas, kuris pats pasidar kienin peiliuk i geleies rdos, kuri isikas ir isilyd, i pradi pasiskaits, kaip tai daryti, ar berniukas, kuris tuo metu lank metalurgijos paskaitas institute ir gavo Roderso (Rodgers) lenktin peiliuk i savo tvo?

Prieingai nei man H. D. Toro, per vis myli priekyje bus pastarasis, nes jis turjo daug daugiau laisvo laiko imokti kit dalyk. sivaizduokite, kad turite bti visikai nepriklausomas (ne iaip apsimetinti, kaip H. D. Toro).

35

geReSN iaNdieNa

Kiekvien ryt atsikls turtumte apsirpinti vien i savo itekli. Kaip praeit diena? Keturi pirmieji prioritetai bt maistas, degalai, drabuiai ir pastog. Paskui susikasti dar, paerti kiaul, atsineti i altinio vandens, mike prisirinkti malk, isivirti pietus, pasitaisyti prakiurus stog, atsineti viei stambialapi ak variam patalui, isidroti adat, susiverpti sil, pasisiti odinius batus, isiskalbti upoknyje, nusiiesti molin puodyn, pasigauti ir isivirti vakarienei vit. Skaitymui nra nei vaki, nei knygos. Lydyti metal, gaminti aliej ar keliauti nra laiko.

Vos igyvename ir, nors i pradi kaip ir H. D. Toro murmtume: Kaip nuostabu pasprukti nuo to kyrjusio skubjimo ir triukmo, po keli dien tokia rutina ima atrodyti gana niriai. Jei norime bent iek tiek pagerinti savo gyvenim sakykime, metaliniais rankiais, dant pasta ar viesa, kai kuriuos ms darbus turs atlikti kakas kitas, nes nebeliks laiko juos atlikti paiam. Taigi vienas i bd pakelti savo gyvenimo lyg paeminti kakieno kito: nusipirkti verg. Btent taip mons turtjo tkstanius met.

Nors iandien verg neturite, ryte atsikls inote, kad iandien kas nors parpins jums maisto, drabui ir degal. 1900m. vidutinis amerikietis i kiekvieno 100 dol. 76 dol. ileisdavo maistui, drabuiams ir pastogei68. iandien 37 dol. Jei gauname vidutin atlyginim, inome, kad maistui usidirbti reiks madaug 10 min., naujam drabuiui kiek daugiau nei 10 min., o dujoms, elektrai ir degalams, kuri gali iandien reikti gal 1 ar 2val.

Kad usidirbtumte nuomos mokesiams ar hipotekos paskolos grinimui, kuris utikrins stog vir galvos, gali prisireikti gana daug laiko. Bet vis tiek per pietus galite atsipalaiduoti, inodamas, kad maistu, degalais, drabuiais ir pastoge t dien pasirpinta. Taigi turite laiko usidirbti k nors domesnio: palydovins televizijos abonement, sskait mobiliajam telefonui, ventin indl, nauj aisl vaikams, pajam mokest. Gaminti vadinasi, gamintojas nori vartoti, pasak Donas Stiuartas Milis (John Stuart Mill). Prieingu atveju kam jis atsidt nenaudingam darbui?69

2009 m. vienas menininkas, Tomas Tvaitesas (Thomas Thwaites), nusprend pats pasigaminti gruzdintuv70 toki, koki galjo nusipirkti parduotuvje madaug u 4 sv. Jam reikjo vos keli mediag: geleies, vario, nikelio, plastiko ir ruio (izoliacinio mineralo, apie kur apvyniojami kaitinamieji elementai).


36

Bet net gauti tiek buvo beveik nemanoma. Geleis igaunama i geleies rdos, kurios jis tikriausiai galjo isikasti, bet kaip pakankamai kaitinti krosn be elektrini dumpli? (Jis pagudravo ir panaudojo mikrobang krosnel.) Plastikas gaminamas i naftos, kurios pats lengvai igauti negaljo, o kur dar rafinavimas. Ir t. t. Maa to, is darbas usits ilgus mnesius ir kainavo daug pinig, o produktas ijo niekam tiks. O kad nusipirkt gruzdintuv u 4 sv., jam bt utek padirbti maiau kaip 1val., gaunant minimal atlyginim.

T. Tvaitesui tai parod jo kaip vartotojo bejgikum, visai kitok nei ekonominis savarankikumas. Be to, tai atskleidia specializacijos ir main stebukl: tkstaniai moni, i kuri n vienas neturjo noro siteikti T. Tvaitesui, sujo draugn, kad jis galt u menk sumel sigyti gruzdintuv.

Panaiai Kel Kob (Kelly Cobb) i Drekselio universiteto msi siti vyrik kostium vien i mediag, kurios pagamintos per 100 myli nuo jos nam. Kad gyvendint i uduot, dvideimt amatinink darbavosi rankomis 500val., taiau vis tiek 8% mediag teko gauti i toliau, nei siek 100 myli spindulys. Tiesa, K. Kob tvirtino: jeigu jie bt galj darbuotis dar 1m., visa, ko reikia, bt gav, neperengdami rib. Paprastai tariant, vietiniai itekliai pigaus kostiumo kain padidino madaug imteriopai.

Dabar, kai raau, yra 9val. ryto. Prie 2val. atsikls nusiprausiau vandeniu, paildytu benzinu, igautu i iaurs jros, nusiskutau amerikietiku skustuvu, maitinamu elektros energija, kuri gaminama i Didiosios Britanijos angli, suvalgiau riek duonos i Pranczijos kviei, uteptos Naujosios Zelandijos sviestu ir ispaniku marmeladu, paskui igriau puodel ri Lankoje auginam arbatoli arbatos, apsirengiau indikos medvilns ir australikos vilnos drabuius, apsiaviau kinikos odos ir malaiziko kauiuko batus ir paskaiiau laikrat, pagamint i suomikos medienos mass bei kiniko raalo.

Dabar sdiu prie raomojo stalo ir spausdinu tailandietiko plastiko klaviatra (kurios itakos tikriausiai siekia arab naftos telkinius), kad elektronai judt korjietikais silikoniniais kristalais bei keliais ils vario laidais, ir kompiuteryje, kur sukr ir pagamino viena amerikiei firma, atsirast tekstas. ryt jau pasinaudojau daugybs ali prekmis ir paslaugomis. Ties sakant, kai kuri i daikt tautyb tik nuspjau, nes beveik nemanoma pasakyti, i kokios jie alies tokie vairs j altiniai.

37

geReSN iaNdieNa

Maa to, suvartojau ir labai ma daugybs moni produktyvaus darbo dalel. Kakas turjo pragrti duj grin, rengti vandentiek, suprojektuoti skustuv, iauginti medviln, sukurti programin rang. Visi jie, patys to neinodami, dirbo man. Mainais u kakoki mano ilaid dal kiekvienas atidav man dal savo darbo. Ir jie dav man tai, ko reikia, btent tada, kai to reikjo, tarsi a biau Roi Soleil (Karalius Saul), Liudvikas XIV, 1700m. Versalyje.

Karalius Saul kasdien vakarieniaudavo vienas. Jis rinkdavosi i 40ies valgi, patiekt aukso ir sidabro induose. Kiekvienam patiekalui paruoti reikjo nepaprastai daug moni 498. Jis buvo turtingas, nes naudojo kit moni darb, daugiausia paslaug forma. Buvo turtingas, nes jam dirbo kiti mons. Tuo metu eilin prancz eima pati ruodavo ir valgydavo savo maist, kartu mokjo mokesius, kad ilaikyt jo rm tarnus. Taigi nesunku daryti ivad, kad Liudvikas XIV buvo turtingas, nes kiti buvo vargai.

O kaip iandien? Sakykime, esate eilinis mogus, 35m. moteris, gyvenate, tarkime, Paryiuje, gaunate vidutin atlyginim, turite dirbant vyr ir du vaikus. Esate anaiptol ne varg, bet i dalies kur kas skurdesn nei Liudvikas. Jis buvo turtingiausias i turtingiausij turtingiausiame pasaulio mieste, o js neturite nei tarn, nei rm, nei karietos, nei karalysts. Kai pavargusi grtate namo i darbo perpildytu metro ir pakeliui usukate nusipirkti pusgamini keturiems savo eimos nariams, gali kilti mintis, kad Liudviko XIV vakarien jums nepasiekiama. Bet pagalvokite.

Gausybs ragas, pasveikinantis jus, vos engusi prekybos centr, silo visk, k buvo ibands ir Liudvikas XIV (ir turbt kur kas maiau tiktina, kad tame maiste bus salmoneli). Galite nusipirkti vieio, aldyto, konservuoto, rkyto maisto ar pusgamini jautienos, vitienos, kiaulienos, avienos, uvies, krevei, moliusk, kiauini, bulvi, pupeli, mork, kopst, baklaan, kinkan, salier, valgomj ybiki, septyni ri salot, virt alyv, graikini rieut, saulgr ar ems rieut aliejuje ir pagardint kalendromis, raudonliais, bazilikais ar rozmarinais...

Gal js ir neturite vyriausiojo virjo, bet panorjusi galite pasirinkti vien i daugybs netoliese esani bistro, ital, kin, japon ar ind restoran, ir kiekviename i j auktos kvalifikacijos virtuvs meistrai laukia js ir js eim aptarnaus greiiau nei per 1val. Tik pagalvokite: n vienos ankstesns


38

kartos eilinis mogus negaljo sau leisti nusipirkti paslaugas kito mogaus, kuris paruot jam pietus.

Js neturite pasisamdiusi siuvjo, bet galite naryti po internet ir i karto usisakyti k nors i kone begals puiki, nebrangi medvilns, ilko, lino, vilnos ir nailono drabui, siuvam visos Azijos fabrikuose. Neturite karietos, bet galite nusipirkti biliet ir gauti visas paslaugas, kurias gali suteikti profesionalus biudetini oro linij pilotas, bei nuskristi vien i imt ali, kuri Liudvikas n nesapnavo pamatyti. Neturite medkiri, kurie parpint malk idiniui, bet Rusijos duj grimo boktai gaudia, tiekdami jums var centrin ildym. Neturite vakes degiojanio liokajaus, bet viesos jungiklis suteikia aibik ir puik tolimose branduolinse jgainse sunkiai dirbani moni produkt. Neturite pasiuntinio, kuris neiot laikus, bet net i minut koks nors remontininkas kakur pasaulyje kopia mobiliojo ryio bokt tikrinti, ar jis gerai veikia, jei nortumte paskambinti to sistuvo zon. Neturite asmeninio vaistininko, bet vietin farmacijos pramon aprpina tkstani chemik, ininieri ir logistikos ekspert darbo produktais. Neturite ministr, bet uols urnalistai dabar pat yra pasireng papasakoti apie kokios nors kino vaigds skyrybas, jei tik sijungsite j kanal ar atsiversite j tinklalap.

Mano nuomone, vos mosteljs ranka ar paskambins, galite gauti daug daug daugiau, nei suteikt 498 tarnai. inoma, prieingai nei Karaliaus Sauls tarnai, ie mons dirba ir daugybei kit moni, bet koks skirtumas? Tai stebuklas, kur mainai ir specializacija suteik monijai. Civilizuotoje visuomenje, ra A. Smitas71, individui visais laikais reikjo daugybs moni bendradarbiavimo ir pagalbos, o visam jo gyvenimui utenka vos keli asmen draugysts.

Klasikiniame 1958 m. Leonardo Rido (Leonard Read) es A, pietukas72 paprastas pietukas pasakoja, kaip j gamino milijonai moni nuo Oregono medkiri ir ri Lankos grafito kasj iki Brazilijos kavamedi augintoj (pastarieji tiek kav medkiriams atsigerti). Tarp vis t milijon, skaitant pietuk kompanijos prezident, nra n vieno mogaus, daro ivad pietukas, kuris nebt prisidjs bent viena mauiuke savo sugebjim dalelyte. Pietukas stebisi: nebuvo jokio pagrindinio proto kako, kas diktuot ar taigiai nukreipt ias nesuskaiiuojamas pastangas, paaukusias mane bt.

39

geReSN iaNdieNa

tai k turiu galvoje, kalbdamas apie kolektyvin prot. Kaip pirmasis aikiai suprato F. Hajekas73, painimas niekada neegzistuoja slapta ar integruota forma, o tik kaip pasklidusios nepilno ir danai prietaringo inojimo dalelyts, kuri turi visi atskiri individai.

daRBo daugiNiMaS

Js vartojate ne tik kit darb ir iteklius. Vartojate ir kit iradimus. Tkstaniai darbuotoj ir mokslinink sukr mantr foton ir elektron ok, galinant veikti televizori. Medviln, i kurios pasiti drabuiai, suverp ir iaud mainos, kuri pirmieji krjai jau seniai mir pramons revoliucijos didvyriai. Duona, kuri valgote, yra i kviei, kurie buvo ivesti neolitinje Mesopotamijoje, o ji ikepta mezolito epochos mediotojorinkjo sugalvotu bdu. J inios ilgam siknijo mainose, receptuose ir programose, kurios tarnauja mums. Ne taip, kaip Liudvikui, mums tarnauja Donas Lodis Berdas (John Logie Baird), Aleksandras Grahamas Belas (Alexander Graham Bell), seras Timas BernersasLi (Sir Tim BernersLee), Tomas Kraperis (Thomas Crapper), Jonas Salkas (Jonas Salk) ir milijardai kit geriausi iradj. Mat naudojams nesvarbu, mir jie ar gyvi ir j darbo teikiamais privalumais.

Viso io bendradarbiavimo tikslas, pagal A. Smit, yra kad bt atlikta daugiau dirbant maiau74. Keista, bet mainais u i paslaug gausyb gaminame tik vien dalyk vartodami tkstani moni tris ir knytus atradimus, gaminame ir parduodame tai, k atliekame savo darbe, ukuosenas, rutulinius guolius, draudjo paslaugas, slaug, un dresr. Bet ir tkstaniai moni, kurie dirba mums, atlieka savo darb.

Kiekvienas gamina vien daikt. Tai ir reikia odis darbas: paprast, vieno dalyko gaminim, kuriam skiriame savo darbo valandas. Net tie, kurie turi kelis apmokamus darbus, sakykime, laisvai samdomas raytojasneurologas arba kompiuterininkasfotografas, daniausiai turi tik du ar tris skirtingus usimimus. Bet kiekvienas i j vartoja imtus, tkstanius dalyk.

Tai diagnostinis iuolaikinio gyvenimo bruoas, pats aukto gyvenimo lygio apibrimas: vairus vartojimas, paprastas gaminimas. Daryk vien, naudok daug. Nepriklausomam sodininkui arba jo nepriklausomam valstieiui, arba mediotojorinkjo protviui (kuris, sakyiau, bet kuriuo atveju i dalies


40

yra mitas), prieingai, bdingas daugialypis gaminimas ir paprastas vartojimas. Jis gaminasi ne vien daikt, o daug maist, pastog, drabuius, pramogas. O kadangi vartoja tik tai, k pasigamina, negali suvartoti labai daug. Avokadai, Tarantinas (Tarantino)* ar Manolis Blnikas (Manolo Blahnik)** ne jam. Jis pats sau gamintojas ir preks enklas.

2005m., bdamas vidutinis vartotojas, savo pajamas, sumokjs mokesius, ileistumte madaug taip75:

20% stogui vir galvos 18% automobiliams, lktuvams, degalams ir kitoms transporto formoms 16% buiiai: kdms, aldytuvams, telefonams, elektrai, vandeniui 14% maistui, grimams, restoranams ir pan. 6% sveikatos prieirai 5% kino filmams, muzikai ir kitoms pramogoms 4% drabuiams 2% vietimui 1% muilui, lpdaiams, kirpykloms ir panaiems dalykams 11% gyvybs draudimui ir pensijoms (t. y. taupymui, utikrinaniam

ilaidavim ateityje) ir,prieingaineidaraua,tik0,3% skaitymui

XVIIIa. paskutiniame deimtmetyje Anglijos kininkas savo udarb ileisdavo madaug taip76:

75% maistui 10% drabuiams ir patalynei 6% namui 5% ildymui 4% viesai ir muilui

Valstiet i dien Malavyje savo laik paskirsto madaug taip77: 35% maisto auginimui 33% maisto gaminimui, skalbimui ir tvarkymuisi

* Amerikiei kino reisierius, scenaristas, aktorius.** Ispan avalyns mad krjas.

41

geReSN iaNdieNa

17% vandens atsineimui 5% malk rinkimui 9% kitam darbui, skaitant mokamKai kit kart atsuksite iaup, sivaizduokite, kad tekt nueiti myli ar

daugiau iki ero ups Maingos provincijoje78 ir tiktis, kad, semiant vanden, js nepaiups krokodilas (Jungtini Taut Organizacijos apskaiiavimu, per mnes Maingos provincijoje krokodilai sudrasko po tris mones, daugiausia vanden semianias moteris), o grtant su 20 l kibiru vandens, kurio turs utekti eimai vis dien, turkite vilt, kad, gerdami j, neusikrsite cholera.

Ne, nemginu mus priversti pasijusti kaltais: tenoriu, kad suprastume, kas sukuria ms gerov. Sunk tris, kad pragyventume, palengvina rinkos, mainos ir kiti mons. Turbt niekas mums netrukdo dykai semtis vanden i artimiausios ms mieste tekanios ups, bet veriau mokame i savo atlyginimo, kad varus vanduo patogiai tekt i iaupo.

Tad tai k reikia skurdas. Esame tokie vargai, kad negalime parduoti savo laiko u toki kain, kad utekt nusipirkti reikalingas paslaugas, ir tokie turtingi, kad galime nusipirkti ne tik reikalingas paslaugas, bet ir tas, kuri usigeidiame79. Klestjimas, arba augimas, yra tas pat, kas perjimas i ekonomins nepriklausomybs tarpusavio priklausomyb, specializavus gamyb, veriant eim i sunkiai, ltai trisianio bei vairius produktus gaminanio vieneto tapti lengvai, greitai ir vairiai apmokamu vienetu.

eKoNoMiN NepRiKlauSoMYB (aRBa auTaRKija) YRa SKuRdaS

iandien madinga vieai smerkti maisto mylias. Kuo ilgiau maistas keliauja iki lkts, tuo daugiau sudeginama kuro ir tuo daugiau pakeliui sudrumsiama ramybs. Bet kodl iskirti maist? Argi neprotestuotume ir dl markinli myli ar neiojamj kompiuteri myli? iaip ar taip, maistas ir darovs sudaro daugiau kaip 20% viso neturting ali eksporto, o daugelis neiojamj kompiuteri ateina i turting ali, taigi iskirti maisto import specialiai diskriminacijai tai bausti neturtingas alis.

Du i problem ityr ekonomistai neseniai padar ivad, kad visa maisto myli svoka yra i esms ydingas pragyvenimo rodiklis80. Maisto


42

atveimas i kininko parduotuv sudaro tik 4% taros per vis jo galiojimo laik. 10 kart daugiau anglies dioksido81 imetama aldant maist, nei j gabenant lktuvais i usienio, ir 15 kart daugiau anglies dioksido imeta apsipirkti vaiuojani klient automobiliai.

Kad Anglij atgabenta Naujosios Zelandijos avis Londone patekt ant lkts, tenka imesti daugiau anglies dioksido nei Velso aviai; auginant Olandijos roes ildomame iltnamyje ir parduodant Londone, aplinka teriama 6 kartus daugiau nei saulje auginant Kenijos roes82, kurioms naudojamas uvininkysts kio perdirbtas vanduo, geoterminis apvietimas, ir yra darbintos Kenijos moterys.

Ties sakant, pasaulio tarpusavio priklausomyb prekyboje kaip tik ir yra tai, kas ilaiko iuolaikin gyvenim tok, koks jis yra. Tarkime, vietinis neiojamj kompiuteri gamintojas pareikia, kad jau turi tris usakymus ir ieina atostog, todl iki iemos kompiuterio nepagamins. Tursime laukti. Arba, sakykime, vietinis jav augintojas pranea, kad dl lieting prajusi met iemet milt jis tieks perpus maiau. Tursime ksti alk. Taiau galime pasinaudoti viso pasaulio neiojamj kompiuteri gamintoj ir jav rinka, kurioje kakas kakur turi kak parduoti, taigi trkum bna retai tik nedideli kain pokyiai.

Pavyzdiui, jav kaina 20062008m. madaug patrigubjo, kaip buvo 13151318m. Europoje83. Anksiau Europa buvo apgyventa ne taip tankiai, kininkavimas visikai natralus, o maisto mylios trumpos. Taiau 2008m. niekas nevalg kdiki ar i kilpos iimt pakaruokli. Iki pat geleinkelio atsiradimo monms buvo pigiau tapti pabgliais, nei mokti lupikikas maisto importavimo alkstaniam regionui kainas. Tarpusavio priklausomyb maina rizik.

Majant darb ems kyje, pirmuosius ekonomistus apm siaubas. Pranczai Fransua Kesn (Franois Quesnay) ir jo bendraminiai fiziokratai XVIIIa. tvirtino, kad gamyba turt nepagausino, ir perjimas nuo ems kio prie pramons alies turtingum sumains: tik kininkavimas sukuria tikrj turt. Po dviej imtmei, XX a. pabaigoje, majant darbo pramonje, ekonomistai, paslaugas laik nerimtu atsitraukimu nuo svarbaus gamybos verslo, buvo taip pat sukrsti. Ir jie vl klydo. Jei tik mons yra pasireng pirkti silom paslaug, tokio dalyko, kaip neproduktyvus darbas, nra. iandien

43

geReSN iaNdieNa

1% dirba ems kyje, o 24% pramonje84; kiti 75% kino pramonje, restoranuose, draudimo kompanijose ir aromaterapijoje.

ArcAdiA redux*

Bet kadaise, inoma, kai dar nebuvo verslo, technologij ir kininkavimo, mons gyveno paprast, organik gyvenim sutardami su gamta. Tai nebuvo skurdas, o pirmoji turtinga visuomen85. Padarykime momentin mediotojrinkj gyvenimo nuotrauk jiems klestint sakykime, prie 15000m., tuoj po to, kai buvo prijaukintas uo ir inaikinti gauruotieji raganosiai, prie pat Amerik kolonizacij. mons turjo ietis, lankus, strles, valtis, adatas, skliutus, tinklus. Iliko mantrs pieiniai ant uol, jie dekoruodavo savo knus, keitsi maistu, kriauklmis, aliavomis ir idjomis. Dainavo, oko apeiginius okius, pasakojo istorijas, ruo vaistaoles nuo vairi lig. Kur kas daniau sulaukdavo ilos senatvs nei j protviai86.

J gyvenimo bdas buvo gerai suderinamas su darbu beveik bet kokiame areale ar bet kokiomis klimato slygomis. Visoms kitoms rims reikjo savo nios, o mediotojasrinkjas galjo susikurti ni bet kur jros pakrantje ar dykumoje, arktikoje ar tropikuose, mike ar stepje.

ano ako Ruso (JanJacque Rousseau) idil? Mediotojairinkjai neabejotinai atrod kaip didingi laukiniai aukti, stiprs, sveiki ir (pakeit duriamsias ietis metamosiomis) turjo maiau sulauyt kaul nei neandertalieiai. I maisto gaudavo daug baltym, maai riebal ir gausyb vitamin. Europoje, lant orams, jie inaikino bema visus litus ir hienas87, kurie ir konkuravo, ir puldinjo j pirmtakus, taigi bijoti laukini gyvn nebereikjo.

Nieko nuostabaus, kad Pleistoceno epochos nostalgija persmelkia daugel iandienini pasisakym prie vartotojikum. Antai Defris Mileris (Geoffrey Miller) savo nuostabioje knygoje Isunktas (Spent)88 silo skaitytojams sivaizduoti kromanjonieio motin prie 30000m., gyvenani glaudiame gimini ir draug klane [...] renkani natralius vaisius ir daroves [...] pasipuousi, okani, muani bgnus ir dainuojani su monmis, kuriuos

* Lot. Grtanti Arkadija.


44

ji pasta, mgsta ir kuriais pasitiki [...] Saul teka vir ei tkstani akr aliuojanios Pranczijos Rivjeros pakrants, kuri priklauso jos klanui.

Gyvenimas buvo puikus. Bet ar tiktai puikus? Mediotojrinkj rojuje gyveno gyvat laukinis didingame laukinyje. iaip ar taip, gal tai ir nebuvo vis gyvenim trunkanti vent. Mat smurtas gyvavo nuolatos ir visada. Taip ir turjo bti: nebuvo monms pavojingo msdio grobuonies, karai sumaindavo moni skaii, taip ie ivengdavo bado. Homo homini lupus, pasak Plautas. mogus mogui vilkas. Jei mediotojairinkjai buvo lanksts ir sveiki, tai tik dl to, kad storuliai ir ltapdiai autant buvo nuauti nugar.

tai faktai. Nuo !Kung genties Kalahario dykumoje iki inuit Arktyje 2/3 iuolaikini mediotojrinkj beveik nuolat dalyvaudavo geni karuose, o 87 % kariavo kasmet. Karas per daug skambus odis prieaurio reidams, susirmimams ir daugybei manevr, bet jie vyko taip danai, kad davo daug paprastai 30% suaugusi vyr. Daugelyje mediotojrinkj bendruomeni 0,5 gyventoj davo kare89, per metus tai prilygt 2 mlrd. moni XXa. (vietoj 100 mln.).

Jebel Sahaboje (Egiptas) atradus 14000m. senumo kapines90, paaikjo, kad 24 i 59 ten palaidot moni mir nuo negydom iei ir strli padaryt aizd. 40 i j moterys ir vaikai. Pastarieji kare paprastai nedalyvaudavo, bet danai bdavo kovos objektas. Mediotojrinkj visuomenje moterys neretai buvo imamos nelaisv kaip lytinis prizas ir matydavo nuudomus savo vaikus. Po Jebel Sahabos umirkite rojaus sod; pagalvokite apie Pals Maksas (Mad Max)*.

Gyventoj skaiiaus augim ribojo ne tik karas. Mediotojairinkjai danai ksdavo bad. Net kai maisto bdavo utektinai, tekdavo tiek nukeliauti ir taip sunkiai j rinkti, jog moterys neprikaupdavo pakankamai atsarg, kad bt visikai vaisingos ilgiau kaip kelerius geriausius savo gyvenimo metus. Kdiki udymas sunkiais laikais bdavo dana ieitis. ia pat ir ligos: gangrena, stablig ir vairiausi kenkjai buvo tikri udikai. O kur dar vergija, taip paplitusi iaurs vakar Ramiojo vandenyno baseine? O mon muimas? prastas dalykas Ugnies emje. O muilo, karto vandens, duonos, knyg, film, metalo, popieriaus, audini nebuvimas? Kai sutiksite vien i t moni,

* Austral mokslins fantastikos filmas (1979).

45

geReSN iaNdieNa

kurie drsta sakyti, kad mieliau gyvent kokiame nors tariamai malonesniame praeities amiuje, uteks priminti tualeto patogumus Pleistoceno epochoje Romos imperatori transporto galimybes ar Versalio utles.

Naujovi BTiNYB

Vis dlto nereikia romantizuoti akmens amiaus, kad velgtumte, kaip nepadoriai ilaidauja iuolaikin vartotojika visuomen. Kam, klausia D. Mileris91, protingiausiam pasaulio primatui pirkti Hummer H1 Alpha sportin automobil keturviet, 10 myli sunaudojant galon degal, 60 mylias per valand pasiekiant per 13,5 sek. ir kainuojant 139 771 dol.? Mat, atsako jis, mons isiugd poreik demonstruoti savo socialin padt ir lytin vert.

Tai leidia numanyti, kad mogaus vartojimas anaiptol nra paremtas vien materialinmis vertybmis, o lemiamas tam tikro pseudodvasingumo, kuris siekia meils, heroizmo ir avjimosi. Vis dlto is statuso trokulys skatina mones kurti receptus, kurie taip pertvarko pasaulio atomus, elektronus ar fotonus, kad sudaryt naudingus derinius kitiems monms. Umojis paveriamas galimybe.

Manoma, kad daug glicino turinias polipeptid beta klostes 2600m.pr.Kr. viena kin imperatoriaus sugulov pavert puikiausiais audiniais: paimkime drugio vikr, mnes erkime ilkmedio lapais, leiskime susisukti kokon, j pakaitinkime, kad t, panardinkime vanden, kad atsipalaiduot ilko silai, atsargiai itraukime kilometro ilgumo gij, i kurios susuktas kokonas, vyniodami j ant rato, suverpkime sil ir iauskime mediag. Paskui nudaykime, sukirpkime, pasikime, reklamuokime ir parduokime u pinigus. Proporcijos madaug tokios: pasiti 1 kaklaraiiui reikia 10sv. ilkmedio lap 100 ilkverpio kokon.

Manau, specialist kaupiama informacija, leidianti kiekvienam i ms naudoti vis daugiau skirting daikt, kai patys gaminame vis maiau ir maiau, lemia monijos istorij. Naujovs keiia pasaul, bet tik todl, kad padeda tobulinti darbo pasidalijim ir skatina laiko pasidalijim.

Trumpam umirkite karus, religijas, bad ir eilraius. tai svarbiausia istorijos tema: main, specializacijos ir j skatinam iradim metastaz, laiko sukrimas. Racionalus optimistas ragina savo r pavelgti kitaip, pamaty


46

ti didiul monijos fabrik, kuris 100000m., nors danai lydimas neskmi, dar paang. Paskui, tai pamat, pasvarstykite, ar tas verslas jau ubaigtas, ar, kaip tvirtina optimistas, jam dar teks veikti imtmeius ir tkstantmeius. O gal net bt galima j paspartinti iki precedento neturinio greiio.

Jei klestjimas yra mainai ir specializacija labiau darbo padauginimas nei darbo pasidalijimas, tuomet kada ir kaip tas protis atsirado? Ir kodl jis toks ypatingas monijos bruoas?

47

aNTRaS SKYRiuS

KoleKTYviNiS pRoTaS: MaiNai iR Specializacija

pRie 200000M.

Jis engia po duu, galinga i antro aukto pumpuojama kaskada92. Kai i civilizacija lugs, kai romnai kad ir kas jie bt iuo metu, pagaliau atsitrauks, ir prasids nauji tamsos amiai, tai bus vienas i pirmj prabangos dalyk. Senoliai, gdamiesi prie savo idini, pasakos nepatikliai klausantiems vaikaiiams, kaip vidury iemos stovjo pliki po karto, varaus vandens srautais, apie kvap muil, tirtus gintaro spalvos ir skaisiai raudonus skysius, kuriais sitrindavo plaukus, kad bt vilgantys ir puresni, bei apie minktus baltus rankluosius, kaip didiules togas, laukianius ant ildom stov.

Janas Makevanas (Ian McEwan), etadienis (Saturday)

1950-1955

1955-1960

1960-1965

1965-1970

1970-1975

1975-1980

1980-1985

1985-1990

1990-1995

1995-2000

2000-2005

80

70

60

50

40

30

20

10

0

numatomo gyVenimo tRuKm93 (pasaulio ViDuRKis)

Gy

ven

imo

me

tai


48

vien dien, maiau kaip prie 500000m., netoli dabartinio Boksgrovo kaimo94 piet Anglijoje, 6 ar 7 dvikojai padarai sdjo prie savo k tik nudobto tikriausiai medinmis ietimis laukinio arklio. Kiekvienas pam titnago gaball ir pradjo gamintis kirv, meistrikai naudodamas akmeninius, kaulinius ar raginius plaktukus, nuskeldamas jais po sluoksnel, kol liko simetrikas atriaamenis, lao formos daiktas, dydiu ir storiu uimantis tarpin padt tarp imaniojo telefono ir kompiuterio pels. Tdien j ibarstytos nuolauos vis dar guli, irykindamos blankius j koj kontrus, kuriuos paliko sddami ir dirbdami. Galima pasakyti, kad tie padarai buvo deiniarankiai. Atkreipkite dmes: rank darsi kiekvienas sau.

J pasigaminti kirviai tam arkliui imsinti yra puikus dvipusi Aelio kultros kirvi pavyzdys. Jie ploni, simetriki ir atriaameniai puikiai tinkantys perpjauti stor od, perkirsti snari raiius ir nugremti nuo kaul ms. Dvipusis Aelio kirvis yra prastas akmens amiaus rankis, paploktint lao formos paleolito ranki simbolis. Kadangi j pagaminusi ris jau seniai inykusi, galime niekada taip ir nesuinoti, kaip jis buvo naudojamas.

Bet viena inome tiksliai. rank pasigaminusios btybs juo buvo labai patenkintos. Iki Boksgrovo

Documents

Metas Ridlis (Matt Ridley) Racionalusis optimistas: kaip kuriama gerovė