Embed Size (px)
Citation preview
�
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Paulius ASTROMSKIS
MAŽOJO VARTOJIMO KREDITAVIMO
SANDORI� REGULIAVIMO MODELIS
Daktaro disertacija
Socialiniai mokslai, vadyba (03 S)
Kaunas, 2014
�
UDK 336.774
As-71
Daktaro disertacija rengta 2010– 2014 metais Vytauto Didžiojo universitete
Mokslinis vadovas:
Prof. dr. Valdon� Darškuvien� (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika
04S)
ISBN 978-609-467-071-8
3
TURINYS
Paveiksl� s�rašas ............................................................................................................... 5
Lenteli� s�rašas ................................................................................................................. 6
Pagrindin�s darbo s�vokos ............................................................................................... 7
�vadas ................................................................................................................................. 10
1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo teorin�s
nuostatos .......................................................................................................... 21
1.1. Mažojo vartojimo kreditavimo koncepcija ir genez� ....................................... 21
1.2. Kreditavimo sandori� reguliavimo koncepcija ir jo raiškos lygmenys ............ 27
1.2.1. Reguliuotojo diskrecijos ribas nusakan�ios fundamentaliosios visuomen�s
vertyb�s ............................................................................................................. 32
1.2.2. Sandorio sampratos ir jo sudarymo proceso konceptualios nuostatos ............. 41
1.2.3. Reguliavimo poreik� lemian�i� laisvos rinkos tr�kum� teorinis
apibendrinimas.................................................................................................. 45
1.3. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� teorin�s nuostatos ............................ 51
1.3.1. Skolininko dimensija: vartotoj� elgsenos ir racionalumo aspektai .................. 52
1.3.2. Kreditoriaus dimensija: kredito kainos ribojimo galimybi� vertinimas .......... 60
1.3.3. Reguliuotojo dimensija: kreditavimo prieinamumas kredito gav�jo
prasiskolinimo gr�sm�s kontekste ................................................................... 65
1.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo konceptualaus modelio
sudarymas ....................................................................................................... 79
2. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo
metodologija ................................................................................................... 88
2.1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologin�s
prieigos ............................................................................................................. 90
2.1.1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandoris skolininko sprendim� pri�mimo
aspektu ............................................................................................................... 91
2.1.2. Kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai ........................................................... 100
2.1.3. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemon�s ir j�
parinkimo principai ........................................................................................... 103
2.2. Empirinio tyrimo tikslas ir hipotez�s ................................................................ 112
2.3. Tyrimo metodika ir jos pagrindimas ................................................................. 115
2.3.1. Tyrimo metod� parinkimas .............................................................................. 116
2.3.2. Tyrimo organizavimas ir atlikimas ................................................................... 119
4�
2.3.3. Tyrimo apribojimai ir tyrimo rezultat� patikimumas ..................................... 121
3. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo Lietuvoje
rezultatai ir j� apibendrinimas ...................................................................... 123
3.1. Lietuvos mažojo vartojimo kreditavimo rinkos analiz� ................................... 123
3.2. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos Lietuvoje duomen� analiz� ........ 127
3.3. Kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� Lietuvoje empirinio tyrimo rezultat�
statistin� analiz� ................................................................................................ 139
3.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojim�
Lietuvoje pagrindimas ....................................................................................... 148
3.5. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� Lietuvoje
pagrindimas ....................................................................................................... 151
Išvados ................................................................................................................................ 156
Literat�ros s�rašas ............................................................................................................ 163
Priedai ................................................................................................................................ 182
5
PAVEIKSL� S�RAŠAS �
Nr. Pavadinimas Psl. 1 pav. Disertacinio tyrimo schema 17 2 pav. Socialin�s analiz�s ir ontologin�s teis�s lygmen� palyginimas 31 3 pav. Procesin� sandorio schema 44 4 pav. Sandori� s�naud� veiksni� s�veikos schema 49 5 pav. Kreditavimo apribojim� poveikis neteis�tam skolinimuisi 66 6 pav. Atsakingo kreditavimo elementai 70 7 pav. Konceptualus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelis 83 8 pav. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo metodologini� prieig�
apr�ptis 89
9 pav. Metodologin�s disertacijos dalies schema 90 10 pav. Vartojimo kreditavimo sandorio schema 93 11 pav. Vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� parinkimo schema 105 12 pav. Kreditavimo prieinamum� ribojan�i� reguliavimo sprendim� alternatyvos 106 13 pav. Mažojo vartojimo kredito gav�jo prasiskolinimo veiksni� hipotezi�
žem�lapis 113
14 pav. Trij� didžiausi� maž�j� vartojimo kredit� dav�j� (UAB “4Finance”; UAB “MCB Finance” ir UAB “Moment credit”) pajam� ir pelno pokytis 2007-2012 metais
125
15 pav. Naudojimosi mažaisiais vartojimo kreditais reguliarumas 132 16 pav. B�tin�j� poreiki� pasiskirstymas pagal kategorijas 134 17 pav. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� grup�s 141 18 pav. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� tyrimo rezultatai 145 19 pav. Kreditavimo prieinamumo ribojimo galimyb�s Lietuvoje 150 20 pav. Reguliavimo priemoni� sritys Lietuvoje 153
�
�
6�
LENTELI� S�RAŠAS
Nr. Pavadinimas Psl. 1 lent. Liberaliojo reguliavimo tikslai ir priemon�s 78 2 lent. Mažojo vartojimo kreditavimo mokslini� tyrim� apibendrinimas 101 3 lent. Kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai 102 4 lent. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� grup�s
pagal kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius 111
5 lent. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� klausimyno strukt�ra 117 6 lent. Direktyvos 2008/48/EC ir LR Vartojimo kredito �statymo pagrindini�
nuostat� palyginimas 126
7 lent. Respondent� finansinis raštingumas 129 8 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal alternatyv� prieinamum� 9 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal priežastis, d�l kuri� nebuvo imtasi
alternatyv� 131
10 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal alternatyv� vertinim� 132 11 lent. Poreikiai, kuriems tenkinti yra naudojami mažojo vartojimo kreditavimo
sandoriai 133
12 lent. Respondent� polinkis � oportunistin� elgsen� 135 13 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal skolos gr�žinimo naštos numatym� 135 14 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal nurodyt� pajam� ir skolos santyk� 136 15 lent. Respondent� paj�gumas apmok�ti einam�sias s�skaitas 137 16 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal mokum� 137 17 lent. Respondent� pasiskirstymas pagal elgsen� gr�žinimo metu 138 18 lent. Statistinis kintam�j� pasiskirstymas 140 19 lent. Teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius 141 20 lent. Didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika 141 21 lent. Nagelkerk�s determinacijos koeficientas 142 22 lent. Kuko mato ir poky�io reikšm�s 142 23 lent. Regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis reikšmingumas bei
galimybi� santykiai 143
24 lent. Redukuoto modelio teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius 143 25 lent. Redukuoto modelio didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika 144 26 lent. Redukuoto modelio Nagelkerk�s determinacijos koeficientas 144 27 lent. Redukuoto modelio Kuko mato ir poky�io reikšm�s 144 28 lent. Redukuoto modelio regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis
reikšmingumas bei galimybi� santykiai 145
7
PAGRINDINS DARBO S�VOKOS
Ateities neapibr�žtumas - abejon�s d�l nežinomyb�s ir d�l to atsirad�s negal�jimas atlikti
tikslias prognozes (Schechter ir Asher, 2012; Milliken, 1987).
Atsakingas kreditavimas šioje disertacijoje suprantamas kaip atsakingas skolinimas ir
atsakingas skolinimasis.
Atsakingasis skolinimas – kredito dav�jo veiksmai, skirti užtikrinti tai, kad si�lomi
kreditavimo produktai atitikt� vartotoj� poreikius, ir vartotojai b�t� paj�g�s gr�žinti kredit�
(Europos Komisija, 2009).
Atsakingasis skolinimasis – kredito gav�jo tinkamos pastangos tam, kad jis pateikt� teising� ir
tiksli� informacij� apie savo finansin� situacij� kredito dav�jui, ir tinkamai �vertin�s savo
asmenines ir finansines aplinkybes priimt� informuotus ir tvarius finansinius sprendimus
(Europos Komisija, 2009).
B�tinieji poreikiai šioje disertacijoje suprantami kaip tokie žmogaus poreikiai, kurie yra skirti
fiziologinio, psichologinio ir emocinio žmogaus egzistavimo bei orios b�ties visuomen�je
užtikrinimui. Ši� poreiki� atsisakymas gali b�ti objektyviai ir/ar subjektyviai ne�manomas be
žalos asmens sveikatai ar orumui.
Euristika - m�stymo strategija, kuri supaprastina užduot� ir leidžia priimti sprendimus d�l
tolesnio savo elgesio iš subjektyviai suvoktos ribotos informacijos, remiantis intuicija ir
patirtimi (Simon, 1955).
Fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s šioje disertacijoje suprantamos kaip žmogaus
orumas, nuosavyb�s teis� ir kitos pamatin�s id�jos kuriomis grindžiama visa visuomenin�
santvarka.
Hiperbolinis diskontavimas - situacija, kai asmuo per daug vertina esam� naud� nei ateities
s�naudas d�l to yra link� priimti sprendimus, d�l kuri� jie paskui gailisi (Bar-Gill, 2004).
Kreditavimas - sutartis, kuria bankas ar kita kredito �staiga (kreditorius) �sipareigoja suteikti
kredito gav�jui (skolininkui) sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis s�lygomis pinigines l�šas
(kredit�), o skolininkas �sipareigoja gaut� sum� gr�žinti kreditoriui ir mok�ti pal�kanas (LR
Civilinis kodeksas (2000), 6.881 str. 1 d.)
Kreditorius šioje disertacijoje suprantamas kaip juridinis asmuo, teikiantis kreditus
skolininkams.
8�
Liberalusis paternalizmas – reguliuotojo veikla, kuria nemažinant asmens pasirinkimo
galimybi� asmuo skatinamas rinktis t� elgesio variant�, kur� jis b�t� padar�s jei skirt�
maksimal� d�mes�, tur�t� piln� informacij�, neribotas kognityvines galimybes ir visišk� sav�s
kontrol� (Thaler ir Sunstein, 2003)
Mažasis vartojimo kreditas šioje disertacijoje suprantamas kaip be dideli� formalum�
prieinamas vartojimo kreditas, kuomet vartotojui yra skolinama nedidel� suma trumpam
laikotarpiui už didel� metini� pal�kan� norm�.
Mažasis vartojimo kreditavimas šioje disertacijoje suprantamas kaip procesas, kurio metu
kreditorius �sipareigoja suteikti skolininkui maž�j� vartojimo kredit�, o skolininkas �sipareigoja
gaut� sum� gr�žinti kreditoriui ir mok�ti pal�kanas.
Neb�tinieji poreikiai šioje disertacijoje suprantami kaip tie asmens poreikiai, kurie sudaro
perteklin� vartojim�, neturint� jokios �takos asmens orumo laipsniui, �skaitant ir tuos, d�l kuri�
b�tinumo asmuo klysta.
Oportunizmas - savanaudiškumas su klasta (Williamson, 1986).
Pasiekiamumo euristika - situacija, kai asmuo savo sprendim� grindžia lengviau paž�stama ar
�sivaizduojama informacija (Tversky ir Kahneman, 1974).
Perteklinis pasitik�jimas - situacija, kai asmuo yra link�s manyti es�s geresn�je pad�tyje nei iš
tikr�j� yra ir d�l to nuvertina savo elgesio rizik� (Barber ir Odean, 2001).
Prasiskolinimas – asmens b�sena, kai to asmens nuomone jam yra sunku gr�žinti skol�
(Europos Komisija, 2010)
Reguliavimas - teis�s norm� naudojimas siekiant socialini� – ekonomini� tiksl� �gyvendinimo
(Hertog, 2010; Vaišvila, 2004).
Reguliavimo institucijos (reguliuotojas) šioje disertacijoje suprantamos kaip visuma
tarpfunkcin�je partneryst�je veikian�i� ir valdingus �galinimus turin�i� subjekt�, �skaitant (bet
neapsiribojant) �statym� leid�j�, vykdomosios valdžios, švietimo ir kitas institucijas.
Reguliavimo priemon�s šioje disertacijoje suprantamos kaip ekonomin�s veiklos organizavimo
ir elgesio taisykl�s
Reguliuotojas šioje disertacijoje suprantamas kaip visuma tarpfunkcin�je partneryst�je
veikian�i� ir valdingus �galinimus turin�i� subjekt�, �skaitant (bet neapsiribojant) �statym�
leid�j�, vykdomosios ar teismin�s valdžios, švietimo institucijas ir pan.
9
Reguliuotojo diskrecija - galia, leidžianti reguliuotojui iš keleto teisiškai galim� elgesio
variant� pasirinkti t�, kuris, tos institucijos nuomone, yra tinkamiausias atsižvelgiant �
visuomenini� santyki� raidos prioritetus ir strategij� (Galligan, 1995; Linkevi�i�t�, 2006;
Vaišvila, 2004; ir kt.)
Ribotas racionalumas (iracionalumas) - žmogaus elgsena, kuria jis tik siekia b�ti racionalus,
ta�iau yra ribojamas savo galimybi� (Simon, 1976).
Sandorio motyvai - visuma vidini� paskat�, l�musi� asmens valios susiformavim� (Mizaras ir
kt., 2009)
Sandorio s�naudos - nuosavyb�s teis�s nustatymo ir palaikymo s�naudos (Coase, 1988)
Sandorio tikslas - galutinis rezultatas, kurio siekia šalys j� sudarydamos (Zimmermann, 1996;
Mizaras ir kt., 2009)
Sandoris šioje disertacijoje suprantamas kaip asmens veiksmai, kuriais siekiama patenkinti savo
poreikius sukuriant, pakei�iant arba panaikinant civilines teises ir pareigas.
Skolininkas šioje disertacijoje suprantamas kaip fizinis asmuo, kuris naudojasi kreditais.
Turto specifiškumas - materialieji ar žmogiškieji ištekliai, kurie yra skirti konkre�iam santykiui
ir kuri� panaudojimas kitur gali kainuoti dideles s�naudas (Williamson, 1975).
Vartojimo kreditas – sutartis, pagal kuri� vartojimo kredito dav�jas suteikia arba �sipareigoja
suteikti vartojimo kredito gav�jui vartojimo kredit� atid�to mok�jimo, paskolos forma arba kitu
panašiu finansiniu b�du, išskyrus sutartis d�l nuolatinio tos pa�ios r�šies paslaug� teikimo ar tos
pa�ios r�šies preki� tiekimo, kai vartojimo kredito gav�jas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas
prekes moka dalimis j� teikimo ar tiekimo metu (LR Vartojimo kredito �statymas (2010), 2 str.
16 d.)
Vartojimo kreditavimas šioje disertacijoje suprantamas kaip procesas, kurio metu kreditorius
suteikia skolininkui vartojimo kredit�, o skolininkas �sipareigoja gaut� sum� gr�žinti kreditoriui
ir mok�ti pal�kanas.
Vartojimo kredito dav�jas – asmuo, išskyrus fizin� asmen�, kuris verslo tikslais teikia arba
�sipareigoja suteikti vartojimo kreditus (LR Vartojimo kredito �statymas (2010), 2 str. 13 d.)
Vartojimo kredito gav�jas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro
vartojimo kredito sutart� asmenin�ms, šeimos, nam� �kio, bet ne verslo ar profesin�ms
reikm�ms (LR Vartojimo kredito �statymas (2010), 2 str. 14 d.).
10�
�VADAS
Disertacinio tyrimo aktualumas
Kreditavimas yra tap�s neatsiejama visuomen�s gerov�s diskurso dalimi. Vartojimo
kreditavimas yra �prastas nam� �ki� poreiki� finansavimo šaltinis, o skolinimasis yra laikoma
normalia elgsena, neišvengiama daugeliui nam� �ki�. Vartojimo kreditavimo poveikis ir svarba
ekonominiuose, socialiniuose, psichologiniuose visuomen�s vystymosi procesuose tik did�ja.
Kreditavimas yra tap�s ir žmogaus teisi� diskurso dalimi.
Kreditavimo rinkos poky�iai, atsirad� ekonomikos sunkme�io laikotarpiu 2008-2009 metais,
lemia ypatingai didel� šios tematikos mokslini� tyrim� aktualum�. Kreditavimo rinka kei�iasi,
inovuoja, ypa� vartojimo kreditavimo srityje. Tradicines bank� ar kredito unij� teikiamas
vartojimo paskolas papild� nauji skolinimo instrumentai, tarp kuri� populiar�s ir žinomi –
mažieji vartojimo kreditai (kasdien�je kalboje dažnai vadinami „greitieji kreditai“),
pasižymintys aukšta pal�kan� norma ir lengvu prieinamumu. D�l prieinamumo, šie kreditai tapo
itin populiarios tarp jaun� ir nepasiturin�i� nam� �ki�, kuriems kiti kreditavimo šaltiniai
dažniausiai yra neprieinami.
Mažojo vartojimo kreditavimo rinka nuolatos ir spar�iai ple�iasi. Dauguma maž�j� vartojimo
kredit� dav�j� savo veikl� prad�jo tik 2008-2009 metais, ta�iau jau 2011 metais bendras ši�
bendrovi� valdomas paskol� portfelis augo 80%, o pal�kan� pajamos viršijo 100 mln. Lt. 2012
m. šis augimas l�t�jo, bet vis tiek sudar� �sp�dingus 32% (Lietuvos Bankas, 2013). Kasmet yra
sudaroma apie 800 t�kst. mažojo vartojimo kreditavimo sandori�, t.y. po 34 sandorius
kiekvienam 100-ui suaugusi� Lietuvos gyventoj�, tad j� dažnis yra labai didelis.
D�l maž�j� vartojimo kredit� populiarumo tarp socialiai pažeidžiam� asmen� ir augimo, šie
sandoriai tapo reguliavimo objektu. Reguliuotojui �ia kyla sud�tingas uždavinys subalansuoti
reguliavimo objekto – mažojo vartojimo kreditavimo sandorio šali� (skolininko ir kreditoriaus)
interesus šio sandorio proceso metu. Praktikoje šis reguliavimas pasireiškia �vairiai – nuo
visiškai liberalaus ir laisvos rinkos principais grindžiamo reguliavimo, iki visiško ši� sandori�
draudimo. Dažniausiai reguliuojamos sritys yra susijusios su privalomu informacijos
atskleidimu, mokumo vertinimu ir kredito kaina. Ta�iau vartojimo kreditavimas, �skaitant ir
maž�j� vartojimo kreditavim� bei jo reguliavimas yra itin mažai tyrin�tas. Dauguma mokslini�
tyrim� atlikta JAV, kuriose susiformavo mažojo vartojimo kreditavimo reiškinys, netruk�s
paplisti po vis� pasaul�.
11
ES jo tyrim� kryptis daugiausia nulemia ekonominiai šio reiškinio aspektai, tokie kaip
prasiskolinimas ir jo pasekm�s, bei poreikis pagr�sti reguliavimo sprendimus, tokius kaip kredito
kainos ribojimus. Tuo tarpu Baltijos šalyse, �skaitant ir Lietuvoje, mažojo vartojimo kreditavimo
sandoriai ir j� reguliavimas yra visiškai mokslinink� netyrin�tas reiškinys. Toki� pad�t� lemia
tai, jog mažojo vartojimo kreditavimo reiškinys yra sud�tingas, kompleksinis ir daugel�
mokslin�s bei praktin�s veiklos sri�i� (vadybos, ekonomikos, finans�, teis�s) jungiantis
reiškinys.
Tod�l pasirinkta tema yra aktuali ne tik d�l itin spar�ios maž�j� vartojimo kredit� rinkos pl�tros,
ta�iau ir d�l daugiadisciplini� išš�ki� reguliuotojui ieškant teisingo bei efektyvaus priešpriešini�
skolininko ir kreditoriaus interes� balanso.
Mokslin� problema ir jos ištyrimo lygis
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo problematika yra daugiadisciplin�,
apimanti vadybos, teis�s ir ekonomikos mokslini� tyrin�jim� sritis. Pirmuoju klausimu
kreditavimo sandori� reguliavimo diskurse yra (turi b�ti) kreditavimo santykis su žmogaus
teis�mis. B�tent nuo žmogaus teisi� apsaugos imperatyvo priklauso ir reguliuotojo diskrecijos
ribos, ir pa�i� sandori� strukt�ra bei procesas. Ta�iau mokslin�je literat�roje kredito
prieinamumo santykis su žmogaus teis�mis n�ra išpl�totas.
Akademiniai tyrin�jimai šiuo klausimu n�ra išsam�s ir tuo labiau, nepateikia vieningo atsakymo
� klausim� ar kreditavimas turi b�ti laikomas žmogaus teise (Hudon, 2009). Konceptualios
kreditavimo, kaip žmogaus teis�s, id�j� yra pateik�s Muhammad Yunus, praktine savo veikla
�rod�s, kad žmogaus gerov� galima padidinti (o skurd� sumažinti) tiesiogiai per didesn� kredito
prieinamum� (Yunus, 2006). Ir nors verslo mikro-kreditavimo srityje ši tez� yra laikoma
apginta, mokslininkai pripaž�sta, kad vartojimo kreditavimo srityje d�l specifini� skolininko
prasiskolinimo pasekmi� atsakymas n�ra vienareikšmis (Hudon, 2009).
D�l šio mokslini� tyrim� ribotumo disertacijoje yra praple�iamas tyrim� laukas ir atsakymo �
kreditavimo viet� žmogaus teisi� diskurse ieškoma per fundamentali�sias žmogaus orumo ir
nuosavyb�s teis�s vertybes. Su šiomis sritimis susij� moksliniai tyrimai apima, viena vertus,
kreditavimo prieinamumo ribojimo poveik� žmogaus teis�ms (Betti ir kt., 2007; Zinman, 2010;
Morse, 2011; Wilson ir kt., 2010; Morgan, Strain, 2008; Karlan, Zinman, 2009 ir kiti). Antra
vertus, moksliniuose darbuose tyrin�jamos neigiamos kreditavimo pasekm�s skolininkui, tokios
kaip prasiskolinimas, skolos kilpos gr�sm�s ir kiti aspektai, didinantys finansinius sunkumus
(Bhutta ir kt., 2012; Carrell, Zinman, 2008; Melzer, 2011; Zinman, 2010, ir kiti).
12�
Prasiskolinimo (perteklinio �siskolinimo) kontekste pasteb�tina, kad mokslin�je literat�roje n�ra
nusistov�jusio prasiskolinimo apibr�žimo (Vandone, 2009; Europos Komisija, 2001, 2008,
2010; Elliott 2005; Haas 2006; Vandone ir Anderloni 2008; ir kt.). Ne mažiau mokslinio
neapibr�žtumo yra ir sprendžiant prasiskolinimo apskai�iavimo klausimus (D’Alessio ir Iezzi,
2013; Betti ir kt., 2007; European Banking Industry Committee, 2011, 2013; ir kt.).
Pripaž�stama, kad objektyviosios normos neb�tinai atspindi individuali� nam� �ki� finansin�
pad�t�, o subjektyvusis poži�ris yra problematiškas d�l vertinimo sud�tingumo (Europos
Komisija, 2010). Tod�l prasiskolinimo ir jo matavimo problematika taip pat yra aktuali ir
pl�stina.
Pažym�tina, kad mažojo vartojimo kreditavimo sandori� tyrin�jimai ple�iasi ir apima vis
daugiau mokslinio pažinimo lauk�. Žinomiausi iš ši� tyrim�, analizav� mažuosius vartojimo
kreditavimo sandorius skolinink� racionalumo, kredito kainos pagr�stumo, reguliavimo
priemoni� poveikio, ši� sandori� santykio su asmens bankroto, priverstini� išieškojim� ir kitais
aspektais yra Skiba (2012), Cuffe (2012), Bhutta, Skiba, ir Tobacman (2012), Elliehausen
(2009); Edmiston (2011); Caskey (2002); Morse (2011); Wilson ir kiti (2010); Morgan (2007),
Dobbie ir Skiba (2012), Mann ir Hawkins (2007), Betti ir kt. (2007), Zinman (2010), Ellison ir
Foster (2008), Gill ir Warren, (2008), Huckstep (2007) ir kiti.
Ir nors šiuose tyrimuose yra pateikiami skirtingi poži�riai � mažojo vartojimo kreditavimo
sandorius ar j� reguliavimo galimybes, visus juos vienija iš esm�s tas pats klausimas – ar
mažieji vartojimo kreditai labiau padeda skolininkams, ar yra jiems labiau žalingi? Šiuose
tyrimuose galima išskirti esminius kreditavimo reikšmingumo ir tuo pa�iu – skolininko
prasiskolinimo gr�sm�s elementus, kurie turi b�ti analizuojami ir tiriami konkre�ios rinkos
kontekste. Ta�iau, kaip jau min�ta, nors mažojo vartojimo kreditavimo sandori� tyrim� ir
daug�ja, ta�iau mokslinis ši� sandori� reguliavimo poreikio ir poveikio rib� pagrindimas vis dar
yra nepakankamas.
Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta joki� mokslini� mažojo vartojimo kreditavimo tyrim�, kurie
leist� objektyviais duomenimis nustatyti mažojo vartojimo kreditavimo sandorio elementus ir jo
proceso eig� skolininkui sudarant, vykdant ar nutraukiant kreditavimo sandorius. vairios
suinteresuotos grup�s teikia tam tikras statistines apžvalgas ar praktines �žvalgas, ta�iau išsami�
mokslini� tyrim� šiais klausimais kol kas n�ra. Mokslinio �dirbio tr�kumas šioje srityje lemia ir
neapibr�žtum� sprendžiant mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�
pasirinkimo galimybes ar kreditavimo prieinamumo apribojimo pasekmes.
13
Mokslini� tyrim� sud�tingum� lemia tai, jog mažojo vartojimo kreditavimas ir jo reguliavimas
yra daugiadisciplinis reiškinys, apimantis mokslinius darbus vadybos, teis�s ir ekonomikos
srityse (Ogus, 2004, 2009; Hertog, 2010; Vaišvila, 2004). Ta�iau visas šias mokslo kryptis
reguliavimo kontekste vienija klausimai - kod�l ir kokiu mastu reikia reguliuot (Stiglitz, 2008)?
Ieškant atsakymo, šioje disertacijoje yra remiamasi sandori� s�naud� teorija, prad�ta Coase
(1937, 1960 ir kt.) ir išvystyta Williamson (1975, 1985 ir kt.). Tai, kad sandorio s�naud�
mažinimas ir iš to sekantis rinkos efektyvumas yra strateginis reguliavimo tikslas, yra pripažin�
ir Lietuvos tyr�jai (pvz. Šimašius, 2002). Ta�iau nors sandori� s�naud� teorija yra laikytina
išpl�tota, moksle iki šiol n�ra analizuotas šios teorijos pritaikomumas sprendžiant mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo problemas.
Moksliniai sandorio ir jo element� tyrimai, nors ir pripažintini išpl�totais bendr�ja prasme,
mažojo vartojimo kreditavimo srityje šio �dirbio nepakanka. Disertacijoje sandoris yra tiriamas
procesiniu poži�riu iš skolininko perspektyvos, kuriam b�dingos žmogiškosios elgsenos
anomalijos. Skolinink� elgsenai ir priimamiems sprendimams paaiškinti šioje disertacijoje
remiamasi Simon (1955), Kahneman ir Tversky (1974), Mitchell (2005), Write ir Stone (2012),
Berg (2003) ir kit� žymi� mokslinink� tyrimais. Per tris dešimtme�ius vystymosi, bihevioristine
teis�s ir vadybos tyrim� kryptimi imta remtis pagrindžiant reguliavimo priemones (žr. pvz.
McCaffery ir Slemrod, 2006; Write ir Stone, 2012; Thaler ir Sunstein 2003). Tod�l šioje
disertacijoje remiamasi susiformavusia mokslini� tyrin�jim� kryptimi, susijusia su skolinink�
iracionalumu bei reguliuotojo atsaku � šias j� elgsenos anomalijas (Fritzdixon ir kt.; 2013,
Meade, 2012; Bodenhorn, 2005; Reifner ir kt., 2009; Rigbi, 2009; Hudon ir Sandberg, 2011; ir
kiti).
Pažym�tina, kad esmines vartojimo kreditavimo proceso �žvalgas suformavo Kamleitner ir
Kirchler (2007) bei Kamleitner, Hoelsl, Kirchler (2012). Ši� autori� sudarytas vartojimo kredito
naudojimo procesinis modelis atskleidžia ir detalizuoja visas kreditavimo sandorio proceso
stadijas. Ta�iau šis modelis pilnai neatspindi galim� skolininko elgsenos scenarij�, kas yra
b�tina siekiant parinkti tinkamus ir teisingus reguliavimo sprendinius. Šios disertacijos
kontekste Kamleitner ir Kirchler (2007) modelio tr�kumas yra ir tas, kad jis ne visiškai atitinka
disertacijoje pl�tojam� sandorio logik� nes neatspindi subjektyviosios valios, jos išraiškos bei
poky�io s�veikos, t.y. neatspindi esmini�, autoriaus nuomone, sandorio element� ir j� vietos
kreditavimo procese. Be to, šiame modelyje prasiskolinimo veiksniai n�ra išskiriami pagal
sandorio s�naud� teorines nuostatas. Atitinkamai, šiais aspektais yra pl�stinas ir mokslinis
mažojo vartojimo kreditavimo proceso pažinimas.
14�
Taigi, mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai ir j� reguliavimas yra tap� svarbia mokslini�
tyrin�jim� sritimi. Mokslin�s literat�ros analiz� parod�, kad tyr�jai nesutaria ar visumoj mažieji
vartojimo kreditai labiau padeda vartotojams, ar yra jiems labiau žalingi. Dažnai moksliniai
tyrimai neatsako � klausim� - kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad b�t�
užtikrintas kredito prieinamumas ir subalansuota skolininko bei kreditori� interes� apsauga.
Mokslin�je literat�roje n�ra pasi�lyto mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
modelio, n�ra nusistov�jusio poži�rio � priešing� skolininko ir kreditori� interes� balansavim�
ar mažojo vartojimo kreditavimo sandori� analiz�s metod�. Priklausomai nuo tyrim� pob�džio
ir nagrin�jamos problemos specifikos yra pasitelkiami skirtingi teoriniai argumentai, modeliai,
empirini� tyrim� metodai ir instrumentai. Atitinkamai, nors tyrim�, susijusi� su mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� sudarymo priežastimis ir pasekm�mis daug�ja, ta�iau mokslinis
reguliuotojo atsako pagrindimas vis dar yra nepakankamas.
Nepakankamas mažojo vartojimo kreditavimo sandori�, skolinink� veiksmus ir ši� veiksm�
pasekmi� ištirtumas; mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo sprendimai, kurie
remiasi daugiau politiniais motyvais, nei mokslini� tyrim� rezultatais, palieka šios srities
tyrimuose laisv� niš�.
Tad šioje disertacijoje sprendžiama mokslin� problema: kaip reguliuoti mažojo vartojimo
kreditavimo sandorius, kad nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� b�t� mažinama kredito gav�jo prasiskolinimo tikimyb�?
Mokslinio darbo objektas - mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimas.
Mokslinio darbo tikslas - parengti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo model�,
integruojant� fundamentali�sias visuomen�s vertybes, sandorio proces� ir kredito gav�jo
prasiskolinimo veiksnius, kuris reguliuotojo diskrecijos ribose apsaugot� kredito gav�j� nuo
prasiskolinimo.
Siekiant suformuluoto tikslo sprendžiami šie mokslinio darbo uždaviniai:
1. Atskleisti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo koncepcij� turin� bei
raišk� teoriniuose reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi�
ir kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� kontekstuose;
2. Atskleisti teorinius poži�rius � mažojo vartojimo kreditavimo sandori� vertinim�
skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose;
15
3. Parengti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo model�, integruojant�
fundamentali�sias visuomen�s vertybes, sandorio proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo
veiksnius;
4. Parengti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologij�;
5. Atlikti empirin� tyrim� ir jo pagrindu ištirti maž�j� vartojimo kredit� gav�j�
prasiskolinimo veiksnius Lietuvoje;
6. Pagr�sti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojimus
Lietuvoje;
7. Pagr�sti pasi�lymus d�l mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�,
kuriomis, nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s
vertybi�, b�t� mažinama kredito gav�j� prasiskolinimo tikimyb� Lietuvoje.
Mokslinio tyrimo metodai
Disertacijos mokslinis tyrimas remiasi pozityvi�ja mokslini� tyrim� paradigma. Teorini�
kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo koncepcij�, �skaitant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i�
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� bei prasiskolinimo veiksni�, o taip pat �vairi� mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� aspekt� analizei ir apibendrinimui yra naudojami mokslin�s
literat�ros analiz�s, sisteminimo, apibendrinimo ir lyginimo metodai.
Buvo atlikta maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausa internetu. Duomen�, reikaling� nustatyti
reguliuotojo diskrecijos ribojimus bei ištirti kredito gav�jo prasiskolinim� l�musius veiksnius,
surinkimui naudotas apklausos metodas.
Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� tyrimui atlikti taikyti kiekybiniai
empirinio tyrimo metodai - aprašomosios statistikos ir dvinar�s logistin�s regresijos metodai.
Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, login�s analiz�s b�du, apibendrinti mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojimai. Apibendrinant apklausos tyrimo
duomenis naudotasi IBM SPSS Statistics v.20 programiniu paketu.
Disertacijos tyrimo login� schema
Disertacijos login� strukt�r� l�m� suformuluotas tikslas ir jam pasiekti iškelti uždaviniai. Ši�
disertacij� sudaro trys dalys.
16�
Pirmoje dalyje yra nagrin�jami teoriniai disertacijos problemos aspektai, kur pateikiama mažojo
vartojimo kreditavimo koncepcija ir genez� (1.1. skyrius); apibendrinama kreditavimo sandori�
reguliavimo koncepcija ir nustatomi jo raiškos lygmenys (1.2. skyrius); apibendrinamos mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� teorin�s nuostatos �vairiomis dimensijomis (1.3. skyrius) bei
sudaromas mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo konceptualus modelis (1.4.
skyrius). Tokiu b�du šioje dalyje �gyvendinami šios disertacijos pirmas, antras ir tre�ias
uždaviniai.
Antroje dalyje yra nagrin�jami metodologiniai disertacijos aspektai, kur pateikiamos mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologin�s prieigos (2.1. skyrius);
nustatomas empirinio tyrimo tikslas ir hipotez�s (2.2. skyrius) bei pagrindžiama tyrimo
metodika (2.3. skyrius). Tokiu b�du šioje dalyje �gyvendinamas šios disertacijos ketvirtasis
uždavinys.
Tre�ioje dalyje yra apibendrinami mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo
rezultatai, kur pateikiama šios r�šies kredit� rinkos Lietuvoje analiz� (3.1. skyrius); pateikiama
maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos Lietuvoje duomen� analiz� (3.2. skyrius);
pateikiama kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� Lietuvoje empirinio tyrimo rezultat�
statistin� analiz�; (3.3. skyrius); pagrindžiami mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
reguliuotojo diskrecijos apribojimai Lietuvoje (3.4. skyrius); bei pagrindžiami pasi�lymai d�l
mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� Lietuvoje (3.5. skyrius). Tokiu
b�du šioje dalyje �gyvendinamas šios disertacijos penktas, šeštas ir septintas uždaviniai.
Apibendrintai visa disertacinio tyrimo schema pavaizduota 1 paveiksle.
17
1 pav. Disertacinio tyrimo schema
Disertacinio tyrimo rezultat� mokslinis naujumas ir teorinis reikšmingumas
1. Teoriškai pagr�sta, kad reguliuotojo diskrecija yra ribojama žmogaus teise prisiimti
�sipareigojimus, kas sudaro nuosavyb�s teis�s sudedam�j� dal�, o taip pat žmogaus teise
gyventi oriai, užsitikrinant pakankam� pragyvenimo lyg�. D�l to kreditavimas turi b�ti
laikomas žmogaus teise, neatsiejama nuo prigimtinio žmogaus orumo ir nuosavyb�s teisi�.
Atitinkamai, šioje disertacijoje teoriškai pagr�sta, kad toks kredito vaidmuo apriboja
reguliuotojo diskrecij� priimant mažojo vartojimo kreditavimo sandorius ribojan�ias
priemones bei �pareigoja užtikrinti veiksming� teis�s � kredit� �gyvendinim�.
1.1. Mažojo vartojimokreditavimo koncepcija irgenez�
1.2. Kreditavimo sandori�reguliavimo koncepcija irjo raiškos lygmenys
1�UŽDAVINYS
1.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo konceptualaus modelio sudarymas
1.3. Mažojo vartojimo kreditavimosandori� teorin�s nuostatos
2�UŽDAVINYS
3�UŽDAVINYSI dise
rtaci
jos
dalis
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo teorin�s nuostatos
2.1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologin�s prieigos
2.2. Empirinio tyrimotikslas ir hipotez�s
4�UŽDAVINYS
II d
iserta
cijo
s da
lis
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologija
2.3. Tyrimo metodikair jos pagrindimas
3.1. Lietuvos mažojo vartojimo kreditavimo rinkos analiz�
5�UŽDAVINYS
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo Lietuvoje rezultatai ir j� apibendrinimas
III d
iserta
cijo
s da
lis
3.5. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� Lietuvoje pagrindimas7�UŽDAVINYS
3.2. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos Lietuvoje duomen� analiz�
3.3. Kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� Lietuvoje empirinio tyrimo rezultat� statistin� analiz�
3.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojim� Lietuvoje pagrindimas6�UŽDAVINYS
18�
2. Teoriškai pagr�sta, kad mažojo vartojimo kreditavimo sandoris yra tirtinas kaip procesas.
Pagrindinis šio sandorio elementas yra subjektyvioji skolininko valios pus� – skolininko
poreikiai ir veiksmai juos tenkinant (ar j� atsisakant). Toks sandorio suvokimas �pareigoja
vertinti mažojo vartojimo kreditavimo reguliavimo priemones prioritetiškai atsižvelgiant �
subjektyviuosius skolinink� poreikius ir veiksmus juos tenkinant, bei �pareigoja reguliuotoj�
užtikrinti veiksmingas galimybes asmeniui laisvai išreikšti savo vali� (sudaryti sandorius),
taip tenkinant savo poreikius.
3. Sudarytas teorinis mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelis,
integruojantis reguliuotojo diskrecij� ribojan�ias fundamentali�sias visuomen�s vertybes,
mažojo vartojimo kreditavimo sandorio proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius,
�galinantis pateikti ir pagr�sti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemones,
kuriomis, nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s
vertybi�, b�t� mažinama kredito gav�j� prasiskolinimo tikimyb�;
4. Parengta mažojo vartojimo kreditavimo sandori� tyrimo metodologija, kurios pagrindu
suformuota metodika �galina tirti kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius, o gautais
rezultatais pagr�sti reguliavimo priemones, užtikrinan�ias kredito prieinamum� ir saugan�ias
kredito gav�j� nuo prasiskolinimo.
Disertacinio tyrimo praktinis reikšmingumas
Disertacija yra reikšminga praktin�je mažojo vartojimo kreditavimo (ir adaptuojant – kit�
vartojimo kreditavimo produkt�) reguliavimo srityje d�l to, kad:
1. Praktin�je mažojo vartojimo kreditavimo (ir adaptuojant – kit� vartojimo kreditavimo
produkt�) reguliavimo srityje nustatyti reikšmingi reguliuotojo diskrecijos apribojimai;
2. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� tyrimo Lietuvoje rezultatai parod�,
kad mažieji vartojimo kreditai dažniausiai naudojami b�tiniesiems poreikiams tenkinti kai
kitos alternatyvos yra subjektyviai nepriimtinos, nors objektyviai prieinamos. Ta�iau
dauguma kredito gav�j� susiduria su sunkumais gr�žinant kredit� ir pal�kanas. Tyrimo metu
buvo išskirti ir reikšmingi prasiskolinimo veiksniai, bei nustatytos kitos aplinkyb�s. Šie
tyrimo rezultatai gali b�ti panaudoti tiek vartotoj� teisi� gyn�j�, tiek kredito dav�j�, tiek
reguliuotoj� priimant sprendimus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
srityje.
3. Parengtas mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelis ir tyrimo metodika
yra iš esm�s universali ir gali b�ti pritaikoma kitose šalyse nustatant tiek mažojo vartojimo
kreditavimo sandori�, tiek ir kit� kreditavimo r�ši�, reguliavimo priemones.
19
Tyrimo rezultat� aprobavimas ir sklaida
Mokslo straipsniai periodiniuose ir t�stiniuose mokslo leidiniuose, registruotuose tarptautin�se
mokslin�s informacijos duomen� baz�se arba vienkartiniuose leidiniuose:
1. Darškuvien�, Valdon�; Astromskis, Paulius (2014). Visions and challenges of payday
lending in Lithuania // Organizacij� vadyba: sisteminiai tyrimai, Kaunas : Vytauto Didžiojo
universitetas. 2014, Nr.71, p. 67-86.
2. Darškuvien�, Valdon�; Astromskis, Paulius (2014). Study of the Payday Loan Borrowers in
Lithuania // Economic Challenges in Enlarged Europe [elektroninis išteklius]: proceedings
of the 6th International Conference, Tallin, Estonia June 15-17, 2014. Tallin: Tallin
University of Technology.
3. Sirbikyt�, Gintar�; Astromskis, Paulius (2013). Lietuvos Respublikos administracini� byl�
teisenos �statymo 3 straipsnio 2 dalis ekonominio tikslingumo poži�riu // Viešosios teis�s
raida: de jure ir de facto problematika, Vilnius: Leidykla Mes. 2013, p. 278 – 295.
4. Julija Kiršien�, Paulius Astromskis (2013). Sutar�i� turinys ir j� aiškinimas // Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo met�, Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2013, p. 853 – 865.
5. Astromskis Paulius (2011). E-Vekselis // Kaunas : Teis�s apžvalga, Nr. 1(7), p. 13-32.
6. Edita Gruodyt�, Julija Kiršien�, Paulius Astromskis (2010). Fizinio asmens bankroto
problema: Teisiniai aspektai // Vilnius: Jurisprudencija, Nr. 3(121), p. 213-232
Pranešimai tarptautin�se ir respublikin�se mokslin�se konferencijose:
1. Paulius Astromskis ir Valdon� Darškuvien� „Study of the Payday Loan Borrowers in
Lithuania“, pranešimas Talin University of Thechnology (Estija) konferencijoje, 2014-06-
16.
2. Paulius Astromskis ir Valdon� Darškuvien� „Comparative Analysis of Payday Lending
Regulation“, pranešimas Riga International School of Economics and Business
Administration (Latvija) konferencijoje, 2014-04-25.
Pranešimai tarptautin�se ir respublikin�se praktin�se konferencijose:
1. Paulius Astromskis „Model of Payday Lending Regulation“, pranešimas Latvijos
nebankini� kredito dav�j� praktin�je konferencijoje, 2014-01-17.
2. Paulius Astromskis „Sandorio kašt� analiz� teisininko veikloje“, pranešimas LTD Kauno
skyriaus mokslin�je praktin�je konferencijoje „Sandoriai teis�s ekonomikoje“, 2012-03-30.
20�
Darbo apimtis
Disertacin� darb� sudaro �vadas, darbe vartojam� s�vok� s�vadas, 12 skyri�, sujungt� � 3 darbo
dalis, išvados, naudot� literat�ros šaltini� s�rašas bei priedai (iš viso 204 puslapi�). Darbe yra
pateikta 28 lentel�s, 20 paveiksl� ir 12 pried�
21
1. MAŽOJO VARTOJIMO KREDITAVIMO SANDORI�
IR J� REGULIAVIMO TEORINS NUOSTATOS
Pirmoje disertacijos dalyje, kuri� sudaro keturi skyriai, yra nagrin�jami teoriniai disertacijos
problemos aspektai. Pirmame skyriuje apibendrinama mažojo vartojimo kreditavimo koncepcija
ir genez�. Antrame skyriuje konceptualizuojamas kreditavimo sandori� reguliavimas ir jo
raiškos lygmenys. Tai leidžia nustatyti disertacijos pagrind� sudaran�ias mokslo teorijas,
taikytinas sprendžiant klausimus d�l reguliuotojo intervencijos b�tinyb�s ir apribojim�. Šiuose
skyriuose atskleidus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo koncepcij� turin�
bei raišk� teoriniuose reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir
kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� kontekstuose, yra pasiekiamas disertacijos pirmasis
uždavinys.
Tre�iame skyriuje susisteminami mažojo vartojimo kreditavimo moksliniai tyrimai skolininko,
kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose. Tai leidžia autoriui išskirti ir argumentuoti mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimui esminius kiekvienos dimensijos aspektus. Šiame
skyriuje atskleidus teorin� poži�r� � mažojo vartojimo kreditavimo sandori� vertinim�
skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose, pasiekiamas disertacijos antrasis uždavinys.
Ketvirtajame skyriuje, iš vis� šioje dalyje apibendrint� �žvalg� sudaromas mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo modelis, integruojantis fundamentali�sias visuomen�s
vertybes, sandorio proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius. Taip yra pasiekiamas šios
disertacijos tre�iasis uždavinys.
1.1. Mažojo vartojimo kreditavimo koncepcija ir genez�
Šiame disertacijos skyriuje apibendrinama mažojo vartojimo kredito koncepcija ir genez�.
Konceptualus mažojo vartojimo kreditavimo apibr�žimas ir istorin� šios r�šies paslaug� bei j�
mokslinio ištirtumo analiz� yra b�tina siekiant apibendrintai atskleisti mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo mokslin� problematik�.
Ta�iau pirmiausia nustatytina šioje disertacijoje naudojama kreditavimo s�voka, kuriai iš esm�s
naudojamas normatyvinis apibr�žimas, ta�iau tuo pa�iu pabr�žiamas ir procesinis šio sandorio
pob�dis. Kreditavimas šioje disertacijoje suprantamas kaip procesas, kuriame bankas ar kita
kredito �staiga (kreditorius) �sipareigoja suteikti kredito gav�jui (skolininkui) sutarto dydžio ir
nustatytomis s�lygomis pinigines l�šas (kredit�), o skolininkas �sipareigoja gaut� sum� gr�žinti
kreditoriui ir mok�ti pal�kanas (LR Civilinis kodeksas (2000), 6.881 str. 1 d.).
22�
Kreditavimas buvo vienas iš pirm�j� ir pagrindini� ekonomikos varikli�. Kreditavimo apraišk�
neabejotinai galima rasti bet kuriame žemyne ar kult�roje, nuo pat visuomen�s pradžios. Tam
prielaida yra nat�ralioje (realioje) visuomen�je visada buv�s, esantis ir, tik�tina, visada liksiantis
ištekli� ribotumas (Šimašius, 2002). Pirmasis teis�s aktas �tvirtin�s kreditavim� visuomen�s
šerdyje, buvo Hamurabio Kodeksas (1790 B.C.). Ankstyv�j� viduramži� (476 m. – 1000 m.)
laik� agrarin�je visuomen�je Katalik� bažny�ia draud� skolinti už pal�kanas ir š� proces�
vadino lupikavimu ar pl�šimu. Ta�iau neatsižvelgiant � šiuos draudimus, paskolos vis tiek buvo
teikiamos.
Kreditavimo nauda buvo pripažinta tik Reformacijos laikotarpiu (XV-XVII a.), ta�iau tai
nepaneig� �sitikinim�, kad pinig� skolinimas už pal�kanas yra amoralus ir nedoras. Prasid�jus
Švietimo amžiui (XVIII a), kreditavimas buvo suprantamas, kaip neatsiejama ekonomikos
augimo s�lyga. �ia išsivyst� ir chrestomatin� diskusija d�l pal�kan� normos ribojim� tarp
Jeremy Bentham (kuris gyn� laisv� rink�) ir Adam Smith (kurio nuomone pal�kanos turi b�ti
ribojamos) (Bentham, 1818). Šis laisvos ir reguliuojamos rinkos diskursas yra gajus iki šiol, bei
sudaro šios disertacijos pagrind�.
Taigi, kai kurioms valstyb�ms draudžiant, kitoms – reguliuojant, kreditavimo supratimas vyst�si
visais istorijos tarpsniais (Europos Komisija, 1995; Davies, 1994; Homer, 2005). Atitinkamai,
kreditavimo smerkimas, �tvirtintas Senajame Testamente, o taip pat �vair�s draudimai ar
ribojimai, gali b�ti laikomi viduramži� religin�s praktikos ir senosios Hebraj� teis�s taikymo
rezultatais, gyvuojantis iki šiol Vakar� teisin�je visuomen�je (Europos Komisija, 1995, para.
37). Šiuolaikin�je visuomen�je kreditavimas yra tap�s neatsiejama asmens ir visuomen�s
gerov�s diskurso dalimi tiek verslo, tiek vartojimo kontekste.
Šiame kontekste nustatytina ir šioje disertacijoje naudojama vartojimo kreditavimo s�voka.
Vartojimo kreditavimas taip pat yra procesas, kuriame kreditorius suteikia skolininkui vartojimo
kredit� atid�to mok�jimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu b�du, išskyrus sutartis d�l
nuolatinio tos pa�ios r�šies paslaug� teikimo ar tos pa�ios r�šies preki� tiekimo, kai kredito
gav�jas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis j� teikimo ar tiekimo metu
(LR Civilinis kodeksas (2000), 6.881 str. 1 d.; LR Vartojimo kreditavimo �statymas (2010), 2
str. 16 d.). Šiame procese specialiais bruožais pasižymi skolininkas, kuris yra vartotojas - fizinis
asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis, nesusijusias su savo verslo, prekybos, amato ar
profesijos tikslais (LR Civilinis kodeksas (2000), 6.2281 str. 2 d.).
23
Pažym�tina, kad globalizacija, vartojimo augimas ir kiti rinkos ekonomikos veiksniai l�m�
ženkl� nam� �ki� santaup� maž�jim� ir �siskolinimo augim� (Bayoumi, 1993). Kreditavimas
yra tap�s �prastu ne tik verslo, bet ir vartotojišk� nam� �ki� poreiki� finansavimo šaltiniu (Betti
ir kt., 2007; Pattarin ir Cosma, 2012). Vartotojai yra priklausomi nuo kreditavimo idant išlaikyti
�prast� gyvenimo b�d�. Tai vadinama finansializacija, kuri viena vertus gali padidinti gerov�,
ta�iau kita vertus – gali sukurti padidint� rizik� ir neapibr�žtum� skolininkui (Poppe, 2011). Bet
kokiu atveju, skolinimasis yra laikoma normalia vartotoj� elgsena, neišvengiama daugeliui
nam� �ki� (European Commission, 2001, 2008, 2010). Kreditavimo svarba nam� �ki� gerovei
yra net paskatinusi diskusij� ar kredito prieinamumas tur�t� b�ti laikomas žmogaus teise
(Hudon, 2009).
Kreditavimui �gyjant vis didesn� svarb� ir paklaus� visuomen�je, vyst�si ir vartojimo
kreditavimo r�šys ir raiška. Šios paslaugos apima visum� finansini� produkt�, kurie �galina
asmenis skolintis idant patenkinti savo einamuosius vartojimo poreikius, �skaitant tradicines
banko ar kredito unij� teikiamas paskolas su užstatu (ar be jo), kredito korteles, lizingo ar
išperkamosios nuomos paslaugas. Taip pat vyst�si ir nebankiniai skolos produktai – lombardo
paslaugos, mažojo vartojimo kreditavimas ir pan. (Tooth, 2012).
Mažojo vartojimo kreditavimo kilm� moksliniuose tyrimuose yra siejama su 1990 metais JAV
pasi�lytu skolinimosi b�du, kuomet skolininkas gal�jo perleisti kreditoriui savo b�sim�
atlyginim� už tam tikr� mokest�. Tai yra, skolininkui pateikus �rodymus apie turim� darb� ir
gaunam� atlyginim�, kreditorius priimdavo to asmens išrašyt� �ek�, mok�tin� sekan�io
atlyginimo dien�. Skolininkas už tai gaudavo ne �ekyje nurodyt� nominal�, o mažesn� pinig�
sum�, ta�iau atlyginimo dien� išperkamas b�davo visas nominalas. Kadangi JAV yra �prasta
atlyginim� mok�ti kas 1-2 savaites, tokios paskolos sumos, lyginant su tradicin�mis kreditavimo
priemon�mis, buvo nedidel�s, o j� terminas – trumpas. Ta�iau pal�kan� norma, mokama už
maž� sum� trumpam laikotarpiui, buvo santykinai didel� - vidutiniškai nuo 391-521% per metus
(Flannery ir Samolyk, 2005; Levy ir Sledge, 2012; Melzer, 2013; Morgan, 2007; Elliehausen ir
Lawrence, 2001). Kadangi paskolos gr�žinimo terminas siejosi su atlyginimo diena, toks
skolinimo mechanizmas netruko �gyti „atlyginimo dienos“ (angl. payday) paskolos vard�. Taigi,
mažasis vartojimo kreditas iš esm�s atitinka lombardo esm�, ta�iau užstato objektas �ia ne
materialus daiktas, o b�simos pajamos iš darbin�s veiklos.
24�
D�l santykinai paprasto ir patogaus prieinamumo, dažnai ir ne darbo valandomis (nakt�,
savaitgaliais), mažieji vartojimo kreditai netruko išpopuliar�ti. Didžiausio augimo laikotarpiu
(1993-2006) ši� paslaug� rinka išaugo apie 110 kart�. Fizini� prieigos tašk� (dažniausiai prie
prekybos centr�) skai�ius viršijo McDonalds ir Starbucks užeig� skai�i� kartu sud�jus. Paskol�
portfelis pasiek� apie 40 mlrd. USD, o surenkam� pal�kan� suma siek� 6 mlrd. USD (Morgan ir
Strain, 2008; Cicconi, 2006; ir kt.). Po JAV pavyzdžio, greitas ir neformalus kreditavimas
netruko išpopuliar�ti ir kituose žemynuose. Europoje neabejotina mažojo vartojimo kreditavimo
lyder� yra Jungtin� Karalyst�, rinkos išsivyst� ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.
2008-ais metais mažojo vartojimo kreditavimo id�ja realizavosi ir Lietuvoje.
D�l maž�j� vartojimo kredit� prieinamumo paprastumo ir operatyvumo bei galimyb�s
pasiskolinti nuotoliniu b�du (internetu, telefonu), Lietuvoje ši kreditavimo r�šis �gijo „greit�j�
kredit�“ pavadinim�. Ta�iau šis, vien � kreditavimo greit� orientuotas pavadinimas, disertacijos
autoriaus nuomone, n�ra tikslus. Tradiciniai bank� vartojimo kreditai, išperkamosios nuomos ar
lizingo paslaugos, kredito kortel�s taip pat yra teikiamos per pakankamai trump� laik� nuo
paraiškos pateikimo. Atitinkamai, vien kreditavimo greitis n�ra visiškai unikali šios paslaugos
savyb� ir tod�l nepilnai atitinka jos turinio.
Lietuvos bankas (2013) apibr�žia maž�j� vartojimo kredit� kaip pagal vartojimo kredito sutart�,
išskyrus s�skaitos kreditavimo ar susietojo vartojimo kredito sutartis, išmok�t� vartojimo
kredit�, kai vartojimo kredito gav�jui išmok�to vartojimo kredito suma sutarties galiojimo metu
yra ne didesn� kaip 1.000 Lt. Ta�iau mokslin�je literat�roje �prasta mažuosius vartojimo
kreditus apibr�žti neapsiribojant konkre�iu terminu, kredito suma ar kaina.
Theodos ir Compton (2010) apib�dino maž�j� vartojimo kredit� kaip mažos sumos ir
trumpalaik� paskol�, teikiam� be užstato ir su mažai formalum�, kuri �prastai gr�žinama iš
sekan�io skolininko atlyginimo (po 2-4 savai�i�), ir kurios metin� pal�kan� norma yra labai
aukšta (apie ar virš 300% per metus). Iš esm�s tuos pa�ius požymius, akcentuojant kredito sum�,
termin�, kain� ir neformalum�, yra nurod� ir kiti mokslininkai savo darbuose (žr. pvz.: Bertrand
ir Morse, 2011; Morse, 2011; Martin, 2010; Elliehausen, 2009; Weller, 2009 ir kt.; Flannery ir
Samolyk, 2005; Caskey, 2002; Elliehausen ir Lawrence, 2001; ir kt.).
Apibendrinant šiuose darbuose pateiktus apibr�žimus autorius daro išvad�, kad mokslo darbuose
yra priimta vertinti visum� požymi�, apib�dinan�i� maž�j� vartojimo kredit�: (i) neformalus (be
užstato, išpl�stinio tikrinimo ar kit� proced�r�) kredito išdavimo procesas; (ii) skolinamos
sumos mažumas; (iii) kredito gr�žinimo termino trumpumas; ir (iv) didel� metin� pal�kan�
norma.
25
Šioje disertacijoje, akcentuojant procesin� kreditavimo sandorio pob�d�, autorius priima
apibendrinan�i� s�vok�, kad mažasis vartojimo kreditas yra be dideli� formalum� prieinamas
vartojimo kreditas, kuomet vartotojui yra skolinama nedidel� suma trumpam laikotarpiui už
didel� metini� pal�kan� norm�. Konkret�s formali� proced�r� kiekio, sumos, termino ar kainos
dydžiai yra vertinamieji kriterijai, kuriuos lemia rinkos konjunkt�ra, kredito paklausos ir
pasi�los, kit� kredito r�ši� strukt�ra ir panašios aplinkyb�s.
Pamin�tina, kad ple�iantis kreditavimo geografijai, vyst�si ir mažojo vartojimo kreditavimo
strukt�ra, �gydama ir �vairias raiškos formas. Šioje disertacijoje mažojo vartojimo kreditavimo
sandoris pagal jo por�šius n�ra diferencijuojamos, ta�iau pamin�tina, kad be jau aprašyto
„atlyginimo dienos“ kreditavimo modelio, mažojo vartojimo kreditavimo b�dams priskirtini ir:
(1) automobili� pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise (angl. Auto Title Loan) sandoriai,
kuomet skolininkas perleidžia savo automobilio nuosavyb�s teis� kreditoriui su teise j�
išpirkti per tam tikr� laik� už kain�, lygi� iš kreditoriaus gautos kainos ir pal�kan� sumai
(žr.pvz. Applied Research and Consulting, 2009; Feltner, 2007; Fox ir Guy, 2005; ir kt.);
(2) teis�s � mokes�i� gr�žinim� perleidimo (angl. Refund Anticipation Loan arba Refund
Anticipation Checks) sandoriai, kuomet skolininkas perleidžia kreditoriui teis� gauti
numatom� gyventoj� pajam� mokes�io gr�žinim�, už tai gaunant kredit� mažesnio
nominalo nei gr�žintina mokes�i� suma (žr. pvz. Applied Research and Consulting, 2009;
Barr ir Dokko, 2008; Berube ir Kornblatt, 2005; Masken ir Mazur, 2008 ir kt.);
(3) išperkamosios nuomos paslaugos (angl. Rent-to-Own), kuomet skolininkas išsinuomoja
tam tikr� daikt� su s�lyga, kad tam tikr� laik� mokant nuomos mokest�, termino pabaigoje
jis �gis nuosavyb�s teis� � t� daikt� (žr. pvz. Anderson ir Jaggia, 2008; Anderson ir
Jackson, 2004; Lacko ir kt., 2000, 2002; McKernan ir kt., 2003; ir kt.).
Ta�iau didelis maž�j� vartojimo kredit� populiarumas, daugiausiai tarp nepasiturin�i� ir jaun�
vartotoj�, nebuvo sutiktas itin palankiai nei JAV, nei kitose šalyse. Nat�ralu, kad paskolos
kainai siekiant vidutiniškai 391-521% metini� pal�kan�, žiniasklaidai, vartotoj� teisi�
gyn�jams, reguliuotojams ir mokslininkams kilo klausim� ar tikrai tokio pob�džio kredito
produktai didina skolininko gerov�, ar priešingai – j� mažina (žr. pvz. Theodos ir Compton
(2010); Bertrand ir Morse, 2011; Morse, 2011; Flannery ir Samolyk, 2005 ir kt.).
Moksliniuose tyrimuose pripaž�stama, kad viena vertus kredito prieinamumas gali pad�ti
išvengti netik�to finansinio šoko pasekmi� ar susidoroti su kitais trumpalaikiais sunkumais,
ta�iau kita vertus – gali padidinti finansines problemas, ypa� savikontrol�s tr�kum� turintiems
vartotojams (Melzer, 2013; Skiba, 2012; Cuffe, 2012; Bhutta, Skiba, ir Tobacman, 2012, ir kt.).
26�
Lietuvoje, kurios nam� �kiai yra mažiausiai prasiskolin� ES, ta�iau kurios kredito rinka buvo
tarp spar�iausiai augusi�1, mažieji vartojimo kreditai taip pat buvo sutikti kontroversiškai, su
dideliu neigiamu žiniasklaidos ir valdžios institucij� poži�riu. Kaip ir JAV (žr. pvz. Bertrand ir
Morse, 2011), Lietuvoje neigiama ši� paslaug� reputacija daugiausiai buvo pelnyta d�l
kaltinim� skolinant neatsakingai ar amoraliai, pertekliniai pelnantis iš labiausiai pažeidžiam�
socialini� grupi�. Atsakydami � viešosios erdv�s kaltinimus ir atitinkamas reguliavimo
iniciatyvas, maž�j� vartojimo kredit� dav�jai steng�si pasiteisinti nauda vartotojui tur�ti
„paskutin�s vilties“ kredit� bei didel�mis sandori� s�naudomis.
Ta�iau Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta mokslini� mažojo vartojimo kreditavimo tyrim�, kurie
leist� objektyviais duomenimis nustatyti skolininko motyvus sudarant ar vykdant kreditavimo
santykius, ir atitinkamai - kredito prieinamumo reguliavimo priemoni� pasirinkimo galimybes,
ribas ar pasekmes. Lietuvos bankas, privat�s susijusi� paslaug� tiek�jai ar pa�ios mažuosius
kreditus išduodan�ios bendrov�s atlieka tam tikras apžvalgas bei tyrimus, ta�iau išsami� ir visa
apiman�i� mokslini� tyrim� šiais klausimais kol kas n�ra.
Užsienio mokslin�je literat�roje mažojo vartojimo kreditavimo tyrim� daug�ja, ta�iau net
užsienio mokslininkai pripaž�sta, kad esamo �dirbio nepakanka idant pilnai suprasti skolinink�
elgsen� ir reguliuotojo intervencijos galimybes (Levy ir Sledge, 2012; Hynes, 2012; Cuffe,
2012; Carter, 2012; Carter, Skiba ir Sydnor, 2013; Morgan, Strain ir Seblani, 2012 ir kt.).
Atitinkamai, mažojo vartojimo kreditavimo kontekste vis dar n�ra atsakytas Skiba, 2012, PEW
(2012) ir kit� tyr�j� tradiciškai užduodamas klausimas – kod�l, kada ir kaip vartotojai naudojasi
šiomis paslaugomis? Šie, � skolininko poreikius ir sprendimus orientuoti, klausimai yra
fundamental�s prieš sprendžiant reguliavimo priemoni� parinkimo klausimus (Webster, 2012).
Taigi, iš atliktos mokslini� darb� analiz�s autorius šioje disertacijoje daro išvad�, kad mažasis
vartojimo kreditavimas yra tirtinas pirmiausiai procesiniu poži�riu. Ir nors kreditavimo
sandoryje dalyvauja kreditorius ir skolininkas, autoriaus nuomone prioritetiškai yra tirtina
skolininko perspektyva nes b�tent šios sandorio šalies poreikiai ir sprendimai lemia maž�j�
vartojimo kredit� paklaus�, prasiskolinimo gr�sm� ir reguliuotojo intervencijos poreik�.
������������������������������������������������������������1 Vidutin� vienam asmeniui tenkanti kredito suma 2011 m. Lietuvoje buvo EUR 212, Kipre – EUR 4111. Lietuva
taip pat pasižymi mažiausiu vartojimo kredito santykiu, lyginant su BVP (~5%) (Europos komisija, 2014). Ta�iau
vartojimo kredito augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausi� Europoje, siekiantis 424% 2000-2006 metais
(Vandone, 2009)
27
1.2. Kreditavimo sandori� reguliavimo koncepcija ir jo raiškos lygmenys
Šiame disertacijos skyriuje konceptualizuojamas kreditavimo sandori� reguliavimas ir jo raiškos
lygmenys. Tai leidžia nustatyti disertacijos pagrind� sudaran�ias mokslo teorijas, taikytinas
sprendžiant klausimus d�l reguliuotojo intervencijos b�tinyb�s ir apribojim�. Atskleidus mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� ir j� reguliavimo koncepcij� turin� bei raišk� teoriniuose
reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir kredito gav�j�
prasiskolinimo veiksni� kontekstuose, yra pasiekiamas šios disertacijos pirmasis uždavinys.
Šio uždavinio kontekste pirmiausiai pažym�tina, kad reguliavimas yra platus ir daugiadisciplinis
reiškinys, apimantis vadybos, ekonomikos ir teis�s žini� laukus (Ogus, 2004, 2009; Hertog,
2010; Vaišvila, 2004). Pagrindinis reguliavimo tikslas vadyboje yra „užtikrinti socialin�s
sistemos efektyv� gyvavim� s�ryšyje su aplinka, nurodant efektyvias valdymo kryptis ir metodus
(taisykles, elgesio normas ir kt.)“ (Zakarevi�ius ir kt., 2008). Poveikis žmogaus elgesiui
privalomo pob�džio normomis bei principais patenka ir � teisinio reguliavimo lauk�. �ia teisinio
reguliavimo, kaip praktiškai funkcionuojan�ios teis�s, pagrindinis tikslas yra „apsaugoti
pagrindines vis� visuomen�s nari� teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemon�mis,
garantuoti visuomen�s tvarkos stabilum�“ (Vaišvila, 2004). Ekonomikos teorijos yra
naudojamos nustatyti naudojam� reguliavimo priemoni� efektyvum� ir priežastinius ryšius tarp
reguliavimo priemoni� ir rezultato.
Svarbu pažym�ti ir tai, kad reguliavimas gali b�ti tiriamas tiek asmens, tiek valstyb�s lygiu. Juk
valstyb� ir elementarioji jos dalel� – šeima, yra tam tikroje aplinkoje gyvuojan�ios sud�tingos
socialin�s sistemos (organizacijos), kuriose �vairiais bendradarbiavimo ryšiais siejasi ir
s�veikauja jos elementariosios dalel�s – žmon�s. Visos šios organizacijos, idant veikt�
efektyviai, turi savireguliuotis arba b�ti reguliuojamos. Tod�l kiekviena organizacija
neišvengiamai veikia pagal tam tikr� taisykli� rinkinius – valdingus �galinimus turin�i� asmen�
nurodymus ir/arba nat�raliai susiformavusias elgesio normas (papro�ius). Šiuo poži�riu
reguliavimas apima visum� privalom� elgesio taisykli�, skirt� užtikrinti efektyvi� žmoni�
tarpusavio s�veik� tam tikroje aplinkoje.
Ir nors reguliavimo samprata per se yra daugiadisciplininio tyrimo objektas, reiškianti skirtingus
dalykus ne teisininkams ir teisininkams, šioje disertacijoje autorius akceptuoja Hertog (2010)
pasi�lyt� apibr�žim�. Pagal j� reguliavimas tai teis�s norm� naudojimas siekiant socialini� –
ekonomini� tiksl� �gyvendinimo.
28�
Iš esm�s panaši� samprat� si�lo ir Vaišvila (2004), kuris reguliavim� supranta kaip poveik�
žmoni� elgesiui, darom� teis�s normomis ir teis�s principais. Valdym� supaprastintai suprantant
kaip poveik� � bet kur� objekt� siekiant norimos to objekto b�kl�s (Butkus, 2007), teisingas bus
ir teiginys, jog reguliavimas ir valdymas pla�i�ja prasme sutampa.
Bendroji reguliavimo teorija, kaip pastebi Stiglitz (2008), prasideda nuo fonetiškai paprasto
klausimo – kod�l reikia reguliuoti? Ta�iau iš �ia gali kilti ir daugiau klausim� - kod�l yra
preziumuojama, kad reguliuotojas yra racionalesnis ar geriau informuotas nei tiesioginiai
žmoni� santyki� dalyviai? Kas suteikia gali� reguliuotojui spr�sti už visus mus, kas mums yra
racionalu, o kas – ne? Tad iš ties� reguliavimo problematika apima sud�ting� laisv�s ir
kontrol�s priešprieš� (Coglianese ,2010). Kuo daugiau kontrol�s, tuo mažiau laisv�s ir, kaip yra
pasteb�j� Frey ir Ramser (1983), mokslas n�ra atsak�s � klausim� – o kur yra reguliavimo ribos?
Ribos tarp laisvos ir reguliuojamos rinkos nustatymas mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
kontekste, kaip min�ta ankstesniame disertacijos skyriuje, ir sudaro šios disertacijos pagrind�.
Juk perteklinis reguliavimas nepagr�stai mažina demokratin�s visuomen�s pagrind� - laisv�. Tad
pagrindinis išš�kis reguliuotojams yra subalansuoti laisv� ir kontrol� taip, kad b�t�
maksimizuota asmenin� ir bendra visos tautos (�mon�s, šeimos) gerov�, skatinama naudinga ir
slopinama žalinga elgsena (Hertog, 2010). Ta�iau net ir tradicin� gerov�s analiz� n�ra paprasta
reguliavimo kontekste, turinti konceptuali� išš�ki�. Pavyzdžiui, kaip pastebi Stiglitz (2008) - ar
reguliavimo poveikis turi b�ti vertinamas pagal subjektyviuosius individo ex-ante l�kes�ius
apie tam tikros elgsenos naudingum�, ar pagal objektyv�j� jau realizuotos elgsenos rezultat�, t.y.
vidutines ex-post naudingumo reikšmes?
Dar daugiau, kad tam tikros elgsenos priskyrimas naudingai ar žalingai, vertinimo dimensij�
pasirinkimas, yra iš dalies politin�s diskrecijos ir poži�rio dalykas. Juk viešos paskirties civilini�
objekt� sprogdintojas vienoj kult�roje bus herojus, o kitoje – teroristas. Žinoma, politin�
diskrecija yra ribojama fundamentali�j� visuomen�s vertybi� imperatyvais, ta�iau ir j� taikymas
rinkoje gali b�ti �takojamas tam tikr� interes� grupi�. Disertacijos autorius sutinka su Hertog
(2010) nuomone, kad reguliavimas gali per nakt� pakeisti ar sukurti laim�tojus, tod�l šios grup�s
siekia �takoti reguliavimo sprendimus.
Kaip teigia vienas žymiausi� reguliavimo tyr�j� Peltzman (1976), reguliuotojas „parduoda“
taisykles už „didžiausi� kain�“, kuri gali tur�ti �vairias formas – rink�j� palankumas (balsai),
reguliuotojo ideologijai ar galiai svarb�s ištekliai, bei kyšiai. Savaime suprantama, interes�
grup�s ne visada siekia optimalaus reguliavimo ir yra linkusios savo privat� interes� maskuoti
viešo intereso argumentais. �ia reguliuotojas gali pasiduoti tokiai �takai. Tad turint reguliavimo
monopolij�, pagunda siekti asmenini�, o ne vieš�j�, interes� yra gan didel�.
29
Taigi, reguliavimas, kaip ir laisvos rinkos mechanizmai, gali neveikti efektyviai, o nustatytos
taisykl�s gali b�ti palankios priva�iajam, ta�iau prieštarauti viešajam interesui. Atitinkamai,
reguliavimas (priklausomai nuo konteksto) gali b�ti vertinamas ir kaip rinkos tr�kum� pasekm�,
ir kaip priežastis. Tad disertacijos autorius pritaria dar Pigou (1932) �tvirtintam poži�riui, kad
reguliuotojo �sikišimas yra reikalingas tik ten, kur neveikia laisva rinka ir tik tam, kad pašalinti
šiuos rinkos tr�kumus. Tokia tez� priimtina suvokiant reguliavim� kaip savarankišk� rink�
turin�i� paslaug�, kuri taip pat yra veikiama laisvos rinkos s�lyg� ir tr�kum� (neveikimo
priežas�i�).
Iš ties�, reguliavimo poreikio analiz�je yra �prasta atlikti du vertinimus prieš �sikišant � laisv�
rink�. Pirmuoju yra vertinamos laisvos rinkos neveikimo priežastys. Jas nusta�ius, antruoju
vertinimu yra ieškoma kokio pob�džio ir masto reguliavimas gal�t� sumažinti ši� priežas�i�
neigiam� poveik�. Blogai parinktos reguliavimo priemon�s gali labiau pakenkti ir taip jau
neveikian�iai rinkai. Be to, kaip jau min�ta, politikai gali priimin�ti sprendimus konkre�i�
priva�i� grupi� naudai, neatsižvelgiant � vieš�j� interes� ir to pasekmes (Kosters ir kiti, 2004).
Šiame kontekste pažym�tina, kad reguliavimo poreikis, atsirandantis iš rinkoje vykstan�i�
sandori�, tuo pa�iu yra ribojamas tam tikr� fundamentali�j� visuomen�s vertybi�, kuri�
reguliuotojas negali pakeisti. Atitinkamai, mažojo vartojimo kreditavimo reguliavimo poreikio ir
priemoni� parinkimo analiz� yra galima naudojant konceptual� Williamson (1998, 2000)
socialin�s – institucin�s analiz�s model�.
Williamson (1998, 2000) modelyje analiz� atliekama keturiuose lygmenyse, kur žemesnis lygis
nulemia aukštesniojo atsiradim� ir raid�:
1) Aukš�iausiasis lygmuo – tai papro�iai, tradicijos, religija ir kitos pamatin�s socialin�s
normos.
2) Antrasis lygmuo – tai teis�k�ros aplinka. Šis lygmuo iš esm�s yra politikos produktas,
kuriame pateikiamos ekonomin�s veiklos organizavimo taisykl�s, tai yra – reguliavimo
priemon�s. Šiame lygyje veikia politin�, teismin� ir administracin� valdžia ir j� sukurtos
formalios ir neformalios taisykl�s.
3) Tre�iasis lygmuo – tai vykdomosios valdžios institucij� vieta. Vertinant antr� lyg� kaip
žaidimo taisykles, tre�iasis lygis gali b�ti prilygintas žaidimo eigai.
4) Ketvirtajame lygmenyje veikia smulkiausios ir grei�iausiai besikei�ian�ios institucijos –
�kio subjektai, bei j� sudaromi sandoriai.
30�
Williamson (1998, 2000) teig�, jog aukš�iausio lygmens institucijos kei�iasi labai l�tai – per
šimtme�ius ar t�kstantme�ius, bei ilgam �takoja visuomen�s strukt�r�. Pagrindiniai žaidimo
taisykli� (antro lygmens) pasikeitimai �vyksta per dešimtme�ius ar šimtme�ius. Tre�iojo lygio
poky�iai trunka nuo met� iki dešimtme�io, o ketvirto – kei�iasi grei�iausiai (nuolatos).
Šiame kontekste atkreiptinas d�mesys � tai, kad teis�s teorijoje Williamson socialinis modelis iš
esm�s yra žinomas nuo 1872 met�, kuomet Rudolf von Jhering pasi�l� ontologini� teis�s
lygmen� id�j� (Vaišvila, 2004). Pagal ši� strukt�r�, aukš�iausias (pradinis) teis�s lygmuo yra
teisin� id�ja, kuri virsta � teis�s norm� (antrasis lygmuo), o teis�s norma � teisinius santykius
(tre�i� lygmen�). V�liau šis procesas, kaip ir Williamson (1998, 2000) modelyje, gali jud�ti
priešinga linkme – nuo teisni� santyki� teisin�s id�jos kryptimi (Vaišvila, 2004).
Tokia teis�s virsmo nuo id�jos iki santyki� strukt�ra iš esm�s yra analogiška Williamson (1998,
2000) pasi�lytam analiz�s modeliui. Reguliavimo poreikis ir priemoni� pasirinkimas �ia
santykinai veikiamas iš dviej� pusi�. Viena vertus, konkre�ios teis�s normos yra teisin�s id�jos
pasekm�, kai reguliavimo poreikis yra iššaukiamas aukš�iausio lygio institucij�
(fundamentali�j� visuomen�s vertybi�). Kita vertus, procesui judant priešinga linkme nuo
teisini� santyki� link teis�s id�j�, konkre�ios taisykl�s tampa konkre�i� teisini� santyki�
(sandori�) pasekm�. Ir tai yra normalus ir �prastas ciklas, nes teisiniai santykiai evoliucionuoja ir
inovuoja, kei�iasi socialin� aplinka ir vertyb�s, tod�l kažkada iš teisin�s id�jos lygmens
at�jusios taisykl�s nebeužtikrins efektyvaus reguliavimo. Šis konfliktas nat�raliai ver�ia keisti
teis�s normas, kas savo ruožtu kei�ia ir teis�s id�jas.
Tai yra, teis� taip pat inovuoja ir pasi�lo kitok�, patikimesn� t� pa�i� santyki� tvarkymo model�.
Šis teis�s atsinaujinimo procesas, inicijuojamas iš esm�s „iš apa�ios“, tur�t� užtikrinti nuolatin�
faktin�s socialin�s b�ties ir teis�s suderinamum�. Grafiškai šiuos Williamson (1998, 2000) ir
Jhering (1872) socialin�s analiz�s ir ontologin�s teis�s lygmenis galima palyginti taip, kaip
pateikta 2 paveiksle.
31
2 pav. Socialin�s analiz�s ir ontologin�s teis�s lygmen� palyginimas Šaltinis: Williamson (1998, 2000) ir Jhering (1872)
Ši� reguliavimo modeli� ribotumas, autoriaus nuomone, yra j� reakcinis pob�dis. Tai yra,
reguliavimo priemon�s visuomet atsiliks nuo faktin�s socialin�s b�ties. Turint omeny
šiuolaikin� socialini� santyki� vystymosi spart� (žr. pvz. Kurzweil, 2005), po viso teis�s
inovacijos ciklo priimta teis�s norma gali b�ti faktiškai pasenusi ir nebeatitinkanti t� santyki�,
kurie egzistuoja tos naujos normos pri�mimo metu. Tod�l toks teis�s procesas nors ir užtikrina
nuolatin� teis�s atsinaujinim�, ta�iau niekada nebus suderintas su nuolatos besikei�ian�iais
žmogaus poreikiais.
Taigi, autoriaus nuomone, visuotinai taikomas reguliavimas ne visada yra pateisinamas ir jis turi
b�ti grindžiamas individualizmu, laisve ir savireguliacija, suteikiant galimyb� patiems santyki�
dalyviams nustatyti jiems priimtinas taisykles t� santyki� formavimosi metu.
Šioje disertacijoje Williamson (1998, 2000) ir Jhering (1872) pasi�lyti analiz�s lygmenys lemia
ir šioje disertacijoje pateikiamas reguliavimo analiz�s kryptis. Siekiant išsiaiškinti kokia
reguliavimo priemon� reikalinga konkre�iam santykiui, reikia tirti vienodai tiek teisines id�jas
(aukš�iausi� lygmen�), tiek teisinius santykius (žemiausi� lygmen�). Turint omenyje, jog
reguliuotojo �sikišimas yra reikalingas ten, kur neveikia laisva rinka, siekiant nustatyti šiuos
tr�kumus minimizuojant� reguliavimo mechanizm� yra b�tina analizuoti aukš�iausi�j� ir
žemiausi�j� lygmenis – fundamentali�sias vertybes bei sandorius. Atitinkamai, ši� element�
teorin� analiz� pateikiama sekan�iuose poskyriuose.
32�
1.2.1. Reguliuotojo diskrecijos ribas nusakanios fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s
Šiame disertacijos poskyryje pateikiama aukš�iausiojo Williamson (1998, 2000) ir Jhering
(1872) modeli� lygmens analiz�. Šiame lygmenyje, kaip jau min�ta ankstesniame skyriuje, yra
nagrin�tinos pamatin�s socialin�s normos, teisin�s id�jos. Kitaip tariant, šiame lygmenyje yra
fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s, nusakan�ios socialin� visuomen�s strukt�r�. Ši analiz�
yra b�tina siekiant nustatyti atitinkamoje visuomen�je veikian�io reguliuotojo diskrecijos ribas.
Ta�iau pirmiausia verta nustatyti šioje disertacijoje naudojam� reguliuotojo s�vok�. Šioje
disertacijoje n�ra analizuojama institucin� �statym� leidžiamosios, vykdomosios ar teismin�s
valdžios strukt�ra ir jos tinkamumas. Tod�l šioje disertacijoje „reguliuotojas“ yra suprantamas
pla�iai, kaip apimantis visum� tarpfunkcin�je partneryst�je veikian�i� ir valdingus �galinimus
turin�i� subjekt�, �skaitant �statym� leid�j�, vykdomosios ar teismin�s valdžios, švietimo
institucijas ir pan. Tai yra visus, kurie savo kompetencijos ribose gali nustatyti privalomas ar
rekomendacines taisykles reguliavimo objektui (skolininkui ar kreditoriui).
Reguliuotojo diskrecija, pagal Galligan (1995), Linkevi�i�t�s (2006), Vaišvilos (2004), o taip
pat Europos Tarybos Ministr� Komiteto rekomendacijas2 ir kit� autori� �žvalgas gali b�ti
suprantama kaip galia, suteikianti reguliuotojui tam tikr� veiklos laisv� priimant sprendimus,
t. y. leidžianti jai iš keleto teisiškai galim� elgesio variant� pasirinkti t�, kuris, tos institucijos
nuomone, yra tinkamiausias atsižvelgiant � visuomenini� santyki� raidos prioritetus ir strategij�.
Vis d�lto diskrecijos laisv� n�ra absoliuti. gyvendinant diskrecij� turi b�ti užtikrintas
reguliuotojo sprendim� teis�tumas, motyvuotumas, nešališkumas ir objektyvumas, užtikrinama
asmen�, su kuriais šie sprendimai susij�, lygyb� prieš �statymus, priimam� sprendim�
proporcingumas jais siekiamam tikslui, protingo termino reikalavimas administracin�s
diskrecijos �gyvendinimo procese, kit� tinkamo administracin�s diskrecijos �gyvendinimo
proceso princip� gerbimas3. Atsižvelgiant � tai, kad visuma išvardint� ribojim� yra tiesiogin�
prigimtini� žmogaus teisi� išraiška, reguliuotojo diskrecija yra ribojama vis� pirma žmogaus
teisi� reikalavim�. Tad žmogaus teis�s ir yra tos fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s,
analizuotinos aukš�iausiame Williamson (1998, 2000) ir Jhering (1872) modeli� lygmenyse.
������������������������������������������������������������2 Europos Tarybos Ministr� Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacija „D�l administravimo subjekt� diskrecini�
gali� �gyvendinimo“ (Nr. R(80)2, I d.); 3 Žr. ten pat, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje AB
„Lietuvos telekomas“ p. LR Ryši� reguliavimo tarnyb� (bylos Nr. A-415-2203-06); Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. rugpj��io 2 d. sprendimas byloje Akmen�s rajono apylink�s prokurat�ra p. LR
�kio ministerija (bylos Nr. I-444-12-07)
33
Kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos rib� diskurse pirmiausiai nagrin�tinas Hudon
(2009) užduodamas klausimas yra ar kredito prieinamumas tur�t� b�ti laikomas žmogaus teise?
Žmogaus teisi� kontekste primintina ir tai, kad visuomet vieno asmens teis� suponuoja kito
asmens, esan�io tos teis�s veikimo zonoje, pareig� (ir atvirkš�iai). Be to, tam tikro reiškinio
pripažinimas žmogaus teise sukuria esminius reguliavimo apribojimus.
Reguliavimo priemon�s, kuriomis yra ribojama žmogaus teis�, visais atvejais prival�s atitikti
šias s�lygas4: (i) ribojimas bus galimas tik remiantis �statymu; (ii) apribojimai turi b�ti b�tini
visuomen�je siekiant apsaugoti kit� asmen� teises bei laisves, kitas fundamentalias vertybes,
visuomenei b�tinus svarbius tikslus; (iii) turi b�ti paisoma proporcingumo principo. Pažym�tina
ir tai, kad fundamentali�j� visuomen�s vertybi� buvimas gali b�ti pagrindas apriboti asmens
teis� tik tuo atveju, kai jos neapribojus d�l turto pob�džio ir (arba) kit� svarbi� priežas�i�
neb�t� �manoma apsaugoti ši� ar kit� vertybi� ir b�t� pakenkta viešajam interesui. Kitaip
tariant, reguliuotojas negali paneigti ar riboti žmogaus teis�s be pakankamos priežasties ir
teisingo proceso, bei privalo užtikrinti veiksming� tokios teis�s realizavim� ir apsaug�.
Sprendžiant, ar kreditavimas gali b�ti pripažintas es�s žmogaus teis�, yra b�tina rasti pagrind�
metafiziniame absoliute arba reguliuojan�i� institucij� valioje. Pirmuoju atveju b�t� patenkintas
prigimtin�s teis�s poži�ris, o antruoju – pozityviosios teis�s (Weissbrodt ir kt., 2001).
Šiame kontekste pažym�tina, kad nei vienoje iš prigimtines žmogaus teises �tvirtinan�i�
konvencij� n�ra tiesiogiai nurodyta, kad kredito prieinamumas per se yra teis�. Ta�iau ši,
autoriaus nuomone, gali b�ti išvesta iš žmogaus orumo imperatyvo, kuris gerai �tvirtintas visose
pagrindin�se žmogaus teisi� konvencijose ir konstitucijose, parengtose Niurnbergo tribunolo
dvasioje. Yra laikoma, kad šie dokumentai yra prigimtin�s teis�s išraiška per rašytin� žod�
(McDougal ir kt., 1977). Tai reiškia, kad prigimtinis žmogaus orumas yra visuotinai
pripaž�stama teis� tiek pagal prigimtin�s, tiek pagal pozityviosios teis�s teorijas. Vadovaujantis
šiuo poži�riu, toliau analizuotinas klausimas, ar kredito prieinamumas yra neatsiejama žmogaus
orumo dalis?
Moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais yra �rodyta, jog žmogaus gerov� galima padidinti
(o skurd� sumažinti) tiesiogiai per didesn� kredito prieinamum� (Yunus, 2006). Yunus
nuomone, kredito prieinamumas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažint� žmogaus teisi�:
maisto, b�sto, sveikatos prieži�ros, švietimo, darbo ir pan., kurios sudaro „išsam� teisi� rinkin�“
(Hudon, 2009). ������������������������������������������������������������4 Žr. pvz. 2002-03-14, 2006-05-31, 2008-12-04, 2009-04-29, 2000-12-21, 2006-03-14, 2009-04-10, 2009-06-08,
2011-01-31, 2013-07-05 Konstitucinio teismo nutarimai ir kt.
34�
Šis argumentas paprastai yra grindžiamas Visuotin�s žmogaus teisi� deklaracijos (1948) 22
straipsniu, kur socialinis saugumas, ekonomin�s, socialin�s ir kult�rin�s teis�s tiesiogiai
siejamos su orumo koncepcija, ir Tarptautinio ekonomini�, socialini� ir kult�rini� teisi� pakto
(1966) 11 straipsniu, kuris užtikrina teis� � „pakankam� savo ir savo šeimos gyvenimo lyg�“ ir
�pareigoja valstybes imtis vis� priemoni� šiam gyvenimo lygiui užtikrinti. Remiantis šiais
argumentais svarbiausia tampa nustatyti, k� reiškia „pakankamas“. Kas ir kaip tur�t� nustatyti
rib�, iki kurios vartojimas yra nepakankamas, o virš kurios – perteklinis?
Nepaisant apibr�žimo abstraktumo, pakankamo gyvenimo lygio identifikavimas yra santykinai
paprastesnis. Šios disertacijos autoriaus nuomone galima daryti prielaid�, kad mažiausiai ko
objektyviai reikia nam� �kiui tam, kad pasiekti pakankam� pragyvenimo lyg�, yra tos prek�s ir
paslaugos, kurios aiškiai �vardijamos Visuotin�s žmogaus teisi� deklaracijos (1948) 22 punkte ir
Tarptautinio ekonomini�, socialini� ir kult�rini� teisi� pakto (1966) 11 straipsnyje. Tai yra: (i)
maistas, (ii) drabužiai, (iii) b�stas, (iv) nuolatinis gyvenimo s�lyg� gerinimas, ir kt. Jeigu nam�
�kio pajam� ar santaup� nepakanka bent jau šiems poreikiams finansuoti, visuomen� susiduria
su skurdu ir atitinkamai - jo sumažinimo išlaid� problema bei s�naudomis (Posner, 2003).
Disertacijos autoriaus nuomone, negalintys užtikrinti pakankamo pragyvenimo lygio nam� �kiai
turi iš esm�s tik keturias alternatyvas susidariusiai situacijai spr�sti – (i) jie turi padidinti
pajamas, (ii) naudoti santaupas (ar kitaip disponuoti turimu turtu), (iii) skolintis arba (iv) imtis
neteis�t� priemoni�. Neteis�tos priemon�s, autoriaus nuomone, negali b�ti vertinamos kaip
priimtina alternatyva. Atitinkamai, šiems nam� �kiams lieka tik trys pasirinkimai.
Pabr�žtina, kad teises � pajamas apibr�žia tvirtai pripažinta teis� � darb� bei �kin�s veiklos
laisv�s principas (pvz. LR Konstitucijos 46 ir 48 str.), o turto valdym� – nuosavyb�s
nelie�iamumo imperatyvas (pvz. LR Konstitucijos 23 str.). Jeigu ši� šaltini� nepakanka
tinkamam pragyvenimo lygiui užtikrinti, kreditavimas lieka vieninteliu pasirinkimu.
Argumentuojant pagal analogij�, jei teis� � darb� ir nuosavyb� yra žmogaus teis�s, tad ir
kreditavimas tur�t� b�ti vertinamas kaip teis�, jei tai susij� su pakankamo pragyvenimo lygio
užtikrinimu.
Atitinkamai, autoriaus nuomone, kuo didesn� spraga tarp pakankamo pragyvenimo lygio ir
galimyb�s j� užtikrinti per darb� ar disponavim� turtu, tuo stipresnis tampa kredito kaip žmogaus
teis�s per se vertinimas. Nat�ralu, kad kuo mažesnes pajamas ar galimyb� disponuoti turtu turi
nam� �kis, tuo didesnis jo poreikis kreditui. Žinoma ir nam� �kiai priderina savo aplink� ar
pragyvenimo lyg� prie vartojimo galimybi�. Praradus pajam� šaltin� ar turt�, nam� �kiai gali
keisti ir savo gyvensenos �pro�ius, ieškoti rezerv� �prastinio vartojimo s�skaita. Ta�iau tik iki
tam tikros ribos, žemiau kurios jau pažeidžiamas žmogiškasis orumas, t.y. skurdo ribos.
35
Nam� �kiai, esantys žemiau šios ribos ar balansuojantys ties ja, autoriaus nuomone, turi
didžiausi� argument� teigti, kad prieinamas kreditas turi b�ti laikomas j� teise per se.
Atitinkamai, kreditavimo vertinimas kaip vien� iš skurdo mažinimo priemoni�, suteikia jam
socialin� misij� apsaugoti nepasiturin�i� nam� �ki� orum�, o ne vien tik verslo misija pl�sti
vartojim�. Tod�l ir kreditavimo prieinamumo ribojimai turi b�ti itin gerai �vertinti ir atsarg�s.
Žinoma, yra ir ne mažiau svari� argument� prieš kreditavimo išk�lim� � metafizin� (žmogaus
teisi�) lygmen�. Pirmiausia, kaip jau min�ta šiame skyriuje, teis� � kredit� reiškia ir pareig� j�
suteikti. Taigi visuomen�je, kuri vadovaujasi nelie�iamos priva�ios nuosavyb�s principu, kyla
klausimas ar yra teisinga ir veiksminga reikalauti keisti nuosavyb� (pinigus) � nepasiturin�io
asmens pažad� juos gr�žinti (Hudon, 2009; Sen, 2009). Kas b�t� atsakingas už šios teis�s
�gyvendinim�? Ar pelno siekian�ios �staigos nor�s savanoriškai bendradarbiauti, ar vyriausyb�
tur�t� jas priversti skolinti tiems asmenims, kuriems jos šiaip neskolint�? O galb�t kažkokia
speciali vyriausybin� �staiga tur�t� �gyvendinti teis� � kredit�? Dar daugiau, kaip nurod�
Gershman ir Morduch (2011), kredito kainos, trukm�s ir prieinamumo apimties klausimai yra
dar neaiškesni. Ta�iau, autoriaus nuomone, proced�riniai �gyvendinimo klausimai (kad ir kokie
b�t� sud�tingi), negali paneigti žmogaus teis�s, jei ji egzistuoja.
Antra, mokslin�je literat�roje atkreipiamas d�mesys � tai, kad teis� gauti kredit� tuo pa�iu
sukuria ir pareig� sumok�ti pagrindin� sum� bei pal�kanas. Jeigu sandoris savanoriškas, pelno
siekiantis kreditorius nor�s skolinti tik tuo atveju, jeigu pal�kanos bus didesn�s nei sandorio
rizika. Tai reiškia, kad nepasiturin�iam nam� �kiui kredito kaina bus gana didel�.
Ta�iau kuo didesn� kredito kaina, tuo didesn� �sipareigojim� nevykdymo rizika, tod�l paskolos
gr�žinimo procesas gali b�ti sunkus, o tai jau tiesiogiai susij� su prasiskolinimo, skolos kilpos
gr�sme ir kitais dalykais, didinan�iais finansinius sunkumus (Bhutta ir kt, 2012; Carrell ir
Zinman, 2008; Melzer, 2011; Zinman, 2010, ir kiti).
Tre�ia, kreditavimo pripažinimo žmogaus teise kritikuojantys mokslininkai pabr�žia, kad
kreditavim� s�kmingai galim� susieti su bet kuria kita žmogaus teise (Hudon, 2009). Iš ties�, nei
vienos teis�s negalima �gyvendinti ar apsaugoti be tiesioginio ar netiesioginio finansavimo.
Ta�iau, autoriaus nuomone, holistinis kreditavimo pob�dis nesumenkina jo svarbos. Priešingai,
tai patvirtina, kad ir teis�s � kredit� šalininkai pernelyg nuvertina kreditavimo svarb� žmogaus
teis�ms.
36�
Disertacijos autorius pripaž�sta, kad kreditavimo pripažinimui žmogaus teise oponuojan�i�
mokslinink� argumentai yra svar�s. Ta�iau šiame skyriuje min�ta kreditavimo svarba
užtikrinant pakankam� pragyvenimo lyg� leidžia daryti prielaid�, kad oponuojantys argumentai
gali b�ti neteisingi. Atsižvelgiant � tai, kad ši disertacija n�ra skirta teisiniam žmogaus teisi�
diskursui, mokslinio sutarimo nebuvimas šiuo klausimu yra rimtas šios disertacijos apribojimas.
Ta�iau autoriaus nuomone, net ir laikant prielaid� d�l kreditavimo buvimo žmogaus teise
abejotina ar gin�ytina, visos kylan�ios abejon�s tur�t� b�ti aiškinamos šios prielaidos naudai.
Toks atsargumas, autoriaus nuomone, yra pateisinamas ir b�tinas d�l saugomo ypatingo objekto
– žmogaus orumo. Padarius klaiding� prielaid�, kad asmuo turi teis� � kreditavim�, susidaryt�
situacija, kad asmens orumas b�t� pertekliniai saugomas. Ta�iau padarius klaiding� prielaid�,
kad asmuo neturi teis�s � kreditavim�, situacija tapt� visiškai priešinga – asmens orumas b�t�
saugomas nepakankamai. Lyginant abej� klaidos scenarij� pasekmes akivaizdu, kad rizika
pažeisti asmens orum� kyla tik padarius prielaid�, jog žmogus neturi teis�s � kreditavim�.
Prielaida, jog kreditavimas turi b�ti laikomas žmogaus teise lems apsaugot� žmogaus orum� net
ir tuomet, kai ši prielaida bus klaidinga.
Taigi, atlikta analiz� leidžia teigti, kad kreditavimo reikšmingumas žmogaus orumui užtikrina
teis�s � kreditavim� pripažinim� ir atitinkamai - spaudim� reguliuotojams imtis atitinkam�
priemoni� užtikrinti veiksming� šios teis�s �gyvendinim� ir apsaug�. Atitinkamai, disertacijos
autoriaus nuomone, kreditavimo prieinamumo problemos reikalauja kruopštaus vertinimo ir
atsakingo reguliavimo, idant b�t� išvengta reguliavimo klaid� ir j� pasekmi�. Vis d�lto,
prieštaraujantys šiam poži�riui pateikia svarbi� ir reikšming� klausim�, kuriuos reikia išspr�sti.
Tam tikri kreditavimo prieinamumo apribojimai gali iš ties� pad�ti apsaugoti nam� �kius nuo
prasiskolinimo ir kredito �staig� lupikavimo.
Ši� autoriaus išvad� patvirtina ir su žmogaus orumo imperatyvu yra glaudžiai susijusios kitos
fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s - nuosavyb�s teis�s analiz�. Juk main� ribotais
ištekliais efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo nuosavyb�s apibr�žtumo, tad kuo labiau bus
apibr�žta nuosavyb�, tuo efektyvesn� bus rinka (Foss ir Foss, 2003; Kim ir Mahoney, 2006).
Mokslo darbuose yra pripaž�stama, kad stipri nuosavyb� yra b�tina ekonominio augimo s�lyga
(Veel, 2008). Dar daugiau, iš esm�s galima pritarti nuomonei, jog visa Vakar� visuomen�
paremta nuosavyb�s teis�s nelie�iamumu (žr. pvz. Kiršien�, 2003; Šimašius, 2002). Atitinkamai,
autoriaus nuomone, reguliuotojas privalo tobulinti nuosavyb�s apibr�žt� ir užtikrinti jos
nelie�iamum�. D�l to teisinis nuosavyb�s nelie�iamumo imperatyvas yra tuo pa�iu ir vienas
kertini� ekonomikos efektyvumo ir augimo princip�. Kuo apibr�žtesn� bus nuosavyb�, tuo
efektyvesnis bus ribot� resurs� naudojimas.
37
Istoriniame kontekste pažym�tina, kad prad�jusi evoliucij� pirmykšt�se bendruomen�se,
formal� savarankiškos subjektin�s teis�s status� nuosavyb� �gijo Rom�n� teis�je, kas iš esm�s
nul�m� visos teisin�s sistemos pob�d�. Pagal daugel� valstyb�s kilm�s teorij�, kaip teigia
V�lyvis ir Nekrošius (1999), valstyb� kaip tik d�l to ir atsirado, kad apsaugot� ši� pagrindin�
teis�. Rom�nai suprato nuosavyb�s teis�, viena vertus, kaip apibr�žian�i� savininko laisv�s ribas
(pozityvioji nuosavyb�s teis�s funkcija), kita vertus, kaip pašalinan�i� tre�i�j� asmen� galimyb�
kištis � svetim� nuosavyb� (negatyvioji nuosavyb�s teis�s funkcija). Ta�iau Romos teisininkai
nepaliko detalios nuosavyb�s teis�s turinio element� klasifikacijos. Tai buvo atlikta tik
viduramžiais, kuomet buvo išskirta ir iki ši� dien� išlikusi ši nuosavyb�s teis�s turinio element�
triada (V�lyvis ir Nekrošius, 1999):
(i) Ius utendi et fruendi – reiškianti savininko teis� naudotis turtu ir jo duodamais vaisiais;
(ii) Ius possidendi – reiškianti savininko teis� valdyti jam priklausant� turt�;
(iii) Ius disponendi – reiškianti savininko teis� disponuoti savo turtu (perleisti, pakeisti,
sunaikinti, ir pan.).
Ta�iau nors ir suprasdami nuosavyb� kaip absoliu�i� savininko valdži� jo turtui, Rom�n�
teisininkai suformavo ir šios valdžios ribojim� doktrin�, pagal kuri� savininko teis� baigiasi ten,
kur prasideda kito asmens teis�. Tai yra, nuosavyb�s teise jos savininkas gal�jo naudotis tiek,
kiek tai nepažeidžia kit� asmen� teisi� bei vieš�j� g�ri�. Šie ribojimai gal�jo atsirasti tik
�statymo, sutarties ar teismo sprendimo pagrindu (V�lyvis ir Nekrošius, 1999).
Pažym�tina, jog iš esm�s analogiškas poži�ris vyst�si ir tose teis�s sistemose, kurios formavosi
ne Romos teis�s pagrindais. Bendrosios teis�s sistemoje Blackstone (1765-1769) savo
komentaruose taip pat apibendrino ir �tvirtino, kad gyvyb�, laisv� bei nuosavyb� yra trys
absoliu�ios kiekvieno asmens teis�s. Pagal j� nuosavyb�s turin� sudaro už�mimas (angl.:
occupancy) ir naudojimas (angl. use). Taisykl�s, kurios buvo susietos su šiomis kategorijomis,
galim� savininko teisi� ribojim� doktrina, iš esm�s buvo tapa�ios taisykl�ms,
besiformavusiomis kontinentin�s teis�s sistemose.
Kreditavimo sandori� tyrin�jimams svarbiausia, autoriaus nuomone, yra savininko teis�
disponuoti savo turtu, kuri yra �tvirtinta teisiniame diskurse nuo antikini� laik�. �ia
akcentuotina, kad teis� disponuoti savo nuosavybe n�ra ribojama laike. Tai yra, savininkas turi
teis� �sipareigoti perleisti savo nuosavyb� ateityje. B�tent šis �sipareigojimas yra vis�
kreditavimo santyki� pagrindas. Juk skolininkas �sipareigoja ateityje perleisti savo nuosavyb�
kreditoriui, mainais už kreditoriaus nuosavyb�, gaunam� dabar. Atitinkamai skolininko
�sipareigojimas gr�žinti skol� (�siskolinimas) yra sudedamoji nuosavyb�s teisi� triados dalis.
38�
Šiame kontekste atkreiptinas d�mesys ir � tai, kad Rom�n� teis�je nuosavyb�s objektas - daiktas
(res) - buvo suprantamas ne vien kaip materialioji gamtos dalis, bet reišk� ir turt� kaip visum�
(patrionium, bona), bei ir � visos t�vonijos sud�t� �einan�ias turtines teises ir pareigas. Res tuo
pa�iu buvo vartojamas ir tam tikros aplinkyb�s, �vykio, proceso ar prievoliniams reikalavimams
apib�dinti (V�lyvis ir Nekrošius, 1999). Taigi, res rom�n� teis�je – tai gyvosios ar negyvosios
gamtos g�ryb�s, apiman�io ne tik daiktus, bet ir aktyv� (reikalavimus) bei pasyv�
(�siskolinimus) (Kiršien�, 2003). Apibendrinus tai b�t� galima pritarti nuomonei, kad
nuosavyb�s objektais gali b�ti daiktai, turtin�s teis�s ir pareigos (Kiršien�, 2003; Šimašius,
2002).
Žinoma, nusistov�jusi nuosavyb�s teis�s triada (valdymas, naudojimas ir disponavimas) yra
socialinio susitarimo d�l savininko �galinim� rinkinio klasifikavimo klausimas. �ia galima
pritarti ir nuomonei, jog ne�manoma apr�pti savininko nuosavyb�s galimybi� visumos (Kiršien�,
2003). Kita vertus, tai tiksli� ir išsami� apibr�žim� nustatymas ribot� ir pa�ios nuosavyb�s
teis�s dinamiškum�, o tuo pa�iu stabdyt� ir turtini� santyki� vystym�si, �kin�s veiklos
inovacijas.
Paradoksalu, ta�iau neatsižvelgiant � t�kstantme�ius trunkan�i� teisin� nuosavyb�s sampratos
evoliucij�, šis institutas � ekonomin� analiz� buvo �trauktas tik XX amžiuje. Pagrindus
nuosavyb�s teis�s ekonomikai (angl. Property Rights Economics) suformavo Coase (1937,
1960).
Taip vadinamos „pirmosios kartos“ nuosavyb�s teis�s ekonomistai – Ronald Coase, Armen
Alchian, Harold Demsetz, Steven Cheung ir kiti išvyst� plat� teorin� poži�r� � ekonomikos
problemas, kurios tapo pagrindu „antrosios kartos“ mokslinink�, toki� kaip Yoram Barzel,
Douglass North, John Umbeck ir kit�, tyrin�jimams. Moderni�ja (tre�i�ja) karta �vardinami
tokie mokslininkai kaip Douglas Allen, Lee Alston, Ellinor Ostrom, ir kiti (Foss ir Foss, 2003).
Ta�iau, autoriaus nuomone, toks aplaidžiai v�lyvas ekonomist� d�mesys esminiam ekonomin�s
aplinkos elementui n�ra smerktinas labiau nei paviršutiniškas teisinink� poži�ris � nuosavyb�s
reikšmingum� ekonomikai. Abstrak�iai konstatuojant, kad nuosavyb�s teis� yra ekonomin�s
sistemos pagrindas, ši tez� ilg� laik� nebuvo išsamiau nagrin�ta ne tik ekonomikos, bet ir teis�s
moksle. Dar daugiau, mokslin�je literat�roje pateikta daugiadisciplinin� nuosavyb�s teis�s
analiz� tik parodo, kad nepaisant t�kstantme�iais skai�iuojamos evoliucijos, konceptualus
nuosavyb�s suvokimas n�ra išbaigtas, o besikei�ianti aplinka nulemia ir šio instituto naujum�
bei dinamiškum�.
39
Mokslin�je nuosavyb�s teis�s ekonomikos literat�roje remiamasi konceptualiu suvokimu, jog
asmens galimyb� gauti naud� iš tam tikros g�ryb�s naudojimo ar main� priklauso, pirmiausiai,
nuo to asmens turim� nuosavyb�s teisi� � t� g�ryb�. Teis� valdyti, naudoti ir/ar disponuoti
nuosavybe šiuose mokslo darbuose reiškia išimtines savininko galimybes, susijusias su
atitinkama g�rybe, bei universal� draudim� visiems kitiems pažeisti š� savininko ir g�ryb�s ryš�
(Foss ir Foss, 2003). Šia prasme teisinink� ir ekonomist� poži�riai � nuosavyb�s turinio
elementus sutampa.
Taigi, nuosavyb�s teis�s ekonomika iš esm�s yra paremta suvokimu, jog sandoriai yra ne
g�rybi� per se, o nuosavyb�s teisi� main� instrumentas (Coase, 1960). Atitinkamai, ekonomin�s
analiz�s vienetas �ia yra individualios nuosavyb�s teis�s ar j� rinkiniai. Kaip ir teis�je,
ekonomikoje nuosavyb�s teises yra priimta skirstyti � valdymo (usus), naudojimo (fructus) ir
disponavimo (abusus) (Foss ir Foss, 2003). Tad tam tikros g�ryb�s naudingumas yra ši�
nuosavyb�s teisi� ir j� suteikiam� savininko galimybi� funkcija. Kuo labiau apsaugota
nuosavyb� ir jos suteikiamos teis�s, tuo mažesn�s bus jos apsaugos s�naudos ir tuo didesn�
atitinkamos g�ryb�s nauda jos savininkui.
Ta�iau nuosavyb�s apsauga (teisin� ar privati) reikalauja s�naud�, tod�l mokslo darbuose
pripaž�stama, kad nuosavyb�s teis� retai kada yra absoliu�iai nelie�iama. Iš �ia kyla ir vienas
pagrindini� nuosavyb�s teis�s apribojim�. Tai yra, savininko galimyb�s gauti maksimali� naud�
iš nuosavyb�s yra ribotos, nes realyb�je nuosavyb� n�ra nelie�iama. Kol egzistuos vagyst�s,
kitokio neteis�to užvaldymo ar sunaikinimo, nes�žiningos elgsenos gr�sm�, g�ryb�s savininkas
patirs s�naudas nuosavyb�s �forminimui, jos valdymui ir apsaugai (Cheung, 1969).
Pasteb�tina ir tai, jog kai tam tikras turtas tampa specifinis, t.y. kai tam tikros g�ryb�s
prieinamumas sumaž�ja ir ji tampa labiau naudinga, auga ir jos pažeidimo rizika, kas lemia
didesn� b�tinyb� saugoti ši� g�ryb� (Demsetz, 1966, 1983). Kita vertus, auga ir rizika, kad
specifinio turto savininkas piktnaudžiaus savo teis�mis idant �gyti didesn� naud� iš kito asmens
mainais � turim� specifin� nuosavyb�.
Mokslin�je literat�roje nurodoma, kad nuosavyb�s teis� tarnauja ir kaip kapitalo pritraukimo bei
užtikrinimo priemon�. Kreditavimo sandoriu kreditorius perduoda nuosavyb� � kredito l�šas
mainais � skolininko pažad� gr�žinti šias l�šas su pal�kanomis. Ta�iau skolininko pažadas
pritrauks kapital� tik jei kreditorius jausis pakankamai saugus mainydamas esam� nuosavyb� �
b�sim� nuosavyb�, t.y. mainydamas realias l�šas � pažad� jas gr�žinti su pal�kanomis.
Kreditoriaus interesas, šiuo atveju, bus apsaugotas tik jei negr�žinus kredito, ji tur�s efektyvi�
galimyb� vienašališkai užvaldyti atitinkamas skolininko nuosavyb� (Veel, 2008).
40�
Tuo atveju, jei kreditoriaus vertinimu nuosavyb� n�ra saugi ir skolininkas negali jos lengvai
perduoti, ar kreditorius – paimti, tai kreditoriai nenor�s skolinti, arba skolins didesne kaina, kad
nesaugumo jausm� atsvert� tik�tinos naudos l�kestis. Atitinkamai, skolininkai netenka
galimyb�s pritraukti papildom� kapital� investicijoms ar veiklos vykdymui, o kreditoriai
netenka j� nuosavyb�s duodam� pal�kan�. Šiuo atveju pripaž�stama, kad d�l neprieinamo
kredito sumaž�j� kapitalo srautai mažina bendr� gerov� ir ekonomikos vystym�si (Veel, 2008).
Pažym�tina, kad skolininkas taip pat susiduria su tokia pa�ia ateities vertinimo problema – ar
mainyti esam� pažad� � b�sim� kredito naud�? Abejon�s d�l savo galimyb�s �vykdyti pažadus ir
baim� d�l to prarasti savo nuosavyb� gali lemti skolininko sprendim� nesiskolinti. Ta�iau,
autoriaus nuomone, kreditoriaus ir skolininko atliekam� vertinim� perspektyvos yra
nesulyginamos. Kreditas yra materialus ir nuosavyb� skolininkui pereina anks�iau nei
materializuojasi skolininko pažadas. Tai yra, skolininkas iš kredito gauna momentin� naud� ir
sprendimas d�l duoto pažado vykdymo yra atliekamas po šios naudos �sisavinimo. Atitinkamai,
nuosavyb� perleid�s kreditorius visuomet yra tik skolininko geranoriškumo ar prievartos
mechanizmo efektyvumo �kaitas.
Mokslin�je literat�roje pripaž�stama, kad ryšys tarp apibr�žtos ir formalizuotos nuosavyb�s ir
kredito prieinamumo egzistuoja (Veel, 2008). Ta�iau, ne nuosavyb�s formalizavimas, o jos
nelie�iamumas yra esminis šio ryšio elementas. Asmenims elgiantis s�žiningai bei racionaliai,
nuosavyb�s formalizavimas n�ra b�tinas tam, kad šalys pasitik�t� nuosavybe ir mainais. Deja,
ta�iau ne visi elgiasi s�žiningai, o d�l ribot� kognityvini� geb�jim� žmogaus sprendimai dažnai
bus ribotai racional�s. Nesumažinus gr�smes nuosavybei lemian�i� veiksni� poveik�, tam tikras
formalizavimo lygis ir jo kontrol�s s�naudos gali b�ti pateisinamos ar net b�tinos.
Taigi, iš pateiktos mokslin�s literat�ros analiz�s galima teigti, kad asmens pažadas perleisti jo
nuosavyb� ateityje yra main� objektas ir turi vert�. Pažado vert�, autoriaus nuomone, priklauso
nuo žadan�iojo patikimumo, ta�iau pasitik�jimas yra labai platus ir savarankiškas tyrimo
objektas ir šiame darbe atskirai nenagrin�jamas. Svarbu, šiame etape, yra pripažinimas, jog
skolininko pažadas yra main�, tad ir nuosavyb�s teis�s, objektas per se. Kalbant teisiniais
terminais, autoriaus nuomone, tai patvirtina, kad nuosavyb� apima ne tik asmens teises, ta�iau ir
pareigas. Atitinkamai, nuosavyb�s nelie�iamumo principas apima ir užtikrina asmens teis�
prisiimti �sipareigojimus, o tai riboja reguliuotojo diskrecij� šios teis�s atžvilgiu. Autoriaus
nuomone, reguliuotojas negali riboti kreditavimo prieinamumo be pakankamos priežasties.
41
Apibendrinant šiame disertacijos poskyryje pateikiam� mokslin�s literat�ros analiz� matyti, kad
konceptualiu kreditavimo, kaip žmogaus teis�s, klausimu vienareikšm�s išvados mokslininkai
nepateikia. Ta�iau autoriaus nuomone, kreditavim� galima priskirti prie fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� d�l jo santykio su žmogaus orumu ir nuosavyb�s teise. Dar daugiau, kaip
jau min�ta šiame poskyryje, neatsižvelgiant � vienareikšmio atsakymo nebuvim�, d�l žmogaus
orumo ir nuosavyb�s teis�s svarbos visos abejon�s tur�t� b�ti šalinamos aiškinant jas
kreditavimo pripažinimo teise naudai. Tai yra, kreditavimo santykis su žmogaus orumu ir
nuosavyb�s teis�mis leidžia teigti, kad kreditavimas gali b�ti pripažintas es�s žmogaus teis�.
Žinoma, atlikta mokslini� darb� analiz� gali b�ti prapl�sta � kreditavimo santykio su sutarties
laisv�s, nesikišimo � priva�ius santykius, teisinio apibr�žtumo, proporcingumo ir teis�t� l�kes�i�
bei kit� pagrindini� civilini� santyki� teisinio reglamentavimo principais nagrin�jim�. Ta�iau
atsižvelgiant � tai, kad teisin�s kreditavimo b�kl�s �rodymas n�ra pagrindinis šios disertacijos
objektas, išpl�stin� kreditavimo analiz� yra paliekama b�simiems tyrin�jimams.
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�, šios disertacijos autorius
daro apibendrinan�i� prielaid�, kad kreditavimas yra pripažintinas žmogaus orumo ir
nuosavyb�s teisi� dalimi. Atitinkamai, reguliuotojo diskrecija riboti žmogaus laisv� spr�sti d�l
savo prisiimam� �sipareigojim� yra ribota ir turi atitikti šias s�lygas:
(i) ribojimas bus galimas tik remiantis �statymu;
(ii) ribojimai turi b�ti b�tini visuomen�je siekiant apsaugoti kit� asmen� teises bei laisves,
kitas fundamentalias vertybes, visuomenei b�tinus svarbius tikslus;
(iii) turi b�ti paisoma proporcingumo principo
1.2.2. Sandorio sampratos ir jo sudarymo proceso konceptualios nuostatos
Šiame disertacijos poskyryje pateikiama žemiausiojo Williamson (1998, 2000) ir Jhering
(1872) modeli� lygmens analiz�. Šiame lygmenyje, kaip jau min�ta disertacijos 1.2. skyriuje,
yra elementarioji žmoni� s�veikos dalel� – sandoris, kuris gali (o reguliavimo kontekste - turi)
b�ti ekonomikos, vadybos ar teis�s empirini� tyrim� objektas. Ši analiz� yra b�tina siekiant
suprasti sandorio esm� ir nustatyti pagrindinius reguliavimo objekto elementus.
Ta�iau pirmiausia verta nustatyti šioje disertacijoje naudojam� sandorio s�vok�. Sandoris, vis�
pirma, yra apib�dinamas kaip procesas, kurio metu �kio subjektai laisva valia mainosi ribotais
ištekliais ir nematerialiosiomis vertyb�mis (Posner, 2004). Tai procesas, turintis savo pradži�,
eig� ir pabaig�, kuriuo yra perduodama tam tikra g�ryb� iš vienos šalies kitai, technologiškai
atskiroje terp�je (Williamson, 1975).
42�
Normin� literat�ra (CK 1.63 str.) taip pat sandor� apibr�žia procesiniu poži�riu, kaip asmens
veiksmus, kuriais yra siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti tam tikras teises ir pareigas. Tai
yra, su sandorio reiškiniu yra siejamas tam tikras asmens b�senos pokytis. Tuo pa�iu sandoris
yra ir subjektyvios, laisvos bei teis�tos asmens valios, kuria siekiama šio poky�io, rezultatas.
Tod�l sandoris yra ir asmens laisv�s išraiška (Mizaras ir kt., 2009). Apibendrintai, šioje
disertacijoje sandoris suprantamas kaip asmens veiksmai, kuriais siekiama patenkinti savo
poreikius sukuriant, pakei�iant arba panaikinant civilines teises ir pareigas.
Sandorio ir jo element� apib�dinimui Williamson (1975) adaptavo Commons (1932) supratim�.
Pasak jo, sandoris tai reiškinys, apimantis tris principus – konflikto, abipusiškumo ir tvarkos.
Tai yra, pagal šiuos mokslininkus, sandoriai vyksta kuomet turintis poreik� keisti savo esam�
pad�t� subjektas randa kit� subjekt�, kurio konfliktas yra atvirkš�iai proporcingas, ir savo
susitarimu nustato abipus� tvark�, t.y. eliminuoja subjektyvius konfliktus. Pavyzdžiui
automobilio pirkimas-pardavimas vyksta tada, kai automobilio pirk�jui labiau reikia
automobilio, nei pinig�, o automobilio pardav�jui – labiau pinig�, nei automobilio. Jei šie
asmenys susitaria d�l automobilio main� � pinigus, sandoris eliminuoja abipus� nepasitenkinim�.
Atitinkamai, sandoriu yra nustatoma tvarka, tokiu b�du sumažinant konflikt� ir realizuojant
abipus� naud�.
Pagal š� supratim�, sandoris visuomet turi j� inicijuojant� subjekt�, jo veiksmus ir tiksl�
(objekt�). Min�to pavyzdžio kontekste pažym�tina, kad vertinant objektyviai, jei automobilio
rinkos vert� yra lygi tai pinig� sumai, mainai netur�t� vykti. Ta�iau papildom�, subjektyv�j�,
vert�s element� tiek pinigams, tiek automobiliui, suteikia b�tent subjektyvieji pirk�jo ir
pardav�jo poreikiai. Atitinkamai, pagrindiniu sandorio elementu yra pripažintina subjektyvi
asmens valia, kuri yra nustatoma pagal jos atsiradimo tiksl� ir motyv�.
Sandorio pagrindas arba tikslas (lot. causa) reiškia t� galut� rezultat�, kurio siekia šalys j�
sudarydamos, tai yra – savo poreiki� patenkinim� (Zimmermann, 1996; Mizaras ir kt., 2009).
Sandorio tikslas padeda nustatyti asmens poreikius, sandorio efektyvum� (sandorio pasekmi�
naudingum�), padeda nustatyti tarpusavio teisi� ir pareig� balans� (Vaišvila, 2004). Tuo tarpu
sandorio sudarymo motyvai yra visuma vidini� paskat�, l�musi� asmens valios susiformavim�
(Mizaras ir kt., 2009). Žinoma, kiekvieno s�moningo asmens veiksm� priežastis yra �vair�s
�kiniai, ekonominiai, buitiniai, socialiniai ir kiti poreikiai. Jie lemia asmens sprendimus ir
atitinkamai pasirinkim� veikti vienu ar kitu b�du. Ta�iau, sandoriui vykti vien vidini� paskat� ir
motyv� neužtenka. Turi b�ti objektyviai matomas veiksmas, t.y. šios valios manifestas, kuriuo
yra siekiama realiai �gyvendinti savo vidinius tikslus ir motyvus.
43
Kitaip tariant, asmens valia veikia dvejose dimensijose – subjektyviojoje (vidin�s paskatos) ir
objektyviojoje (valios manifestas). Be to, asmens valios vektorius turi tam tikr� krypt�, tiksl�,
kur� apib�dina asmens poreikiai. Tod�l ir sandorio tyrimai, autoriaus nuomone, turi b�ti
atliekami procesiniu poži�riu ir prioritetiškai orientuoti � asmens poreikius, j� objekto
charakteristikas, bei � valios formavimosi momentu egzistuojan�ias asmens pasirinkimo
galimybes, o taip pat faktinius asmens pasirinkimus.
Žinoma, subjektyvioji asmens valia neb�tinai bus objektyviai išreikšta. Asmens sprendimas
siekti ar nesiekti tam tikr� tiksl�, kokiu b�du, kada ir su kuo t� daryti, yra savarankiškas ir
sud�tingas procesas. Šis procesas gali nutr�kti suvokus, jog d�l aplinkos charakteristik�,
objektyvi� galimybi� tr�kumo, asmuo savo poreiki� nebus paj�gus patenkinti. Ta�iau ir
nepatenkinti poreikiai, neišreikšta ir nerealizuota asmens valia, gali keisti to asmens teisin�
b�sen�. Pavyzdžiui negal�damas realizuoti poreikio maistui, asmuo mirs. Arba negal�damas
susimok�ti už mokslus, studentas bus priverstas nutraukti savo studijas, kas gali reikšti ne tik
pakitus� socialin�, teisin� status�, ta�iau ir neapibr�žt� aib� prarast� ateities galimybi�.
Taigi, nors objektyvioji asmens valios pus� yra svarbi, idant nustatyti charakteristikas, l�musias
vien� ar kit� asmens pasirinkim�, pagrindinis sandorio elementas yra b�tent subjektyvioji valios
pus� – asmens poreikiai ir sprendimai tenkinti šiuos poreikius arba j� atsisakyti. Tai yra,
sandoris iš esm�s yra subjektyvus reiškinys, nes jo vyksmas ir objektyvioji to išraiška priklauso
nuo subjekto poreiki� ir jo sprendim� tenkinant šiuos poreikius arba j� atsisakyti.
Asmens poreikiai ir j� pasekoje atsirad� tikslai ir veiksmai (neveikimas) gali kilti tiek d�l
asmens nor�, tiek d�l b�tinyb�s gauti atitinkamos prek�s (paslaugos) sukeliam� efekt�. Pagal tai
Norton (1993) visas vartojimo kredito naudojimo priežastis suskirst� � dvi grupes: (i) kredito
naudojim� siekiant išsaugoti gerov� ir (ii) kredito naudojim� siekiant pagerinti gerov�.
Dauguma kit� autori� nurodom� priežas�i� santykinai galima priskirti vienai iš ši� grupi�.
Pavyzdžiui Walker ir Parker (1988) nurodo keturias vartojimo kredito naudojimo priežastis, iš
kuri� trys gali b�ti priskirtos gerov�s išsaugojimui (apsaugoti santaupas, išlyginti pajam�
poreik�, �veikti finansinius sunkumus) ir viena – pagerinimui (pasinaudoti specialiomis
galimyb�mis). Šiame kontekste atkreiptinas d�mesys � mokslin�je literat�roje nustatyt�
aplinkyb�, kad mažas pajamas gaunantys skolininkai dažniau vartojimo kredit� naudoja tikslu
išsaugoti savo gerov�, nei t� daro pasiturintys skolininkai (žr. pvz. Croden, 2000; Morgan ir
Christen, 2003).
44�
Remiantis ankstesniame skyriuje pateikta žmogaus orumo analize pakankamo pragyvenimo
lygio kontekste, visus asmens poreikius, autoriaus nuomone, santykinai galima suskirstyti �
b�tinuosius ir neb�tinuosius. B�tinaisiais poreikiais yra laikytini tie, kurie yra b�tini
fiziologinio, psichologinio ir emocinio žmogaus egzistavimo bei orios b�ties visuomen�je
užtikrinimui. Ši� grup�, kaip jau min�ta ankstesniame skyriuje, sudaro visuma preki�
(paslaug�), nurodyt� Visuotin�s žmogaus teisi� deklaracijos (1948) 22 punkte ir Tarptautinio
ekonomini�, socialini� ir kult�rini� teisi� pakto (1966) 11 straipsnyje. Tai yra prek�s
(paslaugos), b�tinos užtikrinti pakankam� (or�) savo ir savo šeimos gyvenimo lyg�, �skaitant
teis� tur�ti pakankamai maisto, drabuži� ir b�st�, taip pat � nuolatin� gyvenimo s�lyg� gerinim�.
Ši� poreiki� atsisakymas gali b�ti objektyviai ir/ar subjektyviai ne�manomas be žalos asmens
sveikatai ar orumui.
Atitinkamai neb�tiniesiems poreikiams, autoriaus nuomone, yra priskirtini tie, kurie sudaro
perteklin� vartojim�, neturint� jokios �takos asmens orumo laipsniui, �skaitant ir tuos, d�l kuri�
b�tinumo asmuo klysta. Šiai kategorijai galima b�t� priskirti ir: (i) g�rybes, kuriuo asmuo pilnai
suvokia ne kaip „reikalingas“, bet kaip „norimas“; (ii) �vairius žalingus �pro�ius (tabakas,
alkoholis, lošimai, narkotikai ir pan.); (iii) spontaniškus pirkimo sprendimus, d�l kuri� asmuo
pradeda gail�tis po tam tikro atšalimo periodo; (iv) perteklin� vartojim�; (v) ar kitas vertybes,
kuri� atsisakius asmens orumo lygis neb�t� sumažintas.
Toliau analizuojant sandorio esm� pažym�tina, kad sandoris tuo pa�iu yra procesas, atspindintis
asmens esam� b�sen� ir poreik� j� pakeisti, asmens atliekamus veiksmus (susilaikym� nuo j�)
idant pasiekti savo tikslus, bei ši� veiksm� rezultatus. Žinoma, tam tikr� poky�i� siekiamumas
gali b�ti kilti tiek d�l nor�, tiek d�l b�tinyb�s. Tai yra, siekdamas esamos b�senos poky�io
asmuo privalo atlikti tam tikr� veiksm�, tokiu b�du sukuriant visiškai nauj� b�sen�, arba
pakeisdamas, panaikindamas pradin�. Atitinkamai, kadangi laisvos valios išraiška yra
kognityvaus proceso rezultatas (Johnson-Laird, 1995; Hofstadter, 1979 ir kt.), tai ir sandoris turi
b�ti tiriamas pirmiausiai procesiniu poži�riu.
Kitaip tariant, sandoris yra procesas, turintis savo pradži�, eig� ir pabaig�, kuriuos nusako
sandor� sudaran�io asmens esamos b�senos s�lygoti motyvai, tikslai ir atliekami veiksmai šiai
b�senai pakeisti � nauj�j�. Š� „esamos b�senos–veiksmo–naujos b�senos“ proces� s�lyginai
galima pavaizduoti taip, kaip pateikta 3 paveiksle.
3 pav. Procesin� sandorio schema
Esama�b�sena
Veiksmas
Nauja�b�sena
45
Apibendrinant šiame disertacijos poskyryje pateikt� mokslin�s literat�ros analiz� galima teigti,
kad sandoris yra asmens laisv�s (laisvos valios) išraiška, atliekama d�l b�tinojo arba neb�tinojo
poreikio. Atitinkamai, autoriaus nuomone, galimyb�s sudaryti sandor� ribojimas tuo pa�iu yra ir
asmens laisv�s ribojimas. Tod�l sandori� reguliavimo tikslas yra užtikrinti veiksmingas
galimybes asmeniui laisvai išreikšti savo vali� (sudaryti sandor�). Vertinant ši� išvad�
ankstesniame poskyryje pateiktos analiz�s kontekste galima teigti ir tai, kad sandoriai d�l
b�tin�j� poreiki� tenkinimo turi b�ti reguliuojami taikant visus žmogaus teisi� ribojimams
taikomus reikalavimus.
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�, šios disertacijos autorius
daro apibendrinan�i� išvad�, kad sandoris yra tirtinas procesiniu poži�riu, prioritetiškai
analizuojant subjektyviuosius asmens poreikius, veiksmus juos tenkinant ir ši� veiksm�
pasekmes.
1.2.3. Reguliavimo poreik� lemiani� laisvos rinkos tr�kum� teorinis apibendrinimas
Šiame disertacijos poskyryje pateikiama reguliavimo poreik� lemian�i� laisvos rinkos tr�kum�
analiz�. Kaip min�ta šios disertacijos 1.2. skyriuje, reguliuotojo �sikišimas yra reikalingas tik
ten, kur neveikia laisva rinka ir tik tam, kad pašalinti šiuos rinkos tr�kumus (Pigou, 1932).
Perteklinis reguliavimas nepagr�stai mažina laisv� ir gali pažeisti žmogaus teises. Tod�l laisvos
rinkos tr�kum� teorinis apibendrinimas yra b�tinas siekiant nustatyti reguliavimo poreik�
lemian�ias priežastis ir atitinkamai – ribas tarp laisvos ir reguliuojamos rinkos.
Idealiai veikian�ioje (laisvoje) rinkoje efektyvus sandorio rezultatas tur�t� b�ti pasiekiamas be
išorin�s intervencijos. Tai yra, laisvoje rinkoje tur�t� veikti tik aukš�iausiasis ir žemiausiasis
Williamson (1998, 2000) ir Jhering (1872) modeli� lygmenys. Sandoriams vykstant išimtinai
pagal pamatines socialines normas, reguliuotojo tarpininkavimas tampa beprasmiu. Juk tokiu
atveju sandoriai visuomet atitiks socialin� visuomen�s strukt�r� ir teisines jos id�jas.
Tad pagrindinis klausimas, keliamas mokslin�je literat�roje nagrin�jant reguliavimo poreik� ir
priemoni� pasirinkim� yra - kod�l laisva rinka kartais neveikia? Tai yra - kod�l,
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� kontekste, sandoriai kartais neužtikrina efektyvaus
nuosavyb�s � ribotus išteklius paskirstymo?
Bandym� paaiškinti laisvos rinkos tr�kumus ir j� formavimosi prielaidas mokslin�je literat�roje
b�ta daug, ta�iau d�l daugiadisciplininio (teisinio, ekonominio ir vadybinio) poži�rio ir
holistinio pob�džio šioje disertacijoje yra konceptualiai remiamasis sandori� s�naud� teorija.
46�
Išsamiai ši� teorij� ir jos tyrim� raid� yra apžvelg� pvz. Ruester (2010), Geyskens ir kiti (2006),
Macher ir Richman (2008), Carter ir Hodgson (2006); ir kt. Ši teorija vadinta „empirin� s�km�s
istorija“ (Williamson, 1998, 2000; Shelanski ir Klein, 1995) ir yra viena iš dominuojan�i� XXI
amžiaus ekonomikos teorij� (žr. Carter ir Hodgson, 2006; Macher ir Richman, 2008; ir kt.).
Žinoma, sandori� s�naud� teorija ne tik buvo vadinta „revoliucine“ ir sulaukusi lygiavimo su
tokiomis ekonomikos koncepcijomis kaip „naudingumas“ ar „substitutai” (Cheung, 1983),
ta�iau ir kritikos. Tarp žymiausi� šios teorijos kritik� yra Block (1995, 1997), Cooter (1982),
Rothbard (1997, 1982), North (1992), Buchanan (1985); ir kt. Pasak skeptik�, sandori�
s�naud� koncepcija buvo išvystyta iki kraštutinumo, kuomet � j� �traukiama viskas, kas yra
patogu ir sunkiai patikrinama (Allen, 1999; Hardt, 2011; Niehans, 1987). Ta�iau teorijos
universalumas netur�t� b�ti vertinamas kaip tr�kumas. Priešingai, platus šios teorijos
pritaikomumas yra vienas jos privalum�, leidžian�i� palyginti skirtingas rinkas.
Sandorio s�naud� teorijos pradininku laikomas Coase (1937, 1960), kuris loginiu metodu �rod�,
kad nesant sandorio s�naud� subjektai visuomet nustatys sau tokias teises ir pareigas, kurios
�galins pasiekti didžiausi� efektyvum� tiek kiekvienai šaliai atskirai, tiek visoms joms bendrai
(Šimašius, 2002). Kitaip tariant - esant nulin�ms sandori� s�naudoms mainai nuosavyb�s teis�s
objektais visada bus efektyv�s, o nuosavyb�s teisi� ar atsakomyb�s paskirstymas -
nereikšmingas. Tokia rinkos b�sena atitinka idealios (laisvos) rinkos s�lygas – vykstantys
sandoriai visuomet atitiks socialin� visuomen�s strukt�r�. Ši, taip vadinama „Coase teorema“ ir
visos jo interpretacijos5 turi du universalius elementus – sandori� s�naudas ir nuosavyb�s teises.
Esant nulin�ms sandori� s�naudoms nuosavyb� tampa tobula ir atvirkš�iai – esant tobulai
nuosavybei, sandori� s�naudos tampa nulin�s. Atitinkamai, kuo mažesn�s bus sandori�
s�naudos, tuo labiau nelie�iama (tobula) bus nuosavyb� ir atvirkš�iai. Remiantis šiuo supratimu,
sandorio s�naud� terminas konceptualiai buvo pristatytas Coase (1937) kaip „kain�
mechanizmo naudojimo s�naudos“. Pasak Coase (1960), tai (i) paieškos snaudos, b�tinos
sudarant minimal� socialin� jungin�, reikaling� sandorio sudarymui, tame skai�iuje ir
informacijos apie sandorio objekt�, kontrahent� paieška, jos �vertinimas iki pradedant derybas;
(ii) sudarymo s�naudos, b�tinos deryboms ir sandorio �forminimui, finansavimo s�lyg�
užtikrinimui; bei (iii) kontrol�s s�naudos, b�tinos sandorio vykdymo ir ateities neapibr�žtumo
kontrolei, �skaitant ir pažeidim� taisym�.
������������������������������������������������������������5 „Coase teorema“ nebuvo expressis verbis �vardinta Coase min�tame 1960-�j� straipsnyje, o buvo išvesta šias
id�jas toliau vys�iusi� mokslinink�. Atitinkamai, skirting� mokslinink� pateikiamos skirtingos interpretacijos l�m�
mokslin� diskusij� d�l �vairi� teoremos aspekt� (išsamiai apžvalgai žr. Medema ir Zerbe, 1999).
47
Kitaip tariant, sandorio s�naudos yra nuosavyb�s teisi� nustatymo ir palaikymo s�naudos
(Coase, 1988). Iš ši� mokslin�je literat�roje pateikt� �žvalg�, autoriaus nuomone, galima teigti,
kad nulin�s sandori� s�naudos ir/ar tobula nuosavyb� tuo pa�iu reiškia ir absoliut� teisin�
apibr�žtum�. Tai yra - situacij�, kuomet rinkos yra laisvos ir absoliu�iai savireguliuojan�ios, be
jokios išorinio reguliavimo (t.y. valdžios, teis�s) paklausos.
Ta�iau tokia rinkos b�sena vaizdingai buvo apib�dinta kaip „chimera, infantiliu ilgesiu ir
vaikišku tik�jimu, kurie baigiasi, kaip ir baigiasi tik�jimas Kal�d� seneliu ar Ozo šalies
burtininku“ (Bradley, 2008). Realiai, kol bus bent vienas vagis ar savo pažad� nevykdantis
rinkos dalyvis, tol nuosavyb� nebus tobula - j� reik�s reguliuoti, saugoti ir ginti. Atitinkamai ir
rinka nebus savirealizuojanti, o juos reik�s reguliuoti, saugoti ir ginti (Allen, 1997). Ir pats
Coase yra pripažin�s, kad tikroji jo žinut� buvo „studijuoti pasaul� su teigiamomis sandori�
s�naudomis“ (Coase, 1992; Williamson ir Tadelis, 2012).
Kitaip tariant, idealaus pasaulio (be paklausos teisei) ir realaus pasaulio (su paklausa teisei);
skirtumas yra b�tent sandori� s�naudos ir nuosavyb�s teisi� neapibr�žtumas. D�l to sandori�
s�naudos apib�dinamos kaip „ekonomin�s sistemos veikimo s�naudos“, vaizdingai prilygintos
trin�iai mechanikoje (Williamson, 1985). Autorius pritaria nuomonei, kad sandori� s�naudos ir
netobula nuosavyb� yra pagrindin� ekonomikos problema, nes rinkos efektyvumas priklauso
nuo sandorio s�naud� ir nuosavyb�s nelie�iamumo (Marinescu, 2012).
Atitinkamai, pagal Coase (1960) bei Williamson ir Tadelis (2012), jog visi tarpfunkcin�je
partneryst�je veikian�i� institucij� veiksmai turi b�ti nukreipti b�tent � sandorio s�naud�
mažinim�, ir nuosavyb�s nelie�iamumo užtikrinim�, o individas apsaugotas nuo nes�žining�
�kio subjekt� ar neefektyvi� valdžios veiksm� visose j� veikimo srityse. Tai yra, neatsižvelgiant
� tai, kad idealiai veikianti laisva rinka t�ra utopija, mokslas, reguliuotojas ar bet kurie kiti �kio
subjektai turi siekti idealios pasaulio santvarkos. Kiekvienas sprendimas, nukreiptas � sandorio
s�naud� mažinim�, didina rinkos efektyvum�. Paradoksalu, ta�iau jei reguliavimo tikslas yra
mažinti sandori� s�naudas (užtikrinti nuosavyb�s tobulum�), o pasiektas tikslas reiškia
visuomen� be reguliavimo, tai reguliavimo paskirtis yra mažinti save pat�.
Pasteb�tina, kad net ir teisiniame diskurse yra priimta manyti, kad teis�s normos gali s�kmingai
egzistuoti ilg� laik� tik jei jos yra efektyvios, t.y., jei j� duodama nauda yra didesn� nei
s�naudos jiems sukurti ar palaikyti. Kitaip tariant, teisingumas ir efektyvumas daugeliu atvej�
sutampa (Šimašius, 2002). Atitinkamai, sandorio s�naud� mažinimas ir nuosavyb�s
nelie�iamumas �gyvendina ne tik ekonominius ar vadybinius, bet ir teisinius tikslus. Tai yra,
sandorio s�naud� mažinimas, nuosavyb�s nelie�iamumo užtikrinimas ir iš to sekantis rinkos
efektyvumas yra strateginis reguliavimo tikslas (Vaišvila, 2004).
48�
Apibendrinant veiksnius, kurie lemia sandori� s�naudas ir nuosavyb�s neapibr�žtumus (iš kuri�
kyla ir reguliavimo poreikis), šioje disertacijoje remiamasi Williamson (1986) pateiktu laisvos
rinkos tr�kum� modeliu. Pagal j� laisvos rinkos tr�kumus lemia tokios veiksni� grup�s:
1) Ribotas racionalumas. Ši veiksni� grup� nusako žmogaus elgsen�, kuria jis tik siekia b�ti
racionalus, ta�iau yra ribojamas savo galimybi� (Simon, 1976). Asmens galimybes elgtis
racionaliai riboja neurofiziologin�s savyb�s (žmon�s negali gauti, išsaugoti ir apdoroti
visos informacijos be klaidos) ir komunikacijos barjerai (žmon�s negali išreikšti
informacijos taip aiškiai, kad j� tobulai suprast� kiti) (Williamson, 1986; Šimašius, 2002).
2) Ateities neapibr�žtumas. Ši veiksni� grup� yra suprantama kaip abejon�s d�l nežinomyb�s
ir d�l to atsirad�s negal�jimas atlikti tikslias prognozes (Schechter ir Asher, 2012). Viena
iš aktualiausi� neapibr�žtumo form� yra elgsenos neapibr�žtumas, kuris kyla iš
sud�tingumo numatyti kito asmens veiksmus (Ruester, 2010). Dvišaliuose santykiuose,
kadangi viena sutartini� main� šalis turi atlikti veiksmus anks�iau nei kita, savaime
egzistuoja rizika, kad pastaroji gali nevykdyti savo �sipareigojim� ir taip paneigti
projektuot� naud� (Posner, 2004). Ateities neapibr�žtumas ir ribotas racionalumas dar yra
apib�dinami ir kaip informacijos bei kognityviniai tr�kumai (Nobre, 2011)
3) Oportunizmas. Ši veiksni� grup� yra apib�dinama kaip savanaudiškumas su klasta
(Williamson, 1986). Šiame kontekste autorius atkreipia d�mes� � tai, kad oportunistin�s
elgsenos prielaida tarsi prieštarauja teisinei s�žiningumo prezumpcijai. Ta�iau
oportunizmas yra ekonomin�s analiz�s prielaida, o s�žiningumo prezumpcija yra teis�s
taisykl�, skirta �rodin�jimo naštos paskirstymui.
Atsižvelgiant � tai, kad n�ra �manoma iš anksto žinoti ar kontrahentas yra (ar ateityje bus)
s�žiningas, oportunistin�s elgsenos rizika turi b�ti �skai�iuojama � sandorio s�naud�
analiz�. Tuo tarpu teisin�s prezumpcijos yra bendrosios teisin�s politikos dalis, skirtos
�rodin�jimo naštai paskirstyti. statymo leid�jas renkasi kuris iš �kio subjekt�, esant gin�ui
teisme, tur�s �rodin�ti nes�žiningos elgsenos fakt�. Su sandorio s�naud� analize tai susij�
tiek, kiek reikia nustatyti, kuri iš sandorio šali� patirs �rodin�jimo s�naudas priverstinai
vykdant neištes�tus pažadus. Esant �tvirtintai s�žiningumo prezumpcijai, šias s�naudas
visuomet patirs pažad� mainais � tam tikr� vertyb� gaunanti šalis, t.y. kreditorius.
Atitinkamai, kreditorius privalo ex-ante �vertinti ir tai, kad siekiantis išvengti savo pažad�
vykdymo skolinimas min�t� prezumpcij� gali naudoti kaip gynybos priemon�.
49
4) Turto specifiškumas. Ši veiksni� grup� nusako materialiuosius ar žmogiškuosius išteklius,
kurie yra skirti konkre�iam santykiui ir kuri� panaudojimas kitur gali kainuoti dideles
s�naudas (Williamson, 1975). Kitaip tariant, šis elementas apib�dina konkurencijos
tr�kumus, priklausomyb� nuo kitos sandorio šalies, sandorio vietos ar pan. Tai situacija,
kai tam tikri santykiai neturi substitut�, arba pastar�j� prieinamumas tur�t� dideles
s�naudas. Šis ryšys yra poroje su oportunizmu (Williamson, 1985). Ruester (2010) išskiria
šešias turto specifiškumo r�šis: (i) vietos specifiškumas; (ii) materiali� ištekli�
specifiškumas; (iii) tikslini� investicij� specifiškumas; (iv) žmogišk�j� ištekli�
specifiškumas; (v) nemateriali� vertybi� specifiškumas (vi) laiko specifiškumas.
Tai yra, konkurencijos tr�kumas (turto specifiškumas), ateities neapibr�žtumas, ribotas
racionalumas ir oportunistin� elgsena didina sandorio s�naudas. Tai mažina sandorio
efektyvum�, reikalauja reguliuotojo intervencijos ir tod�l slopina laisv� rink�. Pažym�tina ir tai,
kad oportunizmas ir ateities neapibr�žtumas, pasak Williamson (1975) daugiausiai �takoja ir
išvestin�s s�lygos – informacijos asimetrij�, kai viena sandor� sudaranti pus� žino daugiau negu
kita. Moksliniais tyrimais yra �rodyta ir iš esm�s nekvestionuojama prielaida, kad informacijos
asimetrija veikia rinkos efektyvum� (Akerlof, 1970).
Sandorio s�naud� veiksniai ir j� s�veika bei pasekm�s, remiantis Williamson (1975) ir Ruester
(2010) grafiškai yra pavaizduotos 4 paveiksle.
4 pav. Sandori� s�naud� veiksni� s�veikos schema Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Williamson (1975) ir Ruester (2010)
Pažym�tina, kad kreditavimo kontekste informacijos asimetrijos problema yra itin aktuali, nes
tiek kreditorius, tiek skolininkas atlieka individualius informacijos vertinimus prieš sudarydami
sandorius: kreditorius vertina skolininko mokum�, o skolininkas vertina kredito atitikim� jo
poreikiams. Kreditorius yra informacijos apie nuosavyb� � kredit� savininkas, o skolininkas –
apie jo finansin� situacij�, tad ir pažado gr�žinti kredit� realum�. Kadangi informacija taip pat
yra nuosavyb�s objektas, tik informacijos savininkas sprendžia kokia apimtimi suteikti
informacij� apie savo valdomos ir si�lomos mainyti nuosavyb�s turinio elementus.
Subjektyvieji�sandori��s�naudas�lemiantys�veiksniai
Ribotas�racionalumas Oportunizmas
Informacijos�asimetrija
Objektyvieji�sandori��s�naudas�lemiantys�veiksniai
Ateities�neapibr�žtumas Turto�specifiškumas
Pasekm�s�(sandori��s�naudos)Sandoriai�n�ra�visa�
apimantysSandoriai�n�ra�savaime�besirealizuojantys
Sand
orio�aplinka
50�
Dar daugiau, tik savininkas sprendžia ar teikti teising� informacij�, ar ne. Kreditorius,
nes�žiningai siekdamas pasinaudoti skolininko nuosavybe gali klaidinti skolinink� d�l kredito
naudos ar jo kainos, o skolininkas – d�l duodamo pažado realumo. Tod�l kreditavimo santyki�
reguliavime informacijos asimetrija gali b�ti reikšmingas išvestinis veiksnys, reikalaujantis
reguliuotojo intervencijos.
Visumos ši� sandori� s�naudas lemian�i� element� s�veikos kontekste pažym�tina, kad d�l
riboto racionalumo bei ateities neapibr�žtumo numatyti vis� ateities rizikos veiksni� yra iš
esm�s ne�manoma. Ta�iau ikisutartini� santyki� s�naudos yra neišvengiamos, o laiko
neapibr�žtumo keliamos rizikos s�naudos – tik tik�tinos. Tai reiškia, kad net ir didel� rizika gali
nepasitvirtinti, o su tuo susijusi� s�naud� gali ir neb�ti. Dar daugiau, kiekvienas papildomas
žodis ar simbolis turi ir papildom� hermeneutin� rizik�. Tod�l absoliu�iai išsamus dvišalis
sandoris yra neekonomiškas ir nesiektinas (Posner, 2004). Tai yra, d�l riboto racionalumo ir
ateities neapibr�žtumo s�veikos visi dvišaliai sandoriai visada bus neišsam�s (Rasmusen, 2001;
Hart ir Moore, 1998; Hill, 2009; ir kt.).
Be to, oportunizmo ir turto specifiškumo s�veika lemia ir tai, kad net griež�iausias ir išsamiai
formalizuotas dvišalis sandoris nebus savirealizuojanti. Bet koks žmogaus veiksmas reiškia
pasirinkim�, kai aukojamos alternatyvios galimyb�s, o žmogus visada link�s rinktis t� elgesio
variant�, kur� subjektyviai suvokia kaip naudingiausi�, t. y. labiausiai tenkinant� jo poreik�
sumažinti nemalonum� arba padidinti malonum� (Šimašius, 2002). Jeigu su�jus savo pažado
vykdymo terminui atsiranda alternatyva, kurios naudos priedas yra didesnis nei papildomos
ne�vykdyto pažado s�naudos, žmogus gali nuspr�sti duoto pažado nevykdyti arba j� vykdyti
kitaip, o tai gali neatitikti naudos gav�jo l�kes�i�, t. y. lauktos naudos. Be to, d�l turimo turto
specifiškumo, oportunistiškai besielgiantis subjektas gali sulaikyti savo pažad� vykdym� idant
persider�t� ir gaut� daugiau naudos, nei buvo sutarta.
Apibendrinant šias mokslin�je literat�roje pateiktas �žvalgas galima teigti, kad d�l oportunizmo
ir turto specifiškumo s�veikos dvišaliai sandoriai yra ne tik neišsam�s, ta�iau ir n�ra savaime
besirealizuojantys. Siekdami �gyvendinti nevykdom� sandor�, pažad�to vykdymo negaunanti
šalis tur�s galimyb� pasinaudoti objektyv�j� teisingum� vykdan�iomis prievartos institucijomis
tam, kad �gyvendinti subjektyviai suvokt� pažado naud�. Ta�iau d�l šio prievartos mechanizmo
s�naud� ta šalis gali nuspr�sti prisiimti nuostolius, arba šie gali atsirasti d�l prievartos institucij�
klaid� rizikos. Atitinkamai, autoriaus nuomone, institucinis sutar�i� privalomumo užtikrinimas
n�ra pakankamas tam, kad panaikinti sandori� s�naudas ir užtikrinti nuosavyb�s nelie�iamum�.
51
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�, šioje disertacijoje
daroma apibendrinanti išvada, kad pagrindinis sandori� reguliavimo tikslas yra ugdyti
kognityvinius �kio subjekt� geb�jimus, užtikrinti prognozavimui reikalingos informacijos ir
priemoni� prieinamum�, skatinti konkurencij� tuo pa�iu metu saugoti �kio subjektus nuo
oportunizmo gr�sm�s. Tai yra, informacijos ir teisingumo prieinamumas yra strateginis
reguliavimo tikslas.
1.3. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� teorin�s nuostatos
Šiame disertacijos skyriuje susisteminami mažojo vartojimo kreditavimo moksliniai tyrimai
skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose. Tai leidžia autoriui išskirti ir argumentuoti
mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimui esminius kiekvienos dimensijos aspektus.
Šiame skyriuje atskleidus teorinius poži�rius � mažojo vartojimo kreditavimo sandori� vertinim�
skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose yra pasiekiamas šios disertacijos antrasis
uždavinys.
Ankstesniuose šios disertacijos skyriuose atlikta mokslin�s literat�ros analiz� leidžia teigti, kad
konkre�i� sandori� reguliavimo sprendimai turi ne tik nepažeisti bendr�j� fundamentali�j�
visuomen�s vertybi�, ta�iau tuo pa�iu turi b�ti individualizuoti ir priimami atsižvelgiant �
konkre�i� sandori� specifik�. D�l to, b�tina nustatyti mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
ypatumus ir teoriškai �vertinti �prastin� ši� sandori� reguliavimo praktik�.
Šioje disertacijoje reguliavimo sprendimai yra grindžiami ne ekonominio ar politinio
tikslingumo požymiais, ta�iau yra orientuojami � skolinink�, jo poreikius ir sprendimus mažojo
vartojimo kreditavimo procese. Atsižvelgiant � tai, atliekama mokslini� tyrim� analiz�
skolininko elgsenos ir racionalumo aspektais. Šios analiz�s rezultatai apibendrinami pirmame
šio skyriaus poskyryje. Antrajame poskyryje, atsižvelgiant � mokslin�je literat�roje dažniausiai
tyrin�jamas pal�kan� normos ribojimo galimybes ir tokios intervencijos pasekmes, kreditoriaus
dimensijos analiz� yra atliekama b�tent kredito kainos ribojimo aspektu. Paskutiniame šios
skyriaus poskyryje yra pateikiama kreditavimo prieinamumo ribojimo galimybi� analiz� kredito
gav�jo prasiskolinimo gr�sm�s kontekste.
52�
1.3.1. Skolininko dimensija: vartotoj� elgsenos ir racionalumo aspektai
Siekiant atskleisti subjektyvi�j� mažojo vartojimo kreditavimo pus� kuri, kaip jau min�ta
ankstesniuose skyriuose, yra esmin� sprendžiant reguliavimo poreik� ir mast�, šiame disertacijos
poskyryje atliekama vartotojo elgsenos ir racionalumo aspekt� analiz�.
Moksliniuose tyrimuose pripaž�stama, kad formuojant mažojo vartojimo kreditavimo rinkos
reguliavimo sprendimus ir juos pagrindžiant, tikslinga nustatyti kod�l ir kaip vartotojai
naudojasi šios r�šies kreditais (Skiba, 2012). Tod�l dažniausiai pagrindinis mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� tyrim� subjektas yra skolininkas, o objektas - jo elgsena ir šios elgsenos
pasekm�s. Ir nors mokslini� tyrim� skai�ius šiuo aspektu yra nuolatos augantis, mokslininkai
vis dar pripaž�sta, kad esamo �dirbio nepakanka pilnam suvokimui kod�l yra naudojamasi
mažaisiais vartojimo kreditais ir kok� poveik� šie sandoriai turi skolininko gerovei (Hynes, 2012;
Cuffe, 2012; Carter, 2012; Carter, Skiba ir Sydnor, 2013; Morgan, Strain ir Seblani, 2012 ir kt.).
Vertinant kreditavimo sandor� procesiniu poži�riu pažym�tina, kad jis yra susij�s su visa eile
subjektyvi� skolininko vertinim� ir sprendim�. Mokslin�je literat�roje pripaž�stama, kad
kreditavimas yra susij�s ne tik su ekonomika ar vadyba, bet ir su vartotojo psichologija (Mewse,
Lea ir Wrapson, 2010). Šiame kontekste tikslinga priminti neoklasikin�s ekonomikos teorijose
daryt� prielaid�, jog žmogus disponuoja visa optimaliam sprendimui reikalinga informacija ir
yra racionalus savo poreiki� maksimizuotojas.
Ta�iau d�ka Kahnemano ir Tversky (1979), Simon (1955,1976) ir kit� elgsenos tyr�j� darb�, ši
homo economicus prielaida buvo pakeista suvokimu, kad žmogus gali elgtis (ir dažnai elgiasi)
iracionaliai. Kahneman ir Tversky (1979) savo žymiais eksperimentais �rod�, jog žmoni�
sprendimai, ypa� susij� su rizika ar neapibr�žtumu, sistemiškai nukrypdavo nuo racionalumo
prielaidos.
Šis racionalumo prielaidos išpl�timas padar� didel� �tak� ir finansin�s vartotoj� elgsenos
tyrimams bei reguliavimui. Žmogaus sprendimai buvo prad�ti tirti laikant, kad jis turi
racionalumo, valios ir asmeninio suinteresuotumo apribojimus, o iracionalios elgsenos teorijos
tapo sistemiškai taikomos vadybini� ir teisini� reguliavimo priemoni� pasirinkime (Jolls, ir kt.,
1998; McCaffery and Slemrod, 2006). Tai yra, moksliniuose tyrimuose tapo priimta laikyti, kad
žmon�s yra ribotai racional�s, nekantr�s, per daug optimistiški, per daug pasitikintys savimi ir
turi kit� racionalaus elgesio anomalij� (Fritzdixon ir kt., 2013). Pasak Simon (1955, 1976),
žmogus tik siekia b�ti racionalus, ta�iau yra ribojamas savo galimybi� ir paprastai ieško ne
„maksimalios“, o „pakankamai tenkinan�ios“ naudos.
53
Kaip jau min�ta, asmens galimybes elgtis racionaliai riboja neurofiziologin�s savyb�s (žmon�s
negali gauti, išsaugoti ir apdoroti visos informacijos be klaidos) ir komunikacijos barjerai
(žmon�s negali išreikšti savo žini� ir informacijos taip aiškiai, kad j� tobulai suprast� kiti)
(Williamson, 1986; Šimašius, 2002). Šie kognityviniai tr�kumai yra kompensuojami euristika ir
kitomis m�stymo strategijomis, kurios supaprastina užduot� ir leidžia priimti sprendimus d�l
tolesnio savo elgesio iš subjektyviai suvoktos ribotos informacijos, remiantis intuicija ir
patirtimi (Simon, 1955). D�l ši� priežas�i� autorius sutinka su prielaida, kad žmogus yra ribotai
racionalus, t.y. klystantis, o jo sprendimai kartais yra iracional�s d�l veikian�i� emocij� ar
darom� klaiding� prielaid� (Kahneman ir Tversky, 1979; Goldberg ir kt., 2001; Fromlet ir kt,
2001; Dave ir kt, 2003 ir kt.).
Kita vertus, pritartina ir Šimašiaus (2002) nuomonei, kad veikiantis individas pasirenka tai, kas
yra jam geriau, o ne tai, kas yra jam blogiau. Neracionalia elgsena laikant tik tokius (retus)
atvejus, kai asmuo kryptingai ir s�moningai trukdo sau siekti savo tiksl� (nor�), asmens veiklos
analizei bus b�tina racionalios elgsenos prezumpcija, nes ji apims daugum� atvej�, kai asmuo
elgiasi taip, kad patenkint� savo tikslus (norus), o priešingi atvejai bus tik išimtys. Ta�iau,
autoriaus nuomone, tam, kad tokiu argumentu gr�sta racionalumo prezumpcija veikt� bent
teorin�se abstrakcijose, yra b�tina naud� apibr�žti kaip nemalonumo sumažinim� ar malonumo
didinim�. Be to, „malonumui“ turi b�ti suteikta ne objektyvi išraiška, o pripažintas jo turinio
subjektyvumas (Šimašiaus, 2002).
Kitaip tariant, objektyviai pamatuojama naudos reikšm�, šiuo atveju, tur�t� b�ti pakeista tik
netiesiogiai išmatuojamu ir sunkiai �rodomu subjektyvaus individo vert�s suvokimu. Dar
daugiau, racionalumo prielaida tokiu atveju tur�t� b�ti atribojama nuo asmens siekiam� tiksl� ir
tur�t� b�ti taikoma tik einamajam priemoni� pasirinkimo procesui (Šimašiaus, 2002).
Ta�iau, autoriaus nuomone, toks racionalumo vertinimas išimtinai pagal subjektyv�j� vartotojo
naudos suvokim� yra kritikuotinas. Juk ateitis yra neapibr�žta, o dažniausiai asmens elgsena yra
b�tent � ateit� orientuota (išimtis yra nebent iš karto realizuojamas sprendimas). Tod�l asmuo
gali klysti manydamas, kad padeda sau siekti savo tiksl� (nor�), nors iš ties� (kaip paaišk�ja
v�liau) jis kenkia sau. Kitaip tariant, asmens l�kes�iai sprendimo pri�mimo metu ir faktiškai
patirtas (ne)malonumas gali skirtis.
Be to, vystant Šimašiaus (2002; p.20) pateikt� pavyzd�, tik chirurgo, o ne šamano, elgesys
siekiant išgydyti pacient�, gal�t� b�ti pripažintas racionaliu, jei šamanas elgiasi neteis�tai.
Neteis�ta elgsena negali b�ti pripažinta racionalia. Priešingu atveju racionalia elgsena reik�t�
pripažinti ir pvz. narkotik� vartojim�, savanaudiškus ar chuliganiškus, psichopatinius
nusikaltimus.
54�
Asmuo gali b�ti pasirink�s objektyv�j� blog�, nors subjektyviai jis jau�ia malonum�. Arba
asmuo gali b�ti pasirink�s tai, kas jam objektyviai yra blogiau, nors pasirinkimo metu šis asmuo
s�žiningai tik�jo (subjektyviai), jog renkasi geresn� ir jam malonum� suteiksiant� elgesio
variant�.
Šimašiaus (2002) argumentai, ginantys racionalaus asmens standarto sugr�žinim� � jo elgsenos
analiz� galb�t gali b�ti pateisintas iracionali� elgsen� laikant kvailumu. Ta�iau iracionalios
elgsenos tez� n�ra tai, kad žmogus yra kvailas nes klysta. Iracionali elgsena n�ra žmogaus
tr�kumas. Priešingai – iracionalumas yra išskirtinai žmogui b�dingas geb�jimas vystyti
kompleksiškas ir kontekstines sprendim� pri�mimo strategijas, supaprastinan�ias sud�tingus
prognozavimo procesus iki paprast� operacij� (Tversky ir Kahneman, 1974). Tam žmogus
remiasi išvystytomis euristikos priemon�mis, pagr�stomis prielaidomis, intuicija, emocijomis,
patirtimi, asociacijomis ir kitais sud�tingais �rankiais (Rachlinski, 2003). Šio žmogaus geb�jimo
supaprastinti sud�tingas operacijas, kol kas, n�ra pakartoj�s joks dirbtinis intelektas.
Mažojo vartojimo kreditavimo kontekste autorius sutinka su Fritzdixon, Hawkins ir Skiba
(2013) nuomone, kurie teig�, kad b�tent bihevioristinis poži�ris ir iracionalios elgsenos tyrimai
leidžia geriau suprasti maž�j� vartojimo kredit� gav�j� elgsen� ir svarbiausia, leidžia nustatyti
reguliavimo sprendim� ribas šioje naujoje ir besivystan�ioje finansini� paslaug� rinkoje. Skiba
(2012) taip pat teig�, jog siekiant suprasti koks maž�j� vartojimo kredit� rinkos reguliavimas
yra tinkamas, reguliuotojas privalo žinoti kod�l ir kaip vartotojai naudojasi šiais kreditais.
Tooth (2012) taip pat pažym�jo, kad vartojimo kreditavimo rinkos kontekstas yra labai
naudingas elgsenos ekonomikos tyrimams. Vartojimo kreditavimas, pažym�jo šis mokslininkas,
apima sud�tingos informacijos analiz�, � ateit� nukreipt� sprendim� pri�mimo ir rizikos
vertinimo veikas, kurias atlieka vartotojas. Visi šie veiksniai yra pagrindiniai elgsenos
ekonomikos tyrimo objektai. Nenuostabu, reziumuoja Tooth (2012), kad vartojimo kreditavimas
pritrauk� didel� ekonomin�s elgsenos tyr�j� d�mes�.
Ryš� tarp skolininko elgsenos ir �siskolinimo tikslu atskleisti kreditavimo reguliavimo
priemoni� efektyvum� tyr� Vandone ir Anderlone (2008, 2010). Pasak j� skolininko elgsena
dažnai yra analizuojama socialini� ir psichologini� veiksni�, lemian�i� asmens galimybes
tinkamai �vertinti savo vartojimo ir finansavimo sprendimus, kontekste. Aplinkyb�, kad
perteklin� �siskolinim� gali lemti asmens iracionali elgsena, yra vertinama ir nagrin�jama
siekiant paruošti tinkamas prevencines ar reakcines priemones tam, kad išvengti neigiam�
iracionalios elgsenos pasekmi�.
55
Apibendrinus Fritzdixon, Hawkins ir Skiba (2013), Vandone ir Anderlone (2008), Vandone
(2009) ir kit� mokslinink� �žvalgas, disertacijos autorius išskiria šias mažojo vartojimo
kreditavimo skolinink� iracionalios elgsenos apraiškas:
(i) Perteklinis pasitik�jimas (angl. Overconfidence) - tai situacija, kai asmuo yra link�s
manyti es�s geresn�je pad�tyje nei iš tikr�j� yra ir d�l to nuvertina savo elgesio rizik�
(Barber ir Odean, 2001). Skolininkai per daug optimistiškai vertina savo galimybes laiku
gr�žinti paskolas, d�l ko paskol� gr�žinimas dažnai užtrunka ilgiau nei vartotojai tik�josi
jas imdami (Drysdale ir Keest, 2000). Skolininkai sistemingai nuvertina neigiam�
gyvenimo �vyki� (ligos, darbo praradimo ir pan.) rizik� arba savo galimybes j� suvaldyti
(Vandone, 2009). Tyrimais �rodyta, pvz. kad optimistiškai nusiteik� asmenys skolinasi
dvigubai daugiau nei pesimistiškai nusiteik� asmenys (Brown ir kt., 2005; Van Raaij and
Gianotten, 1990), o kreditas dažnai yra naudojamas kaip l�kes�i� konvertavimo � veiksni�
paklaus� priemon�., pvz. studentai yra labiau link� skolintis, nes jie tikisi didesni� pajam�
ateityje (Davies and Lea, 1995). Kreditoriai gali išnaudoti perteklin� vartotoj� pasitik�jim�
pavyzdžiui si�lydami nemokam� kredit�, imdami mokest� už ilgesn� naudojim�si juo.
Tokia kreditori� strategija suteikia galimyb� gauti pajamas iš t� vartotoj�, kurie pervertina
savo galimybes pilnai gr�žinti skol� ir sumok�ti pal�kanas (Tooth, 2012).
(ii) Pasiekiamumo euristika (angl. availability heuristic) - tai situacija, kai asmuo savo
sprendim� grindžia lengviau paž�stama ar �sivaizduojama informacija (Kahneman ir
Tversky, 1974). Kitaip tariant, individai vertina teigiam� ar neigiam� �vyki� galimyb�
remdamiesi daugiau savo asmenine patirtimi nei objektyvia �vyki� tikimyb�s analize
(Vandone, 2009).
�ia pažym�tina ir tai, kad informacijos apie kredit� perteklius ar sud�tingumas gali
išprovokuoti kognityvines suprantamumo ir supaprastinimo strategijas (Estelami, 2001;
Tooth, 2012). D�l ignoruotos ar netinkamai suprastos informacijos vartotojai gali
nuspr�sti mažiau taupyti, daugiau skolintis ar rinktis ne pa�ius tinkamiausius kreditavimo
produktus (Stango ir Zinman, 2006; Tooth, 2012)
(iii) Hiperbolinis diskontavimas (ang.: Hyperbolic discounting) tai situacija, kai asmuo per
daug vertina esam� naud� nei ateities s�naudas d�l to yra link� priimti sprendimus, d�l
kuri� jie paskui gailisi (Frederick et al., 2003; Bar-Gill, 2004; Gruber ir Koszegi, 2004;
Weiss, 1991, Schicks, 2010; ir kt.). Kitaip tariant, priimdami sprendimus subjektai suteikia
didesn� reikšm� esamiems �vykiams lyginant su ateities �vykiais. Arba, kaip teigia Schicks
(2010), individai nuolatos naudojasi savikontrol�s mechanizmais kontroliuojant save tarp
pagund� dabar ir naudos ateityje.
56�
Šiame kontekste savikontrol�s problemas nagrin�j� Fudenberg ir Levine (2006) pateik�
„dvigubo-aš“ (angl. "dual-self") model�, kuriuo asmens sprendimai yra prilyginami
žaidimui tarp trumpalaikio ir ilgalaikio „aš“, su tais pa�iais tikslais, bet su skirtingais
poži�riais � ateit�. Tai yra, neracional�s sprendimai dažnai priimami d�l ribotos skolinink�
savikontrol�s ar vilkinimo. Vartotojai dažnai gali gr�žinti kredit� pilnai, ta�iau d�l
netinkamo finansinio planavimo ir savikontrol�s nusprendžia t� daryti sekant� m�nes�.
Toki� sprendim� rezultate akumuliuojasi pal�kanos ir kiti kredito mokes�iai (Tooth,
2012).
Mažojo vartojimo kreditavimo sandoriuose yra pastebimas ir taip vadinamas „riešut�li� efektas“
(angl. peanuts effect) (Bertrand ir Morse, 2011). Skolininkai nevertina sandori� smulkiomis
sumomis, kadangi mažos sumos yra „riešut�liai“ (Markowitz, 1952). Skolininkai gali kiekvien�
paskolos etap� vertinti kaip riešut�lius ir atitinkamai – suklysti vertinant bendr� vartojimo
kredito kain�. R�kymo pavyzdys �ia pateikiamas kaip elgsenos analogas (Read, Loewenstein, ir
Rabin, 1999). Tokia skolinink� elgsena �takoja marketingo ir kainodaros strategijas, kuomet
kreditoriai siekia kainos mok�jim� skaidyti � kiek �manoma dažnesnius periodus, idant
susidaryt� nedideli� sum� efektas (Gourville, 1998).
Iš �ia kyla ir mažojo vartojimo kredito gr�žinimo termin� prat�sin�jimo problematika (Martin,
2010; Lawrence and Elliehausen, 2008). Esant trumpam kredito terminui ir nedidelei jo sumai,
pinigin� kainos išraiška dažniausiai atrodys kaip „riešut�liai“ palyginus su visos sumos
gr�žinimu, d�l ko skolininkas gali nuspr�sti prat�sin�ti kredito termin� ir atitinkamai –
klaidingai vertinti sumin� jo kain�.
Ši� racionalumo klaid� pasekoje kai kurie skolininkai gali rinktis jo galimybi� neatitinkant�
kredit�. Kita ši� klaid� pasekm� yra ta, kad kreditoriai gali siekti išnaudoti šias klaidas idant
gauti papildomos naudos ir žmogišk�j� silpnybi� (Tooth, 2012). Autoriaus nuomone, ypatingai
ryškiai iracionali elgsena pasireiškia did�jan�io neapibr�žtumo ir rizikos situacijose. Tod�l
didelio neapibr�žtumo terp� tur�t� b�ti ta, kurioje iracionali elgsena ir euristikos pasireiškia
ryškiausiai. Tokia terpe yra laikytina maž�j� vartojimo kredit� rinka, kuri iš esm�s yra skirta
atremti skolininko „finansinius šokus“. Moksliniais tyrimais yra �rodyta, kad mažieji vartojimo
kreditai yra dažnai naudojami kaip kraštutin� priemon�, ženkliai padedanti sumažinti neigiamas
skubi� ir netik�t� finansini� poreiki� pasekmes, lengviau valdyti likvidumo ar finansines
problemas, mažina finansin� ir socialin� atskirt� (Elliehausen, 2009; Edmiston, 2011; Caskey,
2002; Morse, 2011; Wilson ir kiti, 2010; Morgan, 2008 ir kiti).
57
Moksliniuose tyrimuose yra nustatyta, kad mažieji kreditai naudojami kaip paskutin� priemon�
finansiniam tr�kumui padengti, kuomet pigesn�s kreditavimo priemon�s yra tiesiog
neprieinamos (Bhutta, Skiba ir Tobacman, 2012), arba išnaudotos (Dobbie ir Skiba, 2012). Kai
kurie tyr�jai teigia, kad apie 80% vartotoj�, kurie naudojosi mažaisiais vartojimo kreditais,
tiesiog netur�jo galimyb�s naudotis bank� teikiamais vartojimo kreditais (pvz. kredito
kortel�mis) (Bhutta, Skiba ir Tobacman, 2012). Šios ir kitos tyrim� išvados patvirtina, jog
skolinink� elgsena gali atitikti racionalios elgsenos požymius (Ellihausen and Lawrence, 2001;
Caskey, 2002).
Ta�iau nors trumpos ir brangios paskolos yra skirtos laikiniems sunkumams suvaldyti, Bhutta,
Skiba, ir Tobacman (2012) atskleid�, jog ši� produkt� vartotojai daug dažniau kreipiasi d�l
kredito suteikimo nei kiti. Pasak j� tai reiškia, kad dauguma skolinink� nekaupia nenumatytoms
aplinkyb�ms �veikti, o naudoja mažuosius kreditus kaip pajam� substitutus kasdienin�ms,
pasikartojan�ioms, o ne netik�toms, išlaidoms padengti (t.y. ne pagal paskirt�). Ši išvada
patvirtino Skiba ir Tobacman (2008), Pew (2012) atliktus tyrimus.
Yra atlikta ir daugiau tyrim� kuriais buvo atskleista daugiau maž�j� vartojimo kredit� savybi�,
didinan�i� skolininko finansin� našt� ir mažinan�i� gerov�. Pavyzdžiui Skiba ir Tobacman
(2011) nustat� ryš� tarp maž�j� kredit� prieinamumo ir didesnio asmens bankrot� skai�iaus;
Melzer (2011) teig�, kad mažieji vartojimo kreditai sukelia sunkumus apmokant hipoteka
užtikrintas paslaugas, nuomos ar komunalini� paslaug� s�skaitas; Carrell ir Zinman (2008)
nustat�, jog mažieji kreditai mažina darbin� potencial� (ta�iau pripažino, kad bendros gerov�s
atžvilgiu rezultatai gali b�ti kitokie); ir taip toliau.
Atlikus mokslini� tyrim� analiz� iš esm�s galima daryti išvad�, kad maž�j� vartojimo kredit�
gav�jo elgsena ir sprendimai, priklausomai nuo konteksto, gali b�ti tiek gerov� didinantys, tiek
mažinantys. Tai reiškia, kad mažieji vartojimo kreditai n�ra negatyvus rinkos reiškinys ab initio.
Atitinkamai, autoriaus nuomone, mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai turi b�ti tyrin�jami
lyginant skolininko l�kes�ius sprendimo pri�mimo metu, jo atliktus pasirinkimus bei galutin�
sandorio rezultat� – ar gauta nauda atitiko skolininko l�kes�ius, ar ne. Kitaip tariant, ar
skolininkas klydo priimdamas sprendim� ir rinkdamasis savo elgesio variant�, ar ne.
Atsižvelgiant � pakankamai prieštaringas mokslini� tyrim� išvadas ir �žvalgas galima daryti
išvad�, kad ši tyrin�jim� sritis vis dar yra aktuali ir neišbaigta.
B�tent asmens sprendimo ir pasirinkimo kryptimis ir vyst�si bihevioristiniai iracionalios
žmogaus elgsenos tyrin�jimai. Iracionalia elgsena, šiame kontekste, pripaž�stamos klaidos arba
apskai�iuojant savo galimybes, arba pasirenkant sprendim� vykdymo b�dus (Write ir Stone,
2012).
58�
�ia sprendim� tyr�jai nagrin�ja informacijos pri�mimo, apdorojimo ir galimybi� apskai�iavimo
procesus, tuo tarpu pasirinkimo tyr�jai nagrin�ja galim� elgsenos variant� vykdant savo
sprendimus vertinim� ir atitinkamus žmoni� pasirinkimus (Camerer ir Loewenstein, 2004;
Mitchell, 2005; Kahneman ir Tversky, 1974).
Apibendrinant šiuos mokslinius tyrimus, steb�jimo (aplinkos suvokimo) klaidos, akcentuojamos
moksliniuose tyrimuose, dažniausiai yra susijusios su klaidingu realyb�s suvokimu arba
neteisingu turimos informacijos / realios situacijos vertinimu. Šie veiksniai pasireiškia kuomet
asmuo iracionaliai vertina savo aplink� ir nukrypsta nuo racionalaus pasirinkimo d�l konteksto,
kuriame asmuo priima sprendim�. Tuo tarpu pasirinkimo (valios ar savikontrol�s) klaidos yra
konstatuojamos kuomet asmuo pervertina arba ne�vertina savo galimybes, esam� arba b�sim�
savo elgesio naud� ar s�naudas.
Šiame kontekste atskirai atkreiptinas d�mesys � Prelec ir Loewenstein’s (1998) pateikt� dvigubo
�rašo apskaitos mintyse teorij�, kuri nagrin�ja vartotojo elgsen� ir potyrius kredito naudojimo ir
jo gr�žinimo metu. Pagal j�, vartojimo malonumas (nauda) ir �mok� mok�jimo nemalonumas
(s�naudos) yra tarpusavyje susij� ir, kad d�l stiprios antipatijos skolai asmens patiriamas
vartojimo malonumas bus susilpnintas mintimis apie skol�. Ta�iau nors vartojimo kreditavimo
nauda (malonumas) ir s�naudos (nemalonumas) yra dvi vienos monetos pus�s, mintyse žmon�s
gali jas atskirti ir užmiršti apie naud� arba s�naudas (Kamleitner, Hoelzl ir Kirchler, 2010)6.
Dar daugiau, mintyse apskaitoma naudos ir s�naud� s�saja yra pakopin� ir tai, k� asmuo vertina
pirmiau, nulemia jo poži�r� � tam tikro produkto vartojim� (Kamleitner ir Hoelzl, 2009;
Kamleitner, Hoelzl ir Kirchler, 2010). Kitaip tariant, jei mintis apie naud� lemi� mint� apie
s�naudas, vartotojas iš esm�s sav�s klausia „kod�l mintis apie s�naudas ateina taip lengvai, kai
aš galvoju apie naud�“ ir tai gali pristabdyti pat� vartojim�. Priešingai, jei mintis apie s�naudas
lemia galvojim� apie naud�, vartotojas iš esm�s sav�s klausia „kod�l mintis apie naud� ateina
taip lengvai, kai aš galvoju apie s�naudas“ ir tai gali paskatinti pat� vartojim� (Kamleitner,
Hoelzl ir Kirchler, 2010).
������������������������������������������������������������6 Pavyzdžiui, atsiskaitant kredito kortele,vartotojai dažnai mintyse atskiria vartojimo malonum� nuo skolos,
kadangi skolos mok�jimo laikas yra atid�tas ir paprastai kredito kortele yra perkamas ne vienas dalykas, kas
apsunkina susiejim� skolos su konkre�ios vertyb�s vartojimu (Kamleitner, Hoelzl ir Kirchler, 2010).
59
Kreditavimo kontekste, pasak ši� mokslinink�, tai reiškia, kad tiek vartojimo poreikiai gali
paskatinti kreditavim�, tiek kredito prieinamumas gali paskatinti vartojim�, kurio neb�t�, jei
kreditas neb�t� prieinamas. Eksperimentais kreditavimo srityje �rodyta, jog ir didesnis kredito
prieinamumas skatina vartoti (Soman ir Cheema, 2002, Gross ir Souleles, 2002; Soman, 2001),
�skaitant ir vartoti impulsyviai, negalvojant apie kredito gr�žinim� (Feinberg, 1986; Kamleitner
ir Kirchler, 2007).
Primintina, kad sandorio sudarymo metu numanomas vartojimo malonumas (ar �mok�
mok�jimo nemalonumas), bei faktiškai patiriamas (ne)malonumas gali skirtis. Vartojimo ir jo
kreditavimo sprendimas yra priimamas pagal numanomas naudos ir s�naud� vertes, tuo tarpu ši�
sprendim� realios pasekm�s dažnai turi visiškai kit� vert� (Kamleitner, Hoelzl ir Kirchler,
2010). Kitaip tariant, dažnai viskas trunka ilgiau ir kainuoja brangiau, nei yra numanoma
sprendimo pri�mimo metu.
Šie skirtumai yra itin reikšmingi kreditavimo santykiuose. Polinkis kredituoti tai, ko asmuo
negali sau leisti, gali did�ti d�l klaidingo numanymo apie faktin� vartojimo malonum� ar kredito
�mok� nemalonum�. Einant laikui, asmuo pripranta prie naujo daikto ir, jei tuo metu vis dar
lieka kredito �siskolinimas, �mokos tampa našta. Šis santykis tampa kritinis, kai vartojimo
teikiamas malonumas pasibaigia, ta�iau skola lieka (Kamleitner, Hoelzl ir Kirchler, 2010). Tai
lemia vartotojo nepasitenkinim� ir pas�moning� malonum� paiešk�, kas gali lemti polink� toliau
skolintis vartojimui. Tokia elgsena gali lemti pavojing� prasiskolinimo b�sen�. Atitinkamai,
viena iš prasiskolinimo priežas�i�, kaip teigia Schicks (2010), kartais yra neatsakinga skolinink�
elgsena naudojant daugiau kredito nei jie gali sau leisti, kadangi jie negali atsispirti vartojimo
pagundai ir nepagr�stai nuvertina skolos našt� lyginant su vartojimo malonumu.
Ta�iau, kaip jau min�ta ankstesniuose skyriuose, poreikis skolintis gali kilti ne tik d�l to, ko
asmuo nori, bet ir d�l to, ko asmeniui reikia. Tai yra, kredito l�šos gali b�ti naudojamos
b�tiniesiems poreikiams tenkinti, kuri� atsisakymas gali b�ti objektyviai ir/ar subjektyviai
ne�manomas be žalos asmens sveikatai ar orumui. Atitinkamai, šioje disertacijoje autorius daro
prielaid�, jog sprendimas tenkinti b�tinuosius savo poreikius yra prima facie racionalus.
Ši� poreiki� atžvilgiu neiracionalumas gali pasireikšti nebent renkantis tarp substitut�.
Pavyzdžiui asmens poreikis maistui yra b�tinasis, tod�l bendr�ja prasme pasirinkimas valgyti
yra racionalus. Neracionalumas gali pasireikšti jei asmuo renkasi prabang� maist�, kai negali
sau to leisti, arba valgo dažniau ir daugiau, nei reikalinga visumai organizmo funkcij� palaikyti.
Tai yra, autoriaus nuomone, neracionaliems sprendimams galima b�t� priskirti konkre�iam
asmeniui jo situacijoje nenorint to ko jiems objektyviai reikia, arba norint to, ko jiems
objektyviai nereikia.
60�
Apibendrinant šiame disertacijos poskyryje pateikt� mokslin�s literat�ros analiz� galima teigti,
kad bihevioristinis poži�ris leidžia geriau suprasti maž�j� vartojimo kredit� gav�j� elgsen� ir
svarbiausia, leidžia nustatyti reguliavimo sprendim� ribas. Finansin�s elgsenos racionalumas
didži�j� dalimi priklauso nuo konkretaus skolininko poreiki�, motyv� ir galutinio tikslo, kurio
yra siekiama sudarant kreditavimo sandor�.
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�,šios disertacijos autorius
daro apibendrinan�i� prielaid�, kad mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai iš skolininko
perspektyvos turi b�ti tyrin�jami lyginant skolininko poreikius ir l�kes�ius sprendimo pri�mimo
metu, jo atliktus pasirinkimus bei galutin� sandorio rezultat�.
1.3.2. Kreditoriaus dimensija: kredito kainos ribojimo galimybi� vertinimas
Šiame disertacijos poskyryje pateikiamas kredito kainos ribojimo galimybi� vertinimas. Šis
kreditoriaus dimensijos aspektas disertacijoje yra pasirinktas d�l to, kad visi maž�j� vartojimo
kredit� dav�jai yra pelno siekian�ios �staigos, kuri� peln� lemia kredito kainos dav�jai
(skolininkai). Dažniausiai b�tent d�l aukštos mažojo vartojimo kredito kainos kreditoriai yra
kritikuojami, o kredito kainos ribojimas yra viena dažniausiai pasitelkiam� reguliavimo
priemoni�. Atitinkamai, kredito kainos ribojimo galimybi� analiz� yra b�tina siekiant nustatyti
šios reguliavimo priemon�s priimtinumo prielaidas.
Moksliniuose kreditavimo tyrimuose tiriama ne tik skolininko prigimtis klysti, ta�iau ir
kreditori� strateginis atsakas � šias skolinink� klaidas. Moksliniais tyrimais yra �rodyta, kad
skolininkai dažniausiai yra savo pad�ties ver�iami skolintis iš paskutinio jiems prieinamo
šaltinio. Pasak Gill ir Warren (2008), kreditoriai �ia gali b�ti suinteresuoti išnaudoti vartotojo
silpnybes ir pad�ties sunkum� idant sudaryti sandor� d�l santykinai brangaus kreditavimo.
Kreditoriai gali s�moningai išnaudoti šias elgesio anomalijas arba skolinink� ž�tb�tin� poreik�
gauti l�š�. Perteklinis pelnymasis iš b�tin�j� skolininko poreiki�, neatsižvelgiant � b�simas
pasekmes, gali pakenkti skolininkui labiau nei nepakankamas vartojimas ar finansin� atskirtis.
D�l didel�s kredito kainos rizikingam skolininkui yra didel� ir �sipareigojim� nevykdymo rizika,
tod�l paskolos gr�žinimo procesas gali b�ti sunkus. O tai yra susij� su prasiskolinimo, skolos
kilpos gr�sme ir kitais dalykais, didinan�iais skolininko finansinius sunkumus (Bhutta et al.,
2012; Carrell ir Zinman, 2008; Melzer, 2011; Zinman, 2010, ir kiti). D�l to mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo poreikis yra dažniausiai grindžiamas b�tent santykinai
(lyginant su tradiciniais kreditavimo produktais) didele mažojo kredito kaina j� gav�jams
(Flannery ir Samolyk, 2005, Huckstep, 2007, Martin, 2010).
61
Be abejo, kaina n�ra vienintel� kritikuojama maž�j� vartojimo kredit� dav�j� veiklos dalis. OFT
(2013) metais atliko išsam� Jungtin�je Karalyst�je veikian�i� kreditori� patikrinim� ir padar�
išvad�, kad kreditoriai iš esm�s nesilaiko atsakingo skolinimo reikalavim� visose kreditavimo
etapuose - nuo reklamos iki išieškojimo. Ta�iau didžiausias priekaištas kreditoriams tenka
b�tent d�l prielaidos apie amoral�, god� ir perteklin� pelnym�si iš sunkioje pad�tyje atsid�rusi�
skolinink�, t.y. lupikavim�. Taigi, sud�tingoje finansin�je pad�tyje esan�i� skolinink�
kontekste, kredito kainos pagr�stumas yra prioritetiškai tirtinas kreditavimo sandorio elementas.
�ia atkreiptinas d�mesys � tai, kad pal�kan� ribojimas yra viena seniausi� kredito reguliavimo
form�. Pati diskusija apie pal�kanas „vyst�si daugel� t�kstantme�i� ir vald� didžiausi�
m�stytoj� istorijoje protus“ (Bodenhorn, 2005). Tarp j� galima pamin�ti Aristotel�, Akvin�,
Lok�, Smit�, Bentam�, Keins� ir kitus. Visais istorijos tarpsniais pal�kanos buvo vertinamos
neigiamai, kaip amoralus reiškinys (Rutherford, 2005; Temin ir Voth, 2004). Ta�iau vystantis
ekonomikai, poži�ris pasikeit� nuo pal�kan� priimtinumo iki toleruotino jo lygio (Peterson ir
kt., 2008; Rutherford, 2005).
Mokslin�je literat�roje nurodoma, kad pal�kan� ribojimas iš esm�s tur�t� sumažinti kreditavimo
lyg� apribojant kredito prieinamum� didžiausi� rizik� turintiems skolininkams, j� pa�i� naudai.
Ta�iau pal�kan� ribojimas neišsprendžia iracionalios elgsenos problem�, pvz. perteklinio
pasitik�jimo. Be to, skolinimosi apribojimai gali užkirsti keli� skolinimuisi, kai tai yra
geriausias sprendimas pa�iam skolininkui, ir atitinkamai – past�m�ti j� link brangesni� ar
neteis�t� skolinimosi šaltini�. Morgan ir Strain (2008), ištyr� maž�j� vartojimo kredit�
draudim� JAV valstijose Džordžijoj ir Šiaur�s Karolinoje nustat�, kad vartotojai dažniau
pradelsdavo apmok�ti savo �ekius, dažniau kreipdavosi d�l bankroto. Tai patvirtino hipotez�,
kad brang�s mažieji vartojimo kreditai yra patrauklus kit� finansavimo šaltini�, kurie yra
naudojami kai šie kreditai neprieinami, atžvilgiu (Tooth, 2012). Tai yra, kredito kainos
ribojimas gali b�ti nepageidaujamas reiškinys, nes jis gali pakenkti vartotojams ir neigiamai
paveikti vis� ekonomik� (PwC, 2013).
Taigi, pritartina Hudon (2009) nuomonei, kad reguliuotojo sprendimai d�l toleruotinos kredito
kainos normos tur�t� nustatyti teising� pusiausvyr� tarp vartotoj� gerov�s iš vienos pus�s ir
b�tinyb�s kurti stiprias kredito institucijas iš kitos pus�s. Tai reiškia, kad pal�kan� normos
tur�t� b�ti s�žiningos ir veiksmingos abiem sandorio pus�m – kreditoriui ir skolininkui.
Klausimas, � kur� turi atsakyti reguliuotojas, šiame kontekste, yra vienas - kiek daug yra per
daug?
62�
Moksliniuose tyrimuose akcentuojama, kad pal�kan� viršutin�s ribos nustatomos tam, kad b�t�
pažabota kreditori� galia, apginti naiv�s skolininkai, užkertamas kelias išlaidavimui ir
�takojamas ištekli� paskirstymas (Bodenhorn, 2005). Kredito kaina, žinoma, tur�t� padengti
kreditavimo s�naudas ir suteikti s�žining� pelno norm�. Jei kredito kainos apribojimas bus toks,
kad nepadengs s�naud�, tai kredito sandoris nebus prad�tas nes nebus norin�i�j� skolinti. Tod�l
pal�kan� norm� ribojimas gali pabloginti didel�s rizikos ar nepasiturin�i� skolinink� pad�t�, nes
jie gali b�ti past�m�ti link nekontroliuojamas šeš�lines kredito rinkas, kuri� veiklos metodai yra
abejotini teis�tumo prasme (Reifner ir kt., 2009; Rigbi, 2009). Dar daugiau, pigaus kredito
prieinamumas neskatina taupyti ir apriboja finansin�s infrastrukt�ros vystym�si (Hudon,
Sandberg, 2011).
Hudon ir Sandberg (2011) pritar� Yunus (2006) nuomonei, jog reik�t� pirmiausiai atskirti
kredito s�naudas nuo pajam�. Pal�kan� norma, pasak ši� mokslinink�, yra protinga, jei neviršija
kredito s�naud� sumos daugiau nei 15-20%. Tuo pa�iu Hudon ir Sandberg (2011) pastebi, jog
vadovaujantis ribin�s naudos mažinimo taisykle, nepasiturintis skolininkas gali sutikti su
didesn�mis pal�kan� normomis nei pasiturintis, nes vienas piniginis vienetas yra naudingesnis
nepasiturintiems nei pasiturintiems. Taigi, kai kurie skolininkai gali sutikti mok�ti didesn�
kain�, kuri b�t� laikoma protinga, s�žininga bei Pareto efektyvi.
Ta�iau Huckstep (2007) pažym�jo, kad iki šiol n�ra buv� išsami�, vienos ar kitos pus�s
argumentus pagrindžian�i�, tyrim�. Atitinkamai, jo nuomone, kol n�ra objektyvi� duomen�,
�rodan�i� aiškiai perteklinius pelnus, poreikis reguliuoti negali b�ti pripaž�stamas pagr�stu.
Vandone (2009) taip pat akcentavo, kad atsižvelgiant � vartojimo kredit� rinkos pl�tr� Europoje
ir šios rinkos augimo prognozes, vartojimo kredito bendrovi� pelningumo analiz� gal�t�
reikšmingai prisid�ti prie vartojimo kreditavimo klausim� suvokimo.
Šiame kontekste Flannery and Samolyk (2005) pateik� išsami� maž�j� vartojimo kredit� dav�j�
pelningumo ir veiklos s�naud� analiz�. Tyrimo tikslas, šiuo atveju, buvo nustatyti ar kreditori�
veiklos s�naudos iš ties� yra pakankamai aukštos, kad pateisinti paskolos kain�. Flannery ir
Samolyk (2005) nustat�, kad veiklos s�naudos ir pradelst� paskol� dydis didži�ja dalimi
pagrindžia pal�kan� norm�, prašom� už mažuosius vartojimo kreditus.
Dar daugiau, šis tyrimas parod�, kad maž�j� vartojimo kredit� dav�j� pelningumas yra per pus
mažesnis nei tradicini� kredito dav�j�. D�l to Flannery ir Samolyk (2005) padar� išvad�, kad
patogumo kaina yra mažesnis pelningumas. Tok� pat� rezultat� pateik� ir Troaca (2008), savo
tyrimu �rod�s, kad mažojo vartojimo kredito kain� pagrindžia aukštas negr�žinam� kredit�
skai�ius. Apibendrinant, atsakas � lupikavimo kaltinimus iš esm�s yra grindžiamas dideliais
administravimo kaštais ir didele skolinimo rizika.
63
Huckstep (2007) palygino septyni� viešai kotiruojam� JAV mažojo vartojimo kreditavimo
bendrovi� finansinius duomenis su šešiomis tradicin�mis kredito �staigomis ir viena didele,
panašaus veiklos modelio, bendrove. Tyrimas parod�, kad mažojo vartojimo kreditavimo
bendrovi� rezultatai yra „toli gražu ne pertekliniai pelningumo prasme“. D�l to Huckstep (2007)
padar� išvad�, kad lupikavimo kaltinimas iš esm�s yra pagr�stas moraliniais ar kitais
subjektyviais kriterijais, bet ne aukšta kredito kaina.
Huckstep (2007) lygino ir mažuosius vartojimo kreditus su lombardais, kredito unijomis,
skolinimusi iš artim�j� ar draug� ir nustat�, kad mažieji vartojimo kreditai neturi lygiaver�i�
alternatyv�. Lombardai yra prieinami tik tiems, kurie turi daikt� užstatui; kredito kortel�s ar
kredito unij� paskolos yra prieinamos tik ger� kredito istorij� turintiems skolininkams; o
skolintis iš artim�j� ir draug� d�l susijusio g�dos jausmo bei streso. PwC (2013) atliktame
tyrime taip pat pritariama nuomonei, kad nebankini� vartojimo kredito dav�j� kreditai negali
b�ti lyginami su banko vartojimo kreditais, nes skiriasi j� prieinamumo lygis, išduodamos
sumos, laikotarpiai, rizika ir kitos ypatyb�s.
Skirtumus tarp maž�j� vartojimo ir tradiciniais laikom� kredit�, kaip yra teigiama PwC (2013)
tyrime, galima papras�iau paaiškinti lyginant juos su kitomis paslaugomis. Pavyzdžiui, kelion�s
taksi, automobilio nuoma ar gyvenimas viešbutyje yra kur kas brangesni už kitus keliavimo ar
nakvyn�s b�dus, ta�iau vartotojai vis tiek naudojasi šiomis paslaugomis d�l j� patogumo ir
lankstumo, geriausiai atitinkan�i� j� poreikius. Panaši� funkcij� atlieka ir mažasis vartojimo
kreditavimas: vartotojai turi galimyb� greitai, lanks�iai ir bet kuriuo metu pasiskolinti nedidel�
pinig� sum�, kuri� �prastai gr�žina per trump� laik�.
Priklausomai nuo skolininko situacijos, Huckstep (2007) teigimu, kiekviena iš ši� alternatyv�
gali tur�ti savo rinkin� finansini� ar socialini� s�naud�. Atitinkamai, mažasis vartojimo kreditas
gali b�ti patogiausia ir pigiausia alternatyva. Kaip ir Flannery ir Samolyk (2005),
apibendrindamas savo tyrim� Huckstep (2007) pasteb�jo, jog „patogumo kaina yra mažesnis
pelningumas“. Huckstep (2009) atliktu kreditori� pelningumo tyrimu patvirtino Schaaf (2001)
išvad�, jog d�l patogumo, kredito kainos užtenka tik veiklos s�naudoms ir protingam pelnui
gauti.
Europos Komisijos užsakymu kredito kainos ribojimus Europos S�jungoje nuodugniai ištyr�
Reifner ir kt. (2010) padar� empiriškai pagr�st� išvad�, kad kredito kainos ribojimas n�ra aiškiai
ekonomiškai pagr�stas reguliavimo b�das, kaip kad kartais yra teigiama.
64�
Šie mokslininkai pažym�jo, kad kredito kainos ribojimas kei�ia kredito pasi�l� mažiausiai trimis
aspektais:
1) Pirmiausiai, kredito kainos apribojimai užkerta galimybes kai kurioms vartotoj� grup�ms
pasiskolinti (kas gali b�ti ir tiesioginis reguliuotojo tikslas);
2) Antra, kredito kainos ribojimas gali sumažinti kreditavimo apimtis;
3) Tre�ia, kreditoriai sieks pakeisti savo verslo procesus ar kreditavimo s�lygas taip, kad apeiti
kredito kainos ribojimus.
Žinoma, šios disertacijos autorius sutinka su tuo, kad kredito kaina yra svarbi mažojo vartojimo
kreditavimo reguliavimo problemos dalis, ta�iau ši kreditavimo r�šis yra kur kas subtilesn� ir
komplikuotesn� problema, kas gerai matosi iš itin plataus šios r�šies kredit� tyrin�jim� lauko.
Butler ir Park (2006), Brennan ir Binney (2011), nagrin�j� maž�j� vartojimo kredit� dav�j�
socialin�s atsakomyb�s klausimus; Graves ir Peterson (2005), tyr� geografines kreditori�
veiklos viet� charakteristikas; Stango (2010), nagrin�j�s ar kredito unijos yra paj�gios teikti
trumpalaikius kreditus. Agarwal, Skiba ir Tobacman (2009) tyr�, pasak j� - likvidumo ir
kreditingumo galvos�k�. Tai yra, tyrimo rezultatais nustatyt� reiškin�, jog kredito korteli�
valdytojai tur�jo ženkl� nepanaudoto kredito likut� kortel�se tuo metu, kai jie skolinosi iš
mažojo vartojimo kreditavimo bendrov�s. Martin (2010) tyr� pasikartojan�i� klient�,
delspinigi� ir skolos kilpos svarb� kreditori� pelningumui. Lothringer (2009) tyr� maž�j�
vartojimo kredit� dav�j� �tak� ir dalyvavim� politin�je veikloje ir taip toliau. Ir nors tyrin�jam�
mažojo vartojimo kreditavimo aspekt� randasi vis daugiau, pagrindinis d�mesys kreditoriams,
vis tik, yra skiriamas kredito kainai.
Apibendrinant šiame disertacijos poskyryje pateikt� mokslin�s literat�ros analiz� galima teigti,
kad diskusija apie kredito kain� bus pilnavert� ir teisinga tik tuo atveju, jei gretimai bus
nagrin�jamos ir kreditoriaus s�naudos sudarant ir valdant mažojo vartojimo kreditavimo
sandorius. Pažym�tina, kad kreditoriaus veiksmai ir j� pasekm�s, veiklos organizavimo
sprendimai ir kiti mažojo vartojimo kreditavimo veiklos valdymo aspektai gali b�ti
savarankiško disertacinio tyrimo dalyku. Ta�iau didesnis d�mesys tiek moksliniuose
tyrin�jimuose, tiek šioje disertacijoje, yra skiriamas skolininkui.
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�, disertacijos autorius daro
apibendrinan�i� išvad�, kad reguliuotojo sprendimai d�l toleruotinos pal�kan� normos tur�t�
nustatyti teising� pusiausvyr� tarp vartotoj� gerov�s iš vienos pus�s ir b�tinyb�s kurti stiprias
kredito institucijas iš kitos pus�s, tuo tikslu pirmiausiai užtikrinant kreditavimo s�naud�
padengim� ir s�žining� pelno norm� kreditavimo bendrov�ms.
65
1.3.3. Reguliuotojo dimensija: kreditavimo prieinamumas kredito gav�jo prasiskolinimo
gr�sm�s kontekste
Šiame disertacijos poskyryje pateikiama kreditavimo prieinamumo ribojimo galimybi� analiz�
kredito gav�jo prasiskolinimo gr�sm�s kontekste. Ši analiz� yra b�tina siekiant pasi�lyti
mažiausiai kreditavimo prieinamum� ribojan�ias reguliavimo priemones, kurios tuo pa�iu
labiausiai saugot� skolininkus nuo prasiskolinimo.
Iš ankstesniuose poskyriuose apžvelgt� mokslini� tyrim� galima daryti išvad�, kad skolininkai
gali klysti spr�sdami finansinius klausimus, o kreditoriai - šias klaidas išnaudoti. Tod�l
reguliuotojo intervencija gali apsaugoti klystant� skolinink� nuo žalos ir gali b�ti pateisinama.
Tam tikri kredito prieinamumo apribojimai gali pad�ti apsaugoti nam� �kius nuo prasiskolinimo
ar lupikavimo. Ta�iau v�lgi, labiausiai nuo kredito neprieinamumo ken�ia nepasiturintys
skolininkai. Tai yra, tie, kuriems labiausiai reikalingas kreditas, patiria ir didžiausi� rizik�, kad
šis jiems pakenks.
Pagrindinis klausimas, renkantis mažojo vartojimo kreditavimo reguliavimo priemones, pasak
Bar-Gill (2007) yra, ar skolininko klaidos yra pakankamos reguliuotojo intervencijai? Tai yra, ar
vyriausyb� a priori geriau žino, kas geriausia skolininkui, ar jiems turi b�ti palikta galimyb�
nuspr�sti patiems? Skolininkui iš ties� gali tetr�kti nedidel�s paskolos trumpam laikotarpiui, kad
išspr�st� gr�sm�s orumui problem� ir neišvengiam� to žal�. Net ir brangus kreditas gali b�ti
paskutin� galimyb� stabilizuoti skolininko finansin� pad�t�, tod�l paternalistiniai kredito
prieinamumo apribojimai gali pakenkti tiems, kurie iš ties� elgiasi atsakingai ir racionaliai.
Mažojo vartojimo kreditavimo prieinamumo ryš� su priverstinio išieškojimo proced�romis,
pradelstais mok�jimais, nusikalstamumu ir kitais neigiamais socialiniais reiškiniais tyr� Morgan
ir Strain (2007), Morse (2011) ir kiti tyr�jai yra nustat�, kad šios r�šies kreditavimo
prieinamumo ribojimai didina priverstinio išieškojimo ir smulki� turtini� nusikaltim� atvej�
skai�i�. Be to, kreditavimo prieinamumo apribojimai gali tur�ti neigiamos �takos vartotoj�
kreditingumui, ar priversti juos ieškoti brangesni�, tame skai�iuje ir šeš�lini� (neteis�t�),
alternatyv� (Mann ir Hawkins, 2007; Edmiston, 2011).
PwC (2013) tyrime, remiantis Slovakijos, Rumunijos ir Pranc�zijos šali� duomenimis, buvo
atskleista, kaip kreditavimo apribojimai skatina neteis�t� skolinim�si.
66�
5 pav. Kreditavimo apribojim� poveikis neteis�tam skolinimuisi Šaltinis: PwC (2013)
Moksliniuose tyrimuose ieškant ryšio tarp kreditavimo prieinamumo ir skolinink� gerov�s
aspekt� yra nurodoma, pavyzdžiui, kad:
a) likvidumo problemos, sunkesnis ir labiau paplit�s prasiskolinimo lygis yra tose rinkose,
kur skolininkams yra labiau ribojamas kredito prieinamumas (Betti et al., 2007);
b) maž�j� kredit� prieinamumo apribojimai yra žalingi daugumai j� vartotoj� (Zinman,
2010);
c) maž�j� kredit� prieinamumo apribojimai gali labai pakenkti tam tikriems vartotojams
(Europos komisija, 2001);
d) problemos, susijusios su skolos valdymu ir jos s�naud� padengimu padid�ja, o ne
sumaž�ja, kuomet yra apribojamos galimyb�s gauti kredit� (Europos komisija, 2010);
e) kredito prieinamumas turi didel� teigiam� poveik� �sidarbinamumui ar darbo išsaugojimui
(Karlan ir Zinman, 2009);
Mann ir Hawkins (2007), Thomas (2007), Li, Mumford ir Tobias (2012) ir kiti mokslininkai,
tyr� �vairius JAV mažojo vartojimo kreditavimo verslo modelius, alternatyvius skolinimosi
b�dus, reguliavimo sprendimus ir j� poveik� vartotojams nustat�, kad visiškas maž�j� vartojimo
kredit� draudimas turi privalum�, ta�iau tuo pa�iu ir ženkli� tr�kum�.
Ellison ir Foster (2008), išsamiai ištyrusi Australijos maž�j� kredit� rink�, vartotoj�
charakteristikas, skolinimosi priežastis ir kredito panaudojimo b�dus, maž�j� kredit� poveik�
nam� �kiams, reguliavimo sprendimus (�skaitant ir visišk� draudim�) ir j� pasekmes taip pat
nustat�, kad mažaisiais vartojimo kreditais dažniausiai naudojamasi racionaliai, siekiant išvengti
didesn�s žalos, o visiškas maž�j� kredit� draudimas b�t� labiau žalingas nei naudingas.
67
Ta�iau, kaip teigia Hudon ir Sandberg (2011) „d�l savo vargingos pad�ties skolininkai yra
priversti daryti kažk� (iš esm�s bet k�), kad gal�t� ant savo stalo pad�ti duonos“. Kita vertus, ar
iš ties� yra skolinink�, kurie nuoširdžiai trokšta b�ti susaistyti bet kokio pob�džio skolos
�sipareigojimais? Tikslesnis klausimas, autoriaus nuomone, tur�t� b�ti, ar toks skolininkas turi
koki� nors (iš esm�s bet koki�) kit� prieinam� alternatyv�? Jeigu yra geresn� alternatyva,
reguliavimo užduotis yra past�m�ti skolinink� link jos, o jei ne – skatinti konkurencij� ir
finansini� paslaug� inovacijas. Visais atvejais galutinis reguliavimo tikslas, autoriaus nuomone
turi b�ti bendra skolininko ir kreditoriaus gerov�, kur skolininkas b�t� apsaugotas nuo
perteklinio �siskolinimo (prasiskolinimo), o kreditorius gaut� proting� ir s�žining� pelno norm�.
Pažym�tina, kad prasiskolinimo klausimo sud�tingumas lemia ir jo apibr�žimo problematik�
(Vandone, 2009). Tokios pa�ios išvados prieita ir daugelyje Europos Komisijos atlikt� tyrim�
(žr. 2001, 2008, 2010). Europos Komisija (2008) tyrime peržvelg� empirines prasiskolinimo
studijas nuo 1995 met� ir nustat�, kad n�ra atlikta daug tyrim� d�l prasiskolinimo keliam�
problem� ir pažym�jo, kad kai kuriose šalyse (tokiose kaip Lietuva) ekspertai tik dabar pradeda
apie tai diskutuoti. Komisija nurod�, kad Lietuvoje n�ra �tvirtinto prasiskolinimo apibr�žimo,
tod�l n�ra �manoma nustatyti ir rodikli�, kaip j� išmatuoti.
Prasiskolinimo sampratos aspektu yra reikšmingas Vandone (2009) tyrimas, kuriame
prasiskolinimas yra suprantamas kaip skolininko finansin� b�sena, kuomet asmens skola negali
b�ti palaikoma esam� skolininko veiklos pajam� ar papildom� pajam�, gaut� pardavus turt�.
Prasiskolinim� Vandone (2009) skirsto � aktyv�j� ir pasyv�j� prasiskolinim�. Pirmasis, pasak
šios mokslinink�s, susidaro d�l perteklinio �siskolinimo, kai asmuo intensyviai naudojasi
kreditais tik�damas, kad ateityje jo finansin� pad�tis pager�s ir jis gal�s kredit� gr�žinti.
Antrasis, pasyvusis prasiskolinimas, susidaro d�l skolininko nevaldom� išorini� veiksni�, kurie
veikia skolininko mokum� taip, kad iki tol buvusi tvarus �siskolinimas tampa iš esm�s
nevaldomas (Vandone, 2009).
Neatsižvelgiant � ši� dichotomij�, mokslin�je elgsenos literat�roje yra laikoma, kad
prasiskolinimas yra vis� pirma asmens veiksm� ir sprendim� pasekm�. Tai yra, nepakankam�
geb�jim� efektyviai valdyti nam� �kio finansus; palaikant gyvenimo b�d�, kurio jie negali sau
leisti ir kt. (Elliott 2005; Haas 2006; Vandone and Anderloni 2008).
Tokia elgsena, taigi ir prasiskolinimas, yra lemiamas socialini� ir psichologini� veiksni�, kurie
menkina asmens geb�jimus �vertinti savo vartojimo sprendimus, kurie yra neracional�s
(Vandone, 2009). Prasiskolinimo ribos nustatymo kontekste, kaip pažymi D’Alessio ir Iezzi
(2013), mokslin�je literat�roje n�ra pateiktos vieningos prasiskolinimo sampratos ar jo
�vertinimo metodo.
68�
Betti ir kt. (2007) išskiria vis� eil� prasiskolinimo indikatori�, kuri� pagrindinis tikslas iš esm�s
yra palyginti skol� su skolininko turtu, naudojant objektyv�, subjektyv� arba administracin�
model�. Ta�iau šiame tyrime taip pat daroma išvada, kad n�ra tinkamos metodologijos kritiniam
ši� koeficient� lygiui nustatyti ir visais atžvilgiais jau�iamas informacijos stygius. Tai yra, nei
vienas iš ši� modeli� neturi aiškaus pranašumo kit� atžvilgiu, ir nei vienas ši� modeli� neveikia
be klaid�.
Žinoma, reguliuotojas gali pasirinkti greit� ir lengv� keli�, apibr�ždamas vien�, visiems
atvejams tinkant�, indikatori� (pvz., skolos santyk� su pajamomis, skolos santyk� su turtu) bei
uždrausdamas sandorius, esan�ius žemiau reguliuotojo nustatytos normos. Šiuo atveju
reguliuotojui belieka tik�tis, kad vidutin� nauda bus didesn� nei vidutin� žala bendrai skolinink�
ir kreditori� gerovei. Vis d�lto, toks reguliavimas be reikalo apriboja kredito prieinamum� kai
kuriems skolininkams, pažeidžia vartotoj� teis� � laisv� pasirinkim� ir yra laikomas griežto
paternalizmo forma (Meade, 2012).
Be to, visiems atvejams tinkanti objektyvi norma paprastai neatsižvelgia � jaunesni� asmen�
sugeb�jim� sukaupti daugiau skol� nei jos gali išmok�ti ir taip užtikrinti pastovias pragyvenimo
s�lygas (Modigliani, Brumberg, 1954, 1990; D’Alessio, Iezzi, 2013). Atsižvelgiant � tai, kad
dauguma nam� �ki� negali išvengti kažkokio �siskolinimo, ypa� ankstyvuosiuose savo
gyvavimo ciklo etapuose, negalima pateisinti finansin�s atskirties, pagr�stos bendromis, visus
gyvenimo ciklus apiman�iomis, fiksuotomis normomis. Dar daugiau, visos šios normos
pasižymi ir individualiais tr�kumais. Pavyzdžiui, grynai objektyvi skolos ir pajam� norma (ar
jos variacijos) ne�vertina asmens turto ar santaup�, kurios yra tiesiogiai susij� su sugeb�jimu
�vykdyti skolos �sipareigojimus. Taigi, pla�iai pripaž�stama, kad tokios normos neb�tinai
atspindi individuali� nam� �ki� finansin� pad�t� (Europos Komisija, 2010).
Europos Bankininkyst�s Komiteto (EBIC) (2011, 2013) teigimu, n�ra “vieno visiems tinkamo
dydžio” skai�iaus, kuris pad�t� apib�dinti kiekvieno skolininko prasiskolinimo rib�. Pasak
Europos Komisijos (2001, 2008, 2010), skolos lygis, nuo kurio nam� �kis laikytinas
prasiskolinusiu, priklauso nuo daugelio veiksni�: skolos dydžio ir strukt�ros, nam� �kio turto,
kit� asmenini� ir ekonomini� nam� �kio charakteristik� bei aplinkos veiksni�. Taigi, skirting�
nam� �ki� kritinis �siskolinimo lygis yra skirtingas ir negali b�ti taikoma jokia objektyvi,
vienintel�, visiems tinkanti, norma, apibr�žianti �siskolinimo lyg� visais gyvavimo etapais.
69
Galima sutikti su mokslinink� nuomone, kad geriausias prasiskolinimo ribos nustatymo
metodas yra tiesiogiai paklausti nam� �kio (Betti ir kt., 2007; D’Alessio, Iezzi, 2013). Europos
Komisija (2001), konstatavusi, kad paprastai žmon�s neslepia savo sunkum�, pasi�l� visiškai
subjektyvi� prasiskolinimo samprat�: “asmuo laikomas prasiskolinusiu, kai mano, kad jam bus
sunku gr�žinti skol�”. Ta�iau subjektyvusis poži�ris � prasiskolinim� Europos Komisijos (2010)
buvo pripažintas problematišku d�l vertinimo sud�tingumo.
Ta�iau, autoriaus nuomone, tik konkretus nam� �kis, o ne reguliuotojas, gali tiksliausiai �vertinti
savo pad�t�. Tod�l subjektyvus prasiskolinimo vertinimas, tik�tina, labiausiai atitikt� teisingumo
princip�, o kadangi teisingumas ir efektyvumas pla�i�ja prasme sutampa (Šimašius, 2002),
prasiskolinimui apib�dinti autorius priima ir jau min�t� subjektyv�j� apibr�žim� (Europos
Komisija, 2010).
Pažym�tina ir tai, kad progresyviai augantys duomen� kiekiai ir technologij� sklaida leidžia
fiksuoti ir analizuoti ne tik objektyvius �vykius, ta�iau ir subjektyvias elgsenos išraiškas. Tod�l
suvokiant kredito gav�jo prasiskolinim� subjektyviai, jo vertinimo problematika neišvengiamai
bus išspr�sta tobul�jan�i� technologij� d�ka. Disponuojant detaliais duomenimis apie pra�jusius
ir esamus nam� �kio �vykius bei veiklas, mokumo tikrinimas gali b�ti išvystytas iki tobulumo
taikant pvz. proceso gavybos metodus (Aalst ir kt., 2011, 2012).
D�l ši� priežas�i� autorius sutinka su Meade (2012) teiginiu, kad toleruotinas prasiskolinimo
lygis turi b�ti vertinamas individualiai ir subjektyviai, nes geriausi savo finansin�s pad�ties
vertintojai yra patys skolininkai. Jie turi galimyb� tiksliau �vertinti, koks laikas jiems
tinkamiausias, pajamas, taupymo ir išlaid� planus, likvidumo apribojimus ir skolinimosi
motyvus. Tod�l skolininko situacijos vertinimas vien pagal objektyvius kriterijus gali b�ti
netikslus. Toks vertinimas gali parodyti, ar labiau tik�tina, kad skolininkas sumok�s, bet negali
atsakyti � klausim�, kod�l jis(ji) taip padarys. O tai yra pagrindinis klausimas ir vertinant kainos
s�žiningum� (Hudon, Sandberg, 2011). Atitinkamai, reikia atsižvelgti ir � subjektyvius duomenis
(pvz. skolininko motyvus, tikslus, poži�rius ir pan.) ir juos �traukti � vertinimo modelius. Be
holistinio objektyvi� ir subjektyvi� kintam�j� vertinimo paternalistinis �sikišimas � vartotoj�
laisv� gali b�ti neteisingas, nes jis ignoruot� tuos, kurie veikia racionaliai, bet yra desperatiški
(Meade, 2012).
Neatsižvelgiant � apibr�žimo sud�tingum�, reguliuotojas privalo spr�sti tiek prasiskolinimo
problemos prevencijos, tiek reabilitacijos problematik�. Sprendimas, Europos Komisijos (2009),
Solli (2013) ir kt. autori� nuomone, yra atsakingo skolinimosi ir skolinimo (t.y. atsakingo
kreditavimo) principai.
70�
Šie yra s
Vartojim
dokumen
principas
sandorius
vartojimo
perspekty
Pasteb�ti
samprato
užpildyta
skolinim
pri�mimo
2009). Š
skolinimu
(1) atsa
a.
b.
(2) atsa
a.
b.
Šiuos at
paveiksle
sulauk� plat
mo kredito
ntuose ar i
s šiai diena
s. Atitinkam
o kreditavi
yva) ir (ii) a
ina Direkty
os ir baigtin
a 2009 m.
osi Europos
o vis dar ky
Šioje konsu
usi:
akingasis sk
si�lomi kr
kredito ga
akingasis sk
pateikt� te
tinkamai
tvarius fin
tsakingo kr
e.
atsa
taus pripaži
�statyme, G
iniciatyvose
i yra viena
mai, pagrin
imo sandor
atsakingas s
yva 2008/4
nio element
Europos
s S�jungoje
ylan�ius ats
ultacijoje b
kolinimas –
reditai atitik
av�jai bus p
kolinimasis
eising� ir tik
�vertin�s sa
nansinius sp
reditavimo
6
Kredito�daakomyb�s�lau
inimo bei ex
G20 (2011)
e. Tai yra,
iš daugiau
ndin�s regu
rius problem
skolinimas (
48/EB atsak
t� s�rašo n
Komisijos
e, kurios tiks
akingojo sk
buvo apibr
– tai kredito
kt� kredito g
aj�g�s gr�ž
– tai kredi
ksli� inform
avo asmeni
prendimus.
elementus
pav. Atsakin
v�jo�ukas�
xpressis ver
), Pasaulio
, atsakingo
usiai eskaluo
uliavimo kry
matik�, yra
(kreditoriau
kingojo sk
n�ra nusisto
vieš�j� ko
slas buvo iš
kolinimo ir
r�žta, kas
dav�jo veik
gav�jo pore
žinti kredit�,
ito gav�jo ti
macij� apie s
ines ir fina
grafiškai g
ngo kreditav
rbis �tvirtin
banko (20
o kreditavim
ojam� priem
yptys, spre
a (i) atsaki
us perspekty
kolinimo pr
ov�j� ir mo
onsultacija
šanalizuoti p
skolinimos
yra laikom
ksmai skirti
eikius (angl.
, t.y. bus mo
inkamos pas
savo finansi
ansines apli
galima apj
vimo element
Kreatsa
nti Direktyv
012) ir kitu
mo (skolini
moni� regu
ndžiant int
ingas skoli
yva).
rincipo turi
okslo darbu
d�l atsaki
po Vartojim
i klausimus
ma atsakin
užtikrinti t
. – suitabilit
ok�s (angl.
stangos tam
in� situacij�
inkybes pri
ungti taip,
tai
dito�gav�jo�akomyb�s�la
voje 2008/4
uose progra
imo ir sko
uliuojant kre
tervencijos
inimasis (s
inio neapib
ose. Ši spr
ingojo sko
mo kredito d
s (Europos K
nguoju skol
ai, kad:
ty), ir
– creditwor
m, kad jis:
� kredito da
iimt� inform
kaip pate
ukas�
8/EB, LR
aminiuose
olinimosi)
editavimo
� mažojo
kolininko
br�žia, jo
raga buvo
linimo ir
direktyvos
Komisija,
linimu ir
rthiness);
av�jui, ir
muotus ir
eikiama 6
71
Atkreiptinas d�mesys ir � tai, kad Europos Komisijos (2009) pateikiamos išvados buvo
padarytos išklausius �vairi� praneš�j� (mokslinink�, suinteresuot� grupi�) nuomones. Vienas j�,
Joseph Delhaye teisingai pažym�jo, kad skolinimas tai kreditoriaus ir skolininko susitikimas
pastarojo interesais, o kreditoriai paprastai n�ra suinteresuoti blogomis paskolomis, nes
kreditoriams n�ra naudingas paskol� negr�žinimas. Sutiktina su Joseph Delhaye nuomone, kad
kreditoriaus vertinim�, ar tam tikras kreditavimo produktas yra tinkamas vartotojui konkre�ioje
situacijoje, lemia skolininko pateikiama išsami, tinkama ir teisinga informacija, be to, pats
vartotojas turi galutinai �vertinti, ar kreditas jam tinka, tod�l šioje srityje ypa� svarbus yra
žinojimas ir finansinis švietimas. Taigi vertinant vartotojo kreditingum�, paties skolininko
pateikiamai informacijai ir jo elgsenai, autoriaus nuomone, taip pat turi b�ti skiriamas
reikšmingas reguliuotojo d�mesys.
Pagal Vandone (2009), atsaking� kreditavim� �gyvendinan�i� priemoni� tikslas yra dvilypis.
Viena vertus – išvengti aktyvaus prasiskolinimo, kita vertus – išvengti ar sumažinti pasyv�
prasiskolinim�. Pasak jo, atsakingo skolinimosi princip� �gyvendinan�ios priemon�s dažniausiai
yra grindžiamos finansinio švietimo ir konsultavimo paslaug� priemon�mis idant padidinti
žinias apie skolinimosi pasekmes bei pad�ti skolininkams nusistatyti tvar� skolinimosi lyg�. Tuo
tarpu atsakingo skolinimo princip� �gyvendinan�ios priemones sudaro daugiausiai kreditavimo
s�lyg� skaidrumo ir informacijos atskleidimo reikalavimai, privalomas kreditingumo vertinimas,
�sp�jimai apie prasiskolinimo pavojus, pal�kan� ribojimai ir pan.
Be to, esmin� reikšm� atsakingam kreditavimui turi b�tent informacija ir galima jos asimetrija.
D�l to prioritetin� reguliuotojo užduotis yra išlyginti informacijos asimetrijos netolygumus.
Paprastai to pasiekiama, �vedant privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus, draudim�
�traukti nes�žiningas sutarties s�lygas, teis� pasitraukti anks�iau laiko ir kt.
Dobbie ir Skiba (2012) pasteb�jo, kad informacijos asimetrija ir d�l to atsirandantys laisvos
rinkos tr�kumai dažnai yra naudojami ir vartotoj� elgsenos anomalijoms sudarant kreditavimo
sandorius paaiškinti ir tinkamoms intervencijos priemon�ms nustatyti. Dobbie ir Skiba (2012)
išskyr� kreditingumo vertinimo, informacijos koordinavimo ir priverstini� �sipareigojim�
vykdymo priemones kaip pagrindinius reguliavimo �rankius šioms problemoms spr�sti.
Atsižvelgiant � šiuos elementus, Baltoji knyga d�l ES hipotekos kredito rinkos integracijos
(2007) taip pat išskyr� tam tikras reguliavimo sritis, kuriomis gali b�ti veikiami atsakingo
kreditavimo principai: (i) ikisutartin� informacija, (ii) patarimai d�l kredito, (iii) skolininko
kreditingumo vertinimas; (iv) kreditoriaus elgsena valdant �siskolinimus.
72�
Taigi, autoriaus vertinimu, iš esm�s visas mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
priemones galima grupuoti kaip skirtas prasiskolinimo prevencijai arba reabilitacijai.
Prevencin�s (ex-ante) priemon�s yra taikomos iki skolininkui pasinaudojant kreditu, o
reabilitacin�s (ex-post) – skolininkui pasinaudojus kreditu ir susid�rus su sunkumais j� gr�žinant
(Vandone, 2009). Dauguma ex ante priemoni� yra susijusios su asmens elgsena ir veiksniais,
kurie lemia atitinkam� skolinimosi sprendim� pri�mim�.
Atitinkamai, siekiant nustatyti tinkamas prevencines reguliavimo priemones, yra b�tina tirti
skolininko elgsen� ir prasiskolinim� nulemian�ius veiksnius. Ta�iau nat�ralu, kad prevencin�s
priemon�s gali neapsaugoti skolininko nuo klaidingo sprendimo ir neužkirsti kelio
prasiskolinimui. Tod�l, be prevencini� priemoni�, autoriaus nuomone, reguliavimo sprendimai
turi b�ti nukreipti ir � efektyvi� reabilitacij�. �ia galimyb� bankrutuoti ir tokiu b�du išvengti
savo �sipareigojim� vykdymo taip pat yra dažnai mokslinink� tyrin�jama sritis.
Bankroto kontekste atkreiptinas d�mesys � moksliniuose tyrimuose akcentuojam� aplinkyb�, kad
ribota fizini� asmen� atsakomyb�, arba – „nauja pradžia“, skatina ekonomin� asmen� aktyvum�
nes leidžia skolininkams išeiti iš beviltiškos finansin�s situacijos (Hallinan, 1987). Skirtingai nei
�moni� bankrotas, kur pagrindinis tikslas yra atsiskaityti su kreditoriais ir pašalinti iš rinkos
nemokius subjektus, fizinio asmens bankroto tikslas yra reintegruoti prasiskolinus� asmen� �
ekonomin� ir socialin� gyvenim�. Atitinkamai, kreditoriaus interes� patenkinimas yra aukojamas
vardan naujo asmens ekonominio gyvenimo. Vertinant neigiamas fizinio asmens bankroto ar
kit� reabilitacini� priemoni� pasekmes, ribota atsakomyb� perkelia rizik� kreditoriams, kurie
toliau yra priversti ši� rizik� neutralizuoti �skai�iuodami j� � skolinimo kain� (Tikni�t�, 2006).
Tokiu b�du susidaro situacija, kai „apdair�s skolininkai subsidijuoja neatsakingus skolininkus“
(Posner, 2007). Ta�iau svarbiausia, jog galimyb� išvengti �sipareigojim� vykdymo sukuria
iniciatyv� skolininkams nevengti per didel�s rizikos ir tai sudaro vadinam�j� moralin� ribotos
atsakomyb�s piktnaudžiavimo bei oportunizmo pavojus (Glynn, 2004).
Neatsižvelgiant � tai, autoriaus nuomone, juk ribota atsakomyb� yra �sitvirtinusi ir veikia
juridini� asmen� atžvilgiu, tod�l teisingas t� pa�i� princip� perk�limas � fizin� lyg� t�ra juridin�s
technikos ir atsakingo reguliavimo dalykas. Atitinkamai darytina išvada, kad kreditavimo
reguliavimas turi b�ti prioritetiškai orientuotas � efektyvi� prasiskolinimo prevencij�. D�l ši�
priežas�i� reabilitacin�s reguliavimo priemon�s šiame darbe n�ra pla�iai nagrin�jamos,
paliekant ši� srit� ateities tyrin�jimams.
73
Išnagrin�jus moksliniuose tyrimuose analizuojamas reguliavimo priemones (pvz.: Vandone,
2009; Floyd, 2013; Anderloni ir Vandone, 2010; Carter, 2012; OFT, 2012; Mijatovic ir
Gongeta; 2014; Tooth, 2012; ir kt.) galima daryti apibendrinan�i� išvad�, kad dažniausiai
naudojamos mažojo vartojimo kreditavimo reguliavimo priemon�s yra:
a) Kredito kainos ribojimai yra bene dažniausiai naudojama reguliavimo priemon�, kurios
taikymo galimyb�s, teigiamos ir neigiamos pasekm�s yra išsamiai aptartos specialiai
skirtame 1.3.2. skyriuje
b) Standartizuotas informacijos atskleidimas, apimantis tiek informacijos atskleidim�
konkre�iam skolininkui, tiek ši� paslaug� reklamoje. Universaliai naudojamas reguliuotojo
atsakas � ribotas vartotoj� galimybes suprasti ar palyginti informacij� yra reikalavimai,
susij� su atskleidžiamos informacijos apie kreditavimo produktus turiniu ir/ar forma.
Mokslo darbuose pripaž�stama, kad standartizuotas informacijos atskleidimas gali sumažinti
vartotojo paieškos s�naudas ir supaprastinti skirting� kreditavimo produkt� palyginim�
(Tooth, 2012). Svarbi šios priemon�s dalis yra ir tipini� pavyzdži� naudojimas siekiant
pakeisti vartotojo poži�r� � mok�jim� išd�stym� laike, parodant kiek paprastai trunka visos
paskolos gr�žinimas ir kiek tai gali kainuoti (Tooth, 2012). Žinoma, reguliuojant
informacijos turin� b�tina tur�ti omenyje elgsenos tyr�j� nustatyt� aplinkyb�, kad
„informacijos kiekiui viršijant kelis „bitus“, vartotojai nustoja skaityti ar išsaugoti
pasi�lyt� medžiag�“ (Peterson, 2003; Tooth, 2012). Standartizuotos informacijos
reikalavim� skeptik� nuomone, pagr�sta empiriniais tyrimais, informacijos atskleidimo
pagerinimas neb�tinai pagerina finansini� sprendim� kokyb� (Agarwal et al. 2009; de Meza
et al. 2008; Willis, 2005; ir kt.). Tai yra, pasak skeptik�, pagerintas informacijos
atskleidimas vartotojams neb�tinai reiškia geresn� tos informacijos naudojim�.
c) sp�jimai apie kredito gr�smes. Mokslinink� nuomone, reguliuojant informacijos apie
kreditavimo s�lygas atskleidim� skolininkui yra b�tina nurodyti, kad kreditas, kaip pvz.
tabakas, gali b�ti pavojingas. Stein (2007) si�lymu, atskleidžiant informacij� yra b�tina
�sp�ti kredito gav�j� apie kredito gr�smes bei pasi�lyti jiems priemones, kaip sumažinti
rizik� prasiskolinti. Šios priemon�s gal�t� potencialiai išspr�sti hiperbolinio diskontavimo
ar perteklinio pasitik�jimo klaidas. Tokie �sp�jimai gali paskatinti asmen� iš naujo
apsvarstyti savo sprendim� skolintis (Chater ir kt., 2010; Cox ir kt., 1997). Žinoma,
�sp�jimo efektyvumas labai priklauso nuo jo pateikimo ir gali visai neveikti, jei asmens
elgsena yra s�lygojama priklausomybi� (pvz. nuo tabako, alkoholio, žaidim� ir pan.) (Argo
ir Main, 2002, Cox ir kt., 1997).
74�
d) Standartizuotos kreditavimo sandori� s�lygos leidžia nustatyti tipines kreditavimo ar atskir�
jo etap� s�lygas, kurios užtikrint� atitinkam� kredit� atitikt� skolininko poreikiams.
Pavyzdžiui Barr ir kt. (2008) si�lo nustatyti privalomas �mokas kredito korteli� skolai
amortizuoti. Ta�iau kaip ir bet koks kitas standartizavimas, taip ir šis gali užkirsti keli�
inovacijoms ir pl�trai (Tooth, 2012).
e) Atšalimo periodas yra laiko tarpas, per kur� skolininkas gali atsisakyti savo sprendimo ar
kredito sandorio d�l to nepatirdamas joki� sankcij�. Tokios priemon�s užtikrina skolininko
interes� apsaug� suteikiant jam daugiau laiko savo finansiniam sprendimui apsvarstyti ir, jei
tai reikalinga, jo atsisakyti (Tooth, 2012).
f) Pareiga suteikti patarim� d�l kredito yra vertinamas kaip vienas iš informacijos asimetrijos
ir finansinio neraštingumo problem� sprendim� (Jurgensen, 2012). Patarimo tikslas, šiuo
atveju, yra pad�ti skolininkui pasirinkti kredit� iš keli� jam prieinam� alternatyv�, kuris
geriausiai atitikt� jo poreikius bei galimybes. Taigi, kredito patarimas gali b�ti suteiktas
tinkamai tik tokia seka: (i) išsiaiškinant skolininko poreikius; (ii) gaunant ir �vertinant
informacij� apie skolininko galimybes (kreditingum�); (iii) surinktos ir �vertintos
informacijos pagrindu pateikti skolininkui galimas alternatyvas ir j� pasekmes; (iv)
�vertinus visas alternatyvas, pateikti išskirtinai kliento interesus atitinkan�ias
rekomendacijas. Ta�iau toks kredito patarimas gali b�ti naudingas tik jei jis bus teikiamas
nepriklausomo patar�jo. Jei, tuo tarpu, patar�jas yra priklausomas, patarimas gali b�ti ir
žalingas. Pasitik�jimas profesionaliu bet priklausomu patar�ju gali nulemti ir klaiding� bei
prasiskolinim� lemiant� sprendim�. Nepriklausomi patar�jai, paprastai yra tradicini�
konsultavimo specialybi� atstovai (teisininkai, finansininkai ir pan.) arba viešojo sektoriaus
institucijos (savivaldyb�s, finansini� paslaug� prieži�ros institucijos ir pan.) (Jurgensen,
2012);
g) Ir kitos, tokios kaip privalomas mokumo vertinimas prieš suteikiant kredit� arba reikšming�
jo padidinim�; vienu metu suteikt� maž�j� vartojimo kredit� skai�iaus ribojimas; mažojo
vartojimo kredito sumos ribojimai; mažojo vartojimo kredito gr�žinimo termino prat�sim�
ar refinansavimo ribojimai; privaloma kredito sumos amortizacija mokant �mokas pagal
grafik�; kreditori� licencijavimas; nemokumo draudimas; ir kitos.
Konkre�i� reguliavimo priemoni� pasirinkimas, autoriaus nuomone, labai priklauso nuo
konteksto, teisin�s sistemos, institucin�s aplinkos, ir kit� išorini� bei strukt�rini� valstyb�s
sandaros veiksni�, kurie šioje disertacijoje n�ra pla�iau analizuojami.
75
Žinoma, jei kredito gav�jui yra sud�tinga pa�iam priimti racionalius sprendimus, nat�ralus
reguliuotojo atsakas b�t� perkelti daugiau atsakomyb�s kreditoriams. Tad atsakingo skolinimo
taisykl�s yra suderinamos su skolininko interesais. Pagrindinis tok� reguliavim� pateisinantis
argumentas yra tas, kad kreditoriai, nors ir turi mažiau subjektyvios informacijos apie asmenines
skolinimosi priežastis, dažnai yra geresn�je pad�tyje �vertinti kredito tinkamum� skolininkui.
Teigiama, kad skolininko finansinio sprendimo atžvilgiu b�tent profesional�s kreditoriai gali
objektyviai �vertinti skolininko sprendimo racionalum�, nes jie n�ra veikiami perteklinio
pasitik�jimo ar kit� racionalios elgsenos klaid�. Dar daugiau, be atsakingo skolinimo pareigos
kreditoriai gali išnaudoti skolinink� silpnybes. Žinoma, atsakingo skolinimo principai gali
apriboti kredito prieinamum� ir past�m�ti skolininkus link brangesni� ar neteis�t� alternatyv�
(Tooth, 2012).
Hubbard-Solli (2013) konstatavo, kad visi kreditoriai privalo užtikrinti, kad skolininkai gal�t�
gr�žinti skolas be dideli� sunkum�, o si�lomi kreditai atitikt� skolininko poreikius ir kitas
skolinimosi aplinkybes. Tam reikia vertinti skolinink� kreditingum� ir atsakingai nustatyti
kreditavimo sandorio s�lygas, skaidr� informacijos pateikim� ir reklam�. Iš viso Hubbard-Solli
(2013) išskyr� 10 efektyvaus kreditavimo reguliavimo princip�:
1) Visi kreditoriai turi b�ti priži�rimi ir kontroliuojami efektyvaus reguliuotojo;
2) Kredito gav�jams turi b�ti prieinama efektyvi skund� ir gin�� sprendimo sistema;
3) Visi kreditoriai privalo tinkamai �vertinti skolininko galimybes gr�žinti kredit�;
4) Informacija apie kredito sandorius yra esmin� �gyvendinant atsakingo skolinimo princip�,
tod�l informacija turi b�ti skaidri ir prieinama mokumo vertinimui;
5) Kreditavimo s�lygos ir kredito valdymas turi skatinti atsaking� skolinim�;
6) Informacija turi b�ti pateikiama taip, kad skolininkai gal�t� priimti informuotus
sprendimus;
7) Kreditoriaus verslo praktika turi b�ti pagr�sta skolinink� aptarnavimo, o ne pardavimo
tikslais;
8) Kredito reklama turi skatinti atsaking� skolinim�si;
9) Skolinink� švietimas ir patarimai d�l kredito turi skatinti atsaking� skolinim�si;
10) siskolinimo valdymo sprendimai turi b�ti prieinami prasiskolinusiems skolininkams.
Ta�iau bet kokiu atveju, subjektyvus poži�ris � prasiskolinim� bei siekis parinkti mažiausiai
�kin�s veiklos ir asmens laisv� veikian�i� intervencini� priemoni� rinkin�, lemia b�tinum�
prioritetiškai tirti kredito gav�j� elgsen�. Šiame kontekste pažym�tina ir tai, jog didesnis galim�
elgsenos variant� pasirinkimas yra geriau nei mažesnis.
76�
�ia daroma prielaida, kad galimybi� maksimizavimas ir konkurenciniai procesai anks�iau ar
v�liau užtikrins, jog tam tikri ištekliai atsidurs to subjekto, kuris labiausiai juos vertina, rankose
(Berg, 2003). Kitaip tariant, reguliavimo tikslas yra padidinti asmens gerov kiek �manoma
labiau priartinant jo faktinius sprendimus prie racionali�, tuo pa�iu neribojant jo pasirinkimo
laisv�s ir galim� alternatyv�.
Vedami ši� id�j� žym�s elgsenos tyr�jai Thaler ir Sunstein (2003) pateik� „liberalaus
paternalizmo“ teorij�. Atitinkamomis reguliavimo priemon�mis �ia siekiama padidinti individo
gerov� vis� pirma saugant j� nuo jo paties kognityvini� tr�kum� ir antra – pakei�iant asmens
elgsen� nemažinant jo pasirinkimo galimybi�. Liberalusis paternalizmas savo esme n�ra
ribojantis net ir pripaž�stant, kad žmon�s dažnai klysta savo sprendimuose. Reguliavimo tikslas
�ia yra išlaikyti sprendimo laisv� ir neapsunkinti t�, kurie ja naudojasi (Thaler ir Sunstein,
2008). Reguliuotojo „past�m�jimai“ link racionalaus sprendimo �ia n�ra skirti priversti asmen�
elgtis taip, kaip reguliuotojas nori, o pad�ti jiems elgtis taip, kaip iš tikr�j� nori jie patys
(Oorschot, 2013; Schlag, 2009).
Thaler ir Sunstein (2003) iš esm�s sujung� elgsenos tyr�j� atrastas s�lygas, kurioms esant �kio
subjektai daro klaidas, su teorin�mis �žvalgomis, kada ir kaip reguliuotojas turi �sikišti, kad
užkirsti keli� šioms klaidoms. Reguliuotojas �ia tampa savotišku „pasirinkimo architektu“, kuris
reguliavimo tikslu ima geriausi� sprendim� daran�io asmens interes� ir tampa t�vu, geriausiai
žinan�iu, ko reikia jo vaikams. Geriausiu asmens interesu �ia yra laikomas asmens pasirinkimas,
kur� jis b�t� padar�s jei skirt� maksimal� d�mes�, tur�t� piln� informacij�, neribotas
kognityvines galimybes ir visišk� sav�s kontrol� (Oorschot, 2013; Thaler ir Sunstein, 2008).
Liberalaus paternalizmo id�jos paskatinta mokslo diskusija yra vertinama kaip geras �rankis,
siejantis elgsenos ekonomik� su normin�mis ar politin�mis pasekm�mis (Binder ir Lades, 2014).
Atitinkamai, liberalusis paternalizmas �gijo daug šalinink� (pvz.: Camerer, 2006; Trout, 2005;
Loewenstein and Haisley, 2008; Amir and Lobel, 2008; Desai, 2011; Sunstein, 2012), ta�iau
sulauk� ir nemažai kritikos (pvz. Sugden, 2008; Rizzo and Whitman, 2009; Binder, 2013).
Pagrindin� kritika yra nukreipta � tai, kaip „pasirinkimo architektas“ nustato, ar asmens
sprendimas yra grindžiamas pakankama informacija, ar ne. Atitinkamai, kadangi nei vienas
neturi neribot� kognityvini� geb�jim� ar valios, anks�iau min�tas liberaliojo paternalizmo
tikslas tur�t� b�ti supaprastintas. Ta�iau tai darant tampa neaišku kiek informacijos ar valios
tur�t� b�ti laikoma pakankamai (Binder ir Lades, 2014).
77
Be šios problemos, mokslin�je literat�roje atkreipiamas d�mesys ir � tai, kad yra sud�tinga
nustatyti, kokie sprendimai ar veiksmai atitinka geriausius asmens interesus, o liberaliojo
paternalizmo analiz� iš esm�s yra pagr�sta statiniais duomenimis, ignoruojan�iais dinamin�
intervencijos pob�d� (Binder ir Lades, 2014).
Siekiant išspr�sti šiuos tr�kumus, pasitelkiamos aktyvaus pasirinkimo, atšalimo period� ar
iracionalumo priežas�i� šalinimo priemon�s (Trout, 2005). Šiame kontekste Sunstein ir Reisch
(2013) pasi�l� prioritetiškai nustatyti bazines tam tikro veiksmo ar sprendimo s�lygas (angl.
default rule), kurias pasirinkt� dauguma pakankamai gerai informuot� asmen�. Visas liberaliojo
paternalizmo priemones, Oorschot (2013) suskirst� � tokias grupes: (i) �sakymai ir draudimai;
(ii) finansin�s paskatos; (iii) �sp�jimai ir rekomendacijos. Esmin�s liberaliojo reguliavimo
tikslus ir priemones tyrusi� mokslinink� išvados apibendrintos 1 lentel�je.
1 le
ntel
� Li
bera
liojo
regu
liavi
mo
tiksl
ai ir
prie
mon
�s
Kovoti su šalutiniais veiklos poveikiais (angl. externalities), siekiant visuomenin�s naudos
Perskirstyti turt� (angl. redistribution)
Didinti atskiro individo gerov�
Pad�ti individui eiti savo keliu, leidžiant individui netrukdomai naudotis savo laisve
Siekti bendros ekonomin�s gerov�s
Siekti bendros socialin�s gerov�s
Ginti silpnesni� grupi� interesus
Siekti priva�i� tam tikros grup�s interes�, nepatenkan�i� � viešo intereso srit�, �gyvendinimo
Kita
Motyvavimas (angl. incentives), pvz., apmokestinant arba subsidijuojant
Pagal nutyl�jim� taikom� s�lyg� (angl. defaults) nustatymas
Tinkamas teigini� suformulavimas (angl. framing)informacijos atskleidimas (angl. information disclosure) Informavimas apie pasirinkimo tinkamum�/netinkamum� (angl. giving feedback)
Selektyvus termino nurimti nustatymas (angl. cooloff)
Vartotoj� pasirinkimo ribojimas
Pasirinkimo variant� susiejimas su individo patiriagerove (angl. mapping)
Sud�ting� pasirinkim� strukt�ravimas (angl. structuring complex choices)
Charaktering� nauding� ar žaling� požymi� (anglsalience) išskyrimas
Kita
Stiglit
z (20
08)
++
++
++
+He
rtog (
2010
)+
++
++
++
++
Have
rkamp
irk t.
(2013
)+
++
++
++
++
Thale
r ir S
unste
in (2
008)
++
++
++
++
++
++
++
Thale
r, Su
nstein
ir Ba
lz (20
10)
++
++
++
++
Came
rer irk
t. (20
03)
++
++
++
++
+Ra
chlins
ki (2
003)
++
++
++
Barr
irk t.
(2008
)+
++
++
++
Schla
g (20
10)
++
++
++
++
Whit
e ( 20
09)
++
++
++
++
++
++
Indep
en (2
011)
++
++
+
Regu
liavim
o pr
iemon
i� r�
šys
Regu
liavim
o prie
moni�
taiky
mo tik
slai
Re
guliav
imo s
ud�ti
niai
p
ožym
iai
Autor
ius
79
Taigi, remiantis visuma šiame poskyryje pateikt� �žvalg� ir vertinim�,šios disertacijos autorius
daro apibendrinan�i� išvad�, kad perteklinis intervencini� priemoni� (ir j� tarpusavio s�saj�)
taikymas gali sukelti nenumatytas neigiamas pasekmes, tod�l atsakinga kreditavimo reguliavimo
praktika reikalauja užtikrinti individualizuot� ir subjektyviais kriterijais gr�st� atsakingo
skolinimosi ir skolinimo praktik�. Atitinkamai, turi b�ti pasirenkamos mažiausiai asmens laisv�
varžan�ios reguliavimo priemon�s, kuriomis turi b�ti siekiama kiek �manoma labiau priartinant
asmens sprendimus prie racionali�, tuo pa�iu neribojant jo pasirinkimo laisv�s ir alternatyv�.
1.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo konceptualaus
modelio sudarymas
Analizuojant mokslin� literat�r� ankstesniuose disertacijos skyriuose, kit� autori� tyrimuose
n�ra pilnai atskleidžiama fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir skolininko prasiskolinim�
lemian�i� veiksni� poveikis reguliavimo priemoni� pasirinkimui. D�l to, autoriaus nuomone,
siekiant �gyvendinti šios disertacijos tre�i� uždavin�, b�tina apjungti visum� ši� element� ir
ryšius tarp j� � viening� mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo model�.
Ta�iau pirmiausiai atkreiptinas d�mesys � tai, kad mokslin�je literat�roje n�ra nusistov�jusios
vieningos modelio sampratos (žr. pvz. Clarke ir Primo, 2007; Jonassen 2004; French ir Costa,
2000; Giere, 2004 ir kt.). D�l to yra poreikis apibendrintai apsibr�žti šios disertacijos kontekste
autoriui priimtin� modelio samprat�.
Artimiausias autoriaus vystomam suvokimui yra Clarke ir Primo (2007) pasi�lytas modelio
paaiškinimas per analogij� su žem�lapiu. Pasak j�, modeliai tur�t� b�ti suprantami kaip
žem�lapiai, o ne lingvistin�s išraiškos. Iš šios analogijos Clarke ir Primo (2007) kildina ir tam
tikras svarbias modelio savybes. Jie teigia, kad žem�lapis n�ra realyb�, o tik dalinis jos
atvaizdavimas. Tod�l visi žem�lapiai, tad ir modeliai, atvaizduoja tik dal� realaus pasaulio ir jie
yra riboto tikslumo. Atitinkamai, sprendžiant apie modelio tinkamum� klausimas yra ne tame, ar
modelis (žem�lapis) yra teisingas ar neteisingas, ta�iau ar jis yra panašus � vaizduojam� realyb�s
dal�, ar ne. Atsižvelgiant � tai, kad panašumus gali apspr�sti iš esm�s neribota aib� požymi�,
lyginimo pob�d� visuomet apspr�s tai, kokiu tikslu, kokiu tikslumu ir kokiu b�du subjektas
siekia palyginti žem�lap� su realybe. Tai yra, modelio tikslumas yra reliatyvi s�voka,
priklausanti nuo to, kokiam tikslui jis yra naudojamas.
80�
Pagal modeli� tikslus, Clarke ir Primo (2007) išskyr� penkias j� r�šis:
1) Konceptual�s modeliai (angl. Foundational models) yra skirti pateikti �žvalgoms apie
apibendrint� problem� grup�;
2) Strukt�riniai modeliai (angl. Structural models) yra skirti žinom� empirini� duomen�
strukt�rizavimui;
3) Generuojantys modeliai (angl. Generative models) yra skirti tolimesni� tyrim� kryp�i�
generalizavimui;
4) Aiškinamieji modeliai (angl. Explicative models) yra skirti paaiškinti priežastinius ryšius;
5) Prognoziniai modeliai (angl. Predictive models) yra skirti �vyki� ar j� pasekmi�
numatymui.
Ta�iau Clarke ir Primo (2007) nepateik� apibendrinan�ios modelio s�vokos, nors iš visumos j�
apibendrint� element� galima numanyti, kad model� jie suprato pla�iai, kaip tam tikr� tikrov�s
pažinimo b�d�. Taip model� suvokia ir Silverman (2001). Atitinkamai, ir šioje disertacijoje
modelis yra suprantamas pla�iai, kaip tikrov�s pažinimo b�das.
Disertacijoje sudaromo modelio tikslas yra pateikti �žvalgas apie apibendrint� problem� grup�,
tad modelis yra konceptualus. Tokiame modelyje yra integruotinos fundamentali�j� visuomen�s
vertybi�, sandorio proceso, kredito gav�jo prasiskolinimo veiksni� ir reguliavimo priemoni�
problem� grup�s, apibendrintos ankstesniuose disertacijos skyriuose. Tai yra, model� si�loma
skaidyti � tris lygmenis konceptualiai adaptuojant Williamson (1998, 2000) ir Jhering (1872)
socialin�s analiz�s ir ontologin�s teis�s modelius (žr. 2 pav.).
Šiame kontekste primintina, kad reguliavimo poreikis atsiranda iš rinkoje vykstan�i� sandori� ir
yra ribojamas fundamentali�j� visuomen�s vertybi� (Williamson, 2000; Jhering, 1872). Tod�l
siekiant nustatyti reguliavimo poreik� ir ribas b�tina tirti tiek fundamentali�sias vertybes,
ribojan�ias reguliuotojo diskrecijos ribas, tiek sandorius – asmens veiksmus, kuriuos jis atlieka
siekdamas savo esamos b�sen� poky�io.
Fundamentali�j� visuomen�s vertybi� analiz�, atlikta 1.2.1. poskyryje, leidžia autoriui teigti,
kad kreditavimas yra pripažintinas žmogaus orumo ir nuosavyb�s teisi� dalimi. D�l žmogaus
teis�s � kredit� diskurso naujumo galima teigti, kad ši koncepcija yra tik pradin�je mokslinio
vystymosi stadijoje ir vis dar yra diskutuojama (Gershman ir Morduch, 2011; Hudon, 2009; Sen,
2009; Bhutta ir kt., 2012 ir kt.).
81
Ta�iau remiantis visuma 1.2.1. poskyryje pateikt� argument�, paremt� normin�s ir mokslin�s
literat�ros analize (Hudon, 2009; Yunus, 2006; Kiršien�, 2003; Šimašiaus, 2002; ir kt.), šioje
disertacijoje autorius laiko kreditavim� esant ekonomine žmogaus teise. Atitinkamai, ši teis�
riboja reguliuotojo diskrecij� daryti poveik� žmogaus laisvei pa�iam spr�sti d�l savo nuosavyb�s
atžvilgiu prisiimam� �sipareigojim�. Tokie ribojimai yra galimi (i) tik remiantis �statymu; (ii) jie
turi b�ti b�tini visuomen�je siekiant apsaugoti kit� asmen� teises bei laisves, kitas
fundamentalias vertybes, visuomenei b�tinus svarbius tikslus; (iii) bei turi b�ti paisoma
proporcingumo principo.
Pažym�tina ir tai, kad kaip parod� Visuotin�s žmogaus teisi� deklaracijos (1948) bei
Tarptautinio ekonomini�, socialini� ir kult�rini� teisi� pakto (1966) analiz� orumo kontekste,
teis� � kreditavim� yra aktuali mokslin� ir praktin� problema, kuri yra ypatingai aktuali
skolininkui naudojantis kreditu savo b�tiniesiems poreikiams patenkinti (Posner, 2003; Yunus,
2006). Šiuo atveju kreditavimas yra vertintinas kaip viena iš skurdo mažinimo priemoni�,
turin�i� socialin� misij� apsaugoti nepasiturin�i� asmen� orum�, o ne vien tik verslo misija
pl�sti vartojim� (Hudon, 2009). Poreiki� b�tinumas yra empiriškai patikrinama aplinkyb�, tod�l
disertacijos teiginys, jog kreditavimas yra pripažintinas žmogaus orumo ir nuosavyb�s teisi�
dalimi, gali b�ti pagr�stas ir empiriniais duomenimis, ne tik teoriniais argumentais.
Sandorio element� analiz�, atlikta 1.2.2. poskyryje, leidžia autoriui teigti, kad sandoris yra
tirtinas procesiniu poži�riu, prioritetiškai analizuojant subjektyvi�j� asmens vali�, nustatom�
pagal jos atsiradimo tiksl� (rezultat�) ir motyv� (priežast�). Priešingai nei fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� atveju, sandorio samprata ir jo element� apib�dinimas moksliniuose
darbuose yra pakankamai aiškus ir nusistov�j�s.
Vadybos, ekonomikos ar teis�s mokslin�je literat�roje, nors ir skirtingomis kategorijomis, ta�iau
sandoriu yra apibr�žiamas savo pradži�, eig� ir pabaig� turintis procesas, kur� apib�dina
subjektyvieji asmens motyvai, tikslai ir atliekami veiksmai esamai b�senai pakeisti � nauj�j�
(Posner, 2004; Williamson, 1975; Mizaras ir kt., 2009; ir kt.). Tai yra, sandoris tirtinas
analizuojant asmens poreikius, veiksmus juos tenkinant ir ši� veiksm� pasekmes, t.y.
patenkintus arba nepatenkintus poreikius.
Ta�iau, kaip parod� mokslin�s literat�ros analiz�, n�ra vieningo poži�rio � sandorio tikslus ir
motyvus determinuojan�i� poreiki� klasifikacij� (žr. pvz. Norton, 1993; Walker ir Parker, 1988;
Croden, 2000; Morgan ir Christen, 2003; ir kt.).
82�
Pasinaudojant šiuo mokslin�s literat�ros neapibr�žtumu, disertacijoje visi poreikiai skirstomi �
b�tinuosius ir neb�tinuosius. B�tiniesiems poreikiams �ia priskiriamos visos prek�s ir
paslaugos, skirtos užtikrinti Tarptautinio ekonomini�, socialini� ir kult�rini� teisi� pakto (1966)
11 str. Garantuojam� pakankamo pragyvenimo lyg�.
Tai yra, tos prek�s ir paslaugos, kurios yra b�tinos fiziologinio, psichologinio ir emocinio
žmogaus egzistavimo bei orios b�ties visuomen�je užtikrinimui. Atitinkamai, sandoriai d�l
b�tin�j� poreiki� tenkinimo turi b�ti reguliuojami taikant visus žmogaus teisi� ribojimams
taikomus reikalavimus.
Reguliavimo poreik� ir ribas nusakan�i� laisvos rinkos tr�kum� analiz�, atlikta 1.2.3. poskyryje,
leidžia autoriui teigti, kad perteklinis reguliavimas nepagr�stai mažina asmens laisv� ir tod�l gali
pažeisti žmogaus teises. Tod�l šioje disertacijoje vienareikšmiai pritariama Pigou (1932)
išsakytai nuomonei, kad reguliuotojo �sikišimas yra reikalingas tik ten, kur neveikia laisva rinka
ir tik tam, kad pašalinti šiuos rinkos tr�kumus. T.y. galima teigti, kad reguliavimas n�ra
savitikslis, o reguliuotojas n�ra visiškai laisvas savo sprendimuose. Tai suponuoja reguliuotojo
pareig� objektyviai pagr�sti intervencijos poreik� ir be pateisinamos priežasties ar
neproporcingai (siekiamo tikslo atžvilgiu) nekliudyti vystytis laisvai rinkai.
Ta�iau mokslin�s literat�ros analiz� atskleid� ženklius ribotumus nustatant konkre�ias
priežastis, d�l kuri� mažojo vartojimo kredito gav�jai kartais prasiskolina. Siekiant tai
paaiškinti, disertacijoje remiamasi konceptualia sandori� s�naud� teorija (Coase, 1937, 1960),
nusakan�ia kod�l laisva rinka kartais neveikia (Williamson, 1975, 1985; Williamson ir Tadelis,
2012; Marinescu, 2012; Ruester, 2010; ir kt). Primintina, kad šioje teorijoje nulin�s sandori�
s�naudos ir/ar tobula nuosavyb� tuo pa�iu reiškia situacij�, kuomet rinkos yra absoliu�iai laisvos
ir savireguliuojan�ios, be jokios išorinio reguliavimo (t.y. valdžios, pozityviosios teis�s)
paklausos (Medema ir Zerbe, 1999; Šimašius, 2002; ir kt).
Atitinkamai, remiantis Williamson (1986) pateiktu laisvos rinkos tr�kum� modeliu, buvo
išskirtos ir veiksni� grup�s, lemian�ios sandori� s�naud� atsiradim� ir atitinkamai – nuosavyb�s
netobulumus. Tai yra: (i) ribotas racionalumas; (ii) ateities neapibr�žtumas; (iii) oportunizmas;
(iv) turto specifiškumas. Visi šie veiksniai mažina sandorio efektyvum�, reikalauja reguliuotojo
intervencijos ir tod�l slopina laisv� rink�.
Taigi, iš visumos ši� apibendrinim� galima teigti, kad konkre�i� sandori� reguliavimo
priemoni� poreikis yra nulemiamas sandorio s�naud�, ta�iau reguliuotojo diskrecija rinktis šias
priemones yra ribojama fundamentali�j� visuomen�s vertybi�. Be to, kadangi sandoris yra
procesas, ši� element� s�veika yra dinamiška.
83
Atitinkamai, integruojant fundamentali�j� visuomen�s vertybi�, sandorio proceso, skolininko
prasiskolinim� lemian�i� veiksni� ir reguliavimo priemoni� problem� grupes, yra sudaromas
konceptualus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelis, pateiktas 7
paveiksle.
7 pav. Konceptualus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelis
Šiame modelyje si�loma išskirti šešias mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
modelio strukt�rines dalis, suskirstytas � tris lygmenis pagal Jhering, 1872; Williamson, 2000:
1) Pirmoji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „1“) yra fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� lygmuo. Remiantis disertacijoje vystomu poži�riu, jog mažojo
vartojimo kreditavimo sandoriams reikšmingiausios yra žmogaus orumo ir nuosavyb�s teisi�
koncepcijos, šie elementai yra išskiriami modelyje. Autorius tuo pa�iu išskiria ir kitas
pamatin�s nuostatos, kurios šioje disertacijoje iš esm�s n�ra nagrin�jamos, ta�iau kurios
apima sutarties laisv�s, asmens privataus gyvenimo apsaugos, �kin�s veiklos laisv�s ir
neapibr�žt� aib� kit� princip� ir vertybi�, kurias determinuoja atitinkamos visuomen�s
santvarka, kult�riniai, paprotiniai ir kiti vertybiniai aspektai (Williamson, 1998, 2000;
Vaišvila, 2004).�
Žmogaus�orumas Nuosavyb�s�teis�Kitos�pamatin�s�
id�jos
Reguliavimo�priemon�s
Reguliavimo�institucijos
Ribotas�racionalumas
Oportunizmas
Ateities�neapibr�žtumas
Turto�specifiškumas
Skolininko�veiksmai�kreditavimo�procese
Fundamentali�j��vertybi��lygmuo
Reguliavimo�lygmuo
Sandorio�lygmuo
Skolininko�poreikiai
Skolininko�(ne)prasisko�
l inimas
Sandoris
Sandorio s�naud���veiksniai
1
2
3
4
5
6
84�
2) Antroji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „2“) yra per�jimas iš
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� � reguliavimo lygmen� ir atvirkš�iai.
Fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s riboja reguliuotojo diskrecij� (Galligan, 1995;
Linkevi�i�t�, 2006), ta�iau ir reguliavimo patyrimas neišvengiamai kei�ia ir vysto pamatines
socialines vertybes (Jhering, 1872; Williamson, 2000; Vaišvila, 2004).
3) Tre�ioji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „3“) yra reguliavimo lygmuo.
Atsižvelgiant � tai, kad šioje disertacijoje n�ra tiriami ar pl�tojami institucin�s santvarkos
klausimai, o orientuojamasi � reguliavimo priemones, šiame elemente yra atskiriamos
reguliavimo priemon�s nuo institucij�. Šiame kontekste pažym�tina, kad reguliavimo
institucijos gali nulemti reguliavimo priemones, ta�iau ir priemon�s gali nulemti institucin�
santvark�. Tod�l modelyje ši s�veika yra pateikiama abipusiai ir taip atitinka Williamson
(1998, 2000) poži�r� � š� lygmen�.
4) Ketvirtoji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „4“) yra per�jimas iš
reguliavimo lygmens � sandorio lygmen� ir atvirkš�iai. Reguliavimo institucij�
�gyvendinamos reguliavimo priemon�s veikia rinkoje vykstan�ius sandorius. Ta�iau žmoni�
santykiai nuolatos inovuoja ir d�l to faktiškai vykstan�i� sandori� determinuojamas
reguliavimo poreikis gali neatitikti esamo reguliavimo. Šis konfliktas nat�raliai ver�ia keisti
reguliavimo priemones ir institucin� santvark�, o tai, kaip jau min�ta, kei�ia ir reguliuotojo
santyk� su fundamentaliosiomis vertyb�mis (Jhering, 1872; Williamson, 2000; Vaišvila,
2004).
5) Penktoji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „5“) yra sandoris. Remiantis
vyraujan�iu poži�riu tiek mokslin�je (žr. pvz. Posner, 2004; Williamson, 1975) tiek
normin�je literat�roje (CK 1.63 str.), kreditavimo sandoris šioje disertacijoje yra
analizuojamas procesiniu poži�riu. Pažym�tina ir tai, kad nors kreditavimo sandoryje
dalyvauja dvi šalys – kreditorius ir skolininkas, ta�iau šis procesas paprastai yra
inicijuojamas skolininko, nusprendusio veikti idant patenkinti subjektyviuosius savo
poreikius. Tuo tikslu skolininkas ieško ir vertina informacij� apie finansavimo šaltinius,
renkasi kreditori� bei kredit� ir naudojasi juo. Ši kreditavimo sandorio eiga determinuoja ir
sandorio rezultat�, po kurio skolininkas arba peržengia prasiskolinimo rib�, arba ne. Tod�l
šioje disertacijoje mažojo vartojimo kreditavimo sandoris yra nagrin�jamas iš skolininko
perspektyvos. Toks poži�ris atitinka ir prioritetini� vartotojo interes� princip�.�
85
6) Šeštoji modelio strukt�rin� dalis (7 paveiksle žymima indeksu „6“) yra sandorio s�naud�
veiksniai, klasifikuoti pagal Williamson (1998, 2000) išvystyt� poži�r�, kurie nusako
reguliavimu šalintinus laisvos rinkos tr�kumus. Kartu su penkt�ja modelio strukt�rine dalimi,
sandorio s�naud� veiksniai sudaro vientis� strukt�rin� darin� – sandorio lygmen�. Mokslin�s
literat�ros analiz� atskleid�, kad nesant sandorio s�naud� (t.y. idealios rinkos) s�lygomis,
sandoriai visuomet bus efektyv�s, be prasiskolinimo gr�sm�s, ir tod�l reguliuotojo
intervencija iš esm�s bus nereikalinga (Coase, 1937, 1960). Ta�iau tokia pad�tis t�ra utopija
(Bradley, 2008; Coase, 1992, Williamson ir Tadelis, 2012). Mažojo vartojimo kreditavimo
kontekste tai reiškia, kad veikdami ateities neapibr�žtumo s�lygomis, skolininkai kartais
elgiasi iracionaliai, o kreditoriai d�l kredito specifiškumo ir oportunizmo yra link� šias
klaidas savanaudiškai išnaudoti. Atitinkamai, d�l ši� veiksni� laisva rinka gali neveikti ir
skolininkai gali patirti neigiamas sandorio pasekmes, tai yra – gali prasiskolinti. B�tent d�l
šio poveikio yra reikalinga reguliuotojo intervencija idant sumažinti sandorio s�naudas
lemian�i� veiksni� �tak�.���
Primintina, kad fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s kei�iasi labai l�tai – per šimtme�ius ar
t�kstantme�ius, bei ilgam �takoja visuomen�s strukt�r�. Pagrindiniai reguliavimo lygmens
pasikeitimai vyksta grei�iau, bet gali trukti nuo met� iki šimtme�io, o sandoriai (paskutinis
lygmuo) – kei�iasi grei�iausiai (nuolatos) (Williamson, 2000).
Visi lygmenys tarpusavyje ir nuolatos s�veikauja, nes teisiniai santykiai evoliucionuoja ir
inovuoja, kei�iasi socialin� aplinka ir vertyb�s (Vaišvila, 2004). Modelyje, nuolatos
inovuojantys sandoriai ir j� rezultatai gali nulemti reguliavimo priemoni� ar institucij� poreik�,
o reguliuotojas, ypa� susid�r�s su nepažintais sandoriais, veiks fundamentalias vertybes idant
prapl�sti ar susiaurinti savo diskrecijos ribas. Tad pateiktas modelis atspindi dinamišk�
reguliavimo pob�d� ir užtikrina nuolatin� reguliavimo vystym�si bei inovacijas, kurios iš esm�s
yra inicijuojamos „iš apa�ios“.
Pažym�tina ir tai, kad šios disertacijos 1.3. dalyje atlikta skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo
dimensij� mokslin�s literat�ros analiz� parod�, jog prieinamas kreditavimas gali pad�ti
vartotojams amortizuoti vartojimo s�naudas arba susidoroti su netik�tomis išlaidomis
(Elliehausen, 2009; Edmiston, 2011; Bhutta, Skiba ir Tobacman, 2012; Morse, 2011; Wilson ir
kiti, 2010; Morgan, 2008 ir kiti). Ta�iau pakankamai dažnai skolininkai susiduria su agresyvia,
grobuoniška kreditavimo praktika, si�lan�ia brangias ir sud�tingas paslaugas, kuri� skolininkai
negali sau leisti arba d�l racionalumo tr�kum� netinkamai supranta (Bhutta et al., 2012; Carrell
ir Zinman, 2008; Melzer, 2011; Zinman, 2010, ir kiti).
86�
Atitinkamai, vis dar dažnai pasitaiko kreditavimo sandori�, sudarom� su tinkamai s�lyg�
nesupratusiais ar gr�žinti kredito negalin�iais skolininkais. To pasekoje, jei vartotojas negali
gr�žinti kredito l�š� ar sumok�ti pal�kan� d�l impulsyvumo, savo galimybi� pervertinimo ar
kit� aplinkybi�, skola gali virsti � našt� su emociniais ar turtiniais praradimais tiek skolininkui,
tiek kreditoriui, tiek valstybei.
Tod�l iš mokslin�s literat�ros analiz�s galima išvada, kad siekiant išspr�sti šias problemas, yra
b�tina reguliuotojo intervencija, kuri atsaking� kreditavim� (skolinim� ir skolinim�si)
skatinan�iomis priemon�mis pad�t� skolininkams priimti geresnius sprendimus, o kreditorius
�pareigot� pad�ti jiems, tuo pa�iu neribojant kredito prieinamumo (Solli, 2013, Vandone, 2009;
Dobbie ir Skiba, 2012; Tooth, 2012 ir kt.). Pažym�tina, kad normin�s literat�ros (Direktyvos
2008/48/EB; Europos Komisija, 2009) analiz� leidžia teigti, kad abu - tiek skolininkas, tiek
kreditorius turi tam tikras pareigas kredito ir �siskolinimo atžvilgiu.
Skolininkas privalo tinkamai �vertinti savo galimybes gr�žinti skol� ir turi pateikti tiksli�
informacij� idant kreditorius gal�t� objektyviai patikrinti paskolos tinkamum� tam skolininkui.
Kreditorius, gi, privalo nustatyti tok� kreditavimo proces� ir atsaking� verslo praktik�, kad
skolininkui b�t� padedama gr�žinti skol� nepatiriant dideli� sunkum�. Tai apima tiek išankstin�
skolinink� kreditingumo patikrinim�, pilnos ir suprantamos informacijos atskleidim� ir
atsaking� santyki� su klientais, ypa� turin�iais kredito gr�žinimo problem�, valdym�.
Konkre�i� intervencini� priemoni� parinkimas, kaip jau min�ta, yra empirini� duomen� apie
vykstan�ius kreditavimo sandorius login�s interpretacijos, fundamentali�j� visuomen�s vertybi�
kontekste, dalykas. Turint omenyje, kad fundamentaliosios visuomen�s vertyb�s, pasak
Williamson (1985, 2000), kinta labai retai ir reguliuotojo �taka joms yra ribota, pagrindinis
empirinio tyrimo objektas sprendžiant sandori� reguliavimo problemas yra kreditavimo sandoris
ir pagrindiniai jo elementai – skolininko poreikiai, jo veiksmai tenkinant šiuos poreikius ir toki�
veiksm� rezultatas (prasiskolinimo lygis). Žinant, kokie veiksniai daugiausiai lemia
prasiskolinim�, galima bus priimti sprendimus d�l reguliuotojo intervencijos masto bei
priemoni�, neišeinan�i� iš fundamentali�j� visuomen�s vertybi� nustatyt� reguliuotojo
diskrecijos rib�.
87
Apibendrinant pirm�j� disertacijos dal� galima teigti, kad remiantis konceptualiais Williamson
(1998, 2000) ir Jhering (1872) socialin�s analiz�s ir ontologin�s teis�s modeliais, disertacijoje
pateikiamas naujas poži�ris � mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo prieigas.
Poreikis šiam poži�riui kilo nusta�ius, kad kit� autori� tyrimuose n�ra pilnai atskleidžiama
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksni� poveikis
reguliavimo priemoni� pasirinkimui. Tod�l integravus šias vertybes bei sandorio s�naudas,
kurios lemia prasiskolinim�, buvo sudarytas konceptualus mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliavimo modelis, paaiškintos ir pagr�stos strukt�rin�s šio modelio dalys, o taip pat
nustatytas dinaminis šio modelio pob�dis. Tai leidžia užbaigti teorin šios disertacijos dal� ir
toliau nagrin�ti metodologines šio modelio patikrinimo prieigas.
88�
2. MAŽOJO VARTOJIMO KREDITAVIMO SANDORI�
REGULIAVIMO TYRIMO METODOLOGIJA
Teorini� šios disertacijos aspekt� analiz�, pateikta pirmoje dalyje, �galino parengti mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo model�, integruojant� fundamentali�sias
visuomen�s vertybes, sandorio proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius. Ta�iau
siekiant nustatyti kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad nepažeidžiant
reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� b�t� mažinama
skolininko prasiskolinimo tikimyb�, yra b�tina parengti tyrimo metodologij�, pagal kuri� b�t�
galima ištirti mažojo vartojimo kredito gav�j� prasiskolinimo veiksnius. Tai yra – išspr�sti
ketvirt�j� šios disertacijos uždavin�.
Metodologin�s empirinio tyrimo prieigos ir j� pagrindu suformuota metodika turi užtikrinti, jog
atlikus empirin� tyrim� šioje disertacijoje bus galima nustatyti teis�s � kredit� determinuojamas
reguliuotojo diskrecijos ribas, o taip pat nustatyti sandorio s�naud� poveik� prasiskolinimui.
Nusta�ius teis�s � kredit� nulemtas reguliuotojo diskrecijos ribas ir išskyrus reikšmingus
prasiskolinimo veiksnius, bus galima pateikti ir pagr�sti pasi�lymus d�l mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�, kuriomis nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij�
ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� b�t� mažinama skolininko prasiskolinimo
tikimyb�.
Šiame kontekste primintina, kad disertacijoje nesiekiama pateikti holistinio fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� vertinimo ir neanalizuojama reguliavimo institucij� santvarka bei j�
santykis su reguliavimo priemon�mis. Taip pat disertacijoje atsiribojama nuo gr�žtamojo ryšio
reguliavimo � fundamentali�j� visuomen�s vertybi� lygmen�, netikrinamas konkre�i� priemoni�
poveikis mažojo vartojimo kreditavimo sandoriams. Šios mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliavimo modelio dalys, nuo kuri� disertacijoje yra atsiribojama, 8 paveiksle yra
išskirtos ir pažym�tos raudona spalva. Tuo tarpu žalia spalva šiame paveiksle yra išskiriama
empirinio tyrimo apr�ptis.
89
8 pav. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo metodologini� prieig� apr�ptis
Nustatytoje apr�ptyje siekiant parengti empirinio tyrimo metodologij� b�tina atlikti mažojo
vartojimo kreditavimo sandorio analiz�, išskirti kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius bei
reguliavimo priemoni� pasirinkimo alternatyvas. Nusta�ius pagrindines metodologines tyrimo
prieigas, j� pagrindu nustatomas šios disertacijos tyrimo tikslas ir hipotez�s, formuojama
empirinio tyrimo metodika, parenkamos metodin�s tyrimo priemon�s ir pagrindžiamas j�
tinkamumas, bei atliekamas pats tyrimas. Metodologin�s disertacijos dalies schema pateikta 9
paveiksle.
Žmogaus�orumas Nuosavyb�s�teis�Kitos�pamatin�s�
id�jos
Reguliavimo�priemon�s
Reguliavimo�institucijos
Ribotas�racionalumas
Oportunizmas
Ateities�neapibr�žtumas
Turto�specifiškumas
Skolininko�veiksmai�kreditavimo�procese
Fundamentali�j��vertybi��lygmuo
Reguliavimo�lygmuo
Sandorio�lygmuo
Skolininko�poreikiai
Skolininko�(ne)prasisko�
linimas
Sandoris
Sandorio s�naud���veiksniai
90�
9 pav. Metodologin�s disertacijos dalies schema
Taigi, metodologin� disertacijos dalis yra skirstoma � tris skyrius. Pirmame pateikiamos mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologin�s prieigos, kurios yra
detalizuojamos trijuose poskyriuose. Antrame nustatomas empirinio tyrimo tikslas ir hipotez�s.
Tre�iame, susidedan�iame iš trij� poskyri� – suformuojama empirinio tyrimo metodika,
parenkamos metodin�s tyrimo priemon�s ir pagrindžiamas j� tinkamumas.
2.1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo
metodologin�s prieigos
Šiame disertacijos skyriuje yra formuluojamos mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
reguliavimo tyrimo metodologin�s prieigos, �galinan�ios pagr�sti 1.4. skyriuje sudaryt� mažojo
vartojimo kreditavimo sandorio model�.
Metodologini� prieig� kontekste primintina, kad disertacijoje sprendžiama problema kaip
reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij�
ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� b�t� mažinama kredito gav�jo prasiskolinimo
tikimyb�.
Siekiant nustatyti kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, pirmiausiai yra
b�tina detalizuoti pat� sandor�. Atsižvelgiant � tai, kad disertacijos problema yra orientuota
daugiau � mažojo vartojimo kredito gav�j� (skolinink�), ši detalizacija turi b�ti atlikta iš
skolininko perspektyvos. Visa tai yra atliekama pirmame šio skyriaus poskyryje.
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo tyrimo metodologin�s prieigos
Atliekama mažojo vartojimo kreditavimo sandorio analiz�
Išskiriami kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai
Išskiriamos reguliavimo priemoni� pasirinkimo alternatyvos
Nustatomas disertacijos tyrimo tikslas ir hipotez�s
Formuojama empirinio tyrimo metodika
Parenkami tyrimo metodai
Organizuojamas tyrimo atlikimas
91
Antra, siekiant reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius taip, kad b�t� mažinama
kredito gav�jo prasiskolinimo tikimyb�, yra b�tina išskirti prasiskolinimo veiksnius. Visa tai yra
atliekama antrame šio skyriaus poskyryje.
Tre�ia, siekiant reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius taip, kad nepažeisti
reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi�, yra b�tina išskirti
reguliavimo priemones ir suformuoti j� pasirinkimo principus. Visa tai yra atliekama tre�iame
šio skyriaus poskyryje.
Tod�l pagrindiniai šio disertacijos skyriaus uždaviniai yra: (i) sudaryti mažojo vartojimo
kreditavimo sandorio schem� skolininko sprendim� pri�mimo aspektu; (ii) išskirti
prasiskolinimo veiksnius; (iii) išskirti mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
priemones ir suformuoti j� pasirinkimo principus.
2.1.1. Mažojo vartojimo kreditavimo sandoris skolininko sprendim� pri�mimo aspektu
Šiame disertacijos poskyryje yra detalizuojamas mažojo vartojimo kreditavimo sandoris iš
skolininko perspektyvos. Toks sandorio pažinimas leis išskirti konkre�ius skolininko veiksmus,
kuriais siekiama savo poreiki� patenkinimo, bei ši� veiksm� pasekmes Šios detalizacijos
pagrindu galima pagr�sti, kuriuose etapuose ir kokiu tikslu yra galima reguliuotojo intervencija.
Sudarant mažojo vartojimo kreditavimo sandorio schem� iš skolininko perspektyvos, autorius
remiasi teorin�je šios disertacijos dalyje pateikta sandorio ir kit� susijusi� aspekt� analize.
Papildomai, kaip metodologiniu pagrindu, autorius naudoja Kamleitner ir Kirchler (2007)
sudaryt� vartojimo kredito naudojimo procesin� model�, kurio grafinis atvaizdavimas yra
pateikiamas 2 priede. Nors šis modelis tik ribotai gali b�ti pritaikytas šiai disertacijai,
Kamleitner ir Kirchler (2007) modelis, autoriaus vertinimu, yra geras bandymas atskleisti
sud�tingus skolininko poreiki� ir jo veiksm� sekos kreditavimo procese ypatumus.
Kit� autori� atlikti kreditavimo sandorio proceso tyrimai, nors ir vertingi, ta�iau dažnai yra
koncentruoti ir riboti, apimantys tik tam tikrus šiai disertacijai reikšmingus sandorio aspektus -
skolininko charakteristikas ir paklausos veiksnius (pvz. Elliehausen ir Lawrence, 2001; Weller,
2009 ir kt.); skolinimosi sprendimus (pvz. Elliehausen, 2009; Gathergood, 2012 ir kt.), kredito
kainos ribojimo prielaida ir pasekmes (pvz. PFRC, 2013; Zinman, 2010; ir kt), prasiskolinim�
(pvz. Oxera, 2004; Gathergood, 2012, ir kt.), ar kitus. Ta�iau šie tyrimai neatskleidžia šiai
disertacijai reikšming� mažojo vartojimo kreditavimo sandorio aspekt� taip vertingai, kaip t�
padar� Kamleitner ir Kirchler (2007).
92�
Kamleitner ir Kirchler (2007) teig�, kad vis� kreditavimo proces� galima dalinti � tris etapus –
(i) proces� iki kredito naudojimo, (ii) proces� kredito naudojimo metu ir (iii) proces� jo
gr�žinimo metu. Visas šis procesas, pagal šiuos mokslininkus, yra veikiamas situacijos
(finansinis paj�gumas, kredito prieinamumas, susij� asmenys ir pan.) bei asmenini� (amžius,
poži�riai, biudžeto valdymas ir pan.) charakteristik�.
Kreditavimo procesas Kamleitner ir Kirchler (2007) modelyje prasideda nuo kredito gav�jo
poreiki�, kurie yra s�lygojami tam tikros rinkos informacijos (reklamos, socialinio lygiavimosi
ir pan.). Iš šio poreikio kyla siekis �gyti konkre�i� prek� (paslaug�). Nuo prek�s pob�džio, pasak
Kamleitner ir Kirchler (2007), priklauso ir tai, kokio pob�džio sprendim� priima skolininkas –
�prastinio, spontaninio ar išsamaus �sigijimo. prastiniai ar spontaniniai sprendimai veda prie
kredito naudojimo ir poreikio j� gr�žinti. Tuo tarpu išsamaus sprendimo atveju skolininkas
išsamiai vertina prek�s ir jos finansavimo alternatyvas. Šio vertinimo pasekoje asmuo arba
atsisako �gyti svarstyt� prek�, arba atideda pirkim� (taupo), arba t�sia pirkimo proced�r�.
T�siant pirkimo proced�r�, pagal Kamleitner ir Kirchler (2007), asmuo arba naudoja nuosavas,
arba kredito, l�šas. Sprendimas d�l kredito naudojimo taip pat gali b�ti spontaniško ar išsamaus
pob�džio – kuomet renkama informacija apie kredito alternatyvas, ši informacija vertinama ir
atliekamas atitinkamas sprendimas. Šioje stadijoje asmuo taip pat gali perži�r�ti savo poreikius,
nutraukti pirkim� arba nuspr�sti taupyti. Jei, tuo tarpu, kreditas yra panaudojamas, paskutinioji
stadija šiame modelyje yra poreikis gr�žinti kredit�, kuris, pagal Kamleitner ir Kirchler (2007),
gr�žina vis� proces� � pradži�, t.y. poreiki� stadij�. Atitinkamai, visas procesas yra kartojamas ir
tai gali nuolatos kartotis iki kol šio poreikio bus atsisakyta, arba jis patenkintas iš nuosav� l�š�.
Ta�iau, autoriaus nuomone, Kamleitner ir Kirchler (2007) modelis pilnai neatspindi galim�
skolininko veiksm� scenarij�, kas yra b�tina siekiant parinkti tinkamus ir teisingus reguliavimo
sprendinius. Kamleitner ir Kirchler (2007) modelio tr�kumas, šios disertacijos kontekste, yra tai,
kad jis n�ra perteiktas pagal „esamos b�senos – veiksmo – naujos b�senos“ (3 pav.) sek� ir tod�l
ne visiškai atitinka disertacijos 1.2.2. poskyryje aprašyt� sandorio logik�.
Tai yra, Kamleitner ir Kirchler (2007) modelis netiksliai atspindi subjektyviosios kredito gav�jo
valios, jo veiksm� siekiant savo poreiki� patenkinimo ir ši� veiksm� pasekmi�, t.y. neatspindi
esmini�, autoriaus nuomone, sandorio element� ir j� vietos kreditavimo procese. Be to,
Kamleitner ir Kirchler (2007) nepateikia prasiskolinimo veiksni�, kurie yra išskirti šios
disertacijos 1.2.3. poskyryje. Ta�iau, autoriaus nuomone, Kamleitner ir Kirchler (2007) modelis
yra naudotinas kaip metodologinis šios disertacijos pagrindas. Adaptuojant Kamleitner –
Kirchler (2007) model�, šioje disertacijoje autorius formuoja konceptuali� vartojimo
kreditavimo sandorio schem�, kuri pavaizduota 10 paveiksle.
93
10 pav. Vartojimo kreditavimo sandorio schema
Disertacijos autoriaus suformuota mažojo vartojimo kreditavimo sandorio schema, kaip ir
Kamleitner ir Kirchler (2007) modelyje, yra suskirstyta � tris stadijas (etapus): (i) procesas iki
kredito suteikimo, (ii) procesas kredito naudojimo metu, (iii) procesas kredito gr�žinimo metu.
Skirtumai tarp šiame poskyryje aptartos autoriaus si�lomos mažojo vartojimo kreditavimo
sandorio schemos ir Kamleitner – Kirchler (2007) modelio iš esm�s siejasi su sandori� visumos
šiose trijose stadijose, logika. Autoriaus nuomone, kiekvienas procesas turi tur�ti pradži� ir
pabaig�. Bet kokios aklaviet�s ar kilpos yra laikytinos proceso klaida. Be to, analizuojant
sandor� pagal 1.2.2. skyriuje aptart� sek�, kiekviena pirmin� asmens b�sena turi vesti prie to
asmens veiksm�, kuris veda � pasikeitusi� b�sen�, ir taip toliau. Tai yra, procese netur�t� b�ti
b�senos jungties su b�sena ar veiksmo su veiksmu.
Sandori� reguliavimo kontekste pažym�tina, kad reguliavimo objektas yra visas sandoris, nes
visas procesas yra veikiamas sandorio s�naud�. Šie veiksniai autoriaus pateiktoje schemoje
nurodomi remiantis Williamson (1986) klasifikacija (išsamiai aprašyta šios disertacijos 1.2.3.
p.). Tod�l reguliavimo priemon�mis galima �takoti visas tris mažojo vartojimo kreditavimo
sandorio stadijas. Tai yra, priklausomai nuo kiekvieno kreditavimo sandorio etapo ypatumus,
reguliavimo poreik� galimai lems ribotas racionalumas, oportunizmas, ateities neapibr�žtumas
ir/arba turto specifiškumas.
Prek�s / paslaugos poreikis
Finansavimo pasirinkimas
Kredito poreikis
Nuosav� l�š� poreikis
Skola
Tradicin�s kredito
priemon�s
Netradicin�s kredito
priemon�s
Teis�ti šaltiniai
Neteis�ti šaltiniai
Poreikio patenkinimas Gr�žinimas
Atsisakymas
Refinansavimas
KREDITO GR�ŽINIMAS IKI KREDITO SUTEIKIMO KREDITO NAUDOJIMAS A B
Ribotas racionalumas Oportunizmas Ateities neapibr�žtumas Turto specifiškumas
94�
Procese iki kredito suteikimo autorius si�lo vertinti asmens poreik� gauti tam tikros prek�s
(paslaugos) teikiam� malonum� (naud�). B�tent nuo šio poreikio prasideda asmens veiksmai
Visi poreikiai, kaip išsamiai aprašyta šios disertacijos 1.2.2. ir kituose poskyriuose, yra
skirstomi � dvi grupes – b�tinieji (kuri� asmuo negali atsisakyti be žalos orumui) ir neb�tinieji
(kuri� asmuo gali atsisakyti be žalos orumui).
Šiame etape, subjektyviai suvok�s savo poreik�, asmuo atlieka pasirinkim� savo naudai
(�prastin�, spontanišk� ar išsam�) tenkinti / atsisakyti savo poreikio. Atsižvelgiant � tai, kad
b�tinyb� (norai) lemia poreik� ir tuo pa�iu – n�ra poreikio be b�tinyb�s (noro), šie du elementai,
išskirti Kamleitner ir Kirchler (2007) modelyje, autoriaus nuomone, gali b�ti apjungti ir
analizuojami kaip vienas elementas - poreikis.
Pagal Kamleitner – Kirchler (2007) pateiktas poreiki� grupes, visos prek�s (paslaugos) yra
skirstomos � �prastines (kasdienines), spontaniškas ar išsamaus sprendimo. Pasak ši�
mokslinink�, �prastos (dažnai perkam�) ar spontaniško �sigijimo g�ryb�ms sprendimas naudotis
kreditu yra priimamas spontaniškai, o finansavimo alternatyvos (�skaitant taupym�) yra
svarstomos ir išsamus finansavimo sprendimas priimamas tik t� g�rybi� atžvilgiu, kurios yra
brangios ar perkamos retai.
Ta�iau, autoriaus nuomone, juk išsam�s sprendimai gali b�ti priimami ir �prastini� pirkini�
atžvilgiu. Pavyzdžiui laikant, kad maistas yra �prastinio �sigijimo prek�, badaujantis vargeta
kiekvien� dien� daro išsamius sprendimus d�l šio (�prastinio) maisto �sigijimo. Kamleitner ir
Kirchler (2007) modelis neatitikt� ir tokios elgsenos, kai šiems poreikiams patenkinti asmuo
priima išsam� sprendim� skolintis d�l to, kad jam tiesiog neprieinamos spontaniško skolinimosi
priemon�s (pvz. kredito kortel�s). Taigi, autoriaus nuomone, Kamleitner – Kirchler (2007)
skirstymas n�ra visiškai tikslus.
Autoriaus nuomone, suvok�s savo poreik�, asmuo atliek� pirm� pasirinkim� (�prastin�,
spontanišk� ar išsam�) tenkinti arba atsisakyti tam tikros prek�s (paslaugos), kuri patenkint� to
asmens poreikius. Racionaliam pasirinkimui reikaling� duomen� analiz�s gylis, svarstytos
alternatyvos ir kiti klausimai yra sudedamosios šio asmens pasirinkimo dalys.
Be to, autoriaus nuomone, Kamleitner – Kirchler (2007) skirstymas yra netinkamas aiškinant
vartotojo valios formavimosi proces�, kadangi �ia svarbiausias analiz�s elementas yra ne tik
objektyvusis daiktas, bet ir subjektyvusis jo poreikio suvokimas. Tod�l šio sandorio etapo
analiz� turi b�ti daugiau ne � daikt�, o � subjektyv�j� asmens poreikio suvokim�.
95
Poreikio subjektyvumas reiškia, kad jo negalima analizuoti vien pagal g�ryb�s r�š�. Pavyzdžiui
brangesnis nei vidutinis tokios pa�ios r�šies daiktas (pvz. telefonas) gali tarnauti ne tik pagal
tiesiogin� paskirt�, bet ir kaip g�ryb�, leidžianti išvengi socialin�s atskirties ar paty�i� aplinkoje,
pasižymin�ioje stipriomis materialistin�mis charakteristikomis. Ta�iau vertinant pavyzdžiu
pateikt� telefon� izoliuotai nuo subjekto ar j� supan�ios aplinkos, jis gali atrodyti kaip
neb�tinas. Juk komunikacijos poreikius patenkinti galima pigesn�mis alternatyvomis – nuo
d�v�t� telefon�, elektroninio susirašin�jimo iki pašto karveli�. Tod�l, autoriaus nuomone,
siekiant paaiškinti asmens vartojimo sprendimus ir juos reguliuoti, yra b�tina tirti kaip kredito
gav�jai subjektyviai suvokia savo poreiki� b�tinum�.
Šiame etape autorius sutinka su Prelec ir Loewenstein’s (1998) dvigubo �rašo apskaitos mintyse
teorija, išsamiai aprašyta disertacijos 1.3.1. poskyryje. Pagal ši� teorij� kredito prieinamumas
gali paskatinti vartojim�, kurio neb�t�, jei kreditas neb�t� prieinamas. Ši teorija yra �vertinta
Kamleitner ir Kirchler (2007) modelyje, ta�iau priešingai nei teigia šie mokslininkai, asmens
socializacija, gyvenimo b�das, reklamos �taka ir kiti veiksniai yra sudedamosios sandorio
s�naud� dalys ir netur�t� b�ti išskiriamos kaip atskira ir savarankiška veiksni� grup�.
Remiantis šiomis metodologin�mis prieigomis galima teigti, kad ikisutartiniame kreditavimo
etape b�tina tirti skolininko poreikius bei jo veiksmus ieškant ir vertinant finansavimo
alternatyvas. Reguliavimo objektu �ia yra kreditavimo alternatyvos, reklama, ikisutartin�s
informacijos turinys ir jos prieinamumas (Europos komisija, 2009).
Procese kredito naudojimo metu, autorius si�lo vertinti asmens veiksmus, kuriais yra siekiama
patenkinti pirmojo sandorio etapo rezultate atsiradus� finansavimo šaltinio poreik�. Tai yra,
suvokus poreik� ir nusprendus j� tenkinti, asmuo renkasi finansavimo šaltin�. Kamleitner –
Kirchler (2007) modelis, nors ir �vardina, bet nenagrin�ja skirting� finansavimo šaltini�, j�
pasirinkimo priežas�i�, pasekmi� ir tuo labiau – poveikio reguliavimo sprendimams.
Atitinkamai, šiuo aspektu Kamleitner – Kirchler (2007) modelis taip pat yra pl�stinas.
Autoriaus nuomone, visus finansavimo šaltinius galima skirstyti � kredito ir/arba nuosavas l�šas.
Kredito l�š� šaltinius autorius skirsto � tradicines (bankai, kredito unijos) ir netradicines (mažieji
vartojimo kreditai, lombardai, artim�j� paskolos ir pan.) r�šis. Nuosav� l�š� šaltinius autoriaus
skirsto � teis�tus (santaupos, darbo užmokestis, turto pardavimo pajamos ir pan.) ir neteis�tus
(vogtos l�šos, pajamos iš neteis�tos prekybos, prostitucijos, prievoli� pažeidimai ir pan.)
šaltinius. Žinoma, pasirinktas poreiki� finansavimo b�das gali b�ti ir mišrus, dal� prek�s
(paslaugos) kainos dengiant skolintomis, o dal� – nuosavomis, l�šomis, ta�iau iš esm�s visi
pasirinkimai, autoriaus nuomone, gali b�ti klasifikuojami vadovaujantis šia logika.
96�
Verta pažym�ti, kad kredito šaltini� apribojimai gali palikti asmen� be jokio kito pasirinkimo
kaip naudoti nuosavas (teis�tas ar neteis�tas) l�šas, arba gr�žti atgal ir perži�r�jus savo poreikius
– j� atsisakyti. Ta�iau jei, šioje stadijoje, asmeniui n�ra prieinamos nuosavos teis�tos l�šos, o
poreikiai yra b�tinieji ir j� atžvilgiu negalimas atsisakymas be didel�s žalos asmens orumui,
vienintel� liekanti finansavimo alternatyva gali b�ti neteis�tos l�šos. Tai yra, kredito
prieinamumo ribojimas gali past�m�ti asmen� � neteis�t� elgsen�.
Tai taip pat reiškia, kad pasirinkimas naudotis mažojo vartojimo kreditavimo l�šomis gali b�ti
nulemtas tiek subjektyvaus skolininko vertinimo, tiek finansavimo šaltini� prieinamumo.
Naudodamasis mažuoju vartojimo kreditu skolininkas pilnai arba iš dalies atsisako kit�
finansavimo šaltini� d�l to, kad šiuos šaltinius skolininkas subjektyviai vertina kaip nenaudingus
arba d�l to, kad šie šaltiniai yra neprieinami. Žinoma, asmuo gali suklysti ir rinkdamasis savo
poreiki� finansavimo strukt�r�. Tod�l �ia itin didel� reikšm� turi informacijos apie kreditavimo
sandor� atskleidimas ir suprantamumas, atsakingo skolinimo ir skolinimosi principai, bei kitos
reguliavimo priemon�s, skirtos pad�ti asmeniui priimti racional� sprendim�. Kaip jau min�ta,
liberaliojo paternalizmo (Thaler and Sunstein, 2003; Thaler et al., 2010) logika �ia tur�t� b�ti
pagrindinis atsakas � galimas asmens racionalumo anomalijas.
Remiantis šiomis metodologin�mis prieigomis galima teigti, kad kredito naudojimo etape b�tina
tirti finansavimo šaltini� charakteristikas ir j� pasirinkimo motyvus. Reguliavimo objektu �ia
yra kreditavimo sandori� s�lygos ir suprantamos informacijos apie jas atskleidimas, atsakingo
skolinimo bei skolinimosi praktikos užtikrinimas (Europos Komisija, 2009).
Procese kredito gr�žinimo metu autorius si�lo vertinti asmens veiksmus, kuriais yra siekiama
patenkinti antrojo sandorio etapo rezultate atsiradus� skolos gr�žinimo poreik�.Tai yra, šis etapas
prasideda nuo skolos: kredito �staigoms, sau (pvz.. poreikiu atstatyti santaupas arba atkurti
parduot� turt�), arba – neteis�tos elgsenos atveju – skola visuomenei ir/ar kitiems kreditoriams,
�gijusiems reikalavimo teis� d�l padaryto teis�s pažeidimo. Poreikis gr�žinti skol� gali b�ti
patenkintas gr�žinant j� nuosavomis l�šomis, refinansuojant (t.y. prat�siant gr�žinimo termin� ar
gr�žinant skol� kito kredito l�šomis) ar atsisakant gr�žinti skol�.
Kamleitner – Kirchler (2007) modelis paskutiniosios proceso stadijos iš esm�s netiria,
pateikdamas elementari�j� s�saj� su pirmuoju proceso žingsniu – prek�s ar paslaugos poreikiu.
Ir nors šis žingsnis iš esm�s teisingas, ex-ante poreikis tam tikros prek�s (paslaugos) ir ex-post
poreikis gr�žinti skol�, yra nepalyginamai skirtingi. Pirminis poreikis yra asmens nat�raliai
suvoktas ir naudos gav�jas yra pats asmuo. Tuo tarpu skola yra poreikio patenkinimo pasekm�,
kurios naudos gav�jas dažnai yra kitas asmuo (kreditorius).
97
Tai yra, š� kreditavimo proceso etap� nuo kit� skiria tai, kad su�jus skolos gr�žinimo terminui,
skolininkas atlieka pasirinkim� ne savo, o kreditoriaus naudai. Akivaizdu, kad asmens polinkis
siekti naudos sau ir siekti naudos kitam (savo s�skaita) yra skirtingi ir nepalyginami motyvacijos
prasme. D�l to siekdami vilkinti ar išvengti savo �sipareigojim� vykdym�, skolininkai gali
piktnaudžiauti savo teis�mis ir sud�tingomis maž� skol� išieškojimo proced�romis. Tad
Kamleitner – Kirchler (2007) modelis yra pl�stinas ir paskutiniame, kredito gr�žinimo, etape.
Kredito gr�žinimo nuosavomis l�šomis kontekste pažym�tina, kad skirtumas tarp ex-ante ir ex-
post nuosav� l�š� naudojimo yra kredito kaina ir laikas. Nuo pirminio poreikio patenkinimo iki
b�tinyb�s gr�žinti skol� praeina laiko tarpas, per kur� asmuo turi galimyb� pertvarkyti savo
nuosavyb�, parduoti nelikvid� turt� ar kitais b�dais išspr�sti finansines problemas be žalos savo
interesams ar orumui, bet sumokant pal�kanas. Tod�l dažnai pirminio poreikio vert� yra b�tent
laikas, reikalingas nuosavyb�s pertvarkymui. Ar pal�kan� suma yra verta savo turto naudojimo
atid�jimo, ar ne, yra subjektyvaus skolininko vertinimo dalykas.
Refinansavimas - prat�siant termin�, ar apmokant skol� nauju kreditu, gr�žina vis� proces� �
pa�i� pradži�, kur asmuo sprendžia iš koki� finansavimo šaltini� apmok�ti skol�. Ši pradžia
skiriasi nuo tos, kuri buvo su pradiniu poreikiu. Pradinis poreikis, kaip jau min�ta, yra susij�s su
kredito gav�jo gerove, tuo tarpu antrasis – su kredito dav�jo gerove. Tai yra, asmuo neturi
galimyb�s atsisakyti vykdyti savo �sipareigojim�, nebent kreditoriai j� atleist� nuo prievol�s
vykdymo. Tod�l pareiga gr�žinti skol� yra priskirtina prie b�tin�j� asmens poreiki�, kuris
sietinas ne su fiziologin�mis to asmens savyb�mis ar orumu, o su teisine jo b�sena ir tre�i�j�
asmen� teis�tais interesais.
Iš �ia kyla prasiskolinimo pavojus d�l susidaran�ios skolos kilpos, kuomet prasiskolinimas yra
neišvengiamas. Nuolatinio refinansavimo s�naudos anks�iau ar v�liau neišvengiamai taps
didesn�mis nei patenkinto pirminio poreikio nauda. Iš skolos kilpos, neturint nuosav� l�š�, yra
galima tik poreikio atsisakymo išeitis arba neteis�ta elgsena.
Šiame kontekste verta patikslinti ir tai, kad atsisakymas gr�žinti skol� šioje disertacijoje yra
suprantamas tik kaip teis�tas skolos atsisakymas (pvz. bankroto, susitarimo su kreditoriumi,
skolininko ir kreditoriaus sutapimu ir pan.). Neteis�tas atsisakymas gr�žinti skol� yra artimesnis
refinansavimo algoritmui (kuris vis� proces� gr�žina � pradin� jo etap�), nei atsisakymui (kuris
užbaigia vis� proces� patenkintais asmens poreikiais). Tokia išvada kyla iš teisingumo ir
prievoli� neišvengiamumo princip�. Neteis�tas atsisakymas gr�žinti skol� negali vesti prie
teis�tos kreditavimo proceso pabaigos, nes iš neteis�s negali atsirasti teis�. Reguliuotojas turi
absoliu�i� pareig� užtikrinti, kad neteis�ta elgsena nesukurt� teis�to atleidimo nuo skolos
pasekmi�, o kreditoriams b�t� prieinama efektyvi teisingum� užtikrinanti sistema.
98�
Šalia poreikio spr�sti skolos gr�žinimo klausim� šiame kreditavimo sandorio etape skolininkas
vertina ir lygina, ar gautas tam tikros prek�s (paslaugos) malonumas viršija finansavimo
s�naudas, ar ne (t.y. ar asmuo prasiskolino). Šiame etape pasireiškia ne tik subjektyvieji, ta�iau
ir objektyvieji prasiskolinimo požymiai. Pavyzdžiui, kaip teigia (PEW, 2013; Martin, 2010;
Francis, 2010, ir kt.), didelis mažojo vartojimo kredito gr�žinimo termino prat�sim� skai�ius
rodo, kad skolininkas turi sunkum� gr�žinti kredit� ir sumok�ti pal�kanas.
Taigi, paskutinysis etapas pagal pateikt� mažojo vartojimo kreditavimo sandorio algoritm�,
atskleidžia ar visi praeities sprendimai skolininkui buvo naudingi, ar ne. Tai tas momentas, kai
neapibr�žtoji ateitis tampa dabartimi ir kai asmuo gali �vertinti ar jo pirminiai l�kes�iai atitinka
esam� rezultat�. Jei rezultatai atitinka l�kes�ius ar yra aukštesni – visas procesas yra laikytinas
efektyviu, tad ir teisingu (Šimašius, 2002). Jei, tuo tarpu, rezultatai yra prastesni nei tik�tasi,
pats asmuo ir reguliuotojas privalo �vertinti kurioje proceso stadijoje priimdamas sprendimus
asmuo klydo ir imtis priemoni� tam, kad ši� klaid� b�t� išvengta ateityje.
Remiantis šiomis metodologin�mis prieigomis galima teigti, kad kredito gr�žinimo etape b�tina
tirti mažojo vartojimo kredito gav�jo polink� elgtis oportunistiškai bei prasiskolinimo
veiksnius tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju atžvilgiais. Reguliavimo objektu �ia yra
�sipareigojim� vykdymo neišvengiamumas, bei savalaikis prasiskolinimo identifikavimas ir jam
išspr�sti reikalingos prevencin�s ir reabilitacin�s priemon�s.
Prista�ius visus tris sandorio etapus atkreiptinas d�mesys ir � du per�jimus iš vieno etapo � kit�,
kurie 10 paveiksle yra pažym�ti punktyrin�mis linijomis ir indeksais „A“ ir „B“ .
„A“ per�jimas yra ta kreditavimo sandorio stadija, kai suvok�s savo poreik� asmuo nusprendžia
jo neatsisakyti ir toliau veikia link šio poreikio patenkinimo. Sprendimas d�l poreikio
finansavimo, nesvarbu ar priimamas spontaniškai, ar kruopš�iai j� apgalvojus, sukuria išvestin�,
finansin�, poreik�.
Šis etapas ypatingas tuo, kad jame susiduria skolininkas su atsakingo skolinimosi pareiga ir
kreditorius su atsakingo skolinimo pareiga. D�l priešing� skolininko ir kreditoriaus interes�, ši
sand�ra yra sandorio s�naud� , tad ir prasiskolinimo, šaltinis. Skolininko ir kreditoriaus
sand�ros etapas yra prevencinio reguliavimo objektu.
„B“ per�jimas yra ta kreditavimo sandorio stadija, kai asmuo realiai patiria skolos našt� ir yra
priverstas (teisin�s sistemos) spr�sti kaip ši� skol� gr�žinti. Poreikis gr�žinti kredit� ir sumok�ti
jo kain� taip pat yra išvestinis finansinis poreikis. Ta�iau, kaip jau min�ta, priešingai nei „A“
etape – poreikis tenkinamas kreditoriaus, o ne skolininko naudai. Skolos gr�žinimo s�naudos
gali b�ti mažesn�s nei gauta nauda iš patenkinto pradinio poreikio, arba didesn�s.
99
Šis santykis yra asmens gerov�s poky�io bei kreditavimo sandorio efektyvumo matas.
Reguliavimo kontekste šis etapas yra ypatingas tuo, kad jame paaišk�ja ar kreditavimo sandoris
buvo efektyvus ir padidino skolininko gerov� ar priešingai – jis prasiskolino. Be to, �ia
reguliuotojas �gauna reali� galimyb� steb�ti ir tikrinti, ar prevencinio reguliavimo priemon�s
buvo efektyvios, ar ne. Neigiamos prasiskolinimo pasekm�s, šiame etape, gali b�ti sumažinamos
reakcinio (reabilitacinio) reguliavimo priemon�mis.
Balansuojant tarp prevencinio ir reabilitacinio reguliavimo priemoni�, reguliuotojas privalo
siekti sandorio s�naud� poveikio prasiskolinimui sumažinimo. Kaip jau min�ta 1.2.3. poskyryje,
absoliutus sandorio s�naud� panaikinimas iš esm�s yra ne�manomas, tod�l ir absoliutus
prasiskolinimo panaikinimas yra laikytinas utopija. Neatsižvelgiant � tai, kiekvienas reguliuotojo
sprendimas turi b�ti nukreiptas � sandorio s�naud� mažinim�, nes tai mažina prasiskolinimo
tikimyb�.
Pažym�tina, kad d�l ateities neapibr�žtumo, iš esm�s visos prevencin�s priemon�s yra
grindžiamos reguliuotojo prielaidomis d�l rinkos dalyvi� elgsenos poky�i� po to, kai bus
priimtos prevencin�s reguliavimo priemon�s. Ta�iau, kaip atskleid� Reifner (2009) tyrimas,
kreditavimo sandorio šalys prisitaiko prie ribojim� ir siekia juos apeiti. D�l to, nepasiteisinus
prevencinio reguliavimo prielaidoms, reguliuotojas privalo ne tik užtikrinti reabilitacini�
priemoni� prieinamum�, ta�iau ir išsami� prasiskolinimo atvej� analiz� tam, kad b�t� galima
koreguoti prevencines priemones. Kitaip tariant, reguliavimo „A“ sand�roje efektyvumas gali
b�ti pamatuojamas pagal prasiskolinimo lyg� „B“ sand�roje. Tad, atsakingo kreditavimo
(skolinimo ir skolinimosi) priemoni� bei prasiskolinimo santykis yra reguliavimo priemoni�
efektyvumo matas, kuris šioje disertacijoje n�ra pl�tojamas.
Taigi, apibendrinant šio poskyrio nuostatas, visas mažojo vartojimo kreditavimo sandoris iš
skolininko perspektyvos gali b�ti vertinamas iš esm�s kaip rinkinys trij� savarankišk�
pasirinkim�. Pirmasis j� – tenkinti savo poreik� arba ne, antrasis – iš koki� šaltini� finansuoti
sprendim� patenkinti poreik� ir tre�iasis – ar gr�žinti d�l patenkinto poreikio atsiradusi� skol�
kreditoriams (arba sau).
Atsižvelgiant � tai, kad prasiskolinimas atsiranda d�l sandorio s�naud� poveikio, siekiant
nustatyti reguliavimo intervencijos poreik�, yra b�tina ieškoti ryšio tarp prasiskolinimo ir j�
lemian�i� veiksni�.
100�
2.1.2. Kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai
Šiame disertacijos poskyryje yra nustatomi kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai, kurie lems
konkre�i� reguliavimo priemoni� poreik� ir j� naudojimo pagrindim�. Ši analiz� yra b�tina
siekiant reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius taip, kad b�t� mažinama skolininko
prasiskolinimo tikimyb�.
Prasiskolinimo veiksni� kontekste pažym�tina, kad dažniausiai pagrindinis mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� tyrim� subjektas yra skolininkas, o objektas - jo veiksmai ir ši� veiksm�
pasekm�s (Levy ir Sledge, 2012; Hynes, 2012; Cuffe, 2012; Carter, 2012; Carter, Skiba ir
Sydnor, 2013; Morgan, Strain ir Seblani, 2012 ir kt.). Šiuose tyrimuose dažniausiai yra
nagrin�jamos skolinink� charakteristikos bei išskiriami veiksniai, kurie lemia skolinink�
sprendimus sandorio eigos metu ir ši� sprendim� pasekmes. Pagal ši� tyrim� rezultatus
paprastai yra formuojami pasi�lymai reguliavimui.
Pla�ias teorines apžvalgas ir empirinius tyrimus, kuriais buvo remiamasi išskiriant
prasiskolinimo veiksnius, yra pateik� pvz. Stegman (2007); Caskey (2010); Edmiston (2011);
Melzer (2013); Li (2012) ir kt. Dalis dažnai pasitaikan�i� mokslini� tyrim� yra skirti mažojo
vartojimo kreditavimo ir prasiskolinimo tyrimams (žr. pvz.: Morgan, Strain ir Seblani, 2012;
PEW, 2012; ir kt.). Iš vis� tyrim� mažojo vartojimo kreditavimo srityje buvo išskirti keli darbai,
kuriais šioje disertacijoje remiamasi metodologin�ms prieigoms suformuoti ir metodin�ms
priemon�ms parinkti.
Šie šaltiniai, apibendrinti pagal disertacijoje tiriamas kredito gav�jo prasiskolinim� lemian�ias
sandorio s�naud� grupes, yra pateikti 2 lentel�je, o taip pat detalizuoti 11 priede.
101
2 lentel� Mažojo vartojimo kreditavimo mokslini� tyrim� apibendrinimas
Autoriai Duomen� surinkimo metodas Tyrimo imtis Tyrimo metodas
Sandori� s�naudos
Rib
otas
rac
iona
lum
as
Opo
rtun
izm
as
Ate
ities
nea
pibr
�žtu
mas
Tur
to sp
ecifi
škum
as
Agarwal, Skiba ir Tobacman (2009)
Asmens kredito korteli� duomenys ir didelio JAV banko ir mažojo vartojimo kredito dav�jo
Iš 102779 mažojo vartojimo kredito naudotojo ir 143228 kredito korteli� tur�toj� visoje JAV buvo atrinkta 3090 skolinink�
Logistin� regresija v v v
Bertrand ir Morse (2009) Apklausa ir administraciniai duomenys
1441 vieno iš kredito dav�j� klientai
Klasterin� ir regresin� analiz� v
Elliehausen ir Lawrence (2001) Apklausa 427 vieno iš kredito dav�j�
klientai Aprašomoji analiz� v v
FDIC (2009) Apklausa 47000 JAV respondentai Aprašomoji analiz� v v
Skiba ir Tobacman (2008)
Administraciniai (teism�) duomenys 145000 JAV respondent� Regresin� analiz� v v
Zinman (2010) Apklausa 1040 Oregono ir Vašingtono respondent�
Aprašomoji analiz� v
Goldin ir Hamonoff (2013) Apklausa
46547 JAV respondent� 2009-aisiais ir 45171 - 2011-aisiais
Regresin� analiz� v v
Edmiston (2011) Kredito dav�jo duomenys ir apklausa 787 JAV respondentai Eksperimentas v v
Elliehausen (2009) Apklausa 1173 JAV respondentai Aprašomoji analiz� v v v
Gathergood (2012) Apklausa 1234 JAV respondentai Aprašomoji ir regresin� analiz� v v
Atlikus ši�, o taip pat teorin�je disertacijos dalyje apibendrint�, mokslini� tyrim� analiz�
pasteb�ta, kad nei vienas iš tyrim� n�ra klasifikav�s tirtin� veiksni� vadovaudamasis sandori�
s�naud� teorija. Tod�l kredito gav�jo prasiskolinimo veiksni� atranka gali b�ti savarankiška ir
nauja mokslinio mažojo vartojimo kreditavimo pažinimo pl�tros sritis.
Disertacijoje kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai buvo susisteminti išanalizavus Agarwal,
Skiba ir Tobacman (2009), Bertrand ir Morse (2009), Elliehausen ir Lawrence (2001), FDIC
(2009), Skiba ir Tobacman (2008), Zinman (2010), Goldin ir Hamonoff (2013), Edmiston
(2011), Elliehausen (2009), Gathergood (2012) ir kitas panašaus pob�džio tyrim� metodikas.
Atrinkti veiksniai, kartais skirtingomis formuluot�mis, ta�iau yra dažniausiai pasikartojantys
šiuose tyrimuose. Visi jie yra adaptuoti šiai disertacijai. Integravus ši� mokslini� darb� �žvalgas
� Williamson (1975) pateikt� sandorio s�naud� klasifikacij�, disertacijos autoriaus išskirt�
veiksni� visuma yra apibendrinta 3 lentel�je.
102�
3 lentel� Kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai
Veiksni� grup� Veiksnys Turinys
Rib
otas
ra
cion
alum
as Skolininko finansinio raštingumo lygis
Asmens impulsyvumo ir �g�dži� spr�sti finansines užduotis lygis
Finansavimo alternatyv� prieinamumas skolininkui
Alternatyv� mažajam vartojimo kreditui suvokimas
Skolininko veiksmai vertinant alternatyvius finansavimo šaltinius
D�mesingumo renkantis kredito produkt� ir vertinant jo s�lygas lygis
Opo
rtuni
zmas
Skolininko poreiki� b�tinumas Poreikio b�tinumo (desperacijos) lygis
Skolininko polinkis elgtis oportunistiškai Polinkis sudaryti sutart� žinant ar numanant, kad ji bus ne�vykdyta.
Ate
ities
ne
apib
r�žt
umas
Hiperbolinis ateities diskontavimas Polinkis nuvertinti ateities skolos našt� ir pervertinti esam� vartojimo naud�.
Paj�gumas prisiimti finansinius �sipareigojimus (finansinis paj�gumas)
Skolininko mokumas
Turto
spec
ifišk
umas
Paskolos suteikimo greitis Kredito išdavimo greitis, lyginant su bank� ar kredito unij� proced�romis.
Konfidencialumas skolinantis smulki� sum� Vengimas kreiptis � gimines, draugus ar kaimynus d�l nedidel�s paskolos.
Paskolos proced�r� neformalumas Reikalaujam� dokument� ir atliekam� formalum� kiekis, lyginant su bank� ar kredito unij� reikalavimais
Paskolos pigumas Kredito kainos vertinimas
Kreditavimo strukt�ros unikalumas Esmini� kredito s�lyg� (sumos ir termino) unikalumas, lyginant su bank� ar kredito unij� vartojimo kreditais
Remiantis sandori� s�naud� teorija, kuri yra išsamiai atskleista šios disertacijos 1.2.3. skyriuje,
disertacijoje si�loma išskirtus kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius suskirstyti � keturias
sandorio s�naud� grupes pagal Williamson (1986). Tai yra:
(i) turto specifiškum�, apib�dinant� tas mažojo vartojimo kreditavimo savybes, d�l kuri� jis
turi pranašum� prieš artimiausius jo substitutus – artim�j� paskolas, kredito korteles,
lombardo paslaugas ar pan.;
(ii) ribot� racionalum�, kuriuo yra siekiama nustatyti skolininko finansini� geb�jim� ribas ir
elgsen� ieškant bei vertinant alternatyvas mažajam vartojimo kreditui;
(iii) oportunizm�, nusakant� ar skolininkas imdamas paskol� elg�si ar yra link�s skolintis
žinodamas, kad gali negr�žinti kredito, arba sudarant atitinkam� sandor� buvo tokioje
situacijoje, kur b�t� padar�s bet k� (�skaitant ir neteis�tus veiksmus), kad tik gauti
vartojimo kredit�;
103
(iv) ateities neapibr�žtum�, kurio paskirtis yra atskleisti kaip skolininkas vertina savo
galimybes prisiimti ir gr�žinti �siskolinimus.
Šie veiksniai (pavieniui ar bendrai) veikia mažojo vartojimo kreditavimo sandor�, sudarom� tarp
skolininko ir kreditoriaus. B�tent d�l j� atsiranda prasiskolinimo pavojus, galintis pagilinti
skolininko problemas. Tokiu b�du sandorio s�naudos nulemian�ia laisvos rinkos tr�kumus ir
prasiskolinimo gr�sm� bei reguliuotojo intervencijos poreik�.
2.1.3. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemon�s ir j� parinkimo
principai
Šiame disertacijos poskyryje išskiriamos mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
priemon�s ir suformuojami j� pasirinkimo principai. Ši atranka yra b�tina siekiant reguliuoti
mažojo vartojimo kreditavimo sandorius taip, kad nepažeisti reguliuotojo diskrecij� ribojan�i�
fundamentali�j� visuomen�s vertybi�. Primintina, kad sandoris šioje disertacijoje yra
nagrin�jamas procesiniu poži�riu, tod�l siekiant suderinamumo, reguliavimo priemoni� ir j�
parinkimo principai turi atitikti š� poži�r�.
Pirmame vartojimo kreditavimo sandorio etape (iki kredito suteikimo), kaip tai atskleista
disertacijos 2.1.1. poskyryje, subjektyviai suvok�s savo poreik�, asmuo atlieka pasirinkim� savo
naudai (�prastin�, spontanišk� ar išsam�) tenkinti / atsisakyti savo poreikio. Racionaliam
pasirinkimui reikaling� duomen� analiz�s gylis, svarstytos alternatyvos ir kiti klausimai yra
sudedamosios šio asmens pasirinkimo dalys. Atitinkamai, �ia svarbiausias analiz�s elementas
yra ne tik objektyvusis daiktas, bet ir subjektyvusis jo poreikio suvokimas. Tod�l, kaip pagr�sta
2.1.1. šio sandorio etapo analiz� turi b�ti orientuota daugiau ne � daikt�, o � subjektyv�j� asmens
poreikio suvokim�.
Šios disertacijos 1.2.2. poskyryje pagr�sta, kad visi poreikiai gali b�ti skirstomi � dvi grupes –
b�tinieji (kuri� asmuo negali atsisakyti be žalos orumui) ir neb�tinieji (kuri� asmuo gali
atsisakyti be žalos orumui). Taip pat pagr�sta, kad sandoriai d�l b�tin�j� poreiki� tenkinimo turi
b�ti reguliuojami taikant visus žmogaus teisi� ribojimams taikomus reikalavimus. Kreditavimo
reikšmingumas žmogaus orumui �galina šiuos sandorius vertinti kaip vien� iš skurdo mažinimo
priemoni�, suteikia jam socialin� misij� apsaugoti nepasiturin�i� nam� �ki� orum�.
104�
Ši� apibendrinim� kontekste, kaip yra atskleidžiama disertacijos 1.2.1. poskyryje, reguliuotojo
diskrecija yra ribojama vis� pirma žmogaus teisi� reikalavim�. Reguliuotojo sprendimai, kuriais
yra ribojama žmogaus teis�, visais atvejais prival�s atitikti šias s�lygas7: (i) ribojimas bus
galimas tik remiantis �statymu; (ii) apribojimai turi b�ti b�tini visuomen�je siekiant apsaugoti
kit� asmen� teises bei laisves, kitas fundamentalias vertybes, visuomenei b�tinus svarbius
tikslus; (iii) turi b�ti paisoma proporcingumo principo. Žmogaus teisi� buvimas gali b�ti
pagrindas apriboti asmens teis� tik tuo atveju, kai jos neapribojus d�l turto pob�džio ir (arba)
kit� svarbi� priežas�i� neb�t� �manoma apsaugoti ši� teisi� ir b�t� pakenkta viešajam interesui.
Taigi, pirmasis reguliavimo priemoni� tikslas yra nustatyti duomenis apie skolinink� ir jo
poreikius (subjektyv� j� suvokim�). Kreditavimo ribojimai gali b�ti nustatomi tik tiems
atvejams, kuomet siekiama pasiskolinti neb�tiniems poreikiams. Jei, tuo tarpu, poreikis
b�tinasis, reguliuotojas negali riboti asmens teis�s kreiptis d�l kredito, išskyrus jei yra
tenkinama visuma aukš�iau min�t� žmogaus teisi� ribojimams taikom� s�lyg�. Pagrindin�
reguliuotojo užduotis etape iki kredito suteikimo, autoriaus nuomone, yra pad�ti skolininkui
išvengti klaidingo poreikio suvokimo.
Antrame vartojimo kreditavimo sandorio etape (kredito naudojimo metu), kaip tai atskleista
disertacijos 2.1.1. poskyryje, suvokus poreik� ir nusprendus j� tenkinti, asmuo renkasi
finansavimo šaltin� iš keturi� galim� grupi�: (i) tradicini� kredito dav�j�; (ii) netradicini�
kredito dav�j�; (iii) nuosav� l�š�; ar (iv) neteis�t� l�š�. Apribojus kredito prieinamum� b�tin�j�
poreiki� atžvilgiu, jei asmeniui n�ra prieinamos nuosavos teis�tos l�šos, vienintel� liekanti
poreikio finansavimo alternatyva yra neteis�tos l�šos. Tai yra, kredito prieinamumo ribojimai
gali paskatinti skolinink� � neteis�t� ar net nusikalstam� elges�.
Taigi, antrasis reguliavimo priemoni� tikslas yra nustatyti duomenis apie skolininko turtin�
pad�t� ir jam prieinamus finansavimo šaltinius. Kreditavimo ribojimai gali b�ti nustatomi tik
tiems atvejams, kuomet asmuo turi tiek objektyviai, tiek subjektyviai prieinamus kitus
finansavimo šaltinius. Ta�iau jei skolininkui n�ra prieinami kiti finansavimo šaltiniai,
reguliuotojas negali riboti mažojo vartojimo kreditavimo prieinamumo. Pagrindin� reguliuotojo
užduotis kredito naudojimo etape, autoriaus nuomone, yra pad�ti skolininkui tinkamai �vertinti
jam prieinamas poreikio finansavimo alternatyvas.
������������������������������������������������������������7 Žr. pvz. 2002-03-14, 2006-05-31, 2008-12-04, 2009-04-29, 2000-12-21, 2006-03-14, 2009-04-10, 2009-06-08,
2011-01-31, 2013-07-05 Konstitucinio teismo nutarimai ir kt.
105
Tre�iame vartojimo kreditavimo sandorio etape (kredito gr�žinimo metu), kaip tai atskleista
disertacijos 2.1.1. poskyryje, su�jus skolos gr�žinimo terminui, skolininkas atlieka pasirinkim�
kreditoriaus naudai gr�žinti kredit�, ar ne. Skolinink� atžvilgiu reguliavimo priemon�s gali b�ti
reikalingos tik tuo atveju, jei skolininkas negali gr�žinti skolos ir/ar pal�kan�, tai yra, kai jis
prasiskolina. Priešingu atveju, skolininkui gr�žinus kredito l�šas ir sumok�jus pal�kanas,
sandoris baigiasi ir reguliavimo poreikio nebelieka. Pagrindin� reguliuotojo užduotis kredito
gr�žinimo etape, autoriaus nuomone, yra pad�ti skolininkui ir kreditoriui efektyviai valdyti
�siskolinim�.
Apibendrinant vis� trij� vartojimo kreditavimo sandorio etap� �žvalgas reguliavimo priemoni�
ir j� parinkimo kontekste, 11 paveiksle yra pateikiamas reguliavimo priemoni� ir j� pasirinkimo
algoritmas, suderintas su 2.1.1. poskyryje pateikta vartojimo kreditavimo sandorio schema.
11 pav. Vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� parinkimo schema
Trijose vartojimo kreditavimo sandorio etapuose nustatyt� reguliavimo priemoni� visuma lemia
reguliavimo griežtumo lyg�. Jei poreikiai n�ra b�tinieji, skolininkui yra prieinami alternatyv�s
finansavimo šaltiniai ir skolininkai negali gr�žinti skolos, yra galimas visiškas kreditavimo
sandori� draudimas. Priešingai – jei poreikiai yra b�tinieji, skolininkas neturi kit� alternatyv�,
ta�iau turi galimyb� gr�žinti skol�, rinka veikia idealiai ir reguliavimas n�ra b�tinas. Tarpe ši�
dviej� kraštutinum� yra dar šeši galimi reguliavimo griežtumo scenarijai. Visi jie pateikti 12
paveiksle.
KREDITO GR�ŽINIMAS IKI KREDITO SUTEIKIMO KREDITO NAUDOJIMAS A B
Ribotas racionalumas Oportunizmas Ateities neapibr�žtumas Turto specifiškumas
106�
12 pav. Kreditavimo prieinamum� ribojan�i� reguliavimo sprendim� alternatyvos
107
12 paveikslo schemoje pateiktos kreditavimo prieinamum� ribojan�i� reguliavimo sprendim�
alternatyvos pagal tris vartojimo kreditavimo sandorio etapus bei juose keliamus reguliavimo
priemoni� parinkim� lemian�ius probleminius klausimus. Ikisutartiniame etape, prevencini�
priemoni� griežtum� lemia skolininko poreiki� pob�dis (b�tinieji ar neb�tinieji). Kredito
naudojimo etape - ar skolininkui yra prieinami alternatyv�s finansavimo šaltiniai, ar ne.
Paskutiniame – kredito gr�žinimo etape, reabilitacin�s priemon�s yra reikalingos priklausomai
nuo to, ar kreditas ir pal�kanos gali b�ti gr�žintos laiku, ar ne.
Atsižvelgiant � tai, kad sandoris yra veikiamas prasiskolinimo veiksni� (kaip pagr�sta 1.2.3.
poskyryje - sandorio s�naud�), visos vartojimo kreditavimo reguliavimo priemon�s turi b�ti
parinktos taip, kad mažinti neigiam� ši� veiksni� poveik�. Be to, reguliavimo objektas yra visas
sandoris, nes visas procesas yra veikiamas sandorio s�naud� veiksni�. Atitinkamai, visos
reguliavimo priemon�s turi b�ti suderintos tarpusavyje taip, kad užtikrint� kredito prieinamum�
tuo pa�iu apsaugant skolinink� nuo prasiskolinimo.
Pažym�tina, kad galimyb�s riboti kreditavimo prieinamum� nepanaikina reguliuotojo galios
diegti reguliavimo priemones. Tik jos turi ne riboti asmens pasirinkimus, o „past�m�ti“ j� link
racionalaus sprendimo, kas taip pat sudaro liberaliojo paternalizmo principin� pagrind� (žr.1.3.3.
poskyr�). Be to, kaip min�ta 1.2.3. poskyryje, prasiskolinim� nul�musios klaidos gali atsirasti
d�l sandorio s�naud� poveikio, tod�l reguliavimo priemon�s šiame etape turi b�ti parinktos
idant mažinti š� poveik�.
Siekiant identifikuoti konkre�ias reguliavimo priemones, o taip pat jas suskirstyti pagal
prasiskolinimo veiksnius ir sandorio etapus, šiame disertacijos poskyryje yra susistemintai
pateikiama �prastini� vartojimo kreditavimo reguliavimo priemoni� Europos S�jungos šalyse
apžvalga. Ta�iau ši analiz�, nors ir b�tina, yra ribota. Europos S�jungoje yra 24 oficialios kalbos
ir n�ra vieningos nacionalini� teis�s akt� duomen� baz�s, tod�l išsamus skirting� valstybi�
praktikos palyginimas yra sud�tingas ir gali sudaryti atskiro mokslinio darbo objekt�. Tod�l
šioje disertacijoje apsiribojama tik išsamesne 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2008/48/EB d�l vartojimo kredito sutar�i� ir panaikinanti Tarybos direktyv�
87/102/EEB8 analize.
Pakeisti buvusi� vartojimo kredito direktyv� (87/102/EEB) nuspr�sta d�l to, kad ši buvo priimta
vartojimo kreditavimui esant santykinai paprastam, direktyva buvo ribotai taikoma, bei numat�
minimalaus suderinamumo teisin� režim� (Vandone, 2009).
������������������������������������������������������������8 (OL 2008 L 133, p. 66; klaid� ištaisymas – OL 2009 L 207, p. 14)
108�
Nesuderintas reguliavimas l�m� didelius vartojimo kreditavimo reguliavimo skirtumus
valstyb�se nar�se bei vartotoj� teisi� apsaugos tr�kumus. Atitinkamai, pagrindiniai Vartojimo
kredito direktyvos (2008/48/EB) tikslai buvo harmonizuoti pagrindines vartojimo kreditavimo
nuostatas visoje Europos S�jungoje ir užtikrinti aukšt� vartotoj� apsaugos lyg�. D�l to direktyva
2008/48/EB yra pilno suderinamumo, paliekant valstyb�ms nar�ms teis� nustatyti skirting�
reguliavim� tose srityse, kuriose direktyva leidžia daryti išimtis, ar kuri� ji nereguliuoja.
Pagrindin�s pilno suderinamumo reguliavimo priemon�s, �tvirtintos direktyvoje 2008/48/EB ir
privalomi visoms šalims nar�ms yra:
1) Reikalavimas nurodyti tipin� informacij� reklamoje (4 str.);
2) Reikalavimas informuoti prieš sudarant sutart� (5-7 str.);
3) Reikalavimas �vertinti vartotojo kreditingum� (8 str.)
4) Reikalavimai vartojimo kredito sutarties turiniui (10 str.)
5) Teis� atsisakyti sutarties (14 str.)
6) Teis� gr�žinti kredit� anks�iau laiko (16 str.)
7) Pareiga apskai�iuoti vartotojui bendr�j� kredito kainos metin� norm� (19 str.)
Direktyva, kaip jau min�ta, leidžia šalims nar�ms nustatyti skirtingas reguliavimo priemones,
kaip tai nurodyta direktyvos 2(5), 2(6), 4(1), 4(2)(c), 6(2), 10(1), 10(5)(f), 14(2) ir 16(4)
straipsniuose, tai yra:
1) leidžiama nustatyti direktyvos taikymo išimtis tam tikroms organizacijoms, atitinkan�ioms
direktyvoje nurodytus kriterijus (2(5) str.);
2) leidžiama nustatyti direktyvos taikymo išimtis susitarimams d�l atid�to mok�jimo ar
gr�žinimo metod� (2(6) str.);
3) leidžiama neteikti tipin�s informacijos reklamoje, kuomet pagal nacionalin� teis�
reikalaujama nurodyti bendros kredito kainos metin� norm� (4(1) str.);
4) leidžiama nenurodyti bendros kredito kainos metin�s normos s�skaitos kreditavimo
sutartyse (4(2)(c), 6(2) ir 10(5)(f) str.);
5) suteikiama viršenyb� nacionalin�s teis�s normoms d�l sutar�i� formos (10(1) str.);
6) leidžiama numatyti skirtingus susieto vartojimo sutar�i� nutraukimo terminus (14(2) str.);
7) leidžiama nustatyti ribojimus išankstiniam kredito gr�žinimui ir atitinkamai kreditoriaus
kompensacijai (16(4) str.).
Ši� išim�i� pasiskirstymas ES šalyse, Islandijoje bei Norvegijoje yra pateikiamas 12 priede.
109
Šiame kontekste pažym�tina, kad nei vienoje Europos S�jungos valstyb�je nar�je n�ra
specialaus teis�s akto mažojo vartojimo kreditavimo sandoriams reguliuoti. Tai yra, šie
sandoriai reguliuojami iš esm�s visoms vartojimo kreditavimo r�šims taikomais teis�s aktais,
suderintais su Vartojimo kredito direktyva (2008/48/EB). Tik kelios šalys yra išskyrusios iš
bendrojo reguliavimo vartojimo kreditus iki 200 EUR ir/ar gr�žintinus per 3 ar mažiau m�nesi�
(pvz. Belgija, Ispanija ir kt.) ir jiems netaiko specialaus reguliavimo.
Nemažai valstybi� nari� yra tiesiogiai ar per griežtus kredito kainos ir kitus ribojimus (t.y.
netiesiogiai) iš esm�s uždraudusios arba itin apribojusios maž�j� vartojimo kredit� teikim� (pvz.
Austrija, Airija, Graikija, Malta, Olandija, Vokietija, Vengrija, Suomija ir kt). Iš esm�s vis�
šali� teis�s aktuose ar teism� jurisprudencijoje yra nustatyta ir riba, kuomet pal�kanos gali b�ti
pripažintos nes�žiningomis ar amoraliomis (t.y. lupikiškomis), ta�iau didžioji dalis tiesiogiai
kredito kainos nereguliuoja (PwC, 2013). Tai yra, dauguma Europos S�jungos valstybi� nari�
nedraudžia, bet reguliuoja mažojo vartojimo kreditavimo sandori� sudarym� bei vykdym�.
Ta�iau neatsižvelgiant � pilno harmonizavimo Vartojimo kredito direktyv� (2008/48/EB), �vairi�
ES valstybi� nari� praktika reguliuojant mažuosius vartojimo kreditus yra gan�tinai �vairi. Ta
pa�ia �vairove pasižymi ir JAV valstijos, kurias PEW (2012) santykinai suskirst� � (i)
„leidžian�ias“ (28 iš 50), kurios iš esm�s neriboja mažojo vartojimo kreditavimo prieinamumo;
(ii) „draudžian�ias“ (14 iš 50), kuriose mažasis vartojimo kreditavimas iš viso yra uždraustos
arba maksimalios pal�kan� normos yra nustatytos labai žemos (paprastai apie 36% per metus),
d�l ko šiose rinkose n�ra pasi�los; ir (iii) „hibridines“ (8 iš 50), kuriose yra ribojamos pal�kan�
normos ribos, kurios yra priimtinos kreditoriams; ribojamas paskol� ar j� termino prat�sim�
skai�ius; nustatyta privaloma �mok� amortizacija ir kitos priemon�s, kurios iš esm�s neriboja
kredit� pasi�los (JAV valstij� reguliavimo praktika yra gerai detalizuota CFA, 2008).
Atlikta reguliavimo priemoni� analiz� iš esm�s leidžia teigti, kad bendros mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo sritys pagrinde yra:
1) informacijos atskleidimas ir patarimai d�l kredito;
2) skolininko kreditingumo vertinimas;
3) sandorio s�lyg� ribojimas ir reikalavimai sudarymo proced�roms;
4) teis� atsisakyti sutarties ar j� nutraukti, ar panaikinti skol� per bankroto proced�ras;
5) netesyb� ir priverstinio išieškojimo ribojimai.
110�
Pažym�tina ir tai, kad dažniausiai naudojamos mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
reguliavimo priemon�s iš esm�s yra orientuotos � atsaking� skolinim� ir su tuo susijusias
kreditoriaus veiklas. Tuo tarpu atsakingo skolinimosi sritis iš esm�s yra nereguliuojama.
Išskyrus finansinio švietimo ir kitas skatinam�sias priemones, nei viena ES valstyb� nar�
nenumato sankcijos už neatsaking� skolinim�si.
Šios disertacijos 2.1.2. poskyryje išskirt� prasiskolinimo veiksni� kontekste �prastai naudojamas
reguliavimo priemones pagal pagrindin� j� poveikio krypt� autorius skirsto kaip pateikta 4
lentel�je. Primintina, kad atskiros reguliavimo priemon�s visuomet yra tarpusavyje susijusios ir
derinamos, tad vienai veiksni� grupei priskirtos priemon�s realiai gali tur�ti poveik� kitiems
veiksniams. Pvz. finansinis švietimas gali tur�ti poveik� ir skolininko polinkiui elgtis
oportunistiškai (nes jis žinos apie neigiamos reputacijos pasekmes), ateities diskontavimui (nes
jis objektyviau vertins savo finansin� paj�gum�), bei visam finansin�s paslaugos vertinimui ir
palyginimui, t.y. turto specifiškumui. Neatsižvelgiant � tai, autoriaus pateiktas skirstymas yra
naudingas nustatant prioritetines reguliavimo kryptis ir priemones, priklausomai nuo to, koks
yra atskir� veiksni� poveikis prasiskolinimui.
111
4 lentel�
Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� grup�s pagal kredito gav�jo
prasiskolinimo veiksnius
Veiksni� grup�
Veiksnys Reguliavimo priemon�s
Rib
otas
raci
onal
umas
Skolininko finansinio raštingumo lygis
� Finansinis švietimas � Informacijos suprantamumo užtikrinimas � Piktnaudžiavimo neraštingumu
sankcionavimas Finansavimo alternatyv� prieinamumas skolininkui
� Alternatyvi� finansavimo šaltini� skatinimas � Kreditori� licencijavimas
Skolininko elgsena vertinant alternatyvius finansavimo šaltinius
� Informacijos apie kredit� atskleidimas (reklamoje ir kt.),
� Tipini� pavyzdži� pateikimas � Pareiga suteikti patarim� d�l kredito ar skolos � Pareigos patarti ir gr�žtamojo ryšio
užtikrinimas
Opo
rtuni
zmas
Skolininko poreiki� b�tinumas � Atšalimo periodai
Skolininko polinkis elgtis oportunistiškai
� Prievoli� vykdymo neišvengiamumo užtikrinimas
� Vienu metu sudaryt� sutar�i� ribojimas
Ate
ities
nea
pibr
�žtu
mas
Hiperbolinis ateities diskontavimas
� Savianaliz�s priemoni� prieinamumas � sp�jimai apie kredito gr�smes; � Teis�s atsisakyti sutarties (atšalimo period�)
ir gr�žinti kredit� anks�iau laiko nustatymas
Skolininko geb�jimas gr�žinti skol� (kreditingumas)
� Privalomas ir efektyvus kreditingumo vertinimas, �traukiant ir subjektyviuosius kriterijus;
� Centralizuot� kreditingumo duomen� bazi� k�rimas;
� Privaloma kredito sumos amortizacija mokant �mokas
� Fizinio asmens bankrotas � Atsakingas �siskolinimo valdymas
Turto
spec
ifišk
umas
Paskolos suteikimo greitis � Atšalimo periodai Konfidencialumas skolinantis smulki� sum�
� Bendruomeniškumo skatinimas
Paskolos proced�r� neformalumas
� Asmeninio kontakto ir kiti sandorio formalum� reikalavimai
Paskolos pigumas
� Kredito kainos ribojimas � Kredito sumos ribojimai � mažojo vartojimo kredito gr�žinimo termino
prat�sim� ar refinansavimo ribojimai
Kreditavimo strukt�ros unikalumas
� Konkurencijos skatinimas � Pagal nutyl�jim� taikom� s�lyg� nustatymas
ir kiti reikalavimai sutar�i� s�lygoms
112�
Taigi, detalizavus vartojimo kreditavimo sandor�, išskyrus kredito gav�jo prasiskolinimo
veiksnius ir išskyrus vartojimo kreditavimo reguliavimo priemones, galima suformuoti tyrimo
metodik�, kurios pagrindu bus sprendžiama disertacijos mokslin� problema - kaip reguliuoti
mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i�
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� b�t� mažinama skolininko prasiskolinimo tikimyb�?
2.2. Empirinio tyrimo tikslas ir hipotez�s
Šiame disertacijos skyriuje yra nustatomas tyrimo tikslas ir hipotez�s. Šie tyrimo elementai yra
b�tini tam, kad tikslingai ir kryptingai ištirti skolininko sprendimus ir j� ryš� su mažojo
vartojimo kreditavimo sandorio rezultatais.
Pirmojoje šios disertacijos dalyje pateikta mokslin�s literat�ros analiz� parod�, kad mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo problematika yra tirtina nustatant poreikius, d�l
kuri� skolininkai naudojasi šiais kreditais, j� sprendimus renkantis poreiki� finansavimo
priemones ir atitinkam� sprendim� pasekmes. Remiantis �vairius reguliavimo aspektus
nagrin�jusios mokslin�s literat�ros analize, kuri pateikta šios disertacijos 1.2.3., 1.3.3. ir kituose
poskyriuose, galima teigti, kad reguliavimo sprendimai turi b�ti nukreipti � tuos veiksnius, kurie
lemia asmens prasiskolinimo b�sen�, tai yra - sandorio s�naud� veiksnius: ribot� racionalum�,
ateities neapibr�žtum�, oportunizm� ir turto specifiškum�. Žinoma, reguliavimo sprendimai turi
b�ti suderinti tiek su aplinka, kurioje veiks šie sprendimai, tiek su kreditoriaus interesais gauti
teising� pelno norm�. Tokio pob�džio ir išsamumo empirini� tyrim� Lietuvoje iki šiol n�ra
atlikta.
Primintina, kad vienas iš šios disertacijos uždavini� yra parengti empirinio tyrimo metodik�,
pagal kuri� b�t� galima ištirti mažaisiais vartojimo kreditais pasinaudojusi� kredito gav�j�
prasiskolinim� l�musius veiksnius. Atitinkamai nustatomas ir šios disertacijos empirinio tyrimo
tikslas – ištirti maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksnius.
Šios disertacijos 2.1. skyriuje susisteminus prasiskolinimo naudojantis mažojo vartojimo
kreditavimo sandoriais veiksnius, tolesniam tyrimui buvo sudarytas toks mažojo vartojimo
kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� hipotezi� žem�lapis:
113
13 pav. Maž�j� vartojimo kredit� gav�jo prasiskolinimo veiksni� hipotezi� žem�lapis
Atsižvelgiant � disertacijos 1.2.3. poskyryje pateikt� išsami� reguliavimo poreik� lemian�i�
laisvos rinkos tr�kum� analiz� primintina, kad reguliuotojo �sikišimas yra reikalingas tik ten,
kur neveikia laisva rinka ir tik tam, kad pašalinti šiuos rinkos tr�kumus. Tod�l konstatuota, kad
siekiant išsiaiškinti reguliavimo poreik�, reikia pagr�sti kokie rinkos tr�kumai pasireiškia
labiausiai ir kaip jie veikia sandorio rezultat�. Primintina ir tai, kad laisvos rinkos neveikimo
priežas�i� šioje disertacijoje ieškoma pasitelkiant sandorio s�naud� teorines nuostatas (Coase,
1937, 1960; Williamson, 1975 ir kt.). Disertacijoje yra akceptuotas Williamson (1975) ir
Ruester (2010) pateiktas sandorio s�naud� grupavimas, kaip tai pavaizduota 4 paveiksle.
Pagrindus, kad mažojo vartojimo kreditavimo sandoris gali b�ti neefektyvus skolininkui,
sandorio s�naud� teorijos kontekste tai reiškia, kad viena ar kelios sandorio s�naud� grup�s
veik� pakankamai, kad sukelti kredito gav�jui prasiskolinimo pasekmes. D�l to, 2.1.2. poskyryje
išskyrus ir sugrupavus prasiskolinimo veiksnius � sandorio s�naud� grupes, empiriniam tyrimui
atlikti yra keliamos tokios empirinio tyrimo hipotez�s:
H1: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia iracionaliai.
Autorius teigia, kad skolininko finansinio raštingumo tr�kumai, polinkis � impulsyvius
sprendimus, galim� finansavimo alternatyv� suvokimo ir j� s�lyg� vertinimo geb�jim�
tr�kumai tur�t� didinti prasiskolinimo tikimyb�. Šie ir panašaus pob�džio požymiai, pagal
riboto racionalumo samprat�, aptart� 1.2.3. ir 1.3.1. poskyriuose, disertacijoje yra
pasitelkiami kaip iracionalios elgsenos �rodymai. Tod�l apibendrintai galima teigti, kad
prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia iracionaliai. rodžius ši� tez�,
b�t� pagr�stas ir sprendim� racionalizavim� didinan�i� reguliavimo priemoni� poreikis.
FINANSINIS_R
ASTINGUMAS
ALTERNATYVU_P
RIEINAMUMAS
ALTERNATYVU_V
ERTINIM
AS
OPO
RTUNISTINE_ELGSENA
POREIKIU_B
UTINUMAS
ATEITIES�_D
ISKO
NTA
VIM
AS
KRED
ITINGUMAS
GREITIS
KONFIDEN
CIALU
MAS
NEFORM
ALU
MAS
PIGUMAS
UNIKALU
MAS
Ateities�neapibr�žtumasOportunizmas
PRASISKOLINIMAS
SKOLININKO CHARAKTERISTIKOS
Turto�specifiškumasRacionalumas
H1 H2 H3 H4
114�
H2: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia oportunistiškai.
Autorius teigia, kad skolininko poreiki� b�tinumo (desperacijos) lygis ar polinkis prisiimti
�sipareigojimus žinant ar numanant, kad jie nebus �vykdyti, tur�t� didinti prasiskolinimo
tikimyb�. �ia �vardinti ar panašaus pob�džio požymiai, atsižvelgiant � 1.2.3. poskyryje
aptart� oportunizmo samprat�, disertacijoje yra pasitelkiami kaip oportunizmo �rodymai.
Tod�l apibendrintai galima teigti, kad prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai
veikia oportunistiškai. rodžius ši� tez�, b�t� pagr�stas ir oportunizmo gr�sm� ir pasekmes
mažinan�i� reguliavimo priemoni� poreikis.
H3: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia didesnio ateities
neapibr�žtumo s�lygomis
Autorius teigia, kad skolininkui netinkamai �vertinus ateities �vykius ir jo finansin� pad�t�,
ar kreditingumo tr�kumai tur�t� didinti prasiskolinimo tikimyb�. �ia �vardinti ar panašaus
pob�džio požymiai, atsižvelgiant � 1.2.3. poskyryje aptart� ateities neapibr�žtumo
samprat�, disertacijoje yra pasitelkiami kaip ateities neapibr�žtumo �rodymai. Tod�l
apibendrintai galima teigti, kad prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai
veikia ateities neapibr�žtumo s�lygomis. rodžius ši� tez�, b�t� pagr�stas ir ateities
neapibr�žtum� mažinan�i� reguliavimo priemoni� poreikis.
H4: Prasiskolinimo tikimyb� priklauso nuo mažojo vartojimo kredito specifiškumo (turto
specifiškumo);
Autorius teigia, kad mažojo vartojimo kreditavimo greitis, neformalumas, kaina,
konfidencialus pob�dis ir mažajam vartojimo kreditui b�dinga sandorio strukt�ra tur�t�
didinti prasiskolinimo tikimyb�. �ia �vardinti ar panašaus pob�džio požymiai,
atsižvelgiant � 1.2.3. poskyryje aptart� turto specifiškumo samprat�, disertacijoje yra
pasitelkiami kaip turto specifiškumo �rodymai. Tod�l apibendrintai galima teigti, kad
prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai mažojo vartojimo kreditavimas yra specifinis.
rodžius ši� tez�, b�t� pagr�stas ir turto specifiškum� mažinan�i� reguliavimo priemoni�
poreikis.
Taigi, visos hipotez�s yra nustatytos vadovaujantis sandorio s�naud� veiksni� klasifikacija ir
kiekvienos iš j� (tiek drauge, tiek atskirai) pagrindimas ar atmetimas lemia ir atitinkam�
reguliuotojo atsak�. Hipotez� šiame darbe yra laikoma patvirtinta, jei bent vienas veiksnys iš
atitinkamos sandori� s�naud� grup�s reikšmingai veikia prasiskolinim�. Hipotez� atmetama, jei
prasiskolinimo neveikia nei vienas iš išskirt� veiksni�.
115
Greta �vardint� veiksni�, šioje disertacijoje išskirtos ir tokias skolininko charakteristikas kaip
lytis, amžius, išsilavinimas, darbin� pad�tis, vidutin�s pajamos per m�nes� gyvenamoji vieta,
paskutinis skolinimosi kartas, nam� �kio sud�tis. Ta�iau empirinio tyrimo tikslas n�ra ši�
charakteristik� tyrimas. Nors jos yra svarbios tyrimo rezultat� interpretacijai, ta�iau šioje
disertacijoje j� atžvilgiu hipotez�s nekeliamos.
Toliau, siekiant patikrinti autoriaus nustatytas hipotezes bei ištirti priežastingum� tarp atskir�
veiksni� ir prasiskolinimo, yra tikslinga pirmiausiai nustatyti esmines metodines nuostatas,
kurios yra pateikiamos sekan�iame skyriuje.
2.3. Tyrimo metodika ir jos pagrindimas
Šiame disertacijos skyriuje yra pateikiama empirinio tyrimo metodika ir pateikiamas jos
pagrindimas. Šiame kontekste pažym�tina, kad empiriniam tyrimui atlikti pasirinkta tyrimo
metodika remiasi ne tik šioje disertacijoje pateiktomis teorin�mis �žvalgomis ar
metodologin�mis prieigomis, ta�iau ir panaši� tyrim� logika bei metodologiniu pagrindimu.
Primintina, kad 2.2. skyriuje nustatytas empirinio tyrimo tikslas – ištirti maž�j� vartojimo
kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksnius. Šios disertacijos 2.1. skyriuje nustatyta, kad
prasiskolinimo problema yra spr�stina procesiniu poži�riu iš skolininko perspektyvos.
Atitinkamai min�tame skyriuje buvo išskirti prasiskolinimo veiksniai, apimantys skolininko
veiksmus ir pasirinkimus visose kreditavimo sandorio etapuose.
D�l to autorius nustato, kad šio empirinio tyrimo objektas – mažojo vartojimo kredito gav�jo
prasiskolinimo veiksniai.
Mokslin�je literat�roje, siekiant apib�dinti žmones, �vykius ar situacijas, si�lomi aprašomojo
pob�džio, o siekiant paaiškinti atskir� kintam�j� ryšius - aiškinamojo pob�džio tyrimai. Šie
tyrimai gali b�ti naudojami kartu (Saunders ir kt., 2009). Atsižvelgiant � tai, kad šioje
disertacijoje siekiama paaiškinti tiek žmones, �vykius ar situacijas, tiek ryšius tarp atskir�
kintam�j�, šioje disertacijoje atliekamo empirinio tyrimo pob�dis yra aprašomasis ir
aiškinamasis.
Nusta�ius empirinio tyrimo objekt� ir pob�d�, tolesniuose poskyriuose pateikiami ir
pagrindžiami tyrimo metodai, o taip pat empirinio tyrimo ekonometrinis modelis bei tyrimo
apribojimai.
116�
2.3.1. Tyrimo metod� parinkimas
Socialiniuose moksluose, priklausomai nuo atliekamo tyrimo tikslo, logikos ir strukt�ros,
taikomi �vair�s tyrimo metodai. Šioje disertacijoje, remiantis Saunders ir kt. (2009),
Luobikien�s (2000), Kardelio (1997, 2005), Tidikio (2003), Babbie (2004), Dik�iaus (2011) ir
kit� autori� rekomendacijomis, pasirinkti anketinio tyrimo (apklausos) ir statistinis logistin�s
regresijos metodai.
Apklausos metodas šios disertacijos empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas tod�l, kad
vadybos moksle šis metodas yra naudojamas labai dažnai (Saunders ir kt., 2009). Be to,
apklausa yra �prastas ir dažnai pasitaikantis �vairi� mažojo vartojimo kreditavimo aspekt�
tyrimo metodas (žr. pvz.: Elliehausen and Lawrence, 2001; Elliehausen, 2009; PEW, 2012;
Bertrand and Morse, 2011, etc.). Be to, moksliniuose tyrimuose yra pripaž�stama, kad vienas iš
pagrindini� ir patikimiausi� b�d� sužinoti asmens finansin�s elgsenos priežastis ir pasekmes yra
tiesiog apklausti pa�ius asmenis (Betti et al., 2007; D’Alessio, Iezzi, 2013, European
Commission, 2001).
Siekiant iš didel�s imties surinkti kiekybinius duomenis idant patikrinti keliamas hipotezes, yra
naudojami klausimynai (Tharenou ir kt., 2007). Priklausomai nuo tyrimo pob�džio, tipiniame
klausimyne gali b�ti naudojami tiek klausimai, tiek teiginiai (Babbie, 2004). Šios disertacijos
tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – sudaryti tyrimo klausimyn� ir
atlikti skolinink� apklaus� internetu. Toks kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas d�l galimyb�s
apklausti didesn� respondent� skai�i� ir gauti platesn� informacij� apie skolininko poreikius,
veiksmus ir j� pasekmes.
Išnagrin�jus moksliniuose tyrimuose (pvz. Bertrand ir Morse, 2009; Elliehausen ir Lawrence,
2001; PEW, 2013; Zinman, 2010; Goldin ir Hamonoff, 2013; Edmiston, 2011; Elliehausen,
2009; Gathergood, 2012; Colmar ir Nrunton, 2011; Levy ir Sledge, 2012 ir kt) naudotas anketas,
buvo parengtas išsamus maž�j� vartojimo kredit� gav�j� klausimynas.
Klausimyn�, kuris pateiktas priede Nr. 1, sudaro 42 klausimai, iš kuri� 25 yra suformuluoti kaip
teiginiai. Visi klausimai buvo suskirstyti pagal išskirtus prasiskolinimo veiksnius kaip parodyta
5 lentel�je.
117
5 lentel�
Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� klausimyno strukt�ra
Veiksni� grup� Veiksnys Anketos
klausimai Matavimo metodas
Rib
otas
raci
onal
umas
Skolininko finansinio raštingumo lygis
22, 23, 24, 40
Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo labai rašting�, iki labai nerašting�, respondent�.
Finansavimo alternatyv� prieinamumas skolininkui
4, 5 Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo t�, kuriems n�ra prieinamos teis�tos alternatyvos, iki t�, kurie gali atsisakyti savo poreiki�.
Skolininko veiksmai vertinant alternatyvius finansavimo šaltinius
12, 13, 14, 30
Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo t�, kurie visiškai nevertino alternatyv� iki t�, kurie �d�miai vertino visas alternatyvas.
Opo
rtuni
zmas
Skolininko poreiki� b�tinumas
3, 4 Pagal atsakymams priskirtas reikšmes išskirti tie poreikiai, kurie yra objektyviai b�tini ir kuri� respondentas negal�jo atsisakyti, o visi kiti priskirti neb�tiniems.
Skolininko polinkis elgtis oportunistiškai
4, 11, 15, 17 Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo visiškai � oportunizm� nelinkusi� iki labai oportunistišk� respondent�.
Ate
ities
ne
apib
r�žt
umas
Hiperbolinis ateities diskontavimas
16, 18, 20, 31
Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo visiškai nenumatan�i� iki tiksliai numatan�i� skolos našt�.
Paj�gumas prisiimti finansinius �sipareigojimus (finansinis paj�gumas)
36, 37, 38 Atsakymams priskirt� bal� vidurkis. Respondentai skirstomi � 5 grupes nuo visiškai nemoki� iki labai moki� respondent�.
Turto
spec
ifišk
umas
Paskolos suteikimo greitis 7 5 bal� Linkert‘o skal�. Konfidencialumas skolinantis smulki� sum�
9 5 bal� Linkert‘o skal�.
Paskolos proced�r� neformalumas
6 5 bal� Linkert‘o skal�.
Paskolos pigumas 10 5 bal� Linkert‘o skal�. Kreditavimo strukt�ros unikalumas
8 5 bal� Linkert‘o skal�.
Be ši� veiksni�, buvo išskirtos ir skolininko charakteristikos: lytis, amžius, išsilavinimas,
darbin� pad�tis, vidutin�s pajamos per m�nes� gyvenamoji vieta, paskutinis skolinimosi kartas,
nam� �kio sud�tis, skiriant ši� charakteristik� išsiaiškinimui po vien� klausim�.
Disertacijoje pasirinkta naudoti tiek atvirtojo, tiek uždarojo pob�džio klausimus. Uždarojo
pob�džio klausimai užtikrina atsakym� vienodum� ir yra lengviau apdorojami, ta�iau atviri
klausimai leidžia �žvalgyti problem� kai n�ra aišk�s galimi j� atsakymai (Kardelis, 2005).
Klausimyne yra pateikiami skal�s tipo uždaro pob�džio klausimai, arba klausimai – teiginiai, o
siekiant surinkti duomenis apie respondent� charakteristikas bei kitus aspektus - plataus
pasirinkimo uždari klausimai. Kai kurie j� - su galimybe pateikti atviro pob�džio atsakym�.
118�
Remiantis kredito gav�j� tyrim� metodik�, taikyt� užsienio moksliniuose tyrimuose, patirtimi,
bei atsižvelgiant � klausim� pob�d�, apklausoje buvo naudojamos šios matavimo skal�s: (i)
rangin� skal� buvo naudojama amžiaus, pajam�, priimtinos skolos lygio, prat�sim� skai�iaus,
v�lavimo mok�ti einamuosius mok�jimus, skolinimosi senumo vertinimui; (ii) nominalin� skal�
buvo taikoma kokybini� požymi� reikšm�ms apib�dinti, t.y. lytis, išsilavinimas, darbin� pad�tis,
gyvenamoji vieta, nam� �kio sud�tis, finansinis raštingumas, poreikiai, kuriems skolintasi,
prieinamos kredito alternatyvos, priežastys, kod�l nebuvo imtasi alternatyv� ir pasekm�s, jei
šios alternatyvos b�t� neprieinamos, gr�žinimo šaltini� ir pan.; (iii) intervalin� skal� buvo
taikoma respondento kainos suvokimui, impulsyvumui, biudžeto planavimo �g�džiams, kredito
charakteristik� vertinimui, alternatyv� ir gr�žinimo galimybi�, o taip pat kreditavimo sandorio
rezultatams bei poži�riams � reguliavim� apib�dinti. Kiekvienam vertinimui suteikiama skaitin�
išraiška nuo 1 iki 5, kur „visiškai sutinku“ buvo vertinama 1 balu, o „kategoriškai nesutinku“ – 5
balais, reversuojant kai kuriuos klausimus idant išlaikyti vertinimo logik�. Disertacijoje
pasirinktas kiekybinis matavimo metodas, kuris kiekvieno tiriamo kintamojo atžvilgiu aprašytas
5 lentel�je.
Statistinis logistin�s regresijos metodas buvo pasirinktas siekiant ištirti veiksni� �tak�
prasiskolinimui, bei remiantis šiais rezultatais išskirti reguliuotojo intervencijos poreik� atskir�
prasiskolinimo veiksni� kontekste.
Atsižvelgiant � tai, kad tiriamas priklausomas kintamasis („prasiskolinimas“) yra dvireikšmis
kintamasis, empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas dvinar�s logistin�s regresijos modelis,
pateikiamas formule (1):
(1) ln �������������
= C + 1X1 + … + kXk.
Lygyb� Y = 1 atitinka situacij� „prasiskolin�s“, o Y = 0 atitinka situacij� „neprasiskolin�s“. Kai
atitinkamo kintamojo koeficientas yra teigiamas, jam did�jant, did�ja tikimyb� Y = 1 (t.y.
did�ja prasiskolinimo tikimyb�); kai atitinkamo kintamojo koeficientas yra neigiamas, jam
did�jant, did�ja tikimyb� Y = 0 (t.y. maž�ja prasiskolinimo tikimyb�).
Siekiant nustatyti, kaip pasikeis Y = 1 galimyb� (tikimybi� santykis ), kai kintamasis X padid�ja
vienetu (kitiems kintamiesiems nekintant), skai�iuojama atitinkamo kintamojo X koeficiento
eksponent� – galimybi� santykis. Atitinkamai, toliau tiriama, kaip prasiskolinimas priklauso nuo
12 išskirt� prasiskolinimo veiksni�, priklausan�i� keturioms skirtingoms veiksnius
apibendrinan�ioms kategorijoms (žr. 13 pav.).
119
2.3.2. Tyrimo organizavimas ir atlikimas
Tyrimo lygis. Disertacijoje atliekamas tyrimas šalies (nacionaliniu) lygiu, tiriant Lietuvos
kredito gav�j� prasiskolinimo veiksnius.
Tyrimo laikotarpis. Mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai yra pla�iai paplit�s reiškinys,
sudaromi nuolatos ir n�ra s�lygojami konkretaus laikotarpio ar apibr�žt� dat�. Tod�l tyrimo
datos yra atviros (Bryman, 2008). Tyrimas vyko nuo 2013-12-05 iki 2014-01-24.
Empirinio tyrimo periodiškumas. Disertacijoje atliekamas empirinis vienkartinis (trumpalaikis)
tyrimas, kadangi juo siekiama surinkti didel� kiek� kiekybini� duomen�, siejam� su dviem ar
daugiau kintam�j�, bei nustatyti ši� kintam�j� asociacij� strukt�ra (Dik�ius, 2003, Bryman,
2008)
Duomen� tipai. Kadangi empiriniu tyrimu siekiama ištirti specifin� tyrimo objekt� – kredito
gav�jo prasiskolinimo veiksnius, reikalinga surinkti specifinius duomenis, grindžiamus
subjektyviaisiais pa�i� skolinink� vertinimais. Tod�l empiriniam tyrimui yra b�tina surinkti
duomenis, kurie tiesiogiai susij� su tiriamos problemos turiniu ir specifika, t.y. pirminius
duomenis (Pranulis, 1998).
Tyrimo instrumento tikrinimas. Prieš pateikiant klausimyn� vartotojams, d�l jo strukt�ros,
formuluo�i� ir kitais klausimais buvo konsultuojamasi su akademini� ir praktini� tyrim�
ekspertais. Ši� konsultacij� metu buvo gautos vertingos pastabos d�l anketos strukt�ros ir
formuluo�i�. Anketa buvo testuojama finans� ir teis�s srities profesional� (8 respondent�), bei
teis�s student� (125 respondentai), kuri� buvo paprašyta atsakyti klausimyn� paskaitos apie
kreditavimo sutartis metu. Pilnai internete patalpinta anketa buvo galutinai testuojama ir
perži�rima autoriaus, bei išorini� ekspert�.
Tyrimo imtis. Tyrimo imties dydis apskai�iuotas remiantis Kardelio (1997) pateikta dideli�
visum� imties apskai�iavimo formule (1):
(1) n=z2 p (1-p)/e2,
kur:
n = imties dydis;
z = nuokrypis, nustatomas remiantis pasirinktu pasikliaujamumo intervalu;
p = imties variacija;
e = tyrimo tikslumas.
120�
Vienas dažniausiai socialiniuose tyrimuose naudojam� pasikliaujamumo interval� dydži� yra 95
proc., tod�l šiame tyrime taip pat pasirenkamas šis pasikliaujamumo intervalas (z = 1,96).
Disertacijoje priimama imties variacija yra 10 proc. Siekiant statistiškai patikimus tyrimo
duomenis su ± 1,5 proc. tyrimo tikslumu, iš viso reikia apklausti ne mažiau kaip 1537
respondentus. Kadangi pilnai � klausimyn� atsak� 1734 vartotojai, tyrimo imtis yra pakankama.
Empirinio tyrimo etika. Klausimyno pradžioje visiems respondentams buvo paaiškinta, kad
apklausa yra anonimin�, aiškiai iškomunikuotas apklausos iniciatorius ir tikslas, kurio yra
siekiama atitinkama anketa. Kvietimuose atsakyti anket� ar atsakym� eigoje respondent�
atsakymai jokiai b�dais nebuvo �takojami. Visos klausim�, atsakym� formuluot�s n�ra
atsakym� menan�ios ar kitaip galin�ios �takoti respondento sprendimus. Respondentai, kuriems
buvo siun�iamas kvietimas atsakyti � anket� nebuvo atrinkin�jami, ar kitaip manipuliuojami.
Atitinkamai, apklausos metu buvo visiškai išvengta kontakto su respondentu ir bet koki�
gr�smi�, susijusi� su �taka jo atsakymams.
Duomen� surinkimo nuoseklumas. Atlikus tyrimo instrumento tikrinim�, naudojantis
internetiniu �rankiu Survey Monkey (www.suveymonkey.com), buvo parengta ir galutin�
apklausos anketa. Anketa buvo patalpinta ir prieinama šiuo adresu
https://www.surveymonkey.com/s/apklausa2013.
Kadangi oficialaus viešo ši� vartotoj� registro n�ra, tikslu pasiekti tikslin� auditorij�, buvo
kreiptasi � 50% Lietuvos rinkos (LB, 2013) užiman�i� bendrov� UAB „4Finance“
(www.smscredit.lt, www.vivus.lt), o taip pat � UAB „HST Komunikacijos“
(www.greitaskreditas.lt) ir UAB „PRO INVEST GROUP“ (www.kreditucentras.lt), su prašymu
išplatinti nuorod� � anket� tarp savo klient�. Bendradarbiavimas su kredito dav�jais mokslinink�
yra pateisinamas ir naudojama siekiant pasiekti didesn� tikslin� auditorij� (žr. pvz. Fritzdixon,
Hawkins ir Skiba, 2013; Bertrand ir Morse, 2011 ir kt.), tod�l etikos taisykl�s iš esm�s nebuvo
pažeistos.
Apklausa vyko nuo 2013-12-05 iki 2014-01-24. Anket� prad�jo atsakin�ti iš viso 2776
vartotojai. Dalis vartotoj� klausimyno nebaig�. Pilnai klausimyn� atsak� 1734 vartotojai, tod�l
anketos atsakomumo lygis (62,46%) yra pakankamai aukštas. Priežastys, d�l kuri� buvo
nebaigti pildyti klausimynai yra nežinomos. Ta�iau, kaip teigia Zinman (2010), nuotolin�s
apklausos paprastai turi mažesn� atsakomum�, nei gyvos apklausos, o be to, dauguma žmoni�
paprastai jautriai reaguoja � asmenini� finans� klausimus. Surinkus duomenis, jie buvo
sugrupuoti pagal siekiamus ištirti veiksnius ir loginius j� ryšius taip, kaip pateikta 5 lentel�je.
121
2.3.3. Tyrimo apribojimai ir tyrimo rezultat� patikimumas
Tyrimo apribojimu laikytina tai, kad disertacijos pirmoje dalyje atlikta fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� analiz� iš esm�s neapima kreditavimo santykio su sutarties laisv�s ar kitais
civilini� santyki� principais. Šis apribojimas gali b�ti reikšmingas reguliuotojo diskrecijos rib�
vertinimui (j� prapl�timui ar siaurinimui). Sandorio ir �vairi� jo element� analiz� taip pat gali
b�ti išpl�sta tiksl�, motyv�, poreiki� klasifikacijos kontekstuose, sprendimo veikti ar neveikti
analize ir kitais aspektais. Išpl�stin� analiz� gali lemti ir skirting� tiriam�j� veiksni� išskyrim�
ar tyrimo metod� parinkim�. Nagrin�jant reguliavimo klausimus yra visiškai atsiribota nuo
reguliavimo institucij� analiz�s, o ir pa�i� reguliavimo priemoni� kontekste yra galima
išpl�stin� reguliavimo priemoni� priežas�i� ir pasekmi� ar lyginamoji analiz�. Šie disertacijoje
iš esm�s netiriami aspektai taip pat yra svarb�s sprendžiant konkre�i� reguliavimo priemoni�
pri�mimo, �gyvendinimo ir kontrol�s klausimus.
Žinoma, pri�mus pasi�lytas reguliavimo priemones, rinka tur�s adaptuotis ir sandori� rezultato
poky�iai pasimatys tik per tam tikr� laik�. Tod�l pasi�lyt� reguliavimo priemoni� efektyvumas
ar poveikio mastas šioje disertacijoje gali b�ti tik numanomas. Atitinkamai, pilnas ir empiriškai
pagr�stas modelio veikimo patikrinimas, šiame etape, yra negalimas. D�l to ir šios disertacijos
tikslas apsiriboja tik reguliavimo priemoni� pasi�lymu, o ne j� efektyvumo ar poveikio masto
�rodymu.
Tai, kad apklausti buvo tik trys (iš apytiksliai 30) kredito dav�j� klientai, o dominuojan�i� viet�
(80%) apklausoje už�m� didžiausio Lietuvoje maž�j� vartojimo kredit� dav�jo klientai, galima
laikyti apklausos apribojimu. Ta�iau didelis išsi�st� kvietim� kiekis per trump� laik� leidžia
daryti prielaid�, kad kredito dav�jas netur�jo realios galimyb�s �takoti atsakym� teisingumo. Be
to, toks selektyvumas n�ra unikalus šiam tyrimui ir iš esm�s n�ra laikomas apklausos tr�kumu
(žr. Fritzdixon, Hawkins ir Skiba, 2013; Bertrand ir Morse, 2011; Agarwal, Skiba ir Tobacman,
2009 ir kt.).
Tyrimo apribojimu galima b�t� laikyti tai, kad atsakoma � klausimyn� buvo savarankiškai,
neturint galimyb�s patikrinti ir pašalinti suvokimo klaidas, ta�iau tuo pa�iu ir neturint jokios
galimyb�s �takoti atsakan�iojo nuomon�. Atitinkamai, egzistuoja hermeneutin� rizika, kad tam
tikri klausimai ar atsakymai � juos gali b�ti suprasti skirtingai, nei buvo sumanyta. Ta�iau
esminiai klausimai ir/ar teiginiai buvo tikrinami kelis kartus skirtingais klausimais, o be to
respondent� skai�ius yra pakankamai didelis, kad eliminuoti klaidingo suvokimo atvejus, jei
toki� buvo. Be to, d�l didelio respondent� skai�iaus autorius mano, jog suvokimo klaidos (net
jei tokios ir buvo), didel�s �takos bendram rezultato validumui netur�jo.
122�
Tyrimo rezultat� patikimumas yra nustatomas ir �vertinamas skai�iuojant atitinkamus
statistinius koeficientus. Gaut� tyrimo rezultat� analizei pasitelktas IBM SPSS Statistics v.20
programinis paketas.
Apibendrinant antr� disertacijos dal� galima teigti, kad mokslin�je literat�roje n�ra
išanalizuoto vartojimo kreditavimo sandorio taip, kad jis atitikt� šioje disertacijoje pl�tojam�
sandorio samprat� ir kuris integruot� prasiskolinim� lemian�ias sandorio s�naudas. D�l to, iš
dalies remiantis Kamleitner ir Kirchler (2007) pasi�lytu modeliu šioje dalyje sudaryta
vartojimo kreditavimo sandorio schema, kuri šioje disertacijoje yra naudojama kaip
metodologinis empirinio tyrimo pagrindas.
Be to, vartojimo kreditavimo sandoris ir prasiskolinim� lemian�ios sandorio s�naudos sudaro
pirmoje dalyje pateikto konceptualaus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo
modelio pagrind�, determinuojant� reguliavimo poreik� bei atitinkamas sritis. Šios yra
nustatomos pagal konkre�ios sandorio s�naud� grup�s poveik�. Šioje dalyje taip pat buvo
išskirti ir pagal sandorio s�naud� teorines nuostatas sugrupuoti atskiri prasiskolinimo
veiksniai. Atsižvelgiant � tai buvo suformuotos ir metodologin�s prieigos prie reguliavimo
priemoni� parinkimo.
Remiantis šiomis metodologin�mis prieigomis, yra suformuojamas tyrimo tikslas ir hipotez�s, o
taip pat parenkami tyrimo metodai, �galinantys tirti maž�j� vartojimo kredit� gav�jo
prasiskolinimo veiksnius, o gautais rezultatais pagr�sti reguliavimo priemones, užtikrinan�ias
kredito prieinamum� ir saugan�ias kredito gav�j� nuo prasiskolinimo.
123
3. MAŽOJO VARTOJIMO KREDITAVIMO SANDORI�
REGULIAVIMO TYRIMO LIETUVOJE REZULTATAI IR J�
APIBENDRINIMAS
Tre�ioje disertacijos dalyje apibendrinti atlikto empirinio tyrimo rezultatai, kuriais remiantis
formuojami ir pagrindžiami mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos
apribojimai, o taip pat kredito gav�j� prasiskolinimo veiksniai. Atsižvelgiant � tai pateikiami ir
pagrindžiami pasi�lymai d�l mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�,
kuriomis, nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi�,
b�t� mažinama kredito gav�jo prasiskolinimo tikimyb� Lietuvoje.
Tre�ioji disertacijos dalis yra skirstoma � penkis skyrius, kur pirmajame yra pateikiama Lietuvos
mažojo vartojimo kreditavimo rinkos analiz�. Antrame pateikiama mažojo vartojimo kredito
gav�j� apklausos duomen� analiz�, o tre�iame – kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni�
empirinio tyrimo rezultat� statistin� analiz�. Šiais skyriais pasiekiami penktasis ir šeštasis
disertacijos uždaviniai.
Ketvirtame skyriuje pagrindžiami mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo
diskrecijos apribojimai, o penktame - pateikiami ir pagrindžiami pasi�lymai d�l mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� Lietuvoje. Tokiu b�du yra iš dalies
pademonstruojama kaip konkre�ioje aplinkoje veikia mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
reguliavimo modelis, teoriškai pagr�stas pirmoje disertacijos dalyje. Šiuo skyriumi pasiekiamas
septintasis disertacijos uždavinys.
3.1. Lietuvos mažojo vartojimo kreditavimo rinkos analiz�
Šiame disertacijos skyriuje analizuojama maž�j� vartojimo kredit� rinkos pad�tis Lietuvoje, jos
raidos ypatumai bei esmin�s mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimui naudojamos
priemon�s. Šia analize �vertinamas vartojimo kreditavimo Lietuvoje kontekstas ir pagrindžiamas
reguliavimo priemoni� poreikis.
Primintina, kad šioje disertacijoje yra atsiribojama nuo makroekonomini� veiksni� ar
reguliavimo institucin�s santvarkos analiz�s. Ta�iau visos reguliavimo priemon�s turi
tarpusavyje der�ti ir atitikti konkre�ios aplinkos specifikas bei reguliavimo institucij� strukt�r�.
Tod�l Lietuvos kontekste, bent abstraktus gaut� tyrimo rezultat� ir reguliavimo aplinkos
sugretinimas yra b�tinas siekiant su Lietuvos kontekstu susijusi� penktojo, šeštojo ir septintojo
disertacijos tiksl�.
124�
Mažieji vartojimo kreditai Lietuvoje atsirado ir paplito ekonomikos sunkme�io laikotarpiu
2008-2009 metais, esant padid�jusiai likvidaus turto paklausai ir sumaž�jusiai kredito pasi�lai.
Iš 2013 m. viduryje aktyviai veikusi� 27 bendrovi� net 20 buvo �kurtos arba maž�j� vartojimo
kredit� teikimo veikl� prad�jo 2008-2009 metais9. To meto pad�t� finans� rinkoje gerai
iliustruoja komercini� bank� pelningumo duomenys. Per 2009 ir 2010 metus komerciniai bankai
Lietuvoje patyr� daugiau nuostoli� nei gavo pelno per 2003-2008 metus (žr. 6 pried�.).
D�l tokio pelningumo kritimo bankai smarkiai sugriežtino kreditavimo s�lygas, tokiu b�du
sukeldami didel� finansini� ištekli� tr�kum�. Šie poky�iai, kartu su kitais makroekonominiais
veiksniais, suk�l� „prievoli� kriz�“ 10, pasireiškusi� su prievol�mis susijusi� gin��, priverstinai
vykdom� �keitim� ir bankrot�, išaugusiu bedarbyst�s lygiu ir su tuo susijusiais kitais neigiamais
reiškiniais (žr. 7 pried�.).
Ekonomikos sunkmetis l�m� ir sud�ting� individuali� nam� �ki� finansin� pad�t�. Lietuvos
statistikos departamento duomenimis, 2011 m. 38% nam� �ki� situacija buvo labai sunki arba
sunki (Lietuvos Statistika, 2011 m.). 56% nam� �ki� pajamos buvo žemesn�s nei išlaidos,
reikalingos tinkamam pragyvenimo lygiui užtikrinti. Šis rodiklis yra 74% vieniš� t�v� nam�
�ki� atžvilgiu (vienas t�vas ir vienas vaikas) ir 72% pavieni� nam� �ki� atžvilgiu.
Be to, 42,4% pavieni� nam� �ki� su vaikais, 10,1% dirban�i� ir 53,1% nedirban�i� nam� �ki�
buvo ties skurdo riba. Daugiau nei 60% nam� �ki� nurod�, kad negal�t� padengti 830 Lt (240
EUR) nenumatyt� išlaid�. Visiems šiems nam� �kiams, d�l sugriežt�jusio skolinimo praktikos,
tradicin�s kredito priemon�s (pvz. kreditin�s kortel�s) tapo tiesiog neprieinamos.
Tokia pad�tis l�m� spart� itin lengvai, dažniausiai – nuotoliniu b�du, prieinam� maž�j�
vartojimo kredit� rinkos augim�. Mažieji vartojimo kreditai tapo labai populiar�s tarp jaun� ir
mažas bei vidutines pajamas gaunan�i� asmen�. Lietuvos banko (2013) duomenimis, 63%
kredit� gav�j� buvo jaunesni nei 35 met� amžiaus, o mažieji vartojimo kreditai buvo �prasti
nam� �kiuose, kuri� m�nesio pajamos yra mažesn�s nei 1200 LTL (~347 EUR).
������������������������������������������������������������9 Pilnas vartojimo kredito dav�j� s�rašas yra pateiktas: http://www.lb.lt/viesasis_vartojimo_kredito_daveju_sarasas
[aplankyta: 2013-06-03] 10 Lietuvos Antstoli� r�mai, Nauj� skol� skai�ius 2009 metais pasiek� pik� ir pradeda maž�ti (2010.03.04), //
<http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/1013/articlepage/2/articleid/1293> [ži�r�ta 2010.07.20]
125
Remiantis šiais Lietuvos banko duomenimis, sugriežtinto bank� kreditavimo kontekste, maž�j�
vartojimo kredit� dav�j� klientas yra tas, kuriam tradiciniai (bank� , kredito unij�) kreditai yra
neprieinami. Ta�iau pažym�tina, kad nepaisant aukštos kredito kainos ir žem� kredito gav�j�
pajam�, visame maž�j� vartojimo kredit� portfelyje yra tik 7% pradelst� paskol� (Lietuvos
Bankas, 2012).
Nors Lietuvos kredit� sektoriuje maž�j� paskol� rinka 2012 metais už�m� tik apie 0,5 proc.11,
ta�iau tais metais didžiausios trys mažuosius vartojimo kreditus teikian�ios bendrov�s12 gavo net
102 mln. Lt pardavimo pajam�, o visa rinka pasiek� daugiau kaip 130 mln. Lt pal�kan� pajam�
rib�. Lietuvos Banko (2012) duomenis, 2011 metais bendras ši� bendrovi� valdomas paskol�
portfelis augo 80%, o pal�kan� pajamos viršijo 100 mln. Lt. 2012 m. augimas l�t�jo, bet vis tiek
sudar� �sp�dingus 32% (Lietuvos Bankas, 2013).
14 pav. Trij� didžiausi� maž�j� vartojimo kredit� dav�j� (UAB “4Finance”; UAB “MCB Finance” ir UAB “Moment credit”) pajam� ir pelno pokytis 2007-2012 metais
Šaltinis: V „Registr� centras“, Juridini� asmen� registras (2007-2012)
Remiantis Lietuvos banko (2014) duomenis, 2013 metais kredito gav�jams buvo suteikta apie
778 t�kst. kredit� iki 1000 Lt, arba po daugiau kaip 30 kredit� kiekvienam 100-ui suaugusi�
Lietuvos gyventoj�. Tai yra, maž�j� vartojimo kredit� sandori� kiekis ir dažnis yra labai didelis.
������������������������������������������������������������11 Bankai Lietuvoje buvo išdav� paskol� už 52,870 mlrd. lit�, kredit� unijos – už 1,122 mlrd. lit�, vartojimo lizingo
kreditai – 0,463 mrld. lit�, smulkieji vartojimo kreditai – už 0,309 mlrd. (Lietuvos bankas, 2013) . 12 UAB “4Finance” (www.smscredit.lt ir www.vivus.lt), UAB “MCB Finance” (www.credit24.lt) ir UAB “Moment
credit” (www.momentcredit.lt) turi apie 80% rinkos
�10000000
0
10000000
20000000
30000000
40000000
50000000
60000000
70000000
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Series1
Series2
Series3
Series4
�500%
0%
500%
1000%
1500%
2000%
2500%
3000%
3500%
4000%
�20000
0
20000
40000
60000
80000
100000
120000
2007 2008 2009 2010 2011 2012
T�kstan�iai
Pal�kan��pajamos Grynasis�pelnas�(nuostoliai) Pajam��dinamika
126�
Atsižvelgiant � sud�tingoje finansin�je pad�tyje atsid�rusi� skolinink� interesus ir itin spart�
mažojo vartojimo kreditavimo rinkos augim�, specialusis Vartojimo kreditavimo reguliavimas
Lietuvoje buvo prad�tas nuo LR Vartojimo kredito �statymo, �sigaliojusio 2011 m. balandžio 1
d. Nors šiuo �statymu yra �gyvendinama Vartojimo kredito direktyva 2008/48/EC13, �statymas
turi maž�j� vartojimo kredit� dav�jams reikšmingus išskirtinumus:
6 lentel�
Direktyvos 2008/48/EC ir LR Vartojimo kredito �statymo pagrindini� nuostat� palyginimas
Nr. Direktyva 2008/48/EC Vartojimo kredito �statymas 1 taikoma kreditams nuo 200 eur� taikoma nuo pirmo lito 2 nereglamentuojamas netesyb� dydis netesybos negali b�ti didesn�s nei 0,05 % � dien� 3 nereglamentuojama nei pal�kan�
norma, nei bendros vartojimo kredito kainos metin� norma (BVKKMN)
reglamentuojama BVKKMN: a) 2010 m. pritarta pasi�lymui riboti BVKKMN iki
250% b) 2011 m. pritarta pasi�lymui riboti BVKKMN iki
200% c) 2014 m. si�loma riboti BVKKMN iki 160%
Be to, �gyvendinant Vartojimo kredito �statym�, Lietuvos bankas 2013 m. kovo 13 d. pri�m�
nutarim� Nr. 03-62, kuriuo patvirtino Vartojimo kredito gav�jo mokumo vertinimo ir
atsakingojo skolinimo nuostatus (2013-03-23 Valstyb�s Žinios, 2013, Nr. 30-1519).
Nuostatuose, neatsižvelgiant � disertacijos 1.3.2. poskyryje apibendrint� Europos Komisijos
(2001, 2008, 2010), European Banking Committee (2011, 2012), Meade (2012) ir kit�
mokslinink� kritik�, buvo nustatytas fiksuotas teis� sudaryti sandorius ribojantis skolos ir
pajam� santykio rodiklis (angl. debt-to-income). Pagal š� rodikl� atsakingu yra laikomas tik toks
skolinimas, kai skolininko m�nesio �sipareigojim� finans� �staigoms suma neviršija 40% šio
asmens m�nesio pajam�. Ši, taip vadinama 40% DTI taisykl�, realiai atskyr� mažiausias
pajamas gaunan�ius ir jauniausius skolininkus nuo galimyb�s pasiskolinti reguliuojamoje
rinkoje.
PwC (2013) ir Lietuvos smulki�j� vartojimo kredit� asociacijos (2013) duomenimis, mažojo
vartojimo kreditavimo veikla Lietuvoje yra reguliuojama bene griež�iausiai visoje Europos
S�jungoje. N� vienoje ES šalyje, kurioje leidžiamos šios r�šies kreditavimo sandoriai, n�ra
vienu metu taikomas kredito kainos ir delspinigi� ribojimas, bei draudimas skolinti tiems
asmenims, kuri� pajam� bei finansini� �sipareigojim� santykis yra didesnis kaip 40 proc.
������������������������������������������������������������13 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB d�l vartojimo kredito sutar�i� ir
panaikinanti Tarybos direktyv� 87/102/EEB (OL 2008 L 133, p. 66; klaid� ištaisymas – OL 2009 L 207, p. 14)
127
Viešoje erdv�je, argumentuodamas tokio griežto reguliavimo poreik�, Lietuvos bankas teik�
vaizdingus maž�j� vartojimo kredit� palyginimus su „pagiri� gydimu alkoholiu”14 ar “narkotik�
platinimo verslu”15. Reguliuotojas ragino uždrausti mažuosius vartojimo kreditus, o visus
vartotojus nukreipti � bankus ir kredito unijas16. Ta�iau toks priešiškas poži�ris nebuvo paremtas
šioje disertacijoje vystomu fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir prasiskolinimo veiksni�
analize, vystoma šioje disertacijoje, nes iki šiol Lietuvoje šie aspektai nebuvo tyrin�ti.
Vartojimo kredito �statymas nuo 2011 m. griežtintas jau 3 kartus, kiekvien� kart� konstatuojant,
kad maž�j� vartojimo kredit� problematika išlieka neišspr�sta. Tai yra, nuolatinis kreditavimo
s�lyg� griežtinimas realiai neduoda reguliuotojui Lietuvos pageidaut� rezultat�. Dar daugiau,
atsižvelgiant � pirmoje disertacijoje pagr�st� teis�s � kredit� koncepcij�, sud�tingos Lietuvos
nam� �ki� situacijos kontekste galima teigti, kad griežtas reguliavimas neatitinka ir
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� determinuotos reguliuotojo diskrecijos rib�.
3.2. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos Lietuvoje duomen�
analiz�
Šiame disertacijos poskyryje yra pateikiama maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos
Lietuvoje duomen� analiz�. Primintina, kad šios disertacijos empirinio tyrimo tikslas – ištirti
maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksnius. Šiam tikslui pasiekti buvo sudarytas
ir šios disertacijos 2.3. skyriuje pagr�stas tyrimo metodas – apklausa.
Apklausos metu gauti 1734 respondent� atsakymai � klausimyn�. 42 apklausos anketos
klausimai ir teiginiai buvo sudaryti taip, kad apimt� 12 prasiskolinimo veiksni�, apibendrint� 3
ir 5 lentel�se, bei tokias mažojo vartojimo kredito gav�j� charakteristikas kaip lytis; amžius;
išsilavinimas; darbin� pad�tis; pajamos; gyvenamosios vietos pob�dis; nam� �kio sud�tis. ������������������������������������������������������������14 Januškevi�ien�, M. (2013). Greit�j� kredit� �mimas - tarsi pagiri� gydymas alkoholiu. [Interaktyvus] [ži�r�ta
2014, lapkri�io 17]. Prieiga per internet�: http://verslas.delfi.lt/manolitai/greituju-kreditu-emimas-tarsi-pagiriu-
gydymas-alkoholiu.d?id=60502463#ixzz2ez85GN3q. 15 Zinkuvien�, A. (2013). Žurnalistinis tyrimas: prie paskol� pratinama kaip prie kvaišal�. [Interaktyvus] [ži�r�ta
2014, lapkri�io 17]. Prieiga per internet�:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/zurnalistinis_tyrimas_prie_paskolu_pratinama_kaip_prie_kvai
salu/ 16Žini� radijas (2013). „Žini� radijas“ eterio citatos. – Radijo laida. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, rugpj��io 1]. Prieiga per internet�: http://ziniur.lt/player.php?show_id=307&date=2013-08-01&mp3=329309.
Žini� radijas (2013). „Žini� radijas“ eterio citatos. – Radijo laida. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 30]. Prieiga
per internet�: http://ziniur.lt/player.php?show_id=307&date=2013-05-30&mp3=323524
128�
Kaip matyti iš min�tos lentel�s, dalis svarbi� veiksni� buvo vertinami ne vienu, o kompleksiškai
iš 2-4 anketos klausim�, t.y.:
1) skolininko finansinio raštingumo lygis;
2) finansavimo alternatyv� prieinamumas skolininkui;
3) skolininko veiksmai vertinant alternatyvius finansavimo šaltinius;
4) skolininko poreiki� b�tinumas;
5) skolininko polinkis elgtis oportunistiškai;
6) hiperbolin� ateities diskontavim�, t.y. polink� nuvertinti ateities �vykius;
7) paj�gum� prisiimti finansinius �sipareigojimus.
Be to, buvo atlikta ir mažojo vartojimo kredito specifiškumo analiz� pagal penkis požymius
(išdavimo greitis, kredito diskretiškumas, išdavimo neformalumas, strukt�ros unikalumas ir
kainas). Taip pat dviej� klausim� visuma buvo vertintas ir priklausomas kintamasis -
prasiskolinimo lygis. Toliau išsamiai apibendrinami apklausos rezultatai kiekvienos grup�s
atžvilgiu.
Respondent� charakteristikos rodo aišk� moteriškos lyties respondent� dominavim�: moterys
sudaro 66%, o vyrai - 34%. Daugiausiai respondent� yra 35-50 m. amžiaus, turintys profesin� /
kolegijos išsilavinim�, gyvena nuosavame b�ste su kitu suaugusiu (su ar be vaik�), dirba ir
uždirba nuo 1101 iki 1500 Lt. Tai yra, dauguma respondent� iš esm�s gali b�ti apib�dinami
kaip mažas – vidutines pajamas gaunantys asmenys. Išsam�s respondent� charakteristik�
pasiskirstymo rezultatai yra pateikti disertacijos 4 priede.
Pirmoji klausim� grup�, skirta skolinink� finansinio raštingumo lygiui �vertinti. Tam skirti
keturi klausimai: (i) ar respondentas pripaž�sta suprantantis kredito kainos santykin�, ar tik
pinigin�, išraišk�; (ii) ar respondentas teisingai išsprend� finansin� uždavin�; (iii) ar respondentas
save laiko impulsyviu, ir (iv) ar respondentas planuoja savo biudžet�.
Tarp ši� klausim� svarbus finansinio raštingumo rodiklis yra respondent� geb�jimai
sprendžiant standartin�, dažnai naudojam� finansin� uždavin� (Vandone, 2009; Europos
Komisija, 2014).
129
Naudodamiesi standartin�mis skai�iuokl�mis, prieinamomis iš esm�s vis� maž�j� vartojimo
kredit� dav�j� tinklalapi� tituliniuose puslapiuose17, apskai�iavome MPN ir BVKKMN18 400 Lt
paskolai 14 dien� periodui. Toki� paskol� vertinimo metu buvo galima gauti su (i) 199,7%
BVKKMN; (ii) 112,11% MPN; (iii) 417,20 LTL bendra gr�žinama suma, t.y. sumokant 17,20
LTL pal�kan�.
Respondentams pateikus klausim�, kok� pasi�lym� jie pasirinkt�, jei nor�t� gauti pigiausi� 400
Lt sumos paskol� 14 dien� periodui, dauguma (69 proc.) atsakiusi�j� pasirinko pat� brangiausi�
pasi�lym� (žr. 8 pried�). Tai yra, iš galimo pasirinkimo tarp: (i) 200% BVKKMN (pigiausias
pasi�lymas); (ii) 120% MPN (vidutinis pasi�lymas); (iii) 20 Lt (brangiausias pasi�lymas); (iv)
bet kok� pasi�lym�, priklausomai nuo paskolos gavimo grei�io; tik 1% respondent� pasirinko
pigiausi� pasi�lym�. Daugum�, kaip jau min�ta, rinkosi brangiausi�, o net 24% teig�, kad
kredito gavimo greitis jiems yra svarbiau nei kaina.
vertinus šiuos rezultatus kartu su atsakymais � kitus tris klausimus, skirtus finansiniam
paj�gumui �vertinti, pagal atsakymams priskirt� bal� vidurk� respondentai buvo suranguoti �
penkias grupes nuo labai rašting�, iki labai nerašting�, respondent�. 7 lentel�je pateikti
rezultatai atskleid�, kad didžioji dalis (71 proc.) mažojo vartojimo kredito gav�j� yra
vidutiniškai raštingi asmenys. Toks rezultatas iš esm�s atitinka Europos Komisijos (2014)
tyrim� nustatyt� fakt�, kad ES daugiau kaip 60% respondent� nemoka apskai�iuoti pal�kan� ir
tod�l j� finansinis raštingumas yra laikytinas žemu.
7 lentel�
Respondent� finansinis raštingumas
Finansinis raštingumas N Proc. Labai raštingas 0 0%Raštingas 177 10%Vidutiniškai raštingas 1229 71%Neraštingas 303 17%Labai neraštingas 25 1%
Viso: 1734 100%
������������������������������������������������������������17 Šios disertacijos tikslu naudotasi www.smscredit.lt pateikiama skai�iuokle. 18 Direktyva 2008/48/EC ir Vartojimo kredito �statymas reikalauja ikisutartin�je informacijoje ir sutartyje atskleisti
tris kredito kainos išraiškas: metin� pal�kan� norm� (MPN), bendr�j� vartojimo kredito kainos metin� norm�
(BVKKMN) ir kredito kain� piniginiais vienetais.
130�
Šie rezultatai leidžia teigti, kad finansinio raštingumo problema neb�tinai yra susijusi su
finansinio išsilavinimo tr�kumu. Tik�tina, kad dauguma respondent� geriau atpažino ir pri�m�
kain� išreikšt� pinigais, kuri skaitine išraiška yra mažiausia, o ne kitomis (santykin�mis) kainos
išraiškomis. Tai, kad finansinio raštingumo problema n�ra susijusi su asmens išsilavinimu
atskleid� ir tai, kad brangiausi� kredito pasi�lym�, aukš�iau aprašyto uždavinio atžvilgiu,
daugiausiai rinkosi moksl� daktaro laipsn� turin�i� respondent�. Tokia išvada reikšt� rimt�
Direktyvoje 2008/48/EC bei Vartojimo kredito �statyme nustatyt� kainos atskleidimo
vartotojams taisykli� tr�kum�.
Antroji klausim� grup� yra skirta �vertinti finansavimo alternatyv� prieinamum� skolininkui.
Tuo tikslu respondent� buvo prašoma atsakyti k� jie b�t� dar�, jei paskutin� kart� kai naudojosi
mažaisiais vartojimo kreditais, tokios paslaugos iš viso neb�t� buv� arba jums b�t� atsisak�
suteikti kredit�? Be to, respondent� buvo prašoma �vertinti teigin�, jog mažojo vartojimo kredito
dav�jas buvo vienintelis šaltinis iš kurio jis gal�jo pasiskolinti.
Toliau abiej� klausim� atsakymai buvo suskirstyti � penkias grupes, kur 1 balas buvo skirtas už
neteis�tas arba visiškai neprieinamas alternatyvas, o 5 – už galimyb� atsisakyti savo poreiki� ar
visiškai prieinamas kitas alternatyvas. Pagal ši� klausim� bal� vidurkius visi atvejai taip pat
buvo suskirstyti � 5 grupes pagal alternatyv� prieinamum�.
8 lentel�je pateikti rezultatai rodo, kad daugumai skolinink� yra prieinamos kitos alternatyvos –
34% gal�jo kreiptis ir gauti artim�j� paskolas, kiti gal�jo kreiptis � tradicines kredito bendroves
(28%) ar parduoti savo turt� (22%).
8 lentel�
Respondent� pasiskirstymas pagal alternatyv� prieinamum�
Remiantis šiais rezultatais darytina išvada, jog daugumoje atvej� vartotojai turi kit� teis�t�
finansavimo šaltini� – galimyb� pasiskolinti neformalioje aplinkoje ar naudotis savo turtu
(santaupomis).
Tre�ioji klausim� grup� yra skirta skolininko veiksm� vertinant alternatyvius finansavimo
šaltinius ištyrimui. Šio tyrimo metu buvo renkami duomenys apie tai, kokius veiksmus
skolininkas atliko rinkdamasis geriausiai jo poreikius atitinkant� finansavimo šaltin�.
Alternatyv� prieinamumas N ProcN�ra teis�t� alternatyv� 150 9%
Prieinamas tik asmeninis turtas 382 22%Galimos artim�j� paskolos 587 34%
Prieinamos tradicin�s kreditavimo priemon�s 494 28%Galimas poreikio atsisakymas 121 7%
Viso: 1734 100%
131
Atsakant � klausim� d�l priežas�i�, kurios l�m� alternatyv� atmetim�, kaip matyti iš 9 lentel�je
pateikiam� rezultat�, net 28% respondent� nurod� nor�j� kreiptis � artimuosius, ta�iau jiems
buvo nesmagu t� daryti. Be to, net 80% respondent� nurod� b�tent g�dos prieš artimuosius
jausm�, kaip skolinimosi priežast� (žr. 5 pried�). Kitos dažniausiai pasitaikan�ios priežastys, d�l
kuri� nebuvo imtasi prieinam� alternatyvi� finansavimo šaltini�, yra: poreiki� skuba (21%),
siekis apsaugoti savo turim� turt� ar santaupas (18%) ir kt.
9 lentel� Respondent� pasiskirstymas pagal priežastis, d�l kuri� nebuvo imtasi alternatyv�
Šie rezultatai leidžia teigti, kad emocinis integralumas yra itin reikšmingas renkantis savo
poreiki� finansavimo šaltin�. Pagrindin�s priežastys, d�l kuri� skolininkas nusprendžia
nesinaudoti šiomis alternatyvomis, yra b�tinyb� greitai patenkinti b�tinuosius savo poreikius ir
g�dos atskleisti savo finansines problemas jausmas. Tai yra, nors objektyviai kiti finansavimo
šaltiniai ir yra prieinami kredito gav�jams, subjektyviai jie yra nepriimtini.
Apklausos metu taip pat buvo surinkti duomenys apie skolinink� elgsen� ieškant ir renkantis
alternatyvas. Paieškos veiksm� išsamumui patikrinti respondentai buvo paprašyti �vertinti 3
teiginius: (i) kaip �d�miai skolininkas vertino visas alternatyvas; (ii) ar buvo vertintos tik
esmin�s s�lygos, o � kitas nesigilinta; (iii) ar prieš skolinantis buvo kreiptasi � tre�iuosius
asmenis patarimo. Atsakymai � šiuos tris klausimus buvo �vertinti balais nuo 1 iki 5, o pagal j�
bendr� vidurk� visi atsakymai suskirstyti � 5 grupes nuo „visiškai nevertint� alternatyv�“ iki
„�d�miai vertint� alternatyv�“. Kaip pateikta 10 lentel�je, pus� (50%) respondent� atliko
vidutinio lygio paiešk� ir s�lyg� vertinim�.
Priežastys, d�l ko nebuvo imtasi alternatyv� N Proc.
Ar paskutin� kart� prieš kreipiantis � greit�j� kredit� bendrov� d�l paskolos band�te gauti pinig� iš kit� šaltini�? 2882 100%
Nebandžiau nes žinojau, kad beprasmiškai kitur pinig� aš negausiu; 420 15%Man pinig� reik�jo taip skubiai, kad nebuvo laiko kada bandyti; 602 21%
Nor�jau kreiptis � gimines, draugus ar kaimynus, bet nesikreipiau nes man buvo nesmagu t� daryti; 817 28%Tur�jau santaup�, ta�iau nenor�jau jomis naudotis; 103 4%
Tur�jau turto, ta�iau nenor�jau jo nei parduoti, nei užstatyti (pvz. lombarde); 390 14%Prašiau gimini�, draug� ar kaimyn� suteikti paskol�, ta�iau jie atsisak� man skolinti; 138 5%
Prašiau banko (kredito unijos) suteikti paskol�, ta�iau mano prašymas buvo atmestas; 224 8%Bandžiau susirasti (pakeisti) darb�, ta�iau nepavyko 127 4%
Kita (�rašykite) 61 2%
132�
Tokie re
b�tinum�
Ketvirtoj
skolinink
Caskey (
tyrimuos
netik�tom
pagal pas
Ši� aplin
šiomis p
pasikarto
išlaidoms
15 pavei
responde
naudojas
kompens
gerov�, o
ezultatai lei
�, vartotojai
ji klausim�
ko poreiki�
(2002); Mo
e nustatyt�
ms išlaidom
skirt� – pade
nkyb�, paga
paslaugomis
ojantys, eina
s padengti.
iksle pateik
ent�, o bent
si mažaisia
suoti. Tai r
o ne j� pl�st
15
Responde
džia teigti,
i pakankam
� grup�, y
� b�tinum
orse (2011)
fakt�, kad m
ms tenkinti.
engti b�tini
al Skiba ir
s. Tai par
amieji porei
kti tyrimo r
t kart� per
ais vartoji
rodo, kad m
ti.
5 pav. Naudo
Alternatyv�
ent� pasiskirs
kad atsižv
ai �d�miai v
yra skirta
m�. Ši anali
); Morgan
mažieji vart
Tai yra, jo
esiems pore
Tobacman
rodo, kad
ikiai, o kred
rezultatai pa
ketvirt� – 2
imo kredit
mažieji var
ojimosi maža
� vertinimas re
Visišk
Vidutin
�d�
stymas pagal
velgiant � m
vertina savo
�vertinti m
iz� patvirtin
(2008); Bh
tojimo kred
og mažieji v
eikiams, kur
(2008) ir P
kredituojam
ditas naudoj
arod�, kad
24 proc. re
tais kasm�
rtojimo kred
aisiais vartoj
enkantis finan
kai nevertinto
Nevertinto
niškai vertinto
Vertinto
�miai vertinto
l alternatyv�
mažojo vart
o galimybes
mažuoju va
no Elliehau
hutta, Skib
ditai daugiau
vartojimo k
ri� asmuo n
PEW (2012
mi yra ne
amas kaip p
kiekvien�
espondent�.
�nesiniams
ditai dažna
imo kreditai
nsavimo šalti
os alternatyvo
os alternatyvo
os alternatyvo
os alternatyvo
os alternatyvo
Viso
� vertinim�
tojimo kred
pasiskolint
artojimo kr
usen (2009)
ba ir Tobac
usiai naudoj
kreditai yra
negali atsisa
2) �rodo ir d
e atsitiktini
pajam� sub
m�nes� sko
Tai yra, 3
ar sezon
ai yra naud
s reguliarum
n� Nos 40os 481os 863os 310os 40o: 1734
dito dyd� ir
ti ir gr�žinti
reditu finan
); Edmiston
cman (2012
jami einam
naudojami
akyti.
dažnas nau
iai, o regu
stitutas eina
olinasi apie
38 proc. res
niniams tr�
dojami išlaik
mas
Proc2%28%50%18%2%
100%
10 lentel�
r poreiki�
i kredit�.
nsuojam�
n (2011);
2) ir kit�
osioms ar
iš esm�s
udojimasis
uliar�s ir
amosioms
14 proc.
spondent�
�kumams
kyti savo
133
Toliau respondent� buvo klausta kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojamas mažaisiais
vartojimo kreditas? Atsakymams buvo pateiktas platus s�rašas poreiki�, su atviru lauku kitiems
poreikiams indikuoti, leidžiant pasirinkti kelis atsakym� variantus.
Kaip matyti iš 11 lentel�s, dažniausiai pasitaikantys poreikiai, kuriems patenkinti vartotojai
naudojasi mažaisiais vartojimo kreditais, yra netik�tos išlaidos (laidotuv�s, sveikatos,
automobilio ar buitin�s technikos gedimo, ir t.t.) arba poreikiai apmok�ti komunalines paslaugas
ir maist�. Šie rezultatai iš esm�s atitinka ir RAIT (2013) atlikto tyrimo rezultatus, kuris parod�,
kad trys populiariausi maž�j� kredit� panaudojimo b�dai Lietuvoje buvo: (i) apmok�ti nam�
�kio išlaidas (28%); (ii) apmok�ti komunalini� paslaug� s�skaitas (24%) ir, (iii) nusipirkti
maisto (21%). Tai patvirtina išsakyt� teigin�, kad populiariausi maž�j� kredit� panaudojimo
b�dai Lietuvoje yra susij� su pagrindiniais žmoni� poreikiais.
11 lentel�
Poreikiai, kuriems tenkinti yra naudojami mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai
Ta�iau pripaž�stant tam tikr� hermeneutin� rizik� ir aplinkyb�, kad pavyzdžiui žodis „maistas“
gali b�ti suprastas ne tik kaip b�tinasis poreikis pavalgyti, bet ir kaip pramogos ar prabangos
elementas, o ir visi kiti poreikiai (priklausomai nuo konteksto) gali b�ti b�tinieji arba
neb�tinieji, respondent� buvo klausiama k� jie b�t� dar�, jei paskutin� kart� skolinantis ši
paslauga b�t� buvusi neprieinama. Kaip parodyta 11 lentel�je, vidutiniškai 17% respondent� iš
kiekvienos poreiki� grup�s teig�, jog b�t� atsisak� savo poreiki�.
Visi lik� atvejai – kuomet respondentas b�t� dar�s kažk� (o net 9% - bet k�), kad tik patenkinti
savo poreikius, buvo priskirti b�tin�j� poreiki� grupei. Išimtis buvo padaryta tik objektyviai
neb�tiniesiems poreikiams – lažyboms, kelion�ms ir dovanoms. Visi šiuos poreikius tenkin�
atvejai buvo priskirti neb�tiniesiems poreikiams, nors ir pripaž�stant, kad d�l asmens
socializacijos ir savirealizacijos proces� išlaidos lažyboms, kelion�ms ar dovanoms gal�jo b�ti
ir neišvengiamos, t.y. b�tinos.
Kokiems poreikiams skolinat�s iš greit�j� kredit� bendrovi�? Poreikiai (N) Proc. B�t� atsisak�, jei neb�t� kredito (N)
Proc.
3144 100% 559 100%Komunalini� patarnavim� s�skaitoms ar kitiems reguliariems mok�jimams 501 16% 92 16%
Maistui 374 12% 61 11%Apmok�ti už b�sto nuom� 225 7% 46 8%
R�bams ar avalynei 128 4% 21 4%Netik�toms išlaidoms (pvz. laidotuvi�, ligos, automobilio ar buitin�s �rangos remonto) 924 29% 168 30%
siskolinimams bankui, kredito unijai ar kitiems greitiesiems kreditams 335 11% 67 12%siskolinimams gimin�ms, kaimynams ar draugams 129 4% 18 3%
Dovanoms ar kitokioms šven�i�, speciali� prog� išlaidoms 215 7% 37 7%Kelioni�, vakar�li� ar kitoki� pramog� išlaidoms 127 4% 10 2%
Lažyboms ar lošimams 30 1% 5 1%Kitoms išlaidoms (�rašykite) 156 5% 34 6%
134�
Atitinkam
tenkinti,
(lažybom
kuri� res
kreditavi
neb�tinu
netik�tom
patarnavi
Šie rezul
mažieji v
yra, tiem
Penktoji
oportuni
(i) ar re
�sipareigo
reik�jo p
negal�s l
kad tik
nusiteiku
mai, iš visu
jei neb�t�
ms, dovanom
spondentas n
imo sandori
osius (žr.
ms išlaidom
imams, 15%
ltatai, interp
vartojimo k
ms poreikiam
klausim�
istiškai. Op
espondentas
ojim�, jei
inig�, kad a
laiku gr�žin
gauti pinig
usius respon
umos atvej�
prieinamas
ms ir kelion
negal�jo ats
iai buvo nau
10 priedas
ms (laidotuv
% - maistui
16 pav. B�
pretuojant d
kreditai yra
ms, kuri� ats
grup� yra
portunistin�
buvo nus
mažasis va
apie kredito
nti pinig�; b
g�. Visi šie
ndentus, kur
� atskyrus
mažasis va
n�ms), visi l
sisakyti. Ta
udojami ida
s). Iš b�tin
�ms, autom
(16 pav.).
�tin�j� poreik
drauge su n
naudojami
sisakius asm
skirta �vert
elgsena ver
iteik�s dary
artojimo kr
o gr�žinim�
bei (iv) ar
e klausimai
rie yra link�
tuos poreik
artojimo kr
lik� poreiki
ai leidžia te
ant patenkin
naisiais prip
mobilio ar pa
ki� pasiskirs
naudojimos
i daugiausia
muo gali pat
tinti mažojo
rtinama pag
yti bet k�,
reditas b�t�
jis net nega
respondenta
i yra strukt
� � oportunis
kius, kuriuo
editas, bei
iai yra pripa
igti, kad ne
nti savo b�t
pažintin� p
anašiems at
tymas pagal
si dažnumu
ai b�tiniesie
tirti didesn�
o vartojimo
gal visum� i
, kad tik g
� neprieina
alvojo; (iii)
as b�t� pas
t�rizuoti ta
stin� elgsen
os respond
objektyviai
ažintini b�ti
et 70% atvej
tinuosius po
poreiki�, ne
tvejams), 19
kategorijas
u, patvirtina
ems poreik
žal� savo o
o kredito g
iš keturi� kl
gauti pinig�
amas; (ii) a
ar skolinda
siraš�s bet k
ip, kad ind
n�.
dentas b�t�
neb�tinus
inaisiais, t.y
ej� mažojo v
oreikius ir t
et 35% bu
9% - komun
a bendr� išv
kiams paten
orumo atžvi
gav�j� polin
lausimyno k
� ar nevyk
ar responde
amasis jis ži
kokio turini
dikuoti desp
atsisak�s
poreikius
y. tokiais,
vartojimo
tik 30% -
uvo skirti
naliniams
vad�, kad
nkinti. Tai
ilgiu.
nk� elgtis
klausim�:
kd�s savo
entui taip
inojo, kad
io sutart�,
peratiškai
135
Pagal atsakymams priskirt� bal� vidurk� respondentai buvo suranguoti � penkias grupes nuo
visiškai � oportunizm� nelinkusi� iki labai oportunistišk� respondent�. 12 lentel�je pateikti
rezultatai rodo, jog dauguma respondent� yra nelink�, arba vidutiniškai link� elgtis
oportunistiškai. Galima teigti, kad iš esm�s Lietuvos kredito gav�jai n�ra desperatiški, n�ra link�
skolintis visiškai negalvojant apie gr�žinim� ar žinant, kad kreditas nebus gr�žintas. Ta�iau
daugumos respondent� �vertinimas kaip vidutiniškai linkusius elgtis oportunistiškai parodo
gr�sm�, kad esamas balansas gali pasikeisti.
12 lentel�
Respondent� polinkis � oportunistin� elgsen�
Polinkis � oportunistin� elgsen� N Proc. Visiškai nelink� elgtis oportunistiškai 14 1%Nelink� elgtis oportunistiškai 614 35%Vidutiniškai link� elgtis oportunistiškai 724 42%Link� elgtis oportunistiškai 314 18%Labai link� elgtis oportunistiškai 68 4%
Viso: 1734 100%
Šeštoji klausim� grup� yra skirta �vertinti mažojo vartojimo kredito gav�j� polink� nuvertinti
skolos našt� ar pervertinti dabarties vartojimo naud�. Šiems hiperbolinio diskontavimo
požymiams nustatyti respondent� buvo prašyta �vertinti iš viso tris teiginius, susijusius su
respondento gr�žinimo l�kes�i� ir faktinio gr�žinimo palyginimu. Šie atsakymai taip pat buvo
�vertinti 5 bal� skal�je, o pagal gautus atsakym� vidurkius visi atvejai suskirstyti taip pat � 5
grupes nuo „visiškai nenumat�“ iki „tiksliai numat�“ skolos gr�žinimo našt�. 13 lentel�je
pateikti atsakymai atskleid�, kad didel� dalis (46%) respondent� pakankamai tiksliai �vertino
skolos gr�žinimo našt�, t.y. jos nediskontavo.
13 lentel�. Respondent� pasiskirstymas pagal skolos gr�žinimo naštos numatym�
Gr�žinimo naštos diskontavimas N Proc. Visiškai nenumat� 46 9%
Nenumat� 118 22% Neturi nuomon�s 128 24%
Numat� 169 31% Tiksliai numat� 79 15%
Viso: 540 100%
136�
Septintoji klausim� grup� skirta �vertinti respondent� geb�jim� gr�žinti skol�. Respondent�
finansinis paj�gumas buvo vertintas pagal atsakymuose � klausimus atskleistas galimybes
apmok�ti einam�sias s�skaitas bei poži�r� � tai, koki� dal� pajam� respondentai gali skirti kredito
ir pal�kan� gr�žinimui, nemažinant b�tin�j� išlaid�. Iš atsakym� � pastar�j� klausim� buvo
išskai�iuotas respondentui priimtinas skolos ir pajam� (DTI) santykis.
Atitinkamai, visi respondentai buvo suskirstyti � penkias grupes nuo labai konservatyviai iki
labai neatsakingai besiskolinan�i� respondent�. 14 lentel�je pateikti rezultatai atskleid�, kad net
91 proc. respondent� nurod� galintys prisiimti �sipareigojim� tik jei jie neviršija 40 j� pajam�.
Tai yra, didžioji dauguma mažojo vartojimo kredito gav�j� yra labai konservatyv�s arba
atsakingai besiskolinantys, kaip tai apibr�žiama 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos banko nutarimu
Nr. 03-62 patvirtintuose vartojimo kredito gav�jo mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
nuostatuose.
14 lentel�
Respondent� pasiskirstymas pagal nurodyt� pajam� ir skolos santyk�
15 lentel�je pateikti respondent� atsakymai d�l galimybi� apmok�ti einam�sias s�skaitas taip pat
atskleid�, kad dauguma mažojo vartojimo kredito gav�j� (71 proc.) nev�luoja arba labai retai
v�luoja apmok�ti einamuosius mok�jimus.
Pajamos Skola
Iki 5
0 Lt
51-1
00 L
t
101-
200
Lt
201-
400
Lt
401-
600
Lt
601-
1000
Lt
1001
ir d
augi
au
Vis
o
Iki 600 Lt 1,96% 1,89% 1,02% 0,58% 0,07% 0,00% 0,00% 6%
601- 800 Lt 1,16% 2,61% 2,32% 0,65% 0,29% 0,00% 0,07% 7%
801 - 1100 Lt 1,67% 4,14% 4,94% 3,27% 0,94% 0,44% 0,22% 16%
1101 - 1500 Lt 1,16% 3,56% 5,74% 6,25% 2,90% 1,38% 0,29% 21%
1501 - 2000 Lt 1,02% 2,11% 4,65% 5,59% 3,27% 2,54% 0,87% 20%
2001 – 2500 Lt 0,58% 0,73% 2,25% 3,12% 3,63% 2,76% 0,65% 14%
Virš 2500 Lt 0,36% 0,51% 1,09% 3,05% 2,32% 3,78% 5,59% 17%
Viso 8% 16% 22% 23% 13% 11% 8% 100%
Priimtinas DTI Apib�dinimas N Proc0-20% Labai konservatyv�s 774 56,21%20-40% Atsakingai besiskolinantys 479 34,79%40-60% Optimistai 86 6,25%60-80% Pertekliniai pasitikintys savimi 27 1,96%80+% Labai neatsakingai besiskolinantys 11 0,80%
Žym�jimas:�
137
15 lentel�.
Respondent� paj�gumas apmok�ti einam�sias s�skaitas
Pagal atsakymams apie pajam� ir skolos santyk� ir paj�gumus apmok�ti einam�sias s�skaitas
priskirt� bal� vidurk� respondentai buvo suranguoti � penkias grupes nuo labai moki�, iki
visiškai nemoki�, respondent�. Dauguma maž�j� vartojimo kredit� vartotoj� (83 proc.) yra
laikytini konservatyviais priimtino skolos lygio atžvilgiu ir paj�giais �vykdyti savo
�sipareigojimus, t.y. labai mokiais ar mokiais.
16 lentel�
Respondent� pasiskirstymas pagal mokum�
Mokumas N Proc. Labai mokus 912 53%Mokus 513 30%Vidutiniškai mokus 229 13%Nemokus 48 3%Visiškai nemokus 32 2%
Viso: 1734 100%
Mažojo vartojimo kredito specifiškumo analiz� patvirtinimo, kad kiti poreiki� finansavimo
šaltinai n�ra skolinink� vertinami kaip tinkami substitutai mažiesiems vartojimo kreditams.
Tyrimo metu buvo tirti šie specifiškumo požymiai: (i) kredito išdavimo greitis; (ii) kredito
diskretiškumas; (iii) kredito išdavimo neformalumas; (iv) kredito strukt�ros unikalumas; (v)
kredito kaina.
Respondent� atsakym� pasiskirstymas (žr. 4 priedas) aiškiai rodo, kad mažasis vartojimo
kreditas buvo pasirinktas d�l išdavimo proced�r� grei�io (91%), diskretiškumo (80%),
neformalumo (85%) ir unikalumo (82%). Tuo tarpu kredito kaina, kaip produkt�
charakterizuojantis požymis, nebuvo �vertintas taip vienareikšmiai. Apie 49% respondent�
netur�jo nuomon�s, arba nevertino kredito kainos kaip sprendim� l�musio veiksnio. Šie
rezultatai patvirtina išvad�, kad kredito prieinamumas ir patogumas vartotojams yra daug
svarbesnis, nei jo kaina.
Paj�gumas apmok�ti einam�sias s�skaitas N Proc.
Kaip j�s apib�dintum�te savo galimybes laiku apmok�ti komunalini� paslaug� s�skaitas ar kitus reguliarius �sipareigojimus (t.y. einam�sias s�skaitas): 1734 100%
Aš kiekvien� m�nes� v�luoju apmok�ti vien� ar kelet� s�skait�; 195 11%Dažnai, t.y. daugum� m�nesi� per metus, v�luoju apmok�ti vien� ar kelet� s�skait�; 115 7%
Vien� ar kelet� s�skait� v�luoju apmok�ti tik šildymo sezono metu, arba re�iau kaip kas antr� m�nes�; 192 11%Kartais, bet labai retai, v�luoju apmok�ti vien� ar kelet� s�skait� 525 30%
Aš visada apmoku visas savo s�skaitas laiku 707 41%
138�
Vertinant priklausom� kintam�j� - prasiskolinimo lyg�, prasiskolinimo atvejams buvo priskirti
visi respondentai, kurie: (i) sutiko ir visiškai sutiko su teiginiu, jog mažasis vartojimo kreditas
tik pagilino problemas (subjektyvusis kriterijus), arba (ii) kurie kredito gr�žinimo termin�
prat�s� 3 ir daugiau kart� (objektyvusis kriterijus). Šiuo vertinimu, prasiskolinusiais laikytini
43% respondent� (9 priedas)
Ta�iau 17 lentel�je pateikti apklausos rezultatai taip pat atskleid�, jog 65% respondent� nesutiko
arba kategoriškai nesutiko su teiginiu, jog mažasis vartojimo kreditas ne pad�jo išspr�sti
problemas, o jas tik pagilino. skai�ius ir neutraliai atsakiusius atvejus, iš esm�s patenkint� ar
status quo respondent� skai�ius išauga iki 75% atvej�. Šiame kontekste pažym�tina, kad tik
36% skolinink� neprat�sin�jo mažojo vartojimo kredito gr�žinimo termin�. Kiti respondentai tai
dar� skirtingu dažnumu nuo 1 iki 6 kart� ir daugiau, o net 33% prat�sin�jo termin� daugiau kaip
3 kartus.
17 lentel� Respondent� pasiskirstymas pagal elgsen� gr�žinimo metu
Tokio dažno kredito gr�žinimo termino prat�simo priežastimi gali b�ti laikoma aplinkyb�, kad
paprastai vartotojas gali skirti santykinai nedidel� sum� kredito ir pal�kan� gr�žinimui,
nemažinant savo reguliari�j� išlaid�. Kaip matyti iš 14 lentel�je pateikt� duomen�, 60% atvej�
skolininkai gal�t� skirti paskolos ir pal�kan� gr�žinimui tik iki 400 Lt. Turint omenyje, kad
vidutin� mažojo vartojimo kredito suma 2013 metais buvo 383,5 Lt (Lietuvos Bankas, 2014) ir
tokio dydžio paskola kainuoja apytiksliai 35 Lt19, maksimali vartotoj� nurodyta suma vos
dengia vidutin� paskolos ir pal�kan� sum�. Atitinkamai galima teigti, kad siekdamas nepažeisti
savo �sipareigojim� ir atitinkamai – teisini� ir finansini� to pasekmi�, dažnas skolininkas
pasinaudoja termino prat�simo galimybe. ������������������������������������������������������������19 400 Lt dydžio paskolos kaina vienam m�nesiui, remiantis populiariausio mažojo vartojimo kredit� dav�jo UAB
“4Finance” www.smscredit.lt duomenimis, yra 37,60 Lt.
Prasiskolinimas N Proc.
Greitieji kreditai visiškai nepad�jo išspr�sti mano problem�, o jas dar labiau pagilino 1734 12%Visiškai sutinku 203 12%
Sutinku 226 13%Neturiu aiškios nuomon�s 178 10%
Nenor��iau sutikti 575 33%Kategoriškai nesutinku 552 32%
Kiek kart� prat�sin�jote paskutinio greitojo kredito gr�žinimo termin�? 1734 12%Termino neprat�sin�jau 623 36%
Termin� prat�siau tik 1 kart� 241 14%Termin� prat�siau apie 2-3 kartus 303 17%Termin� prat�siau apie 3-6 kartus 227 13%
Termin� prat�siau daugiau nei 6 kartus 340 20%
139
Remiantis šiais rezultatais galime teigti, jog mažojo vartojimo kredito gav�jai susiduria su tam
tikrais sunkumais kredito gr�žinimo proceso metu ir dažnu atveju d�l l�š� tr�kumo yra priversti
prat�sin�ti kredito gr�žinimo terminus (Martin, 2010; Lawrence and Elliehausen, 2008). D�l to,
neatsižvelgiant � tai, kad dauguma sandori� baig�si be perteklin�s skolos naštos, t.y.
prasiskolinimo, galima laikyti pagr�stu teigin�, jog termino pabaigoje skolininkai dažniausiai
neturi galimyb�s gr�žinti skolos ir sumok�ti pal�kanas.
Taigi, visuma ši� rezultat� leidžia teigti, kad objektyviai skolininkams yra prieinami
alternatyv�s finansavimo šaltiniai, kuriais pasinaudoti kliudo subjektyv�s skolinink� motyvai ir
poži�riai. Tai lemia reguliuotojo užduot� racionalizuoti skolininko pasirinkim�. Atitinkamai,
pagrindin� reguliavimo priemon�, šiame kontekste, tur�t� b�ti socialinio pakantumo,
bendruomeniškumo (solidarumo) ir panašios priemon�s, skirtos mažinti g�dos kreiptis �
artimuosius d�l nedidel�s paskolos jausm�, siekio išsaugoti turim� turt� ir panašius
subjektyviuosius trukdžius pasinaudoti alternatyviais poreiki� finansavimo šaltiniais.
Akcentuotina, kad b�tent artimieji yra vienas iš grei�iausiai prieinam� substitut�, kuris n�ra
naudojamas išimtinai d�l subjektyvi� barjer�. Ta�iau, vertinant kartu su poreiki� b�tinumu,
mažojo vartojimo kreditavimo ribojimai ir draudimai n�ra pateisinami, o pasirinkimo
racionalizavimas turi b�ti pasiektas iš esm�s liberaliojo paternalizmo priemon�mis.
3.3. Kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni� Lietuvoje empirinio tyrimo
rezultat� statistin� analiz�
Šiame disertacijos skyriuje yra pateikiami empirinio kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni�
tyrimo rezultatai. Remiantis šiais rezultatais atskleidžiama, kurie iš veiksni� labiausiai veikia
skolinink� prasiskolinim�. Tai leis suformuluoti ir pagr�sti reguliavimo priemones, skirtas
neigiamai ši� veiksni� �takai sumenkinti. Tokiu b�du šioje dalyje yra �gyvendinamas šios
disertacijos penktasis uždavinys
Pirmiausiai analizuotini atskiri kintamieji pagal j� reikšmi� minimumus, maksimumus,
vidurkius, standartinius nuokrypius, dispersij�, asimetrijos ir eksceso koeficientus. Empirinio
statistinio kintam�j� pasiskirstymo rezultatai pateikti 18 lentel�je.
140�
18 lentel�
Statistinis kintam�j� pasiskirstymas
N Mini-mu-mas
Maksimumas Vidur-kis
Standar-tinis
nuokry-pis
Dispersija
Asimetrijos koeficientas
Eksceso koeficientas
Statistika
Statistika
Statistika
Statistika StatistikaStatisti
ka Statisti
ka Standarti
n� paklaida
Statistika
Statistika
GREITIS 1734 1 5 4,40 ,856 ,734 -1,858 ,059 3,936 ,117KONFIDENCIALUMAS 1734 1 5 4,04 1,124 1,263 -1,229 ,059 ,672 ,117NEFORMALUMAS 1734 1 5 4,18 ,981 ,963 -1,428 ,059 1,761 ,117PIGUMAS 1734 1 5 3,21 1,385 1,918 -,172 ,059 -1,320 ,117UNIKALUMAS 1734 1 5 4,18 ,978 ,956 -1,292 ,059 1,274 ,117FINANSINIS_RASTINGUMAS 1734 1 4 2,90 ,570 ,324 -,478 ,059 1,304 ,117ALTERNATYVU_PRIEINAMUMAS 1734 1 5 3,03 1,063 1,130 -,146 ,059 -,630 ,117ALTERNATYVU_VERTINIMAS 1734 1 5 2,90 ,795 ,631 ,178 ,059 -,001 ,117OPORTUNISTINE_ELGSENA 1734 1 5 3,11 ,844 ,712 -,523 ,059 -,279 ,117POREIKIU_BUTINUMAS 1734 0 1 ,70 ,458 ,209 -,883 ,059 -1,221 ,117ATEITIES_DISKONTAVIMAS 1734 1 5 3,16 1,074 1,153 -,148 ,059 -,643 ,117KREDITINGUMAS 1734 1 5 4,28 ,925 ,855 -1,361 ,059 1,656 ,117PRASISKOLINIMAS 1734 0 1 ,43 ,495 ,245 ,280 ,059 -1,924 ,117Viso 1734
Kadangi kintam�j� skirstiniai n�ra normalieji, skirtumams tarp grupi� vertinti taikyti
neparametriniai Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis (tarp daugiau nei dviej� grupi�) kriterijai.
Vidutini� rang� pasiskirstymas pagal skolinink� grupes yra pateiktas šios disertacijos 4 priede.
Tiriant kredito gav�j� prasiskolinimo veiksnius tikslu apib�dinti vieno kintamojo
(prasiskolinimo) priklausomyb� nuo kit� kintam�j� (sandori� s�naud� veiksni�), buvo atlikta
regresin� analiz� su IBM SPSS Statistics v.20 programiniu paketu.
Kadangi priklausomas kintamasis („prasiskolinimas“) yra dvireikšmis kintamasis, pasirinktas
dvinar�s logistin�s regresijos modelis, pateikiamas formule (3):
(3) ln �������������
= C + 1X1 + … + kXk.
Lygyb� Y = 1 atitinka situacij� „prasiskolin�s“, o Y = 0 atitinka situacij� „neprasiskolin�s“. Kai
atitinkamo kintamojo koeficientas yra teigiamas, jam did�jant, did�ja tikimyb� Y = 1 (t.y.
did�ja prasiskolinimo tikimyb�); kai atitinkamo kintamojo koeficientas yra neigiamas, jam
did�jant, did�ja tikimyb� Y = 0 (t.y. maž�ja prasiskolinimo tikimyb�). Siekiant nustatyti, kaip
pasikeis Y = 1 galimyb� (tikimybi� santykis), kai kintamasis X padid�ja vienetu (kitiems
kintamiesiems nekintant), skai�iuojama atitinkamo kintamojo X koeficiento eksponent� –
tikimybi� santykis.
Atitinkamai, buvo tiriama prasiskolinimas priklausomyb�s tikimyb� nuo 12 išskirt� veiksni�,
priklausan�i� keturioms skirtingoms sandorio s�naud� kategorijoms (žr. 17 pav.).
141
17 pav. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� grup�s
Bendras teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius yra 80 proc. (85,4 proc. neprasiskolinusi� ir 73
proc. prasiskolinusi�) (žr. 19 lentel�).
19 lentel� Teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius
Žinomos priklausomo kintamojo reikšm�s
Regresijos modelio pagrindu prognozuojamos reikšm�s
PRASISKOLINIMAS Teisingos prognoz�s, procentai
Neprasiskolin�s Prasiskolin�s
PRASISKOLINIMAS
Neprasiskolin�s 843 144 85,4
Prasiskolin�s 202 545 73,0
Bendras teisingo atpažinimo procentas 80,0
Didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika pateikta 20 lentel�je. Kaip matoma, didžiausio
tik�tinumo Chi kvadrato statistikos p-reikšm� mažesn� 0,05, tod�l galima teigti, kad modelis
tinkamas ir gerai aprašo duomenis. Nepaisant to, n�ra aišku, ar visi regresoriai modelyje yra
reikalingi.
20 lentel�
Didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika
Chi kvadratas
Laisv�s laipsniai
p-reikšm�
838,105 12 ,000838,105 12 ,000838,105 12 ,000
FINANSINIS_R
ASTINGUMAS
ALTERNATYVU_P
RIEINAMUMAS
ALTERNATYVU_V
ERTINIM
AS
OPO
RTUNISTINE_ELGSENA
POREIKIU_B
UTINUMAS
ATEITIES�_D
ISKO
NTA
VIM
AS
KRED
ITINGUMAS
GREITIS
KONFIDEN
CIALU
MAS
NEFORM
ALU
MAS
PIGUMAS
UNIKALU
MAS
PRASISKOLINIMAS
Racionalumas Oportunizmas Ateities�neapibr�žtumas Turto�specifiškumas
142�
21 lentel�je pateiktas Nagelkerk�s determinacijos koeficientas lygus 0,514. Galima teigti, kad
logistin�s regresijos modelis duomenims tinka. Kadangi tyrimo imtis yra didel�, tod�l �
Hosmerio–Lemešou kriterijaus statistik� n�ra atsižvelgiama.
21 lentel�
Nagelkerk�s determinacijos koeficientas
Nr. Dviguba didžiausio tik�tinumo funkcijos maksimumo logaritmo reikšm�
Kokso ir Snelo pseudodeterminacijos koeficientai
Nagelkerk�s koeficientas
1 1532,405 ,383 ,514
22 lentel�je matoma, kad maksimali Kuko mato reikšm� bei visos poky�io reikšm�s neviršija
vieneto, tod�l galima daryti išvad�, kad duomenyse nebuvo išskir�i�.
22 lentel�
Kuko mato ir poky�io reikšm�s
N Maksimumas
Kuko mato reikšm� 1734 ,16522 poky�io statistika konstantai 1734 ,09085 poky�io statistika kintamajam GREITIS 1734 ,02354 poky�io statistika kintamajam KONFIDENCIALUMAS 1734 ,00869 poky�io statistika kintamajam NEFORMALUMAS 1734 ,01381 poky�io statistika kintamajam PIGUMAS 1734 ,00535 poky�io statistika kintamajam UNIKALUMAS 1734 ,01648 poky�io statistika kintamajam FINANSINIS_RASTINGUMAS 1734 ,02662 poky�io statistika kintamajam ALTERNATYVU_PRIEINAMUMAS 1734 ,00958 poky�io statistika kintamajam ALTERNATYVU_VERTINIMAS 1734 ,01420 poky�io statistika kintamajam OPORTUNISTINE_ELGSENA 1734 ,01315 poky�io statistika kintamajam POREIKIU_BUTINUMAS 1734 ,02258 poky�io statistika kintamajam ATEITIES_DISKONTAVIMAS 1734 ,01534 poky�io statistika kintamajam KREDITINGUMAS 1734 ,01914Viso 1734
23 lentel�je pateiktos regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis reikšmingumas bei
galimybi� santykiai. Kaip matoma, ne visi regresoriai yra statistiškai reikšmingi. Modelis
reikalauja tobulinimo remiantis statistiškai nereikšming� regresori� šalinimu iš modelio
(�ekanavi�ius ir Murauskas, 2014). Šiuo atveju, statistiškai reikšmingi regresoriai yra išskirti 23
lentel�je.
143
23 lentel�
Regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis reikšmingumas bei galimybi� santykiai
ko
efic
ient
� �v
er�i
� re
ikšm
�s
Stan
darti
n�
pakl
aida
Vol
do k
riter
ijus
Lais
v�s l
aips
niai
p-re
ikšm
�
Koe
ficie
nto
ek
spon
ent�
95% pasikliautinumo
intervalas koeficiento eksponentei
Apatin� riba
Viršutin� riba
GREITIS -0,144 0,093 2,39 1 0,122 0,866 0,721 1,039 KONFIDENCIALUMAS -0,056 0,061 0,862 1 0,353 0,945 0,839 1,065 NEFORMALUMAS 0,107 0,085 1,579 1 0,209 1,113 0,942 1,314 PIGUMAS -0,064 0,05 1,605 1 0,205 0,938 0,85 1,035 UNIKALUMAS -0,124 0,074 2,792 1 0,095 0,883 0,763 1,022 FINANSINIS_RASTINGUMAS -0,414 0,129 10,309 1 0,001 0,661 0,513 0,851 ALTERNATYVU_PRIEINAMUMAS -0,068 0,072 0,91 1 0,340 0,934 0,812 1,075
ALTERNATYVU_VERTINIMAS -0,016 0,087 0,034 1 0,854 0,984 0,829 1,168 OPORTUNISTINE_ELGSENA -0,471 0,092 26,138 1 0,000 0,624 0,521 0,748 POREIKIU_BUTINUMAS 0,151 0,16 0,882 1 0,348 1,162 0,849 1,592 ATEITIES_DISKONTAVIMAS -1,321 0,085 238,898 1 0,000 0,267 0,226 0,316 KREDITINGUMAS -0,395 0,076 27,3 1 0,000 0,674 0,581 0,781
Konstanta 9,4 0,753 155,667 1 0,000 12087,449
Pašalinus statistiškai nereikšmingus regresorius iš modelio, toliau nagrin�jamas patikslintas
(redukuotas) modelis. Šiuo atveju, bendras teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius yra 79,9 proc.
(86,2 proc. neprasiskolinusi� ir 71,5 proc. prasiskolinusi�) (žr. 24 lentel�). Galima teigti, kad
teisingai klasifikuot� respondent� skai�ius yra pakankamai didelis, kad modelis b�t� pripažintas
geru.
24 lentel�
Redukuoto modelio teisingai klasifikuot� atvej� skai�ius
Žinomos priklausomo kintamojo reikšm�s
Regresijos modelio pagrindu prognozuotinos reikšm�s
PRASISKOLINIMAS Teisingos
prognoz�s,
procentai
Neprasiskolin�s Prasiskolin�s
PRASISKOLINIMAS
Neprasiskolin�s 851 136 86,2
Prasiskolin�s 213 534 71,5
Bendras teisingo atpažinimo procentas 79,9
Redukuoto modelio didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika pateiktos 25 lentel�je. Kaip
matoma, didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistikos p-reikšm� mažesn� 0,05, tod�l galima
teigti, kad modelis tinkamas ir gerai aprašo duomenis.
144�
25 lentel�
Redukuoto modelio didžiausio tik�tinumo Chi kvadrato statistika
Chi kvadratas
Laisv�s laipsniai
p-reikšm�
823,957 4 ,000823,957 4 ,000823,957 4 ,000
26 lentel�je pateiktas Nagelkerk�s determinacijos koeficientas lygus 0,508. Galima teigti, kad
logistin�s regresijos modelis duomenims tinka. Pasteb�tina, kad iš pradinio modelio pašalinus
statistiškai nereikšmingus kintamuosius, Nagelkerk�s determinacijos koeficientas beveik
nepasikeit� (sumaž�jo 0,06 proc.). Taigi, po modelio redukavimo, logistin�s regresijos modelis
duomenims tinka.
26 lentel� Redukuoto modelio Nagelkerk�s determinacijos koeficientas
Nr. Dviguba didžiausio tik�tinumo funkcijos maksimumo logaritmo reikšm�
Kokso ir Snelo pseudodeterminacijos koeficientai
Nagelkerk�s koeficientas
1 1546,553 ,378 ,508
27 lentel�je matoma, kad maksimali Kuko mato reikšm� bei visos poky�io reikšm�s neviršija
vieneto, tod�l galima daryti išvad�, kad duomenyse nebuvo išskir�i�.
27 lentel� Redukuoto modelio Kuko mato ir poky�io reikšm�s
N Maksimumas
Kuko mato reikšm� 1734 ,09381 poky�io statistika konstantai 1734 ,04421 poky�io statistika kintamajam FINANSINIS_RASTINGUMAS 1734 ,02378 poky�io statistika kintamajam OPORTUNISTINE_ELGSENA 1734 ,01168 poky�io statistika kintamajam ATEITIES_DISKONTAVIMAS 1734 ,01502 poky�io statistika kintamajam KREDITINGUMAS 1734 ,01724Viso 1734
28 lentel�je pateiktos redukuoto modelio regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis
reikšmingumas bei galimybi� santykiai. Šiuo atveju, visi regresoriai yra statistiškai reikšmingi
(Voldo kriterijaus p < 0,05). Taigi galima teigti, kad redukuotas modelis gerai suderintas su
duomenimis.
145
28 lentel�
Redukuoto modelio regresijos koeficient� �ver�i� reikšm�s, j� statistinis reikšmingumas
bei galimybi� santykiai
ko
efic
ient
� �v
er�i
� re
ikšm
�s
Stan
darti
n� p
akla
ida
Vol
do k
riter
ijus
Lais
v�s l
aips
niai
p-re
ikšm
�
Koe
ficie
nto
ek
spon
ent�
95% pasikliautinumo
intervalas koeficiento eksponentei
Apatin� riba
Viršutin� riba
FINANSINIS_RASTINGUMAS -0,358 0,124 8,295 1 0,004 0,699 0,548 0,892 OPORTUNISTINE_ELGSENA -0,487 0,09 29,518 1 0,000 0,614 0,515 0,732 ATEITIES_DISKONTAVIMAS -1,359 0,085 258,073 1 0,000 0,257 0,218 0,303 KREDITINGUMAS -0,425 0,074 32,922 1 0,000 0,654 0,565 0,756
Konstanta 8,265 0,527 245,835 1 0,000 3885,167
Gautas toks ekonometrinis modelis:
ln ����� �����������
������� ����������� = 8,265 - 0,358 Finansinis Raštingumas – 0,487 Oportunistin�
Elgsena - 1,359 Ateities Diskontavimas - 0,425 Kreditingumas.
18 pav. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� prasiskolinimo veiksni� tyrimo rezultatai
Taigi, didesn�s regresori� finansinis raštingumas, oportunistin� elgsena, ateities diskontavimas,
kreditingumas reikšm�s rodo, kad respondento prasiskolinimo tikimyb� did�ja (maž�ja
tikimyb�, kad respondentas yra prasiskolin�s).
FINANSINIS_R
ASTINGUMAS
ALTERNATYVU_P
RIEINAMUMAS
ALTERNATYVU_V
ERTINIM
AS
OPO
RTUNISTINE_ELGSENA
POREIKIU_B
UTINUMAS
ATEITIES�_D
ISKO
NTA
VIM
AS
KRED
ITINGUMAS
GREITIS
KONFIDEN
CIALU
MAS
NEFORM
ALU
MAS
PIGUMAS
UNIKALU
MAS
Turto�specifiškumasRacionalumas Oportunizmas Ateities�neapibr�žtumas
-0,3
58
-0,4
87
-1,3
59
-0,4
25
PRASISKOLINIMAS
146�
Ši� rezultat� kontekste primintina, kad hipotez� šiame darbe yra laikoma patvirtinta, jei bent
vienas veiksnys iš atitinkamos sandori� s�naud� grup�s reikšmingai veikia prasiskolinim�.
Hipotez� atmetama, jei prasiskolinimo neveikia nei vienas iš išskirt� veiksni�. D�l to darytina
išvada, kad atliktas tyrimas patvirtinto H1-H3 hipotezes, o H4 buvo atmesta. Kitaip tariant,
empiriniu tyrimu nustatyta, kad:
- H1: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkas veikia iracionaliai, buvo
patvirtinta. Nustatyta, kad kiekvienas papildomas finansinio raštingumo balas, sumažina
tikimybi� santyk� 0,699 karto (95 proc. pasikl. intervalas 0,548 – 0,892). T.y. augant
asmens finansinio raštingumo lygiui, labiau tik�tina, kad jis nebus prasiskolin�s.
- H2: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia oportunistiškai, buvo
patvirtinta. Nustatyta, kad kiekvienas papildomas oportunistin�s elgsenos balas sumažina
tikimybi� santyk� 0,614 karto (95 proc. pasikl. intervalas 0,515 – 0,732). T.y. kuo
s�žiningiau (neoportunistiškai) yra link�s elgtis asmuo, tuo labiau tik�tina, kad jis nebus
prasiskolin�s
- H3: Prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkai veikia didesnio ateities
neapibr�žtumo s�lygomis, buvo patvirtinta. Nustatyta, kad kiekvienas papildomas ateities
diskontavimo balas sumažina tikimybi� santyk� 0,257 karto (95 proc. pasikl. intervalas
0,218 – 0,303) , o kreditingumo balas – 0,654 karto (95 proc. pasikl. intervalas 0,565 –
0,756). T.y. kuo tiksliau asmuo numato ateities skolos našt� ar, kuo geresn�je finansin�je
pad�tyje jis yra, tuo labiau tik�tina, kad jis nebus prasiskolin�s.
- H4: Prasiskolinimo tikimyb� priklauso nuo mažojo vartojimo kredito specifiškumo (turto
specifiškumo), buvo paneigta. Tai yra, nei paskolos greitis, nei konfidencialus jos pob�dis,
formalum� kiekis, kaina ar kitos specifin�s savyb�s neturi reikšmingo poveikio kredito
gav�j� prasiskolinimo lygiui.
Disertacijos 1.4. skyriuje pasi�lyto mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelio
kontekste primintina, kad sandori� s�naudos neigiamai veikia sudaromus sandorius, d�l ko
reguliuotojas gali �sikišti � laisv� rink�. Tai yra, hipotez�s buvo iškeltos 2.1.2. poskyryje išskyrus
ir sugrupavus prasiskolinimo veiksnius � sandorio s�naud� grupes.
Sandori� s�naud� teorijos (žr. 1.2.3. poskyr�) kontekste patvirtinta hipotez� reiškia, kad ta
sandorio s�naud� grup� veik� pakankamai, kad sukelti kredito gav�jui prasiskolinimo gr�sm�.
D�l to konstatuotina, kad patvirtint� hipotezi� (t.y. veiksni�) atžvilgiu reguliuotojo �sikišimas
yra tikslingas, o atitinkam� reguliavimo priemoni� tikslas �ia – sumažinti sandorio s�naud�
poveik�.
147
Tyrimo rezultatai iš esm�s patvirtino panašiais aspektais mažuosius vartojimo kreditavimo
sandorius tyrusi� mokslinink� išvadas. Buvo patvirtinta Drysdale ir Keest (2000), Barber ir
Odean (2001), Vandone (2009) ir kit� mokslinink� išvada, kad skolininkai per daug
optimistiškai vertina savo galimybes laiku gr�žinti paskolas, d�l ko paskol� gr�žinimas dažnai
užtrunka ilgiau nei vartotojai tik�josi jas imdami. Tyrimu taip pat buvo patvirtinta Gathergood
(2012), Vandone ir Anderlone (2008) ir kit� autori� išvada, kad finansinio raštingumo tr�kumai
bei asmens iracionali elgsena didina prasiskolinimo tikimyb�.
Finansinio raštingumo kontekste pažym�tina ir tai, kad gauti rezultatai, vertinant juos drauge su
3.2. skyriuje pateiktu apibendrinimu patvirtina ir Estelami (2001), Tooth (2012) ir kit�
mokslinink� nustatyt� fakt�, kad informacijos apie kredit� sud�tingumas galimai išprovokuoja
pasiekiamumo euristik�. J� gerai pademonstravo finansinio uždavinio sprendimo rezultatai,
aprašyti 3.2. skyriuje.
Tyrimo rezultatai, susij� su ateities diskontavimo problema patvirtino, kad nepaisant
trumpalaikio pob�džio, maž�j� vartojimo kredit� gav�jai per daug gerai vertina esam� naud� nei
ateities s�naudas (Frederick et al., 2003; Bar-Gill, 2004; Gruber ir Koszegi, 2004; Weiss, 1991,
Schicks, 2010; ir kt.).
Atskirai atkreiptinas d�mesys ir � tai, kad dažnas mažojo vartojimo kredito termino
prat�sin�jimas, kaip aprašyta 3.2. skyriuje galimai patvirtina ir taip vadinam� „riešut�li� efekt�“
(angl. peanuts effect) (Bertrand ir Morse, 2011). Skolininkai nevertina mažojo vartojimo kredito
prat�simo mokes�io, nes šios yra santykinai smulkios sumos.
Netik�tas, Lietuvos kontekste, yra visiškas turto specifiškumo poveikio atmetimas. Tyrimas
nepatvirtino fakto, kad d�l didel�s kredito kainos ir lengvo prieinamumo rizikingam skolininkui
yra didel� ir �sipareigojim� nevykdymo rizika, kas didina skolininko finansinius sunkumus
(Bhutta et al., 2012; Carrell ir Zinman, 2008; Melzer, 2011; Zinman, 2010, ir kiti).
Tai reiškia, kad santykinai (lyginant su tradiciniais kreditavimo produktais) didele mažojo
kredito kaina j� gav�jams negali pagr�sti reguliavimo poreikio, kuo dažnai yra remiamasi ši�
kredit� reguliavimo diskurse (Flannery ir Samolyk, 2005, Huckstep, 2007, Martin, 2010). Tokiu
b�du patvirtinta Reifner ir kt. (2010) išvada, kad kredito kainos ribojimas n�ra aiškiai
ekonomiškai pagr�stas reguliavimo b�das.
Kitaip tariant, atliktas tyrimas patvirtino disertacijos 1.3.1. poskyryje išsamiai aprašytas teorijas,
susijusias su asmens elgsenos iracionalumu. Iš esm�s visos priežastys, reikšmingai veikian�ios
prasiskolinim�, yra susijusios ne su mažojo vartojimo kredito specifiniais bruožais, o su
skolininko euristikomis ir kitais racionalumo tr�kumais.
148�
Šio tyrimo rezultatai, Lietuvos kontekste, yra ne tik nauji, ta�iau ir praktiškai reikšmingi. Kaip
yra atskleista 3.1. skyriuje, Lietuvoje maž�j� vartojimo kredit� reguliavimas yra iš esm�s
nukreiptas � kainos ir prieinamumo ribojim� visoms vartotoj� grup�ms, neatsižvelgiant � j�
poreikius ar prieinamas finansavimo aplinkybes. Ta�iau, kaip parod� tyrimo rezultatai, toks
poži�ris ir reguliavimo prieigos yra empiriškai nepagr�stos. D�l to, remiantis tyrimo rezultatais,
sekan�iame skyriuje yra formuluojami ir pagrindžiami reguliavimo priemoni� pasi�lymai.
3.4. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos
apribojim� Lietuvoje pagrindimas
Pirmoji mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modelio strukt�rin� dalis (žr. 7
pav.) yra fundamentali�j� visuomen�s vertybi� lygmuo. Šios vertyb�s, kaip atskleista
disertacijos 1.2.1. poskyryje, riboja reguliuotojo diskrecij�. Tod�l šiame skyriuje pateikiami ir
pagrindžiami mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojimai
Lietuvos kontekste. Tokiu b�du šioje dalyje �gyvendinamas šios disertacijos šeštasis uždavinys
Disertacijos 2.1.1. ir 2.1.3 poskyriuose pagr�sta, jog reguliuotojo diskrecijos ribas apsprendžia
mažojo vartojimo kredito gav�jo poreikiai, jo veiksmai renkantis poreikio finansavimo
alternatyvas, bei ši� veiksm� pasekm�s. Min�ta, kad jei poreikiai n�ra b�tinieji, skolininkui yra
prieinami alternatyv�s finansavimo šaltiniai ir skolininkai negali gr�žinti skolos, yra galimas
visiškas kreditavimo sandori� draudimas. Priešingai – jei poreikiai yra b�tinieji, skolininkas
neturi kit� alternatyv�, ta�iau turi galimyb� gr�žinti skol�, reguliavimas n�ra b�tinas. Tarpe ši�
dviej� kraštutinum� yra dar šeši galimi reguliavimo griežtumo scenarijai.
Kuo labiau ribojama reguliuotojo diskrecija, tuo liberalesn�s tur�t� b�ti reguliavimo priemon�s.
Ta�iau iš 1.3. skyriuje analizuot� mokslini� tyrim� taip pat galima daryti išvad�, kad skolininkai
gali klysti spr�sdami finansinius klausimus, o kreditoriai - šias klaidas išnaudoti. D�l to kredito
prieinamumo apribojimai gali pad�ti apsaugoti nuo prasiskolinimo ir d�l to – b�ti pateisinami
(Tooth, 2012; Bar-Gill, 2007; Bhutta et al., 2012; Melzer, 2011; Zinman, 2010 ir kt.).
Mažuoju vartojimo kreditu finansuojam� skolininko poreiki� b�tinumo tyrimo rezultatai,
pateikti 3.2. skyriuje, rodo, kad populiariausi maž�j� kredit� panaudojimo b�dai Lietuvoje yra
susij� su b�tin�j� poreiki�, kuri� kredito gav�jas neturi galimyb�s atsisakyti, tenkinimu. Net
70% atvej� mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai buvo naudojami idant patenkinti savo
b�tinuosius poreikius ir tik 30% - neb�tinuosius. Dažniausiai pasitaikantys poreikiai, kuriems
patenkinti skolininkai naudoja mažuosius vartojimo kreditus, net 35% buvo netik�tos išlaidos,
19% - komunaliniai patarnavimai, 15% - maistas (žr. 16 pav.).
149
Mažojo vartojimo kredito gav�jo veiksm� renkantis poreikio finansavimo alternatyvas tyrimo
rezultatai, pateikti 3.2. skyriuje, atskleid�, kad daugumai skolinink� yra prieinamos kitos
alternatyvos – 34% gal�jo kreiptis ir gauti artim�j� paskolas, kiti gal�jo kreiptis � tradicines
kredito bendroves (28%) ar parduoti savo turt� (22%). Tai yra, daugumoje atvej� vartotojai turi
kit� teis�t� finansavimo šaltini� – galimyb� pasiskolinti neformalioje aplinkoje ar naudotis savo
turtu (santaupomis).
Ta�iau dauguma respondent� (80%) nurod�, kad jie rinkosi maž�j� vartojimo kredit� d�l to, kad
jiems buvo nemalonu kreiptis � gimines, draugus ar kaimynus d�l nedidel�s paskolos. Nemažai
kit� respondent� nurod�, kad jiems l�š� reik�jo skubiai (21%) ir, kad skolindamiesi jie siek�
apsaugoti savo turim� turt� ar santaupas (18%). Tai yra, nors objektyviai kiti finansavimo
šaltiniai ir yra prieinami kredito gav�jams, subjektyviai jie yra nepriimtini.
Atsižvelgiant � šioje disertacijoje (žr. 1.4. skyri�) vystom� poži�r�, kad reguliavimo praktika
reikalauja užtikrinti individualizuot� ir subjektyviais kriterijais gr�st� atsakingo kreditavimo
praktik�, ignoruoti subjektyvi�j� kredito gav�jo pus� ir jo emocin� integralum� b�t� neatsakinga.
Tod�l šioje disertacijoje daroma išvada, kad Lietuvoje mažojo vartojimo kredito gav�jams
alternatyv�s j� poreiki� finansavimo šaltiniai yra subjektyviai nepriimtini.
Mažojo vartojimo kredito gav�jo finansinio paj�gumo ir prasiskolinimo tyrimo rezultatai,
pateikti 3.2. skyriuje atskleid�, kad dauguma maž�j� vartojimo kredit� gav�j� (83 proc.) yra
laikytini konservatyviais priimtino skolos lygio atžvilgiu ir paj�giais �vykdyti savo
�sipareigojimus, t.y. labai mokiais ar mokiais.
Net 75% respondent� iš esm�s buvo patenkinti ar neutral�s mažojo vartojimo kredito
naudingumo atžvilgiu. Ta�iau tik 36% skolinink� neprat�sin�jo mažojo vartojimo kredito
gr�žinimo termin�. Kiti respondentai tai dar� skirtingu dažnumu nuo 1 iki 6 kart� ir daugiau, o
net 33% prat�sin�jo termin� daugiau kaip 3 kartus. D�l to galima daryti išvad�, kad nors
dauguma kredito gav�j� išlieka patenkinti, ta�iau dažnas j� pasinaudoja termino prat�simo
galimybe.
Tai yra, dauguma skolinink� turi galimyb� sumok�ti pal�kanas ir dengti dal� kredito, ta�iau tik
maža skolinink� dalis gali pasibaigus paskolos terminui padengti abi sumas iš karto. Skolininkai
dažnai pervertina savo galimybes gr�žinti kredit� ir sumok�ti pal�kanas, d�l ko yra
prat�sin�jami terminai ar imami nauji kreditai seniesiems padengti.
Remiantis 11 paveiksle pateiktomis kreditavimo prieinamumo ribojimo alternatyvomis ir šios
disertacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje galimas kredito prieinamumo lygis grafiškai yra
pateiktas 19 paveiksle.
150�
Šie atlikt
pateikt�
teigti, ka
kreditas L
patenkint
pakenkti
Šios išva
esminius
teis�, vis
�statymu;
laisves,
paisoma
Ta�iau k
šioje situ
geriausi�
vaikams
19
to tyrimo r
mokslin�s
ad kreditav
Lietuvoje d
ti savo b�t
tiems, kuri
ados pasek
reguliavim
sais atvejai
; (ii) apribo
kitas funda
proporcingu
kredito priei
uacijoje tur
� sprendim�
ir siekia „p
9 pav. Kredi
rezultatai, v
literat�ros
vimas tur�t�
dažnai yra p
tinuosius p
e iš ties� elg
km� yra ta,
mo apriboji
is prival�s
ojimai turi b
amentalias
umo princip
namumo rib
ri tapti sav
� daran�io a
ast�m�ti“ ju
tavimo priein
vertinant pag
analiz� žm
� b�ti laik
paskutinis te
poreikius. T
giasi atsakin
, kad tam
imus. Regu
atitikti šia
b�ti b�tini v
vertybes,
po.
bojimai nep
votišku „pa
asmens inte
uos link rac
namumo ribo
gal šios dis
mogaus orum
omas žmog
eis�tas b�da
Tod�l griež
ngai ir racio
tikro reišk
uliuotojo sp
as s�lygas:
visuomen�je
visuomenei
paneigia reg
asirinkimo a
eres� ir tam
cionalaus sp
ojimo galimy
sertacijos 1
mo ir nuos
gaus teise.
as stabilizuo
žti kredito
onaliai.
kinio pripaž
prendimai,
(i) ribojim
e siekiant a
i b�tinus s
guliavimo g
architektu“,
mpa t�vu, g
rendimo (T
yb�s Lietuvo
.2.1. posky
savyb�s teis
Tai yra, m
oti skolinink
prieinamum
žinimas žm
kuriais yra
mas bus ga
apsaugoti ki
svarbius tik
galimyb�s. T
, kuris regu
geriausiai ži
Thaler ir Sun
oje
yryje ir kito
s�s aspekta
mažaisiais v
ko finansin�
mo apriboj
mogaus teise
a ribojama
alimas tik
it� asmen�
kslus; (iii)
Ta�iau regu
uliavimo ti
inan�iu, ko
nstein, 2003
ose dalyse
ais leidžia
vartojimo
� pad�t� ir
imai gali
e sukuria
žmogaus
remiantis
teises bei
turi b�ti
uliuotojas
ikslu ima
reikia jo
3).
151
Primintina, kad geriausiu asmens interesu �ia yra laikomas asmens pasirinkimas, kur� jis b�t�
padar�s jei skirt� maksimal� d�mes�, tur�t� piln� informacij�, neribotas kognityvines galimybes
ir visišk� sav�s kontrol� (Oorschot, 2013; Thaler ir Sunstein, 2008). Reguliuotojo
„past�m�jimai“ link racionalaus sprendimo negali b�ti skirti priversti asmen� elgtis taip, kaip
reguliuotojas nori, o pad�ti jiems elgtis taip, kaip iš tikr�j� nori jie patys (Oorschot, 2013;
Schlag, 2009).
3.5. Mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�
Lietuvoje pagrindimas
Šiame disertacijos skyriuje yra pateikiami ir pagrindžiami pasi�lymai d�l mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�, kuriomis nepažeidžiant reguliuotojo diskrecij�
ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� b�t� mažinama skolininko prasiskolinimo
tikimyb� Lietuvoje. Tokiu b�du šioje dalyje �gyvendinamas šios disertacijos septintasis
uždavinys.
Disertacijos 3.4 skyriuje apibendrintai pagr�sta, kad Lietuvoje mažojo vartojimo kreditavimo
sandorio reguliavimas turi b�ti grindžiamas liberaliojo paternalizmo principais. Tai yra,
reguliavimo tikslu laikytina sprendimo laisv� ir neapsunkinimas t�, kurie ja naudojasi (Thaler ir
Sunstein, 2008). Reguliuotojo „past�m�jimai“ link racionalaus sprendimo �ia n�ra skirti
priversti asmen� elgtis taip, kaip reguliuotojas nori, o pad�ti jiems elgtis taip, kaip iš tikr�j� nori
jie patys (Oorschot, 2013; Schlag, 2009).
Tai yra, pagrindinis reguliavimo priemoni� uždavinys yra reguliuoti šiuos sandorius taip, kad
nemažinant kredito prieinamumo b�t� mažinama skolininko prasiskolinimo tikimyb� Lietuvoje.
Visos priemon�s turi b�ti subalansuotos ir veikti visus mažojo vartojimo kreditavimo sandorio
etapus. Šis balansas yra galimas tik reguliavim� grindžiant individualizmu, laisve ir
savireguliacija, suteikiant kiek �manoma daugiau galimybi� patiems santyki� dalyviams
nustatyti jiems priimtinas savo santyki� taisykles.
Visi mažojo vartojimo kreditavimo sandorio etapai, reguliavimo priemoni� ir j� parinkimo
princip� kontekste, yra detaliai aprašyti disertacijos 2.1.3. poskyryje. Ta�iau primintina, kad iki
kredito suteikimo, subjektyviai suvok�s savo poreik�, asmuo atlieka pasirinkim� savo naudai
(�prastin�, spontanišk� ar išsam�) tenkinti / atsisakyti savo poreikio. Tod�l pirmasis reguliavimo
priemoni� tikslas yra nustatyti duomenis apie skolinink� ir jo poreikius.
152�
Empirinio tyrimo rezultatai parod�, kad dauguma kredito gav�j� maž�j� vartojimo kredit�
naudoja b�tiniesiems poreikiams tenkinti. Tod�l reguliuotojas negali riboti asmens teis�s
kreiptis d�l kredito. Pagrindin� reguliuotojo užduotis etape iki kredito suteikimo yra pad�ti
skolininkui išvengti klaidingo poreikio suvokimo, neribojant jo pasirinkimo.
Tam reguliuotojas turi užtikrinti pakankam� duomen� apie skolinink� ir jo poreikius surinkim�
ir vertinim�. D�l to yra b�tina �pareigoti skolinink� pateikti tiksli� ir pakankam� subjektyvios ir
objektyvios informacijos, o taip pat užtikrinti kiek �manoma platesn�s duomen� rinkmenos
prieinamum� kreditoriui. Turint omeny, kad valstyb� yra didžiausias ir objektyvus duomen�
valdytojas, turintis iš esm�s neribojam� galimyb� centralizuoti nauj� duomen� surinkim�,
logiška b�t� teigti, kad b�tent valstyb� yra geriausioje pad�tyje vertinti skolininko
kreditingum�. Atitinkamai, autoriaus nuomone, mokumo vertinimas tur�t� �traukti ir
subjektyvi� kredito gav�j� poreiki� vertinim�, kur� tur�t� atlikti valstybiniai kredito duomen�
valdytojai.
Kredito naudojimo metu, suvokus poreik� ir nusprendus j� tenkinti, asmuo renkasi finansavimo
šaltin�. Reguliavimo priemoni� tikslas yra nustatyti duomenis apie skolininko turtin� pad�t� ir
jam prieinamus finansavimo šaltinius. Kreditavimo ribojimai gali b�ti nustatomi tik tiems
atvejams, kuomet asmuo turi prieinamus kitus finansavimo šaltinius.
Empirinio tyrimo rezultatai parod�, kad dauguma kredito gav�j� objektyviai turi alternatyv�
mažiesiems vartojimo kreditams, ta�iau jomis nesinaudoja daugiausiai d�l subjektyvi� motyv�
ar laiko tr�kumo. Tod�l pagrindin� reguliuotojo užduotis kredito naudojimo etape yra pad�ti
skolininkui objektyviai �vertinti jam prieinamas poreikio finansavimo alternatyvas, �veikiant
subjektyviuosius barjerus ir neribojant pasirinkimo.
Pažym�tina, kad kredito gav�jo mokumo vertinimas �ia gali b�ti naudojamas tik kai priemon�
finansavimo šaltiniams �vertinti, o ne kaip b�das užkirsti keli� kreditavimui, jei kreditoriui šio
skolininko mokumo rizika yra priimtina.
Reguliuotojas šiame etape privalo užtikrinti pakankam� duomen� apie skolininkui prieinamas
finansavimo alternatyvas surinkim�, kreditavimo tinkamumo šiam skolininkui vertinim� ir
nepriklausomo patarimo d�l kredito suteikim�. Šis vertinimas yra „patarimo d�l kredito“ (angl.
credit advice) esm� ir jis gali b�ti atliekamas drauge su kreditingumo vertinimu. Atitinkamai,
kadangi objektyvus patarimas d�l kredito gali b�ti suteiktas tik nepriklausomo ir nesuinteresuoto
subjekto, logiška yra si�lyti kredito tinkamumo vertinim� atlikti bei patarimus teikti tai pat
valstybiniam kredito duomen� valdytojui.
153
Kredito gr�žinimo metu, su�jus skolos gr�žinimo terminui, skolininkas atlieka pasirinkim�
kreditoriaus naudai gr�žinti kredit�, ar ne. Empirinio tyrimo rezultatai parod�, kad mažojo
vartojimo kredito gav�jai susiduria su tam tikrais sunkumais kredito gr�žinimo proceso metu ir
dažnu atveju d�l l�š� tr�kumo yra priversti prat�sin�ti kredito gr�žinimo terminus. Tod�l
pagrindin� reguliuotojo užduotis šiame etape yra pad�ti skolininkui ir kreditoriui efektyviai
valdyti �siskolinim� bei užtikrinti veiksming� patarim� d�l skolos (angl. debt advice), efektyv�
bankroto ar �sipareigojim� draudimo veikim�.
Kredito gr�žinimo proceso metu reguliuotojas gali nustatyti privalom� �mok� amortizacij�,
vienu metu sudaryt� sandori� ir prat�sim� skai�iaus ribojimus, kas užtikrint� kreditoriaus
piktnaudžiavimo prevencij�. Kitais atvejais, kuomet sunkumai gr�žinti �siskolinim� yra atsirad�
s�žiningai, skolininkams tur�t� b�ti užtikrinamas nepriklausomas patarimo d�l skolos, draudimo
ar bankroto proced�r� prieinamumas.
Remiantis disertacijos 2.1.3. poskyryje pateiktu reguliavimo priemoni� ir j� pasirinkimo
algoritmu, o taip pat empirinio tyrimo rezultatais, galima išskirti reikšmingas reguliavimo sritis
Lietuvoje.
20 pav. Reguliavimo priemoni� sritys Lietuvoje
Atsižvelgiant � tai, kad sandorio klaidos gali atsirasti d�l prasiskolinim� lemian�i� veiksni�
(kaip pagr�sta 1.2.3. poskyryje - sandorio s�naud�), visos vartojimo kreditavimo reguliavimo
priemon�s turi b�ti parinktos taip, kad mažinti neigiam� ši� veiksni� poveik�.
KREDITO GR�ŽINIMAS IKI KREDITO SUTEIKIMO KREDITO NAUDOJIMAS A B
Ribotas racionalumas Oportunizmas Ateities neapibr�žtumas Turto specifiškumas
154�
Disertacijos 3.3. skyriuje pateikta empirinio tyrimo duomen� statistin� analiz� atskleid�, kad
augant skolininko finansinio raštingumo lygiui, labiau tik�tina, kad jis nebus prasiskolin�s.
Tikimyb�, kad kredito gav�jas nebus prasiskolin�s yra didesn� kai skolininkas yra link�s elgtis
s�žiningai (neoportunistiškai). Nustatyta ir tai, kad kuo tiksliau asmuo numato ateities skolos
našt� ar, kuo geresn�je finansin�je pad�tyje jis yra, tuo labiau tik�tina, kad jis nebus
prasiskolin�s. Tuo tarpu nei paskolos greitis, nei konfidencialus jos pob�dis, formalum� kiekis,
kaina ar kitos specifin�s savyb�s neturi reikšmingo poveikio skolinink� prasiskolinimui.
Siekiant sumažinti didžiausi� �tak� prasiskolinimui turin�i� veiksni� poveik�, reguliuotojas
tur�t� ypatingai atidžiai:
1) užtikrinti finansinio švietimo priemoni� �gyvendinim�, aiškios ir lengvai suvokiamos
informacijos pateikim� ir pan., tam, kad b�t� ugdomas finansinis skolinink� raštingumas,
derinant šias priemones su sankcijomis kreditoriams už piktnaudžiavim� skolinink�
neraštingumu;
2) užtikrinti skolininko prievoli� vykdymo neišvengiamum�, riboti vienu metu sudaryt�
mažojo vartojimo kredito sutar�i� skai�i� ir pan., tam, kad b�t� užkirstas kelias skolininko
oportunistinei veiklai ir žalingoms šios elgsenos pasekm�ms;
3) užtikrinti kredito gav�j� savianaliz�s priemoni� prieinamum� efektyvius ir aiškius
išankstinius �sp�jimus apie kredito gr�smes, bei nustatyti teis� atsisakyti sutarties
(atšalimo periodus) ir gr�žinti kredit� anks�iau laiko tam, kad skolininkas tur�t�
pakankamai �ranki� ir laiko tinkamai �sivertinti savo galimybes gr�žinti prašom� kredit�;
4) užtikrinti privalom� ir efektyv� skolinink� mokumo vertinim� tuo tikslu kuriant
centralizuot� kreditingumo duomen� bazi� k�rim�, �traukiant � šiuos modelius ir
subjektyviuosius kriterijus; �tvirtinant atsakomyb� skolininkui už netiksli� duomen�
pateikim�, nustatant privalom� kredito sumos amortizacij� mokant �mokas, atsaking�
�siskolinimo valdym� bei �tvirtinant galimyb� fiziniam asmeniui bankrutuoti.
Vertinant visum� ši� pasi�lym� 2.1.3. poskyryje analizuotos direktyvos 2008/48/EB atžvilgiu
matyti, kad visuma pasi�lym� iš esm�s atitinka pagrindines pilno suderinamumo priemones.
Mažojo vartojimo kreditavimo srityje, atsižvelgiant � empirinio tyrimo rezultatus, kritikuotinas
nebent yra bendrosios vartojimo kredito kainos metin�s normos rodiklis. Finansinio raštingumo
rezultatai leidžia teigti, kad tokio pob�džio normos yra per sud�tingos ir iššaukia euristikas.
Ta�iau atsižvelgiant � tai, kad direktyva 2008/48/EB n�ra taikoma kreditams iki 200 EUR ir
gr�žinam� per 3 m�n. (nebent valstyb� nar� nusprendžia taikyti ir šiems kreditams), šis
tr�kumas yra ne direktyvos 2008/48/EB turinio, o jos taikymo valstyb�je nar�je klausimas.
155
Empirinio tyrimo rezultatai, aptariami 3.4. ir šiame skyriuje, taip pat leidžia patvirtinti 2.1.3.
skyriuje pateikt� apibendrinim�, jog mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo sritys
turi b�ti:
1) informacijos atskleidimas ir patarimai d�l kredito;
2) skolininko kreditingumo vertinimas;
3) sandorio s�lyg� ribojimas ir reikalavimai sudarymo proced�roms;
4) teis� atsisakyti sutarties ar j� nutraukti, ar panaikinti skol� per bankroto proced�ras;
5) netesyb� ir priverstinio išieškojimo ribojimai.
Ta�iau priešingai nei esamas reguliavimas Lietuvoje (žr. 3.1. skyrius), šios priemon�s tur�t� b�ti
prioritetiškai orientuotos ne � atsaking� skolinim�, o � atsaking� skolinim�si ir su tuo susijusias
skolininko veiklas.
Tai yra, kaip nurodoma 1.3.3. poskyryje, reguliuotojas privalo visuma priemoni� užtikrinti, kad
skolininkas:
1) pateikt� teising� ir tiksli� informacij� apie savo finansin� situacij� kredito dav�jui, ir
2) tinkamai �vertin�s savo asmenines ir finansines aplinkybes priimt� informuotus ir tvarius
finansinius sprendimus
Bet kokiu atveju, reguliuotojas Lietuvoje prioritetiškai turi siekti padidinti skolininko gerov�
vis� pirma saugant j� nuo jo paties kognityvini� tr�kum� ir antra – pakei�iant asmens elgsen�
nemažinant jo pasirinkimo galimybi�. Thaler ir Sunstein (2003) žodžiais, reguliavimas
Lietuvoje turi b�ti grindžiamas liberalaus paternalizmo teorin�mis nuostatomis.
Apibendrinant tre�i�j� disertacijos dal� galima teigti, kad remiantis konceptualiu mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modeliu ir atlikto empirinio tyrimo rezultatais,
šioje disertacijoje buvo nustatytos reguliuotojo diskrecijos ribos bei nustatyti prasiskolinimo
veiksniai. Tai yra, nauja mažojo vartojimo kreditavimo sandori� tyrimo metodologija ir jos
pagrindu suformuota metodika �galina tirti kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius, o gautais
rezultatais pagr�sti reguliavimo priemones, užtikrinan�ias kredito prieinamum� ir saugan�ias
kredito gav�j� nuo prasiskolinimo.
Tod�l, remiantis disertacijoje pasi�lytu modeliu ir jo tikrinimo metodologin�mis prieigomis, o
taip pat gautais rezultatais galima teigti, kad disertacijoje buvo parengtas mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� reguliavimo modelis, kuris integruoja fundamentali�sias visuomen�s
vertybes, sandorio proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius, ir kuris reguliuotojo
diskrecijos ribose apsaugo š� kredito gav�j� nuo prasiskolinimo.
156�
IŠVADOS
Disertacijoje siekiant suformuluoto tikslo parengti mažojo vartojimo kreditavimo sandori�
reguliavimo model�, integruojant� fundamentali�sias visuomen�s vertybes, sandorio proces� ir
kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius, kuris reguliuotojo diskrecijos ribose apsaugot� kredito
gav�j� nuo prasiskolinimo, buvo išsprsti septyni uždaviniai. Atlikt� teorini� ir empirini� tyrim�
apibendrinti rezultatai pateikiami šiose išvadose:
Sprendžiant pirm�j� uždavin� šioje disertacijoje atskleistas mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� ir j� reguliavimo koncepcij� turinys bei raiška teoriniuose reguliuotojo diskrecij�
ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi� ir kredito gav�j� prasiskolinimo veiksni�
kontekstuose. Tai leidžia apibendrintai teigti, kad:
(1) Mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai ir j� reguliavimas, kaip mokslinio pažinimo
objektas, yra pakankamai naujas, o �vairi� šios r�šies kreditavimo aspekt� tyrimai yra
pradin�je stadijoje. Teorin�s analiz�s pagrindu pasirinktas Williamson (1998, 2000) ir
Jhering (1872) id�jomis gr�stas analiz�s modelis, pagal kur� siekiant nustatyti tinkamas
reguliavimo priemones yra b�tina analizuoti aukš�iausio ir žemiausio lygio institucijas.
Tai yra - fundamentali�sias visuomen�s vertybes ir sandorius.
(2) Fundamentali�j� visuomen�s vertybi� analiz� parod�, kad reguliuotojo laisv� priimti
sprendimus yra ribojama žmogaus teisi�, tarp kuri� yra ir �pareigojimas imtis vis�
priemoni�, kad nam� �kiai pasiekt� pakankam� pragyvenimo lyg�. Šis pragyvenimo lygis
yra svarbi žmogaus orumo dalis, kuris dažnu atveju negali b�ti pasiekiamas ar palaikomas
nesinaudojant kreditais. Tad teorinis kreditavimo sandori� ir žmogaus orumo santykis
užtikrina teis�s � kredit� pripažinim� ir atitinkamai - spaudim� reguliuotojams imtis
atitinkam� priemoni� užtikrinti veiksming� šios teis�s �gyvendinim� ir apsaug�.
(3) Išvad�, jog kreditavimas turi b�ti laikomas žmogaus teise, patvirtina ir nuosavyb�s teis�s
ir jos sudedam�j� dali� analiz�. Nustatyta, kad nuosavyb�s teis� apima ir asmens teis�
disponuoti savo turtu tiek esamuoju, tiek b�simaisiais laikotarpiais. Tai yra, asmuo turi
teis� �sipareigoti disponuoti savo nuosavybe ateityje, kitaip tariant - prisiimti
�sipareigojimus. D�l to daroma išvada, jog kreditavimas yra laikytinas neatsiejama ne tik
žmogaus orumo, bet ir nuosavyb�s teis�s dalimi, d�l ko reguliuotojas be pakankamos
priežasties negali riboti kredito prieinamumo.
157
(4) Žmogaus orumo ir nuosavyb�s teisi� kontekste kreditavimas yra vertintinas kaip viena iš
skurdo mažinimo priemoni�, turin�i� socialin� misij� apsaugoti nepasiturin�i� asmen�
orum�, o ne vien tik verslo misij� pl�sti vartojim�.
(5) Sandorio ir jo element� analiz� leidžia teigti, kad sandoris yra tirtinas kaip procesas.
Pagrindinis sandorio elementas yra subjektyvieji asmens poreikiai, kurie lemia asmens
pasirinkim� veikti vienu ar kitu b�du. Kiekvienas šis veiksmas veda prie pasikeitusios
asmens b�senos, tai yra – sandorio pasekmi�, kuri gali atitikti asmens l�kes�ius ir
patenkinti poreik�, arba ne. Taigi, sandoris yra asmens laisv�s (laisvos valios) išraiška,
tod�l galimyb�s sudaryti sandor� ribojimas tuo pa�iu yra ir asmens laisv�s ribojimas.
Atitinkamai, sandori� reguliavimo tikslas yra užtikrinti veiksmingas galimybes asmeniui
laisvai išreikšti savo vali� (sudaryti sandor�), taip tenkinant savo poreikius.
(6) Reguliavimo poreik� lemian�i� rinkos ypatum� teorin� analiz� atskleid�, kad absoliutus
teisinis apibr�žtumas, kuomet rinkos yra absoliu�iai savireguliuojan�ios (be jokio išorinio
reguliavimo), yra galimas tik nesant sandori� s�naud�, tai yra - esant tobulai nuosavybei.
Ta�iau tokia b�sena yra ne�manoma d�l sandorio s�naud� veiksni�, kurie mokslo darbuose
yra skirstomi �: (i) ribot� racionalum�; (ii) ateities neapibr�žtum�; (iii) oportunizm�; (iv)
turto specifiškum�. Ši� veiksni� s�veika lemia ir informacijos asimetrij�.
(7) Sandorio s�naud� veiksni� poveikio mažinimas bei nuosavyb�s nelie�iamumo
užtikrinimas ir iš to sekantis rinkos efektyvumas yra pagrindinis reguliavimo tikslas.
Atitinkamai, siekiant nustatyti teisingus reguliavimo sprendinius yra b�tina tirti sandor�
procesiniu poži�riu, sandori� s�naud� veiksnius ir formuoti reguliavimo priemones, kurios
leist� sumažinti neigiam� ši� veiksni� poveik�.
Sprendžiant antr�j� uždavin� šioje disertacijoje atskleisti teoriniai poži�riai � mažojo vartojimo
kreditavimo sandori� vertinim� skolininko, kreditoriaus ir reguliuotojo dimensijose. Tai leidžia
apibendrintai teigti, kad:
(1) Individualus poži�ris � kredito gav�j� ir iracionalios elgsenos tyrimai leidžia geriau
suprasti maž�j� vartojimo kredit� gav�j� poreikius, veiksmus juos tenkinant ir ši�
veiksm� pasekmes. Tai leidžia pagr�sti ir reguliavimo priemoni� poreik� bei ribas.
Mokslin�s literat�ros analiz� atskleid�, kad skolininkas yra ribotai racionalus d�l
veikian�i� emocij� ar darom� klaiding� prielaid�. D�l to mažojo vartojimo kreditavimo
sandoriai iš skolininko perspektyvos turi b�ti tyrin�jami lyginant skolininko poreikius ir
l�kes�ius sprendimo pri�mimo metu, jo atliktus veiksmus bei galutin� sandorio rezultat�.
158�
(2) Mokslin� kreditoriaus dimensijos tyrim� analiz� parod�, kad perteklinis pelnymasis iš
skolininko poreiki�, neatsižvelgiant � b�simas pasekmes, gali pakenkti skolininkui labiau
nei nepakankamas vartojimas ar finansin� atskirtis. D�l to mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliavimo poreikis yra dažniausiai grindžiamas santykinai didele mažojo
kredito kaina j� gav�jams. Ta�iau kredito kaina tur�t� padengti sandorio s�naudas ir
suteikti proting� ir s�žining� pelno norm�, o mažojo vartojimo kreditavimo sandoriuose
mokumo vertinimo ir �siskolinim� valdymo proced�ros s�lygoja ir santykinai (lyginant su
tradiciniais kreditais) didel� kredito kain�. D�l to reguliuotojo sprendimai d�l toleruotinos
pal�kan� normos tur�t� nustatyti teising� pusiausvyr� tarp kredito gav�j� gerov�s iš
vienos pus�s ir b�tinyb�s kurti stiprias kredito institucijas iš kitos pus�s, tuo tikslu
pirmiausiai užtikrinant kredito s�naud� padengim� ir s�žining� bei teising� pelno norm�.
(3) Reguliavimo priemoni� teorin� analiz� leido išskirti ir sugrupuoti �prastines mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemones. Teoriškai pagr�sta, kad
toleruotinas kredito gav�jo prasiskolinimo lygis turi b�ti vertinamas individualiai ir
subjektyviai, nes geriausi savo finansin�s pad�ties vertintojai yra patys kredito gav�jai.
Atitinkamai, vertinant kredito gav�jo mokum�, paties kredito gav�jo pateikiamai
informacijai ir jo elgsenai turi b�ti skiriamas reikšmingas reguliuotojo d�mesys.
(4) Nustatyta, kad pagrindin�s reguliavimo kryptys, sprendžiant intervencijos � mažojo
vartojimo kreditavimo sandorius problematik�, yra atsakingas kreditavimas, susidedantis
iš (i) atsakingo skolinimosi ir (ii) atsakingo skolinimo. Reguliavimo priemoni� �vairov�
yra plati - nuo visiškai laisvos rinkos, iki visiško ši� paslaug� draudimo, ta�iau visais
atvejais reguliavimo sprendimai turi b�ti parenkami atsakingai, remiantis pakankama
informacija apie skolininkus, j� poreikius, ši� poreiki� finansavimo alternatyvas, bei
atlikus reguliavimo poveikio vertinimus. Reguliavimo tikslas visais atvejais turi b�ti
asmens gerov�s didinimas kiek �manoma labiau priartinant jo faktinius sprendimus prie
racionali�, ta�iau tuo pa�iu neribojant jo pasirinkimo laisv�s ir galim� alternatyv�.
Sprendžiant trei�j� uždavin� šioje disertacijoje parengtas mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliavimo modelis, integruojantis fundamentali�sias visuomen�s vertybes, sandorio
proces� ir kredito gav�jo prasiskolinimo veiksnius. Tai leidžia apibendrintai teigti, kad:
(1) Apibendrintai pagr�sta, kad konkre�i� sandori� reguliavimo priemoni� poreikis yra
nulemiamas sandorio s�naud�, ta�iau reguliuotojo diskrecija rinktis šias priemones yra
ribojama fundamentali�j� visuomen�s vertybi�. Be to, kadangi sandoris yra tiriamas
procesiniu poži�riu, sudarytame modelyje si�loma integruoti fundamentali�sias
visuomen�s vertybes, sandorio proces�, skolininko prasiskolinimo veiksnius.
159
(2) Pagal sudaryt� model� nuolatos inovuojantys sandoriai ir j� rezultatai gali nulemti
reguliavimo priemoni� ar institucij� poreik�, o reguliuotojas, ypa� susid�r�s su nepažintais
sandoriais, veiks fundamentalias vertybes idant prapl�sti ar susiaurinti savo diskrecijos
ribas. Tad pateiktas modelis atspindi dinamišk� reguliavimo pob�d� ir užtikrina nuolatin�
reguliavimo vystym�si bei inovacijas, kurios yra inicijuojamos sandori� lygmenyje.
(3) Modeliu pagr�sta, kad konkre�i� reguliavimo priemoni� parinkimas yra empirini�
duomen� apie vykstan�ius kreditavimo sandorius login�s interpretacijos, fundamentali�j�
visuomen�s vertybi� kontekste, dalykas. Turint omenyje, kad fundamentaliosios
visuomen�s vertyb�s, pasak Williamson (1985, 2000), kinta labai retai ir reguliuotojo
�taka joms yra ribota, pagrindinis empirinio tyrimo objektas sprendžiant sandori�
reguliavimo problemas yra kreditavimo sandoris ir pagrindiniai jo elementai – skolininko
poreikiai, jo veiksmai tenkinant šiuos poreikius ir toki� veiksm� rezultatas (prasiskolinimo
lygis). Žinant, kokie veiksniai daugiausiai lemia prasiskolinim�, modelis �galins priimti
sprendimus d�l reguliuotojo intervencijos masto bei priemoni�, neišeinan�i� iš
fundamentali�j� visuomen�s vertybi� nustatyt� reguliuotojo diskrecijos rib�.
Sprendžiant ketvirt�j� uždavin� šioje disertacijoje parengta mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliavimo tyrimo metodologija. Tai leidžia apibendrintai teigti, kad:
(1) Remiantis sudarytu mažojo vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo modeliu turi b�ti
formuluojamos ir metodologin�s prieigos. Kadangi disertacijos tikslas yra orientuotas �
kredito gav�jo prasiskolinimo mažinim�, o parengto modelio pagrindas yra konkretus
sandoris, tai metodologini� prieig� pagrindas yra vartojimo kreditavimo sandoris
algoritmas iš skolininko perspektyvos, kuris yra tirtinas trijose etapuose: (i) iki kredito
suteikimo, (ii) kredito naudojimo metu, ir (iii) kredito gr�žinimo metu. Šis procesas,
prasidedantis nuo asmens poreikio gauti tam tikros prek�s ar paslaugos duodam� efekt�,
baigiasi tvariu arba pertekliniu �siskolinimu (prasiskolinimu).
(2) Atlikus mažojo vartojimo kreditavimo sandori� tyrim� metodik� analiz� išskirtini kredito
gav�j� prasiskolinimo veiksniai, kuriuos si�loma suskirstyti pagal sandorio s�naud�
teorijoje išskiriamas keturias sandorio s�naud� grupes.
160�
Sprendžiant penkt�j� uždavin� šioje disertacijoje buvo atliktas empirinis tyrimas ir jo pagrindu
ištirti mažojo vartojimo kredito gav�j� prasiskolinimo veiksniai Lietuvoje Tai leidžia
apibendrintai teigti, kad:
(1) Nepaisant to, mažojo vartojimo kreditavimo veikla Lietuvoje yra reguliuojama bene
griež�iausiai visoje Europos S�jungoje. N� vienoje ES šalyje, kurioje leidžiamos šios
r�šies kreditavimo sandoriai, n�ra vienu metu taikomas kredito kainos ir delspinigi�
ribojimas, bei draudimas skolinti tiems asmenims, kuri� pajam� bei finansini�
�sipareigojim� santykis yra didesnis kaip 40 proc.
(2) Atlikus apklaus� Lietuvoje, respondent� socialini� demografini� charakteristik� tyrimo
rezultatai parod� moteriškos lyties respondent� dominavim�. Daugiausiai respondent�
buvo 35-50 m. amžiaus, turintys profesin� / kolegijos išsilavinim�, gyvenantys nuosavame
b�ste su kitu suaugusiu (su ar be vaik�), dirbantys ir uždirbantys nuo 1101 iki 1500 Lt.
Dauguma skolinink� nebuvo link� elgtis oportunistiškai, ta�iau tur�jo vidutinius
finansinio raštiningumo �g�džius. Dauguma respondent� nurod� galintys prisiimti
�sipareigojim� iki 40% savo pajam�, kad neriboti einam�j� išlaid�, o skolinantis
pakankamai tiksliai numat� ir �vertino savo galimybes gr�žinti skol�.
(3) Apklausos Lietuvoje duomen� analiz� atskleid�, kad (i) populiariausi maž�j� kredit�
panaudojimo b�dai Lietuvoje yra susij� su pagrindiniais žmoni� poreikiais; (ii) mažojo
vartojimo kredito gav�jui kiti poreiki� finansavimo šaltiniai yra objektyviai prieinami,
ta�iau subjektyviai - nepriimtini; (iii) termino pabaigoje skolininkai dažniausiai neturi
galimyb�s gr�žinti skolos ir sumok�ti pal�kanas, tod�l dažnu atveju yra priversti
prat�sin�ti kredito gr�žinimo terminus.
(4) Siekiant nustatyti atskir� veiksni� �tak� prasiskolinimui, buvo atliktas tyrimas, taikant
dvinar�s logistin�s regresijos metod� ir buvo nustatyta, kad augant asmens finansinio
raštingumo lygiui, labiau tik�tina, kad jis nebus prasiskolin�s (patvirtinta hipotez�, jog
prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai skolininkas veikia iracionaliai). Be to, kuo
s�žiningiau (neoportunistiškai) yra link�s elgtis asmuo, tuo labiau tik�tina, kad jis nebus
prasiskolin�s (patvirtinta hipotez�, kad prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai
skolininkai veikia oportunistiškai). Taip pat, kuo tiksliau asmuo numato ateities skolos
našt� ar, kuo geresn�je finansin�je pad�tyje jis yra, tuo labiau tik�tina, kad jis nebus
prasiskolin�s (patvirtinta hipotez�, kad prasiskolinimo tikimyb� yra didesn�, kai
skolininkai veikia didesnio ateities neapibr�žtumo s�lygomis). Ta�iau specifin�s kredito
savyb�s neturi poveikio kredito gav�j� prasiskolinimo lygiui (paneigta hipotez�, jog
prasiskolinimo tikimyb� priklauso nuo mažojo vartojimo kredito specifiškumo).
161
Sprendžiant šešt�j� uždavin� šioje disertacijoje buvo pagr�sti mažojo vartojimo kreditavimo
sandori� reguliuotojo diskrecijos apribojimai Lietuvoje. Tai leidžia apibendrintai teigti, kad:
(1) Empiriniu tyrimu atskleidus, kad mažieji vartojimo kreditai yra naudojami b�tiniesiems
poreikiams tenkinti kai subjektyviai kiti finansavimo šaltiniai kredito gav�jui yra
nepriimtini, darytina išvada, kad kreditavimas tur�t� b�ti laikomas žmogaus teise. Tod�l
griežti bendrojo pob�džio reguliavimo sprendimai apribojantys ar uždraudžiantys
mažuosius vartojimo kreditus gali pakenkti tiems, kurie iš ties� elgiasi atsakingai ir
racionaliai.
(2) Atsižvelgiant � tai, reguliavimo tikslas yra „past�m�ti“ kredito gav�j� link racionalaus
sprendimo neribojant jo pasirinkimo galimybi�. Tai yra, reguliavimo priemon�mis
negalima versti kredito gav�j� elgtis taip, kaip reguliuotojas nori, o pad�ti jiems elgtis
taip, kaip iš tikr�j� nori jie patys.
Sprendžiant septint�j� uždavin� šioje disertacijoje buvo pagr�sti pasi�lymai d�l mažojo
vartojimo kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni�, kuriomis, nepažeidžiant reguliuotojo
diskrecij� ribojan�i� fundamentali�j� visuomen�s vertybi�, b�t� mažinama kredito gav�j�
prasiskolinimo tikimyb� Lietuvoje. Tai leidžia apibendrintai teigti, kad:
(1) Remiantis teorin�mis �žvalgomis ir empirinio tyrimo rezultatais galima teigti, kad
reguliavimo priemon�s turi veikti visus tris mažojo vartojimo kreditavimo sandorio
etapus, reguliavim� grindžiant individualizmu, laisve ir savireguliacija, suteikiant kiek
�manoma daugiau galimybi� patiems santyki� dalyviams nustatyti jiems priimtinas savo
santyki� taisykles.
(2) Sandorio etape iki mažojo vartojimo kredito suteikimo reguliavimo priemoni� tikslas yra
nustatyti duomenis apie skolinink� ir jo poreikius. Tam reguliuotojas turi užtikrinti
pakankam� duomen� apie skolinink� ir jo poreikius surinkim� ir vertinim�. Atsižvelgiant
� tai, kad valstyb� yra didžiausias ir objektyvus duomen� valdytojas, turintis iš esm�s
neribojam� galimyb� centralizuoti nauj� duomen� surinkim�, mokumo vertinimas tur�t�
�traukti ir subjektyvi� kredito gav�j� poreiki� vertinim�, kur� tur�t� atlikti valstybiniai
kredito duomen� valdytojai.
162�
(3) Mažojo vartojimo kredito naudojimo etape reguliavimo priemoni� tikslas yra nustatyti
duomenis apie skolininko turtin� pad�t� ir jam prieinamus finansavimo šaltinius.
Reguliuotojas šiame etape privalo užtikrinti pakankam� duomen� apie skolininkui
prieinamas finansavimo alternatyvas surinkim�, kreditavimo tinkamumo šiam skolininkui
vertinim� ir nepriklausomo patarimo d�l kredito suteikim�. Atsižvelgiant � tai, kad
objektyvus patarimas d�l kredito gali b�ti suteiktas tik nepriklausomo ir nesuinteresuoto
subjekto, logiška yra si�lyti ir kredito tinkamumo vertinim� atlikti bei patarimus teikti taip
pat valstybiniai kredito duomen� valdytojai.
(4) Mažojo vartojimo kredito gr�žinimo etape reguliuotojo užduotis yra pad�ti skolininkui ir
kreditoriui efektyviai valdyti �siskolinim� bei užtikrinti veiksming� patarim� d�l skolos,
efektyv� bankroto ar �sipareigojim� draudimo veikim�.
(5) Be to, siekiant sumažinti didžiausi� �tak� prasiskolinimui turin�i� veiksni� poveik�,
reguliuotojas tur�t� ypatingai atidžiai (i) ugdyti finansin� skolinink� raštingum�; (ii)
užtikrinti skolininko prievoli� vykdymo neišvengiamum�; (iii) užtikrinti kredito gav�j�
savianaliz�s priemoni� prieinamum� ir išankstinius �sp�jimus apie kredito gr�smes; (iv)
užtikrinti privalom� ir efektyv� skolinink� mokumo vertinim�.
Tolimesn�s tyrim� kryptys:
Tolimesn�s kreditavimo sandori� tyrin�jim� kryptys yra iš esm�s apspr�stos šios disertacijos
ribotum�. Tai yra, tolesniuose darbuose galima b�t� pl�toti: (i) kreditavimo santykio su sutarties
laisv�s ar kitais civilini� santyki� principais tyrimus; (ii) kreditavimo sandorio ir �vairi� jo
element� analiz� sandorio tiksl�, motyv�, poreiki� klasifikacijos kontekstuose, sandorio
subjekt� sprendim� pri�mimo ir kitais aspektais; (iii) kreditavimo sandori� reguliuojan�i�
institucij� santvarkos analiz�; (iv) kreditavimo sandori� reguliavimo priemoni� priežas�i� ir
pasekmi� lyginam�j� analiz�; (v) nulini� sandorio s�naud� situacijos analiz� dirbtinio intelekto
ir kit� technologini� inovacij� kontekstuose; (vi) ir tyrimus kitais susijusiais aspektais
163
LITERAT�ROS S�RAŠAS
1. Aalst van der, W. M. P. (2011). Process mining: Discovery, Conformance and Enhancement of Business Processes. Heidelberg, Dordrecht, London, New York: Springer, pp. 1-352.
2. Aalst van der, W. M. P. et al. (2012). Process Mining Manifesto. In BPM 2011 Workshops proceedings. - Lecture Notes in Business Information Processing. Springer-Verlag, pp. 1-19.
3. Agarwal, S., Skiba, P. M. and Tobacman, J. (2009). Rationality in the Consumer Credit Market: Payday Loans and Credit Cards – New Liquidity and Credit Scoring Puzzles? American Economic Review: Papers & Proceedings, Vol. 99, No. 2, pp. 412–417.
4. Agarwal, S., Skiba, P. M., Tobacman, J. (2009). Payday Loans and Credit Cards: New Liquidity and Credit Scoring Puzzles? Papers and Proceedings, Vol. 99, No. 3, pp. 1-5.
5. Akerlof, G. A. (1970). The Market for “Lemons”: Quality Uncertainty and the Market Mechanism. Quarterly Journal of Economics, Vol. 84, No. 3, pp. 488-500.
6. Allen, D. W. (1991). “What are Transaction Costs?” Research in Law and Economics 14: 1–18.
7. Allen, D. W. (1999). Transaction Costs. In Bouckaert, B. and De Geest, G. (Eds.). Encyclopedia of Law and Economics. Chelthenham: Edward Elgar, pp. 893-925.
8. Amir, O. and Lobel, O. (2008). Stumble, predict, nudge: How behavioral economics informs law and policy. Columbia Law Review, 108(8):2098–2137.
9. Anderloni, L., Vandone, D. (2010). Risk of Overindebtedness and Behavioural Factors. - Working Paper, No. 2010-25.
10. Anderson, M. H. and S. Jaggia. (2008). Rent-to-Own Agreements: Customer Characteristics and Contract Outcomes. Journal of Economics and Business, Vol. 61, No. 1, pp. 51–69.
11. Anderson, M. H., and R. Jackson. (2004). Rent-to-Own Agreements: Purchases or Rentals? Journal of Applied Business Research, Vol. 20, No. 1, pp. 13–22.
12. Applied Research and Consulting LLC (2009). Financial Capability in the United States: Initial Report of Research Findings from the 2009 National Survey. New York: Applied Research and Consulting LLC.
13. Argo, J., ir Kelly, (2002). Warning! Proceed With Caution: A Meta-Analysis of the Effectiveness of Warning Labels, in Broniarczyk, S and Nakamoto, K (eds.) Advances in Consumer Research. Association for Consumer Research, pp. 235-236.
14. Babbie, E. (2004). The Practice of Social Research (10th ed.). Belmont: Thomson Wadsworth.
15. Bayoumi, T. (1993). Financial Deregulation and Consumption in the United Kingdom. The Review of Economics and Statistics, Vol. 75, No. 3, pp. 536-539.
16. Baldwin, R. E. and Cave, M. (1999). Understanding Regulation: Theory, Strategy and Practice. Oxford: Oxford University Press.
17. Barber, B. M. ir Odean, T (2001). Boys Will be Boys: Gender, Overconfidence, and Common Stock Investment // The Quarterly Journal of Economics, 1.
18. Bar-Gill, O. (2004). Seduction by Plastic. Nw. U. L. Rev., Vol. 98, No. 4, pp. 1373-1434.
164�
19. Bar-Gill, O. (2007). Behavioral Economics of Consumer Contracts. The Minn. L. Rev., No. 92, pp. 749-802.
20. Bar-Gill, O., Warren, E. (2008). Making Credit Safer. U. Pa. L. Rev., Vol. 157, No. 1, pp. 1-101.
21. Barr, M., and Dokko, J. K. (2008) Third-Party Tax Adminstration: The Case of Low- and Moderate-Income Households. // Journal of Empirical Legal Studies, Vol. 5, No. 4, pp. 963–81.
22. Barr, M., Sendhil M. and Eldar S. (2008). Behaviorally informed financial services regulation. Washington DC:New America Foundation.
23. Ben-Shahar, O. (2004). Agreeing to Disagree: Filling Gaps in Deliberately Incomplete Contracts. John M. Olin Program in Law and Economics Paper, No. 04-002, pp. 1-39.
24. Bentham, J. (1818). A Defence of Usury. London: Payne and Foss. 25. Berg, N (2003). Normative behavioral economics. The Journal of Socio-Economics, No.
32, pp. 411-427. 26. Bertrand, M., and Morse, A. (2009). What Do High-Interest Borrowers Do with Their Tax
Rebate? American Economic Review: Papers & Proceedings, Vol. 99, No. 2, pp. 418–423. 27. Bertrand, M., and Morse, A. (2011). Information Disclosure, Cognitive Biases, and
Payday Borrowing. Journal of Finance, Vol. 66, No. 6, pp. 1865-1893. 28. Berube, A., and Kornblatt, T. (2005). Step in the Right Direction: Recent Declines in
Refund Anticipation Loan Usage Among Low-Income Taxpayers. Washington, DC: Brookings Institution.
29. Betti, G., Dourmashkin, N., Rossi, M., Yin, Y. P. (2007). Consumer Over-Indebtedness in the EU: Measurement and Characteristics. Journal of Economic Studies, Vol. 34, No. 2, pp. 136-156.
30. Bhutta, N., Skiba, P., Tobacman, J. (2012). Payday Loan Choices and Consequences. Vanderbilt Law and Economics Research Paper, No. 12-30, pp. 1-35. doi: 10.2139/ssrn.2160947.
31. Binder, M. (2013). Should evolutionary economists embrace Libertarian Paternalism? Journal of Evolutionary Economics, in press.
32. Block, W. (1997). “Coase and Demsetz on Private Property Rights.” Journal of Libertarian Studies I(2).
33. Block, W. (1995). “Ethics, Efficiency, Coasian Property Rights, and Psychic Income: A Reply to Demsetz.” Review of Austrian Economics 8(2).
34. Bodenhorn, H. (2005). Usury Ceilings, Relationships and Bank Lending Behavior: Evidence from Nineteenth Century New York. - NBER Working Paper, No. 11734. Cambridge, MA: National Bureau of Economic Research, pp. 1-47.
35. Bowles, P., Ajit, D., Dempsey, K., and Shaw, T. (2011). Urban Aboriginal Use of Fringe Financial Institutions: Survey Evidence from Prince George, British Columbia. Journal of Socioeconomics, Vol. 40, No. 6, pp. 895-902.
36. Bradley, C. M. (1986). The Uncertainty Principle in the Supreme Court. Duke Law Journal, Vol. 1986, No. 1, p. 63. The mind in the text: Maxeiner, J. R. (2008). Some Realism About Legal Certainty in the Globalization of the Rule of Law. Houston Journal of International Law, Vol. 31, No. 1, p. 34.
37. Brennan, L., Zevallos, Z. Binney, W. (2011). Vulnerable consumers and debt: Can social marketing assist? Australasian Marketing Journal, Vol. 19, No. 3, pp. 203-211.
165
38. Brennan, M. (2012). The Changing Landscape of Financial Services in Manitoba: A Location Analysis of Payday Lenders, Banks and Credit Unions. - Ph. D. diss. The University of Manitoba.
39. Brennan, M., McGregor, B., Buckland, J. (2011). The Changing Structure of Inner-City Retail Banking: Examining Bank Branch and Payday Loan Outlet Locations in Winnipeg, 1980-2009. Canadian Journal of Urban Research, Vol. 20, No. 1, pp. 1-32.
40. Bridges. S., Disney, R (2004). Use of Credit and Arrears on Debt Among Low-Income Families in the United Kingdom. Fiscal Studies, Vol. 25, No. 1, pp. 1-25.
41. Bryman, A. Social Research Methods (3rd ed.). Oxford University Press. 42. Brown, A. (1995). Can Utilitarianism Accommodate Moral Rights? UCL Jurisprudence
Review, No. 16. 43. Brown, S., Taylor, K., Price, S. W. (2005). Debt and Distress: Evaluating the
Psychological Cost of Credit. Journal of Economic Psychology, Vol 26, No. 5, pp. 642–663.
44. Buchanan, J. (1985). Liberty, Market and State. New York: New York University Press. 45. Buckland, J. (2009). Afforadable Credit Options for Vulnerable Consumers: Identifying
Alternatives to High-Cost Credit in Australia, Belgium, Canada, France, Germany, the UK, & the US. Ottawa: Office of Consumer Affairs/Industry Canada.
46. Buckland, J. (2012). Hard Choices: Financial Exclusion, Fringe Banks, and Poverty in Urban Canada. Toronto: University of Toronto Press.
47. Buckland, J., Hamilton, B., and Reimer, B. (2006). Fringe Financial Services, Inner-City Banking and Community-Based Solutions. Canadian Journal of Urban Research, Vol. 15, No. 1, pp. 109-128.
48. Buckland, J.,(2003). The Rise of Fringe Financial Services in Winnipeg's North End: Client Experiences, Firm Legitimacy & Community-Based Alternatives. Winnipeg, Canada: Winnipeg Inner-city Research Alliance.
49. Buckland, J.,(2007). Serving or Exploiting People Facing a Short-Term Credit Crunch? - A Study of Consumer Aspects of Payday Lending in Manitoba. Winnipeg.
50. Butkus, S. F. (2007). Vadyba. Vilnius: Technika. 51. Butler, C. M., and Park, N. A. Mayday Payday: Can Corporate Social Responsibility Save
Payday Lenders? Rutgers J. L. & Urb. Pol'y, Vol. 3. 52. Camerer, C. (2006). Wanting, liking, and learning: Neuroscience and paternalism.
University of Chi-cago Law Revue, 73:87–110 53. Camerer, C. F., Loewenstein, G. (2002). Behavioral Economics: Past, Present, Future. -
Draft. 54. Carrell, S., and Zinman, J. (2008). In Harm's Way? Payday Loan Access and Military
Personnel Performance. - Federal Reserve Bank of Philadelphia Working Papers, No. 08-18.
55. Carter, R., Hodgson, G. M. (2006). The Impact of Empirical Tests of Transaction Cost Economics on the Debate on the Nature of the Firm. Strategic Management Journal, Vol. 27, No. 5, pp. 461-476.
56. Carter, S. P. (2012). Essays in Consumer Finance: Bankruptcy and Fringe Banking. - Ph. D. diss. Vanderbilt University.
166�
57. Carter, S. P., Skiba, P. M., Sydnor, J. (2013). The Difference a Day (Doesn’t) Make: Does Giving Borrowers More Time to Repay Break the Cycle of Repeated PaydayLoan Borrowing?
58. Caskey, J. P. (2002). The Economics of Payday Lending. Madison, WI: Filene Research Institute, pp. 1-65.
59. Caskey, J. P. (2010). Payday Lending: New Research and the Big Question. - Federal Reserve Bank of Philadelphia Working Papers, No. 10-32. Philadelphia, PA: Research Department, Federal Reserve Bank of Philadelphia, pp. 1-40.
60. Center for Responsible Lending. (2009). APR Matters on Payday Loans. Center for Responsible Lending.
61. Central Bank of the Republic of Lithuania (LCB) (2012). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2011 m. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_1.
62. Central Bank of the Republic of Lithuania (LCB) (2013). Nam� �ki� finansin�s elgsenos apklausos apžvalga. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://www.lb.lt/apklausos.
63. Central Bank of the Republic of Lithuania (LCB) (2013). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2012 m. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, liepos 3]. Prieiga per internet�: http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_2012_m.
64. Central Bank of the Republic of Lithuania (LCB) (2014). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2013 m. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, geguž�s 15]. Prieiga per internet�: http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_2013_m.
65. Chater, N., Inderst, R., Huck, S., (2010). Consumer decision-making in retail investment services. Report to the European Commission (SANCO).
66. Chatterjee, S., Goetz, J., and Palmer, L. (2009). An Examination of Short-Term Borrowing in the United States. Global Journal of Business Research, Vol. 3, No. 2, pp. 1-8.
67. Cheung, S. N. S. (1983). The Contractual Nature of the Firm. Journal of Law and Economics, Vol. 26, No. 1, pp. 1-21.
68. Cheung,S. 1969. “Transaction Costs, Risk Aversion, and the Choice of Contractual Arrangements”, Journal of Law and Economics, vol. 12, No 1, 23-42.
69. Cicconi, Ch. A. (2006). A Role for Payday Lendres. Banking L. J, Vol. 123, No. 235, p. 236.
70. Clarke, K. A. and Primo, D. M. (2007). Modernizing Political Science: A Model-Based Approach. Perspectives on Politics, Vol. 5, No. 4, pp. 741-753.
71. Clarke, K. A., Primo, D. M. (2007). Modernizing Political Science: a Model-Based Approach. Perspectives on Politics, Vol. 5, No. 4, pp. 741-753.
72. Coase, R. (1937). The Nature of the Firm. Economica, Vol. 4., No. 16, pp. 386-405. 73. Coase, R. (1960). The Problem of Social Cost. The Journal of Law and Economics, Vol.
3, No. 1, pp. 1-44. 74. Coase, R. (1988) The Firm, the Market and the Law. Chicago: University of Chicago
Press.
167
75. Coglianese, C. and Mendelson, E. (2010). Meta-Regulation and Self-Regulation (2010). In Cave M., Baldwin, R., Lodge, M. (Eds.) (2010). The Oxford Handbook on Regulation; - U of Penn Law School Public Law Research Paper, No. 12-11; - U of Penn Inst for Law & Econ Research Paper, No. 12-06. Available at SSRN: http://ssrn.com/abstract=2002755.
76. Cooter, R. (1982). “The Cost of Coase.” Journal of Legal Studies XI. 77. Cooter, R. D., Siegel, N. S. (2010). Collective Action Federalism: a General Theory of
Article I, section 8. Stanford Law Review, Vol. 63, No. 1, p. 169. 78. Cox, E., Wogalter, M., Stokes, S., and Murf, E. (1997). Do product warnings increase safe
behavior? A meta-analysis. Journal of Public Policy & Marketing, 16 (2): 195-204 79. Croden, N., (2000). Credit use among low income groups. In: Fleiss, A. (Ed.), Department
of Social Security, Research Yearbook 1999/2000. Corporate Document Services. Leeds, pp. 7–16.
80. Cuffe, H. E. (2012). Financing Crime? Evidence on the Unintended Effects of Payday Lending, pp. 1-40.
81. �ekanavi�ius, V., Murauskas, G. (2014). Taikomoji regresin� analiz� socialiniuose tyrimuose. Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 978-609-459-300-0.
82. D’Alessio, G., Iezzi, S. (2013). Household Over-Indebtedness: Definition and Measurement with Italian Data. Bank of Italy Occasional Paper, No. 149, pp. 1-22. doi: 10.2139/ssrn.2243578.
83. Damar, H. E. (2009). Why Do Payday Lenders Enter Local Markets? Evidence from Oregon. Review of Industrial Organization, Vol. 34, No. 2, pp. 173-191.
84. Dave Ch., Wolfe K. (2003). On Confirmation Bias and Deviations From Bayesian Updating.
85. David Silverman (2001). Interpreting Qualitative Data: Methods for Analysing Talk, Text and Interaction (second edition). London / Thousand Oaks / New Delhi: Sage
86. Davies, E., & Lea, S. E. G. (1995). Student attitudes to student debt. Journal of Economic Psychology, 16, 663–679.
87. Davies, G. (1994). A History of Money: From Ancient Times to the Present Day. Cardiff: University of Wales Press, pp. 117-119.
88. de Meza, D., Irlenbusch, B., Reyniers, D. (2008). Financial Capability: A Behavioural Economics Perspective, Report prepared for Financial Services Authority’, Consumer Research Paper 69.
89. DeYoung, R., and Phillips, R. J. (2009). Payday Loan Pricing. - Federal Reserve Bank of Kansas City Research Working Paper, No. RWP 09-07.
90. Del-Rio, A., Young. G. (2005a). The Determinants of Unsecured Borrowing: Evidence from the British Household Panel Survey. - Bank of England Working Paper, No. 263.
91. Demsetz, H. (1966). “Some Aspect of Property Rights.” Journal of Law and Economics 9: 61–70.
92. Demsetz, H. (1983), “The Structure of Ownership and the Theory of the Firm.” Journal of Law and Economics, 26(2): 375–90
93. Desai, A. C. (2011). Libertarian paternalism, externalities, and the “spirit of liberty”: How Tha-ler and Sunstein are nudging us toward an “overlapping consensus”. Law & Social In-quiry, 36(1):263–295.
94. Dik�ius V. (2011). Anketos sudarymo principai. Vilniaus universitetas.
168�
95. Dobbie, W., Skiba, P. M. (2012). Information Asymmetries in Consumer Credit Markets: Evidence from Payday Lending. pp. 1-41.
96. Drysdale L., Keest E. K. (2000). The Two-Tiered Consumer Financial Services Marketplace: The Fringe Banking System and Its Challenge to Current Thinking About the Role of Usury Laws in Today's Society. S. C. L. Rev., Vol. 51, No. 589, p. 599.
97. DTI-MORI (2005). Over-Indebtedness in Britain: A DTI Report on the MORI Financial Services Survey 2004. London.
98. Edmiston, K. D. (2011). Could Restrictions on Payday Lending Hurt Consumers? Federal Reserve Bank of Kansas City Economic Review, Vol. 96, No. 1, pp. 31-61.
99. Eggleston, K., Posner, E. A., Zeckhauser, R. J. (2000). Simplicity and Complexity in Contracts. - John M. Olin Program in Law and Economics Working Paper, No. 93. The Law School, The University of Chicago, pp. 1-45. doi:10.2139/ssrn.205391.
100. Elliehausen, G. (2005). Consumer Use of Tax Refund Anticipation Loans. Washington, DC: Georgetown University, Credit Research Center.
101. Elliehausen, G. (2009). An Analysis of Consumers’ Use of Payday Loans. – Monograph, No. 41. Washington, DC: The George Washington University School of Business and Division of Research and Statistics Board of Governors of the Federal Reserve System, pp. 1-79.
102. Elliehausen, G., Lawrence, E. C. (2001). Payday Advance Credit in America: an Analysis of Customer Demand. – Monograph, No. 35. Washington, DC: McDonough School of Business, Georgetown University, pp. 1-85.
103. Elliehausen, G., Lawrence, E. C. (2001). Payday Advance Credit in America: An Analysis of Customer Demand. Washington, DC: Georgetown University, Credit Research Center.
104. Elliott, A. (2005). Not Waving but Drowning: Over-Indebtedness by Misjudgement. London: CSFI.
105. Ellison, A., Forster, R. (2008). Payday in Australia: a Research Study of the Use and Impact of Payday Lending in the Domestic Australian Market. London: Policis.
106. Ellison, A., Forster, R. (2008). The Dynamics of Low Income Credit Use: a Research Study of Low Income Households in Australia, pp. 1-57.
107. Ellison, A., Forster, R. (2008). The Impact of Interest Rate Ceilings: the Evidence from International Experience and the Implications for Regulation and Consumer Protection in the Credit Market in Australia, pp. 1-86.
108. Epstein, R. (2006). Behavioral Economics: Human Errors and Market Corrections. U. Chi. L. Rev., Vol. 73, No. 1, pp. 111-132.
109. Estelami, H., (2001). Determinants of discount rates in consumer credit decisions. Journal of Marketing Theory and Practice 9 (1), 63–73.3
110. Etherton, L. (2006). Predatory Lending in Lane County: A Survey of Payday Lending in Eugene and Springfield. Public Interest Research Group.
111. European Banking Industry Committee (2011). Draft EBIC Response to the Financial Stability Board Consultation Paper on: Principles for Sound Residential Mortgage Underwriting Practices. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://www.eubic.org/position%20papers.htm.
112. European Banking Industry Committee (2013). Ebic’s Views On The Liikanen Report’s Recommendations. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://www.eubic.org/position%20papers.htm.
169
113. European Commission (1995). Report on the Operation of Directive 87/102/EEC for the Approximation of the Laws, Regulations and Administrative Provisions of the Member States Concerning Consumer Credit. COM(95) 117 final. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, birželio 13]. Prieiga per internet�: http://aei.pitt.edu/4843/1/4843.pdf.
114. European Commission (2001). Study of the Problem of Consumer Indebtedness: Statistical Aspects. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://ec.europa.eu/consumers/cons_int/fina_serv/cons_directive/.
115. European Commission (2008). Towards a Common Operational European Definition of Over-Indebtedness. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, birželio 3]. Prieiga per internet�: http://www.oee.fr/files/study_overindebtedness_en.pdf.
116. European Commission (2009). Public Consultation on Responsible Lending and Borrowing in the EU. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2009/responsible_lending/consultation_en.pdf.
117. European Commission (2010). Over-Indebtedness. New Evidence from the EU-SILC Special Module. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, birželio 3]. Prieiga per internet�: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=6708&langId=en.
118. European Commission (2014). Report on the Implementation of Directive 2008/48/EC on Credit Agreements for Consumers. COM(2014) 259 final. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 12]. Prieiga per internet�: http://ec.europa.eu/consumers/archive/rights/docs/ccd_implementation_report_en.pdf.
119. Farrell, J. J. (2005). Pursuit of Happiness. Clergy Journal, Vol. 81, No. 8, p. 14. 120. Federal Deposit Insurance Corporation (2009). The FDIC's Small-Dollar Loan Pilot
Program: A Case Study after One Year. in Federal Deposit Insurance Corporation [database online]. Washington DC. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, rugs�jo 10]. Prieiga per internet�: http://www.fdic.gov/bank/analytical/quarterly/2009_vol3_2/smalldollar.html.
121. Feinberg, R.A., (1986). Credit cards as spending facilitating stimuli: a conditioning interpretation. Journal of Consumer Research 13 (3), 348–356.
122. Feltner, T. (2007). Debt Detour: The Automobile Title Lending Industry in Illinois. Chicago, IL: Woodstock Institute and the Public Action Foundation.
123. Flannery, M., and Samolyk, K. (2005). Payday Lending: Do the Costs Justify the Price? Washington, DC: FDIC Center for Financial Research.
124. Floyd, P. (2013). Study on the Impact of the Legal Choices of the Member States and other Aspects of Implementing the Directive 2008/48/EC on the Functioning of the Consumer Credit Market in the European Union. - Final Report. European Scientific Journal, Vol.1.
125. Foss, K. and Foss, N. J. (2003). Value and Transaction Costs: Building Bridges Between the Economics of Property Rights and Strategic Management. Copenhagen Business School.
126. Fox, J. A., and Guy, E. (2005). Driven into Debt: CFA Car Title Loan Storeand Online Survey. Washington, DC: Consumer Federation of America.
127. Francis, K. E. (2010). Rollover, Rollover: A Behavioral Law and Econotnics Analysis ofthe Payday-Loan Itidustry. Texas Law Review, Vol. 88.
170�
128. Frederick, Sh. et al. (2003). Time Discounting and Time Preference: A Critical Review. In Loewenstein, G. et al. (Eds.). Time and Decision: Economic and Psychological Perspectives on Intertemporal Choice. New York: Russell Sage, pp. 13-86.
129. Frey, B. S., Ramser, H. J. (1983). Where are the Limits of Regulation? Diskussionsbeiträge, Serie A: Volkswirtschaftliche Beiträge, Fakultät für Wirtschaftswissenschaften und Statistik, Universität Konstanz, No. 181.
130. French, S.R.D. and da Costa, N. (2000) Theories, models and structures: tvirty years on, Philosophy of Science, Volume 67, 116 – 127.
131. Fried, Ch. (1981). Contract as Promise: A Theory of Contractual Obligation. Cambridge, Mass.: Harvard University Press, p. 13.
132. Fritzdixon, K., Hawkins, J., Skiba, P. M. (2013). Dude, Where’s My Car Title?: The Law, Behavior, and Economics of Title Lending Markets. University of Illinois Law Review. Forthcoming, pp. 1-50.
133. Fromlet, H. (2001). Behavioral Finance – Theory and Practical Application. Business Economics, Vol. 36, No. 3, pp. 63-69.
134. Fudenberg, D., and Levine, D. K. (2006). A Dual-Self Model of Impulse Control. American Economic Review, Vol. 96, No. 5, pp. 1449-1476.
135. G20 High Level Principles on Financial Consumer Protection (2011). [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, spalio 12]. Prieiga per internet�: www.oecd.org/daf/fin/financial-markets/48892010.pdf.
136. Galligan, D. J. (1995). Discretionary Powers and the Principe of Legality. In Administrative Discretion and Problems of Accountability. - 25th Colloquy of EU Law. Strasbourg: Council of Europe, pp. 11–45.
137. Gathergood, J. (2012). Self-Control, Financial Literacy And Consumer Over-Indebtedness. Journal of Economic Psychology, Vol. 33, pp. 590–602.
138. Geyskens, I., Steenkamp, J. B. E. M., Kumar, N. (2006). Make, Buy, Or Ally: A Transaction Cost Theory Meta-Analysis. The Academy of Management Journal, Vol. 49, No. 3, pp. 519-543.
139. Geyskens, K., Pandelaere, M., Dewitte, S., and Warlop, L. (2007). The Backdoor to Overconsumption: The Effect of Associating “Low-Fat” Food with Health References. Journal of Public Policy & Marketing, No. 26, pp. 118–125.
140. Gershman, J., Morduch, J. (2011). Credit Is Not a Right. - Financial Access Initiative Research Framing Note. April, pp. 1-9.
141. Giere, R. N. (2004). How Models Are Used to Represent Reality. Philosophy of Science, Vol. 71, pp. 742–752.
142. Glynn, T. P. (2004). Beyond „Unlimiting“ Shareholder Liability: Vicarious Tort Liability for Corporate Officers. Vanderbild Law Review, Vol. 57, No. 2, p. 329.
143. Goldberg, J., von Nitsch R. (2001). Behavioral Finance. John Wiley & Sons. 144. Goldin, J., Hamonoff, T. (2013). Consumer Borrowing After Payday Loan Bans.
[Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, sausio 27]. Prieiga per internet�: http://scholar.princeton.edu/jgoldin/files/Goldin_Homonoff_11_5_2013.pdf.
145. Gourville, J T. (1998). Pennies-a-Day: The Effect of Temporal Reframing on Transaction Evaluation. Journal of Consumer Research, Vol. 24, pp. 395–408.
171
146. Graves, S. M. (2003). Landscapes of Predation, Landscapes of Neglect: A Location Analysis of Payday Lenders and Banks. The Professional Geographer, Vol. 55, No. 3, pp. 303-317.
147. Graves, S. M., and Peterson, Ch. L. (2005). Predatory Lending and the Military: the Law and Geography of “Payday” Loans in Military Towns.] Ohio State Law Journal, forthcoming Fall 2005.
148. Gross, D.B., Souleles, N.S., (2002). Do liquidity constraints and interest rates matter for consumer behavior. The Quarterly Journal of Economics 117 (1), 149–185
149. Gruber, J. and K�szegi, B. (2004). Tax Incidence When Individuals Are Time-Inconsistent: The Case of Cigarette Excise Taxes. J. Pub. Econ., Vol. 88, pp. 1959-1987.
150. Haas, O. (2006). Overindebtedness in Germany. - Employment Sector International Labour Office Working Paper, No. 44. Geneva.
151. Hallinan, Ch. G. (1986). The “Fresh Start” Policy in Consumer Bankruptcy: a Historical Inventory and an Interpretive Theory. University of Richmond Law Review, Vol. 21, No. 49, pp. 71-89.
152. Hardt, L. (2011). An Inquiry into the Explanatory Virtuves of Transaction Cost Economics. The Jourual of Philosophical Economics, Vol. 5, No. 1, pp. 120-147.
153. Hart, O., Moore, J. (1999). Foundations of incomplete contracts. The Review of Economic Studies, Vol. 66, No. 1, pp. 115-138.
154. Hertog den, J. (2010). Review of Economic Theories of Regulation. - Discussion Paper Series, No. 10-18. Utrecht School of Economics. Tjalling C. Koopmans Research Institute, pp. 1-59.
155. Hill, C. A. (2009). Bargaining in the Shadow of the Lawsuit: A Social Norms Theory of Incomplete Contracts. Minnesota Legal Studies Research Paper, No. 08-46, pp. 1-38.
156. Hynes, R. (2012). Payday Lending, Bankruptcy, and Insolvency. Wash. & Lee L. Rev., Vol. 69, No. 607, pp. 607-648.
157. Hoekstra, M. L., Skiba, P. M., and Tobacman, J. (2008). Til Debt Do Us Part? The Effect of Payday Loans on Marital Stability. - University of Pittsburgh Department of Economics Working Papers, No. 363.
158. Hofstadter, D. (1979). Gödel, Escher, Bach: An Eternal Golden Braid. New York: Basic Books.
159. Homer, S., Sylla, R. E. (2005). A History of Interest Rates. Haboken, N. J.: Wiley, p. 73. 160. Hubbard-Solli, J. (Ed.) (2013). Responsible Lending: An International Landscape. 161. Huckstep, A. (2007). Payday Lending: Do Outrageous Prices Necessarily Mean
Outrageous Profits. Fordham J. Corp. & Fin. L., Vol. 12, pp. 203-231 162. Hudon, M. (2009). Should Access to Credit be a Right? Journal of Business Ethics, Vol.
84, No. 1, pp. 17-28. 163. Hudon, M., Sandberg, J. (2011). Towards a Theory of Fair Interest Rates on Microcredit. -
Working Papers CEB, No. 11-019, pp. 1-31. 164. Yunus, M. (2006). Nobel Lecture. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per
internet�: http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/2006/yunus-lecture.html.
165. Jeffrey J. Rachlinski (2003). The Uncertain Psychological Case for Paternalism. Northwestern University Law Review, Vol. 97, pp. 1165-1225.
172�
166. Johnson-Laird, P. N. (1995). Mental Models, Deductive, Reasoning, and the Brain. In Gazzaniga, M. S. (ed.) (1995). Cognitive Neuroscience. Cambridge, MA: MIT Press, pp. 999–1008;
167. Jolls, Ch. ir kt. (1998). A Behavioral Approach to Law and Economics. Stan. L. Rev., Vol. 50, No. 1471.
168. Jonassen, D. (2004). Model Building for Conceptual Change: Using Computers as Cognitive Tools.
169. Jurgensen, T. (2012). European Review of Private Law. GreatBritain. 170. Kahneman D., Tversky A. (1974). Judgment under Uncertainty: Heuristics and Biases.
Science, New Series, Vol. 185, No. 4157, pp. 1124-1131. 171. Kahneman D., Tversky A. (1979). Prospect Theory: An Analysis of Decision Under Risk.
Econometrica, Vol. 47, pp. 263-291. 172. Kamleitner, B., & Hoelzl, E. (2009). Cost–benefit-associations and financial behavior.
Applied Psychology: An International Review, 58(3), 435–452. 173. Kamleitner, B., Hoelzl, E., Kirchler, E. (2010). Experiencing costs and benefits of a loan
transaction: The role of cost–benefit associations. Journal of Economic Psychology, Vol. 31, No. 6, pp. 1047–1056.
174. Kamleitner, B., Hoelzl, E., Kirchler, E. (2012). Credit Use: Psychological Perspectives on a Multifaceted Phenomenon. International Journal of Psychology, Vol. 47, No. 1, pp. 1-27. doi: 10.1080/00207594.2011.628674.
175. Kamleitner, B., Kirchler, E. (2006). Consumer Credit Use: a Process Model and Literature Review. Revue européenne de psychologie appliquée, No. 57, pp. 267-283.
176. Kardelis K. (2005) Mokslini� tyrim� metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucijus. 177. Kardelis, K. (1997). Mokslini� tyrim� metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.). 178. Karlan, D., Zinman, J. (2009). Expanding Credit Access: Using Randomized Supply
Decisions to Estimate the Impacts. The Review of Financial Studies, Oxford Journals, Vol. 23, No. 1, pp. 1-45.
179. Kempson, E. (2002). Over-Indebtedness in Britain. London: Department of Trade and Industry.
180. Kim, J., Mahoney, J. T. (2006). How Property Rights Economics Furthers the Resource Based View: Resources, Transaction Costs and Entrepreneurial Discovery. Int. J. of Strategic Change Management, Vol. 1, No. 1/2, pp.40 – 52.
181. Kiršien�, J. (2003). Finansinio turto problema nuosavyb�s teis�s doktrinoje ir teisin�je praktikoje. - Daktaro disertacija. Lietuvos teis�s universitetas, p. 1-184.
182. Kobzar, O. (2012). Perils of Governance through Networks: The Case of Regulating Payday Lending in Canada. Law & Policy, Vol. 34, No. 1, pp. 32-54.
183. Korczak, D. (2000). Over-Indebtedness in Germany at the Edge of 21st Century. Money Matters, No. 3/00.
184. Kösters, W.; Paul, S.; Stein, S. (2004) : An economic analysis of the EU Commission's proposal for a new consumer credit directive: Offering consumers more protection or restricting their options?, Intereconomics, Vol. 39, Iss. 2, pp.
185. K�ris, E. (2005). kin�s veiklos laisv�, s�žininga konkurencija ir bendra tautos gerov� (Konstitucijos 46 straipsnio jurisprudencinis komentaras). Jurisprudencija, Vol. 64 (56).
186. Kurzweil R, The Singularity is near. When Humans transcend biology (NYPenguin Group 2005) 652.
173
187. Lacko, J. M., McKernan, S. M. and Hastak, M. (2002). Customer Experience with Rent-to-Own Transactions. Journal of Public Policy & Marketing, Vol. 21, No. 1, pp. 126–138.
188. Lacko, J. M., McKernan, S.-M. and Hastak, M. (2000). Survey of Rent-to-Own Customers. Washington, DC: Federal Trade Commission.
189. Lawrence, E. C., and Elliehausen, G. (2008). A Comparative Analysis of Payday Loan Customers. Contemporary Economic Policy, Vol. 26, No. 2, pp. 299-316.
190. Lawrence, E. C., and Elliehausen, G. (2008). A Comparative Analysis of Payday Loan Customers. Contemporary Economic Policy, Vol. 26, pp. 299–316.
191. Le Goff, J. (1988). Your Money Or Your Life. New York: Zone Books, p. 22-26. 192. Leyshon, A., and Thrift, N. (1997). Geographies of Financial Exclusion: Financial
Abandonment in Britain and the United States. In Leyshon, A. and Thrift, N. (Eds.). Money/Space: Geographies of Monetary Transformation. London: Routledge.
193. Levy, M. B., Lades, L. K. (2014). Autonomy-Enhancing Paternalism. Stirling Economics Discussion Paper, No. 2014-09.
194. Levy, R., Sledge, J. (2012). A Complex Portrait: An Examination of Small-Dollar Credit Consumers. Center for Financial Services Innovation, pp. 1-31. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: https://www.fdic.gov/news/conferences/2012-09-2728/A%20Complex%20Portrait.pdf.
195. Li, M., Mumford, K. J. and Tobias, J. L. (2012). A Bayesian Analysis of Payday Loans and Their Regulation. Journal of Econometrics, Vol. 171, No. 2, pp. 205-216.
196. Li, W., et al. (2009). Predatory Profiling: The Role of Race and Ethnicity in the Location of Payday Lenders in California. Center for Responsible Lending.
197. Lietuvos bankas (2013). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2012 m., p. 1-6. 198. Lietuvos bankas (2014). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2013 m., p. 1-7. 199. Lietuvos banko prieži�ros tarnyba (2011). Vartojimo kredito rinkos apžvalga 2011 m., p.
1-4. 200. Lietuvos smulki�j� vartojimo kredit� asociacija (2013) Informacija apie smulki�j�
kredit� rink�. - Nepublikuotas. 201. Linkevi�i�t�, I. (2006). Administracin� diskrecija ir jos vertinimas teism� praktikoje.
Jurisprudencija: mokslo darbai, Nr. 5(83), p. 65–72. 202. Loewenstein, G. and Haisley, E. (2008). The economist as therapist: Methodological
ramifica-tions of ‘light’ paternalism. To appear in A. Caplin and A. Schotter (Eds.), ”Perspectives on the Future of Economics: Positive and Normative Foundations”, volume 1 in the Handbook of Economic Methodologies, Oxford, England: Oxford University Press.
203. Logan, A. and Weller, Ch. E. (2009). Who Borrows From Payday Lenders?An Analysis of Newly Available Data. Center for American Progress. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: http://cdn.americanprogress.org/wp-content/uploads/issues/2009/03/pdf/payday_lending.pdf.
204. Lothringer, L. (2009). Payday Lenders: The Size, Scope and Veracity (or Lack thereof…) of the Industry. - Testimony before the Nebraska Unicameral Legislature, 101ST Legislature, First Session Banking, Commerce and Insurance Committee.
205. Luobikien�, I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrim� metodika. Kaunas: Technologija.
174�
206. Macher, T. J., Richman, B. D. (2008). Transaction Cost Economics: An Assessment of Empirical Research in the Social Sciences. Business and Politics, Vol. 10, No. 1, pp. 1-85. doi: 10.2139/ssrn.924192.
207. Mann, R. J., Hawkins, J. (2007). Just Until Payday. UCLA Law Review., Vol. 54, No. 855, pp. 855-912.
208. Marinescu, C. (2012), Transaction Costs and Institutions' Efficiency: A Critical Approach. American Journal of Economics and Sociology, 71: 254–276.
209. Markowitz, H., (1952), The utility of wealth, Journal of Political Economy 60, 151–158. 210. Marston, G., Shevellar, L. (2013). In the Shadow of the Welfare State: The Role of
Payday Lending in Poverty Survival in Australia. Journal of Social Policy, Vol. 43, No. 1, pp. 1-18. doi: 10.1017/S0047279413000573
211. Martin, N. (2010). 1,000% Interest-Good While Supplies Last: a Study of Payday Loan Practices and Solutions. Arizona Law Review, Vol. 52, No. 3, p. 563; UNM School of Law Research Paper, No. 2010-05, pp. 1-59. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: http://papers.ssrn.com/sol3/Delivery.cfm/SSRN_ID1673983_code1507626.pdf?abstractid=1664616&mirid=3.
212. Masken, K., Mazur, M., Meikle, J. and Nord, R. (2008). Do Products Offering Expedited Refunds Increase Income Tax Non-Compliance? - Paper presented at NTA Annual Conference in Taxation, Session on Issues in Taxpayer Filing and Tax Compliance.
213. McCaffery, E. J., Slemrod, J. (2004). Toward an Agenda for Behavioral Public Finance. - USC CLEO Research Paper, No. C04-22. USC Law and Economics Research Paper, No. 04-25. University of Southern California Law School, pp. 1-28.
214. McDougal, M., Lasswell, H., Chen, L. (1977). Human Rights and World Public Order: Human Rights in Comprehensive Context. Nw. UL Rev., Vol. 72, No. 2, pp. 227-307.
215. McKernan, S. M., Lacko, J., Hastak, M. (2003). Empirical Evidence on the Determinant of Rent-to-Own Use and Purchase Behavior. Economic Development Quarterly, Vol. 17, No. 1, pp. 33–52.
216. McKernan, S.-M., Ratcliffe, C., Kuehn, D. (2013). Prohibitions, Price Caps, and Disclosures: a Look at State Policies and Alternative Financial Product Use. J. Econ. Behav. Organ., Vol. 95, pp. 207-223.
217. Meade, E. (2012). Responsible Lending: Irresponsible Regulation of Consumer Credit In New Zealand? - Dissertation. The University of Otago. New Zealand, pp. 1-64.
218. Medema, S. G., Zerbe, R. O. The Coase Theorem 219. Melzer, B. T. (2011). The Real Costs of Credit Access: Evidence from the Payday
Lending Market. Quarterly Journal of Economics, Vol. 126, No. 1, pp. 517-555. 220. Melzer, B. T. (2013). Spillovers From Costly Credit. U. S. Census Bureau Center for
Economic Studies Working Papers, No. CES-WP-11. 221. Mewse, A. J., Lea, S. E. G., Wrapson, W. (2010). First Steps out of Debt: Attitudes and
Social Identity as Predictors of Contact by Debtors with Creditors. Journal of Economic Psychology, Vol. 31, No. 6, pp. 1021-1034.
222. Mijatovic, M. D., Gongeta, S. Consumer Credit in European Union. 223. Milliken, F. J. (1987). Three Types of Perceived Uncertainty about the Environment:
State, Effect, and Response Uncertainty. Academy of Management Review, Vol. 12, No. 1, pp. 133-143
175
224. Mitchel, G. (2005). Libertarian Paternalism Is an Oxymoron. – Review essay. Nw. U. L. Rev., Vol. 99, No. 3, pp. 1245-1277.
225. Mizaras, V., Vileita, A., Mikel�nas, V. ir kiti (2009). Civilin� teis�. Bendroji dalis. Vilnius: Justitia.
226. Modigliani, F., Brumberg, H. R. (1954). Utility Analysis and the Consumption Function: an Interpretation of Cross-Section Data. In Kurihara, K. K. (Ed.). Post-Keynesian Economics. New Brunswick, NJ.: Rutgers University Press, pp. 388-436.
227. Modigliani, F., Brumberg, H. R. (1990). Utility Analysis and Aggregate Consumption Functions: an Attempt at Integration. In Abel, A. (ed.). The Collected Papers of Franco Modigliani: Volume 2, The Life Cycle Hypothesis of Saving. Cambridge, MA: The MIT Press, p 128-197.
228. Morgan, D. P. (2007). Defining and Detecting Predatory Lending. - Federal Reserve Bank of New York Staff Reports, No. 273.
229. Morgan, D. P., Strain, M. R. (2008). Payday Holiday: How Households Fare after Payday Credit Bans. - Federal Reserve Bank of New York Staff Reports, No. 309.
230. Morgan, D. P., Strain, M. R., and Seblani, I. (2012). How Payday Credit Access Affects Overdrafts and Other Outcomes. Journal of Money, Credit, and Banking, Vol. 44, No. 2-3, pp. 519-531.
231. Morgan, R.M., Christen, M., (2003). Keeping up with the Joneses: the effect of income inequality on demand for consumer credit (2003/67/MKT). INSEAD working paper. University of Utah.
232. Morse, A. (2011). Payday Lenders: Heroes or Villains? Journal of Financial Economics, Vol. 102, No. 1, pp. 28-44.
233. Nekrošius, I., Nekrošius, V., V�lyvis, S. (1996). Rom�n� teis�: vadov�lis. Kaunas, 1996. 234. Niehans, J. (1987), ‘Transaction Costs’, in Eatwell, John, Milgate, Murray and Newman,
Peter (eds), The New Palgrave: A Dictionary of Economics, London, Macmillan, 676-679. 235. Nobre, F. S. (2011). Core Competencies of the New Industrial Organization. Journal of
Manufacturing Technology Management, Vol. 22, No. 4, pp. 422 – 443. 236. North, G. (1992). The Coase Theorem. A Study in Economic Epistemology. Institute for
Christian Economics. 237. Norton, C. M. (1993). The social psychology of credit. Credit World, 82(1), 18–22. 238. Nozick, R. (1974). Anarchy, State, and Utopia. Cambridge, MA: Blackwell Publishers
Ltd, pp. 1-367. 239. OCR Macro (2001). Study of the Problem of Consumer Indebtedness: Statistical Aspects.
- Final Report Submitted to Commission of the EU DG for Health and Consumer Protection.
240. Office of Fair Trading (2013). Payday Lending: Compliance Review. - Final Report. 241. Ogus, A. (2009). Regulation Revisited. London: Sweet & Maxwell, pp. 332-346. 242. Ogus, A. I. (2004). Regulation: Legal Form and Economic Theory. Oxford: Hart
Publishing. 243. Ogus, A. I. (2004a), W(h)ither the economic theory of regulation? What economic theory
of regulation?. In Jordana, J. and Levi-Faur, D. The Politics of Regulation. Cheltenham, UK, and Northampton, MA, USA: Edward Elgar, pp. 31-44.
176�
244. Ogus, A. I. (2005). Regulatory Paternalism: When is it justified. In: Hopt, K., Wyrmeesch, E., Kanda, H., Baum, H, (Eds.). Corporate Governance in Context: Corporations, States, and Market in Europe, Japan and the United States. Oxford: Oxford University Press, pp. 303-320.
245. Oorschot van, K., Haverkamp, B., Steen van der, M., Twist van, M. (2013). Choice Architecture. – The NSOB Working Paper. The Hague, pp. 1-20.
246. Oxera Consulting (2004). Are UK Households Over-Indebted? 247. Parker, G. with Walker, R. (eds) (1988) Money Matters: Income, Wealth and Financial
Welfare, 263pp, London: Sage Publications 248. Parrish, L., and King, U. (2009). Phantom Demand: Short-term Due Date Generates Need
for Repeat Payday Loans, Accounting for 76% of Total Volume. Vol. 1. Durham, US: Center for Responsible Lending.
249. Pattarin, F., Cosma, S. (2012). Psychological Determinants of Consumer Credit: the Role of Attitudes. Review of Behavioral Finance, Vol. 4, No. 2, pp. 113-129.
250. Peltzman, S. (1976), ‘Towards a More General Theory of Regulation’, 19 Journal of Law and Economics, 211-240.
251. Pessali, H. F. (2006). The Rhetoric of Oliver Williamson’s Transaction Cost Economics. Journal of Institutional Economics, Vol. 2, No. 1, pp. 45-65. doi: 10.1017/S1744137405000238.
252. Pessali, H., Fernández, R. (2012). Spreading the Word: Transaction Cost Economics in the Conversation of Economics. American Journal of Economics and Sociology, Vol. 71, No. 2, pp. 229-253. doi: 10.1111/j.1536-7150.2012.00834.x.
253. Peterson, C. L. (2008). Usury Law, Payday Loans, and Statutory Sleight of Hand: Salience Distortion in American Credit Pricing Limits. Minn. L. Rev., Vol. 92, No. 1110, pp. 1110-1165.
254. Peterson, Ch. L. (2003). Truth, Understanding, and High-Cost Consumer Credit: the Historical Context of the Truth in Lending Act. Fla. L. Rev., Vol 55.
255. Pew Charitable Trusts. (2012). Who Borrows, Where They Borrow, and Why: Payday Lending in America. Pew Center on the States.
256. Pigou, A. C. The Economics of Welfare. 1932. 257. Poppe, C. (2011). Financialisation. A Clarification of Concepts. - Project Note, No. 11.
Oslo: SIFO 258. Posner, E. (1999). A Theory of Contract Law under Conditions of Radical Judicial Error. -
John M. Olin Program in Law & Economics Working Paper, 2nd ser., No. 80. The Law School, The University of Chicago, pp. 1-39.
259. Posner, R. A. (2003). Economic Analysis of Law. New York: Aspen Publishers, pp. 1-747.
260. Posner, R. A. (2004). The Law and Economics of Contract Interpretation. - John M. Olin Program in Law & Economics Working Paper, 2nd ser, No. 229. The Law School, The University of Chicago, pp. 1-51.
261. Posner, R. A. (2007). Economic Analysis Of Law. New York: Aspen Publishers. 262. Prager, R. A. (2009). Determinants of the Locations of Payday Lenders, Pawnshops and
Check-Cashing Outlets. - Finance and Economics Discussion Series, Vol. 2009, No. 33. Board of Governors of the Federal Reserve System (U. S.).
177
263. Pranulis, V. (1998). Marketingo termino, apibr�žimo ir sampratos problemos. Ekonomika, Nr.44, p.83-92.
264. Prelec, D., & Loewenstein, G. (1998). The red and the black: Mental accounting of savings and debt. Marketing Science, 17(1), 4–28.
265. Public Interest Research Group (2005). Preying On Portlanders: Payday Lending in the City of Portland. Public Interest Research Group.
266. PwC (2013). Ataskaita apie užsienio valstybi� patirt� naudojant bendr� vartojimo kredito kainos metin� norm� (BVKKMN) ir nustatant vartojimo kreditavimo apribojimus. - Nepublikuotas.
267. RAIT (2013). Marketing Category and Brand Research 2013. Unpublished, pp. 1-81. 268. Rasmusen, E. (2001). A Model of Negotiation, Not Bargaining: Explaining Incomplete
Contracts. - Harvard John M. Olin Discussion Paper, No. 324. Cambridge, MA: Harvard Law School, pp. 1-52.
269. Rasmusen, E. B. (2001). A Model of Negotiation, Not Bargaining: Explaining Incomplete Contracts. - Harvard Law and Economics Discussion Paper, No. 324.
270. Read, D., Loewenstein, G. and Rabin, M. (1999). Choice Bracketing. Journal of Riskand Uncertainty, Vol. 19, pp. 171–191.
271. Reifner, U., Clerc-Renaud, S., Knobloch, M. R. (2009). Study on Interest Rate Restrictions in the EU. - Final Report. Hamburg: iff, pp. 1-432.
272. Rigbi, O. (2009). The Effects of Usury Laws: Evidence from the Online Loan Market. - Job market paper. Stanford University, pp. 1-42.
273. Rigbi, O. (2012). The Effects of Usury Laws: Evidence from Online Loan Market. Ben-Gurion University of the Negev. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, sausio 15]. Prieiga per internet�: http://www.ec.bgu.ac.il/monaster/admin/papers/1204.pdf.
274. Rinaldi, L, Sanchez-Arellano, A. (2006). Household Debt Sustainability. What Explains Household Non-Performing Loans? An Empirical Analysis. - European Central Bank Working Paper, No. 570.
275. Rizzo, M. J. and Whitman, D. G. (2009a). The knowledge problem of the new paternaism. Brigham Young University Law Review, pages 103–161.
276. Rothbard, M. N. (1982) “Law, Property Rights, and Air Pollution.” Cato Journal. 277. Rothbard, M. N. (1997). The Logic of Action: Method, Money, and the Austrian School.
Cheltenham UK: Edward Elgar Publishing. 278. Rudolf Von, I. (1872). Der Kampf urn’s Recht (2nd. ed.). Vienna. 279. Ruester, S. (2010). Recent Developments in Transaction Cost Economics. - EE2 Working
Paper, No. WP-RM-18, pp. 1-47. 280. Rutherford, J. (2005). Usury: Necessary Evil or Evil Necessity? In Neilson, L. C. (Ed.).
The Future of Marketing’s Past. - Conference on Historical Analysis in Marketing Proceedings. Long Beach, CA, pp. 260-264.
281. Saulnier, Ch. (2008). Payday Loans: A Financial Product with Broader Implications for Vulnerable Consumers. Canadian Centre for Policy Alternatives.
282. Saunders, M., Lewis, P., Thornhill, A. (2003). Research Methods for Business Students (3th ed.). Upper Saddle River, N.J.: Prentice Hall
283. Schaaf, S. A. (2001). From Checks to Cash: The Regulation of the Payday Lending Industry, N.C. Banking Inst., Vol. 5.
178�
284. Schechter, Ch., Asher, N. (2012). Principals' sense of uncertainty and organizational learning mechanisms. International Journal of Educational Management, Vol. 26, No. 2, pp. 138-152.
285. Schicks, J. (2010). Microfinance Over-Indebtedness: Understanding its Drivers and Challenging the Common Myths. - CEB Working Paper, No. 10/048.
286. Schlag, P. (2009). Nudge, Choice Architecture, and Libertarian Paternalism. 287. Sen, A. (2009). The Idea of Justice. Cambridge, MA: The Belknap Press of Harvard
University Press, pp. 1-51. 288. Shelanski, H. A. and Klein, P. G. (1995). Empirical Research in Transaction Cost
Economics: A Review and Assessment. Journal of Law, Economics, & Organization, Vol. 11, No. 2, pp. 335-361.
289. Siemers, D. J. (2004). Review of Sotirios A. Barber, Welfare and the Constitution. Princeton: Princeton University Press, 2003). Perspectives on Politics, Vol. 2, No. 2, pp. 348-349.
290. Silverman, D. (2001). Interpreting Qualitative Data: Methods for Analysing Talk, Text and Interaction. 2nd ed. London: Sage.
291. Simon, H. (1955). A Behavioral Model of Rational Choice. The Quarterly Journal of Economics, Vol. 69, No. 1, pp. 99-118.
292. Simon, H. (1976). Administrative Behavior. New York: Free Press, p. xxviii. 293. Simon, H. A. (1955). A Behavioral Model of Rational Choice. The Quarterly Journal of
Economics, Vol. 69, No. 1,, pp. 99-118. 294. Simpson, W., and Buckland, J. (2013). The Dynamics of Financial Institution Location in
Toronto: Who is Serving the Inner City? - Canadian Economics Association Meetings. Montreal.
295. Simpson, W., and Jerry B. (2009). Examining Evidence of Financial and Credit Exclusion in Canada from 1999 to 2005. Journal of Socio-Economics, Vol. 38, No. 6, pp. 966-976.
296. Skiba, P. M. (2012). Regulation of Payday Loans: Misguided? Wash. & Lee L. Rev., Vol. 69, No. 1023, pp. 1-27.
297. Skiba, P. M., and Tobacman, J. (2008). Payday Loans, Uncertainty, and Discounting: Explaining Patterns of Borrowing, Repayment, and Default. – Vanderbilt Law and Economics Research Paper, No. 08-33.
298. Skiba, P. M., Tobacman, J. (2010). Do Payday Loans Cause Bankruptcy?, pp. 1-48. 299. Slovic P., Fischhoff B., Lichtenstein S. (1980). Facts Versus Fears: Understanding
Perceived Risk. New York: Plenum Press 300. Smith, A. (1986). The Wealth of Nations. New York: Penguin Classics, p. 456. 301. Soman, D., & Gourville, J. T. (2001). Transaction decoupling: How price bundling affects
the decision to consume. Journal of Marketing Research, 38(1), 30–44. 302. Soman, D., (2001). Effects of payment mechanism on spending behavior: the role of
rehearsal and immediacy of payments. Journal of Consumer Research 27 (4), 460–474. 303. Springer-Verlag 304. Stango, V. (2012). Are Payday Lending Markets Competitive? Despite Their Claims,
Credit Unions Seem Unable to Offer Competitive Payday Loans. 305. Stango, V. (2012). Some New Evidence on Competition in Payday Lending Markets.
Contemporary Economic Policy, Vol. 30, No. 2, pp. 149-161.
179
306. Stango, V., Zinman, J. (2006). Fuzzy math and red ink: Payment/interest bias, intertemporal choice and wealth accumulation. Hanover, NH: Dartmouth College
307. Statistics Lithuania (2011). Income and Living Conditions 2011. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2013, geguž�s 29]. Prieiga per internet�: http://web.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=3883&download=1&doc=2153.
308. Stegman, M. A. (2007). Payday Lending. Journal of Economic Perspectives, Vol. 21, No. 1, pp. 169-190.
309. Stigler, G. J. (1971). The Theory of Economic Regulation. Bell Journal of Economics and Management Science, Vol. 2, No. 3, pp. 5-6.
310. Stiglitz, J. E. (2008). Government Failure vs. Market Failure: Principles of Regulation, pp. 1-25.
311. Strain, M. (2012). Economics and Public Policy. - Ph. D. diss. Cornell University. 312. Stratcom Strategic Communications. (2005). Survey of Payday Loan Users in Toronto and
Vancouver. Vancouver: ACORN Canada. 313. Sugden, R. (2008). Why incoherent preferences do not justify paternalism. Constitutional
Polit-ical Economy, 19:226–248. 314. Sunstein, C. R. (2012). The storrs lectures: Behavioral economics and paternalism.
Forthcoming in Yale Law Journal 315. Sunstein, C. R., & Reisch, L. A. (2013). Green by default. Kyklos, 66(3), 398-402. 316. Šimašius, R. (2002). Teisinis pliuralizmas. – Daktaro disertacija. Lietuvos teis�s
universitetas. Vilnius, p. 1-28. 317. Temin, P., Voth, H. J. (2004). Financial Repression in a Natural Experiment: Loan
Allocation and the Change in the Usury Laws in 1714. London: Centre for Economic Policy Research, pp. 1-30.
318. Temkin, K., and Sawyer, N. (undated). Analysis of Alternative Financial Service Providers. Washington, D.C.: The Urban Institute Metropolitan Housing and Communities Policy Center.
319. Thaler, H. R., Sunstein, R. C. (2003). Libertarian Paternalism Is Not an Oxymoron. The University of Chicago Law Review, Vol. 70, No. 4, pp. 1159-1202.
320. Thaler, H. R., Sunstein, R. C., Balz, J. (2010). Choice Architecture. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 16]. Prieiga per internet�: http://ssrn.com/abstract=1583509.
321. Thaler, R. H. and Sunstein, C. R. (2003). Libertarian Paternalism. Am. Econ. Rev., Vol. 93, No. 2, pp. 175-179.
322. Thaler. R. H. and Sunstein, C. R. (2008). Nudge: Improving Decisions about Health, Wealth, and Happiness. New Haven, Conn: Yale University Press.
323. Tharenou, P. et al. (2007). Management Research Methods. 324. The Pew Charitable Trusts (2012). Payday Lending in America: Who Borrows, Where
They Borrow, and Why. The US: The Pew Charitable Trusts, pp. 1-44. 325. The World Bank (2012). Good Practices for Financial Consumer Protection.
[Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, spalio 12]. Prieiga per internet�: http://siteresources.worldbank.org/EXTFINANCIALSECTOR/Resources/282884-1339624653091/8703882-1339624678024/8703850-1340026711043/8710076-1340026729001/FinConsumerProtection_GoodPractices_FINAL.pdf.
180�
326. Theodos, B., Compton, J. F. (2010). Research on Financial Behaviors and Use of Small-Dollar Loans and Financial Services. – Literature Review, pp. 1-30. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: http://www.treasury.gov/resource-center/financial-education/Documents/Research%20on%20Financial%20Behaviors%20and%20Use%20of%20Small-Dollar%20Loans%20and%20Financial%20Services%20-%20Literature%20Review.pdf.
327. Thomas, R. J. (2007). Rolling Over Borrowers: Preventing Excessive Refinancing and other Necessary Changes in the Payday Loan Industry. Wm. & Mary L. Rev. Vol. 48, No. 2401, pp. 2401-2436.
328. Tidikis, R. (2003). Socialini� moksl� tyrim� metodologija. Vilnius: Lietuvos teis�s Universitetas.
329. Tikni�t�, A. (2006). Juridinio asmens ribotos atsakomyb�s problema: teisiniai aspektai. - Daktaro disertacija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006.
330. Tooth, R. Behavioural economics and the regulation of consumer credit, The Law Foundation of New Zealand, August 2012, p. 19.
331. Trebilcock, M., and Veel, P.-E. (2008). Property Rights and Development: the Contingent Case for Formalization. U. Pa. J. Int’l L., Vol. 30.
332. Troaca, V. (2008). Ways to Protect against Fraud by the Banks from Lending to Individuals.
333. Trout, J. D. (2005). Paternalism and cognitive bias. Law and Philosophy, 24:393–434. 334. Vaišvila, A. (2004). Teis�s teorija. Vilnius: Justitia. 335. Van Raaij, F. W., & Gianotten, H. J. (1990). Consumer confidence, expenditure, saving,
and credit. Journal of Economic Psychology, 11(2), 269–290. 336. Vandone (2009), Consumer credit in Europe: Risks and Opportunities of a Dynamic
Industry, 337. Vandone, D., Anderloni, L. (2008). Households Over-Indebtedness in the Economic
Literature. University of Milan Working Paper, No. 46. 338. Webster, W. M., IV (2012). Payday Loan Prohibitions: Protecting Financially Challenged
Consumers or Pushing Them over the Edge? Wash. & Lee L. Rev., Vol. 69, No. 2, pp. 1051-1092. [Interaktyvus] [ži�r�ta 2014, lapkri�io 18]. Prieiga per internet�: http://scholarlycommons.law.wlu.edu/wlulr/vol69/iss2/15/.
339. Weiss, D. M. (1991). Paternalistic Pension Policy: Psychological Evidence and Economic Theory. U. Chi. L. Rev., Vol. 58, No. 4, pp. 1275-1319.
340. Weissbrodt, D., Fitzpatrick, J., Newman, F. (2001). International Human Rights: Law, Policy, and Process. 3rd edition. Cincinnati, OH: Anderson, pp. 774-775.
341. Williams, M. (2007). Cooperative Credit: How Community Development Credit Unions are Meeting the Need for Affordable, Short-Term Credit. Chicago: Woodstock Institute.
342. Williamson, O. E. (1975). Markets and Hierarchies: Analysis and Antitrust Implications: A Study in the Economics of Internal Organization. London: Free Press, pp. 1-288.
343. Williamson, O. E. (1985). The Economic Institutions of Capitalism. New York, NY: Free Press, pp. 15-38.
344. Williamson, O. E. (1986). The Economics of Governance: Framework and Implications. In Langlois, R. (Ed.). Economics as a Process: Essays in the New Institutional Economics. Cambridge: Cambridge University Press, p. 173.
181
345. Williamson, O. E. (1991). Comparative Economic Organization: The Analysis of Discrete Structural Alternatives. Administrative Science Quarterly, Vol. 36, No. 2, p. 76.
346. Williamson, O. E. (1998). Transaction Cost Economics: How It Works; Where It Is Headed. De economist, Vol. 146, No. 1, pp. 23–58.
347. Williamson, O. E. (2000). The New Institutional Economics: Taking Stock, Looking Ahead. Journal of Economic Literature, Vol. XXXVIII, No. 3, pp. 595-613.
348. Williamson, O. E. (2000). Why Law, Economics, and Organization? - Business and Public Policy Working Paper, No. 81. Berkeley: University of California, pp. 1-5.
349. Williamson, O., Tadelis, S. (2012). Transaction Cost Economics. Prepared for Gibbons, R., Roberts, J. (Eds.). Handbook of Organizational Economics. Princeton University Press, pp. 1-55.
350. Willis, L. (2005). Decision-making & the Limits of Disclosure: The Problem of Predatory Lending. Loyola-LA Legal Studies Research Paper No. 2005-14.
351. Wilson, B. J., Findlay, D. W., Meehan Jr., J. W., Wellford, C. P., Schurter, K. (2010). An Experimental Analysis of the Demand for Payday Loans. The B. E. Journal of Economic Analysis & Policy, Vol. 10, No. 1. doi:10.2202/1935-1682.2563.
352. Wright, J. D. and Stone II, J. E. (2012). Misbehavioral Economics: the Case against Behavioral Antitrust. Cardozo Law Review, Vol. 33, No. 4, pp. 1517-1553.
353. Xu, Q. (2007). Globalization, Immigration and the Welfare State: A Cross-National Comparison. Journal of Sociology and Social Welfare, Vol. 34, No. 2, p. 88.
354. Zakarevi�ius P., Kontautien� R., Gumuliauskien� A., Pukelis K., Savickien� I. (2008). Modernios organizacij� valdymo teorijos. Mokomoji knyga studentui. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. ISBN 978-9955-12-318-7.
355. Zimmermann, R. (1996). The Law of Obligations: Roman Foundations of the Civilian Tradition. Cape Town, Juta.
356. Zinman, J. (2010). Restricting Consumer Credit Access: Household Survey Evidence on Effects around the Oregon Rate Cap. Journal of Banking & Finance, Vol. 34, No. 3, pp. 546-556.
182�
PRIEDAI 1 priedas. Maž�j� vartojimo kredit� gav�j� apklausos anketa
183
184�
�
185
��
186�
187
188�
�
189
�
190�
191
�
192�
�
193
194�
195
2 priedas. Vartojimo kredito naudojimo modelis
Šaltinis: Kamleitner-Kirchler (2007)
196�
3 priedas. Socialin�s – demografin�s skolinink� charakteristikos
Respondent� charakteristikos N Proc.
Lytis 1734 100%Vyras 588 34%
Moteris 1146 66%Amžius: 1734 100%
18-24 305 18%25-34 471 27%35-50 672 39%
Virš 50 286 16%Išsilavinimas: 1734 100%
Neturiu jokio išsilavinimo 27 2%Turiu vidurin� išsilavinim� 476 27%
Esu baig�s profesines ar kolegines studijas 711 41%Esu baig�s universitetines bakalauro studijas 366 21%
Esu baig�s universitetines magistrat�ros studijas 149 9%Esu moksl� daktaras 5 0%
Darbin� pad�tis: 1949 100%Bedarbis 184 9%
Motinyst�s / t�vyst�s atostogose 136 7%Moksleivis / Studentas 158 8%Samdomas darbuotojas 878 45%
Valstyb�s tarnautojas (statutinis pareig�nas) ar jiems prilyginamas 213 11%Bendrov�s ar atskiro padalinio vadovas 66 3%
Vykdantis individuali� veikl� (su patentu ar veiklos pažyma) Pensininkas 165 8%Kita (�rašykite) 149 8%
Vidutin�s pajamos per m�n. 1734 100%Iki 600 Lt 87 5%
601- 800 Lt 101 6%801 - 1100 Lt 228 13%
1101 - 1500 Lt 310 18%1501 - 2000 Lt 289 17%2001 – 2500 Lt 200 12%
Virš 2500 Lt 247 14%Negaliu atsakyti, nes mano pajamos nereguliarios 151 9%
Atsisakau nurodyti 121 7%Gyvenamoji vieta: 1734 100%
Nuomojame bute ar bendrabutyje 438 25%Bute su t�vais ar kitais giminai�iais 320 18%
B�ste, kuris nuosavyb�s teise priklauso jums, ta�iau kuris yra �keistas 147 8%B�ste, kuris nuosavyb�s teise priklauso jums ir kuris n�ra �keistas 680 39%
Kita (prašome �rašyti) 149 9%Paskutinis kartas kai buvo skolintasi iš greit�j� kredit� bendrov�s 1734 100%
Daugiau kaip prieš 12 m�nesi� 183 11%Daugiau kaip prieš 6 m�nesius bet ne seniau kaip prieš 12 m�nesi� 307 18%Daugiau kaip prieš 3 m�nesius bet ne seniau kaip prieš 6 m�nesius 354 20%
Per paskutini� 3 m�nesi� laikotarp� 890 51%Nam� �kio sud�tis 1734 100%
Vienas�suaug�s,�be�vaik� 234 13%Vienas�suaug�s,�su�vaikais 281 16%
Gyvena�su�kitu�suaugusiu,�be�vaik� 641 37%Gyvena�su�kitu�suaugusiu,�su�vaikais 574 33%
Atsisak� atskleisti 4 0%
197
4 priedas. Vidutini� rang� pasiskirstymas pagal grupes Grup�
Rodiklis
NGRE
ITIS
KONFIDEN
CIALUMAS
NEFORM
ALUMAS
PIGUMAS
UNIKALUM
AS
FINAN
SINI
S_RA
STING
UMAS
ALTERN
ATY
VU_PRIEIN
AMUMAS
ALTERN
ATY
VU_V
ERTIN
IMAS
OPO
RTUNI
STINE_ELG
SENA
PORE
IKIU_
BUTINUMA
S
ATEITIES_D
ISKO
NTA
VIMAS
KRED
ITING
UMAS
PRAS
ISKO
LINIM
AS
LYTIS
Asym
p.�Sig.
1734
0,195
00,019
0,885
0,787
0,072
00,075
0,924
00,53
0,217
0,518
Vyras
588
848,25
792,73
831,17
865,14
863,31
891,6
962,03
839,99
865,99
776,55
877,67
886,35
858,2
Moteris
1146
877,38
905,87
886,14
868,71
869,65
855,14
819
881,61
868,27
914,17
862,28
857,83
872,27
AMZIUS
Asym
p.�Sig.
1734
0,194
00
0,032
0,337
00,168
0,705
0,423
00,002
0,924
0,129
18�24
305
820,6
783,1
778,44
880,76
882,24
793,5
915,64
862,4
833,09
779,2
808,52
875,25
880,6
25�34
471
866,57
827,54
848
909,98
840,27
854,67
877,8
855,56
874,3
833,32
825,9
856,02
897,13
35�50
672
879,34
898,73
911,57
826,16
865,98
886,03
849,84
883,69
883,99
906,67
898,85
872,67
859,12
Virš�50
286
891,22
949,94
891,03
880,53
900,2
924
840,68
854,56
854,26
925,92
925,26
866
824,43
ISSILAVINIM
ASAs
ymp.�Sig.
1734
0,012
0,74
0,009
0,001
0,632
0,022
00
0,016
0,497
00,031
0,04
Neturiu�jo
kio�išsilavinimo
503
814,63
856,17
827,49
898,25
868,51
825,66
809,69
889,41
806,89
853,66
797,39
839,83
914,57
Turiu�vidu
rin�iš
silavinim�
711
893,5
862,9
875,11
896,62
854,4
894,65
853,06
910,75
891,87
884,56
887,67
907,55
845,19
Esu�ba
ig�s�profesine
s�ar�koleg
ines
�studijas
366
866,38
880,76
862,51
787,69
882,27
866,56
963,97
799,94
894,61
846,48
889,48
836,04
861,17
Esu�ba
ig�s�universitetines
�bak
alau
ro�
stud
ijas
149
917,1
900,45
967,39
835
897,28
890,37
893,77
757,05
892,63
881,61
964,12
855,08
825,67
Esu�ba
ig�s�universitetines
�mag
istrat�ros
�stud
ijas
51093,3
709,1
1198,5
443,3
659,8
603,8
892,1
749,4
766,3
952,6
564,3
628,4
1014,2
PAJAMOS
Asym
p.�Sig.
1462
0,001
0,443
0,228
0,218
0,708
00
0,409
00
00
0Iki�6
00�Lt
87687,74
677,91
716,84
818,39
737,46
652,63
694,55
695,56
546,3
681,63
536,06
627,49
843,52
601��800�Lt
101
621,31
744,51
679,38
723,57
674,01
694,61
645,87
765,96
620,87
689,95
624,03
614,62
791,36
801���1
100�Lt
228
707,36
702,21
712,51
725,25
717,16
678,21
689,95
723,64
662,6
745,31
668,26
705,79
770,88
1101���1500�Lt
310
737,26
764,89
727,08
759,17
728,95
714,4
666,36
763,53
719,1
776
685,3
728,2
766,35
1501���2000�Lt
289
711,74
719,69
717,28
728,77
737,47
733,47
726,8
709,47
745,49
745,62
742,8
722,63
723,59
2001�–�2500�Lt
200
766,32
729,93
745,28
719,28
759,87
805,05
772,53
751,09
807,29
767,75
829,28
759,68
670,85
Virš�2500�Lt
247
801,96
745,27
786,53
688,26
739,4
783,16
871,91
707,04
843,39
651,59
868,24
831,35
645,84
BUSTO_TIPAS
Asym
p.�Sig.
1734
0,068
0,243
0,638
0,245
0,295
00,061
0,168
00
00
0Nuo
mojam
e�bu
te�ar�b
endrab
utyje
438
843,09
862,09
860,95
865,9
869,82
855,58
844,98
833,48
824,26
864,71
782,33
867,7
899,79
Bute�su�t�vais�ar�k
itais�giminaiiais
320
829,16
835,36
839,34
894,21
817,76
764,1
864
862,63
817,68
787,33
767,96
858,93
935,63
B�ste,�kuris�nuo
savyb�
s�teise�priklaus
o�jums,�ta
iau
�kuris�yra�keistas
147
844,3
942
893,89
783,47
876,6
901,79
778,9
836,59
792,94
895,98
854,37
683,05
906,86
B�ste,�kuris�nuo
savyb�
s�teise�priklaus
o�jums�
ir�kuris�n�ra�keistas
680
895,04
872,24
872,39
871,84
881,19
914,99
898,4
885,83
938,75
905,43
983,18
902,08
793,63
Kita
149
918,79
857,31
898,89
877,92
896,04
874,03
887,57
924,83
850,02
846,7
816,67
909,47
924,59
SKOLO
S_SENUMAS
Asym
p.�Sig.
1734
0,006
0,604
0,295
0,899
0,008
0,085
0,006
0,004
0,009
0,001
0,051
0,056
0,013
Dau
giau
�kaip�prieš�12�m
�nes
i�183
779,49
860,36
858,04
733,33
770,95
792,28
820,86
798,53
629,76
898,59
513,63
763,94
1162,02
Dau
giau
�kaip�prieš�6�m�n
esius�be
t�ne�
seniau
�kaip�prieš�12�m
�nes
i�307
814,41
826,14
870,45
856,41
817,31
829,13
826,53
817,94
766,96
894,42
729,59
840,95
974,1
Dau
giau
�kaip�prieš�3�m�n
esius�be
t�ne�
seniau
�kaip�prieš�6�m�n
esius
354
864,73
828,91
817,97
854,6
801,64
886,25
902,48
889,03
889,18
900,68
869,43
907,52
871,17
Per�p
asku
tini��3�m�n
esi��la
ikotarp
890
905,01
898,58
888,13
904,05
930,86
888,74
877,31
890,21
942,44
838,62
987,07
882,03
768,71
SEIMOS_SUDETIS
Asym
p.�Sig.
1730
0,006
0,604
0,295
0,899
0,008
0,085
0,006
0,004
0,009
0,001
0,051
0,056
0,013
Vien
as�sua
ug�s,�b
e�vaik�
234
841,31
844,73
864,07
873,49
877,62
886,71
867,62
813,54
815,75
842,56
847,83
891,24
873,25
Vien
as�sua
ug�s,�su�vaikais
281
792,57
889,64
845,44
874,61
779,07
858,32
795,41
941,85
812,29
948,04
800,6
803,74
938,85
Gyven
a�su
�kitu�su
augu
siu,�be�vaik�
641
872,95
853,98
848,71
853,91
883,26
836,91
911,18
838,96
866,69
834,72
874,02
887,76
852,8
Gyven
a�su
�kitu�su
augu
siu,�su�vaikais
574
902,74
875,02
894,65
870,72
883,04
892,3
847,94
878,94
910,5
868,82
894,96
860,38
840,61
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
Mea
n�Ra
nk
198�
5 priedas. Mažojo vartojimo kreditavimo specifiškumas
Kredito charakteristikos N Proc.
Greit�j� kredit� �miau d�l greitesn�s nei bankuose ar kredito unijose paskolos išdavimo proced�ros
1734 100%
Visiškai sutinku 968 56%Sutinku 604 35%
Neturiu aiškios nuomon�s 77 4%Nenor��iau sutikti 53 3%
Kategoriškai nesutinku 32 2%Greit�j� kredit� �miau nes man buvo nemalonu kreiptis � gimines, draugus ar kaimynus d�l nedidel�s paskolos
1734 100%
Visiškai sutinku 736 42%Sutinku 651 38%
Neturiu aiškios nuomon�s 104 6%Nenor��iau sutikti 167 10%
Kategoriškai nesutinku 76 4%Greit�j� kredit� �miau d�l to, kad buvo reikalaujama mažiau dokument� ir kit� formalum� nei bankuose ar kredito unijose
1734 100%
Visiškai sutinku 778 45%Sutinku 692 40%
Neturiu aiškios nuomon�s 111 6%Nenor��iau sutikti 108 6%
Kategoriškai nesutinku 45 3%Greit�j� kredit� �miau d�l do, kad man reik�jo nedidel�s sumos trumpam laikui, o toki� paskol� bankai ar kredito unijos neskolina
1734 100%
Visiškai sutinku 795 46%Sutinku 631 36%
Neturiu aiškios nuomon�s 165 10%Nenor��iau sutikti 107 6%
Kategoriškai nesutinku 36 2%Greit�j� kredit� �miau d�l pigios (ar nemokamos) kredito kainos 1734 100%
Visiškai sutinku 395 23%Sutinku 467 27%
Neturiu aiškios nuomon�s 216 12%Nenor��iau sutikti 423 24%
Kategoriškai nesutinku 233 13%
199
6 priedas. Grynasis pelnas (nuostolis) ir pal�kan� pajamos Lietuvos bankuose (2003-2013 m)
Šaltinis: Lietuvos Bankas
7 priedas. Prievolini� gin��, hipotekos išieškojimo, bankroto ir nedarbo dinamika 2003-2013
(%, lyginant su 2003)
Šaltiniai: Centrin� hipotekos �staiga (Lietuvos), Lietuvos nacionalin� teism� administracija, LR
Bankroto departamentas, LR Statistikos departamentas
�500000
500000
1500000
2500000
3500000
4500000
5500000
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
T�kstan�iai
Grynasis�pelnas Grynasis�nuostolis Pal�kan��pajamos
0%
50%
100%
150%
200%
250%
300%
350%
400%
450%
500%
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Su�prievoli��teise�susij��ginai Žymos�apie�išieškojim��iš�keisto�turto
Bylos,�susijusios�su�moni��bankrotais Turto�arešt��skaiius
Nedarbingumas
200�
8 priedas
9 priedas
s. Hipotetinio
s. Responden
o mažojo var
nt� pasiskirst
rtojimo kredi
tymas pagal
PRASIS
ito pasi�lym
prasiskolinim
SKOLINES NEP743
o kainos pas
mo lyg�
PRASISKOLINES9
sirinkimas
985
201
10 priedas. Respondent� pasiskirstymas pagal poreiki� b�tinum�
B�TINAS NEBUTINAS
1213 517
202�
11 priedas. Kredito gav�jo prasiskolinimo veiksniai
Autorius Duomen� surinkimas Imtis Analiz�s
metodas Komentaras
Rib
otas
rac
iona
lum
as
Opo
rtun
izm
as
Ate
ities
nea
pibr
�žtu
mas
Tur
to sp
ecifi
škum
as
Agarwal, Skiba ir Tobacman (2009)
Asmens kredito korteli� duomenys ir didelio JAV banko ir mažojo vartojimo kredito dav�jo
Iš 102779 mažojo vartojimo kredito naudotojo ir 143228 kredito korteli� tur�toj� visoje JAV buvo atrinkta 3090 skolinink�
Logistin� regresija
Autoriai ieškojo priežas�i� kod�l naudojamasi mažojo vartojimo kreditavimo sandoriais tirdami asmens likvidumo poky�ius laike. Buvo nustatyta, kad likvidumo problemos skolininkams prasideda apytiksliai prieš 5 m�nesius iki mažojo vartojimo kreditavimo sandorio sudarymo. Taip šie autoriai paneig� teigin�, kad šie kreditai yra naudojami netik�tiems finansiniams šokams padengti. Pasak j�, nekantrumas, finans� valdymo �g�džiai arba nuolatiniai ir trunkamieji finansiniai sunkumai paaiškina likvidumo maž�jim� iki sandorio sudarymo.
V V V
Bertrand ir Morse (2009)
Apklausa ir administraciniai duomenys
1441 vieno iš kredito dav�j� klientai
Klasterin� ir regresin� analiz�
Tyr� kaip papildomos informacijos atskleidimas veikia skolinim�si ir nustat�, kad pal�kan� skai�iavimo ir tipinio pavyzdžio pateikimas sumažina skolinimosi lyg�. Neveikiami yra tik didesnes sumas basiskolinantys asmenys. Autoriai pasi�l� tobulinti informacijos atskleidimo reikalavimus, kartu su maksimaliomis kredito sumos ar pal�kan� normomis.
v
Elliehausen ir Lawrence (2001)
Apklausa 427 vieno iš kredito dav�j� klientai
Aprašomoji analiz�
Tyr� mažojo vartojimo kreditavimo sandorio skolinink� charakteristikas ir elgsen�. Nustat�, kad didžioji dauguma respondent� žinojo apie mažojo vartojimo kredito brangum�, ta�iau rinkosi ši� paslaug� d�l neprieinam� kit� alternatyv�. Autori� nuomone, mažieji vartojimo kreditai yra daugiau finansini� sunkum� pasekm�, o ne priežastis. Dauguma respondent� skolinosi pakankamai retai ir nesutiko su sandori� skai�iaus per metus ribojimu.
v v
FDIC (2009) Apklausa 47000 JAV
respondentai Aprašomoji analiz�
Tyr� mažojo vartojimo kreditavimo sandorio skolinink� charakteristikas ir elgsen�. Nustat�, kad tie respondentai, kuriems neprieinami bank� kreditai, dažniau kreipiasi ir labiau yra priklausomi nuo mažojo vartojimo kreditavimo sandori�.
v v
Gathergood (2012) Apklausa 1234 JAV
respondentai
Aprašomoji ir regresin� analiz�
Tyr� mažojo vartojimo kreditavimo skolinink� savikontrol�s, finansinio raštingumo ir prasiskolinimo ryš�. Nustat�, kad savikontrol�s ir finansinio raštingumo tr�kumai didina prasiskolinimo tikimyb�.
v v
203
11 priedo tsinys
Autorius Duomen� surinkimas Imtis Analiz�s
metodas Komentaras
Rib
otas
rac
iona
lum
as
Opo
rtun
izm
as
Ate
ities
nea
pibr
�žtu
mas
Tur
to sp
ecifi
škum
as
Skiba ir Tobacman (2008)
Administraciniai (teism�) duomenys
145000 JAV respondent�
Regresin� analiz�
Tyr�, mažojo vartojimo kreditavimo sandorio sudarymo ir asmens bankroto ryš�. Nustat�, kad mažojo vartojimo kredito naudotojai dažniau kreipiasi d�l bankroto bylos išk�limo, nei tie, kurie šiais kreditais nesinaudojo. Autoriai nustat�, kad pirma paskola dažniausiai veda � pasikartojan�ius sandorius, o tai patvirtina, kad mažieji vartojimo kreditai yra naudojami kaip pajam� substitutai einamiesiems poreikiams padengti. Autoriai taip pat tyr�, ar skolininkai kreipiasi d�l mažojo vartojimo kredito naudodamiesi numatomu bankrotu, ta�iau padar� išvad�, kad šie kreditai su pal�kanomis tesudaro nedidel� vis� �siskolinim� dal� ir d�l to n�ra nes�žiningo pasipelnymo dalykas.
v v
Zinman (2010) Apklausa
1040 Oregono ir Vašingtono respondent�
Aprašomoji analiz�
Tyr� kaip kredito kainos apribojimai veikia darbo rink� ir skolinink� finansin� pad�t�. Nustat�, kad kain� ribojimai apribojo mažojo vartojimo kreditavimo pasi�l�, tod�l daug vartotoj� prad�jo rinktis brangesnes alternatyvas
v
Goldin ir Hamonoff (2013)
Apklausa
46547 JAV respondent� 2009-aisiais ir 45171 - 2011-aisiais
Regresin� analiz�
Nustat�, kad ribojama mažojo vartojimo kreditavimo prieiga yra veiksminga priemon� mažinti šios r�šies kredito naudojim�, ta�iau vartotoj� reakcija � šiuos ribojimus pasireiškia per�jimu � kitas aukšt� pal�kan� trumpalaikio kredito formas.
v v
Edmiston (2011)
Kredito dav�jo duomenys ir apklausa
787 JAV respondentai
Eksperimentas
Nustat�, kad mažojo vartojimo kreditavimo prieigos padidinimas pagerina skolinink� gerov�. Buvo pasteb�tas teigiamas poveikis maisto vartojimui, ekonominiam savarankiškumui, ir tam tikriems gerov�s aspektams. Autoriai nepasteb�jo mažojo vartojimo kreditavimo prieigos padidinimo neigiamo poveikio, be to paneig� teigin�, jog mažojo vartojimo kreditavimo rinkos skatina prasiskolinim�
v v
Elliehausen (2009) Apklausa 1173 JAV
respondentai Aprašomoji analiz�
Išsamiai ištyr� skolininko sprendimus sudarant ir vykdant mažojo vartojimo kreditavimo sandorius ir ši� sprendim� pasekmes. Nustat�, kad dauguma skolinink� naudojosi mažojo vartojimo kreditais trumpalaikiam poreiki� finansavimui tuo metu, kai kitos kreditavimo priemon�s jiems buvo neprieinamos.
v v v
204�
12 priedas. Vartojimo kredito direktyvos (2008/48/EB) leidžiam� išim�i� pasiskirstymas ES
šalyse, Islandijoje bei Norvegijoje.
Šalis 2(5) str. 2(6) str. 4(1) str. 4(2)(c) str. 6(2) str. 10(5)(f) str. 10(1) str. 14(2) str. 16(4) str.AT X X X X X X V X VBE X V X X X X V X XBG X X X V X X V X XCY V V V X X X V X VCZ X V X X X V V X XDE X V X X V V V X XDK X V X V V V V X XEE X X X X X X V X XEL X V X X X X V X VES X V X V V V V X XFI X X X X X X V X VFR X X X X X X V V VHR X V X X V X V X VHU X X V X X X V X VIE V X X V V V V X VIS X X X X X X V X XIT X V X X X X V X VLT V V X X X X V X VLU X V X V V V V X VLV V V X X X X V X VMT X V X V V V V X VNL X X X X X V V X XNO X X X X X X V X VPL X V X V V V V X VPT X V X X X X V X XRO V V X X X X V V XSE X X V X X X V X XSI X V X X X X V V VSK X V X X V V V X VUK V X V V V V V X V
Paulius ASTROMSKIS
MAŽOJO VARTOJIMO KREDITAVIMO SANDORI� REGULIAVIMO MODELIS
Daktaro disertacija
Išleido ir spausdino – Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius (S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas)
Užsakymo Nr. K14-100. Tiražas 15 egz. 2014 11 12. Nemokamai.
![[FRIEDRICHO NIETZSCHES SITAIP KALBEJO ZARATUSTRA] … · muju) -1884-1885 metais. Nietzsche kure Zaratustra (ne Zarathustra, kaip rašo vertejas) didžiausio ikve-pimo pagautas. "Kaip](https://img.dokumen.tips/doc/110x75/5c6cda2009d3f21b2e8b670e/friedricho-nietzsches-sitaip-kalbejo-zaratustra-muju-1884-1885-metais-nietzsche.jpg)
