LT - European Court of Auditorseca.europa.eu/Lists/ECADocuments/FCAM_2012/FCAM_2012_LT.pdf · 4.5.3 Patikinimo pareiškimo su „Dalyko pabrėžimo“ pastraipa pavyzdžiai. 4.6 Nagrinėjami

Europos Audito rūmAi

FinAn

sinio

ir At

itikt

iEs Au

dito

VAdo

VAs

2012

LT

| 2 Apžvalga

FAAV – Apžvalga

FINANSINIO IR

ATITIKTIES AUDITO VADOVAS

APŽVALGA

FINANSINIO IR ATITIKTIES AUDITO VADOVO DALYS

IŠSAMUS TURINYS

ĮVADAS

1 DALIS. BENDRIEJI KLAUSIMAI

2 DALIS. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PATIKIMUMAS (FINANSINIS AUDITAS)

3 DALIS. ATITIKTIS TAIKOMIEMS ĮSTATYMAMS IR KITIEMS TEISĖS AKTAMS

(ATITIKTIES AUDITAS)

TERMINŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

Su kuo susisiekti

Išsamesnę informaciją galite gauti:

Europos Audito Rūmai - CEAD kolegija

Audito metodikos ir pagalbos skyrius

El. paštas AMS ECA-CONTACT/Eca arba [email protected]

Kviečiame kopijuoti ir platinti šį vadovą; specialus Europos Audito Rūmų leidimas nėra būtinas.

mailto:AMS%20ECA-CONTACT/Eca�mailto:[email protected]�

| 3 Išsamus turinys

FAAV – Išsamus turinys

FINANSINIO IR


IŠSAMUS TURINYS

ĮVADAS

Vadovo tikslas ir pagrindinės temos Audito Rūmų audito metodikos struktūra Finansinio ir atitikties audito vadovo struktūra

1 DALIS. BENDRIEJI KLAUSIMAI 1 skirsnis. Pagrindas

1.1 Patikinimo užduoties apibrėžtis 1.2 Vadovo taikymo sritys 1.3 Ką Audito Rūmai privalo audituoti? 1.4 Kokias audito ataskaitas ir nuomones reikia rengti? 1.5 Audito Rūmų juridinė prieigos teisė 1.6 Audito Rūmų profesinės pareigos finansinių ir atitikties auditų srityje 1.7 Audito Rūmų atliekamų finansinių ir atitikties auditų tipai ir tikslai 1.8 Audito tvirtinimai 1.9 Finansinio ir atitikties audito proceso apžvalga 1.10 Audito darbo dokumentavimas

1.10.1 Audito dokumentų parengimas laiku 1.10.2 Atliktų audito procedūrų ir surinktų audito įrodymų dokumentavimas 1.10.3 Audito bylų sudarymas 1.10.4 Audito dokumentų pakeitimai

1.11 Kokybės kontrolė 1.11.1 Kokybės kontrolės apibrėžtis 1.11.2 Kokybės kontrolės sistemos elementai

2 skirsnis. Planavimas

2.1 Planavimas. Apžvalga 2.1.1 Programavimas kaip audito užduoties pradinis etapas 2.1.2 Ką reiškia planuoti auditą 2.1.3 Planavimo svarba ir esmė 2.1.4 Planavimo etapo pakopos

2.2 Reikšmingumo nustatymas 2.2.1 Įvadas ir apibrėžtis 2.2.2 Daugiausia dėmesio informacijos naudotojams 2.2.3 Dėl ko nustatomas reikšmingumas 2.2.4 Kada atsižvelgti į reikšmingumą 2.2.5 Kiekybiniai ir kokybiniai aspektai 2.2.6 Reikšmingumo dokumentavimas



2.3 Rizikų nustatymas ir vertinimas susipažįstant su subjektu ir jo aplinka bei Audito Rūmų patikinimo modelis 2.3.1 Audito rizika ir rizikos vertinimo procedūros 2.3.2 Subjekto ir jo aplinkos pažinimas 2.3.3 Būdingos rizikos nustatymas ir vertinimas 2.3.4 Subjekto vidaus kontrolė 2.3.5 Subjekto vidaus kontrolės pažinimas

2.4 Audito įrodymų pakankamumo, svarbos ir patikimumo vertinimas 2.4.1 Kas yra audito įrodymai? 2.4.2 Audito įrodymų pakankamumas 2.4.3 Audito įrodymų svarba 2.4.4 Audito įrodymų patikimumas 2.4.5 Audito įrodymų patvirtinimas arba trianguliacija 2.4.6 Audito įrodymų šaltiniai 2.4.7 Audito įrodymų tipai 2.4.8 Audito įrodymams gauti skirtos audito procedūros 2.4.9 Prieiga prie audito įrodymų 2.4.10 Audito įrodymų konfidencialumas 2.4.11 Audito įrodymų dokumentavimas

2.5 Audito procedūrų rengimas 2.5.1 Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant audito procedūras 2.5.2 Audito procedūrų turinys 2.5.3 Kaip rengti audito procedūras 2.5.4 Kontrolės testų rengimas – pobūdis, tvarkaraštis ir aprėptis 2.5.5 Pagrindinių procedūrų rengimas – pobūdis, tvarkaraštis ir aprėptis 2.5.6 Audito imties sudarymas ir kiti testuotinų elementų atrankos būdai

2.6 Audito planavimo memorandumo ir audito programos rengimas 2.6.1 Audito planavimo memorandumas (APM) 2.6.2 Audito programa 2.6.3 Planavimo sprendimų pakeitimai audito metu 2.6.4 Dokumentavimas

3 skirsnis. Tikrinimas

3.1 Tikrinimas. Apžvalga 3.2 Audito procedūrų atlikimas

3.2.1. Audito procedūros, skirtos gauti audito įrodymus 3.2.2 Kontrolės testų atlikimas 3.2.3 Pagrindinių procedūrų vykdymas – detalieji testai 3.2.4 Audito testų rezultatų dokumentavimas

3.3 Audito procedūrų rezultatų vertinimas 3.3.1 Klaidų pobūdžio ir priežasčių apžvalga 3.3.2 Imties rezultatų vertinimo ir ekstrapoliavimo apžvalga 3.3.3 Kontrolės testai – klaidų pobūdis ir priežastys bei rezultatų ekstrapoliavimas ir vertinimas 3.3.4. Pagrindiniai detalieji testai – klaidų pobūdis ir priežastys bei rezultatų ekstrapoliavimas ir vertinimas

3.4 Analitinės procedūros 3.4.1 Analitinių procedūrų apibrėžtis 3.4.2 Analitinių procedūrų taikymo procesas 3.4.3 Kada taikomos analitinės procedūros 3.4.4 Analitinės procedūros kaip pagrindinės procedūros tikrinimo etape 3.4.5 Analitinės procedūros atliekant bendrą peržiūrą audito pabaigoje

3.5 Rašytiniai pareiškimai 3.5.1 Įvadas 3.5.2 Vadovybės rašytinis savo įsipareigojimų patvirtinimas 3.5.3 Specialūs rašytiniai pareiškimai dėl reikšmingų klausimų 3.5.4 Rašytinių pareiškimų patikimumo vertinimas

3.6 Trečiųjų asmenų darbo naudojimas 3.6.1 Įvadas 3.6.2 Kito auditoriaus darbo naudojimas 3.6.3 Susipažinimas su vidaus audito funkcija 3.6.4 Auditoriaus eksperto darbo naudojimas

3.7 Kitos audito procedūros 3.7.1 Susijusios šalys

3.8 Audito metu nustatytų faktų patvirtinimas



4 skirsnis. Ataskaitų teikimas 4.1 Ataskaitų teikimas. Apžvalga

4.1.1 Įvadas 4.1.2 Audito ataskaitų tipai 4.1.3 Gerų audito ataskaitų savybės 4.1.4 Audito Rūmų ataskaitų naudotojai 4.1.5 Trečiųjų šalių įvardijimas Audito Rūmų ataskaitose

4.2 Patikinimo pareiškimas – audito nuomonės formulavimas 4.3 Nemodifikuota nuomonė

4.3.1 Kada reikėtų pateikti nemodifikuotą nuomonę? 4.3.2 Nemodifikuotos nuomonės dėl finansinių ataskaitų patikimumo modelis 4.3.3 Nemodifikuotos nuomonės dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo modelis

4.4 Modifikuota nuomonė 4.4.1 Modifikuotos nuomonės apibrėžtis ir kada reikėtų ją naudoti 4.4.2 Trijų modifikuotų nuomonių tipų apibūdinimas 4.4.3 Negalėjimo gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų pobūdis ir pasekmės 4.4.4 Paplitusio poveikio apibrėžtis 4.4.5 Modifikavimo pagrindo pastraipa 4.4.6 Modifikavimo pastraipos modelis 4.4.7 Atitinkami auditoriaus atsakomybės aprašymo pakeitimai 4.4.8 Ryšiai su už valdymą atsakingais asmenimis 4.4.9 Patikinimo pareiškimų su nuomonės modifikavimu pavyzdžiai 4.4.10 Fragmentinių nuomonių neteikimas

4.5 „Dalyko pabrėžimo“ ir „Kitų dalykų“ pastraipos 4.5.1 „Dalyko pabrėžimo“ pastraipa 4.5.2 Kiti dalykai auditoriaus ataskaitoje 4.5.3 Patikinimo pareiškimo su „Dalyko pabrėžimo“ pastraipa pavyzdžiai

4.6 Nagrinėjami klausimai, susiję su įtariamo sukčiavimo atvejais

I priedas. Būdingos rizikos veiksniai II priedas. Su vidaus kontrolės sistemos komponentais susijusi smulkesnė informacija III priedas. 2010 m. Audito Rūmų patikinimo pareiškimas IV priedas. Paplitimas kaip pagrindas nustatant Audito Rūmų DAS audito nuomonių modifikavimo tipą

2 DALIS. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PATIKIMUMAS

1 skirsnis. Pagrindas

1.1 Audituojamos finansinės ataskaitos 1.2 Patikimumo apibrėžtis 1.3 Taikoma finansinės atskaitomybės sistema 1.4 Profesinis elgesys 1.5 Bendrasis patikimumo audito tikslas 1.6 Su patikimumu susiję audito tvirtinimai

1.6.1 Konkretūs elementai, susiję su audituojamomis finansinėmis ataskaitomis 2 skirsnis. Planavimas

2.1 Planavimas. Apžvalga 2.1.1 Patikimumo auditui skirto auditoriaus metodo pagrindas

2.2 Reikšmingumo nustatymas 2.2.1 Reikšmingumo lygiai 2.2.2. Su patikimumu susijęs kiekybinis ir kokybinis reikšmingumas 2.2.3. Į finansines ataskaitas įtraukti svarbūs straipsniai

2.3 Rizikų nustatymas ir vertinimas susipažįstant su subjektu ir jo aplinka, įskaitant jo vidaus kontrolę 2.3.1 Audito rizika 2.3.2 Subjekto veiklos supratimas, siekiant nustatyti ir įvertinti būdingą riziką 2.3.3 Subjekto vidaus kontrolė 2.3.4 Kontrolės rizikos nustatymas ir vertinimas 2.3.5 Iškraipymų rizikos pavyzdžiai



2.4 Audito įrodymų pakankamumo, svarbos ir patikimumo vertinimas 2.4.1 Metinių finansinių ataskaitų, audito įrodymų ir audito ataskaitos ryšys 2.4.2 Audito įrodymų šaltiniai 2.4.3 Audito įrodymams gauti skirtos audito procedūros

2.5 Audito procedūrų rengimas 2.5.1 Įvertintos reikšmingų iškraipymų rizikos susiejimas su audito procedūromis 2.5.2 Kontrolės testų rengimas 2.5.3 Analitinių procedūrų, kaip pagrindinių procedūrų, rengimas 2.5.4 Detaliųjų testų rengimas 2.5.5 Audito imties sudarymas

2.6 Audito planavimo memorandumo ir audito programos parengimas 2.6.1 Audito planavimo memorandumas


3.1 Tikrinimas. Apžvalga 3.2 Audito procedūrų atlikimas – kontrolės ir detalieji testai

3.2.1 Kontrolės testų atlikimas 3.2.2 Detaliųjų testų atlikimas

3.3 Audito procedūrų rezultatų vertinimas 3.3.1 Iškraipymų ir jų galimų priežasčių nustatymas 3.3.2 Iškraipymų tipai 3.3.3 Iškraipymų poveikis audito metodui 3.3.4 Pranešimas ir iškraipymų ištaisymas 3.3.5 Neištaisytų iškraipymų poveikio vertinimas 3.3.6 Visos finansinės atskaitomybės įvertinimas

3.4 Pagrindinių analitinių procedūrų atlikimas 3.5 Rašytiniai pareiškimai

3.5.1 Vadovybės pripažįstama atsakomybė 3.5.2 Specialūs rašytiniai pareiškimai dėl reikšmingų klausimų 3.5.3 Rašytinių pareiškimų patikimumo vertinimas

3.6 Trečiųjų asmenų darbo naudojimas 3.6.1 Kito auditoriaus darbo naudojimas 3.6.2 Susipažinimas su vidaus audito funkcija 3.6.3 Auditoriaus eksperto darbo naudojimas

3.7 Kitos audito procedūros 3.7.1 Apskaitiniai įvertinimai 3.7.2 Pobalansiniai įvykiai 3.7.3 Išorės šalių patvirtinimas 3.7.4 Susijusios šalys

3.8 Audito metu nustatytų faktų patvirtinimas 4 skirsnis. Ataskaitų teikimas

4.1 Ataskaitų teikimas. Apžvalga 4.2 Patikinimo pareiškimas – audito nuomonės formulavimas

4.2.1 Įvadas 4.2.2 Patikinimo pareiškimo dėl patikimumo turinys 4.2.3 Nuomonių tipai 4.2.4 Svarstymai formuluojant nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų 4.2.5 Kokybiniai subjekto apskaitos politikos aspektai 4.2.6 Taikomos finansinės atskaitomybės sistemos aprašymas 4.2.7 Teisingas pateikimas 4.2.8 Pavyzdžiai 4.2.9 Papildoma ir kita informacija

4.3 Modifikuotos nuomonės 4.3.1 Reikšmingų iškraipymų pobūdis 4.3.2 Paplitusi (-ios) problema (-os), dėl kurios (-ių) galima pateikti modifikuotą nuomonę 4.3.3 Draudimas teikti fragmentines nuomones 4.3.4 Auditoriaus ataskaitos forma ir turinys, kai nuomonė yra modifikuota

4.4 „Dalyko pabrėžimo“ ir „Kitų dalykų“ pastraipos 4.4.1 „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos pobūdis 4.4.2 „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos forma ir pateikimas

4.5 Lyginamoji informacija



4.5.1 Įvadas 4.5.2 Audito procedūros 4.5.3 Audito ataskaitos teikimas

I priedas. Audito Rūmų atliekami patikimumo auditai II priedas. Vadovybės pareiškimo, susijusio su finansinės atskaitomybės (2010 m. negalutinių metinių finansinių ataskaitų) patikimumu, pavyzdys

3 DALIS. ATITIKTIS TAIKOMIEMS ĮSTATYMAMS IR KITIEMS TEISĖS AKTAMS (ATITIKTIES AUDITAS)

1 skirsnis. Pagrindas 1.1 Atitikties audito apibrėžtis ir tikslai 1.2 Audito Rūmų atitikties auditų vykdymo teisiniai reikalavimai 1.3 Tarptautinių audito standartų (TAS) taikymas atitikties auditams 1.4 Atitikties auditų tikslai ir uždaviniai 1.5 Teisėtumo ir tvarkingumo auditai

1.5.1 Atspindimų operacijų apibrėžtis 1.5.2 Teisėtumo ir tvarkingumo sąvoka 1.5.3 Dvigubas teisinis pagrindas ir biudžetiniai įsipareigojimai 1.5.4 Bendrieji ir konkretūs teisėtumo ir tvarkingumo audito tikslai


2.1 Planavimas. Apžvalga 2.1.1 Europos Sąjungos išlaidų pobūdis ir jo reikšmė auditui 2.1.2 Atitikties auditui taikomo audito metodo pagrindas 2.1.3 Atitikties audito kriterijai 2.1.4 Atitikties audito užduočių sąlygos

2.2 Reikšmingumo nustatymas 2.2.1 Reikšmingumas, susijęs su atitiktimi taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams 2.2.2 Kiekybinis reikšmingumas 2.2.3 Kokybinis reikšmingumas 2.2.4 Reikšmingumas dėl sistemų neveikimo

2.3 Rizikų nustatymas ir vertinimas susipažįstant su subjektu ir jo aplinka 2.3.1 Su reikšminga neatitiktimi susijusi audito rizika ir rizikos vertinimo procedūros 2.3.2 Susipažinimas su subjekto įstatymais ir kitais teisės aktais, siekiant nustatyti ir įvertinti būdingą riziką 2.3.3 Subjekto vykdoma taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė

2.4 Audito įrodymų pakankamumo, svarbos ir patikimumo vertinimas 2.4.1 Įvadas 2.4.2 Audito įrodymų šaltiniai 2.4.3 Audito įrodymams gauti skirtos procedūros

2.5 Audito procedūrų rengimas 2.5.1 Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama rengiant su atitiktimi susijusias audito procedūras 2.5.2 Kontrolės testai 2.5.3 Pagrindinės procedūros 2.5.4 Audito imties sudarymas

2.6 Audito planavimo memorandumo ir audito programos parengimas 3 skirsnis. Tikrinimas

3.1 Tikrinimas. Apžvalga 3.2 Audito procedūrų atlikimas – kontrolės ir detalieji testai

3.2.1 Kontrolės testų atlikimas 3.2.2 Detaliųjų testų atlikimas

3.3 Audito tikrinimas – kontrolės ir detaliųjų testų rezultatų vertinimas – atitiktis taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams

3.3.1 Kontrolės testų rezultatų vertinimas 3.3.2 Detaliųjų testų rezultatų vertinimas

3.4 Analitinės procedūros



3.5 Rašytiniai pareiškimai 3.5.1 Įvadas 3.5.2 Vadovybės pripažįstama atsakomybė 3.5.3 Specialūs rašytiniai pareiškimai, susiję su konkrečiais tvirtinimais

3.6 Trečiųjų asmenų darbo naudojimas 3.6.1 Kito auditoriaus darbo naudojimas 3.6.2 Susipažinimas su vidaus audito funkcija 3.6.3 Auditoriaus eksperto darbo naudojimas

3.7 Kitos audito procedūros 3.7.1 Pobalansiniai įvykiai 3.7.2 Susijusios šalys

3.8 Audito metu nustatytų faktų patvirtinimas

4 skirsnis. Ataskaitų teikimas 4.1 Ataskaitų teikimas. Apžvalga 4.2 Patikinimo pareiškimas – audito nuomonės formulavimas

4.2.1 Įvadas 4.2.2 Reikalavimai 4.2.3 Nuomonių tipai 4.2.4 Svarstymai formuluojant nuomonę dėl teisėtumo ir tvarkingumo 4.2.5 Subjekto atitikties praktikos kokybiniai aspektai 4.2.6 Taikomas teisinis ir reglamentavimo pagrindas 4.2.7 Pavyzdžiai

4.3 Modifikuotos nuomonės 4.3.1 Reikšmingos neatitikties atvejų pobūdis 4.3.2 Paplitusi(-ios) problema(-os), dėl kurios(-ių) galima pateikti modifikuotą nuomonę 4.3.3 Auditoriaus ataskaitos forma ir turinys tais atvejais, kai nuomonė modifikuojama

4.4 „Dalyko pabrėžimo“ ir „Kitų dalykų“ pastraipos 4.5 Patikinimo pareiškimą patvirtinanti informacija 4.6 Specialieji įvertinimai patikinimo pareiškimo kontekste 4.7 Specialiosios atitikties audito ataskaitos

4.7.1. Įvadas 4.7.2 Specialiųjų audito ataskaitų forma ir turinys

I priedas. Priežiūros ir kontrolės sistemų veikimo įvertinimas TERMINŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

Terminų žodynėlis Santrumpos

| 9 Įvadas

[Sugrįžti į išsamų turinį]

FAAV - Įvadas

FINANSINIO IR


Išsamus turinys Įvadas 1. Bendrieji klausimai 2. Finansinių ataskaitų patikimumas 3. Atitiktis taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams Terminų žodynėlis ir santrumpos

ĮVADAS

TURINYS

Vadovo tikslas ir pagrindinės temos

Audito Rūmų audito metodikos struktūra

Finansinio ir atitikties audito vadovo struktūra

| 10 Įvadas


FAAV - Įvadas

VADOVO TIKSLAS IR PAGRINDINĖS TEMOS

Tikslas Vadovas parengtas siekiant padėti Audito Rūmų auditoriams atlikti

kokybiškus finansinius ir atitikties auditus. Jame išdėstyti principai, kuriais

pagrįstas Audito Rūmų požiūris į šiuos auditus, ir taikytinos procedūros.

Jo tikslas – padėti auditoriams ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai vykdyti

finansinius ir atitikties auditus. Kad būtų lengviau pasiekti šį tikslą, vadove

visų pirma nagrinėjami šie dalykai:

• rizika pagrįstas metodas, kurį taikant audito darbas nukreipiamas į

auditoriaus nuomone rizikingas sritis, siekiant padaryti tinkamą išvadą.

Audito metu gaunant papildomos informacijos, rizika yra peržiūrima;

• vadovavimasis profesiniais standartais pagrįsta sveika nuovoka.

AUDITO RŪMŲ AUDITO METODIKOS STRUKTŪRA

TAS

TAAIS

Finansinio ir atitikties audito vadove (FAAV) išdėstyti principai, nustatyti

Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) parengtuose Tarptautiniuose

audito standartuose (TAS 1

FAAV nepateikiamas visas standartų tekstas, tačiau prireikus nurodomi

svarbiausi standartų elementai, su kuriais auditorius ar skaitytojas turėtų

susipažinti remdamasis išsamiu tekstu. Be to, visiems Audito Rūmų

auditams svarbūs taikymo principai išdėstyti Audito Rūmų audito politikoje

ir standartuose3 (ARAPS). Todėl FAAV turėtų būti skaitomas kartu su

ARAPS tekstu.

), Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų

organizacijos (INTOSAI) standartuose, ypač Finansinio ir atitikties audito

gairėse (TAAIS2), kurios yra svarbios Audito Rūmų auditui, taip pat

pateiktos nuorodos, kaip šie principai turi būti taikomi atliekant Audito

Rūmų DAS bei kitus finansinius ir atitikties auditus. Vadove pateikta

pagalbinių praktinių priemonių, antai kontrolinių sąrašų, instrukcijų, išsamių

metodų bei Audito Rūmų elektroninė paramos auditui sistema.

Audito Rūmų audito politikoje ir standartuose nustatyta: „Vykdydami savo

pareigas ir atsakomybę pagal savo įgaliojimus, kaip nustatyta Sutartyje ir

1 Ištraukos iš Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengto 2010 m. balandžio mėn. Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) išleisto leidinio Handbook of International Quality Control Auditing, Review, Other Assurance, and Related Services Pronouncements naudojamos IFAC leidus.

2 TAAIS: Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai. 3 Sprendimo Nr. 26-2010, nustatančio Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisykles, 76 straipsnyje sakoma, kad „Audito Rūmai

priima savo politiką ir standartus ir pagal juos parengia išsamias savo darbo planavimo, įgyvendinimo ir leidybos taisykles“. 40 straipsnio 2 dalies b punkte taip pat sakoma, kad „...direktoriai ir skyrių vadovai yra atsakingi už patikinimą, kad audito užduotys atliekamos laikantis Audito Rūmų politikos ir standartų“.

| 11 Įvadas


FAAV - Įvadas

Finansiniame reglamente, Europos Audito Rūmai (Audito Rūmai) vykdo

savo auditus remdamiesi IFAC ir INTOSAI tarptautiniais audito standartais

ir etikos kodeksais, atsižvelgdami į tai, kaip jie yra taikomi Europos

Sąjungos kontekste.

Auditoriai privalo laikytis Audito Rūmų audito vadovų, taip pat visų Audito

Rūmų priimtų audito procedūrų.“

Terminas „auditorius“ nurodo asmenį, turintį įvairias audito procese

reikalingas kompetencijas.

FINANSINIO IR ATITIKTIES AUDITO VADOVO STRUKTŪRA

Trys dalys

susidedančios iš keturių skirsnių

Vadovas padalintas į tris atskiras dalis, skirtas šioms sritims:

- visiems Audito Rūmų finansiniams ir atitikties auditams taikomi principai ir

procedūros;

- finansinių ataskaitų patikimumo auditams taikomi principai ir procedūros;

- taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties auditams taikomi principai ir

procedūros.

Kiekvieną dalį sudaro keturi skirsniai, padalyti į skyrius.

1 skirsnyje išdėstyti Europos Sąjungos kontekste atliekamų finansinių ir

atitikties auditų pagrindai.

2 skirsnyje aprašytas audito planavimas, įskaitant reikšmingumo

įvertinamą, pagrindinių rizikos sričių nustatymą susipažįstant su subjektu ir

tinkamų audito testų parengimą, kaip pagrindas efektyviam ir veiksmingam

auditui.

3 skirsnyje aprašyti tikrinimo etapu taikytini metodai, leidžiantys gauti

pakankamus, svarbius ir patikimus audito įrodymus, siekiant padaryti

išvadą dėl audito tikslo (-ų).

4 skirsnyje aprašyta, kokias reikia rengti ataskaitas ir kokių tipų nuomones

galima teikti pranešant apie Audito Rūmų finansinius ir atitikties auditus.

Visame vadove privalomi elementai yra nurodyti veiksmažodžiu „turėtų“.

Naudotojams rekomenduojame pirmiausia perskaityti bendrosios dalies

skyrius, susijusius su visais jiems rūpimais audito darbo aspektais.

Norintiems gauti išsamesnės informacijos apie patikimumo ar atitikties

auditus, siūloma perskaityti atitinkamus skyrius patikimumui ir atitikčiai

skirtose vadovo dalyse.

| 12 Bendrieji klausimai – Turinys


FAAV – 1 dalis – Turinys

FINANSINIO IR ATITIKTIES AUDITO

VADOVAS

Išsamus turinys Įvadas 1. Bendrieji klausimai 2. Finansinių ataskaitų patikimumas 3. Atitiktis taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams Terminų žodynėlis ir santrumpos

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

TURINYS

1 skirsnis. Pagrindas



4 skirsnis. Ataskaitų teikimas

I priedas. Būdingos rizikos veiksniai

II priedas. Su vidaus kontrolės sistemos komponentais susijusi smulkesnė

informacija

III priedas. 2010 m. Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

IV priedas. Paplitimas kaip pagrindas nustatant Audito Rūmų DAS audito

nuomonių modifikavimo tipą

| 13 Bendrieji klausimai - Pagrindas


FAAV – 1 dalis – 1 skirsnis

FINANSINIO IR


1. BENDRIEJI KLAUSIMAI 1 skirsnis. Pagrindas 2 skirsnis. Planavimas 3 skirsnis. Tikrinimas 4 skirsnis. Ataskaitų teikimas Priedai


1 SKIRSNIS. PAGRINDAS

TURINYS

1.1 Patikinimo užduoties apibrėžtis

1.2 Vadovo taikymo sritys

1.3 Ką Audito Rūmai privalo audituoti?

1.4 Kokias audito ataskaitas ir nuomones reikia rengti?

1.5 Audito Rūmų juridinė prieigos teisė

1.6 Audito rūmų profesinės pareigos finansinių ir atitkties auditų srityje

1.7 Audito rūmų atliekamų finansinių ir atitikties auditų tipai ir tikslai

1.8 Audito tvirtinimai

1.9 Finansinio ir atitikties audito proceso apžvalga

1.10 Audito darbo dokumentavimas

1.11 Kokybės kontrolė




1.1 PATIKINIMO UŽDUOTIES APIBRĖŽTIS

Pakankamas patikinimas

Ribotas patikinimas

Audito Rūmai vykdo savo įsipareigojimus, kad galėtų pateikti išvadą (-as) ir,

jeigu reikia, savo nuomonę nagrinėjama tema, ar tai būtų dėl finansinių

ataskaitų patikimumo ar dėl atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Audito Rūmų užduotys vadinamos patikinimo užduotimis, nes jos skirtos

padidinti numatomų naudotojų pasitikėjimą nagrinėjama tema, ar jiems

suteikiamą patikinimą dėl jos, taikant objektyvius kriterijus. Patikinimo užduotis

gali būti:

• pakankamo patikinimo užduotis (auditas): auditorius privalo sumažinti

riziką iki priimtinai mažo lygio, kad gautų protingą patikinimą, kurio pagrindu

galėtų pateikti teigiamo pobūdžio išvadą (-as) ir, jeigu reikia, nuomonę,

pagrįstą atliktomis audito procedūromis (pvz., „finansinėse ataskaitose

pateiktas teisingas/pateiktas neteisingas...“);

• riboto patikinimo užduotis (peržiūra): auditorius atlieka labiau ribotas

procedūras nei audito metu privalomos procedūros, – taip jis gauna ribotą

ar nuosaikų patikinimą, leidžiantį jam pateikti neigiamo pobūdžio išvadą

(„nepastebėjome nieko, kas leistų manyti, jog...“).

Šiame vadove aptariamos pakankamo patikinimo užduotys, kurios yra

įprastinis Audito Rūmų darbas. Jei tektų atlikti riboto patikinimo užduotis, būtų

taikomos mažiau sudėtingos procedūros, aprašytos IFAC tarptautiniuose

peržiūros užduočių standartuose ir atitinkamose TAAIS gairėse.

1.2 VADOVO TAIKYMO SRITYS

Visi metiniai auditai,

ir atrinkti auditai

Vadovo tekste dažniausiai daroma nuoroda į Europos Sąjungos bendrąjį

biudžetą ir į Komisiją, kurie sudaro pagrindinę Audito Rūmų audito sritį. Tačiau

šis pagrindas taikomas visiems metiniams Audito Rūmų atliekamiems

finansiniams ir atitikties auditams, įskaitant Europos plėtros fondų (EPF),

agentūrų, biurų ir kitų įstaigų auditus bei kitus atrinktus vykdyti finansinius ar

atitikties auditus.

1.3 KĄ AUDITO RŪMAI PRIVALO AUDITUOTI?

Audito Rūmų teisinės prievolės dėl finansinių ir atitikties auditų, taip pat

atitinkamos Audito Rūmų užduočių sąlygos yra nustatytos Sutarties dėl

Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnyje bei EPF ir agentūrų teisės

aktuose. Pavyzdžiui, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta, kad

Europos Audito Rūmai:




Tikrinti sąskaitas

i) Finansiniai sąskaitų patikimumo auditai (finansiniai auditai)

„tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas... taip pat visų Sąjungos

įsteigtų įstaigų ar organų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas, jei tokio tikrinimo

nedraudžia atitinkamas steigimo dokumentas (t. y. steigiamasis teisės aktas)“.

Nagrinėti teisėtumą ir tvarkingumą

ii) Teisėtumo ir tvarkingumo auditai (atitikties auditai)

„tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei

tvarkingai... Atlikdami šį darbą, jie visų pirma praneša apie neatitikimus.

Pajamų auditas atliekamas atsižvelgiant į Sąjungai mokėtinas ir Sąjungai

faktiškai sumokėtas sumas. Išlaidų auditas atliekamas atsižvelgiant į prisiimtus

įsipareigojimus ir atliktus mokėjimus“.

Pastabos dėl konkrečių klausimų

iii) Kiti auditai

"gali bet kada specialių pranešimų forma pateikti pastabas konkrečiais

klausimais...“ Pastarasis teiginys leidžia Audito Rūmams vykdyti atrinktus

finansinius ir atitikties auditus, be tų kurie privalomi pagal pirmiau pateiktus i) ir

ii) punktus.

1.4 KOKIAS AUDITO ATASKAITAS IR NUOMONES REIKIA RENGTI?

Patikinimo pareiškimą

Metinę ataskaitą

SESV 287 straipsnyje nustatyta, kad: „Audito Rūmai teikia Europos

Parlamentui ir Tarybai finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų

operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.... Šis pareiškimas

gali būti papildomas kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities specialiaisiais

įvertinimais.

Tame pačiame straipsnyje taip pat sakoma: „Metinę ataskaitą Audito Rūmai

parengia pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams.“ Pagal šiuo metu

taikomą praktiką šis patikinimo pareiškimas4 yra įtrauktas į Europos Audito

Rūmų metinę ataskaitą dėl bendrojo biudžeto vykdymo, kurioje taip pat

pateikiami kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities specialieji įvertinimai.

EPF, Agentūros, biurai ir panašios įstaigos

Pagal taikomus teisės aktus panaši Patikinimo pareiškimo tipo nuomonė ir

metinė ataskaita rengiamos ir Europos plėtros fondų atžvilgiu. Taip pat

rengiamos Audito Rūmų auditų, kurių metu tikrinamos agentūrų, biurų ir

panašių įstaigų sąskaitos, audito ataskaitos. Siekiant atitinkamai biudžeto

įvykdymą tvirtinančiai institucijai teikti ataskaitas, kurios būtų palyginamos

metai po metų, ir siekiant geriau derinti Audito Rūmų audito metodiką, šiose

4 Paprastai vadinamas DAS (prancūziška santrumpa iš déclaration d 'assurance).




ataskaitose yra teikiamos Patikinimo pareiškimo tipo nuomonės.

Skelbiamų audito ataskaitų tipai pateikti šio vadovo Bendrosios dalies

4.1.2 skyriaus 14 lentelėje.

1.5 AUDITO RŪMŲ JURIDINĖ PRIEIGOS TEISĖ

Auditas galutinio gavėjo lygmeniu

Diskretiškumo pareiga

SESV 287 straipsnis suteikia Audito Rūmams teisę atlikti auditus vietoje

„kitose Sąjungos institucijose, bet kurios pajamas ir išlaidas Sąjungos vardu

tvarkančios įstaigos ar organo patalpose ir valstybėse narėse, taip pat bet

kurio iš biudžeto išmokas gavusio fizinio ar juridinio asmens patalpose“ Ši

nuostata leidžia Audito Rūmams atlikti auditus iki pat galutinio gavėjo lygmens.

Europos Sąjungos darbuotojai privalo itin diskretiškai naudoti faktus ir

informaciją, kurią jie sužino tiesiogiai vykdydami savo pareigas ar kuri yra

susijusi su jų pareigų vykdymu5. Audito Rūmams suteiktos didelės prieigos

prie informacijos teisės įpareigoja juos būti labai diskretiškiems, ypač todėl,

kad jų darbuotojų nagrinėjama informacija dažnai yra neskelbtino pobūdžio.

1.6 AUDITO RŪMŲ PROFESINĖS PAREIGOS FINANSINIŲ IR ATITKTIES AUDITŲ SRITYJE

TAS ir INTOSAI standartai

Audito Rūmų audito politika yra atlikti auditus vadovaujantis IFAC tarptautiniais

audito standartais ir etikos kodeksais bei INTOSAI tarptaut iniais aukščiausiųjų

audito institucijų standartais tiek, kiek jie yra pritaikomi Europos Sąjungos

kontekstui. TAS ir INTOSAI standartai yra svarbūs finansinių ataskaitų

patikimumo auditams ir, pagal analogiją, taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų

laikymosi auditams.

1.7 AUDITO RŪMŲ ATLIEKAMŲ FINANSINIŲ IR ATITIKTIES AUDITŲ TIPAI IR TIKSLAI

Finansinių ir atitikties au ditų tikslas – sudaryti Audito Rūmams galimybę

padaryti išvadą dėl konkrečių audito tikslų ir, jei reikia, paskelbti audito

nuomonę. Pagal pirmiau nurodytus teisinius reikalavimus Audito Rūmų

finansiniai ir atitikties auditai paprastai apima šiuos auditus:

i) Finansinių ataskaitų patikimumo

• finansinių ataskaitų, kurias sudaro finansinės atskaitomybės ir biudžeto

vykdymo ataskaitos, patikimumo. Bendras patikimumo audito tikslas –

nustatyti, ar pagal taikomą finansinės atskaitomybės teisinį pagrindą

5 ES pareigūnų tarnybos nuostatų 17–19 straipsniai; Kitų EB tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnis.




finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi

finansinę padėtį bei operacijų ir pinigų srautų rezultatus.

ii) Operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

• sąskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Bendras

atitikties audito tikslas – nustatyti, ar operacijos visais reikšmingais

aspektais atitinka taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus (t. y. SESV,

Finansinį reglamentą, Įgyvendinimo taisykles, specialius reglamentus,

sprendimus dėl finansavimo ir sutarčių nuostatas).

iii) Atrinkti atitikties auditai

• pagal konkretaus laikotarpio prioritetus atrinktomis temomis. Tokių

auditų tikslai priklauso nuo konkrečios audito užduoties pobūdžio,

pavyzdžiui, ištirti ankstesnių auditų metu nustatyto didelio neteisėtų ar

netvarkingų operacijų dažnio priežastis, arba išnagrinėti konkrečios

kontrolės sistemos veikimą Komisijos ir valstybių narių lygmeniu.

Atliekant finansinius ir atitikties auditus testuojamas vidaus kontrolės sistemų

veiksmingumas. Tai gali būti sistemos, susijusios su i) finansinių ataskaitų

patikimumu arba ii) pajamų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą veikiančių

trūkumų išvengimu ar nustatymu ir šalinimu.

1.8 AUDITO TVIRTINIMAI

Tvirtinimų apibrėžtis

Pirmiau išvardyti tikslai paremti konkrečiais audito tikslais. Į pastaruosius taip

pat galima žiūrėti, kaip į tvirtinimus ar audituojamo subjekto vadovybės

pareiškimus. Tokie tvirtinimai gali būti išreikšti tiesiogiai (pvz., kai audituojamo

subjekto vadovybė teigia, kad finansinės ataskaitos parengtos remiantis TVSA

standartais) arba netiesiogiai (pvz., kai audituojamo subjekto vadovybė leidžia

suprasti, kad operacijos, dėl kurių buvo atlikti mokėjimai, yra tinkamos

finansuoti pagal atitinkamas taisykles). Auditorius naudoja tvirtinimus,

atsižvelgdamas į įvairius galimo iškraipymo arba reikalavimų nesilaikymo tipus.

Konkretūs tvirtinimai dėl patikimumo, teisėtumo ir tvarkingumo, bei vidaus

kontrolės sistemų, yra tokie:

Patikimumas

per audituojamąjį laikotarpį

a) Tvirtinimai apie operacijų klases ir įvykius audituojamuoju

laikotarpiu

Patikimumas

Tikrumas – užregistruotos operacijos ir įvykiai tikrai įvyko ir yra susiję su

subjektu.

Išsamumas – užregistruotos visos operacijos ir įvykiai, kurie turėjo būti

užregistruoti.

Tikslumas – su registruotomis ūkinėmis operacijomis ir įvykiais susijusios

sumos ir kiti duomenys yra tinkamai įregistruoti.




laikotarpio pabaigoje

pateikimas

Teisėtumas ir tvarkingumas

Atskyrimas – operacijos ir įvykiai užregistruoti į teisingą ataskaitinį

laikotarpį.

Klasifikavimas – operacijos ir įvykiai užregistruoti tinkamose sąskaitose.

Teisėtumas ir tvarkingumas – biudžeto asignavimai yra patvirtinti6.

b) Tvirtinimai apie sąskaitų likučius laikotarpio pabaigoje

Buvimas – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas iš tikrųjų yra.

Teisės ir įsipareigojimai – subjektas turi teises į turtą arba jas kontroliuoja, o

įsipareigojimai pasyvuose atspindi subjekto įsipareigojimus.

Išsamumas – visas turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, kurie turėjo

būti užregistruoti, yra užregistruoti.

Vertinimas ir priskyrimas – finansinėse ataskaitose nurodytos teisingos

turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumos, o atsiradę vertinimo ar

priskyrimo koregavimai buvo tinkamai užregistruoti.

c) Tvirtinimai apie pateikimą ir atskleidimą

Tikrumas bei teisės ir įsipareigojimai – atskleisti įvykiai, operacijos ir kt.

tikrai įvyko ir yra susiję su subjektu;

Išsamumas – visa informacija, kuri turėjo būti atskleista finansinėse

ataskaitose, yra atskleista;

Klasifikavimas ir suprantamumas – finansinė informacija yra tinkamai

pateikta ir apibūdinta, o atskleista informacija aiškiai išreikšta;

Tikslumas ir vertinimas – finansinė ir kita informacija atskleista teisingai ir

tinkamomis sumomis.

Tikrovė ir matavimas – pagrindinės operacijos egzistuoja ir yra tiksliai

apibrėžtos

Teisėtumas ir tvarkingumas

Atspindimų operacijų tinkamumas – įvairios atspindimos operacijos atitinka

tinkamumo kriterijus

Atitiktis kitiems reglamentavimo reikalavimams – laikomasi kitų (nei

tinkamumo) kriterijų

Skaičiavimų tikslumas – visi skaičiavimai atlikti tiksliai

Apskaitos išsamumas ir tikslumas – visos operacijos apskaitomos, nėra

įtrauktos daugiau kaip vieną kartą ir yra užregistruotos į teisingą ataskaitinį

6 Apie neteisėtą ir netvarkingą operaciją nėra pranešama kaip apie turinčią įtakos sąskaitų patikimumui, jeigu ji buvo teisingai įtraukta į sąskaitas. Tačiau būtina tinkamai atskleisti informaciją apie finansinį poveikį arba pažeidimų riziką.




laikotarpį, nurodant teisingą vertę.

1 lentelė. Finansinių ir atitikties auditų tipai ir tiksla

i

Finansiniai auditai Atitikties auditai

Objektas Metinių finansinių ataskaitų

patikimumas Pagrindinių operacijų

teisėtumas ir

tvarkingumas

Atrinktoms temoms taikomų

įstatymų ir kitų teisės aktų

laikymasis Vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas7

Užduočių

tipas

Pasikartojančios užduotys: šių auditų audito programa

daugelį metų iš esmės nesikeičia Atrinkta užduotis: audito

programa priklauso nuo

konkretaus audito tikslo Pasikartojanti arba atrinkta užduotis

Užduoties

turinys

Nagrinėti finansines

ataskaitas, nustatyti, ar jos

atspindi tikrą ir teisingą

vaizdą

Peržiūrėti procedūras ir finansinius dokumentus siekiant

nustatyti, ar laikomasi teisėkūros nustatytų įstatymų, kitų

teisės aktų, taisyklių ir procedūrų; tikrinti atspindimų

operacijų tikrumą ir teisėtumą.

Testuoti sistemas, siekiant nustatyti, ar jos veiksmingai atitinka tikslą (patikimumą ar

atitiktį)

Tvirtinimai

Tikrumas; išsamumas;

tikslumas; atskyrimas;

klasifikacija; teisėtumas ir

tvarkingumas; buvimas;

teisės ir įsipareigojimai;

vertinimas ir priskyrimas.

Skirti laikotarpio įvykius, jo

pabaigos įvykius ir jų

pateikimą

Tikrumas; išsamumas;

tikslumas; atskyrimas;

buvimas; teisės ir

įsipareigojimai; vertinimas

ir tinkamumas.

Priklauso nuo audito

tikslo (-ų)

Tinkama sistemų koncepcija, palaikymas ir nuolatinis veiksmingas veikimas

Su DAS susiję darbai apima didžiąją finansinių ir atitikties

auditų dalį

Didelė Audito Rūmų finansiniams ir atitikties auditams skirtų išteklių dalis

tenka su ES bendruoju biudžetu susijusiems patikimumo ir teisėtumo /

tvarkingumo auditams (vadinamas DAS auditas, kaip nustatyta SESV).

Likusi dalis tenka EPF, agentūrų, biurų ir panašių įstaigų patikimumo ir

teisėtumo / tvarkingumo auditams, taip pat atrinktiems auditams.

1.9 FINANSINIO IR ATITIKTIES AUDITO PROCESO APŽVALGA

Nuovoka pagrįstas sprendimų priėmimo procesas

Audito Rūmų finansinius ir atitikties auditus sudaro informacijos iš įvairių

7 Vidaus kontrolės sistemos yra veiksmingos, kai jos yra tinkamai parengtos ir palaikomos, ir per visą laikotarpį nuolatos veiksmingai veikė.




šaltinių rinkimo, atnaujinimo ir analizės procesas, kurio galutinis tikslas –

remiantis profesine nuovoka, priimti sprendimus, padaryti išvadas ir,

prireikus, parengti audito nuomonę. Nors planavimo, tikrinimo ir ataskaitų

teikimo etapai šiame vadove pateikti vienas po kito, visas procesas yra

kartotinis, kaip parodyta toliau. Todėl auditorius tam tikras procedūras gali

atlikti vienu metu arba bet kuriuo proceso etapu grįžti atgal ir remdamasis

nauja informacija peržiūrėti ankstesnį žingsnį.

1 diagrama. Audito proceso etapai

Vertinti reikšmingas rizikas susipažįstant su audito aplinka - rinkti ir analizuoti informaciją

Rengti audito procedūras

PLANAVIMAS

Atlikti audito procedūras - kontrolės testus, analitines ir kitas pagrindines procedūras , Vertinti rezultatus atsižvelgiant į lūkesčius - prireikus peržiūrėti metodą

TIKRINIMAS

Parengti audito išvadą ir / arba nuomonę Parengti ataskaitą

ATASKAITŲ RENGIMAS




1.10 AUDITO DARBO DOKUMENTAVIMAS

TAAIS 1230

[TAS 230]

Auditoriaus tikslas – turėti pakankamai ir tinkamai dokumentuojamą pagrindą auditoriaus ataskaitai ir įrodymus, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal TAS bei taikomus teisinius ir reglamentavimo reikalavimus.

1.10.1 Audito dokumentų parengimas laiku

1.10.2 Atliktų audito procedūrų ir surinktų audito įrodymų dokumentavimas

1.10.3 Audito bylų sudarymas

1.10 .4 Audito dokumentų pakeitimai

1.10.1 Audito dokumentų parengimas laiku

Audito dokumentus auditorius turėtų parengti laiku.

1.10.2 Atliktų audito procedūrų ir surinktų audito įrodymų dokumentavimas. Audito dokumentus auditorius turėtų parengti taip, kad kitas, audite

nedalyvavęs auditorius galėtų suprasti: atliktų audito procedūrų pobūdį,

tvarkaraštį ir aprėptį; audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito

įrodymus; reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas

išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios

išvados buvo padarytos.

Laiku surinkti

elektroninio ar kito formato dokumentai

Auditorius turėtų turėti i) pakankamai ir tinkamai dokumentuojamą pagrindą audito išvadoms ir, jei taikoma, – audito nuomonei, ir ii) įrodymus,

kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal tarptautinius audito

standartus bei taikomus teisinius ir reglamentavimo reikalavimus. Su auditu

susiję planavimo, tikrinimo ir ataskaitų teikimo dokumentai turėtų būti

parengti laiku Audito Rūmų elektroninėje paramos auditui sistemoje, kurią

sudaro standartinės audito programos, darbo dokumentai ir prireikus

spausdinti dokumentai.

1.10.3 Audito bylų sudarymas

nuolatinėse ar einamosiose bylose

Po audito ataskaitos datos Auditorius turėtų laiku baigti rengti galutinę

(einamąją) audito bylą.

Ilgalaikio pobūdžio informacija, kuri gali būti naudinga būsimiems auditams,

turėtų būti laikoma nuolatinėje reguliariai atnaujinamoje byloje, tuo tarpu

http://www.issai.org/media(634,1033)/ISSAI_1230_E.pdf�http://www.ifac.org/sites/default/files/downloads/a011-2010-iaasb-handbook-isa-230.pdf�




informacija apie audito pažangą turėtų būti įvedama į einamąją bylą.

1.10.4 Audito dokumentų pakeitimai

Jeigu, išimtinėmis aplinkybėmis, po audito ataskaitos datos auditorius turi

atlikti naujų arba papildomų audito procedūrų arba parengti naujas išvadas,

auditorius turėtų dokumentuoti: susidariusias aplinkybes; atliktas naujas

papildomas audito procedūras; surinktus audito įrodymus bei padarytas

išvadas; kada ir kas padarė ir, jei taikoma, peržiūrėjo atitinkamus audito

dokumentų pakeitimus.

1.11 KOKYBĖS KONTROLĖ

TKKS1 TAAIS 40 TAAIS 1220 [TAS 220]

Audito Rūmų tikslas – sukurti ir palaikyti kokybės kontrolės sistemą, kuri leistų jiems gauti pakankamą patikinimą, kad: a) Audito Rūmai ir jos personalas atitinka profesinius standartus bei taikomus teisinius ir reglamentavimo reikalavimus; ir b) Audito Rūmų teikiamos ataskaitos yra tinkamos atsižvelgus į aplinkybes.

1.11.1 Kokybės kontrolės apibrėžtis

1.11.2 Kokybės kontrolės sistemos elementai

1.11.1 Kokybės kontrolės apibrėžtis Kokybės kontrolę sudaro visos audito proceso metu taikomos priemonės ir

procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti audito darbo ir atitinkamos ataskaitos kokybę.

1.11.2 Kokybės kontrolės sistemos elementai Audito Rūmai sukūrė ir palaiko audito kokybės kontrolės sistemą, kuri

apima politiką ir procedūras, taikomas kiekvienam iš šių elementu:

a) vadovybės atsakomybę už kokybę Audito Rūmuose;

b) atitinkamus etikos reikalavimus;

c) prisiėmimą ir tęstinumą;

d) žmogiškuosius išteklius;

e) užduočių atlikimą (kokybės kontūro lė).

f) stebėjimą (kokybės užtikrinimas).

Audito Rūmai dokumentuoja savo politiką ir procedūras, ir praneša apie jas savo darbuotojams.

Norint palaikyti kokybės kontrolės sistemą būtina nuolatos ją stebėti ir įsipareigoti nuolat ją gerinti.

http://www.ifac.org/auditing-assurance/clarity-center/clarified-standards�http://www.issai.org/media(854,1033)/ISSAI_40_E_endorsement_version.pdf�http://www.issai.org/media(633,1033)/ISSAI_1220_E.pdf�http://www.ifac.org/sites/default/files/downloads/a010-2010-iaasb-handbook-isa-220.pdf�

| 23 Bendrieji klausimai - Planavimas



FINANSINIO IR ATITIKTIES AUDITO

VADOVAS

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI 1 skirsnis. Pagrindas 2 skirsnis. Planavimas 3 skirsnis. Tikrinimas 4 skirsnis. Ataskaitų teikimas Priedai


2 SKIRSNIS. PLANAVIMAS

Turinys

2.1 Planavimas. Apžvalga

2.2 Reikšmingumo nustatymas

2.3 Rizikų nustatymas ir vertinimas susipažįstant su subjektu ir jo aplinka bei

Audito Rūmų patikinimo modelis

2.4 Atsižvelgimas į audito įrodymų pakankamumą, svarbą ir patikimumą

2.5 Audito procedūrų rengimas

2.6 Audito planavimo memorandumo ir audito programos rengimas




2.1 PLANAVIMAS. APŽVALGA

TAAIS 1300 [TAS 300]

Auditoriaus tikslas yra taip suplanuoti auditą, kad jis būtų atliekamas veiksmingai.

2.1.1 Programavimas kaip audito užduoties pradinis etapas

2.1.2 Ką reiškia planuoti auditą

2.1.3 Planavimo svarba ir esmė

2.1.4 Planavimo etapo pakopos

2.1.1 Programavimas kaip audito užduoties pradinis etapas

Metinė darbo programa Audito Rūmų metinėje darbo programoje (MDP) aprašomos tais metais

numatytos atlikti užduotys, apimanč ios finansinį, atitikties ir veiklos auditus,

taip pat šioms užduotims priskirti ištekliai ir planuojamos užbaigimo datos.

Po to, remiantis MDP atliekamos konkrečios audito užduotys; pirmiausiai

parengiamas užduoties planas, pagal kurį bus atliekamas audito darbas,

siekiant padaryti išvadą apie audito tikslą (-us) ir, jei reikia, parengti audito

nuomonę, kaip paaiškinta toliau.





2 diagrama. Auditas nuo pradžios iki pabaigos

2.1.2 Ką reiškia planuoti auditą

Mažina klaidingų išvadų riziką

Planuoti auditą reiškia surinkti ir įvertinti informaciją bei priimti sprendimus

dėl audito apimties, metodo, tvarkaraščio ir išteklių. Tikslas – atlikti audito

darbus, leidžiančius iki priimtinai žemo lygio sumažinti riziką, kad bus

padaryta klaidinga išvada ir, jei taikoma, pateikta klaidinga nuomonė dėl

audito tikslo (-ų).

Planavimo rezultatai

Audito planavimo rezultatai yra audito planavimo memorandumas (APM),

kuriame priskiriami ištekliai ir nustatoma bendra audito strategija, ir audito

programos, kuriose pateiktos instrukcijos dėl atliktinų audito darbų

pobūdžio, tvarkaraščio ir aprėpties. Audito darbai neturėtų būti pradėti

anksčiau, nei APM patvirtina CEAD kolegija.

Programavimas Nuspręsti dėl audito užduočių, , skirti išteklius auditams

Planavimas Nuspręsti, kodėl , kokias, kur, kaip, kada rengti audito procedūras ir kas atsakingas

Tikrinimas Parengti, , pranešti ir analizuoti informaciją,

rinkti ir vertinti įrodymus

Ataskaitų teikimas Apibendrinti ir patvirtinti rezultatus, , suformuoti nuomonę, , parašyti ataskaitą

Audito Rūmų strategija

Galimų audito užduočių portfeliai

Audito kolegijų metinės darbo programos

Audito Rūmų metinė darbo programa

Preliminari studija

Audito planavimo memorandumas Audito programa

Audito pakopos Darbo dokumentai

Pastabos Pranešimas

apie preliminariai nustatytus faktus

Priežiūros raštas

Preliminarios pastabos

Patikinimo pareiškimas

Audito ataskaita

ir

Prieštaravimo procedūra su

audituojamuoju

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija arba priežiūros įstaiga

Audituojamas subjektas




2.1.3 Planavimo svarba ir esmė

Kokybiško audito pagrindas Geras planavimas padeda užtikrinti, kad audito pajėgos bus paskirstytos

atsižvelgiant į riziką; kad galimos problemos bus nustatytos ir išspręstos

laiku; kad auditas bus tinkamai organizuotas ir valdomas, kad būtų atliktas

ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai.

Kartotinis procesas Planavimo veiklos pobūdis ir mastas skirsis priklausomai nuo audituojamo

subjekto dydžio ir sudėtingumo bei nuo auditoriaus ankstesnės patirties

audituojant šį subjektą. Nors pagrindinė audito planavimo veikla atliekama

specialiu planavimo etapu, ji vykdoma ne vien šiuo etapu, o yra greičiau

nuolatinis, kartotinis procesas; ši veikla vykdoma viso audito metu,

reaguojant į naujas aplinkybes, kaip antai nenumatyti audituojamo subjekto

operacijų ar sistemų pokyčiai arba audito tikrinimo etapu gauti netikėti

rezultatai.

reikalaujantis nuovokos ir skepticizmo

Nereikia pamiršti, kad finansinis ar atitikties auditas nėra vien tik tam tikrų

mechaninių veiksmų vykdymas. Iš tikrųjų planuodamas auditus, juos

atlikdamas ir rengdamas ataskaitas auditorius turėtų vadovautis savo

profesine nuovoka ir skepticizmu. Auditoriai taip pat turėtų atsižvelgti į

žinias, gautas atliekant veiklos auditus, susijusius su nagrinėjama sritimi.

2.1.4 Planavimo etapo pakopos

Auditorius turi planuoti, kaip jis:

Nustatyti reikšmingumą a) nustatys reikšmingumą kiekybiniu ir kokybiniu atžvilgiais;

Nustatyti ir įvertinti reikšmingas rizikas

b) remdamasis subjekto ir jo vidaus kontrolės pažinimu, nustatys ir

įvertins reikšmingas rizikas;

Nustatyti audito procedūras c) atsižvelgdamas į nustatytas rizikas, parengs audito procedūras,

susijusias su numatomo audito darbo pobūdžiu, tvarkaraščiu ir aprėptimi;

Parengti audito planavimo memorandumą (APM) ir audito

programą.

d) parengs audito planavimo memorandumą (APM) ir audito programą.

Tolesniuose šio skirsnio skyriuose kiekvienas iš šių aspektų yra nagrinėjamas

atskirai.

2.2 REIKŠMINGUMO NUSTATYMAS



Auditoriaus tikslas – planuojant ir

atliekant auditą tinkamai taikyti

reikšmingumo sampratą.

2.2.1 Įvadas ir apibrėžtis

2.2.2 Daugiausia dėmesio informacijos naudotojams

2.2.3 Dėl ko nustatomas reikšmingumas

http://www.issai.org/media(430,1033)/ISSAI_1320_E.pdf�http://www.ifac.org/sites/default/files/downloads/a018-2010-iaasb-handbook-isa-320.pdf�http://www.issai.org/media(638,1033)/ISSAI_1450_E.pdf�http://www.ifac.org/sites/default/files/downloads/a021-2010-iaasb-handbook-isa-450.pdf�




2.2.4 Kada atsižvelgti į reikšmingumą

2.2.5 Kiekybiniai ir kokybiniai aspektai

2.2.6 Reikšmingumo dokumentavimas

2.2.1 Įvadas ir apibrėžtis

Reikšmingumas yra pagrindinė finansinio ir atitikties audito sąvoka. Juo

nustatomas nuokrypio lygis, kuris auditoriaus manymu gali daryti poveikį

finansinės informacijos (pvz., finansinių ataskaitų) naudotojams.

Elementas ar elementų grupė gali būti reikšmingi dėl jų sumos, pobūdžio

(būdingų ypatybių) arba dėl aplinkybių, kuriomis nuokrypis atsiranda.

2.2.2 Daugiausia dėmesio informacijos naudotojams

Atsižvelgti į tai, kas naudinga naudotojams

Elementas ar elementų grupė yra laikomi reikšmingais, jei dėl juos

paveikusio nuokrypio, šios informacijos naudotojai gali priimti kitokį

sprendimą. Taigi, reikšmingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ką

auditorius žino apie naudotojų lūkesčius. Audito Rūmų kontekste, jei

naudotojai nepateikia ar negali pateikti informacijos apie tai, kas jiems yra

reikšminga, auditorius nustato reikšmingumą kuo ankstesniu, audito

planavimo etapu.

Naudotojų įvairovė

Profesinė nuovoka

ES kontekste informacijos naudotojai, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant

reikšmingumą yra visų pirma Parlamentas ir Taryba (būtent dėl biudžeto

įvykdymo patvirtinimo procedūros), taip pat Komisija ir kitos ES institucijos,

valstybių narių valdžios institucijos, žiniasklaida ir plačioji visuomenė. Dėl

didelės naudotojų įvairovės reikšmingumas nustatomas vadovaujantis

profesine nuovoka.

2.2.3 Dėl ko nustatomas reikšmingumas

Padeda nustatyti audito testų aprėptį ir įvertinti rezultatus

Nustačius reikšmingumo ribas, auditoriui lengviau suplanuoti auditą taip,

kad būtų užtikrinta, jog audito testai leis aptikti reikšmingus nuokrypius ir

kad Audito Rūmų ištekliai bus naudojami ekonomiškai, efektyviai ir

veiksmingai. Kai auditas atliekamas esant griežtesnei (mažesnei)

reikšmingumo ribai, reikia atlikti daugiau audito testų; tačiau auditorius turi

vengti „persistengti“ audituodamas tas sritis, kuriose labai nuodugnus

audito darbas nebūtinas.




2.2.4 Kada atsižvelgti į reikšmingumą

Į reikšmingumą turėtų būti atsižvelgiama:

Planuojant • planavimo etapu, siekiant padėti įvertinti rizikas ir nustatyti audito

procedūrų pobūdį, tvarkaraštį ir aprėptį;

Tikrinant • tikrinimo etapu, kai atsižvelgiama į naują informaciją, dėl kurios gali

prireikti peržiūrėti suplanuotas procedūras, ir kai vertinamas nuokrypių

poveikis;

Teikiant ataskaitas • ataskaitų teikimo etapu, darant galutines išvadas ir, kur taikoma, teikiant

audito nuomonę.

2.2.5 Kiekybiniai ir kokybiniai aspektai

Auditoriai turėtų atsižvelgti į kiekybinius ir į kokybinius reikšmingumo

aspektus.

Kiekybinis reikšmingumas išreiškiamas skaičiais

i) Kiekybinis reikšmingumas nustatomas pagal tam tikrą skaitinę vertę –

reikšmingumo ribą. Būtent pagal šią ribą nustatomas pagrindinių testų

imties dydis ir interpretuojami audito rezultatai.

Skaitinė vertė gaunama imant tam tikrą procentinę dalį nuo atitinkamos

bazės, kai šios dvi vertės, auditoriaus manymu, atspindi tuos matus, kurie

informacijos naudotojams greičiausiai gali būti svarbūs.

0,5 %–2 % • Audito Rūmų atveju, ribinė procentinė dalis yra tarp 0,5 % ir 2 %. Nors

pasirinkimas priklauso nuo auditoriaus nuovokos, paprastai taikoma 2 %

riba. Atsižvelgiant į naudotojų lūkesčius (žr. 2.2.2) gali būti taikoma kitokia

riba. Be procentinės ribos, viršutinė riba gali būti nustatyta absoliučia verte.

išlaidų arba pajamų, arba balanso • Bazė paprastai yra visos išlaidos (t. y. įsipareigojimų asignavimų

panaudojimas įsipareigojimų audito atveju ir mokėjimų asignavimų

panaudojimas mokėjimų audito atveju), arba visos pajamos teisėtumo ir

tvarkingumo auditų atveju, arba balanso suma patikimumo auditų atveju.

riba gali būti peržiūrėta Kadangi Audito Rūmų kartotiniai (metiniai) finansiniai ir atitikties auditai

paprastai yra planuojami prieš galutinių finansinių atskaitų pateikimą, yra

nustatoma laikina reikšmingumo riba remiantis biudžeto, o ne faktiniais

duomenimis. Gavęs faktinius duomenis apie išlaidas ar pajamas auditorius,

kad įsitikintų ar reikšmingumo riba vis dar tinkama, turėtų ją peržiūrėti.

Kokybinis reikšmingumas ii) Taip pat auditoriai turėtų visuomet įvertinti kokybinį reikšmingumą. Tam

tikrų rūšių iškraipymai ar pažeidimai, net ir būdami kiekybiškai

nereikšmingi, galėtų turėti reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms

arba turėtų būti jose atskleisti. Kokybinis reikšmingumas apima elementus,




kurie gali būti:

reikšmingi savo pobūdžiu

reikšmingi dėl konteksto

• reikšmingi savo pobūdžiu: kai elementas yra reikšmingas dėl savo

būdingų ypatumų ir kai jis yra susijęs su klausimais, kuriems gali būti

taikomi specialūs atskleidimo reikalavimai arba kurie gali būti svarbūs

politiniu ar viešojo intereso požiūriais. Tai gali būti įtarimas dėl rimtų blogo

valdymo, sukčiavimo, neteisėtumo ar netvarkingumo atvejų, ar dėl tyčinio

rezultatų ar informacijos iškraipymo ar klaidingo aiškinimo;

• reikšmingi dėl konteksto: kai elementai yra reikšmingi dėl susidariusių

aplinkybių, taip, kad jie pakeičia naudotojams daromą įspūdį. Pasitaiko

atvejų, kai nedidelė klaida gali turėti didelį poveikį, pavyzdžiui, kai išlaidos

užregistruojamos kaip pajamos ir dėl to finansinėse ataskaitose faktinis

trūkumas yra pateikiamas kaip perviršis.

Kitas pavyzdys galėtų būti situacija, kai auditorius žino, jog Biudžeto kontrolės

komitetas ypatingai domisi netvarkingumo atvejais, ir todėl mano, kad šiuos

aptiktus pažeidimus verta paminėti Audito Rūmų ataskaitoje, nepaisant to, jog

bendra netvarkingumo klaidų vertė nesiekia reikšmingumo ribos. Savo

pobūdžiu ar dėl aplinkybių reikšmingi klausimai turi būti atskleisti; tačiau audito

nuomonėje į juos yra atsižvelgiama tik išimtiniais, Audito Rūmų sprendimu

nustatytais atvejais.

2.2.6 Reikšmingumo dokumentavimas

Auditorius turėtų dokumentuoti reikšmingumo lygius ir jų pakeitimus audito

metu.




2.3 RIZIKŲ NUSTATYMAS IR VERTINIMAS SUSIPAŽĮSTANT SU SUBJEKTU IR JO APLINKA BEI AUDITO RŪMŲ PATIKINIMO MODELIS

TAAIS 1315

[TAS 315]

Auditoriaus tikslas – nustatyti ir įvertinti rizikas, kad audituojamas subjektas nepasieks savo tikslų8 ir taip sukurti pagrindą audito procedūroms parengti ir įgyventi. Tokios rizikos nustatomos susipažįstant su subjektu ir jo aplinka, įskaitant jo vidaus kontrolę.

2.3.1 Audito rizika ir rizikos vertinimo procedūros

2.3.2 Subjekto ir jo aplinkos pažinimas

2.3.3 Būdingos rizikos nustatymas ir vertinimas

2.3.4 Subjekto vidaus kontrolė

2.3.5 Subjekto vidaus kontrolės pažinimas

2.3.6 Kontrolės rizikos nustatymas ir vertinimas

2.3.7 Neaptikimo rizikos nustatymas

2.3.8 Patikinimo modelis

2.3.9 Dokumentavimas

2.3.1 Audito rizika ir rizikos vertinimo procedūros

Patikinimo ir audito rizikos apibrėžtis

Auditoriams būtų nepraktiška arba ekonomiškai neveiksminga surinkti

įrodymus, leidžiančius gauti visišką (100 %) patikinimą ar tikrumą, kad

nustatyti visi reikšmingi nuokrypiai. Vietoj to, auditoriai siekia užtikrinti, kad

jų išvados ir nuomonės paremtos pagrįstu patikinimu, gaunamu atliekant

audito darbus.

Pagrįsto patikinimo audito rizika paprastai 5 %

Audito rizika yra audito patikinimo priešingybė. Tai rizika, kurią auditorius

yra pasirengęs toleruoti. kad jis padarys klaidingą išvadą. Praktiškai Audito

rizika yra neišvengiama. Audito Rūmai savo politikoje nustatė, kad pagrįstą

patikinimą suteikiančių auditų audito rizika paprastai yra 5 %. Taigi

patikinimo lygis yra PL = 100 - AR = 95 %.

Audito rizikos sudėtinės dalys

Audito rizikos sudėtinės dalys yra:

• būdinga rizika, susijusi su ūkio subjekto pobūdžiu;

• kontrolės rizika, susijusi su subjekto kontrolės priemonėmis; ir

• neaptikimo rizika – rizika, kad auditorius gali nenustatyti nuokrypių.

Rizikos vertinimas yra nuovokos dalykas, o ne tikslus matavimas.

Kiekvienai šių sudėtinių dalių priskiriamą lygį auditorius įvertina,

remdamasis savo profesine nuovoka ir toliau pateiktomis procedūromis.

Audito rizikos modelis

Audito rizikos modelis, kaip parodyta toliau, padeda auditoriams nustatyti,

koks išsamus turi būti audito darbas, kad būtų gautas jų išvadoms

8 Priklausomai nuo audito tipo, šie tikslai gali būti susiję su ataskaitų patikimumu, atitiktimi taikomiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, ar su tinkamu sistemų veikimu.





reikalingo lygio patikinimas.

Audito rizika (AR) = Būdinga rizika (BR) x Kontrolės rizika (KR) x

Neaptikimo rizika (NAR)

Subalansuota lygtis Ši lygtis visada turi būti subalansuota. Kuo didesnį auditorius įvertina

būdingos ir /arba kontrolės rizikos lygį, tuo mažesnis turi būti neaptikimo

rizikos lygis. Dėl to būtina atlikti daugiau pagrindinių audito testų (sudaryti

didesnes imtis). Kita vertus, kuo mažesnį auditorius įvertina bendrą

būdingos ir kontrolės rizikos lygį, tuo didesnė bus neaptikimo rizika. Tai

savo ruožtu reiškia mažiau pagrindinių testų ir daugiau su sistemomis

susijusių darbų. Reikės patikrinti daugiau sistemų ir kontrolės priemonių,

kadangi turi būti patikrinta planavimo prielaida ir kadangi sistemų darbas

taip pat prisideda prie bendro patikinimo. Sukčiavimo rizika yra tuo pat

metu būdingos rizikos ir kontrolės rizikos elementas.

Audito rizika turėtų būti nagrinėjama šiais atvejais:

• planuojant auditą ir nustatant audito procedūras;

• atliekant audito procedūras; ir

• vertinant atliktų audito testų rezultatus.

Rizikos nustatymo ir vertinimo procedūros

apima subjekto rizikos vertinimo procesą

Siekdamas nustatyti ir įvertinti riziką, kad subjektas nepasieks savo su

patikimumu ir atitiktimi susijusių tikslų ir tuo padėti parengti vykdytinas

audito procedūras, auditorius turėtų atlikti rizikos vertinimo procedūras kaip

galima ankstesniu audito etapu, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais,

kaip parodyta toliau 2 lentelėje.

Vienas iš informacijos šaltinių gali būti paties subjekto vykdomas rizikos

vertinimo procesas. Pavyzdžiui, Europos Komisijoje, metiniame valdymo

plane (MVP) pateikiami duomenys apie atitinkamame generaliniame

direktorate (GD) nustatytas rimtas rizikas, o metinėje veiklos ataskaitoje

(MVA) apžvelgiamos nustatytos rimtos rizikos ir jų įtaka įgyvendinant

atitinkamo GD tikslus. Tačiau auditorius turėtų vadovautis profesiniu

skepticizmu, kadangi paties audituojamo subjekto nustatytos rizikos gali

nebūti svarbios audito tikslams ir tokia informacija gali būti šališka.




2 lentelė. Rizikos vertinimo procedūro

Rizikos vertinimo procedūros

s

Informacijos šaltiniai

Finansinės ir nefinansinės informacijos vidaus ir tarpusavio santykių analizė, remiantis tikėtinų santykių – įskaitant tendencijas ir proporcijas – tyrimais. Pavyzdžiui, faktinė informacija yra lyginama su biudžetu, licencijų pajamos su licencijų skaičiumi, o importo muitai su fizinio importo duomenimis.

Finansinė ir nefinansinė informacija, kuria siekiama suteikti pirmąją bendro pobūdžio nuorodą į neįprastus ar netikėtus santykius.

Inspektavimas – tai įrašų arba dokumentų – vidaus ar išorės, spausdintų, elektroninių ar kitokių – arba materialiojo turto tikrinimas.

Vizitai į subjekto patalpas ir infrastruktūrą Vidaus dokumentai: MVP, įrašai ir instrukcijos Kita informacija: subjekto biudžetas; MVA Išorės informacija: ekonomikos žurnalai ir finansiniai leidiniai Ankstesnių Audito Rūmų auditų metu nustatyti faktai, vidaus audito tarnyba (VAT), vidaus audito struktūros (VAS), aukščiausioji audito institucija (AAI) ar Komisijos kovos su sukčiavimu padalinys (OLAF)

Stebėjimas – tai žiūrėjimas, kaip vyksta kitų atliekamas procesas ar procedūra. Šis metodas leidžia gauti informacijos apie proceso ar procedūros įgyvendinimą, tačiau ji taikant apsiribojama tik tuo laiko tarpsniu, kuriuo vyksta stebėjimas.

Subjekto atliekamų veiksmų ir operacijų stebėjimas

Apklausa – kreipimasis į gerai informuotus, audituojamam subjektui priklausančius ar nepriklausančius asmenis, prašant jų suteikti informaciją.

Asmenys, atsakingi už valdymą, vadovavimą bei kiti subjektui priklausantys asmenys

Šios rizikos vertinimo procedūros yra naudojamos siekiant susipažinti su

šiais elementais, kurie yra nagrinėjami toliau:

• subjektu ir jo aplinka, siekiant nustatyti nagrinėjamos srities būdingas

rizikas, įskaitant su susijusiomis šalimis ir sukčiavimu susijusias rizikas;

• vidaus kontrolės sistema kiekvienu svarbiu lygmeniu (Komisijos,

valstybių narių, tarpininkų, naudos gavėjų), skirta padėti nustatyti kontrolės

rizikas9.

2.3.2 Subjekto ir jo aplinkos pažinimas

Subjekto veiklos pažinimas

Auditoriai susipažįsta su subjektu, kad turėtų kuo remtis planuodami ir

9 Šį preliminarų kontrolės rizikos vertinimą reikia skirti nuo išsamaus vidaus kontrolės vertinimo, kuris bus reikalingas, jei kontrolės testai atliekami kaip bendro audito metodo dalis.




atlikdami auditą bei galėtų patikimai vadovautis profesine nuovoka.

kad būtų lengviau padaryti išvadą dėl audito tikslų

Susipažindamas su subjektu ir jo operacijomis, auditorius visų pirma turėtų

domėtis tais elementais, kurie leidžia padaryti išvadą dėl audito tikslų.

Paprastai jis turi susipažinti su šiais elementais:

• teisiniu pagrindu – nagrinėjamos veiklos teisiniu pagrindu ir taikomomis

finansinio reglamento, įgyvendinimo taisyklių bei kitų taisyklių ir teisės aktų

dalimis;

• bendra audituojamos veiklos / subjekto organizacija ir valdymu, įskaitant

veiklos struktūrą, išteklius ir valdymo nuostatas;

• veiklos procesais – atitinkama politika, tikslais ir strategija, lokalizacija ir

programų / projektų tipais / apimtimi / verte.

• veiklos rizikomis, susijusiomis su subjekto tikslais ir strategijomis,

galinčiomis lemti reikšmingus nukrypimus. Dėl to būtina išsiaiškinti

audituojamo subjekto santykius ir operacijas su susijusiomis šalimis (pvz.,

gauti iš vadovybės susijusių šalių pavadinimus, išsiaiškinti jų santykių

pobūdį ir surinkti informaciją apie visas per nagrinėjamą laikotarpį su šiomis

šalimis vykdytas operacijas);

• veiklos rezultatų matavimo priemonėmis – susipažinęs su šiomis

priemonėmis (pvz., veiklos rezultatų rodikliais, dispersijos analize),

auditorius gali nustatyti, ar dėl spaudimo pasiekti veiklos rezultatų tikslus

gali būti imtasi valdymo veiksmų, kurie didina reikšmingų iškraipymų arba

pažeidimų riziką.

Taikomų valdymo metodų pažinimas

Už bendrą biudžeto vykdymą yra atsakinga Komisija (SESV 317 straipsnis),

tuo tarpu Finansiniame reglamente10 yra numatyti trys įvairūs biudžeto

vykdymo valdymo metodai. Kiekvienam šių metodų būdingas skirtingas

vaidmenų ir atsakomybės už biudžeto vykdymą pasiskirstymas, į kurį

auditorius turėtų atsižvelgti planuodamas ir atlikdamas auditą bei

teikdamas apie jį ataskaitas.

• Centralizuotas valdymas. Dažniausiai taikomas išorės veiksmų, vidaus

politikų ir administracinių išlaidų srityse, jis apima tiesioginį valdymą, už kurį

atsakingi Komisijos generaliniai direktoratai, ir netiesioginį valdymą, kai

Komisija paveda biudžeto vykdymą Sąjungos agentūroms ir viešojo ar

privataus sektoriaus įstaigoms (vidaus politikos);

• Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas. Pasidalijamasis

valdymas yra tuomet, kai vykdymo užduotys perduodamos valstybėms

10 Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 53 straipsnis ir jo įgyvendinimo taisyklės (2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002).




narėms, dažniausiai jis taikomas žemės ūkio bei struktūrinių veiksmų

išlaidoms ir pajamoms. Decentralizuotas valdymas, yra tuomet, kai

vykdymo užduotys perduodamos šalims naudos gavėjoms, kaip,

pavyzdžiui, išorės pagalbos atveju;

• Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis; taikant šį

metodą vykdymo užduotys perduodamos tarptautinėms organizacijoms,

dažniausiai išorės veiksmų srityje.

Konkrečių reglamentų pažinimas

Kiekviena veikla reglamentuojama atitinkamu reglamentu (pvz.,

Komisijoje – kiekvienos politikos srities reglamentais), kuriuose nustatytos

konkretūs tos veiklos srities reikalavimai, atsižvelgiant į daugiametį ES

veiklos pobūdį. Auditorius turėtų su šiais konkrečiais reglamentais gerai

susipažinti planavimo etape.

2.3.3 Būdingos rizikos nustatymas ir vertinimas

Būdingos rizikos apibrėžtis

Būdinga rizika – tai su veiklos, operacijų ir valdymo struktūrų pobūdžiu

susijusi rizika, kad atsiras nuokrypių, dėl kurių, jei vidaus kontrolės

priemonėmis jų nebus išvengiama arba jei jie jomis nebus aptinkami ir

ištaisomi, nebus pasiekti subjekto patikimumo ir teisėtumo / tvarkingumo

tikslai. Būdingą riziką auditorius vertina remdamasis subjekto veiklos

išmanymu.

Didelė ar nedidelė

Auditorius turėtų atlikti preliminarų bendrą būdingos rizikos įvertinimą (pvz.,

visos politikos srities ar visos agentūros), kad nustatytų su auditu susijusias

rizikos sritis, į kurias būtina atsižvelgti planuojant ir atliekant audito

procedūras. Auditorius gali įvertinti, ar būdinga rizika bus didelė ar ne.

Srityse, kuriose būdinga rizika yra didelė, reikalingas patikinimas kad

kontrolės rizika yra pakankamai gerai valdoma.

Reikšmingos rizikos

Auditorius turėtų nustatyti, kurios iš nustatytų būdingų rizikų, jo nuovoka,

reikalauja ypatingo auditorių dėmesio (reikšmingos rizikos). Nagrinėdamas

šias rizikas, auditorius turėtų būti susipažinęs su atitinkamomis vidaus

kontrolės priemonėmis. Jeigu reikšmingas rizikas atitinkančių kontrolės

priemonių nėra, tai gali reikšti, kad subjekto vidaus kontrolėje yra rimtų

trūkumų.

Reikšmingos rizikos sritys gali apimti operacijas, kurios:

• yra sudėtingos, neįprastos, nekasdienės arba nepriklauso įprastinei

subjekto veiklai (mažesnė tikimybė kad bus tikrinamos), arba yra susijusios

su trečiosiomis šalimis;

• labai priklauso nuo subjektyvių veiksnių (nuo įverčių ir prielaidų, arba

nuo audituojamo subjekto vadovybės nuovokos);




• yra susijusios su sukčiavimo rizika.

I priede pateiktas būdingos rizikos veiksnių sąrašas.

2.3.4. Subjekto vidaus kontrolė

Vidaus kontrolės apibrėžtis11.

Vidaus kontrolė yra subjekto vadovybės ir darbuotojų vykdomas integruotas

procesas (t. y. visą subjekto veiklą apimanti veiksmų visuma).

Tarptautiniuose standartuose vartojamas terminas „vidaus kontrolė“, o

Europos Sąjungos kontekste vartojamas terminas „priežiūros ir kontrolės

sistemos“. Vidaus kontrolės paskirtis – valdyti riziką ir teikti pagrįstą

patikinimą, kad vykdant subjekto užduotį yra pasiekiama šių bendrųjų

tikslų:

• vykdyti atskaitomybės prievoles; • laikytis taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų; • saugoti išteklius nuo praradimo, piktnaudžiavimo ir žalos; • vykdyti tvarkingas, etiškas, ekonomiškas, efektyvias ir veiksmingas operacijas.

ii) Vidaus kontrolės sudėtinės dalys

Vidaus kontrolės sistema, įskaitant informacinių technologijų (IT) sistemas,

susideda iš penkių tarpusavyje susijusių elementų, kaip parodyta toliau:

3 lentelė. Vidaus kontrolės sistemos sudėtinės daly

KONTROLĖS

ELEMENTAS

s

TIKSLAI

Kontrolės aplinka Padėti išlaikyti pagrindinę subjekto struktūrą, discipliną ir vertybes. Tai padeda užtikrinti tinkamą patikėtų išteklių valdymą.

Rizikos

vertinimas Nustatyti ir analizuoti vidaus ir išorės rizikas, galinčias sutrukdyti vykdyti

subjekto tikslus. Komisijoje bet kurios veiklos tikslai turi būti konkretūs,

išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda (angl. SMART), taip pat

yra vykdoma su pagrindinėmis veiklomis susijusi rizikos analizė ir rizikos

valdymas.

Kontrolės veikla Apibrėžti subjekto politiką ir konkrečias jo vykdomas procedūras siekiant užtikrinti, kad nustatytos rizikos yra tinkamai valdomos. Ji apima įvairias

veiklas, kaip antai autorizavimą, tikrinimą, veiklos rezultatų peržiūrą,

informacijos apdorojimą, fizines patikras ir pareigų atskyrimą. Kontrolės veikla

taip pat apima santykių ir operacijų su susijusiomis šalimis kontrolę.

Informavimas ir

komunikacija Užtikrinti tinkamą pagrindą, leidžiantį pasiekti finansinės atskaitomybės ir

atitikties tikslus; šis elementas apima apskaitos sistemą, procedūras ir

dokumentus, skirtus inicijuoti, registruoti, apdoroti operacijas ir apie jas

11 Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų apibrėžtis pagal INTOSAI gaires.




pranešti bei palaikyti atskaitomybę, susijusią su atitinkamu turtu,

įsipareigojimais ir nuosavybe.

Stebėjimas Užtikrinti tęstinį veiklos rezultatų vertinimą. Jis apima vidaus auditą ir vertinimą, taip pat metinę vidaus kontrolės peržiūrą.

Auditorius turėtų susipažinti su šiais kontrolės elementais.

Vidaus kontrolės ribotumas

Vertindamas ir testuodamas kontrolės priemones, auditorius turėtų atidžiai

atsižvelgti į būdingą vidaus kontrolės ribotumą, taip pat į kontrolės

testavimo ekonominį veiksmingumą. Vidaus kontrolė gali suteikti tik

pagrįstą patikinimą, kad kontrolės tikslai yra pasiekti. Be to, audito įrodymai

negali būti gauti vien tik vidaus kontrolės priemonėmis, kadangi jų

veiksmingumą gali paveikti šie apribojimai:

3 diagrama. Vidaus kontrolės veiksmingumo apribojimų pavyzdžiai

Atlikdamas kontrolės testus, auditorius siekia gauti konkrečius pagrindinių

kontrolės priemonių – skirtų išvengti reikšmingų nuokrypių, juos aptikti ir

ištaisyti – buvimo ir jų darnaus, reguliaraus ir veiksmingo veikimo įrodymus.

Tačiau dažnai gaunami tik mažai įtikinami ar neigiamo pobūdžio įrodymai

(pvz., nėra reikiamo parašo), o ne įtikinami ir teigiamo pobūdžio įrodymai

(t. y. kad kontrolė faktiškai buvo atlikta).

I T sistemų trūkumai

Neįprastinės operacijos

Pagrindinio personalo

pokyčiai

Operacijų tvarkybos pokyčiai

Slapti susitarimai

Vadovybė nepaiso kontrolės

Dokumentai, pasirašyti

netikrinant

Vidaus kontrolės

veiksmingumas




2.3.5. Subjekto vidaus kontrolės pažinimas

Auditoriaus tikslai, susipažįstant

su vidaus kontrole

Auditoriaus tikslai, susipažįstant su vidaus kontrole ir atliekant pirminį

vidaus kontrolės vertinimą, turėtų būti apibrėžti iš pat pradžių. Šie tikslai

gali būti tokie:

• padėti nustatyti audito procedūrų pobūdį, tvarkaraštį ir aprėptį.

Nustačius, kad pagrindinės kontrolės priemonės yra tinkamai parengtos ir

per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nepertraukiamai ir veiksmingai

taikomos, auditorius galės sumažinti pagrindinių testų skaičių. Taikydamas

šį sistemų analize pagrįstą metodą, auditorius siekia gauti tam tikrą

patikimumą iš ūkio subjekto vidaus kontrolės ir todėl gali sumažinti

pagrindiniais testais siekiamą gauti patikimumą;

• įvertinti, kokiu mastu metai po metų vidaus kontrolės sistemos yra

patobulinamos; tokiu būdu audituojamo subjekto vadovybei ir biudžeto

įvykdymą tvirtinančiai institucijai gali būti teikiama grįžtamoji informacija,

pavyzdžiui, išvados dėl vidaus kontrolės veiksmingumo, o tai padeda

Audito Rūmams vykdyti savo misiją – prisidėti gerinant ES lėšų finansinį

valdymą;

• padaryti išvadas dėl vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo, jei toks

yra konkretus audito tikslas, pavyzdžiui, taikomas tam tikroms atrinktoms

audito užduotims ar papildomam ataskaitų apie vidaus kontrolės

veiksmingumą teikimui DAS kontekste.

Planavimo etapu, nepriklausomai nuo savo tikslo nustatyti ir įvertinti vidaus

kontrolės priemones, auditorius:

Įvertinti kontrolės priemonių esmę ir nustatyti, ar jos įgyvendinamos

i) vertina auditui rūpimų vidaus kontrolės priemonių koncepciją,

nagrinėdamas, ar šios kontrolės priemonės, pavieniui ar kartu su kitomis

kontrolės priemonėmis, yra pakankamos, kad būtų išvengta nuokrypių, kad

jie būtų nustatyti ir ištaisyti.

ii) nustato, ar šios priemonės yra įdiegtos (t. y. ar jos yra ir ar subjektas jas

naudoja).

Apžvalginiai testai Norėdamas nustatyti, ar būtina tikrinti kontrolės priemonės įgyvendinimą,

auditorius atsižvelgia į jos koncepciją. Siekdamas susipažinti su kontrolės

priemonės veikimu ir patvirtinti, kad ji veikia, jis atlieka keleto operacijų (ne

daugiau kaip trijų) „apžvalginius testus“. Susipažinimas su subjekto

kontrolės priemonėmis neturėtų būti laikomas jų veikimo veiksmingumo

testu; tokie testai atliekami tikrinimo etapu;

Daugiausia dėmesio – svarbioms kontrolės priemonėms

Turėtų būti nagrinėjamos tik su audito tikslais susijusios kontrolės

priemonės. Ar kontrolės priemonė, viena ar derinama su kitomis, yra svarbi




priklauso nuo auditoriaus profesinės nuovokos. Be to, auditorius turėtų

išsiaiškinti, kurios kontrolės priemonės turi būti laikomos pagrindinėmis.

Būtina atrinkti tokį minimalų pagrindinių kontrolės priemonių skaičių, kuris

užtikrintų, jog jos apima visas svarbias rizikas. Svarbūs veiksniai gali apimti

tokius aspektus kaip:

• reikšmingumas;

• susijusios rizikos dydis;

• subjekto dydis;

• įmonės veiklos pobūdis, įskaitant jos organizacinės struktūros ir

nuosavybės ypatybes;

• įmonės operacijų įvairovė ir sudėtingumas;

• taikomi teisiniai ir reglamentavimo reikalavimai;

• aplinkybės ir taikoma vidaus kontrolės sudėtinė dalis;

• subjekto vidaus kontrolę sudarančių sistemų pobūdis ir sudėtingumas,

įskaitant naudojimąsi paslaugų bendrovėmis;

• žinojimas, ar, ir kaip, kontrolės priemonė, viena ar derinama su kitomis, leidžia išvengti reikšmingų iškraipymų, juos nustatyti ar ištaisyti.

Metodas „iš viršaus žemyn“ Norint užtikrinti ekonomišką, efektyvų ir veiksmingą auditą, audito metodas

turėtų būti grindžiamas pasikliovimu aukščiausio galimo lygio kontrolės

priemonėmis, kur, manoma, jos yra veiksmingos audito tikslų atžvilgiu

(metodas „iš viršaus žemyn“). ES kontekste, kontrolės priemonės taikomos

keletu skirtingų lygių:

• Komisijos kontrolė: Komisijoje įdiegtos stebėjimo arba priežiūros

kontrolės priemonės gali būti aukšto agregavimo lygio ir žemo detaliojo

lygio, daugiausia dėmesio skiriant pranešimui apie išimtis;

• valstybių narių kontrolė: ši kontrolė vykdoma detalesniu lygmeniu ir gali

apimti biudžeto kontrolę, dispersijos analizę, ir vykdymo priežiūrą;

• mokėjimo agentūros, valdymo institucijos, sertifikavimo įstaigos ar

audito institucijos kontrolė: kontrolė grindžiama detaliomis procedūromis,

susijusiomis su atskiromis operacijomis arba nedidelėmis operacijų

grupėmis, taip pat su informacijos tvarkymo kontrole.

Rankinės arba automatinės kontrolės priemonės

Rankinių ar automatinių elementų naudojimas vidaus kontrolės sistemoje

turi įtakos operacijų inicijavimo, registravimo ir tvarkybos bei pranešimo

apie jas būdui. Norėdamas susipažinti su vidaus kontrolės sistema,

auditorius turėtų išsiaiškinti, ar subjektas pakakamai gerai įvertino IT

naudojimo rizikas (neteisinga duomenų tvarkyba, neteisėtas prisijungimas

ir keitimas, galimas duomenų praradimas) arba rankinių sistemų rizikas




(kontrolę galima apeiti ar jos išvengti, gali įsivelti paprastų klaidų ar

netikslumų) ir ar buvo įdiegtos veiksmingos kontrolės priemonės.

2.3.6 Kontrolės rizikos nustatymas ir vertinimas

Kontrolės rizikos apibrėžtis

Kontrolės rizika – tai rizika, kad vidaus kontrolės sistemos neleis išvengti

reikšmingų nuokrypių arba neleis laiku jų aptikti ir ištaisyti. Kontrolės riziką

vertina auditorius, remdamasis jo paties atliktu subjekto vidaus kontrolės

vertinimu. Tais atvejais kaip kontrolės rizika gali būti didelė, auditorius

reikalingą patikinimą turėtų gauti visų pirma iš pagrindinių testų, kadangi

vidaus kontrole kliautis negalima.

Kompensacinės kontrolės priemonės

Atlikdamas preliminarų rizikos vertinimą, auditorius privalo atsižvelgti į

penkias vidaus kontrolės sudėtines dalis (išsamiau žr. II priedą). Tačiau auditorius, užuot svarstęs kuriai sudėtinei daliai priskirti konkrečią kontrolės

priemonę, pirmiausia turi domėtis tuo, ar, ir kokiu būdu, ji leidžia išvengti

klaidų arba leidžia jas nustatyti ir ištaisyti. Jeigu tikėtinos kontrolės

priemonės nėra, auditoriai turėtų pasidomėti visomis įdiegtomis

kompensacinėmis kontrolės priemonėmis, kurios turėtų tokį patį poveikį.

Auditoriaus kontrolės rizikos vertinimas gali būti maža, vidutinė arba didelė,

žr. lentelę:

4 lentelė. Vidaus kontrolės priemonių vertinimas ir susijusi kontro