Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
MAMOGRAFAS (MAMOGRAFINĖ RENTGENO ĮRANGA)
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM
Medicinos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė
Eglė Urbonavičiūtė
2011 m.
2
TURINYS
I. SAMPRATA …………………………………………………………………….…….…… 3
1. Apibrėţimas ………………………………………………………………………………... 3
2. Mamografų tipai ir veikimo principas ………………………………………………………4
3. Mamografinio tyrimo privalumai ir trūkumai (ribotumai) ………………………………….8
4. Mamografinio tyrimo procesas ir trukmė ………..……………………………………...…10
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS ……………………………………………………………….11
1. Mamografų skaičius Europos ir pasaulio šalyse …………………………………………...11
2. Mamografų skaičius šalių stacionarinėse ir ambulatorinėse įstaigose ……………………..13
3. Rekomendacinis mamografų skaičius šalyse ………………………………………………15
III. LIETUVOS DUOMENYS…………………………………………………………………18
1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka……………………………………………………………18
2. VASPVT 2010 m. duomenys ……………………...……………………………………….21
2.1. Mamografų skaičius Lietuvoje ………………………………………………………...21
2.2 Mamografų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse ……………………………………….24
2.3. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ ……………………………………………25
2.4. Mamografų pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines charakteristikas ………………26
2.5. Mamografų pasiskirstymas Lietuvoje pagal veikimo principą ………………………..28
IV. LITERATŪRA ……………………………………………………………………………..30
3
I. SAMPRATA
1. Apibrėžimas
Mamografas – specialus rentgeno aparatas krūtims tirti. Juo atliekamas rentgenologinis krūtų
tyrimas vadinamas mamografija1 2
. Šiuo metu tai daţniausiai naudojamas ir plačiausiai prieinamas
tyrimo metodas krūties vėţiui diagnozuoti 3.
Rentgeno įrangos pritaikymo galimybėmis krūtims tirti pradėta domėtis maţdaug nuo praėjusio
amţiaus 2-ojo dešimtmečio. 1967 m. sukurta pirmoji specializuota rentgeno įranga, skirta mamografijai
atlikti 4. Kaip krūties vėţio prevencinė ir diagnostinė priemonė pirmiausiai atsirado konvencinė
(analoginė) mamografija. Nors rentgenologiniai krūties tyrimai atliekami jau daugiau nei 40 metų,
tačiau skaitmeninė mamografija yra gana nauja technologija šioje srityje 3 5
6
7. JAV skaitmeninius
mamografus leista naudoti 2000 m. Ši technologija iš pradţių buvo priskirta didelės rizikos grupės
prietaisams. Įvertinus jų naudą ir riziką, agentūra U.S. Food and Drug Administration 2010 m.
skaitmeninius mamografus perklasifikavo ir priskyrė vidutinės rizikos grupės prietaisams 8. Šių metų
vasario mėnesį U.S. Food and Drug Administration patvirtino naujos kartos mamografą, kuris gali
rodyti dvimačius (2D) bei trimačius (3D) vaizdus 9.
Mamografai veikia rentgeno spindulių principu ir sukurti taip, kad radiacijos poveikis būtų
nukreiptas tik į krūtį. Atitinkamai šiai technologijai (prietaisams ir tyrimo procedūroms) keliami grieţti
radiacinės saugos reikalavimai ir kokybės standartai, uţtikrinant minimalią apšvitos dozę ir
mamografinio vaizdo kokybę 3 10
11
12
.
1 Ţelvienė A. Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėţį, krūtų savityrą ir mamografinį
ištyrimą. Daktaro disertacija. Kaunas, 2007, 5 p. 2 Jonaitienė E., Ţelvienė A., Strodomskytė M. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai. Medicinos teorija ir praktika.
2007-T.13, Nr.3, 274-280 p. 3 Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji
patirtis Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3. 4 F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19. Prieiga internetu:
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf 5 Miller K. The history of the Digital mammography. eHow. Prieiga internetu: http://www.ehow.com/about_6521443_history-digital-
mammography.html 6 Waichler I. Digital Vs. Conventional Mammography. http://www.ehow.com/facts_5868531_digital-vs_-conventional-mammography.html
7 Valuckas K.P., Grigienė R. Vėţinių susirgimų diagnostikos ir gydymo naujos galimybės Lietuvoje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis
pranešimas 2008. Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009, 90 p. 8 FDA reclassifies certain digital mammography devices. November 4, 2010. Prieiga internetu:
http://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm232505.htm 9 FDA Approves First 3D Mammogram Device. February 14, 2011. Prieiga internetu: http://www.businessweek.com/lifestyle/content/healthday/649867.html 10
What Mammography Equipments Are All About? Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/mammography-equipments.html 11
Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymas Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros
programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 184-6815).
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdfhttp://www.ehow.com/about_6521443_history-digital-mammography.htmlhttp://www.ehow.com/about_6521443_history-digital-mammography.htmlhttp://www.ehow.com/facts_5868531_digital-vs_-conventional-mammography.htmlhttp://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm232505.htmhttp://www.businessweek.com/lifestyle/content/healthday/649867.htmlhttp://www.radiology-info.org/mammography-equipments.htmlhttp://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=262882&b=
4
Mamografijos sistemos gali būti taikomos diagnostikos ir profilaktinės mamografinės patikros
(angl. screening) tikslais 13
. Diagnostinė mamografija atliekama pacientėms, kurios turi krūties vėţio ar
kitų pakitimų simptomus, pavyzdţiui, gydytojo ar pacientės aptiktus darinius krūtyje 14
. Mamografinės
patikros tikslais daţniausiai krūtis tiriama ir vertinama dviem projekcijomis, tuo tarpu diagnostinės
mamografijos metu dėmesys sutelkiamas į konkrečią, kliniškai įtartiną krūties lokalizaciją 15
.
Mamografija, sukurta kaip diagnostinė priemonė, dabar daţniausiai naudojama prevencinės
programos tikslais, t.y., moterims, kurios neturi krūties vėţio simptomų 16
17
. Tai laikoma esminiu
ankstyvosios krūties vėţio diagnostikos veiksniu 14
. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių vykdomos
atrankinės mamografinės patikros programos. Suomijos, Švedijos, JAV ir Kanados patirtis rodo, kad
tokios prevencinės patikros programos per 5 metus leidţia vidutiniškai iki 30-35 proc. sumaţinti
mirtingumą nuo krūties vėţio17
18
19
20
21
22
.
2. Mamografų tipai ir veikimo principas
Mokslinėje literatūroje bei praktikoje išskiriami du pagrindiniai mamografų tipai: analoginiai
(filminiai) ir skaitmeniniai mamografai 13
. Skaitmeninė ir analoginė mamografijos funkciškai yra
panašios,- abiejų tyrimų metu atliekama krūties kompresija (suspaudimas) ir naudojami maţos
energijos rentgeno spinduliai 23
24
. Pagrindinis šių prietaisų konstrukcinis skirtumas yra tai, kad
12 Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-922 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 78:2009
„Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ patvirtinimo (Ţin., 2009, Nr. 137-6025). 13
Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant mammography screening. Br J
Cancer. 2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/ 14
Useful Mammography Techniques. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/mammography-techniques.html 15 Advantages And Limitation Of Using X-Rays For Mammography. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.html 16 Take The Appropriate Recommendations Before Going For Mammography Screening. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.html 17
F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19, prieiga internetu:
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf 18
Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3. 19
Smailytė G., Aleknavičienė B. Mamografinės patikros potencialus efektyvumas maţinant mirtingumą nuo krūties vėţio. Medicinos teorija ir
praktika, 2008 – T.14 (Nr.3), 266-269 p. 20
Mammograms for Early Detection of Breast Cancer. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/importance-of-mammography.html 21
Selimavičiūtė J., Strodomskytė M., Samuitytė G. Mamografinio tyrimo informatyvumo įvertinimas atrankinėje patikroje dėl krūties vėţio.
Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2008. 100 p. Prieiga internetu: http://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-
29-14-42-48.pdf 22 Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymas Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 184-6815) 23 Rays of Hope: The Mammography Equipment Market. 14 Mar 2011. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/ 24
Young K.C., Kitou D. Review of literature on digital mammography in screening. NHSBSP Equipment Report 0502, December 2005. p.7.
Prieiga internetu: http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/http://www.radiology-info.org/mammography-techniques.htmlhttp://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.htmlhttp://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.htmlhttp://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.htmlhttp://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.htmlhttp://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdfhttp://www.radiology-info.org/importance-of-mammography.htmlhttp://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdfhttp://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdfhttp://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=262882&b=http://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf
5
skaitmeniniuose mamografuose, kitaip nei analoginiuose, naudojama ne rentgeno juosta, o skaitmeninis
detektorius, paverčiantis rentgeno spindulius elektroniniais signalais 25
26
. Šis technologinis sprendimas
sąlygoja keletą analoginės ir skaitmeninės mamografijos skirtumų, privalumų bei trūkumų (ribotumų).
Lietuvos ir uţsienio mokslinėje literatūroje bei apţvalginiuose straipsniuose išskiriamos šios
pagrindinės analoginės mamografijos charakteristikos (ypatybės):
Santykinai didelė mamogramų skiriamoji geba 27 28;
Santykinai nebrangi sveikatos prieţiūros technologija 27-28;
Diagnostinė vertė santykinai maţa, norint ištirti minkštųjų audinių pakitimus, mikrokalcinatus ir
tankaus liaukinio audinio krūtis 27-29
;
Rentgeno filmams archyvuoti reikia atskirų patalpų ir specialių sąlygų; esant netinkamoms
sąlygoms, negrįţtamai kinta šių vaizdų kokybė 27
;
Rentgeno filmas tarnauja kaip vaizdo gavimo, perţiūros ir archyvavimo priemonė, todėl
parinkus netinkamą ekspoziciją ar sutrikus juostos ryškinimo procesui, gali nukentėti vaizdo
kokybė 28
;
Negalima padaryti mamogramų kopijų ar perduoti jas kitaip nei fiziniu būdu 27;
Ribotos galimybės optimizuoti tam tikrus ekspozicijos ir vaizdo kokybės nustatymus 29.
Skaitmeninė mamografija, palyginus su analogine, laikoma naujesne, paţangesne technologija
ir iš dalies išsprendţia pastarosios trūkumus (ribotumus). Atitinkamai moksliniai tyrimai ir praktinė
palyginamoji šių technologijų analizė atskleidţia šiuos skaitmeninės mamografijos privalumus:
Gauti mamografiniai vaizdai gali būti įvairiai moduliuojami, pvz., pozityvas paverčiamas
negatyvu, keičiamas kontrastiškumas, ryškumas, įvairūs matavimai, vaizdo didinimas,
ryškinimas atskirų vaizdo vietų, kraštinio paryškinimo efektas ir kt.27
28 29
30
31
;
Geresnė mamografinio vaizdo kokybė 27-29, 32 33;
25 United Kingdom Diagnostic Imaging Market Outlook to 2016. May, 2010, p. 26 Prieiga internetu:
http://www.marketreports.com/Sample/Global_Data/GDME0081IDB_Sample.pdf 26 Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 27 Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis
Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T.13, Nr.3, 287-290. 28 Valuckas K. P., Grigienė R. Vėţinių susirgimų diagnostikos ir gydymo naujos galimybės Lietuvoje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas
2008. Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009. 29 Rays of Hope: The Mammography Equipment Market. 14 Mar 2011. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/ 30 Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 31
Young K.C., Kitou D. Review of literature on digital mammography in screening. NHSBSP Equipment Report 0502, December 2005. p.7.
Prieiga internetu: http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf
http://www.marketreports.com/Sample/Global_Data/GDME0081IDB_Sample.pdfhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf
6
Galima tikslesnė krūties vėţio diagnostika, geriau atskiriami gerybiniai ir piktybiniai krūties
pakitimai 32
34
35
36
38
39
;
Geresnės diagnostinės galimybės, tiriant jaunesnes nei 50 metų (ikimenopauzinio ar
perimenopauzinio) amţiaus moteris, turinčias tankų krūties audinį 32 36
;
Mamografinis tyrimas atliekamas greičiau (maţesnė tyrimo trukmė) 37;
Pacientui ir gydytojui sutrumpėja laukimo laikas, nes nereikia gaminti mamogramos,- gautas
vaizdas po kelių sekundţių matomas ekrane 32 38
;
Didesnis mamografinės sistemos ir gydytojų specialistų (technologų, rentgenologų) darbo
našumas 37
;
Gauti mamografiniai vaizdai tiesiogiai perduodami, įrašomi į kompiuterį ar elektroniniu būdu
siunčiami iš vienos vietos į kitą 35 39
;
Mamografinius vaizdus lengviau kaupti ir saugoti nei analoginės mamografijos būdu gautas
vaizdo juostas 39
40
;
Tyrimo metu naudojamas vidutiniškai maţesnis radiacijos kiekis 32 35 39 ;
Patogu pakartotinai perţiūrėti mamogramas ar palyginti su seniau atliktais tyrimais 37;
Skaitmeniniuose mamografuose gali būti įdiegta kompiuterinės diagnostikos sistema (angl.
computer-aided detection- CAD) - kompiuterinė programinė įranga, kuri išanalizuoja gautą
mamogramą ir padeda nustatyti jose esančius pakitimus 35 39
41
42
.
32 Is Digital the Answer for Mammography? 2010, Jun 04. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-
1.html 33 Mullaney R., Burbage D., Evantash A., Penman E., Napoletano J., MD, Grusenmeyer P.A. Making the transition to digital mammography. Community oncology, 2007, November, p. 678-680. Prieiga internetu:
http://www.communityoncology.net/journal/articles/0411678.pdf 34 FDA Approves First 3D Mammogram Device. February 14, 2011. Prieiga internetu: http://www.businessweek.com/lifestyle/content/healthday/649867.html 35 Digital mammography to diagnose and detect berast diseases in women. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/digital-mammography.html 36 Young K.C., Kitou D. Review of literature on digital mammography in screening. NHSBSP Equipment Report 0502, December 2005. p.7. Prieiga internetu: http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf 37 Digital Mammography Offers Strong Returns for Healthcare Providers, Report Says. 2009, July 13. Prieiga internetu:
http://www.hospitalmanagement.net/news/news59504.html 38 Archer S. Mammography in a Digital light. The technologist„s role in evaluating new technology. Image, 2007, November 26. 39
Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 40 Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T.13, Nr.3, 287-290. 41 Rays of Hope: The Mammography Equipment Market. 14 Mar 2011. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/ 42 Valuckas K.P., Grigienė R. Vėţinių susirgimų diagnostikos ir gydymo naujos galimybės Lietuvoje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas
2008. Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009, 90-91 p.
http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.communityoncology.net/journal/articles/0411678.pdfhttp://www.businessweek.com/lifestyle/content/healthday/649867.htmlhttp://www.radiology-info.org/digital-mammography.htmlhttp://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdfhttp://www.hospitalmanagement.net/news/news59504.htmlhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/
7
Skaitmeninės mamografijos trūkumai (ribotumai):
Padidėja ne tik vėţio nustatymo atvejų, bet didėja ir klaidingai teigiamų atvejų skaičius, t.y.
perdiagnozavimas, ir su tuo susiję tolesni nepagrįstai atliekami tyrimai 43
;
Skaitmeniniams vaizdams archyvuoti reikia didelių elektroninių laikmenų, tai kelia nemaţai
techninių ir organizacinių iššūkių 43
44
;
Skaitmeninė mamografijos sistema, įvairių šaltinių duomenimis, yra nuo 1,5 iki 5 kartų
brangesnė negu standartinė mamografijos įranga 43-45
46
. Taip pat didesnės naudojimo,
eksploatacijos ir prieţiūros (remonto) išlaidos 47
.
Siekiant palyginti šių dviejų mamografinių sistemų diagnostinį tikslumą ir galimybes,
pateikiami Fischer et al.48
1999-2000 m. atlikto tyrimo, kurio metu vertintas analoginės ir
mamografinės sistemų jautrumas bei specifiškumas, aptinkant (diagnozuojant) piktybinius navikus bei
mikrokalcifikacijas, rezultatai (ţr. 1 pav.).
1 pav. Analoginės ir skaitmeninės mamografijos jautrumas ir specifiškumas, aptinkant
piktybinius navikus bei mikrokalcinatus (Fischer et al, 1999-2000)
Analoginė mamografijos
sistema
Skaitmeninė mamografijos
sistema
Jautrumas (%) 91,7 95,2
Specifiškumas (%) 39,3 41,4
Kitų šaltinių duomenimis, tiek analoginė, tiek skaitmeninė mamografija yra beveik vienodo
diagnostinio tikslumo, tiriant krūties vėţį 45
. Vis dėlto mamografinių tyrimų jautrumas bei
specifiškumas labai varijuoja, priklausomai nuo tiriamų pacienčių amţiaus, naviko dydţio, krūties
liaukinio audinio tankumo ir kitų veiksnių 49-50
. Be to, mamografinės diagnostikos galimybės ir kokybė
priklauso ne tik nuo mamografinės įrangos naujumo, bet ir nuo tinkamo jos naudojimo, pacientės
43 Is Digital the Answer for Mammography? 2010, Jun 04. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-
1.html 44
Archer S. Mammography in a Digital light. The technologist„s role in evaluating new technology. Image, 2007, November 26. 45 Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 46 Digital mammography to diagnose and detect berast diseases in women. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/digital-mammography.html 47
Rays of Hope: The Mammography Equipment Market. 14 Mar 2011. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/ 48 Young K.C., Kitou D. Review of literature on digital mammography in screening. NHSBSP Equipment Report 0502, December 2005. p.7. Prieiga
internetu: http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdf 49 Selimavičiūtė J., Strodomskytė M., Samuitytė G. Mamografinio tyrimo informatyvumo įvertinimas atrankinėje patikroje dėl krūties vėţio. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2008. ,100 p. Prieiga internetu: http://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdf 50 F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19, prieiga internetu:
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf
http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www.radiology-info.org/digital-mammography.htmlhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature112574/http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdfhttp://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdfhttp://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf
8
pozicionavimo, krūties suspaudimo (kompresijos), vaizdinimo kokybės, radiologijos laborantų,
techninio personalo ir specialistų kvalifikacijos bei kompetencijos 39-51
.
Greta analoginės ir skaitmeninės mamografijos išskiriamas tarpinis jų tipas – skaitmenizuota
mamografija, dar vadinama kompiuterine radiografija. Šios technologijos veikimas pagrįstas
skaitmenine fosforinių plokščių sistema ir praktikoje naudojama, siekiant pakeisti konvencines
analogines sistemas 52-53
.
3. Mamografinio tyrimo privalumai ir trūkumai (ribotumai)
Mokslinės literatūros ir publicistinių-informacinių straipsnių apţvalga atskleidė šiuos pagrindinius
mamografinio tyrimo privalumus:
1. Tai prieinamas ir neinvazinis tyrimo metodas 51 54 55;
2. Tyrimo procedūra paprasta ir netrunkanti ilgai 56;
3. Dėl didelio jautrumo ir specifiškumo mamografija yra efektyviausias ir patikimas krūties vėţio
patikros būdas 51
56
57
;
4. Mamogramose gali būti matomi gerybiniai, piktybiniai krūties pakitimai bei cistos 54;
5. Mamografinio tyrimo metu galima aptikti maţus, dar neuţčiuopiamus 2-3 mm dydţio krūties
pakitimus ir nustatyti vėţio diagnozę keleriais metais anksčiau nei liga pasireiškia kliniškai 53 56
58 59
60
61
62
.
6. Mamografijos metu gali būti naudojamos kontrastinės medţiagos,- tai pagerina krūties vėţio
vizualizaciją bei gerybinių ir piktybinių pakitimų diferenciaciją 63
.
51 Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymas Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros
programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 184-6815). 52 Valuckas K.P., Grigienė R. Vėţinių susirgimų diagnostikos ir gydymo naujos galimybės Lietuvoje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2008. Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009, 90 p. 53 Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis
Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T.13, Nr.3, 287-290. 54 Advantages And Limitation Of Using X-Rays For Mammography. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-
mammography.html 55 Waichler I. Digital Vs. Conventional Mammography. http://www.ehow.com/facts_5868531_digital-vs_-conventional-mammography.html 56 Ţelvienė A. Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėţį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą. Daktaro disertacija. Kaunas, 2007, 5 p. 57 Selimavičiūtė J., Strodomskytė M., Samuitytė G. Mamografinio tyrimo informatyvumo įvertinimas atrankinėje patikroje dėl krūties vėţio. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2008. 100 p. Prieiga internetu: http://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdf 58 Jonaitienė E. ir kt. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3, p.274-280. 59 Eisen B., Björnberg A. Canada health consumer index 2009. 39 p. Prieiga internetu: http://www.fcpp.org/files/1/78.%20CHCI%202009.pdf 60 Adlienė D. ir kt. Pacientų radiacinės saugos optimizavimo problemos mamografijos procedūrų metu. Sveikatos mokslai, Nr.2, 2004, 5-8 p. 61 Benefits of screening mammography. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/screening-mammography.html 62 F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19, prieiga internetu:
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=262882&b=http://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.htmlhttp://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.htmlhttp://www.ehow.com/facts_5868531_digital-vs_-conventional-mammography.htmlhttp://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdfhttp://www.fcpp.org/files/1/78.%20CHCI%202009.pdfhttp://www.radiology-info.org/screening-mammography.htmlhttp://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf
9
Greta mamografinio tyrimo privalumų, mokslinėje literatūroje bei publicistiniuose-informaciniuose
šaltiniuose išskiriami ir šio tyrimo metodo trūkumai (ribotumai) ir galima rizika:
1. Mamografinio tyrimo metu naudojami rentgeno spinduliai (t.y., nedidelė radiacijos dozė), todėl
egzistuoja maţa, bet potenciali rizika pacientei susirgti krūties vėţiu 64
65
66
67
;
2. Atliekant mamografiją, pacientės krūtys mechaniškai suspaudţiamos, todėl kai kurios moterys
gali jausti nemalonumą, diskomfortą ar skausmą 65 66
68
;
3. Mamografija nėra vienintelis ir absoliučiai specifinis tyrimas krūties vėţiui diagnozuoti 69 70 71;
4. Mamografinio tyrimo jautrumas priklauso nuo pacientės amţiaus,- tyrimo jautrumas yra daug
maţesnis tarp moterų iki 50 metų amţiaus nei tarp vyresnių. Tiriant jaunas moteris, šis tyrimo
metodas yra nepakankamai informatyvus 67
71
72
73
74
75
76
;
5. Mamogramose matomi ne visi krūties navikai, t.y., kai kurių šaltinių duomenimis, apie 20%
gali būti nepastebėti, ypač tiriant jaunas moteris, kurių krūtų liaukinis audinys yra tankus 69 71 74
;
6. Mamografinio tyrimo vertė ir efektyvumas nėra pakankamas, tiriant moteris, turinčias krūtų
implantus 74
;
7. Mamografiškai gerybiniai ir piktybiniai krūties pakitimai matomi panašiai ar net identiškai,
todėl juos diferencijuoti tokiu metodu daţnai neįmanoma. Tam reikia kitų (papildomų) tyrimo
metodų 71 74
;
63 Young K.C., Kitou D. Review of literature on Digital mammography screening. National Coordinating centre for the Physics of mammography. NHSBSP equipment report 0502. December 2005. Prieiga internetu: http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-
report-0502.pdf 64
Adlienė D. ir kt. Pacientų radiacinės saugos optimizavimo problemos mamografijos procedūrų metu. Sveikatos mokslai, Nr.2, 2004, 5-8 p. 65
Ţelvienė A. Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėţį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą. Daktaro disertacija. Kaunas, 2007, 13 p. 66 Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 67 Smailytė G., Aleknavičienė B. Mamografinės patikros potencialus efektyvumas maţinant mirtingumą nuo krūties vėţio. Medicinos teorija ir praktika,
2008 – T.14 (Nr.3), 266-269 p. 68 Jonaitienė E. ir kt. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3, p.274-280 69 Juodţbalienė E., Jaunų moterų krūties vėţio rizikos veiksniai ir tyrimo ypatumai. Biomedicina, T.1, Nr.2, 2001 m. gruodis, p.115-122. 70 Selimavičiūtė J., Strodomskytė M., Samuitytė G. Mamografinio tyrimo informatyvumo įvertinimas atrankinėje patikroje dėl krūties vėţio. Lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2008,100 p. Prieiga internetu: http://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdf 71
F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19, prieiga internetu: http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf 72 Valuckas K.P., Grigienė R. Vėţinių susirgimų diagnostikos ir gydymo naujos galimybės Lietuvoje. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas
2008. Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009, 90 p. 73 Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos (kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis Vilniaus universiteto onkologijos institute. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T.13, Nr.3. 74 What Are The Basic Limitations of Mammography?. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/mammography-basic-limitations.html 75 Power of detection. Hospital management. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature51491/ 76 Wingerson L. Breast Cancer Screening in 2025: Mammography, MRI, or More? Diagnostic Imaging, March 7, 2011. Prieiga internetu:
http://www.diagnosticimaging.com/conference-reports/ecr2011/content/article/113619/1816244
http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdfhttp://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-0502.pdfhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www.smd.lt/dokumentu_upload/2010-05-29-14-42-48.pdfhttp://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdfhttp://www.radiology-info.org/mammography-basic-limitations.htmlhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature51491/http://www.diagnosticimaging.com/conference-reports/ecr2011/content/article/113619/1816244
10
8. Rentgenologiškai matomi navikai ne visada yra uţčiuopiami, o uţčiuopiami – ne visada
matomi, todėl mamografija papildo, tačiau negali pakeisti klinikinių krūties tyrimų (apčiuopos,
palpacijos) ir krūtų savityros metodų 77
;
9. Tiriant mamografu, egzistuoja ne tik klaidingai neigiamų, bet ir klaidingai teigiamų rezultatų
(t.y., hiperdiagnostikos) tikimybė 78
79
80
81
82
.
4. Mamografinio tyrimo procesas ir trukmė
Mamografinio tyrimo metu krūtis yra padedama tarp dviejų plastikinių plokštelių, kurios
suartinamos tiek, kad kiek galima labiau suplokštintų krūtį 83
84
. Tai labai svarbi tyrimo eigos dalis,-
kuo krūties suspaudimas didesnis, tuo maţiau atsiranda išsklaidytos spinduliuotės, maţėja radiacijos
dozė, gerėja vaizdo kontrastiškumas. Tyrimo metu pacientei daţniausiai padaromos kiekvienos krūties
2 mamogramos (tiesinė ir įstriţinė projekcija) 85
86
. Taigi gaunamos 4 mamogramos. Kai kurioms
moterims gali reikėti atlikti daugiau nei dvi kiekvienos krūties mamogramas tam, kad būtų matoma kuo
daugiau krūties audinio 84
. Tyrimas, priklausomai nuo naudojamos mamografinės įrangos ir kitų
veiksnių, trunka vidutiniškai apie 15-30 min. 83 84
87
88
89
.
Nerekomenduojama prieš tyrimą pacientėms naudoti dezodorantų, kremų ar kitų kosmetikos
priemonių ant tiriamosios kūno dalies, nes tai gali sąlygoti vaizdo kokybę. Patartina atsinešti anksčiau
darytas mamogramas, jeigu jos buvo darytos, tam, kad galima būtų palyginti 83 90
.
77 F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-19, prieiga internetu:
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf 78 Smailytė G., Aleknavičienė B. Mamografinės patikros potencialus efektyvumas maţinant mirtingumą nuo krūties vėţio. Medicinos teorija ir praktika, 2008 – T.14 (Nr.3), 266-269 p. 79 Wingerson L. Breast Cancer Screening in 2025: Mammography, MRI, or More? Diagnostic Imaging, March 7, 2011. Prieiga internetu:
http://www.diagnosticimaging.com/conference-reports/ecr2011/content/article/113619/1816244 80 Juodţbalienė E., Jaunų moterų krūties vėţio rizikos veiksniai ir tyrimo ypatumai. Biomedicina, T.1, Nr.2, 2001 m. gruodis, p.115-122. 81 Jonaitienė E. ir kt. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3, p.274-280. 82
What Are The Basic Limitations of Mammography?. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/mammography-basic-limitations.html 83 Ţelvienė A. Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėţį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą. Daktaro disertacija. Kaunas, 2007, 106 p. 84 Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu:
http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp 85 Adlienė D. ir kt. Pacientų radiacinės saugos optimizavimo problemos mamografijos procedūrų metu. Sveikatos mokslai, Nr.2, 2004, p. 5-8. 86 Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymas Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 184-6815). 87 Harris C.H. Digital mammography takes off. Health Imaging, April 25, 2007. Prieiga internetu:
http://www.healthimaging.com/index.php?option=com_articles&view=article&id=6417 88 Elsberry R.B. Through stringent operational efficiencies and exacting clinical protocols, Charlotte Radiology is managing to profitably deliver high-
quality, low-cost mammography. Imaging Economics, 2001 July/August. Prieiga internetu: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2001-
07_07.asp 89 Mammography. Capacity Generally exists to deliver services. United States Generel Accounting Office. April, 2002, p. 7-8. Prieiga internetu:
http://www.fda.gov/downloads/Radiation-EmittingProducts/MammographyQualityStandardsActandProgram/Reports/ucm124398.pdf 90
Take The Appropriate Recommendations Before Going For Mammography Screening. http://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.html
http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdfhttp://www.diagnosticimaging.com/conference-reports/ecr2011/content/article/113619/1816244http://www.radiology-info.org/mammography-basic-limitations.htmlhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsphttp://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=262882&b=http://www.healthimaging.com/index.php?option=com_articles&view=article&id=6417http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2001-07_07.asphttp://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2001-07_07.asphttp://www.fda.gov/downloads/Radiation-EmittingProducts/MammographyQualityStandardsActandProgram/Reports/ucm124398.pdfhttp://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.htmlhttp://www.radiology-info.org/mammography-screening-recommendation.html
11
II KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS
1. Mamografų skaičius Europos ir pasaulio šalyse
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for
Economic Co-operation and Development; toliau – EBPO) duomenimis, mamografų skaičius Europos
ir pasaulio šalyse yra įvairus (ţr. 2 pav.). Daugiausia mamografų milijonui gyventojų (toliau – gyv.)
tenka Graikijoje (56/1 mln. gyv.), Korėjoje (47,8/1 mln. gyv.) ir JAV (40,2/1 mln. gyv.). Europos
šalyse pagal šį rodiklį taip pat dominuoja Šveicarija (33,1/1 mln. gyv.), Italija (32/1 mln. gyv.) bei
Suomija (30,4/1 mln. gyv.).
2 pav. Mamografų skaičiaus, tenkančio milijonui gyventojų, pasiskirstymas pasaulio šalyse
(EBPO, 2010 m.)
Pastaba: * - 2009 m. duomenys; ** - 2008 m. duomenys.
EBPO duomenimis, mamografų skaičius daugelyje šalių, pastaraisiais metais iš esmės
nesikeičia (Islandijoje, Liuksemburge) arba neţymiai svyruoja, pvz., Airijoje, Slovėnijoje, Slovakijos
Respublikoje (ţr. 1 lent.) 91
. Didţiausias šio rodiklio augimas per pastaruosius metus vyko Graikijoje,
Danijoje ir Italijoje.
91 OECD Health Data 2011, http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
3,36,7
8,910
12,714,314,414,614,8
15,717,8
19,319,9
23,925,2
29,730,4
3233,1
40,247,8
56
0 10 20 30 40 50 60
Čilė*Meksika*
Jungtinė KaralystėTurkija*
Čekijos Respublika*Lenkija*
Slovakijos Respublika*
Vengrija*Airija
IslandijaSlovėnija
DanijaLiuksemburgas
AustralijaNaujoji Zelandija
Japonija**Suomija
Italija*Šveicarija
JAV**
KorėjaGraikija
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
12
1 lentelė. Mamografų skaičiaus dinamika pasaulio šalyse
(EBPO, 2005-2010 m.)
Šalies pavadinimas Metai
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Airija 52 59 62 63 63 65
Australija 511 506 508 500 534 533
Čekijos Respublika 144 147 139 139 133 ..
Danija 54 57 59 79 94 107
Graikija 405 437 479 505 554 632
Islandija 5 5 5 5 5 5
Italija .. .. 1584 1805 1888 ..
Japonija .. .. .. 3792 .. ..
JAV .. .. .. 12215 .. ..
Jungtinė Karalystė 508 510 513 545 548 543
Kanada 688 .. .. .. .. ..
Korėja 1388 1646 2030 2299 2434 2414
Lenkija 607 583 630 512 544 ..
Liuksemburgas 10 10 11 11 10 10
Olandija 63 .. .. .. .. ..
Portugalija 366 373 376 .. .. ..
Slovakijos Respublika 73 69 78 76 78 ..
Slovėnija 34 35 38 35 35 36
Suomija 198 203 184 .. 169 163
Šveicarija .. .. 242 250 257 259
Vengrija 132 135 142 142 146 ..
Šaltinis: OECD Health Data 2011, http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
Per pastaruosius penkerius metus Graikijoje, Danijoje bei Italijoje didėjo ne tik absoliutus
mamografų skaičius, bet ir santykinis, t.y., tenkantis vienam milijonui gyventojų (ţr. 2 lent.). Čekijos
Respublikoje, Islandijoje, Liuksemburge matomas neţymi šio rodiklio maţėjimo tendencija. Kitose
šalyse rodiklio dinamika buvo minimali.
Kaip matyti iš EBPO pateiktų duomenų (ţr. 1, 2 lent.), mamografų skaičius šalyse yra skirtingas
ir daţnai nepriklauso nuo šalies dydţio. Šiuos skirtumus ir netolygumus sąlygoja tokie veiksniai kaip
tarptautinio medicinos prietaisų rinkodaros ypatumai, šalių ekonominiai, technologiniai,
sociokultūriniai veiksniai, nacionaliniai prioritetai ir strategijos 92
.
92 Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAChttp://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
13
2 lentelė. Mamografų skaičiaus (milijonui gyventojų) dinamika pasaulio šalyse (EBPO, 2005-
2010 m.)
Šalies pavadinimas Metai
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Airija 12,6 13,9 14,3 14,2 14,1 14,8
Australija 25,1 24,4 24,2 23,3 24,3 23,9
Čekijos Respublika 14,1 14,3 13,5 13,3 12,7 ..
Danija 10 10,5 10,8 14,4 17 19,3
Graikija 36,5 39,2 42,8 44,9 49,1 56
Islandija 16,9 16,4 16,1 15,7 15,7 15,7
Italija .. ..
26,7 30,7 32 ..
Japonija .. .. ..
29,7 .. ..
JAV .. .. ..
40,2 .. ..
Jungtinė Karalystė 8,6 8,5 8,5 9 9 8,9
Kanada 21,3 .. .. .. .. ..
Korėja 28,8 34,1 41,9 47,3 49,9 47,8
Lenkija 15,9 15,3 16,5 13,4 14,3 ..
Liuksemburgas 21,5 21,2 22,9 22,7 20,3 19,9
Meksika 4,6 5,1 5,6 6,4 6,7 ..
Olandija 3,9 .. .. .. ..
..
Portugalija 34,7 35,2 35,4 .. .. ..
Slovakijos Respublika 13,6 12,8 14,5 14,1 14,4 ..
Slovėnija 17 17,5 18,9 17,4 17,3 17,8
Suomija 37,7 38,5 34,8 .. 31,7 30,4
Šveicarija .. ..
32 32,7 33,2 33,1
Vengrija 13,1 13,4 14,1 14,1 14,6 ..
Šaltinis: OECD Health Data 2011, http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
2. Mamografų skaičius šalių stacionarinėse ir ambulatorinėse įstaigose
EBPO duomenimis, absoliutus mamografų skaičius stacionarinėse įstaigose 2005-2010 m.
neţymiai kito, pvz., Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Slovėnijoje (ţr. 3 lent.)
Didesnis mamografų skaičiaus augimas stacionarinėse įstaigose matomas Danijoje, Ispanijoje, Italijoje.
3 lentelė. Stacionarinėse įstaigose esančių mamografų skaičiaus pasiskirstymas šalyse (EBPO, 2010 m.)
Šalies pavadinimas Metai
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Belgija 216 205 208 209 206 ..
Čekijos Respublika 89 90 85 82 79 ..
Danija 41 43 45 64 78 91
Graikija .. .. .. .. 155 165
Ispanija .. 412 481 492 508 562
Italija .. .. 1048 1164 1182 ..
JAV .. .. .. 6430 .. ..
Olandija 63 .. .. .. .. ..
Slovakijos Respublika 59 60 62 62 63 ..
Slovėnija 15 15 16 15 15 18
Suomija 198 203 184 .. 169 163
Šaltinis: OECD StatExtracts. Health Care Resources: Medical technology, 2011
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAChttp://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
14
Didţiausias stacionarinėse įstaigose esančių mamografų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų,
EBPO duomenimis, yra JAV (21,1/1 mln. gyv.), Italijoje (20,1/1 mln. gyv.) ir Belgijoje (19,1/1 mln.
gyv.) (ţr. 3 pav.).
3 pav. Stacionarinėse įstaigose esančių mamografų skaičiaus (mln. gyventojų) pasiskirstymas
pasaulio šalyse (EBPO, 2010 m.)
Pastaba: * - 2009 m. duomenys, ** - 2008 m. duomenys, *** - 2005 m. duomenys.
Šaltinis: OECD StatExtracts. Health Care Resources: Medical technology, 2011.
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
EBPO statistika rodo, kad ambulatorinėse įstaigose esančių mamografų skaičiaus dinamika
2005-2010 m. šalyse labai varijuoja (ţr. 4 lent.). Per minėtą laikotarpį Čekijos Respublikoje, Slovakijos
Respublikoje, Slovėnijoje nei stacionarinių, nei ambulatorinių įstaigų mamografų skaičius ţenkliai
nekito. Danijoje per pastaruosius penkerius metus padidėjo mamografų skaičius stacionarinėse
įstaigose, bet beveik nekito ambulatorinėse. Tuo tarpu Graikijoje atvirkščiai – mamografų skaičius
labiau išaugo ambulatoriniame sektoriuje nei stacionariniame. Italijoje šis rodiklis didėjo abiejuose
segmentuose.
4 lentelė. Ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių mamografų skaičiaus
pasiskirstymas kai kuriose pasaulio šalyse 2000-2010 m.
Šalies pavadinimas Metai
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Čekijos Respublika 55 57 54 57 54 ..
Danija 13 14 14 15 16 16
Graikija .. .. .. .. 399 467
Islandija 5 5 5 5 5 5
Italija .. .. 536 641 706 ..
Korėja .. .. .. 1279 1364 1379
Slovakijos Respublika 14 9 16 14 15 ..
Slovėnija 19 20 22 20 20 18
JAV .. .. .. 5785 .. ..
Šaltinis: OECD StatExtracts. Health Care Resources: Medical technology, 2011.
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
0 5 10 15 20 25
Olandija***
Čekijos Respublika*
Slovakijos Respublika*
Ispanija
Graikija
Danija
Belgija*
Italija*
JAV**
3,97,5
11,6
12,214,6
16,4
19,120,1
21,1
Mamografų skaičius milijonui gyventojų
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAChttp://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
15
Šiuo metu Graikijoje yra didţiausias mamografų, esančių ambulatorinėse ASPĮ, skaičius,
tenkantis milijonui šalies gyventojų (41,4/1 mln. gyv.) (ţr. 4 pav.). Pagal šį rodiklį Graikija lenkia JAV
(19/1 mln. gyv.), Islandiją (15,7/1 mln. gyv.) ir kitas Europos šalis.
4 pav. Ambulatorinėse įstaigose esančių mamografų skaičiaus (mln. gyventojų)
pasiskirstymas pasaulio šalyse (EBPO, 2010 m.)
Pastaba: * - 2009 m. duomenys, ** - 2008 m. duomenys.
Šaltinis: OECD StatExtracts. Health Care Resources: Medical technology, 2011.
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
3. Rekomendacinis mamografų skaičius šalyse
Mamografų skaičius pasaulio šalyse yra skirtingas ir gali skirtis net kelis kartus. Vis dėlto a
priori vienareikšmiškai pasakyti, kiek mamografų turėtų būti kiekvienoje šalyje, kur jų yra per daug,
kur per maţai ir ar Lietuvoje jų yra pakankamai, gana sudėtinga. Kol kas nėra priimtų bendrų
tarptautinių standartų, nurodančių, koks mamografinės rentgeno įrangos skaičius ir santykis su
gyventojų skaičiumi, turėtų būti.
Mokslinėje literatūroje pastebima, kad per didelis šių prietaisų skaičius praktikoje gali sąlygoti
tokias nepageidaujamas pasekmes:
Nepakankamą radiologų patirtį ir kompetenciją;
Platėjančias moterų, kurioms atliekama mamografija, amţiaus intervalo ribas, t.y., daugiau
mamografijos tyrimų atliekama jaunesnėms nei 40 m. amţiaus moterims. Pavyzdţiui,
Vokietijoje (2005 m.) tarp moterų, kurioms pirmąkart buvo atlikta mamografija, 18% sudarė
jaunesnės kaip 30 m., ir 31% - 30-39 m. amţiaus. JAV ir Prancūzijoje atitinkamai 47 ir 45%
pirmąkart darytų mamogramų atlikta jaunesnėms nei 40 m. amţiaus moterims;
Didėjantį moterims atliekamų mamografinių tyrimų daţnį;
0 10 20 30 40 50
Slovakijos Respublika*
Danija
Čekijos Respublika*
Slovėnija
Italija*
Islandija
JAV**
Graikija
2,82,9
5,18,9
1215,7
1941,4
Mamografų skaičius milijonui gyventojų
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
16
Didėjančias mamografijos tyrimams skiriamas lėšas, atsirandančias dėl ASPĮ poreikio
amortizuoti mamografų eksploatavimo išlaidas 93
.
Išnagrinėjus mamografų skaičiaus ir mirtingumo nuo krūties vėţio statistiką šalyse, ryšys-
koreliacija tarp šių rodiklių nenustatytas 93
. Vadinasi, didesnis mamografų kiekis šalyje savaime
neužtikrina mažesnio mirtingumo nuo krūties vėžio. Kita vertus, per mažas mamografų skaičius
šalyje susijęs su nepakankama krūties vėţio diagnostika ir prevencija, sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumu, saugumu ir kokybe. Mamografų skaičių šalyje maţai priklauso nuo šalies dydţio
geografine prasme, bet labiau priklauso nuo tokių veiksnių kaip moterų populiacijos dydis ir radiologų
skaičius šalyje 93
.
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer)
Prancūzijoje mokslininkai, remdamiesi Olandijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mamografinės
patikros programos patirtimi, nustatė, koks mamografų skaičius turėtų būti šalyje, siekiant, kad
mamografinė krūties vėţio prevencija būtų efektyvi (ţr. 5 lent.).
5 lentelė. Rekomenduojamas mamografų skaičius pagal prevencinės programos strategijas
Eil. Nr. Mamografinės patikros programa Rekomenduojamas mamografų
skaičius/1mln. šalies moterų
1. 50-69 metų amţiaus moterų mamografinė patikra kas dvejus
metus
20
2. 40-49 metų amţiaus moterų mamografinė patikra kas metus ir
50-69 metų amţiaus – kas dvejus metus
46
3. 40-69 metų amţiaus moterų mamografinė patikra kas metus 66
Rekomenduojamas mamografų skaičius šalyje priklauso nuo mamografinės prevencinės programos
strategijos. Pasirinkus didesnę tikslinę grupę (platesnes moterų amţiaus ribas) bei daţnesnę patikrą
(t.y., kas metus), atitinkamai šalyje rekomenduojama turėti daugiau mamografinės rentgeno įrangos
prietaisų. Rekomendacinis mamografų skaičius šalyje sietinas ne su bendru šalies gyventojų skaičiumi,
o su moterų populiacijos dydţiu šalyje (ţr. 6 lent.).
93 Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant mammography screening. Br J Cancer.
2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
17
6 lentelė. Mamografų skaičiaus (1 mln. moterų) pasiskirstymas Europos ir pasaulio šalyse
Šalis Mamografų
skaičius šalyje
Mamografų skaičius/1 mln.
moterų
Duomenų
data
Danija 54 20 2003
Olandija 162 20 2005
Jungtinė Karalystė 626 21 2005
Norvegija 51 22 2006
Lenkija 466 23 2005
Vengrija 127 24 2004
Čekijos Respublika 145 28 2003
Slovakijos Respublika 80 29 2005
Airija 69 33 2005
Islandija 5 34 2007
Švedija 174 38 2006
Kanada 656 40 2006
Liuksemburgas 10 42 2006
Japonija 3207 49 2005
Vokietija 2163 51 2001
Ispanija 1140 52 2004
Belgija 293 55 2006
Australija 645 63 2005
Malta 13 64 2006
Suomija 179 67 2006
Portugalija 366 68 2005
Graikija 405 72 2005
Šveicarija 297 79 2005
Kipras 36 84 2006
Italija 2560 86 2005
Prancūzija 2700 87 2006
JAV 13552 89 2006
Austrija 420 100 2005
Šaltinis: Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant
mammography screening. Br J Cancer. 2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
Mamografų skaičius, tenkantis vienam milijonui šalies moterų, varijuoja tarp šalių. Didţiausias šis
rodiklis yra Austrijoje (100/1 mln. moterų), JAV (89/1 mln. moterų), Prancūzijoje (87/1 mln. moterų) ir
Italijoje (86/1 mln. moterų) (ţr. 6 lent.). Iš viso 15 šalių iš 28 mamografų skaičius viršija 46 vnt./1mln.
moterų. Taigi mamografų skaičius tiek Europos, tiek pasaulio šalyse varijuoja dideliu mastu ir daţnai
viršija rekomenduojamą pakankamą jų skaičių nacionalinėms prevencinėms mamografijos programoms
įgyvendinti 94
.
94 Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant mammography screening. Br J Cancer.
2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
18
III LIETUVOS DUOMENYS
1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA
Lietuvoje nacionalinė atrankinės mamografinės patikros programa pradėta vykdyti nuo 2005 m.
spalio mėnesio, vadovaujantis LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymu Nr. V-
901 (Ţin., 2005, Nr. 184-6815) patvirtinta metodika 95
. Ši krūties vėţio prevencijos programa skirta 50-
69 metų amţiaus moterims 96 97
. Pagal šią programą moterims kas dvejus metus atliekamas
mamografinis tyrimas, leidţiantis diagnozuoti vėţį ar ikivėţinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo
siuntimą, atlikti mamografinį tyrimą, uţsiregistruojama mamografijos įrenginį turinčioje asmens
sveikatos prieţiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas
vertinančios įstaigos. Šio amţiaus moterų tyrimą kartą per dvejus metus pagal atrankinės mamografinės
patikros programą finansuoja valstybė 96
.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa patvirtinta LR
Sveikatos pasaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl atrankinės mamografinės
patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 117-4249). Šioje
programoje numatytos priemonės:
i. Informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją. Šias
paslaugas teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos (šeimos
gydytojai);
ii. Mamogramų atlikimo paslauga, kurią teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus, į kurias
siunčia šeimos gydytojas;
iii. Mamogramų vertinimas. Šį vertinimą atlieka du radiologai, nepriklausomai vienas nuo kito,
vadovaujantis Amerikos radiologijos kolegijos penkių kategorijų sistema – BI-RADS. Šias
paslaugas teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai arba tos
įstaigos yra sudariusios su jais sutartis 97
98
.
95 Jonaitienė E. ir kt. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3, p.274-280. 96
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligų uţkardai – prevencinės programos. 2010-06-11. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803 97
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdf 98 Lietuvos Respublikos Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymas Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 184-6815).
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=262882&b=http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdf
19
Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, pacientė siunčiama konsultuotis su specialistu
diagnozei patikslinti ir gydyti. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims yra
nemokamos. Paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto 99
100
. Šios
programos priemonių finansavimas pateikiamas lentelėje (ţr. 7 lent.).
7 lentelė. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos finansavimas
Paslaugos pavadinimas Amžius Paslaugos tipas Paslaugos
kaina (balais)
Informavimas dėl krūties piktybinių navikų
profilaktikos ir siuntimas atlikti mamografiją
Suaugusiems Paslauga pagal atrankinės
mamografinės patikros programą
13,1
Mamogramų atlikimo paslauga
Suaugusiems Paslauga pagal atrankinės
mamografinės patikros programą
30,5
Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS) Suaugusiems Paslauga pagal atrankinės
mamografinės patikros programą
28,3
Šaltinis: Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga
internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-809 (Ţin., 2010, Nr.
113-5804) atrankinė mamografinė patikra gali būti vykdoma, mobiliomis sąlygomis, laikantis nustatytų
tvarkos reikalavimų. Tokiu atveju, naudojamas mobilusis mamografas – įprastinė mamografinė įranga,
kuri naudojama atliekant diagnostinę arba atrankinę mamografinę patikrą, įmontuota (esanti) specialios
paskirties transporto priemonėje 101
.
Šiuo metu Lietuvoje, VAPSVT turimais duomenimis (2011 m. birţelio mėn.), mamografus turi 23
asmens sveikatos prieţiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) (ţr. 8 lent.).
99 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligų uţkardai – prevencinės programos. 2010-06-11. Prieiga internetu:
http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803 100
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdf 101
LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. V-809 “Dėl atrankinės mamografinės patikros mobiliomis sąlygomis reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo” (Ţin., 2010, Nr. 113-5804).
http://www.vlk.lt/vlk/lt/http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdf
20
8 lentelė. Mamografus turinčios Lietuvos ASPĮ
Eil.
nr.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos
pavadinimas
Mamografų
skaičius
Kontaktai
1. VšĮ Utenos ligoninė 1 Aukštakalnio g. 3, LT-28151, Utena
Tel. (8-389) 63820; faksas (8-389) 63820
El. paštas: [email protected]
2. VšĮ Regioninė Telšių ligoninė 1 Kalno g. 40, LT 87134, Telšiai
Tel. (8-444) 77009; faksas (8-444) 77029
El. paštas: [email protected]
3.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
klinikos
1 Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius
Tel. (8-5) 2365000, (8-5) 2365011;
Faksas (8-5) 2365111
El. paštas: [email protected]
4. VšĮ Panevėţio ligoninė 2 Smėlynės g. 25, LT-35144, Panevėţys
Tel. (8-45) 501530; faksas (8-45) 501520;
El. paštas: [email protected]
5. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 1 S. Nėries g. 3, LT-92231, Klaipėda
Tel. (8-46) 410711; faksas (8-46) 410716
El. paštas: [email protected]
6. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 1 Liepojos g. 41, LT-92288, Klaipėda
Tel. (8-46) 396502; faksas (8-46) 396625
El. paštas: [email protected]
7.
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 1 Ligoninės g. 12, LT-62114, Alytus
Tel. (8-315) 56301, (8-315) 56306
Faksas (8-315) 75530
El. paštas: [email protected]
8. VšĮ Marijampolės ligoninė 1 Palangos g. 1, LT-68188, Marijampolė
Tel. (8-343) 50435; faksas (8-343) 52935
El. paštas: [email protected]
9. VšĮ Tauragės ligoninė 1 V. Kudirkos g. 2, LT- 72214, Tauragė
Tel. (8-446) 62701; faksas (8-446) 62 700
El. paštas: [email protected]
10. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2 V. Kudirkos g. 99, LT-76231, Šiauliai
Tel. (8-41) 524291; fax. (8-41) 524295
El. paštas: [email protected]
11. VšĮ Ukmergės ligoninė 1 Vytauto g. 105, LT-20184, Ukmergė
Tel. (8-340) 65299; faksas (8-340) 65092
El. paštas: [email protected]
12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė
Kauno klinikos
3 Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas
Tel. (8-37) 326360; Faksas (8-37) 326427
El. paštas: [email protected]
13. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė
Kauno klinikų filialas Onkologijos ligoninė
1 Volungių g. 16, LT-45434, Kaunas
Tel. (8-37) 346090, faksas (8-37) 346084
El.paštas: [email protected]
14. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 3 Santariškių g. 1, LT-08660, Vilnius
Tel. (8-5) 2786700; faksas (8-5) 2720164
El. paštas: [email protected]
15. VšĮ Druskininkų ligoninė 1 Sveikatos g. 30, LT-66251, Druskininkai
Tel. (8-313) 59130; faksas (8-313) 45840
El. paštas: [email protected]
mailto:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]
21
16. VšĮ Šeškinės poliklinika
1 Šeškinės g. 24, LT-07156, Vilnius
Tel. (8-5) 2502000; Faksas (8-5) 2502021
El. paštas: [email protected]
17. VšĮ Centro poliklinika 2 Pylimo g. 3, LT-01117, Vilnius
Tel. (8-5) 2514016; faksas (8-5) 2610002
El. paštas: [email protected]
18. VšĮ Antakalnio poliklinika 1 Antakalnio g. 59, LT-10207, Vilnius
Tel. (8-5) 2342515; faksas (8-5) 2347160
El. paštas: [email protected]
19. VšĮ Kauno Šančių poliklinika 1 A.Juozapavičiaus pr.72, LT-45217, Kaunas
Tel. (8-37) 340233; faksas (8-37) 340233
El. paštas: [email protected]
20. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika 1 Baltų pr. 7, LT-48259, Kaunas
Tel. (8-37) 301591; faksas (8-37) 301601
El. paštas: [email protected]
21. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 1 Pramonės pr. 31, LT-51270, Kaunas
Tel. (8-37) 403900, faksas (8-37) 451575
El. paštas: [email protected]
22. UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos
centras
1 V. Grybo g. 32, LT-10318, Vilnius
Tel. (8-5) 2709122; faksas (8-5) 2709127
El. paštas: [email protected]
23. UAB ,,Bendrosios medicinos praktika” 1 Savanorių pr. 423, LT-49287, Kaunas
Tel. (8-37) 313665, faksas (8-37) 312163
El. paštas: [email protected]
2. VASPVT 2010 m. duomenys
2.1. Mamografų skaičius Lietuvoje
VASPVT duomenimis, 2010 m. birţelio – 2011 m. birţelio mėn. 23 asmens sveikatos
prieţiūros įstaigos (toliau –ASPĮ) turėjo 31 mamografą, iš jų 2 – privačios (ţr. 9 lent.). Per 2010 m.
birţelio – gruodţio mėn. laikotarpį nurašytas vienas ir pradėtas naujai naudoti vienas mamografas, o
2011 m. I pusmetį pradėti naudoti du nauji mamografai. Šiuo metu šalies ASPĮ eksploatuoja 30
mamografų.
mailto:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]:[email protected]
22
9 lentelė. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ (VASPVT, 2010 m. birželio – 2011 m. birželio
mėn.)
Eil.
Nr.
Įstaigos pavadinimas Apskritis MM
skaičius*
Pagaminimo
metai
Įsigijimo
data
Naudojimo
pradžios
data
Naudojimo
nutraukimo
data
MM
tipas**
1. VšĮ Utenos ligoninė
Utenos 1 1998 1998 1998 - AN***
2. VšĮ Regioninė Telšių ligoninė
Telšių 1 2009 2010.02.26 2011.05.01 - AN
3. VšĮ VUL Santariškių klinikos Vilniaus 1 2008 2008.05.09 2008.05.09
- AN
4. VšĮ Panevėţio ligoninė Panevėţio 2
1998 1999 1999 - AN
2009 2009 2010 - SK****
5. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė Klaipėdos 1 2010 2010 2010.09.09 - SK
6. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Klaipėdos 1 2009 2009 2010 - SK
7. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė
Alytaus 1 1998 1998.12 1998.12 - AN
8. VšĮ Marijampolės ligoninė Marijampolės 2
2010 2010 2010.11 - AN
1998 1998 1998 2010.11.05 AN
9. VšĮ Tauragės ligoninė Tauragės 1 2009 2009 2009 - AN
10. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė Šiaulių 2
1998 1998 1998 - nenurodyta
2008 2009 2009 - SK
11. VšĮ Ukmergės ligoninė Vilniaus 1 2007 2008 2008 - AN
12. LSMU ligoninė Kauno klinikos Kauno 3
1998 1998.06.08 Nėra
duomenų - AN
2004 2005.01.05 Nėra
duomenų - AN
2010 2010.08.16 2011.02.16 - SK
13. LSMU ligoninė Kauno klinikų filialas
Onkologijos ligoninė Kauno 1 1998 1998.04.28
Nėra
duomenų - AN
14. VU Onkologijos institutas Vilniaus 3
1998 1998 1998.03.31 - AN
2006 2006 2006.10.20 - AN
2008 2008 2008.11.04 - SK
15. VšĮ Druskininkų ligoninė Alytaus 1 2008 2009 2009 - AN
16. VšĮ Šeškinės poliklinika
Vilniaus 1 2006 2007.03 2007.03.05 - AN
17. VšĮ Centro poliklinika Vilniaus 2
2002 2003 2003 - AN
2009 2009 2009 - AN
18. VšĮ Antakalnio poliklinika Vilniaus 1 1998 1998 1998 - AN
19. VšĮ Kauno Šančių poliklinika Kauno 1 2008 2008 2009.02.09 - AN
20. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika Kauno 1 2009 2009 2010 - SK
21. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika Kauno 1 2005 2005 2005 - AN
22. UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras
Vilniaus 1 1995 1995 1995.08.01 - AN
23. UAB ,,Bendrosios medicinos praktika” Kauno 1 2003 2003 2003 - AN
Pastabos: *MM skaičius – mamografų skaičius; **MM tipas – mamografo tipas; ***AN – analoginis, ****SK- skaitmeninis.
23
VASPVT duomenimis, 2010 m. birţelio – gruodţio mėn. 22 ASPĮ naudojo 28 mamografus.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenimis, nustatyta, kad 2010 m.
II pusmetį vienam milijonui šalies gyventojų teko vidutiniškai 8,5 mamografai (ţr. 10 lent.) 102
.
10 lentelė. Mamografų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal ASPĮ tipą (VASPVT, 2010 m.)
Mamografų skaičius ASPĮ tipai
Viešosios Privačios Iš viso
Absoliutus 26 2 28
Procentinis 92,9% 7,1% 100%
Skaičius/1 mln. gyventojų 7,9 0,6 8,5
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 2010 m. tyrimo “Baseline Country Survey on
Medical Devices” metu nustatyta, kad Lietuvoje yra 39 mamografai, iš jų 11- privačiose (ţr. 11 lent.)
103. Jeigu imtume PSO duomenis (2010 m.)
102, Lietuvos rodiklis būtų 11,9 mamografų/1 mln.
gyventojų.
11 lentelė. Mamografų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal ASPĮ tipą (PSO, 2010 m.)
Mamografų skaičius ASPĮ grupės
Viešosios Privačios Iš viso Absoliutus 28 11 39
Procentinis 71,8% 28,2% 100%
EBPO duomenimis (2010 m.), panašus mamografų skaičiaus, tenkančio milijonui šalies
gyventojų, rodiklis yra Jungtinėje Karalystėje (8,9/1 mln. gyv.) ir Čekijos Respublikoje (12,7/1 mln.
gyv.). Kiek daugiau mamografų milijonui gyventojų tenka Lenkijoje (14,3/1 mln. gyv.) bei Slovakijos
Respublikoje (14,4/1 mln. gyv.) 104
. Tačiau santykinai maţesnis mamografų skaičius nereiškia, kad su
jais atliekama maţiau tyrimų, taigi šis rodiklis neparodo, kaip intensyviai (efektyviai) dirbama su
turimais prietaisais.
Kol kas nėra priimtų bendrų tarptautinių standartų, nurodančių, koks mamografinės rentgeno
įrangos skaičius ir santykis su gyventojų skaičiumi, turėtų būti. Todėl gana sudėtinga pasakyti, ar
Lietuvoje mamografų yra pakankamai, kad būtų uţtikrintas sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumas bei kokybė, ir kiek jų turėtų būti.
102 Lietuvoje 2010 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3.286.820. Demografijos metraštis (2011 m. katalogas). Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internetu: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3 103 World Health Organization. Baseline country survey on medical devices 2010. Prieiga internetu: http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdf 104 OECD.StatExtracts. Health Care Resources: Medical technology. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/index.aspx?
http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdfhttp://stats.oecd.org/index.aspx
24
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer)
Prancūzijoje mokslininkai, rekomendacinį mamografų skaičių šalyje sieja su pasirinkta mamografinės
prevencinės programos strategija 105
. Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma nacionalinė atrankinės
mamografinės patikros programa, skirta 50-69 m. amţiaus moterų krūties vėţio prevencijai. Šio
amţiaus moterims kas dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas 106
. Atitinkamai pagal
Tarptautinės vėţio tyrimo agentūros pateikiamas rekomendacijas, šiai programai įgyvendinti, šalyje
rekomenduojama turėti 20 mamografų/milijonui šalies moterų.
2.2.Mamografų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse
VASPVT duomenimis, 2010 m. mamografinė rentgeno įranga buvo kiekvienoje apskrityje,
išskyrus Telšių,- šioje apskrityje mamografas pradėtas naudoti 2011 m. (ţr. 6 pav.). Daugiausia
mamografinės rentgeno įrangos instaliuota Vilniaus ir Kauno ASPĮ (stacionarinėse ir nestacionarinėse).
Galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų skaičius,
gyventojų tankumas, ASPĮ skaičius) bei organizaciniai-struktūriniai veiksniai – išvystytas
universitetinių ir specializuotų onkologijai stacionarinių ASPĮ tinklas.
6 pav. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse (VASPVT, 2010 m.)
105 Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant mammography screening. Br J Cancer.
2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/ 106
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligų uţkardai – prevencinės programos. 2010-06-11. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803
2
1
2
2
7
1
1
10
2
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2010-06-11&item_id=1803
25
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad konkrečioje apskrityje esantys mamografai yra prieinami (t.y., jais
gali būti teikiamos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos) ir kitų apskričių gyventojams.
2.3. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ
VASPVT duomenimis, beveik du trečdaliai (68%) Lietuvoje naudojamų mamografų yra
instaliuoti stacionarinėse ASPĮ (ţr. 7 pav.), ketvirtadalis (25%) visų mamografų eksploatuojami
ambulatoriniame sektoriuje.
7 pav. Mamografų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal asmens sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjus (2010 m.)
Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus gyventojų skaičiaus duomenis107
paskaičiuota, kad stacionarinėse ASPĮ esančių mamografų skaičius, tenkantis 1 mln. šalies gyventojų,
yra 5,8, o ambulatorinėse (įskaitant privačias ASPĮ) ASPĮ - 2,7/ 1 mln. gyventojų.
EBPO duomenimis, Lietuvos mamografų skaičiaus stacionarinėse įstaigose rodiklis (5,8/1 mln.
gyv.) panašus į Olandijos (3,9/1 mln. gyv.) ir Slovėnijos (8,9/ mln. gyv.). Lyginant ambulatorinėse
ASPĮ esančių mamografų skaičių, tenkantį milijonui šalies gyventojų, su EBPO turima uţsienio šalių
statistika, paţymėtina, kad Lietuvos rodiklis (2,7/1 mln. gyv.) lygiuojasi su Danijos (2,9/1 mln. gyv.).
107 Lietuvoje 2010 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3.286.820. Demografijos metraštis (2011 m. katalogas). Lietuvos statistikos
departamentas. Prieiga internetu: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
Stacionarinės ASPĮ 67,9%
Ambulatorinės ASPĮ25%
Privačios ASPĮ 7,1 %
http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
26
2.4. Mamografų pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines charakteristikas
Dauguma (15; 51,7%) Lietuvoje 2010 m. birţelio – gruodţio mėn. eksploatuotų
mamografų buvo pagaminti 2006-2010 m., t.y., ne seniau kaip prieš penkerius metus (ţr. 8 pav.). Dalis
(4; 13,8%) mamografų pagaminti 2002-2005 m.
8 pav. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ pagal pagaminimo datą (VASPVT, 2010 m.)
Pagal VASPVT duomenis, išanalizuoti eksploatuoti mamografai pagal įsigijimo metus
(ţr. 9 pav.) Daugiau nei pusė 2010 m. II pusmetį naudotų mamografų (15 iš 26; 57,7%) buvo įsigyti ne
seniau kaip prieš penkerius metus. Kas šeštas eksploatuotas mamografas (4; 15,4%) įsigytas 1999-2005
m. laikotarpiu.
9 pav. Mamografų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ pagal įsigijimo datą (VASPVT, 2010 m.)
Siekiant įvertinti, koks šalyje naudojamų mamografų eksploatacinis amţius (angl. age of
equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada Institute for Health
0
5
10
1995 1998 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
1
9
1 1 1 12
1
5 5
2
Pagaminimo metai
0123456
1995 1998 1999 2003 2005 2006 2007 2008 2009 2010
1
6
12
1 1 1
3
6
4
Įsigijimo metai
27
Information) taikyta metodika108
. Mamografų eksploatacinis amţius apskaičiuotas, prietaiso naudojimo
pradţios datą atėmus iš šio tyrimo vykdymo atskaitinės datos (t.y., 2011 m. sausio 1 d.).
VASPVT duomenimis, nustatyta, kad vidutinis 2010 m. ASPĮ mamografų eksploatacinis
amţius buvo 6,5 metai. Ambulatorinėse ASPĮ 2010 m. eksploatuoti mamografijos prietaisai buvo
vidutiniškai naujesni nei stacionarinėse (atitinkamai 5,1 m. ir 6,4 m.). Tačiau šis rodiklis nėra pastovus,
nuolat kinta ir priklauso nuo nurašytų bei naujai įsigytų prietaisų skaičiaus. Atitinkamai nuolat keičiasi
ambulatorinių ir stacionarinių ASPĮ mamografinės įrangos amţiaus vidurkių santykis.
10 pav. Mamografų pasiskirstymas pagal eksploatacinio amžiaus kategorijas Lietuvos ASPĮ (2010 m.)
VASPVT duomenis (2010 m.), pusė (51,7%) visų šalyje naudojamų prietaisų yra ne senesni
kaip 5 metų, daugiau nei dešimtadalis (13,8%) – 6-10 metų eksploatacinio amţiaus (ţr. 10 pav.). Šis
pasiskirstymas ne visiškai atitinka Kanados sveikatos informacijos institutas pateiktas Radiologinės ir
elektromagnetinės pramonių Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination
Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas dėl
medicinos prietaisų eksploatacinio amţiaus struktūros (ţr.12 lent.) 113
.
12 lentelė. Medicinos įrangos vertinimo pagal prietaiso eksploatacinio amžiaus rekomendacijos
Įrangos amžius Įrangos vertinimo ypatumai
5 metų ir naujesnė Tai šiuolaikinės, ekonomiškai pagrįstos technologijos;
Turėtų sudaryti ne maţiau kaip 60% naudojamų prietaisų.
6-10 metų senumo Prietaisai tinkami naudoti, bet reikėtų planuoti jų atnaujinimą;
Turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30% naudojamų prietaisų.
Senesnė nei 10 metų Laikomi neatitinkančiais šiuolaikinių technologijų;
Turėtų būti ne daugiau kaip 10% naudojamų prietaisų;
Būtina pakeisti naujais prietaisais. Šaltinis: Medical imaging in Canada 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:
http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
108 Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
0102030405060
0-5 m. 6-10 m. >10 m.
51,7
13,8
34,5
Pro
cen
tai (%
)
Eksploatacinio amžiaus kategorijos
http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdfhttp://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
28
Kanados radiologų asociacija (angl. Canadian Association of Radiologists) paţymi, kad
medicinos prietaisų amţius yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su didesne galima
nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant, didesnėmis remonto ir
prieţiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą bei prastesne vaizdo kokybe. Kita vertus, įrangos atnaujinimas
ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to, kad reikia perkvalifikuoti personalą 109
.
2.5. Mamografų pasiskirstymas Lietuvoje pagal veikimo principą
VASPVT duomenimis (2010 m.), visi Lietuvos ASPĮ naudojami mamografai yra stacionarūs.
Pagal veikimo tipą, dauguma (76,3%) 2010 m. Lietuvoje naudotų mamografų buvo analoginiai,
ketvirtadalis (20,2%) – skaitmeniniai (ţr. 11 pav.).
11 pav. Mamografų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal veikimo tipą (2010 m.)
JAV agentūros Food and Drug Administration duomenimis, apie 50-70% šiuo metu naudojamų
mamografų yra skaitmeniniai 110
111
. Prognozuojama, kad skaitmeninių mamografų naudojimas dar
labiau didės, nes daugelis sveikatos prieţiūros įstaigų šiuo metu palaipsniui pereina nuo analoginės prie
skaitmeninės mamografijos 112
.
109 Medical imaging in Canada 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
110 FDA reclassifies certain digital mammography devices. November 4, 2010; Prieiga internetu:
http://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm232505.htm 111
Is Digital the Answer for Mammography? 2010, Jun 04. Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.html 112
Mammography technique and types, April 28, 2009. Breastcancer.org. Prieiga internetu: http://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp
76,3%
20,2%
3,5%
Analoginiai
Skaitmeniniai
Nenurodyta
http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdfhttp://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm232505.htmhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.htmlhttp://www.breastcancer.org/symptoms/testing/types/mammograms/types.jsp
29
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, Europoje, kaip ir JAV bei Japonijoje, vyksta
aktyvus perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės mamografijos. Ypač sparčiai skaitmeninių
mamografų skaičius didėja Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje. Konkrečios
analoginių ir skaitmeninių mamografų skaičiaus dinamikos agentūra nepateikia, nes pokyčių procesas
vyksta labai aktyviai ir duomenys labai kinta 113
.
113 Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries with significant mammography screening. Br J Cancer.
2008 October 7; 99(7): 1185–1190. Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
30
LITERATŪRA
1. Adlienė D. ir kt. Pacientų radiacinės saugos optimizavimo problemos mamografijos procedūrų
metu. Sveikatos mokslai, Nr.2, 2004, 5-8 p.
2. Advantages and limitation of using x-rays for mammography. Prieiga internetu:
http://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.html
3. Archer S. Mammography in a digital light. The technologist„s role in evaluating new
technology. Image, 2007, November 26.
4. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa. Valstybinė ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu:
http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdf
5. Autier P., Ouakrim DA. Determinants of the number of mammography units in 31 countries
with significant mammography screening. Br J Cancer. 2008 October 7; 99(7): 1185–1190.
Prieiga internetu: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/
6. Baseline country survey on medical devices 2010. World Health Organization. Prieiga
internetu: http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdf
7. Benefits of screening mammography. Prieiga internetu: http://www.radiology-
info.org/screening-mammography.html
8. Breen N., Brown M.L. The price of mammography in the United States: data from the National
survey of mammography facilities. The Milbank Quarterly. A Journal of public Health and
Health Care Policy. 1994, volume 72, number 3. Prieiga internetu:
http://www.milbank.org/720303.html
9. Briedienė R., Grigienė R., Skaisgirytė A., Jovaišienė V. Skaitmenizuotos mamografijos
(kompiuterinės mamografijos) galimybės. Pirmoji patirtis Vilniaus universiteto onkologijos
institute. Medicinos teorija ir praktika. 2007-T.13, Nr.3.
10. COCIR 50th Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The
continued need for sustained investment” sustainable competence in advancing healthcare.
European coordination committee of the radiological, electromedical and healthcare IT
industry. Prieiga internet: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-
_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf
11. Demografijos metraštis (2011 m. katalogas). Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga
internetu: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
http://www.radiology-info.org/use-of-x-rays-for-mammography.htmlhttp://www.vlk.lt/vlk/pag/files/prevencija/apie_programas_2010/prevencija03.pdfhttp://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2567070/http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdfhttp://www.radiology-info.org/screening-mammography.htmlhttp://www.radiology-info.org/screening-mammography.htmlhttp://www.milbank.org/720303.htmlhttp://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdfhttp://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdfhttp://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
31
12. Digital mammography to diagnose and detect berast diseases in women. Prieiga internetu:
http://www.radiology-info.org/digital-mammography.html
13. Digital mammography offers strong returns for healthcare providers, report says. 2009, July 13.
Prieiga internetu: http://www.hospitalmanagement.net/news/news59504.html
14. Eisen B., Björnberg A. Canada health consumer index 2009. 39 p. Prieiga internetu:
http://www.fcpp.org/files/1/78.%20CHCI%202009.pdf
15. Elsberry R.B. Through stringent operational efficiencies and exacting clinical protocols,
Charlotte Radiology is managing to profitably deliver high-quality, low-cost mammography.
Imaging Economics, 2001 July/August. Prieiga internetu:
http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2001-07_07.asp
16. FDA approves first 3D mammogram device. February 14, 2011. Prieiga internetu:
http://www.businessweek.com/lifestyle/content/healthday/649867.html
17. FDA reclassifies certain digital mammography devices. November 4, 2010; Prieiga internetu:
http://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm232505.htm
18. F C Ng. Use of mammography in Singapore: an overview. Singapore Med J 1995; Vol.36:18-
19. Prieiga internetu: http://smj.sma.org.sg/3601/3601e2.pdf
19. Harris C.H. Digital mammography takes off. Health Imaging, April 25, 2007. Prieiga internetu:
http://www.healthimaging.com/index.php?option=com_articles&view=article&id=6417
20. Health Data 2011. Organization for economic cooperation and development. Prieiga internetu:
http://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=HEALTH_REAC
21. Is digital the answer for mammography? 2010, Jun 04. Prieiga internetu:
http://www.hospitalmanagement.net/features/feature86884/feature86884-1.html
22. Young K.C., Kitou D. Review of literature on digital mammography in screening. NHSBSP
Equipment report 0502, December 2005. p.7. Prieiga internetu:
http://www.cancerscreening.nhs.uk/breastscreen/publications/nhsbsp-equipment-report-
0502.pdf
23. Jonaitienė E., Ţelvienė A., Strodomskytė M. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties
vėţio etiniai aspektai.