8
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87 Tęstinis leidinys 2014 m. spalis Kraštovaizdžio architektai lankėsi Anykščiuose 2014 m. rugsėjo 5-6 d. „Želdynų erdvė-2014“ renginys vyko Anykščiuose. Kraštovaizdžio archi- tektus Anykščių menų inkubatoriaus salėje pasveikino Anykščių meras Sigutis Obelevičius ir Anykščių rajono savivaldybės vyr. architektė Daiva Gasiūnienė. Platų pranešimą tema „Grindinys kraštovaizdyje“ padarė dr. Inga Urbonaitė ir UAB „Betono mozaika“ gamybos vadybininkas Mantas Malinauskas. Vėliau įvyko ple- nero „Genius Loci – Vietos matymas“ darbų parodos atidarymas ir aptarimas. Kitą dieną buvo aplankytas Jono Biliūno kapas, Daumantų atodangos Šventosios slėnyje ir Traupio mokyklos botanikos sodas. Po pie- tų Vaiva Deveikienė pristatė mokymosi visą gyveni- mą projektą, dr. Giedrė Godienė padarė pranešimą „Anykščių rajono savivaldybės kraštovaizdžio politi- ka: naujos bendradarbiavimo skatinimo priemonės“. Po to vyko diskusijos, kurios čia pateikiamos. Redaktorius Diskusijos Visai neseniai restauratoriai iš senosios Anykščių mokyklos sukūrė stilingą Menų inkubatoriaus erdvę. Vasaros ir rudens sankirtoje ji tapo mūsų jaunųjų ar- chitektų ir menininkų plenero „Vietos matymas“, o po savaitės - ketvirtį šimto kraštovaizdžio architektų aprėpusio kasmetinio simpoziumo buveine. Harmo- nizuojanti pastato erdvė, aktyvių ir iniciatyvių specia- listų ambicijos skatino ieškoti tradicijos ir modernybės sąsajų, siūlyti sprendimus, kurie dar labiau išryškintų Anykščių privalumus – galingą gamtą, turtingą istori- ją ir kultūrą, tačiau pagilintų šiuolaikiškumo potėpius Anykščių kraštovaizdžio architektūroje ir jos komuni- kacijoje. Turėjome ir konkrečią Anykščių mero užduotį – įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl Liudiškių kalvos ir jo aplinkos tvarkymo, kurorto parko kūrimo.Mero Sigučio Obelevičiaus– profesionalaus botaniko, kuris politiko darbą geba suderinti su jo įsteigto įspūdingo Traupio botanikos sodo, šiandien turinčio 6 tūkstan- čius augalų rūšių, tolesniu kūrimu ir puoselėjimu - lū- kesčiai buvo dideli. Jis dosniai skyrė mums savo laiko ir dėmesio, šeimininkiškai globojo plenerą, abi dienas Jonas Biliūnas (1879-1907). Rašytojo palaikai 1953 m. iš Zakopanės perkelti į Liudiškių kalvą prie Anykščių. J. Biliūno antkapinis paminklas pasta- tytas 1958 m. Architektas Vytautas Gabriūnas (1930-1992). Nukelta į 2 psl. Kad numirsiu, man’ pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau; Kad girdėtų tą dainelę, Motinėlė ką dainavo, Kai ant kelių mažą migdė Ar lopšy mane lingavo. Tu, Julyte, mano kapą Žolynėliais apkaišysi, Tarpu rožių ir lelijų Man kryželį pastatysi. Nieko kita aš nenoriu, Tik lelijos kad žydėtų, Kas pavasario rytelį Kad lakštingala skambėtų…

Lkas zinios 86 87

  • Upload
    lkas

  • View
    235

  • Download
    10

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

Citation preview

Page 1: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87

Tęstinis leidinys 2014 m. spalis

Kraštovaizdžio architektai lankėsi Anykščiuose2014 m. rugsėjo 5-6 d. „Želdynų erdvė-2014“

renginys vyko Anykščiuose. Kraštovaizdžio archi-tektus Anykščių menų inkubatoriaus salėje pasveikino Anykščių meras Sigutis Obelevičius ir Anykščių rajono savivaldybės vyr. architektė Daiva Gasiūnienė. Platų pranešimą tema „Grindinys kraštovaizdyje“ padarė dr. Inga Urbonaitė ir UAB „Betono mozaika“ gamybos vadybininkas Mantas Malinauskas. Vėliau įvyko ple-nero „Genius Loci – Vietos matymas“ darbų parodos atidarymas ir aptarimas. Kitą dieną buvo aplankytas Jono Biliūno kapas, Daumantų atodangos Šventosios slėnyje ir Traupio mokyklos botanikos sodas. Po pie-tų Vaiva Deveikienė pristatė mokymosi visą gyveni-mą projektą, dr. Giedrė Godienė padarė pranešimą „Anykščių rajono savivaldybės kraštovaizdžio politi-ka: naujos bendradarbiavimo skatinimo priemonės“. Po to vyko diskusijos, kurios čia pateikiamos.

Redaktorius DiskusijosVisai neseniai restauratoriai iš senosios Anykščių

mokyklos sukūrė stilingą Menų inkubatoriaus erdvę. Vasaros ir rudens sankirtoje ji tapo mūsų jaunųjų ar-chitektų ir menininkų plenero „Vietos matymas“, o po savaitės - ketvirtį šimto kraštovaizdžio architektų aprėpusio kasmetinio simpoziumo buveine. Harmo-nizuojanti pastato erdvė, aktyvių ir iniciatyvių specia-listų ambicijos skatino ieškoti tradicijos ir modernybės sąsajų, siūlyti sprendimus, kurie dar labiau išryškintų Anykščių privalumus – galingą gamtą, turtingą istori-ją ir kultūrą, tačiau pagilintų šiuolaikiškumo potėpius Anykščių kraštovaizdžio architektūroje ir jos komuni-kacijoje.

Turėjome ir konkrečią Anykščių mero užduotį – įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl Liudiškių kalvos ir jo aplinkos tvarkymo, kurorto parko kūrimo.Mero Sigučio Obelevičiaus– profesionalaus botaniko, kuris politiko darbą geba suderinti su jo įsteigto įspūdingo Traupio botanikos sodo, šiandien turinčio 6 tūkstan-čius augalų rūšių, tolesniu kūrimu ir puoselėjimu - lū-kesčiai buvo dideli. Jis dosniai skyrė mums savo laiko ir dėmesio, šeimininkiškai globojo plenerą, abi dienas

Jonas Biliūnas (1879-1907). Rašytojo palaikai 1953 m. iš Zakopanės perkelti į Liudiškių kalvą prie Anykščių. J. Biliūno antkapinis paminklas pasta-tytas 1958 m. Architektas Vytautas Gabriūnas (1930-1992).

Nukelta į 2 psl.

Kad numirsiu, man’ pakaskit Ant Šventosios upės kranto:Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau;

Kad girdėtų tą dainelę, Motinėlė ką dainavo, Kai ant kelių mažą migdė Ar lopšy mane lingavo.

Tu, Julyte, mano kapą Žolynėliais apkaišysi, Tarpu rožių ir lelijų Man kryželį pastatysi.

Nieko kita aš nenoriu, Tik lelijos kad žydėtų, Kas pavasario rytelį Kad lakštingala skambėtų…

Page 2: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87 2014 m. spalis2

dalyvavo Želdynų erdvės renginiuose. Reikia pripa-žinti, kad mūsų vienkartinio žvilgsnio nepakako, teks ieškoti tinkamos nuolatinės pagalbos formos.

Šioje kūrybiškoje aplinkoje subrendo ir „Želdy-nų erdvės“ dalyvių tęstinių pastebėjimų užrašų idėja. Kiek vertingų želdynų erdvės renginių baigiamosiose diskusijose kilusių minčių „nubyrėjo“, nes buvo nefik-suojamos... Jei būtų užrašomi bent fragmentai, prie jų galėtų vėl stabtelėti ir renginyje dalyvavę, ir kiti „ne-spėję į traukinį“ kolegos.

J. BILIŪNO KAPO TVARKYMASBūrio kraštovaizdžio architektų kopimas „Laimės

žiburio“ – lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapo ir paminklo ant Liudiškių kalvos link, vaizdai, atsivėrę nuo piliakalnio, pažėrė įvairių emocijų, kurios „Želdynų erdvės-2014“ dalyvių baigiamojoje diskusi-joje buvo pamatuotos profesionalų žvilgsniu. Štai tos mintys.

Alvydas Mituzas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jo manymu daugelis darbų jau senokai turėję būti pa-daryti, siūlė į „Laimės žiburio“ aplinką pažvelgti siste-miškai: pradžioje apsitvarkyti atliekant medynų tvar-kymą, o ateityje – laiptų tvarkymui, lankymo sistemos įrengimui, medynų tvarkymui vis tiek reikės projekto. Tad kolegoms šiuo klausimu siūlė pareikšti savo nuo-monę.

Gintaras Stauskis kvietė tiksliau identifikuoti pro-blemą – ar ji daugiau technologinė, susijusi su grunto būklės įvertinimu ir iš to išplaukiančiais sprendimais, ar kraštovaizdinė, lemianti objekto apžvalgos galimybes.

Regimantas Pilkauskas akcentavo kompozicinę problemą. Jis pasiūlė iš esmės kitą laiptų variantą – gyvatiškąjį (lot. serpentinus). Atkreipė dėmesį į sustoji-mo/poilsio aikštelių tarp laiptų trūkumą, pasisakė už saikingus kalno augmenijos kirtimus.

Euchridos Sipavičienės nuomone, nereikia įves-ti naujo, užtenka esamo laiptų modelio sutvarkymo. Laiptų pakopos turėtų būti žemesnės, patogesnės kopti/leistis. Prie laiptų aikštelių būtini suolai. Mano, kad laiptai iš abiejų pusių galėtų turėti turėklus.

Jai antrino Stasė Jatužienė, siūlydama laiptus pra-plėsti bent 20 cm. Priminė, kad svarbu ne tiek pertvar-kyti, kiek nuosekliai palaikyti tvarką.

Vaiva Deveikienė pritarė nuomonei, kad medžių reikia kirsti nedaug, tačiau valymai būtini, medžiai ir krūmai neturėtų augti be priežiūros, jų aukštį reikia formuoti. Atsargiai palaikė R. Pilkausko nuomonę dėl serpentininių laiptų.

Steponas Deveikis akcentavo, kad reikia kirsti

lapuočius ir pomiškį. Būtina apipjaustyti pušų šakas, šalinti vis labiau vaizdą užstojančius ąžuolą ir beržą. Pasisakė už tiesius laiptus, nes jie tvirtina legendą apie laimės žiburį. Beje, laiptai pasukti kampu. Reikia dau-giau aikštelių. Reikia sutvarkyti vandens nuvedimą. Išmintas takas šalia laiptų rodo, kad greičiausiai vai-

Alvydas Mituzas pristato Daumantų atodangos Šventosios slėnyje teritorijos sutvarkymo darbus

Anykščių meras Sigutis Obelevičius

Kraštovaizdžio architektai Traupio mokyklos botanikos sode

Page 3: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-872014 m. spalis 3

kai bėga lenktyniaudami, kuris pirmas pasieks laimės žiburį.

Mantas Pilkauskas pritarė esančiai laiptų kryp-čiai – ją lemia legenda. Ir tai toleruotina.

Giedrė Godienė žvilgsnį kreipė į šlaito tvarkymą, vandens nuvedimą. Tai galima padaryti ir be projek-

to. Tolesnis žingsnis – projekto,kurio rezultatas būtų kompleksinis vietovės sutvarkymas, užsakymas. Laip-tus reikia platinti.

Valentina Šimukonytė pritarė R.Pilkauskui, kad reikia patogių serpentininių laiptų. Pačius laiptus siū-lė platinti pusmetriu. Kad vaikai neliptų šonais, siūlė įveisti krūmelių grupes, kurios pagal savo formą pa-kartotų kalno statumą. Tai galėtų būti lanksvos.

Gintaras Stauskis pabrėžė, kad reikia analizuoti galimą siūlymų vizualinį poveikį. Pritarė, kad reikia tvarkyti medžius – palikti vertingus, įvertinti augimą. Pasisakė už želdinius kopimo trajektorijoje, už esamos laiptų krypties išlaikymą. Pasisakė už projekto būtinu-mą. Iškėlė neįgaliųjų lankymosi objekte klausimą. Pa-siūlė parengti lankymo taisykles, patrauklų scenarijų, puoselėjantį sukurtą įvaizdį, kuris yra kultūros dalykas. Siūlė pamąstyti apie tai, kad svarbiausia – ėjimo į vir-šūnę procesas.

Alvydas Mituzas atkreipė dėmesį į būtinumą pri-eigoje esančią erdvę transformuoti į edukacinę, šven-tėms skirtą aikštelę su reikiama infrastruktūra.

Giedrė Godienė prisiminė regioninio parko spe-cialistus. Nuo jų priklauso, kokį Laimės žiburį pama-tys lankytojas. Jie geri, kai čia nekalba apie biologinę įvairovę. Su parko darbuotojais dar reikia padirbėti.

Diskusija apie Laimės žiburio kalną ir jo tolesnį tvarkymą vyko apskrito stalo principu. Tad mintys pateiktos ta tvarka, kaip jos buvo išsakytos. Želdynų erdvės užrašuose kryptingai nepateikiame išvadų, o pristatome visas diskusijoje dalyvavusių mintis, identi-fikuojame jų autorius, kad galima būtų tęsti pokalbį su konkrečiu teiginio sakytoju, grupuoti, lyginti nuomo-nes, daryti savarankiškas išvadas. Toks komunikacinis formatas turėtų padėti mums įsiklausyti į kiekvieno nuomonę, ieškoti savų argumentų, pasverti pateiktus. Žinia, kūrybinė veikla yra procesas. Jos pageidaujamas rezultatas – protingi, profesionalūs sprendimai, geri-nantys mūsų kraštovaizdį, tvirtinantys kraštovaizdžio architekto statusą, kuriantys palankų Lietuvos krašto-vaizdžio architektų sąjungos įvaizdį.

KURORTO PARKO TVARKYMASAlvydas Mituzas pakvietė kolegas pareikšti nuo-

monę dėl numatomo tvarkyti kurorto parko, nes ple-nero dalyviai šios teritorijos tvarkymui teikė savo pa-siūlymus.

Euchrida Sipavičienė priminė būtinybę, kad tech-ninio projekto rengime turi dalyvauti kraštovaizdžio ar-chitektai. Augalams reikia skirti deramą dėmesį. Kon-kursą techniniam projektui parengti laimėjusi įmonė

Valentina Šimukonytė ir Regimantas Pilkauskas grįžta pasigrožėję Šventosios slėniu

Apžvagos aikštelė Šventosios paslėnyje ir laiptai

Laiptų konstrukcijos

Page 4: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87 2014 m. spalis4

„Statybų strategija“, jos manymu, to atlikti negali.Stepono Deveikio manymu, projektas rengiamas,

nors reikalavimai nesuformuluoti. Tenka viltis, kad kraštovaizdžio architektas bus pakviestas. Priminė tai-klų pasakymą - „padarykite nedaug – bet gerai, pada-rykite mažai, bet labai gerai, nepadarykite nieko, bet puikiai.“

Vaivai Deveikienei susidarė įspūdis, kad parkas jau buvo projektuotas. Reiktų identifikuoti jo archi-tektą. Gal tai Teklė Šešelgienė? Tai 1970-ųjų stilisti-ka. Jau istorija. Nereikėtų atsisakyti esamos planinės struktūros. Parkas geras, tik nekokybiška įranga - ta-kai, tilteliai, mažosios architektūros objektai. Reikia prisiliesti prie parko restauraciniu būdu. Parko idėją papildytų biuvetės. Čia vyksta tranzitas iš senosios miesto dalies į naują. Tad laikmečių persipynimas parko stilistikoje – pozityvus dalykas.

Regimantas Pilkauskas apgailestavo, kad iš tie-sų nežinom esamo parko projekto autoriaus/autorių. Reikia, kad informaciniuose stenduose tai būtų nuro-doma.

Mantas Pilkauskas teigė, kad būsimas parko projektas – mažiausios kainos pasekmė. Tokiems at-sakingiems objektams reikia idėjų konkurso. Reikia tinkamų projektuotojų, pajėgios vertinimo komisijos, profesionalių recenzentų. Norisi recenzentų refleksi-jų, ne vien balų.

Vaiva Deveikienė teigė, kad techninio projekto užduotis abstrakti. Tai, kas pasiūlyta plenere, gali būti įgyvendinama. Bus tariamasi su projektuotojais.

Giedrė Godienė klausė Regimanto Pilkausko nuo-monės dėl parko tvenkinio: kanalą siūloma paversti akmenimis grįstu upeliu, maitinančiu tvenkinį. Atrodys nenatūraliai.

Regimantas Pilkauskas pritarė primindamas, kad tokį baisoką pavyzdį turime Marijampolėje. Ten taip pat natūralūs Javonio ir Šešupės krantai tapo akmenų grindiniu.

Euchrida Sipavičienė priminė, kad užsakovas įvairiuose projektavimo etapuose gali išsakyti savo reikalavimus, detalizuoti projektavimo užduotį.

Stasė Jatužienė palaikė Vaivos Deveikienės nuo-monę, kad negalima griauti mūsų istorijos. Būtina iš-laikyti esamą parko stilių Tai lengvesnė našta ir pačiam miestui.

Vaiva Deveikienė dar kartą palaikė mintį apie lai-kmečio parką. Šalia to akcentavo dendrologinių po-kyčių būtinybę. Įrengiant takus, reikia išnaudoti UAB „Betono mozaika“, kurios darbai buvo pristatyti ką tik įvykusiame mūsų plenere, galimybes.

Regimantas Pilkauskas priminė, kad būtų pra-vartu prisiminti senus projektus, nurodyti jų autorius, kviesti juos į kūrybinius kolektyvus.

Gintaras Stauskis pasiūlė strategiškai veikti kiek kitaip: reikalauti, kad projektų rengimo pirminėje sta-dijoje būtų skelbiami kūrybiniai konkursai. Kai vyk-domi viešieji pirkimai, būtina greta finansinių kriterijų numatyti ir kokybinius (ekonominis efektyvumas, tva-rumas, teisingas istorijos, kultūros, estetinių vertybių traktavimas ir kt.).

Euchrida Sipavičienė siūlė suburti specialistų komisiją, kuri vertintų projekto meninį – idėjinį lygį.

Alvydas Mituzas pastebėjo, kad pagal mažiausią kainą atlikdama viešuosius pirkimus, savivaldybė nuė-jo lengviausiu keliu. Tačiau užsakomas kurorto parko techninis projektas. Jau pavadinime viskas pasakyta. Projektuotojai daro už mažiausią kainą – tegul daro. Rezultatas turi būti toks, kokio reikia Anykščiams. Ir projektuotojai tai turi suprasti. Blogo projekto būti ne-gali. Savivaldybė gali kviestis ekspertus ir išsireikalauti projekto kokybės. Būtina projekto priežiūra. Jei reikės, projektą vertinti bus galima atiduoti Kraštovaizdžio architektų sąjungos ekspertų komisijai. Gal būt tikslin-ga sudaryti nuolat veikiančią tarpdisciplininę ekspertų komisiją, kuri ateitų į pagalbą Anykščių rajono savival-dybei, padėtų realizuoti gerus sumanymus.

Diskusiją užrašė dr. Ina Dagytė Mituzienė

Kraštovaizdžio architektų įspūdžiai iš Skandinavijos

Šventosios slėnis Visos nuotraukos Jūratės Paragytės

Page 5: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-872014 m. spalis 5

Kraštovaizdžio architektų įspūdžiai iš Skandinavijos2014 m. rugsėjo 14-21 dienomis daugiau kaip 20 Lie-

tuvos kraštovaizdžio architektų keliavo po Danijos ir Švedijos miestus.Pateikiame kelionės dalyvių įspūdžių.

Vadovavau LKAS narių žygiui po Daniją, tad nuosekliai įsigilinau į šios šalies modernaus kraštovaizdžio kūrimą. Ką pastebėjau? Pirma, visus objektus sieja socialiai atsakingas požiūris į projektavimą. Nėra urbanistinių „dykynių“. Nėra objektų, kurie egzistuotų „patys sau“. Vyksta intensyvus užstatymas, skiriant maksimalų dėmesį erdvės humanizavi-mui. Reikia susitikti su didesniu skaičiumi projektų autorių, su eksploatuotojais, ne nujausti, o žinoti pagrindinius jų tikslus, įsigilinti į jų mintis – tada suprasime, kas iš tikrųjų vyksta.

Dovilė Ivanauskienė

Švedijos modernusis kraštovaizdis, kurio pažinimą tarp kelionės kolegų propagavau ir kuravau, labai patiko. Ne tik modernu, bet ir inovatyvu. Ką daryti, kad pas mus įvyktų tokia minirevoliucija. Reikia pradėti nuo jų patirties sklei-dimo. Teigiamų pavyzdžių sąraše išskirčiau Novonordisk. Tiesa, visur viksvų kiek per daug. Pajuokausiu: ką gali žino-ti, gal vėl bus grįžta prie tujų?

Asta Grabauskienė

Inovacija yra ne tai, ką mes norėtume ja vadinti, o tai, kas yra suformuluota profesionalų ir visame pasaulyje pri-imta – komercializuota naujovė. Kraštovaizdžio architek-tūroje taip pat. Kokią inovatyvią žinią man, komunikatorei, siuntė Švedijos ir Danijos kraštovaizdžio architektų moder-nūs darbai? Išskirtinai vieną – bendrumo jausmo kūrimą per šiaurietišku identitetu paremtą estetiką. Kopenhagos skvere – ne atskiri suoleliai, o medinių plokštumų blokas, kur galima sėdėti vienam ir keliese, bėgioti, gerti kavą, groti ir suburti klausytojų pulkelį.... Malmės Harboro dalyje prie jūros – patogūs mediniai kranto liniją pabrėžiantys amfite-atrai, skirti nuo 1 iki 15 tūkst. lankytojų... Dviračių takai ir autostrados, konkuruojančios su automobilių keliais. Pilie-tiškos visuomenės, pilietiški kraštovaizdžio sprendimai...

Ina Dagytė Mituzienė

Malmė rodo, kad ekologiškai, žaliai galime tvarkyti kraš-tovaizdį, naudodami vietinius augalus. Patraukliai mažos sąnaudos, nauja estetika. Ar tai mada? Jeigu ir taip, tai pade-danti pozityviai išspręsti vienmečių gėlynų, skutamų pievų ir kitas ypač mums aktualias problemas.

Vaiva Deveikienė

Kai rengėme Lietuvos golfo aikštynų plėtros studiją, prieš tai gerai išstudijavome švedų patirtį – teoriškai ir prak-tiškai. Šioje srityje jie ypač stiprūs. Nors ne visada svečių šalių architektai gali būti gerais patarėjais mūsų kraštovaiz-džio tvarkytojams, bet į švedų ir danų sprendimus, tvarkant vandenį, taip pat reikia žiūrėti su pagarba. Tinkamai ku-riama kanalų sistema. Visur vanduo – neatskiriama ir arti-ma kraštovaizdžio dalis. Ir kanalai. Ir jūra. Čia galima būtų įžvelgti socialinę inovaciją – žmonės nuo mažens mokosi

Takas palei Kopenhagos žemės ūkio universiteto rūmus. Jame rengiami ir kraštovaizdžio architektai.

Viršuje ir apačioje olandų kraštovaizdžio architekto Pito Audolfo (Piet Oudolf, g. 1944) realizuotas gyvenamųjų namų kvartalas Skarholmen, Stokholme

būti atsakingi už save, nėra įsprausti tarp grotelių, turėklų.Technologiškai gerai ir žvilgsniui patraukliai sutvarkytos

Malmės krantinės. Luizianos šiuolaikinio meno parko atve-jui sakau taip, Novonordisk naujajam gamybiniam kom-pleksui – ne. Alvydas Mituzas

Page 6: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87 2014 m. spalis6

Novonordisk rodo, kad skandinavams reikia nemažai ką sukurti dirbtinai ar atkurti sunaikintą, o mes turim tiek natūralios gamtos. Reikia tik išradingiau ir profesionaliau tai išeksponuoti. Man įdomu būtų labiau įsigilinti į savival-dybių indėlį, įrengiant kiemus, tvarkant gatves ir t.t. Lan-kydama Kopenhagoje kapinaites, įsitikinau, kokia svarbi ir juntama gali būti bendruomenė. Šios kapinaitės - tai parkas, suplanuotas kaip vientisas organizmas. Sodinami medeliai, po jų šakom – palaidotų žmonių pavardės. Medis - pamin-klas išėjusiam. Daug visuomenėje žinomų žmonių palaido-ta. Yra schema, pagal kurią galima orientuotis. Daug šiame ramybės parke vaikščiojančių žmonių. Net su šunimis. Bet viskas dera, nes yra kultūra ir vientisumas.

Jūratė Paragytė

Ieškojom inovacijų moderniame skandinavų kraštovaiz-dyje. Inovacijos prielaida - minties drąsa, laisvė. Tai radom. Pavyzdys – naujasis Malmės rajonas prie jūros. Čia inova-tyvu tai, kad priimti architektūriniai sprendimai paskatino žmones dar labiau naudotis dviračiais ar eiti pėsčiomis. Au-tomobilių beveik nematyti. Buvo paaiškinta, kad norintys gali naudotis gerai funkcionuojančia automobilių nuomos sistema. Geri sprendimai kuria ekonominę ir socialinę pri-dedamąją vertę. Vis dėl to inovatyviausiu objektu laikyčiau Perenu parką.

Goda Characiejienė

Smagu Šiaurės šalyse matyti kraštovaizdžio architektus, kurie turi principus ir jų laikosi. Tai aktualu ir mums. Tada aiškesnis, ryškesnis būtų ir mūsų identitetas.Laikytis prin-cipų padėtų ir tobulesni įstatymai, darbo grupių kūrimas. Tada lietaus vanduo nebūtų nukreipiamas tik į „vamzdį“.

Rimvydas Kazickas

Man didelį įspūdį padarė Kopenhagoje sukurta ir mūsų apžvelgta tarpkultūrinės komunikacijos erdvė. Tai ilgas ta-kas tarp imigrantų namų, kuriame pristatyta daugiau nei 70 skirtingų tautų kultūrų. Čia vaikštinėjama, žvelgiant į šalių kultūrinius simbolius, žaidžiama, sportuojama, gaminami ir ragaujami atskiroms tautoms būdingi valgiai, mokoma-si būti kartu... Vėl apie tai pagalvojau Luizianoje, kai ten pamatytame filmuke nuskambėjo frazė:„reikia į miestą atsi-nešti 5 proc. materialaus ir 95 proc. dvasinio turto“.

Albinas Mocevičius

Ir Švedijoje, ir Danijoje sužavėjo stiliaus vientisumas. Prasmingi ženklai – iškalbinga semantika. Idėjos ir jos rea-lizavimo vienovė. Ir mes daugiau ką turėsime parodyti, kai pasieksime tos vienovės.

Neringa Jarašūnienė

Skandinavijoje pamatėm ir nauja, ir sena. Domėjomės kaip nauju mums dalyku įspūdingai apželdintais stogais. Tačiau ar žinom, kad Vilniuje, Žvėryne, jau prieš 15 metų želdinom stogą. Bet neužbaigėm dėl lėšų stygiaus. Visi šio-je kelionėje daug fotografavome. Nuotraukose rasime ir puikių sprendimų pavyzdžių, ir nelabai pavykusių dalykų. Man į akį krito tai, kad kai kurie gėlynai per tankūs.

Stasė Jatužienė

Kelionę pavadinčiau sukimusi apie marinistinę ašį. Ir Švedijoje, ir Danijoje vanduo – kūniškoji objekto dalis, ku-rianti pridedamąją vertę. Ir Lietuvoje siekime arčiau prieiti prie vandens.

Virginijus SkardžiukasNukelta į 8 psl.

Parkas ( Daniaparken) prie kvartalo Vastra Hamnen Malmėje.

Viršuje ir apačioje Kopenhagos gyvenamojo kvartalo želdiniai

Visos nuotraukos Jūratės Paragytės

Page 7: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-872014 m. spalis 7

LKAS žinios 2014 m. rugpjūčio mėnesį 84-85 numeryje rašė apie Birštono Vytauto parko projektų konkursą ir kvietė visus skaitytojus diskusijai. Tuo-met redakcijai nebuvo žinomos II vietos laimėto-jų pavardės. Telefonu šios informacijos nepavyko išklausti. Kai LKAS žinių redakcija raštu paklausė Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus, kas atstovavo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Kraštotvarkos centrą, buvo atsakyta, kad reikia žiūrėti Birštono sa-vivaldybės tinklalapį. Ir iš tiesų, tą pačią dieną ten pasirodė pranešimas, kurį ir spausdiname.

Vytauto parko ir Vytauto kalno sutvarky-mo Birštono mieste esamos būklės įvertinimo ir architektūrinės koncepcijos (idėjos) konkur-so rezultatai

2014-09-18Baigėsi Birštono Vytauto parko ir Vytau-

to kalno sutvarkymo Birštono mieste esamos būklės įvertinimo ir architektūrinės koncepci-jos (idėjos) projektų konkursas.

Komisija nusprendė sudaryti konkursinę eilę, tačiau nesiūlyti nė vienam iš teikėjų rengti techninį projektą. Apžiūrėjusi ir įvertinusi pa-teiktas projektų koncepcijas, komisija bendrai priėmė sprendimą, kad siūlyti kuriam nors iš teikėjų pateikti koncepciją, netikslinga. Nusta-tyta tokia konkursui pateiktų darbų eilė:

1 vieta - teikėjai ir bendraautoriai Petras Grecevičius, Andrius Rimkus, Algirdas Strau-kas - devizo šrifas Nr. 071727.

2 vieta - teikėjas Kauno technologijos uni-versiteto Statybos ir architektūros fakulteto Kraštotvarkos centras, bendraautoriai - Ne-ringa Šimkutė, Vytautas Baltus - devizo šrifas Nr. 9ZB537.

3 vieta - teikėjas UAB „Želdynai”, ben-draautoriai - Regimantas Donatas Pilkauskas, Vainius Pilkauskas, Mantas Pilkauskas - devi-zo šrifas Nr. 138287.

Pagaliau paaiškėjo visų projektų autoriai, bet nuliūdino žinia, kad Komisijai (tikriausiai projektų vertinimo komisijai – red. pastaba) nė vieno iš tri-jų konkursui pateiktų projektų pasiūlymai pasirodė netinkami tolimesniam parko projektavimui. Išleista 10 tūkst. Lt premijoms ir neprieita prie išvadų, kaip reikėtų tvarkyti parką.

Birštono Vytauto parko konkursas baigėsi fiaskoO pasiūlymų būta įvairių. Nejaugi Komisija at-

sisakė konkurso pirmosios vietos laimėtojų pasiū-lymų:

- Vytauto Didžiojo paminklo erdvę „praturtinti parteriniais formuojamais žemaūgiais kūginės for-mos augalais, kurie sodinami tvarkingomis grupė-mis, imituojančiomis karių pulkus“;

- nutiesti serpantininį taką neįgaliesiems į pilia-kalnį;

- piliakalnio šlaitus fragmentiškai apsodinti „su-medėjusiais augalais su išvystyta šaknų sistema. Sveiki ir dekoratyvūs bei vertingi medžiai išsaugo-mi, vietomis atsodinami. Naudojamos sumedėjusių augalų rūšys pagrindinai vietinės, tradiciškai sodin-tos kurorte (liepos, pušys, eglės, klevai, skroblai, beržai,..), vietomis pagyvinant dekoratyvesnėmis rūšimis (gudobelėmis, alyvomis,..)“ (tai priešingybė tam, kas padaryta Vilniaus pilies kalne pastaraisiais metais – red. pastaba);

- suformuoti tris paprastųjų ąžuolų giraites (šventgires), „įterpiant būdingas šventgirėms augalų rūšis“.

Pirmosios vietos laimėtojų pasiūlytų naivybių są-rašas ilgas ir jo nebetęsime.

Gal būt projektų vertintojams nepatiko antro-sios vietos laimėtojų taikli pastaba apie dabartinį parko tvarkymą, kurioje sakoma: „nepritariame ro-mantizuotos praeities, įvairių pseudo-poniškų ele-mentų formų naudojimui kaip barokiškai lenktos gėlynų vazos ar šviestuvai – 21 amžius turi savo architektūrinę išraišką ir neverta tos netikros praei-ties dabar skiepyti kaip istorinio fakto, nes tai būtų apgavystė“.

Nieko nežinome, kaip Komisija reagavo į pro-jektų autorių pasiūlymus, nes nebuvo visuomenei pateiktos rašytinės Komisijos vertinimų išvados.

Birštone konkursas nepasisekė. Projektuotojai įdėjo daug pastangų, bet nesulaukė savo projektų privalumų ir trūkumų išaiškinimo. Vertinimai su-sumuojant vien tik Komisijos narių balus neduoda naudos nei projektų autoriams, nei visuomenei. Sun-ku ką nors pasiekti, kai Komisija dirba užsičiaupusi burnas ir užsikimšusi ausis. Ten, kur konkursų or-ganizatoriai pasiekia gerų rezultatų, projektai recen-zuojami, aptariami, spaudoje skelbiamos nuomonės ir taip susiformuoja požiūris į parkų tvarkymą.

Regimantas Pilkauskas

Page 8: Lkas zinios 86 87

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 86-87 2014 m. spalis8

Kraštovaizdžio architektų įspūdžiai iš Skandinavijos

Išvykau, ką tik išleidusi knygą-albumą apie Lietuvos ro-mantinio laikotarpio parkus. Šio laikotarpio atspindžių ieš-kojau ir kelionėje. Radau Kopenhagoje. Bet tai, ką turime Lietuvoje, man labiau patinka.

Elena Brundzaitė Baltrus

Kraštovaizdžio objektų elementai - kūrybos plytos. Jas pagal savo užmanymą panaudoja kūrėjas, kuris turi daly-vauti ir projekto vykdyme. Čia, atrodo, šito laikomasi.

Milda Aidukaitė

Padarė įspūdį Kopenhagoje suprojektuotas ir realiai įgyvendintas skveras, kur architekto valia kiekvienas neiš-skirtinio blokinių namų kvartalo gyventojas šiame skvere gali pasisodinti sau patinkančią gėlę. Kilo mintis, kad gėlių sodinimas gali duoti kūrybos ir komercijos sinergiją. Pa-vyzdžiui, prie kvėpavimo ligomis sergančiųjų ligoninės ar sanatorijos tikrai tiktų sodinti gėles, kurios palankiai veikia šių ligonių sveikatą.

Jurga Kučinskienė

Padarė įspūdį matyti vaikų darželiai. Čia jie nedideli, kor-pusiniai, daug erdvės ir galimų užsiėmimų lauke. Atviros prieigos prie vandens. Pas mus tai būtų neįmanoma. Kaip ir nevalgomų, net kenksmingų augalų įterpimas į darželių erdves, ką jau kalbėti apie zoo, kur vaikai gali apčiupinėti gyvūnus, liesti jų kailius.

Virginija Rimantienė

Norėčiau, kad kuo daugiau kraštovaizdžio specialistų iš Lietuvos pamatytų Malmės naująjį rajoną prie jūros. Archi-tektūriškai švariai padaryta.

Indra Bieliūnaitė

LALA field seminar Space of Parks and Gardens (Želdynų erdvė) took place in Anykščiai on September 5th and 6th, 2014. During the seminar participants had a meeting with Mayor of Anykščiai Sigutis Obelevičius and Chief architect of the munic-ipality DaivaGasiūnienė. Participants examined central part of Anykščiai, writer’s Jonas Biliūnas grave, geological rock expo-sure of Daumantai at the Šventoji river valley, Botanical garden of Traupis secondary school. Broad presentations were made by Vaiva Deveikienė, dr. Giedrė Godienė and others.

More than 20 LALA members visited Denmark and Swe-den on the 14-21th of September, 2014. Members share the impressions from the trip.

Birštonas municipality announced the Jury opinionon Sep-tember 18th, 2014, that there is no suitable project for imple-mentation, of those three submitted to Vytautas park project competition. Regimantas Pilkauskas writes about project com-petition fiasco.

Lietuvos kraštovaizdžio architektūros klasikai mane mokė, kad projektuojant reikia palikti kaip galima daugiau gamtos ir kuo mažiau naudoti dirbtinių formų - sienelių, amfiteatrų ir kt. Čia daug dirbinių ir išsidirbinėjimo. Tai man nepriimtina. Pavyzdys - kraštovaizdžio mokyklos Ko-penhagoje aplinka, grindinys. Kas patiko? Aukšti žolynai vejose. Dviračių takai.

Alvydas Žickis

Tekstus parengė dr. Ina Dagytė Mituzienė pagal kelionės aptarime pasakytas kelionės dalyvių mintis.

Malmėje. Iš kairės Rimvydas Kazickas, Albinas Mocevičius, Laisvūnas Būdėnas, Virginijus Skardžiukas, Vaiva Deveikienė, Dovilė Ivanauskienė, Asta Grabauskienė, Indra Bieliūnaitė, Vytas Zabilius, Elena Brunzaitė – Baltrus. Rimvydo Kazicko nuotrauka

ISSN 2335-772X

LALA NEWS No. 86-87 October, 2014

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: [email protected] www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Mantas Pilkauskas