LITERATŪRAEglė NachajienėJolita MickienėDalia Švažienė

82 DALIS

2

TURINYSAtraskite savo knygą 4Kaip skaityti 5Kaip kurti tekstus 6Kaip pasirengti pristatymui 8Kaip pagrįsti požiūrį diskutuojant 10

III. JAUNUOLIAI RIBINĖSE SITUACIJOSE 12KAI REIKIA BŪTI TVIRTAM (įvadinė pamoka) 14

I SKYRIUSKAIP IŠTVERIAMI ISTORIJOS IŠBANDYMAI? 18Ką liudija tremties literatūra? 181. KELIONĖ Į NEŽINIĄ. Dalia Grinkevičiūtė. Atsiminimai 202. AMŽINA ŽIEMA. Dalia Grinkevičiūtė. Atsiminimai 243. LIETUVIŠKOJI ANTIGONĖ. Dalia Grinkevičiūtė. Atsiminimai 284. PRAEITIES LIUDIJIMAS. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė. Likimo išbandymai 325. TYLI KOVA. Rūta Šepetys. Tarp pilkų debesų 366. I SKYRIAUS ATRADIMAI 40

II SKYRIUSKAIP IŠSAUGOTI TIKĖJIMĄ GYVENIMU RIBINĖSE SITUACIJOSE? 42Holokaustas Lietuvoje 421. KAS GULI ANT ŠIRDIES. Ana Frank. Dienoraštis 442. TAMSOJE ĮSIKIBUS VILTIES. Ana Frank. Dienoraštis 483. SUNKUS PASIRINKIMAS. Abraomas Suckeveris. Valstietis, regėjęs Dievą 524. STEBUKLŲ NAKTIS. Abraomas Suckeveris. Įžadai 565. ATMINTĮ SAUGANTIS MIESTAS. Grigorijus Kanovičius. Sapnas apie dingusią Jeruzalę 606. II SKYRIAUS ATRADIMAI 66

III SKYRIUSKAIP MOKOMASI ŽMONIŠKUMO? 70Lietuvių paauglių literatūra: problemų proza 701. IŠGIRSTI KITO BALSĄ. Vanda Juknaitė. Tariamas iš tamsos 722–3. KAI SKAUDA DĖL KITO. Bronius Radzevičius. Žmogus sniege 764. BŪTI REIKALINGAM. Gendrutis Morkūnas. Iš nuomšiko gyvenimo 825. III SKYRIAUS ATRADIMAI 86

III TEMOS APIBENDRINIMAS 90

3

Sutartiniai ženklai

Kūrybinė užduotis, atliekama individualiai arba su draugais

Informacijos paieškos užduotis

Diskusija

Darbas grupėmis

Darbas poromis

Teksto suvokimo klausimai

Pamokos tiriamasis klausimas

Pasitikrinkite!

Temos apibendrinimas ir įsivertinimas

Skyriaus įsivertinimas

Literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos

Sąvokos

Papildomas tekstas

Užduotys ir įsivertinimas

Kalbu ir klausausi

Skaitau

Rašau

IV. JUOKO PRASMĖ 92JUOKO GALIA (įvadinė pamoka) 94

I SKYRIUS KODĖL JUOKAS SKAIDRINA GYVENIMĄ? 98Juokas – kultūros dalis. Komizmas 981. KELIONĖS NUOTYKIAI. Gotfrydas Augustas Biurgeris. Baronas Miunhauzenas 1002. NEPAPRASTI NUTIKIMAI. Gotfrydas Augustas Biurgeris. Baronas Miunhauzenas 1043. TIKRI IR NETIKRI HEROJAI. Džeimsas Kriusas. Mano prosenelis, herojai ir aš 1084. PO JUOKDARIO KAUKE. Džeimsas Kriusas. Mano prosenelis, herojai ir aš 1135. I SKYRIAUS ATRADIMAI 118

II SKYRIUSKADA ŽMOGUS JUOKIASI IŠ SAVĘS IR IŠ APLINKOS? 122Komizmas lietuvių literatūroje 122 1. „ŠKAC, MIRTIE, ŠKAC“. Saulius Šaltenis. Riešutų duona 1242. DABAR IR VISADOS. Saulius Šaltenis. Riešutų duona 1283. DIENA, KAI BAIGIASI VAIKYSTĖ. Saulius Šaltenis. Riešutų duona 1324. JUOKAS – DALYKAS RIMTAS. Vytautė Žilinskaitė. Mano nauja knyga. Kodėl neberašau humoreskų 1365. TIESOS AKIBROKŠTAI. Juozo Erlicko kūriniai 1396. II SKYRIAUS ATRADIMAI 142

III SKYRIUSKO JUOKAS SUTEIKIA ŽMOGUI? 144Koks gali būti juokas? 144 1. MOTINOS PAMOKOS. Romenas Gari. Aušros pažadas 1462. PIRMOJI MEILĖ. Romenas Gari. Aušros pažadas 1503. JUOKO SALVĖ. Džeimsas Kriusas. Timas Taleris, arba Parduotas juokas 1534. KAI GALI JUOKTIS. Džeimsas Kriusas. Timas Taleris, arba Parduotas juokas 1575. III SKYRIAUS ATRADIMAI 162

IV TEMOS APIBENDRINIMAS 166

Sąvokų žodynas 168

Icchokas Rudaševskis

Vilniaus geto dienoraštis

Ištrauka

[1941] liepos 8 d.

Išeina įsakymas, kad Vlniaus gyventojai

žydai turi ant krūtinės ir nugaros prisisiūti ant-

siuvus. Geltonus apskritimus su raide J vidury-

je. Ankstyvas rytas. Žvelgiu pro langą. Pamatau

pirmuosius Vlniaus žydus su antsiuvais. Mane

apstulbina tie dideli geltoni lopai ant jų pečių.

Ilgai nepajėgiu pats tokio prisisiūti. Jaučiuosi it

kuprotas, su dviem didelėm ant manęs tupin-

čiom rupūžėm. Man gėda pasirodyti gatvėje

ne todėl, kad esu žydas, bet todėl, kad man

gėda savo bejėgiškumo. Geltoni lopai prisiūti

ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės.

Mes nesigėdijam lopų! Tegu jų gėdijasi tie,

kas mums juos užkabino. Tegu jie nutvilko

kiekvieną sąmoningą vokietį, galvojantį apie

savo tautos ateitį.

14

KLAUSIMAI1. Kaip suprantate Icchoko Rudaševskio žodžius: „Gelto-

ni lopai prisiūti ant mūsų drabužių, bet ne ant mūsų sąmonės“? Koks kontekstas padėtų suprasti šį sakinį?

2. Ką Vlniaus žydams reiškia Vlnius? Atsakykite rem-damiesi šiame mieste gimusio ir augusio, holokaustą išgyvenusio dailininko Samuelio Bako prisiminimų ištrauka.

3. Abraomo Suckeverio pasakojime „Tarp dviejų kaminų“ vaizduojami žydų vaikinas ir mergina, besislapstantys mieste per Antrąjį pasaulinį karą. Kokius jausmus išgy-vena jaunuoliai? Kodėl jų situacija ir graudi, ir juokinga?

KAI REIKIA BŪTI TVIRTAM

Kaip įveikti gyvenimo išbandymus?

4. Kas, pasak Antaninos Garmutės, padėjo tremtiniams ištverti Sibire?

5. Kokį išbandymą patiria Ričis (žr. Dainos Opolskaitės romano „Ir vienąkart, Riči“ ištrauką)? Kokia vertybė išryškinama?

6. Ką svarbaus apie žmonių bendravimą sužinome iš Unės Kaunaitės romano „Laiškai Elzei“ ištraukos?

7. Kokių minčių apie gyvenimo išbandymus jums kyla žvelgiant į iliustracijas? Pasidalykite įžvalgomis su klasės draugais.

Samuelis Bakas (Samuel Bak)

Nutapyta žodžiaisVlniaus prisiminimų ištrauka

Ta Lietuvõs Jerùzalė, Vlnius, kurį taip „abstrakčiai“ tapiau septintajame dešimtmetyje Ròmoje, Vlnius po švininiu dangumi, miestas su sudegintais namais ir dviem dėmelėmis, žengiančiomis per dūmų aptemdytą peizažą, tas Vlnius išliko. Išliko žydų pasakose, nepapras-tuose protėvių ir šaunių mano artimųjų pasa-kojimuose apie kovas ir išlikimą. Vlnius buvo stebuklinga vieta šimtams tūkstančių žydų, ne-išsemiama prisiminimų ir apmąstymų, knygų, šventų ir pasaulietinių tekstų, kurių neįmanoma suskaičiuoti, versmė.

Samuelis Bakas (Samuel Bak)

kiekvieną sąmoningą vokietį, galvojantį apie

savo tautos ateitį.

Gunteris Demnigas (Gunter Demnig). Icchoko

Rudaševskio atminimui skirtas „Atminimo akmuo“,

įmūrytas Vlniaus Rūdininkų gatvės grindinyje, prie

buvusios žydų realinės gimnazijos pastato, kur mokėsi

Rudaševskis (2016)

15

Abraomas Suckeveris (Avrom Suckever)

Tarp dviejų kaminųPasakojimas

Mėnulis, tartum Mirties angelo atmintis, greitai iriasi tarp pajuodusios gatvės griuvėsių ir pakimba tarp dviejų kaminų.

Ilgi šešėliai uruliais1 verčiasi iš jų lyg juodas kraujas iš papjauto arklio kaklo ir tirpdo po savimi sniegą iki pat gatvės grindinio.

Iš vieno kamino išnyra žmogus lyg laukinė antis, atplyšusi nuo tamsaus vandens:

– Šein-de-le!Iš kamino kitapus gatvės išlenda antras:– Cal-ke!– Šeindele, mes turim gyventi.– Taip, Calke. Kiek laiko mes gulim, arba

stovim, kaminuose?– Neilgai, iš viso bus trys mėnuliai. Ar tau

šalta, Šeindele?– Šalta? Kai mėnulis apšviečia, suodžiai

ant manęs blizga kaip sidabrinės lapės kailis. Šalčio aš nebijau. Kad tik apačioje, namuose, nepradėtų kūrenti. Man atrodo, iš kamino lekia kibirkštys...

– Niekas nebegyvena šitoj tamsioj gatvėj. Tos kibirkštys – žvaigždės. Laimės žvaigždės.

– Ne, Calke, žvaigždės šaltos, o kibirkštys – karštos, smigios. Karštos kaip bučiniai, tik daug pavojingesnės.

– Šeindele, ką tu turi galvoj, būkim atviri? Aš pats mačiau...

– Kai žmogus bučiuojasi – nemato, tai kaip tu matei?

– Prie duobės... Prieš mums pabėgant ir pa-sislepiant kaminuose, tu kažkam nusišypsojai, t a i p nusišypsojai. Kas jis toks?

– Ai, Calke, pavyduliaut kamine... Gerai, aš tau pasakysiu, tai buvo – –

Sakinį nukerta kaustytų batų garsas.Abipus pajuodusios gatvės, vienas prieš kitą

styrančiuose kaminuose, pradingsta veidai.

1 Urulias – urdulias – sūkuriais, verpetais, kamuoliais.

15

greitai iriasi tarp pajuodusios gatvės griuvėsių ir

verčiasi iš jų lyg juodas

nepradėtų kūrenti. Man atrodo, iš kamino lekia

– Ne, Calke, žvaigždės šaltos, o kibirkštys – karštos, smigios. Karštos kaip bučiniai, tik daug

– Šeindele, ką tu turi galvoj, būkim atviri? Aš

– Kai žmogus bučiuojasi – nemato, tai kaip

– Prie duobės... Prieš mums pabėgant ir pa-sislepiant kaminuose, tu kažkam nusišypsojai,

– Ai, Calke, pavyduliaut kamine... Gerai, aš

Abipus pajuodusios gatvės, vienas prieš kitą

Antanina GarmutėEšelonaiApybraižos ištrauka

Nusigavome į miesto centrą. Ties didžiąja mais-to prekių parduotuve, kurios vitrinose puikavosi mediniai kumpiai ir tokios pat dešros bei pyragai, mano brigados draugės sustojo. Apsidairėme. Kitapus gatvės pamatėme nedidelį žmonių būrelį, kažką apsupusį glaudžiu ratu.– Va čia! – vaikiškai apsidžiaugė Aldona.– Aiškiaregė! – paaiškina Genė, – ateitį spėja.– Tai bent! – atsiliepia Albinukė. – Pabandyki-me, gal Letuvą išburs?

– Kvailos jūs, ar ką? – bando sulaikyti Aneliu-kė. – Man tai dviejų lepioškų2 gaila! – Tiek kainuoja būrimas: dvi bandelės su kopūstais.Bet nuo aiškiaregės visa įraudusi atskuba Onutė Lisajūtė. Ji irgi uglevozė3, be to, – tikra mano pusse-serė. Kaipgi netikėsi ir nesidžiaugsi, kai ji praneša:– Viešpatie! – kartoja, – Viešpatie! – o sudrė-kusios akys blizga iš džiaugsmo. – Letuvą išbūrė! Sakė, kad kelionė į vakarus laukia! Brangiosios!.. <...>Dabar pagalvojus, tremtis atrodo lyg ir ne tokia tragiška. Mes pajėgėme dirbti, gavome siuntinių. Mūsų sąlygos buvo daug geresnės negu pirmųjų, 1941 metų lietuvių kankinių. Tačiau ir mus kanki-no su niekuo nepalyginama liga – laisvės, Tėvynės ilgesys. Nenusakomas žodžiais. Neišreiškiamas jausmais. Nesuvokiamas protu! („Lietuvõs nėra! Atimta Lietuvà!“) Slogutis, kuris smaugte smaugia, nerimas, kuris niekada nepraeina. Tu esi vargšų vargšas ir bedalių bedalis, nes neturi Tėvynės, negali į ją atsiremti! Tu kybai beorėje erdvėje, nelaisvės pančiais surakintas. Gyvastį turėdamas tu tarsi negyveni. „Kada aš stovėsiu prie Nẽmuno?“ – tūkstantį kartų skausmingai klausiau savęs. Pats žiauriausias iš visų mūsų tremtinių patirto skausmo ir pažeminimo būdavo tas geležinis rusų budelių atsakymas: „NIKOGDA!4“ Niekada jūs negrįši-te į Letuvą! Niekada! – kaip peiliu nupjaudavo paskutinį vilties siūlelį. Visose pasaulio ligoninėse gydytojai guodžia patį beviltiškiausią ligonį: „Tu pagysi!“ Mes to nenusipelnėme...Ten, Sibire, mes kaip niekur ir niekad jautėmės esą lietuviai, be žodžių tuo didžiavomės, o žodžiais guodėme vienas kitą, kad tai truks neamžinai.

2 Lepioška (rus.) – paplotis, paplotėlis, sklindis.3 Uglevozė (rus.) – darbininkė, pervežanti anglis.4 Nikogda (rus.) – niekada, niekuomet.

4242

II SKYRIUSKAIP IŠSAUGOTI TIKĖJIMĄ GYVENIMU RIBINĖSE SITUACIJOSE?

Holokaustas1 Lietuvoje

Holokausto Lietuvoje istorija

1 Holokáustas – nacių ir jų vietinių talkininkų vykdytas masinis ir sisteminis žydų naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais (1939–1945). 2 Gètas – kokios nors teritorijos dalis, į kurią prie- varta suvaromi ir kurioje įkalinami žydai. 3 Stabilizãcija – pa- stovios padėties sudarymas, įtvirtinimas. 4 Likvidãvimas – ko nors veikimo nutraukimas; ko nors panaikinimas, pašalinimas. 5 Deportãvimas – priverstinis ištrėmimas, iškeldinimas, išvežimas. 6 Ltvakai – žydų etnokultūrinė grupė, susidariusi XVI–XVIII a. LDK teritorijoje. XVII a.–XX a. pirmoje pusėje litvakų kultūros ir dvasinis centras buvo Vlnius. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje jie pasklido po pasaulį: Izraèlį, JAV, Piet Amèriką, Palestną.

Iki nacistinės Vokietjos ir Soviẽtų Sjungos karo Lietuvojè gyveno iki 210 tūkstančių žydų. Nacių okupacijos metais nacių operatyviniai būriai, sudaryti specialiai žydams naikinti, padedami vietinių talkininkų, nužudė apie 95 proc. Lietuvõs žydų.

Holokaustas Lietuvojè skirstomas į tris pagrindinius etapus.

Per pirmąjį etapą (1941 m. birželio pabaiga–1941 m. lap-kričio pabaiga) buvo sunaikinta apie 80 proc. Lietuvõs žydų, daugiausia gyvenusių provincijoje. Tai Holokausto kulkomis laikotarpis: žydai buvo šaudomi duobėse netoli gimtųjų namų – miške ar žydų kapinėse. Dažną kartą jie buvo nužu-dyti savo kaimynų, kartais – suolo draugo, bendradarbio, paciento. Lietuvojè buvo palikti tik keturi didieji getai2 –

KAIP IŠSAUGOTI TIKĖJIMĄ GYVENIMU RIBINĖSE SITUACIJOSE?

II SKYRIUSKAIP IŠSAUGOTI TIKĖJIMĄ GYVENIMU

Holokausto

Iki nacistinės Vokietjos ir Soviẽtų Sjungos karo Lietuvojè gyveno iki 210 tūkstančių žydų. Nacių okupacijos metais nacių operatyviniai būriai, sudaryti specialiai žydams naikinti, padedami vietinių talkininkų, nužudė apie 95 proc. Lietuvõs žydų.

KAIP IŠSAUGOTI TIKĖJIMĄ GYVENIMU RIBINĖSE SITUACIJOSE?

Vlniaus getas

Paminklas Lietuvõs žydų genocido aukoms atmin-

ti Paneriuosè. Architektas Jaunutis Makariūnas

(1991)

Vlniuje, Kaunè, Šiauliuosè, Švenčionysè – ir keletas mažųjų getų Vlniaus apskrityje.Antrasis etapas (1941 m. gruodis–1943 m. kovas) santykinai vadinamas stabilizacijos3 laiko-

tarpiu. Tuo metu masinės žydų žudynės nors ir vyko, bet buvo ne tokios intensyvios. Šiuo laiko-tarpiu naciai getuose įkalintus žydus priverstinai išnaudojo vokiečių karo ekonomikos tikslams.

Trečiasis etapas (1943 m. balandis–1944 m. liepos pradžia) – žydų priverčiamųjų darbų sto-vyklų ir getų likvidavimo4, žydų deportavimo5 į nacių koncentracijos stovyklas Èstijoje, Lãtvijoje, Lénkijoje ir Vokietjoje laikotarpis.

Šiuo metu Lietuvojè yra apie 230 masinio žydų naikinimo vietų, kurios saugomos valstybės. Pačios didžiausios atminimo vietos – Paneriuosè ir Kaũno IX forte. Nuo 1994 m. kiekvienais metais rugsėjo 23 d. minima Lietuvõs žydų genocido aukų atminimo diena.

Lietuvõs žydai dažnai vadinami litvakais6, taip pat vadinami ir iš Pnsko ar Mnsko kilę žydai. Šiandien jų palikuonys, pasakodami apie savo šeimos kilmę, dažnai teigia, jog kilę iš Lietuvõs, tačiau iš tiesų yra iš dabartinių Baltarùsijos, Lãtvijos, Rùsijos ir Ukranos pasienio teritorijų. Dėl to, kad žydų istorinėje atmintyje Lietuvà arba Lite (Lietuvõs pavadinimas jidiš kalba) tapatinama su buvusia LDK teritorija. Dar vienas labai svarbus aspektas, atskleidžiantis litvakišką kilmę, – specifinis litvakų vartotas jidiš kalbos dialektas, vadinamas litviš jidiš – lietuviškuoju jidiš.

Parengė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė

4343

Holokausto Lietuvoje liudijimai

Asmeninės patirties pasakojimai

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“Vlniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vlniaus gete realybę, bejėgišku-mo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį – savo gimtąja jidiš kalba įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje. Penkiolikos metų gete sulaukęs Icchokas buvo nužudy-tas su savo šeima Paneriuosè.

Tamaros Lazersonaitės dienoraštis 1941 m. dvylikos metų Tamara Lazersonaitė buvo įka-linta Kaũno gete. Brolio paraginta kasdien rašė dieno-raštį. Išliko tik jo dalis. 1944 m. Tamara pabėgo iš geto ir slapstėsi pas savo gimnazijos mokytojas lietuves. Po karo persikėlė gyventi į Izraèlį.

Gabrieliaus Helerio dienoraštisIcchoko Rudaševskio draugas penkiolikmetis Gabrie-lius (Gabikas) Heleris gyveno Šiaulių g. 4, dirbo Vlniaus geto bibliotekoje ir slapstėsi jos palėpėje įrengtoje slėptuvėje. Išliko tik keli Gabiko dienoraščio fragmen-tai, rašyti atskiruose lapeliuose – bibliotekos formulia-ruose1.

1 Formuliãras – dokumento blankas; bibliotekos skaitytojo arba knygos kortelė.

Judelio Beileso autobiografinė

knyga „Judkė“

1944-aisiais Judelis buvo nacių

išvežtas iš Kaũno geto į Da-

chau koncentracijos stovyklą.

Čia slapta ant cemento maišų

pradėjo rašyti dienoraštį. Vė-

liau, jau gyvendamas Izraèlyje,

Judelis prisiminė išsaugotą karo

laikų dienoraštį, surinko nemažai

Kaũno geto nuotraukų, doku-

mentų ir jidiš kalba parašė knygą

„Judkė“.

laikų dienoraštį, surinko nemažai

mentų ir jidiš kalba parašė knygą

Tamaros Lazersonaitės dienoraštis

Dienoraščiai

Abraomo Suckeverio „Žaliasis akvariumas“– poetinės prozos rinkinys apie karo ir pokario me- tų Vlnių.

Abraomas Suckeveris (Avrom

Suckever) – vienas įžymiausių

XX a. žydų rašytojų. Atsimini-

mų knygoje „Iš Vilniaus geto“

vaizduojama žydų Holokaus-

to tragedija, Vlniaus geto

kasdienybė.

Icchoko Mero „Geltonas lo-pas“ – autobiografinių novelių apysaka, kurioje pasakojama apie žydų berniuko išgyvenimus karo metais. Praradęs artimuosius vaikas varinėjamas iš vienų glo-bėjų namų į kitus, kol galiausiai jį priglaudžia viena daugiavaikė šeima.

Igorio Argamantės (Igor Argamante) „Jerichas 1941 metais“ – knyga apie Vlniaus getą, paremta autoriaus gyve-nimo patirtimi ir įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga.

Abraomas Suckeveris (Avrom

– vienas įžymiausių

„Iš Vilniaus geto“

vaizduojama žydų Holokaus-

– poetinės prozos rinkinys

nimo patirtimi ir įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga.

apysaka, kurioje pasakojama apie žydų berniuko išgyvenimus karo

Aldona SteponavičiūtėPasakyk, iš ko juokiesi...Straipsnio ištrauka

Rusai turi gerą posakį: „Kiekvienas juokas – dalis tiesos.“ Juokaudami žmonės pasako labai daug tiesos, o kai juokiesi, nesi nusiteikęs gynybiškai, todėl gali ją išgirsti. Šiame posakyje atsispindi ta humoro funkcija, kurią nuo seno taikė dvaro juokdariai. Užmaskuota forma juokdarys valdovui turėjo teisę pasakyti tuos daly-kus, apie kuriuos garsiai nešnekama. Nesu sociologė ir šios srities tyrimų neatlikau, tačiau tyliai sau galvoju, kad sugebėjimas priimti tokius pasišaipymus rodo valdžios ir visuomenės toleranciją. Kuo daugiau visuomenėje uždraustų temų, tokių, kurio-mis nejuokaujama, tuo labiau ji suvaržyta. Sugebėjimas priimti ironiją reiškia, kad moki pasijuokti iš savęs. Nesureikšminti kiekvieno tau nutikusio nieko – sveika. Be to, juokdamasis iš savęs, anot Leonido Donskio, nuginkluoji tuos, kurie ketina tave išjuokti.

94

KLAUSIMAI1. Apie kokią juoko funkciją kalbama psichologės Aldo-

nos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokie-si...“ ištraukoje? Kodėl svarbu mokėti juoktis iš savęs?

2. Ką galima spręsti apie žmogų pagal jo humoro jaus-mą? Atsakykite remdamiesi rašytojo Liutauro Degėsio straipsnio „Apie juokavimo drąsą“ ištrauka.

3. Su kuo juoką lygina humoristas, satyrikas Jurgis Gimberis? Kaip jis pats jaučiasi juokdamasis? Ko, anot satyriko, juokas negali? Pasvarstykite, kodėl vis dėlto tai kelia juoką.

JUOKO GALIA

Ką gali juokas?

4. Kodėl, pasak Vokietjos teatro grupės „Grips“ įkūrėjo Folkerio Liudvigo, vaikams svarbus šmaikštumas? Ką teatras nori jiems įteigti? Atsakydami remkitės teatro kritikės Rūtos Oginskaitės knygos „Teatras be pasakų“ ištrauka.

5. Kaip manote, kas antroje Aristotelio1 knygoje Chorchei atrodo pavojinga? Kaip Viljamas jam paaiškina „to, kuris myli žmones“ užduotį?

1 Aristotelis (Aristotelēs, 384–322 pr. Kr.) – senovės graikų filosofas, mokslininkas. Išliko du jo literatūros teorijos veikalai – „Poetika“ ir „Retori-ka“, tad Aristotelis laikomas literatūros mokslo pradininku.

Kabareto „Tarp girnų“ (1979–1983) plokštelės viršelis

tai kelia juoką.

Kodėl ši nuotrauka kelia šypseną?

Kabareto „Tarp girnų“ (1979–1983) girnų“ (1979–1983) plokštelės viršelis

Pasiklausykite Vytauto Kernagio atliekamos dainos „Žiūriu į grožį

su ironija“. Kodėl daina taip pava-dinta? Kas joje ironizuojama?

95

Liutauras DegėsysApie juokavimo drąsąStraipsnio ištrauka

Juokas ir humoras visada yra tam tikros kultūros rodi-klis. Pagal žmogaus humoro jausmą neapsirikdamas gali nuspręsti, ar tas žmogus tau artimas. Jeigu jums svetimas jo humoras, galimas dalykas, kad nesutaps ir kiti jūsų kultūrų laukai. Besijuokdami kartais nustembate, kad jums daug artimesni žmonės, kurie visai nėra nei blondinai, nei mėly-nakiai, nei katalikai. Pasakyk, iš ko tas žmogus juokiasi, ir aš pasakysiu – kas jis. <...>O šiaip, žinoma, kad juokas – tai laisvė. Kaip gerai, kad juokdamasis žmogus išsilaisvina ir kad juoktis yra labai smagu. Laisvus žmones gali atpažinti iš to, kad jie daug juokiasi. Todėl taip daug juokiasi vaikai, kol jiems kas nors neliepia nutilti ir daryti dalykų, kurių jie nemėgsta. Kol neatima iš jų laisvės.

Jurgis Gimberis

Didžio juoko dienaIštraukos

Vieni mano, kad juokas – tai negalios požymis, kiti – kad silpnaprotystės, treti – neatsakingumo. Aš manau, jog tai dieviškos šypsenos atspindys ir to būsimo griausmingo juoko aidai. Bet nedrįs-čiau sakyti, kad esu To Kuris Juokiasi adeptas1. Gal šioks toks patarnautojas. Ir nesakau, kad galiu juoktis iš bet ko ir bet kada. Būtent – tai jau ne mano nosiai. Manęs nejuokina politika, karas, katastrofos, terorizmas, prievarta. <...>

Manding2, absurdiškos yra viltys, kad satyra ir humoras gali užlyginti miesto gatvių duobes <...>. Žinoma, nesiliaujam bandyti, bet rezultatai aki-vaizdūs. Juokas yra iracionalus3. Duobės lieka kaip buvusios, gali juoktis kaip nori – linksmai, piktai, gaižiai, liūdnai, džiugiai, triumfuodamas, abejoda-mas, skųsdamasis, atsiprašinėdamas – duobės lieka kaip buvusios.

Girdėjau juokiantis kūdikį – tarsi angelas kuten-tų jam sielą. Kai aš juokiuosi, jaučiuosi laimingas ir amžinas.

1 Adèptas – idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas.2 Mandng – man rodos, turbūt.3 Iracionalùs – logikos sąvokomis nenusakomas, protu nesu-

prantamas.

juokiasi. Todėl taip daug juokiasi vaikai, kol jiems kas nors neliepia nutilti ir daryti dalykų, kurių jie nemėgsta. Kol neatima iš jų laisvės.

Kokią komišką istoriją būtų galima sukurti pagal

šią nuotrauką?

Vieni mano, kad juokas – tai negalios požymis, kiti – kad silpnaprotystės, treti – neatsakingumo. Aš manau, jog tai dieviškos šypsenos atspindys ir

Gal šioks toks patarnautojas. Ir nesakau, kad galiu

, absurdiškos yra viltys, kad satyra ir humoras gali užlyginti miesto gatvių duobes <...>.

Kas pašiepiama šiose karikatūrose?

162

5. III SKYRIAUS ATRADIMAI

PASITIKRINKITE IR ĮSIVERTINKITE: kaip gebate aptarti romano ypatumus (žr. p. 149); kaip gebate apibūdinti kūrinio individualųjį stilių (žr. p. 152); kaip sekasi kaupti argumentus pastraipai (žr. p. 6–7).

KLAUSIMAI1. Kokioje šalyje vyksta šios ištraukos veiksmas? Atsaky-

mą pagrįskite citatomis.2. Apibūdinkite ištraukos pasakotoją. (Žr. p. 149.)3. Kokią ateitį pasakotojui suplanavo motina? Ar jos sva-

jonės realios? Savo nuomonę pagrįskite.4. Kaip pasakotojas reaguoja į motinos kuriamus planus.

Atsakymą pagrįskite.5. Kokias dvi laiko perspektyvas įžvelgiate ištraukoje?

(Žr. p. 149.) Atsakymą pagrįskite citatomis.6. Kokį itin skaudų keturioliktųjų gyvenimo metų įvykį

įsiminė pasakotojas? Kaip jis tada jautėsi? Pacituokite.7. Apibūdinkite pasakotojo motiną. Pasakykite bent tris

jos savybes. (Žr. p. 149.) Atsakymą pagrįskite.

8. Kodėl pasakotojas nepasipriešino motinai, „pasidavė tai avantiūrai“?

9. Kuo netikėtas Švèdijos karaliaus Gustavo elgesys? Kokį įspūdį karalius padaro pasakotojui? Raskite atsakymą pagrindžiantį sakinį.

10. Kokių kalbinės raiškos priemonių vartojama šioje ištraukoje? Kokia jų paskirtis? (Žr. p. 152.) Raskite ir aptarkite bent tris kalbines raiškos priemones.

11. Kokios ir šiandien aktualios problemos keliamos šioje ištraukoje? Nusakykite dvi problemas klausimo forma.

12. Pasakykite ištraukos pagrindinę mintį.

Romenas Gari

Aušros pažadasRomano ištrauka

Pamažėle motina išplėtė savo veiklą. Įrengė prabangių papuošalų vitrinas viešbučiuose, dirbo tarpininke parduodant butus ir sklypus, buvo taksi dalininke, jai priklausė dvidešimt penki procentai pajamų nuo sunkvežimio, kuris tiekė grūdus rajono vištų augintojams, ji pasirūpino didesniu butu, kurio du kambarius pernuomojo, įsitraukė į trikotažo verslą – trumpai tariant, apsupo mane visokeriopu rūpesčiu. Jos planai dėl manęs jau seniai buvo aiškūs. Bakalauro atestatas, pilietybės įgijimas, teisininko licencija, karo tarnyba – savaime suprantama, kavale-rijoje – politiniai mokslai ir įžengimas į „diplomatijos pasaulį“. Tariant tuos žodžius, jos balsas pagarbiai nuščiūdavo, veide pasirodydavo drovi, susižavėjimo persmelkta šypsena. Kad tas tikslas būtų pasiektas, – Romenas Gari (1928)

163

lankiau trečią klasę, – mums tereikėjo, anot nuolatinių perskaičiavimų, menko mažmožio – aštuonerių ar devynerių metų, bet motina jautėsi išsilaikysianti iki tos ribos. Žvelgdama į mane ir iš anksto žavėdamasi, ji šnopuodavo iš pasitenkinimo. „Ambasados sekreto-rius“, – ištardavo ji balsu, tarsi norėdama giliau suvok-ti tuos nuostabius žodžius. Tereikėjo turėti tik truputį kantrybės. Man jau keturiolika. Tikslas kone pasiek-tas. Ji užsivilkdavo pilką paltą, pasiimdavo lagaminą, ir aš matydavau ją energingai žengiant į tą šviesų rytojų su lazda rankoje. Ji vaikščiojo jau su lazda.

Bet aš buvau kur kas didesnis realistas. Visiškai ne-ketinau mindžikuoti dar devynerius metus – niekada nežinai, kas gali atsitikti. Norėjau nieko nelaukdamas, tuojau pat įvykdyti žygdarbius jos labui. Iš pradžių pamėginau tapti jaunių plaukimo čempionu, kasdien treniravausi „Grande Bleue“ – šiandien to baseino jau nebėra – bet, plaukdamas per Angelų įlanką, buvau tik vienuoliktas, tad dar sykį, kaip ir didžiumai nevykėlių, teko apsiriboti literatūra. Ant mano stalo augo sąsiu-vinių krūsnys, paženklintos kaskart iškalbingesniais, prašmatniais, kaskart neviltingesniais slapyvardžiais, ir, pagautas troškimo iškart pataikyti į tikslą, pagrobti šventąją ugnį ir pergalingai apšviesti ja pasaulį, skaity-davau ant knygų viršelių vis naujus vardus: Antuanas de Sent Egziuperi, Andrė Malro, Polis Valeri, Malar-mė, Monterlanas, Apolineras; knygyno vitrinoje jie man švytėjo geidžiamiausiu spindesiu, aš jaučiausi nuskriaustas ir labai irzau dėl to, kad ne aš pirmas jais pasipuikavau.

Padėjau dar keletą kuklių pastangų įveikti jūrą, žemę ir erdvę: toliau lankiau plaukimo, bėgimo ir šuolių į aukštį treniruotes, bet tik stalo teniso varžybose man pavyko pasižymėti ir parnešti namo laurus. Tai buvo vienintelė pergalė, kurią sugebėjau padovanoti motinai, ir sidabro medalis violetinio aksomo futliare su išraižyta mano pavarde iki pat galo garbingai gulėjo ant staliuko jos lovūgalyje.

Pamėginau ir lauko tenisą, nes draugo tėvai padovanojo man raketę. Bet, norint tapti Imperato-riškojo parko klubo nariu, reikėjo sumokėti sumą, kuri pranoko mūsų galimybes. Čia atsitiko vienas itin skaudus mano, kaip neeilinės asmenybės, bio-grafijos epizodas. Matydama, kad dėl pinigų stokos negalėsiu patekti į Imperatoriškąjį parką, motina teisėtai pasipiktino. Sutrynė cigaretę į lėkštelę, čiupo paltą ir lazdą. Taip nebus. Buvau paprašytas pasiimti raketę ir palydėti ją į Imperatoriškąjį parką. Ten ji pareikalavo, kad mums iškviestų Klubo sekretorių, ir, jos balsui aidint itin skardžiai, šis iškart pasirodė, lydimas Klubo prezidento žavinga Garibaldžio pavarde. Stovėdama vidury kambario su ant šono nusmaukta skrybėlaite motina mojavo lazda ir išsakė jiems viską, ką apie juos manė. Kaip! Truputį pasitreniravęs aš galėčiau tapti Prancūzjos čempionu ir, rungdamasis su užsieniečiais, perga-lingai ginti savo tėvynės vėliavą, o įėjimas į teni-so aikšteles man uždraustas dėl tokio niekingo, vulgaraus dalyko kaip pinigai! Ji tenorėjusi pasakyti tiems ponams, kad jiems nerūpi tėvynės interesai, ji