Medikų dinastijos TĘSĖJAsveikatosabc.lt/pdf/2008/abc2008_01.pdf · 2008-07-28 · 36 Aromaterapija – tai klausyti ir girdėti jausmus Skaitytojų pageidavimu 26 Baltų dėmių

Nr.1www.sveikatosabc.lt 5.95 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

ISS

N 1

648-

1658

2008 m. sausis

Gydomojidruskos GALIA

Ką valgo jūsųVAIKAS?

Medikų dinastijosTĘSĖJA

KMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė dr.

Skaidra Valiukevičienė

Dar vienas gyvenimo LAIPTELIS

Ak, jau taMOČIUTĖ...

Į DARBĄ – kaip į šventęAr priimti dirbti neįgalų žmogų?

Svarbiausia – SAIKAS

AROMATERAPIJA

LIEKNAir be dietų

SVEIKATOS ABC 2008 m. sausis 3Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

Netradicinė medicina28 Gydomoji druskos galia

Gyvenimo receptai40 Į darbą – kaip į šventę

Sveiki namai42 Atsargiai! Cheminės medžiagos

Sveika mityba46 Košė – sveikas ir pigus maistas

Gamtos vaistinė48 Prieskoniai gydo

TURINYS

Mėnesio interviu6 Medikų dinastijos tęsėja

Pagal LNK TV laidą14 Ar viską žinome apie vitaminą C?16 Sveikos kraujagyslės – mažiau ligų32 Dar vienas gyvenimo laiptelis31 Magnis – smegenų „duona“34 Liekna ir be dietų44 Svarbiausia – saikas

Sielos labirintai18 Gyvenimas lūžo per pusę

Jūsų vaikas20 Ką valgo jūsų vaikas?

Šeima22 Ak, jau ta močiutė...

Grožis ir sveikata25 Vonios stebuklai36 Aromaterapija – tai klausyti ir girdėti jausmus

Skaitytojų pageidavimu26 Baltų dėmių liga27 Adisono liga

Viršelyje – dr. Skaidra Valiukevičienė. Rimvydo Varnausko nuotrauka

4 SVEIKATOS ABC 2008 m. sausis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT SVEIKATOS ABC 2008 m. sausis 5Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

Leidžia UAB „Sveikatos ABC”ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: 32 80 08Faksas: 33 84 87

El. paštas: [email protected], profilaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2008 m. SAUSIS NR. 1

Vyriausioji redaktorė Rima Balanaškienė

Redaktorė Laima Junevičienė

BendradarbiaiVaida Leškevičiūtė

Iveta VyšniauskienėGražina VasiliauskienėMantas Jakimavičius

Eligijus BielinskasKęstutis MerkysSilvija ŠileikaitėIngrida Žirlienė

Daiva BertulienėNerija KaulakienėIeva Paulauskienė

DizainerisAndrius Vereikis

IliustracijosJupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:8 612 85418

Kaina 5,95 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Regrafas“ Piliakalnio g. 3,

LT-46224 Kaunas

Kokybės telefonas8 37 441111

Atslūgus švenčių šurmuliui vėl kal-bame kasdienybės rožinį – iš ryto bėgte į darbą, į mokyklą ar univer-sitetą... Visa diena – vien darbas ir rūpesčiai rūpestėliai... Galbūt va-kare, grįžę namo, juos paliekame už durų? Kaip ir mūsų mėnesio interviu herojė – KMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė dr. Skaidra Valiuke-vičienė, vertinanti šeimos vertybes ir sakanti, kad moksliniam darbui ją paskatino tėtis. Matyt, reikia itin stipraus šeimos narių tarpusavio ry-šio, nepriekaištingo tėvų autoriteto, kad vaikai pasuktų tėvų pėdomis. Tačiau tokios stiprios ir tvirtos tur-būt būna tik šeimos, siejamos abipu-sės meilės. Jeigu jos nėra, gyvenimas šeimoje gali virsti pragaru. Žmogus pasiklysta jausmuose, jau nebemoka, nesugeba kontroliuoti savo elgesio su kitais šeimos nariais. Sustokime, įsi-klausykime į save, savo jausmus, su-sėskime prie bendro vakarienės stalo. Nesvarbu, kad ant stalo galbūt garuos tik dubenėliai košės, bet užtat kaip

smagu susirinkus visiems į būrį pasi-kalbėti – ne, ne apie rūpesčius, geriau apie džiaugsmus... Tegul geroji namų dvasia – močiutė – papasakoja, kaip kartų su anūkėliais leidosi rogutėmis nuo kalniuko, kiek kartų nuvirto į sniego pusnį. Visi smagiai pasijuok-site... O mama tegul papasakoja, kaip su vyresnėle dukra lankėsi druskų gy-dykloje, kur gydoma dirbtinai sukurtu druskos kasyklų mikroklimatu. Tokia alternatyvioji terapija labai padeda sergant kvėpavimo takų uždegimais.O prieš miegą pasilepinkite šilta vo-nia su eteriniais aliejais. Kokių tik jų nėra – rožių, jazminų, mandarinų, citrinų... Pasirinkite tokius, kurie at-palaiduoja, ramina, nuveja visos die-nos stresą... Tada miegosite saldžiai iki pat ryto, o kitą dieną vėl turėsite jėgų kalbėti kasdienybės rožinį... Tada ir į darbą eisite kaip į šventę. Taip sakė mūsų žurnalistės kalbintas ponas Ro-bertas. Galima kiekvienam palinkėti tokios stiprybės, valios ir užsispyrimo, kokį turi šis nepaprastas žmogus... Apie visa tai (ir ne tik) ir rašome naujame žurnalo numeryje. Jame, kaip visada, rasite patarimų, kaip iš-vengti vieno ar kito negalavimo, kaip maitinti savo vaikus, kad jie nevirtų storuliukais karlsonais, kaip išvengti kenksmingo valiklių ir šveitiklių po-veikio sveikatai.Skaitykite, rašykite mums, o mes pa-sistengsime atsakyti į visus jus domi-nančius klausimus.

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

REDAKTORĖS ŽODIS IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

D ĖM E S I O !Kiekvieną sekmadienį vieną valandą

po LNK TV laidos „Sveikatos ABC“ žiūrovai gali skambinti laidos

rengėjams telefonais 8 680 60183 ir 8 680 60186

LAUKIAME JŪSŲ SKAMBUČIŲ!

Nuoširdžiai dėkoju už įdomius jūsų leidi-nius. „Sveikatos ABC laikraštį“ užsiprenu-meruoju ir skaitau jau keletą metų. Skai-tau ir jūsų leidžiamą žurnalą „Sveikatos ABC“. Jame randu labai įdomių straipsnių sveikatos temomis. Domiuosi homeopa-tija. Ir šia tema randu daug ko naujo. Se-niai ruošiuosi jums padėkoti už šiuos abu leidinius, prikalbinau ir savo draugę tapti klubo nare. Todėl ta proga ir siunčiu Jums visiems nuoširdžiausius linkėjimus. Gerų, šviesių ir viltingų Naujųjų metų. Telanko Jus visus ieškojimų, atradimų, kūrybos, gyvenimo prasmės suvokimo džiaugs-mas. Kuo geriausios sėkmės darbe, lai-mės šeimose, brandžių minčių planuose! Tegul kiekviena diena būna pilna gerumo ir meilės, nuoširdaus bendravimo su mu-mis, pensininkais. Kuo daugiau stiprios sveikatos jums visiems. Tegul jūsų gerus darbus supa pagarba ir meilė.

Su pagarba,Virginija, Širvintos

Su ligomis kovoti galima įvairiai. Mano sveikatos credo: gamta ir jos malonumai.Gamta man suteikia žvalumo, energijos, aš pailsiu dvasiškai ir randu sielos ramy-bę. Vasarą einu į mišką uogauti, grybauti. Savo organizmą pripildau natūraliais vi-taminais rinkdama miško uogas, grybus ir kitas gėrybes. Man nereikia pinigų leisti vaistams, papildams, viską gaunu iš gam-tos natūraliai, prisivalgau iki soties. Kaip pensininkei, tai didelis pliusas finansiniuatžvilgiu. Kuo mažiau išleidžiu pinigų, tuo daugiau sutaupau, nes pinigų visuomet trūksta.Kai ateina rudens ar žiemos depresija, vėl nepasiduodu ir surandu būdą, kaip jos at-sikratyti. Nesėdžiu namie užsidariusi, einu į mišką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pasigrožėti apsnigtais medžiais, iš-mintais miško žvėrelių takais.Taip ir bėga mano laisvalaikis iki pavasa-rio. Labai daug judu, neleidžiu sąnariams sustingti. Pavasarį, kai atbunda gamta, mano kūnas ir siela taip pat gauna naujų jėgų ir energijos. Tuomet einu padirbėti darže. Auginu ir daržovių, ir gėlių. Gal kiek pavargstu fiziškai, bet atsigaunu dvasiš-kai, jaučiu malonumą.

Su pagarba,Bronė Morkūnienė, Varėnos r.

Man 67 metai. Kad visur suspėčiau, gy-venu pagal griežtą grafiką. Nesilaikytigrafiko galėčiau tik gaisro atveju ir dėlneatidėliotinos pagalbos žmogui. Labai nemėgstu tuščių plepalų, apkalbėti žmo-nių ar jų teisti.

Kadangi pati esu nebejauna, manau, galiu išsakyti savo nuomonę apie senų žmonių išvaizdą.Man senas žmogus žavus, kvepiantis šva-ra, o ne kvepalais, jų plaukai turi būti na-tūralūs, be dirbtinių garbanų ir nedažyti. Visi dažai – tai vis dėlto chemija. Aš – už visišką natūralumą.Dar, mano supratimu, sendamas žmo-gus turi ne storėti, bet lieknėti, o kad taip būtų, reikia keisti mitybos įpročius ir daug judėti. Žinoma, įpročius pakeisti su-dėtinga, bet galima.Aš pati, kad būčiau liekna ir sveika, griež-tai laikausi šių taisyklių: • valgau visada tuo pačiu laiku;• visai nevalgau kepto, rūkyto, sūdyto, riebaus maisto, jokių dešrelių ar dešrų;• valgau tik liesą bet kurio gyvulio ar pa-ukščio mėsą 1 kartą per savaitę;geriu daug skysčių – 2–2,5 litro per dieną, bet tik tarp valgymų;• maistą, kuriame daug angliavandenių, valgau tik iš ryto;• labai gerai kramtau maistą;• niekada nebadauju, nepripažįstu dietų;• valgau labai daug vaisių ir daržovių, žuvies.Mano šūkis: „Mirti suvytus nuo senatvės, bet ne nuo ligų“.Po dvejų metų tokio režimo, visiškai ne-naudojant jokių vaistų, mane paliko pankreatitas, cholecistitas, hipertenzija, stemplės žaizdos, didelis skrandžio rūgš-tingumas svoris nukrito 30 kg. Esu 1,59 m ūgio, sveriu 55 kg.Visiškai esu tikra, kad ne vaistai teikia sveikatos, o sveika gyvensena ir mityba.Mes patys savyje nešiojame ir sveikatą, ir ligą, mes patys savo sveikatą sudarko-me ir turime būti už ją atsakingi, o gy-dytojas mums turėtų būti profesionalus patarėjas.Jeigu mūsų gyvenime, bet kokioje sri-tyje, yra chaosas – negalime būti sveiki. Jei persivalgome ir dažnai valgome, ypač daug kaloringų produktų – negalime būti sveiki. Jeigu mes per mažai vartojame skysčių – negalime būti sveiki, nes mūsų kūną sudaro 65 proc. vandens, o mūsų planeta taipogi sudaryta iš 1/3 sausumos ir 2/3 vandens, o mes juk esame neatski-riama planetos dalis. Juk ir žmogui, esan-čiam sunkios būklės, lašinami skysčiai, o ne košė įvedama į skrandį. Jeigu žmogus mažai juda – negali būti sveikas.Jeigu žmogus nežino, kokią reikšmę turi geras kramtymas – jis negali būti sveikas. Į skrandį patekę stambūs kąsniai rūgs-ta, pūva, gaminasi dujos, o jos patenka į kraują ir nuodija visą organizmą. Ne vi-siškai suvirškinti kąsniai patenka į tiesiąją žarną, kur gaminasi dujos, kurios taipogi yra nuodingos. Tad štai kokia ta mano senatvė, bet vis

dar kirba galvoje naujos mintys, ir nuolat galvoju, ką čia padarius žmonėms gero, be jokio užmokesčio. Ir ką gi aš galėčiau naudingo atlikti kitiems? Manau, dar su-galvosiu...

Su pagarba,Aldona Skirienė, Joniškis

Su Naujaisiais!

Sukasi, girgžda Grįžulo Ratai,Vaipos sublogus delčia...Va, ir prabėgo dar vieni metai,Štai ir Naujieji jau čia.

Nelengvas tas nueitas kelias:Tiek daug nuveikta, gauta, pasiekta....Byra pro pirštus smiltelėsIr... saujoje nieko nelieka...

Su Naujaisiais, brangieji, su šventėm!Aš Jums laimės linkiu didelės. Juk šaunu šitoj žemėj gyventiIr svajot, ir tikėt, ir mylėt.

Visiems visiems „Aconitum“ klubo dar-buotojams leiskite palinkėti gerų, lai-mingų, sėkmingų metų, ramybės Jūsų namams, Dievo palaimos visų ateinančių metų darbuose.

Janina Dambrauskienė, Kupiškio r.

Gerbiama redakcija,Man 70 metų. 2000-aisiais, vasario mėne-sį, patyriau insultą, kuris mano sveikatai paliko gilius pėdsakus. Šiuo metu lankau-si neįgaliųjų centre, sportuoju, treniruo-juosi su visokiais treniruokliais, man atlie-ka masažus. Vartoju „Aconitum“ vaistus, kurie gerai padeda.Kiekvieną dieną važinėju dviračiu, nes pėstute sunku save nešioti. Žiemą, kada oras vėsus, daug geriau ir linksmiau. Nu-vykstu į „Bočių“ vakarones, ten puikiai pa-silinksminam, pabendraujam.

Antanas Glodenis, Mažeikiai


MĖNESIO INTERVIU

Augote medikų šeimoje. Ar tai turėjo įtakos profesijos pasirinkimui?Žinoma, turėjo. Kadangi abu mano tėvai yra gydytojai, šeimoje labai dažnai buvo kalbama medicinos temomis. Tai ir paskatino mane pasirinkti šią profesiją. Nuo mažų dienų norėjau būti gydytoja. Netgi su lėlėmis žaisdama vaidindavau gydytoją.

Gal turėjote ir kitokių svajonių?Paauglystėje trumpam buvo blykstelėjusi dar viena min-tis – mokytis dailės, dizaino, nes kaip ir mano mama, labai mėgau piešti, rašiau gražiu braižu. Mokykloje buvau met-raštininkė, apipavidalindavau visus sienlaikraščius, stendus. Bet kai sužinojau, kad norėdama įgyti šią specialybę po aštuonių klasių turėčiau išeiti mokytis į profesinę mokyk-lą, labai pagailo mokyklos, klasės, draugų, todėl atsisakiau dailės ir pasilikau mokykloje. Mokiausi tuometinėje Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje nuo pirmosios klasės buvo dėstoma vokiečių kalba, tad aš per tuos metus puikiai išmokau šią kalbą. Ji vėliau man labai pravertė: padėjo tobu-linti profesiją, įsitvirtinti gyvenime, siekti karjeros.

Jūs – karjeros ar šeimos moteris?Bandau tai suderinti. Bet jeigu tektų rinktis vieną iš dviejų, turbūt pasirinkčiau šeimą – šeimos moters amplua mane žavi labiau. Manau, moteris yra sukurta šeimai. Bet mano gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad teko imtis moksli-nio darbo ir neatsisakyti karjeros. Tiesa, išlaikyti pusiausvyrą gana sunku.

Kas paskatino imtis mokslinio darbo? Kada ir į kokią temą pradėjote gilintis? Mokslinio darbo ėmiausi prieš dešimt metų. Tuo laiku mokslininko karjera nebuvo patraukli, tarp jaunų gydytojų nebuvo tendencijos kuo anksčiau siekti mokslinio laipsnio. Tai atsirado kur kas vėliau, kai visi suprato, kad mokslinis laipsnis atveria platesnes karjeros galimybes. Tuo metu buvo manoma, kad mokslininkas yra vargo pelė ir geriau visą gy-

venimą dirbti gydytoju-praktiku. Bet Kauno mieste jaunam gydytojui buvo labai sunku įsitvirtinti, o išvykti iš Kauno nenorėjau, nes čia dirbo mano vyras. Buvo vienintelė gali-mybė likti ilgesniam laikui – pasirinkti ketverių metų dok-torantūros studijas. Taip ir padariau. Tai viena iš priežasčių, kodėl ėmiausi mokslinio darbo. Kita vertus, šiam žingsniui mane paskatino tėtis, kuris yra anatomijos profesorius ir turi didelę mokslinio darbo patirtį. Jis įtikinėjo, kad moksliniam darbui nereikės daug laiko, pakaks surinkti duomenis, juos apibendrinti, padaryti išvadas. Bet kai surinkau duomenis, įsitikinau, kad tai nėra paprasta. Tačiau trauktis nebuvo kur. Tada jau ir tėtis patvirtino, kad mokslinis darbas yra labai sunkus ir jį atlikti reikia kruopščiai ir atsakingai. Matyt, tėtis iš pradžių norėjo mane padrąsinti, tikėdamasis, kad viena iš dukterų pasuks mokslininko keliu, kaip ir jis.Galutinai apsispręsti padėjo Magdeburgo (Vokietija) uni-versiteto profesorius Haroldas Golnikas, kuris tapo mano mokslinio darbo vadovu.Pirmą kartą į Vokietiją dviejų mėnesių stažuotei buvau nu-vykusi 1997 metais. Tada susidomėjau dermatovenerologija – ši specialybė iki šios dienos man yra labai patraukli ir mie-la. Vokietijoje dermatovenerologija laikoma konservatyvia ir chirurgine specialybe. Jau tais laikas ji buvo išpuoselėta, prestižinė. Čia pamačiau daug įvairių ligonių, susipažinau su naujausiais diagnostikos metodais, taip pat su būsimuoju savo mokytoju, disertacijos vadovu H. Golniku, kuris, beje, ir pasiūlė man, kaip dermatologei, pradėti nagrinėti odos vėžio profilaktikos, jo ankstyvosios diagnostikos temą.Tuo metu Lietuvoje dermatoonkologijos praktikos visiš-kai nebuvo. Tarybiniais metais dermatologai daugiau dir-bo lytiškai plintančių ligų profilaktikos srityje, nes buvosiekiama išnaikinti visas infekcines ligas. Kitas derma-tologijos sritis buvo „užėmę“ kitų specialybių gydytojai.

Medikų dinastijos

TĘSĖJAJi – ketvirtosios medikų kartos atstovė. Abu tėvai – gydy-tojai, medicinos srityje triūsė ir seneliai, proseneliai. Regis, kito pasirinkimo ir negalėjo būti. Tačiau jauni žmonės ne visada eina tėvų pėdomis. Matyt, reikia itin stipraus šeimos narių tarpusavio ryšio, nepriekaištingo tėvų autoriteto, kad vaikai pasuktų jų pramintu taku. KMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė doc. dr. Skaidra Valiukevičienė būtent iš tokios šeimos.

Kūdikystėje (6 mėn.)

Jau šešeri


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

Profesorius H. Golnikas, lankydamasis mūsų klinikoje (tuo metu aš dirbau rezidente), pamatė, kad dauguma aktualių dermatologijos sričių (dermatoonkologija, dermochirurgija, fotochemoterapija, dermatoalergologija) Lietuvoje neplėto-jamos, todėl ir pasiūlė imtis tokio mokslinio darbo, kuris padėtų pamatus jų vystymui. Jo konsultacijos, taip pat prof. Irenos Misevičienės, patyrusios specialistės epidemiologinio darbo planavimo srityje, parama padėjo įveikti visus barje-rus, sėkmingai užbaigti ir apginti disertaciją. Disertaciją apgyniau 2002 metais. Mokslinio darbo tema buvo odos vėžio profilaktika, jame nagrinėjau vaikų pigmen-tinių apgamų paplitimą ir saulės poveikį jiems atsirasti. Komandinis darbas padėjo sugrąžinti dermatoonkologiją į dermatologo praktiką. Šiuo metu apie 20 proc. visų mūsų klinikos pacientų yra dermatoonkologiniai ligoniai. Prieš dešimtmetį jų pas mus nebuvo.

Medikai supa Jus nuo pat vaikystės. Tikriausiai puikiai pažįstate šią bendruomenę. Kuo ji išsiskiria?Negalėčiau vienodai apibūdinti visų kartų medikų. Pagal šeimos geneologinį medį, save priskiriu ketvirtajai medikų kartai. Ir mano senelis, ir jo dėdės, ir mano tėvai – medikai. Manau, kiekviena medikų karta vis kitokia. Prisimindama vyresniąją kartą, savo mokytojus, tėvus, senelius, lyginda-ma juos su dabartine medikų karta, kuriai, beje, priklausau ir aš, pastebiu, kad vyresnieji turėjo daugiau altruizmo, buvo labai atsidavę savo profesijai. Mano mokytojai, pro-fesoriai buvo labai „akademiški“, pasiaukojantys, be galo mylintys savo profesiją žmonės, daugiau dirbo dėl idėjos, todėl su jais buvo ir yra atgaiva sielai. Dabartinė jaunoji medikų karta yra ryžtingesnė, ji greičiau apsisprendžia, turi daugiau ambicijų. Jeigu ankstesnės kartos medikams būdingas altruizmas, tai dabartinei – praktiškumas, ra-cionalumas. Iš tiesų, jaunoji medikų karta pasikeitė. Gal „kaltos“ kitokios gyvenimo sąlygos? Medikai yra visuo-menės dalis, o visuomenė dabar vartotojiška, ji pasiduoda įvairioms vilionėms, reklamai, kuriai šiuo metu skiriama labai daug dėmesio. Tad ne tik medikai, bet ir kitų pro-fesijų žmonės nori kuo daugiau įsigyti, pakeliauti, pa-sižvalgyti po pasaulį. Anksčiau tai buvo neaktualu, nes visi gyveno vienodai, buvo panašiai apsirūpinę. Dabar žmonių pragyvenimo lygis labai skiriasi, ir kiekvienas stengiasi neatsilikti nuo kaimyno, bendradarbio ir visuo-menės elito. Pastarajam dažnai priskiriami turtingi, bet

ne intelektualūs žmonės. Susidaro įspūdis, kad žmogus dabar vertinamas ne pagal savo protinius gebėjimus, o pagal išvaizdą ir pajamas. Todėl dažnas jaunas žmogus galvoja: „Kas man iš to, jeigu dirbsiu daugiau, negu pri-klauso?“ Kam dirbti dėl idėjos be atlygio? Taip, altruizmo tarp medikų (ir ne tik tarp jų) vartotojiškoje visuomenėje lieka vis mažiau.

Koks, Jūsų nuomone, yra idealus gydytojas?Visų pirma – paprastas, šiltas žmogus. Prisimenu savo mo-kytojus: gydytoją radiologą prof. L. Gradauską, prof. J. Bakšį, prof. P. Zabielą, prof. A. Urmonienę, doc. A. Kavoliūnienę. Jie man iki šių dienų išliko tiek puikaus išsimokslinimo, tiek mokėjimo bendrauti su studentais bei pacientais pavyzdžiu. Man labiausiai patinka toks gydytojas, kuris moka kalbėti su pacientu, įsiklausyti į jo bėdas. Gydytojas turi būti papra-stas, mokantis patraukliai bendrauti su žmonėmis.

Kas Jums svarbiau: mokslinis, pedagoginis darbas ar gy-dytojo praktika?Kadangi dirbu universiteto klinikoje, man vienodai svarbūs ir mokslas, ir pedagogika, ir gydytojo praktika. Jeigu dirbčiau ne universiteto ligoninėje, manau, svarbiausia būtų gydytojo praktika, o mokslinis darbas atsidurtų antrame plane.

Kokius reikalavimus keliate būsimiems gydytojams – spe-cialistams? Keliu pakankamai aukštus reikalavimus – to Vokietijoje mane išmokė mano mokytojas, mokslinio darbo vadovas profesorius H. Golnikas. Jis buvo labai reiklus, ir manau, kad tai teisinga. Dermatovenerologas rengiamas tik ketve-rius (anksčiau – tik dvejus) metus. Tai palyginti trumpas lai-ko tarpas, per kurį reikia įgyti labai daug teorinių bei prak-tinių žinių. Pradėjus dirbti savarankiškai, dažnai pritrūksta motyvacijos domėtis specialybės naujienomis, kai kasdien nesusiduri su sunkiais ligoniais. Daugiau tokių ligonių lan-kosi universiteto ligoninėje. Tuomet su nostalgija tenka pri-siminti tuos laikus, kai dėstytojai versdavo daugiau skaityti, labiau domėtis įvairiomis problemomis. Prisimenu prof. A. Baubinienės palinkėjimą baigiant universitetą: „Linkiu kasdien perskaityti bent vieną puslapį naujausios literatū-ros iš specialybės srities – tuomet būsite geri gydytojai“. Tai tikra tiesa. Taigi iš būsimųjų gydytojų reikalauju daug, nes gydytojas turi būti geras specialistas.

Sakoma, kad kelias į sėkmę būtų trumpesnis, jei pakeliui nebūtų tiek viliojančių stabtelėjimų. Ar daug ir kokių jų būta Jūsų kelyje?Viliojančių stabtelėjimų nebuvo daug. Stabtelėti privertė tik pirmosios dukters gimimas. Pirmagimė buvo neeilinis įvykis mūsų (manau, ir ne tik mūsų) šeimoje. Stengėmės au-ginti patys, neapkrauti rūpesčiais tėvų. Reikia prisipažinti, buvo nelengva, nes abu tuo metu mokėmės rezidentūroje. Augindama dukrytę, nenorėjau nutraukti vidaus ligų rezi-dentūros. Tačiau buvo labai sunku suderinti intensyvų darbą universiteto klinikose, kur daug sunkių ligonių, ir dukros, kuri, žinoma, neišvengdavo vaikiškų ligų, priežiūrą. Padėjo tėvai, bet vis tiek per tą laiką labai pavargau. Kai pažinau profesorius P. Zabielą ir R. Žaliūną (kuris stu-dijų laikais buvo mano pirmojo mokslinio darbo vadovas), panorau ir aš būti kardiologe. Jiems patarus, nuo trečiojo kurso pradėjau dirbti kardiologijos reanimacijoje. Išdirbusi penkerius metus supratau, kad šis darbas man per daug in-tensyvus, labai vargino papildomi budėjimai. Gimus dukry-tei, norėjosi atsidurti ramesnėje ligoninėje, pasirinkti papra-stesnę specialybę, kad daugiau laiko ir minčių galėčiau skirti šeimai. Štai tada prisiminiau savo kursioko, kuris mėgda-vo pajuokauti, žodžius: esą jis būsiąs dermatovenerologas, nes šios ligos yra lėtinės ir niekas nuo jų nemiršta. Iš tiesų, mirtis, su kuria susidurdavau kardiologijos reanimacijoje, man buvo sunkiai pakeliama – labai sunku matyti artimųjų skausmą. Taigi pasirinkimą pakoregavo pats gyvenimas. Tik kai išvažiavau stažuotis į Vokietiją ir pradėjau dirbti pagal specialybę, įsitikinau, kad ir dermatovenerologija yra ne to-kia paprasta specialybė, irgi būna sunkių, neišgydomų ligų ir net mirties atvejų.

Ar esate reikli klinikos gydytojams?Esu reikli tiek sau, tiek kitiems.

Kokio atsitikimo iš gydytojo praktikos negalite pamiršti?Buvo įvairiausių atsitikimų, bet vieno iki šiol negaliu pa-miršti ir tikriausiai niekada nepamiršiu. Tada buvau rezi-dentė, lankydavau pacientus jų namuose. Kilus gripo epi-demijai, nuėjau pas vieną ligonį į bendrabutį. Apžiūrėjau, pamatavau temperatūrą – nieko ypatingo, didelių bėdų nėra. Jis pasižiūrėjo į mane ir sako: „Jūs – tokia maloni gydytoja, norėčiau jums atsidėkoti“. Purčiausi: „Ką jūs, nereikia, tai – mano pareiga, toks mano darbas…“ O jis: „Žinote, turiu

žuvį ir jums ją padovanosiu: jums – galvą, o sau – uodegą“. Suvyniojo jis man tą „dovaną“ į laikraštį, ir aš ją parsinešiau. Tokios dovanos daugiau nesu gavusi… Bet, patikėkite, gy-dytojas niekuomet nelaukia dovanos, jis atlieka savo darbą, ir tiek. Skaudu, kai spaudoje medikai pristatomi visai kitaip.

Ar anksti sukūrėte šeimą? Kokia ji dabar?Pagal dabartinius laikus, šeimą kūrėme gal ir ankstokai, studijų metais. Abu baigėme tą pačią vidurinę mokyklą, įstojome į institutą tais pačiais metais, mokėmės vienoje grupėje. Tačiau draugauti pradėjome ir įsimylėjome tik studijuodami. Man tada buvo 23-eji. Susilaukėme dviejų vaikučių – dukros Lauros ir sūnaus Pauliaus, kuris gimė man studijuojant doktorantūroje. Sūnaus gimimas buvo dar vienas išbandymas. Tačiau mano artimi žmonės – tiek tėvai, tiek vyras – labai stengėsi, kad man nereikėtų ati-dėti pradėtų darbų. Kol vaikas paūgėjo, ir mokslinį darbą užbaigiau.

Kokias tradicijas „atsinešėte“ iš tėvų namų, kokias puo-selėjate savo šeimoje?Turime gana stiprų ryšį su tėvais. Labai dažnai apsilan-kome jų namuose, esame kviečiami ne tik per šventes, bet

Laisvalaikiu ant ledo su dukra LauraKalėdos pas tėvus. Greta Skaidros sesuo

akių ligų gydytoja Rasa Vaitkienė Su šeima Disneilando parke Paryžiuje

Laisvalaikis su šeima Austrijos Alpėse, 2007 m.

Šeimos sambūris tėvų sodyboje


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

ir bendrų savaitgalio pietų. Mums tai labai patinka (juo-kiasi), nes kulinariniais sugebėjimais aš niekaip negaliu pralenkti savo mamos bei anytos. Todėl mes šių tradicijų neatsisakome ir jas puoselėjame. Kalėdas ir Velykas, kaip ir daugelis šeimų, visada švenčia-me tėvų namuose.

Abu su vyru esate gydytojai. Ar dažnai šeimoje aptari-nėjate medicinos problemas? Kitaip nei negu tėvų namuose, medicinos temomis kal-bamės labai retai. Ir apskritai apie darbą namuose sten-giamės nekalbėti. Juolab kad vyras, nesitaikstydamas su menku gydytojo atlyginimu, pakeitė profesiją. Mano vyras Aidas turi puikų humoro jausmą, iš prigimties yra puikus organizatorius ir optimistas. Šios jo savybės pra-skaidrina mūsų visų nuotaiką. Todėl grįžusi į namus, tu-riu visus darbo rūpesčius palikti už durų, nors kartais tai padaryti būna sunku.

Esate klinikos vadovė. O kas – Jūsų šeimos galva?Šią pareigą ir teisę skiriu vyrui. Manau, vyras turi būti šeimos galva, o moteris – kaklas.

Kuo, be savo darbo, dar užsiimate?Stengiuosi laiką, kurio lieka ne itin daug, turiningai pra-leisti su šeima – daugiau pabūti gamtoje, nuvažiuoti prie jūros, pakeliauti. Pastaruosius dvejus metus pamėgome kalnų slidinėjimą. Jeigu tik randu laiko, stengiuosi pa-sportuoti, pabėgioti.

Ar nieko savo gyvenime nenorėtumėte keisti? Kartais užeina toks noras. Ypač kai užklumpa bėdos, rū-pesčiai. Tada pagalvoju, kad galbūt reikėtų pakeisti darbą. Bet kai viskas praeina, susitvarko, kai gerai pailsiu, vėl pa-siilgstu darbo. Taigi šiuo metu nenorėčiau ypatingų pasi-

keitimų. Pradėjusi dirbti klinikos vadovo darbą, pažinau labai daug įdomių žmonių, prasiplėtė akiratis ir pažiūros, patobulėjo organizaciniai gebėjimai, svarbiausia – nebe-lieka laiko sielos liūdesiui.

Kokie žmogaus bruožai Jums patraukliausi? Mano galva, patraukliausi bruožai yra sąžiningumas ir duo-to žodžio laikymasis. Šiuos dalykus aš labiausiai vertinu.

Kokių savo bruožų norėtumėte atsikratyti?Sentimentalumo, nors ir teigiama, kad tai – labai mote-riškas bruožas. Šis bruožas man kartais trukdo priimti racionalų sprendimą.

Ar būna taip, kad darbe sakote netiesą?Meluoti man labai sunku, bet jeigu matau, kad tai į nau-dą pacientui… Tiesa, dabar reikalaujama sakyti ligoniui tiesą, bet labai sunku įvykdyti šį reikalavimą, ypač mūsų praktikoje. Tiesos sakymas kartais gali skaudžiai atsiliep-ti, dėl vienkartinės klaidos, kuri galbūt niekada nepasi-kartos, gali iširti šeima. Todėl reikia viską gerai pasverti. Jeigu matai, kad pacientui išeis į naudą, galima ir sume-luoti – ne veltui sakoma, kad yra šventas melas.

Kuo labiausiai žavitės?Labiausiai žaviuosi racionaliais ir organizuotais žmonėmis. Kokį talentą norėtumėte turėti?Labai norėčiau išmokti gerai šokti. Pavydžiai žiūriu į šo-kančius ir dainuojančius žmones. Jau keleri metai šoka mūsų dukra, ir jai gerai sekasi, o aš šokti nemoku. Talen-tams lavinti turėjau labai mažai laiko ir galimybių.

Tai gal į šokių dešimtuką?..Oi, ne! Ten aš netikčiau.

Kas yra Jūsų objektyviausias kritikas?Objektyviausias kritikas yra mano vyras. Stengiuosi įsi-klausyti į jo žodžius. Darbe vadovui sulaukti objektyvios kritikos yra sunku.

Įdomiausia knyga?Jaunystėje skaičiau labai daug, o dabar grožinei literatūrai nelabai turiu laiko. Labiausiai patikusi knyga vaikystė-je buvo H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo trobelė“, vėliau – C. McCullough „Erškėčių paukščiai“, dabar – D. Brown „Da Vinčio kodas“.

Kas esate pagal bioritmus: „vyturys“ ar „pelėda“? Esu „vyturys“, nors kartais, kai iki vakaro neaprėpiu visų darbų, tenka pabūti ir „pelėda“ – sėdžiu prie kompiuterio iki vidurnakčio. Bet visada stengiuosi išlikti „vyturiu“, nes pritariu nuomonei, kad valanda miego iki vidurnakčio at-stoja dvi valandas miego po vidurnakčio.

O pagal Zodiaką?Pagal Zodiaką esu Vėžys ir laikau save tikru „Vėžiu“ – šeimos žmogumi. Tai – išskirtinis Vėžių bruožas, kurie, be to, yra sentimentalūs, romantikai, mėgstantys retro ar klasikinį stilių. Šie bruožai man labai artimi.

Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai? Tikrai nedaug, nes neturiu tam laiko.

Ar dažnai užsukate į grožio saloną?Kartą per mėnesį einu apsikirpti. Jeigu turėčiau daugiau laiko, grožio salono paslaugomis naudočiausi dažniau.

Į ką kreipiate dėmesį rinkdamasi drabužį? Man svarbu, kad drabužis būtų patogus ir kokybiškas. Susipažinau, o vėliau ir susidraugavau su dizainere Aud-rone Bunikiene, todėl mielai pasinaudoju jos vertingais patarimais.

Laikotės dietų?Dietų nesilaikau ir mitybai didelės reikšmės neteikiu.

Kas pakelia nuotaiką?Nuotaiką pakelia malonūs žmonės, maloni aplinka.

Ar Jums svarbi kolegų nuomonė apie Jus, komplimentai?Turbūt kiekvienam žmogui svarbu, ką apie jį galvoja kiti. Man taip pat. O komplimentai įtakos neturi.

Jeigu tektų rinktis: ...vakarą kompanijoje ar įdomią knygą vienumoje? Pasirinkčiau knygą vienumoje.

...poilsį prie jūros, ežero ar pažintinę kelionę?Poilsį prie jūros.

...šventę restorane ar namų aplinkoje?Namų aplinkoje.

...triukšmingą kompaniją ar ramų bendravimą su mie-lais draugais? Ramų bendravimą su mielais draugais.

Ko palinkėtumėte sau ir žurnalo skaitytojams?Tiek sau, tiek žurnalo skaitytojams palinkėčiau SVEI-KATOS, nes sveikata yra brangiausias žmogaus turtas.

• • •Vienas ryškiausių nedidelio, tačiau jaukaus klinikos vadovės dr. Skaidros Valiukevičienės kabineto akcentų – didžiulė sau-lėgrąža. Tai – studentų dovana, tarsi simbolizuojanti šiltus, draugiškus docentės ir jos mokinių santykius. Šilumos ir jau-kumo kabinetui suteikia ir ant sienos kabantis dvylikametės gydytojos dukros Lauros tapytas natiurmortas – patvirtini-mas, jog gabumai yra paveldimi.

Atidarant klinikos Šviesos terapijos kabinetą. Kartu su KMUK generaliniu direktoriumi prof. J Pundziumi

Apdovanojimas – Pažinimo obuolys už geriausią mokslinį straipsnį Lietuvos BPG žurnale. Kartu su straipsnio

bendraautore klinikos doktorante A. Beliauskiene

Kartu su daktaro disertacijos gynimo komitetu. Pirmoje eilėje iš kairės: doc. L. Vilkauskas, prof. I. Misevičienė, dr. S. Valiukevičienė, prof. H.

Gollnick. Antroje eilėje iš kairės: prof. K. Valuckas, dr. G. Lapinskaitė, prof. R.Gailys ir prof. A. Zaborkis

Fotosesijoje „Moters portretas“ (rūbai – dizainerės Audronės Bunikienės, nuotrauka – fotografės Vaivos Abromaitytės,

interjeras – Birutės Vizgirdienės).Nuotrauka iš S. Valiukevičienės asmeninio archyvo


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

KOSMETIKA IRGI „SENSTA“

Norėdamos sužinoti, ar jūsų kosmetika dar tinkama vartoti, atkreipkite dėmesį į:• spalvą. Jei baltos spalvos kremas ar valomasis kosmetinis pienelis pagelto arba patamsėjo, be gailesčio meskite lauk;• kvapą. Meskite lauk ir neskaniai kve-piančias ar sutirštėjusias kosmetikos priemones, nes jos gali sukelti odos už-degimą ar alergiją.

DAR VIENA DARBOHOLIKŲ LIGA

Žmonės, visa galva pasinėrę į savo darbą, rizikuoja rimtai susirgti. JAV mokslininkai teigia, kad žmo-gaus, dirbančio daugiau negu 12 valandų per parą, organizmas ne-atlaiko tokios įtampos ir „sulūžta“.

Tyrimų duomenys rodo, kad pervargę žmonės dažniau patiria gamybines traumas. Be to, didelis pavojus kyla širdžiai – labiausiai pažeidžiamam darboholiko organui. Darboholikus dažnai užklumpa ir kitos dėl streso prasidėjusios ligos, pavyzdžiui, opa-ligė, hipertenzija. Apie du trečdaliai vadovų kenčia dėl širdies ir krauja-gyslių ligų.

Darboholikų tyko dar vienas pavo-jus. Psichologai tai vadina emocinio perdegimo sindromu. Iki šiol energi-ja tryškęs darboholikas staiga pasi-junta pavargęs ir išsekęs, vien mintis apie darbą jį varo į neviltį. Emocinio perdegimo sindromas dažnai ištinka mokytojus, vadybininkus, gydytojus, žurnalistus, verslininkus, politikus – tuos, kurie dirba su žmonėmis. Liga atsėlina pamažėle. Iš pradžių dingsta gyvenimo džiaugsmas, viskas atrodo pilka ir nuobodu. Vėliau atsiranda nepakantumas namiškiams ir kole-goms. Greitai žmogus liaujasi domė-tis darbu, prasideda nemalonumai darbovietėje, tenka net išeiti iš darbo. Žmogus tarsi „sudega“, jis nepajėgia dirbti ir visiškai „išsijungia“ iš gyve-nimo. Todėl psichologai ir teigia, kad reikia išmokti ilsėtis ir bent trumpam visiškai atitrūkti nuo darbo reikalų.

GALIMA IŠVENGTI

Botulizmas – reta, bet sunki ūmi in-fekcinė liga, sukeliama botulizmo bakterijų gaminamo nuodo, pažei-džiančio nervų sistemą. Šias bakte-rijas platina įvairūs gyvūnai.

Geriausiai jos dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo yra la-bai mažai. Nepalankiomis sąlygomis bakterijos virsta sporomis. Sporos yra labai atsparios ir ilgą laiką išlieka gyvybingos. Jų gali būti dirvožemy-je, daržovėse, grybuose ir netgi me-duje. Todėl konservuojamus grybus ir daržoves būtina kruopščiai nu-valyti, įdėti rekomenduojamą kiekį konservuojančiųjų medžiagų. Botu-lizmo bakterijos žūva pavirinus 2–5 minutes, botulotoksinas – termiškai apdorojus produktus 5–15 minučių. Pavojingasis toksinas nesusidaro, jei konservai laikomi žemesnėje kaip 14 laipsnių temperatūroje ir juose yra ne mažiau kaip 10 proc. druskos, 55 proc. cukraus arba 2 proc. acto rūgšties.

Norint išvengti botulizmo, ilgiau lai-kytus konservus prieš valgant būtina patikrinti, ar jie nesugedę. Jei meta-linės dėžutės ar stiklainių dangteliai išsipūtę, o produktas iškorėjęs, tokių konservų valgyti negalima.

AEROBIKA PADĖS SULIEKNĖTI

Aerobika – viena populiariausių sporto šakų, suburiančių ne tik sportuo-jančias moteris, bet ir vyrus. Per aerobikos treniruotes sustiprėja raumenys, mažėja kūno svoris (1–2 kg per mėnesį). Didesni svorio pokyčiai pastebimi maždaug po metų. Tačiau daugelis klaidingai mano, kad pasportavę porą mėnesių atsikratys visų nepageidaujamų kilogramų. Taip nebūna. Lankant aerobikos treniruotes, svoris krinta labai iš lėto, dažnai ne iš karto, tačiau stabiliai. Aišku, nereikėtų pamiršti, kad aerobikos (kaip ir bet kurio kito sporto) treniruočių efektyvumas priklauso nuo jų dažnumo, intensyvumo, trukmės. Paprastai treniruotė trunka 1 val., o per savaitę aerobikos salėje reikėtų apsilankyti 3–4 kartus. Be to, aerobikos treniruo-čių efektyvumui įtakos turi ir mityba. Jeigu per trumpą laiką tikitės atsikratyti nereikalingų kilogramų, tai maždaug 70 proc. visų jūsų pastangų turėtų sudaryti tinkama mityba. Juk lieknėjama ne nuo sporto, o nuo suvalgyto maisto kiekio ir kalorijų. Prieš treniruotę nerekomenduojama valgyti likus maždaug valandai ar pusantros. Aišku, kiekvienas šį patarimą turėtų įvertinti atsižvelgdamas į savo medžiagų apykaitą ir tai, ką valgo.

Aerobikos užsiėmimų metu mažėja arterinis kraujospūdis, pagerėja širdies bei kraujagyslių veikla, gliukozės apykaita, didėja kaulų tankis. Taip pat atsikratoma streso, labiau pasitikima savimi. O ką jau kalbėti apie gražesnę laikyseną ir dėl to pasitaisusią nuotaiką!

PILKŲJŲ LĄSTELIŲ MANKŠTA

Jei norite iki pat senatvės išsaugoti gerą atmintį ir guvų protą, mankštinkite smege-nis. Juk nenaudojamas daiktas genda ir rūdija. Smegenys irgi turi nuolat dirbti.

SENI VAISTAI

Metų pradžia – pats tinkamiausias metas patikrinti savo namų vaisti-nėlę. Patikrinkite visų vaistų galio-jimo laiką. Tai, žinoma, nereiškia, kad visus prieš keletą mėnesių pirk-tus vaistus reikia išmesti. Tačiau yra tam tikrų požymių, pagal kuriuos bus nesunku nustatyti, kurių pa-kuočių ir buteliukų vieta šiukšlių dėžėje.

Aspirinas su acto kvapu. Iš to galima spręsti, kad acetilsalicilo rūgšties (aspi-rino) struktūra pakito ir vaistas jau ne-veiksmingas, netgi kenksmingas. Pasikeitusios spalvos tabletės ar su-

APIE MŪSŲ SKRANDĮ

• Sergant skrandžio ligomis, svarbu nevartoti alkoholio ir nikotino, nevalgyti sūrių valgių, citrusinių vaisių ir negerti jų sulčių, vengti žalių svogūnų ir maisto produktų, turinčių daug celiuliozės.• Greičiausiai skrandį palieka skysčiai ir tyrės. Kūno temperatūros patiekalai užsi-laiko ilgiau negu karšti. Labai sparčiai iš skrandžio dingsta itin šalti gėrimai.

lipusios kapsulės. Jos gali sugesti nuo karščio ar drėgmės ir prarasti gydomą-sias savybes.Nosies ir akių lašai. Atidarius buteliuką, jų galiojimo laikas yra labai trumpas.

Patikrinkite ir gydytojų išrašytus vaistus:Antibiotikų pakuotes. Po ligos liku-sios tabletės ir kapsulės greitai praran-da savo gydomąsias savybes, o skysti vaistai (mikstūros, lašeliai ir pan.) ne-tinka vartoti jau po dviejų savaičių.Nitroglicerinas vartoti netinkamas jau po dviejų mėnesių, net jeigu jo pa-kuotė nepaliesta. Ši medžiaga greitai praranda savo gydomąsias savybes ir gali pakenkti sveikatai.

PasistenkimeKopkite arba leiskitės laiptais atbuli, užsisekite paltą kitaip nei įprastai. Gal ir ima juokas per-skaičius tokius patarimus, tačiau tokie pokyčiai privers jūsų smegenis labiau stengtis.

PažaiskimeGera smegenų mankšta – vardų įsiminimas. Su-galvokite istorijas, kuriose „dalyvauja“ daiktai, primenantys vardus. Pavyzdžiui, jeigu jūsų nau-jos kaimynės vardas Ramunė, sukurkite istoriją apie moterį, mėgstančią laukų gėles.

Lavinkime atmintįLabai svarbu – reguliari smegenų gimnastika. Kasdien išmokite po keletą svetimos kalbos žodžių, spręskite kryžiažodžius ir galvosūkius. Ir nesiteisinkite, kad trūksta laiko. Iš kur jo imsite tada, kai dėl atsiradusių atminties spragų ne-galėsite atsiminti, kur padėjote jums reikalingą daiktą, pavyzdžiui, akinius.

Arterinį spaudimą galima sureguliuoti masažuojant kaklą. Mokslininkai visai ne-seniai nustatė, kad kaklo raumenų būklė turi didelės įtakos arteriniam kraujospū-džiui, pulsui ir kvėpavimui, o tos srities masažas pagerina galvos smegenų aprū-pinimą krauju. Tačiau masažą turi atlikti patyręs specialistas.

MASAŽAS IR ARTERINIS KRAUJOSPŪDIS


Specialistai vienu balsu tvirtina, kad vi-taminų reikia visiems – vaikams, mok-sleiviams, studentams, dirbantiems žmonėms ir garbaus amžiaus sulauku-siems seneliams. Ypač svarbus mūsų organizmui vitaminas C. Jo labai reikia tada, kai patiriame stresą, kai nusilpsta sveikata, kai ima varginti lėtinės ligos.

Iš kur kilo pavadinimas „vitaminas“?XIX a.–XX a. pradžioje vakarinės Azi-jos dalies ir Polinezijos bei Japonijos salų gyventojai masiškai pradėjo sirgti sunkia liga. Juos vargino periferinės ner-vų, širdies ir kraujagyslių sistemų pažei-dimai, tinimai, vėliau – raumenų atrofija(nykimas). Liga buvo pavadinta beri-beri vardu. 1911 m. Javos saloje bei Sumatroje ši liga nusinešė daugybę gyvybių. Japonai pastebėjo, jog šia liga dažniausiai sirgda-vo jūrininkai arba prasčiau besimaitinan-tys žmonės. Dar 1897 m. olandų gydytojas C. Eik-manas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri-beri liga, pasireiškiančia nervų uždegimu. Panašiai sirgo ir kalėjimo kie-me poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus (lesindamas vištas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eik-manas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokios organizmui būtinos mais-to medžiagos, kurios negaunant ir suser-gama nervų uždegimu (1929 metais už šį atradimą C. Eikmanas buvo apdova-notas Nobelio premija). Tačiau beri-beri liga buvo sergama visame pasaulyje, ypač šiaurėje, kur ryžių, juolab poliruotų, nie-kas nevalgė. Tai kas gi tai?Į šį klausimą atsakė lenkų kilmės bioche-mikas K. Funkas, 1911 m. iš ryžių išskyręs kristalinę medžiagą, išgydančią beri-beri ligą. Šios medžiagos sudėtyje, be vande-nilio ir deguonies, buvo rasta ir aminų (azoto), todėl šį junginį mokslininkas pasiūlė pavadinti gyvenimo aminu, arba vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; amine – azotas). Vėliau tą patį junginį K. Funkas išskyrė iš mielių, pieno, karvių galvos smegenų, citrinos sulčių. Tai buvo vitaminas B1. Atradęs pirmąjį vitaminą, K. Funkas iškėlė hipotezę kad ir kitos li-gos (skorbutas, rachitas, pelagra) gali būti gydomos vitaminais. Iš pradžių buvo ma-noma, kad vitaminai būtinai turi savo su-dėtyje turėti aminorūgštį. Vėlesni tyrimai tai paneigė, tačiau vitaminų pavadinimas liko. Ligas, sukeltas ypatingojo junginio trūkumo, imta vadinti avitaminozėmis.

O kodėl vitaminas C?Tyrimai buvo atliekami toliau – moks-lininkai vieną po kito atrado vis kitus

B grupės vitaminus (šiek tiek vėliau jie pradėti skirstyti į B1, B2 ir t.t.). Tada atėjo laikas ieškoti vaistų (vitaminų) nuo skorbuto. Viskas prasidėjo nuo eksperimentinių gyvūnų maitinimo avižine koše. Vėliau paaiškėjo, jog valgydami bet kurių javų grūdų ser-gantieji skorbutu sveiksta lengviau ir greičiau. Tiesa, šio stebuklingojo „vaisto“ pačiuose grūduose nėra, tik jų daiguose. Jo yra ir sultingose daržo-vėse, vaisiuose, šviežiame piene. Kai-

tinant pieną ši medžiaga suyra. 1920 m. buvo pasiūlyta šią stebuklingą me-džiagą pavadinti vitaminu C. Beje, labai greitai mokslininkai nustatė, kad skorbutu serga tik jūros kiaulytės, žmogbeždžionės ir, žinoma, jų arti-miausi giminaičiai – žmonės. 1922 m. vitaminas C pirmą kartą buvo išskir-tas iš baltagūžio kopūsto sulčių. Dar vėliau iš citrinos išskirtas ir išgrynin-tas vitaminas C gavo askorbo rūgšties pavadinimą.

Kodėl jis toks reikalingas?Daugumos žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparnių bei primatų (taigi ir žmogaus) organizmas pats negamina vi-tamino C (jo reikia gauti iš maisto), kiti gyvūnai askorbo rūgšties pasigamina kepenyse iš angliavandenių. Kam gi to reikia? Priežasčių yra daug, tačiau svar-biausia – reguliuoti oksidacijos procesus. Ką beveiktume, mums reikia energijos, ir ji – cheminė, mechaninė, elektrosta-tinė, nervinė ar net psichinė – atsiranda iš to paties oksidacijos proceso, kuris būtų neįmanomas be deguonies. Ne-daugelis gali sulaikyti kvėpavimą ilgiau nei minutei, o ilgesnis nei 5 minučių deguonies badas pražudo galvos smege-nis. Energijai gaminti reikalingas ne tik deguonis, bet ir įvairūs fermentai, an-gliavandeniai, riebalai bei daugelis kitų biologiškai veiklių medžiagų. O kuo čia dėtas vitaminas C?Gamtoje oksidacijos procesai ne visada vyksta sklandžiai. Dėl kai kurių priežas-čių, dažniausiai vidinių (ultravioletinių spindulių pertekliaus, apsinuodijimų, radiacijos, kai kurių ligų), gali susidaryti ne galutiniai oksidacijos produktai, bet laisvieji radikalai, vėliau – ir jų grandinės. Tokių audringų reakcijų baigtis – degi-mai ir sprogimai. Laimė, gyvi organiz-

mai nesudega. O nudegimų – pasitaiko. Oda apdega dėl stipraus ultravioletinių spindulių poveikio (vasarą nusvylame ilgai būdami saulėje), „dega“ plaučiai įkvepiant ozono, o koncentruotas van-denilio peroksidas gali nužudyti bet kurį gyvą organizmą. Nuo tokių negandų ir gelbsti askorbo rūgštis. Vitaminas C yra pagrindinis ginklas, antioksidantas, sau-gantis žmogaus organizmą (ir kraujyje esančius riebalus, arba lipidus) nuo ne-pageidaujamų oksidacijos procesų. Taigi vitaminas C padeda išvengti ateroskle-rozės, stiprina bendrą organizmo būklę, kontroliuoja šimtus organizme vykstan-čių procesų.

Ne tik antioksidantasAskorbo rūgštis turi įtakos ir fermen-tų, dalyvaujančių perduodant nervinius impulsus galvos smegenims, aktyvu-mui. Jei organizme trūksta vitamino C, sulėtėja protinės galimybės. Tai dažnas reiškinys anksti pavasarį.Vitaminas C skatina ir kolageno (svar-biausio jungiamojo audinio baltymo) sintezę. Jei vitamino C trūksta, ima klibėti dantys, suminkštėja kremzlinis audinys, susilpnėja kraujagyslių siene-lės, oda praranda gyvybingumą.Be to, askorbo rūgštis dalyvauja karni-tino sintezėje. Karnitinas – atsakingas už riebalų oksidavimą, kitaip sakant, „sudeginimą“. Tačiau riebalai teikia energijos. Jeigu organizmas gauna per mažai riebalų, žmogus nusilpsta, vėliau – išsenka. Silpnumas iš dalies siejamas su anemija (mažakraujyste). Jos prie-žastis gali būti ir geležies trūkumas organizme. O vitaminas C palengvina geležies pasisavinimą.Naujausi tyrimai nevaisingumo sri-tyje rodo, jog vitaminas C gali padėti vyrams, kuriems nustatytas padidė-jęs spermatozoidų klampumas (kuo didesnis klampumas, tuo nejudresni spermatozoidai) ar spermatozoidų ag-liutinacija („sulipimas“).

Kaip vitaminas C vartojamas?Mūsų organizmas pasisavina vitamino C tik tiek, kiek jam reikia. Vidutinis vi-tamino C paros poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo organizmo būklės ir kitų veiksnių. Daugiau vitamino C reikia nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat tiems žmonėms, kurie rūko ar vartoja didesnius kiekius alkoholio, serga kai kuriomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Dides-nės nei įprastai vitamino C dozės re-komenduojamos prasidėjus peršalimo ligų sezonui, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms.

Ar viską žinome apieVITAMINĄ C?Šiltuoju metų laiku vitaminų gauname iš šviežių daržovių ir vaisių. Nors žiemą parduotuvėse irgi gausu daržo ir sodo gėrybių, tačiau jos atkeliavusios iš tolimų kraštų – kas žino, kiek atvežtiniame obuolyje ar brokolyje tėra likę vertingų maisto medžiagų ir vitaminų. O jų atsargos organizme žiemą sparčiai senka. Medikai pataria vartoti vitaminų papildomai. Deja, statistikos duomenys rodo, kad vitaminų vartoja tik kas penktas mūsų šalies gyventojas, o nuolatos vartojančių-jų skaičius dar mažesnis. Taigi ar mūsų organizmui vitaminai išties būtini, ar viską apie juos žinome?

Ar askorbo rūgštis nepavojinga?Rekomenduojamos (ar net didesnės) vitamino C dozės yra ne tik naudingos, bet kartais būtinos, nes askorbo rūgš-ties poreikis padidėja esant bet kokiam stresui, fiziniam ar psichiniam krūviui,taip pat sergant. Tačiau vitamino C perteklius gali kauptis žmogaus orga-nizme ir sutrikdyti gliukozės pasisa-vinimą ir sukelti kitų nepageidaujamų reiškinių. Beje, askorbo rūgšties per-teklius iš organizmo pasišalina oksalo rūgšties pavidalu. Jei tai vyksta ilgesnį laiką, inkstuose ar net šlapimo pūslėje gali susidaryti akmenų.

Tobulesnis ir saugesnisPasak Kauno Kalniečių poliklinikos bendrosios praktikos gydytojos Lilijos Stankevičienės, tokių pavojų nesukelia pailginto veikimo vitaminas C, esantis preparate „Vitamin C prolong“. Moksli-ninkai ilgai tyrinėjo, kaip galima būtų pailginti vitamino C veikimą. Mat pa-prasto vitamino C koncentracija or-ganizme didėja labai greitai, bet taip pat labai staigiai krinta, kitaip tariant, vitaminas C greitai pasišalina iš orga-nizmo, tad ir nėra stabilaus poveikio, atsiranda nepageidaujamų reiškinių. Iš puikios kokybės Ester–C žaliavos pa-gamintame vitamine C esanti esterinė jungtis lemia lėtesnį jo išsiskyrimą iš organizmo, todėl organizme susidaro tolygesnė ir ilgiau išliekanti vitamino C koncentracija. Būdamas ilgiau or-ganizme, vitaminas C kur kas labiau stiprina imunitetą, saugo nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, palaiko žarnyno funkcijas, gerina savijautą. Kadangi pailginto veikimo vitaminas C per šla-pimo takus išsiskiria pamažėle, nesi-formuoja oksalatiniai akmenys. Kai vi-tamino C organizme yra pakankamai, ir nuotaika būna linksmesnė, geresnė. Ne veltui vitaminas C vadinamas juo-ko vitaminu. O linksmas žmogus re-čiau serga. Gal ir tiesa?

PAGAL LNK TV LAIDĄ PAGAL LNK TV LAIDĄ

Maisto papildo „Vitamin C prolong“ visą sausio mėnesį pigiau galima įsigyti visose „Camelia“ vaistinėse


PAGAL LNK TV LAIDĄ PAGAL LNK TV LAIDĄ

Nepamirškime profilaktikosGalima drąsiai teigti, kad kiekvieno iš mūsų kraujagyslės būtų sveikesnės, jeigu laiku jomis pasirūpintume. Yra nemažai būdų kraujotakai pagerinti, beje, jie visai paprasti ir kiekvienam prieinami. Tik ar žinome, ar kartais tiesiog nepatingime jų taikyti? Pirmiausia reikėtų nepamiršti šių svarbiausių taisyklių:• nuolat tirkimės kraują (pasidary-kime cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus), nes padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, jis nusėda ant vidinių kraujagyslių sienelių, todėl gali prasi-dėti aterosklerozė, kurios padariniai išties liūdni;• palaikykime kraujagyslių tonusą (kai kraujagyslės elastingos, sumažė-ja spazmų bei varikozės rizika);• kasdien leiskime kraujagyslėms pailsėti (nuolatinis aukštas spaudi-mas į kraujagyslių sieneles gali jas susilpninti).

TRENIRUOKIME KRAUJAGYSLES

• Kad kraujagyslės patikimai susido-rotų su savo svarbiausia užduotimi (leistų kraujui netrukdomai tekėti į organus ir audinius), reguliariai mau-dykimės po kontrastiniu dušu, pa-plaukiokime baseine nors tris keturis kartus per mėnesį.• Treniruokime rankų ir kojų krauja-gysles, kad jos mažiau reaguotų į šaltį (nuo šalčio jos susitraukia). Šiai pro-cedūrai atlikti reikės dviejų patalpų. Vienoje turi būti šilta (galima pasirink-ti vonią), kitoje – šalta (gerai išvėdin-kime ir atvėsinkite vieną kambarį arba pasinaudokime balkonu). Paruoškime keturias šilto vandens (40–45°C) voneles, po dvi rankoms ir kojoms. Dvi pastatykite šiltoje, kitas dvi – šaltoje patalpoje).Iš pradžių 3–5 min. panardinkite rankas ir kojas į šiltą vandenį šilto-je patalpoje. Tada eikite į šaltą pa-talpą ir 10 min. panardinkite rankas bei kojas į šilto vandens voneles. Šalta aplinka vers periferines krau-jagysles trauktis (tai dėsninga), bet veikiamos šilto vandens jos pradės plėstis. Šiltą ir šaltą patalpas pakeis-kite keletą kartų, tada gerai ištrinkite rankas ir kojas sausu rankšluosčiu. Taip grūdinkitės kiekvieną dieną, kol kraujagyslės „išmoks“ pačios plėstis šaltyje, netgi nepanardinus jų į šiltą vandenį.

Sveikos kraujagyslės – MAŽIAU LIGŲSuaugusio žmogaus kraujota-kos sistema kas minutę pra-teka apie 15 litrų kraujo. Taigi kraujagyslės, kaip ir širdis, visą gyvenimą „dirba“ be pertraukos. Be to, dar ir patys jas papildo-mai apkrauname pasirinkdami netinkamą gyvenimo būdą, neracionaliai maitindamiesi. O vėliau stebimės, kad kasmet daugėja žmonių, sergančių krau-jagyslių ligomis. Pasirūpinkime savo kraujagyslėmis ir būsime sveikesni, išvengsime daugelio negalavimų.

Švarus kraujas – sveikos kraujagyslėsĮ kraują patenka visos medžiagos iš maisto, kurį mes valgome. To nepa-mirškime žvalgydamiesi į kioskelius su viliojančiais užrašais „Kebabai“, užsu-kę į maisto prekių parduotuvę, greito maisto kavinę ar restoraną. Jei norime, kad kraujagyslės būtų sveikos, atsisaky-kime keptų ir rūkytų gaminių, mažiau vartokime gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų, riebią mėsą keiskime liesa, var-tokime daugiau žuvies (žuvų taukai ma-žina cholesterolio kiekį), kuo daugiau skaidulų turinčio maisto (ypač grikių, perlinių, avižinių košių), rupios duonos (su sėlenomis), daržovių, vaisių (ypač slyvų, obuolių, vyšnių). Gerkime liesą (ne daugiau nei 1 proc. riebumo) pieną, valgykime liesą varškę, neriebų sūrį. Kraujagyslių vitaminai Kraujagyslių sienelės turi tris sluoksnius: vidinį (jis tiesiogiai liečiasi su krauju), vidurinį (jį sudaro lygiųjų raumenų au-dinys) ir išorinį (jį sudaro purusis jun-giamasis audinys). Beje, arterijų sienelės yra keliskart storesnės už venų sieneles (dėl storesnio raumeninio sluoksnio). Jei norime, kad kraujagyslių sienelės išliktų tvirtos ir elastingos, maiste turi būti pakankamai vitamino C (askorbo rūgšties) ir P (rutino). Būtent rutinas saugo askorbo rūgštį nuo oksidacijos. Veikdamos kartu, šios medžiagos daro kraujagysles elastingesnes, tvirtesnes, atsparesnes neigiamiems veiksniams. Vitamino C turi erškėtuogės, sedulos vaisiai, juodieji serbentai, šermukšniai, šaltalankiai, citrusiniai vaisiai, raudono-ji paprika, krienai, petražolės, svogūnų laiškai, krapai, lapinės salotos, kopūstai, bulvės, burokėliai.Vitamino P yra citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, paprikoje, grikiuose, kopūstuose, lapinėse salotose, pomidoruose, vynuogėse, erškėtuogėse, avietėse.Rutino ir vitamino C yra ir maisto pa-pildo „Rutin forte“ sudėtyje.

KRAUJAGYSLIŲ MANKŠTA

Be abejonės, didžiausias krūvis tenka kojų venoms. Jeigu jomis rūpinsimės, bus sveikesnė ir širdies bei kraujagys-lių sistema. Todėl daugiau judėkime, vaikščiokime, kasdien mankštinki-mės. Kelis kartus per dieną atlikime bent šiuos tris pratimus.1. Pasistiebkime taip, kad kulnai 2–3 cm pakiltų nuo grindų, ir staiga juos nuleiskime ant grindų. Pakartokime šį judesį 30 kartų, pailsėkime 10 sek. ir dar kartą atlikime pratimą.2. Stovėkime tiesiai, kojos – pečių plotyje. Pasilenkime į priekį taip, kad nugara būtų lygiagreti su grindimis, ištieskime rankas (delnais į apačią) į šonus. Ssukime kūną į kairę ir į deši-nę, pirštų galais paliesdami pėdas (iki šimto posūkių). 3. Atsigulkime ant nugaros, pakel-kime kojas į viršų, priglauskime jas prie sienos ir palaikykime 2–3 min. Kvėpuokime per nosį iš lėto ir ramiai diafragma (neišpūsdami pilvo).

Ginkmedžio galia

Pasak Šiaulių J. Jankauskienės šeimos gydytojų centro gydytojo Rolando Jankausko, viena iš periferinės kojų kraujotakos sutrikimo (vargina kojų šalimas, tirpimas, „skruzdžių bėgioji-mas“, sunkesniais atvejais – skausmas einant, net vadinamasis protarpinis šlubčiojimas) priežasčių gali būti at-erosklerozė. Kai nepakanka jau mi-nėtų profilaktikos priemonių (pasi-vaikščiojimo gryname ore, visavertės mitybos, žalingų įpročių atsisakymo), reikėtų vartoti kraujotaką gerinančių preparatų. Vienas tokių preparatų

Medicininės paskirties produktas „Ginkgo complex“ visose „Eurovaistinėse“ sausio 8 – 28 dienomis parduodamas su nuolaida!

„Rutin forte“ visose „Gintarinės grupės“ vaistinėse visą sausio mėnesį parduodamas su nuolaida!

Ginkgo complexKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas esant galvos smegenų ir periferinės kraujota-kos sutrikimams.Vartojamas po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną valgio metu.

yra medicininės paskirties produktas „Ginkgo complex“. Šiame preparate yra ginkmedžio ekstrakto, huperzino A, magnio. Ginkmedžio ekstraktas regu-liuoja kraujagyslių tonusą, jų elastin-gumą, kitaip tariant, pagerina kraujo tekėjimą. Huperzinas A yra svarbus raumenų tonusui, taip pat turi atpalai-duojamąjį, uždegimą mažinantį povei-kį, gerina trumpalaikę atmintį. Magnis svarbus nervų ir raumenų sistemai, pa-deda išvengti raumenų mėšlungio. Šios medžiagos yra tarpusavyje suderintos, subalansuotos ir teigiamai veikia visą kūno kraujotaką. Taigi šio preparato rekomenduojama vartoti tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonėms, turintiems kraujo-takos pažeidimų ir besiskundžiantiems kraujotakos sutrikimais.

Fitoterapija

Kraujagyslių sieneles stiprina ir vais-tažolės. • Sumaišykite po šaukštą petražolių lapų, krapų sėklų, kukurūzų burbuolių, dirvinio asiūklio lapų, darželinio šlamučio žiedų, beržų pumpurų, bruknių lapų.Mišinį užplikykite 1 l vandens, atvėsin-kite ir nukoškite. Gerkite po pusę stikli-nės antpilo 2–3 kartus per dieną. Antpi-lą galite laikyti šaldytuve, kad nereikėtų jo daryti kasdien. Vartokite dvi savaites, padarykite dviejų savaičių pertrauką ir vėl pakartokite kursą. Taip darykite du mėnesius. Vasarą antpilo negerkite.• 25 g grikių žolės, 20 g rozmarino, 20 g stambialapio saliavo, 15 g gelsvės šaknų.2 šaukštelius mišinio užplikyti stikline vandens. Palaikyti 15 min., kad prisi-trauktų. Gerti rytą ir vakare po stiklinę arbatos. Kursas trunka 3–4 savaites. Di-

desnės šių augalų dozės didina jautrumą saulės spinduliams, todėl būtina vengti saulės spindulių.• Rozmarino lapai, rėžiukas, rūtų žolė, jo-nažolė.Šaukštelį mišinio užplikyti stikline van-dens. Per dieną po truputį išgerkite 1–2 stiklines arbatos. Kursas trunka 3–4 savai-tes. Gali atsirasti didelis jautrumas saulės spinduliams.


Į šią gražią lyg akvariumas sodybą rajono centro pakraštyje atvykau šei-mininko brolio ir pačios šeimininkės prašoma. Sodybą supo gerai prižiū-rimas senas sodas, spalvingi gėlynai. Tai pati gražiausia ir puošniausia so-dyba rajone.Manęs jau laukė – prie vartų pasitiko namų šeimininkė, apkūnoka, bet dai-li penkiasdešimt trejų metų amžiaus moteris. Pasisveikinome, pasidžiau-gėme vasaros grožiu.Susėdome prie staliuko, sodo pavė-sinėje. Po ankstyvo rytmečio lietaus oras dvelkė laukų, netoliese ošian-čio miško ir šalia jo telkšančio ežero gaiva.Ponia Elvyra vaišino mane savo keptu pyragu (matyt, šiam susitikimui), žole-lių arbata. Į paauksuotas taureles įpylė po šlakelį viskio. Apie šią šeimą jau žinojau: kartu pra-gyveno dvidešimt šešerius metus. Iš-augino tris sūnus, kurie jau gyveno at-skirai. Liko tik šešiolikmetė linaplaukė dukra Ieva.Švelnus rugpjūčio vėjas kedeno obe-lų šakas. Klausiausi, kaip bumbsi ant žemės dideli raudonšoniai obuoliai. Susitarėme, kad kalbėsimės be komen-tarų. Aš klausysiuos kantriai, neper-traukdama, išskyrus tada, kai ko nors nesuprasiu.Elvyra Gaudvilienė ilgai tylėjo. Ranka perbraukė vešlius lininius plaukus ir ėmė pasakoti savo griūvančio, o gal se-niai sugriuvusio gyvenimo peripetijas. Gražiu, be jokio makiažo veidu riedėjo didelės nevilties ir pykčio ašaros. Tylė-jau. Leidau išsiverkti, išsirėkti. Staiga ji nurimo. – Tu man atleisk, – paprašė tyliai. – Aš tiek daug dirbau, rūpinausi namais, sodu, gėlynais, ir pati visada pasitem-pusi. O jis pastaruoju metu visai susve-timėjo... – Bet jūs jo nemylite, – tariau. – Tai supratau jau tada, kai praėjusių metų vasarą abu su vyru atvažiavote į Meln-ragės paplūdimį. Jūsų vyriausiasis sū-nus atsivežė žmoną ir sūnų. Tada mud-vi buvome pažįstamos tik iš jūsų vyro Jeronimo Gaudvilo pasakojimo. – Taip, atvažiavome mes su vyru ir sū-nus Povilas su šeima. Anūkas paprašė mano vyro nupirkti kokakolos buteliu-ką. Jis nesutiko. Tada pasiėmiau anūką ir mūsų automobiliu išvažiavau namo. Vyras, vėliau grįžęs, išvebleno: „Skirsi-mės, nes tu...“ Net nepasakė, dėl ko. – Pabėgdama jūs parodėte anūkui nekokį pavyzdį! Elvyra Gaudvilienė vėl ilgai tylė-jo, paskui ištarė, kad vaikai nenori skyrybų.

– Taip, vaikai nenori skyrybų – nu-traukiau jos padriką pasakojimą. – Pasukime gyvenimo upe atgal į jūsų vaikystę, jaunystę. Gal ten rasi-me atsakymą, kodėl tokia šių dienų realybė...

• • • Ji ilgai mąstė, išgėrė kavos, užkando pačios keptu pyragu. Už sodo tyliai bangavo į mišką įbridęs ežeras. Ma-čiau, kaip virpėjo jos gražūs ilgi pirštai ir po akimis bėgiojo mažos raukšlelės. Liūdna ir skaudi istorija, kurią išgir-

dau iš šios veiklios moters ir mok-slininkės lūpų, – pamokoma. Elvyra Gaudvilienė, kiek supratau, yra iš tų moterų, kurios jaunystėje patiria stip-rią meilę. Tačiau mylėjo ji ne vyrą, už kurio ištekėjo, o kitą žmogų. Pirmo-sios meilės prisiminimai ją veikė kaip narkotikai, deja, tik vaizduotėje. Su metais stiprėjo neapykantos jausmas vyrui – vaikų tėvui, o iš paskos sliuogė neviltis – kaip jiedu gyvens, kai išeis paskutinis vaikas, dukra Ieva. Moterį apimdavo neviltis, kankino nemiga, draskydavo epilepsijos priepuoliai.

Kalbėdama apie savo gyvenimą tėvų namuose, ji tebejautė nuoskaudą: mo-tina buvo labai valdinga ir nemylėjo tėvo. Sutikusi Povilą – savo pirmąją meilę, Elvyra tikėjosi radusi žmogų, kuris ją mylės. Jis buvo labai tylus, ramus, lėtų judesių ir lėto galvojimo, nors dirbo mokytoju. Nemokėjo jai įtikti, skubėti paskui ją. Tai Elvyrą nervino, ir ne kartą jinai sviesdavo jam į akis piktų žodžių saują, lyg sun-kaus ir purvino žvirgždo. Tas žodžių žvirgždas ir užpylė, palaidojo vaikino širdyje beįsiplieskiantį jausmą gra-žiajai linaplaukei. Vieną dieną atėjusi į pasimatymą, Elvyra Povilo nesu-laukė. Nesulaukė nei antrą, nei trečią dieną, nei po savaitės. Nuvažiavo į jo namus – tėvai nieko negalėjo pasa-kyti: kur jis ir kada sugrįš. Pagaliau į Elvyros namus atėjo laiškas: „Ne-vesiu Tavęs – Tu labai pikta. Sudie. Povilas“.Po metų jis vedė kitą. Elvyra irgi ne-snaudė: „atsarginis“ Jeronimas dar tebelaukė jos – įsimylėjęs lig ausų... Elvyra atsiprašė Jeronimo už jaunys-tės kvailiojimus ir tapo ponia Gaud-viliene. Kas pusantrų metų gandrai

atnešė tris sūnus. Bet Elvyra savo vyro ir vaikų tėvo nepamilo. Nega-lėjo jai įtikti, nors siekė architekto karjeros, dirbo Miestų projektavimo institute. Elvyra vis neužmiršo Povi-lo: ieškojo ir sekė jo žingsnius net ir tuomet, kai jis vedęs nesulaukė vaikų. Nedavė ramybės, ir kai jis įsivaikino du broliukus iš vaikų namų.Atgavus Lietuvos nepriklausomy-bę, Povilas išvyko gyventi į JAV, pas gimines. Nuo tada Elvyra tikru pra-garu pavertė ne tik vyro ir vaikų, bet ir savo pačios gyvenimą. Atrodė, kad pyktis dieną ir naktį viešpatavo ne tik jos namuose – visame pasaulyje. Vai-kai augo, sakytum, mylimi, prižiūri-mi, bet su amžina pykčio priemaiša. Tad skubėjo jie iš namų, neišmokę mylėti tėvų, nes matė tik motinos neapykantą tėvui, kuris dirbo, rūpi-nosi vaikais ir kentėjo. Bet labiausiai kankinosi jaunėlė dukra Ieva. Darėsi sunku mokytis, apnikdavo depresija. Net mokyklos psichologė negalėjo niekuo padėti: juk anuomet tėvų pa-darytų klaidų ji neištaisys. Išgirdusi tėvo žodžius apie skyrybas, mergaitė mėgino permaldauti motiną nebarti tėvo. Jai būtų didžiausia gėda mokyk-loje, jei tėvai išsiskirtų. Tačiau moti-nos pyktis vis augo: nuo pykčio prie-puolių ji net alpdavo. Tačiau vis tiek kaip robotas laikėsi tų pačių pozicijų, ir tai galų gale tapo nebepakeliama. Tėvas jau nebegalėjo tverti žmonos pykčio. Jo kantrybė jau išseko. Elvyra užsispyrėliškai norėjo likti teisi dėl savo asmeninio gyvenimo, kurį iš tik-rųjų susikūrė pati, ištekėjusi iš keršto mylimajam – ją palikusiam žmogui. Jeronimas irgi gailėjosi ją vedęs. Su metais, kai karjera pasiekta, yra geras butas, išeina vaikai, – pats laikas my-lėti, prisiglausti, apkabinti, bučiuoti, džiaugtis nuostabia Dievo ir gamtos duota dovana – meile. – Kas mane su ja sieja? – tarytum klausė jis manęs per mudviejų susiti-kimą. – Moters išorinis grožis, padė-tis visuomenėje, apsukrumas, karje-ra? Laimėjus ją, jausmas virto aistra, gimė vaikai... Aš nebegalėjau išeiti – reikėjo gyventi, vaikus auginti, dar kopti karjeros laiptais. Elvyra irgi dirbo, ruošė mokslinį darbą. Maniau, pamirš tą savo meilę... Tačiau ji, tapu-si mokslininke, nepamiršo. Vis labiau širdo ant manęs, vaikų, viso pasaulio. Supratau, kad beviltiškai įklimpau. Kartais stengiausi ją perkalbėti. Ta-čiau ji nesikeitė. Mėginau ir prievarta tai padaryti. Tada ji apkaltino mane

Gyvenimas lūžo PER PUSĘ

prievarta reikalavus tekėti už manęs. Ją apsėdo depresija. Prasidėjo kelio-nės į polikliniką, ligoninę, kurortus. Mėginau įteigti, kad pyktis niekur neveda, tik ėda sveikatą. Vaikai augo nervingi, išsigandę. Dukra Ieva tapo apatiška, nesisekė mokslas. Tačiau Elvyra nesikeitė – ji tiesiog provoka-vo pyktį.

• • • Mokslininkai tyrimais įrodė, kad net žiurkės narvelyje išmoksta keisti savo elgesį. Tai kodėl žmonės elgiasi kvai-liau už laboratorijos gyvūnėlius?Kita vertus, stebina šių dviejų žmo-nių nesugebėjimas analizuoti ir kon-troliuoti savo elgesio bendraujant su žmogumi, su kuriuo reikia gyventi pagal santuokos ir Bažnyčios ka-nonų įstatymus. Šiuo atveju Elvy-ra Gaudvilienė nesugebėjo įvertinti savo pačios elgesio, suvokti, kad vyro elgesys šeimoje priklauso ir nuo jos elgesio su juo. Vyras mėgino žmoną priversti būti kitokia po nenusiseku-sių, jo žodžiais tariant, vedybų su juo. Tačiau jis užmiršo viena: prievarta mielas nebūsi ir niekada kito žmo-gaus (žmonos) nepadarysi panašaus į save. Ir mylėti taip pat nepriversi. Tiesa, gimė vaikai. Bet vaikai gimsta ir nemylint.Nevykusių vedybų klausimą vyras mėgino išspręsti kreipdamasis į psicho-logą, psichiatrą. Ragino ir žmoną apsi-lankyti, bet Elvyra ir girdėti nenorėjo – meilės vyrui jie vis tiek neįkvėps! Mūsų pokalbio metu Elvyra Gaud-vilienė, neslėpdama pykčio ir apmau-do, garsiai dėstė priekaištus vyrui, kodėl jis vedė nemylinčią moterį? Kodėl ji tekėjo už nemylimo vyro, antrą kartą nebeklausiau. Jos gyveni-mo išpažintyje yra aiškių aiškiausias atsakymas: mylimajam norėjo įrody-ti gaunanti už jį geresnį. Stengiausi moteriai išaiškinti, kad tokio pykčio ir neapykantos priežastis yra ne bu-vęs mylimasis ar dabartinis vyras, o jos pačios jausmai, slegianti depresi-ja (tai būsena, kurią sukelia žmogaus vidinis konfliktas, atsirandantis dėlprieštaravimų tarp potraukių, siekių, reikalavimų, norų, kuriuos kelia kiti arba pats žmogus, ir tų reikalavimų patenkinimo galimybių. Žmogų ima kankinti neviltis, jis išgyvena sunkias kankinamas emocijas ir jausmus, ne-mato savo skubaus gyvenimo (šiuo atveju – asmeninio) jausmų perspek-tyvos dėl neišsipildžiusių norų).

Tęsinys kitame numeryje

SIELOS LABIRINTAISIELOS LABIRINTAI

Mokslininkai tyrimais įrodė, kad net žiurkės narvelyje iš-moksta keisti savo elgesį. Tai kodėl žmonės kartais elgiasi kvailiau už laboratorinius gyvūnėlius? Kodėl kartais pirmo-sios meilės prisiminimai veikia kaip narkotikai, deja, vaizduo-tėje, ir apnuodija visos šeimos gyvenimą? Apie tai ir rašo ištikima mūsų žurnalo bičiulė Rasa Norkutė, puikiai išmanan-ti žmogaus sielos subtilybes ir vingrybes. Tačiau gyvenimas toks margas ir nenuspėjamas...


JŪSŲ VAIKASJŪSŲ VAIKAS

Įpročiai formuojami šeimojeRespublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė mano, jog už vaiko mitybą pirmiausia atsakingi tėvai – kaip valgo jie, taip maitinasi ir jų atžalos. Kaip ir ką reikia valgyti, ko reikėtų atsisakyti, kal-bama ir rašoma nuolat. Tačiau ar į šiuos patarimus įsiklauso-ma? Deja, priimti informaciją ir keisti savo pažiūras mums ne visada lengva. Medikai ir mokslininkai garsiai kalba apie didėjantį vaikų ir paauglių svorį (tiek Europoje, tiek Lietu-voje), tačiau pastaruoju metu šalyje nebuvo atlikta tyrimų,

kurie patvirtintų šį teiginį. Vaikų faktinės mitybos tyrimas visos šalies mastu paskutinį kartą buvo atliktas prieš dešimt-metį, taigi gana seniai. Dr. Romos Bartkevičiūtės teigimu, tyrimą reiktų pakartoti šiais metais, jeigu bus skirta lėšų. Tiesa, keleto organizacijų ir specialistų iniciatyva kai kurio-se mokyklose ir kitose vaikų įstaigose atlikti tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių svoris didėja. Tai paliudija ir suaugu-siųjų faktinės mitybos tyrimai, kad mūsų žmonės mitybai skiria nepakankamai dėmesio. Vadinasi, jie ir savo vaikams rodo nekokį pavyzdį.Tačiau tai nėra didžiausia problema.

Ką vaikai valgo mokyklose?Vaikai, visą dieną praleidžiantys darželyje ar mokykloje, yra maitinami valgyklose, kurių valgiaraščiai griežtai prižiūri-mi ir tvirtinami Visuomenės sveikatos centruose. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje nėra daug nutukusių vaikų, tačiau negalima tvirtinti, kad dauguma jų maitinasi taip, kaip rekomenduojama. Darželiuose labai svarbus geras pavyzdys – juk vaikai labai greitai „užsikrečia“ šalia sėdinčių draugų pavyzdžiu ir klau-so vyresnio žmogaus. Taip pat būtina, kad pradinėse klasėse kuo daugiau vaikų valgytų šiltą maistą, o ne menkaverčius saldumynus iš mokyklos bufeto ar specialių aparatų. Roma Bartkevičiūtė pabrėžia, kad labai svarbu ne uždrausti, o iš-mokyti vaikus tinkamai pasirinkti maisto produktus. Jei pa-valgęs šiltus priešpiečius paauglys nusipirks vieną kitą saldu-myną, nieko baisaus neatsitiks. Svarbiausia, kad saldumynai nepakeistų pagrindinio maisto. Faktinės mitybos skyriaus vedėja kaip pavyzdį pateikia Suomijos pradines mokyklas, kur pradinių klasių moksleiviai maitinami nemokamai. Per tas pertraukas, kai mokinukai valgo šiltą maistą, jie negali nusipirkti gardumynų iš aparatų. Jie tai gali padaryti per ki-tas pertraukas.

Be cukraus – nė žingsnio?Dažnai vaikai, kaip ir dauguma suaugusiųjų Lietu-voje, vartoja per daug riebalų, druskos ir cukraus. Jų racione trūksta daržovių, vaisių bei javų pro-duktų. Vaikai mėgsta saldumynus, o kartu su jais suvartoja daug paprastųjų angliavandenių (taigi cukraus), dėl kurių auga nereikalingi kilogramai. (Sudėtinių angliavandenių, kurių kaip tik reikė-tų vaikams, daugiau yra javuose ir vaisiuose). Pabandykite savo vaikui dažniau pasiūlyti juodos duonos riekę su sviestu, medumi ar uogiene. Tai jam gali pakeisti saldumynų poreikį, o kartu jis gaus daugiau naudingų medžiagų.Taip pat svarbu, kokius gėrimus vartoja vaikai. Spalvota etiketė ir butelio dizainas negali lemti vaiko pasirinkimo. Visų pirma gėrimo kokybę turi įvertinti tėvai, perskaitę etiketę. Dietologai pabrėžia, kad apie cukrų, esantį spalvotuose gėrimuose, mes dažnai visai pamirštame, o jis juk taip pat duoda organiz-mui nereikalingų kalorijų. Dar blogiau, kai vaikų gėrimai būna ne su cukrumi, o saldik-liais (taip nutinka labai dažnai). Galbūt jūs pik-tinatės, kodėl tokie produktai apskritai stovi mūsų parduotuvių lentynose ir nėra uždrausti? Faktinės mitybos skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė aiškina: „Jei gėrimai su saldikliais vartojami ne kasdien, jie nėra žalingi sveikatai. Tiesiog var-tokime juos retkarčiais, su saiku. Tą patį galima

Ką valgo JŪSŲ VAIKAS? Turbūt tą patį, ką ir jūs: pusryčiams – su-muštinį, pietums – valgyklos patiekalą (dar-želyje ar mokykloje) ir vakarienę namuose (o ką pagaminate, labai priklauso nuo jūsų nuotaikos ir savijautos po darbo dienos). Ne-pamirškime ir daugybės pagundų, kurioms negali atsispirti mažieji, o gal ir jų tėveliai: keptų bulvyčių, mėsainių, limonado ar kitų spalvingų gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos, saldumynų... Vieniems vaikams tai tampa kasdieniu racionu, kitiems šių gardu-mynų kiekį tėvai stengiasi riboti.

pasakyti ir apie traškučius: jei vaikas retkarčiais paragaus bulvių traškučių, nieko neatsitiks, tačiau jie negali pakeisti pagrindinio maisto“.

Valgykime kartuMitybos įpročius lemia ir šeimos tradicija valgyti kartu prie vieno stalo pietus ar vakarienę. Juk tuomet patiekalai gaminami namuose, tam skiriama laiko ir dėmesio, kaip ir pačiam valgymo ritualui. „Netgi pusryčių valgymas šeimoje yra svarbus, – pabrėžia Roma Bartkevičiūtė. – Tada dažniau valgoma šilto maisto, o ne, pavyzdžiui, sausų sumuštinių, be daržovių“. Be to, bendra vakarienė – puiki proga paben-drauti po dienos darbų, pasidžiaugti savo laimėjimais, gal-būt aptarti rytdienos darbus.

Skaitykime etiketęInformaciją, pateiktą maisto produkto etiketėje, būtina per-skaityti. Ypač jei tą produktą valgys vaikas. „Jei maisto pro-dukto sudėtyje yra medžiagų, apie kurias net neteko girdėti, verta pagalvoti, ar jį pirkti, – sako Faktinės mitybos skyriaus vedėja. – Jeigu maiste yra labai daug saldiklių, dažiklių, kon-servantų ir cukraus, iš tokio maisto vaikas gaus daug pa-prastųjų angliavandenių ir maisto priedų, kurie neturi jo-kios maistinės vertės“. Tad Roma Bartkevičiūtė siūlo rinktis alternatyvą ir vietoj abejotinos sudėties saldumyno pirkti sausainių ar javainių, kuriuose yra javų, riešutų, džiovintų vaisių. Labai gerai, kai maisto produkto etiketėje rašoma maistinė vertė (angliavandenių, riebalų, baltymų kiekis 100 g produkto), tačiau gamintojai jos nurodyti neprivalo, todėl vienoje etiketėje ją rasite, o kitoje – ne. O žinodami maistinę vertę galėsite nesunkiai apsispręsti, ar verta pirkti tą maisto produktą.

Maistas su vitaminais ir mineralaisDažnai ant etikečių matome užrašus didelėmis rai-

dėmis, kad produkte yra kalcio, vitamino C ir t. t. Ar pirkti tokį maistą? „Toks maistas tarsi atlieka papildomą – sveikatinimo – funkciją, – aiškina Roma Bartkevičiūtė, – tačiau etiketes taip pat reikia skaityti, kad žinotume, kokių ir kiek me-

džiagų pridėta. Labai gerai, jei yra nurodoma tų biologiškai veiklių medžiagų dienos norma. Juk

galbūt vaikas dar geria vitaminų ar maisto pa-pildų, kuriuose yra tų pačių medžiagų. Tuo-

met jų gali būti per daug“. Nepamirškime, kad geriausiai pasisavinami natūralūs vita-minai, kurių gauname ne gerdami spalvotas

piliules, o valgydami maistą, kuriame gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų (be to, ne-gresia jų perdozuoti).

Nepamirškime judėtiLabai dažnai, kalbėdami apie antsvorį ir dietas, užmirštame akcentuoti fizinį aktyvumą. Jukkai judame – kalorijos dega, kai tinginiauja-me – kalorijas kaupiame. Pastaraisiais metais

ir vaikai, ir suaugusieji juda, deja, vis mažiau. Į mokyklą atvežame vaikus automobiliais, per

pertraukas nebereikalaujama vaikščioti mokyklos koridoriuose, po pamokų laisvalaikį vaikai leidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Puiku, jei dar į vieną kitą sporto būrelį nueina, tačiau ir tai šian-dien kainuoja, o televizija juk – lengvai prieina-mas malonumas...

Dešimtmetė Barbora jau puikiai žino, ką reiškia žodis „dieta“, ir pajuto, kaip sunku jos laikytis. Ji tikrai nori numesti šiek tiek svorio, nes tuos nereikalingus kilogra-mus Barborai nuolat prikaišioja mama (pati ne kartą bandžiusi galybę dietų) ir, žinoma, klasės draugai. Tačiau Barbora tiesiog negali atsispirti bandelėms, saldumynams, apskritai gardžiam maistui, ir visos jos pastangos eina vėjais. Ji nuo pat mažens įprato sočiai ir skaniai valgyti, ypač kai viešėdavo pas senelę (tai būdavo gana dažnai). Senelė visada džiaugėsi apvalia, raudonskruoste anūke ir vis ragino suvalgyti dar kąsnelį. Taip po truputį Barbora ėmė augti ne tik į aukštį, bet ir į plotį, o pakeisti proporci-jas, pasirodo, nėra taip lengva...

Dvejų metukų Kamilė apetitu nesiskundžia nuo pat gimimo. Iš pradžių ji godžiai gėrė pienelį, po to noriai ragavo ir kitokio maisto: kirto košes, tyreles, mėsą. Kai Kamilei suėjo metukai ir išdygo apie 10 dantukų, mama nusprendė, kad vaikas gali valgyti tai, ką ir visa šeima. Tad po truputį mergaitės racione atsirado kukurūzų, sau-sainių, sulčių iš popierinių pakuočių, alyvuogių, picų, mė-sos kepsnių ir t. t. Kadangi Kamilė niekada neatsisako pavalgyti, tad vis dažniau užkandžiauja tarp valgymų, o pagrindiniam maistui – košėms, sriuboms, mėsos pa-tiekalams – mergaitės skrandyje lieka vis mažiau vietos. Kokia ateitis laukia mažosios Kamilės? Ar greitai jai teks susidurti su terminu „dieta“?


ŠEIMAŠEIMA

Naminė močiutėJi gyvena kartu su savo anūkais ir pade-da tėvams auginti bei auklėti mažylius. Tokioje situacijoje svarbu, kad ir tėvai, ir močiutė elgtųsi su vaikais vienodai, keltų tuos pačius reikalavimus, netemp-tų vaiko kiekvienas į savo pusę.Suprantama, gyvenimas po vienu sto-gu neapsieina be tarpusavio pretenzijų ir konfliktų. Tiesa, yra šeimų, kuriosevaikų auklėjimo klausimais vyrauja vie-na nuomonė, bet tokių šeimų nedaug. Tačiau nereikėtų išsigąsti ir konfliktų arginčų – tai ne pyktis, jie tik padės įveikti iškilusius sunkumus. Jeigu žmonės gin-čijasi, vadinasi, jie neabejingi šeimos na-rių tarpusavio santykiams, situacijai na-muose. Visus konfliktus galima gražiaiir taikiai išspręsti – tarpusavio santykiai bus tik gražesni. Tačiau spendžiant šeimoje kilusias pro-blemas, konfliktus, negalima pamirštikelių svarbių taisyklių.• Tyliau! Jeigu santykius aiškinsitės pa-keltu tonu, jeigu barnio įkarštyje na-muose duš lėkštės, galite išgąsdinti vai-ką. Argi to reikia?• Neįtraukite mažojo į konfliktą. Vaikasnesupras, kodėl mama ar tėtis susigin-čijo su močiute (mažasis gali pamanyti, kad kaltas būtent jis), ir labai išgyvens, todėl vaiko akivaizdoje geriau nepradėti barnio. • „Nenuleiskite“ pykčio ant vaiko. Daž-nai vaikai įsižeidusiam šeimos nariui tampa „atpirkimo ožiu“, ant kurio jis išlieja visą savo pyktį. Sustokite, nedary-kite to, nes vaikai čia niekuo dėti. Kon-troliuokite savo veiksmus, kad vėliau nereikėtų gailėtis ir graužtis.• Nenuteikite vaiko prieš jam pačius artimiausius žmones (tėvus, kitus sene-lius). Galbūt jūs kurį laiką ir jausite pa-lengvėjimą (juk pakilo jūsų autoritetas!), bet įsivaizduokite, ką jaučia vaikas, kas dedasi jo širdelėje. Jam tėtis ar mama negali būti blogi. Be to, vaikas negali at-likti jam nepriimtinų vaidmenų, tarkim, „apsauginės liemenės“ ar „vienintelės atramos šeimoje“.

Ateinanti močiutėJi „gauna“ anūkus poilsio ir švenčių dienomis. Taigi jos vaidmuo yra vi-siškai kitoks, kur kas malonesnis ir jai pačiai, ir anūkams. „Poilsio dienų“ močiutė pasiilgsta anūkų, todėl kiek galėdama juos lepina. Suprantama, tėvai kartais pyksta ant tokios močiu-tės, nes ji išlepina vaiką, o šis, grįžęs pas tėvus, būna tiesiog nesuvaldomas. Jeigu esate ateinanti močiutė, pataria-me iškart susitarti su jaunais tėvais dėl kai kurių mažylio lankymosi pas sene-

lius sąlygų – taip išvengsite bet kokių nesusipratimų. • Sudarykite vaikui saugią aplinką (pa-slėpkite vaistus, saldainius su alkoholio įdaru, aštrius daiktus ir pan.) • Vaikui girdint nekalbėkite neigiamai apie tėvus (tokį įsipareigojimą močiu-tės atžvilgiu turėtų prisiimti ir tėvai). • Neleiskite vaikui valgyti „draudžia-mo“ maisto (net jeigu jis labai prašo), nes tarp draudžiamų produktų gali būti tokių, kurie vaikui sukelia alergiją.• Stenkitės laikytis dienotvarkės, prie kurios mažylis yra pratęs – tada na-muose jam nereikės savaitę vargti, kol sugrįš prie įprasto ritmo.Tai ir viskas, ką reikėtų aptarti, kad lik-tų patenkinti tėvai, o laiminga močiutė galėtų džiaugtis anūkais.

Pagaliau sulaukėte anūkėlio? Ką gi, belieka pasveikinti tapus močiute. Naujas vaidmuo keičia jūsų padėtį šeimos hierarchijoje ir leidžia pakoreguoti kai kurias nuostatas. Ap-siprasti su nauju vaidmeniu jums padės gyvenimo patirtis, ji neleis pamiršti ir kitų, ne mažiau svarbių ir malonių pareigų: mamos, žmonos, draugės. Jeigu tai užmiršite, nenustebkite išgirdusi dukters ar sūnaus žodžius: „Ak, jau ta močiutė... Ji taip išlepino vaiką, kad susikalbėti su juo neįmanoma“. Beje, močiutės irgi būna labai skirtingos.

Tai įdomu• Pasirodo, ne tik mes, lietuviai, turime Motinos ir Tėvo dienas, per kurias prisi-mename ir pagerbiame mamas, močiu-tes, tėvus ir senelius. Prancūzijoje pirmą-jį kovo sekmadienį švenčiama Močiutės diena. Močiutės tą dieną daugelyje teat-rų gali nemokamai žiūrėti spektaklius, aplankyti muziejus, parodas, o restora-nuose ir parduotuvėse joms taikomos nuolaidos. Prieš šią šventę visos močiu-tės gali dalyvauti konkurse dėl garbingo Mis močiutės vardo. Jame galima pade-monstruoti savo žvalumą, dvasios stip-rybę, talentus. Beje, prancūzų močiutės neatsilieka nuo laikmečio: pusei jų yra tik šiek tiek daugiau nei penkiasdešimt ir dauguma sėkmingai tęsia savo pro-fesinę veiklą.• Panaši šventė rugsėjo 13 dieną šven-čiama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau čia pagarbos sulaukia ir seneliai. Tą dieną anūkai aplanko savo senelius, įteikia jiems dovanų.

Kokios būna močiutėsPasiaukojanti močiutėTokia močiutė, aukodama viską, už-sikrauna ant savo pečių visus namų rūpesčius, nors dalį jų norėtų ir galė-tų pasiimti jauni tėvai. Ji nuolat skun-džiasi ir primena paaukojusi viską savo vaikams, anūkams, bet niekas to never-tina ir netgi „ačiū“ nepasako. Kyla ne-pasitenkinimas, atsiranda dirglumas, nerimas. Paprastai tokiose šeimose net paprasčiausios vaikiškos ligos paverčia-mos tragedija (močiutė pradeda pani-kuoti, šeima pasiduoda panikai), todėl tokios močiutės prižiūrimi anūkai auga ligoti ir neramūs.

Močiutė-konkurentėJi niekuomet neskuba ir visur suspėja. Ji turi darbą, draugų, vyrą. Paprastai su anūkais ji leidžia laiką tik poilsio die-

Ak, jau ta MOČIUTĖ...

nomis, vaikų ir savo atostogų metu. Vi-sus anūkų pasiekimus ji priskiria savo nuopelnams, o nesėkmes – nekom-petentingiems tėvams. Tokia močiutė nuoširdžiai padeda jauniems tėvams, nuolat ieško jų gyvenime klaidų ir ne-tobulumų. Galbūt ji nori būti dar labiau įvertinta, todėl ir lenktyniauja su dukra arba marčia. O gal močiutė, auginda-ma savo vaikus, nesugebėjo realizuoti svarbių, anot jos, ugdymo principų ir idealų, todėl ir stengiasi tai kompen-suoti augindama anūkus. Tokia senelė dažniausiai nori, kad anūkai būtinai lankytų įvairiausius užsiėmimus, bū-relius, mokytųsi pagal naujas ugdymo sistemas.

Šventinė močiutė Savo anūkus ji mato retai, todėl leidžia jiems viską: kalnus naujų žaislų ir sal-

„Esu jauna močiutė. Dar daug metų iki pensijos. Dirbu ir mėgstu savo darbą. Bet kai paskambina vaikai ir paklausia, ką veikiu, visada atsakau: „Laukiu anūkų“. Ir jie atvažiuoja. Mano akys ir širdis džiau-giasi, jaučiuos be galo laiminga.Kai auginau savo vaikus, juos matydavau tik parsivedusi iš darželio ir savaitgaliais. O kur dar koncertai, teatrai, draugai... Vaikai užaugo labai greitai. Vis dažniau pagaunu save galvojant, kad per mažai laiko buvau su jais. Taigi gal mano troški-mas kuo daugiau laiko praleisti su anūkais yra tarsi kompensacija praeičiai? Tik kodėl taip dažnai girdžiu pastabas, kad lepinu anūkus?Argi lepinimas yra vakare sekti pasaką, kurios siužetas – tos dienos įvykiai? O gal lepinu, kai ramiai, aiškiai pasakau, ko

noriu, ir vaikas paklūsta, kai mes kartu dirbame visus suaugusiųjų darbus, kai aš džiaugiuosi mažomis mažo žmogaus sėk-mėmis ar dainuoju ir šoku kartu su juo? Bet argi tai lepinimas?“Rūta, Kaunas

• • • Močiutė esu jau trys mėnesiai. Vos išgir-dusi, kad ja tapsiu, pradėjau ruoštis šiam vaidmeniui. Mažylį be galo myliu ir – nė nemanau slėpti – lepinu! Ir savo dukrą ly-giai taip lepinau, o mano mama – mane, bet mūsų tai n e s u g a d i n o! Meilės ne-gali būti per daug! Gavusi močiutės statusą jaučiuosi puikiai, ir, patikėkite – atjaunėjau visu ketvirčiu amžiaus! Ant rankų laikydama krykštau-jantį anūkėlį grįžtu į tuos laikus, kai prie

širdies glaudžiau savo dukrytę... Džiau-giuosi, kad gyvenu tame pačiame mieste, o ne už šimtų kilometrų. Didelių darbų ir mažų darbelių dabar užtenka visiems – ir tėveliams, ir močiutei. Mes puikiai sutariame dėl visų mūsų mažylio reikalų. Tačiau šiuolaikinės močiutės turi ir savo svarbių darbų, todėl jaunoji šeima jau iš-moko tvarkytis visai savarankiškai. Jiems, aišku, pasitaiko ir sunkių momentų, bet su visais sunkumais susidoroja puikiai. Ir kuo toliau, tuo viskas sekasi lengviau ir klostosi geriau!Žinoma, būti mama, uošve ir močiute vie-nu metu – užduotis ne iš lengvųjų. Tam reikia nemažai pastangų, bet užtat kiek džiaugsmo!

Aldona, Vilnius


GROŽIS IR SVEIKATA

dumynų puotą vidurnaktyje. Nenuo-stabu, kad grįžę iš tokios nepaklusnu-mo šventės, vaikai pareiškia tėvams, jog močiutė juos labiau myli. Tačiau tokia močiutė širdies gilumoje paprasčiausiai varžosi su tėvais dėl vaikų meilės.

Reiklioji močiutėPas ją viskas vyksta pagal griežtas tai-sykles, kurių sąvadą privalo žinoti ir vaikai, ir anūkai. Viskas jos namuose rikiuojama pagal valandas, čia nesvar-bu nei vaiko norai, nei tėvų nuomonė. Tokia močiutė nori, kad viskas būtų daroma deramai, tik tada, jos nuomo-ne, vaikas augs sveikas. Idėja, žinoma, nebloga, bet gal geriau neperlenkti lazdos, nes anūkas augs pasyvus, be reikalo užguitas arba, atvirkščiai, ims

ANŪKĖLIAI – MANO DŽIAUGSMAS

Atlaidžiai nusišypsodavau, kai viena ar kita draugė, sulaukusi anūkų, tvir-tindavo, kad anūkėlius ir už savo vai-kus labiau myli. Bet kai pati sulaukiau pirmojo, supratau, kokią vietą jie užima senelių širdyje.Dabar džiaugiuosi jau trimis anūkais: vyriausiam, Justui, netrukus bus šešeri, o jaunėlės, Marijos, atšventėme dar tik pirmąjį gimtadienį. Tarp jų dar yra dvejų su trupučiu metukų Paulius, ku-ris visur ir viskuo stengiasi pamėgdžioti savo vyresnįjį brolį.Esu iš tų močiučių, kurios savo anū-kus aplanko ne itin dažnai, nes gy-venu Kaune, o jie – Vilniuje. Bet kai tik atvažiuoju, visi apspinta ir nė minutei nepaleidžia iš savo akiračio. Mažoji, žinoma, tuoj pat prašosi ant rankų, Justas tempiasi į savo kambarį pasikalbėti, pažaisti, o Paulius eina iš paskos. Broliukų interesai yra panašūs, bet žaisti visiems kartu mums nelabai sekasi: jeigu vienas paėmė kokį žaislą, būtinai to pačio reikia ir antram. Tad

reikia nemažai pastangų ir išmonės juos sutaikyti. O čia dar mažoji – žiū-rėk, nutvėrė broliukų žaislą ir į kojas. Šie – iš paskos, kad nesulaužytų (jei pa-tys laužo – nesvarbu) ar neužsigautų… Visi labai mėgsta žaisti ratelį „Bitu-te pilkoji…“ arba ant kilimėlio daryti mankštos pratimėlius – straksim kaip zuikučiai, vaikštinėjam, kaip meškiu-kai, plaukiame kaip ruoniai ir pan. O kai į kiemą išsiruošiame, rogučių ne-pasidaliname: visiems tų pačių reikia. Tiesa, Justas jau puikiai stovi ant sli-džių ir nuo kalnelio nučiuožia, o Ma-rija – klekt į rogutes ir ragina vežti. Broliukas, nors ir sunkiai, bet patem-pia, tačiau ir jam norisi pasivažinėti nuo kalnelio, į kurį sesė dar neįkopia. O kai imame lipdyti senį besmegenį, dirbame visi: mudu su Justuku lipdo-me, o mažieji su didžiausiu malonumu griauna. Ir iš kur, galvoju, tas mažylių poreikis viską griauti?Atsisveikinant vaikai visada paklau-sia, kada vėl atvažiuosiu, ir būtinai paragina: „Atvažiuok, močiute, rytoj“.

Benedikta Klimienė, Kaunas

protestuoti prieš tokią griežtą tvarką, ir tada santykiai bus sugadinti ilgam laikui.

Tolerantiškoji močiutėJi laikui bėgant išmoko suderinti be-ribį švelnumą savo anūkams ir meilę vaikams. Jai naujos pareigos – ne našta, o dar vienas džiaugsmo šaltinis. Ji sten-giasi visapusiškai palaikyti tėvų autori-tetą. Tokia močiutė įsitikinusi, kad kilę konfliktai negali išardyti šeimos, o at-virkščiai – ją dar labiau suartina, page-rina tarpusavio santykius. Ji džiaugiasi vaikų savarankiškumu ir dėl to niekada nejaučia nuoskaudos ar skriaudos. To-lerantiškoji močiutė jauniems tėvams suteikia laisvę ir teisę patiems auginti savo vaikus.

ŠEIMA

Voniai paruošti didelės išmonės nerei-kia – pakanka turėti norimos tempera-tūros vandens, ryšulėlio vaistažolių ar kelių lašelių aromatinio aliejaus.Vonia galima pasilepinti kada panorėjus.Ta-čiau žiemos rytą, prieš einant į lauką, tokios procedūros geriau atsisakyti, nes galite peršalti.

Kad vonios būtų išties naudingos• Dauguma žmonių iš pradžių paguli vonioje, po to maudosi. Specialistai pa-taria pirmiausia švariai nuplauti kūną su muilu po dušu, tik po to mėgautis vonia. Baigę šią procedūrą, kūną nu-plaukite švariu vandeniu ir tuoj pat sausai nusišluostykite.• Aromatines arba žolių vonias verta daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę.Po žolių vonios nereikia ap-siplauti vandeniu, negalima naudoti muilo.• Kartais vonios gali ir pakenkti, pa-vyzdžiui, karščiuojant, sergant širdies bei kraujagyslių ligomis. • Gulint vonioje, vanduo turėtų neap-semtų krūtinės ląstos aukščiau širdies lygio ir kaklo.• Vonios nerekomenduojamos sergan-tiesiems įvairiais uždegimais bei pūli-nėmis odos ligomis.

Gydomosios žolelių voniosVonioms ruošti tinka ir prastesnės, arbatoms ar geriamiesiems nuovi-rams netinkamos augalo dalys, krūmų (ievos, putino, avietės, serbento, ka-dagio) šakos, žievės ar šaknys, pušies ar eglės spygliai, beržo ar kitų auga-lų lapai. Ruošdami vonias iš smul-kių vaistinių augalų (žiedų ar lapų), 100–200 g žaliavos supilkite į medžia-ginį ar dviejų sluoksnių marlės maišelį, jį dėkite į emaliuotą indą, užplikykite 2 l verdančio vandens, pakaitinkite 10–15 min. ir palikite 1 val., kad prisitrauktų. Nuovirą supilkite į vonią, o maišeliu su vaistine žaliava trinkite skaudamas vie-tas ar visą kūną.

Kadagių vonia Žalių kadagių šakeles užpilkite ver-dančiu vandeniu ir palaikykite. Atvė-susiame iki 37°C užpile 30 min. mir-kykite kojas. Paskui apsiaukite vilnones kojine ir gulkitės į lovą. Tokia vonelė tinka reumatoidiniam poliartritui gy-dyti. Gydymo kursas – 6–7 vonios (kas antrą dieną).

Apynių, pelynų ir pipirmėčių vonia200 g pelynų žolės, pipirmėčių lapų ir apynių spurgų užplikykite 5 l vandens,

palaikykite 3 val., kad prisitrauktų, perkoškite ir supilkite į 36–38°C van-dens vonią. Pagulėkite tokioje vonioje 15–20 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių. Gydo jautrumą, nemigą, neural-gijos skausmus.

Pušų voniosVoniai paruošti imkite 100 g skysto pušų ekstrakto arba 50–70 g miltelių. Tokia vonia padeda išvengti peršali-mo ligų, tonizuoja organizmą, mažina nuovargį, dirglumą.Galite imti ir pušų pumpurus: 50 g pušų pumpurų pakaitinkite litre van-dens 10–15 min., perkoškite, supilkite į vonią. Tokioje vonioje patartina pa-

gulėti kas antrą dieną. Ji labai tinka pa-gyvenusiems žmonėms.

Avižinių šiaudų voniaDidelį gniužulą avižinių šiaudų virki-te vandenyje 20–30 min., nukoškite, supilkite nuovirą į vonią. Tokia vonia tinka sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis, akmenlige, jaučiant sąnarių skausmus. Grožio voniosGaivinamoji vonia1 puodelis šviežių arba ¼ puodelio džio-vintų mėtų, 1 puodelis lauro lapų,1 arba-tinis šaukštelis kokosų aliejaus, 1 arbati-nis šaukštelis migdolų aliejaus.

Sumaišę viską sudėkite į medžiaginį maišelį. Pakabinkite maišelį po tekan-čio karšto vandens srove.

Pieno voniaEgipto karalienė Kleopatra garsėjo savo žavesiu bei grožio paslaptimis. Garsiosios Kleopatros pieno vonios – palaima odai.3 puodeliai pieno miltelių, ¼ puodelio avižinių dribsnių, 1/3 puodelio maltų migdolų, 1 kapsulė vitamino E (ją reikėtų pradurti ir išpilti ant kitų komponentų), 1/3 puodelio kukurūzų krakmolo.Viską gerai išmaišykite. Laikykite vė-sioje, tamsioje vietoje. Šio mišinio turė-tų užtekti keletui vonių. Prieš ruošian-tis maudytis miltelius reikėtų suberti į medžiaginį maišelį ir jį pakabinti po tekančia vandens srove.

Odą minkštinanti vonia4 puodeliai pieno miltelių, 1 puodelis virinto karšto vandens, ½ puodelio ra-munėlių žiedų ar 5 maišeliai ramunėlių arbatos.Užplikykite ramunėles vandeniu ir palikite 20 minučių. Nukošę gautą iš-trauką sumaišykite su pieno milteliais ir šią masę supilkite į vonią (galima ir į medžiaginį maišelį). Ypatinga atgaiva po sunkios darbo dienos.

Kvapioji dušo želė½ puodelio bekvapio šampūno, ¼ puodelio vandens, ¾ arbatinio šaukštelio druskos, 15 lašų eterinio aliejaus (kokosų, vanilės ar bet kurio jūsų mėgstamo).Vandenyje ištirpinkite druską, į gautą tirpalą įmaišykite šampūno ir galiau-siai pasirinkto eterinio aliejaus. Tokio mišinio galite pilti ir į vonią. Gausite puikių kvapių vonios putų.

Vanilinė medaus vonia1 puodelis saldžiojo migdolo aliejaus (jį galima pakeisti alyvuogių arba seza-mo aliejais), ½ puodelio medaus (jis turi būti skystas), ½ puodelio skysto muilo, 1 šaukštelis vanilės ekstrakto (arba eterinio aliejaus).Viską labai gerai išmaišykite iki vienti-sos masės. Šio kiekio turėtų pakakti 4 vonioms. Gautą masę patariama laikyti plastikiniame, sandariai uždarytame buteliuke. Į vonią šio mišinio pilkite po tekančia srove. Taip jis geriau išsi-maišys.

Vonios STEBUKLAIMėgavimasis karšta vonia – puikus būdas atsipalaiduoti, nusiraminti po sunkios darbo dienos, atgaivinti išsausėjusią ir pavargusią viso kūno odą. Tinkamai paruošta žolelių vonia per kelias minutes gali suteikti jėgų ir sveikatos. Papildomo malonumo savo kūnui ir sielai galima suteikti į vonią įpylus eterinių aliejų ar įvairių namuose pasiruoštų mišinių.


SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Dingstantis melaninasLigos pradžioje ant odos atsiranda švel-niai rožinių arba pieno baltumo dėmių. Dėmės vis didėja, ryškėja jų kontūrai, jos darosi apvalios arba ovalo formos. Jų gali būti viena arba jų daug ir bet kur, tačiau dažniausiai atvirose kūno vietose: ant veido, kaklo, rankų, kojų. Šios dėmės – tai odos lopinėliai be pigmento melanino, kuris mūsų odai suteikia rusvą atspalvį ir įdegį. Dėmių vietose būna balti ir plaukai.

Ligos priežastysVitiligas – vienas labiausiai neištirtų ir sunkiausiai gydomų organizmo sutri-kimų. Ligos priežastis nežinoma; ma-noma, kad ja susergama dėl nervinių, endokrininių ir autoimuninių orga-nizmo sutrikimų. Susirgti šia liga gali bet kurio amžiaus žmogus, tačiau pa-staruoju metu vis dažniau serga vaikai ir jaunuoliai.Jeigu baltų dėmių atsirado ant mažo vaiko odos, galima įtarti, kad jis turi

įgimtą polinkį sirgti vitiligu. Jeigu žmogus suaugęs, baltmei atsirasti įta-kos turi stresas, infekcinės ligos, fizinėstraumos. Pastebėta, kad vitiligu dažniau serga černobyliečiai, t. y. žmonės, kurie po Čermobylio AE sprogimo buvo už-krėstoje zonoje. Be to, dažniau serga ne jie patys, o jų vaikai.Kitai rizikos grupei priklauso žmonės, dirbantys chemijos pramonėje. Akivaiz-du, jų ligos priežastis – organizmo ap-nuodijimas cheminėmis medžiagomis. Trečiąją, didžiausią, sergančiųjų šia liga grupę sudaro žmonės, sergantys lėtinė-mis vidaus organų ligomis. Nustačius pagrindines ligas ir jas veiksmingai gy-dant, baltosios dėmės neretai išnyksta visam laikui. Gana dažnai vitiligas gali prasidėti dėl kepenų funkcijos ar skydliaukės veiklos sutrikimų, tulžies latakų diskinezijos. Kartais liga atsiranda kaip atsakas į stu-buro iškrypimus, nes iškrypęs stuburas ima spausti vienus ar kitus vidaus orga-nus. Būna, kad baltosios dėmės išnyks-ta iš inkstų pašalinus akmenis. Neretai vitiligas prasideda esant parazitinėms infekcijoms. Akivaizdu, įtakos taip pat turi vario, jodo, kobalto, seleno bei cin-ko stygius organizme.

Kuo gydytisPirmiausia reikalinga gydytojo konsul-tacija. Patikimiausias kovos su vitiligu būdas – išsitirti vidaus organus, su ku-riais siejamas baltų dėmių atsiradimas, nustatyti šių organų ligas ir jas gydyti. Išsitirti reikėtų kepenis, skydliaukę, ki-tus vidaus organus. Nuo baltmės gydoma vitaminais, ultra-violetiniais B ir A spinduliais kartu su vaistais, didinančiais organizmo jaut-rumą šviesos spinduliams. Gydytojas gali paskirti specialių tablečių ar gelio, kuris tepamas ant pakenktų odos vie-tų. Gydymas trunka ilgai, kartais net keletą metų. Kad dėmės būtų mažiau pastebimos, jas galima patepti kosme-tiniais kremais, papudruoti tamsesnės spalvos pudra. Vasarą patartina vartoti tepalus, saugančius odą nuo įdegimo – dėmės tada esti mažiau ryškios.Yra ir daugybė liaudies medicinos pa-tarimų. Bene populiariausias – tepti dėmes spiritiniu aitriosios paprikos ir beržų dervos antpilu, o patepus – pa-būti saulėje. Dar svarbiau – nepamiršti psichotera-pijos, nes sergančiųjų baltme kančios yra grynai psichologinės.

Žolių mišiniai Yra augalų, kurie padidina odos jaut-rumą saulės šviesai. Tai jonažolė ir ka-

Baltų dėmių LIGAVitiligas (lot. vitiligo), arba baltmė, – odos pigmentacijos sutrikimas. Ši liga nepavojinga, ji netrukdys gyventi ilgai, ir dirbti žmogus gali. Blogiausia tai, kad baltme dažniausia suserga jauni (iki 20 metų amžiaus) žmonės, ypač tie, kurių oda sausa. Baltomis dėmėmis išmarginta oda sukelia sergan-tiesiems didelį stresą, ji tampa rimta kliūtimi asmeniniame gyvenime, trukdo sukurti šeimą. Vitiligą išgydyti sunku, bet galima – tokių atsitikimų yra ne vienas. Jeigu ir nepavyks įveikti sutrikimo, kur kas svarbiau, kad žmogus įveiktų savo abejones ir kompleksus, trukdančius gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą.

lendra, taip pat ramunėlės, šalavijas, raudonėlis, lakišius, dilgėlė, gyslotis ir kt.• Lygiomis dalimis sumaišyti jonažo-lės, kalendros, raudonėlio, ramunėlių. Kiekvieną rytą užplikyti 1 arbatinį šaukštelį (be kaupo) mišinio stikline verdančio vandens, leisti prisitrauk-ti. Antpilas turi būti stiprios arbatos spalvos. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną valgio metu.Gydymo kursas – 1 mėnuo. Vėliau žolių mišinys keičiamas. • 1 šaukštą šviežios arba džiovintos jonažolės užpilti stikline verdančio vandens, bet nevirinti. Leisti prisi-traukti ir įtrinti baltas dėmes. Gali-ma naudoti ir spiritinį jonažolės ant-pilą (galima įsigyti vaistinėse), taip pat žolės košelę, kuri lieka nusunkus antpilą.

ADISONO LIGA

1855 metais Tomas Adisonas aprašė lėtinę endokrininę ligą, kuria susergama iš dalies ar visiškai išnykus antinksčių funkcijai. Tai – reta liga. Į Vilniaus universite-to ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo II endokrinologijos skyrių per me-tus patenka tik keletas pacientų, kuriems diagnozuojama Adisono liga. „Vienų specialistų teigimu, šia liga serga 1 iš 100 tūkstančių žmonių, kitų duomenimis, 40–60 iš milijono, o dar kiti sako, kad ji pasitaiko vienam žmogui iš 65 tūkstan-čių, vadinasi, iš tikrųjų liga yra reta“, – sako VU ligoninės Santariškių klinikų Cen-tro filialo II endokrinologijos skyriaus vedėjas Algirdas Masiulionis.

Antinksčiai – tai nedidelės piramidės formos endokrininės liaukos, esančios virš inks-tų. Įvairių žmonių antinksčių masė šiek tiek skiriasi, bet apskritai antinksčiai sveria tik apie kelias dešimtis gramų.

Adisono ligos priežastysAdisono liga diagnozuojama tik tuomet, kai antinksčių veikla būna sutrikusi 90 pro-centų. „Vienos paslaptingiausių ir sunkiausiai gydomų yra autoimuninės ligos, kai or-ganizmo imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, kurie kovoja su savo organizmo organais. Tokia yra ir Adisono liga. Viena jos priežasčių yra autoimuninis adrenalinas, per ilgesnį laiką, kartais ne per vienerius metus, suardantis antinksčius“, – pasakoja Al-girdas Masiulionis. Antinksčių nepakankamumą taip pat gali sukelti tuberkuliozė, ve-neros ligos, naviko metastazės; antinksčių kraujotaka gali sutrikti dėl aterosklerozės.

Kokie ligos požymiai ir kaip gydoma?Literatūroje rašoma, kad Adisono liga vienodai serga tiek darbingo amžiaus vyrai, tiek moterys. Endokrinologas Algirdas Masiulionis irgi pabrėžia, kad ši liga nesirenka nei rasės, nei tautybės, neturi ir amžiaus ribų. Tačiau vis dėlto moterys ja serga dažniau ir sunkiau. Gydytojas pripažįsta, kad nustatyti, jog pacientas serga Adisono liga, dažnai būna nelengva. „Diagnozuoti lėtinį antinksčių nepakankamumą gana sunku, nes šios ligos simptomai būdingi ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, silpnumas, žemas kraujospūdis, py-kinimas, svorio kritimas. Būdingiausias Adisono ligos požymis – neįprastai tamsi oda atvirose saulės spinduliams vietose. Hiperpigmentacija atsiranda delnų srityje, gleivi-nėse, pažastyse, tamsesnės tampa ir raukšlės“, – sako A. Masiulionis.Šią ligą rodo ir laboratoriniai tyrimai. Padidėja kalio, kalcio kiekis kraujyje, bet žymiai sumažėja natrio. Tyrimai rodo, kad kraujyje nėra hormonų, kuriuos paprastai gamina antinksčiai. Jei laboratoriniai tyrimai rodo šiuos pakitimus, toliau atliekami instrumenti-niai tyrimai, daroma echosko-pija ir nustatoma antinksčių būklė arba gali būti skiriama kompiuterinė tomografija.„Nustačius diagnozę, skiria-mas gydymas, – aiškina Al-girdas Masiulionis. – Ligoniai vartoja vaistų, kurie pakeičia antinksčių hormonus, t. y. taikoma vadinamoji substi-tucinė (pakaitinė) terapija. Gydomi ligoniai jaučiasi ge-rai, tačiau šie vaistai turi būti vartojami nuolat, nes an-tinksčiai jau nefunkcionuoja“. Laiku nenustačius Adisono ligos ir neskyrus pakaitinės terapijos, sergantįjį gali ištikti Adisono krizė. Ją gali išprovo-kuoti stresas ar infekcinė liga. Krizės požymiai: staiga krinta kraujo spaudimas, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi hipoglikemija. Šie sutrikimai pavojingi žmogaus gyvybei.

Šia liga sergančių žmonių patarimai• Nelaikykite savęs kitokiais negu visi žmonės, nepulkite į depresiją. Sten-kitės nepastebėti neišauklėtų žmonių žvilgsnių. Draugaukite su savimi ir savo kūnu, mylėkite save.• Gyvenime yra kur kas svarbesnių da-lykų negu odos spalva. Nesidrovėdami tarkite: „Taip, aš esu ypatingas!“ • Būti dėmėtiems visai nebūtina. Va-kare po dušo galite pabalinti savo odą, pavyzdžiui, patepdami ją citrina; vasa-rą naudokite kremą nuo įdegimo. Pa-balusius plaukus nesunku nudažyti. • Į savo išrinktųjų kūno dėmes tiek vyrai, tiek moterys reaguoja ramiai, laikydami tai jų ypatumu. Jiems svar-biau, kad namuose viešpatautų mei-lė, šiluma, jaukumas. Santykius gali sugadinti ne jūsų liga, o tai, kaip į ją žiūrite.

Rekomendacijos sergantiems vitiligu • Nesideginkite saulėje be apsaugos.• Saulėtą dieną odą tepkite apsaugi-niais kremais, geriausia tais, kurių su-dėtyje yra jonažolės ir kalendros.• Vartokite vitaminų ir mineralų kompleksus, kurių sudėtyje yra vario ir geležies.• Rekomenduojami B grupės vitami-nai, kalcio ir aminorūgščių prepara-tai. • Kai kam padeda rimtas žarnyno ir kepenų valymas. Tačiau tai galima at-likti tik prižiūrint specialistui.• Nerūkykite, atsisakykite alkoholio, venkite mitybos klaidų, puoselėkite aktyvų gyvenimo būdą.• Venkite stresų.


NETRADICINĖ MEDICINA NETRADICINĖ MEDICINA

„Žodis „druska“ toks pat senas kaip ir žmogus. Kažkada druska buvo netgi prekybos ekvivalentas. Druska iki šiol laikoma viena iš svarbiausių gyvybės da-lių“, – pasakojimą apie druskų terapiją pradeda Kauno Šilainių šeimos sveika-tos centro direktoriaus pavaduotoja gy-dytoja Daiva Sakavičienė. Būtent šiame centre veikia prieš septynerius metus įrengta moderni druskų gydykla. Gana dažnai į gydyklą tėvai atveda vaikus. Mažiesiems haloterapiją rekomenduoja net patyrę gydytojai. Gydymas drusko-

mis – vienas iš veiksmingiausių būdų, padedančių įveikti viršutinių kvėpavimo takų ligas, nuolat besikartojančią slogą.

Druskų gydykloje Druskų gydykloje naudojama iškasamo-ji druska, kitaip tariant, ta pati valgomoji druska, kurios rasime kiekvienų namų virtuvėje. Druskų gydykla dar vadinama halokamera. Tai patalpa, kurios sienos padengtos iš druskų kasyklų atvežtais kristalų sluoksniais. Jie užtikrina asepti-nes savybes bei saugo nuo drėgmės. Spe-

cialiu aparatu į halokamerą pučiamos druskos dulkelės. Pacientai įsitaiso pa-togiuose krėsluose ir kvėpuoja drusko-mis bei jodu prisodrintu oru. Moksliškai kalbant, sausas smulkiadispersinis natrio chlorido aerozolis sukelia bakterijų de-hidrataciją, ir bakterijos žūsta. Šioje pa-talpoje palaikoma pastovi drėgmė (maž-daug 50 procentų) ir temperatūra (nuo 18 iki 24 laipsnių). Seansas vaikams trunka 45 minutes, suaugusiesiems šiek tiek ilgėliau – vieną valandą. Norint, kad gydymas būtų veiksmingas, reikėtų nuo 10 iki 20 seansų (tai priklauso nuo ligos, kuria sergate). Žodžiu, dvi savaites kas-dien tektų pakvėpuoti druskomis. Jeigu jums atrodo, kad tai – varginanti ar ne-maloni procedūra, labai klystate. Kaip gydo druska?Šių eilučių autorė pati savo kailiu patyrė, kad druskų terapija yra ne tik naudinga sveikatai, bet ir smagi procedūra. Jautie-si beveik kaip kino teatre. Mat haloka-meroje įrengta garso ir vaizdo aparatūra leidžia užmiršti kosulį, slogą ar dusulį. Tiesiog kvėpuoji, žiūri filmą ir supranti,kad gydytis visai smagu. Fiziškai drus-kos dalelių nejunti (jos tokios smulkios, kad įkvėpę tikrai neužspringsite), tik įkvepiamas oras atrodo šiek tiek sauses-nis. Net ir maži vaikai (viena mergaitė buvo pusės metų amžiaus) normaliai reaguoja į druskomis prisodrintą orą. Be to, vaikams tokia neįprasta aplinka labai patinka – kai kurių mažųjų smalsumas tiesiog begalinis. Per 45 minutes, pra-leistas druskų kameroje, nė vienam iš dešimties ligoniukų nepabodo. Prisipa-žinsiu, man taip pat buvo smagu. Užteko laiko ir pakvėpuoti, ir filmuką pažiūrėti.Smalsumo vedama, apžiūrėjau ir sienas, ir lubas – padengtos druska prietemoje jos atrodo itin gražiai. Bandžiau įkvėpti ir iškvėpti per vieną, paskui per kitą no-sies šnervę. Vėliau – tą patį padariau per burną. Jeigu ilgai sloguojate arba nuolat kosite, druskų terapija jums ne tik pa-tiks, bet ir tiks. Man po seanso nutiko įdomus dalykas: ilgai kamavusi alergi-nė sloga ėmė ir tiesiog „išbėgo“. Galbūt tai – individualus atvejis. Tačiau praėjus porai valandų po druskų terapijos, pasi-jutau pagaliau galinti kvėpuoti per nosį. Aišku, vieno seanso nepakanka išvaryti ilgai kamavusią ligą, tačiau niekada ne vėlu pabandyti.

Kas vyksta organizme?Pasak gydytojos Daivos Sakavičienės, paprasta valgomoji druska (natrio chlo-ridas) valo visą žmogaus organizmą. Patekusios į bronchus, smulkios drus-kų dalelės gydo kvėpavimo takų užde-

gimus. „Sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis druskos kiekis audiniuose mažėja, o įkvepiant druskos aerozolio geriau ir greičiau pasišalina ligą sukėlęs patologinis sekretas ir alergenai. Be to, nyksta sveikatai kenksminga mikro-flora, lėtėja visi patologiniai procesai“,– vardija gydytoja druskų terapijos naudą organizmui. Druskų terapija labai tinka tiems žmonėms, kuriuos vargina lėtinės plaučių ligos, bronchų astma, bronchektazinė liga, „rūkalių“ kosulys, alerginė sloga, faringitas, lė-tinis tonzilitas. Haloterapijos seansai tinka ir sergant skydliaukės ligomis (kai organizme trūksta jodo). Kaip pasakojo druskų gydyklos darbuotoja Regina Ežerskienė, druskos gydykloje nuolat lankosi bronchų astma sergan-čių vaikų klubo „Vėjelis“ nariai (jiems šis gydymas padeda). Beje, pakvėpuoti

druska patartina ir tiems, kurie persir-go ūmiomis ar lėtinėmis ligomis, ypač jeigu buvo gydomasi antibiotikais. Kaip kvėpuoti?Regina Ežerskienė teigia, kad kiekvie-nas pasirenka jam priimtiną kvėpavimo būdą. Tačiau verta pasinaudoti ir specia-listų patarimais. „Maždaug po dešimties minučių, kai užsiveria halokameros du-rys, pamatysite ore sklandančias drus-kos daleles. Pats metas pradėti kvėpuoti. Iš pradžių įkvėpkite oro per abi nosies šnerves ir iškvėpkite. Pratimą kartokite penkis kartus. Tada įkvėpkite oro pilnus plaučius, trumpam sulaikykite ir iškvėp-kite. Taip darykite penkis kartus. Tada įkvėpkite per vieną šnervę ir iškvėpkite. Po to per kitą. Kartokite pratimus tol, kol turėsite kantrybės ir noro. O kai pa-vargsite, kvėpuokite sau įprastu ritmu ir mėgaukitės“, – pataria R. Ežerskienė.

Naudinga ir odaiDaiva Sakavičienė pabrėžia, kad halote-rapija taikoma ne tik kvėpavimo ligomis sergantiems žmonėms. Druskų terapija vertėtų pasinaudoti tiems, kuriuos ka-muoja odos ligos: alerginis odos užde-gimas, atopinis dermatitas, žvynelinė, jaunatviniai spuogai. Lankant halotera-pijos seansus, lėčiau sensta oda, ji ilgiau išlieka jaunatviška ir graži, – pasakoja D. Sakavičienė. – Gydyklos lankytojus konsultuoja gydytojas alergologas, at-liekami odos mėginiai, kraujo tyrimai (nustatoma alergijos priežastis)“. Gy-dytoja įsitikinusi, kad ypač gero drus-kų poveikio sulaukia alergiški žmonės. „Mat halokameroje, pripildytoje drus-kos dalelių, nerasite dulkių, erkučių, žodžiu, jokių alergenų“, – pasakoja

Daiva Sakavičienė. Beje, alergiškiems žmonėms nereikėtų laukti sezoninio ligos paūmėjimo. „Reikia ateiti prieš ligą, pajutus pirmuosius alergijos simp-tomus – prieš pavasarinį žydėjimą arba rudenį, kai ore sklando daug dulkių ir alergenų. Tuomet haloterapija turės di-desnį poveikį. Alergiškiems žmonėms patariame dukart per metus apsilanky-ti druskų gydykloje“, – pasakoja dauge-lį metų šioje įstaigoje dirbanti Regina Ežerskienė.

NeišsigąskiteLiga į organizmą atėjo ne per vieną dieną, taigi ji ir „išeina“ pamažėle. To-dėl gali būti, kad po kelių haloterapijos seansų liga dar labiau paūmės. „Padidėja kosulys, nosis gali tiesiog pradėti varvėti. Tačiau reikia suprasti, kad tai natūralu – organizmas pradeda valytis“, – įspėja gy-dytoja Daiva Sakavičienė. „Kai kuriems pacientams būklė pablogėja po trečio ar ketvirto seanso. Atsiranda sloga, kosulys, iš pradžių sausas, paskui jis darosi drėg-nesnis. Vaikus kosulys labiausiai kamuo-ja naktį. Dvi tris dienas liga priešinasi, vėliau kosulys rimsta. Tik nepulkite ko-sinčiam vaikui duoti vaistų. Kosulį nu-ramins ir šilta arbata. Nosį praplaukite jūros vandeniu ir leiskite organizmui pa-čiam kovoti“ – pataria R. Ežerskienė. Taigi neišsigąskite, jei vietoj laukto efek-to, pirmąsias dienas dar labiau „susirgsi-te“. Vadinasi, viskas gerai – druska pra-dėjo savo darbą. Beje, druska organizme sukelia dehidrataciją. Tačiau bijoti jos nereikia. Šitokiu būdu druska naikina bakterijas. O vandens kiekį organizme greitai vėl atgausite gerdami žolelių ar-batos. Ja pasimėgauti po kiekvieno sean-so pasiūloma ir druskų gydykloje.

Įkvėpti ir iškvėpti. Į šį gyvybiškai svarbų procesą paprastai nekrei-piame jokio dėmesio, kol puikiai veikusi sistema ima ir „sustrei-kuoja“. Tada mums gali padėti vienas iš alternatyviojo gydymo metodų – haloterapija, kitaip tariant, gydymas dirbtinai sukurtu druskų kasyklos mikroklimatu. Galbūt skamba neįprastai, tačiau gydymas paprastas, pačios gamtos sukurtas. Čia gydomąją galią turi druskų kristalai, kitaip tariant, smulkios druskos dalelės, sklandančios visoje patalpoje. Tereikia kvėpuoti.

• Trejų metukų Emos mama Agnė pasa-koja, kad dukra dažnai sirgdavo. Gydy-tojai nustatė rinitą, paskui obstrukcinį bronchitą, vėliau diagnozavo astmą. Žodžiu, neapsikentusi moteris pradėjo ieškoti alternatyvių gydymo būdų, tarė-si su bendradarbėmis. Šios ir užsiminu-sios apie druskų terapiją, tačiau Agnė buvo nusiteikusi skeptiškai ir netikėjo, kad druskos gali duoti kokios naudos. Bet kai dukrai teko girdyti antibiotikus antrą iš eilės mėnesį, moteris nutarė pasinaudoti patarimais. Sako, gerai pa-dariusi – jau po kelių seansų dukrai pa-gerėjo, ji pradėjo kvėpuoti per nosį. • 12-metis Gerdas nuo dvejų metukų serga bronchų astma. Jau dešimt metų berniukas lankosi druskų gydyklose. „Nuo pat pradžių druskos man labai patiko, pasidarė lengviau kvėpuoti. Na-

muose turėjom druskinę lempą, bet čia visai kitaip. Be to, filmukų pažiūriu“, – pa-sakojo Gerdas.

• Trejų metukų Martynos mama Rasa prisimena, kad dukros gerklytė nuolat būdavo raudona, mergaitė sloguodavo, kosėdavo. Kai Martyna pradėjo lanky-ti darželį, ligos ėmė dar labiau kamuoti. Mergaitė susirgo bronchitu. Kaimynė pa-tarė nueiti į druskų gydyklą. „Nors gėrėm antibiotikus, vis tiek atėjom. Po seansų pirmą savaitę išsivalė antibiotikai, antrąją savaitę Martyna pradėjo sloguoti ir kosė-ti. Dažniausiai dukra užsikosėdavo prieš užmigdama. Bet supratau, kad taip ir turi būti“, – prisimena mama.

• Mažytė penkių mėnesių Nyja Emilija kosėjo. Šiuo metu ji – mažiausia druskų gydyklos pacientė.

GYDOMOJI druskos galia

Kauno Šilainių šeimos sveikatos centro direk-toriaus pavaduotoja gydytoja

Daiva Sakavičienė

Druskų gydyklos darbuotoja Regina Ežerskienė


IŠ LNK TV LAIDOS

Skeptikams druskos nepadedaPasak liaudies medicinos žiniuonių, žolelėmis ar metodais, kuriuos pasi-renki, reikia tikėti ir pasitikėti. Antraip liga pajus skeptišką požiūrį ir niekur iš organizmo nesitrauks. Druskų gydyk-los darbuotoja Regina įsitikinusi, kad skeptiškai nusiteikusiam žmogui druska nepadės. „Kiekvienas gamtos siūlomas gydymas reikalauja visiško atsipalaida-vimo ir tikėjimo sėkme. Jei taip nėra, gali kvėpuoti kiek nori, nepadės, – teigia R. Ežerskienė. – Druskų pagalbos nesu-laukia ir pikti, blogai nusiteikę žmonės“. Gydymas druska – ne panacėjaDažnai ligoniai tikisi greito išgijimo. Tačiau kiekvienas gydymo būdas tėra laiptelis šalinant ligos priežastis. Todėl būtinas kompleksinis gydymas. Daiva Sakavičienė įsitikinusi, kad haloterapi-ja – protinga investicija į profilaktiką.„Kai pačios dukra sirgo, pasinaudojom haloterapija. Ir iš tikrųjų po kurio laiko supranti, kad vaikas rečiau serga, o jeigu ir suserga, lengviau įveikia ligą. Drus-ka sustiprina imunitetą, o jis yra labai svarbus gynybinis organizmo veiksnys“ – sako gydytoja. Pasak jos, mokslinin-kai rekomenduoja haloterapiją profi-laktikos tikslais. Žodžiu, kad ateitum į druskų gydyklą, nebūtina sirgti astma ar sunkiu bronchitu. Haloterapija padės ir tiems, kurie linkę dažniau pakosėti ar sloguoti. Grįžtama prie gamtos Medikai pastebi, kad vis daugiau lie-tuvių prisimena natūralius gydymosi būdus. Vėl sugrįžta tai, kas šimtmečiais

patikrinta ir teikė žmogui pagalbą su-sirgus. Liaudies medicina, vandens, druskos, kitų gamtos išteklių galia vėl pripažįstama kaip labai efekty-vi. „Medicina atsisuka į gamtą. Buvo laikotarpis, kai pasitikėjome tik che-miniais medikamentais, o dabar vėl grįžtam prie gamtos, nes tai, kas jos sukurta, efektyviausia. Mamos dabar ieško homeopatinių vaistų. Kai vaikas susloguoja, jau nepuola lašinti vaistų, o plauna nosytę jūros vandeniu. Jis artimas organizmo terpei. Močiutės pataria: jeigu skauda gerklę, skalauk druskos tirpalu, o jeigu vargina ko-sulys, kojas mirkyk karštame vande-nyje, kuriame ištirpinta sauja drus-kos. Tai vis seni patikrinti receptai“, – gydomąsias druskos galias primena gydytoja. Kokių ligų druska negydo?Haloterapija netinka sergantiesiems tu-berkulioze, širdies kraujagyslių ligomis, epilepsija, esant uždarų patalpų baimei, druska negalima gydyti ūmių užde-gimų. Nesinaudokite druskų terapija, jeigu sergate ūmiomis ar lėtinėmis inks-tų ligomis, hipertenzija,. Aišku, prieš rinkdamiesi bet kokį gydymą, kad ir koks jis netradicinis būtų, pasitarkite su gydytoju.

Ir dar apie gydykląKauno Šilainių šeimos sveikatos centro druskų gydyklos darbo laikas: nuo 8 val. iki 20 val. (nuo pirmadienio iki penk-tadienio). Druskų gydykloje taikomos įvairios nuolaidos. Informacija ir regis-tracija telefonu: 337348, 337349.

Magnis – gyvybiškai svarbus elemen-tas. Jis dalyvauja centrinės nervų siste-mos veikloje, reguliuoja širdies darbą, kraujospūdį, plečia kraujagysles, ge-rina kraujotaką, neleidžia susidaryti kraujagyslėse trombams, atpalaiduoja raumenis. Magnis reikalingas norma-liai ląstelių veiklai.

Magnio stokos simptomaiŽmonės, kuriems trūksta magnio, pa-prastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą, stresą, širdies ritmo su-trikimus, raumenų mėšlungį, pirštų galiukų tirpimą. Gali suktis galva, ūžti ausyse, atsirasti nuolatinis nuovargis. Jei magnio trūksta ilgą laiką, krau-jagyslių sienelėse ima kauptis kalcio druskos. Esant magnio trūkumui, iš organizmo pašalinamas ir kalcis – gali sutrikti širdies veikla, ištikti kojų mėš-lungis, kamuoti pykinimas. Kur yra magnio?Daug magnio turi grūdų produktai – duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pu-pelės. Beje, perdirbant grūdai netenka 80 proc. magnio. Nemažai magnio yra ir žaliose daržovėse (petražolėse, kra-puose, špinatuose, rūgštynėse), nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis, taippat juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, kreve-tėse, jūros kopūstuose bei moliūguose. Šio elemento gausu ir riešutuose, razi-nose, vynuogėse, kopūstuose, morko-se, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Pieno produktuose magnio nedaug, tačiau juose magnis yra lengvai pasi-savinamos formos. Daug magnio turi ir žuvis (ypač lašišinė), chalva, švieži vaisiai, arbūzai.

Gali padėti magnio preparatai Ne visada mūsų mityba yra tokia, kad gautume pakankamai magnio. Jei esa-te vienas iš tokių žmonių, jums reikėtų vartoti magnio preparatų. Vienas jų – „Magnis+B6 complex“ . Pasak gy-dytojos, renkantis magnio preparatą reikėtų atkreipti dėmesį į gryno mag-nio kiekį, jo tirpumą, pasisavinimą. Vienoje preparato „Magnis+B6 com-plex“ kapsulėje yra kur kas daugiau gryno magnio (magnio oksido pavi-dalu) negu kitose organinėse magnio druskose (laktate, gliukonate, aspar-tate bei sulfate). Turbūt visi žinome, kad dėl nuolat patiriamo streso gali atsirasti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų. Kodėl? Pasirodo, orga-nizmas reaguoja į stresą „padidinda-mas“ skrandžio sulčių rūgštingumą.

Na, o magnio oksidas, reaguodama su druskos rūgštimi, slopina rūgštin-gumą ir mažina padidėjusios rūgšties žalojantį poveikį skrandžio ir dvyli-kapirštės žarnos gleivinei. Tad gau-namas tarsi dvigubas efektas: nervų sistema gauna magnio ir kartu mažė-ja skrandžio rūgštingumas.

Vitaminas B6 saugo nervines ląsteles nuo suirimo, reguliuoja ląstelių daugi-nimąsi bei diferenciaciją, skatina bal-tymų, riebalų ir angliavandenių apy-kaitą. Be to, vitaminas B6 saugo nervų sistemą, taigi ir mus, nuo stresinių si-tuacijų.

Įvertintas ir specialistųPuikiai suderintas preparatas „Mag-nis+B6 complex“sulaukė ir specialis-tų įvertinimo. 2007 metų pabaigoje Lietuvos pramonininkų konfederaci-jos jau vienuoliktą kartą surengtame „Lietuvos metų gaminio“ konkurse preparatas „Magnis+B6 complex“ lai-mėjo garbingiausią apdovanojimą – „Lietuvos metų gaminio 2007“ aukso medalį. Šis apdovanojimas dar kartą patvirtina, kad preparatas atitinka visus šiuolaikiniams preparatams ke-liamus reikalavimus. Ir reikalingas kiekvienam. Juk ne veltui TV laidos ekspertas profesorius Liutauras La-banauskas pavadino magnį „smegenų duona“ ir pabrėžė, kad organizmui ypač vertingas magnis kartu su vita-minu B6.

Kas turėtų vartoti magnio?Magnio preparatų patartina vartoti tada, kai žmogus jaučia stresą, vidinį nerimą, raumenų mėšlungį, galūnių tirpimą, širdies ritmo sutrikimus, jeigu vargina nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas ir skausmas, pykina. Dažnai magnio pritrūksta vyresnio amžiaus žmonės, nes organizmas tie-siog prasčiau jį pasisavina. Kai orga-nizmui trūksta magnio, ima trūkti ir kalcio, todėl prasideda osteoporozė, sutrinka širdies ritmas. Vertėtų atsi-minti, kad mėgstantiems vartoti al-koholį žmonėms taip pat sumažėja magnio kiekis organizme, vargina sunkesnės pagirios. Tokiais atvejais irgi gali padėti magnio preparatai.

MAGNIS – smegenų „duona“

Turime pripažinti, esame be galo nervingi ir sudirgę. Ir visai ne-reikia tuo stebėtis. Šiuolaikinis gyvenimas pilnas streso, netikė-tų situacijų, įtampos, jaučiame aplinkinių „negerus“ žvilgsnius, visada skubame, visada bėgame, nemokame atsipalaiduoti, tad mūsų nervų sistema įtempta tarsi spyruoklė. Tik atleisk, ir pra-trūkstame arba pykčiu, arba ašaromis... Be to, pradeda varginti ir fiziniai negalavimai: vakarais kojas traukia mėšlungis, atsiran-da širdies „permušimų“... Kas tai – rimtas negalavimas ar tik... magnio trūkumas? Apie magnio svarbą organizmui ir kalbamės su Vilniaus Centro poliklinikos endokrinologe Zita Vilkeliene.

Vitaminas B6 gerina savijautą Preparato sudėtyje esantis vitaminas B6 skatina magnio pasisavinimą.B grupės vitaminai yra svarbūs gerai savijautai ir organizmo būklei – nuo jų priklauso nervų sistemos veikla, psichinė sveikata ir ramybė, taip pat kraujo sudėtis.

Ekspertų pripažintas geriausiu „Magnis + B6 complex“ visą sausio mėnesį visose „Camelia“ vaistinėse bus parduodamas su ypatinga nuolaida!

Druskų gydykloje

NETRADICINĖ MEDICINA


PAGAL LNK TV LAIDĄPAGAL LNK TV LAIDĄ

Terminas „menopauzė“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia du žodžius: „mėnuo“ ir „baigtis“. Medikų kalba tariant, menopauzė prasideda tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių. Menopauzė taip pat ištinka moterį (nesvarbu, kokio amžiaus ji būtų) iš-operavus gimdą ir kiaušides.

Natūralus gyvenimo etapas Vidutinė Europos Sąjungos moters gyvenimo trukmė – maždaug 80 metų. Vidutinė klimakterinio amžiaus pra-džia – apie 51-uosius metus. Taigi kone trečdalį savo gyvenimo moteris gyvena klimakteriniu laikotarpiu.Atrodo, kad užauginusios vaikus, mo-terys gali daugiau laiko skirti sau.

Kita vertus, vis dar yra moterų, kurios menopauzės laukia su baime. Daugu-ma žino, kad šio gyvenimo tarpsnio neišvengs nė viena, apie laukiančius negalavimus yra skaičiusios specialioje literatūroje, internete.Menopauzės laikotarpiu kinta hormo-nų pusiausvyra. Mažėjant moteriškų hormonų estrogenų kiekiui, ima var-ginti įvairūs negalavimai. Tai krūtų pa-brinkimas, verksmo priepuoliai, galvos skausmai, karščio bangos, didėjantis veido plaukuotumas, nereguliarios arba sunkiau pakeliamos mėnesinės, dirglu-mas, sunkiau suvaldoma šlapimo pūslė kosint, čiaudint ar juokiantis, sumažėjęs arba pradingęs potraukis seksui, nuo-taikų kaita (pyktis, depresija ir pan.), naktiniai prakaitavimai, trumpalaikiai atminties praradimai, ūmūs nuovargio priepuoliai, miego sutrikimai, nemiga, makšties sausumas, didėjantis svoris. Menopauzė neprasideda staigaLikus penkeriems, dešimčiai metų iki menopauzės, organizmas ima siųsti signalus, rodančius, jog moters vai-singumas mažėja, tačiau ji vis dar gali pastoti. Todėl apie 45 metus dingus mėnesinėms, moteris pirmiausia puola daryti nėštumo testą. Paaiškėjus, kad nėštumo testas neigiamas, moterį ap-ninka baimė. O gal tai klimaksas? Pa-sak gydytojų, tai endokrininių pokyčių pradžia. Mėnesinės gali tapti dažnes-nės, gausesnės, gali pasireikšti pavieniai karščio pylimai. Nemažai moterų ima vartoti geriamuosius kontraceptinius preparatus. Suprantama, šie vaistai pa-pildo estrogenų kiekį, moters savijau-ta pagerėja. Tačiau kontraceptiniuose preparatuose estrogenų kiekis yra kur kas didesnis nei pakaitinės hormonų terapijos medikamentuose. Ir vienų, ir kitų preparatų reikėtų vartoti labai at-sargiai, tik pasitarus su savo gydytoja, nes jie gali išprovokuoti kitus negalavi-mus, sukelti vėžį.

Keiskite gyvenimo būdąBūtent šiuo gyvenimo tarpsniu reikia pasistengti mesti rūkyti (žinoma, jei rūkėte). Rūkymas didina riziką susirg-ti širdies ligomis, vėžiu, osteoporoze ir kt. Būtent šių ligų tikimybė gerokai padidėja, sumažėjus organizme estro-genų kiekiui. Dėl hormonų pokyčių maždaug apie 45–48 gyvenimo metus tampa labai jautri šlapimo pūslė. Tik šiek tiek sušalus, galima susirgti šlapi-mo takų uždegimu, vargina nevisiško pasišlapinimo jausmas. Pratimais galite išmokti sulaikyti ne-kontroliuojamai ištekantį šlapimą

(atsiminkite – tai baigsis prasidėjus menopauzei). Suspauskite (įtempkite) makšties raumenis, tarsi sulaikydamos šlapinimąsi, suskaičiuokite iki 10 ir vėl atpalaiduokite raumenis. Tokį pratimą (makšties raumenų suspaudimą ir at-palaidavimą) kartokite 10 kartų. Šiuos pratimus patartina daryti kasdien kuo dažniau. Beje, juos galite daryti bet kur (net prausdamasi duše).

Menopauzė ir seksasMenopauzės laikotarpiu greičiau kim-ba infekcijos, sparčiau vystosi grybelis. Makštis sutrumpėja, gleivinė tampa atrofiška, sausa, išsilygina jos rauk-šlės. Natūralu, kad šie negalavimai labai gadina nuotaiką, nemažai mo-terų baiminasi prarasiančios potraukį seksui. Net ir norėdamos lytinio ar-tumo, jos vengia sueities dėl skaus-mingų pojūčių, kita vertus, bijo pra-rasti partnerį, todėl ryžtasi kentėti.Anot ginekologų, kentėti neverta. Yra daugybė preparatų, kurie gali jums pagelbėti klimakteriniu laikotarpiu. Pirmiausia – geriamieji homeopati-niai vaistai. Nors jie ir ne panacėja, tačiau jų efektyvumas – akivaizdus. Šių preparatų sudėtyje esantys flava-noidai kompensuoja prarastą estroge-nų kiekį, tuo pagerindami savijautą.Makšties dirglumą, skausmą bei sau-sumą galima sumažinti lubrikantais. Jie sudrėkins gleivinę, lytiniai santy-kiai taps malonesni. Lytinį potraukį padės sužadinti ir rūpinimasis savo išvaizda: vizitai į grožio salonus, tre-niruotės sporto klubuose. Beje, tai padės išsaugoti sveiką širdį ir stip-rius kaulus. Šio amžiaus moteriai prieinamiausi ir labiausiai tinkantys mankštos būdai: greitas ėjimas, važi-nėjimasis dviračiu, pratimai su svare-liais, rytinė mankšta. Energijos taip pat suteiks šilta vonia ir rąžymasis lovoje.

Kova su antsvoriuDaugelis moterų klimakteriniu laiko-tarpiu neišvengiamai priauga svorio. Tai natūralu, nes su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita. Tam įtakos turi ir hormonų pokyčiai. Moters kankorė-žinė liauka vis dar siunčia informaci-ją kiaušidėms apie galimą pastojimą. Tai tarsi užgesusios žvaigždės šviesa, atsklindanti gerokai po jos mirties. Ir nors organizmas yra nebevaisingas, „būsimajam“ nėštumui jis kaupia rie-balus, be kurių moteris negalėtų išne-šioti kūdikio.Su antsvoriu kovoti labai sunku, tačiau įmanoma. Daugiau dėmesio skirki-

DAR VIENAS gyvenimo laiptelis

Ketvirtą dešimtį įpusėjusioms ir per penktą dešimtį persiritu-sioms moterims pradeda trikti menstruacijos, kol galiausiai jos visiškai dingsta. Prasideda menopauzė. Tačiau gyvenimas nesibaigia sulig menopauze. Šis tarpsnis gali būti naujo etapo moters gyvenime pradžia. Tai priklauso nuo kiekvienos jūsų požiūrio į gyvenimą. Nebebijodamos pastoti, moterys po me-nopauzės kaip tik labiau gali mėgautis seksu. Užauginusios vaikus, poros gali daugiau laiko skirti vienas kitam, kartu ir romantiškai meilei. Pradėkite rūpintis savimi šiandien. Panorė-jusios galite išlikti sveikos ir veiklios dar ištisus dešimtmečius.

te mitybai. Kiekvieną dieną stenkitės suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių (geriausia – šviežių), duonos, „sausų pusryčių“, pieno, jogurtų ir sūrių (ge-riausia – neriebių), vištienos, žuvies, pupelių. Galite praturtinti savo val-giaraštį sojos patiekalais, sojos „pienu“. Taip pat stenkitės kuo mažiau vartoti greitai pagaminamo maisto arba val-gyti paruoštų produktų (kuriuos terei-kia pasišildyti mikrobangų krosnelėje), kofeino (jo yra kavoje, arbatoje, kai ku-riuose gaiviuosiuose gėrimuose), rieba-lų ir cholesterolio (sviesto, kiaušinių, lašinių, keptų patiekalų), cukraus (sal-dainių, sausainių), alkoholio. Patartina vartoti kuo daugiau maisto produktų, kuriuose gausu kalcio. Ši mineralinė medžiaga padeda išlaikyti stiprius kau-lus, saugo nuo osteoporozės. Kalcio yra piene ir jo produktuose, tamsiai žalios

Pasak Kauno Šančių poliklinikos moterų konsultacijos vedėjos ginekologės Virgi-nijos Janiūnienės, estrogenai – tai mote-riškieji lytiniai hormonai, kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, antinksčių žievė. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, užtikrina kiaušialąs-tės „išėjimą“ į lytinius takus (suteikdami jai apvaisinimo galimybę po ovuliacijos). Dėl estrogenų poveikio vyksta struktūri-niai pokyčiai lytinės sistemos audiniuose, formuojasi pieno liaukos, pasiskirsto po-odinis riebalų sluoksnis, atsiranda lytinis potraukis. Jie turi daug įtakos bendrai organizmo medžiagų apykaitai. Moters organizme estrogenai gaminasi nedide-liais kiekiais dar iki lytinės brandos, vėliau kiaušidės ima gaminti daugiau šių hor-monų, o menopauzės metu subręsta vis mažiau folikulų, gaminama vis mažiau estrogenų, gęsta kiaušidžių veikla.Norint atkurti reikalingą estrogenų kiekį, vyresnio amžiaus moterims galima skirti

pakaitinę hormonų terapiją, tačiau kartais jos negalima skirti dėl įvairių ginekologinių ir kitų ligų. Tuomet moterys gali rinktis na-tūralių estrogenų preparatus. Vienas tokių preparatų yra „Meflovan“.Jo sudėtyje yra izoflavonų, vaistinių agur-klių, nakvišų aliejų ir vitamino E. Pagrindinė veiklioji preparato medžiaga yra izoflavo-nai, kurie veikia kaip estrogenai, tik jų po-veikis yra švelnesnis. Izoflavonų gaunameiš maisto, ypač daug jų yra sojose. Izofla-vonai moters organizme padeda atkurti normalią estrogenų apykaitą, tiek suma-žėjus estrogenų kiekiui (premenopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu), tiek esant jų pertekliui (kai jaunas moteris vargina PMS). Be to, izoflavonai mažina riziką susirgti krū-ties vėžiu. Preparate esantis nakvišų aliejus mažina veido spuoguotumą, gražina veido odą. Agurklių aliejus sumažina galvos skausmą, kitus PMS simptomus.

spalvos daržovėse, maiste, praturtinta-me kalciu.

Rūpinkitės savimiSenstant mažėja kolageno gamyba. Dėl to oda praranda drėgmę, ima sau-sėti, plonėti, raukšlėtis. Skilinėja nagai, lūžinėja plaukai. Tai natūralūs procesai. Tačiau šiais laikais yra labai daug veiks-mingų priemonių, padedančių apsisau-goti nuo šių pokyčių, juos pristabdyti. Skirdamos laiko sau, pirmiausia rūpin-kitės savo sveikata. Būdamos geros savi-jautos, atrodysite gražios, būsite puikiai nusiteikusios. Visa tai – klimakterinio amžiaus privalumai. Prasidėjus menopauzei, reikėtų regulia-riai lankytis pas specialistus: pasitikrinti krūtis, atlikti ginekologinę apžiūrą, ste-bėti kraujospūdį, išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti šlapimo tyrimą.

MeflovanMinkštos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas premenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomams lengvinti. Vartojamas po 1–2 kapsules 2 kartus per dieną.

Medicininės paskirties produktas „Meflovan“ visose „Eurovaistinėse“ sausio 8 – 28 dienomis parduodamas su ypatinga nuolaida!

ESTROGENAI IR MOTERS ORGANIZMAS


„Ne paslaptis, kad per šventes ma-žai judame ir mėgstame pasėdėti prie šventinio stalo – gausiau pavalgy-ti riebesnio, aštresnio maisto, išgerti taurelę kitą alkoholinių gėrimų. Taip apkrauname virškinamąjį traktą, sulė-tėja medžiagų apykaita, nepastebimai „užauga“ keli nereikalingi kilogramai. Norint numesti tuos kilogramus, tenka nemažai paplušėti – prisiminti sportą, riboti maisto kiekį, derinti produktus“, – pasakoja gydytoja Rasa Macijauskie-nė. Tačiau šventės „sugadina“ figūrą nevisiems. Kas gi tai lemia?

Jau tas apetitas...Enciklopedijose rašoma, kad apeti-tas yra noras valgyti atsiradus alkiui. Apetitas būdingas visoms aukštesnėms gyvybės formoms, kurioms reikia ener-gijos gyvybei palaikyti. Tačiau vieni žmonės niekada nesiskundžia apetitu, o kiti yra nevalgūs – pakyla nuo stalo sukramtę vieną kitą kąsnelį. Pasirodo, valgymą ir sotumą reguliuoja alkio ir sotumo centras, esantis galvos smege-nyse – pagumburyje. Persivalgoma, kai dėl tam tikrų priežasčių sutrinka (vė-luoja) alkio ir sotumo centro atsakas į kraujo cheminę sudėtį.Maisto suvartojimą ir apetitą reguliuo-ja hormonai, kurie išsiskiria žarnyne pavalgius. Kai energijos rezervai iš-senka, smegenys siunčia alkio signalus, todėl ir norisi valgyti. Apetitą stimu-liuoja ir hormonas (hrelinas), kurį ga-mina skrandžio dugno gleivinės ląste-lės. Ilgiau nevalgius, kraujyje padaugėja hrelino ir dėl to jaučiamas alkis.

Kodėl atsiranda „žvėriškas“ apetitas? Apetitas gali padidėti dėl psichologi-nių priežasčių (nerimo sutrikimų, buli-mijos) bei endokrininės sistemos sutri-kimų (cukrinio diabeto, hipoglikemijos, skydliaukės, antinksčių patologijos) ir kt.Apetitą lemia ir valgymo įpročiai. Iš šei-mos paveldime gyvenimo būdą, todėl šeimose, kuriose yra apkūnių žmonių, neracionaliai maitinamasi, neretai ir vaikai būna storuliukai. Kitaip tariant, daug valgo seneliai, tėvai, jų pavyzdžiu seka ir vaikai.Apetitą gali reguliuoti ir aplinkos veiksniai, įvairios virškinimo sistemos ligos. Sutrikus apetitui dėl infekcinių, autoimuninių veiksnių, piktybinių ligų, streso, susergama anoreksija (valgoma labai mažai, išsenkama).

Antsvoris – moterų baubasPasak gydytojos, antsvoris sukelia labai daug rūpesčių visiems žmonėms, bet

IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

ypač moterims. Jos nori būti energin-gos, jaunos, gražios, todėl visomis iš-galėmis siekia norimų linijų: stengiasi visavertiškai maitintis (žinoma, kai kurios griebiasi drastiškų dietų, – deja, šios padeda tik trumpam), sportuoja, vartoja specialių preparatų, padedančių

efektyviau atsikratyti antsvorio. Nors daugelis mano, jog papildomi kilogra-mai yra tik kosmetinė problema, tačiau žinome, kad jie sukelia labai daug ne-galavimų: kenkia širdies ir kraujagys-lių sistemai, sąnariams, sutrinka virš-kinimas. Svorį sumažinti nėra lengva.

Labai svarbu, kad pats žmogus būtų suinteresuotas atsikratyti nereikalingų kilogramų ir, žinoma, aktyviai siektų savo tikslo.

Apetitą ir svorį galima suvaldyti Norint palaikyti normalų svorį, nepri-siauginti papildomų kilogramų, labai svarbu taisyklingai maitintis. • Valgykime tik tada, kai jaučiame alkį. • Nemalšinkime alkio beverčiais pro-duktais, pavyzdžiui, spurgomis ar ban-delėmis, nes jos duos tik kalorijų, o ne maisto medžiagų, ir greitai vėl jausimės alkani. Geros kokybės baltymai alkį numalšina ilgesniam laikui.• Valgykime kuo įvairesnių produktų – organizmas gaus daugiau įvairių maisto medžiagų. Žinoma, retkarčiais galima ir pasmaguriauti, bet tik ne kasdien. 40 proc. suvalgomo maisto turėtų su-daryti vaisiai, daržovės, įvairūs grūdų produktai. Sveikatai kenkia ir senėji-mą spartina ant atviros ugnies kepti ir apskrudę bei rūkyti valgiai, nes juose gausu laisvųjų radikalų. Mažiau val-gykime riebių pieno produktų.• Rūpestingai rinkimės maistą, valgy-kime neskubėdami, gerai sukramtyki-me kiekvieną kąsnį. Išmokime skaityti

etiketes, domėkimės patiekalų sude-damosiomis dalims. • Valgykime daugiau natūralių pro-duktų. Kuo daugiau produktas per-dirbtas, tuo mažiau jame likę vita-minų, maisto medžiagų, tuo daugiau jame druskos ir įvairiausių cheminių priedų. Kai maistas taip „išgrynina-mas“, valgyti lengviau, mažiau reikia kramtyti, viskas tiesiog tirpsta burno-je, tačiau gaunama vis mažiau ląstelie-nos. Taigi neužmirškime košių virimo tradicijos. Košėje gausu ląstelienos ar skaidulų, kurios žarnyne išbrinksta ir užpildo skrandį – tuomet smegenims duodamas signalas, kad sotu. Be to, skaidulos turi dar vieną puikią savy-bę – jos padeda iš organizmo išvalyti toksines medžiagas.• „Priaugusių “ kilogramų galime at-sikratyti ir be kalorijų skaičiavimo ar užsirašinėjimo – tiesiog nepersivalgy-kime ir venkime saldaus bei riebaus maisto.

Kantrybės, ir dar kartą kantrybėsKai nepakanka tik noro, neužtenka va-lios laikytis sveikos mitybos taisyklių, gali pagelbėti preparatai, pavyzdžiui, „Talija S“. Šiame preparate yra guara-ninės paulinijos bei pūslėtojo guveinio – medžiagų, mažinančių apetitą, taip pat chromo, mažinančio potraukį daug kalorijų turintiems saldumynams. Ki-tos preparato veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, karčiavaisio citrinmedžio ekstraktas, skatina riebalų skaidymą organizme, greitina medžiagų apy-kaitą. Beje, ar žinote, kad perkopus 25 metų ribą, medžiagų apykaita kas 10 metų sulėtėja 7–9 proc.?Jei pati moteris bus suinteresuota atsi-kratyti nereikalingų kilogramų ir, žino-ma, sieks savo tikslo, tai per pirmąsias savaites numes 2–3 kg. Daugiau ir ne-reikia. Lieknėti reikia pamažėle. Pa-sak specialistų, lėtas svorio mažinimas yra kur kas naudingesnis sveikatai nei drastiškų dietų vaikymasis. Be abejo, rezultatų teks laukti ne vieną savaitę ar

mėnesį – juk riebaliukų ant liemens ar šlaunų irgi neužsiauginome per vieną dieną. „Talija S“ verta pasirinkti laikantis liek-nėjimo dietų, norint sumažinti apetitą, potraukį saldumynams, norint page-rinti virškinimą, pagreitinti riebalų pa-šalinimą iš virškinamojo trakto. Prepa-rato sudėtyje esantys vaistinių augalų ekstraktai padeda išvengti lieknėjimo sukelto neigiamo poveikio bei greičiau numesti nereikalingus kilogramus. Be to, kur kas ekonomiškiau nusipirkti preparatą, į kurio sudėtį įeina keletas augalų ekstraktų, nei pirkti tų augalų ekstraktų preparatus atskirai. Preparato reikėtų vartoti keletą mėne-sių. Tada galima daryti pertraukėlę, ir vėl vartoti keletą mėnesių.Preparato sudėtyje yra daug augalų ekstraktų, kurie veiksmingai padeda mažinti svorį. Be to, žmogus už prepa-ratą, kuris savybėmis atstoja kelis, su-moka tikrai priimtiną kainą.

Liekna ir BE DIETŲPrisipažinkim, nemalonu, kai ant šlaunų užčiuopi gerą sluoksnį riebalų, o ant liemens liūliuoja ne vienas „gelbėjimo-si ratas“. Ypač dažnai tai pajuntame po žiemos švenčių. No-rėdamos atsikratyti tų „gelbėjimosi ratų“, moterys griebiasi įvairiausių dietų. Juk visos nori būti lieknos ir gražios... Be to, padidėjęs kūno svoris sukelia ir nepatogumų. Juk nėra lengva kasdien tampyti su savimi keliolika ar net keliasde-šimt kilogramų nereikalingo svorio. Jauties, tarsi neštum maišą akmenų. Tie keliolika kilogramų ilgainiui gali paversti žmogų nutukėliu ir sukelti daug rūpesčių dėl sveikatos. Ką gi daryti? Apie apetitą, antsvorio pavojus ir lieknėjimą be dietų šįkart kalbamės su Naujosios Vilnios bendrosios praktikos gydytojų kabineto gydytoja Rasa Macijauskiene.

TV laidos eksperto profesoriaus Liutauro Labanausko komentarasRūpintis savo svoriu tampa jau ne mados, bet sveikatos reika-lu. Taigi ir į vaistinę atėję žmonės vis dažniau prašo preparatų, mažinančių apetitą ir kartu svorį. Jiems išties gali pagelbėti „Talija S“. Šio preparato didžiausias privalumas yra tai, kad jis neleidžia rezorbuotis riebalams, juos „suriša“ir pagreitina pašalinimą iš organizmo. Bet tai tik vienas preparato poveikio aspektas. Jo sudedamosios dalys ne tik padeda pašalinti tai, kas suvalgyta, bet ir leidžia mažiau valgyti (pavyzdžiui, slopi-na saldumynų potraukį).

Talija STabletėsMedicininės paskirties produktasSkirtas apetitui, potraukiui saldumynams mažinti, lai-kantis lieknėjimo dietų. Vartoti po 1 tabletę 2 kartus per dieną 20–30 min. prieš valgį užgeriant stikline vandens.

Medicininės paskirties produkto „Talija S“ visose „Gintarinės vaistinės“ vaistinėse visą sausio mėnesį galėsite įsigyti su nuolaida.


GROŽIS IR SVEIKATAGROŽIS IR SVEIKATA

Iš farmacijos – į kosmetologijąAromaterapijos specialistė Rima Ba-laišienė Kauno medicinos universitete baigė farmaciją. Apie 10 metų išdir-busi šioje srityje, ponia Rima pradė-jo jausti, kad „darbas nemielas sielai“. Moteris pradėjo ieškoti, kur galėtų rea-lizuoti savo norą būti arčiau žmonių.

„Supratau, kad noriu artimo kontakto su žmonėmis. Pradėjau ieškoti būdų, kaip galėčiau persikvalifikuoti į kos-metologes. Kartą vienai moteriai ma-sažavau nugarą, ir po procedūros ji man pasakė: „Jūsų delnai kažkuo ypatingi“. Tos moters žodžiai sujaukė mano min-tis ir, ko gero, visą gyvenimą. Po pus-mečio pradėjau dirbti kosmetologe“, – prisimena pradžią ponia Rima. Ne-

trukus į Lietuvą atvažiavo čekas Kar-las Hadekas, kuris itin propagavo aro-materapiją. Jos paskaitas ponia Rima uoliai lankė ir stengėsi dėtis į galvą visą profesoriaus perduodamą patirtį. „Labai susidomėjau eteriniais aliejais ir jų poveikiu žmogaus organizmui. Būdavo, kad po paskaitų dar kokias dvi valandas tardydavau profesorių“, – juokiasi kosmetologė. Paskui Kaune buvo įkurtas pirmasis aromaterapijos salonas, kuriame Rima pradėjo dirbti kaip šio meno ir mokslo specialistė. Moteris pati pradėjo rengti seminarus ir daugelį metų kauptą patirtį perduoti kitiems.

Šiek tiek istorijosŽmonės nuo seno domėjosi juos su-pančia aplinka ir atkreipė dėme-sį į maloniai ar aštriai kvepiančius augalus. Aromatiniai augalai buvo naudojami kūnui ir sielai valyti ar gydyti. Istorijos šaltiniuose rašoma, kad aromaterapija buvo žinoma jau ankstyvaisiais amžiais. Dar 3 tūkst. metų pr. Kr. egiptiečiai naudojo aro-matinius augalus gydomaisiais ir kosmetiniais tikslais, aromaterapinė-mis medžiagomis, turinčiomis kon-

servuojamųjų savybių balzamuodavo mirusiuosius. Gydomosios eterinių aliejų savybės išsamiai aprašomos ir indų ajurve-dos tekstuose. Senovės Graikijoje ir Romoje aromaterapiją išgarsino Dioskoridas, traktato apie gydymą augalais autorius, ir medicinos pra-dininkas Hipokratas, savo darbuose aprašęs teigiamas aromatinių augalų savybes. Eteriniai aliejai ilgus amžius buvo naudojami medicinoje. Tik XIX amžiuje augalinius preparatus pakeitė cheminiai ir sintetiniai. XX amžiaus pradžioje prancūzų chemikas Rene Maurice Gattefosse vėl „atgaivino“ augalinius preparatus ir pasiūlė termi-ną „aromaterapija“. Tačiau Rima Ba-laišienė pabrėžia, kad aromaterapijos meną ir mokslą iki šių dienų gaubia daugybė paslapčių. „Aromaterapija mistiška, kaip patys kvapai ir juos nau-doję žmonės. Kad suprastum „aukštą-ją“ aromaterapiją, reikėtų bent laikinai pamiršti įprastą racionalų mąstymą ir pasinerti į savo jausmus, pasąmonės diktuojamas būsenas“, – filosofuojapašnekovė.Dabar aromaterapija apima daugelį sričių: ji taikoma pediatrijoje, psichiat-rijoje, kosmetikoje, odontologijoje, psichologijoje. Eteriniai aliejai nau-dojami pirtyse, buityje, gydant aler-gijas ir t. t. Aromaterapijos specialistė Rima Balaišienė apgailestauja, kad kol kas šis menas ir mokslas nėra įtrauktas į gydytojų rengimo programas. Kaip gaunami eteriniai aliejai?Svarbiausios aromaterapijoje naudo-jamos medžiagos – eteriniai ir augali-niai aliejai. Eteriniai aliejai – tai gryna veiklioji aromatinė medžiaga, išskirta iš augalų. Eteriniai aliejai kaupiasi įvairiose augalo dalyse: lapuose (eu-kalipto, pipirmėtės), medienoje (ro-žinio medžio, kedro, sandalmedžio). Eteriniai aliejai išgaunami iš rožių, jazminų, kvapiosios kanangos žiedų. Iš visos žolės distiliuojami ramunėlės, levandos, rožinės pelargonijos, bazili-ko eteriniai aliejai; iš uogų – kadagio aliejus, iš spyglių – pušų, eglių eteri-niai aliejai. Citrusiniai kvapai gauna-mi iš vaisių žievės (mandarinų, citrinų, apelsinų), iš šaknų gaunami vetiveri-jos, valerijono eteriniai aliejai.Labai svarbi eterinių aliejų kokybė. „Daugiausia vibracijos ir energijos turi laukiniai augalai. Augalas energi-ją kaupia sėklose. Iš čia ji perduoda-ma į visus augalo organus. Laukinėje gamtoje augalai turi savybę atgimti

– todėl jie ir turi daug energijos. Aro-materapijoje tai labai svarbu. Žmogus – savotiška laboratorija, turinti savire-guliacijos procesus. Kai jie sutrinka, ieškome būdų padėti sau. Geriausiai mums gali padėti pati gamta, iš auga-lų išskiriamos natūralios medžiagos. Todėl labai svarbu, kad eteriniai aliejai būtų geros kokybės ir gauti iš augalų, surinktų natūralioje aplinkoje“, – pasa-koja aromaterapijos specialistė.Dabar visame pasaulyje yra ūkininkų, kurie augina eterinių aliejų gavybai skirtus augalus. Arbatmedžio aliejai atvežami iš Australijos, levandos – iš Prancūzijos (iš Provanso provincijos). „Levandos auga 1 km aukštyje virš jūros lygio, mėgsta žvyruotą ir molin-gą dirvą. Visa tai reikia žinoti, norint auginti tokį augalą ir išgauti geros kokybės eterinį aliejų. Beje, reikia ži-noti ir paties aliejaus cheminę sudėtį. Pavyzdžiui, gryname levandų aliejuje yra net 160 sudedamųjų dalių, vie-na iš svarbiausių – linalolas. Todėl svarbu žinoti, kurioje augalo vietoje kaupiama pagrindinė augalo veiklioji medžiaga“, – subtiliąsias augalų sa-vybes vardija specialistė. Augalai, iš kurių bus išgaunamas eterinis aliejus, turi būti renkami rankomis, pjaunami pjautuvais. Svarbios ir džiovinimo bei distiliavimo sąlygos. „Rožės žiedlapius bulgarai renka saulei tekant, žiedlapiai rankomis klijuojami ant kiaulės taukais išteptų lakštų, po 12 valandų dar kartą perklijuojami. Kai kiaulės taukai iš-

traukia aromatingąją medžiagą, taukai nugraibomi ir apdorojami. Todėl Da-masko rožių eterinis aliejus yra labai brangus – 10 mililitrų aliejaus kainuoja apie 900 litų“, – pasakoja ponia Rima. Ji sako, kad geros kokybės eterinių alie-jų turguje nenusipirksi. Patikimiausias būdas – kreiptis į specializuotus grožio salonus, parduotuves ar vaistines.

Kaip veikia eteriniai aliejai?Eteriniai aliejai mus veikia per kė-pavimo takus, odą ir gleivines. „Ne-svarbu, ar uostysim eterinį aliejų, ar įtrinsim juo odą, – vis tiek pajusim gydomąjį poveikį. Bet tik nepatartina grynų eterinių aliejų gerti“, – įspėja specialistė. Yra keletas eterinių aliejų naudojimo būdų.

Aromaterapinis kūno masažasAromaterapinis kūno masažas trunka nuo pusantros iki dviejų valandų. Tokį masažą atlieka specialistas. Tačiau ga-lima ir pačiam eteriniu aliejumi įsi-trinti skaudamą vietą. „Svarbu žinoti, kad eteriniai aliejai tirpsta riebaluose, tai yra, kitame augaliniame aliejuje. Jie turi būti geros kokybės, šalto spaudi-mo. Migdolų, makadamijų augaliniai aliejai tinka net naujagimiams. Auga-linis aliejus padeda eteriniam aliejui patekti į mūsų organizmą. Į šaukštą augalinio aliejaus įlašinkite 5–7 la-šus eterinio aliejaus ir šiuo mišiniu įtrinkite kūną. Veido, kaklo ir iškirp-tės sričiai pakaks šaukštelio augalinio

Kvapai gydo, atpalaiduoja, nuveja stresą ir nuovargį. Kva-pai gali gundyti, vilioti, padėti įveikti slogą ir kosulį, sukurti namuose jaukumą ir ramybę. Visa tai atkeliavo iš seniausių laikų, kai žmogus gyveno arti gamtos ir mokėjo pasinau-doti jos teikiamomis galiomis. Dabar šis gydymo metodas vadinamas aromaterapija, kitaip tariant, kvapų terapija, kai naudojamos iš augalų natūraliai išgautos aromatinės esencijos. „Aromaterapija – tai klausyti, girdėti jausmus ir tikėti savo intuicija“, – pabrėžia kaunietė aromaterapijos specialistė, kosmetologė Rima Balaišienė, beveik 15 metų besidominti šiuo menu ir mokslu.

AROMATERAPIJA – tai klausyti ir girdėti jausmus


aliejaus, sumaišyto su lašu eterinio. Įsigėręs į odą, eterinis aliejus paten-ka į odos gilesnius sluoksnius, limfą, kraujotaką ir taip išnešiojamas po visą organizmą, taigi veikia visus organus ir sistemas“, – pataria specialistė. InhaliacijosDar vienas būdas – įkvėpti eterinio aliejaus. „Pro nosį įkvėptos lakiosios eterinio aliejaus medžiagos nukeliauja iki centrinės nervų sistemos. Pokyčiai, sukelti kvapo, taip pat veikia visus or-ganus ir sistemas. Pavyzdžiui, pipirmė-tės aliejus stimuliuoja kvėpavimo siste-mos veiklą, vadinasi, jo įkvėpus, darosi lengviau kvėpuoti, sušvelnėja kosulys.

Šis aliejus veikia ir virškinimo siste-mą. Labai gerai jo pauostyti po valgio – tiesiog kelis lašus pipirmėtės aliejaus užlašinkite ant servetėlės ir uostykite. Tai vadinama šaltąja inhaliacija“, – pa-sakoja ponia Rima.Kitas šaltosios inhaliacijos būdas – aromatinės lempos. „Atkreipkite dėmesį į kelis dalykus: atstumas tarp žvakutės ir indo su vandeniu turėtų būti apie 10–12 cm, indas turi būti kuo didesnis (kad tilptų bent pusė stiklinės vandens). Procedūra papra-sta: uždegame žvakutę, įlašiname į vandenį eterinio aliejaus ir paliekame kuriam laikui. Žvakė dega maždaug keturias valandas, po to aromatinę

lempą reikia išvalyti. Geriausiai kva-pus skleidžia keraminės ir akmeninės lempos. Su eteriniais aliejais galima atlikti ir karštas inhaliacijas. Tačiau reikia būti atsargiems ir pasiklausti specialisto patarimo.

SkalavimaiEterinius aliejus galima naudoti bur-nai skalauti. Blogam burnos kvapui šalinti reikia į puodelį vandens įlašinti vieną lašą arbatmedžio aliejaus ir ke-liskart per dieną šiuo mišiniu skalauti burną. Tam tinka ir pipirmėtės, miros eteriniai aliejai.

Patalpų aromatizavimasEteriniai aliejai taip pat gali būti pla-čiai naudojami ir buityje. Grindis ga-lite išplauti aromatizuotu vandeniu. Į šaukštą spirito įlašinkite kelis lašus eterinio aliejaus, pilkite į vandenį ir juo valykite paviršius – dezinfekuosite ir aromatizuosite patalpą.

Aromatinės voniosVonios su eteriniais aliejais gydo odos ligas, raumenų ir sąnarių skausmus, mažina stresą, gerina kraujotaką ir limfos cirkuliaciją. Aromaterapijos specialistė įspėja niekada nepilti į van-denį gryno eterinio aliejaus: „Aliejus vandenyje netirpsta, todėl gali nude-ginti odą. Eterinį aliejų voniai reikia tirpinti kitoje medžiagoje. Geras būdas – eterinio aliejaus (7–10 lašų) įlašinti į stiklinę pieno (mažiausiai 3,5 proc. rie-bumo). Vanduo vonioje neturėtų būti pernelyg karštas – iki 40 laipsnių. 15–20 minučių patartina pagulėti tokioje aromatinėje vonioje. Išlipę iš vonios, jokiu būdu nenuskalaukite aliejaus. Įsi-gėrę į odą eteriniai aliejai maždaug 10 valandų veikia organizmą. Jeigu pie-nas jums netinka, eterinį aliejų galima maišyti su druska. Labiausiai tinka Ne-gyvosios jūros druska: paimkite porą šaukštų druskos, įlašinkite 7–10 lašų eterinio aliejaus, išmaišykite ir berkite druską į vonią. Eterinį aliejų taip pat galima maišyti su medumi, jogurtu“, – pasakoja ponia Rima. Taip pat galima daryti voneles kojoms ar rankoms.

Kokie kvapai ir kam naudojami?Naudojant eterinius aliejus, galima pa-siekti labai daug: sumažinti nerimą, baimę, keršto jausmą, atsikratyti blo-gos, slogios nuotaikos, aromatizuoti ir dezinfekuoti patalpas, skalbinius. Ete-riniai aliejai gydo įvairius negalavimus: psichologinius, fizinius ir kitokius.

Aromaterapija gydomos odos, virški-nimo, sąnarių ligos. Levandos ir rožės mišinys naudojamas ramiai nuotaikai sukurti, mažina stresą ir aukštą kraujospūdį. Popietinį mie-guistumą išblaškys citrinos ir jazmino aromatas, pasižymintis gaivinamuoju ir tonizuojamuoju poveikiu. Citrinos aromatą galima naudoti rytą, tuomet jis turi gaivinamąjį, stimuliuojamąjį poveikį, šalina nemigos nuovargį. Roz-marinas, imbieras, pipirmėtė gerina at-mintį, padeda sutelkti dėmesį. Citrinos, mandarino ar apelsino kvapai po darbo dienos pašalins nuovargį, grąžins jėgas, pakels nuotaiką, suteiks budrumo. Gė-lių (rožinės pelargonijos, kanangos) ir medienos (kedro, kipariso) kvapai, ga-rinami dieną, sukurs patalpoje atsipa-laidavimo atmosferą. Iš pat ryto malonią nuotaiką suteiks pušies ir eukalipto kva-pų debesėlis. Visi gėlių kvapai traukia, vilioja, gundo, todėl rožės kvapas mo-teriai suteiks patrauklumo. Mandarinų kvapą mėgsta vaikai, be to, mandarinai padeda atsikratyti liūdesio, vienišumo jausmo. Pipirmėtės ir rozmarino kvapai laikomi jaunystės kvapais, jie tarsi jau-nina žmogų, suteikia jėgų. Psichologinę įtampą mažina bergamotės, kipariso, gėlių eteriniai aliejai.

Mitai ir stereotipaiNemažai visuomenės stereotipų su-formuojami neteisingai pateikiant faktus. Ponia Rima sako, kad dabar ji labiausiai jaučianti nepasitenkinimą dėl afrodiziakų traktavimo: „Dažnai šiuolaikinėje spaudoje šalia žodžio „afrodiziakas“ vaizduojama nuoga mergina ar moteris. Gal žmonės su-sidaro tokį įspūdį, kad pauosčius af-rodiziako, sukyla didžiulis seksualinis aptetitas. Tačiau augalai afrodiziakai pirmiausia veikia jausmus. Jie gydo frigidiškumą, impotenciją, tačiau ne-galime pamiršti jausmų. Kvapai „su-šildo“ jausmus, pagerina tarpusavio santykius ir pakelia nuotaiką. Pa-uosčius afrodiziakų, gali užeiti noras dainuoti, su džiaugsmu valyti dulkes ar langus, gali kilti noras pabūti inty-mioje aplinkoje su artimu žmogumi. Bet negalima pamiršti jausmų“,– pa-brėžia aromaterapijos specialistė.

Keletas įspėjimų• Aromaterapijos specialistė profilak-tikai pataria eterinius aliejus naudoti dukart per savaitę. Gydant vieną ar kitą ligą eteriniai aliejai naudojami kasdien. • Nepamirškite, kad geriau naudoti mažiau aliejaus negu per daug. Eteri-

nių aliejų perdozavimas sukelia pyki-nimą ir galvos skausmą. Todėl pajutus šiuos simptomus, reikėtų pakvėpuoti grynu oru ir gerti daug skysčių. • Aromaterapija netaikoma sergant epilepsija. • Nėščios ir maitinančios moterys taip

GROŽIS IR SVEIKATAGROŽIS IR SVEIKATA

Keli aromaterapijos specialistės Rimos Balaišienės receptai

• Jeigu peršalote, padės eukalipto, čiobrelio, arbatmedžio, citrinos, šalavijo, bergamo-tės, pušų eteriniai aliejai. Jei norite sušvelninti kosulį, darykite pušų aliejaus inhaliacijas.• Kosuliui palengvinti pasigaminkite tokį vaistą: į augalinį šalto spaudimo aliejų įmaišy-kite 2 lašus eukalipto, 1 lašą čiobrelio ir 1 lašą arbatmedžio eterinių aliejų. Šiuo mišiniu trinkite krūtinę, nugarą ir padus.• Aukštai temperatūrai mažinti: į šaukštą augalinio aliejaus įlašinkite 2 lašus imbiero, 2 la-šus bergamotės, 2 lašus eukalipto, 1 lašą čiobrelio ir 1 lašą pipirmėtės aliejų. Šiuo mišiniu karščiuojant galima ištrinti visą kūną, vėliau reikėtų šiltai apsikloti ir išgerti arbatos.• Slogai gydyti: į šaukštelį augalinio migdolų ar alyvuogių aliejaus įlašinkite po 1 lašą pipirmėtės, eukalipto ir arbatmedžio aliejų. Tokį mišinį galima lašinti tiesiai į nosį.

KAI JAUČIATĖS SUDIRGĘ IR IŠSEKĘ

Pasak holistinės medicinos gydytojos homeopatės Dan-guolės Bortkevičienės, tokiu atveju gali padėti ir homeo-patiniai preparatai. Jų mikrodozės sužadina mūsų vidines galias, gyvybines jėgas, gerina organizmo funkcijas, su-teikia galimybę pačiam spręsti savo problemas. Vienas tokių homeopatinių preparatų yra „Acosedum“.

Jo sudėtyje yra ignamedžio, turinčio stiprių antidepresinių savybių, taip pat kitų augalų, nuo seno vartojamų ir liaudies medicinoje, ir homeopatijoje. Pavyzdžiui, valerijonas liaudies

medicinoje vartojamas kaip priemonė, kuri padeda įveikti neigiamas emocijas. Kitos sudedamosios preparato dalys vartojamos tik homeopatijoje, pavyzdžiui, jau minėta-sis ignamedis, kaktusas, kraujotaką pagerinanti aukso druska. Visos preparato sudeda-mosios dalys padeda įveikti stresą, mažina nuovargį, išsekimą, nervingumą ir dirglumą, gerina nuotaiką ir miegą. „Acosedum“ rekomenduojama vartoti esant baimei, stresui, nervinei įtampai, varginant dažnai nuotaikų kaitai, nuovargiui, esant padidėjusiam jaut-rumui, dirglumui, atsiradus miego sutrikimų dėl įtampos. D. Bortkevičienė sako, kad šio homeopatinio preparato patartina vartoti tada, kai žmogų apėmęs nerimas užtrunka 10–12 dienų, po įvairių sukrėtimų, ilgai už-sitęsusių švenčių, patirto streso, pasikeitus darbui. „Acosedum“ gali pagelbėti tiems,

AcosedumHomeopatinis vaistas (geriamieji lašai, tirpalas)Tirpalą gerti 0,5 - 1 val. prieš valgį lašinant į arbatinį šaukštelį vandens arba ant cukraus. Laikyti kuo il-giau burnoje. Prieš vartojimą perskaityti informacinį lapelį.

kuriems nesiseka sporto varžybose, paliko ar išdavė mylimas žmogus, tiems, kurie turi šeimyninių rūpesčių. Beje, jo galima duoti ir neramiai miegantiems ar skaudžiai dėl mylimo gyvūnėlio netekties išgyventiems vaikams. „Acosedum“ labai tinka tiems žmonėms, kurie nėra pripratę prie stiprių cheminių raminamųjų vaistų. Šis prepara-tas ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kai sutrinka motyvacija, požiūris į teigiamus gyvenimo pokyčius. Pavartojus šio vaisto, pasikeičia tokių žmonių nuotaika ir net akių žvilgsnis. Svarbu ir tai, kad šis vaistas nesu-kelia mieguistumo. „Acosedum“ gali vartoti ir nėščios bei maitinančios moterys. „Acose-dum“ pripažinimą tarp specialistų ir pacien-tų liudija tai, kad 2002 metais šis preparatas pelnė „Metų gaminio“ apdovanojimą.

pat turėtų atsargiai elgtis su eteriniais aliejais. Kaip pabrėžia Rima Balaišienė, svarbiausia aromaterapijoje vadovautis jausmais ir intuicija: „Juk tai – ne tik mokslas, bet ir tūkstantmečius gyvuo-jantis menas, kurio išmokti neužtektų vieno žmogaus gyvenimo“.


GYVENIMO RECEPTAI GYVENIMO RECEPTAI

Darbo paieškos – per televizijąViskas prasidėjo tuomet, kai Robertas Vyšniauskas kreipėsi į vieną televizijos laidą ir gerų žmonių paprašė padovano-ti kompiuterį. Mat labai norėjęs išmokti dirbti kompiuteriu. Medicinos įranga ir reikmenimis prekiaujančios įmonės „So-rimpeksas“ direktorius Ramūnas Žalne-rauskas prisimena, kad televizijos laidos metu Robertas prisistatė įdomiai ir pa-traukliai. „Pamačiau per televiziją ir neti-kėtai pagalvojau, kad būtų visai neblogai, jei toks žmogus dirbtų mano įmonėje“,

– prisimena ponas Ramūnas. O Rober-tas sako, kad darbo pasiūlymo tuo metu tikrai nesitikėjęs. Vyras gyveno Prienų senelių globos na-muose, tad Ramūnas Žalnerauskas vie-ną dieną užsuko susipažinti su Robertu ir pasikalbėti akis į akį. „Senelių globos namų direktorė pristatė Robertą ir labai džiaugėsi, kad galbūt pasiūlysiu darbą. Pakalbėjęs pastebėjau, kad jis šnekus, įdomus, drąsus – man ir reikėjo būtent tokio žmogaus. O neįgalumas – ne kliū-tis dirbti“, – pasakoja R. Žalnerauskas.

Į darbą – automobiliuBet grįžkime į praeitį. Tėvų namus Vil-kaviškyje Robertas paliko būdamas sep-tyniolikos. „Tiesiog pabodo tėvų namuo-se, norėjosi bendravimo, naujų žmonių, veiklos, kad nustočiau savęs gailėtis, kad įgyčiau savigarbos ir pasitikėjimo savimi. Tėvai suprato mano lūkesčius ir neprie-štaravo“, – pasakoja Robertas. Taip vai-kinas atsidūrė Prienų senelių globos na-muose. Iki šiol čia ir gyvena. „Iš pradžių seneliai gana keistai reagavo pamatę, kad pensionate gyvens jaunas vaikinas. Bet paskui apsiprato, – prisimena Robertas. – Turiu savo kambarį, gyvenu jame vie-nas ir patenkintas“. Kai kaunietis versli-ninkas Ramūnas Žalnerauskas pasiūlė darbą, teko galvoti, kaip Robertas kas-dien atvažiuos iš Prienų į Kauną. „Mums pagelbėjo autobusų stoties darbuotojai: kasryt Robertą į Kauną veždavo iš Birš-tono važiuojantis maršrutinis autobu-sas. O mums tik reikėdavo pasiimti jį iš Kauno autobusų stoties“, – pasakoja Ramūnas Žalnerauskas. Robertas prisi-mena, kaip iki autobuso jis atkeliaudavo elektriniu vežimėliu, palikdavo jį autobu-sų stoties dispečerinėje, tada vairuotojas įkeldavo Robertą į autobusą. Paskui vy-riškis susitarė, kad autobusas atvyktų prie pat pensionato. Tai truko kelis mėnesius. Tačiau Robertas nenurimo. „Mat toks jo charakteris – jis turi teigiamo užsi-spyrimo, – sako ponas Ramūnas. – Taigi pirmuosius metus dirbdamas mūsų įmo-nėje Robertas paprašė atostogų, nuvyko į Radviliškį, išlaikė egzaminus ir gavo vai-ruotojo pažymėjimą. Kartais juokauju: jis, kaip ir Karlsonas, – pats didžiausias pasaulyje ligonis, o jam reikia ir darbo, ir vairuotojo pažymėjimo, ir dar automobi-lio“. Robertas jau šešerius metus nuosavu automobiliu važinėja iš Prienų į Kauną. Ir ne tik pats važiuoja, bet ir senelius į Klinikas atveža, draugams padeda. Pats vyriškis juokauja, kad net neįgaliojo žen-klą kažkur pametė, todėl visi vairuotojai elgiasi su juo kaip su lygiaverčiu vairuoto-ju. „Bet, dėkui Dievui, vairuoju neblogai, nors vairuotojo pažymėjimą ne iš karto gavau. Šiek tiek sudėtingiau būna, kai pasninga, tada prie vairo tenka daugiau paplušėti“, – apie vairavimo įgūdžius pa-sakoja Robertas.

Įdarbinimo kliūtys Įdarbinti Robertą nebuvo taip paprasta, kaip su juo susipažinti. Teko nemažai valdiškų įstaigų apvaikščioti, kol visi dokumentai buvo parengti. „Pirmiausia Robertas užsiregistravo Darbo biržoje, o jo pavardė buvo įtraukta į Neįgaliųjų įdarbinimo programą. Tada paaiškėjo, kad dėl sveikatos būklės Robertas negali

dirbti. Teko bendrauti su gydytojais“, – prisimena ponas Ramūnas. Tačiau kaip pats sako, nieko nėra neįmanoma. Už įdarbintą neįgalų žmogų Darbo birža įmonei pirmus metus kas mėnesį per-vesdavo minimalios algos dydžio sumą, antrus metus – pusę šios sumos. „Viso-je šioje istorijoje mažiausiai sąžininga „Sodros“ politika. Šios įstaigos pareiga – neįgaliam žmogui mokėti pašalpą. Tačiau jeigu atsiranda darbdavys, kuris priima neįgalųjį į darbą, tuomet „Sodra“ nebemoka pašalpos, o darbdavį ir dar-buotoją vis tiek „apkrauna“ mokesčiais,“ – biurokratines vingrybes vardina ponas Ramūnas. Tiesa, „Sodra“ Robertui vis dar sumoka kelis šimtus litų, tačiau kaip iš dirbančiojo pareikalavo didesnio mo-kesčio už gyvenimą pensionate. Nepaisant visų finansinių išskaičiavimų,yra ir kita medalio pusė: vienas pašne-kovo draugas ieškojo darbuotojų ir ban-dė pasinaudoti Darbo biržos neįgaliųjų įdarbinimo programa. „Jam rūpėjo ir ekonominiai sumetimai, mat jeigu pusė įmonės dirbančiųjų – neįgalieji, valstybė taiko pelno mokesčio lengvatas. Tačiau daugelis pasiūlytų kandidatų tiesiog ne-galėjo dirbti. Dalis neįgaliųjų įpratę, kad jais kažkas pasirūpintų, kiti – labai ne-pasitiki savo jėgomis ir aplinkiniais. Iš keliolikos žmonių mano draugas atsi-rinko tik kelis darbuotojus“, – pasakoja Ramūnas.

Vežimėlis stovi kampeRobertas ilgai išbūti neįgaliojo vežimė-lyje tiesiog negali, todėl biure važinėja ant įrenginio keturiais ratukais (labai panašaus į riedlentę). O vežimėlis sto-vi kampe: „Čia mano „šventinis“ trans-portas. Tik per pobūvius juo važinėju“, – juokiasi Robertas. Paklaustas, ar teko keisti biuro aplinką dėl specifinių Roberto poreikių, ponasRamūnas gūžteli pečiais: „Nereikė-jo įrengti nieko ypatinga – tik tualete rankeną pritaisėm, žemesnį darbo stalą padarėm. Robertas parodė, kur ir kokia-me aukštyje jam reikia vamzdžio, pade-dančio judėti, ir viskas“, – vardina ponas Ramūnas. Robertas negali atnešti kavos ir užlipti į antrą aukštą, kuriame įsikūrusi įmonės administracija, tačiau visa kita jis pajėgia atlikti. Jeigu nepasiekia ant aukštesnės lentynos gulinčio daikto ar dokumen-to, paprašo kolegų. „Pagalbos prašau tik tada, kai tikrai pats negaliu ko nors padaryti. Stengiuosi neapsunkinti kitų. Pavyzdžiui, atvažiuoja klientai pasiimti prekių, o aš dėžių nešioti negaliu. Ir ką? Ogi nieko, patys susineša, su manimi besikalbėdami, – juokauja vyras. – Aš ir

su kolegomis kartais iš savęs pasišaipau. Jie man sako: „Užteks čia sėdėti, eik nešioti dėžių“. Neįžeidžiantis humoras gelbsti iš bet kurios, netgi sudėtingiau-sios, situacijos. Iš humoro galima pasi-semti stiprybės, nustoti savęs gailėtis ir graužtis dėl to, koks esi nelaimingas“.

Labiau vertina darbą „Sorimpekso“ vadovas nelinkęs girtis ar didžiuotis tuo, kad priėmė į darbą ne-įgalų žmogų. „Man tai nebuvo nei iššū-kis, nei noras pasididžiuoti ar paglostyti savimeilę. Man labai sekėsi pasirenkant darbuotojus. Neturime kolektyve nė vienos „baltos varnos“. Visi sutariam. Todėl ir Roberto pasirodymas biure nebuvo pompastiškas įvykis. Tiesiog jis – kitoks žmogus, labiau likimo nu-skriaustas, bet tai nereiškia, kad jis ne-gali dirbti tokio paties darbo kaip ir fi-ziškai sveikas žmogus“, – tikina ponas Ramūnas. Įmonės vadovas teigia ne-reikalaująs iš savo darbuotojų daugiau, nei jie gali padaryti. „Su savo darbu Robertas susidoroja pakankamai gerai. Jis moka dirbti kompiuteriu, atsiliepia į klientų skambučius, priima užsakymus, renka informaciją. Žodžiu, didžioji dar-bų dalis – bendravimas. Ir jis tai moka“. Robertas prisimena, kad iš pradžių ne-buvo lengva: reikėjo išmokti nemažai medicinos terminų, priprasti prie ap-linkos, kolektyvo. „Ir klaidų dariau, ir žioplinėjau, bet pasistengiau iš tų klaidų pasimokyti. Būdavo dienų, kai viskas krisdavo iš rankų, atrodydavo, kad nieko nesugebu ir esu niekam tikęs“, – prisi-mena Robertas. Vyriškis teigia, kad darbas jam svar-biausia. „Anksčiau trejus metus senelių namuose dirbau liftininku. O darbas šitoj įmonėj man tikrai patinka. Man svarbu būti naudingam. Gyvenimas ir

Į darbą – KAIP Į ŠVENTĘĮdomus, komunikabilus, pareigingas, turintis puikų humoro jausmą. Būtent šias savybes labiausiai vertina Roberto darbdavys, prieš šeše-rius metus fizinę negalią turinčiam vyriškiui suteikęs galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Robertas dirba biuro administratoriu-mi. Šias pareigas, atrodo, atlikti gana paprasta... sveikam žmogui. Tačiau 42-ejų Robertas nuo pat gimimo visiškai nevaikšto ir sunkiai valdo abi rankas (jis gimdymo metu patyrė traumą). Po biurą Rober-tas važinėja, kaip pats sako, „riedlente“ – įrenginiu, iš tikrųjų panašiu į riedlentę, tik kiek platesniu pagrindu, ant kurio vyras sėdi. Robertas prisipažįsta, kad darbas – jo nelengvo gyvenimo ramstis.

ponas Ramūnas davė man šansą, kurio daugelis neįgalių žmonių laukia ilgus metus, – nuoširdžiai apie darbdavio su-teiktą galimybę kalba Robertas. – Ne-įgalusis labiau vertina ir myli darbą. Jis stropesnis, nepiktnaudžiauja darbdavio gerumu. Pirmadienį atsikėlęs nedejuo-ju, kad reikia eiti į darbą. Einu kaip į šventę“.

Ar priimti dirbti neįgalų žmogų?Ramūnas Žalnerauskas įsitikinęs, kad ir fiziškai neįgalus žmogus gali būti pui-kus darbuotojas. „Kitas verslininkas gal mano, kam vargti. Priėmei sveiką žmo-gų – ir ramu. Tačiau nėra jokio vargo. Juk nesunku vamzdį privirinti ar tua-lete rankeną pritvirtinti. Kita vertus, jeigu yra darbo vieta, kurią gali užimti neįgalus žmogus, kodėl jam nesuteikti šanso dirbti? Galime surasti ir kitokį palyginimą: kai į kolektyvą, kuriame dirba septyni vyrai, ateina moteris, irgi reikia kažkokių pakeitimų. Pavyzdžiui, ant tualeto durų kabliuką pritvirtinti, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba po-nas Ramūnas. – Gal yra žmonių, kurie negali bendrauti su neįgaliuoju, tiesiog jaučia kompleksą? Tada suprantu, kad kolektyve gali kilti tam tikrų nesklan-dumų. Tačiau viską galima išspręsti. Pa-vyzdžiui, mes pirmosiomis savaitėmis lyg ir norėjome Robertui labiau padėti, tvyrojo perdėtas paslaugumas. Tačiau paskui pamatėme, kad jis pats tada ne-jaukiai jaučiasi. Jis niekam nenori būti našta“. Ramūnas Žalnerauskas džiaugiasi, kad ir įmonės klientai nesistebi išvydę neįgalų biuro darbuotoją: „Kai kurie, būna, užeina, pamato Robertą, prisėda ir užsišneka ilgėliau. Nenuostabu – juk Robertas moka bendrauti, yra įdomus pašnekovas“.


Kiekvienos šeimininkės pasididžiavi-mas – švara tviskantys namai. Taigi ir valome, šveičiame kiekvieną namų ker-telę. Kas kiekvieną dieną, kas kartą per savaitę ar dar rečiau... Tačiau be buiti-nės chemijos gaminių – valiklių ir švei-tiklių – vargu ar kas išsiverčia. Kokius juos perkame? Atsakymas nėra toks paprastas, ir reta šeimininkė perskaito buitinės chemijos gaminio etiketę. O gal reikėtų?

Cheminiai šveitikliai ir valikliaiDažniausiai šveitiklių sudėtyje yra šar-mų, rūgščių, detergentų, abrazyvinių dalelių, spiritinių tirpiklių.

Kaip jie veikia?Šarmai – tirpios druskos, kurios grei-tai ir gerai (net nereikia stipriai trin-ti) šalina nešvarumus. Šarmai puikiai nuvalo riebalus, todėl tokiais valikliais nereikėtų valyti sienų ar kitų paviršių, dažytų aliejiniais dažais; jie veikia ir aliuminį (gali patamsėti tokio gami-nio paviršius). Šarmai gali būti silpni, vidutinio stiprumo bei labai stiprūs. Dauguma jų yra nuodingi, o stipresni gali nudeginti odą, akis, jei nuryjama – pažeisti vidaus organus ir sukelti net mirtį.Rūgštys naudojamos kalkių nuosė-doms valyti, nublukusiam aliuminiui, žalvariui, bronzai bei variui atnaujinti, susidariusioms rūdims šalinti. Stip-rios rūgštys „išėsdina“ drabužius, odą ar net kai kuriuos metalus. Jos taip pat dirgina odą bei akis. Rūgštys gali būti silpnos (acto rūgštis) arba stiprios (pastarųjų dažnai būna tualeto valik-lių sudėtyje).Detergentai – skalbiklių sudedamoji dalis. Tačiau kai kuriais skalbikliais galima valyti ir namus (ne itin užterš-tus paviršius). Abrazyvinės dalelės – medžiagos, nu-šveičiančios nešvarumus. Tokių ab-razyvinių dalelių – kreidos, pemzos, vulkaninės kilmės pelenų, kvarco, marmuro, silicio dulkių – visada yra šveitimo miltelių sudėtyje. Kuo dides-nės dalelės, tuo labiau jos gali pažeisti valomą paviršių. Tokiais valikliais ne-galima valyti „jautrių“ paviršių: kera-mikos, stiklo, plastmasės, poliruoto metalo ir pan.Balikliai, dezinfekcijos priemonės. Jų su-dėtyje beveik visuomet yra chloro. To-kie valikliai naudojami sanitariniams mazgams dezinfekuoti (bakterijoms naikinti ir nemaloniam kvapui šalin-ti). Jais naudotis reikėtų itin atsargiai ir būtinai laikytis nurodymų, užrašytų etiketėje.

• Jokiu būdu nemaišykite dviejų skir-tingų valiklių. Žinoma, tuo pačiu metu nevalykite vonios, tualeto ar viryklės keliais skirtingais valikliais. Antraip gali įvykti cheminės reakcijos, kurių metu susidaro nuodingos medžiagos. • Žinoma, visos cheminės medžiagos (valikliai, šveitikliai) turi būti laikomos vaikams neprieinamoje vietoje.

Naminės valymo priemonėsValgomoji soda – valo riebalus, kalkių nuosėdas, aliuminio, chromuotus, si-dabrinius, plieninius, alavinius bei plastikinius paviršius, taip pat – bran-genybes.Citrinų sultys tinka surūdijusiems paviršiams valyti, sidabriniams in-dams poliruoti. Be to, citrinų sultys

Jeigu įvyko nelaimė• Jei valydami namus cheminiais valik-liais pasijutote blogai, kuo skubiau ati-darykite langus. O dar geriau – išeikite į gryną orą. • Jei ant odos ar į akis netyčia pateko pavojingų valiklių, kuo skubiau tą vie-tą plaukite vandeniu. Jei jaučiate, kad akis skauda, darosi sunku kvėpuoti, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. • Bet kurį valiklį naudokite atsargiai, laikydamiesi visų gamintojo nurodytų instrukcijų.

puikiai šalina nemalonius kvapus.Eteriniai aliejai. Kvapų mėgėjai va-lydami namus gali prisiminti augalų eterinius aliejus bei esencijas (citrinų, eukaliptų, eglių, pušų, apelsinų, levan-dų). Jų galima lašinti ant dulkių siur-blio filtrų ar į vandenį (plaunamuosedulkių siurbliuose).Actas – efektyviai valo vaško dėmes, puikiai dezinfekuoja (gali būti naudo-jamas tualetams valyti), tirpdo kalkes. Vandens ir acto (2 šaukšteliai acto į lit-rą vandens) mišinys puikiai tinka lan-gams valyti.

Namų dulkės Mūsų namai pilni dulkių. Jų sudėtis labai įvairi – nepastebimai byrantis tinkas, dylančio drabužių audinio da-lelės, kas sekundę atsiskiriantis mūsų odos epitelis. Per metus nuo žmogaus kūno nusilupa apie du kilogramai epitelio! Viename litre oro telkiasi iki penkių šimtų tūkstančių dulkelių. At-likus paprasčiausius skaičiavimus, ne-sunku suprasti, kad per parą žmogaus kvėpavimo takuose nusėda beveik 6 milijardai dulkelių. Su dulkėmis į mūsų organizmą patenka įvairūs vi-rusai, nuolat jomis kvėpuojant silpsta imunitetas, blogėja sveikatos būklė ir savijauta, organizmas apnuodija-mas, daromės alergiški. Namų dul-kėse būna pelėsinio grybelio dalelių, radioaktyviųjų metalų, kurie, beje, kenksmingesni net už šviną, „kaban-tį“ virš autostradų. Namų dulkės ypač pavojingos jaunesniems kaip penkerių metų vaikams, nes jų imunitetas dar labai silpnas.

Ką daryti?• Bet kuris, net ir pats moderniausias dulkių siurblys gali susiurbti tik paly-ginti stambius, gerai matomus nešva-rumus. Siurbdamas šis prietaisas į orą pakelia didžiausius stulpus nematomų dulkių, todėl nereikėtų versti vaikų siurbti grindų. Vaikams geriausia duoti į rankas drėgną skudurą. • Dulkių erkutės žūsta tik virinant, todėl patalynę ne pro šalį būtų kokį pusvalandį pavirinti, o apatinius bal-tinius išlyginti karštu lygintuvu.• Kuo sausesnis oras, tuo jame dau-giau dulkių. Jei ant spintų ir palangių pastatytume dubenėlius su vandeniu, nuo drėgmės dulkių „girliandos“ ap-sunktų ir nusileistų žemyn.• Vėdinkite namus! • Labai naudinga namuose turėti kambarinių augalų – vis dėlto jie yra gamtos dalis ir reguliuoja cheminį oro balansą.

Kilimai ir užuolaidos, žaislai ir televizoriai, kompiuteriai ir baldai, kosmetika ir buitinė chemija – visa tai modernaus gyvenimo simboliai, bet... su cheminiais priedais. Jie ne-matomi, jų pavadinimo nerasite etiketėse, bet jų ten yra beveik visuomet. Dauguma cheminių medžiagų, naudojamų kaip priedai gaminiuose (pavyzdžiui, buityje naudojamuose valikliuose ar šveitikliuose) – iš prigimties pavojingos, t.y. toksiškos gyviems organizmams. Be to, naudojant tokius gaminius, cheminės medžiagos išsiskiria į orą, kuriuo mes kvėpuojame, kaupiasi namų dulkėse... Tokius toksiškų ir patvarių chemikalų likučius mes nešiojame savo organizme ir perduodame savo vaikams.

ATSARGIAI! Cheminės medžiagos

• Erkutės mėgsta natūralias medžia-gas. Todėl ant langų geriau kabin-ti sintetines užuolaidas ir atsisakyti pūkinių ar plunksninių pagalvių bei antklodžių. Beje, plunksnos yra labai stiprus alergenas. • Gausybė įvairiausių dulkių susikau-pia kilimuose. O jeigu kiliminė dan-ga net ir po keleto mėnesių skleidžia specifinį saldoką kvapą, geriau su jabe gailesčio atsisveikinti, nes būtent taip kvepia formaldehidai ir fenoliai – lakūs organiniai junginiai, kurie labai kenkia kepenims, inkstams, šir-džiai ir netgi galvos smegenims.• Dauguma baldų gaminami iš me-džio drožlių ar medžio plaušo. Nors tokių baldų paviršius apklijuojamas plonu vertingos medienos sluoksniu, tačiau ne visada pavyksta užkirsti kelią iš jų išsiskiriančioms nuodin-goms medžiagoms – tiems patiems fenoliams ir formaldehidams. Patys geriausi baldai yra iš natūralios me-dienos.• Labiausiai paplitęs šiuolaikinių minkštų baldų kamšalas – porolonas. Kad ši medžiaga nebūtų tokia degi, specialistai ją prisodrina vadinama-mųjų antipirenų. Ilgainiui porolonas sukaupia ne tik galybę dulkių, bet ir išskiria nemažai įvairių žmogui kenksmingų medžiagų. Patys geriausi baldai yra su sausos jūrų žolės, natū-ralaus latekso, arklio ašutų kamšalu.

Spiritiniai tirpikliai – daugelio bliz-giklių bei valiklių, skirtų baldams ar grindims valyti, sudedamoji dalis. Šie tirpikliai naikina riebalų dėmes bei ki-tus nešvarumus.

Valymo ypatumaiDaugelis buityje naudojamų sintetinių valiklių yra sudaryti iš dirginančių che-minių medžiagų. Jos gali prasiskverbti pro odą, dirginti ją, sukelti gleivinės uždegimus, kosulį ar net astmos prie-

puolius, alergines reakcijas. Todėl va-liklius reikia rinktis atsargiai. • Ypač atsargūs turėtų būti alergiški žmonės. Pastariesiems patariama na-mus valyti kelis kartus atskiestais va-likliais. • Naudodami cheminius valiklius, neplaukite nuvalyto paviršiaus labai karštu vandeniu. Jei ant chemikalų už-pilsite pernelyg karšto vandens – išsi-skyrusiais garais (chloro ar azoto) gali-te nusideginti odą, akis ir apsinuodyti.

SVEIKI NAMAI SVEIKI NAMAI


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

Kepenys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: valo ir išgrynina praeinantį pro jas kraują, skaido dau-gelį į kraują patekusių cheminių me-džiagų, sintetina kitas medžiagas. Bet svarbiausia kepenų funkcija – filtruotitai, ką suvalgome. Jos apsaugo orga-nizmą nuo infekcijų, iš kraujo paša-lina bakterijas ir kitas toksines me-džiagas. Kepenyse saugomi energijos ištekliai, kurių reikia raumenims, taip pat jos svarbios reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant choles-terolio ir kai kurių hormonų bei fer-mentų kiekį.

Kepenims „nepatinka“ riebus maistasKepenų veiklą labai apsunkina ir trikdo neracionali mityba bei per dažnas al-koholio vartojimas. Na, pripažinkim, švęsti mes „mokame“. Tuo nesunku buvo įsitikinti prieš didžiąsias šven-tes apsilankius prekybos centruose. Kai prieš pat Kalėdas su dukra vėlų vakarą užbėgome į vieną iš didžių-jų prekybos centrų, pasijutome tarsi karo nuniokotoje prekyvietėje – ant nešvarių lipnių grindų gulėjo išpiltas pakelis pieno, voliojosi išsibarstę vai-siai... Tik niekas to nematė, visi vis dar pirko... „Ir kada jie tiek suvalgys ir išgers“, – stebėjosi dukra. Taigi ir valgė, ir gėrė visas šventes. O šven-čių pas mūs netrūksta. Be to, ir pa-prastą dieną daugelis šeimų mėgsta itin sočiai ir riebiai valgyti. Kugelis, cepelinai, užpilti spirgučių padažu... Tokį krūvį gali atlaikyti ne kiekvieno žmogaus organizmas. Ypač jautriai į riebų, aštrų, sūrų maistą, persivalgy-mą, alkoholį reaguoja kepenys. Ne-didelius kiekius alkoholio kepenys detoksikuoja, tačiau vartojant gausiai ir ilgą laiką kepenys gali suriebėti (formuojasi kepenų steatozė), vėliau prasideda kepenų cirozė. Dideli al-koholio kiekiai gali sukelti ūmų ke-penų uždegimą.

Kai imame gydytis patysKepenis gali pažeisti ir cheminiai vais-tai. Beje, gana dažnai vaistus vartoja-me savo nuožiūra (ypač jei liga, mūsų akimis žiūrint, nėra rimta), kaip mums atrodo geriausia, o ne taip, kaip reko-menduojama. Beje, neretai pasitaiko, kad vartojant tokius medikamentus (pavyzdžiui, preparatus, skirtus tem-peratūrai mažinti) ir norint greičiau pasveikti, dažnai perdozuojama. „Juk gėriau tik paracetamolio“, – teisina-si moteris. Tik ar žinome, kad tokie, atrodytų, nekalti vaistai labai stip-

riai veikia kepenis? Juk kepenys turi „perdirbti“ visas į mūsų organizmą patekusias medžiagas. O jeigu išties rimtai sergame ir nori nenori turime vartoti medikamentų? Neužmirški-me, kad daugelis medikamentų (pa-vyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antidepresantai, vaistai nuo tuberkuliozės, grybelio) be tiesio-ginio terapinio, dažnai turi ir šalutinį poveikį. Kadangi šie medikamentai dažniausiai vartojami ilgai, kepenų pažeidimai tampa neišvengiami. Jei norime, kad mūsų organizmas dirbtų kaip vientisa visuma, gydydami vie-ną organą, negalime užmiršti ir kitų. Taigi turime pasirūpinti kepenimis.

Padėkime kepenimsKą gi daryti, jeigu tenka vartoti daug vaistų, o tinkamai maitintis ne visada pavyksta? Pasak gydytojos Romualdos Ramonienės, vis tiek reikėtų stengtis kuo mažiau (pagal galimybes) vartoti cheminių vaistų, ir, vengti gardžių, bet labai riebių ar aštrių patiekalų. Beje,

nereikėtų laukti, kol pajusime šalutinį poveikį, nes lengviau išvengti kepenų ligų, negu jas gydyti. Pastaruoju metu galima įsigyti daug preparatų, apsau-gančių kepenis nuo įvairių pažeidimų. Bene geriausi yra tie, kurių sudėtyje yra medžiagų, turinčių savybę atnau-jinti kepenų ląsteles. Vienas tokių yra medicininės paskirties preparatas „Livosan“.

Pasikliaukime augalų galia Šio preparato sudėtyje esantys augali-niai ekstraktai suderinti farmakologi-niu bei technologiniu požiūriais, vie-na medžiaga papildo kitos veikimą, todėl mažina nemalonius simptomus, gerina bendrą savijautą. Svarbiausia veiklioji medžiaga yra silimarinas, gaunamas iš margalapio margainio. Silimarinas ne tik apsaugo kepenis, bet ir padeda atsigauti pažeistoms jų ląstelėms. Jis stabilizuoja kepenų ląstelės membraną, gerina ląstelinių

„Ką tik persirgau gripu, ilgai vargino ir stiprūs nugaros skausmai, todėl teko vartoti gana nemažai įvairių vaistų. Be to, jau kelerius metus vartoju preparatus nuo kraujospūdžio. Todėl pajutau, kad sutriko virškinimas, jaučiu pykinimą,at-sirado tempimo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku“, – skundžiasi pacientė savo gydytojai. Padarius tyrimus, paaiškėja, kad sutrikusi moters kepenų veikla. Kodėl taip nutiko? Ar išties kepenys jautriai reaguoja į mūsų mažus ir didelius „nusižengimus“ saikui? Apie tai ir kalbamės su Kelmės ligoninės gydytoja Romualda Ramoniene.

Svarbiausia – SAIKAS

Kepenų pažeidimo požymiai• padažnėjo tempimo jausmas po deši-niuoju šonkaulių lanku, • dažnai sutrinka virškinimas (jaučiate pykinimą, vemiate), • jaučiate bendrą silpnumą, karščiuojate,• neturite apetito,• vargina niežulys,• pagelto akys, oda,• patamsėjo šlapimas, o išmatos tapo šviesios.

TV laidos eksperto profesoriaus Romualdo Basevičiaus komentaras

Kepenys yra labai svarbios visam virškinimo procesui. Beje, per jas „praeina“ apie 80 proc. visų vartojamų vaistų (į ke-penis per kraują patenka net švirkščiamieji vaistai). O kepe-nų ląstelės, vadinamieji hepatocitai, labai jautriai reaguoja į kiekvieną cheminį junginį. Margalapio margainio veiklioji medžiaga silimarinas, esantis preparate „Livosan“ padeda kepenų ląstelėms kovoti su žalingą poveikį turinčiomis me-džiagomis (cheminiais preparatais, maiste esančiais kon-

servantais, alkoholiu). Šis preparatas gali pagelbėti ir tada, kai kepenis pažeidžia virusai ar bakterijos (hepatitų atvejais).

Medicininės paskirties produkto „Livosan“ visą sausio mėnesį pigiau bus galima įsigyti visose „Šeimos“ vaistinėse

LivosanPlėvele dengtos tabletėsMedicininės paskirties produktasSkirtas vartoti sutrikus virškinimui. Vartoti po 1-2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio

struktūrų funkcijas, turi gydomąjį ir apsauginį poveikį. Silimarino poveikį sustiprina kiti komponentai: dažinės ciberžolės ekstraktas, taip pat artišo-kas, karčiojo šventadagio milteliai. Silimarinas itin veiksmingai padeda tada, kai tenka vartoti cheminių vais-tų, taip pat suvalgius daugiau riebes-nio maisto, pavartojus alkoholio. Si-limarinas taip pat turi tulžį varantį ir virškinimo sistemos tonusą didinantį poveikį.Iš augalinių ekstraktų pagamin-to medicininės paskirties preparato „Livosan“ tinka vartoti sutrikus ke-penų funkcijai dėl neigiamo alkoho-lio, vaistų ir kitų toksiškai veikian-čių medžiagų poveikio, persivalgius, esant virškinamojo trakto negalavi-mų. Preparato veikliosios medžiagos gerina kepenų funkciją, stabdo kepe-nų pažeidimų progresavimą. Šio preparato gali vartoti ir suaugu-sieji, ir vaikai. Patariama vartoti po 1–2 tabletes per dieną po valgio apie 2–3 mėnesius. Tada vėl reikėtų apsi-lankyti pas gydytoją ir padaryti rei-kalingus kepenų tyrimus.


SVEIKA MITYBASVEIKA MITYBA

Košė – nepamainomas pusryčių valgis. Juk iš ryto turime gauti daug energijos, o kruopose yra visas kompleksas mais-to medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, ląstelienos, mikroelementų ir vitaminų. Ypač svarbi kruopų paviršiuje esanti ląsteliena. Ji gerina virškinimą, tar-si „šluota“ išvalo iš organizmo besikau-piančius maisto likučius, kenksmingas maisto medžiagas. Tik būtina viena sąly-ga – kad organizmas būtų išvalytas, košė turi būti virškinama bent 20 min. Todėl organizmui valyti labiausiai tinka avižinė košė, nes ji ilgiausiai virškinama.

AvižosAvižose yra daug augalinių baltymų, tarp jų labai žmogui reikalingų amino-

rūgščių. Beje, avižose esantys baltymai turi riebalų apykaitą reguliuojančių sa-vybių ir tinka sergantiesiems kepenų bei širdies ligomis. Avižos labai tin-ka sveikstantiems ir silpniems ligo-niams, gerai veikia visą virškinamąjį traktą. Avižų kruopose nemažai yra ir auga-linių riebalų, todėl avižos, palyginti su kitomis kruopomis, turi daugiau-sia kalorijų (100 g – 345 kcal). Šios kruopos turi vitaminų B1, B2, PP, C, daug mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies). Ne be reikalo daugelyje šalių avižinė košė yra tradicinis pusryčių valgis. Populiarūs avižiniai dribsniai nebe-turi nė trečiosios dalies tų savybių, kurių yra natūraliuose grūduose.

MiežiaiMiežiai ir jų produktai vartojami mais-tui nuo seniausių laikų. Miežiuose gau-su angliavandenių, šiek tiek baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio. Miežių kruopos būna dviejų rūšių – perlinės (šlifuoti miežių grūdai) ir skaldytos. Vertinges-nės yra skaldytos miežinės kruopos. Jos smulkesnės už perlines, netaisyklingos formos. Gaminant skaldytas miežines kruopas grūdai nešlifuojami, todėl jose yra daugiau ląstelienos negu perlinėse. 100 g kruopų yra 66,3 g angliavan-denių, 10 g baltymų, 1,3g riebalų, 1,8 mg mineralinių medžiagų, taip pat B grupės vitaminų. 100 g energinė vertė – 335 kcal.

KviečiaiKviečių kruopos gaminamos šlifuo-jant kviečius. Kviečių kruopose yra daug angliavandenių (100 g – apie 57 g krakmolo), mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalio, kalcio. Kviečių kruopų košių reikėtų valgyti linkusie-siems į nutukimą, nes jos išvalo rieba-lus, reguliuoja kraujospūdį. Tačiau šios kruopos – gana sunkiai virškinamos, tad netinka tiems, kurių skrandžio rūgštingumas yra mažas. Sumalus kviečius ir atrinkus šviesias, maždaug 1–1,5 mm dydžio endos-permo (grūdo dalies, sudarytos iš an-gliavandenių) daleles, gaunamos manų kruopos. Jos turi labai mažai ląstelie-nos, todėl tinka vaikams ir tiems, kurie laikosi dietos, taip pat sergantiesiems žarnyno ligomis. Kur kas vertingesnės yra manų kruo-pos su sėlenėlėmis. Sėlenėlės – gyvy-bingiausia grūdo dalis, į jas patenka ir grūdo gemalas, ir žievėje susikaupę vitaminai, mineralinės medžiagos. Sė-lenėlės gerina virškinimą, skatina mik-rofloros gyvastingumą.

GrikiaiGrikiai yra gana maistingi ir, palyginti su kitomis kruopomis, kaloringi (100 g energinė vertė – 349 kcal). 100 g grikių kruopų yra 12,6 g baltymų, 3,1 g rieba-lų ir 69,3 g angliavandenių. Taigi gri-kiai yra visavertis mėsos pakaitalas, taip pat puikus dietinis produktas. Labai svarbu, kad grikių baltymuose yra ne-pakeičiamųjų aminorūgščių. Be to, šių kruopų baltymai lengvai pasisavinami. Grikiuose yra daug maistinių skaidulų, skatinančių žarnyno veiklą, ir daugiau nei kitose kruopose vertingų minerali-nių medžiagų (100 g grikių yra 218 mg magnio, 459 mg fosforo, 443 mg kalio

Grikių košė su sviestuStiklinė grikių kruopų, pusantros stiklinės vandens, šaukštas sviesto, žiupsnelis druskos.Į verdantį pasūdytą vandenį įdėti šaukštą sviesto, suberti kruopas ir maišant virti 20 min., kol košė sutirštės. Tada puodą uždengti ir 3–4 valandoms pašauti į karštą or-kaitę, kad košė sušustų. Puodą galima apsukti storu rankšluosčiu ar anklode ir palikti kelioms valandoms. Taip pagaminta grikių košė neprisvils, bus sausa ir biri. Karštą grikių košę užpilti tirpintu sviestu arba užbarstyti cukrumi ir patiekti su pienu.

Grikių košė su varškeStiklinė grikių kruopų, 250 g varškės, 2 kiaušinių tryniai, 2 stiklinės grietinės, šaukštas sviesto ar margarino. Grikių kruopas nuplikyti verdančiu vandeniu, sumaišyti su grietine, įdėti truputį sviesto, žiupsnelį druskos. Varškę ištrinti su kiaušinių tryniais. Paruoštus produktus sluoksniais dėti į riebalais išteptą puodą: pusę grikių, ant viršaus – varškę, o tada – likusius grikius. Puodą pašauti į karštą orkaitę 20–30 min. Patiekti su grietine.

Vienuolių košėStiklinė perlinių kruopų, stiklinė ryžių, stiklinė grikių kruopų, 500 g svogūnų, 300 g mor-kų, aliejaus daržovėms kepti, žiupsnelis druskos.Perlines kruopas iš vakaro užpilti šaltu vandeniu, kad per naktį išbrinktų. Smulkiai supjaustytus svogūnus pakepinti aliejuje, kol jie gražiai pagels. Atskirai pakepinti morkas. Į didelį puodą dėti dalį svogūnų, pusę perlinių kruopų, dalį morkų, pusę ryžių, vėl sluoksnį svogūnų, sluoksnį grikių, kol sudėsime visus produktus. Užpilti pasūdytu vandeniu (galima ir sultiniu), kad apsemtų kruopas maždaug per tris pirštus. Puodą pašauti į vidutiniškai įkaitintą orkaitę (150–160°C) maždaug 2 val.

Miežinių kruopų košėStiklinė miežinių kruopų, 2,5 stiklinės vandens, 1 šaukštas sviesto, žiupsnelis druskos.Į verdantį pasūdytą vandenį sudėti nuplautas kruopas, sviestą ir maišant virti 20 min., kol košė sutirštės. Tada puodą uždengti ir pašauti į orkaitę pusei valandos, kad košė truputį pašustų – bus sausa, biri. Biri miežinių kruopų košė tinka kaip priedas prie įvairių mėsos patiekalų. Skani ir viena, užpilta spirgintais su svogūnais lašinu-kais, tirpintu sviestu arba su pienu.

Miežinių kruopų maltinukaiStiklinė miežinių kruopų, 2,5 stiklinės vandens, 0,5 šaukšto cukraus, 1–2 kiaušiniai, 2 šaukštai sviesto, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, 1 stiklinė grietinės padažui.Išvirti birią miežinių kruopų košę, pašutinti 0,5 valandos orkaitėje. Kai truputį atvės, įmušti kiaušinius, įberti cukraus, išmaišyti ir daryti maltinukus. Juos apibarstyti džiū-vėsėliais ir kepti aliejuje. Skanu su grietine arba grybų padažu.

Ryžių košė2 stiklinės ryžių, 9 stiklinės vandens (pieno), 3 šaukštai sviesto, 1 šaukštas cukraus, 2 šaukšteliai cinamono.Ryžius nuplauti šaltu vandeniu ir suberti į verdantį vandenį, užvirti ir nuplauti per koštuvą. Kol nuvarvės ryžiai, užkaisti 9 stiklines vandens (pieno) ir iš karto suberti ryžius. Verdant dažnai maišyti, kad neprisviltų. Nukėlus nuo ugnies uždengti ir pa-laikyti keletą minučių, kad gerai išbrinktų. Kol brinksta, išlydyti sviestą su cukrumi ir cinamonu. Ryžių košę užpilti šiuo padažu. Skanaus!

Avižinių kruopų košė300 g avižinių kruopų, 1 l vandens, 2 šaukštai sviesto, 1 šaukštelis cukraus, 1 vidutinio dydžio bulvė, druskos. Į verdantį vandenį įdėti truputį sviesto, suberti avižines kruopas ir virti maišant ant mažos ugnies, kol kruopos suminkštės. Tada lėtai maišant sudėti smulkiai sutarkuo-tą bulvę, pavirinti, įberti cukraus, druskos. Baigus virti, kelias minutes palaikyti šiltai, kad košė išbrinktų. Patiekti su sviestu ir pienu.

bei kitų mineralų). Grikiai turi daug folio rūgšties, kuri stimuliuoja kraujo gamybą, didina organizmo atsparumą ir ištvermę. Šios kruopos rekomenduo-jamos sergant cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei aterosklero-ze. Grikiuose gausu riebalus skaidan-čių medžiagų, kurios apsaugo kepenų ląsteles nuo riebalų kaupimosi. Be to, grikiai turi daug geležies, todėl jie itin tinka sergantiesiems mažakraujyste.

RyžiaiRyžiai, kaip ir manų kruopos, turi la-bai mažai ląstelienos. Kur kas geriau maistui rinktis nepoliruotus ryžius, nes būtent luobelėje kaupiasi visos gerosios medžiagos, pavyzdžiui, B grupės vita-minai. Ryžių kruopose yra daug ami-norūgščių, mineralinių medžiagų, ypač daug kalio, tad ryžiai tinka vemiant, viduriuojant arba gausiai prakaituojant (tada netenkama kalio). Ryžių kruopos valo iš organizmo šlakus, jų rekomen-duoja valgyti sergant kolitais, turint žaizdų. KOŠĖ –

sveikas ir pigus maistasPo didžiojo švenčių maratono skrandis tiesiog prašosi atokvėpio. O kas gali būti geriau už dubenėlį šiltos košės. Tai puikiausias sveikas maistas, kurio reikia valgyti kasdien. Kruopose, iš kurių verdamos košės, nėra daug riebalų, ta-čiau kalorijų – pakankamai. Norintieji suliesėti košes ir kitus kruopų patiekalus turėtų ruošti be riebalų ar riebaus pieno. Beje, kruopos – vis dar vienas iš pigesnių produktų, taigi galima ir šiek tiek sutaupyti.

Patarimai• Kruopas (išskyrus manų) prieš ver-dant reikia perplauti šaltu vandeniu. Ypač kruopščiai reikia plauti sorų kruopas, nes antraip košė bus kartoko skonio. • Grikių košė bus skanesnė, biresnė ir greičiau išvirs, jei kruopas pakaitinsite orkaitėje arba sausoje keptuvėje.• Verdant košę labai svarbu vandens ir kruopų santykis. Kiekvienas receptas jį nurodo vis kitokį. Tačiau niekada ne-suklysite, jei vandens pilsite dvigubai daugiau nei kruopų.• Verdant košes visų pirma reikia užvi-rinti vandenį, jį pasūdyti ar pasaldinti ir tada maišant pilti kruopų. Puodas uždengiamas ir košė verdama ant ma-žos ugnies (apie 20 minučių). • Vandenyje virta avižinė košė bus skanesnė, jei įdėsite džiovintų vaisių (abrikosų, razinų, slyvų), pagardin-site bananais, cukatomis, riešutais ir medumi. Prie piene virtos avižinės košės labai tinka aviečių ar bruknių uogienė. Kvietinę košę pagardinkite moliūgu: sumaišykite virtą, sutrintą moliūgą su koše (1:2) ir įdėkite šaukštelį sviesto. • Ryžiai puikiai sugeria druską. Jeigu persūdėte sultinį, įleiskite į puodą saują ryžių kruopų, susuktų į marlės maišelį, ir kelias minutes pavirkite. • Grikius naudingiausia ne virti, bet užpilti verdančiu vandeniu, o puodą gerai apvynioti storu rankšluosčiu. Ga-lima kruopas supilti į termosą ir užpilti verdančiu vandeniu.


ar mankšta taptų veiksmingesnė, grei-čiau išryškėtų teigiami figūros poky-čiai. Mat šis augalas ne tik padeda su-lieknėti (jis pasižymi skysčius varančiu poveikiu), bet ir sustiprina kitų svorio metimui skirtų priemonių kompleksinį poveikį. Pankoliai tarsi „įrašo“ į ląste-lių atmintį normalų svorį ir „neleidžia“ priaugti papildomų kilogramų.

LAURO LAPAIGraikų legendoje pasakojama apie nimfą Dafnę, kuri buvo paversta lau-ro medžiu, kad išvengtų ją įsimylėju-sio dievo Apolono pykčio. Apolonas lauramedį pavadino šventuoju me-džiu, o jo šakos tapo poetų, gydytojų ir nugalėtojų simboliu. Dabar lauro lapų rasime kiekvienoje virtuvėje – jų dedama į marinatus, mėsą ir padažus, sultinius ir sriubas. Šis prieskonis turi ir gydomųjų savybių. Kilnusis lauras (lot. Laurus nobilis) – visžalis, išlakus, iki 15–20 m išaugantis medis ar lengvai formuojamas 2–5 m krūmas, tamsiai žaliais odiškais lapais ir neryškiais gelsvai žalsvais žiedais bei tamsiai mėlynais ar net violetiniais smulkiais vaisiais. Lauras, lauramedis paplitęs Pietų Europoje, Šiaurės Af-rikoje, Azorų, Kanarų salose. Lauro medžiai išgyvena 100 ir daugiau metų, jie yra nelepūs, gali atlaikyti net iki – 18°C trumpalaikius šalčius. Lauro medeliai ar krūmai yra labai išvaizdūs, todėl dažnai naudojami gyvatvorėms, nes juos galima lengvai formuoti, o iš miegančių pumpurų greit užauga nau-ji vešlūs ūgliai. Gausiai lapuotos lauro šakelės genėjamos prieskoniams. Jiems atrenkami tik vienmečiai, tačiau gražūs

tamsiai žali kieti lapai. Šviežių laurų lapų skonis kartokas, bet džiovinti jie tampa kvapnūs ir saldoki.

Kuo vertingi?Į Europą laurų lapai buvo atvežti pir-miausia kaip vaistai, tačiau greitai užkariavo pripažinimą kaip prie-skonis. Laurų vertė – neįkainojama

GAMTOS VAISTINĖ GAMTOS VAISTINĖ

SALDŽIOJI ŠAKNISSaldymedžiai auga šiltojo klimato re-gionuose. Yra keletas saldymedžio at-mainų, bet labiausiai paplitęs papra-stasis saldymedis. Lietuvoje saldymedį augina sodininkai mėgėjai, bet mūsų žiemas jis ištveria tik storai mulčiuo-jamas ar kitaip gerai uždengiamas.Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) – daugiametis žolinis augalas. Jo šaknų sistemą sudaro iki 4 m ilgio užauganti vertikali šaknis (tokia už-auga tik šiltuose kraštuose) ir sustorė-ję horizontalūs šakniastiebiai. Stiebas status, iki 150 cm aukščio, jį dengia trumpi plaukeliai. Lapai plunksniški, pailgai elipsiški, lapkočiai plaukuoti. Žiedai blyškiai violetiniai, susitelkę į purias kekes. Vaisius – tiesi ar šiek tiek

Prieskoniai – įvairių augalų sėklos, žiedai ar lapeliai. Tinka-mai derinami, jie pagardina maistą, suteikia puikų skonį ir aromatą. Prieskoniuose gausu natūralių polivitaminų, biolo-giškai veikliųjų medžiagų. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgožti pagrindinių produktų skonio ir kvapo. Beje, Rytų šalyse prieskoniai vartojami ne tik maistui pagardinti, bet ir įvairiems negalavimams gydyti. Taigi pa-kalbėkim apie prieskonių – šįkart saldymedžio, lauro lapų ir pankolio – gydomąsias savybes.

Prieskoniai GYDOKAS GI TAS PANKOLIS?Turbūt ir jūs prekybos centruose esate pastebėję keistą augalą plačiu šakniastiebiu ir į krapus panašiais lapeliais. Iš tikrųjų tai ir yra vaistinis krapas, dar vadinamas paprastuoju pankoliu.Paprastasis pankolis (lot. Foeniculum vulgare) – 50–60 cm aukščio augalas stačiu, apvaliu, pliku, viršuje šakotu stiebu ir plunksniškais lapais. Žiedy-nas – sudėtinis skėtis, žiedeliai maži, geltoni. Vaisiai 5–10 mm ilgio, pailgi, suskylantys į du vaisiukus. Gerai auga saulėtoje vietoje ir trąšioje, gerai įdirb-toje dirvoje. Dauginamas sėklomis, ku-rias patariama sėti gegužės pradžioje. Žydi liepą ir rugpjūtį. Kuo vertingas?Visas augalas, net šaknys bei sėklos – malonaus, anyžius ir krapus prime-nančio kvapo, nes visose jo dalyse yra eterinio aliejaus. Daugiausia eterinio aliejaus yra sėklose, o lapuose mažiau. Be to, vaisiuose yra azoto junginių, aliejaus, cukrų, krakmolo, ekstrakci-nių, mineralinių medžiagų, gleivių, o lapuose – gana daug askorbo rūgšties (vitamino C). Gydymui dažniausiai naudojamos pankolio sėklos. Derlius

nuimamas tada, kai pageltonuoja cen-trinio ir antros eilės skėčių vaisiai. Nu-pjauti augalai džiovinami pastogėje. Juos galima laikyti iki trejų metų.

Gydomosios savybėsJau senovės egiptiečiai, kinai, romėnai paprastojo pankolio sėklas bei lapus vartojo kaip prieskonį ir vaistą. Vidur-amžiais karaliaus dvariškiai persivalgę kramtydavo pankolio sėklas, kad page-rintų virškinimą, o vargingesnieji jomis bandydavo numalšinti alkį. Tais laikais pankolio nuoviru skalaudavo akis, ger-klę. Buvo tikima, kad pankolis – geras priešnuodis gyvatei įkandus, žindy-vėms jis padaugina pieno, kariams su-teikia drąsos. Senieji žolininkai teigė, esą pankolis gerina atmintį, ilgina gyvenimą, net žadina meilės jausmus. Ne veltui Jungtinėje Karalystėje pan-kolis laikomas vienu iš devynių šventų žolynų. Šių dienų medicina pripažįsta beveik visas pankolio gydomąsias sa-vybes, ypač jo teigiamą poveikį virški-nimui. Vaisių nuoviras palengvina at-sikosėjimą, tinka nuo vidurių pūtimo. Be to, vaisių arbata gerai veikia inkstus – neleidžia susidaryti smulkiems ak-menukams. Mokslininkai teigia, kad jeigu įprastą arbatą kasdien pagardin-tumėte šaukšteliu pankolio, treniruotė

išlenkta ankštis, tankiai apaugusi dyg-liukais. Sėklos inkstiškai ovalios, žals-vai pilkos ar rudos.Saldymedis ypač vertinamas Kinijo-je. Į miltelius sutrintų šaknų dedama į arbatas, džiovintos šaknies duodama kramtyti vaikams – ir skanu, ir sveika, nes saldymedžio šaknis valo dantis ir gydo dantenas.

Kuo vertingas?Vaistams ir maisto pramonėje varto-jamos saldymedžio šaknys. Jos yra la-bai saldžios, nes turi medžiagų, net 50 kartų saldesnių už cukrų. Šakniastiebyje ir šaknyse yra glicirizino, flavonoidų, ete-rinio aliejaus, askorbo rūgšties, taip pat gliceritino rūgšties, sudėtimi panašios į antinksčiuose gaminamą hormoną kor-tizoną. Šis hormonas reguliuoja vandens ir druskų apykaitą organizme. Glicirizino rūgštis vartojama reumatui, odos ir akių uždegimams, dilgėlinei gydyti. Saldy-medžio preparatai padeda apsinuodijus, sergant infekcinėmis ligomis. Liaudies medicinoje saldymedžiu gydomas kosu-lys, astma, inkstų ir šlapimo pūslės ligos, gastritas. Kartu su kitais augaliniais pre-paratais šaknis dažnai vartojama atsiko-sėjimui palengvinti ir kaip švelni vidurius laisvinanti priemonė. Saldymedis ypač tinka, kai kamuoja plaučių tuberkuliozė, bronchitas, skrandžio opaligė.Maisto pramonėje saldymedžiu skanina-mas gazuotas vanduo, gira, saldainiai, pa-stilės. Saldymedžio dedama į alų – tada jis gražiai putoja. Kinijoje saldymedžiu gardina mėsos, karštus vaisių patiekalus, konditerijos gaminius. Mongolijoje saldymedžiu aro-matizuojami gaivieji gėrimai, o šaknies ekstrakto dedama į miltinius patiekalus. Saldymedis tinka obuoliams ir kopūs-tams raugti.

Saldymedžio nuoviras6 g saldymedžio šaknies užpilti stikline verdančio vandens, pavirinti 30 min., perkošti, nuspausti. Gerti po valgomąjį šaukštą 4–5 kartus per dieną sergant bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, plaučių uždegimu.

Dėmesio!Saldymedžio turėtų nevartoti tie žmo-nės, kurie turi aukštą kraujospūdį.

ir nenuginčijama. Beveik visose au-galo dalyse yra eterinių aliejų – net 4,5 proc. acto, valerijono ir kaprono rūgščių. Daugiausia jų susikaupia (iki 3,0 proc.) jaunuose lapuose. Susmulkinti ir įdėti į patiekalus lauro lapai suteikia jiems malonų skonį bei aromatą. Ypač aromatingi ir kvapūs yra vos padžiovinti (apvytinti) lauro lapai. Todėl į patiekalus jų reikia dėti saikingai.

Gydomosios savybėsDar Avicena teigė, kad laurų lapai ma-žina sąnarių skausmus, pašalina įtam-pą, dusulį, padeda išvaryti akmenis iš inkstų ir kepenų. Laurų lapai naudo-jami gydant akmenligę, cistitą. Laurų lapų nuoviras pasižymi raminamosio-mis savybėmis, mažina kraujospūdį, gerina virškinimą, žadina apetitą, pa-gerina visų vidaus organų veiklą. Lau-rų aliejus, išgaunamas iš augalo vaisių ir lapų, naudojamas kaip išorinė gy-domoji priemonė nuo odos išbėrimų. Įtrintas į gilesnius odos sluoksnius, jis malšina varginančius raumenų ar saus-gyslių pertempimo sukeltus skausmus. Laurų lapų eterinis aliejus naudojamas ir parfumerijos pramonėje, gaminant kvepalus ir muilus.


JŪSŲ BENDRAMINČIAIJŪSŲ BENDRAMINČIAI

Pokalbis iš širdies„Šis susitikimas man labai patiko, nes klubo koordinatoriai ir atvykę medi-kai nebruko savo reklamos, o kalbėjo su žmonėmis iš širdies. Mes išgirdo-me labai daug naudingų patarimų, vertingų pasiūlymų. Ukmergės ast-mos klubo ansamblis „Gaja“ parodė programėlę: skambėjo dainos, eilė-raščiai“, – pasakojo Jadvyga Juzėnie-nė. Buvusi pedagogė mena, kad į šio klubo gretas įstojo viešėdama greti-mame Anykščių rajone, astmininkų klube. Tiesiog pasiūlė kolegos... Mo-teris sako, kad pirmieji „Aconitum“ klubo nariai buvo klaipėdiečiai, šiau-liečiai, anykštėnai. J. Juzėnienė džiau-giasi, kad klubo nariai turi galimybę įsigyti puikios kokybės preparatų su nemažomis nuolaidomis. „Šį kartą susitikimas vyko Ukmergės kultūros centro mažojoje salėje, susirinko la-bai daug įvairaus amžiaus žmonių, net buvo ankštoka. Smagu, kad me-dikai mus supažindina su nauja pro-dukcija, papasakoja apie ligas, atsako į mūsų klausimus. Išgirdau įdomų

Smagu bendraminčių BŪRYJEMetų pabaigoje „Aconitum“ klubo koordinatoriai ir lektoriai lankėsi Ukmergėje, susitiko su klubo nariais, kurių gretos kasmet auga. Į susitikimą atėję ukmergiškiai nuoširdžiai džiaugėsi klubo veikla, jo teikiama nauda ir sakė laukiantys naujų susitikimų. Jie tikisi, kad klubo koordinatoriai ir medi-kai apsilankys jų mieste ir 2008-aisiais.

Informacija „Aconitum“ KLUBO NARIAMS

Nuo šiol „Aconitum“ klubo nariai nuolaidų kuponus gaus ne paštu, kaip buvo anksčiau, o ras išspausdintus laikraštyje „Sveikatos ABC“ – kiekvieną metų ketvirtį po vieną kartą. Kitoje kuponų pusėje rasite preparatų, kurių galėsite įsigyti su nuolaida, aprašymus. Jums rei-kės tik išsikirpti šiuos kuponus, užrašyti savo identifika-cinį numerį ir pateikti vaistininkui.

Laikraštį perka ir prenumeruoja ne tik klubo nariai, tad kiekvienam iš „Aconitum“ klubo narių suteikiame iden-tifikacinį numerį. Juos spausdiname „Sveikatos ABClaikraščio“ 1–2-ame numeriuose. Tiesiog susiraskite savo pavardę pagal miestą, rajoną ir ant nuolaidų ku-pono (juos irgi rasite „Sveikatos ABC laikraščio“ Nr. 1, 15–16 psl.) užrašykite numerį, esantį prie jūsų pavardės. „Sveikatos ABC laikraštyje“ Nr. 1, 16 psl. rasite ir „Aco-nitum“ klubo vaistinių, kuriose galėsite įsigyti preparatų su nuolaida, sąrašą.

DĖMESIO! Jei Jūs esate klubo narys, išsiuntęs klu-bo nario anketą, bet dar negavote laik-raščio, nesisielokite – jis bus Jums už-prenumeruotas, ir tikrai gausite Jums skirtą pusės metų prenumeratą, tik nuo vėlesnio mėnesio. Tai atsitinka dėl to, kad mes tiesiog nespėjame visų klubo narių įrašyti į duomenų bazę.

Dar kartą primename, kad nauji klu-bo nariai gauna pusės metų „Svei-katos ABC laikraščio“ prenumeratą nemokamai. Vėliau, jei laikraštis Jums patiks, maloniai kviečiame jį prenumeruoti.

SVEIK ATINIMO IR PROFIL AK TIKOS LEIDINYS. IŠEINA DU K ARTUS PER MĖNESĮ

Nr. 24 (152) 2007 m. gruodžio 7 – 2008 m. sausio 11 d.

Magnis – gyvybiškai svarbus 10 psl.

ISSN 1822-234X

CENTAI

TIK

95

Baigiasi ketvirtoji advento savaitė... Jau čia pat didžio-ji metų šventė – Kalėdos. Visos gruodžio dienos sutirpo lyg adven-to žvakės – karštligiškai ieškojome dovanų, skubėjome nuveikti visus darbus ir bijojome, kad vis tiek visko nesuspėsime užbaigti. Ar tam yra skirtas adventas? Metas, kai net minutės virsta laukimu. Vilties metas, kad įvykęs stebuklas pakeis mūsų gyvenimus. Bažnyčia sako, kad pirmiausia turime mes patys stabtelėti ir susikaupti. Tik ar susimąstome apie tai? Ar moka-me laukti švenčių? Ar suvokiame laukimo prasmę? Apie tai – 3 psl.

4 psl.

12 psl.

Neskubėdama, vėjų pučia-ma, atžingsniuoja bal-taskarė žiema. Tačiau kartu su ja neišvengiamai atslenka šalčių metas, kuris nežada nieko gera mūsų odai. Tačiau jeigu tinkamai pasirūpinsi-me savo veido oda, žiemužė bus visai nebaisi.

Pasikeitė mūsų žiemos – nėra nei didelių šalčių, nei aukštų sniego pusnių. Užtat pakanka drėgmės ir lietaus. O tokie orai labai palankūs peršalimo ligoms plisti. Specialistai sako, kad įvai-rios virusinės infekcijos paprastai „prilimpa“ tada, kai nusilpsta imunitetas, kai žmogus prastai maitinasi, dažnai pervargsta, nuolat patiria stresą, įtampą.

Ar mokame lauktiŠVENČIŲ?

faktą, kad ligos priklauso nuo paties žmogaus. Jei norime būti sveiki, pri-valome tvarkyti ne tik savo mitybą, dienotvarkę, bet ir mintis, bendravi-mą“, – pasakojo J. Juzėnienė. Pensi-ninkė džiaugėsi dovanėlėmis, kurias įteikė „Aconitum“ farmacijos kom-panijos atstovai. „Buvo ir koncertinė programa, ir dovanų, ir vertingų pa-tarimų“, – pabrėžė ukmergiškė. Daug vertingos informacijosAldona Vilkelienė prasitarė, kad į šį klubą atėjo dėl ją varginančių kvėpa-vimo takų negalavimų. „Susitikimas labai patiko, gavau daug vertingos informacijos. Man buvo aktualu pa-siklausyti apie cukrinį diabetą, apie gydymąsi natūraliais produktais“, – sakė moteris. Anot pašnekovės, jai labai patiko profesoriaus Juozo Vasi-liausko įdomi paskaita apie vaistažo-les. Aldona vartoja farmacijos firmos„Aconitum“ preparatų nuo nemigos, patinka įvairūs homeopatiniai lašiu-kai. „Šie produktai yra gana brangūs, todėl mes, pensininkai, negalime įsi-gyti visko, ko norėtume. Smagu, kad klubo nariai gauna nuolaidų kupo-nus. Mes džiaugiamės ir „Sveikatos

ABC“ leidiniais – žurnalu ir laikraščiu. Juose randame daug vertingos informacijos“, – kalbėjo A. Vilkelienė.

Susitikimai nenuvylėZenė Vildžiūnienė klubo susitikime dalyvavo antrą kartą ir nenusivylė. Į „Aconitum“ klubą ją paskatino stoti Ukmergės astmos klubo pirmininkė Zinaida Vaičiūnienė. „Renginiai labai įdomūs, turiningi. Visi atvykę gydytojai su žmonė-mis bendrauja suprantama kalba, o ne aukštomis frazėmis. Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo sveikata, juk niekas kitas nepasirūpins“, – tikino pašnekovė. Šis klubas, anot po-nios Zenės, naudingas kiekvienam žmogui, nes niekur kitur nėra tokio nuoširdaus bendravimo kaip čia. „Į klubo gretas paraginau įstoti ir seserį, gyvenančią Panevėžyje, taip pat draugus ir kaimynus. Smagu, kai klubo nariai gauna nuo-laidų kuponus“, – pabrėžė moteris.

Vienas iš pirmųjų klubo narių Albinas Usoris į „Aconitum“ klubo gretas įstojo vienas pir-mųjų, paskaitęs apie klubo steigimą laikraštyje „Sveikatos ABC“. Vyras susidomėjo pasiūlymu stoti į šį klubą ir iš karto užpildė anketą. „Gavau klubo nario kortelę, kurios numeris dvyliktas. Manau, kad buvau vienas iš pirmųjų šio klubo na-rių. Smagu, kai gauname nuolaidų lietuviškiems preparatams įsigyti. Nuolaidos būna net 30, 40, 50 procentų. Mums, pen-sininkams, tai didelė parama. Tik iš pradžių Ukmergėje šių preparatų buvo sunku įsigyti“, – teigė ponas Albinas. Vyras teigiamai vertina farmacijos firmos produktus ir klubo rengia-mus susitikimus. „Verta stoti į šį klubą – ir spaudoje yra daug informacijos, ir nuolaidos taikomos“, – džiaugėsi jis.

Kviečiame ateiti bendraminčius Valerija Naraškevičienė džiaugiasi pabuvusi tarp bendra-minčių ir pasisėmusi daug vertingos informacijos. „Vartoju nemažai papildų, vitaminų, magnio, akis stiprinančių prepa-ratų. Džiaugiuosi, kad ši farmacijos kompanija gamina na-tūralius preparatus, kuriuos mielai pasiūlau vartoti artimie-siems, vaikams. Gauname nuolaidų korteles preparatams įsigyti. Įdomūs „Aconitum“ klubo narių susitikimai, kurių metu daugiau išgirstam apie sveikatą. Labai džiaugiuosi, kad nemokamai gauname laikraštį „Sveikatos ABC“. Manau, kad kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių turėtų stoti į klu-bą ir dalyvauti renginiuose“, – kalbėjo V. Naraškevičienė.

Jolita Žurauskienė

Ukmergės astmos (ir „Aconitum“) klubo nariai su pirmininke Zinaida Vaičiūniene (dešinėje)

Paskaitą skaito gydytoja Onutė Lilija Stankevičienė

Fitoterapeutas docentas Juozas Vasiliauskas pasakoja apie sveiką gyvenseną


LAISVALAIKIS TESTAS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirp-kite ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis„Sveikatos ABC“ 2008 m. Nr. 1. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.Sveikiname Vladą Balčiūną iš Joniškio r. Burtai lėmė, kad jis iš visų tei-singai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ 2007 m. Nr. 12 gaus prizą – sveikatos profilaktikos priemonę.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 12 atsakymaiHorizontaliai: Lapai. Spėka. Lapė. Aklina. Ostas. Spės. Taka. Tata. As. KKA. Al-vite. Anapa. Siekis. Oras. Prasukite. Itas. Osas. Kasa. Narsa. Basas. Stasys. Rasi. Nukakai. Vardo. Keik. Ag. Sida. Marsala. Asketas. Vertikaliai: Ankara. Is. Pastok. Lėkta. Klaka. Vaisa. Plast. Apsėt. Paliktas. Sales. Plik. Kap. Amas. Asus. Veika. Tiesa. Saria. Natris. Gasas. Roma. Savy. SAS. Asilė-nas. Tik. Sakei. Saikas. Arama. Indas. Uoga. Aksa. „Aida“. Kryžiažodžio raktas: Tiesus kelias.

Kryžiažodį sudarė Mantas Jakimavičius

Ar kalbatės ta pačia finansine kalba?1. Susipykstate dėl pinigų…a) labai retai;b) prieš atlyginimą;c) nuolat.

2. Jeigu atėjote į parduotuvę abu:a) susikraunate produktus pagal sąrašą į krepšelį ir skubate namo;b) į namus parsinešate daug nebūtinų produktų;c) vienas iš jūsų renkasi pigiausius produktus, kitas – skaniausius.

3. Kasdienes išlaidas…a) jūs esate pasiskirstę konkrečiai;a) nėra jokio susitarimo – kas prisimins, kad namuose nėra pie-no, tas ir nupirks;b) jos gula ant moters pečių, nes tai – ne vyrų reikalas.

4. Jeigu atsirado kelios neapmokėtos sąskaitos...a) sunku įsivaizduoti tokią situaciją, nes jūsų šeimoje to nebū-na;b) pasakysite vienas kitam, kad rytoj būtinai sutvarkysite, ir vėl pamiršite;c) susiginčysite, kuris iš jūsų turėjo jas apmokėti ir kur dingo tam reikalui atidėti pinigai.

5. Kai kalba užsimezga apie pinigus…a) nesunkiai subalansuojate debetą su kreditu ir su malonumu aptarinėjate būsimuosius pirkinius;b) vienam iš jūsų kito išlaidos yra visiškai netikėtos;c) stengiatės apie tai kalbėti kuo rečiau.

AtsakymaiDaugiausia „a“ atsakymų:Jūsų tarpusavio santykiai finansų srityje yra idealūs. Jeigu šei-ma randa bendrą kalbą finansiniais klausimais, ras ir visais kitais.Jūsų biudžetas yra bendras, ir turite šansų jį padidinti, nes finan-sininkų bei psichologų nuomonės sutampa: laimingoje santuo-koje praturtėti kur kas lengviau negu vienam.Pasidalinkite pareigomis: vienas skirstykite ir balansuokite šei-mos biudžetą, kitas analizuokite, kokiu būdu galima padauginti turtą.Kartais būkite spontaniški (leiskite sau nukrypti nuo plano), pa-vyzdžiui, nupirkite vyrui (žmonai) mažą, neplanuotą dovanėlę ir stebėkite sutuoktinio reakciją.

Daugiausia „b“ atsakymų:Jūs randate bendrą kalbą, bet ne visada. Užsibrėžkite tikslą, nekaltinkite vienas kito. Jeigu jums atrodo, kad nauji, tarkim,

savo malonumui skirti vyro pirkiniai, yra nereikalingi, neverta iškart apšaukti jo išlaidautoju. Tokie kaltinimai nutildys pokalbį arba prasidės ilgas santykių aiškinimasis, o kaip tinkamai leis-ti pinigus jūs taip ir nesusitarsite. Geriau nieko nekaltinkite ir nesiginčykite, o pasakykite, kad tikėjotės sutaupyti, pavyzdžiui, atostogoms. Gerai, jeigu kas savaitę sudarinėsite biudžetą ir analizuosite savo laimėjimus. Nesusipratimai dings, ir problemų bus mažiau.

Daugiausia „c“ atsakymų:Jūs visiškai skirtingai suvokiate finansinius reikalus. Vienam išjūsų pinigai – stabilumo sinonimas (be santaupų jis jaučiasi ne-saugiai), o kitas į pinigus žiūri lengvai ir mano, kad norėdamas turėti daug pinigų, reikia daugiau jų išleisti. Jeigu iš tiesų taip, nesusipratimai neišvengiami.Susitarkite su vyru (žmona) aptarti piniginius reikalus, tarkim, savaitgalį prie kavos puodelio. Tada ši procedūra nebus tokia nemaloni, atsiras daugiau šansų susitarti. Jums gali tikti toks variantas: abu dalį savo atlyginimų dedate į bendrą biudžetą, o kitą dalį kiekvienas leidžiate savo nuožiūra.

Kaip išspręsti piniginius konfliktus?Įpraskite pasitarti vienas su kitu, kai rengiatės leisti pinigus ne kas-dienėms reikmėms. Ne visada lengva pasirinkti abiem priimtiną sprendimą, bet geriau abiem susėdus išsiaiškinti šiuo klausimu, negu nuolat pyktis ir ginčytis.Tačiau tam tikra finansinė nepriklausomybė reikalinga kiekvienam išmūsų. Aptarkite tai su sutuoktiniu (-e), nereikalaukite vienas iš kito ataskaitos dėl kiekvieno išleisto lito.Pasakykite iš anksto, jeigu galvojate apie didesnį pirkinį, nestatykite sutuoktinio „prieš faktą“. Tada jam (jai) liks laiko pagalvoti, pasverti visus „už“ ir „prieš“, galų gale susitaikyti su mintimi, kad šis daiktas at-siras jūsų namuose.Jeigu žmona (vyras) nusipirko brangų daiktą ir juo nusivylė, nekriti-kuokite jos (jo), jūsų antroji pusė ir šiaip labai sutrikusi, todėl kons-truktyvaus dialogo nebus, tiktai ginčysitės ir įžeidinėsite vienas kitą. Atminkite, kad laikas gydo, prie šio pokalbio grįžkite vėliau – tada „išlaidūnas“ išklausys jūsų argumentus ir galbūt sutiks su jumis.Jeigu jūsų šeimoje finansiniai ginčai dažni, nesitikėkite, kad jie savai-me išnyks. Jums reikia ramaus ir atviro pokalbio iš širdies. Vyras (žmo-na) turi žinoti jūsų pretenzijas ir poziciją pinigų klausimu.

Oi, tie pinigai, PINIGAI... Pinigai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jie daro gyvenimą patogesnį ir malonesnį. Bet pini-gai gali sutrikdyti šeimos santykius ar visai juos sugadinti. Pasitikrinkite, kaip reikalai klostosi jūsų šeimoje.

54 SVEIKATOS ABC 2008 m. sausis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

1 MĖN. – 4,50 Lt 3 MĖN. – 13,50 Lt6 MĖN. – 27 Lt12 MĖN. – 54 Lt

PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ 2008 METAMS

Ko mūsų žurnalui trūksta? Apie ką dar norėtumėte skaityti?

Ką siūlytumėte pakeisti? Išsakykite savo nuomonę mūsų žurnale.

Ar Jums patiko šis žurnalo numeris? Kodėl?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Įdomiausias šio numerio straipsnis

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Kurio straipsnio visai neskaitėte?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Kokią temą norėtumėte pasiūlyti?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Jūsų klausimas gydytojui?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Jūsų vardas.........................................................................................

Pavardė...............................................................................................

Amžius.................................................................................................

Adresas, telefonas...........................................................................

...............................................................................................................

Užpildę kuponą, iškirpę ir iki 2008 m. sausio 31 d. atsiuntę adresu:

p. d. 852, LT-44034 Kaunas, Jūs galėsite dalyvauti loterijoje, kurioje

10 skaitytojų burtų keliu laimės sveikatos profilaktikos priemonių.

SKAITYTOJŲ ANKETAGUVITAL (60 KIETŲ KAPS.)Medicininės paskirties produktas

Preparate esantis miramedžio eks-traktas (264 mg) pasižymi medžiagų apykaitą gerinančiu poveikiu, tinka norint sulieknėti.

Rekomenduojama varoti:

• norint sulieknėti,

• sergant ateroskleroze,

• peršalimo ligomis ir burnos gleivi-nės uždegimu,

• esant spuoguotai odai.

Vartojamas po 1–2 kapsules 2–3 kar-tus per dieną.Pagamintas Lietuvoje iš aukščiausios kokybės ES reikalavimus atitinkančių žaliavų pagal Geros gamybos prakti-kos (GGP) standartus.

GUVITAL N60 IR LIVOSAN N45

15 % NUOLAIDAAkcija galioja 2008 01 10 - 2008 02 10

LIVOSAN (45 TAB.)Medicininės paskirties produktas

Preparato sudėtyje yra tikrųjų mar-gainių ekstrakto, dažinių ciberžolių ekstrakto, daržovinių artišokų mil-telių, karčiųjų šventadagių miltelių, dyglialapių mahonijų šaknies milte-lių, morindų vaisių miltelių bei kitų svarbių medžiagų.

Rekomenduojama vartoti:

• sutrikus virškinimui,

• esant kepenų pažeidimui dėl toksi-nių medžiagų poveikio,

• kepenų ir tulžies veiklai gerinti,

• persivalgius.

Vartojamas po 1–2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio. Pagamintas Lietuvoje iš aukščiausios kokybės ES reikalavimus atitinkančių žaliavų pagal Geros gamybos prakti-kos (GGP) standartus.

Documents

Medikų dinastijos TĘSĖJAsveikatosabc.lt/pdf/2008/abc2008_01.pdf · 2008-07-28 · 36 Aromaterapija – tai klausyti ir girdėti jausmus Skaitytojų pageidavimu 26 Baltų dėmių