Valstybės piniginė

Ingrida Šimonytė

Valstybės piniginė labai tampriai susijusi su solidarumu –susitarimu tarp visuomenės narių prisidėti prie bendro gėrio sukūrimo. Solidarumas tarp kartų - susitarimas, kad mes, kaip visuomenėužauginsime ir išlaikysime savo vaikus, padėsime garbingo amžiaus sulaukusiems, su sunkumais susiduriantiems, pan.

Susitarimas tarp tų kurie šiuo metu gali prisidėti prie bendro gerbūviokūrimo ir tų, kurie to padaryti dėl įvairių priežasčių negali. Solidarumas tų, kurie turi jėgų ir galimybių ir kuria perbūvį ne tik sau, su tais, kurie gali prisidėti mažiau, kurie prie kuriamo gerbūvioprisidėjo anksčiau arba dar tik prisidės ateityje. Tad vienųvisuomenės narių parama kitiems nariams, bendrumas, kitų poreikiųatliepimas ir yra valstybės pinigų skirstymo esmė.

Nes būtent tokią užduotį – teisingo ir tinkamo lėšų paskirstymo -visuomenė, piliečiai patiki savo valdžiai.

Valstybės piniginė

Pajamos

Skolos

Išlaidos

Santaupos

• Nacionalinis biudžetas – apima valstybės ir savivaldybiųbiudžetus (2011 m. pajamos 19,9 mlrd. litų, išlaidos 22,5 mlrd. litų)

• Socialinio draudimo fondo – “Sodros” -biudžetas (2011 m. -11 mlrd. litų pajamų ir apie 13,5 mlrd. litų išlaidų)

• Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas (pajamos –pavedimai iš valstybės biudžeto ir “Sodros”, 2011 m. 4 mlrd. 169 mln. litų )

Valstybės biudžetai

Pastaba: visur lėšos – be ES paramos

Žodis „mokesčiai“ dažną priverčia intuityviai susiraukti, tarsi kalbėtume apie kokįneišvengiamą blogį, nors iš tų mokesčiųfinansuojamos viešosios paslaugos sukelia priešingas emocijas, tiksliau, lygiai prastas emocijas sukelia nepakankamai geri keliai, būtinybė pirkti vadovėlius vaikų mokykloje, ilgos eilės pas medicinos specialistus ar nenuvalytas sniegas nuo šaligatvių..

valstybės pajamos

PVM48%

Akcizai20%

GPM23%

Pelno mok.6%

Kiti3%

valstybės biudžeto pajamųiš mokesčių struktūra / 2010 m

Pastaba: be savivaldybių ir “Sodros”

Valstybės išlaidos (2011 m.)/ be ES lėšų

ES valstybių viešojo sektoriaus pajamos proc. BVP / 2009 m.

Lietuva – 34,5 proc. BVP(2010 m - 34,2 proc.), ES vidurkis 44 proc. BVP (2010 m. 43,9 proc.

ES valstybių viešojo sektoriaus išlaidos proc. BVP / 2009 m.

Lietuva – 43,6 proc., ES vidurkis – 50,8 proc.

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

RomaniaBulg

aria

Slovakia

Luxe

mbourg

Malta

Lithu

aniaLa

tvia

Poland

Estonia

Spain

Cyprus

Czech

Rep

ublic

German

y Port

ugal

Irelan

dSlov

eniaHung

ary

Europe

an U

nion

Netherlan

ds

United King

dom Italy

Austria

Greece

Belgium

Sweden

Finlan

dFranc

eDenm

ark

valstybių išlaidos socialinei apsaugai proc. BVP (2009 m.)

Lietuva 16,7 proc. BVP, ES vidurkis – 20,1 proc. BVP

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

Europe

an U

nion

Belgium

Bulgari

a

Czech

Rep

ublic

Denmark

German

y Esto

niaIre

land

Greece

Spain

France

Italy

Cyprus

Latvi

aLit

huania

Luxe

mbourg

Hungary

Malta

Netherlan

dsAus

triaPola

ndPort

ugal

RomaniaSlov

eniaSlov

akiaFinl

and

Sweden

United King

dom

ES valstybių išlaidos švietimui proc. BVP (2009 m.)

Lietuva – 6,8 proc. BVP, ES vidurkis – 5,6 proc. BVP

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

Europe

an U

nion

Belgium

Bulgar

ia

Czech

Rep

ublic

Denmark

German

y Esto

niaIre

land

Greec

eSpa

inFra

nce

Italy

Cypru

sLa

tvia

Lithu

aniaLu

xembo

urgHung

ary

Malta

Netherlan

dsAus

triaPola

ndPort

ugal

RomaniaSlov

eniaSlov

akiaFinl

and

Sweden

United K

ingdom

valstybių išlaidos sveikatos apsaugai proc. BVP (2009 m.)

Lietuva –5,6 proc. BVP, ES vidurkis – 7,4 proc. BVP

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

Europe

an U

nion

Belgium

Bulgari

a

Czech

Rep

ublic

Denmark

German

y Esto

niaIre

land

Greece

Spain

Franc

eIta

lyCyp

rusLa

tvia

Lithu

ania

Luxe

mbourg

Hunga

ryMalt

aNeth

erlan

dsAus

triaPola

ndPort

ugal

Roman

iaSlov

enia

Slovak

iaFin

land

Sweden

United

Kingdo

m

valstybių viešųjų išlaidų dinamika proc. BVP / 1870-2009 m.

kokia šios dinamikos kaina mokesčių mokėtojams –valstybių skolos dinamika (1950 – 2015)

-11,2-4,9-2,7-2,6-3,3-3,4-3,3United Kingdom

-0,92,23,62,21,90,4-1,3Sweden

-2,94,25,23,92,52,12,3Finland

-8,0-2,1-1,8-3,2-2,8-2,4-2,8Slovakia

-6,0-1,8-0,1-1,4-1,5-2,3-2,7Slovenia

-8,5-5,7-2,6-2,2-1,2-1,2-1,5Romania

-10,1-3,6-3,2-4,1-5,9-3,4-3,1Portugal

-7,3-3,7-1,9-3,6-4,1-5,4-6,2Poland

-4,1-1,0-1,0-1,7-1,8-4,6-1,7Austria

-5,50,50,20,5-0,3-1,8-3,2Netherlands

-3,7-4,5-2,4-2,8-2,9-4,7-9,9Malta

-4,5-3,6-5,0-9,4-7,9-6,4-7,2Hungary

-0,93,03,71,40,0-1,10,5Luxembourg

-9,5-3,3-1,0-0,4-0,5-1,5-1,3Lithuania

-9,6-4,2-0,3-0,5-0,4-1,0-1,6Latvia

-6,00,93,4-1,2-2,4-4,1-6,5Cyprus

-5,3-2,7-1,5-3,3-4,4-3,6-3,5Italy

-7,5-3,3-2,7-2,4-3,0-3,6-4,1France

-11,1-4,21,92,01,0-0,4-0,2Spain

-15,6-9,8-6,7-6,0-5,3-7,4-5,7Greece

-14,3-7,30,12,91,61,40,4Ireland

-1,8-2,92,52,41,61,61,7Estonia

-3,00,10,3-1,6-3,3-3,8-4,0Germany

-2,83,34,85,05,01,9-0,1Denmark

-5,8-2,7-0,7-2,6-3,6-2,9-6,6Czech Republic

-4,71,71,11,91,01,8-0,4Bulgaria

-6,0-1,3-0,40,1-2,8-0,4-0,2Belgium

-6,8-2,4-0,9-1,5-2,5-2,9-3,1European Union

2009200820072006200520042003

ES valstybių deficitai/pertekliai

ES valstybių skola proc. BVP (2010 m.)

Lietuvos – 38,2 proc. BVP, ES vidurkis – 80 proc. BVP

ES valstybių skolos aptarnavimo išlaidos (palūkanos)

1,92,22,22,02,11,92,0United Kingdom

1,21,71,81,71,81,82,2Sweden

1,61,61,61,71,81,92,0Finland

1,51,11,31,51,61,82,1Slovenia

:0,80,80,91,11,41,6Romania

2,93,12,92,82,62,72,8Portugal

2,62,32,42,72,92,93,1Poland

2,82,73,03,03,23,23,3Austria

3,23,23,43,63,73,73,5Malta

4,64,14,13,84,14,44,0Hungary

0,50,30,20,20,20,20,3Luxembourg

1,40,80,80,90,91,11,5Lithuania

1,50,60,5::::Latvia

2,52,83,03,23,33,33,5Cyprus

4,65,04,94,64,84,94,1Italy

1,71,51,51,61,72,02,3Spain

5,35,04,74,64,64,95,0Greece

2,11,41,01,01,11,11,2Ireland

0,40,30,20,20,30,30,4Estonia

2,62,72,82,92,92,93,0Germany

1,41,21,31,31,31,31,3Czech Republic

0,80,91,81,31,61,92,2Bulgaria

2009200820072006200520042003

nesubalansuoti viešieji finansai

Užburtas ratas:

• Už pajamas didesnės išlaidos – deficitas

• Deficitui finansuoti skolinamasi

• Skolai aptarnauti (palūkanoms) – valstybės biudžeto lėšos, kurias galima būtų panaudoti viešosiomspaslaugoms

Kai kurie išlaidų augimą lėmę sprendimai 2007-2008 m.

** didėjimas sąlygotas ankstesnių didinimų išlaidų, tame tarpe mėnesinės pašalpos didinimo, persikėlimo į ateinančius metus, padidėjusio gavėjųskaičiaus (dėl motinystės atostogų trukmės pratęsimo nuo 1 iki 2 metų), kt.

+55,2 % **

1 mlrd. 197,9 mln.

+178%772 mln. lt+69,1 %

277,7 mln. lt

Bendra metinėsuma (pagal faktą), mln.Lt

2009 m. vidutpadidėjimas %

20092008 m. vidutpadidėjimas %

20082007 m. vidutpadidėjimas %

2007MetaiMotinystės išmokos

Kai kurie išlaidų augimą lėmę sprendimai 2007-2008 m.

+6,5% *

5 mlrd. 864,8 mln. lt

+29,1%5 mlrd. 507,5 mln. lt

+25,4 %

4 mlrd. 264,5 mln. lt

Bendra metinėsuma (pagal faktą), mln. Lt

2009 m. vidutpadidėjimas%

20092008 m. vidutpadidėjimas%

20082007 m. vidutpadidėjimas %

2007Metai

* didėjimas sąlygotas ankstesnių didinimų persikėlimo į ateinančius metus

Pensijos

2008 m. pab. – 2009 m. sprendimai

2700500

2010 m.2009 m.Sodros biudžetas

208015805002010 m.6042454714952009 m.

Bendras efektas

Išlaidųmažinimas

Pajamųdidinimas

Nacionalinisbiudžetas

Mln. Lt

Kaip ištrūkti iš užburto deficito – skolos rato?

• Gyventi pagal pajamas

• Ekonomikos augimo laikotarpiais kaupti rezervusiš viršplanių biudžeto pajamų

• Laikinų pajamų neversti nuolatiniais įsipareigojimais

Kaip padidinti valstybės pajamas

• Valstybės (visų mokesčių mokėtojų) turto efektyvus valdymas, duodantis grąžą

• Piliečių nepakantumas šešėlinei ekonomikai, sukuriantis prielaidas visiems, o ne tik sąžiningiesiems, prisidėti prie bendrų viešųjųpaslaugų kūrimo

Dėkoju už dėmesį