Mentoriaus vieta profesinio ugdymo įstaigoje

Mentoriaus vieta profesinio ugdymo įstaigoje

Danguolė OlbutienėProfesijos mokytoja metodininkė

Kauno prekybos ir verslo mokykla

Danguolė Olbutienė, 2023 metų balandžio mėnesio 21 diena

Šiuolaikinis profesijos mokytojas priverstas nuolat augti profesine prasme: gilinti ir

adaptuoti savo profesines bei pedagogines žinias.

Tikslinės profesinės veiklos sritys apima praktinį profesijos patyrimą bei remiasi pedagoginės veiklos organizavimu.


Profesijos mokytojas turi gebėti

klasėje kurti abipuse pagarba ir demokratijos principais grindžiamą ugdymo aplinką bei išmokyti būsimuosius specialistus:bendrauti ir bendradarbiauti, nebijoti pokyčių ir naujovių, kritiškai mąstyti, įgytas specialybės žinias taikyti praktikoje, būti atsakingais savo šalies piliečiais...


Nuo profesijos mokytojo darbo kokybės priklauso besimokančiųjų motyvacija mokytis,

vadinasi, ir jų pasiekimai. kad mokymosi procesas klasėje būtų

efektyvesnis, pirmiausia reikia pedagogo noro keisti ugdymo praktiką- būtinas nuolatinis profesijos mokytojų dalykinės, pedagoginės bei vadybinės kvalifikacijos tobulinimas


Mokytis visą gyvenimą

nuostatą mokytojai ir profesijos mokytojai turėtų pradėti įgyvendinti savo asmeniniu pavyzdžiu ir juo „užkrėsti“ būsimuosius jaunuosius specialistus.



Svarbus profesijos mokytojų rengimo veiksnys-

UniversitetasProfesinė mokyklabendradarbiavimas

MENTORIUS


Mentorystės esmė-

Siekti teorinių ir praktinių pedagoginių studijų integracijos, tuo užtikrinant sąveikos tarp teorijos ir praktikos efektyvumą, rengiant profesijos mokytojus.


Mentorius-

Tai patyręs profesijos mokytojas, betarpiškai vadovaujantis besimokančiojo profesijos mokytojo pedagoginėms praktinėms studijoms darbo vietoje tiesioginio konsultavimo būdu.


Pagrindinės veiklos sritys

PLANAVIMAS

STEBĖJIMAS

BENDRADARBIAVIMAS KONSULTAVIMAS

VERTINIMAS

-praktinio pobūdžio.


Mokykloje iš mentorių laukiama:

konsultuoti ir patarti mažiau patyrusiems kolegoms,

gebėjimo plėtoti mokyklos tradicijas,

inicijuoti mokyklos kaitos procesus, taip pat ir informacinių komunikacinių technologijų (IKT) diegimo srityje,

...


Konsultavimas-

pagrindinė mentoriaus veiklos funkcija.

Konsultavimas -kaip pagalba būsimajam mokytojui tobulėti savo srityje.

Sėkmę lemia nuolatinis geranoriškas bendradarbiavimas.


Vienas mentoriaus tikslų-

išmokyti pedagogą įsivertinti savo darbo kokybę, suprasti, kokios srities žinių jam dar trūksta, ir išsiugdyti gebėjimą nuolat atnaujinti savo darbo metodus.


Besimokantis profesijos mokytojas

palaipsniui išmoksta atpažinti, ką jis daro veiksmingai ir ko reikėtų, kad veikla būtų dar veiksmingesnė.

Mentorius padeda pedagogui analizuoti praktinę veiklą, planuoti ir priimti sprendimus, padeda pasirinkti tobulėjimo kryptį.

Mentorius stebi pedagogo veiklą klasėje, padeda sudaryti individualų profesinio tobulėjimo planą.

Todėl labai svarbu išmokti įsivertinti savo pedagoginę praktiką: kas geriausiai pavyksta ir

ką dar reikia tobulinti.


IKT-

vienas svarbiausių faktorių, kodėl kiekvienas profesijos mokytojas turėtų tobulėti.

“Mokytojams reikia pedagoginių bei socialinių darbo kompiuteriu žinių, kad galėtų lengvai taikyti informacijos technologiją savo dalyko pamokose.” (Dagienė, 2002).

Šiuolaikinės IKT- nauja priemonė ugdymo rezultatams pasiekti.


Gerų mentorių trūksta:

kad jų atsirastų, pedagogams reikia: lankyti vienas kito pamokas, dalytis patirtimi, aptarti taikomas metodikas, kurti, bandyti naujas...


Ar yra profesinio ugdymo įstaigoje poreikis mentoriams?


Profesinių mokyklų pedagoginiai darbuotojai

18471764 1817 1763

1942 1936

1794

24822345 2276 2300 2390 2356 2328

1600

1800

2000

2200

2400

2600

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Mokytojai

Profesijos mokytojai

*Lietuvos statistikos departamentas


Profesijos mokytojų amžiaus struktūra (Lietuvoje)*

*Mokslinio tiriamojo darbo “IKT diegimas profesinio mokymo srityse” ataskaita (Švietimo ITC, Vilniaus kolegija, 2004)

05

1015202530354045


Profesinių mokyklų pedagoginiai darbuotojai

4,2 4,4 3,8 3,6 3,1 3,5 3,6

26,4

25,9

24,4

23,4

21,5

19,8

18,8

69,4

69,7

71,8

73 75,4

76,7

77,6

0%

10%20%

30%

40%

50%60%

70%

80%90%

100%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Aukštasis (6 lygmuo)

Aukštesnysis (5 lygmuo)

Vidurinis (3 lygmuo)

*Lietuvos statistikos departamentas


Kauno prekybos ir verslo mokykloje

Respondentų (profesijos mokytojų) amžius

6%

38%

56%

8%

36%

56%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

iki 30 metų

30-50 metų

virš 50 metų

2007

2004


Profesinės veiklos stažas virš 4013%

30-40 metų31%

iki 10 metų6%

10-20 metų19%

20-30 metų31%


Pedagoginės veiklos stažas

20-30 metų38%

virš 30 metų25%

iki 106%

10-15 metų6%

15-20 metų25%


Profesijos mokytojų kvalifikacija

profesijos mokytojas

metodininkas38%

vyresn. profesijos mokytojas

50%

profesijos mokytojas

6%

profesijos mokytojas ekspertas

6%


IKT kompetencijos

7%

13%

13%

33%

80%

20%

13%

40%

100%

67%

60%

0%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

ECDL

ECDL Start

Edukologiniai IT naudojimo aspektai

Kompiuterinio raštingumo kursai (ŠMM)

Darbo kompiuteriu kursai

Nelankė kursų2008

2004


Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartąsudaro dvi dalys: Technologinė dalis, kuri skirta kompiuterinio

raštingumo technologiniams pagrindams įgyti (jos turinys iš esmės atitinka ECDL pradmenų kursą);

Edukologinė dalis (atskiras modulis), kuria siekiama suteikti žinių ir įgūdžių, kaip informacinę technologiją taikyti ugdyme.


Profesinio ugdymo įstaigai

tobulinti reikia įvairių išteklių, tačiau svarbiausi jos ištekliai – žmonės.

Investicijos į žmogiškuosius išteklius yra sudedamoji mokymosi organizacijų plėtojimo dalis, čia svarbus mentoriaus vaidmuo.

Aukštesnės kvalifikacinės kategorijos profesijos mokytojai intensyviau plėtoja kompetenciją, aktyviau dalyvauja naujų specialistų rengimo tobulinime.


Tačiau

Kalbant apie mokinių motyvaciją mokytis, retai kalbama apie pedagogų motyvaciją tobulėti.

Pedagogas turi jausti valstybės, mokyklos administracijos, tėvų ir kolegų paramą.

Akivaizdu, kad šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti edukacinė aplinka turi būti sukurta ne tik besimokantiesiems, bet ir jų pedagogams.


Tęstinis profesijos mokytojų mokymas vykdomas mokymo įstaigoje tiek pačių

profesijos mokytojų, tiek mokyklos administracijos (mentorių?) iniciatyva.

Apie profesinį meistriškumą turėtume spręsti ne iš gautų pažymėjimų kiekio, o iš to, kaip profesijos mokytojai geba seminaruose įgytas žinias taikyti ugdymo procese.


IŠVADOS

Profesijos mokytojams ypač aktualios profesinės pedagogikos studijos, kadangi didesnė dauguma yra įgiję specialybę universitetuose ir yra išklausę pedagoginio minimumo kursus.

Į profesinio ugdymo įstaigas kviečiant dirbti jaunus specialistus, ypač svarbus vaidmuo tenka mentoriams: konsultantams, naujovių diegėjams...


Documents

Mentoriaus vieta profesinio ugdymo įstaigoje