EUROPOS SAUGUMO

STRATEGIJASAUGI EUROPA GERESNIAME PASAULYJE

LT

EUROPOS SAUGUMO

STRATEGIJA

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

SAUGI EUROPA GERESNIAME PASAULYJE

Daugiau papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2009

ISBN 978-92-824-2426-1

doi: 10.2860/15157

© Europos Bendrijos, 2009

Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

Pastaba

Šis leidinys, kurį parengė Tarybos Generalinis sekretoriatas, niekuo neįpareigoja

nei Europos Sąjungos institucijų, nei valstybių narių.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į F generalinio direktorato Ryšių

skyriaus Visuomenės informavimo tarnybą tokiu adresu:

Secrétariat général du Conseil

Rue de la Loi 175

B-1048 Bruxelles

Faks. +32 (0)2 281 49 77

Tinklavietė: www.consilium.europa.eu/infopublic

Europos saugumo strategija, priimta 2003 m. gruodžio

mėn., tapo ES užsienio ir saugumo politikos plėtojimo

orientyru.

Tada ES pirmą kartą susitarė dėl bendro grėsmės įverti-

nimo ir nustatė aiškius tikslus, kaip siekti pažangos įgyven-

dinant pagrindinėmis vertybėmis pagrįstus ES saugumo

interesus. Niekas geriau neįvardija mūsų siekių nei Strate-

gijos pavadinimas: „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ –

tai mūsų veiksmų galutinis tikslas.

Praėjus penkeriems metams, 2008 m. gruodžio mėn., vykdydamas valstybių ir vyriau-

sybių vadovų įgaliojimus, pateikiau Europos Vadovų Tarybai įgyvendinimo ataskaitą.

Šioje bendradarbiaujant su Europos Komisija parengtoje ataskaitoje, pavadintoje

„Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, nagrinėjama, kaip strategija

veikia praktiškai ir ką reikėtų atlikti jos įgyvendinimui pagerinti. Valstybių ir vyriau-

sybių vadovai patvirtino jos analizę.

Patys įsitikinsite, kad per trumpą laiką buvo daug pasiekta. Tačiau to neužtenka.

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje toliau susiduriame su daugeliu sudėtingų

iššūkių.

Esu įsitikinęs, Europa reaguos į šiuos iššūkius, kaip tai jau darė ir anksčiau.

Javier Solana

ES Tarybos generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis

bendrai užsienio ir saugumo politikai

Pratarmė

Nuotrauka Autorius

3 puslapis ES Taryba – © Europos Bendrijos

10 puslapis ES Taryba – © Europos Bendrijos

15 puslapis © EB/ECHO/Adriaan Sullivan

17 puslapis EULEX Kosovo

25 puslapis © Europos Bendrijos

28 puslapis EUMM Georgia

38 puslapis ES Taryba – © Europos Bendrijos

43 puslapis © Europos Bendrijos

Pratarmė 3

EUROPOS SAUGUMO STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

– Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje 7

SAUGI EUROPA GERESNIAME PASAULYJE

– Europos saugumo strategija 27

Turinys

Santrauka

Praėjus penkeriems metams nuo Europos saugumo strategijos

priėmimo, Europos Sąjungos atsakomybė yra didesnė nei kada nors

anksčiau.

ES tebėra saugumo garantas. Dėl plėtros demokratija ir gerovė paplito

visame mūsų žemyne. Balkanuose vyksta teigiami pokyčiai. Vykdant

kaimynystės politiką buvo sukurtas tvirtas santykių su partneriais

pietuose ir rytuose pagrindas, o Viduržemio jūros šalių sąjunga ir

Rytų partnerystė išryškino naują aspektą. Nuo 2003 m. ES vis svariau

prisidėjo reaguojant į krizes ir konfl iktus, pavyzdžiui, Afganistane ar

Gruzijoje.

Vis dėlto, praėjus dvidešimčiai metų po Šaltojo karo, Europa susiduria

su vis sudėtingesnėmis grėsmėmis ir iššūkiais.

Konfl iktai Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose tebėra

neišspręsti, kilo konfl iktų net ir mūsų kaimynystėje. Valstybių nesuge-

bėjimas tvarkytis pasireiškia nusikalstamumu, neteisėta migracija

ir neseniai atsiradusiu reiškiniu – piratavimu, o tai turi įtakos mūsų

saugumui. Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas atnešė naują

grėsmę, be kita ko, slypinčią ir mūsų visuomenėse. Irano branduolinės

programos srityje smarkiai pažengta į priekį, o tai kelia pavojų stabi-

lumui regione ir visai ginklų neplatinimo sistemai.

EUROPOS SAUGUMO STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje

8

Globalizacija suteikė naujų galimybių. Spartus ekonomikos augimas

besivystančiose šalyse, kurių lyderė – Kinija, padėjo milijonams žmonių

išbristi iš skurdo. Tačiau dėl globalizacijos grėsmės tapo sudėtingesnės

ir labiau tarpusavyje susijusios. Mūsų visuomenės arterijos, pavyzdžiui,

informacinės sistemos ir energijos tiekimas, yra labiau pažeidžiamos.

Pasaulinis klimato atšilimas ir aplinkos būklės blogėjimas keičia mūsų

planetos paviršių. Be to, dėl globalizacijos kinta galios pasiskirstymas ir

atsiskleidžia vertybių skirtumai. Pastaroji fi nansinė sumaištis vienodai

sukrėtė tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias šalis.

Europa reaguos į šiuos naujus iššūkius, kaip tai jau darė ir anksčiau.

ES, pasitelkdama unikalias priemones, jau prisideda prie saugesnio

pasaulio kūrimo. Žmonių saugumą kuriame mažindami skurdą ir

nelygybę, propaguodami gerą valdymą ir žmogaus teises, prisidėdami

prie vystymosi ir šalindami pagrindines konfl iktų ir nesaugumo priežas-

tis. ES tebėra didžiausia paramos teikėja stokojančioms šalims. Siekiant

patvaraus stabilumo, reikia prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.

Pastarąjį dešimtmetį vykdant Europos saugumo ir gynybos politiką,

kuri yra bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, įgyta patirties

ir gebėjimų, reaguojant į krizes dislokuota daugiau nei 20 misijų –

pradedant taikos palaikymu po cunamio Ačehe ir baigiant pabėgėlių

apsauga Čade.

Šių laimėjimų pasiekta dėl aiškaus požiūrio į užsienio ir saugumo

politiką Europos mastu. Tačiau to neužtenka. Siekdami užtikrinti

saugumą ir patenkinti piliečių lūkesčius, privalome būti pasirengę

modeliuoti įvykius. Tai reiškia, kad turėtume mąstyti strategiškiau,

o pasaulyje veikti veiksmingiau ir pastebimiau. Mums labiau sekasi,

kai veikiame laiku ir nuosekliai, remdamiesi tinkamais gebėjimais ir

nuolatine visuomenės parama.

9

Ilgalaikiai konfl iktų sprendimo būdai turi suvienyti visus taika suinte-

resuotus regiono subjektus. Nepriklausomos vyriausybės turi prisiimti

atsakomybę už savo veiksmų pasekmes ir kartu prisiimti atsakomybę,

siekdamos apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų,

etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui.

Svarbu, kad šalys tvirtai laikytųsi JT chartijos pagrindinių principų ir

ESBO principų bei įsipareigojimų. Turime aiškiai pareikšti, kad pagarba

valstybių suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui ir

taikus ginčų sprendimas nėra svarstytini. Negalima leisti, kad grasinant

ar pasitelkus karines pajėgas kur nors būtų sprendžiami teritoriniai

klausimai.

Pasauliniu mastu Europa turi imtis iniciatyvos atnaujinti daugia-

šalę tvarką. Jungtinės Tautos yra aukščiausia tarptautinės sistemos

grandis. Visa, ką ES atliko saugumo srityje, yra susiję su JT tikslais.

Turime unikalią progą atnaujinti daugiašališkumą, bendradarbiau-

dami su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir mūsų partneriais visame

pasaulyje. Europai transatlantinė partnerystė tebėra nepakeičiamas

pagrindas, grindžiamas bendra istorija ir atsakomybe. ES ir NATO turi

plėtoti strateginę partnerystę siekdamos geriau bendradarbiauti krizių

valdymo srityje.

Per pastaruosius penkerius metus ES padarė didelę pažangą. Pripažįs-

tama, kad labai prisidėjome kuriant geresnį pasaulį. Tačiau, nepaisant

visų mūsų laimėjimų, Europos saugumo strategijos įgyvendinimas turi

būti tęsiamas. Kad visapusiškai realizuotume savo potencialą, turime

būti dar pajėgesni, nuoseklesni ir aktyvesni.

2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos

saugumo strategiją. Pirmą kartą joje buvo nustatyti principai ir aiškūs

tikslai, kaip siekti pažangos įgyvendinant pagrindinėmis vertybėmis

pagrįstus ES saugumo interesus. Joje pateikiamas visapusiškas požiūris

ir ji tebėra visiškai aktuali.

Ši ataskaita nepakeičia Europos saugumo strategijos, o ją įtvirtina. Ji

suteikia galimybę išnagrinėti praktinius laimėjimus ir tolesnius įgyven-

dinimo gerinimo veiksmus.

Įvadas

ES vyriausiasis

įgaliotinis Javier

Solana, Somalio

Prezidentas Sharif

Sheikh Ahmed ir

Jungtinių Tautų

Generalinis Sekretorius

Ban Ki-moon

konferencijoje

Somalio klausimais,

kurią 2009 m.

balandžio mėn.

Briuselyje bendrai

surengė Jungtinės

Tautos, Europos

Sąjunga ir Afrikos

Sąjunga

Europos saugumo strategijoje nurodomos grėsmės mūsų saugumo

interesams ir su jais susiję iššūkiai. Per penkerius metus jie nedingo:

kai kurie tapo didesni, o visi – sudėtingesni.

Masinio naikinimo ginklų platinimas

Europos saugumo strategijoje valstybių ir teroristų vykdomas ginklų

platinimas laikomas „potencialiai didžiausia grėsme ES saugumui“. Per

pastaruosius penkerius metus šis pavojus išaugo, darydamas spaudimą

daugiašalei sistemai. Libija nutraukė masinio naikinimo ginklų plati-

nimo programą, o Iranas ir Šiaurės Korėja dar turi įgyti tarptautinės

bendruomenės pasitikėjimą. Galimas branduolinės energijos naudo-

jimo civiliniais tikslais atnaujinimas ateinančiais dešimtmečiais taip

pat kelia problemų ginklų neplatinimo sistemai, jeigu nebus taikoma

tinkama saugumo kontrolė.

ES, remdamasi 2003 m. priimta Kovos su masinio naikinimo ginklų

platinimu strategija, labai aktyviai veikė daugiašaliuose forumuose

ir atliko vieną pagrindinių vaidmenų, kai tarptautiniu lygmeniu buvo

bandoma spręsti su Irano branduoline programa susijusias proble-

mas. Strategijoje pabrėžiama prevencija, kurios siekiama dirbant su

Jungtinėmis Tautomis ir pasitelkiant daugiašalius susitarimus, atliekant

pagrindinio paramos teikėjo vaidmenį, dirbant su trečiosiomis šalimis

ir regioninėmis organizacijomis, kad būtų sustiprinti jų pajėgumai

užkirsti kelią ginklų platinimui.

Turėtume toliau laikytis savo požiūrio, papildydami jį politiniais ir

fi nansiniais veiksmais. Labai svarbu, kad 2010 m. vyksianti Sutarties

dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencija, kurioje

visų pirma bus siekiama stiprinti ginklų neplatinimo režimą, atneštų

I. Pasauliniai iššūkiai

ir pagrindinės grėsmės

12

sėkmingų rezultatų. Bandysime užtikrinti, kad šioje konferencijoje

būtų tolygiai, veiksmingai ir konkrečiai nagrinėjamos priemonės, kaip

padidinti tarptautines pastangas, nukreiptas į kovą su ginklų platinimu,

siekti nusiginklavimo ir užtikrinti, kad to norinčios šalys atsakingai

plėtotų branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams būdus.

Reikia daugiau dirbti konkrečiais klausimais, įskaitant: ES paramą

daugiašaliam požiūriui į branduolinio kuro ciklą, kovą su ginklų

platinimo fi nansavimu, biosaugos ir biologinio saugumo priemo-

nes, siuntimo į taikinį sistemų, visų pirma balistinių raketų, platinimo

stabdymą. Turėtų prasidėti derybos dėl daugiašalės branduoliniams

ginklams skirtų daliųjų medžiagų gamybos uždraudimo sutarties.

Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas

Terorizmas Europoje ir pasaulyje tebėra pagrindinė grėsmė mūsų

gyvenimui. Madride ir Londone buvo įvykdyti išpuoliai, kitiems

išpuoliams buvo sutrukdyta. Europoje tebedidėja vietinio terorizmo

vaidmuo. Organizuotas nusikalstamumas, įskaitant prekybą narkoti-

kais, žmonėmis ir ginklais, taip pat sukčiavimą tarptautiniu mastu bei

pinigų plovimą, ir toliau kelia grėsmę mūsų visuomenei.

Nuo 2003 m. ES padarė pažangą spręsdama abi šias problemas, pasitelk-

dama papildomas priemones Sąjungos viduje pagal 2004 m. Hagos

programą ir 2005 m. priimdama naują Strategiją dėl teisingumo, laisvės

ir saugumo erdvės išorės aspekto. Šiomis priemonėmis buvo sudarytos

palankios sąlygos vykdyti tyrimus tarptautiniu mastu ir koordinuoti

patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. 2005 m. priimta ES kovos su

terorizmu strategija grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir tarptau-

tinės teisės laikymusi. Joje pateikiamos keturios kryptys: radikalizmo

skatinimo ir verbavimo teroristinei veiklai bei su jais susijusių veiks-

nių prevencija, potencialių taikinių apsauga, teroristų persekiojimas ir

reagavimas į išpuolio padarinius. Nacionaliniams veiksmams vykstant

centriniu lygmeniu, svarbus žingsnis Europos lygmeniu buvo kovos

su terorizmu koordinatoriaus paskyrimas.

Europos Sąjungoje buvo nemažai padaryta apsaugant visuomenę

nuo terorizmo. Reikėtų griežtinti veiksmų koordinavimo priemo-

nes, skirtas reaguoti į didelį teroro išpuolį, ypač jeigu jo metu būtų

panaudotos cheminės, radiologinės, branduolinės ir biologinės

13

medžiagos,remiantis galiojančiomis nuostatomis, pavyzdžiui, krizių

koordinavimo priemonėmis ir civilinės saugos mechanizmu. Reikia

toliau kovoti su teroristų fi nansavimu, kartu parengiant veiksmingą

ir visapusišką ES keitimosi informacija politiką, deramai atsižvelgiant

į asmens duomenų apsaugą.

Be to, turime labiau stengtis kovoti su radikalizmo skatinimu ir verba-

vimu teroristinei veiklai, daugiau dėmesio skirti ekstremistų ideologijos

ir diskriminavimo klausimams spręsti. Svarbų vaidmenį atlieka kultūrų

dialogas, vykstantis tokiuose forumuose kaip Civilizacijų aljansas.

Organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu reikėtų stiprinti esamas partne-

rystes su kaimynais ir pagrindiniais partneriais bei Jungtinėmis Tauto-

mis asmenų judėjimo bei policijos ir teisminio bendradarbiavimo

srityse. Svarbu įgyvendinti galiojančius JT dokumentus nusikalsta-

mumo srityje. Turėtume dar labiau stiprinti kovos su terorizmu partne-

rystę su Jungtinėmis Valstijomis, be kita ko, keitimosi duomenimis ir

duomenų apsaugos srityse. Be to, turėtume stiprinti partnerių Pietų

Azijoje, Afrikoje ir pietinėse kaimyninėse valstybėse pajėgumus. ES

turėtų remti daugiašales pastangas, daugiausia Jungtinėse Tautose.

Reikia pagerinti būdą, kaip integruoti vidaus ir išorės aspektus. Nacio-

naliniu ir Europos lygmenimis reikia geresnio įvairių agentūrų veiksmų

koordinavimo, skaidrumo ir lankstumo. Jau prieš penkerius metus tai

buvo nurodyta Europos saugumo strategijoje, tačiau pažanga buvo

lėta ir nepakankama.

Kibernetinis saugumas

Šiuolaikinių valstybių ekonomika labai priklauso nuo svarbios infras-

truktūros, įskaitant transportą, ryšius ir energijos tiekimą, taip pat ir

nuo interneto. 2006 m. priimtoje ES saugios informacinės visuomenės

strategijoje nagrinėjami internete vykdomi nusikaltimai. Tačiau išpuo-

liai prieš privačias ir vyriausybines IT sistemas ES valstybėse narėse

atskleidė naują šios srities aspektą, nes tai potencialus naujas ekono-

minis, politinis ir karinis ginklas.

Šioje srityje dar reikia daug nuveikti: išnagrinėti išsamų ES požiūrį,

ugdyti sąmoningumą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

14

Energetinis saugumas

Per pastaruosius penkerius metus padidėjo susirūpinimas energetine

priklausomybe. Mažėjanti gamyba Europoje reiškia, kad iki 2030 m. iki

75 % mūsų suvartojamų naftos ir dujų reikės importuoti. Importuojama

bus iš riboto šalių skaičiaus; daugelis iš jų susiduria su grėsmėmis stabi-

lumui. Todėl susiduriame su įvairiomis saugumo problemomis, kurias

sprendžiant reikalinga visų valstybių narių atsakomybė ir solidarumas.

Mūsų atsakas turi būti tokia ES energetikos politika, kuri apimtų

išorės bei vidaus aspektus. 2006 m. birželio mėn. vyriausiojo įgalioti-

nio ir Komisijos bendroje ataskaitoje išdėstyti pagrindiniai elementai.

Europoje reikalinga labiau suvienyta energijos rinka, kuri pasižymėtų

didesniu sujungimu, kurioje ypač daug dėmesio būtų skiriama labiau-

siai izoliuotoms šalims ir kurioje būtų numatyti krizių valdymo mecha-

nizmai, skirti reaguoti į laikiną energijos tiekimo sutrikimą.

Itin svarbu didinti naudojamų kuro rūšių, tiekimo šaltinių ir tranzito

maršrutų įvairovę, taip pat užtikrinti gerą valdymą, gerbti teisinės valsty-

bės principus ir investuoti į šalis, turinčias energijos šaltinių. Vykdant

ES politiką šie tikslai remiami bendradarbiaujant su Vidurinės Azijos,

Kaukazo ir Afrikos šalimis, taip pat įgyvendinant Rytų partnerystę ir

pasitelkiant Viduržemio jūros šalių sąjungą. Energija yra svarbus ES ir

Rusijos santykių veiksnys. Formuojant mūsų politiką reikėtų atsižvelgti

į tranzito maršrutus, be kita ko, per Turkiją ir Ukrainą. Kartu su savo

partneriais, įskaitant Kiniją, Indiją, Japoniją ir JAV, turėtume propa-

guoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažai anglies dioksido

į aplinką išskiriančias technologijas ir energijos vartojimo efektyvumą,

taip pat skaidrias ir gerai reguliuojamas pasaulio rinkas.

Klimato kaita

2003 m. Europos saugumo strategijoje jau buvo konstatuotas klimato

kaitos poveikis saugumui. Praėjus penkeriems metams šis klausimas

tapo dar svarbesnis. 2008 m. kovo mėn. vyriausiasis įgaliotinis ir

Komisija pateikė Europos Vadovų Tarybai ataskaitą, kurioje klimato

kaita apibūdinta kaip „grėsmės daugiklis“. Gaivalinės nelaimės, aplin-

kos būklės blogėjimas ir konkurencija dėl išteklių gilina šį konfl iktą,

15

ypač skurdo sąlygomis ir augant gyventojų skaičiui; tai turi humanitari-

nių bei politinių padarinių ir padarinių sveikatai bei saugumui, įskaitant

didesnę migraciją. Be to, klimato kaitos sąlygomis gali kilti ginčų dėl

prekybos maršrutų, jūrų zonų ir iki šiol buvusių neprieinamų išteklių.

Sustiprinome konfl iktų prevenciją ir krizių valdymą, tačiau turime

stiprinti analizės ir išankstinio įspėjimo pajėgumus. ES negali to pasiekti

viena. Turime suintensyvinti bendradarbiavimą su šalimis, kurioms

kyla didžiausias pavojus, stiprindami jų gebėjimus atsilaikyti prieš tokį

pavojų. Itin svarbus bus tarptautinis bendradarbiavimas su JT ir regio-

ninėmis organizacijomis.

ES ir pagal JT Pasaulio maisto

programą suteiktos pagalbos

maistu skirstymas Zimbabvėje

Mūsų žemyne plėtra ir toliau yra galingas stabilumo, taikos ir reformų

skatinimo veiksnys.

2005 m. prasidėjo derybos su Turkija; nuo to laiko buvo atidaryti keli

derybiniai skyriai. Vakarų Balkanų šalyse pažanga buvo nuolatinė, nors

ir lėta. Stojimo derybos su Kroatija nemažai pasistūmėjo. Buvusioji

Jugoslavijos Respublika Makedonija įgijo šalies kandidatės statusą.

Buvo pasirašyti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su kitomis Vakarų

Balkanų šalimis. Serbija įvykdė beveik visas sąlygas, kad būtų galima

sustiprinti jos santykius su ES. ES toliau atlieka vadovaujantį vaidmenį

Bosnijoje ir Hercegovinoje, tačiau, nepaisant pažangos, vietos politiniai

lyderiai turi dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias reformų

stabdymui.

Kosove dislokuojame EULEX, iki šiol didžiausią civilinę ESGP misiją, ir

toliau teiksime jam didelę ekonominę paramą. Visame regione būtina

bendradarbiauti ir palaikyti gerus kaimyninius santykius.

Esame suinteresuoti, kad kaimynystėje esančios šalys būtų gerai

valdomos. Šis procesas remiamas vykdant Europos kaimynystės

politiką (EKP), kuri buvo pradėta įgyvendinti 2004 metais. Rytuose

joje dalyvauja visos tam teisę turinčios šalys, išskyrus Baltarusiją; kartu

su ja dabar imamasi veiksmų siekiant jos dalyvavimo.

Santykiuose su Ukraina padaryta daugiau pažangos; beveik baigtas

rengti plataus užmojo asociacijos susitarimas. Greitai pradėsime

derybas dėl panašaus susitarimo su Moldovos Respublika. Siekiant

papildyti ES dvišalę politiką šiame regione, kuris Europai yra ypač

svarbus, buvo pradėta Juodosios jūros sinergijos iniciatyva.

II. Stabilumo europoje

ir už jos ribų kūrimas

17

Kilo naujų problemų, susijusių su vadinamaisiais „įšaldytais konfl iktais“

mūsų rytinėse kaimynėse. Situacija Gruzijoje, susijusi su Abchazija ir

Pietų Osetija, 2008 m. rugpjūčio mėn. peraugo į Rusijos ir Gruzijos

ginkluotą konfl iktą. Reaguojant tarptautiniu mastu ES atliko vadovau-

jamą vaidmenį, tarpininkaudama tarp konflikto šalių, teikdama

humanitarinę pagalbą, dislokuodama civilinę stebėsenos misiją ir

teikdama didelę fi nansinę paramą. Dalyvausime toliau, ES atliekant

vadovaujamą vaidmenį Ženevos procese. ES aktyviai dalyvaujant 5+2

derybose ir pasitelkiant ES pasienio pagalbos misiją, padidėjo galimybė

rasti Padnestrės konfl ikto sprendimą.

Viduržemio jūros regione – itin svarbiame Europai regione, suteikian-

čiame jai naujų galimybių – vis dar kyla sudėtingų problemų, susijusių

su, pavyzdžiui, nepakankamomis politinėmis reformomis ir nelegalia

migracija. ES ir keli Viduržemio jūros regiono partneriai, ypač Izraelis ir

Marokas, siekia gilinti dvišalius santykius. Vykdant EKP buvo sustiprin-

tos reformos, pirmiausia pradėtos pagal Barselonos procesą 1995 m.,

tačiau regioniniai konfl iktai kartu su augančiu radikalizmu ir toliau

kelia nestabilumą.

ES teisinės valstybės

misija Kosove (EULEX) –

iki šiol didžiausia

Europos saugumo ir

gynybos politikos srityje

vykdoma civilinė misija

18

Atlikdama savo užduotį Ketverte, bendradarbiaudama su Izraeliu ir

Palestinos vadovybe, su Arabų lyga ir kitais regioniniais partneriais,

ES ypač daug prisidėjo ieškant sprendimo Artimuosiuose Rytuose. ES

visapusiškai dalyvauja Anapolio procese, kuriuo siekiama dviejų valsty-

bių sambūviu grindžiamo sprendimo, ir teikia nuolatinę fi nansinę bei

biudžeto paramą Palestinos vadovybei, taip pat prisideda stiprinant

pajėgumus, be kita ko, vietoje dislokuojant teismų, policijos ir sienų

valdymo ekspertus. Valstybių narių pajėgos yra Jungtinių Tautų laiki-

nųjų pajėgų Libane (UNIFIL) taikos palaikymo misijos pagrindas. ES

rėmė politinį procesą, atstatymą ir teisinės valstybės principus Irake,

be kita ko, pasitelkdama EUJUST LEX misiją.

Nuo 2003 m. Iranas kelia vis didesnį susirūpinimą. Viena po kitos buvo

priimtos JT ST ir TATENA rezoliucijos dėl Irano branduolinės progra-

mos. Branduolinių karinių pajėgumų plėtojimas sukeltų nepriimtiną

grėsmę ES saugumui. Kartu su JAV, Kinija ir Rusija ES vykdė dvejopas

poveikio priemones, derindama dialogą ir didinamą spaudimą. Vyriau-

siasis įgaliotinis pateikė Iranui plataus užmojo pasiūlymą, kad būtų

atkurtas pasitikėjimas ir dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje.

Jeigu vis dėlto bus toliau vykdoma branduolinė programa, atsiras dar

didesnė būtinybė imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų remia-

mas JT procesas. Tuo pačiu metu turime bendradarbiauti su regiono

šalimis, įskaitant Persijos įlankos valstybes, kad būtų didinamas regiono

saugumas.

Europos saugumo strategijoje pripažįstama, kad Europa turi saugumo

interesų ne tik jos artimiausiose kaimynėse. Šiuo požiūriu Afganistanas

kelia ypatingą susirūpinimą. Europa prisiėmė ilgalaikį įsipareigojimą

užtikrinti stabilumą. ES valstybės narės dideliu mastu prisideda prie

NATO misijos, o ES dalyvauja visais valdymo ir vystymo lygiais. Plečiama

ES policijos misija. Šie veiksmai nebus sėkmingi, jeigu Afganistanas

neveiks visiškai savarankiškai ir jeigu kaimyninės šalys – visų pirma

Pakistanas, bet taip pat Indija, Vidurinės Azijos šalys ir Iranas – neteiks

paramos. Iš tiesų pastaraisiais metais atsiradusios geresnės gerų Indijos

ir Pakistano santykių perspektyvos buvo teigiamas indėlis į strateginį

balansą.

19

Saugumo ir vystymosi sąsaja

Europos saugumo strategijoje ir 2005 m. Europos konsensuse dėl

vystymosi pripažįstama, kad be taikos ir saugumo negalimas tvarus

vystymasis ir kad be vystymosi ir neišnaikinus skurdo nebus tvarios

taikos. Visuomenės sveikatai kylančios grėsmės, visų pirma pande-

mijos, dar labiau kenkia vystymuisi. Žmogaus teisės yra esminė šios

sudėtingos situacijos dalis. Daugelyje konfl iktų zonų ir zonų, kuriose

įvyko konfliktas, susiduriame su pasibaisėtinu faktu, kad siekiant

įbauginti ir terorizuoti naudojama seksualinė prievarta. Itin svarbu

veiksmingai įgyvendinti JT ST rezoliuciją 1820 dėl seksualinės prievar-

tos ginkluotų konfl iktų metu.

Konfl iktai dažnai būna susiję su valstybių nestabilumu. Tokios šalys

kaip Somalis atsiduria užburtame rate – silpnas valdymas ir pasikarto-

jantys konfl iktai. Mėginome nutraukti šį užburtą ratą teikdami paramą

vystymuisi ir vykdydami priemones, užtikrinančias didesnį saugumą.

Saugumo sektoriaus reforma bei nusiginklavimas, demobilizacija ir

reintegracija yra labai svarbi stabilizavimo bei atstatymo po konfl ikto

dalis; šiose srityse mūsų misijos Bisau Gvinėjoje ar Kongo Demokrati-

nėje Respublikoje įdėjo daugiausia pastangų. Geriausių rezultatų šiose

srityse pasiekiama bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene ir

vietos suinteresuotaisiais subjektais.

Neracionalus gamtinių išteklių naudojimas dažnai būna užslėpta

konfl ikto priežastis. Aštrėja įtampa dėl vandens ir žaliavų; reikia rasti

daugiašalių sprendimų šioje srityje. Kimberley procesas ir Gavybos

pramonės įmonių skaidrumo iniciatyva suteikia naujovišką šios proble-

mos sprendimo būdą.

20

Piratavimas

Europos saugumo strategijoje pabrėžta, kad piratavimas yra naujas

organizuoto nusikalstamumo aspektas. Be to, jis atsiranda dėl valsty-

bių nesugebėjimo tvarkytis. Pasaulio ekonomikoje 90 % prekybos

vykdoma jūrų keliais. Dėl piratavimo Indijos vandenyne ir Adeno

įlankoje šis klausimas pastaraisiais mėnesiais tapo dar aktualesnis, be

to, piratavimas sutrukdė teikti humanitarinę pagalbą Somaliui. Siekiant

atgrasyti nuo piratavimo prie Somalio krantų, ES kartu su nukentėju-

siomis šalimis ir kitais tarptautiniais subjektais, įskaitant NATO, ėmėsi

atsakomųjų veiksmų, be kita ko, rengdama operaciją ATALANTA –

mūsų pirmąją jūrų misiją ESGP srityje.

Šaulių ir lengvieji ginklai, kasetiniai šaudmenys ir sausumos minos

2005 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta ES kovos su

neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba

jais strategija. Ją įgyvendindama ES remia JT veiksmų programą šioje

srityje. ES toliau plėtos veiklą siekdama kovoti su grėsmėmis, kurias

kelia neteisėti šaulių ir lengvųjų ginklai.

ES tvirtai remia Tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais koncepciją

ir nusprendė pritarti jos priėmimą skatinančiam procesui. Be to, ES

yra viena iš svarbiausių paramos veiksmams, kuriais siekiama kovoti

su minomis, teikėja. Visame pasaulyje ji aktyviai rėmė ir propagavo

Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų. Oslo konvencija dėl kaseti-

nių šaudmenų, dėl kurios susitarta 2008 m. gegužės mėn. Dubline, taip

pat yra svarbus žingsnis sprendžiant humanitarines problemas, kurias

kelia šio tipo šaudmenys; ši problema kelia didžiulį susirūpinimą visoms

ES valstybėms narėms. Svarbus žingsnis į priekį būtų protokolo dėl

šio tipo šaudmenų priėmimas remiantis JT sistema, kad šioje veikloje

dalyvautų visos pagrindinės karinę galią turinčios valstybės.

21

Kad galėtume tinkamai reaguoti į besikeičiančią saugumo padėtį,

turime dirbti veiksmingiau – dirbti kartu tarpusavyje, su savo kaimy-

nais ir visame pasaulyje.

A. Veiksmingesnė ir pajėgesnė Europa

Pastaruosius penkerius metus mūsų gebėjimas spręsti problemas

gerėjo, ir turime jį plėtoti toliau. Privalome didinti savo veiksmų nuose-

klumą pasitelkdami geresnį institucinį koordinavimą ir strategiškesnį

sprendimų priėmimo procesą. Lisabonos sutarties nuostatos suteikia

galimybę tai pasiekti.

Mūsų požiūrio pagrindas privalo būti siekis iš anksto užkirsti kelią

grėsmėms, kurios gali tapti konflikto židiniais. To siekiant labai

svarbu stiprinti taiką ir mažinti ilgalaikį skurdą. Visose situacijose reikia

nuosekliai naudoti turimas priemones, įskaitant politinę, diplomatinę,

vystomąją ir humanitarinę veiklą, atsakomuosius veiksmus į krizes,

ekonominį bei prekybos bendradarbiavimą ir civilinį bei karinį krizių

valdymą. Be to, turėtume plėsti su dialogu ir tarpininkavimu susijusius

gebėjimus. ES specialieji įgaliotiniai didina ES įtaką įvairiuose konfl iktų

draskomuose regionuose. Pilietinei visuomenei ir NVO, kurie yra

aktyvūs dalyviai ir partneriai, tenka esminis vaidmuo. Mūsų rinkimų

stebėjimo misijos, kurioms vadovauja Europos Parlamento nariai, taip

pat yra labai svarbios.

Europos saugumo ir gynybos politikos, kuri yra bendros užsienio ir

saugumo politikos dalis, sėkmę rodo tai, kad vis labiau reikia mūsų

paramos. Misija Gruzijoje parodė, kiek daug galima pasiekti veikiant

kartu ir užtikrinus būtiną politinę valią. Tačiau kuo sudėtingesni yra

III. Europa besikeičiančiame pasaulyje

22

iššūkiai, su kuriais susiduriame, tuo lankstesni turime būti. Turime

įvardyti savo įsipareigojimų prioritetus atsižvelgdami į išteklius.

Kovinės grupės ir civilinės reagavimo grupės sustiprino mūsų gebėjimą

greitai reaguoti.

Labai svarbu užtikrinti atitinkamus ir veiksmingus vadovavimo struk-

tūrų ir štabų pajėgumus. Reikia sustiprinti gebėjimą derinti civilinę ir

karinę kompetenciją nuo misijos koncepcijos iki planavimo ir įgyven-

dinimo etapų. Plėtojame šį ESGP aspektą įdiegdami atitinkamas

administracines struktūras, fi nansinius mechanizmus ir sistemas. Taip

pat galima gerinti mokymą pasitelkiant Europos saugumo ir gynybos

koledžą bei naują Europos iniciatyvą dėl jaunų kariškių mainų, kuri

grindžiama Erasmus programa.

Turime toliau integruoti žmogaus teisių klausimus į visą šios srities

veiklą, įskaitant ESGP misijas, laikantis žmogaus saugumo koncepciją

atitinkančio žmogaus svarba pagrįsto požiūrio. ES pripažino moterų

vaidmenį stiprinant taiką. Todėl labai svarbu veiksmingai įgyvendinti

JT ST rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir rezoliuciją 1612

dėl vaikų ir ginkluotų konfl iktų.

Civilinių misijų klausimu privalome galėti surinkti apmokytą, įvairių

gebėjimų ir patirties turintį personalą, jį sparčiai dislokuoti ir ilgam

palikti veiksmų vietoje. Turime užtikrinti visapusišką nacionalinių

kontingentų sąveiką. Remdamos šiuos tikslus valstybės narės įsiparei-

gojo parengti nacionalines strategijas, kurios sudarytų sąlygas pasinau-

doti ekspertų pagalba ir papildomai dislokuoti daugiau personalo,

skirto misijai remti, įskaitant biudžeto sudarymo ir viešųjų pirkimų

sritį. Įranga turėtų būti veiksmingiau gaunama ir įsigyjama, kad būtų

galima laiku dislokuoti misijas.

Karinių misijų klausimu privalome toliau stiprinti pajėgumų srityje

dedamas pastangas, taip pat tarpusavio bendradarbiavimą ir naštos

pasidalijimo būdus. Patirtis parodė, kad reikia nuveikti daugiau, ypač

pagrindinių pajėgumų, tokių kaip strateginio transportavimo oru,

sraigtasparnių, kosminės erdvės priemonių, ir jūrų stebėjimo srityse

(kaip išsamiau nurodyta Deklaracijoje dėl pajėgumų stiprinimo).

Šias pastangas turi remti konkurencinga ir tvirta Europos gynybos

23

pramonė, daugiau investuodama į mokslinius tyrimus ir technologinę

plėtrą. Nuo 2004 m. Europos gynybos agentūra sėkmingai vadovauja

šiam procesui ir turėtų toliau tai daryti.

B. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais

EKP sustiprino atskirų valstybių dvišalius santykius su ES. Vykdant šį

procesą dabar reikia didinti regionų integraciją.

2008 m. liepos mėn. sukurta Viduržemio jūros šalių sąjunga suteikia

naują politinę progą toliau bendradarbiauti su pietiniais partneriais

įgyvendinant plataus masto darbotvarkę, įskaitant saugios laivybos,

energetikos, vandens ir migracijos klausimus. Svarbi šio proceso dalis

bus saugumo problemų, tokių kaip terorizmas, sprendimas.

Rytų partnerystėje numatoma iš esmės pakeisti santykius su mūsų

rytiniais kaimynais, labai suintensyvinant politinius, ekonominius bei

prekybos santykius. Tikslas – stiprinti šių šalių gerovę ir stabilumą,

taigi ir ES saugumą. Pasiūlymuose nagrinėjama daugelis dvišalio ir

daugiašalio bendradarbiavimo sričių, įskaitant energetinį saugumą

ir žmonių judumą.

Kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas mūsų kaimynystėje, pastangas

toliau turės dėti ES, kartu su JT, ESBO, JAV ir Rusija. Po Gruzijos konfl ikto

mūsų santykiai su Rusija suprastėjo. ES tikisi, jog Rusija vykdys savo

įsipareigojimus taip, kad būtų atkurtas būtinas pasitikėjimas. Mūsų

partnerystė turėtų būti grindžiama pagarba bendroms vertybėms, visų

pirma žmogaus teisėms, demokratija ir teisinės valstybės bei rinkos

ekonomikos principais, taip pat bendrais interesais bei tikslais.

Turime toliau stengtis spręsti konfl iktus Pietų Kaukaze, Moldovos

Respublikoje, taip pat Izraelio ir arabų valstybių konfl iktus. Šiuo atveju,

kaip ir visais kitais, bus labai svarbus visapusiškas JAV dalyvavimas.

Kiekvienu atveju norint rasti tvarų sprendimą turi dalyvauti visi regiono

subjektai. Tokios šalys kaip Turkija, Egiptas, Jordanija, Saudo Arabija ir

Kataras atlieka vis svarbesnį vaidmenį regione, nors to nedaro Iranas.

ES turi ypatingą galimybę bendradarbiauti su Turkija, pasitelkdama,

be kita ko, Civilizacijų aljansą.

24

C. Veiksmingo daugiašališkumo partnerystės

Europos saugumo strategijoje Europa raginama prisidėti prie veiks-

mingesnio daugiašališkumo visame pasaulyje. Siekdami šio tikslo, nuo

2003 m. stipriname savo partnerystes. Pagrindinė Europos partnerė

šioje ir kitose srityje – Jungtinės Valstijos. Veikdamos kartu, ES ir JAV

yra galinga jėga, padedanti siekti gėrio pasaulyje.

Jungtinės Tautos yra aukščiausia tarptautinės sistemos grandis. Visa, ką

ES atliko saugumo srityje, susiję su JT tikslais. ES aktyviai dirba pagrin-

dinių veiksmų vietose, įskaitant Kosovą, Afganistaną, Kongo Demokra-

tinę Respubliką, Sudaną / Darfūrą, Čadą ir Somalį, ir gerina institucinius

ryšius atsižvelgdama į bendrą 2007 m. ES ir JT deklaraciją. Remiame

visas šešiolika šiuo metu vykdomų JT taikos palaikymo operacijų.

ES ir NATO puikiai bendradarbiavo veiksmų vietoje Balkanuose ir

Afganistane, nors ofi cialūs santykiai ir netapo gilesni. Turime stiprinti

šią strateginę partnerystę, tarnaujančią mūsų bendriems saugumo

interesams, ir užtikrinti geresnį operatyvinį bendradarbiavimą, visapu-

siškai gerbdami kiekvienos organizacijos sprendimų priėmimo autono-

miškumą, bei tolesnį darbą karinių pajėgumų srityje. Nuo 2003 m.

giliname santykius su ESBO, visų pirma Gruzijoje ir Kosove.

Labai išplėtėme santykius su Kinija. Ryšiai su Kanada ir Japonija yra

glaudūs ir ilgalaikiai. Rusija tebėra svarbi partnerė sprendžiant pasau-

linės svarbos klausimus. Dar būtų galima tobulinti santykius su Indija.

Nuo 2003 m. labai gerėjo santykiai su kitomis partnerėmis, įskaitant

Braziliją, Pietų Afriką, o Europoje – Norvegiją ir Šveicariją.

ES glaudžiau bendradarbiauja su regioninėmis organizacijomis, visų

pirma su Afrikos Sąjunga. Įgyvendindami bendrą Afrikos ir ES strategiją

remiame Afrikos pajėgumų stiprinimą krizių valdymo srityje, įskai-

tant regionines nuolatinės parengties pajėgas ir išankstinio įspėjimo

pajėgumus. Sustiprinome santykius su Vidurinės Azijos partnerėmis

2007 m. priimdami strategiją, stiprindami politinį dialogą ir bendradar-

biaudami tokiais klausimais kaip vanduo, energetika, teisinės valsty-

bės principai ir saugumas. Kituose regionuose ES toliau dalyvavo

Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) veikloje sprendžiant

regioninius klausimus, pvz., Birmos klausimą, ir bendradarbiavo su

25

Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC) ir Lotynų

Amerika. Įgyta patirtis ES leidžia imtis ypatingo vaidmens skatinant

regionų integraciją. Tais atvejais, kai kitos šalys ar organizacijos siekia

sekti mūsų pavyzdžiu, atsižvelgdamos į konkrečias savo aplinkybes,

turėtume jas remti.

Tarptautinei sistemai, kurią lėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje

susiklosčiusi situacija, kyla problemų keliose srityse. Svarstomas atsto-

vavimo tarptautinėse institucijose klausimas. Reikia didinti teisėtumą

ir veiksmingumą, o sprendimų priėmimo daugiašaliuose forumuose

procesas turėtų būti efektyvesnis. Tai reiškia, kad reikia kartu prisiimti

atsakomybę už sprendimus ir užtikrinti didesnį kitų partnerių suintere-

suotumą. Susidūrus su bendromis problemomis, reikia priimti bendrus

sprendimus.

Pagrindiniai prioritetai – klimato kaita ir PPO Dohos derybų raundo

užbaigimas. Klimato kaitos klausimu ES vadovauja deryboms dėl naujo

tarptautinio susitarimo ir turi išnaudoti visus svertus, kad 2009 m.

Kopenhagoje būtų pasiekta plataus užmojo rezultatų. Turėtume tęsti

EU NAVFOR

Somalia / operacijos

„Atalanta“ tikslas –

saugoti laivus nuo

piratavimo veiksmų ir

ginkluotų apiplėšimų

26

2005 m. pradėtą JT sistemos reformą ir išsaugoti esminį Saugumo

Tarybos vaidmenį bei jos pagrindinę atsakomybę už tarptautinės

taikos ir saugumo palaikymą. Tarptautinis baudžiamasis teismas turėtų

tapti dar veiksmingesnis, kartu plečiant ES pastangas stiprinti tarptau-

tinį teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Turime keisti Tarptautinio

valiutos fondo ir kitų fi nansinių įstaigų veiklą, kad būtų atspindėtos šių

dienų realijos. Reikėtų keisti G8. Be to, privalome toliau bendrai siekti

Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Šie klausimai svarbūs įvairioms valstybėms ir turi įtakos tiek vidaus,

tiek užsienio politikai. Iš tiesų jie parodo, kad dvidešimt pirmajame

amžiuje, labiau nei kada nors, suverenumas yra susijęs su atsakomybe.

Pagrindinių žmogaus teisių klausimu ES turėtų toliau siekti, kad būtų

įgyvendinamas 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime

pasiektas susitarimas, kad kartu prisiimtume atsakomybę siekdami

apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo

ir nusikaltimų žmoniškumui.

***

Itin svarbu išsaugoti visuomenės paramą mūsų veiklai visame pasau-

lyje. Šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse, kuriose žiniasklaida

ir visuomenės nuomonė turi didelę įtaką formuojant politiką, visuo-

menės parama yra labai svarbi toliau vykdant mūsų įsipareigojimus

pasaulyje. Dislokuojame policijos pareigūnus, teismo ekspertus ir

karius nestabiliuose regionuose visame pasaulyje. Vyriausybių, parla-

mentų ir ES institucijų pareiga – informuoti visuomenę, kaip tai padeda

skatinti saugumą Europos Sąjungoje.

Prieš penkerius metus Europos saugumo strategijoje buvo numatyta

vizija, kaip ES padėtų sukurti teisingesnį, saugesnį ir vieningesnį pasaulį.

Jau daug nuveikėme siekdami šio tikslo. Tačiau aplinkinis pasau-

lis sparčiai keičiasi – atsiranda naujų grėsmių, kinta galios. Kurdami

saugią Europą geresniame pasaulyje turime dėti daugiau pastangų

keisti įvykius. Ir tai daryti privalome dabar.

27

Įvadas

Europa niekada nebuvo tokia klestinti, saugi ir laisva, kokia ji yra

šiandien. 20-ojo amžiaus pirmoje pusėje vykusį smurtą pakeitė Europos

istorijoje precedento neturintis taikos ir stabilumo laikotarpis.

Europos Sąjungos sukūrimas buvo esminis įvykis šiame procese. ES

pakeitė valstybių santykius ir mūsų piliečių gyvenimą. Europos šalys

yra įsipareigojusios taikiai spręsti ginčus ir bendradarbiauti bendrose

institucijose. Per šį laikotarpį, laipsniškai įtvirtinant teisinės valstybės

principus ir demokratiją, autoritariniai režimai buvo pakeisti saugios,

stabilios ir dinamiškos demokratijos principais grindžiamomis valsty-

bėmis. Po kelių iš eilės plėtros etapų suvienyto ir taikaus žemyno vizija

virsta realybe.

Jungtinės Amerikos Valstijos suvaidino labai svarbų vaidmenį Europos

integracijos ir Europos saugumo srityse, visų pirma pasitelkiant NATO.

Po Šaltojo karo Jungtinės Amerikos Valstijos dominuoja karinėje srityje.

Tačiau šiandienos sudėtingų problemų pati viena negali išspęsti nė

viena šalis.

SAUGI EUROPA GERESNIAME PASAULYJE

Europos Saugumo Strategija

Briuselis, 2003 m. gruodžio 12 d.

28

Europa vis dar susiduria su grėsmėmis ir problemomis saugumo

srityje. Įsiliepsnojęs konfl iktas Balkanuose priminė, kad tebesama

karo grėsmės žemyne. Praėjusį dešimtmetį pasaulyje nebuvo tokio

regiono, kuris nebūtų paveiktas ginkluoto konfl ikto. Dauguma iš šių

konfl iktų kilo valstybių viduje, o ne tarp valstybių, ir dauguma aukų

buvo civiliai.

Akivaizdu, kad Europos Sąjunga, vienijanti 25 valstybes nares, turinti

daugiau kaip 450 milijonų gyventojų ir pagaminanti ketvirtadalį pasau-

lio bendrojo nacionalinio produkto (BNP), yra pasaulinio lygio dalyvė.

Pastarąjį dešimtmetį Europos pajėgos buvo dislokuotos tokiose tolimose

vietovėse kaip Afganistanas, Rytų Timoras ir Kongo Demokratinė Respu-

blika. Dėl vis didesnio Europos interesų bendrumo ir ES savitarpio solida-

rumo Europos Sąjunga vis labiau pasitikima ir jos veiksmingumas yra

pripažįstamas. Europa turėtų būti pasirengusi dalytis atsakomybe už

saugumą pasaulyje ir dalyvauti kuriant geresnį pasaulį.

ES stebėtojai vienoje

Gruzijos stovyklų

bendrauja su šalies

viduje perkeltaisiais

asmenimis

29

Pasauliniai iššūkiai

Laikotarpis po Šaltojo karo pasižymi vis labiau atsiveriančiomis sieno-

mis ir neatsiejamai susijusiais vidaus bei išorės saugumo aspektais.

Prekybos ir investicijų srautai, technologinė plėtra ir demokratijos

plitimas užtikrino laisvę ir gerovę daugeliui žmonių. Kiti globalizaciją

suvokė kaip frustracijos ir neteisingumo priežastį. Šie pokyčiai taip pat

padidino nevalstybinių grupių galimybes dalyvauti tarptautiniuose

reikaluose. Jie taip pat padidino Europos priklausomumą nuo tarpu-

savyje sujungtų infrastruktūrų transporto, energetikos, informacijos ir

kitose srityse; tokiu būdu padidėjo ir Europos pažeidžiamumas šiose

srityse.

Nuo 1990 m. beveik 4 milijonai žmonių, iš kurių 90 % – civiliai, žuvo

karuose. Daugiau kaip 18 milijonų žmonių visame pasaulyje paliko

savo namus dėl konfl ikto šalyje.

Daugelyje besivystančių šalių skurdas ir ligos sukelia nenusakomas

kančias ir verčia neatidėliotinai spręsti saugumo klausimus. Beveik 3

milijardai žmonių, t. y. pusė pasaulio gyventojų, turi išgyventi turėdami

mažiau kaip 2 eurus per dieną. 45 milijonai žmonių kasmet miršta

iš bado ir dėl nepakankamos mitybos. AIDS šiuo metu yra viena iš

daugiausia niokojančių padarinių per visą žmonijos istoriją sukeliančių

pandemijų, prisidedančių prie visuomenių žlugimo. Naujos ligos gali

greitai plisti ir tapti pasaulinėmis grėsmėmis. Į pietus nuo Sacharos

esančios šalys šiandien yra skurdesnės nei buvo prieš 10 metų. Dauge-

liu atvejų ekonominės nesėkmės susijusios su politinėmis problemo-

mis ir smurtiniais konfl iktais.

I. Saugumo aplinka: pasauliniai

iššūkiai ir pagrindinės grėsmės

30

Saugumas yra išankstinė vystymosi sąlyga. Konfl iktas ne tik sunaikina

infrastruktūrą, įskaitant socialinę infrastruktūrą, jis taip pat skatina

nusikalstamumą, atgraso nuo investicijų ir neleidžia vykdyti norma-

lios ekonominės veiklos. Nemažai šalių ir regionų yra apimti konfl iktų,

nesaugumo ir skurdo.

Tikėtina, kad konkurencija dėl gamtinių išteklių, pirmiausia dėl

vandens, kuri būsimais dešimtmečiais bus dar aršesnė dėl visuotinio

atšilimo, sukels papildomų neramumų ir migracijos srautus įvairiuose

regionuose.

Europai ypatingą susirūpinimą kelia priklausomumas nuo energijos.

Europa yra didžiausia naftos ir dujų importuotoja pasaulyje. Apie 50 %

per dieną suvartojamos energijos sudaro importuota energija. Šis

procentas 2030 m. padidės iki 70 %. Daugiausia energijos importuo-

jama iš Persijos įlankos regiono, Rusijos ir Šiaurės Afrikos regiono.

Pagrindinės grėsmės

Šiuo metu mažai tikėtina, kad įvyktų didelio masto agresija prieš valsty-

bes nares. Tačiau Europa susiduria su naujomis grėsmėmis, kurios yra

įvairesnio pobūdžio, ne tokios akivaizdžios ir sunkiau nuspėjamos.

Terorizmas. Terorizmas kelia pavojų gyvybėms; dėl jo turima daug

išlaidų; juo siekiama pakenkti mūsų visuomenių atvirumui, sumažinti

toleranciją, ir jis kelia vis didesnę strateginę grėsmę visai Europai.

Teroristų judėjimai vis geriau fi nansuojami, naudojasi elektroniniais

tinklais ir yra linkę į neriboto masto smurtą siekiant kuo daugiau

aukų.

Naujausia terorizmo banga yra pasaulinio masto, susijusi su smurtiniu

religiniu ekstremizmu. Ji kyla dėl daugelio priežasčių. Tai, be kita ko,

modernizacijos keliama įtampa, kultūrinės, socialinės bei politinės

krizės ir ne savo šalių visuomenėse gyvenančių jaunų žmonių atstū-

mimas. Šis reiškinys iš dalies būdingas ir mūsų visuomenei.

31

Europa yra ir teroristų taikinys, ir bazė. Europos šalys yra taikinys, ir

išpuolių jose jau būta. Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje,

Ispanijoje ir Belgijoje buvo atskleistos Al Qaeda padalinių logistinės

bazės. Suderinti Europos veiksmai yra būtini.

Masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią

grėsmę mūsų saugumui. Pradėjus taikyti tarptautinėse sutartyse

numatytus režimus ir susitarimus eksporto kontrolės srityje, masinio

naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimas sulėtėjo.

Tačiau šiandien žengiame į naują ir pavojingą laikotarpį, kuriame

galime nuspėti ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje lenktynes,

visų pirma Artimuosiuose Rytuose. Biologijos mokslų pažanga ateinan-

čiais metais gali padidinti biologinio ginklo galią; išpuolių panaudojant

chemines ir radioaktyviąsias medžiagas grėsmė taip pat yra didelė.

Raketų technologijos platinimas – dar vienas nestabilumo veiksnys,

dėl kurio pavojus Europai dar gali padidėti.

Galimybė, kad teroristai įsigis masinio naikinimo ginklų, yra pats

baisiausias scenarijus. Tokiu atveju nedidelė grupė galėtų sukelti tokio

masto žalą, kokią anksčiau galėjo padaryti tik valstybės ar kariuome-

nės.

Regioniniai konfl iktai. Tokio masto problemos, kurios kilo, pavyz-

džiui, Kašmyre, Afrikos Didžiųjų ežerų regione ir Korėjos pusiasalyje,

kaip ir arčiau Europos kilę konfl iktai, pirmiausia Artimuosiuose Rytuose,

yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su Europos interesais. Smurtiniai

ar įšaldyti konfl iktai, kurie, be kita ko, tebesitęsia mūsų kaimynystėje,

kelia grėsmę regioniniam stabilumui. Jie naikina žmones ir socialinę

bei fi zinę infrastruktūrą; jie kelia grėsmę mažumoms, pagrindinėms

laisvėms ir žmogaus teisėms. Dėl konfl ikto gali atsirasti ekstremiz-

mas, terorizmas ir žlugti valstybės; konfl iktas gali sukurti galimybes

veikti organizuotam nusikalstamumui. Regioninis nesaugumas gali

didinti masinio naikinimo ginklų paklausą. Praktiškiausias būdas dažnai

sunkiai nustatomoms naujoms grėsmėms spręsti kartais galėtų būti

toks – išspręsti įsisenėjusias regioninio konfl ikto problemas.

32

Valstybių žlugimas. Blogas valdymas, t. y. korupcija, piktnaudžia-

vimas valdžia, silpnos institucijos ir atsakomybės trūkumas, taip pat

civiliniai konfl iktai, griauna valstybes iš vidaus. Kai kuriais atvejais tai

netgi sukėlė valstybės institucijų griūtį. Somalis, Liberija ir Talibų valdo-

mas Afganistanas – geriausiai žinomi naujausi pavyzdžiai. Valstybės

žlugimas gali būti siejamas su akivaizdžiomis grėsmėmis, pavyzdžiui,

organizuotu nusikalstamumu ar terorizmu. Valstybės žlugimas yra

didelį nerimą keliantis reiškinys, kuris silpnina pasaulinį valdymą ir

didina regioninį nestabilumą.

Organizuotas nusikalstamumas. Europa yra vienas pagrindinių

organizuoto nusikalstamumo taikinių. Ši vidinė grėsmė mūsų saugu-

mui pasižymi svarbia išorine dimensija: tarpvalstybinė prekyba narko-

tikais, moterimis, nelegalių migrantų gabenimas ir prekyba ginklais

sudaro didelę nusikalstamų grupuočių veiklos dalį. Organizuotas

nusikalstamumas gali turėti sąsajų su terorizmu.

Tokia nusikalstama veikla dažnai siejama su silpnomis ar žlungančiomis

valstybėmis. Pajamos iš prekybos narkotikais dar labiau susilpnino

valstybės struktūras keliose narkotikų gamybos šalyse. Pajamos iš

prekybos brangakmeniais, medienos ir šaulių ginklais paaštrino konfl ik-

tus kitose pasaulio vietose. Visa ši veikla silpnina teisinę valstybę ir ardo

socialinę tvarką. Ypatingais atvejais organizuotas nusikalstamumas

gali dominuoti valstybės valdyme. 90 % heroino Europoje gaunama iš

aguonų, auginamų Afganistane – šalyje, kurioje pajamomis iš prekybos

narkotikais fi nansuojamos privačios kariuomenės. Didžioji šių narko-

tikų dalis išplatinama per Balkanų šalių nusikalstamus tinklus, kurie, be

kita ko, yra atsakingi už maždaug 200 000 iš 700 000 moterų, tapusių

prekybos žmonėmis aukomis pasauliniu mastu, išnaudojimą. Naujas

organizuoto nusikalstamumo aspektas, kuriam reikės skirti daugiau

dėmesio, – piratavimo jūroje masto augimas.

Kartu sudėję visus šiuos skirtingus elementus: terorizmą, kuriuo

siekiama kuo didesnio smurto, galimybę įsigyti masinio naikinimo

ginklą, organizuotą nusikalstamumą, valstybės sistemos silpnėjimą ir

karinių pajėgų privatizavimą, – iš tiesų susidurtume su labai radikalia

grėsme.

33

Gyvename pasaulyje, kuriame suteikiamos geresnio gyvenimo perspek-

tyvos, tačiau yra ir didesnių grėsmių nei tos, su kuriomis susidūrėme

praeityje. Ateitis iš dalies priklausys nuo mūsų veiksmų. Turime mąstyti

pasaulio, o veikti – vietos mastu. Siekdama išsaugoti savo saugumą ir

propaguoti savo vertybes ES yra nusistačiusi tris strateginius tikslus:

Grėsmių sprendimas

Europos Sąjunga aktyviai veikė, susidūrusi su pagrindinėmis grėsmėmis.

Po rugsėjo 11 d. įvykių ji reagavo priemonėmis, kurios, be kita ko, apėmė sprendimo dėl Europos arešto orderio priėmimą, priemo-

nes, skirtas kovoti su teroristų fi nansavimu, ir susitarimą su JAV

dėl savitarpio teisinės pagalbos. ES toliau plėtoja bendradarbia-

vimą šioje srityje ir tobulina savo gynybinius pajėgumus.

Jau daug metų ji vykdo politiką masinio naikinimo ginklų neplatinimo srityje. Sąjunga ką tik susitarė dėl papildomos

veiksmų programos, kurioje numatytos Tarptautinės atomi-

nės energijos agentūros stiprinimo priemonės, eksporto

kontrolės griežtinimo priemonės ir priemonės, skirtos kovoti

su nelegalaus vežimo ir nelegalaus viešojo pirkimo sandoriais.

ES įsipareigoja siekti, kad daugiašalėse sutartyse nustatytų

režimų būtų visuotinai laikomasi ir kad sutarčių nuostatos bei

nuostatos dėl sutarčių tikrinimo būtų sugriežtintos.

Europos Sąjunga ir valstybės narės įsikišo norėdamos padėti išspręsti regioninius konfl iktus ir atkūrė žlugusias valstybes,

įskaitant Balkanų regioną, Afganistaną ir Kongo Demokra-

tinę Respubliką. Vienas iš veiksmingiausių kovos su organi-

II. Strateginiai tikslai

34

zuotu nusikalstamumu ES būdų – gero valdymo atkūrimas

Balkanuose, demokratijos skatinimas ir galimybių Balkanų

šalių valdžios institucijoms sudarymas spręsti organizuoto

nusikalstamumo keliamas problemas.

Globalizacijos eroje geografi škai toli esančios grėsmės gali kelti tokį

patį susirūpinimą kaip ir arčiausiai esančios grėsmės. Europai susirū-

pinimą kelia visi šie klausimai – branduolinė veikla Šiaurės Korėjoje,

branduolinė rizika Pietų Azijoje ir masinio naikinimo ginklų platinimas

Artimuosiuose Rytuose.

Teroristai ir nusikaltėliai šiuo metu gali veikti visame pasaulyje: jų

veikla Vidurinėje ir Pietryčių Azijoje gali kelti grėsmę Europos šalims

ar jų piliečiams. Tuo tarpu bendra ryšių infrastruktūra didina Europos

informuotumą apie bet kurioje pasaulio vietoje kilusius regioninius

konfl iktus ar humanitarines tragedijas.

Mūsų tradicinis savigynos supratimas, vyravęs iki Šaltojo karo laiko-

tarpio imtinai, buvo grindžiamas invazijos grėsme. Atsiradus naujų

grėsmių, pirmoji gynybos linija dažnai bus kitur nei Europoje. Naujos

grėsmės yra dinamiškos. Pavojai, susiję su masinio naikinimo ginklų

platinimu, laukui bėgant auga; teroristų tinklai, į juos nekreipiant

dėmesio, taps vis pavojingesni. Nekreipiant dėmesio į atitinkamus

veiksnius, valstybės žlugimo atvejų daugės ir organizuotas nusikalsta-

mumas išplis; tai jau matėme Vakarų Afrikoje. Tai reiškia, kad turėtume

būti pasirengę veikti krizei dar neprasidėjus. Niekada nebus per anksti

vykdyti konfl iktų ir grėsmių prevenciją.

Priešingai nei Šaltojo karo laikotarpiu, kai grėsmė buvo akivaizdžiai

juntama, nė viena iš naujųjų grėsmių nėra vien tik karinio pobūdžio;

todėl nė vienos iš jų vien tik karinėmis priemonėmis negalima išspręsti.

Kiekvienai reikia taikyti įvairiais priemones. Ginklų platinimą galima

sustabdyti vykdant eksporto kontrolę ir darant politinį, ekonominį

bei kitokio pobūdžio spaudimą, tuo pat metu nagrinėjant šio reiškinio

pagrindines politines priežastis. Kovai su terorizmu gali tekti kartu

pasitelkti žvalgybos, policijos, teismines, karines ir kitas priemones.

35

Žlugusiose valstybėse gali prireikti karinių priemonių tvarkai atkurti ir

humanitarinių priemonių tiesioginei krizei išspręsti. Regioniniai konfl ik-

tai turi būti sprendžiami politiniu būdu, tačiau etape po konfl ikto gali

prireikti karinių išteklių bei veiksmingo viešosios tvarkos palaikymo

policijos pajėgomis. Atstatymas vykdomas ekonominėmis priemonė-

mis, o civilinis krizių valdymas padeda atkurti civilinę valdžią. Europos

Sąjunga yra ypač gerai pasirengusi reaguoti tokiose daugialypėse

situacijose.

Saugios kaimynystės kūrimas

Net ir globalizacijos eroje geografi jos veiksnys yra svarbus. Esame

suinteresuoti, kad Europos kaimynystėje esančios šalys būtų gerai

valdomos. Europai problemų kelia visi šie reiškiniai – kaimynystėje

esančios šalys, kuriose vyksta smurtiniai konfl iktai, silpnos valstybės,

kuriose klesti organizuotas nusikalstamumas, sutrikusios visuomenės

ar gyventojų augimo bumas Europos kaimynystėje.

Integruojantis stojančiosioms valstybėms mūsų saugumas didėja,

tačiau kartu ES artėja prie teritorijų, kuriose nėra ramu. Mūsų užduo-

tis – skatinti sukurti žiedą, sudarytą iš gerai valdomų šalių Europos

Sąjungos rytuose ir prie Viduržemio jūros regiono, su kuriomis mes

galime palaikyti glaudžius bendradarbiavimo ryšius.

Tai geriausiai parodo Balkanų pavyzdys. Sutelkus pastangas kartu su

JAV, Rusija, NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, regiono stabilu-

mui rimtas konfl iktas nebegresia. Mūsų užsienio politikos patikimumą

lemia mūsų laimėjimų tame regione įtvirtinimas. Europinė perspektyva

suteikia strateginį tikslą ir paskatas reformoms.

Mes suinteresuoti, kad plėtra nesukurtų naujų skiriamųjų linijų

Europoje. Turim sudaryti sąlygas mūsų kaimynams rytuose pasinau-

doti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo pranašumais, kartu

spręsdami politines problemas tame regione. Dabar turėtume išsamiau

ir akyviau domėtis problemomis Pietų Kaukaze, kuris greitai taps mūsų

kaimyniniu regionu.

36

Europos strateginis prioritetas yra išspręsti arabų ir izraeliečių konfl iktą.

To nepadarius, bus mažai galimybių išspręsti kitas problemas Artimuo-

siuose Rytuose. Kol bus surastas sprendimas, Europos Sąjunga turi

toliau dalyvauti sprendžiant šią problemą ir būti pasirengusi suteikti

tam išteklių. Šiuo metu plačiai pritariama dviejų valstybių sprendi-

mui, kurį Europa jau seniai palaiko. Jam įgyvendinti reikės sutelkti

bendras Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių

Tautų, Rusijos ir regiono šalių, tačiau visų pirma pačių izraeliečių ir

palestiniečių, pastangas.

Apskritai Viduržemio jūros regionas šiuo metu patiria rimtų problemų

dėl ekonominės stagnacijos, socialinių neramumų ir neišspręstų

konfl iktų. Europos Sąjunga yra suinteresuota nuolat palaikyti ryšius

su Viduržemio jūros regiono partneriais veiksmingiau bendradarbiau-

jant ekonomikos, saugumo ir kultūros srityse įgyvendinant Barselonos

procesą. Taip pat turėtų būti svarstoma galimybė daugiau bendrauti

su arabų pasauliu.

Veiksmingu daugiašališkumu grindžiama tarptautinė tvarka

Pasaulinių grėsmių, pasaulinių rinkų ir pasaulinės žiniasklaidos akivaiz-

doje mūsų saugumas ir klestėjimas vis labiau priklauso nuo veiks-

mingos daugiašališkumo sistemos. Vienas iš mūsų tikslų – stipresnės

tarptautinės visuomenės kūrimas, gerai veikiančios tarptautinės insti-

tucijos ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos užtikrinimas.

Mes esame pasiryžę laikytis tarptautinės teisės ir ją plėtoti. Jungtinių

Tautų Chartija yra esminis tarptautinių santykių pagrindas. Pagrindinė

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiga yra išlaikyti tarptautinę

taiką ir saugumą. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų yra stiprinti

Jungtines Tautas ir suteikti joms galimybes vykdyti savo įsipareigoji-

mus ir veiksmingai veikti.

Mes norime, kad tarptautinės organizacijos, režimai ir sutartys būtų

veiksmingos susidūrus su grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui;

todėl visos šios priemonės turi būti parengtos veikti tuo atveju, kai

pažeidžiamos taisyklės.

37

Svarbiausios tarptautinės sistemos institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio

prekybos organizacija (PPO) ir tarptautinės fi nansų įstaigos, priėmė

naujų narių. Kinija tapo PPO nare, o Rusija derasi dėl narystės. Mūsų

tikslas turėtų būti plėsti tokias organizacijas ir kartu išlaikyti aukštus

jų standartus.

Vienas iš esminių tarptautinės sistemos elementų yra transatlantiniai

santykiai. Šie santykiai yra ne tik dvišalis interesas – jie stiprina taip

pat ir visą tarptautinę bendruomenę. Viena iš pagrindinių šių santykių

apraiškų yra NATO.

Regioninės organizacijos taip pat stiprina pasaulinį valdymą. Europos

Sąjungai ypač svarbios yra stiprios ir veiksmingai veikiančios ESBO ir

Europos Taryba. Kitos regioninės organizacijos, pavyzdžiui, ASEAN,

MERCOSUR ir Afrikos Sąjunga taip pat įneša svarbų indėlį kuriant

saugesnį pasaulį.

Viena iš taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos sąlygų yra tai,

kad teisės raidą nulemia tokie reiškiniai kaip masinio naikinimo ginklų

platinimas, terorizmas ir visuotinis atšilimas. Mes esame suinteresuoti,

kad toliau būtų plėtojamos veikiančios institucijos, pavyzdžiui, Pasau-

lio prekybos organizacija, ir remiamos naujos, pavyzdžiui, Tarptau-

tinis baudžiamasis teismas. Mūsų pačių patirtis Europoje rodo, kad

saugumą galima padidinti kuriant pasitikėjimo atmosferą ir taikant

ginklų kontrolės režimus. Tokios priemonės taip pat gali gerokai

padėti siekiant saugumo ir stabilumo mūsų kaimyninėse ir tolimes-

nėse šalyse.

Tarptautinės visuomenės kokybė priklauso nuo vyriausybių, kurios

yra jos pagrindas, veiklos kokybės. Geriausias mūsų saugumo užtikri-

nimas – tinkamai valdomų demokratinių valstybių pasaulis. Gero

valdymo skatinimas, socialinių ir politinių reformų rėmimas, kova

su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, teisinės valstybės kūrimas ir

žmogaus teisių apsauga yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti

tarptautinę tvarką.

38

Prekybos ir vystymosi politika gali tapti galinga priemone reformoms

paskatinti. Europos Sąjunga teikia didžiausią ofi cialią paramą pasaulyje,

yra stambiausias prekybos subjektas pasaulyje, todėl turi palankias

sąlygas siekti šių tikslų.

Svarbus mūsų politikos aspektas tebėra pagalba geresniam valdy-

mui vykdant paramos programas, taikant sąlygas ir tikslines prekybos

priemones; šį aspektą turėtume toliau stiprinti. Europos Sąjungai ir jos

piliečiams bus saugiau pasaulyje, kuriame galimybės ir teisingumas

užtikrinami visiems.

Kai kurios šalys atsidūrė už tarptautinės visuomenės ribų. Kai kurios iš

jų siekė atsiskirti; kitos nuolat pažeidinėja tarptautines normas. Pagei-

dautina, kad šios šalys vėl prisijungtų prie tarptautinės bendruomenės;

ES turėtų būti pasirengusi suteikti tam paramą. Šalys, kurios nenori

to padaryti, turėtų suvokti, kad teks už tai sumokėti kainą, įskaitant ir

santykių su Europos Sąjunga sritį.

ES vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana, JAV Valstybės sekretorė Hillary Rodham Clinton,

Čekijos užsienio reikalų ministras Karel Schwarzenberg ir už išorės santykius atsakinga ES

Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner spaudos konferencijoje, pasibaigus ES ir JAV ministrų

susitikimui, kuris buvo surengtas ES pirmininkaujant Čekijai

39

Europos Sąjunga padarė pažangą siekdama suderintos užsienio politi-

kos ir veiksmingo krizių valdymo. Mes turime priemonių, kurios gali

būti veiksmingai panaudotos, kaip parodėme Balkanuose ir kituose

regionuose. Tačiau siekdami prisidėti tiek, kiek leidžia mūsų potenci-

alas, turime būti aktyvesni, geriau derinti veiksmus ir būti pajėgesni.

Turime dirbti kartu su kitais.

Aktyviau siekti savo strateginių tikslų. Tai pasakytina apie visas turimas

krizių valdymo ir konfl iktų prevencijos priemones, įskaitant politinę,

diplomatinę, karinę ir civilinę, prekybos ir vystomąją veiklą. Siekiant

reaguoti į naujas dinamiškas grėsmes reikia aktyvios politikos. Būtina

kurti strateginio mąstymo kultūrą, kuri užtikrintų ankstyvą, greitą ir

prireikus aktyvią intervenciją.

Esame 25 narių Sąjunga, gynybai išleidžiame daugiau nei

160 milijardų EUR, todėl turėtume būti pajėgūs vienu metu vykdyti

kelias operacijas. Ypač didelę pridėtinę vertę galėtume suteikti

rengdami operacijas, kuriose dalyvautų kariniai ir civiliniai pajėgu-

mai.

ES turėtų remti Jungtines Tautas, joms reaguojant į grėsmes tarptauti-

nei taikai ir saugumui. ES yra įsipareigojusi sustiprinti savo bendradar-

biavimą su JT teikiant paramą šalims, atsigaunančioms po konfl ikto, ir

padidinti paramą JT trumpalaikio krizių valdymo atvejais.

III. Politinių sprendimų

poveikis Europai

40

Turime būti pajėgūs veikti dar prieš pablogėjant padėčiai kaimyninėse

šalyse, vos tik nustačius masinio naikinimo ginklų platinimo požymius

ir prieš susidarant humanitarinėms krizėms. Prevenciškai įsikišus galima

išvengti rimtesnių problemų ateityje. Aktyvesnė Europos Sąjunga,

prisiimanti didesnę atsakomybę, turės didesnę politinę įtaką.

Pajėgesnė. Pajėgesnė Europa – pasiekiama, tačiau prireiks laiko, kad

visiškai įgyvendintume savo potencialą. Vykdomi veiksmai tinkama

linkme, visų pirma – įsteigta gynybos agentūra.

Siekiant transformuoti mūsų kariuomenę į lankstesnes, mobilias

karines pajėgas, kad jos galėtų reaguoti į naujas grėsmes, būtina

daugiau išteklių skirti gynybai ir veiksmingiau juos naudoti.

Sistemingai naudojantis sutelktomis lėšomis ir jomis dalijantis, būtų

išvengta dubliavimosi, pridėtinių išlaidų, o vidutiniu laikotarpiu

padidintų pajėgumus.

Beveik kiekvienos stambesnės intervencijos metu, veiksmingai

įvykdžius karinius veiksmus, kyla chaosas civilinėje srityje. Mums

reikia didesnių pajėgumų, kad galėtume pasinaudoti visais civiliniais

ištekliais, būtinais krizių metu ir joms pasibaigus.

Tvirtesni diplomatiniai pajėgumai: mums reikia sistemos, kuri sutelktų

valstybių narių ir ES institucijų išteklius. Sprendžiant problemas

tolimesniuose ir mažiau pažįstamuose regionuose būtinas geresnis

supratimas ir geresnis bendravimas.

Geriausias bendrų veiksmų pagrindas yra bendri grėsmės įvertinimai.

Tam reikalinga, kad valstybės narės tarpusavyje ir su partneriais veiks-

mingiau keistųsi žvalgybos informacija.

41

Didindami savo pajėgumus skirtingose srityse, turėtume apsvarstyti

platesnio misijų spektro galimybę. Jis galėtų apimti bendras nusigin-

klavimo operacijas, paramą trečiosioms šalims kovojant su terorizmu ir

vykdant saugumo sektoriaus reformą. Pastarojo tipo misijos sudarytų

platesnių – institucijų kūrimo – veiksmų dalį.

ES ir NATO nuolatiniai susitarimai, visų pirma Berlin Plus, sustiprina ES

veiklos pajėgumus ir suteikia pagrindą abiejų organizacijų strateginei

partnerystei valdant krizes. Tai rodo mūsų bendrą pasiryžimą spręsti

naujojo amžiaus problemas.

Geresnis derinimas. Bendros užsienio ir saugumo politikos bei

Europos saugumo ir gynybos politikos esmė yra tai, kad veikdami

drauge esame stipresni. Pastaraisiais metais sukūrėme keletą skirtingų

priemonių, kiekviena iš jų turi savo struktūrą ir loginį pagrindą.

Dabartinis uždavinys yra sutelkti skirtingas priemones ir pajėgumus:

Europos paramos programas ir Europos plėtros fondą, valstybių narių

karinius ir civilinius pajėgumus bei kitas priemones. Visa tai gali paveikti

mūsų ir trečiųjų šalių saugumą. Saugumas yra svarbiausia vystymosi

sąlyga.

Diplomatinių pastangų, vystymosi, prekybos ir aplinkos apsaugos

politikos darbotvarkė turėtų būti ta pati. Iškilus krizei nepamainomas

dalykas yra nurodymų vieningumas.

Kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu nepaprastai

svarbu geriau koordinuoti išorės veiksmų bei teisingumo ir vidaus

reikalų politikos sritis.

Reikia geriau suderinti ne tik ES priemones, bet ir sutelkti atskirų valsty-

bių narių išorės veiklą.

42

Suderinta politika būtina ir regiono lygmeniu, ypač sprendžiant konfl ik-

tus. Problemas retai pavyksta išspręsti tik vienoje šalyje, nepasitelkus

regiono paramos; tai daugeliu atvejų parodė patirtis Balkanuose ir

Vakarų Afrikoje.

Darbas su partneriais. Vieni galime išspręsti nedaug problemų, o gal

nė vienos. Pirmiau apibūdintos grėsmės yra bendros, jos gresia visiems

mūsų artimiausiems partneriams. Tarptautinis bendradarbiavimas

yra būtinybė. Turime siekti savo tikslų vystydami daugiašalį bendra-

darbiavimą tarptautinėse organizacijose ir plėtodami partnerystę su

svarbiausiais veikėjais.

Transatlantiniai santykiai yra nepaprastai svarbūs. Veikdamos kartu,

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos gali būti sunkiai įveikiama jėga,

padedanti siekti gėrio pasaulyje. Mes turėtume siekti veiksmingos ir

subalansuotos partnerystės su JAV. Ir dėl šios priežasties ES turi toliau

plėtoti savo pajėgumus ir geriau derinti savo veiksmus.

Turėtume toliau dirbti siekdami glaudesnių santykių su Rusija, kurie

yra vienas svarbiausių mūsų saugumo ir klestėjimo veiksnių. Pagarba

bendroms vertybėms paspartins pažangą siekiant strateginės partne-

rystės.

Mūsų istoriniai, geografi niai ir kultūriniai ryšiai sieja mus su visu pasau-

liu: su mūsų kaimynais Artimuosiuose Rytuose, partneriais Afrikoje,

Pietų Amerikoje ir Azijoje. Šie santykiai yra svarbus turtas, kurį reikia

plėtoti. Ypač turėtume siekti plėtoti strategines partnerystes su

Japonija, Kinija, Kanada ir Indija, taip pat su visomis šalimis, su kurio-

mis mus sieja bendri tikslai ir vertybės ir kurios yra pasirengusios imtis

veiksmų jiems apginti.

43

Išvada

Šiame pasaulyje esama ne tik naujų pavojų, bet ir naujų galimybių.

Europos Sąjunga turi galimybių reikšmingai prisidėti šalinant grėsmes

ir įgyvendinant galimybes. Aktyvios ir pajėgios Europos Sąjungos

indėlis būtų pasaulinės reikšmės. Taip Europos Sąjunga prisidėtų plėto-

jant veiksmingą daugiašalę sistemą, kurią pasitelkus būtų kuriamas

teisingesnis, saugesnis ir vieningesnis pasaulis.

Europos Sąjungos Taryba

EUROPOS SAUGUMO STRATEGIJA – SAUGI EUROPA GERESNIAME PASAULYJE

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2009 – 43 p. – 14,8 x 21 cm

ISBN 978-92-824-2426-1

doi: 10.2860/15157

QC-78-09-568-LT-C

Kaip įsigyti ES leidinių?

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• knygyne, nurodę leidinio pavadinimą, leidėją ir (arba) ISBN kodą;

• tiesiogiai iš mūsų platintojų. Jų adresus rasite tinklavietėje:

http://bookshop.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.

Free publications:

• EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• Europos Komisijos atstovybėse arba delegacijose. Jų adresus rasite

tinklavietėje: http://ec.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu:

+352 2929-42758.

Europos Sąjungos taryba

www.consilium.europa.eu

QC

-78

-09

-56

8-LT-C

ISBN 978-92-824-2426-1