LYGYBS RETORIKA:iniasklaida ir (ne)stereotipin

lyi reprezentacija

Vilnius2008

UDK 342.7-055:070(474.5)

Li386

LYGYBS RETORIKA:iniasklaida ir (ne)stereotipin lyi reprezentacija

Leidinio sudarytoja Margarita JankauskaitRedaktor Maryt Sluinskait

U svari pagalb rengiant leidin sudarytoja nuoirdiai dkoja Virginijai Aleksejnei, Aistei Pakauskaitei, Vilanai Pilinkaitei-Sotirovi.

ISBN 978-9955-805-01-4 Lygi galimybi pltros centras, 2008

Turinys

anga | 5

iniasklaida ir lyi lygyb | 7

Moter ir vyr reprezentacija iniasklaidoje | 13

Homoseksuali moni reprezentacija iniasklaidoje | 23

Lyi aspektai vaidybiniuose anruose | 29

Lyi aspektai reklamoje | 33

Naudoti informacijos altiniai | 39

7

anga

Visuomenje iniasklaidai tenka iskirtinis vaidmuo, nes jai suteikta galia parodyti so-cialiai priimtinus moni santykius, gyvenimo bd, pavieinti arba paversti nema-tomomis kai kurias moni grupes, manipuliuoti j statusu, garbe, pripainimu. Todl svarbu suvokti, kaip visa tai vyksta iniasklaidoje.

Antonijaus Gramscio ipltota hegemonijos samprata teigia, jog dominuojani gru-pi galia remiasi veikiau visuomens pritarimu egzistuojaniai sistemai, teikianiai privilegijas irinktiesiems, nei prievarta ar represijomis tvirtinta kontrole. Kai hege-monij palaikanios sampratos ir/ar gyvenimo praktikos paveriamos natraliomis ir pateikiamos taip, tarsi joki kit alternatyv nra, jos pradeda funkcionuoti kaip savaime suprantamos ir nekelianios abejoni.

Utikrinant tok visuomens pritarim iniasklaidos vaidmuo yra svarbus. Jos patei-kiami odiniai ar vaizdiniai tekstai niekada neatspindi tiesiog realybs, o tik konstruoja sampratas apie tai, kas turi bti suvokta ir priimta kaip realyb. Todl tam tikras nuo-statas pateikdama kaip savaime suprantamas, tikras ir neivengiamas, iniasklaida maskuoja teikiamos informacijos ssajas su hegemoniniais dominuojani grupi in-teresais. Tas pat pasakytina ir apie patriarchalin ideologij, kurios poveikio dauguma moni negali matyti, nes jos nuostatas iniasklaida pateikia kaip neideologikas, objektyvias, neutralias ir nieko bendra neturinias su lytimi.

9

iniasklaida ir lyi lygyb

Kai kurie iniasklaidos atstovai yra sitikin, jog: komercin iniasklaida negali skatinti lyi lygybs idj, nes visuomenei tai nedomu, o konkurencinga ji gali ilikti tik suteikdama monms tai, ko jie nori; lyi lygyb propaguoti gali tik rimtoji iniasklaida.

Kas slypi u toki sitikinim? Veikiausiai prielaidos, jog: daugumai moni lyi lygyb nerpi; lyi lygybs nuostatas propaguojanios programos nuobodios arba sudtingos, todl vartotojai (irovai, skaitytojai) j nemgsta.

Taiau ios prielaidos nra teisingos. I ties lygios galimybs masins informaci-jos priemonmis skatinamos tada, kai rengiamos lyi poiriu nealikos progra-mos, vengiama stereotip ir suteikiamos naujos galimybs kovoti su lyi nelygybe (informacija, idjos, valgos, argumentai ir t.t.). Tokia iniasklaida turi bti atvira diskusijoms apie lyi lygyb, suteikti erdv skirtingiems poiriams ir mesti ik egzistuojaniai lyi nelygybei.

i nuostat galima laikytis tiek rengiant inias, tiek pramogines laidas. I esms lygi galimybi tematika turt sudominti vairias iniasklaidos institucijas ir pritraukti didel auditorij tiek visuomeninje, tiek komercinje iniasklaidoje. Daugelyje ali lyi lygybs aktualijas iniasklaida pateikia kaip ypa svarbias, o neretai ir polemikas temas. Tokias, kaip: pasirinkimo laisv nutraukti ntum; vienios motinos; tvysts teiss ir pareigos; kintanti eimos struktra; vyrik/moterik vaidmen kaita; lytinis vietimas; seksualinis inaudojimas; seksualinis turizmas; homoseksualumas; gj/lesbiei santuoka; reprodukcins teiss; vyrai ir moterys netradicinse profesijose.

Kai iniasklaida, nealikai atspinddama vairi grupi nuomon, sukuria erdv dis-kutuoti iais ir panaiais klausimais, ji kalba apie dalykus, kuriems mons nra abe-jingi, nes tai susij su j kasdieniu gyvenimu.

10

Norint urnalistikoje propaguoti vyr ir moter lygyb, reikia keisti mstysen.

Kartais samprotaujama, jog: vyr bei moter nelygyb remiani idj galima aptikti analitiniuose straipsniuose, bet ne iniose; lyi lygyb gali bti propaguojama tik specialiuosiuose rainiuose.

Taiau taip nra. Bet kuris vaizdinis, odinis tekstas bei j derinys gali perteikti su lyi aspektais susijusias idjas, sampratas, prielaidas ar vertybines nuostatos. Aiku, ne viskas, k skaitome ar irime, btinai siejasi su moter ir vyr lygybs problemo-mis. Taiau tam, kad ios nuostatos bt propaguojamos, ne visuomet btina rengti specialias publikacijas ar laidas. Lygi galimybi aspektai gali bti atspindti bet ku-riame urnalistikos anre, netgi vairiose naujienose, antratse ar titruose.

Moter ir vyr atstovavim urnalistikoje lemia daugelis aspekt: Kalba ir tonas. Kok ton neutral ar su iankstine nuostata (sprogstamu utaisu) pasirenka kalbtoja(s)? Ar apie asmenis sprendiama pagal j lyt? Ar moterys, sumenkinant j socialin status, vadinamos mergaitmis? To nedert daryti. Poiris. Kieno vyr ar moter poiris ireikiamas? Kieno interesai atspindi-mi? Ar nra taikomi dvigubi standartai? Kokie faktai paminimi, o kokie nutylimi? Kontekstas. Ar pateiktos informacijos pakanka, kad skaitytojas/irovas galt susidaryti savo nuomon? Kada kalbant apie vyrus ar moteris akcentuojama infor-macija apie eimos padt, vaikus, o kada to vengiama? Informacijos altiniai. Kiek ekspert yra moter ir vyr, kiek maum atstov? Kiek i j atstovauja paangioms, demokratinms visuomens grupms? Vaizdins priemons. Ar vaizdai neprietarauja turiniui ir k jie prasmina? Koki informacij perduoda nuotraukas komentuojantys tekstai bei antrats? Koks ryys tarp odi ir vaizdini? Rolandas Barthesas iam ryiui apibdinti vartojo inkaro vaizd. Vaizdiniai gali bti daugiareikmiai (lygiai kaip ir tekstas), taiau juos lydintys odiai pabria, sustiprina vien kuri nors prasm, tarsi inkaras bt nuleidiamas pasirinkt gelm daniausiai t, kuri troktama atkreipti stebtoj/skaitytoj dmes ir tuo paiu sumainti kit galim interpretacij reikm.

Kalba nra vien paprasiausia ms mini iraikos priemon. Ji formuoja mstym ir pasauljaut. Jei nuolat vartojami moteris eminantys ar vyr atvilgiu subordinuo-jantys odiai bei posakiai, prielaida apie moter nevisavertikum tampa neatsieja-ma mstysenos ir poirio dalimi. Todl: Pltojant idjas, svarbu korektikai vartoti odius, nes jie yra galingas rankis. Tai ino literatai ir propagandistai. Diskriminacij patiriantys asmenys ar j grups taip pat.

11

Netikslus odi pavartojimas gali bti interpretuotas kaip alikas, diskriminuo-jantis ar eminantis, net jeigu toki ketinim nebuvo.

Rimta problema yra stereotipizavimas, nes taip perteikiamos nepagrstos ar alikos prasms apie lyi vaidmenis bei tapatybes.

Lyi lygybs klausimais iuo metu diskutuojama daug. Taiau danai netiksliai var-tojama pati lyties svoka. Painiojamos biologins ir socialins lyties sampratos. Trumpai i dviej svok skirtumus galima bt apibdinti taip: asmens biologin lyt slygoja X ir Y chromosomos. Tuo tarpu socialin lytis yra kultrinis konstruktas, kurio kait takoja vairios aplinkybs. Biologin lyt pakeisti gana sunku. Socialin lytis yra kur kas paslankesn, tarkim, transseksualas gali bti vertinamas kaip biologins vyro ir socialins moters lyties asmuo arba atvirkiai.

Kartais svoka lytis vartojama kaip sinonimas odiui moteris (pavyzdiui, lyi lygybs politika siejama tik su moter padties gerinimu). Todl svarbu suvokti, apie k i tikrj kalbama.

Kai kalbama apskritai apie vyrus ir moteris, patartina vartoti posakius ir odi konstrukcijas, kurie neiliminuoja moter. Lietuvi kalboje tai nra paprasta, nes norint apibrti asmen (mog, subjekt, individ, vaik ir pan.) ar lyties poiriu miri auditorij, daniausiai vartojami vyrikos gimins daiktavardiai (pavyzdiui: sveiai, dalyviai, pareignai ir pan.). Taiau siekiant lygiaverio moter ir vyr atsto-vavimo, svarbu rasti alternatyvius minties perteikimo bdus. Pavyzdiui, vietoje apibendrinanio odio sveiai vartoti jungin sveiai ir vienios; od mogus pakeis-ti vardiais jis ar ji; profesijas ar pareigas nusakyti vartojant atitinkamas galnes urnalistas ir urnalist. inoma, tai kiek pailgina tekst, bet padeda ivengti moter marginalizavimo.

Uduotis. Perskaitykite emiau pateikt laik. Pagalvokite, kodl laik re-dakcija apdovanojo kaip domiausi? K tai byloja apie redakcijos poir mo-ter ir vyr santykius, lyi lygybs problemas? Gal is tekstas skatina keisti ar tvirtinti stereotipus? Kokius? Ar tokio pobdio tekstai dani spaudoje?

Kuri lytis geresn?

Tam, kad merginos graiai atrodyt, reikia dti daug pastang, laiko ir pinig. Ir vis tiek diskotekoje prie j lenda tik kaimieiai. O vaikinai usimauna dinsus su kabaniu klynu, pasistato plaukus, ir visos merginos dl j alpsta. Tam, kad tvai ipildyt mergin norus, joms reikia usidirbti: gerai mokytis, padti tvarkyti namus, priirti jaunesn broliuk, moiuts kaime iravti 99 lysves runkeli. Na, o bernui pakanka ketvertais ubaigti pusmet, nesikeikti prie piet

12

stalo, padti tiui kraptytis prie automobilio, ir jam nuperka telefon ar jungia internet.

Taiau merginos irgi ne i kelmo spirtos. Joms irasta kosmetika, sijonai, timps (balernai, atleiskite), auktakulniai, blakstien raitikliai. Jei nebt mergin, su kuo bernai buiuotsi? K jie mylt? Dl ko puotsi? Gal gale, dl ko mutsi?

Viena aiku: merginoms ir vaikinams reikia bti kartu. Tam, kad jos imokyt juos elementaraus padorumo ir dovanoti gles, o jie jas neioti mini tik dl j ir pasikeisti pradurt automobilio padang.

Olia, alininkaiPanel, 2007 birelis, p.16.

Vaizdai, iliustruojantys pasakojimus, yra tokie pat svarbs kaip ir odiai. Vaizdiniai, laikraio nuotraukos ar videomediagos elementai gali perteikti emocikai taigi ini skaitytojams ir irovams. J prasms ne visuomet akivaizdios, nes net ir juos parenkantys asmenys gali nesuvokti pasmoninio j poveikio. Todl iliustruojant pasakojim, svarbu suvokti, jog vaizdiniai gali ilikti moni atmintyje ilg laik. Dar daugiau jie gali net neskaityti teksto arba pasidomti tik nuotraukos paantrate. Ypa svarbu parinkti tok vaizdin, kuris atspindt pateiktos mediagos dvasi, o ne prietaraut arba paneigt tai, k tikimasi praneti.

Todl pravartu pasinaudoti iais patarimais:

sitikinkite, kad vaizdas atitinka pasakojimo esm. Kartais ypa taigios nuotrau-kos ar vaizdo mediaga nra tiesiogiai susijusios su tuo, kas pasakojama. Pavyzdiui, ibadjusios pabgls su vaikais vaizdas vieniems gali sukelti uuojaut, o kitiems pasibjaurjim, taiau tai nra tinkama iliustracija straipsniui apie organizacijas, kurios siekia geresni gyvenimo slyg prieglaudos praytojams.

Praddami rengti mediag urnalistas(-) ir fotografas(-) turt aptarti tem ir, jei manoma, dirbti komandoje. Daugelio laikrai ir urnal urnalistai bei fo-tografai nepakankamai komunikuoja ir pamirta, kad j uduotys, nors ir skirtingos, tarpusavyje labai susijusios. Raantysis turi pripainti, kad daugiau moni skaitys gerai iliustruot pasakojim; fotografuojantysis turi suprasti, jog dmes prikaustantis tekstas sukurs svarb kontekst jo sukurtiems vaizdams.

Bt puiku, jei parengs pasakojim urnalistas galt pareikti savo nuomon apie atrinktas nuotraukas ar vaizdus. Reporteris paprastai bna geriausiai susipains su pasakojamosios situacijos kontekstu, todl atrenkant vaizdin mediag nepasikon-sultavus, kyla rizika ikreipti arba visikai pakeisti pasakojimo esm.

13

Ar paantrat tiksliai apibdina nuotrauk? Visada patartina pasidomti, ar paantrat suteikia tinkam kontekst nuotraukai (nebent vaizdas kalba pats u save). Svarbu sitikinti, kad straipsn parengs (-usi) urnalistas (-) perskait paantrat ir pritar jai.

Venkite nuotrauk, kurios reprodukuoja stereotipus. Tokie vaizdai yra nuobods ir nesuteikia vietjikos informacijos. Visi mat gatvse sienas ramstani prostitui vaizdus. Kur kas domesn bt nuotrauka, parodanti kitokias, netiktas situacijas, apnuoginanias socialinius kontekstus ir kasdien kov u bv.

Nekeiskite nuotrauk. Iskyrus tuos atvejus, kai tikits pagerinti vaizdo kokyb arba paslpti veidus asmen, kurie turt isaugoti anonimikum. iais laikais tech-nologijos suteikia plaias galimybes manipuliuoti vaizdu (pavyzdiui, paalinti kai ku-riuos asmenis ar du individus pavaizduoti ariau vienas kito). Taip elgiantis i esms paeidiami urnalistikos principai teikti tiksli ir sining informacij.

Bkite atids, kai naudojate ypa iaurius vaizdus. Jie gali bti svarbs iliustruo-jant tam tikro pobdio mediag (pavyzdiui, smurt eimoje arba diskriminacij bei socialin atskirt). Taiau turi bti isaugota riba tarp paveikios urnalistikos ir inaudojimo. Jei iliustracija tik nulidina mones, bet nepaskatina j mstyti, ge-riausia yra pagalvoti apie kit pasirinkim.

Daugiau informacijos:David Tuler, Reporting Diversity Manual, Media Diversity Institute, 2002, p.115116. http://www.mediadiversity.org/PDFS/Reporting%20Diversity%20Manual.pdf

15

Moter ir vyr reprezentacija iniasklaidoje

Objektyviai atspindti su moter ir vyr padtimi visuomenje siejamus klausimus yra paprasiau, jei pasaul velgiama per lyi aspektus uiuopiant objektyv. is ter-minas vartojamas norint pabrti, kad socialinius reikinius btina vertinti suvokiant vairias lyi nelygybs apraik formas. Norint utikrinti, kad lygi galimybi nuo-statos nebt pamirtos vairiuose darbo etapuose (raant, fotografuojant, renkantis informacijos altinius ir pan.) svarbu nuolat naudotis PATARIM SRAU.

Patarim sraas pads ivengti stereotip reprodukavimo iniasklaidoje ir isaugoti nealik poir vyrus ir moteris. Sistemingai naudojantis juo, isiugdys pastabu-mas ir lygi galimybi analiz ilgainiui taps neatsiejama kasdiens profesins veiklos dalimi. Jis pads jums suvokti veiklos gaires, taupyti laik ir tvirtinti lyi lygybs nuostatas urnalistikoje:

Pasirpinkite, kad moterims bt atstovaujama ne tik j problemas ar temas nagrinjaniuose pasakojimuose. traukite jas kaip ekspertes visur, kur tik manoma. Jei norite papasakoti apie meno tendencijas, susitikite su dailininkmis; jei raote apie politinius debatus, susitikite su politikmis. itaip js ne dirbtiniu bdu trauktumte moteris, o suteiktumte joms galimyb pareikti savo nuomon vairiais klausimais.

Perirkite prastin sra asmen, su kuriais paprastai bendraujate, kai iekote nauj idj ar informacijos. Jei srae dominuoja ar yra tik vyrai, pasistenkite j pa-pildyti. Akademinje, verslo, politikos ar kultros srityse vyrams atstovaujama plaiau, taiau atrasti moter su ne prastesne kompetencija yra kur kas lengviau nei manote.

Kai kalbate ar raote apie moteris, apibdinkite jas tokiu pat bdu, kaip ir vyrus. Jeigu paprastai neraote apie verslininko ukuosen, aprangos stili, nedarykite to pristatydami ir verslinink, nebet tai tiesiogiai bt susij su pasakojimo tema. Ven-kite neapibrt epitet (toki, kaip moterika), kurie sukelt daugyb asociacij ir bt skirtingai interpretuojami. Pasitelkite konkreias detales (tarkim: ji grakiai vaikto, ji velniai kalba).

Bkite atsargs, apibendrindami tikrj moters vaidmen. urnalistai danai palaiko visuomens stereotipus apie moteris ir vyrus ir be iankstins nuostatos juos sustipri-na. Ne visos moterys domisi madomis ar maisto ruoimu. Daug j domisi paiomis aktualiausiomis visuomens politinmis ir socialinmis problemomis. Kai kurios pradeda ir skmingai vadovauja verslui. Iekokite toki, kuri gyvenimas neatitinka stereotipinio suvokimo apie tai, kas yra ir kuo turt bti moteris.

Susitikite su moter nevyriausybini organizacij atstovmis ir pasiteiraukite apie j veikl. Gal ten yra svarstomos svarbios problemos, apie kurias nei js, nei redaktoriai

16

nieko neino. Padrsinkite nevyriausybini organizacij atstoves susisiekti su jumis, kai tik manys turinios tem, kuria svarbu diskutuoti visuomenje. Bet visko, kas bus sakoma, nepriimkite kaip vienintels teisingos nuomons. Nemanykite, kad vis moter organizacij poiriai sutampa. Skirtingos organizacijos gali turti skirting nuomoni, kurios btinai turt atsispindti js straipsnyje.

Gerai apsvarstykite, kaip aprayti smurt prie moteris namuose ar seksualin priekabiavim. iomis temomis plaiai diskutuojama Vakar alyse, taiau beveik nekalbama posovietinse visuomense. Abi temos yra ypa rimtos ir nepagrstai nuvertinamos tiek teisinje sistemoje, tiek iniasklaidoje. Smurtas prie moteris na-muose danai vertinamas kaip privatus eimos reikalas, o ne nusikaltimas, net jeigu pasekms rimti sualojimai. Suinokite, kaip i problema vertinama js mieste ar regione. Ar statymas gina moteris nuo vyr ar partneri? Ar nra skirtum inter-pretuojant smurt privaioje ir vieojoje erdvje? Kaip policija ir kiti autoritetingi specialistai tai vertina? Ar yra (ar pakankama) krizi centr, pension, kur moterims ir vaikams suteikiama pagalba?

Seksualinis priekabiavimas darbe kita Vakar pasaulyje didelio rezonanso sulau-kusi tema. Posovietinse visuomense i problema sumenkinta, taiau faktai byloja tai, jog moterys patiria bendradarbi ar vadov seksualini priekabi, pasireikiani ne tik vulgaria, eminania kalba ar elgsena, bet ir tiesiogine prievarta turti lytini santyki, jei nenori bti atleistos i darbo. Tokios situacijos darbo erdv paveria ypa nesaugia ir traumuojania vieta. Suinokite, kokie statymai galioja iuo klausimu. Ar tai plaiai paplitusi problema? Kaip moterys su ja kovoja?

Prostitucijos tema tampa ypa subtili, kai kalbama apie moter vaizdavim iniasklaidoje. Akivaizdu, kad tai daug aistr sukeliantis klausimas. Taiau svarstant j btina ivengti moter stigmatizavimo. Norint uiuopti problemos erd ir keisti siaknijusius stereotipus, dmesys turt bti nukreiptas klientus bei svadautojus, kurie daniausiai lieka iniasklaidos nepastebti ir lengvai isisuka nuo bausms.

Ypa rimta problema yra prekyba moterimis. Suinokite, kokia padtis yra js regione ar mieste. I kur atvyksta moterys? Kaip jos iviliojamos i savo ali ir kaip priveriamos pasilikti? Kur moterys ivyksta ir kas jas traukia prekeivi monmis tinklus? Pasikalbkite su ioje srityje dirbaniomis nevyriausybinmis organizacijomis ir suinokite, kaip susisiekti su tokioje situacijoje atsidrusiomis moterimis.

Daugiau informacijos:David Tuler, Reporting Diversity Manual, Media Diversity Institute, 2002, p. 5152. http://www.mediadiversity.org/PDFS/Reporting%20Diversity%20Manual.pdf

17

Uduotis. Perskaitykite ir palyginkite du emiau pateiktus interviu su olimpie-iais. Atkreipkite dms straipsni atnrates. Kuriame interviu daugiau dmesio skiriama profesinio pobdio informacijai, o kuriame susitelkiama ties asmeni-nio gyvenimo detalmis? Kas, js manymu, slygoja iuos skirtumus? Ar galima teigti, kad interviu lyi poiriu yra nealiki? Kodl? Pasitelkdami patarim sra, pabandykite vertinti, k dert pakeisti, kad bt ivengta stereotip re-produkavimo?

Austra SkujytDarius Slenis

J ikart visi paino. Atakavo gerairdikais vilgsniais, ypsenomis ir sveikini-mais. Drsesni pra autograf, fotografavosi. Ji kukliai dairsi aplink, ypsojosi, nuoirdiai dkojo. Po akimirkos, prisdus Vilniaus literatuose, ant stalo atsi-rado dvi ampano taurs. ia Jus vaiiname, tar barmen, o mano panekov laiminga nuvito ir tyliai sunabdjo: Kaip gera! Kaip malonu! Bet ji to buvo verta, nes ji Atn olimpini aidyni sidabro medalio laimtoja, lengvaatlet, 25 met.

Nesitikjau, kad mane pains ir sveikins visoje Lietuvoje, pokalbio pradioje ypsodamasi prisipaino Austra. Biruose taip, suprantu, bet kad visur?! Galvojau, kad lietuviai santresni, Austra greta pasidjo varkel, krep ir rankinuk.

Ar nebuvo baisu dopingo kontrols kabinete, ypa kai pasaul sudrebino skan-dalai su vengr prieskoniu? Nebaisu. Bet kai stebi kiekvien tavo ingsn trikdo ir nemalonu.

Js gerkite ampan, dabar jau galite. Darbas baigsi, atostogos. (Sportinink nerytingai velg ampano taur.) Taip, jau baigsi, nors a be-veik negeriu, ypteljo medalinink, taiau ampano gurkteljo. Atpratau nuo alkoholio, nors ir anksiau maai vartodavau.

Birai garsja alumi. Griau, griau alaus, rankomis usidengia veid ir nusijuokia. Taiau galima linksmintis ir be alkoholio. Ir niekada nebuvau pasigrusi, kad kit dien nieko neprisiminiau ar labai skaudt galv. O ms giminje alaus gamintoj nra, galbt vyno.

Olimpin euforija dar tsiasi ar jau baigsi? Dar dalel liko. I pradi nesuvokiau to, k pasiekiau. Pirm nakt beveik ne-

18

umigau. Po dopingo kontrols namo grau apie 3 valand. Atveniau tik sim-bolikai, po to du ir lov. Ir tik kit dien apm euforija.

Namikiai pasitiko su Napoleonu? A apie tort. Ooo, moiuts tort ino visi. Ikep didel didel, kvatojasi ir rankomis rodo spding dyd. Dar iek tiek liko, bet niekam neduodu, dau.

Beje, kuo labiau jautiesi: lietuve, amerikiete ar latve? Kur Tavo namai? Pagal tvus turiau jaustis latve. Mat ttis latvis, mama lietuv. Moku latvikai, turiu ten gimini, taiau, inoma, esu lietuv. Amerikon? Na kokia a amerikon? O namai? Kai vykstu Amerik, sakau, kad vaiuoju namo. Kai Lietuv namo namo, juokiasi.

Latviai turbt taip pat didiavosi Tavo pergale? Ra daug, minjo, kad turiu ir latviko kraujo.

Dabar amerikieiai Tave gali sugundyti pilietybe? Kam a jiems? Medalinink? Toki kaip a... Austra rodo daugybs enkl. ... Amerikoje daug. Jie atrenka po keturis labai pajgius sportininkus, o i j trys vyksta Olimpiad.

Beje, apie Tavj sporto ak. Suprantu, kai pasirenka krepin, futbol, rankin, dar kitas populiarias sporto akas. Gal gale bgim ar uol tol. O Tu kodl taip visk ikart? Biruose neturjau pasirinkimo tik lengvoji atletika ir krepinis. I pradi atrod, kad esu didel. Bet kai dalyvavau varybose, o i pradi lankiau krepin, pamaiau toki mergin... Pasijutau mayte, nes mane stoguoti pradjo. K a ia veikiu? pagalvojau, sportinink nusijuok. Krepinis komandinis spor-tas, suklysi, kents visa komanda. ia a inau, kad padariusi klaid atsakysiu tik a viena.

Gal takos turjo ir Tavo Zodiako enklo, Lito, savybs? Ne tik atsakai u savo klaidas, bet ir viena mgaujiesi laurais? Gal? ypteli. Puikiai sutariau su lengvosios atletikos treneriu, nors krepinis taip pat patiko.

Bet daugiakovje daug rungi. Kai nesi gabus vienam dalykui, gali usikabinti daugiakovje, nusijuok si-dabro medalinink. ia galbt nereikia labai daug gabum vienai, o utenka vidutini gabum daugeliui srii. Daugiakov nenusibosta. Na, taip, kai bgu 800 metr ikiusi lieuv nelengva ir nedomu, taiau po to junti malonum a ikentjau ir vl galiu treniruotis.

19

Hm... Turbt jokio pikantikumo, kai tenka bgti 800 metr? (Juokiasi.) Pikantikiausia situacija, kai paskutinius penkis metrus man teko veikti ropomis.

Ar galtum su kuo nors palyginti jausm, kai stovi prie daugiatkstantin mini, Tau ant galvos udeda laur vainik, ant kaklo ukabina medal, skamba alies himnas? (Akys suimba, bet abejojaniai purto galv...) Net neinau, nesivaizduoju. A negimdiau, bet gal tai galiau palyginti su motinyste? Kai moteris daug ikenia, itveria, o po to pajunta palaim?

Ta jausm, matyt, bt gera ukonservuoti... Ir itraukti i kiens, kai usinori, juokiasi. Fantastika!

Kaip save apibdintum nepastamiems monms? Ooo, kokie doms klausimai... ypteli ir susimsto. Usispyrusi ir atkakliai sie-kianti savo tikslo. Kas dar? Neinau... kaltai sksteli rankomis.

inau, kad mgsti susirainti internetu. Kaip elektroniniame laike save apib-dintum nepastamam vyrui? Aukta... K a inau? taria aismingai. Humor labai mgstu.

Dar, dar. Juk vyras prie interneto laukia... Tuomet parayiau enkl hm ir... sportinink kvatojasi. Anksiau bu-vau pavydi. Neturjau daug vyr, tad a kalbu ne apie pavyd vyrams. Pavydjau skms, pasiekim. Madaug taip: kaimyno karv daugiau pieno duoda, ir pavydiu, vl nusikvatoja. Taiau intensyviai dirbdama, pasikeiiau ir dabar labai diaugiuosi kit skme.

Beje, o koks tas vyras turt bti? Auktas! inoma, ne pagal g vertinu mog, bet... (Austros gis 188,5 cm D.S.) I pradi mog vertiname pagal ivaizd, o po to bendravimas, elgesys, pagarba.

Jis gali bti, sakykim, juodaodis? Gali, gali, kalba rimtai. Neskirstau moni pagal rases. Tiesa, juodaodio nebuvau simyljusi, bet teko matyti avi juodaodi Olimpiadoje. Labai patinka ir aktorius Denzelis Vaingtonas. Keli kin krepininkai irgi neblogai atrodo. Ne-patinka nepatikimi, melagiai. Kartais bna, kai viena sako, antra daro, o treia galvoja.

Beje, apie tas karves. Ganei gyvulius, moki melti karves?

20

Oi, ne, ne... juokiasi. Gyvenau ne kaime, bet Biruose, penkiaauktyje. Amerikoje maiau moni, kurie vis gyvenim dirba fermose ir niekur i savo nam nebuvo ivaiav, nemat netgi netoliese esanio vandenyno. Ir nieko jiems nereikia. Buvau okiruota.

Esi emocionali ir gavusi medal nesulaikei aar. Oi, a danai liumbiu, mosteli ranka. Ir su mama irdamos filmus ver-kiame. Apsikabiname ir verkiame.

Tuomet Tave lengva eisti? Nesunku. Mane broliai mgdavo per dant patraukti. Kart, pasakojo mama, kai buvau maa, broliai mane erzino ir rodinjo, kad balta tai juoda. I apmaudo apsiverkiau. Tiesa, dabar tokio nepasitikjimo savimi nejauiu.

Vis dlto sidabro medalio laimtoja. Ai, kad a jauiuosi netyia ukopusi ant tos pakylos. Tokia maute jauiuosi, nuoirdiai kalbjo Austra. Dirbau labai daug, bet vis dlto...

Kam dkotum u i pergal? Dievui, taria labai rimtai.

Todl neatsitiktinai nuolat veiojiesi Biblij? Ji beveik visada kartu.

Pameni prie paskutin rungt ar po pergals skaityt fraz? Nepamenu, nes j perskaiiau ne vien kart. O jei dabar turiau pasakyti kakoki simintin fraz? susimsto. Tai nra idealiai tiksls Biblijos odiai, bet skamba panaiai: jei turi tikjim tokio dydio kaip ryio grdelis, tuomet kopk kaln ir mesk j jr, ir jis pakils.

O kokiam mogui esi dkinga? Gydytojui Daliui Barkauskui. Jis labai daug padjo ir dirbo nematom darb.

Galbt slapta esi juo susiavjusi? Ne, jis veds ir turi vaik, iek tiek sutrikusi ypteli.

Gal, kaip daugelis moter, esi simyljusi kit lengvaatlet Alekn? Jauiu jam simpatij, nes jis labai malonus mogus. aviuosi jo kantrybe, kai jis bendrauja su kitais, dalija autografus. Tai labai grau.

Beje, ar prie daug prakaito kainavusias varybas Austra Skujyt pasidaydavo? Taip, nors daausi retai. Ir prie medalio teikim pagalvojau, kad reikia

21

pasidayti. Tvanku, karta, prakaitas srva. Vliau gydytojas Dalius pasak, kad reikjo pasiimti krv led ir isitrinti veid. Aha, pagalvojau, o tuomet visas tuas nubgs, prunkteli.

Kur dabar Tavo medalis? Rankinuke, parodo akimis greta, ant kitos kds, padt rankinuk. Jau nuiupintas ir nuirtas. Graikijoje laikiau urakint staliuke.

To sidabrinio medalio vert 200 tkstani lit... Austra tarsi rengsi atsakyti, kur ada ileisti pinigus. Ne, ne, a kol kas neklausiu, kur investuosi pinigus. Jei Tau duot pasirinkti: pakyla, stadionas, olimpinis medalis, garb ar i nemenka suma? (Susimsto...) Vis dlto pasiimiau medal, nes inau, kiek djau darbo. Pinigai, inoma, labai malonus priedas, taiau kovodama galvojau ne apie pinigus, o apie al, kuriai atstovauju. Ir aaros sruvo i laims, kad pavyko tai pasiekti, o ne dl pinig. Turtuoliai irgi verkia, ypteli.

Tu ne tik odiais myli Lietuv? Beje, himn giedoti moki? Moku! Gal smulki klaidel padaryiau. Ir stadione umesdavau ak, kur plevsuodavo ms vliava: tai paddavo susitelkti. Ir tolimesn ateit sieju tik su Lietuva, persibraukia ranka geltonus segtuku susegtus plaukus.

Esi kuo nors nepatenkinta savimi? Oi, labai sudtinga apie save kalbti. Turbt turiu kako tokio, nes visi tai turi, ar ne? susimsto. Anksiau labai kompleksavau dl ivaizdos, gio. Bet tai praeitis. Buvau ir melagiuk. Taiau sutikau gyvenime moni, kurie vadovaujasi Biblija, yra nuostabs ir siningi mons.

Melagiuk? Gal k galtum papasakoti ir atsiprayti? Hm... Na, gerai, buvo tokia situacija... 1998 metais mokiausi KTU, mane mok Romualdas Petrukeviius. vykdiau normatyvus vaiuoti Pasaulio jauni empionat. Vliau sikalbjome, jis pasiteiravo, o a prisipainau, kad noriau treniruotis Vilniuje pas Roman Pikolsk. Gerai, paspaudiam draugikai rankas ir isiskiriam, teig kaunietis, bet a sutrikau, nes po poros savaii empionatas. Ne, ne, a ia tik taip. Liksiu su jumis, niekur nesiruoiu ivaiuoti. odiu, kak melavau, isisukinjau, bet po empionato ikart ivykau mokytis VPU.

Kodl nra greta to, kuris ikovojusi medal Tave apkabint, pabuiuot ir sveikint kitaip nei tvai ir draugai? Kiek ia man dar liko laiko? juokdamasi tar Austra. Niekas dar neukariavo mano irdies. Gal kam atrodo, kad kas nors su manim negerai? Aplink visi

22

tuokiasi, draugauja, myli... Nesutikau dar irinktojo. Ir neinau, kas yra meil, dar niekada nemyljau.

Irankumas, kompleksai, energija ir laisvas laikas paaukotas sportui? Gal viskas kartu? svarst lengvaatlet.

Dabar bus dar sunkiau. Juk esi ir turtinga nuotaka su 200 tkstani kraiiu? (Juokiasi.) Neinau, bet tikiu meile. Turbt net i pirmo vilgsnio. Noriu patirti jausm.

O kada sidabro medalinink buiavosi paskutin kart? Ohoho! kvatojasi ir apie kak pagalvojusi sako: O galima neatsakyti?

inoma, galima. Gal dabar pakalbkime apie tuos pinigus. Smalsu, ar turi koki plan? Kakada norjau paslidinti Austrijoje, bet neturjau pinig, dabar turiu pinig, bet nra laiko, juokiasi. Noriau i lktuvo su paraiutu iokti, esu adrenali-no mgja. Noriu kuo geriau ileisti pinigus. Paskaiiuosiu, gal kur investuosiu?

Austra, galima pateikti nekukl klausim? Idrstum pozuoti nuoga su medaliu, kaip prie Olimpines aidynes urnalui Playboy pozavo kai kuri, tarp j ir Lat-vijos, ali sportininks? inau, girdjau. Gal tai ir grau, menas, bet nesutikiau.

? Tam prietarauja Biblija.

Tu ities esi religinga ir nuoirdiai tiki Diev bei Biblij? Taip. Labai rimtai.

Ko tuomet sau palinkt Atn olimpini aidyni sidabro medalio laimtoja Austra Skujyt? Kad ateityje bt dar geriau, kad neumigiau ant laur, kad greta vis laik bt mons, kurie man neleist to padaryti ir pabaksnot pet.

Toki moni dabar yra greta? Taip.

Kauno diena, 2004 09 04, Nr. 205 (17362) http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=21753

23

Olimpinis empionas pasiilgo varybRomas Poderis

V. Alekna tvirtina sukaups pakankamai jg naujam sezonui

Dukart olimpinis empionas Virgilijus Alekna pasirengs pradti nauj sezon. Pajgiausias planetos disko metikas ketina rytoj dalyvauti Vilniuje vyksianiose lengvaatlei varybose.

Jei oro slygos bus palankios, per daug nespaus pavasario altukas, tikrai imginsiu rank. Jau pasiilgau start, interviu Kauno dienai sak i savait i Ispanijos grs sportininkas.

Treniruoi etap baigs usienyje

Virgilijau, k veikte Ispanijoje? Treniravausi Kanar salose. Tai buvo viena paskutini mano priesezoninio pa-sirengimo stovykl. Joje vis dmes skyriau metimams. Sunkum nekilnojau, su jais pakankamai padirbjau iem bei ankstyv pavasar. Fizins jgos pakanka, todl dabar jau miau disk.

Ar toli jis skrieja? Ispanijoje geras oras, todl malonu treniruotis. Nematavau, kiek numesdavau disk, bet viskas klostosi normaliai. Kokie bus pirmieji rezultatai, netrukus pama-tysime per varybas.

Manote, jog jau esate pasirengs oficialiems startams? Skubti kol kas nra btinybs, juo labiau kad netrukus vl vyksiu pasitreniruoti Ispanij, o ir varyb atviruose stadionuose dar nedaug rengiama. Aktyvus sezo-nas prasids gegus pabaigoje, taiau jei artimiausiu metu pasitaikys galimybi imginti jgas neatsisakysiu.

Tarp konkurent jauni disko metikai

Pagrindins Js io sezono varybos rugpjio mnes Suomijoje vyksiantis pasaulio empionatas. Kaip planuojate paskirstyti jgas, rengdamasis jam? Manau, jog nei iki empionato, nei po jo mano tvarkaratyje nebus ilg pauzi. Stengsiuosi, kad start intensyvumo kreiv bt nuosekli, be ymesni pakilim ar atoslgi. Man patinka dalyvauti varybose, todl kur galsiu tikrai nuvyk-siu.

Kalbama, kad u dopingo vartojim diskvalifikavus vien pagrindini Js prieinink vengr Robert Fazeka, Jums bus paprasiau ikovoti dar vien planetos empiono titul.

24

Bus kakiek lengviau tik i dalies. Patyrusiems atletams konkurencij vis labiau sustiprina jaunoji disko metik karta estas Gerdas Kanteris, vengrai Zoltanas Kovagas, Rolandas Varga ir Gaboras Mat, ispanas Marijas Pestanas. Juk jie u mane ar olimpinio bronzos medalio laimtoj est Aleksandr Tamert jaunesni penkeriais septyneriais metais ir pasiekia vis auktesni rezultat. Be to, be-veik kasmet atsiranda nauj veid. tai sezon toliau nei 64 metrus disk jau numet vienas spding duomen Indijos jaunuolis 206 cm gio ir 125 kg svo-rio dvideimt vieneri met atletas.

Reformoms nepritart

Prajusi savait Tarptautins lengvosios atletikos federacijos (IAAF) tarybos posdyje Rusijos atstovai pateik pasilym reformuoti arba, kaip jie patys teig, modernizuoti kai kurias rungtis. Pavyzdiui, padidinti disko, rutulio ar ieties svor, sutrumpinti bgimo takelius. Es radikalios permainos suteikt sporto akai nauj akcent, daugiau intrigos ir patrauklumo. K apie tai manote Js? vairi revoliucini idj buvo ir anksiau. Tarkime, olimpinius ar pasaulio re-kordus pradti fiksuoti i naujo. Manau, kad nieko nereikt keisti, nes prieingu atveju lengvojoje atletikoje kilt didel sumaitis. Abejoju, ar teigiam efekt sukelt disko metimo varybos, jei rankis tapt sunkesnis. Dabar jis skrieja apie 70 metr ir tai pakankamai spdinga, o jei po reformos lkt bent deimia ar daugiau metr ariau? Kam tai patikt?

Kitais metais vokieio Jurgeno ulto pasiektam pasaulio disko metimo rekordui 74,08 m sukaks dvideimt met. Ar ne per ilgai jis yra nepasiekiamas? Kaip ir tais paiais 1986 aisiais uregistruotas Jurijaus Sedycho kjo metimo rekordas 86,74 m. I ties tai fenomenals rezultatai. Reikt pasistengti, kad bent ulto rekordas jubiliejaus nesulaukt.

Ketinate tai padaryti? Nespliokime. Viskas ne taip paprasta. Geros oro slygos bei aplinka, pakili savijauta, puiki sportin forma dar ne viskas, ko reikt rekordiniam metimui. Btina, kad ir skm lydt.

Kauno diena, 2005 04 21, Nr. 91 (17552) http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=27486

25

Homoseksuali moni reprezentacija iniasklaidoje

Pastaraisiais metais homoseksuals mons darosi matomesni. Kad atkreipt urna-list dmes sudtingas problemas, su kuriomis susiduria gjai, lesbiets, biseksuals ir transseksuals asmenys, jie buriasi asociacijas, organizuoja konferencijas ir vie-sias akcijas. Taiau vis dar pasitaiko urnalist, kurie iuos asmenis stigmatizuoja ir emina, pamindami j orum ir pagrindines mogaus teises.

Keletas patarim raantiems apie gjus, lesbietes, biseksualius ir transseksualius as-menis:

Atkreipkite dmes kalb ir iekokite neutrali termin. Yra daug reporta, ku-riuose kitokios (nei heteroseksualios) orientacijos mons apraomi eminaniais ir ugauliais odiais.

sidmkite, kad transvestitai ir transseksualai nra tas pats. Transvestitai tai mons, kurie rengiasi tradicikai prieingos lyties drabuiais. Transseksualai tai mons, kuri kno sandara neatitinka lytins tapatybs jausmo; kitaip tariant, anatomin vyro sandar turintis asmuo jauiasi moterimi, ir anatomin moters sandar turintis asmuo jauiasi vyru. Transseksualai gali norti (bet gali ir nepageidauti), kad bt atlikta brangi ir rizikinga lyties pakeitimo operacija.

Prie raydami apie kitokios seksualins orientacijos mones, btinai pasikalbkite su kuo nors i j. Gjai, lesbiets, biseksuals, transseksuals asmenys, kaip ir visi mes, turi vili, svajoni, baimi, irdgl. Jie dirba, rpinasi savo eima, dalyvauja visuomeninje veikloje. Nemanykite, kad inote, kaip jie gyvena, kol nesusitikote ir nepabendravote bent su vienu i j.

Daugelis moni ypa neigiamai nusiteik seksualini maum atvilgiu. Kai kurie ekspertai, politikai ar dvasininkai, kalbdami apie kitokios seksualins orientacijos mones, vartoja agresyvius, eidianius odius. Taiau urnalistui(-ei) nra btina cituoti ugauli ir eminani pasakym. Jei nra kitos galimybs, perfrazuokite j odius. Taiau jeigu vis dlto nusprendiate cituoti tiesio-giai, paminkite, jog patys seksualini maum atstovai mano, kad tokia kalba yra eidianti ir kurstanti prieikum.

Kritikai vertinkite nuomon t ekspert, kurie rodinja, jog seksualini maum atstovai verbuoja vaikus, smoningai platina IV ar kaip nors kitaip kenkia visuome-nei. Jei jums kas nors sako, pavyzdiui, kad 50 % gj tvirkina jaunus berniukus, paklauskite, kur konkreiai toki statistik galima rasti. Labai danai ekspertais save vadinantys mons tokio pobdio dezinformacij arba ikreipt informacij naudoja tam, kad nuteikt visuomen prie seksualini maum atstovus.

26

Gana nemaai istorij apie gjus, lesbietes, biseksualius ir transseksualius asmenis susijusios su nusikaltimais prie netradicins seksualins orientacijos mones, su j upuolimais ar nuudymais. Tokiuose pasakojimuose aukos danai pateikiamos kaip nusikaltliai, nes j kitonikumas tariamai savaime provokuoja upuolimus. Rengdami informacij prisiminkite, kad nusikaltliai yra upuolikai, o ne upultieji. Danai urnalistai nekritikai perduoda panekov nuomon, jog aukos paios iprovokavusios smurt ar nusipelniusios upuolimo.

Kitokios seksualins orientacijos mons danai priversti slpti savo tapatyb, todl gali bti sunku surasti panekov. Geriausias bdas umegzti tokius kontak-tus kreiptis grupes ar nevyriausybines organizacijas, kurios atstovauja homoseksu-aliems monms. Pasikalbkite su vadovais, kad labiau suprastumte j rpesius, ir papraykite padti susisiekti su kitais grups nariais. Pasikalbkite ir su visuomeninms grupms nepriklausaniais asmenimis, kuri poiris, paremtas gyvenimo patirtimi, gali bti kitoks.

Netikkite viskuo, k tenka girdti apie kitokios seksualins orientacijos mones. Netikkite teoriniais ivediojimai, jog gjai btinai yra pasiskirst aktyviuosius ir pasyviuosius, ir pasyviaisiais bna tie, kurie atrodo moteriki. Realiame gyvenime seksualiniai vaidmenys yra kur kas sudtingesni ir turi daugiau atspalvi. Nra tiesa ir tai, jog visi gjai yra artistiki, o visos lesbiets nekenia vyr arba nori bti vyrais. Ne visi vyrai, kurie mgsta dvti moterikus drabuius, yra homoseksuals.

Daugiau informacijos:David Tuler, Reporting Diversity Manual, Media Diversity Institute, 2002, p. 99100. http://www.mediadiversity.org/PDFS/Reporting%20Diversity%20Manual.pdf

Uduotis. Perskaitykite straipsn. Remdamiesi Patarim srau, aptarkite tekstui bding odyn ir informacijos pateikimo bd. Ar is straipsnis atitinka patari-m reikalavimus? Ar tokio pobdio informacija padeda kovoti su homofobija visuomenje?

Homoseksualai kariuomenje: leisti ar neleisti?

Danam pilieiui odis karys vis pirma siejasi su normaliu, t.y. heterosek-sualiu, vyru. Daugeliui lietuvi net ir iandien nuostab kelia moteris su karine uniforma. Nesunku sivaizduoti, jog informacij apie Lietuvos kariuomenje tarnaujanius gjus ir lesbietes eilinis lietuvis sureaguot itin neigiamai. Taiau karin tarnyb atliekantys gjai istorijoje nra naujiena: dar senovs Romoje i gj buvo formuojami specials kariniai vienetai. Danai kariai gjai buvo verti-nami labiau u karius heteroseksualus. Panau, jog XXI amiuje kariai gjai vl taps prastu dalyku.

27

Didiosios Britanijos karalikasis laivynas 2007 met vasario 21 dien paskelb, kad su homoseksual teises ginania lobistine organizacija Stonewall pasira susitarim dl programos didesniam naujok homoseksual (i esms gj) skaiiui pritraukti gyvendinimo. Brit spaudoje i Karalikojo laivyno akcija ver-tinama kaip karins vadovybs mginimas praktikai ir nedviprasmikai realizuoti nediskriminacijos princip.

Daugumoje Europos Sjungos valstybi tokia progjika brit karins vadovybs politika maai kam kelia nuostab. Europos mogaus teisi teismas dar 2000 met rugsj draudim homoseksualams tarnauti kariuomenje pripaino neteistu. Teismas nusprend, jog kariuomenje tarnaujantys asmenys turi teis privatum, t.y. karin vadovyb neturi domtis kariuomenje tarnaujani asmen seksualine orientacija. iandien karin tarnyb atliekantys homoseksualai bent jau teorikai nra persekiojami Pranczijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, veicarijoje, Danijoje.

JAV tarnaujanius kariuomenje homoseksualus vis dar irima nepalankiai. 1993 metais neskme baigsi JAV prezidento Billo Clintono mginimas kariuomen padaryti atvira homoseksualams. ios iniciatyvos tuo metu neparm net daugelis jo aplinkos moni. The Economist duomenimis, 19932005 metais i tarnybos JAV kariuomenje pasitrauk arba buvo priversti pasitraukti daugiau nei 10 000 homoseksual.

Pentagonas savo neklausk, nesakyk politik dl homoseksual argumentuoja taip:

homoseksualai kariuomenje gali pakenkti komandinei dvasiai ir kari mo-ralei (nes meil ginklo broliui gauna ikreipt prasm); teigiamas poiris homoseksualus kariuomenje gali atgrasinti nuo tarny-bos daugel potenciali kariki (nes didioji dalis kariuomen ateinani asmen yra homofobai); homoseksual integravimas kariuomen prietaraut tradicinms visuomeninms normoms (nes dauguma amerikiei nenori, kad j herojais bt gjai).

Manoma, jog iuo metu JAV kariuomenje tarnauja apie 65 000 homoseksual.Didiosios Britanijos karalikojo laivyno vadovyb amerikiei argumentus atme-ta kaip nepagrstus, nes britai homoseksualai be joki problem tarnauja Irake. Gerai parengti ir tarnybai atsidav homoseksualai i ties yra labai geri kariai, todl brit karin vadovyb siekia sudaryti jiems kuo palankesnes slygas.

Kariai, nepaisant j seksualins orientacijos, dirbdami turi jaustis gerai ir pato-giai. Nuolat slpdami savo seksualin orientacij ir bijodami persekiojimo kariai

28

homoseksualai negali deramai atlikti jiems pavest uduoi. Be to, neigiamas poiris kariuomenje tarnaujanius homoseksualus apriboja karins vadovybs galimybes atsirinkti tarnybai geriausiai tinkanius asmenis. Taigi, remiantis brit patirtimi, galima daryti ivad, jog homoseksualams galima (reikia) leisti tarnauti kariuomenje.

domu, jog Lietuvoje apie kariuomenje tarnaujanius homoseksualus beveik nekalbama. I esms tai gali reikti du dalykus:

Lietuvai neaktuali problema, susijusi su homoseksuali asmen tarnyba kariuomenje (nes Lietuvos kariuomenje tarnaujani homoseksual nra); problema egzistuoja, taiau yra smoningai slepiama nuo visuomens.

Galbt io straipsnio komentarai pads geriau suprasti situacij Lietuvos kariuomenje ir paneigs Interneto svetainje www.gay.lt skelbiam informacij, jog Lietuvos gyventojai didiausi homofobai Europoje (informacija paremta 2001 met pabaigoje dienratyje Lietuvos rytas paskelbtais apklausos rezul-tatais).

2005 03 24: http://www.lietuvauzsienyje.co.uk/Naujienos/default.asp?status=Active&cat=&fnc=9&nid=612

Keletas patarim norintiems pritaikyti sra savo reikmms:

Iplatinkite sra su trumpu prierau, jog jis padeda propaguoti moter ir vyr lygyb.

Aptarkite j neformaliame pokalbyje, o jei galite, ir oficialiame susirinkime. Paban-dykite pristatyti ir aptarti j susitikim, kavos pertraukeli, piet pertrauk metu arba po darbo.

Nepamirkite pabrti, jog tokie sraai jau yra skmingai taikomi visame pasau-lyje. J galite pakeisti ir sutrumpinti, jei manote, jog kolegos trumpesn reaguos pa-lankiau. Klausim esms keisti nebtina; tiesiog palikite tuos srao punktus, kurie atrodo aktualiausi js profesinje veikloje ir tinkamiausi js aplinkybms. Kitas bdas isirinkite tuos urnalistins veiklos elementus, kurie bt naudingiausi js darbe.

Po savaites pasidomkite, koki rezultat dav js pirmieji susitikimai ir diskusijos, kaip naudojamasi kontroliniu srau. Vliau tai darykite kas dvi savaites. Usiraykite, su kokiomis problemomis susiduria mons, naudodamiesi ir platindami sra.

Susitikite su asmenimis, noriniais propaguoti lyi lygyb ir naudotis srau. Kartu paiekokite bd klitims veikti. Sudarykite strategin plan, kaip geriausia naudotis

29

ir platinti sra. Nordami pasiekti didiausio efektyvumo, iplatinkite sra kuo plaiau: idalinkite, ispausdinkite naujien biuletenyje ar interneto puslapyje, isiun-tinkite elektroniniu patu.

Nepamirkite monms priminti, kad jie gali kreiptis jus asmenikai arba elek-troniniu patu ir padiskutuoti srao pritaikymo arba kitais lyi lygybs propagavimo iniasklaidoje klausimais.

Uduotis. K galtumte atsakyti reporteriui(-ei), teigianiam(-iai), jog ur-nalistai neturi laiko mstyti apie lyi lygybs subtilumus, nes j darbas ir taip temptas? Ar moter pasisakymai reportauose ir straipsniuose savaime reikia, jog lyi lygyb yra skatinama? Inagrinkite du pasirinktus straipsnius apie lyi lygyb: vien su nuotrauka, kit be jos. Analizuodami pasinaudokite labiausiai, js nuomone, tinkanius patarim srao punktus.

31

Lyi aspektai vaidybiniuose anruose

Esate girdj, jog populiarios televizijos dramos ar komedijos skirtos tiesiog pramogai ir negali propaguoti socialini permain ar lyi lygybs, jog tai rimt program prerogatyva?

Taiau i tikrj yra prieingai. Siekiant socialini permain ir lyi lygybs, pramoginei iniasklaidai tenka svarbus vaidmuo. Vaidybin produkcija lygiai kaip publicistins, ini laidos ar publikacijos suteikia peno (idj, valg) pamstymams vairiais, taip pat ir lyi lygybs klausimais, todl takoja ir ms mintis bei jausmus.

Menins programos taigos/takos svertai vairs: veikj charakteri perteikimo bdai; situacijos, kuriose atsiduria personaai; problemos, su kuriomis susiduriama; turinio, pasakojimo braias.

Vaidybiniai anrai taip pat sukuria erdv vairioms diskusijoms (moter ir/ar vyr tar-pusavio santyki, eimos gyvenimo, seksualumo, politikos, nusikalstamumo ir kitomis temomis), kuriose dalyvauja herojai. Stebdami j konfliktus ir sprendiamas dilemas, aptarindami ikeltus klausimus ir svarstydami, k patiria veikjai, vaidybini film/serial irovai taip pat sitraukia i problem skur. ie procesai gali takoti j nuomon, galvosenos ir jausm pokyius, nuostatas vienu ar kitu socialiniu klausimu, o galiausiai net ir veiksmus. Tuo bdu vaidybiniai masini informacijos priemoni anrai, skatindami tapatintis su rodoma situacija, turi galimyb takoti visuomens nuostatas ir raidos krypt.

Kuriant vaidybines programas, moterys ir vyrai danai vaizduojami stereotipikai.

Stereotipas tai apibendrintas tam tikros moni grups apibdinimas, darant prielaid, jog visi jai priklausantys nariai turi vienodus bruous ir skirtum tarp j nra.

Atpainti stereotipus vaidybinje produkcijoje nra paprasta, nes televizijos progra-mos ir filmai danai bna daugiasluoksniai, susidedantys i daugelio komponent, kurie gali net prietarauti vieni kitiems, kaip antai: veikj elgsena, ivaizda, apranga, kno kalba, daugiaprasmiai vaidmenys, dialogai, kalbos maniera, mantrs pasakoji-mo vingiai, skirtingos veiksmo vietos ir daugelis kit dalyk.

Todl kur kas produktyvesnis yra vaidybins produkcijos nagrinjimas moter ir vyr lygybs poiriu, jeigu isiaikinama, kokios galimybs kuriant juos suteikiamos su lyi aspektais susijusiems klausimams aptarti, ginams, deryboms, alternatyviems

32

poiriams ir skirtingoms pozicijoms pristatyti. Didel dalis vaidybins produkcijos toki galimybi (idj, prielaid, nuostat, vaizdini, galvosenos bd prasme) be-veik nesuteikia. O tai reikia, jog moterims daniausiai priskiriami riboti vaidmenys, pasitenkinant tik motinysts arba vyr aistros objekt aspektais. Jos nuolat sieja-mos su tais paiais ribotais bruoais ir interesais. Moter gyvenimo istorijos iuose serialuose bna ypa paprastos ir lengvai nuspjamos: jos iteka, susilaukia vaik ir isiada savo poreiki bei trokim tam, kad patenkint kit asmen poreikius. Mo-terys yra nubaudiamos, jei palieka savo vyrus arba pasineria aistras. Tokio pobdio produkcija nesuteikia galimybi pavelgti moter kaip daugialyp, vyrui lygiavert asmenyb; ji tik dar kart tvirtina stereotipines nuostatas apie moters asmenybs bruous, jos vaidmen ir neivengiam likim. Visa tai nepadeda judti lyi lygybs link.

Stereotipin poir moteris ir vyrus keiia tik turinio ar kuriam charakteri pras-me nevienareikms, kompleksikos laidos. Jose vaizduojamos moterys turi vairi poreiki ir trokim, atlieka ne stereotipinius vaidmenis, isiskiria savo galvosena ir gyvenimo bdu; j gyvenimo naratyvai rutuliojami savitomis trajektorijomis ir baigiasi nevienodai. Vyr charakteriams tokiose laidose taip pat bdingas daugiaplanikumas ir vidin tampa, sustiprinta kintanios realybs ir dogmatik vyrikumo norm prietaravimais.

Daugiaplanse laidose ne tik vyrai, bet ir moterys parodomos kaip sudtingos asmenybs, atliekanios kelis, galbt net prietaringus vaidmenis. Jos savitai msto ir isiskiria savitu gyvenimo bdu, trokimais ir poreikiais. Tokiose laidose moter charakteri vaizdavimas neapsiriboja motinos ar lemtingos moters klimis. Komp-leksikas pasakojimas nuveda jas vairias situacijas ir priveria priimti skirtingus sprendimus, kurie lemia nevienareikmius rezultatus. Tokios laidos/filmai neleidia i anksto numatyti, k herojai/herojs vien dl to, kad tai yra vyrai ar moterys galvoja, jauia ar ko trokta. Veikj lytis netampa pakankamu rodikliu nuspti turinio poskius ar veikj elgesio motyvus. Suteikiama galimyb velgti skirting charakteri moteris ir vyrus kaip savitai mstanias asmenybes su individualiais po-reikiais ir trokimais. Daugiaplanse laidose randama erdvs tiesioginiu ar netiesio-giniu bdu aptarti klausimus, kurie rpi vyrams ir moterims. Diskusijose moterys vaizduojamos tokios pat vairiapusikos, kaip ir vyrai.

Jeigu lyi poiriu laidos kuriamos kompleksikai, jos apvelgia plai galimybi, pasirinkim bei sprendim visum ir parodo, kaip skirtingai skirtingomis aplinkybmis vairias problemas sprendia moterys, kaip skiriasi su vairiais gyvenimo ikiais susidrusi vyr reakcijos ar veiksmai. Btent todl tokio pobdio vaidybin produkcija yra veiksmingas svertas keiiant pasenusias visuomens nuostatas apie vyr ir moter vaidmenis.

33

Keletas pavyzdi i populiaraus JAV situacij komedijos serialo Draugai (Friends) [19942004], kuris turjo didel komercin skm.

Monika siekia virjos efs karjeros ir yra visika varos fanatik. Jai patinka ruoti valgius ir organizuoti pramogas monms. Ji trokta itekti ir turti vaik. Taiau jos maniakikas noras, kad viskas bt varu ir tvarkinga, trokimas nuolat priiminti sveius bei nepaprastas noras konkuruoti, NRA laikomi normaliais ar natraliais. Prieingai daugiau iimtiniais, keistais ir daugeliu atvej problemikais. Kitos serialo moterys toki bruo neturi ir netrokta t bt itekti ar turti vaik.

Rael serialo pradioje buvo ilepinta tvelio mergait, kuriai terpjo mados ir pirkiniai. Vis dlto ji troko bti nepriklausoma ir todl galiausiai atsisak tvo pinig, sidarbino kavinje ir dirbo ten tol, kol sitvirtino mados pasaulyje. Tapusi nia po vienos nakties su ankstesniu partneriu Rosu ji nusprendia isaugoti kdik ir Roso padedama auginti j.

Ros paliko mona: besilaukdama j snaus ji simyljo kit moter ir ijo gyventi su ja. Galiausiai juodvi susituokia ir labai diaugiasi, kad, bdamos pora, kartu gals auginti kdik. Rosas joms pavydi. Taiau vliau pripasta, kad berniukui pasisek, nes turs ne du, o tris tvus, kurie j myls ir rpinsis; jis nebeprietarauja, kad ir nau-joji jo buvusios monos partner augint vaik.

Baigiantis serialui, Monika ir Sandleris susituokia, bet negali susilaukti vaik, todl nutaria sivaikinti kdik. Tapusi vienia motina Rael nusprendia susitaikyti ir gyventi su savo kdikio tvu Rosu. Buvusi surogatin motina Feb nutaria itekti ir turti vaik su vyru.

Kitas amerikiei serialas Gelbtojai (Baywach) pasakoja apie Kalifornijos papldimi gelbtoj likimus. Dojus ir Sandleris yra vyrukai, mgstantys gurknoti al, kalbtis apie sport, audyti akimis moteris su maudymosi kostiumliais. Taiau bendraudami su draugais tiek moterimis, tiek vyrais jie yra jautrs, supratingi, ujauiantys ir pasireng padti. Artimiau susipain su moterimis abu stengiasi bti siningi ir teisingi, nors i pradi taip elgtis ir neketino.

Uduotys: Aptarkite veikj charakterius, sudtingus gyvenimo istorij vingius. Kodl ie herojai sukuria prielaidas kovai su lyi nelygybe? Ar tokio pobdio serialai galt paskatinti kov su lyi nelygybe js visuomeneje? Jeigu ne, kas tam trukdo? Ar esate mat Lietuvos televizijoje sukurt laid/film, kurie pana-iu bdu mest ik moter ir vyr stereotipams?

Dirbdami grupje sukurkite vien moterik ir vien vyrik charakter, kuriuos nortumte pamatyti televizijoje ir kuri gyvenimas ar asmenybs bruoai leist keisti lyi nelygyb palaikanius stereotipus. Paraykite puss puslapio veikj apibdinim, sugalvokite tris aktualijas ar vykius, kuriuose jie turt atsidurti, ir bdus, kaip jie elgtsi toje situacijoje.

35

Lyi aspektai reklamoje

Reklama yra vienas reikmingiausi kultrini veiksni, formuojani ir atspindini ms gyvenim. Ji tapo neatsiejama kiekvieno mogaus gyvenimo dalimi: net neskaitaniam laikrasi ar neiriniam televizijos nemanoma ivengti to, kas eks-ponuojama vieose erdvse. Todl paioje vairiausioje iniasklaidoje pasklidusi re-klama tampa takinga struktra, kurios suformuotas pasaulis yra suvokiamas kaip realyb.

Moter ir/ar vyr vaizdiniai danai naudojami kaip pagrindiniai reklamins strate-gijos komponentai, nes pasitelkus lengvai atpastamus vizualinius moterikumo ir vyrikumo kodus, greiiau atkreipiamas vartotoj dmesys ir tikinama (juk kiek-vienas save suvokiame kaip moter ar vyr). Taiau pasitelkiami ne bet kokie lyi vaizdiai, remiamasi ne tiek realia moter/vyr elgsena, kiek visuomenei bdingu (stereotipiniu) sivaizdavimu apie j elges. Todl ie vaizdiniai ne tiek atspindi reali moni patirt, kiek formuoja nuostatas apie tai, kas yra vyrika ar moterika.

Tai ypa pasakytina apie moteris, kuri lytikumas reklamoje primygtinai tapatinamas su vyrik fantazij inspiruotu seksualumu. Sut Jhally nuomone, iuolaikins kultros ikonografija yra apssta seksualumo idjos kur kas stipriau, nei bet kuri kita mums inoma visuomen. ia net ir preks paveriamos erotiniais stimulais, o prekin sistema, kurios neatsiejama dalis yra reklama, daro stipri tak lytins moni savi-vokos formavimuisi.

Taiau reklamos poveikis nra vienareikmis. Viena vertus, j galima laikyti diskursu apie daiktus (ia net ir mons virsta daiktais). Taiau jos poveikis platesnis, kalbantis ne tiek apie objektus ir silomas paslaugas, kiek apie j ssajas su svarbiais ms gyvenimo aspektais asmenine autonomija ir savo gyvenimo kontrole, laimingu eimos gyvenimu, meile pagrstais santykiais, ramiu poilsiu ir gera draugyste da-lykais, kurie nra tiesiogiai susij su prekmis. Jhally teigia, jog reklama mums kalba apie tai, kaip vartojant patirti laim, kuri mons stipriau sieja su socialiniu, o ne materialiniu gyvenimu. Todl reklama gali bti ir pasenusi lyi vaidmen re-produkavimo priemone, ir taigiu, veiksmingu j kaitos rankiu.

36

Komentaras. urnalo Computer Bild Lietuva [13/2007 (40) 07 1427] reklamos koncepcija paremta Lietuvos iniasklaidoje ypa paplitusiu vaizdiniu kodu, kuris pagrstas moterikumo/ vyrikumo opozicija ir natralia lyi hierarchija. Ji i-rykinama pabriant tiek prigimtinius, tiek statuso skirtumus. Remiantis iais kodais, fizine jga, galia, racionalumu ir kontrole pasiymintis vyrikumas mode-liuojamas kaip priepriea nuolankiam, jausmingam, geidulingam, sudaiktintam ar subordinuotam moterikumui, kurio pagrindin paskirtis stiprinti vyrikos galios ar statuso spd.

Formuojant ir palaikant normatyvinio (hegemoninio) vyrikumo samprat, danai pasitelkiamos su sportu siejamos prasms. Sportininkai simbolizuoja ne iaip fizin jg. Jie prasmina tikrj vyrikum, su kuriuo skatinamas tapatintis ir potencialus reklamuojamojo produkto pirkjas. O vaizdiniai moterikumo kodai tokiame kon-tekste prisodrinami prieingomis vyrikumui prasmmis, moterys vaizduojamos ne kaip autonomiki asmenys, o kaip vyro pasitenkinimui tarnaujantys seksuals objek-tai. Todl Lietuvos iniasklaidoje, kuri vadovaujasi natraliais lyi skirtumais, daniau regime gundanias gerbjas ar varyb pertraukles upildanias okjas, o ne rytingai dl pergals kovojanias sportininkes.

Uduotis. Palyginkite emiau pateiktus pavyzdius. Kuriame, js manymu, tvirtinami, o kur lauomi stereotipai? Kokie? Kuo remdamiesi darote tokias i-vadas?

*

37

Kompiuteriai ir kompiuterins technologijos nra iskirtinai vyrikos paskirties produktai, nes didel vartotoj dal sudaro ir moterys. Taiau vadovaudamiesi ste-reotipu, jog technika ir naujos technologijos yra vyrikas reikalas, o visa tai, kas vyrika turi auktesn status visuomenje, reklamos krjai urnal pristato kaip didiausi Lietuvoje vyrik urnal. i idj prasmina stipriausio pasaulyje vyro titul pelnusio ydrno Savicko atvaizdas: kuriamos asociacijos, sugretinanios spor-tininko pergales su urnalo leidj pasiekimais. ydrnas ikeltu nykiu laiduoja u urnalo kokyb. Tuo tarpu merginos laikoma lentel su urau Nr.1 sietina tiek su sportininko, tiek su urnalo iskirtinumu.

Lyi aspektu pastebimas didelis skirtumas tarp vaizduojamo vyro ir moters.

Vyro figra dominuoja pirmame reklaminio vaizdo plane. Tiesiai irovus nukreip-tas jo vilgsnis sukuria individualaus santykio spd, ir tai skatina tapatintis su sporti-ninku ir suvokti j vis pirma kaip asmenyb.

Mergina vaizduojama antrame plane, todl jos figra ir vaizdiniu, ir prasminiu poiriu nebe tokia reikminga. Ji primena ringo ar sporto aikteli okj, upildani varyb pauzes, taigi atlieka antrar vaidmen, nepristato savs kaip asmens (mes neinome, kas ji), o tik pabria vyro gali, dominavim, status. Ji atlieka erotinio pasigrjimo funkcij, nes jos vilgsnis nekontaktuoja su irovu ir neumezgamas tarpasmeninis ryys, todl suteikiama puiki galimyb nevaromai apirinti apnuogint jaun jos kn.

Svarbu vengti lyi stereotip reprodukavimo ir kuriant politines reklamas. Jose tiek vyrai, tiek moterys turt bti vertinami kaip lygiaveriai pilieiai, kaip asmenys, turintys vairialypi socialini, ekonomini politini lkesi bei reikalavim, kuriuos jie ir ireikia balsuodami.

38

Uduotis. Pasiirkite Petro Autreviiaus prezidento rinkim reklamas. Pa-lyginkite jas kius, vaizdo struktras. Ar reklamos tikslai pateisina tikslins au-ditorijos suskirstym vyrus ir moteris? Kuo galtumte pagrsti savo nuomon? Ar tokio pobdio politins reklamos tvirtina, ar griauna lyi stereotipus? Ar pasirinkta strategija padeda pasiekti auditorij?

* Komentaras. Abi reklamos buvo naudojamos kaip agitacin priemon rinkim prezidento post kampanijos metu. Vadovaujantis komercins reklamos logika ir, matyt, tikintis didesnio poveikio, moteris ir vyrus buvo kreipiamasi kaip dvi skirtingas auditorijas. Kuriant reklamas pasirinkti skirtingi ir kiai, ir vaizdo struktros.

Vaikinams skirto plakato kis: Norim prezidento, kuriuo galtume didiuotis prie pasaul. ia raktiniai odiai didiuotis ir pasaul slygoja ir vaizdo srang: trys vaikinai vaizduojami Vilniaus universiteto kiemelio fone. Tai skatina manyti, jog jie priklauso isilavinimo siekianiam akademiniam jaunimui. Fragmentuota vaizdo kompozicija tiek kairje, tiek deinje pusje nukirstos moni figros sukuria spd, jog universiteto kiemelio erdv iems vaikinams per maa. Kadangi Autreviius pristatomas kaip prezidentas europietikai Lietuvai, galima daryti prielaid, jog jaunuoliams (vyrams) silomos kur kas platesns perspektyvos, nei tos, kurias turjo iki Lietuvai stojant Europos Sjung. Jas simbolizuoja drsiai priek engiantis jaunuolis, tarytum perskrodiantis ir prapleiantis reklamos erdv.

39

Jis plaiai ypsosi, kno kalba atvira, dvelkianti pasitikjimu ir pasididiavimu: jis eina ukariauti pasaulio.

Tuo tarpu moterikai auditorijai skirti visikai kitokie reklamos krj argumentai. kis skelbia: Norim prezidento, kur galima simylti. ia nebra joki viej erdv orientuot lkesi, nes visk ugousi su privaija erdve sietina meil. Mergi-nos vaizduojamos medi (miko? parko?) fone, kuris nieko nepasako apie j tapatyb. Sprendiant i kio, jos neturi dideli sieki. Tai patvirtina ir vaizdo struktra: figros sukomponuotos labai suspaustai, kompaktikai. Jei vaikinai netilpo plakato erdv, tai merginoms jos akivaizdiai per daug. J kno kalba ireikia nepasitikjim savi-mi: viena stovi, apglbusi save rankomis, kita, prisidengusi burn ranka, nibda aus. Taigi moteriko elgesio kodu ia tampa paskal neiojimas, nesugebjimas aikiai ir drsiai reikti savo nuomons ir apsiribojimas privaia sfera.

K galt reikti toks moterikumo pristatymas visuomenje, kur moterys sudaro 61 procent vis moni su auktuoju isilavinimu?

41

Naudoti informacijos altiniai

Roland Barthes (1964), The Rethoric of the Image, Image/Music/Text, London: Fontana, 1977.

Sut Jhally, Image-Based Culture: Advertising and Popular Culture, Gender, Race and Class in Media (A text-Reader. Ed Gail Dines, Jean M. Humez), SAGE Publications, 2003, p. 249257.

The Gender and Media Handbook: Promoting Equality, Diversity & Empowerment, Mediterranean Institute of Gender Studies, 2005.

Judith Williamson, Decoding Advertisements: Ideology and Meaning in Advertising, London: Marion Boyars, 2002.

Gudelines on Gender Neutral Language, 3rd ed. UNESCO, 1999. http://unesdoc.unesco.org/images/0011/001149/114950mo.pdf

Media Diversity Institute http://www.media diversity.org

David Tuler, Reporting Diversity Manual, Media Diversity Institute, 2002. http://www.media diversity.org/PDFS/Reporting%20Diversity%20Manual.pdf

LYGYBS RETORIKA:iniasklaida ir (ne)stereotipin lyi reprezentacija

Leidinio sudarytoja Margarita JankauskaitRedaktor Maryt Sluinskait

Ileido Lygi galimybi pltros centras Raugyklos g. 15-201, LT01140 Vilnius, www.gap.lt

Maketavo UAB Mamaika, www.mamaika.lt Spausdino UAB Arx Baltica, www.arxbaltica.lt