Margarita Ramanauskienė XX a. pab. parengta daug Neringos … TRADICINE... · 2012. 1. 31. · Gyventojai buvo izoliuoti nuo viso pasaulio, nes iki 6-ojo deš. pabaigos Kuršių

428 429

Margarita Ramanauskienė

KURŠIŲ NERIJOS ARCHITEKTŪRA PO 1945 M.

Po Antrojo pasaulinio karo didžioji dauguma Kuršių Nerijos gyventojų išvyko, palikę savo namus, užgyventą turtą. Ilgokai stovėjusias tuščias žvejų sodybas palaipsniui apgyveno naujieji gyventojai. Tai buvo žmonės iš Lietuvos, iš Rusijos. Dauguma be supratimo apie kuršininkus, jų kultūrą ir papročius. Senosios sodybos buvo naikinamos, mediena ardoma ir deginama. Taip buvo visose gyvenvietėse, bet labiausiai nukentėjo Nida. Tikrų, autentiškų žvejo sodybų išliko labai nedaug.

1960–1963 m. Neringoje prasidėjo gyvenamųjų namų rekonstrukcijos bumas. Buvo statomi ir nauji mediniai gyvenamieji namai, daugiausia XX a. amžiaus 7–8 dešimtmetyje. Net etnografinių draustinių teritorijose didžioji dalis pastatų perstatyti. Tuo metu susikūrė Paminklų konservavimo ir restauravimo instituto Klaipėdos filialas. Jauni šio instituto specialistai: V. Guogis, J. Naujalienė, K. Frankas labai entuziastingai ėmėsi atstatymo darbų ir, beje, išgelbėjo nuo sunykimo didžiąją dalį senųjų Kuršių nerijos gyvenviečių.

Šiuolaikinė samprata apie restauravimą ar atkūrimą tokius atvejus, kai pastatas perstatomas kitoje vietoje, keičiama jo orientacija, vertinu kaip neteisingą požiūrį į restauraciją. Tačiau dabar žvelgiant į Purvynės namus tikriausiai retam žmogui šauna į galvą mintis, kad šie pastatai – tai tik žvejo namo kopijos.

Identiški pastatai Nidoje, Purvynėje:Purvynės g. 4 ir Purvynės g. 6M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

XX a. pab. parengta daug Neringos architektūros vertinimo darbų, atlikta tyrimų, nagrinėta gyvenviečių raida istorijos bėgyje. Didžiausias darbas buvo atliktas 1992–1994 metais, rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą (Architektūros ir statybos institutas, Kaunas). Buvo surinkta medžiaga apie gyvenviečių raidą, išanalizuotos atskiros sodybos, pateiktos rekomendacijos apsaugai ir galimai plėtrai.

Šiame darbe pateiktos nuostatos nepakito ir šiandien. Vertinant pastatus architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu, juos galima suskirstyti į kelias kategorijas:

1. Kultūros vertybės – išlikę ar mažai transformuoti autentiški pastatai.2. Kultūros vertybių ar paminklų kopijos – tiksliai perstatytos pagal pirminę struktūrą bei vaizdą

analogiškomis medžiagomis, tik naujomis. 3. Kultūros vertybių ar paminklų imitacijos – perstatyti panašios išvaizdos paminkliniai objektai arba

pastatyti nauji statiniai, pamėgdžiojantys kultūros vertybių formas ir vaizdą. 4. Nauji šiuolaikinės architektūros pastatai, puikiai derantys istorinėje aplinkoje, ją praturtinantys.5. Nauji pastatai, neutralūs aplinkoje.6. Nauji pastatai, disonuojantys aplinkoje, darkantys susiklosčiusią urbanistinę struktūrą.

Vertinant naują pokario Kuršių nerijos architektūrą, labai svarbu atsižvelgti į santykį su istoriškai susiklosčiusia aplinka:

šiuolaikinės architektūros pastatai, derantys aplinkoje, ją praturtinantys ir papildantys.indiferentiški, arba nedarantys poveikio esamai aplinkai, pastatai, vertintini kaip ardantys susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, vizualinės taršos

objektai, nederantys aplinkoje.Vertinant pokario architektūrą, šiame darbe naudoti tradiciniai kriterijai:

architektūrinė stilistika, kompozicija,tūrinė-erdvinė kompozicija,mastelis,proporcijos,medžiagiškumas,architektūros kontekstualumas.

Melioratorių poilsio namai Juodkrantėje – sėkmingas sovietmečio architektūros pavyzdys.K.Demerecko 1986 m. nuotr.

430 431

Smiltynės g. 2 (38B) M.Ramanauskienės nuotr.

XX a. pradžioje Smiltynė virto kurortu, mėgiama turtingų klaipėdiečių poilsio vieta. Garsėjo puošniomis vilomis, paviljonais, 1907 m. pastatytu kurhauzu.

Po Antrojo pasaulinio karo prabangių vilų beveik neliko, o ir tie patys menki likučiai palaipsniui nyko. Pokaryje Kopgalis buvo sugriežtinto pasienio režimo zona, todėl žmonės nebuvo linkę čia apsigyventi.

Nuo 1961 metų Smiltynė perėjo Klaipėdos jurisdikcijai. Palaipsniui daugėjo poilsiautojų, klaipėdiečiai pamėgo puikius Smiltynės paplūdimius. Ypatingai Smiltynė, kaip klaipėdiečių aktyvaus poilsio vieta, suklestėjo, 1975 m. kai buvo pradėta bastioninės tvirtovės Kopgalyje (forto) restauracija.

1979 metais pagal architekto P. Lapės ir konstruktoriaus T. Tubio projektą buvo atstatytas centrinis redutas, kuriame atidarytas Jūrų muziejaus akvariumas. Restauruotos senųjų kazematų dalies projekto autoriai: architektė L. Šliogerienė ir fortifikacinių statinių specialistas V. Šliogeris.

Lietuvos jūrų muziejus – unikalus kompleksas, kur restauruoti senieji bastioniniai įtvirtinimai ir naujai suprojektuotas muziejaus-akvariumo pastatas, sudaro vieningą architektūrinį darinį, kurio teigiamoms savybėms apibūdinti tinka visi kriterijai: išlaikyta tvirtovės tūrinė-erdvinė kompozicija, naujas pastatas aiškiai skiriasi nuo restauruotos dalies, jam statyti panaudotos tvirtovei būdingos medžiagos – raudonos molio plytos. Puikiai dera pastato forma ir funkcija.

1994 m. ant Kuršių marių sąsiaurio kranto šalia gynybino forto pastatytas dar vienas naujas Lietuvos jūrų muziejaus statinys – vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje delfinariumas. Projekto autorius architektas Petras Lapė. Žvelgiant į statinį, galima tvirtinti, kad architektas labai jautriai įkomponavo pastatą, išlaikydamas ryšį tiek su gamtine, tiek su istorine aplinka.

Švari forma, detalėmis neperkrauta kompozicija, spalva. Pastatas įspūdingai išryškėja mėlyno dangaus fone.

SMILTYNĖ

Smiltynės g. 4, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas. Archi tektūriniu požiūriu tai elegantiškas šiuolaikinis statinys, atspindintis pastato paskirtį. Apvalios formos būdingos forto stati niams (pot-ernos, redutas)

Kopgalio forto redutas prieškariu. Atvirukas iš leidyklos archyvo

Po Antrojo pasaulinio karo Kopgalio kaimo neliko, jo vietoje pastatytas Lietuvos jūrų muziejaus administracinis pastatas, kuris, deja, architektūros kokybe neprilygsta forto dalies muziejaus pastatams. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr. Smiltynės g. 3

432 433

Etnografinė sodyba. Ekspozicijai panaudota XIX a. pab. – XX a. pr. Šventosios apylinkių žvejų pastatų pavyzdžiai, o ne Kuršių nerijos. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Už delfinariumo pastato – naujai suprojektuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos statinių kompleksas (2011 m.). Žaismingas, įdomi architektūra. Tarsi visai nederantys tarpusavyje, skirtingi architektūriniai sprendimai, tačiau papildo vienas kitą. Lokacinė įranga, šiuolaikiniai konstruktyviniai sprendimai, puikus tūrio ir proporcijos pajautimas

Smiltynės g. 2A. M. Ramanauskienės nuotraukos

434 435

Kopgalio pabaigoje – dar vienas sovietmečiu statytas pastatas – buv. elektrožūklės kompleksas (1986 m.). Smiltynės g. 1. Tai Žuvininkystės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos priklausantys statiniai. Pastatai patenka į kultūros vertybės – Kopgalio forto teritoriją

Apleistas, nenaudojamas betoninis baseinas. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Vos persikėlus keltu į Smiltynę, svečius pasitinka Smiltynės perkėlos pastatas. Pačioje gražiausioje, centrinėje Smiltynės vietoje sovietmečiu buvo pastatyta mūrinė keleivių laukimo stoginė, dabar – praktiškai nenaudojamas pastatas. Smiltynės g. 14, M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

436 437

1905 m. pastatyta vila „Palvė“ buvo rekonstruota 1983 m., pritaikant pastatą viešbučio paskirčiai, Smiltynės g. 19. Neliko istorinės vilos net užuominos. Naudotos medžiagos, tūrinė-erdvinė kompozicija – svetima Vilų kvartalui. M. Ramanauskienės nuotr.

Smiltynės g. 23. Tai 1963 m. pastatyta sodyba, turėjusi pratęsti vasarnamių kvartalą. Čia galima rasti fachverko imitacijos, mansardinių pusvalminių laužytų stogų, klaipėdietiško dekoratyvaus tinko fragmentų. Pastatas pasižymi formų ir stilių įvairove – eklektika. Nei kompozicinės minties, nei stiliaus. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Po Antrojo pasaulinio karo, kai visi vietiniai gyventojai pasitraukė į Vokietijos giluma, sunyko ilgą laiką formavęsis savitas Kuršių nerijos kraštovaizdis. Iki 1948 m. grįžo tik maža dalis senųjų gyventojų. Pirmai-siais pokario metais Neringoje apsigyveno nemažai atvykėlių iš Sovietų Sąjungos bei iš įvairių Lietuvos vietovių. Gyventojai buvo izoliuoti nuo viso pasaulio, nes iki 6-ojo deš. pabaigos Kuršių nerijoje ga liojo griežtas pasienio režimas, buvo menkos įsidarbinimo galimybės – veikė tik žvejų kolūkis ir miškų ūkis. Tik 7-ajame dešimtmetyje, kai Juodkrantėje buvo pradėti statyti stambių gamyklų ir įvairių įmonių poilsio namai, rekonstruoti seni dar išlikę viešbučiai.

Tuo laikotarpiu Juodkrantėje buvo pastatytas buitinio aptarnavimo kombinato, restorano ir valgyklos pastatų kompleksas. Stambios įmonės rungtyniavo tarpusavyje, kuri pastatys didesnius, gražesnius poilsio namus. Tai ir energetikai, pasistatę Kalno gatvėje didžiausią poilsinę, kurios vidiniame kieme turėjo būti įrengtas kaskadinis fontanas, pastate – baseinas, valgykla. Melioratoriai, pasistatę didžiulius poilsio namus su vidi niais kiemeliais. Klaipėdos žvejybinė organizacija-susivienijimas „Jūra“, kuriam priklausė ir Neringos žvejų vartotojų kooperatyvas, atkūrė „Kuršių kiemą“.

Dalis senųjų Juodkrantės statinių sunyko, tačiau kai kurie tiesiog atgimė, antram gyvenimui juos prikėlė restauratoriai. Atnaujinta prieplauka, įrengtos krantinės, 1979 m. pradėtas kurti medžio skulptūrų ansamblis Raganų kalne.

XX a. pabaigoje prasidėjo naujas statybų etapas. Privatizavus stambių įmonių poilsines, pastatai buvo re-konstruojami, plečiami, stambūs kompleksai prarado vieningą architektūrą, kiekvienas savininkas savo dalį rekonstravo pasikliaudamas savo skoniu.

Geriausiai išlikusi poilsinė Kalno g. 14 (žr. 439 psl.). Šį pastatą, kaip tikrai unikalų savo laikmečio atstovą, būtina saugoti, nekeičiant architektūrinės išraiškos.

JUODKRANTĖ

Juodkrantės girininkijos pastatas Gin-taro Įlankos g. 9, įlankos pietinėje pusėje pastatytas 1960 m. Sta tinys nėra išraiškingas, tačiau mastelis, pro-porcijos, tūrinė-erdvinė kompozicija, medžiagiškumas dera aplinkoje. M. Ra-manauskienės 2011 m. nuotr.

438 439

Tipinis daugiabutis, statytas 1976 m., dar nerekonstruotas, indiferentiškas aplinkai.Gintaro Įlankos g. 8.

1995 m. statyti daugiabučiai. Gintaro Įlankos g. 14A. Ne-didelis, kompaktiškas pastatas. Fasadų apdailai naudotas me-dis. Stogai dengti čerpėmis, tačiau yra daug neišbaigtų, nederančių architektūrinių elementų. M.Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

1974 m. pastatytas tipinis dau-giabutis, vėliau rekons truotas, įrengiant šlaitinius stogus ir patalpas pastogėje. Gintaro Įlankos g. 14.

Geriausiai išlikusi poilsinė Kalno g. 14. Tai asociatyvinės architektūros pavyzdys, pastatas vaizduoja žemsiurbės kaušus. Labai aiškus, švarus stilius, tačiau nėra tradicinis. Galima įžvelgti kalnų kurortuose stovinčių poilsio bazių bruožų, pastatas atstovauja savo laikmečiui. Didelis tūris, priešais kurį palikta atvira erdvė. Panaudota 80-tiesiems me tams būdingos detalės – skelto akmens apdaila (cokolis). Fasadai vertikaliai apkalti lentomis, apkalimas natūraliai pereina į balkonų atitvarus. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukosVietoj senos medinės vilos „Villa Diana“ sovietmečiu pastatytas kompleksas Kalno g. 34.

440 441

Senoji Juodkrantės mokykla ir prie jos prijungta Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla, L. Rėzos g. 8, 8B. Rekonstruk-cijos autorė – architektė Jadvyga Kijauskienė. Buvo restauruotas senasis mokyklos pastatas, nugriovus baltų silikatinių plytų jungtį, pastatytas stiklinis perėjimas į naują korpusą. Visiškai pakeista beveik tipinės mokyklos architektūrinė išraiška. Mokyklos naujoji dalis tapo stilingu, funkcionaliu pastatu. Labai įdomiai įkomponuotos tribūnos, sporto aikštynas, pastatas nėra perkrautas detalėmis, dominuoja stogų ir langų ritmas. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Apie 1970 m. Juozo Baltrėno projektuotas mokyklos priestatas. Nuotraukos Jadvygos Kijauskienės

442 443

Buvusi Juodkrantės valgykla-restoranas po Nepriklausomybės tapo daugiabučiu. K. Demerecko nuotr.

Kalno g. 1A. Naujoji statyba, tiksliau, XX a. pabaigos rekonstrukcija. Daug formų, daug skirtingų medžiagų. Panašiai rekonstruojamas Taikos gatvės gyvenamasis kvartalas Nidoje. Juodkrantė turėtų būti šiek tiek kitokia, išsiskirianti. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Juodkrantėje pastaraisiais metais gausu statybų, tiksliau – rekonstrukcijų. Vienas įdomiausių pastatų – Miško g. 1. Pastatą sunku vertinti vienareikšmiškai. Tūris – per didelis, siluetas, proporcijos – keliančios abejones. Bet drožiniai, architektūrinė-meninė kompozicija, stilistika unikali – kito tokio pastato Lietuvoje tikrai nėra. Jį gali skaityti. Ir ne vieną kartą. Autorius – kaunietis architektas Gintaras Prikockis, drožiniai – Mariaus Jonučio. Tai vienas įdomiausių šiuolaikinių Neringos pastatų. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

444 445

Kalno g. 18, 16. Didelis poilsio kompleksas, suformuotas iš skirtingos architektūros pastatų, nederančių tarpusavyje. Labai intensyvus užstatymas.

Miško g. 3, 3A. Dar vienas, jau visiškai kitokios stilistikos renovuotas pastatas. Stilinga, saikinga, puikus spalvų ir medžiagų derinys. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Kalno g. 24A. Rekonstruoti poilsio namai, išlaikant stilistinį vieningumą.M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

446 447

Juodkrantės centras, Kalno g. 36. Energetikų kompleksas, buvo privatizuotas atskirų juridinių ir fizinių asmenų. Dar nerekonstruota komplekso dalis. Dideli tūriai skaidomi, jungiami, jie tarsi lipa į kalną, stiebiasi – visai įdomus sovietmečiu statytų poilsio pastatų komplekso pavyzdys. Tik medžiagos parinktos netinkamos – iš tolo šviečia cinkuotos skardos stogas. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

To paties komplekso rekonstruoti pastatai. Skirtingi autoriai, skirtinga stilistika, nebeliko visumos. Kalno g. 32, 32A, 32B. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Energetikų poilsinė Juodkrantėje – viena didžiausių Kuršių nerijoje. 2001 m. K. Demerecko nuotr.

448 449

Ievos Kalno g. daugiabučiai, statyti 1990 m. Geltonos plytos, šlaitiniai stogai, dengti čerpėmis, medis.K. Demerecko 1991 m. nuotr.

1990–1995 metais statyti Ievos Kalno g. 12, 14, 16 daugiabučiai jau kitokie. Nedideli, kompaktiški, fasadų apdailai naudotas medis, stogai – čerpių. Pastatai stovi prie pat miško, nėra labai išvaizdūs.M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Ievos Kalno g. 26, 28 ir Ievos Kalno g. 18, 20 daugiabučius galima būtų priskirti prie geriausių pavyzdžių – architektūra neperkrauta detalėmis, saikingai naudotos apdailos medžiagos. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

450 451

Poilsio namai „Ąžuolynas“ pastatyti Juodkrantės kunigo žemėje (Rėzos g. 54). Senąjį fachverkinį kunigo namą statybos metu perkėlė už kelio į pamarį. K. Demerecko 1986 m. nuotr.

Tačiau jau pats pirminis autoriaus sumanymas, tūrinė-erdvinė kompozicija, architektūrinė išraiška buvo nede-ranti prie aplinkos. Tvirtinama, kad tokią struktūrą padiktavo noras išsaugoti toje vietoje augusius ąžuolus, tačiau ąžuolų nebėra, o pastatas stovi, auga, plečiasi. 1995 m. K. Demerecko nuotr.

Poilsio namai „Ąžuolynas“ taip atrodo dabar. Kompleksas pastatytas 1984 m. pagal architekto E. A. Gūzo projektą. Pastato architektūrinei kokybei labai pakenkė vėlesnės rekonstrukcijos, kai jis visas buvo aplipdytas priestatais, laip-tais. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

452 453

L.Rėzos g. 1A .Nauja statyba. Pir-mas pastatas – rekonstruota prie-plauka. Imitacinė architektūra, geros proporcijos, mastelis, spal-vinis sprendimas

Antras pastatas – taip pat imitacinė architektūra, tačiau su nuokrypom – milžiniškas, per visą fasadą lenktų formų stoglangis pastatą darko Trečiasis eilėje – arčiausiai marių pastatytas restoranas. Aiškiai jaučiasi architekto R.Krištopavičiaus ranka – netikėti, drąstiški sprendimai, aliuzija į laivą ir bažnyčią. Pastato proporcijos, tūris, mastelis nėra būdingi šios zonos apstatymui. Jis per aukštas, pastatytas pernelyg arti marių, tapo marių panoramos dominante.M. Ramanauskienės 2011 m. nuo-traukos

L. Rėzos g. 25 . Buvęs tipinis sovietinis pastatas, pastatytas 1955 metais, po rekonstrukcijos sušvito naujomis architektūrinėmis detalėmis.

L. Rėzos g. 48, 48D, 48E, 48F. Neringos„ juodoji skylė“ – garažai su buitinėmis patalpomis. Labai tapybiška, tačiau tokios eklektikos neturi būti. Negalima XXI a. gyventi garažuose, lipdyti pastatus kaip kortų namelius. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

454 455

PERVALKA

Pervalka – mažiausia Kuršių nerijos gyvenvietė, kuriai 1933 m. buvo suteiktas kurortinis statusas. Tuo metu atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, krautuvėlė.

Po Antrojo pasaulinio karo senųjų gyventojų, kaip ir visoje Neringoje, beveik nebeliko. Ir tik XX a. 7 deš. Pervalka vėl ėmė formuotis kaip kurortinė gyvenvietė. Pastatyta daug naujų poilsio namų: „Baldininkas“, „Kelininkas“. Didelių gabaritų pastatai buvo statomi, nekreipiant jokio dėmesio į vietines statybos tradicijas, Pervalka palaipsniui virto ne žvejų kaimu, o didele poilsiaviete.

Po 1980 m. gyvenvietės plotas nedaug pakito, bet architektūros pobūdis labai pasikeitė. Joje teliko tik pavieniai pastatai, kurie restauruojant ar rekonstruojant tapo paminklų kopijomis arba imitacijomis. Pastatyta daug imitacinės ir neadaptuotos tradicinėje gyvenvietės terpėje rekreacinės architektūros pastatų.

Dabar Pervalka – imitacinės ir moderniosios architektūros poilsinė gyvenvietė.

1975 m. pastatytas poilsio pastatų kompleksas „Dainava“, Pervalkos g. 38A, 38B, 38C. Projekto autorius Vai-das Guo gis, Paminklų restauravimo instituto architektas, daugiausiai dirbęs su liaudies architektūra. Achitektas neatsispyrė pagundai pafantazuoti „kuršių liaudies“ temomis. Įdomu ir šiandien. Stilinga architektūra, „teisinga“ tūrinė-erdvinė kompozicija, mastelis, medžiagiškumas. Naujos detalės (balkonai) ne darko, o papildo šiuolaikinį kompleksą. K. Demerecko 1986 m. nuotr.

Prižiūrimas ir puoselėjamas poilsinis kompleksas sėkmingai naudojamas pagal paskirtį. Jis vilioja lankytojus savo nendriniais stogais. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

456 457

Nepanašu, kad šie statiniai buvo skirti žmogui poilsiauti, jie labiau tiktų saulės baterijų centrui. Pervalkos g. 12.Stogų žaismas ir didelis suskaidytas tūris. Trūksta architektūrinio akcento, ypač dėl to, kad pastatas turi daug erdvės. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pervalkos g. 21. Didelis tūris, netikusios proporcijos ir ypatingai nevykęs, darkantis pastatą laužtos formos (mansardinis) stogas. Ir po renovacijos pastatai liko agresyvūs aplinkai. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Centrinė Pervalkos gatvė. Pirmame plane – Pervalkos g.12 komplekso dalis – poilsio namai „Baltija“. K. Demerecko 2011 m. nuotr.

458 459

Buvusi poilsinė „Baldininkas“, pastatyta 1974 m. Dviaukščiai tūriai, buvę sujungti dengtomis galerijomis. Tūrinis- erdvinis sprendimas, urbanistinė kompozicija atspindi aštuoniasdešimtųjų metų poilsinių statybos architektūrines tendencijas. Šiuo metu pastatai privatizuoti atskirais turtiniais vienetais. Savininkai poilsines renovavo, tačiau dėl to jos netapo gražesnėmis. Įrengta papildomai laiptų, sudėti plastikiniai langai, juodai dažyto medžio apdaila. Kompleksas 1986 m. ir 2011 m. K. Demerecko ir M. Ramanauskienės nuotraukos

Pervalkos g. 29. Tame pačiame baldininkų poilsio namų komplekse yra ir toks pastatas. Tai buvęs centrinis statinys, kuriame veikė restoranas, klubas, poilsio kambariai. Šiuo metu jis taip pat privatizuotas, bendro naudojimo patalpos sunaikintos, įrengti poilsio apartamentai. Didelis tūris, kuris po rekonstrukcijos taip ir nebuvo suskaidytas. Įrengtos ugniasienės ne skaido, o dar labiau didina tūrį. Akivaizdi architektūrinės minties ar kompozicijos stoka. Tai vienas iš labiausiai nevykusių rekonstrukcijos pavyzdžių

460 461

Išlikusi nedidelė dalis(Pervalkos g. 29) dar neremontuotų poilsinių. Parinktos tinkamos spalvos ir medžiagos. Toks stilius vyravo 80-ųjų metų statyboje Pietinėje teritorijos dalyje, ties Pervalkos įlanka XX a. 8-ame deš. pastatytos poilsinės su pagalbiniais stati niais, Pervalkos g. 35, formuoja atskirą struktūrinį vienetą. Architektūrine prasme menkaverčiai statiniai. Pervalkos g. 35 – tipinis sodo namelis. Greta pastatyto Pervalkos g. 37 ūkinio pastato graži detalė – durys.M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

1992 m. pastatyta labai stilinga poilsinė Per-valkos g. 17. Tiesa, ji pastatyta istorinėje val-doje, pasmerkiant sunykti autentišką žvejo namą, tačiau stiliaus prasme tai imitacinės architektūros pastatas su lengvu eklektiškumu.

Stogų ritmą išlaikanti Pervalkos g. 29D poilsinė. Tai išlikusi tipiška aštuoniasdešimtųjų metų poilsinė

Pervalkos g. 1. Didelė, erdvi poilsinė erd viame sklype ant marių kranto. Yra ir savotiškai gražių dalykų: atskirai pastatyti sublokuoti gy-venami korpusai, kiek atokiau, arčiau marių elitiniai apartamentai, jungiami su gyvenama dalimi valgyklos pastatu. Bet pati architektūra labiau derėtų sodų sklype. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

462 463

Pervalkos g. 13 – didelis kompleksas, pastatytas nugriovus „Nemuno“ poilsio namus. Gali patikti, gali nepatikti, tačiau tai naujai besiformuojantis Pervalkos poilsio namų morfotipas. Kartu su Pervalkos g. 44 atstovauja naujos poilsio pastatų architektūros tendencijoms. Tai spalvingi, žaismingi tūriai, padabinti balkonais, langų ir stogų ritmika, gražiai sutvarkyta aplinka – būtent to ir reikia poilsiaujant. Pastatų apdailai naudojamas medis, stiklas, šlaitiniai stogai dengti molio čerpėmis. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pervalkos g. 44. XXI amžiaus pradžios poilsio paskirties pastatų kompleksas. Jei lyginti 80-ųjų metų statybų mastus ir šį kompleksą – tikriausiai šis laimėtų. Medžiagos, spalvinis sprendimas, šlaitiniai stogai – viskas atitinka imitacinės architektūros standartus. Tačiau tūrinė erdvinė kompozicija nėra gera – labai tankiai sustatyti, tarpusavyje sublokuoti trys pastatai, todėl trūksta erdvės. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

464 465

Pervalkos g. 29E . Vila „Luiza“. Iš vakarų pusės, nuo Pervalkos gatvės – kiek aukštoka, tačiau deranti aplinkoje vila. Nuo marių pusės pastatas, statytas ant šlaito, jau dviejų aukštų su mansarda, proporcijos iškraipytos, fasado kompozicija padrika, be architektūrinės minties, lėkio vietoje įrengtas laivo bušpritas su medine skulptūra. Aišku, labai išradinga, niekur tokio daugiau nėra, bet realiai tai pasityčiojimas ir iš architektūros, ir iš laivybos. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pervalkos g. 31A. Gana įdomus namas, perstatytas iš tipinio sodo namelio su stogais iki žemės. Jei pastatas stovėtų ki-toje vietoje, ne šalia vilos „Luiza“, jis tikrai atrodytų neprastai. Tačiau du šalia stovintys ir visiškai nederantys pastatai vertintini kaip nekontekstualūs, darkantys marių išklotinę. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

466 467

Improvizacija tradicinės architektūros temomis: perstatyta poilsinė Pervalkos g. 5. Sumažintas tūris, iš vienos pusės – puikus imitacinės architektūros pavyzdys. Tačiau iš šiaurės – neproporcingas akies formos stoglangis. Ga-linis fasadas į marias imituoja verandą. Visumoje – stilingas pastatas, kurio architektūroje daug gražių etnografinių elementų. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pervalkos g. 33 – naujai pastatytas imitacinės architektūros pastatas. Šioje vietoje stovėjo žvejų uostelio pastatas. Akies formos stoglangis, dengtas čerpėmis. Prie šio stiliaus tarsi labiau tiktų nendrės. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pervalkos g. 33. Tai stilingas naujas namas, tačiau netinkantis Kuršių nerijai statinys, kurį galima pastatyti bet kuriame kaime ar priemiestyje. Pastato proporcijos nėra būdingos tradiciniam etnografiniam namui, fasado apka-limas horizontaliai lentomis taip pat netinka Neringoje, bet spalvinis sprendimas, medžiagiškumas, mastelis dera gamtinėje aplinkoje

468 469

Preila gyventojų skaičiumi šiek tiek didesnė už Pervalką. 1933 m. suteikus kaimui kurortinį statusą, daugu-ma žvejų uoliai ėmėsi pertvarkyti savo sodybas – pastatyti atskirai stovintys ūkiniai pastatai, įrengtos pastogės, nendriniai stogai perdengti čerpėmis, pristatyta žuvies rūkyklų. Tačiau vis tiek Preila liko ramus žvejų kaimas, į kurį atvykdavo gamtos prieglobsčio ieškantys poilsiautojai.

XX a. 7–8 deš., kaip ir kitose Neringos gyvenvietėse, Preiloje pradėtos statybos. Centre 1962 m. pastatytas didelis poilsio pastatų kompleksas „Preilos pensionatas“, kuriame dažnai apsistodavo iš Maskvos ar Len-ingrado atvykę poilsiautojai su šeimomis. Preilą pamėgo architektai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų statybos projektavimo institutai pasistatė poilsio namus, istorinį pastatą restauravo ir pritaikė poilsiui Kauno statybos ir architektūros instituto darbuotojai (Preilos g. 5).

Pastaraisiais metais Preiloje statybos vėl labai suaktyvėjo. Renovuojami, perstatomi seni žvejų namai, statomi nauji, tveriamos tvorelės, nepaliekant jokio priėjimo prie marių.

Likę keli seni žvejų namai perstatyti, restauruoti, autentikos likę nedaug. Preilos dvasia išsaugota tik kapinaitėse

Pagrindinis naujų statybų bruožas Preiloje – nendriniai stogai. Tai džiuginantis ženklas.

PREILA

Preilos g. 25 – nerenovuotas, 1965 m. statytas daugiabutis primena sovietmečio žmonių didžiausią laimę – gauti butą

Preilos g. 69. Senoji parduotuvė. Kaip pastatė 1956 m. – taip ir stovėjo iki 2011 m. M. Ramanauskienės nuotr.

Preilos g. 83 – buvusios žvejo sodybos vietoje XX a. pabaigoje pagal G. Prikockio projektą pastatytas poilsio pastatas. Stilinga architektūra, tradicinis nendrių stogas, fasadų apdailai panaudotas drožiniais dekoruotas lentų apkalimas. Tūrinė-erdvinė kompozicija nėra būdinga senųjų žvejų sodyboms – padidintas, lyginant su tradiciniu, pastato mastelis, tačiau „perstūmus“ pastatus, gaunama daugiau vaizdų į marias. Naujos detalės (balkonai), langai iki žemės ne darko, o papildo šiuolaikinį pastatą. K. Demerecko nuotr.

Preilos g. 73A. Buvusio ūkinio pastato vietoje XX a. pab. pagal G. Prikockio projektą pastatytas puikus šiuolaikinės architektūros namas. Ne kopija, ne imitacija, visiškai naujas namas, kurio architektūros kompozicija orientuota į ma-rias. Gerai parinktas mastelis, proporcijos, medžiagos ir visiškai netikėtas stoglangių sprendimas, medinės žaliuzės, dengiančios visą fasadą. Tai profesionaliai suprojektuotas pastatas etnografinėje teritorijoje. Profesionalios architektūros pavyzdys. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

470 471

Preilos g. 67A. 1965–1970 m. pastatytas imitacinės architektūros pavyzdys. Pradedant supriešintais žirgeliais, visas pastatas – geometrinių formų kratinys. Tradicinis čiukurinis stogas nedera su centre įkomponuotu lenktu, didelių gabaritų frontonu, kuris dar padabintas net keturių skirtingų formų lan-gais. O šalia jo – trikampiai stoglangiai. Ir dar „kryželiu“ siuvinėti balkonai... Norėta, kad visa tai atspindėtų iš tradicinės architektūros kilusias moder nistines 70-ųjų tendencijas.M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Preilos g. 67B – stilingiausias pasta-tas Preiloje, pastatytas sovietmečiu, 1974 m., pagal architekto Gyčio Tiškaus projektą. Tai miestų statybos projektavimo instituto poilsinė. Stogų, dekoro elementų ritmika, modernūs savo konstrukcija ir simbolika lėkiai, net Preilai visai nebūdingų fachverko elementų naudojimas – viskas skamba harmoningai, visi elementai sudaro vieningą kompleksą.Preilos poilsio namai „Vėtra“ 1979 m. (Telksn. 47) ir dabar. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

472 473

Preilos g. 1. Tai tipinė sovietmečio statyba. Kauno miestų statybos projektavimo instituto poilsinė. Statyta apie 1975–1980 metus, šiauriniame Preilos pakraštyje. Didelė poilsinė, tačiau architektūrinėmis priemonėmis suskaidyta į daug tūrių, kurie tarpusavyje jungiasi, įkomponuotas net nedidelis bokštelis. Architektūra nėra labai stilinga, vienalytė, pastatą derėtų renovuoti.M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Preilos g. 75. poilsinė, kurioje labai daug ag resyvaus betono. Pastate pa naudota Preilai nebūdingo fachverko imitacija su atviro betono užpildu. Tūris didelis, primenan-tis tarpukario pabaigos medinius daugiabučius

Preilos g. 2 – grandiozinis poilsio kompleksas. Tūrinė-erdvinė kompozicija, architektūrinė mintis labai aiški ir vien-tisa. U plano pastatas su pusiau uždara vidine erdve, simetrinė kompozicija, raudonų plytų mūras, čerpiniai stogai, kolonos, piliastrai, stilizuotos pelėdos, saulės ir dangaus motyvai, kryželiu „siuvinėti“ balkonai – yra visko ir daug. Pastatas tiesiog perkrautas architektūrinėmis detalėmis, atrodo, kad projektavo ne vienas architektas, o visa grupė ir kiekvienas įnešė savo dalį. Toks kompleksas labiau tiktų kitur, ne žvejų kaime....M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

474 475

Preilos g. 33. Tipinis daugiabutis. Lygiai toks pat stovi Pervalkoje. Savotiškas sprendimas, kai dominuoja stogų plokštumos

Preilos g. 19, 21, 15, 13 – keturi daugiabučiai, statyti apie 1975–1980 m., turi to laikmečio stilistinių bruožų

Preilos g. 8B – projektuotojų žadėtas „kanadietiškų“ namelių kompleksas. Pastatai – visiški svetimkūniai gamtinei aplinkai – kubai su nupjauta viršutine plokštuma. Urbanistinė struktūra ir tūrinė-erdvinė kompozicija atsitiktinė, architektūrinė stilistika taip pat svetima Kuršių nerijai Preilos g. 4A. Apie netikusią šių pastatų tūrinę-erdvinę kompoziciją, architektūrinę stilistiką ir ypač apie ignoruojamą tradicinį medžiagiškumą kalbėti nėra prasmės. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

476 477

Preilos g. 73C – naujausias G. Prikockio kūrinys. Išmoningai naudojami drožiniai – jais pridengiami inžineriniai pasta-to elementai. Drožinių motyvai – Neringos gyvenviečių ženklai. Pastatas atviras marioms, puikiai parinktos medžiagos, mastelis, proporcijos

Preilos g. 73B. Dar vienas produktyviausio šiuolaikinio Preilos architekto G. Prikockio kūrinys, tačiau jau kitoks. Tūris, mastelis, proporcijos, medžiagos, spalva – be priekaištų. Bet kūrinio visumai ypač trukdo nederantys stoglangiai ir aplinka... Tiek daug kietos dangos sklype – juk Preila yra žvejų kaimas. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Preilos g. 93 - rekonstruotas NAMAS. Parinktos tinkamos medžiagos, spalvinė gama, pastato proporcijos, mastelis.Preilos g. 95 – imitacinės architektūros pastatas. Rekonstruotas (1958 m. statybos namas). Buvę pokariniai pastatai rekonstruoti skirtingai, panaudotos skirtingos medžiagas. Tačiau abu pastatai – imitacinės architektūros pavyzdžiai. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

478 479

Nida – didžiausia Kuršių nerijos gyvenvietė, Neringos savivaldybės administracinis centras. Senosios, menininkų mylėtos Nidos atmosfera išliko etnografinėje zonoje – Naglių ir Lotmiškio gatvių

kvartaluose, Skruzdynėje. Taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, XX a. pirmos pusės mediniai žvejų namai, stovintys galu į marias, čerpiniai stogai, Neringai būdinga spalvinė gama – rudai raudonas surikas, ultramarino mėlyna, baltos ir mėlynos vėjalentės, lėkiai. Nebėra prie prieplaukos stovėjusio Martino Sakučio viešbučio.

Pokario metais Nida nuskurdo, senųjų gyventojų liko nedaug. 1945–1956 m. į Nidą gyventi kraustėsi nau-jakuriai. Administraciniu požiūriu Nida, kaip ir kiti Neringos kaimai, buvo pavaldi Klaipėdai.

1961 m. įkūrus Neringos miestą, jo administraciniu centru tapo Nida. Tai buvo postūmis sparčiau vystytis – pradėti statyti tipiniai daugiabučiai namai, žmonės kėlėsi iš senų medinių namų į butus su patogumais.

1967 m. buvo patvirtintas pirmasis kompleksinis Neringos tvarkymo planas, kuriame buvo numatyta statyti ne aukštesnius nei trijų aukštų namus, laikytis tradicinių spalvinių sprendimų, dengti dvišlaičiais čerpiniais stogais. Buvo rekomenduota naudoti tradicinius pastatų dekoro elementus – lėkius, vėjalentes, langines. Šias tendencijas puikiai atspindi savivaldybės pastatas.

NIDA

Nidos centras 1960 m. jau buvo gražiai sutvarkytas ir laukė poilsiautojų.Nidos centras ir uostas J. Jodikaičio nuotraukose. Iš leidyklos rinkinio

Nida 2001 m. K. Demerecko nuotr.

480 481

Taikos g. 2. Architekto Alfredo Gyčio Tiškaus apie 1970–1975 metus suprojektuotas monumentalus Neringos savivaldybės pastatas. Erdvėje dominuojantis, gana didelio tūrio pastatas, skaidytas vertikaliai tūriais, žaismingais frontonais. Apdailai panaudotos raudono molio plytos. Stilizuoti lėkiai, vėjalentės, vėtrungės, medžio apdailos moty-vai – architektūrinės detalės, būdingos kuršiškai architektūrai. Tačiau tai naujas, modernus pastatas, Neringos miesto savivaldos simbolis. Po rekonstrukcijos pastato fasadų spalva tapo grynesnė, o pastatas – solidesnis.

482 483

Naglių g. 16. Nidos prieplaukos pastatas, statytas 1964 m., architektas Alfredas Paulauskas. Moder-nistinis pastatas, atspindintis funkciją, atviras ma-rioms, tarsi žuvėdra, išskėtusi sparnus skrydžiui. Pastatą darko vasaros metu įrengiami tentai, tačiau prieplauka asocijuojasi su Nida, yra tikras jos se-mantinis ženklas

1965 m. išleistame reklaminiame lankstinuke rašoma: „Auksinėse kopose“ visada pilna jaunimo. Iš leidyklos rink. G. D. Kuverto g. 17, „Auksinės kopos“. Rekonstruota, bet išlaikiusi tūrinę-erdvinę struktūrą, poilsinė. U formos planas, pusiau uždaras vidinis kiemas. Įrengus šlaitinius stogus, padidėjo poilsio kambarių skaičius. Tačiau tai nėra labai vykęs sprendimas.

484 485

Naglių g. 31. Žymusis, vienintelis sovietmečiu buvęs Nidoje restoranas „Neringa“. Statytas panašiu metu, kaip ir prie-plauka, pagal tipinį projektą, tačiau išmoningai „papuoštas“ jūriniais motyvais. Dabar praradęs pirminę išvaizdą, tačiau vis tik tai yra vienas iš nedaugelio išlikusių sovietmečio reliktų. Vertėtų atkurti sovietmečio stilistiką, palikti maitinimo funkciją. K. Demerecko nuotr.

Pirmieji po karo modernūs poilsio namai, pastatyti Nidoje 1960 m., Kuverto g.15. Tai naujosios modernistinės architektūros kūrinys. J. Jodikaičio nuotr. iš leidyklos rinkinio

Šiandien – elegantiškai rekonstruotas „Rūtos“ poilsio namų korpusas. Šiuo atveju net sutapdintas stogas pastatui nekenkia. Kaip tik dirbtinai neišaukštintas tūris, pastatas tarsi įveda į buvusio „Rūtos” poilsio namų kompleksą, kuris toli gražu nėra toks stilistine prasme „švarus“, kaip šis rekonstruotas tūris. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

486 487

Naglių g. 2 (10, 10A). Jau gerokai vėliau, 1979 metais, kai Nida turėjo prieplauką, restoraną ir savivaldybę, architek-tas V. Guogis suprojektavo visiškai naują, modernistinį pastatą, kuris savo laiku buvo vienas prabangiausių Nidos restoranų. Panaudota forma, tūris nėra būdingi etnografinei zonai, tačiau mastelis, medžiagos, pagaliau pati vieta- gyvenvietės pakraštys su puikiu vaizdu į marias ir Parnidžio kopą, sudaro prielaidą pastatą vertinti kaip XX a. pabaigos gerą naujosios architektūros pavyzdį. K. Demerecko 2011 m. nuotraukos

Taikos g. 17. 2003 metais pagal architektų R. Krištopavičiaus ir A. Zavišos projektą buvo pastatyta Švč. M. Marijos Krikščionių Globėjos bažnyčia. Pui kiai parinkta vieta – bažnyčia matoma ir nuo marių, ir iš gyvenamųjų kvartalų. Įdomus tūrinis-erdvinis sprendi-mas, daug semantinių elementų. Labai žmogiškas pastato maste-lis, vykusiai panaudota nendrių stogo, medžio ir stiklo dermė.K. Demerecko 2003 m. ir M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos.

488 489

Taikos g. 4. Kinoteatras „Agila“. Rekonsttravus pagrindinį fasadą, norimo efekto nepasiekta. Didelis, tipinis tūris pačiame Nidos centre. Galinis ir šoniniai fasadai veikia labai agresyviai. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Taikos g. 32. Rašytojų namai. Tikriausiai šiuose poilsio namuose apsistodavo ne vienas mūsų gerbiamas literatas. Dideli poilsio namai, administracinis pastatas ir atskirai stovintys poilsio korpusai – labai graži erdvinė kompozicija. Nedideli suskaidyti ar sujungti tūriai, vidinis kiemas, žmogiškas mastelis. Renovavus šį kompleksą (tik jokiu būdu ne pardavus ar privatizavus atskirais turtiniais vienetais) turėtume puikius poilsio namus. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Pamario g. 3. Panašios struktūros, tačiau visiškai skirtingos architektūros poilsio namų „Jūratė“ naujieji korpusai. Keli tūriai sujungti bendra laiptine. Tačiau stogo forma, cinkuotos skardos čerpelių danga ir balkonų apdaila – architektūrinis sprendimas – svetimas Kuršių nerijai

490 491

1981 m. Nidoje vyko plataus masto statybos darbai: statomas paštas, nauji daugiabučiai. Nuotr. iš knygos „Neringa“, p. 37. Taikos g. 6 – pirmas tipinis daugiabutis (70-ųjų statybos). Apie 1980–1990 m. dauguma pastatų Nidoje buvo renovuoti, įrengiant šlaitinius stogus. Ant Taikos g. 6 „uždėtas“ šlaitinis stogas – buvo didelis, neproporcingas, be jokios architektūrinės minties. Nyki, beveidė architektūra. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

Rekonstravus pirmuosius Nidos blokinius daugiabučius, pastatai iš trijų aukštų virto net šešių (su mansardinais aukštais). K. Demerecko nuotr.

Taikos g. 10. Renovuotas daugiabutis. Įrengti šlaitiniai stogai, įstiklinti balkonai – bandyta ieškoti išeities, minima-liomis priemonėmis tenkinant gyventojų norus ir įvertinant realias galimybes. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

492 493

Kopų g. 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 17. Apie 1975 m., kai Nida pradėjo labai smarkiai plėstis, pagal architekto Ramūno Kraniausko projektą buvo pastatytas naujo tipo gyvenamųjų namų kvartalas Kopų gatvėje. Kvartalas suplanuotas puikiai išnaudojant reljefą, gamtinę aplinką. Vertingiausias kvartalo bruožas – urbanistinė struktūra. Išraiškinga tūrinė- erdvinė kompozicija, tūrių žaismas, vieningas pastatų architektūrinis sprendimas, išsaugotos šimtametės pušys. Šį kvartalą būtina saugoti kaip Nidos gyvenamųjų daugiabučių unikalų pavyzdį. Bet kokie pertvarkymai turėtų būti sprendžiami tik kompleksiškai, vengiant naujų priestatų ir antstatų. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Taikos g. 11. Tikras sovietinės architektūros palikimas. Tūrinė erdvinė kompozicija – silpna, komplikuota. Mastelis tarsi tinkamas, „beveidė“ architektūra, kurią gelbsti tik gražiai sutvarkyta aplinka. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Taikos g. 5 – dar vienas sovietmečio reliktas, puikiai atspindintis to meto architektūros tradicijas, kai formai būdavo suteikiamas didesnis dėmesys, negu funkcionalumui

494 495

Taikos g. 20. Visiškai kitokia situacija susiklostė Taikos g. gyvenamųjų namų kvartale. Tai buvo tipinių plokščiais stogais dviejų aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas. Beje, vienas namas, Taikos g. 20, dar išlikęs nere-konstruotas. Negalima net lyginti su Kopų gatvės kvartalu, nes tai XXI a. rekonstrukcija, bandymas suteikti beveidės architektūros pastatams išraišką, pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas. Didžiausias rekonstrukcijos privalumas – vie-ninga architektūrinė stilistika. Tačiau pastatai perkrauti detalėmis, įrengus šlaitinius stogus, pastatų tūriai išaugo dvigubai. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

G. D. Kuverto g. 15A. Dar vienas vykusios rekonstrukcijos pavyzdys. Išsaugoti jaukūs vidiniai kiemeliai, suskaidy-tas tūris, pa naudotos derančios tarpusavyje apdailos medžiagos – šiame komplekse žmogus jaučiasi puikiai. Detalių žmogiškas mastelis? Stilinga architektūra? Visko daug, bet visi elementai tarpusavyje dera. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

496 497

Taikos g. 7. Rekonstruotas bendrabutis. Gal kiek chaotiškas, tačiau stogelių žaismas, vykusiai parinktos medžiagos ir spalvinis sprendimas atperka nedidelius trūkumus

Taikos g. 9. Dar vienas rekonstruotas pastatas. Neperkrautas detalėmis, tiesiog „sužaista“ stogų ritmika. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

G. D. Kuverto g. 14. 1985 metais pa-gal architekto Egidijaus Vilčiausko projektą greta seno pastato pastatytas naujas poilsinės korpusas. Sai kinga architektūra, vykusiai parinktos medžiagos. Didelis tūris atitrauktas toliau, pirmame plane domi nuoja senasis raudonų plytų pastatas. M. Ramanauskienės nuotraukos

Pamario g. 13 . „Nerijos“ poil-sio namai, buvusi plano komiteto vila. Elegantiška rekonstrukcija. Išsaugota senoji architektūrinė sti-listika (sovietinė) ir tik pagrindinis įėjimas subtiliai atnaujintas. Puikus rekonstrukcijos pavyzdys.

498 499

Pamario g. 21, G.D. Kuverto g. 7A, 7B, 7C, 7D. Naujai suformuota urbanistinė struktūra. Atskirai stovintys pastatai, įvairių Prūsijos regionų imitacinė architektūra, tačiau nedideli tūriai, šiltos detalės suteikia savotiško žavesio šiam poilsio kompleksui. Didžiausias trūkumas – nesukurtas gatvių tinklas. Didžiulis plotas apstatytas namais ir sudalintas tvoromis. Apie skardinius stogus ir plastikinius langus, aišku, kartotis neverta. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Lotmiškio g. 19. Nebūdingas tūrinis-erdvinis sprendimas. Sujungti du pastatai, jungtis sušvelninta įvedant stiklą. Paperka atskiros detalės – saikingai drožinėtos kolonos, balkonėlių motyvas

G. D. Kuverto g. 15B – nauja statyba. Nedideli tūriai, jauki urbanistinė struktūra – pastatais formuojamos erdvės. Architektūra gana pretenzinga – daug įvairiausių elementų, motyvų – perkrauta, nors tūriai, proporcijos, spalvinis sprendimas – neblogai dera tiek tarpusavyje, tiek aplinkoje. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

500 501

Pamario g. 6. – imitacinės architektūros pavyzdys. Architektė Jadvyga Kijauskienė. Yra labai gražių, šviežių detalių, tačiau visumoje pastatas perkrautas. Gerai pasirinktos medžiagos, spalvinis sprendimas. Tačiau lenktos formos stoglangis per didelis, o „Velux“ tipo stoglangiai nendrėmis dengtame stoge – nonsensas. Visumoje pastatas dvelkia romantika, turi dvasią. Pastatytas tinkamoje vietoje. M. Ramanauskienės nuotraukos

Pamario g. 16 – namai-laiveliai vandens ir miško apsuptyje. K. Demerecko 2001 m. nuotr.Vienas gražiausių asociatyvinės architektūros pavyzdžių. Projekto autorius – Algimantas Zaviša. Tarsi laivai ant marių kranto. Stilinga architektūra, labai vykusiai panaudotos medžiagos, spalvinis sprendimas. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotr.

502 503

Plečiantis naujoms statyboms, gyvenvietė po truputi tvarkėsi, tik gaila, kad nepavyko išsaugoti senųjų viešbučių, vilų. Buvo nu-griauta „Šiaurės linėja“, šiaurinis H. Blodės viešbučio sparnas. Likusi H. Blodės viešbučio dalis neatpažįstamai pakeista ir vadi-nasi „Nidos Smiltė“.To paties komplekso šiaurinė da-lis (Skruzdynės g. 2A) – nykus be-tonas, visiškai nekontekstualios architektūros pastatų tūriai, apdai-los medžiagos. Ši dalis dominuoja marių išklotinėje, sugriaudama romantiškąjį H. Blodės viešbučio įvaizdį. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Purvynės g. 15, 15C, 15B, 15A. Po privatizavimo rekonstruotas didelis poilsio pastatų kompleksas. Didelis tūris suskaidytas, suformuoti jaukūs poilsio apartamentai, įrengti šlaitiniai stogeliai, stoglangiai. Didžiausias trūkumas – perdaug formų, architektūrinių elementų

Purvynės g. 9. Ūkiniai pastatai rekonstruoti į poilsio namus. Tūris per didelis, proporcijos blogos, architektūrinė stilistika – tarsi imitacija, bet primarginta. Panaudotas fachverkas – svetimas Nidoje. Pastatus darko pernelyg iškeltas cokolis, „kryželiu siuvinėti“ balkonai. Nors spalvinis sprendimas ir medžiagos – tradicinės. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

504 505

Taikos g. 43 – puikus konversijos pavyzdys. Iš seno baltų silikatinių plytų sandėlio (dalis išlikusi šalia) suprojektuotas fantastiškas meno kolonijos pastatų kompleksas. Tas pats tūris, ant kurio įrengtas šlaitinis stogas, net rampos įvaizdis paliktas, paverčiant ją dengta terasa. Tai – komunalinė teritorija. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

Purvynės g. 87 (75, 76, 78A,78C, 78E, 78F, 78H, 79) Pastangos tvarkyti yra – parengti vieningi projektai, bet kai toks pastatų tankumas, tiek savininkų, kurių kiekvie nas turi savo skonį... vienybės pasiek-ti neįmanoma. Įteisinti kaip gyvenamųjų blokuotų namų kvartalą negalima, pernelyg didelis tankumas. Niekam ne paslaptis, kad garažų ten liko la-bai nedaug. M. Ramanauskienės 2011 m. nuotraukos

506 507

Pastato statybos vieta yra pagrindinė priežastis, kodėl negali būti bendrų receptų naujai statybai. Kar-tais pastatas, puikiai derantis komunalinėje zonoje, būtų visiškas akibrokštas etnografinėje teritorijoje. Ir atvirkščiai. Imitacinės architektūros pastatas, padabintas lėkiais, vėjalentėmis, juokingai atrodytų ūkinių pastatų apsuptyje.

Daug naujų pastatų buvo pastatyta sovietmečiu, tiksliau nuo 1960 m., kai Neringai buvo suteiktas miesto statusas, panaikinti ypatingai griežti pasienio zonos apribojimai. 1967 m. parengtas pirmasis Neringos tvar-kymo planas, numatęs pagrindinius statybos principus: 2–3 aukštai, šlaitiniai stogai, spalvinė gama, statybinės medžiagos. Iš to laikotarpio išliko ne taip daug pastatų, tačiau tikrai patys geriausi, atspindintys geriausius sovietmečiu kūrusių architektų novatoriškus sprendimus. Dažnai sovietmečiu statytos poilsinės buvo nerekonstruojamos, o tiesiog nugriaunamos. Buvusių pastatų vie toje statomi nauji ir ne visada blogesni pastatai. Kiekvienas atvejis yra unikalus, ir profesionalaus architek-to nuojauta, supratimas, patirtis, jo talentas turi atsiskleisti priimant sprendimą, kaip reikia projektuoti.

IŠKILIAUSI POKARIO ARCHITEKTŲ DARBAI KURŠIŲ NERIJOJE

Nidos prieplauka, Naglių g. 16, Nida, statyta 1964 m. pagal architekto A. Paulausko projektą

Neringos savivaldybė, Taikos g. 2, Nida, statyta 1970–1975 metais pagal architekto G.Tiškaus projektą

„Ešerinė“, restoranas, Naglių g. 2, Nida, statyta 1979 m. pagal architekto V. Guogio projektą

„Kopų“ gyvenamasis kvartalas Nidoje, suplanuotas 1975 m. pagal architekto R. Kraniausko projektą

Vila „Guboja“, Pamario g. 16, Nida, statyta apie 1970 m. pagal architekto A. Zavišo projektą

Vilniaus miestų statybos projektavimo instituto poilsinė Preiloje, Preilos g. 67B, statyta 1974 m. pagal architekto G.Tiškaus projektą

Poilsinė Pervalkoje, Pervalkos g. 38A,B,C, statyta 1975 m. pagal architekto V. Guogio projektą

508 509

Poilsio namai „Pilkopė“, Kalno g. 14, Juodkrantė, statyti apie 1970 m. pagal architekto A. Zavišos projektą

Lietuvos jūrų muziejus, Smiltynės g. 2, Klaipėda, statytas 1979 m. pagal architekto Petro Lapės projektą

Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumas, Smiltynės g. 4, Klaipėda, statytas 1994 m. pagal architekto P. Lapės projektą

1990 m. prasidėjo nauja banga – esamų poilsio pastatų kompleksų, gyvenamųjų namų rekonstravi-mas, pritai kymas naujai paskirčiai, siekiant maksi-maliai padidinti turimą plotą. Ne visi pastatai buvo blogai rekons truojami, turime nemažai teigiamų pavyzdžių.

Miško g. 1, Juodkrantė, arch. Gintaras Prikockis, drožiniai – Mariaus Jonučio; 2009 m. rekons truota buvusi poilsinė

L.Rėzos g. 8, 8B, Juodkrantė. Architekto Juozo Baltrėno apie 1970 m. statytas mokyklos pries-tatas rekonstruotas 1999 m. pagal architektės Jadvygos Kijauskienės projektą.

Preilos g. 83, Preila, architektų G. ir A. Prikockių apie 2000 m. pastatytas poilsio pastatas žvejo so-dybos vietoje

Preilos g. 73, Preila. Architekto G. Prikockio va-dovaujamos grupės suprojektuotas poilsio pasta-tas (rekonstruotas ūkinis pastatas)

Pamario 13. Nida. Rekonstruoti poilsio namai „Nerija“. Rekonstrukcijos autorius – architektas Viktoras Katarskis

510 511

KURŠIŲ NERIJOS ŽVEJO SODYBOS STRUKTŪROS ANALIZĖ

Gyvenviečių išsidėstymą Kuršių nerijoje nulėmė gamtinės sąlygos – statybai tinkamų teritorijų pasiskirstymas, kelių įrengimo galimybės, vyraujantys vėjai bei pagrindinė ūkinė gyventojų veikla – žvejyba. Pagrindinis gyvenviečių plano elementas – išilgai marių nusitęsusi gatvė. Tokį planą nulėmė kopos, nes atskirose vietose tarp kopų ir marių liko tik siaura kranto juosta, kurioje nebuvo galima jokia statyba.

Didžiausia iš šiuo metu esamų gyvenviečių – Nida. Gamta sukūrė kopų formą, o žmogus, užsodindamas jas, sustabdė tolimesnį jų kitimą ir pakeitė spalvą. Tik pietinėje Nidos dalyje smėlėtos kopos liudija, koks siluetas buvo praeityje. Naujų poilsio namų statyba, prasidėjusi pokario laikotarpiu, neharmoningai įsibrovė į jau susiklosčiusį siluetą. Šioje gyvenvietėje ryškiai išsiskiria istorinis gatvių apstatymas ir naujos statybos pastatai.

Antra pagal dydį gyvenvietė, Juodkrantė, taip pat turi labai taisyklingą senosios dalies struktūrą. Naujų pastatų plėtra šioje gyvenvietėje buvo itin intensyvi dėl patogaus susisiekimo su ja. Naujos architektūros, daugiausia vasarnamių, viešbučių ir kitos visuomeninės paskirties įstaigų, tūriai glaudžiasi nutolę nuo marių, kopų papėdėse.

Trečioji pagal dydį, Preilos gyvenvietė, lyginant su kitomis, yra gana jauna. Joje pirmosios įsikūrė žvejų sodybos, kurių architektūra buvo tik medinė. XIX a. pab. – XX a. pr. šioje gyvenvietėje pirmenybė buvo teikiama poilsio namų statybai ir jų plėtimui. Toks požiūris suardė planinę-erdvinę, funkcinę struktūrą, gyvenvietė prarado savitumą.

Ketvirtoji, Pervalkos žvejų gyvenvietė, yra mažiausia Kuršių nerijoje. Ši gyvenvietė taip pat neišvengė prasidėjusio labai intensyvaus pertvarkymo ir užstatymo rekreacinės paskirties pastatais, nors tik XX a. ketvirtame dešimtmetyje tapo kurotine gyvenviete. Taip buvo suardytas istoriškai susiklostęs Pervalkos užstatymas ir pakeistas architektūrinis caharakteris.

Kuršių nerijos žvejai savo gyvenvietes statė labai tvarkingai, tai matosi iš to, kad ten, kur reljefas lygus, atsirado tiesios gatvelės ir tvarkingai suskirstyti sklypai. Visos senosios gyvenvietės gatvinio tipo, kompaktiško linijinio plano, vienpusio arba abipusio gatvės apstatymo. Tiksliai nustatyti kiekvieno sklypo ribas gyvenvietėse nėra sudėtinga, nes kiekvienas sklypas buvo aptveriamas tvorele, nepriklausomai ar tai gyvenamas namas, ar vėlesniu laiku iškilę poilsio pastatai. XIX amžiuje tveriama žiogrių, XIX a. pab. – XX a. pr. medine arba želdinių juostos tvora. Kartais sklypas būdavo tveriamas senų tinklų tvora.

Tradicinis senosios žvejo sodybos planas – taisyklingas, nedidelis galu į vandens pusę orentuotas stačiakampis sklypelis, lygiagretus gretimiems sklypams. Tokius sklypus sudarydavo dvi dalys: sodybinis kiemas ir už jo esanti pieva (sodui, daržui, tinklų džiovinimui). Besikuriančioms žvejų sodyboms svarbiausia buvo patogus priėjimas prie vandens. Pagrindinis gyvenamojo namo orientavimo principas – galu į marias – išliko iki mūsų dienų. Taip pastatytas namas mažiau „kentėdavo“ nuo stiprių rytų vėjų. Ūkiniai pastatai buvo statomi tolėliau nuo marių, išilgai arba skersai posesijos. Vyravo medinė statyba. Namai prie pagrindinio kelio šonu į gatvę pradėti statyti XX a. pr. Tokių pavyzdžių daugiau galima pamatyti Juodkrantėje ir Nidoje.

Be gyvenamojo namo sklypuose buvo statomi tvartai. Kartais sodybėlėje stovėdavo atskiras pastatėlis – pukinė. Plintant poilsio paslaugų verslui (XIX a. pb. – XX a. pr.), dalis poilsiautojų apsistodavo vietinių gyventojų sodybose, dėl to, sodybose atsirado naujos paskirties statinių: vasarinės virtuvės, pagalbiniai pastatai, kurie buvo pritaikyti gyventi tik vasaromis.

Kaip rodo istoriniai tyrimai, žvejo sodyba buvo gausiai apželdinta – nuo gatvės krūmais, pagal sklypo ribą – uoginiais krūmais, kitoje pusėje sodinami vaismedžiai, o tarpuose gėlynai ir daržai. Vienas būdingiausių krūmų Kuršių nerijoje – alyva.

Juozapas Algimantas Januševičius / Gintarė Baltrūnė Daugeliu atveju vienintelis istorijos šaltinis apie sklypų užstatymo situaciją ir pastatų rekonstrukcijas yra pirmieji pokarinės inventorizacijos planai, kurie buvo parengti XX a. viduryje.

Pasiūlymai projektuotojams:Kiekvienas sklypas viduje turėtų būti tvarkomas etnografiškai, remiantis istoriniais tyrimais ir

susiklosčiusiomis tradicijomis. Jei įmanoma – atstatomos istorinės sklypo ribos.Sklypo viduje esančius takelius pageidautina daryti medinių skydų, poilsio namų sklypuose – betoninių

ar akmens plytelių su žolės tarpais. Taip dengiami tik pagrindiniai takeliai: aplink namą, nuo namo iki ūkinio pastato, link vartelių. Sode rekomenduojami žvyruoti takeliai.

Sklypo apželdinimą palikti pirminį, padarant kai kurias pataisas pagal esamą padėtį. Augalų rūšis reiktų naudoti tradicines, pritaikytas šioms gamtinėms sąlygoms.

Mažosios architektūros objektai ir elementai turėtų būti labai saviti, pritaikyti Kuršių nerijai – nedideli. Neleistini stambūs elementai paimti iš didelio miesto.

Žvejo namas. Planinė struktūraŽvejų sodybos Kuršių nerijoje buvo statomos vieno aukšto su pastoge, su viena veranda arba be jos.

Dažniausiai pasitaikanti planinė struktūra senuosiuose pastatuose – vieno galo, nepilnas dviejų galų ir dviejų galų gyvenamasis namas (1 pav.), įtakotas Mažojoje Lietuvoje tuo metu vyravusių statybinių ir architektūrinių tradicijų, kuriomis remdavosi vietiniai pamario meistrai.

1 pav. a – Lotmiškio g. 15, Nida – vietinės reikšmės architektūros paminklas, statytas 1920 metais ir turintis Kuršių nerijai charakteringą vieno galo trobos išplanavimą: 1 – priemenė, 2 – virtuvė, 3 ir 4 – gyvenamieji kambariai, 5 – kamara, 6 – naujos statybos veranda; b – Pervalkos g. 17, Pervalka – nepilno vieno galo troba: 1 – priemenė, 2 – virtuvė, 3 ir 4 – gyvenamieji kambariai, 5 – kamara, 6 – ūkinė patalpa; c – Pamario g. 24, Nida – dviejų galų trobos planas atkurtas remiantis atliktais tyrimais ir inventorizacijos byla: 1 – priemenė, 2 – virtuvė, 3 ir 4 – gyvenamieji kambariai, 5 – kamara, 6 – virtuvė, 7 ir 8 – gyvenamieji kambariai, 9 – kamara. Matmenys nurodyti centimetrais.

512 513

Vėjo ir marių stichijų veikiamos žvejų namai griūdavo arba būdavo stipriai apgadintos. Jų vietoje „užaugdavo“ nauji, žymiai didesni, arba tie patys perrinkti, tik stipriai padidinti, gyvenamieji namai. Taip Kušių nerijoje išplito nepilnų dviejų arba dviejų galų gyvenamieji namai. Gyvenviečių kurortinio klestėjimo bumas (XIX a. pab. – XX a. pr.) taip pat turėjo įtakos trobos didinimui ir puošimui, nes dauguma žvejų šeimų versdavosi apgydendindami poilsiautojus vasaros sezonu.

Dviejų galų gyvenamajį namą pastato centre esanti priemenė dalindavo į dvi dalis. Priemenė turėdavo du išėjimus per ilguosius pastato fasadus. Abiejose pastato pusėse būdavo po dvi arba keturias patalpas: viename gale du gyvenamieji kambariai, virtuvė ir kamara, kitame gale – kamara ir kitos ūkinės patalpos (vėliau gyvenamosios patalpos). Priemenėje būdavo laiptai vedantys į pastogę, kurioje, kol neatsirado poreikio priimti daugiau poilsiautojų ir joje nebuvo įrengtos gyvenamosios patalpos – mansarda, buvo džiovinami žvejų tinklai. Namo didinimo etapu dažniausiai buvo pristatoma ir antroji veranda, o jei pradiniame išplanavime verandos nebuvo – pirmoji. Viename namo gale, paprastai po kamara, būdavo iškasamas apie 60–100 cm gylio rūsys bulvėms laikyti.

Namų, kuriuos didindavo tik pristatydami papildomas patalpas, planinė senosios dalies struktūra dažniausiai išliko nepakitusi. Juose dažniausiai būdavo pertveriamos priemenės, atsirasdavo papildomų durų angų arba senosios būdavo užmūrijamos, taip atsirado papildomų pertvarų, įrengti sanitariniai mazgai, keičiamos krosnių vietos (dažniausiai buvo įrengiamos dvi atskiros krosnys, o kartais ir visai naikinamos). Naujosios namo dalies suplanavimas būdavo atkartojamos pagal senąją, todėl nustatyti tikrąją namo struktūrą galima tik pagal inventorinę namo bylą arba atlikus architektūrinius-konstruktyvinius tyrinėjimus. Rekonstruojant arba didinat gyvenamajį namą gyventojai naudodavo medžiagas, kurios buvo artimos buvusioms medžiagoms, tik retkarčiais tokiuose namuose yra randama mūrinių pertvarų, kas rodo, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta pokario laikotarpiu.

Pastato struktūra, priklausomai nuo gyventojų poreikių, kito nuolatos. Jei gyvenamajį namą vis dar valdo vienas ar du savininkai, tai galima tikėtis surasti mažai pakitusią namo planinę struktūrą. Tačiau, jei gyvenamasis namas tapo daugiabučiu, t.y. gyvenamajį namą valdo trys ir daugiau savininkų, tokio namo planinė struktūra yra smarkiai pakitusi – kiekviename bute be gyvenamųjų patalpų įrengta atskira virtuvė, sanitarinis mazgas, įrengta papildoma laiptinė.

Didžioji dalis ūkinių pastatų yra perplanuoti ir pritaikyti apgyvendinti poilsiautojus, todėl autentišką planinę struktūra turinčių ūkinių pastatų nėra išlikusių.

Architektūra

Žvejų namai Kuršių nerijoje buvo nedidelio tūrio – vieno aukšto su pastoge. Pastatas išplanuojamas taip, kad tenkintų esminius šeimos poreikius. Vėliau, kurortinių gyvenviečių klestėjimo metu, daugelis gyventojų įsirengė mansardas, prisistatė verandas, kurias išpuošdavo dekoro elementais, analogiškais visam namui.

Vieno aukšto pastatas būdavo statomas ant žemų plytų vainiko pamatų, pastato sienos išorėje tradiciškai apkaltos vertikaliai lentomis su antplyšiais, stogas dvišlaitis arba pusiau valminis kartais su čiukuru (4 pav.). Žvejo namo aukštis nuo žemės iki kraigo vyrauja nuo 6 iki 7,5 metrų, o vidaus patalpų aukštis – nuo 2,10 iki 2,70 metrų aukščio.

Namas turėdavo du įėjimus, dažniausiai simetriškus. Langų angos būdavo daugiau mažiau vienodo dydžio visame pastate, išskyrus pastogę – joje didesni langai buvo statomi vėlesniu metu, pritaikant pastatą poilsiautojams, o iki tol būdavo statomi arba nedideli stačiakampiai, arba keli maži trikampiai langai. Dažnai pasitaiko, kad prieš įstatant didesnius langus, pastogėje būdavo nedidelės vienvėrės arba dvivėrės durelės (varteliai) patekti iš lauko. Tokiu atveju į pastogę iš lauko būdavo patenkama lauko laiptais arba kopėčiomis.

Kuršių nerijoje pastatai dažnai nukentėdavo nuo stichinių bei atmosferinių veiksnių, todėl namų išorinių sienų apdaila ir stogo danga dažnai būdavo keičiama.

Pagal R. Dethlefseno ir A. Boeticher veikalus Kuršių nerijoje buvo būdingos ryškios ir įvairios spalvos: mėlyna (ultramarino), žalia, pilka, melsva, švedų raudona ir geltona. Vėlesniu laikotarpiu nusistovėjo siauresnė spalvų gama – švedų raudona, mėlyna (ultramarino) ir balta [10].

Langai Dažniausiai pastatuose langai buvo įrengiami vienodo pločio, nors pasitaiko ir kelių skirtingų pločių,

viengubi, dviejų arba trijų varčių langai. Daugelyje namų žiemą buvo galima įstatyti papildomus (antruosius) lango rėmus. Vėlesniu laikotarpiu visame pastate, o taip pat naujose verandose ir pastogėse, buvo įrengiami skirtingų dydžių langai, kur reikia angas siaurinant arba platinant. Visi langai būdavo keturių arba šešių sudalijimų, verandos langai būdavo sudalinami ir smulkiau.

Gyvenamų namų langai buvo apkalami apylangėmis, kurios puoštos labai kukliai. (2 pav.)Langai Kuršių nerijoje būdavo dažomi baltai, o apylangės tokia spalva kaip langai arba mėlynai

(ultramarino spalva).

2 pav. Lango konstruktyvas [arch. 30]. Matmenys nurodyti milimetrais

514 515

LanginėsTai ne tik langų puošmena. Jos atlikdavo svarbią langų apsauginę funkciją, ypač tokiame vėjuotame

krašte. Visos langinės buvo uždaromos iš lauko, o atvertos pritvirtinamos prie sienų, kad vėjas jų neblaškytų. Puošiama buvo tik toji langinių pusė, kuri matoma dieną. Langinės būdavo rėminės konstrukcijos su įsprūdomis (filingais). Kuršių nerijoje dažnai būdavo naudojamos paprasčiausios konstrukcijos langinės – vertikalios plokščios lentos.

Langinės dažomos balta spalva arba namo spalva (t.y. mėlyna (ultramarino) arba švedų raudona).

DurysLauko durys buvo statomos abiejuose priemenės galuose, jos būdavo vienvėrės arba dvivėrės įsprūdinės

(filinginės) su kalvių darbo metaliniais vyriais (3 pav.). Durys dažniausiai būdavo be staktų – remiamos į sienų statramsčius. Papraščiausios durys turėdavo vertikalių lentų raštą, šiek tiek sudėtingesnėms durims naudojamas eglutės ar rombų raštas ir pagražinama rozetėmis. Verandų durys būdavo gaminamos įsprūdinės (filinginės), dažniausiai turėdavo langelius apšvietimui.

Vidaus durys paprastos įsprūdinės (filinginės), dažnai turėdavo po nedideli langelį, dažomos baltai.Lauko durys Kuršių nerijoje dažomos namo spalva – melyna arba ruda, retkarčiais baltai (dažniausiai

verandos).

3 pav. Lauko durys. a – namo durys Nidoje [lit. 9, 226psl., f]; b – namo durys Pamario g. 21, Nidoje [arch. 2]; c – namo durys Nidoje [lit. 9, 226psl., b]; d – namo durys Nidoje [lit. 9, 226psl., i]; e ir f – namo durys Pervalkos g. 21, Pervalkoje [arch.

30]

Durų, langų ir langinių metalo dirbiniaiMetaliniai vyriai, rankenos ir spynos dažniau buvo pramoninės gamybos – be puošmenų. Tai paprasti

geometrinio kontūro dirbiniai padaryti iš plokščiai išplaktų geležies strypų (4 pav.). Pagaminti dirbiniai buvo prikalami vinimis prie medinių lentų, o spynos įleidžiamos į medį arba pritvirtinamos durų vidaus pusėje. Plačios kalvių darbo vinių galvutės pagyvino apkausto plokštumą.

4 pav. Langinių vyriai. a – L. Rėzos g. 19, Juodkrantėje [arch. 19]; b – L. Rėzos g. 58, Juodkrantėje [arch. 25]; c – Preilos g. 27, Preiloje [arch. 36]

StogasIstoriniuose šaltiniuose teigiama, kad pirmuosiuose pastatuose stogai dažniausiai būdavo dviejų šlaitų

arba pusiau valminiai su čiukuru (stogo viršus, šelmuo, kraigas, pašelmenys, pakraigė, garalaidė, namo galo skylė ties šelmeniu [1, 3] (5 pav.). Vėlesniu laikotarpiu stogai supaprastėjo – buvo statomi dviejų šlaitų stogai su stačiais galais. Stogai dažniausiai buvo dengiami nendrių danga. Vėlesniu laiku (XIX a. pab. – XX a. pr.), dažniausiai po didesnių stichinių ar atmosferinių veiksnių, nendrių danga būdavo keičiama raudonos spalvos S tipo arba kitaip vadinamomis olandiško tipo čerpėmis.

5 pav. Dviejų šlaitų pusiau valminis stogas su čiukuru. a – čiukuras

Daugelis stogų turėjo tūrinius ir pramoninės gamybos cinko lydinio skardos arba lietus (ketaus) švieslangius, sumontuotus stogo plokštumoje, kurie būdavo įstatomi įrenginėjant mansardas poilsiautojams.

FrontonaiFrontonų apdaila – tai trobos galinių pastogės sienų apdaila. Kuršių nerijoje vyraujantys yra trikampiai

frontonai, tačiau randama ir trapecinių pusiau valminių stogų frontonų (6 pav.). Frontonų apdaila įgauna puošnumo, kai jos apkalas sudedamas keliomis eilėmis ir kryptimis: stačiai, gulsčiai ir įžambiai. Frontoną rėmina stogo dangos pakraščiuose prikaltos vėjalentės. Puošmenis sudaro trys suderintos dalys – lentų apkalas, ornamentuotos vėjalentės ir lėkis. Frontoninės apdailos apačioje dažniausiai išpjaustomi pjūkleliai, augaliniai ar apskritimų elementai. Frontoninė apdaila Kuršių nerijoje dažoma sienų spalva (t.y. mėlyna (ultramarino) arba švedų raudona).

6 pav. Gyvenamojo namo Kuršių nerijoje frontono apdaila [lit. 9]

516 517

Vėjalentės ir karnizai

Kuršių nerijoje vėjalentėms ir pastato galinių sienų frontoninę dalį atskiriantiems karnizams vienodai buvo naudojami tiek geometriniai, tiek augaliniai ornamentai. Puošiant vėjalentes ir karnizus naudojama daug lankelių, trilapių žiedelių, smailių pumpurėlių, tulpių ar lelijų. (7 pav.)

7 pav. Vėjalentės ir karnizai. a – prieangio vėjalentė ir karnizas Nidoje [lit. 9, 60 psl., i]; b – vėjalentė L. Rėzos g. 26, Juodkrantėje [arch. 22]; c – vėjalentė Pervalkos g. 21, Pervalkoje [arch. 30]; d – vėjalentė Pervalkos g. 23, Pervalkoje ir Preilos

g. 27, Preiloje [arch. 31 ir 37]; e – vėjalentė Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 8]; f – verandos vėjalentė Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 8]; g – vėjalentė Pervalkos g. 10, Pervalkoje [arch. 28]; h – vėjalentė Naglių g. 8, Nidoje [arch. 5]; i – vėjalentė Pamario

g. 23, Nidoje [arch. 3]; y – vėjalentė ir karnizas Pamario g. 21, Nidoje [arch. 2]; j – vėjalentė gyvenamo namo Nidoje [lit. 9, 62psl., f]; k – vėjalentė Pamario g. 24, Nidoje [arch. 4]; l – vėjalentė L. Rėzos g. 15, Juodkrantėje [arch. 17]; m – vėjalentė

Naglių g. 8, Nidoje [arch. 5]; n – karnizas Preilos g. 27, Preiloje [arch. 36]; o – klėties karnizas Juodkrantėje [lit. 9, 59psl., k]; p – karnizas L. Rėzos g. 23, Juodkrantėje [arch. 22]; r – karnizas L. Rėzos g. 19, Juodkrantėje [arch. 19]; s – karnizas Pamario g. 18, Nidoje [arch. 42]; t – vėjalentė L. Rėzos g. 26, Juodkrantėje [arch. 42]; u-x – vėjalentės Pamario g. 18, Nidoje [arch. 42]; q -

vėjalentė Preilos g. 13, Preiloje [arch. 42]

Vėjalentės dažniausiai sudarytos iš kelių lentų, kurių storis kinta tarp 2–3 cm. Tiek počerpinės, tiek frontoninės vėjalentės plotis kinta priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir formos. (8 ir 11 pav.)

8 pav. Vėjalenčių tvirtinimo detalė. Matmenys nurodyti centimetrais

Vėjalentės dažomos keliomis spalvomis: apatinė – balta, o viršutinė dažmiausiai sienų spalva. Frontoninių sienų karnizai taip pat dažomi baltai, bet pasitaiko ir mėlynos (ultramarino) spalvos derinių.

Gegnėgaliai, sijų galaiNetikėta formų įvairovė atrandama tokiose namų vietose, kur nelengva pamatyti – stogo paražėse išsikišę

lubų sijų galai, ant kurių guli pogegninis ilginis. Sijų ir gegnių galuose išdrožiami ornamentai stambių formų, be smulkių išpjovų (9 ir 10 pav.). Čia naudojama tik geometrinių motyvų puošyba.

9 pav. Sijų galai. a – sijos galas L. Rėzos g. 58, Juodkrantėje [arch. 25]; b – sijos galas Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 8]; c – sijos galas Pervalkos g. 10, Pervalka [arch. 28]; e – sijos galas Pervalkos 21, Pervalka [arch. 30]; f – sijos galas L. Rėzos g. 26, Juodkrantėje [arch. 22]; g – sijos galas L. Rėzos g. 9 ir L. Rėzos g. 18, Juodkrantėje, Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 16, 18, 8].

518 519

10 pav. Gegnių galai. a – gegnės galas L. Rėzos g. 18, Juodkrantėje [arch. 18]; b – gegnės galas Lotmiškio g. 15, Nidoje ir Nidos-Smiltynės pl. 10 [arch. 9, 40]; c – gegnės galas Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 8]; d – gegnės galas L. Rėzos g. 26,

Juodkrantėje [arch. 22]; e – gegnės galas L. Rėzos g. 15, Juodkrantėje [arch. 17]; f – gegnės galas Pervalkos g. 21, Pervalkoje ir Naglių g. 9, Nidoje [arch. 30, 6]; g – gegnės galas Pervalkos g. 21, Pervalkoje [arch. 30]; h – gegnės galas Pervalkos g. 10,

Pervalkoje [arch. 28].

LėkiaiStogo kraigo galuose, ant frontono ar ant čiukuro, sudurtos vėjalentės būdavo puošiamos lėkiais (11 pav.).

Jie gaminami siluetiniai (žirgelių, paukščių, ragų, žuvų, žalčių formos), geometriniai, augalinių motyvų (lelijų, lapelių).

11 pav. Vėjalenčių ir lėkio tvirtinimo detalė. Matmenys nurodyti centimetrais.

Kuršių nerijoje lėkiais būdavo puošiamos gyvenamieji namai, prieangiai, verandos. Lėkiai, kaip ir kitur Lietuvoje, yra trijų pavidalų ir konstrukcijų: poriniai (dviejų įstrižai sukryžiuotų lentų), vertikalūs (vienos trumpos lentos) ir mišrūs (12 ir 13 pav.). Kuršių nerijoje lėkiai drožinėjami labai puošnūs – žirgelių galvos su puošniais karčiais ir kamanomis, o dažnai dar ir su gėle tarp jų. Dažnai pasitaiko lėkių su jūrininkystės motyvais.. [1–3, 9]

Lėkiai Kuršių nerijoje dažniausiai dažomi balta, kartais mėlyna (ultramarino) ar švedų raudona spalva.

12 pav. Vertikalūs lėkiai. a – lėkis Preilos g. 18, Preiloje [arch. 41]; b – lėkis Preilos g. 19, Preiloje [arch. 41]; c – verandos lėkis Pamario g. 18, Nidoje [arch. 41]; d – lėkis Pamario g. 18, Nidoje [arch. 41]; e – lėkis Preilos g. 19, Preiloje [arch. 41];

f – lėkis Lotmiškio g. 13, Nidoje [arch. 41]; g – lėkis Nidoje [lit. 3, 70 psl., IX lent., 2]; h – lėkis Nidoje [lit. 7, 76 pav.]; i – lėkis Nidoje [lit. 3, 70 psl., IX lent., 3]; y – lėkis Nidoje [lit. 7, 81 pav.]; j – lėkis Preiloje [lit. 7, 88 pav.]; k – lėkis Nidoje [lit. 6, 99 pav., 3]; l – lėkis Preiloje [lit. 6, 99 pav., 6]; m – lėkis Nidoje [lit. 9, 98 psl., h]; n – lėkis Preiloje [lit. 6, 99 pav., 2]; o – lėkis

Pervalkos g. 23, Pervalkoje [arch. 31]; p – lėkis Nidoje [lit. 9, 98 psl., i]; r – lėkis Pervalkoje [lit. 6, 101 pav., 8]; s – lėkis Nidoje [lit. 9, 95 psl., j]; t – lėkis Nidoje [lit. 6, 101 pav., 6].

520 521

13 pav. Poriniai ir mišrūs lėkiai. a – lėkis Brolių g., Nidoje [arch. 41]; b – lėkis Nidoje [lit. 7, 72pav.]; c – lėkis Nidoje [lit. 7, 71pav.]; d – lėkis Nidoje [lit. 7, 73pav.]; e – lėkis Nidoje [lit. lit. 3, 70psl., IX lent., 1].

Laiptai Laiptai būdavo paprasti vieno maršo mediniai, turėklai be jokių raižinių ar puošybos elementų. Laiptai

dažniausiai labai statūs, kad priemenėje užimtų kuo mažiau vertingos vietos. Vėlesniu metu laiptai buvo keičiami į naujesnius, nebe tokius stačius, kad būtų patogu užlipti į mansardą.

Vidaus apdailaVidaus sienos dažniausiai būdavo tinkuojamos kalkiniu skiediniu arba moliu ant nendrių (balanų) pakloto

ir dažomos. Pasitaiko, kad sienos būdavo tik dažomos kalkiniais dažais. Grindų danga patalpose dažniausiai būdavo medžio masyvo lentų. Lentų plotis įvairus (vidutinis 20 cm),

storis – 2 cm. Pasitaiko, kad namo priemenės grindų dangai būdavo naudojamos raudonos spalvos guldytos keraminės plytos.

Patalpų lubos – iškaltos profiliuotomis lentomis, kurios dažomos baltai arba paliekamos natūralios spalvos. Yra randama ir tinkuotų lubų.

Vėlesniais laikais, namus pritaikant poilsiautojams, sienas pradėta ne tik dažyti, bet ir tapetuoti, pasitaiko ir sienų apkaltų dailylentėmis.

KonstrukcijosPamataiKaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, dėl kopų slinkimo ir pavasarinių potvynių paplovimo, nuolat reikėjo

perkelti ant smėlio statytus namus. Tokia padėtis minima Pervalkos gyvenvietėje. [iš archyvinės medžiagos 28]

Pamatai – lauko akmenų, juostiniai. Šiek tiek vėlesniu laikotarpiu, pastatų rekonstrukcijos metu, pamatai tvirtinami arba visiškai keičiami į kelių eilių raudonų plytų mūro pamatus. Akmeninių pamatų siūlės užpildytos kalkiniu skiediniu, plytų mūro – kalkiniu arba cementiniu skiediniu. Pamatų įgilinimas nuo paviršiaus kinta nuo 0,3 iki 0,6 m.

Vėlesniu laiku pamatų hidroizoliacijai pradėtas naudoti tolis.Akmeninius pamatus palikdavo netinkuotus, o plytų arba mišrios konstrukcijos pamatus dažniausiai

tinkuodavo kalkiniu arba cementiniu skiediniu.Vėlesniu laikotarpiu statytų verandų pamatai būdavo stulpiniai.

SienosSienų konstrukcija rąstinė – karkasinė. Statramsčiai stovi ant horizontalaus balkių vainiko, kurie

suneriami kampuose. Viršutiniu galu statramsčiai remiasi į perdenginio balkius. Tarpai tarp statramsčių užpildyti horizontaliais pjautais keturkampiais sienojais, kurių galai įleisti į griovelius statramsčiuose (14 pav.). Statramsčių ir sienojų storis labai įvairus – 12–15 cm, pasitaiko ir storesnių, net 22 cm storio sienojų. Sienojų aukštis – pagal tašomo rąsto skerspjūvį, todėl vienoje sienoje galima rasti ir labai aukštų (~40 cm), ir žemesnių (~20 cm) sienojų. Kamšalas tarp sienojų – kiminas (drėgnų vietovių lapuotoji sąmana).

14 pav. Sienos detalė. Matmenys nurodyti milimetrais

Vidaus laikančios sienos tokios pat konstrukcijos – jos jungiasi į statramsčius pagrindinėse sienose. Pertvaros, besiliečiančios su krosnimis arba dūmtraukiais, mūrijamos iš raudonų plytų ir tinkuojamos (mūras apima apie 2 metrus nuo krosnies arba dūmtraukio). Tokios pertvaros sudaro dūmtraukiams standumo briaunas (atramines sienutes) ir apsaugo nuo greito užsidegimo. Kitos pertvaros – viengubų vertikalių stačių lentų apkaltos vienos krypties storomis (2x2 cm) balanomis arba vertikalių špuntuotų lentų iš abiejų pusių apkaltų nendrėmis. Tokių pertvarų plotis vyrauja nuo 5 iki 10 cm.

Mansardos pertvaros dažniausiai įrengtos naujai – medinės, apkaltos presuoto kartono lakštais.Sienos iš išorės apkaltos plačiomis (14–28 cm) stačiomis apipjautomis lentomis su profiliuotais antplyšiais

(1,8–3 cm storio, dažniausiai pasitaikantis 2,5 cm storis). Lentomis apkaldavo praėjus dviems metams po pastatymo, kad susigulėtų sienojai.

PerdangaPerdangą sudaro ant išilginių sienų atremtos medinės sijos. Sijų plotis kintantis nuo 12 iki 22 cm, o aukštis

nuo 17 iki 26 cm. Sijų žingsnis kinta nuo 1 iki 1,6 m tarp centrų. Apšiltinimo sluoksnis – plūktas molis, vėliau medžio drožlės ar pjuvenos. Neretai pirmo aukšto patalpose

medines sijas palikdavo atviras.StogasPastato stogai dvišlaičiai, pradžioje dengti nendrėmis, vėliau – olandiško tipo čerpėmis. Stogo nuolydis

vyraujantis 40–45 laipsnių. Medinės stogą laikančios konstrukcijos – statramsčiai, ilginiai, mūrlotai ir gegnės.Ant namo perdangos skersinių sijų sudedamos dvi išilginės sijos ir mūrlotai, kurių skerspjūviai dažniausiai

522 523

sutampa su skersinių sijų skerspjūviais. Į mūrlotus remiasi gegnės, o į išilgines sijas atremti pastogės statramsčiai, kurie palaiko stogo ilginius. Gegnių skerspjūvis labai įvairus (10x14, 12–18, 10x18 cm ir pan.).

Nendrės pundeliais dedamos storgaliais žemyn. Ant stogo buvo išskleidžiamos. Kraige įrengdavo slogsčius – tai dvi sukryžiuotos kartelės, kurios prilaiko nendres stogo kraige. Kartais kraigas būdavo papildomai dengiamas lentomis.

Stogą dengiant čerpėmis buvo reikalingas papildomas stogo konstruktyvo elementas – grebėstas. Išilginis stogo grebėstavimas – kas gegnė, skersinis – pagal čerpių žingsnį. Stogo paklotas po čerpėmis – skiedrų arba lentų, suklotų eglute. (15 pav.)

15 pav. Karnizo detalės: a – stogo paklotui naudojamos lentos, kurios klojamos eglute (matmenys nurodyti mili-metrais); b – stogo paklotui po čerpėmis naudojami gontai (skiedros)(matmenys nurodyti centimetrais)[arch. 36]

KrosnisPastatai būdavo šildomi krosnimis, kurios sumūrytos iš plytų, o apdailai dažniausiai naudojami kokliai.KaminaiKaminai – raudonų plytų mūro, pastato viduje būdavo tinkuojami kaip ir vidaus sienos. Dažniausiai

pasitaikantys vidinių kamino angų matmenys – 14x14 cm.

Pasiūlymai projektuotojams:Saugoti esamą pastato urbanistinę padėtį vietos ir gatvės atžvilgiu.Išsaugoti žvejo namo planinius ir tūrinius matmenis, santykius ir proporcijas. Vidaus išplanavimą pritaikyti

prie buvusios planinės konstrukcinės struktūros.Atkurti angų ritmą, dydžius, puošybinius elementus pagal esamus pavyzdžius ir tradicijas.Pagal galimybes atkurti pirmykštį vaizdą.Pastato verandą, nors ir statyta vėlesniu laiku, palikti kaip susiformavusį ir šio tipo pastatams būdingą

architektūrinį elementą. Pastato medines konstrukcijas restauruoti vadovaujantis konstruktyvinių tyrimų išvadomis.

NAUDOTI ŠALTINIAI / ARCHYVINĖ MEDŽIAGA

Santrumpos:KLA – buvusio paminklų konservavimo instituto, dabar UAB „Andrijauskas ir partneriai“ archyvas KKPA – UAB „Klaipėdos komprojektas“ archyvasJAJAA – Juozapo Algimanto Januševičiaus asmeninis archyvas

Eil. Nr. Gyvenvietė Adresas Projekto pavadinimas Archyvas Archyvo

numerisNIDA

1. Nida Nidos gyvenvietės senoji dalis

Priešprojektiniai darbai: tyrimai- pastatų ir želdinių erdvinės

kompozicijos analizė,- techninis-ekonominis įvertinimasEskizinis projektas:- etnografinių pastatų teritorijos

sutvarkymas

KLAF-V 1778A

F-V 1778B

F-V 17782. Nida Pamario g. 21

(Tarybų g. 21)Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai,

fotofiksacija- konstruktyviniai tyrimai

KLA556-33

556-343. Nida Pamario g. 23

(Tarybų g. 23)Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai,

fotofiksacija- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-II 556-37

556-384. Nida Pamario g. 24

(Tarybų g. 24)Paruošiamieji darbai:- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-II 334KLF-II 332KLF-II 333KL

5. Nida Naglių g. 8(Brolių g. 8)

Paruošiamieji darbai:- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai



Paruošiamieji darbai:- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai- restauracijos koncepcija

KLAF-II 1109KLF-II 1108KLF-II 1110KLF-V 131KL


Paruošiamieji darbai:- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai


8. Nida Lotmiškio g. 13(M. Melnikaitės 13)

Paruošiamieji darbai:- fotofiksacija- konstruktyviniai tyrimaiDarbo projektas:- medžio gaminiai- metalo gaminiai

KLAF-II 899KLF-II 898KL

F-II 1177KLF-II 1178KL


Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai ir

fotofiksacija - konstruktyviniai tyrimai

KLA674-20

674-21


Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-V 2647F-V 2648

11. Nida G.D.Kuverto g. 5(Pajūrio g. 5)

Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai ir

fotofiksacija - konstruktyviniai tyrimai

KLA1102-3

1102-412. Nida Purvynės g. 1 Paruošiamieji darbai:

- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-II 1682KLF-II 1681KL

524 525

13. Nida Purvynės g. 5 Priešprojektiniai darbai:- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- restauravimo koncepcija ir

naudojimo pasiūlymai


14. Nida Skruzdynės g. 1 Priešprojektiniai darbai:- archit. tyrimai, fotofiksacija- konstruktyviniai tyrimai

KLA 597-13

597-1415. Nida Skruzdynės g. 14 Paruošiamieji darbai:

- architektūriniai tyrimai, fotofiksacija

- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-II 574-12

F-II 574-11

JUODKRANTĖ16. Juodkrantė L. Rėzos g. 9 Priešprojektiniai darbai:

- fotofiksacija - architektūriniai tyrimai- kompleksiniai inžineriniai tyrimai

KLA675-56675-55675-54

17. Juodkrantė L. Rėzos g. 15 Priešprojektiniai darbai:- fotofiksacija - architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLA675-51675-49675-50

18. Juodkrantė L. Rėzos g. 18 Paruošiamieji darbai projektavimui:- istorinė pažyma- fotofiksacija- architektūriniai apmatavimai- inžineriniai tyrimai

KKPA

3604360436043604

19. Juodkrantė L. Rėzos g. 19 Priešprojektiniai darbai:- fotofiksacija - architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLAF-II 675

F-II 675-44F-II 675-45

20. Juodkrantė L. Rėzos g. 20 Paruošiamieji darbai:- archit. tyrimai ir fotofiksacija- inž. konstruktyviniai tyrimaiPapildomi projektavimo darbai:- architektūrinių-statybinių detalių

eskiziniai projektai

KLAF-II 52KL

F-II 53KL

F-II 48KL22. Juodkrantė L. Rėzos g. 23 Paruošiamieji darbai:

- fotofiksacija- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai


22. Juodkrantė L. Rėzos g. 26 Paruošiamieji darbai:- istorinė pažyma- fotofiksacija- apmatavimai

KKPA337733773377

23. Juodkrantė L. Rėzos g. 26 Ūkinis pastatas. Parošiamieji darbai projektavimui. Architektūriniai apmatavimai ir tyrimai.

KKPA

24. Juodkrantė L. Rėzos g. 41a Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai tyrimai- inž.konstruktyviniai tyrimai

KLA675-8675-6

25. Juodkrantė L. Rėzos g. 58 Pastato architektūriniai, konstruktyviniai tyrimai

JAJAA

PERVALKA

26. Pervalka Kvartalas tarp Pervalkos g. Nr. 12-2

Sklypų suplanavimo projektas KLA F-V 271KL

27. Pervalka Pervalkos g. 4 Priešprojektiniai darbai:- architektūriniai-konstruktyviniai

tyrimai

KLA618-2

28. Pervalka Pervalkos g. 10 Priešprojektiniai darbai:- techniniai tyrimai ir arch. detalių

apmatavimai

KLA8989

29. Pervalka Pervalkos g. 17 Priešprojektiniai darbai:- istoriniai tyrimai - architektūriniai tyrimai,

fotofiksacija- architektūriniai tyrimai T2- inžineriniai tyrimai

KLAF-V 341KL

775-14

F-II 1608KLF-II 1609KL

30. Pervalka Pervalkos g. 21 Priešprojektiniai darbai:- fotofiksacija - architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimaiTechninis darbo projektas:- architektūrinė-statybinė dalis- architektūrinė-statybinė dalis 2

KLA1013-51013-31013-4

1013-61013-7

31. Pervalka Pervalkos g. 23 Paruošiamieji darbai:- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLA1158-11158-5

32. Pervalka Pervalkos g. 25 Paruošiamieji darbai:- architektūriniai tyrimai- konstruktyviniai tyrimai

KLA1158-81158-9

PREILA

33. Preila Preilos gyvenvietė Esamos padėties tyrimai KLA F-V 1085

34. Preila Kvartalas tarp Preilos g. Nr. 1-23

Sklypų suplanavimo projektas KLA F-V 296KL

35. Preila Preilos g. 19 Kapitalinio remonto projektas KKPA 987

36. Preila Preilos g. 27 Apmatavimai. Architektūriniai tyrimai natūroje ir techninio stovio nustatymas

KLA 21A

37. Preila Preilos g. 27 Ūkinis pastatas. Apmatavimai ir stovio nustatymas

KLA 21Aa)

38. Preila Preilos g. 67-65 Sklypų suplanavimo projektas KLA F-V 272KL

39. Preila Preilos g. 85 Istorinė apybraiža JAJAA

40. Preila Nidos – Smiltynės pl. 10 Pastato architektūriniai, konstruktyviniai tyrimai

JAJAA

Kita41. Lėkių šablonai (7 vnt.) KKPA

42. Karnizų ir vėjalenčių šablonai (8 vnt.)

KKPA

I. LITERATŪRA1. Pagrindinės architektūrinės statinių detalės, LR Kultūros paveldo inspekcija, Vilnius, 1992.2. Terminų, susijusių su kultūros paveldo objektais, žodynėlis, LR Kultūros paveldo inspekcija, Vilnius.3. Galaunė P., Lietuvių liaudies menas, Vilnius, 1988.4. Lietuvių etnografijos bruožai, Lietuvos TSR Mokslų akademija istorijos institutas, Vilnius, 1964.5. Butkevičius I., Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos, iš Lietuvių kultūros istorijos, t.VI, „Mintis“, Vilnius, 1971.6. Šešelgis K., Baršauskas J., Čerbulėnas K., Kleinas M., Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai, iš Lietuvių liaudies

architektūra, t. I, Vilnius, 1965.7. Architektūra, iš Lietuvių liaudies menas, t. I, Vilnius, 1957.8. Detlefzenas R., Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios, Vilnius, 1995.9. Gimbutas J., Lietuvos kaimo trobesių puošmenys, Vilnius, 2004.

10. Boeticher A., Bau und Kunstdenkmaler in Ostpreussen, Litauen, 1895.

526 527

Vietovės istorinisurbanistinis kontekstas

Etapas - studija, analizė

Etapas - projektas

1

2

Urbanistiniai-architektūriniaivertingieji komponentai

Vertingieji tūrio ir dekoroelementai

1

3

1

4

2

2 3 4 5

Rekomendacijos išvados

Šiame etape analizuojamas gyvenvietės urbanistinis kontekstas, įvertinami esminiai jos susiformavimo principai, istorinė raida

Šiame etape nustatomi galimi sklypų užstatymo esmi-niai principai, būdingi nustatytai urbanistinei, istori-nei gyvenvietės formavimosi aplinkai – sodybinis ar pavieniai pastatai sklypuose, jų aukštingumas, san-tykis su gretimybėmis

Šiame etape nustatomi arba įvertinami pagrindiniai pastatų tūrio ir jų dekoro elementai būdingi nustatytai urbanistinei ar istorinei aplinkai. Galimi įvairūs deko-ro ar tūrio elementų stilizavimo variantai, naudojant būdingas apdailos medžiagas

Kuršių nerijos struktūrą sudarantys urbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai savo paskirtimi, atliekamomis funkcijomis, formomis, apimtimis, bei medžiagomis atspindi svarbiausius jos formavimosi ypatumus. Kintant funkcijai, keitėsi sklypų užstatymai ir paskirtys. Pastatų statymas sklype, jų išorės de-koro elementai, fasadų medžiagiškumas tiesiogiai atspindi jų paskirtį ir istorinį kontekstą. Visa tai suformavo gyvenviečių savitumą, labai aiškiai atskiriant jas. Tai visos Kuršių nerijos architektūros genetinis kodas.Todėl statant naujus statinius, rekonstruojant ar remontuojant esamus, svarbu išlaikyti arba pritaikyti istoriškai susiformavusius esminius sprendinius, priskiriant juos konkrečiai gyvenvietei, vietai joje ir funkcijai.

Rimas Adomaitis

REKOMENDACIJOS PASTATŲ TVARKYMUI, PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ RENGIMUI

Pašto kelias –Poststrabe

Gyvenvietės

Teritorijos žemėlapis

Kuršių nerijos Lietuvos dalyje didžiausios gyvenvietės yra Juodkrantė ir Nida. Svar-biausia nerijos kultūros paveldo dalis yra senosios žvejų gyvenvietės. Nuo XIX a. pradžios išlikę kaimai visi yra išsidėstę Kuršių marių pakrantėje. XIX šimtmečio pabaigoje šalia paprastų vietinės statybos namų iškilo įmantresni statiniai: švyturiai, bažnyčios, mokyklos, vilos. Iš dalies šie stati niai ėmė rastis dėl to, kad nerija tapo rekreacijos cen-tru: jau 1840 m. Juodkrantė išgarsėjo kaip sveikatingumo kurortas, o Nida, Preila ir Per-valka buvo oficialiai pripažintos kurortais Lie-tuvos Respublikos valdymo metais – 1933 m. Viena svarbių Vokietijos industrializaci-jos išdavų, turėjusių didelės įtakos Kuršių nerijos kurortų atsiradimui buvo transporto infrastruktūros plėtra: garlaivių linijų atsiradi-mas Kuršių mariose. Pirmoji prieplauka buvo pastatyta Juodkrantėje 1891 m., po to Nidoje (1904). Nepaisant didelės industrinės epochos techninių naujovių įtakos žmonių mąstymui Kuršių nerijos kurortų reklamos pavyzdžiai liudija dėmesį šio krašto istorijai ir et-nografijos tradicijai. Tai atsispindi viešbučių pavadini muose Kuršių kiemas („Kurischer Hof”) pirmasis viešbutis Juodkrantėje, Nidoje buvo viešbučiai Kuršių elnias („Kurischer Elch”). Kai kurių viešbučių ir vilų pavadini-mai akcentavo Kuršių nerijos kraštovaizdį „Villa Waldfrieden” (Miško ramybė), „Villa Flora” ar augmeniją: viešbutis „Nordische Linnaea” (Šiaurės linėja) Nidoje ar viešbutis „Zur Eiche” (Prie ąžuolo) Juodkrantėje. Taigi, ryškiausias Kuršių nerijos etninis ele-mentas – žvejų kuršininkų tradicija – nuo pat kurortų užuomazgos buvo įtraukta į naują verslo šaką – poilsio ir tu rizmo plėtrą.

KURŠIŲ NERIJAVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

528 529

Šiauriausia Kuršių nerijos dalį sudaro Smil tynė ir Kopgalis. Smiltynės atsiradi-mas sąlygotas tranzitinio kelio Marienbur-gas–Klaipėda. Tai buvo galutinis pašto kelio sausumos taškas. Kartais keliautojai čia ap-sistodavo po kelias die nas, todėl 1616 m. Smiltynėje įkurta smuklė, o nuo 1836 m. gyvenvietė apgyvendinama. XIX a. pabaigoje teritoriją siekta pavers ti Klaipėdos užmiesčio parku. Smiltynė ir Kopgalis kaip vasarvietės pradėjo augti 1900 m.: pradėtos statyti vi-los, pastatytas kurhauzas, centrinėje dalyje susiformavo įvairiakryptis takų tinklas, poilsio ir žaidimų aikštelės, abipus centrinės dalies – vilų kvartalai. XX a. trečiajame dešimtmetyje įkūrus jachtklubą, Smiltynė iš kitų Kuršių nerijos gyvenviečių vasarviečių išsiskyrė kaip vandens sporto centras.

Gyvenvietės planas 1907m.

Vilos, vasarnamiai

Visuomeniniai objektai

Vilos

Įvairiakryptis gatvių tinklas

SMILTYNĖ, KOPGALISVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

Marios

Gyvenvietės urbanistiniai komponentai

Sklypai užstatymo schemos–

1 2 2’ 3

1 2 2’ 3

Vasarnamiai

Vilos

Visuomeniniai

objektai

Visuomeniniai

objektai

Vilos


pavieniai

pastatai sklypuose

suprik

lausiniais

–


pavieniai

pastatai sklypuose

–

Vilos, vasarnamiai

pavieniai

pastatai sklypuose

–

Kurhausas

Gasnerio kavinė

„Villa Irene”

„Villa Sofia”

Viena gatvė istoriškai susiformavo Kuršių nerijos smaigalyje, skirta ryšiams tarp Smiltynės ir Kop-galio. Pėsčiųjų takai kirto neriją skersai ir vedė į pajūrio paplūdimius.1. Vasarnamių, vilų kvartalas pavieniai pastatai skly puose.2. Infrastruktūros, visuomeniniai objektai – maitinimo ir prekybos paviljonai, paplūdimiuose įrengtos persirengimo būdelės, poilsio ir žaidimų aikštelės, kurhauzas, vasaros estrada.3. Vilų kvartalas pavieniai pastatai sklypuose („Ei-nara”, „Helena“, „Ruth“).

Urbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentaiSMILTYNĖ, KOPGALIS

530 531

„Villa Irene”

„Villa Irene”

„Villa Sofia”

„Villa Sofia”Girininkijos namas

2. Villa Sofia”„ 3.Vila Smiltynės g.11

Vila Smiltynės g.11

„Villa Sofia”

„Villa Sofia”

„Villa Irene”

„ sVilla Haffschlo chen”


1. Villa Haffschlo chen”„ s


Vilos, vasarnamiai – tūrio elementai

Vieno-dviejų aukštų su mansardomis – pagrindinis pastato tūris.

Medinės verandos vieno arba dviejų aukštų.Įstiklintos arba atviros.

Dvišlaičiai stogai, dengti čerpėmis, 27–45 laipsnių nuolydžio. Neatsiejama stogo dalis – tūriniai stog-langai dengti šlaitiniais stogeliais, jų dekoro ele-mentai analogiški kaip ir viso stogo. Bokšteliai dviejų aukštų. Jų stogai lenktos šlaitinės formos, šešiakampiai.

Fasadų elementai

Fachverko konstrukcijos suformuotos iš vertikalių, horizontalių ir įžambių medinių balkių, dekoratyvinės gembės laikančios medinius balkonus su drožinėtais mediniais turėklais.Fasadai apkalti vertikaliai dailylentėmis, išorės sienos tinkuotos arba atviro plytų mūro.

Stogai su žirgeliais, drožinėtomis ir tekintomis detalėmis. Kraigą puošia vėliavų flagštokai arba vėjarodės.

Langai arkiniai arba stačiakampės formos, su de-koruotais apvadais ir langinėmis.

Vertingieji tūrio ir dekoro elementai

SMILTYNĖ, KOPGALIS

Kurhausas

Kurhausas Pajūrio restoranas

Pajūrio restoranas Pajūrio restoranas Kurhausas

Smiltynės smuklė

Gasnerio kavinė

Gasnerio kavinė Kurhausas

Kurhausas

Pajūrio restoranas

Pajūrio restoranas

Kurhausas

Infrastruktūros, visuomeniniai objektai

Pastatų tūrio elementai Vieno-dviejų aukštų su mansardomis pagrindinis pastato tūris. Įstiklintos verandos.

Dvišlaičiai, pusiau valminiai ar čiukuriniai stogai, dengti čerpėmis 35–45 laipsnių nuolydžio. Stogas ir fasadai skaidomi frontonais, bokšteliais šlaitinės formos šešiakampiais stogeliais.

Fasadų elementai

Fachverko konstrukcijos su vertikalių, horizontalių, lenktų ir įžambių balkių formuojamu konstruktyvu. Balkonų aptvėrimai dekoruoti kiauraraščiu pjaustytais elementais.

Stogai – su žirgeliais, pjaustiniais ir tekintomis detalėmis frontono viršuje ir virš kraigo, pratęsiant kraigo viršūnę vėliavų flagštokais, vėjarodėmis.

Langai – arkiniai arba stačiakampės formos, su ap-vadais. Naudota daug stiklo – vitrinos su akcentuo-tais drožinėtais konstrukciniais elementais. Filin-giniai skydai naudojami verandų puošybai.

Pastato išorės sienos – mūrinės tinkuotos arba medinės vertikaliai apkaltos dailylentėmis.

Vertingieji tūrio ir dekoro elementai

SMILTYNĖ, KOPGALIS

532 533

Gyvenvietės planas 1923m.

Žvejų kaimas

Viešbučių pastatai

Vilos

Bažnyčia

Pagrindinė gatvė - Dorfstrasse

XVIII a. antrojoje pusėje Juodkrantėje tebuvo smuklė pašto stotis, mokykla ir 9 žvejų namai. Senajai Juodkrantei, Naujiesiems Karvaičiams ir centrinei Juodkrantei prie bažnyčios susijungus į vieną gyvenvietę, komfortiškų gyvenimo sąlygų stokojantis žvejų kaimelis dar ilgai būtų laukęs kurortinės ateities, jei čia nebūtų prasidėjusi gin-taro gavyba. Juodkrantės kurorto raida siejama su gin-taro gavybos įmonės „Stantien&Becker“ veik-los pradžia. Įmonės atėjimas į Juodkrantę ir tuo pačiu metu prasidėjęs kurorto augimas sąlygojo didžiulius socialinius pokyčius mažame žvejų kaime: išaugo gyventojų skaičius, plėtėsi profesinės veiklos spektras. Abu minėti faktoriai įtraukė nemažą skaičių žvejų ir jų šeimų narių į naują veiklos sferą (gintaro gavybos įmonės dar-bininkai, viešbučių pagalbinis personalas ir kt.). „Stantien&Becker“ veikla, išgarsino pasaulyje Juodkrantę, tuo metu vadintą Schwarzort. 1860 m. Eduardas Stellmacheris iš Tilžės įrengė viešbutį „Ku rischer Hof“. XIX a. paskutiniame ketvirtyje Juodkrantė jau buvo viena iš didžiausių gyvenviečių Kuršių nerijoje. Atsirado daugiau svečių namų ir vilų šiaurinėje kaimo dalyje, viena iš jų vila „Flora“. Ryškus kurorto akcentas Juodkrantėje atsirado 1905 m. pastačius poilsio kompleksą su gydo-mosiomis vandens, angliarūkštės ir purvo voni-omis „Luisenbad“. Gyvenvietės urba nistikoje ir architektūroje labiausiai juntamas žvejų kaimo virtimas kurortu.

JUODKRANTĖVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

Marios


Sklypai - užstatymo schemos

1

1 3 421

2 3 4

Žvejųkaim

asišs

kaidytas sklypų

užstatymas

–

Žvejųkaim

as

Bažnyčia

Viebu

ščiai

Viebu

ščiai

Vilos

Vilos

pavieniai pastatai

sklypuose–

Viešbučiai

pavieniai pastatai

sklypuose–

Viešbučiai

pavieniai pastatai

sklypuose– su

priklausin

iais

Viešbutis Hotel turmhoefel”„ S

Žvejų kaimas

Vilų gatvė

JUODKRANTĖUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai

Gatvė Dorfstrasse – pagridinė Juodkrantės gatvė. Jos apstatymas – mišrios paskirties: žvejų kaimo sodybos, vilos, viešbučiai, mokykla, bažnyčia. Skirtingai nuo kitų Kuršių nerijos gyvenviečių ši gatvė atskyrė užstatymą nuo marių pakrantės. 1. Žvejų kaimas – autonominė teritorija su susiformavusiu sodybiniu užstatymu.2. Vilos – pavieniai pastatai sklypuose („Villa Monbijau”, „Villa Waldfrieden“). Autonominė teritorija su susiformavusiu kvartaliniu užstatymu.3. Viešbučiai – pavieniai pastatai („Sturm-hoefel”, „Lohrcke”, „Zur Eiche”) su įsiterpusiomis žvejų sodybomis.

534 535

L. Rėzos g. 66L. Rėzos g. 66

L. Rėzos g. 66-67

Žvejo gyvenamasis namas

Senoji XIX a. Juodkrantė

G „Dorfstrasseatvės ” namo veranda

Šiaurini Karvaičių įlinkioo užstatymas

Žvejų kaimo sodybos. Tūrio elementai

Vieno aukšto, su mansardomis.

Verandos - medinės įstiklintos.

Čiukuriniai arba tiesūs dvišlaičiai stogai dengti čerpėmis arba nendrėmis, 45 laipsnių nuolydžio.

Nendriniai stogai viršuje tvirtinami sunertomis lentelėmis, su lenktais stoglangiais. Čerpiniai –su stačiakampės formos stoglangiais.

Fasadų elementai

Žirgeliai arba lėkiai ant kraigo, su pjaustiniais ir tekintomis detalėmis viršutinėse frontonų dalyse.Vėjalentės pjaustytos kiauraraščiu.

Fasadai apkalti vertikaliai lentos su antplyšiais.Išorės sienos iš medinių tašų, labai retai mūrinės tinkuotos.Langai su apvadais ir langinėmis. Išorės durys – įstrižai apkaltų profiliuo tų lentų.

JUODKRANTĖVertingieji tūrio ir fasadų elementai

„Villa Bein” „Villa Jenny”

„Villa Jenny”

Jenny”„ Monbijau”„ Linnaa”„

„Villa Jenny”

„Hubertus”

„Hubertus”

„Lilly”

„Villa Jenny”

„Villa Flora”

„Villa Flora”

Jenny”„ „Monbijau”

Bezzenbergerio vila

Bezzenbergerio vila

Bezzenbergerio vila

„ WaldesruhVilla ”

„Villa Monbijau”

„Villa Monbijau”

Vilos. Tūrio elementai

Vieno arba dviejų aukštų su mansardomis pagrin-dinis pastato tūris.

Įstiklintos arba atviros medinės verandos, kartais dviejų aukštų; balkonai.

Verandos medinės. Tera siniai laiptai pastato išorėje, akcentuota cokolinė pastato dalis su tera-somis.

Stogai dvišlaičiai, dengti čerpėmis, 27–45 laipsnių nuolydžio. Neatsiejama stogo dalis – tūriniai stog-langiai dengti šlaitiniais stogeliais, jų dekoro ele-mentai analogiški kaip ir viso stogo. Stogai su pjaustiniais ir tekintomis detalėmis viršutinėse frontonų dalyse.Trijų aukštų bokšteliai valminiais stogais

Fasadų elementai

Fachverko konstrukcijos su vertikalių, horizontalių, lenktų ir įžambių balkių formuojamu konstruktyvu. Dekoratyvinės gembės laiko medinius balkonus su drožinėtais mediniais turėklais. Kiauraraščiu pjaustyti karnizai; balkonų aptvėrimai dekoruoti kiauraraščiu pjaustytais ele mentais.

Išorės sienos – mūrinės tinkuotos arba medinės, vertikaliai apkaltos dailylentėmis. Langai stačiakampės formos su apvadais.

JUODKRANTĖVertingieji tūrio ir dekoro elementai

536 537

„Hotel Bachmann”





„Hotel Sturmhoefel”






„Kurischer Hof"

„Kurischer Hof"„Kurischer Hof”pavėsinė

„Kurischer Hof”

Viešbučiai. Tūrio elementai

Dviejų aukštų, su mansardomispagrindinis pastato tūris.

Įstiklintos verandos, dažnai visu gatvės fasado ilgiu, kartais per du aukštus. Greta viešbučio įstiklintas vieno aukšto Muzikavimo namelis.

Dvišlaičiai stogai, dengti čerpėmis, 35–45 laipsnių nuolydžio. Stogas ir fasadai skaidomi frontonais. Stogai su pjaustiniais ir tekintomis detalėmis frontonų viršutinėse dalyse ir virš kraigo.

Fasadų elementai

Fachverko konstrukcijos su vertikalių, horizontalių, lenktų ir įžambių balkių formuojamu konstruktyvu. Balkonų aptvėrimai dekoruoti kiauraraščiu pjaustytais elementais.

Išorės sienos – mūrinės tinkuotos, atviro plytų mūro arba medinės, vertikaliai apkaltos dailylentėmis.

Langai arkiniai arba stačiakampės formos su ap-vadais ir dekoruotais karnizais; piešti filinginiai skydai naudojami verandų sienelėms

JUODKRANTĖVertingieji tūrio ir dekoro elementai

Gyvenvietės planas a. pradžiaxx

Žvejų kaimas

atvėG

PERVALKAVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

Pervalkos gyventojai pirmąsias sodybas įkūrė 1846 m., tuo metu Pervalkos žvejų gyvenvietėje buvo 5 namai. Dabartinės teri-torijos dydžio gyvenvietė susiformavo XX a. pradžioje. Visos sodybos buvo išsidėsčiusios tarp marių ir gyvenvietės gatvės. 1933 m. gyvenvietė tapo vasarviete. 1939–1942 m. perstatomi senieji žvejų na-mai į erdvesnius, dengtus čerpėmis. Tačiau didžiausi pasikeitimai Pervalkoje vyko sovietmečiu.

538 539

Marios

1

1

Žvejųkaim

as


Sklypai - užstatymo schemos

1

Žvejųkaim

asišs

kaidytas sklypų

užstatymas

–

Krantinės vaizdas 1938m.

Žvejo sodyba 1900 1912m.–

Krantinės vaizdas 1902m.

Gatvė suformavo dvipusio gatvės užstatymo žvejų kaimą.1. Žvejų kaimas Ilgų, siaurų sodybinių sklypų sufor-muota teritorija statmenai marių pakrantei.

PERVALKAUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai

Žvejo namas Pervalkos g. 5

Pervalkos g. 2 veranda

Pervalkos g. 2

Pervalkos g. 2

Pervalkos g. 2Pervalkos g. 5

Žvejo namas

Žvejo namasŽvejo namas

Žvejo namas

Žvejo namas

Žvejo namas


Vieno aukšto su mansarda pagrindinis pastato tūris

Įstiklintos medinės verandos

Stogai dvišlaičiai, dengti nendrėmis. Lėkiai, žirgeliai ant kraigo, pjaustiniai stogo apkalimuose.

Fasadų elementai

Langai stačiakampiai su apvadais, langinėmis.

Išorės sienos – iš medinių tašų, vertikaliai ap-kaltos lentomis su antplyšiais.

PERVALKAUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai

540 541

Žvejų kaimas

Kapinės

Gatvė

Gyvenvietės planas a. pradžiaxx

Naujųjų Naglių gyventojai 1843 m. neat-sigindami nuo pustomų smėlių persikėlė į dabartinę gyvenvietės teritoriją. 1849 m. čia buvo 12 žvejų sodybų ir mokykla. So-dybos kūrėsi grupėmis, ant marių kranto, sudarydamos nedidelius kompleksus. Po 1933 m. Preila paskelb ta vasarviete. Tarp apvažiuojamojo kelio ir marių kranto įsikūrusi Preila išsaugojo žvejų gyvenvietės įvaizdį. Sovietmečiu stipriai apgadintas urba nistinis, architektūrinis gyvenvietės „audinys“. Urbanistinis teritorijos vysti-masis sąlygotas susiformavusios gatvės ir marių pakrantės.

PREILAVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

Marios

1 2

Žvejųkaim

as

Kitipasta

tai


1 2

Žvejųkaim

asišs

kaidytas sklypų

užstatymas

–

Kitipasta

taipavieniai pasta

tai

sklypuose–

Preilos bendras vaizdas 1900 1920m.–

Preilos mokykla

Gatvė Nusidriekusi lygiagrečiai pamiškei ir marių krantui. Prie marių glaudėsi žvejų sody-bos, kitoje gatvės pusėje kapinės.1. Žvejų kaimas teritorija suskaidyta grupėmis po 3–5 sodybas, gyvenvietę paskelbus vasarviete sodybos perstatytos arčiau suformuotos gatvės.2. Kiti pastatai – pavieniai pastatai sklypuose (Preilos mokykla – vienintelis mūrinis namas).

PREILAUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai

542 543

Žvejo namas

Žvejo namas

Žvejo namas

Knaukos namas

Knaukos namas

Knaukos namas

Žvejo Schlichto namas

Žvejo Schlichto namas

M. Kubiliaus namas

M. Kubiliaus namas

M. Kubiliaus namas

M. Kubiliaus namas


Vieno aukšto su mansarda pagrindinis tūris

Įstiklintos medinės verandos

Stogai – dvišlaičiai, dengti čerpėmis arba nendrėmis 45 laipsnų nuolydžio. Čerpiniai – su stačiakampės formos stoglangiais, dengtais dvišlaičiais stogeliais. Lėkiai ant kraigo, stogo pakalimai su pjaustiniais

Fasadų elementai

Langai – stačiakampiai arba arkiniai su apvadais

Išorės sienos – iš medinių tąšų, vertikaliai ap-kaltos lentomis su antplyšiais

PREILAUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai

Senąją Nidą užpusčius smėliui, persikėlėlių pirmo sios žvejų sodybos kūrėsi šiauriau, prie Kuršių marių. 1732 m. apgyvendinta dabartinė Nida. Gyvenvietė susideda iš trijų kaimų Skruzdynės, Purvynės ir Nidos. „Karalienės Luizės“ („Königin Luise“) viešbutis atstatytas po 1827 m. gaisro. Nuo XIX a. 2-osios pusės Nida žinoma kaip poilsiavietė. Nida yra linijinio plano: joje tėra vienintelė pagrindinė gatvė – Dorfstrasse, besitęsianti pa-gal Kuršių marių pakrantę, spontaniškai susi-formavusi XIX amžiuje. Į šią gatvę vietomis įsijungia mažos gatvelės, daugiausia akligatviai, o nuo pagrindinės gatvės iki marių veda takų tinklas. Pagrindinės gyvenvietės plane, prie kai-mo gatvės Dorfstrasse, lygiagrečios marių pa-krantei, glaudėsi visas mažaaukštis užstatymas. Vakarinėje dalyje, Urbo kalno papėdėje, išsidėstė aukštesnės vilos ir viešbučiai. Taip susiformavo dvi esminės zonos: kurortinė – viešbučiai, vilos ir etninė – žvejų kaimas.

NIDAVietovės istorinis-urbanistinis kontekstas

Žvejų kaimas

Gyvenamieji namai

Viešbučiai

Viešbučių ir ų pastataivil

Bažnyčia

Pagrindinė gatvė - Dorfstrasse

Gyvenvietės planas 1942 m.

544 545

Sklypai užstatymo schemos–

1 2 3 4

Žvejųkaim

asišs

kaidytas sklypų

užstatymas

–

Vilos

pavieniai pastatai

sklypuose–

Viešbučiai

pavieniai pastatai

sklypuose–

Gyv.namaipavieniai pasta

tai

sklypuose– su

priklausin

iais

Marios


3 3

43 2

1 1

Žvejųkaim

as

Bažnyčia

Vešbučiai

Vilos

Gyv.namai

1

Purvynės žvejų kaimas 1900 1912 m.–

Žvejų kaimas 1934 m.

Nida 1910 1925 m.–

Konigin Luise” viešbutis„

Gatvė Dorfstrasse – pagridinė Nidos gatvė, atskyrusi žvejų kaimo sodybinį užstatymą nuo kurortinio viešbučių ir vilų. Atokiau nuo jos pastatyta bažnyčia.1. Žvejų kaimas – autonominė teritorija su susiformavusiu sodybiniu užstatymu, įsiterpę išskaidyto tūrio Hermanno Blodės ir „Martin Sakuth” viešbučiai. Šis užstatymas betarpiškai ribojasi su Kuršmarėmis.2. Vilos – pavieniai pastatai sklypuose. („Waldhaus Froese”, „Willa Eva“, „Villa Christel“) 3. Viešbučiai („Königin Luise”, „Nor-dische Linnea”, „Kurischer Elch”) – pa-vieniai pastatai sklypuose.4. Gyvenamieji namai G. D. Kuverto na-mas, Thomo Manno namas, dailininko fo-tografo P.Isenfelso namas.

Vilų ir viešbučių užstatymas suformavo gyvenvietės kurortinę zoną.

NIDAUrbanistiniai-architektūriniai vertingieji komponentai


Vieno aukšto su mansarda pagrindinis tūris.

Verandos – įstiklintos arba atviros medinės.

Stogai – čiukuriniai, dvišlaičiai, dengti čerpėmis arba nendrėmis. Nendriniai stogai su lenktais stoglangiais, čerpiniai – su stačiakampės formos stoglangiais.

Fasadų elementai

Žirgeliai arba lėkiai ant kraigo, kiauraraščiu pjaustytos vėjalentės su stogo apkalimais

Išorės durys su įstrižai apkaltomis profiliuotomis lentomis.langai su apvadais ir filinginėmis langinėmis

Išorės sienos – medinių tąšų, vertikaliai apkaltos lentomis su antplyšiais arba mūrinės tinkuotos

Purvynės vaizdas 1936 m.

Skruzdynės kaimo žvejų namai

Skruzdynės g.7

Skruzdynės g. 7L . 3otmiškio g

Skruzdynės pastataiŽvejo namas Nidoje

Pamario g. 25 Skruzdynė Žvejo ūkinis

L .otmiškio g 9Nag .lių g 13

Purvynės kaimasSkruzdynės kaimas

Žvejo namas


546 547

„Villa Helene”

„Villa Helene”

„Villa Helene”

„Villa Helene”

„Villa Helene”

„Waldhaus Froese”





Vilos. Tūrio elementai

Vieno aukšto su mansardomis pagrindinis tūris.

Įstiklintos medinės verandos.

Stogai dvišlaičiai, čiukuriniai, dengti čerpėmis, 35–45 laipsnių nuolydžio. Stoglangiai, jų dekoro elementai – analogiški kaip ir viso stogo.

Fasadų elementai

Pjaustiniai ir tekintos detalės frontonų viršuje, pjaustytos vėjalentės

Langai arkiniai arba stačiakampės formos, su apvadais ir dekoruotais karnizais.

Išorinės sienos – mūrinės tinkuotos arba medinės, vertikaliai ir horizontaliai apkaltos dailylentėmis.


„Kurischen Elch”


„Kurischen Elch”„Kurischen Elch”



„Hermann Blode otel”H

„Hermann Blode otel”H

„H.Blode otel”H

„H.Blode otel”H

„Konigin Luise” viešbutis

„Konigin Luise”

„Konigin Luise”

„Martin Sakuth” viešbutis

„M. Sakuth”

„M. Sakuth”

„Martin Sakuth” viešbutis

Viešbučiai. tūrio elementai

Vieno, dviejų arba trijų aukštų, su mansardomis pagrindinis tūris.

Įstiklintos verandos – dažnai visu fasado ilgiu.

Stogai – dvišlaičiai, dengti čerpėmis, 27–45 laipsnių nuolydžio. Tūriniai stoglangiai dengti dvišlaičiais arba vienšlaičiais stogeliais.

Fasadų elementai

Lėkiai, pjaustiniai – vidinėse ir išorinėse krai-go smailėse, pratęsiant vėliavų flagštokais, kiauraraščiu pjaustyti karnizai.

Langai – stačiakampės formos arba arkiniai, su apvadais, langinėmis ir dekoruotais karnizais.

Išorės sienos – mūrinės tinkuotos arba medinės, vertikaliai ir horizontaliai apkaltos dailylentėmis.


548

Froezės namas

Froezės namas

Froezės namas

Froezės namas

Froezės namas

C.Knaufo namas

C.Knaufo namas

T M. ann namas

T M. ann namas

T M. ann namas

T M. ann namas

P. Isenfels namas

P. Isenfels namas

P. Isenfels namas

P. Isenfels namas

P. Isenfels namas

P. Isenfels namas

Gyvenamieji namai. Tūrio elementai

Vieno aukšto su mansardomis pagrindinis tūris.

Įstiklintos arba atviros medinės verandos. Kons-trukcijos – statramsčiai buvo su drožybos elemen-tais, dekoruotos kiauraraščio pjaustiniais.

Stogai – čiukuriniai, dvišlaičiai, dengti čerpėmis arba nendrėmis, 45 laipsnių nuolydžio. Nendri-niai stogai su lenktais stoglangiais, čerpiniai – su stačiakampės formos stoglangiais.

Fasadų elementai

Žirgeliai, kiauraraščiu pjaustytos vėjalentės.

Langai – stačiakampės arba arkinės formos su ap-vadais, langinėmis ir dekoruotais karnizais.

Išorės sienos – mūrinės tinkuotos arba medinės, vertikaliai apkaltos lentomis su antplyšiais.


PRIEDAS

PRPI 1990 m. paruošti pastato Nidoje, Naglių g. 9 architektūriniai, konstruktyviniai tyrimai ir fotofiksacija

Kuršių nerijos tradicinė architektūra. Studija ir rekomendacijos pastatų savininkams ir statytojams Kęstutis Demereckas, Margarita Ramanauskienė, Juozapas Algimantas Januševičius,Gintarė Baltrūnė, Rimas AdomaitisKlaipėda, leidykla „Libra Memelensis“2011 – 586 psl. Iliustr.

ISBN 978-9955-544-95-1

Šioje studijoje apžvelgiama tradicinė Kuršių nerijos architektūra, senieji žvejų kaimai ir pastatai. Darbui panaudota visa iki šiol žinoma ikonografinė medžiaga iš muziejų, archyvų, privačių kolekcijų bei šiandieninės fotografijos. Aptariami tradicinių pastatų tipai, jų konstrukcija ir puošyba. Pateikiama kurortinės architektūros apžvalga. Pastatų, atsiradusių po 1945 m., architektūros apžvalga bei paskutinio statybų etapo Kuršių nerijoje po 1990 m. vertinimas. Pasiūlymų da-lyje autoriai pateikia vertingiausius urbanistinius-architektūrinius tradicinės ir kurortinės architektūros komponentus.

© Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

Darbo grupės vadovas Kęstutis Demereckas

Dailininkė Jolanta MažeikaitėTechninė redaktorė Violeta Demereckienė

SL 2253Leidykla „Libra Memelensis“Jūros 21-4, LT 92125 KlaipėdaTel. 8 46 411955E.p. [email protected]

Documents

Margarita Ramanauskienė XX a. pab. parengta daug Neringos … TRADICINE... · 2012. 1. 31. · Gyventojai buvo izoliuoti nuo viso pasaulio, nes iki 6-ojo deš. pabaigos Kuršių