ISSN 1648 -8016

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Vytauto Didiojo universitetoPolitikos moksl ir diplomatijos fakultetas

LIETUVOS METIN STRATEGIN APVALGA

2013-2014 12 tomas

REDAKCIN KOLEGIJA:

Eitvydas Bajarnas (Usienio reikal ministerija),Stefano Guzzini (Upsalos universitetas, Danijos tarptautini santyki institutas),Algimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas), Pertti L. Joenniemi (Ryt Suomijos universiteto Karelijos institutas), Kimitaka Matsuzato (Hokaido universitetas, Japonija), Petr Kratochvl (Tarptautini santyki institutas, Praha, ekija), arnas Liekis (Vytauto Didiojo universitetas),Jrat Novagrockien (Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas), aneta Ozolia (Latvijos universitetas), Andej Pukto (Vytauto Didiojo universitetas),Andrs Rcz (Vengrijos tarptautini santyki institutas),Gintautas Surgailis (Lietuvos karo akademija), Vaidotas Urbelis (Krato apsaugos ministerija), Egidijus Vareikis (Lietuvos Respublikos Seimas), Ramnas Vilpiauskas (Vilniaus universitetas),Eugenijus Vosylius (Lietuvos karo akademija)

ATSAKINGASIS REDAKTORIUS:Gediminas Vitkus (Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas)

KALBOS REDAKTOR:Asta Trapikait

Lietuvos metin strategin apvalga tai periodinis recenzuojamas mokslo leidinys, kuriame pristatomos kompleksika ir nuolatin i esms svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui pokyi, kurie vyksta tarp-tautiniu sisteminiu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, analiz.

Leidinys parengtas pagal Redakcins kolegijos 2013 m. balandio 15 d. posdyje patvirtint veiklos plan (protokolas Nr. 1) ir vadovaujantis 2013 m. birelio 14 d.. Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos virininko sakymu Nr V-622 dl mokslo darbo Lietuvos metin strategin apvalga 20132014.

Leidinys leidiamas lietuvi ir angl kalbomis. Leidinys lietuvi kalba referuojamas duomen bazje Lituanistika.Leidinys angl kalba referuojamas iose tarptautinse duomen bazse:

Celdes CNKI Scholar (China National Knowledge Infrastucture) CNPIEC EBSCO - International Security & Counter-Terrorism Reference Center EBSCO - TOC Premier EBSCO Discovery Service Google Scholar International Political Science Abstracts (IPSA) International Relations and Security Network (ISN) J-Gate Naviga (Softweco) Primo Central (ExLibris) ProQuest - International Bibliography of the Social Sciences (IBSS) Summon (Serials Solutions/ProQuest) TDOne (TDNet) Ulrichs Periodicals Directory/ulrichsweb WorldCat (OCLC)

Straipsni autoriai, 2014 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2014

TurinysPratarm ................................................................................................... 5

Globalios tarptautins sistemos raidos tendencijos ...................7Nacionalinis saugumas ir tarptautins politikos ikiai pasaulyje po Stuxnet atsiradimo Vytautas Butrimas ................................................................................ 9Kritins saugumo studijos XXI amiuje: kur kreipti Lietuvos saugumo politikos tyrimus? Dovil Jakninait ................................................................................31

Europos saugumo sistemos kaita .....................................................51Pirmasis Lietuvos deimtmetis Europos Sjungoje: tarp metapolitini vertybi ir pragmatins politikos ygimantas Pavilionis ......................................................................... 53Euro zonos kriz ir diferenciacija ES: grsm ES tikslams ar galimyb suderinti nacionalinius interesus? Ramnas Vilpiauskas ........................................................................ 73Turkijos usienio politikos modelis: atveriant naujus horizontus Valerij pak ......................................................................................... 87

Lietuvos kaimynai .................................................................................. 107Lietuvos-Lenkijos dvialiai santykiai: ar manomas perkrovimas? Andej Pukto, Ieva Karpaviit, Mindaugas Norkeviius ...........109Saugumo politikos kelio pabaiga? vedijos ir Suomijos vaidmuo iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavime gynybos srityje Mike Winnerstig ................................................................................ 141Latvijos saugumo ir gynybos politika XXI amiaus saugumo aplinkoje Raimonds Rublovskis ........................................................................ 143Baltarusijos jgos struktros ir reimo stabilumas Jovita Neliupien, Valentinas Berinas ......................................... 179

Nacionalinio saugumo aspektai ...................................................... 211Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos sprendimo vadovauti Provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas Asta Maskalinait ........................................................................... 213Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio iprusimo raika Agniet otkeviit ......................................................................... 233Bank sistemos stabilumo ssajos su visuomens saugumu: Snoro ir kio bank lugimas Liudas Maylis, Ingrida Unikait-Jakuntaviien ........................... 259

5

PratarmGenerolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Strategini tyrim

centras drauge su partneriais Vilniaus ir Vytauto Didiojo universitetuose pri-stato skaitytojams dvyliktj Lietuvos metins strategins apvalgos tom, daugiausia skirt 2013 met Lietuvos, Europos ir pasaulio saugumo politikos aktualijoms ir problemoms.

Pirmojoje dalyje Globalins tarptautins sistemos raidos tendencijos du tekstai. Pirmojo teksto Nacionalinis saugumas ir tarptautins politikos i-kiai pasaulyje po Stuxnet atsiradimo autorius Vytautas Butrimas apvelgia kibernetines grsmes nacionaliniam saugumui ir pateikia tris ios problemos sprendimo variantus ir galimus ios ardomosios valstybi veiklos kibernetin-je erdvje valdymo tarptautiniu lygmeniu modelius. Antrajame tekste Kri-tins saugumo studijos XXI amiuje: kur kreipti Lietuvos saugumo politikos tyrimus? Dovil Jakninait, siekdama pasilyti nauj, kitoki gairi Lietuvos saugumo politikos tyrimams, pristato naujausius saugumo studij tyrimus ir diskusijas ir aptaria tris pastaraisiais metais itin suaktualjusias ir saugumo studijoms silanias inovatyvi valg temas saugumo analizei per rizikos, ypatingumo ir iniasklaidos sveik.

Antroji urnalo dalis skirta Europos lygmens saugumo problematikai susideda i trij straipsni. Skaitytoj sudominti ir gal net iprovokuoti disku-sijai turt kiek netradicinis ygimanto Pavilionio tekstas Pirmasis Lietuvos deimtmetis Europos Sjungoje: tarp metapolitini vertybi ir pragmatins politikos. Autorius jame kritikai apmsto Lietuvos buvimo Europos Sjun-goje deimtmeio patirt, mano, kad ji savo prigimtimi yra pragmatin-tech-nokratin ir silo j praturtinti j metapolitine vertybine strategine dimensija, kurios pavyzdiu galt bti ventojo Sosto Europos politika. Antrojo straips-nio autorius Ramnas Vilpiauskas savo tekste, skirtame eurozonos krizei ir diferenciacijai Europos Sjungoje, ieko atsakymo klausim, koki grsm ie reikiniai kelia Europos Sjungos tikslams ir vertina galimybes derinti nacio-nalinius interesus, formuluojamos pagrindins Lietuvai ikylanios politikos dilemos. Treiasis ios dalies tekstas, kur pareng Valerij pak, skirtas Turkijos strateginio gylio doktrinai ir kitiems ios alies usienio politikos principams aptarti. Atsivelgiant Turkijos stojimo Europos Sjung klausimo sudtin-gum geresnis ios alies politinio elito mstymo bdo ir sprendim primimo logikos painimas turt padti Europos Sjungos (taip pat ir Lietuvos) politi-kams priimti geriau pamatuotus sprendimus.

Treioji urnalo dalis paprastai tradicikai skiriama Lietuvos Ryt kai-mynams. Taiau 2013 metais ne maiau doms procesai pltojosi ir kitose kai-myninse Lietuvai alyse. Todl kart nusprendme ia rubrik praplsti ir be Ryt kaimyn joje paliesti ir kitas su Lietuva besiribojanias alis. Pirmasis

straipsnis, kur pareng Andej Pukto, Ieva Karpaviit ir Mindaugas Norke-viius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts dinamikai. Jame ap-tariama ali politinio dialogo raida, strateginis bendradarbiavimas, saugumo ir gynybos politika, bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos srityse ir tautini maum problematika dvialiuose santykiuose. Mike Winnerstig savo straipsnyje Saugumo politikos kelio pabaiga?, skirtame aptarti vedijos ir Suomijos vaidmen bendradarbiaujant iaurs ir Baltijos alims gynybos srity-je, parodo, kad vedijos politinis elitas lygiai kaip ir vieoji nuomon pradeda i esms labai rimtai svarstyti galim alies naryst NATO. Tuo tarpu kol kas nieko panaaus negalima pasakyti apie Suomij. Raimondo Rublovskio straips-nis Latvijos saugumo ir gynybos politika XXI amiaus saugumo aplinkoje apvelgia pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir i esms modeliuoja Latvi-jos Respublikos saugumo ir gynybos politik. Galiausiai ketvirtasis ios tekst grups straipsnis Jgos struktr ir kariuomens taka reimo isilaikymui Baltarusijoje, kur para Jovita Neliupien ir Valentinas Berinas, nagrinja ssajas tarp Baltarusijos jgos struktr ir esamo reimo stabilumo.

Ketvirtoji urnalo dalis tradicikai skirta nacionaliniam saugumo pro-blemos lygmeniui. Joje talpinamos trys studijos. Pirmasis pateikiamas Astos Maskalinaits straipsnis Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos sprendimo vadovauti Provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas. Autor jame daro ivad, kad Lietuvos dalyvavim NATO tarptautini saugu-mo paramos pajgose paaikina tokie sisteminiai veiksniai, kaip priklausomy-b nuo Aljanso, o Lietuvos sprendim prisiimti atsakomyb vadovauti Provin-cijos atkrimo grupei geriausiai paaikina tuo metu susiklosiusios strategins kultros ypatybs ir biurokratins politikos veiksniai. Agniets otkeviits tekstas Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio iprusimo raika vertina tarptautinse operacijose dalyvavusi Lietuvos kari kultrin iprusim ir teikia rekomendacijas dl tolesnio jo ugdymo. Ketvirtj dvy-liktojo Strategins apvalgos tomo dal ubaigia Liudo Maylio ir Ingridos Unikaits-Jakuntaviiens studija Bank sistemos stabilumo ssajos su visuo-mens saugumu: Snoro ir kio bank lugimas. io straipsnio pagrindinis objektas informacija apie Snoro (2011 m.) ir kio banko (2013 m.) lugi-mus Lietuvos iniasklaidoje ir jos poveikis visuomens saugumo suvokimui.

Linkime skaitytojams domios painties su naujomis tyrj studijomis. Primename, kad tiek iuos, tiek ankstesnius Lietuvos metins strategins ap-valgos leidinius galite rasti Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos interneto svetainje ir vairiose tarptautinse duomen bazse.

Vilnius, 2014 m. birelisAtsakingasis redaktorius

6

Globalios tarptautins sistemos raidos tendencijos

9Vytautas Butrimas* Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija**

Nacionalinis saugumas ir tarptautins politikos ikiai pasaulyje po Stuxnet atsiradimo

Tarptautin bendruomen skiria daug dmesio nusikalstamumui ir socialinio-politinio pobdio incidentams kibernetinje erdvje. Deja, tariamj, atsaking u kibernetinje erdvje vykdomus silauimus, susietus su intelektualins nuosavybs, asmenini duomen, pinig pasisavinimo atakomis ir tinklo paslaug lugdymu, sra papuola ne tik dmesio siekiantys studentai programiiai, kibernetiniai nusikaltliai ar socialins-politins pakraipos programiiai, bet ir vyriausybs. 2010 m. birelio mn. pasirodius kenkjikai Stuxnet tipo programinei rangai, sukurtai naikinti specialiai numatytus ypatingos svarbos infrastruktros komponentus, buvo bene pirmasis poymis, kad kai ku-rios valstybs msi piktavalikos veiklos kibernetinje erdvje. Aktyvaus valstybi kibernetini atak rengimo ir vykdymo prie ypatingos svarbos kit valstybi infrastruktras problema tarptautins bendruomens buvo ignoruojama. ios atakos kelia nacionalinio saugumo problem dl grsmi ekonominei ir socialinei valstybi gerovei. Taiau kai visur esanti kibernetin erdv yra kaip bendra aplinka, kur vyksta visi iuolaikiniai pramoniniai procesai ir pltojama sveika tarp kit valstybi ypatingos svarbos infrastruktr, kibernetinio saugumo klausimai perengia vienos valstybs ribas. Tarptautin bendruomen privalo imtis priemoni, kurios utikrint, kad valstybms naudojant naujj ginkl, jis netapt nevaldomas ir nesukelt nauj dar rimtesni tarptautini konflikt. Pateiki-ami trys ios problemos sprendimai ir galimas ios ardomosios valstybi veiklos kibernetinje erdvje valdymo tarptautiniu lygmeniu modelis.

vadas

Kibernetin erdv nematoma, bet visur esanti elektromagnetins vei-klos, paremtos informacijos ir ryi technologijomis, sritis glaudiai susijusi su kitomis mogikosios veiklos sritimis. ioje aplinkoje isivyst sistemos ir procesai, apimantys iuolaikines finans, energetikos, transporto ir telekomu-nikacij sistemas, grindiamas naujj dinamik technologij pajgumais. ios sistemos iaugo kompleksines tarpusavyje susietas infrastruktras ir

* Vytautas Butrimas Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos vyriausiasis patarjas kibernetinio saugumo klausimais. Adresas korespondencijai: Totori g. 25/3, 01121 Vilnius, tel. (8 5) 273 5775, el. p. vytautas.butrimas@kam.lt .** iame straipsnyje pateikti vertinimai ir mintys yra tik autoriaus ir niekada negali bti vertinamos kaip Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos ir jos padalini oficiali pozicija.

procesus, kurie yra ypa svarbs iuolaikins visuomens ir ekonomikos funk-cionavimui.

Kartu su naujaisiais pajgumais atsirado ir nauji paeidiamumai. Prie-iki veikjai, imanantys iuos paeidiamumus, gali vykdyti kibernetines atakas, kurios pajgios ne tik sulugdyti ypatingos svarbos paslaugas ar pra-moninius procesus, bet ir kelti grsm moni gyvybei. Nuo to, kokiu mastu kibernetins atakos paralyiuoja ypatingos svarbos infrastruktr procesus ir paslaugas, priklauso, ar saugumo klausimai yra nacionalinio ar tarptautinio lygmens. Kibernetin ataka prie su finansais susijusio objekto telekomunika-cij ir informacin infrastruktr gali sukelti didel visuomens tamp ar net vyriausybs kriz. sivaizduokite, kad mons vis savait negali naudotis savo kredito kortelmis arba neturi galimybs atlikti kit elektronini sandori. Kiek laiko mes galtume gyventi naudodami tik grynuosius pinigus, jei preky-bos centrai ir degalins staiga priimt mokjimus tik grynaisiais (kaip Kipre, kai vyriausyb sak udaryti bankus 2013 m. pavasar)?1 Pagalvokite apie tai, kas nutikt, jei atomins elektrins, naftotiekio ir (ar) geleinkelio kontrols centro operatoriai staiga nebematyt vaizdo ir netekt galimybs valdyti nepa-prastai svarbaus proceso? Tai pasaulyje jau yra nutik ir sukl didiuli nuos-toli ir pareikalavo moni gyvybi.

Per pastaruosius 10 met piktavalikos kibernetins veiklos ir grsmi altiniai buvo kibernetiniai nusikaltliai ir kompiuteri programiiai soci-alins-politins pakraipos programiiai. Daniausiai, tvarkymasis su tokiais piktavalikais kibernetins erdvs veikjais yra paliekamas teissaugos institu-cijoms. Neseniai vyk ir vieai nuskambj i individ ir ma nusikalstam grupuoi aretai buvo atlikti dka suderint vidaus ir tarptautins teistvar-kos organ pastang2. Tarptautin bendruomen labiausiai linkusi suprasti ki-bernetin saugum kaip kibernetin nusikalstamum arba kaip kibernetin te-rorizm. Geras pavyzdys yra Europos Sjungos arba Budapeto konvencija dl kibernetini nusikaltim3. Kitas pavyzdys yra neseniai paskelbtas ESBO vado-vas, nurodantis, kaip apsaugoti ypatingos svarbos energetikos infrastruktras

1 Steininger M., Whats behind the bailout crisis in Cyprus?, Christian Science Monitor, http://www.csmonitor.com/World/Europe/2013/0329/What-s-behind-the-bailout-crisis-in-Cyprus , 29 03 2013.2 Gilbert D., Dutch Suspect Sven Olaf Kamphuis Arrested for Biggest Cyber Attack in Internet History, International Business Times, http://www.ibtimes.co.uk/articles/461848/20130426/spamhaus-suspect-arrests-spain-kamphuis.htm , 26 04 2013.3 Council of Europe, Convention on Cybercrime, http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/185.htm , 23 11 2001.

10

11nuo teroristini grsmi, kylani kibernetinje erdvje4. ESBO pripaino, kad ios infrastruktros sulugdymas ar sunaikinimas [vykdytas terorist] turt rimt poveik saugumui, saugai, ekonominei gerovei moni sveikatai ir pa-sauliui apskritai5. Taiau ilieka klausimas, ar teroristai yra vieninteliai grsm keliantys veikjai, galintys panaudoti kibernetinius masinio naikinimo ginklus tam, kad paralyiuot arba sunaikint ypatingos svarbos infrastruktr. Nra aiki rodym, kad Al-Qaida grupuots tipo teroristai planuot pasinaudo-ti kibernetine erdve savo atakoms. Jiems dar trksta gebjim, susidomjimo ir pajgum, kad galt patys parengti ir panaudoti kompleksinius kiberneti-nius ginklus. Egzistuoja dar vienas, maai vertintas kibernetini grsmi ypa-tingos svarbos infrastruktrai altinis piktavalika valstybi veikla.

Per prajus deimtmet piktavalika valstybi veikla kibernetinje er-dvje virto problema, kuri reikia traukti tarptautinio saugumo politikos die-notvark. Kibernetins atakos jau pereng patriotini ar politikai motyvuot kibernetini riaui, pasibaigusi laikinomis paslaug blokavimo atakomis, nukreiptomis prie Estijos vyriausyb, bank ir iniasklaidos portalus 2007 m., ribas. Nuo tada jos pakito: imta naudoti kibernetinius ginklus, galinius sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktras. Tokiais pavyzdiais gali bti laikoms kibernetins atakos, prasidjusios 2009 m. prie Irano branduoli-nius objektus, 2012 m. Saudo Arabijos naftos pramon ir 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradioje prie finansines Jungtini Amerikos Valstij institucijas.

Nesimus tarptautini veiksm, nukentjusi valstybi reakcija ias atakas ved prie kibernetins ginkluots varyb pradios ir netgi prie gra-sinim atsakomuoju smgiu6. Tarptautins institucijos, kuri uduotis yra skatinti taik ir tarptautin tvark, nepasiek sutarimo, koki veiksm imtis iuo atveju. Taiau problema ir toliau neinyks, kadangi kibernetins atakos, nukreiptos prie ypatingos svarbos infrastruktras, turi didel valstybi sienas perengiant poveik, kuris gali destabilizuoti tarptautin padt. Dabar valsty-bs supranta, kaip sunku nustatyti upuolik ir tai, kad skming paneigim kaina yra palyginti nedidel. Kokius naujus ikius i piktavalika valstybi veikla kibernetinje erdvje kelia formuojant tarptautin saugumo politik? Kuo rizikuoja tarptautin bendruomen nesiimdama veiksm, kad i proble-ma bt sprendiama? K galima bt padaryti siekiant isprsti i problem

4 Organisation for Security and Cooperation in Europe, Good Practices Guide on Non-Nuclear Critical Energy Infrastructure Protection (NNCEIP) from Terrorist Attacks Focusing on Threats Emanating from Cyberspace , http://www.osce.org/atu/103500, 2013.5 Ten pat, p.7.6 Alexander D., US reserves right to meet cyber attack with force, Reuters, http://www.reuters.com/ar-ticle/2011/11/16/us-usa-defense-cybersecurity-idUSTRE7AF02Y20111116, 15 11 2011.

ir sumainti kibernetins atakos galimyb peraugti didesn konflikt? Straips-nyje bus aptartos ios problemos ir tarptautin bendruomen skatinama kreip-ti daugiau dmesio piktavalikos valstybi kibernetins veiklos problemas ir jas sprsti .

1. Aplinkoje, kur nra kibernetins erdvs erifo, valstybs tampa kibernetins erdvs nusikaltlmis

2007 m. piktavalika valstybi veikla atsirado kaip naujas kibernetini grsmi, nukreipt prie ypatingos svarbos infrastruktras, altinis. Jau buvo daug rayta apie 2007 m. balandio mn. paslaug blokavimo kibernetines atakas, nukreiptas prie elektroninius Estijos vyriausybs ir bank tinklus. Jos buvo pavadintos pirmuoju kibernetiniu karu7, galimai vykusiu vyriausybei pa-laikant. Nors ios paslaug blokavimo atakos buvo laikinai skmingos, jos ne-padar realios ilgalaiks fizins kompiuterins rangos ar informacini sistem alos. Bronzinio kario statulos incidentas buvo pakankama prieastis, susivie-nijusiems prorusikiems kibernetiniams nusikaltliams ir politiniams progra-miiams sukelti kibernetines riaues. Nors buvo nemanoma rodyti, estai laik savo kaimyn Rusij atsakinga u ias atakas. Verta prisiminti, kad Estija buvo priversta atsijungti (keletui valand) nuo interneto. Niekas nepasitarnaut po-tencialaus agresoriaus veiksmams prie valstyb labiau, negu nutrauktas aukos gebjimas bendrauti su ioriniu pasauliu.

Dar grsmingesn ir verta paminti kibernetins erdvs ataka vyko t pai met pabaigoje. 2007 m. rugsjo mn. Izraelio oro pajgos skmingai sibrov Sirijos oro erdv ir bombardavo slapt branduolin objekt. is, at-rodo, lengvas sibrovimas oro erdv sukl kai kuri aviacijos ekspert tari-m8. Daugeliui kilo klausimas, kaip vienai moderniausi Artimj Ryt oro gynybos sistem nepavyko ufiksuoti ir reaguoti rimt savo oro erdvs pa-eidim ir savo suverenios teritorijos bombardavim (beje, Sirijos oro gynyba vliau neturjo joki problem, susek ir numu vien reaktyvin Turkijos lktuv, skridus vir Viduremio jros9)? Ekspertai ireik mint, kad Izrae-lio kariuomen pasinaudojo kibernetiniu triuku, kad sutrikdyt ar ivest i

7 Traynor I., Russia accused of unleashing cyberwar to disable Estonia, The Guardian, http://www.theguardian.com/world/2007/may/17/topstories3.russia, 15 05 2007.8 Carroll W., Israels Cyber Shot at Syria, Aviation Week, http://defensetech.org/2007/11/26/israels-cyber-shot-at-syria, 26 11 2007.9 Burch J. Pilot bodies from downed Turkish jet retrieved, Reuters, http://www.reuters.com/arti-cle/2012/07/05/us-syria-crisis-jet-bodies-idUSBRE8640KU20120705 , 05 07 2012.

12

13rikiuots Sirijos oro gynyb10. Richardas A. Clarkeas, buvs JAV vyriausybs patarjas nacionalinio saugumo klausimais, man, kad is paaikinimas buvo gana tiktinas, jog bt trauktas jo knyg kaip kibernetinio karo pavyzdys11. Sumanytoj tikslas buvo akivaizdiai pasiektas. tartinas branduolinis objektas buvo neutralizuotas beveik be joki pasekmi puoljams. Kaip ir Estijos kiber-netins atakos atveju, nebuvo galima rodyti, kad vyriausyb rm piktavalik kibernetin veikl. Imoktas pamokas apie toki atak efektyvum ir tarptau-tinio atsako trkum, inoma, pastebjo t atak organizatoriai ir, galbt, tie, kurie dar tik svarst apie galimyb vykdyti panaias atakas.

Nors ataka prie Sirijos karin oro gynybos sistem sukl maai su-sirpinimo, nereikia pamirti, kad ji naudoja panaius lokatorius, kokie yra naudojami civiliniam oro eismui reguliuoti. Civilin aviacija yra dalis trans-porto infrastruktros, kurios valdymo sistemos yra paeidiamos kibernetini incident ir atak atveju.

2008 m. rugpjio mn. kibernetin ataka, kaip priemon skirta laiki-nai sutrikdyti alies kibernetin erdv, gijo nauj dar baisesn form imta naudoti kibernetines atakas kartu su tradicinmis karinmis operacijomis. Tokia forma apm kelet element, prie metus panaudot atakoje prie Es-tij: masinis patriotizmas, reikiamai nukreiptas socialini tinkl, profesiona-ls ukrst kompiuterini tinkl operatoriai, organizuoto nusikalstamumo elementai ir tariama (bet nerodyta) vyriausybs parama. Taip buvo vykdy-ta gerai suplanuota, tinkamu laiku atlikta al silpninanti kibernetin ataka ir prie Gruzijos vyriausybs ir civilini institucij tinklus. ios atakos metu pavyko atkirsti Gruzijos vyriausyb, jos gyventojus ir pasaul nuo galimybs naudotis internetine informacija apie vykius alyje. Trumpiau tariant, Gru-zijos galimyb organizuoti ir koordinuoti savo nacionalin gynyb buvo la-bai komplikuota. Vienas kibernetins atakos prie Gruzij tyrimas teig, kad atsirado dar pavojingesn kryptis galimyb fizikai sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktros komponentus12. Neaiku dl kokios prieasties, taiau kaltininkai nutar susilaikyti13. Nepaisant keleto aret Gruzijoje, tarptautin bendruomen nesim joki veiksm, siekdama nubausti atsakingus u ias kibernetines atakas asmenis. Buvo imokta ir sismoninta, kad piktavaliki

10 Fulghum D. A., Why Syrias Air Defenses Failed to Detect Israelis, Aviation Week, http://www.aviation-week.com/Blogs.aspx?plckBlogId=Blog:27ec4a53-dcc8-42d0-bd3a-01329aef79a7&plckPostId=Blog:27ec4a53-dcc8-42d0-bd3a-01329aef79a7Post:2710d024-5eda-416c-b117-ae6d649146cd , 03 10 2007.11 Clarke R., Cyber War, Harper Collins, 2010, p. 7.12 Bumgarner J., Scott B., Overview by the US-CCU of the Cyber Campaign Against Georgia in August of 2008., U.S. Cyber consequences Unit., http://www.registan.net/wp-content/uploads/2009/08/US-CCU-Georgia-Cyber-Campaign-Overview.pdf , 2009, p. 5.13 Ten pat, p.5.

veiksmai kibernetinje erdvje yra patrauklus pasirinkimas, kai niekas net ne-bando priiupti ir nubausti.

1.1. Stuxnet

2009 m. pradioje vis dar nebuvo neginijam rodym, kad valstybs dalyvauja rengiant ir vykdant kibernetines atakas. Taip buvo iki pat 2010 m. vasaros, kai kibernetinio saugumo bendruomen pasiek pirmieji praneimai apie sudting kibernetin ginkl, sukurt atakuoti ypatingos svarbos infras-truktras. Stuxnet kenkjikos kompiuterins programos buvo netiktos dau-geliui analitik. Techniniu poiriu, pavojingiausi Stuxnet elementai trukd valdyti ir kontroliuoti procesus, vykstanius kompleksinse pramoninse sis-temose14. Piktavalika io kibernetinio ginklo programavimo sistema sukelda-vo rangos ir su ja susijusi pramonini proces kontrols praradim ir vaiz-do inykim. To buvo pasiekta perimant ir vedant klaidingus operatoriams siuniamus duomenis, rodanius, kad sistemos funkcionuoja normaliai, nors i tikrj buvo prieingai. Paprasiau tariant, poveikis buvo panaus tai, kas nutikt automobilio vairuotojui, kai variklio mechanizmais bt manipuliuo-jama nukreipiant automobil nuo uolos. Tokiu atveju vairuotojas nejaust ne-rimo ir poreikio imtis veiksm, kadangi kelio priekyje vaizdas, jo manymu, yra normalus. Net jei jis bandyt imtis veiksm nordamas isigelbti, paaikt, kad jis negali kontroliuoti vairo, stabdi pedalo ir variklio. Stuxnet yra kitoks dl to, kad jis neatakavo Windows kompiuteri. Greiiau jis siek sugadinti rang, naudojam reikminguose gamybos procesuose. Jis nebuvo ir kiberne-tinis nusikaltimas, nes akivaizdu, kad nebuvo pelningas. Prieingai, techninio meistrikumo lygis ir intelektualinis indlis, reikalingas parengti ir nukreipti ginkl numatyt taikin (urano sodrinimo gamykla Irane) rod valstybs lygmens veikl (norint daugiau suinoti apie Stuxnet ir operacij Olympic Games, verta perskaityti Davido E. Sangerio knyg)15.

Galima sakyti, kad Stuxnet atsiradimas yra panaus Hirosimos atve-j, turint galvoje pakitusi mstymo sanklod kibernetinio saugumo ir tarp-tautini santyki srityje. Pirmoji inoma ir vykdyta vienos valstybs kiber-netin ataka prie kitos valstybs ypatingos svarbos infrastruktras parod, kad pirtins nebemvimos. Buvo pripainta, kad i technologija taikoma siekiant ivesti i rikiuots ir sunaikinti renginius ir sulugdyti pramoninius

14 Langner R., Cracking Stuxnet: a 21st century cyber weapon, Ted Conferences, http://www.ted.com/talks/ralph_langner_cracking_stuxnet_a_21st_century_cyberweapon.html , 03 2011.15 Sanger D., Confront and Conceal, Crown Publishers, New York, 2012, p. 504

14

15procesus. i operacija, kuri tikriausiai buvo politikai motyvuota (neleisti Ira-kui pasigaminti bombos), taip pat sukr nauj problem, nurodani, kad kibernetiniai ginklai gali patekti maiau kvalifikuotiems politiniams progra-miiams, nusikaltliams ir netgi teroristinms grupuotms16. Deja, Stuxnet ko-das pateko internet, kur jis gali bti laisvai kopijuojamas ir analizuojamas. Metodus galima istudijuoti, o programin sistem pritaikyti, siekiant vykdyti naujas ardomsias kibernetines atakas. Ypatingos svarbos infrastruktra (tele-komunikacijos, energetikos, finans), kuri i esms iki tol gyvavo savame izo-liuotame udar komunikacijos tinkl ir technologij pasaulyje, tapo nauja programii interes sritimi. Ne vien vyriausybs gali iekoti bd, kaip i-naudoti naujai atsiradusius paeidiamumus ir padaryti fizin al naciona-lini ypatingos svarbos infrastruktr pramons valdymo sistemoms. Pirm kart buvo galima pagrstai galvoti apie realaus kibernetinio terorizmo gali-mybes. i technologija dabar tapo prieinama terorist grupuotms, kurioms trko gebjim sukurti savo kibernetinius masinio naikinimo ginklus (angl. weapon of mass destruction, WMD). Stuxnet dar kart privert pasimokyti i ankstesni kibernetini atak. Akivaizdi ios operacijos skm ne tik prisidjo prie reikming infrastruktr paeidiamumo suvokimo, bet taip pat pateik nauj problem tarptautinei saugumo politikos bendruomenei: k daryti su valstybmis, aidianiomis kibernetinius aidimus su viena kitos ypatingos svarbos infrastruktromis? Kalbant apie atak prie Sirij 2007 m., Stuxnet operacijos kritika buvo nutildyta. Galbt, kai kas galvojo, kad ji pasitarnavo naudingam tikslui sumaindama grsm (neleisti Iranui pagaminti bombos). Nevertinama tai, kad dauguma potenciali Stuxnet tipo atak taikini, t. y. objekt, kurie yra maiau apsaugoti (nepoeminiai) ir labiau paeidiami (daugiau galimybi prasiskverbti), yra ne Vidurio Rytuose, bet isivysiusiose alyse Europos, iaurs Amerikos ir Azijos regionuose, turiniuose ypatingos svarbos infrastruktr.

1.2. Saudi Aramco 2012

2012 m. gruodio mn. dar vienos valstybs ypatingos svarbos infras-truktra patyr kibernetin atak. Saudo Arabijos naftos kompanija Saudi Aramco patyr tikslin kibernetin atak prie savo kompiuterius. iam ki-bernetiniam ginklui, pavadintam SCHAMOON, pavyko visikai itrinti dau-

16 Simonite T., Stuxnet Tricks Copied by Computer Criminals, MIT Technology Review, http://www.technologyreview.com/news/429173/stuxnet-tricks-copied-by-computer-criminals/, 19 09 2012.

giau negu 30 000 kompiuteri kietj disk. Atrodo, kad i ataka apsiribojo vien kompanijos administracija ir neatakavo ypatingos svarbos infrastrukt-ros dali, susijusi su naftos gamyba ir apdorojimu. Taiau Saudo Arabijos mons i kibernetin atak traktavo kaip grasinani ne tik ypatingos svar-bos energetikos infrastruktrai, bet ir j ekonomikai17. Nors tikinam rody-m nebuvo, tarimas, kad u tai atsakinga kitos vyriausybs kibernetin jga18, buvo stiprus. Dar kart buvo pabrta, kad kibernetins atakos yra patrauklus ir labai efektyvus rankis, norint maomis snaudomis pridaryti prieininkui alos ir nebti teisikai u tai atsakingiems. i problem vis labiau sunkino tai, kad atsirado poymi, jog ios atakos buvo kontrsmgiai, surengti kaip atsakas ankstesnes atakas19. Be to, atrod, jog ima rykti tam tikras modelis. Tokie rajonai, kaip Vidurio Rytai, inomi dl ilgalaiki rusenani konflikt, siliejo kibernetin erdv kaip nauja konflikto dimensija ir atvirkiai. Dar vienas to pavyzdys yra kibernetin ataka prie Piet Korjos vyriausybs ini agentras ir finans tinklus, kuri baigsi daugiau nei 30 000 kompiuteri ir j duomen sunaikinimu20.

2. Tarptautini organizacij reakcija savo nari veiksmus kibernetinje erdvje

Kokia buvo tarptautins bendruomens reakcija i valstybs remia-m kibernetini atak panaudojim prie kitos valstybs ypatingos svarbos infrastruktr? Atsakymas: praktikai jokios. Atsimenu dalyvavim Interneto valdymo forumo (angl. Internet Governance Forum, IGF), turinio Jungtini Taut mandat, susitikimuose Vilniuje 2010 m. rugsjo mnes. Interneto pri-vatumas ir prieigos laisv buvo dominuojantys klausimai, taiau, kaip teig kai kurie autoriai21, IGF ignoravo rimtesnius vykius kibernetinje erdvje, susiju-sius su nacionalinio saugumo klausimais ir tiesiogiai susijusius su aptariamo-mis problemomis. iame ir kituose tarptautiniuose forumuose praktikai ne-

17 AL Arabiya with AFP, Saudi Aramco says cyber-attack targeted kingdoms economy, Al Arabiya News, http://english.alarabiya.net/articles/2012/12/09/254162.html, 09 12 2012.18 Perlroth N., In Cyberattack on Saudi Firm, U.S. Sees Iran Firing Back , New York TImes, http://www.nytimes.com/2012/10/24/business/global/cyberattack-on-saudi-oil-firm-disquiets-us.html, 23 10 2012.19 Ten pat.20 Dunn J., South Korean cyberattacks used hijacked patch management accounts, http://www.pcworld.com/article/2031860/south-korean-cyberattacks-used-hijacked-patch-management-accounts.html#tk.nl_today, PC World, 23 03 2013.21 Transcript, Internet Governance Forum, http://www.intgovforum.org/cms/component/content/article/102-transcripts2010/658-sop, 10 09 2010.

16

17figravo klausimas, kaip reikt vertinti treij kibernetini grsmi altin, t. y. tam tikr valstybi veikl. T pai valstybi, kurios yra aljans nars ir kartu su kitomis dalyvauja konferencijose ir forumuose, priiriniuose kiber-netin saugum, interneto laisvs ir gynybos politik.

Tam tikros pastangos dl valstybi dalyvavimo kibernetinse atakose problemos sprendimo vis tik buvo dedamos. anchajaus bendradarbiavimo organizacija (Rusija, Kinija, Tadikistanas, Uzbekistanas) i tikrj 2011 m. rugsjo mn. pateik Jungtini Taut Generalinei Asambljai laik, silyda-ma Tarptautin elgsenos kodeks dl informacijos saugumo22. Tarp kit pasi-lym buvo ir pasilymas valstybms susilaikyti ir nenaudoti i technologij prie viena kitos ypatingos svarbos infrastruktras. Taiau Vakar alys j greit atmet23 kaip per daug alik ir palank autoritarinms valstybms, siekian-ioms kontroliuoti informacij kibernetinje erdvje ir nepatog socialin-po-litin aktyvum. iuo atvilgiu Vakar valstybs pasirod dviveids, kadangi paios senbuvs turi autoritarizmo poymi, to rodymas gali bti valstybs vidaus ir usienio elektroninio nipinjimo atskleidimas 2013 m., kuris, mano-ma, apm netgi draugik valstybi elektroninius ryius24.

ESBO band sprsti i problem. 2011 m., Lietuvai pirmininkaujant ESBO, Vienoje vyko konferencija, kurioje buvo svarstoma ar ESBO patirtis ginkluots kontrols klausimais galt bti taikoma kibernetinei erdvei. 2011 m. vasar ir ruden io straipsnio autorius dalyvavo diskusijose apie galimas kibernetins erdvs Pasitikjimo ir saugumo tvirtinimo priemones (angl. Confidence- and Security-Building Measures, CSBM). Pagal ESBO sprendim PC1039, neformali darbo grup turjo parengti CSBM projekt, kuris vliau tais metais bt pateiktas ministr susitikimuose Vilniuje. Nors buvo aptarta daug pasilym, nebuvo pateikta tokio, kuris kaip nors apribot ar suvaryt piktavalik valstybs veikl kibernetinje erdvje25. Deja, bendro susitarimo nepavyko pasiekti ir ESBO ministr susitikime joki pasilym dl CSBM ne-buvo pateikta.

2012 m. pabaigoje, Dubajuje, JT Tarptautin telekomunikacij sjun-ga (angl. International Telecommunication Union, ITU) organizavo Pasaulin tarptautini komunikacij konferencij (angl., World Conference on Inter-

22 Maurer T., Cyber norm emergence at the United Nations - An Analysis of the Activities at the UN Re-garding Cyber-security, Belfer Center for Science and International Affairs, http://www.un.org/en/ecosoc/cybersecurity/maurer-cyber-norm-dp-2011-11.pdf, 09 2011, p.6668.23 Farnsworth T. , China and Russia Submit Cyber Proposal, Arms Control Association, http://www.arm-scontrol.org/act/2011_11/China_and_Russia_Submit_Cyber_Proposal 11 2011.24 BBC, Brazil and Mexico probe claims US spied on presidents, http://www.bbc.co.uk/news/world-latin-america-23938909, 02 09 2013.25 A inau, nes buvau vienas i t, kurie band pateikti tok pasilym (aut. pastaba).

national Telecommunications, WCIT). i konferencija buvo labai domi dl daugelio prieasi. ITU band skatinti atnaujinti bd, kaip pasaulins ko-munikacijos turt bti reguliuojamos. Buvo pasilym atnaujinti nuostatus traukiant tai, ko nebuvo paskutin kart tvirtinant reglament 1989 m., t. y. nuostatas apie internet. Nors WCIT susitikimuose nepavyko pasiekti susita-rimo dl atnaujinto telekomunikacij reglamento interneto atvilgiu, j metu buvo atskleista kita problema augantis nesutarimas tarp Ryt ir Vakar inter-neto valdymo klausimais. Tapo akivaizdu, kad didja susirpinimas tarp Ryt valstybi (ypa Rusijos ir Kinijos) dl Vakar valstybi (ypa JAV) dominavi-mo, sprendiant, kaip kontroliuoti internet. Demokratins alys buvo linku-sios palaikyti daugiaal interneto valdymo bd (su minimaliu vyriausybs dalyvavimu), o autoritarins vyriausybs siek didesns vyriausybs kontro-ls reguliuojant interneto turin ir naudojim. Interneto laisvs alininkams digaujant dl JT neskms perimti internet26, pavojingas skilimas tarp Ryt ir Vakar dl kibernetins erdvs valdymo iliko27. Aptariant klausi-m bt verta paminti dokument Talino vadovas dl tarptautins teiss, taikytinos kibernetiniams karams (toliau Talino vadovas). Jis buvo parengtas taip vadinamos nepriklausomos tarptautins ekspert grups NATO Bendros kibernetins gynybos kompetencij centro Estijoje praymu28. is Talino va-dovas pateikia kibernetins erdvs analiz ir gaires, kaip turi bti taikomos nustatytos tarptautins normos naujoje kibernetins erdvs srityje. Pateikti poiriai ir duomenys nra pareigojantys, bet tarptautini ekspert sraas rodo, koks svarbus ateityje bus is Talino vadovas kaip elgsenos kibernetinje erdvje orientyras. Btina paymti, kad ekspertai, prisidj prie minto Tali-no vadovo krimo, yra iimtinai i Vakar ali, atstov i ali (ypa i Ryt), apimani didij dal interneto vartotoj, nebuvo traukta. Tai, kad iame srae Ryt alys praktikai neatstovaujamos, nepads bendrai priimti io Tali-no vadovo kaip orientyr, skirto politikos strategams, siekiantiems bendradar-biavimo sprendiant kibernetinio saugumo klausimus. Tikimasi, kad rengiant atnaujint Talino vadovo versij, bus pakviesti dalyvauti plaiau atstovaujantys pasaul ekspertai.

26 Klimburg A., The Internet Yalta, Center for a New American Security, http://www.cnas.org/theinterne-tyalta, 02 02 2013, p. 2.27 Gewirtz D., Take action before the UN, Russia, and China hijack the Internet, ZDNET, http://www.zdnet.com/take-action-before-the-un-russia-and-china-hijack-the-internet7000008003/?s_cid=e539#postComment , 28 11 2012. 28 NATO Cooperative Cyber Defence Centre of Excellence, http://www.ccdcoe.org/249.html , 2013.

18

193. Kaip valstybs reagavo savo kaimyn veiksmus kibernetinje erdvje?

Kaip jau buvo minta, tarptautin bendruomen nepadar pakankamos paangos kolektyviai reaguodama piktavalik kibernetin valstybi veikl kibernetinje erdvje. Kibernetin erdv ir toliau lieka nevaldoma teritorija, panaia Laukinius Vakarus, kur nra erif ar raitj tvarkos sergtoj. Ta-iau valstybs jau suvok nauj pavoj ir reagavo sukurdamos padalinius, kuri konkreti uduotis kibernetin gynyba. Tai nra nereikminga tenden-cija. 2007 m. viena tyrimo studija nustat, kad tokie padaliniai yra daugiau nei 120 ali29.

Pateikiame trump sra ali, kuri vyriausybs, kaip inoma, turi ki-bernetins gynybos ar puolimo padalinius: Australija, Belgija, Brazilija, Kana-da, Kinija, Suomija, Vokietija, Indija, Iranas, Izraelis, Japonija, Malaizija, Piet Korja, iaurs Korja, Jungtin Karalyst, Rusija. Bene labiausiai vieai ino-ma yra Jungtini Valstij reakcija piktavalik kibernetin valstybi veikl 30. Tokia veikla kibernetinje erdvje yra rimta JAV problema, nes ji vis tampa kibernetinio nipinjimo ir kibernetini atak auka. Suprantama, kad valsty-bs pastebjo, jog JAV traktuoja kibernetin erdv kaip operatyvin srit31, aktyviai kuria savo kibernetines pajgas, yra susijusi su Stuxnet tipo kiberneti-ni ginkl krimu, naudojimu ir yra tariama vidaus ir usienio elektronini ryi sekimu.

Kinijos kariuomen yra susijusi su kibernetinio karo padaliniu PLA 61398, apie kur buvo neseniai suinota i vieo praneimo32. Informacijos apie Rusijos vyriausybs kibernetinius padalinius33 buvo pavieinta maiau, taiau atrodo, kad ji ne maiau aktyvi negu kitos didiosios kibernetins vals-tybs. Atrodo, kad Australijos ryi direktoratas nori, kad visiems bt inoma apie jo planus. Jo interneto svetains moto yra Atskleisk j paslaptis, sav-

29 In the Crossfire, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/reports/rp-in-crossfire-critical-infra-structure-cyber-war.pdf, 2009. 30 Sanger D., Budget Documents Detail Extent of U.S. Cyberoperations, New York Times, http://www.nytimes.com/2013/09/01/world/americas/documents-detail-cyberoperations-by-us.html, 31 08 2013.31 U.S. Depatarment of Defense, Department of Defense Strategy for Operating in Cyberspace, http://www.defense.gov/news/d20110714cyber.pdf 17 07 2011, p. 5.32 Mandiant, APT1 Exposing One of Chinas Cyber Espionage Units, http://intelreport.mandiant.com/, 2013.33 Sridharan V., Russia Setting up Cyber Warfare Unit Under Military, International Business Times, http://www.ibtimes.co.uk/articles/500220/20130820/russia-cyber-war-hack-moscow-military-snowden.htm, 20 08 2013.

sias saugok34. Valstybs taip pat aktyviai naudojasi konjunktra, siekdamos gauti kuo daugiau informacijos apie kibernetini atak rengim ir ginkluot joms vykdyti35. Vertingiausia yra informacija apie neskelbiamus programins rangos paeidiamumus, inomus kaip nulin diena. Informacija apie iuos paeidiamumus, kuri galima labai skmingai panaudoti, galt sudaryti slygas ne vienam programiiui praturtti ir, galbt, padt jam gauti darb su vyriausybe susijusiose institucijose. Kokia motyvacija slypi u ios veiklos, kuri prilygsta altajam karui ir yra panai kibernetinio ginklavimosi varybas tarp valstybi?

Galbt, valstybs jau suprato, k reikia Stuxnet. Stuxnet parod, kad kenkjika programin ranga gali bti sukurta kaip kibernetinis ginklas, nu-kreiptas prie ypatingos svarbos valstybs infrastruktr. Padaryta ala gali bti reali ir, prieingai nei raket ataka, ji nesukelia adekvataus atsako ir pa-lieka labai ma galimyb susekti ir nustatyti kaltininko buvimo viet. Kiber-netin ginkl naudoti yra naudinga. Taip, jis yra brangus, taiau pigesnis u reaktyvin naikintuv ar bombone. Pavyzdiui, ilaidos kuriant, bandant ir paleidiant Stuxnet, galjo kainuoti apie 10 milijon JAV doleri36. Tai tikrai maa kaina u gerai tvirtint poemini rengini darbo nutraukim, upuo-likui nepatiriant nuostoli ir liekant neapkaltintam. Palyginti maos ilaidos ir atsakomyb yra du pagrindiniai privalumai, kuriuos turi valstybs, siekianios efektyvaus, saugaus bdo be realios atsakomybs, nordamos pasiekti nepa-vykusios usienio politikos tiksl. Gali bti, kad valstybs jauiasi veriamos vystyti kibernetinius gynybos (puolimo) pajgumus, siekdamos apsiginti nuo toki atak ir jas atgrasyti. Nors apie Stuxnet daug rayta nuo tada, kai jis pir-m kart buvo aptiktas 2010 metais, taiau tarptautinje bendruomenje ir da-bar tebetvyro keista tyla. Valstybs siekia gauti informacijos apie nulins die-nos (angl. zero day) paeidiamumus , ketindamos apsiginti arba nordamos panaudoti j savo pai puolamosioms operacijoms. Taiau is susirpinimas, panaiai kaip jros vandens grimas, kai esi itroks, gali duoti prieing re-zultat, skaidrumo ir pasitikjimo prasme.

Kai kurios didiosios kibernetins valstybs, tokios kaip JAV, mgino demonstruoti tam tikr lyderyst, skatindamos sukurti bendrj kibernetins erdvs politik. Pavyzdiui, 2011 met gegus mn. JAV vyriausyb paskelb

34 Australian Government, Department of Defence, http://www.dsd.gov.au/, 2013. 35 Perlroth N., Sanger D., Nations Buying as Hackers Sell Flaws in Computer Code, New York Times, http://www.nytimes.com/2013/07/14/world/europe/nations-buying-as-hackers-sell-computer-flaws.html, 13 07 2013.36 Langner R., The short path from cyber missiles to dirty digital bombs, Langner Communications GmbH, http://www.langner.com/en/2010/12/26/the-short-path-from-cyber-missiles-to-dirty-digital-bombs/, 26 10 2010.

20

21savo Tarptautin kibernetins erdvs strategij37. Ji skelb savo tiksl tarp-tautinei bendruomenei: skatinti atvir, suderinam, saugi, patikim infor-macij ir ryi infrastruktr, kuri remia tarptautin prekybin ir komercin veikl, stiprina tarptautin saugum ir skatina laisvos valios iraik ir inova-cijas. Siekdami io tikslo, mes sukursime ir ilaikysime toki aplink, kurioje atsakingos elgsenos normos lemia valstybs veiksmus, palaiko partneryst ir remia teisins valstybs principus kibernetinje erdvje.38 I ties, spdingas pareikimas, kur padar viena i pagrindini kibernetini valstybi pasaulyje apie bendrj politik kibernetinje erdvje. Taiau jis buvo pateiktas prajus dvejiems metams po Stuxnet paleidimo (veiksmo, kur daugelis didia dali-mi priskiria paioms Jungtinms Amerikos Valstijoms)39. Mintos strategijos ileidimas tuo metu, kai Stuxnet atsirasdavo daugelyje pasaulio kompiuteri, vert matyti JAV kibernetin politik kaip piktavalik ir kaip nepiktybin tuo paiu metu. Negalima kaltinti kit valstybi, jei jos yra sutrikusios. Jos, matyt, nort inoti, ar JAV iri kibernetin erdv kaip bendradarbiavimo aplink ar kaip erdv konfliktams40.

Matyti, kad kai kurios valstybs neprim JAV pasilymo dl taikaus kibernetins erdvs panaudojimo, kur bt vadovaujamasi teisins valstybs principais. Vietoj to jos msi atsakomj priemoni. Pavyzdiui, po 2012 met balandio mn. vykdytos Stuxnet kibernetins atakos prie Irano bran-duolin objekt ir po kibernetins atakos prie kit jos ypatingos svarbos inf-rastruktros dal (naftos pramon)41, 2012 m. gruodio mn. buvo surengta kibernetin ataka prie Saudo Arabijos naftos pramon42. 2012 met pabaigoje ir 2013 met pradioje rimtos kibernetins atakos buvo nukreiptos prie JAV finans sistem43. Dl i atak Jungtins Valstijos tuoj pat apkaltino Iran44. Turint galvoje ias auganio masto ir ilgai trunkanias atakas prie energetikos ir finans sektorius, kyla klausimas, ar situacija netampa nekontroliuojama.

37 The White House, International Strategy for Cyberspace, http://www.whitehouse.gov/sites/default/files/rss_viewer/international_strategy_for_cyberspace.pdf, 05 2011.38 Ten pat, p. 8.39 Sanger D., Obama Order Sped Up Wave of Cyberattacks Against Iran, New York Times, http://www.nytimes.com/2012/06/01/world/middleeast/obama-ordered-wave-of-cyberattacks-against-iran.html?_r=0, 01 06 2012.40 Healey J, A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 1986 to 2012, Cyber Conflict Studies Association, 2013, p. 77.41 Roberts P., Iran Acknowledges Hack Of Oil Ministry, Threat Post, http://threatpost.com/iran-acknowl-edges-hack-oil-ministry-042312/76470, 23 04 2012.42 Al Arabiya and AFP, Saudi Aramco says cyber attack targeted kingdoms economy, Al Arabiya News, http://english.alarabiya.net/articles/2012/12/09/254162.html , 09 12 2012.43 Rothman P., Cyber terror rages in the banking sector, http://www.securityinfowatch.com/blog/10796084/cyber-terror-rages-in-the-banking-sector , 28 09 2012.44 Perlroth N., In Cyberattack on Saudi Firm, U.S. Sees Iran Firing Back, New York Times, http://www.nytimes.com/2012/10/24/business/global/cyberattack-on-saudi-oil-firm-disquiets-us.html, 23 10 2012.

4. Kur tai veda ir kodl reikia kak daryti, siekiant apsaugoti kibernetin erdv?

Kaip visa tai veikia taik ir stabilum? Kibernetini ginkl, kaip pigaus, efektyvaus bdo be realios atsakomybs, siekiant kitaip nepasiekiam usienio politikos tiksl, patrauklumas, neliko valstybi nepastebtas. ie ginklai gali bti panaudoti, norint sulugdyti arba sunaikinti slapt informacin techno-logij ir vairius telekomunikacij komponentus. Tai, apie k kalbame, ir yra svarbs strateginiai elementai, kurie sudaro svarbiausi nacionalini infras-truktr, atsaking u elektros energijos gamyb, telekomunikacijas, finans sistemas, transport ir kitas struktras, kuri funkcionavimas utikrina gy-vybikai svarbias paslaugas iuolaikini pramonini valstybi ekonomikai ir socialinei gerovei, pagrind. Tas faktas, kad kalts priskyrimas, t. y. atsaking u atakas nustatymas, yra labai sudtingas, suteikia pranaumo upuolikui, iekaniam lengv bd alai padaryti. Kita vertus, tiems, kurie rpinasi gy-nyba, tai sukelia tarim ir veria jaustis nesaugiai kaimyn ketinim atvilgiu. Kodl mano kaimynas mane nipinja? Kodl mano kaimynai kuria kiberne-tines pajgas? K jie planuoja daryti (ar jau daro) su jomis? Gal ir man reikia tokias pajgas sukurti? Sunku rasti tikinam atsakym iuos klausimus to-kioje mao skaidrumo ir menko pasitikjimo aplinkoje. Sunku nesutikti su tais, kurie kalba apie kibernetinio ginklavimosi varyb pradi45.

Reikia atsivelgti ir tai, kok spaudim gali patirti vadovai, veriami kaip nors veikti, kai atakuojama svarbi j valstybs infrastruktra. Visikai manoma, kad pasirinkus atsakomsias priemones, jos gali bti nukreiptos prie nekalt al, o ne prie tikrj kaltinink. Pavyzdiui, yra kai kuri poy-mi, kad kibernetin ataka, nukreipta prie Piet Korj 2013 met pavasar, galjo bti sukurta arba iaurs Korjoje, arba Kinijoje46. Kaip alis gali bti tikra, kad ji teisingai nustat atakos kaltinink? is tikrumo trkumas, susijs su kaltininko nustatymu, yra dar vienas santyki nestabilumo poymis.

Kibernetins erdvs naudojimas yra klausimas, dl kurio kyla rimt nesutarim tarp didij valstybi. Tai, kaip ios valstybs reaguoja, taip pat didina j tarpusavio santyki ir santyki su kitomis valstybmis, patekusiomis krymin ugn, nestabilum. JAV ir Kinijos tarpusavio kaltinimai dl ki-bernetinio nipinjimo ir viena kitos ypatingos svarbos infrastruktr kiber-

45 Guy-Philippe Goldstein, How cyberattacks threaten real-wold peace, Ted Conferences, http://www.ted.com/talks/guy_philippe_goldstein_how_cyberattacks_threaten_real_world_peace.html, 10 2011.46 Donohue B., South Korea Blames North Korea for March Cyberattack, Threat Post, http://threatpost.com/south-korea-blames-north-korea-march-cyberattack-041013, 13 04 2013.

22

23netin valgyba yra geri to pavyzdiai47. Svarstydamas galimus JAV motyvus, slypinius Stuxnet sukrime, vienas i komentatori pateik nerim keliani ivad. Jis teigia, kad i kibernetin supervalstyb, reaguodama atakas prie savo kibernetins erdvs objektus, panaudojo Stuxnet nordama praneti savo potencialiems prieininkams: Gerai pagalvokite, prie atakuodami mus. Tai pavyzdys to, k galime padaryti. Mes ir vl tai padarysime.48 Galbt galima suprasti nor atgrasinti potencial agresori, giriantis savo kibernetine gin-kluote, taiau kibernetins erdvs naudotojui, gyvenaniam ne JAV, maa paguoda. Neteisinga galvoti, kad kibernetinis ginklas turi bti naudojamas, norint atgrasinti ir daryti tak kitiems, siekiant, kad jie elgtsi kitaip. Dau-geliu atvej, tai sugebjimas, kur gali vienodai turti tiek galingosios, tiek ir ne tokios galingos valstybs. Nepaisant dideli branduolinio klubo narysts reikalavim, iandien bet kuri valstyb gali sukurti arba sigyti rinkoje savo skaitmenin kod kibernetiniam ginklui ir gali tapti kibernetine valstybe.

Dar vienas susirpinim keliantis dalykas yra tas, kad valstybi ypatin-gos svarbos infrastruktros yra stipriai susijusios tarpusavyje. Kibernetin er-dv ir yra ta aplinka, kurioje vyksta iuolaikin prekyba ir tarptautiniai ryiai. Piktybikai nusiteikusi valstyb ar aktyvi patriotika kibernetin kariuome-n, atsakydama kibernetin atak ir nukreipdama savo kibernetin ginkluot prie al tariam kaltinink, gali sukelti nenuspjamas pasekmes. Taip yra dl to, kad kibernetin erdv visame pasaulyje yra labai susijusi su kitais tinklais ir sistemomis. Atakos (ir bet kokios kontratakos, kuri bandyt imtis taikinys), greiiausiai, pereit per nenuspjam skaii tinkl ir sistem, esani kito-se alyse. Tiktina, kad dl ypatingos svarbos infrastruktros tarpvalstybinio pobdio (pavyzdiui, dl bendr elektros tinkl arba duj vamzdyn) toki konflikt padariniai palies ir kitas nacionalines infrastruktras ir institucijas49. Atsakomosios operacijos kurios nors valstybs kibernetin atak, manant, jog toji yra u j atsakinga, gali turti neprognozuojam pasekmi, nepaisant to, kad tai galt bti pateisinama.

Netgi kibernetinio nipinjimo atvej galima interpretuoti kaip karin veiksm (ties sakant, taip man JAV, kai ji nustat Rusijos vykdom kiberne-

47 Healey J., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013, p. 171-173.48 Morton C., Stuxnet, Flame, and Duqu the Olympic Games in Healey J., ed., A Fierce Domain: Con-flict in Cyberspace, 1986-2012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013 p. 231.49 National Research Council of the National Academies, Technology, Policy, Law, and Ethics Regard-ing U.S. Acquisition and Use of Cyberattack Capabilities, http://www.nap.edu/openbook.php?record_id=12651&page=R1 , The National Academies Press, 2009, p.4649.

tinio nipinjimo atvej)50. Kai kas gali paskubti priimti kibernetin nipin-jim kaip dal priimtos realiojo pasaulio tvarkos. I tikrj, viskas yra kitaip, kai nipinjimas vykdomas elektroniniu bdu kibernetinje erdvje. Skirtingai nuo tradicinio nipinjimo, kai mogus vagia informacij, kibernetinio ni-pinjimo veikla yra specifin, nes elektroniniam nipui siskverbus sistem, reikia labai maai pastang, norint pereiti nuo nipinjimo (dokument parsi-siuntimo) iki sabotao veiksm. nipas gali palikti login bomb pagrindinje sistemoje, kuri vliau pagal komand galt suveikti. Tai vadinama mio lau-ko parengimu. siskverbus sistem ir joje sitvirtinus, beveik nebelieka skir-tumo, kuris veiksmas vykdomas nipinjimo ar sabotao. Utenka nuspausti ENTER klavi. Tokia kovos lauko parengimo veikla, jei j aptinka auka, gali bti labai provokuojanti ir tam tikros tampos metu gali lengvai peraugti rim-t konflikt.

Dar viena tampos tarp valstybi prieastis yra kibernetins atakos kaip rankis, siekiant daryti tak kaimyn vidaus politikai51. Pavyzdiui, ga-limas dalykas, jog btent tai buvo kibernetins atakos prie Estij 2007 me-tais pagrindas. Suaktyvjo patriotins riauinink grupuots, remianios savo vyriausybs (iuo atveju Rusijos) politik arba propaguojanios savo pai program52. Kaip valstybs toliau sprs i savanorik kibernetini karini grupuoi veiksmus santyki su kitomis valstybmis atvilgiu? Kaip jos rea-guos kit vyriausybi nusiskundimus dl atak, kurias sureng ios kariuo-mens, esanios j teritorijoje?

Pranaumai, kuriuos potencialiam upuolikui suteikia kibernetiniai ginklai, t. y. j ekonomikumas ir nepakaltinamumas, labai vilioja. Valsty-bs pripasta, kad jos tampa vis labiau priklausomos nuo kibernetins erdvs tam, kad galt augti j ekonomika ir visuomens gerov. Jei nra jokios ki-bernetins policijos, kuri prireikus galima bt pasitelkti, valstybs ir toliau kuria savo kibernetinius pajgumus. ioje netikrumo ir tarumo aplinkoje bet koks kibernetinis konfliktas gali greitai peraugti didesnius tarpvalstybinius konfliktus. Taip pat tiktina, kad kartu su bet kokiu tradiciniu tarpvalstybiniu konfliktu bus ir kibernetins atakos komponent, kurie apsunkins to konflikto sprendim. Logika, kad tarptautins organizacijos yra vieta, kur galima bt iekoti teisj iose naujose ir potencialiai lugdaniose varybose.

50 Elkus A., Moonlight Maze in Healey J., ed., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013, p. 152160.51 Healey J., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013, p. 191.52 McAfee Labs, McAfee Threats Report: First Quarter 2013, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/reports/rp-quarterly-threat-q1-2013.pdf , 2013, p. 33.

24

255. K gali padaryti tarptautin bendruomen, nordama sumainti konflikto, kylanio dl piktavalikos valstybi veiklos kibernetinje erdvje, eskalavimo pavoj?

Uduotis silyti sprendimus dl piktavalikos valstybi veiklos kiber-netinje erdvje negali bti priskirta auktj technologij specialistams, dir-bantiems Informacini technologij ministerijoje ar sigijim departamentuo-se, teistvarkos institucijose, slaptosiose valgybos tarnybose ar sukarintuose kibernetiniuose padaliniuose. ias sudtingas problemas, kurias eina rea-gavimas ir susidorojimas su ios tarptautin dimensij turinios veiklos pa-dariniais, gali isprsti tik politikai ir saugumo politikos formuotojai. Norint pasiekti konkrei rezultat, darb reikia atlikti susitelkusios tarptautins bendruomens, kuri sipareigojusi sukurti tarptautiniu mastu privalomus sprendimus, kontekste. is tikslas bt: sukurti tarptautin susitarim dl vals-tybi elgsenos norm ir pasitikjimo didinimo, atsakomybs ir skaidrumo tarp valstybi kibernetinje erdvje.

Pasilymai, kaip sprsti netinkamos valstybi elgsenos kibernetinje er-dvje klausim:

1. sipareigojimas susilaikyti nuo piktavalikos kibernetins veiklos, nukreiptos prie ypatingos svarbos civilin infrastruktr (finans, energijos tiekimo, transporto ir telekomunikacij).

Argumentai. Noras apsaugoti valstybin ekonomik ir civilius gyven-tojus nuo finansini nuostoli ir fizins alos turi bti bendras visoms valsty-bms. Dl tam tikros valstybs veiklos kibernetinje erdvje valstybi tarpusa-vio santykiuose gali atsirasti klaidingas supratimas ir nestabilumas. Pavyzdiui, logini bomb ar upakalini dur panaudojimas valstybs ypatingos svar-bos informacijos infrastruktroje gali bti neteisingai suprastas kaip pasiren-gimas miui ir gali spariai padidinti tamp. Kibernetin veikla, nukreipta prie kitos valstybs ypatingos svarbos infrastruktr, dl finans sistem, elektros tinkl, vamzdyn ir kitos iuolaikins ypatingos svarbos infrastrukt-ros integracijos taip pat gali turti didel tarpvalstybin ar net regionin poveik.

Kakas panaaus jau buvo minta pasilymuose, kuriuos pateik tiek Ryt, tiek Vakar atstovai. Vien i j pateik valstyb, kuri yra glaudiai su-sijusi su Stuxnet. Savo paskutinje knygoje Kibernetinis karas Richardas Clarkeas, buvs keleto JAV prezident patarjas saugumo klausimais, pasitelk savo didel patirt branduolins ginkluots kontrols klausimais, pritaikyda-

mas j kibernetinei erdvei. Perskaitykite jo pasilym dl Kibernetinio karo apribojimo sutarties53. Pasilymas, draudiantis kibernetini ginkl naudoji-m prie ypatingos svarbos infrastruktras, yra trauktas ir anchajaus ben-dradarbiavimo organizacijos pasilymus dl Tarptautins elgsenos kodekso, 2011 metais buvo nusistas JT54.

Paado susilaikyti neutenka. Btina prisiimti atsakomyb dl savo si-pareigojim vykdymo. I to atsiranda antrasis pasilymas.

2. sipareigojimas dl valstybins kibernetins erdvs teisins atsakomybs. Valstybs sutinka prisiimti atsakomyb dl piktavalikos kibernetins veiklos, vykstanios j jurisdikcijos kibernetinje erdvje arba einanios per j.

Argumentai. Valstybs privalo susitarti dl minimali sipareigojim tam, kad apsaugot savo nacionalin kibernetin erdv. Reikia ypa pabr-ti valstybi sipareigojim reaguoti incidentus, kylanius i arba einanius per t valstybi jurisdikcijos kibernetin erdv. Pavyzdiui, valstybs turt utikrinti, kad nacionaliniai interneto paslaug teikjai ir teissaugos institu-cijos imtsi reikiam priemoni prie asmenis, grupes taip pat ir informaci-n ir ryi rang, kurie, kaip yra nustatyta, dalyvauja kibernetinje atakoje. Tuo taip pat norima pasakyti, kad valstybs sutinka sukurti pajgumus, kurie yra reikalingi sprsti kibernetinio saugumo klausimus. Tai reikia atitinkam statym ir struktr (nacionalini kompiuteri incident reagavimo tarnyb, teistvarkos subjekt ir t. t.), kuri reikia, norint vykdyti sipareigojim, sukrim.

Tai irgi nra nauja idja. JAV mokslininkai jau kur laik diskutuoja apie poreik valstybms prisiimti sipareigojimus u tai, kas vyksta j kibernetins jurisdikcijos ribose. Tokios politikos mstymo pavyzdys gali bti Chriso C. Demchako ir Peterio Dombrowskio straipsnis, kuriame kalbama apie kiber-netines sienas ir jurisdikcijos ribas. Jie teigia, kad kibernetin erdv nebra bendra teritorija, kur bet kas gali klajoti ir daryti, k panorjs. Yra tiek daug visko sukurta ir taip rizikuojama valstybs saugumu, kad kibernetini sien sukrimas ir kontrol yra svarbus ingsnis, utikrinant ypatingos svarbos inf-rastruktr apsaug nuo kibernetini pavoj55.

53 Clarke R., Cyber War: The Next Threat to National Security and What to do About it, Harper Collins, 2010, p. 268271.54 Ministry of Foreign Affairs of the Peoples Republic of China, China, Russia and Other Countries Submit the Document of International Code of Conduct for Information Security to the United Nations, Ministry of Foreign Affairs of the Peoples Republic of China, http://www.fmprc.gov.cn/eng/wjdt/wshd/t858978.htm, 13 09 2011. 55 Demchak C., Dombrowski P., Rise of a Cybered Westphalian Age, Strategic Studies Quaraterly 5 (1), http://www.au.af.mil/au/ssq/2011/spring/spring11.pdf, 2011, p. 5457.

26

27Su teisinmis atsakomybmis ir sipareigojimais yra siejama kalts pri-

skyrimo problema. Reikia padaryti taip, kad vykdyti kibernetines atakas bt sudtingiau, o tikimyb bti pagautam bt didesn. Kai valstyb nustatys savo kibernetines sienas ir jas kontroliuos, kibernetinms atakoms bus daug sunkiau ilikti nepastebtoms. Taiau iki iol buvusios neskmingos pastan-gos, mginant nustatyti kaltininkus, turi bti perkeltos nuo mginimo nustaty-ti, kas faktikai atakuoja, tai, kuri valstyb, jei tokia yra, atsakinga56. Btent valstyb turi bti atsakinga u tai, kad bt utikrinta kontrol jos kibernetini sien ribose ir kad piktavalika kibernetin veikla, atsiradusi arba einanti per jos kibernetin jurisdikcij, bt stebima ir kontroliuojama. Visa atsakomyb u reagavim ir atakos tyrim turi bti taikoma ne aukai, bet tiems, kurie yra ariausiai ir kurie gali reaguoti incident.

3. Stebjimas, kaip gyvendinami aukiau idstyti suderinti sipareigo-jimai. Valstybs turt paremti sudaryti i savanori ekspert ir institucij, kurie stebt ir patart dviej aukiau aptart punkt vykdymo klausimais, koalicij.

Argumentai. Turi bti prieinamos tam tikros priemons, norint steb-ti ir informuoti dalyvaujanias valstybes apie piktavalik kibernetin veikl, kuri vyksta j kibernetins jurisdikcijos ribose arba eina per j. Reikia sukurti institucij, kuri sudaryt ekspertai, galintys stebti ir teikti objektyv vertini-m apie sipareigojim paeidimus. Tokiu bdu bt numatyta galimyb da-ryti velnj spaudim valstybms, kurios delsia arba nenori imtis veiksm dl nustatytos piktavalikos veiklos, vykstanios j kibernetinje jurisdikcijoje.

Tai nra naujiena bet kam, kas dirba tarptautini santyki srityje. Tai nra naivus idealizmas. Tais klausimais, kur suvokiama btinyb ir kur yra tikrai svarbu, valstybs susivienijo ir pasira tarptautinius susitarimus ir kon-vencijas. Tai ypa pasakytina apie masinio naikinimo ginkl draudim. Vienas modelis, kaip bt galima sprsti klausim, susijus su valstybi kibernetini ginkl gamyba ir panaudojimu, yra tarptautin Cheminio ginklo konvencija. Galbt, vis dar prisimenant j panaudojim Pirmajame pasauliniame kare ir pri-pastant technologij paang, kuri gali palengvinti chemini ginkl panaudo-jim ir padidinti j galimyb padaryti al, i konvencija sigaliojo 1997 metais. J pasira daugiau nei 190 valstybi, atstovaujani 98 % pasaulio gyventoj. Kartu su iuo susitarimu buvo sukurta Cheminio ginklo draudimo organizacija (angl. Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, OPCW), kurios

56 Healey J., ed., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 1986 to 2012, Cyber Studies Conflict Association, 2013, p. 265.

tikslas yra stebti ir kontroliuoti, kaip i konvencija yra gyvendinama57. Chemi-nio ginklo konvencija gali pasitarnauti, svarstant trij anksiau mint pasily-m gyvendinim. Raant straipsn, OPCW aktyviai prisidjo, sprendiant Si-rijos kriz. 2013 metais ios organizacijos nuopelnai buvo pripainti tarptautiniu mastu, kai OPCW buvo skirta Nobelio taikos premija.

Azijos Ramiojo vandenyno tinkl ir informacijos saugumo incident tyri-m grup (angl. Asia Pacific Computer Emergency Response Team, APCERT) yra regioninio bendradarbiavimo pavyzdys. APCERT sudaro nacionalins tinkl ir informacijos saugumo incident reagavimo tarnybos ir interneto paslaug tiekjai Japonijoje, Kinijoje ir Piet Korjoje. APCERT traktuoja internet ir jo bkl kaip vientis bendrai naudojam infrastruktr58. iai koalicijai pa-vyko isprsti kibernetinius incidentus, kylanius dl politini konflikt tarp jos nari59.

Tokio efektyvaus visuotinio reagavimo suvokt bendr grsm kiber-netinje erdvje pavyzdys yra CONFICKER darbo grups veikla 20082009 metais. Vyriausybms didia dalimi nepavyko suvokti auganio pavojaus in-ternetui, kur sukl CONFICKER viruso krjas, ukrsdamas vis daugiau kompiuteri, kuriems bet kuriuo metu buvo galima duoti komand veikti. No-rdami apsaugoti internet nuo io naujo ir potencialiai sunaikinanio viruso, darbo msi savanori grup, kuri jo gabs privats asmenys, interneto paslaug tiekjai ir nevyriausybins organizacijos. i pagrindin asmen gru-p sugebjo pakankamai ivystyti bendradarbiavim tarptautiniu mastu, kad galima bt analizuoti, stebti ir neutralizuoti interneto bomb, kokia buvo CONFICKER60. Tai tik keletas pavyzdi, k gali nuveikti motyvuota tarptau-tin bendruomen.

Ivados

Kibernetins erdvs, kuri yra daugiau negu visuomeninis internetas, jau nebegalima paprastai suvokti kaip globalios bendro naudojimo vietos, ku-rioje galima tvarkyti savo verslo reikalus, lankytis tinklalapiuose arba skaityti elektronin pat. j reikia irti kaip srit, kuri yra ypa svarbi valstybs

57 Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, http://www.opcw.org/chemical-weapons-convention/. 58 Ito Y., Making the Internet Clean, Safe and ReliableAsia Pacific Regional Collaboration Activi-ties, The Institute of Electrical and Electronics Engineers, http://ieeexplore.ieee.org/stamp/stamp.jsp?tp=&arnumber=5978796 2011.59 Ten pat. 60 Bowden M., Worm:The First Digital War, Atlantic Monthly Press, 2011, p. 221.

28

29ir jos piliei gerovei. Faktas, kuris tapt skausmingai akivaizdus tuo paiu momentu, kai vienas i svarbi proces arba paslaug yra nutraukiamas dau-giau nei keletui valand. ioje erdvje egzistuoja gyvybikai svarbs dalykai, kurie tapo paeidiami ir turi bti apsaugoti. Neseniai paskelbta informaci-ja apie kibernetini nusikaltli ir politini programii sumimus, nors ir labai sveikintina ir gerai iliustruoja bendradarbiavim ir augant teissaugos veiksmingum, rodo, jog saugi kibernetin erdv yra utikrinama tik i da-lies. Kibernetini nusikaltim kaina nerodo tikrojo pavojaus masto. Pasaulio ekonomikos poiriu i kaina faktikai galt, kaip spjama viename i moks-lini darb, siekti ne daugiau suapvalintos paklaidos dydio nuo 14 trilijon metins ekonomikos61. Neproporcingai daug dmesio skiriama informacijos ir informacini sistem (klaidingai vadinamomis ypatingos svarbos informa-cinmis infrastruktromis) apsaugai nuo kibernetins atak. Tikrasis pavojus, kur reikia atsivelgti, saugant kibernetin erdv, yra nekontroliuojama pik-tavalika valstybi veikla kibernetinje erdvje. Ypa ta veikla, kuria siekiama paralyiuoti valdymo sistemas ir elektros tinkl, duj vamzdyn, transporto sistem ir kit paslaug, kurios yra svarbiausios iuolaikinei civilizacijai, funk-cionavim. Kai kibernetins erdvs valdymas yra patiktas fizikos dsniams ir, nors priirimas auktos kvalifikacijos technolog, visos problemos negali bti isprstos. Kibernetin erdv taip pat negali bti naudojama sprendiant dabar pasaulyje vykstanius konfliktus. Buvusio JAV CV samdomojo dar-buotojo E. Snowdeno pavieinta informacija apie vyriausybs ilgalaik visuoti-n nipinjim ir ilgalaikes kenksmingas kibernetins veiklos programas 2013 met vasar demonstruoja ne tik mogaus teisi paeidimus ir demokratins valstybs tendencij elgtis taip, kaip elgiasi autoritarins valstybs, bet ir in-formuoja ir spja visuomen apie tai, kokias nekontroliuojamas kibernetines galias turi vyriausybs savo rankose.

Nesenai vykusiame Sirijos konflikte buvo siloma humanikai pade-monstruoti kibernetinius ginklus62. is faktas veria prisiminti kai kuriuos 1945 met svarstymus dl pirmosios atomins bombos panaudojimo spja-mojo jos demonstravimo. Labai abejotina, ar spaudiant ENTER klavi, gali-ma isprsti sudtingus konfliktus, tokius kokie dabar vyksta Vidurio Rytuose. Todl, jei tokie pasilymai yra vieai aptariami, reikalai darosi nekontroliuo-jami.

61 Center for Strategic and International Studies, The Economic Impact of Cybercrime and Cyber Espio-nage, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/reports/rp-economic-impact-cybercrime.pdf , 07 2013, p. 3.62 Healey J., Why the U.S. Should Use Cyber Weapons Against Syria, Defence One, http://www.de-fenseone.com/technology/2013/08/why-us-should-use-cyber-weapons-against-syria/69776/, 31 08 2013.

Tarptautin bendruomen turi stengtis labiau suprasti kibernetins er-dvs pobd ir svarb. Reikalingi nauji kibernetiniai diplomatai ir politikai , kurie vienodai suvokt tai, kas yra pavojuje, ir pasidalint iuo suvokimu. Yra poymi, kad kibernetin politika pradedama pripainti nauja saugumo poli-tikos sritimi63. Valstybs kibernetins erdvs veikla yra geriausiai suprantama kaip tarptautinio saugumo, o ne informacijos saugumo klausimas.

ios problemos negalima perduoti sprsti teistvarkai, kariuomenei ar valgybos tarnyboms. ie organai yra link veikti slapta. Bendradarbiavimas tarp daugelio viej ir privai sektori yra pagrindinis faktorius, utikrinan-tis saugi kibernetin erdv, slaptumas apsunkint tok bendradarbiavim. klausim turt skaidriai sprsti civiliai vyriausybi vadovai, nes tik jie gali susidoroti su visais nacionalinio ir tarptautinio saugumo klausimais.

2014 metais bus paymimas imtas met nuo Pirmojo pasaulinio karo pradios. Istorikai tebekomentuoja ir lauo galvas dl to, kodl turjo vyk-ti toks baisus karas. Viena i didiausi Pirmojo pasaulinio karo staigmen buvo nauj technologij panaudojimas, siekiant sukelti mirtin poveik. Pa-naudojus kulkosvaidius, iprit, bombardavim i oro ir torpedas, buvo pra-rasta milijonai gyvybi. Siekdami sprsti iuolaikinius, besikeiianius i-kius dl valstybi kibernetinje erdvje, kurie pateikiami iame straipsnyje, mes, tikriausiai, galtume pasimokyti i minto karo. JAV istorik Barbara W. Tuchman savo knygoje Rugpjio ginklai apie Pirmojo pasaulinio karo pradi taikliai pastebjo: Viena, kas yra bdinga 1914 metams kaip ir bet kuriam laikotarpiui kiekvieno, nesvarbu, kurioje pusje esanio, nusiteikimas nesi-ruoti sudtingesnei alternatyvai ir neveikti taip, kaip jie mano esant teisinga. Galbt, valstybs, kurios dalyvavo tame kare, atsivelgs tai ir elgsis taip, kad utikrint, jog kibernetini ginkl technologija nebt panai tragedij XXI amiuje prieastimi?

2013 m. spalis

63 Choucri N., Cyberpolitics in International Relations, The MIT Press, 2012, p. 238.

30

31Dovil Jakninait *Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Kritins saugumo studijos XXI amiuje: kur kreipti Lietuvos saugumo politikos tyrimus?

iame straipsnyje pristatomi naujausi saugumo studij tyrimai ir diskusijos, siekiant pasilyti nauj, kitoki gairi Lietuvos saugumo politikos tyrimams. Tekste i pradi aptariami pagrindiniai klausi-mai, kuriuos remiasi iuolaikins diskusijos dl saugumo, tada yra vertinama ir apvelgiama kritin saugumo studij tradicija, kuri formuluoja mstymo prielaidas ir rankius konkretiems sau-gumo klausimams analizuoti ir skatina refleksyvistin mstym apie saugum. Treioji straipsnio dalis skiriama trims reprezentatyvioms saugumo tyrim temoms (saugumo analizei per rizikos, ypatingumo ir medij sveik), itin suaktualjusioms pastaraisiais metais, ir saugumo studijoms silanioms inovatyvi valg.

vadas

Koks yra saugumo politikos rpestis, kokia ji turt bti, kaip mstyti apie saugum ie ir panas klausimai rpi ir politikos praktikams, ir politikos ana-litikams visame pasaulyje. Ms alyje refleksijos apie saugum sietinos su dviem procesais. Pirmasis tai Lietuvos valstybs atkrimas ir siekiai suvokti ir vertin-ti savo saugumo situacij, kuri lyg ir nurod temas, apie kurias reikia mstyti, ir klausimus, kuri prasminga klausti. Taiau ie bandymai negaljo bti atsieti nuo pastang sigilinti vakarietiko mstymo apie saugum tradicijas, ginus ir atsa-kymus (antrasis procesas). Btent antrojo proceso rezultatas buvo odynas, lei-diantis kalbti apie saugum po altojo karo, analizs rankiai ir naujos teorins pozicijos. Lietuvos situacijai gerinti pradtos taikyti nacionalinio, kolektyvinio saugumo idjos, pradta diskutuoti apie saugumo bendruomens, strategins kul-tros krim, formuluota apsisaugojimo nuo grsmi koncepcija, diskutuota apie maos valstybs saugumo politikos galimybes, mokytasi pagrindini tarptautini santyki disciplinos, saugumo studij svok ir susipainta su tradicijomis.

* Dr. Dovil Jakninait Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto docent. Adresas korespondencijai: Vokiei 10, 01130Vilnius, tel. (8 5) 251 4137, el. p. dovile.jakniunaite@tspmi.vu.lt.

Akademins saugumo studijos Vakaruose pakito, nes turjo bti i nau-jo vertinta ir suprasta pakitusi altojo karo aplinka. Paskutiniajame XX a. de-imtmetyje itin suintensyvjo teoriniai ginai, kaip geriau analizuoti saugum, ir apskritai, kas yra toki studij objektas. Diskutuota apie saugumo svokos pltim, jos objekt skaiiaus didinim, ginytasi dl saugumo sektori, regio-nini saugumo kompleks idjos taikymo. iuos dalykus vliau kuriam laikui ugo sugrsminimo teorija ir sugrsminimo proceso analiz.1

i audring diskusij erdv Lietuvoje i pradi irta i toli ir eng-ta nedrsiai, vis pirma usiimant bazini idj pristatymu ir j i pradi gana nesudtingu taikymu Lietuvoje.2 Stipr postm mstant apie saugumo studijas padar Barryio Buzano knygos mons, valstyb ir baim: tarptau-tinio saugumo studijos po altojo karo vertimas lietuvi kalb3. i knyga visai saugumo studij disciplinai (ypa Europoje) ilieka vienu svarbiausi vadini tekst apie nacionalin ir tarptautin saugum. ia knyga pereita nuo siauro, karinio, poirio prie platesnio poirio saugum . Lietuvoje i knyga buvo ne tik pirmieji saugumo studij teoriniai pagrindai, bet ir paskata prad-ti inovatyvius sektorinius saugumo tyrimus.4 Paioje deimtojo deimtmeio pabaigoje Lietuvoje prasidjo ir sugrsminimo studijos, tuo laiku vis labiau populiarjusios visoje Europos saugumo tyrj bendruomenje. Diskutuota tiek teoriniais klausimais, tiek atliekant empirinius Lietuvos saugumo politi-kos tyrimus, nustatant sugrsminimo strategijas.5

Geopolitika buvo kita stipri teorin tradicija, kuriai rpjo Lietuvos sau-gumo situacijos analiz. Jos atstovai, vertindami Lietuvos geografin padt, istorin patirt, i dalies ir dabarties situacij, siek pagrsti provakarietikos usienio ir saugumo politikos pasirinkimus ir pabrti vakarietikos geopoli-

1 Buzan B. & Hansen L., The Evolution of International Security Studies, Cambridge: Cambridge University Press, 2009.2 Bagdonaviius V., sud., Lietuvos nacionalinis saugumas: teorija ir realijos, Vilnius: Filosofijos, sociologi-jos ir teiss institutas, 1994; Vliau pasirod: Vareikis ir kt.., Skaitiniai apie nacionalin ir tarptautin saugum, T. 1, Vilnius: Ogamas, 2000; Prazauskas A., Bajarnas E., & ulys A., Skaitiniai apie nacionalin ir tarptautin saugum, T. 2, Vilnius: Ogamas, 2001.3 Buzan B., mons, valstyb ir baim: tarptautinio saugumo studijos po altojo karo, Vilnius: Eugrimas, 1997; angl kalba Barry B., People, States, and Fear, 1991.4 Jurgeleviit D., Saugumo samprata informacijos amiaus tarptautiniuose santykiuose, Vilnius: VU TSPMI bakalauro darbas, 2004; Jurgeleviit D., The Issue of Occupation in Lithuanian-Russian Rela-tions: Information Security Aspects, Lithuanian Foreign Policy Review 18 (2), 2006, p. 5682; Janelinas T., Gegus 9-osios problema saugumizavimo teorijos ir komunikacinio saugumo poiriu Politologija, 2, 2005, p. 330.5 Miniotait G., The Security Policy of Lithuania and the Integration Dilemma, COPRI Working Papers 5/2000, Copenhagen: Copenhagen Peace Research Institute, 2000; Miniotait G., Jakninait D., Lietuvos saugumo politika ir identitetas iuolaikini saugumo studij poiriu, Politologija, 3, 2001, p. 2143; Janelinas, op.cit.; Jurgeleviit, op.cit.

32

33tins orientacijos privalumus6. Dar vien saugumo studij grup sudar ana-litinio rekomendacinio pobdio tekstai, kuriais bandytos parodyti vienos ar kitos Lietuvos saugumo problemos ir j sprendimo bdai. Tokie tekstai retai bdavo traukiami isamesnes saugumo studij diskusijas, likdami politikos diskusij erdvje.

Pastarj deimties met Lietuvos akademini saugumo tyrim ma-jimas susijs su pasikeitusia politine situacija7. Narysts ES ir NATO padar mekos paslaug dmesys nukrypo i institucij veiklos analiz ir Lietuvos veikimo strategijas iose organizacijose. Terorizmas, XXI a. pradioje buvs pagrindine tarptautinio saugumo tematika, ir jo tyrimai Lietuvai nebuvo itin aktuals, o 2008 m. prasidjusi ekonomin kriz nukreip tyrj dmes dar toliau nuo saugumo klausim. Tad galima sakyti, kad pastaruosius kelerius metus Lietuvos akademinje erdvje nepastebimi naujausi tyrimai, bandymai juos analizuoti, maai diskutuojama apie iuolaikinius saugumo ikius, sk-mes ir neskmes, saugumo politikos pasekmes valstybms, jos pilieiams ir tarptautinei aplinkai, metodologines problemas ar nauj ranki taikym.

iuo straipsniu pristatomi naujausi saugumo studij tyrimai ir diskusi-jos, siekiant pasilyti nauj, kitoki valg Lietuvos saugumo politikos tyri-mams. Tam straipsnyje yra apvelgiami paskutinieji saugumo studij tyrimai ir teoriniai ginai. I pradi aptariami pagrindiniai klausimai, kuriais remiasi iuolaikins diskusijos apie saugum. Tada yra vertinama ir apvelgiama kri-tin saugumo studij tradicija, kuri formuluoja mstymo prielaidas ir rankius konkretiems saugumo klausimams analizuoti ir skatina refleksyvistin msty-m apie saugum. Treioji straipsnio dalis skiriama trims reprezentatyvioms saugumo tyrim temoms (saugumo analizei per rizikos, ypatingumo ir medij sveik), itin suaktualjusioms pastaraisiais metais ir saugumo studijoms, si-lanioms inovatyvi valg. Btina pabrti, kad nei pasirinktos temos, nei aptariamos teorins pozicijos, nei apvelgiami konkrei autori darbai toli grau neisemia iuolaikini saugumo studij. To negalt padaryti n vienas vadinis straipsnis. Tad pasirinkimas yra neabejotinai subjektyvus, taiau kartu remiasi sitikinimu, kad i klausim pristatymas Lietuvos metins strategins apvalgos skaitytojams suteiks nauj idj ir atvers gal kiek maiau pastam kritini saugumo studij perspektyv.

6 Laurinaviius ., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybi geopolitikos bruoai. XX amius, Vilnius: Vilniaus istorijos institutas, 2005; Statkus N., Motieka E., Laurinaviius ., Geopolitiniai kodai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004; Motieka E. & Statkus N., Geopolitini kod struktra ir dinamika Politologija, 2003, 29(1) p. 60110.7 Tiktina, kad 2014 m. Ukrainos vykiai greiiausiai paskatins diskusijas dl informacinio saugumo. Bus domu stebti, ar jos bus perkeltos akademin erdv ar leis suformuluoti analitini ranki iai svokai.

1. Saugumo tyrim tradicija, pltra ir sugrsminimas

Siekiant suprasti pastarj deimties met tendencijas diskutuojant apie saugum, pirmiausia reikia susigaudyti, kokiomis diskusijomis remiamasi ir k nurodoma. ia svarbs trys dalykai tradicins saugumo sampratos kriti-ka, saugumo svokos pltra ir sugrsminimo teorijos naas. Diskusijos dl i klausim, galima sakyti, apibr pirmj deimtmet po altojo karo.

Tradicine saugumo samprata laikomas siauras, karinis poiris sau-gum, kai pagrindinis dmesys yra rpinimasis fiziniu valstybs, o ne kokio kito tarptautini santyki subjekto, saugumu ir ilikimu. Pagal Stephen Wal-t, saugumo studijos tiria slygas, kuriomis didja jgos naudojimo tikimy-b, bdus, kuriais jgos naudojimas veikia individus, valstybes, visuomenes, ir konkrei valstybi politik, kuria siekiama ruotis, ivengti arba pradti kar8. Jis pabr btent karin, materialistin poir nacionalin saugum ir saugumo dilemos9 vaidmen valstybi santykiuose. Walto sitikinimu nra prasms diskutuoti apie kitokias saugumo problemas, nes jos nutolina dmes nuo bazini, esmini klausim ir problem.

Tradicin saugumo svoka yra pagrindinis atspirties takas diskutuo-jant, k ir kaip reikia keisti diskusijose apie saugum, kartu i svoka buvo ir yra labiausiai kritikuojama dl savo siaurumo, dl pernelyg didelio dme-sio prievartai, karui ir dl majanio aktualumo. Manoma, kad toks poiris iuolaikinje pasaulio politikoje nebetinkamas, nes keiiasi grsmi pobdis, riba tarp vidini ir iorini grsmi vis labiau nyksta ir pati valstyb gali tapti grsme saugumui.

Btent ioje vietoje galime kalbti apie svokos pltr, kai od saugu-mas pradta taikyti vis didesniam problem skaiiui aprayti (svokos plti-mas) ir pridedant daugiau saugumo objekt (nuo individualaus iki tarptauti-nio, globalaus saugumo (taip vadinamasis svokos gilinimas)10. Tipinis ios tendencijos pavyzdys yra jau minta Buzano knyga, kurioje jis skiria penkis saugumo sektorius (karin, politin, ekonomin, aplinkosaugin ir socialin) ir kalba ne tik apie nacionalin, bet ir individual ir tarptautin saugum.11 Jo sitikinimu, btent toks kompleksikas poiris geriausiai atspindi ir yra tin-kamas situacijai po altojo karo suprasti.

8 Walt S.M., The Renaissance of Security Studies, International Studies Quarterly 35 (2), 1991, p. 212.9 Saugumo dilema prasta apibdinti situacij, kai vieno subjekto siekis didinti savo saugum sukuria nesaugum kitam ir dl to j irgi skatina didesn dmes skirti savo saugumui. Tokia situacija paprastai atveda ne prie saugumo, o prie nesaugumo situacijos. 10 Krause, K. & Williams, M.C., Broadening the Agenda of Security Studies: Politics and Methods, Mer-shon International Studies Review, 40 (2), 1996, p. 229-254.11 Buzan, op.cit.

34

35Besipltojant ginams dl to, kiek ir kurios problemos yra saugumo, ku-

rios nusipelno jomis bti, o kurios ne, kas atsitinka, kai vis daugiau problem tampa saugumo problemomis, kyla klausimas, o kaip mes atskiriame saugumo problemas ir kaip jas prioritetizuojame. is klausimas ir tampa sugrsminimo teorijos esminiu rpesiu ir atspirties taku. Tad treioji teorin tendencija, ku-rios negalima apeiti vertinant XX a. pabaigos diskusijas dl saugumo tai su-grsminimo teorija. Ji siejama su Buzanu ir Ole Waeveriu bei Kopenhagos taikos tyrim institutu, kuriame dirbo minti ir kai kurie kiti pagrindiniai prie teorijos prisidj mokslininkai12. Sugrsminimo teorija remiasi trimis esminmis svo-komis sugrsminimo13, saugumo sektori14 ir regionini saugumo komplek-s15. Sugrsminimas yra labiausiai mokykl igarsinusi ir iskyrusi idja.

Kai kalbama apie saugumo problem, kalbama apie egzistencines grs-mes (t. y. apie tai, kas kelia didiausi pavoj) kuriam nors objektui, kuris vadi-namas referentiniu. Tai reikia, kad siekiant tas grsmes paalinti yra leidiama imtis ypating, u prastos politikos erdvs ieinani priemoni. Norint su-prasti saugumo politik reikia suprasti, kas kalba ir kaip kalba. Taigi grsms kyla i kalbini praktik, o pats saugumas yra kalbos aktas, kur itaria galias turintys veikjai, daniausiai politikai. Procesas, kurio metu tam tikros pro-blemos, rpesiai per kalbos aktus virsta saugumo problemomis ir vadinamas sugrsminimu.16

Pagal i logik nra jokios prasms ginytis, ar grsms vertintos objektyviai ar ne, prasmingiau yra suprasti grsmi konstravimo proces. Pa-tys klausimai nra savaime nei saugumo, nei nesaugumo. vardijus juos kaip tokius ir tvirtinus vardijim politinje dienotvarkje, jie tampa saugumo politikos dalimi su visomis prastomis pasekmmis. Taigi sugrsminimo te-orija silo intersubjektyv poir saugum ir jo grsmes. Tyrjai neklausia, k reikia saugumas, o analizuoja konkreias lingvistines praktikas ir siekia suprasti, kaip kalbama apie saugum.

Sugrsminimo teorija privert smarkiai suabejoti bepradjusia sigalti nuostata, kad kuo daugiau saugumo problem, tuo geriau17. Saugumo politi-

12 Sugrsminimo teorija danai vadinama ir Kopenhagos mokyklos teorija pagal viet, kurioje ji susi-formavo. vard jai dav McSweeneyus. Be mint mokslinink prie Kopenhagos mokyklos teorijos pltotoj priskiriami Lene Hansen, Jaapas de Wildeas. 13 Waever O., Securitization and Desecuritization in R. D. Lipschutz, ed., On Security, Columbia Univer-sity Press, 1995, p. 4686.14 Aikiausiai ipltota Buzan B., Waever O., & Wilde de J., Security: A New Framework for Analysis, Boul-der, CO: Lynne Rienner, 1997.15 Buzan B. & Waever O., Regions and Powers: The Structure of International Security, Cambridge: Cam-bridge University Press, 2003.16 Isamiau apie tai r. Buzan, Waever & Wilde, op.cit.17 Argumentuojant, kad tai, viena vertus, atspindi ms sudtingjant pasaul, o, kita vertus, leidia labiau atkreipti dmes egzistuojanias problemas.

kos retorikos dominavimas sukuria nereikaling ypatingumo situacij, kelia tamp ir suteikia valstybei ar jos institucijoms itin didel gali, kurios iaip jau prastame demokratikame politiniame procese nebt priimtinos. Todl tam tikra prasme, saugumas tai politikos neskm, negebjimas susidoroti su problemomis pagal prastas politines procedras. Dl to nugrsminimas, ypa Waeverio sitikinimu, turt bti ilgalaik strategija, reikt siekti, kad problemos bt sprendiamos vieojoje erdvje, o ne gaminti vis daugiau sau-gumo klausim.18 Sugrsminimo idjos populiarjimas buvo labai susijs su konstruktyvistiniu poskiu tarptautini santyki disciplinoje. Aleksanderio Wendto garsioji fraz anarchija yra tai, k valstybs su ja padaro19 nubr alternatyv plat keli tyrimams siekti suvokti, kaip mes kaip tarptautins politikos, saugumo veikjai, kuriame pasaul per savo kalb ir praktikas.20

2001 m. rugsjo 11-oji JAV, kai nuo terorist ipuoli uvo daugiau nei trys tkstaniai moni, tapo kita simboline data, ymjusia nauj diskusij dl saugumo ir saugumo tyrim etap. inoma, i data yra daugiau formalus ir kartu simbolinis pasirinkimas, nuo kurio tiesiog patogu vertinti paskutini met saugumo studij raid. Teorinis mstymas ir diskusijos retai bna taip aikiai priklausomos nuo konkrei istorini vyki. Tokie vykiai daugiau yra tam tikras ymeklis, leidiantis rykiau nustatyti tendencijas, o ne briantis aikias diskusij ribas. Kita vertus, refleksija to, kas vyko per 2001 rugsjo 11-j, taip pat tolesni, taiau dl 2001 rugsjo 11-osios atsiradusi politini sprendim ir veiksm vertinimas buvo svarbi paskata daugumai toliau apta-riam klausim ir svarstym. Todl apvalgoje koncentruojamasi pastarj madaug penkiolikos met saugumo tyrimus, kaip jau minta, analizuojant kritini saugumo studij lauk.

2. Kritiniai poiriai saugum

Saugumo studij laukas, galima sakyti, yra pasidalijs dvi stovyklas patarj ir isteblimento kritik21. Saugumo studijos yra labai glaudiai susijusi su politine praktika ir politikos krimu, saugumo analitikai nuo pat altojo karo pradios smarkiai prisideda prie saugumo politikos odyno formavimo,

18 Waever, Securitization and Desecuritization.19 Wendt, A., Anarchy is What States Make of It: The Social Construction of Power Politics, International organization, 46(2), p.391425.20 Isamiau apie konstruktyvizmo na r. Jakninait D., Nekraas E., Kaip tirti tarptautinius santykius konstruktyvistikai: filosofini prielaid ir teorini nuostat analiz, Politologija, 59 (3), p.2958.21 C.A.S.E. Collective, Critical Approaches to Security in Europe: A Networked Manifesto, Security Dia-logue 37 (4), 2006, p. 462.

36

37prie saugumo politikos pagrindimo ir pateisinimo.22 Jei laikytumms tokios skirties, tai pirmoji stovykla daniausiai sprendia jau sigaljusias saugumo problemas, laikosi objektyvistinio, racionalistinio poirio saugum, daugu-m politini praktik laiko duotybmis ir daugiau maiau palaiko sistemos status quo.

Robertas Coxas teorijas skirst problemas sprendianias ir kriti-nes. Problemas sprendianios, pagal j, priima kaip savaime suprantamus egzistuojanius socialinius ir politinius santykius ir juos reguliuojanias institucijas23. ios teorijos teigia, kad pasaulis yra stabilus, taip pat aiks ir jame veikiantys veikjai ir problemos, o tyrim tikslas padaryti taip, kad pa-saulis veikt tvarkingai, neusikirst. Pirmoji saugumo studij stovykla kaip tik ir priklausyt Coxo problemas sprendianioms teorijoms. ioje straipsnio dalyje pristatomos pagrindins kritins pozicijos, metanios ik tradici-niams poiriams. Koki privalum teikia kritinis, kitoks kalbjimas ir kodl iame straipsnyje koncentruojamasi j?

Kritin analiz vis pirma reikia abejon nusistovjusiomis mstymo tradicijomis ir prielaidomis, kuriomis ios remiasi. Neanalizuojant mstymo prielaid rizikuojama nepastebti tam tikr reikini, problem. Teorijos ne tik apibdina pasaul, jos kuria, apibria savo analizs objektus, nemanoma formuluoti vertybikai neutrali ini. Nurodydami, k reikia irti, k ana-lizuoti, apibrdami analizs objekt, formuluojame ir savo teorines pozici-jas. Teoretizavimas vyksta tam tikroje erdvje tam tikru laiku ir priklauso nuo mogaus kaip socialaus veikjo pozicijos (vietos, isilavinimo, klass, vertybi ir daugybs kit savybi). Ir visa tai turi pasekmi. Dl to Coxas teig, kad theory is always for someone and for some purpose24 (teorija visada yra rei-kalinga kam nors ir kieno nors tikslui pasiekti).

Kritines saugumo tyrim perspektyvas jungia bendra nuostata saugu-mo praktikas irti kritikai ir kartu refleksyviai, nepriimant politinio spren-dimo prielaid kaip nekvestionuotin, analizuojant kaip per saugumo prakti-kas formuojasi ir sitvirtina tam tikri supratimai, nuostatos ir kokias pasekmes ie procesai sukuria. Dl to straipsnyje koncentruojamasi kritin kalbjim, kuris siekia atverti daugiau ir kitoki saugumo studij erdvi. Kritins pozici-jos silo praktikams bti refleksyvesniais. Toks veiksmas pasilo bdus, kaip veikti ir mstyti pliuralistinje, prietaringoje aplinkoje, kurioje yra skirtingos

22 Lawrence P.K., Strategy, Hegemony and Ideology: The Role of Intellectuals, Political Studies 154, 1996, p. 4459.23 Cox R. W., Social Forces, States and World Orders: Beyond International Relations Theory, Millennium, 10 (2), 1981, p. 128. 24 Ibid.

tiesos, daugyb teorij ir inojimo form. ios perspektyvos atstovai tvirtina, kad saugumas yra antrin svoka,

kuri kyla ir yra neatsiejama nuo suvokimo, kaip veikia pasaulis ir kas yra po-litika. 25 I ties nesunku sutikti, kad saugumas tai grsmi nebuvimas. Ta-iau is apibrimas yra apgaulingai paprastas. Kad ilaisvintumme pasaul nuo grsmi, pirmiausia reikia inoti grsmes, kuri bandome atsikratyti. Taip pat reikia inoti, k saugome. Kritinje teorijoje individas tampa pagrindiniu referentiniu saugumo objektu. Dauguma problem, apie kurias kalba saugu-mo svokos pltjai, veikia vis pirma mones, j gyvenimus, o ne valstybes. Valstybs yra moni bendruomens, dl to ir moni saugumas turt rpti pirmiausia.

Diskutuojant dl dmesio individui ir politinio grsmi krimo pob-dio dominuoja dvi diskusij kryptys Velso ir Paryiaus mokykl26.

Velso mokykla siejama pirmiausia su Kenu Boothu27, taip pat Keith Krause, Mikeu Williamsu28, Richardu Wynu Jonesu29. Jie smarkiai kritikuoja tradicin karinio saugumo ir konflikt sprendimus orientuot poir. Idja, kad karas yra esmin, pagrindin