Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 81

Tęstinis leidinys 2014 m. vasaris

Kraštovaizdžio architektūros dėstytojai susitiko Kaune

2014 metų sausio 16-15 dienomis Alek-sandro Stulginskio universitete (ASU) vyko Trečiasis Rytų Baltijos šalių krašto vaizdžio architektūros mokyklų tinklo (EBANE-LAS – Eastern Baltic Network of Landscape Architecture Schools) susitikimas.

EBANELAS tinklo tikslas yra stiprinti kraštovaizdžio architektūros mokyklų mo-kymo pajėgumus, keičiantis žiniomis ir pa-tirtimi, pagerinant studijų programas ir mo-kymo metodus, pasiūlant bendrus kursus ir studentų mainų galimybes. Tinklo veikloje dalyvauja 10 universitetų iš Lietuvos, Latvi-jos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos.

Tinklo veikloje dalyvauja ir pas mus at-vyksta ECLAS Prezidentas Saimonas Belas (Simon Bell) ir ECLAS Sekretorė Kristi-ne Vugule. ECLAS (European Council of Landscape Architecture Schools) – tai Eu-ropos kraštovaizdžio architektūros mokylų taryba, kurios nariais 2012 metais tapo ir ASU.

EBANELAS susitikimo ASU dalyviai. Nuotraukoje iš kairės I eilėje – Vaida Vait-kutė Eidimtienė (KMAIK), Linas Daubaras (KMAIK), Maria Ignatieva (SLU, Švedija), Mantas Pilkauskas (ASU); II eilėje – Saimo-nas Belas (Simon Bell, ECLAS preziden-tas, dėsto EMU, Estija), Natalja Nistavska (LLU), Kristine Vugule (LLU), III eilėje – Toomas Muru (EMU, Estija), Giedrė Mal-žinskienė (VGTU), Anne Rihtniemi (Aalto,

Suomija); IV eilėje – Maija Rauta-maki (Aalto, Suomija), Peras Bergas (Per Berg, SLU, Švedija), Sirle Sal-mistu (TUTK, Estija), Alvydas Žickis (ASU), Sari Suomalainen (HAMK, Suomija), Katja Virtanen (HAMK, Suomija), Bruno Markus (Bruno Marques, TUTK, Estija).

Kairėje, kalbasi Saimonas Belas (Simon Bell) ECLAS prezidentas su ASU rektoriumi profesoriumi Antanu Maziliausku.

Mantas Pilkauskas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 81 2014 m. vasaris2

Kraštovaizdžio architektai pas kraštovaizdžio geografus:I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas

Dr. Giedrė Godienė2013 metai paženklinti gražiu, turiningu ir abipusiai

naudingu Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir Lietuvos geografų draugijos bendradarbiavimu. Geografai, sėkmingai išsakę savo idėjas LKAS 2013 m. spalio 18 d. organizuotame Lietuvos kraštovaizdžio forume, pakvietė kraštovaizdžio architektus prisidėti prie tarptautinės konfe-rencijos – I-ojo Baltijos kraštovaizdžio forumo rengimo ir yra labai dėkingi už suteiktą įvairiapusią pagalbą.

2013 m. gruodžio 13 dienos popietę Vilniaus universite-to Gamtos mokslų fakultete žodis „kraštovaizdis“ skambė-jo lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, danų kalbomis.Lietuvos geografų draugijos(toliau – LGD), CIVILscape, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pastangomis Baltijos regionošalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos – atstovai susirinko į I-ąjį Bal-tijos kraštovaizdžio forumą.

Forumo tema – „Kraštovaizdžio veiklų, visuomenės aktyvumo ir dalyvavimo skatinimo technikos: europilie-tiškumas ir erdvinė dimensija“– neatsitiktinė. Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu Forumas tapo bai-giamųjų Europos piliečių metų renginių Vilniuje dalimi. Pirmoje tokio pobūdžio konferencijoje nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir projektavimo įstaigų, valstybinių parkų direkcijų, ben-druomenių atstovai aiškinosi, kaip aktyvūs piliečiai, nevy-riausybinės organizacijos gali prisidėti saugant ir gražinant kraštovaizdį Lietuvoje ir Europoje, dalinosi patirtimi, kaip įvairiose šalyse įgyvendinama Europos kraštovaizdžio kon-vencija.

Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Lietuvos ir Švedijos aukštųjų mokyklų akademinė bendruomenė, Lie-tuvos ir Latvijos aplinkos ministerijų specialistai, Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Švedijos saugomų teritorijų direkcijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vilniaus, Kauno, Klai-pėdos, Panevėžio miestų savivaldybių darbuotojai, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos ir Estijos kraštovaizdžio archi-tektų sąjungų nariai, kitų nevyriausybinių organizacijų, ak-tyvių bendruomenių atstovai. Tarp dalyvių – profesoriai ir studentai, geografai, architektai, kraštovaizdžio architektai, istorikai, biologai, aplinkosaugininkai, želdynų projektuo-tojai, administratoriai, vadybininkai...

Savanorių geografijos studenčių maloniai sutikti dar carinės Rusijos laikus menančio Gamtos mokslų fakulteto foje, svečiai trumpai susipažino gerdami kavą ir sugužėjo į charizmatišką akademine atmosfera dvelkiančią amfiteatri-nę profesoriaus Jono Dagio auditoriją.

Sveikindamas renginio dalyvius Gamtos mokslų fakul-teto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas pabrėžė, kad kad Universitetas yra viena svarbiausių šalies geografų, gamti-ninkų Alma-mater, šio fakulteto sienos mena Lietuvos kraš-tovaizdžio mokslo pagrindų atsiradimą ir sėkmingą plėto-

tę. Linkėdamas susirinkusiems sėkmės, jis pasidžiaugė, kad šiuolaikinių įvykių sūkūryje fakultetas tampa dinamiška, kūrybinga diskusijų erdve, o čia gimusios ir besivystančios mokslinės idėjos, iniciatyvos gali prisidėti prie pilietiškos visuomenės vystymosi, aktualių tiek Lietuvos, tiek Europos problemų sprendimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis susirinkusiems trumpai pristatė dabartinius ministerijos tikslus ir veiksmus, susi-jusiuis su Europos kraštovaizdžio konvencijos ir Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimu. Jis pastebėjo, kad šis Forumas ir konstruktyvi mokslo, valstybės, savivaldy-bių, projektavimo ir nevyriausybinių organizacijų diskusija kraštovaizdžio tema yra reikšminga visiems jos dalyviams.

Atidarydama Forumą, Lietuvos geografų draugijos pre-zidentė prof. dr. Dovilė Krupickaitė kalbėjo, kad draugija remia demokratinio Europos pilietiškumo idėją ir siekia geografiškai platesnio bendradarbiavimo kraštovaizdžio sri-tyje. Aktualių šiandienos problemų sprendimo paieškos – vienas svarbiausių draugijos tikslų, įtvirtinant geografijos prestižą. Ji pabrėžė, kad, prisidėdami prie Europos kraš-tovaizdžio konvencijos įgyvendinimo, būdami savo krašto būklei ir pokyčiams neabejingi aktyvūs visuomenės nariai, savo žinias ir gebėjimus geografai gali tikslingai pritaikyti daugelyje su kraštovaizdžiu susijusių veiklų, pradedant įvai-riapusiais jo tyrimais, švietimo apie kraštovaizdį srityje, taip pat ir jo apsaugos, planavimo, tvarkymo veiklose.

Kraštovaizdžio forumų Europoje iniciatorių – CIVILscape organizacijos – viceprezidentas istorikas dr. Gerhardas Ermischeris supažindino su įžvalgomis apie istorinį ir šiandieninį kraštovaizdžio supratimą.

Šios organizacijos direktorius geografas Dirkas Gotz-mannas susirinkusius informavo apie 5 skirtingas problemas tačiau panašiu formatu nagrinėjusių Europos kraštovaiz-džio forumų išvadas. Pirmasis Skandinavijos kraštovaizdžio forumas, skirtas visuomenės įtraukimui į darnaus vystymo-si, kraštovaizdžio klausimų sprendimą vyko Švedijoje, Ma-riestad mieste rugsėjo 12-14 d. Antrasis forumas nagrinėjo Beneliukso regiono kraštovaizdžio problemas Nyderlan-duose, Lelystad mieste rugsėjo 26-28 d. Trečiasis Balkanų kraštovaizdžio forumas (kultūros paveldo apsauga ir krašto-vaizdis) vyko spalio 4 d., Juodkalnijoje, Tivat mieste; Alpių kraštovaizdžio forumas (urbanizacija, kraštovaizdžio tarybų formavimas) vyko spalio 11-12 Italijoje, Biella vietovėje; penktasis forumas Vokietijoje įvyko gruodžio 5-7 d. Ber-lyne (žalioji infrastruktūra, kultūros keliai ir kt.). Pastebint šių renginių naudą, numatytos artimiausios tokių renginių datos ir vietovės: 2014 metų pirmoje pusėje visuomeninės organizacijos aptars kraštovaizdžio problemas Iberijoje (Is-panijoje ir Portugalijoje), vyks II-ieji forumai Baltijos regi-one (Taline ir Vokietijoje).

Įdomiais rezultatais pasidalino Tarptautinio Europos kraštovaizdžio konvenciją Pietų Baltijos regione įgyven-dinančio projekto LIFEscape partneriai (tarp šio projek-

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 812014 m. vasaris 3

Kraštovaizdžio architektai pas kraštovaizdžio geografus:I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas

Dr. Giedrė Godienė

to vykdytojų – Žemaitijos nacionalinis parkas). Projekto koordinatorė Katarzyna Fidler informavo, kad įvairiose projekto veiklose (teritorijų planavimas ir visuomenės švie-timas kraštovaizdžio klausimais) Lietuvoje, Lenkijoje, Da-nijoje ir Švedijoje dalyvavo 1300 žmonių, buvo surengti 5 tarptautiniai renginiai, sukurtas patrauklus, informatyvus tinklalapis, parengtas ir visomis projekto dalyvių kalbomis bei angliškai 2013 m. išleistas „Kraštovaizdžio planavimo vadovas“, skirtas tiems, kas siekia konstruktyviai įsitraukti ar įtraukti visuomenę į kraštovaizdžio veiklas ir kt.

Daiva Abrutė iš Žemaitijos nacionalinio parko, Berit Oline Pedersen iš Slagelse savivaldybės Danijoje pade-monstravo, ko per 2012-2013 m. buvo pasiekta Lietuvoje ir Danijoje. Tą pačią dieną vykusiame Projekto partnerių pasitarime buvo sutarta 2014 m. viduryje besibaigian-tį projektą tęsti, kreipiant jo veiklas visuomenės švietimo kraštovaizdžio srityje link, įtraukiant į šią veiklą ir Lietuvos geografų draugiją.

Lietuvos geografų draugijos valdybos narė, universiteto absolventė geografė dr. Giedrė Godienė trumpai pristatė Lietuvos žingsnius ir LGD bei jos narių indėlį įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją, kalbėjo apie naujausias visuomenės švietimo kraštovaizdžio srityje veiklas (konkur-so „Laikas keičia Žemę“ rezultatus, viešas paskaitas ir kt.).

Vilniaus universiteto prof. dr. Darijus Veteikis trumpai supažindino klausytojus su naujausiudidelio masto Lie-tuvos kraštovaizdžio geografų praktiniu darbu – Lietuvos Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano rengimo me-todika ir pačiu projektu.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų gildijos veidas konfe-rencijoje buvo Vilniaus Gedimino Technikos universiteto prof. dr. Gintaras Stauskis, vaizdžiai pademonstravęs, kaip šiuolaikinės virtualios technikos gali padėti įtraukti visuo-menę į kraštovaizdžio architektūros projektų rengimą ir šių projektų vertinimą.

Forume kalbėjo ir aktyvių bendruomenių atstovai. Architektas urbanistas Matas Cirtautas perskaitė prane-

šimą „Mentaliniai kraštovaizdžiai mieste: Gargždų miesto bendruomenės patirtis rengiant Gargždų miesto parko ga-limybių studiją“, kuriame su klausytojais pasidalino kons-truktyvaus projektuotojų ir visuomenės dialogo sėkmės pa-slaptimi. 2012 m. Gargždų miesto bendruomenė dalyvavo LR aplinkos ministerijos organizuotame konkurse „Už

kraštovaizdį“, o 2013 m. už aktyvų Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą buvo apdovanota Aplinkos mi-nistro įsteigtu „Baltosios varnelės“ prizu.

Vilniaus Užupio bendruomenės atstovas geografas Sa-kalas Gorodeckis išsakė bendruomenės poziciją irpatirtį, sukauptą dalyvaujant „Architektūros parko“ projekte. Šio didelę kraštovaizdinę vertę turinčios pramoninės teritorijos Užupyje konversijos į gyvenamąją projekto evoliucija yra vertinama teigiamai tiek tarptautinių UNESCO ekspertų, tiek verslo atstovų. Visgi, kalbėtojas pabrėžė, kad sveikam požiūriui į bendruomenės pasiūlymus atsirasti reikalinga ir kompetencija, ir sisteminga komunikacija, ir bendruome-nės narių sutelktumas, nurodė, kad dar daug turime nu-veikti plėtodami pozityvią diskusijų kultūrą.

Pabaigoje Forumo dalyviai kartu svarstė, kokias galimy-bes kraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui, planavimui, atkū-rimui, aktyvios visuomenės formavimuisi atveria Europos kraštovaizdžio konvencija. Estijos kraštovaizdžio architek-tų sąjungos pirmininkė Sirle Salmistu ir Latvijos Aplinkos apsaugos ir Regioninio vystymosi ministerijos Teritorijų planavimo departamento Regioninio planavimo skyriaus specialistė Dace Granta užtikrino, kad Lietuvos patirtis yra labai įdomi ir svarbi. Estija dar nėra net pasirašiusi Europos kraštovaizdžio konvencijos, Latvija neturi šalies kraštovaiz-džio identifikavimo studijos, vykdo ženkliai mažiau veiklų, susijusių su konvencijos įgyvendinimu.

Forumo dalyviai pritarė dr. G. Godienės išsakytai minčiai, kad šiandien Lietuvoje Konvencija yra svarbus veiklų krašto-vaizdžio srityje katalizatorius, taip pat – atrama, kurios dėka politikai negali ignoruoti kraštovaizdžio svarbos, o paprasti žmonės įgauna teisių reikalauti daugiau viešumo. Nepaisant to, Konvencijos įgyvendinimas labai priklauso nuo visuome-nės sąmoningumo ir kiekvieno mūsų žinių ir asmeninės atsa-komybės, ypač didelę reikšmę įgauna NVO veikla.

Buvo prieita nuomonės, kad kraštovaizdžio veikloms aktyvinti ir vystyti reikalingas:

• stiprus kraštovaizdžio mokslas ir žiniomis besiremianti aukštos kultūros projektavimo praktika;

• politinė valia ir atitinkamų valdžios įstaigų kompeten-cija ir aktyvumas, teisės aktų rengimas;

• skirtingų institucijų, skirtingų sričių specialistų ben-dradarbiavimas, ieškant kraštovaizdžiui palankių spren-dimų;

Bendras prof. Jono Dagio auditorijos vaizdas Baltijos kraštovaizdžio forumo metu. Dešinėje – forumo dalyviai: Vaiva Deveikienė (LKAS) ir Darijus Veteikis (VU). Vyto Juozo Markevičiaus nuotraukos

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 81 2014 m. vasaris4

• visuomenės švietimas, jos parama ir konstruktyvus da-lyvavimas kraštovaizdžio veiklose;

• tarptautinis bendradarbiavimas įvairiuose projektuo-se, keitimasis aktualia informacija ir idėjomis.

Šeštadienį buvo suorganizuota pažintinė ekskursija, kurios metu prie gražiausių Vilniaus regyklų Subačiaus gatvėje, ant Baltojo tilto, Pučkorių atodangos su užsienio svečiais buvo aptartos aktualios kraštovaizdžio tvarkymo problemos, II-ojo Baltijos kraštovaizdžio forumo organiza-ciniai klausimai.

Kraštovaizdžio architektūra ir kraštovaizdžio geografija veikia to paties tikslo labui. Nagrinėdamos tą patį objektą iš skirtingų pozicijų, abi disciplinos gali suteikti viena kitai daug įdomių, kitai sričiai gal netikėtų įžvalgų, perteikti ver-tingą patirtį ir taip sustiprinti abi disciplinas.

Kraštovaizdžio architektų sąjunga pademonstravo, kad geba puikiai dirbti komandoje. Lietuvos geografų draugi-jos vardu norėtųsi padėkoti mūsų partneriams už nuoširdų palaikymą, paramą, pagalbą skleidžiant informaciją apie Forumą, renkant medžiagą pažintinei ekskursijai, perskai-tytą įdomų ir aktualų pranešimą, dalyvavimą diskusijose ir tikėtis, kad ši gera patirtis mus įkvėps naujiems bendriems projektams.

Baltijos kraštovaizdžio forumas – CIVILscape organi-zuojamų kraštovaizdžio forumų ciklo Europoje ir baigiamų-jų Europos piliečių metų renginių Vilniuje dalis. Pagrindi-nis šių diskusijų tikslas – parodyti, kaip Europos teisės aktai veikia kasdieninį žmonių gyvenimą, kaip žmonės gali ir turi dalyvauti plėtojant viešąją politiką, konkrečiai – ir susijusią su kraštovaizdžio apsauga ir formavimu.

Europos kraštovaizdžio konvencija (2000, Florenci-ja) – tarptautinis išimtinai kraštovaizdžio sričiai skirtas dokumentas, kuriuo siekiama, kad tinkamai, tvariai būtų tvarkomos visos teritorijos, o taip pat – sustiprėtų vietos bendruomenių ir plačiosios visuomenės dalyvavimas spren-džiant su kraštovaizdžiu susijusius klausimus.

Europos piliečių metų paskelbimą inicijavo visuome-ninės organizacijos ir tinklai, norėdami atkreipti Europos Sąjungos politikų dėmesį į Europos pilietiškumo ugdymo svarbą. Tarp jų – CIVILscape, tarptautinė nevyriausybi-nių organizacijų asociacija, kurios narės dirba kraštovaiz-džio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityje vadovauda-miesi Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatomis.

2013 metų birželio mėnesį Lietuvos geografų draugija tapo šios asociacijos nare. IFLA rekomendavo visoms naci-onalinėms kraštovaizdžio architektų asociacijoms taip pat prisijungti prie šio tinklo. II-ąjį Baltijos kraštovaizdžio fo-rumą Taline 2014 m. pavasarį rengiasi organizuoti Estijos kraštovaizdžio architektų sąjunga.

Detalesnę informaciją, pranešimų santraukas galite rasti Lietuvos geografų draugijos tinklalapyje www.lgd.lt

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: info@lkas.lt www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Mantas Pilkauskas

Dėstytojai susitiko KauneASU Agronomijos fakulteto Želdininkystės programos

I ir II kurso studentų darbų ekspozicija. Po aptarimo Al-vydas Žickis, Peras Bergas (Per Berg, SLU, Švedija), Sirle Salmistu (Estijos kraštovaizdžio architektų sajungos pirmi-ninkė), Alvydas Mituzas (LKAS pirmininkas).

I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas

LALA NEWS No. 81 February, 2014

The 3rd Eastern Baltic Network of Landscape Architecture Schools (EBANELAS) meeting took place at AleksandrasStulginskis University in Kaunas on the January 16th – 17th, 2014. Twenty landscape architecture teachers from nine universities and five countries came to compare study programs, discus the possibilities and future plans. The purpose of EBANELAS is to strengthen the capacities of landscape architecture schools in the Eastern Baltic regions in teaching and learning by fostering exchanges of knowledge and experience and by developing improved curricula, teaching methods, some shared courses and teaching and learning resources.

The first BALTIC LANDSCAPE FORUM Landscape activities and Techniques of Public awareness raising and involvement: European citizenship and territorial participation was held in Vilnius (Lithuania) December the 13th – 14th 2013.

The Forum was promoted by CIVILscape Lithuanian member organization Lithuanian Geographers society in partnership with the Žemaitija national park and the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, Vilnius University, Association of Lithuanian Landscape architects.

The two-days conference with the more than 50 participants from the 7 countries was a part of series of Landscape Forums that CIVILscape is setting up across Europe.