Lietuviškoskolekcinėsmonetos

Informacija Lietuvos bankeTel. (85) 268 0316

El. p. gpt@lb.ltwww.lb.lt

Monetos nukaldintosUAB Lietuvos monetų kalykloje

www.lithuanian-mint.lt

Lietuviškos kolekcinės monetos© Lietuvos bankas, 2015

Monetų fotografas Arūnas BaltėnasDizaineris Liudas Parulskis

Leidinyje panaudotos Onos Pajedaitės, Liudo Parulskio, Deimantės Rybakovienės

(fotografuotas Justino Marcinkevičiaus rankraštis), Stasio Krasausko iliustracijos

Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „LODVILA“, www.lodvila.lt

5 EURŲ MONETA, SKIRTA LITERATŪRAI

IŠ SERIJOS „LIETUVOS KULTŪRA”

Sidabras Ag 925Kokybė „proof“

Skersmuo 28,70 mmMasė 12,44 g

Monetos briaunoje: LIETUVOS KULTŪRA * LITERATŪRA *

Monetos dailininkasRytas Jonas Belevičius

Tiražas 4 000 vnt.Išleista 2015 m.

5 EURŲ MONETA, SKIRTA LITERATŪRAI

atspindi tie rašytojų atvaizdai, kuriuos matėme ant Lietuvos litų banknotų (nuo 1993 m.). Tai Motiejus Valančius (1801–1875), Žemaitė (1845–1921), Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka (1858–1899), Maironis (1862–1932), Vydūnas (1868–1953).Sovietų okupacijos laikotarpis toks dramatiškas, kad trumpa kalba neįmano-ma jo apsakyti. Čia ir prisitaikymas, ir laisvės ribų plėtimas, ir sąmoninga pa-stanga išlaikyti gimtąją kalbą. Sudėtingomis sąlygomis lietuvių literatūra visgi augo, brendo, reikšmingai pasitarnavo Nepriklausomybės atkūrimo veiksmui. Nuo 1988–1989 m. į literatūros visumą įsiliejo tai, kas cenzūros buvo drausta. Lagerininkų, tremtinių, išeivijos kūryba, religinė literatūra, sovietams nemielos pasaulio literatūros vertimai. Atvirai pasakyta, kad didelė dalis reikšmingų li-teratūros kūrinių parašyta tų rašytojų, kurie turėjo pasitraukti į Vakarus (Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Marius Katiliškis, Antanas Škėma ir daug kitų). Pa-

aiškėjo, kad net režimo puoselėti kūrėjai ne viską galėjo paskelbti. Pavyzdžiui, Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“

pragulėjo stalčiuje nuo 1944 iki 1994 m. Vieną jo skyrių poetė pradėjo

tokiu dvieiliu:

Mano rašteliai, o vivingrieji,Vėjo pučiami dar padūzgėsit...

Kas yra literatūra tarp visų visokiausių šio pasaulio gėrybių?Prisiminkite žymiųjų žmonių biogra¬ jas. Jose dažnai užsimenama apie knygą, nulėmusią tolesnį gyvenimo kelią.Taigi ir už šią monetą galite įsigyti knygą, kuri turi galios paskatinti Tamstos skrydį aukštyn.

Valentinas Sventickas

5 EURŲ MONETA, SKIRTA LITERATŪRAI

Žodis literatūra, iškaltas monetoje, gali atro-dyti paradoksaliai. Nes pinigas žymi naudą, o literatūra – ar turi ji kokią naudą ir ar siekia jos? Ne, ji kaip tik atsiriboja nuo praktinės naudos ir nori pasakyti, kad esmingos yra kitos – dvasinės vertybės. Bet kai kurias istoriškai susiklosčiusias literatūros funkci-jas – pažintinę, ugdymo, ideologinę – gali-ma vertinti naudos aspektu. Nepavyktų taip vertinti estetinės funkcijos, turėtume kalbėti tik apie skaitymo malonumą. Tik ar net? Žy-mūs šiuolaikiniai teoretikai, bandantys atsa-kyti į klausimą, kokią misiją atlieka literatūra, giliamintiškus svarstymus vis dažniau baigia paprastai, maždaug taip: skaitydami gerą literatūrą mes daromės geresni. Manykime, kad bendrai visuomenės būklei tai naudin-ga. Nors neįkainojama.Lietuvos istorijoje nebuvo jokio kito laiko-tarpio, grožinės literatūros ir jos leidybos iš-augimo požiūriu prilygstančio dabartiniam. Laisvai plėtojasi visos literatūros rūšys ir žanrai, reiškiasi temų, metodų, stilių įvairovė. Įvairi, skirtinga ir pasirodančių publikacijų bei knygų vertė. Jeigu, piešdami dabartinį lietuvių literatū-ros vaizdą, apsiribosime naujais XXI a. pasi-rodžiusiais kūriniais, matysime, kad didelę jų dalį parašė jau praėjusiame šimtmetyje iškilusieji rašytojai. Prozininkai – Juozas Apu-tis, Petras Dirgėla, Juozas Erlickas, Ričardas Gavelis, Romualdas Granauskas, Leonardas Gutauskas, Jurga Ivanauskaitė, Grigorijus Kanovičius, Vytautas Martinkus. Poetai – Si-gitas Geda, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Justinas Marcinkevičius, Aidas Mar-čėnas, Marcelijus Martinaitis, Jonas Strielkū-nas, Tomas Venclova. Tačiau daug šviežios kūrybinės energijos – tiek problematikos, tiek literatūrinės raiškos požiūriu – įliejo jaunesnieji, labiausiai pasireiškę per du pas-taruosius dešimtmečius, pavyzdžiui, Laura Sintija Černiauskaitė, Marius Ivaškevičius,

Kas visų pirma šmėsteli mūsų sąmonėje, kai ištariamas žodis literatūra? Pagal-vojame apie žodžio meną ir metame akį į savo knygų lentynas. Proza, poezija, dramų kertelė. Taigi grožinė literatūra. Žodynus, žinynus, mokslo veikalus su-vokiame kaip ką kita. Kas ji, literatūra, kaip menas tarp kitų menų? Išsiskiria. Vienintelis jos instru-mentas yra kalba, o per kalbą reiškiasi pasaulio supratimas. Tokiu būdu litera-tūra tampa tautų sąmonės ir tekančio laiko veidrodžiu.Tai dabartinis įsivaizdavimas. Jis būtų plokščias, jei užmirštume istoriją ir tas są-vokos reikšmes, kurios nenyksta. Literatūra ilgai buvo vadinama visa, kas para-šyta, taip pat sakytinė tautų kūryba, tautosaka. Bėgantis laikas vienas reikšmes stiprina, kitas slopina. Bet lig šiol jokia klaida būtų priskirti literatūrai mokslo darbus, publicistiką ir pan. Ir visgi baigiantis XVIII a. sąvokos sampratoje išryš-kėjo grožinės literatūros persvara. Kartu ji pradėta skirti nuo religinės raštijos. Literatūros apmąstymuose atsirado žanrų vardai: romanas, novelė, poema, ei-lėraštis, pjesė. Tolydžio brėžėsi estetinės vertės kriterijus, pirmiausia parūpęs romantikams.Kuo skiriasi grožinės literatūros kalba nuo bendravimo, pranešimo kalbos? Li-teratūroje žodžiai turi netiesioginių reikšmių, pasako nepasakytų dalykų, per-auga į simbolius ir įvaizdžius, veikia garsų sąskambiais. Svarbus autorinės kal-bos intonacinis ir stilistinis savitumas – informaciniam tekstui jo visai nereikia. Aiškiausiai skirtumas jaučiamas skaitant eiliuotus kūrinius.

literatūraAndrius Jakučiūnas, Herkus Kunčius, Si-gitas Parulskis, Kristina Sabaliauskaitė, Rimvydas Stankevičius, Renata Šerelytė, Alvydas Šlepikas. Permainų laiko aktualus reiškinys yra eseistikos gausa. Kitas aki-vaizdus poslinkis – skaitytojų susidomėji-mas fakto literatūra. Plečiasi pramoginės lektūros laukas. Literatūra kratosi ideolo-ginių patarnavimų, didaktikos, ryškina es-tetinę savo paskirtį. Literatūrinio gyvenimo svarbiausias or-ganizatorius tebėra Lietuvos rašytojų sąjunga. Ji rūpinasi profesine ir socialine rašytojų padėtimi, yra įsteigusi keletą pe-riodinių literatūros leidinių, knygų leidy-klą, Rašytojų klubą, rengiantį susitikimus su rašytojais. Didžiausio užmojo kasmeti-nis renginys – Poezijos pavasaris, vykstan-tis nuo 1965 m.Toks visavertis lietuvių literatūros gyve-nimas atrodo įstabiai dėl to, kad ji, jeigu lyginsime su pasaulio literatūra, yra labai

jauna. Juk pirmoji lietuviška kny-ga – Martyno Mažvydo „Katekis-muso prasti žodžiai“ – pasirodė tik 1547 m. Kitas nuostabus ypa-tumas – lietuvių literatūros pra-džios kūrinių meistriškos įmant-rios formos. Į Mažvydo knygos eiliuotą prakalbą, taigi pirmą lietuvišką eilėraštį, įkomponuo-tas akrostichas: 3–19 eilučių pir-mosios raidės, žiūrint vertikaliai, atskleidžia autorystę. Kristijonas Donelaitis, kūrybai atsidėjęs tarp 1765 ir 1775 m., poemą „Metai“ parašė hegzametru, lyg lietuvių literatūrinė kalba bei eilėdaros menas būtų ilgiausiai tobulinti. Tai vis galingos kūrybinės ener-gijos ir spartaus augimo ženklai, kuriuos perėmė vėlesnės kartos.Istorinės raidos vardyną iš dalies