LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO …...sustabdë administracinæ bylà ir kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà, praðydamas iðtirti, ar Þemës ir miðkø

1

LIETUVOS VYRIAUSIOJO

ADMINISTRACINIO TEISMO BIULETENIS

ADMINISTRACINIØ TEISMØ PRAKTIKA

Nr. 3

Vilnius 2002

2

Atsakinga uþ leidiná Reda Molienë

ISSN 1648–2638

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002

3

Turinys

I. Oficialioji dalis

1. Nutartys ir sprendimai

1.1. Dël norminiø administraciniø aktø teisëtumo

1.1.1. Dël bylos nutraukimo konstatavus, kad praðomas iðtirtiadministracinis norminis aktas yra negaliojantis, kadanginepaskelbtas ástatymo nustatyta tvarka...............................................7

1.1.2. Dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansøministerijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d.ásako Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinësþemës nuomos mokesèio administravimo tvarkospatvirtinimo“ 22 ir 23 punktø teisëtumo................................................12

1.1.3. Dël Vidaus reikalø ministerijos 1991 m. birþelio 25 d.ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos RespublikosVyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo policijosir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatøtaikymo instrukcijos 7 punkto atitikimo Vyriausybës1991 m. balandþio 12 dienos nutarimo Nr. 127„Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidausreikalø ástaigø pareigûnams“ 3 punktui.................................................19

1.1.4. Dël bylos nutraukimo nustaèius, kad praðomasiðtirti teisës aktas yra ne norminis administracinis aktas........................26

1.1.5. Dël Susisiekimo ministerijos 1993 m. rugsëjo 30 d.ásakymu Nr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrøsteigimo ir darbo organizavimo tvarkos 1.4 ir 2.1 punktøatitikimo Konkurencijos ástatymo 4 straipsnio 2 daliai..........................29

1.1.6. Dël valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro2000 m. balandþio 3 d. ásakymu Nr. 34 patvirtintosAtleidimo ið valstybës tarnybos laikinosios tvarkos15 punkto atitikimo Valstybës tarnybos ástatymo68 straipsnio 1 ir 2 dalims......................................................................35

4

1.1.7. Dël praðymo iðtirti norminio administracinio aktoteisëtumà palikimo nenagrinëtu.........................................................38

1.1.8. Dël bylos nutraukimo, konstatavus, kad praðomas iðtirtiaktas neturi norminio administracinio akto poþymiø, ir dëlsusisiekimo ministro 1999 m. kovo 15 d. ásakymo Nr. 90„Dël susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. ásakymoNr. 286 „Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymonuostatø ágyvendinimo“atitikimo Þemës nuomos ástatymo8 straipsnio 2 daliai................................................................................45

1.1.9. Dël ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319patvirtintø Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø41.4 punkto atitikimo Civilinio kodekso (1994 m. geguþës17 d. ástatymo Nr. I–459 redakcija) 227 straipsnio 2 daliaiir 483 straipsniui....................................................................................50

1.1.10. Dël Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø146 punkto teisëtumo............................................................................58

1.1.11. Dël Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimøbylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos 61 punktoatitikimo Administraciniø teisës paþeidimø kodekso295 straipsniui ir 310 straipsnio 1 daliai................................................66

1.1.12. Dël bylos nutraukimo nustaèius, kad praðomas iðtirtiaktas priimtas ne vykdant vieðojo administravimo funkcijas.................71

1.1.13. Dël sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d.ásakymu Nr. 85 patvirtintos Sutarèiø dël lëðø kompen-suojamiesiems vaistams apimèiø, nustatomø asmenssveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymo ir vykdymotvarkos 7, 8, 9, 12, 12–1 ir 12–2 punktø teisëtumo................................75

1.1.14. Dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininko 2000 m.birþelio 30 d. ásakymu Nr. 138 patvirtintos Valstybinëjemokesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymøir skundø nagrinëjimo bei atsakymø ir informacijosinteresantams teikimo tvarkos 46 punkto atitikimoAdministraciniø bylø teisenos ástatymo nuostatoms..............................82

1.1.15. Dël sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d.ásakymu Nr. 171 patvirtintø Lietuvos nacionalinëssveikatos sistemos valstybës ir savivaldybës asmenssveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø31 punkto ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio2 d. ásakymo Nr. 241 1 punkto teisëtumo...............................................88

5

1.2. Administraciniø teisës paþeidimø bylos

1.2.1. Dël administracinës bylos, kurioje skundþiamas ágaliotosinstitucijos sprendimas nutraukti administracinio teisëspaþeidimo bylà Administraciniø teisës paþeidimøkodekso 251 straipsnio pagrindu, nagrinëjimo ribø..............................96

1.2.2. Dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso192 straipsnyje numatyto paþeidimo baigtumo momento.......................98

1.2.3. Dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso1871 straipsnio taikymo kaltinamajam atsisakius vykdytitardytojo nutarimà dël lyginamøjø balso pavyzdþiøpaëmimo..........................................................................................101

1.2.4. Dël nukentëjusiojo teisës naudotis teisine advokatopagalba.............................................................................................103

1.3. Ginèo administracinës bylos

1.3.1. Mokesèiø bylos ir bylos dël ekonominiø sankcijø........................107

1.3.1.1.Dël pajamø, gautø disponuojant bendru turtusandoriø pagrindu, pripaþinimo bendraturèiøpajamomis ir jø apmokestinimo....................................................107

1.3.1.2.Dël individualios ámonës veiklos pagal patentàlaikotarpio áskaitymo á mokestiná laikotarpá, kuriopagrindu mokamas fiziniø asmenø pajamø mokestis....................114

1.3.1.3.Dël Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo21 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ilgalaikiomaterialiojo turto remonto vertei, virðijanèiai50 procentø ðio turto ásigijimo vertës..........................................124

1.3.1.4. Dël Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo19 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo........................................132

1.3.2. Dël tarnybos santykiø.........................................................................141

1.3.2.1.Dël konkurso á valstybës tarnybà eigos pradþios...........................1411.3.2.2. Dël apmokëjimo uþ virðvalandiná darbà, darbà naktá

ir darbà poilsio bei ðvenèiø dienomis vidaus reikaløsistemos pareigûnams...................................................................147

1.3.2.3. Dël mero ágaliojimø perdavimo já atleidus ið pareigø...................154

6

1.3.3. Dël þalos................................................................................................158

1.3.3.1. Dël vieðojo administravimo institucijos padarytosmoralinës þalos atlyginimo........................................................158

1.3.4. Dël þemës santykiø, statybos, aplinkos apsaugos.................................165

1.3.4.1. Dël nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimo.........................................1651.3.4.2. Dël ágaliotø institucijø vengimo ar vilkinimo atlikti

jø kompetencijai priskirtus veiksmus iki sprendimodël nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimo priëmimoapskundimo tvarkos......................................................................184

1.3.5. Dël pensijø.............................................................................................187

1.3.5.1. Dël pareigûno pensijos indeksavimo............................................187

1.3.6. Kitos ginèo administracinës bylos.........................................................194

1.3.6.1.Dël bendradarbiavimo su buvusios SSRSspecialiosiomis tarnybomis...........................................................194

1.3.6.2. Dël laisvës kovø dalyvio statuso pripaþinimo...............................1991.3.6.3. Dël profesinës sàjungos teisës kreiptis á administraciná

teismà dël valstybës tarnautojø interesø gynimo...........................2021.3.6.4. Dël daugiabuèiø namø savininkø bendrijos ir jos ástatø

registravimo átakos asmenø subjektinëms teisëms........................209

2. Specialiosios teisëjø kolegijos nutarèiø dël teismingumoapþvalga............................................................................................216

II. Metodinë dalis

1. Seminarø apþvalga.............................................................................2312. Konsultacijos.....................................................................................251

2.1. Dël teisës normø taikymo administraciniø teisëspaþeidimø bylose.......................................................................251

2.2. Dël teisës normø taikymo kitø kategorijøadministracinëse bylose..................................................................264

III. Informaciniai praneðimai

Skelbimai...................................................................................................275

7

I. OFICIALIOJI DALIS

1. Nutartys ir sprendimai

1.1. Dël norminiø administraciniø aktø teisëtumo

1.1.1. Dël bylos nutraukimo konstatavus, kad praðomas iðtirtiadministracinis norminis aktas yra negaliojantis, kadangi

nepaskelbtas ástatymo nustatyta tvarka

Administracinë byla Nr. I6–9/2002

NUTARTIS

2002 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), Birutës Janavièiûtës,Romano Kliðausko,

teismo posëdyje raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà,iðkeltà pagal Panevëþio apygardos administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nu-tartá, kuria praðoma iðtirti, ar Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikos ir technologijø tikslinë progra-ma ir jos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tikslinë programa ir jos finan-savimo tvarka atitinka Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respubli-kos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsná.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Lietuvos Respublikos valstybës kontrolës Panevëþio kontrolës skyriaus vir-ðininko 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 240–16 buvo konstatuoti Þemës irmiðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtintos Naujostechnikos ir technologijø tikslinës programos ir jos finansavimo tvarkos ir Þemësûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos Naujøtechnologijø tikslinës programos ir jos finansavimo tvarkos paþeidimai, padarytiPanevëþio rajono þemës ûkio skyriuje, skirstant Kaimo rëmimo fondo lëðas, irVytautui Kriauèiûnui, kaip Panevëþio rajono þemës ûkio skyriaus vedëjui, paskir-ta 1500 Lt nuoskaita.

Pareiðkëjas V. Kriauèiûnas kreipësi á Panevëþio apygardos administraciná teis-mà ir praðë panaikinti Panevëþio kontrolës skyriaus virðininko sprendimo 3 punktà,

8

kuriuo jam buvo skirta 1500 Lt nuoskaita. Savo skundà grindë tuo, jog lëðas ûki-ninkams skirti nutarë rajono konkursø komisija, todël jis privalëjo vykdyti komi-sijos nutarimus. Nors Valstybës kontrolë kaltina já paþeidus Þemës ûkio ministe-rijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásakymà Nr. 332, taèiau lëðø skirstymo metu jis darnegaliojo, o ankstesni ðià sritá reglamentavæ norminiai aktai nedraudë skirti kom-pensacijø uþ sodinukus tuo atveju, kai uþ juos jau gautos subsidijos. Pareiðkëjasnurodë, kad Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymàNr. 745 ir Þemës ûkio ministerijos ásakymà 1998 m. gruodþio 31 d. Nr. 332 gavopasitarimø metu broðiûroje su kitais aktais, reguliuojanèiais Kaimo rëmimo fondolëðø naudojimà.

Atsakovas skundo nepripaþino ir nurodë, kad pareiðkëjas V. Kriauèiûnasbuvo atsakingas uþ Kaimo rëmimo fondo lëðø naudojimà Panevëþio rajono þemësûkio skyriuje. Pareiðkëjas, skirdamas lëðas ûkininkui Petrui Nevuliui, paþeidë Þe-mës ûkio ministerijos ásakymø priedus, reguliuojanèius Kaimo rëmimo fondo lë-ðø naudojimà, todël pagrástai patrauktas atsakomybën. Nors minëti Þemës ûkioministerijos aktai nebuvo skelbti Valstybës þiniose, taèiau jais reikëjo vadovautisdarbe ir laikytis juose nustatytø taisykliø.

Panevëþio apygardos administracinis teismas 2001 m. liepos 4 d. nutartimisustabdë administracinæ bylà ir kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administracináteismà, praðydamas iðtirti, ar Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikos ir technologijø tikslinë pro-grama ir jos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tikslinë programa ir jos finansavi-mo tvarka atitinka Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ásta-tymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsná. Teismasnutartyje nurodë, jog abejotina, ar Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruo-dþio 31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikos ir technologijø tikslinëprograma ir jos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio31 d. ásakymu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tikslinë programa ir josfinansavimo tvarka yra teisëti vieðojo administravimo subjekto priimti norminiaiaktai. Nurodë, jog mano, kad ðios teisës normos jø paskelbimo bûdu neatitinkaLietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnio reikalavimø.

Teismas nurodë, kad Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respub-likos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnyjenustatyta, jog Lietuvos banko, ministerijø, departamentø ir Vyriausybës ástaigøbei kitø valstybës valdymo institucijø teisës aktai, kuriuose nustatomos, keièia-mos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos, ásigalioja kità dienà pojø paskelbimo Valstybës þiniose, jeigu paèiuose teisës aktuose nenustatoma vëlesnë

9

jø ásigaliojimo diena. Ðiame straipsnyje nurodytø valstybës institucijø priimti tei-sës aktai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybës þiniose. Þemës ir miðkø ûkioministerijos 1997 gruodþio 31 d. ásakymas Nr. 745 „Dël Kaimo rëmimo fondosudarymo ir naudojimo tvarkos“ ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d.ásakymas Nr. 332 „Dël Kaimo rëmimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos“kartu su priedais Valstybës þiniose paskelbti nebuvo. Paèiuose aktuose nebuvonumatyta jø ásigaliojimo diena.

Teismas nurodë, kad Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikos ir technologijø tikslinë programa irjos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásaky-mu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tikslinë programa ir jos finansavimotvarka vadovavosi tiek ávairûs þemës ûkio subjektai, pateikdami dokumentus vals-tybës paramai gauti, tiek ir valstybës valdymo institucijos ir pareigûnai, skirdamiKaimo rëmimo fondo lëðas. Dël ðios prieþasties minëti aktai yra norminiai teisësaktai. Dabartiniu metu ðie aktai nebegalioja, taèiau, nagrinëjant individualià ad-ministracinæ bylà, bûtina nustatyti, ar jie buvo teisëti 1998–1999 metais. Pareið-këjui V. Kriauèiûnui taikomos sankcijos bûtent uþ ðiø norminiø aktø nesilaikymà.Taèiau uþ neteisëtø norminiø aktø nesilaikymà atsakomybë negalima, todël, nu-staèius ðiø aktø neteisëtumà, jie neturëtø bûti taikomi nuo jø priëmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija

k o n s t a t u o j a :

Administracinë byla nutraukiama kaip neteisminga administraciniams teis-mams.

Dël Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 745patvirtintos Naujos technikos ir technologijø tikslinës programos ir jos finansa-vimo tvarkos ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 332patvirtintos Naujø technologijø tikslinës programos ir jos finansavimo tvarkospobûdþio

Byloje yra svarbus Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 745 patvirtintos Naujos technikos ir technologijø tikslinës progra-mos ir jos finansavimo tvarkos ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 332 patvirtintos Naujø technologijø tikslinës programos ir jos finan-savimo tvarkos vietos teisës aktø sistemoje ávertinimas tuo aspektu, ar ðie aktaiyra individualaus, ar norminio pobûdþio.

Ið Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 straipsnio13 ir 14 daliø nuostatø matyti, kad esminis poþymis, skiriantis norminá teisës aktànuo individualaus pobûdþio teisës akto, yra asmenø, kuriems aktas yra skirtas,

10

apibrëþtumas. Individualus teisës aktas yra skirtas konkreèiam subjektui ar indi-vidualiais poþymiais apibûdintø subjektø grupei, o norminis aktas yra skirtas in-dividualiais poþymiais neapibûdintø subjektø grupei.

Ið Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 745patvirtintos Naujos technikos ir technologijø tikslinës programos ir jos finansavi-mo tvarkos nuostatø matyti, kad ðia tvarka siekiama reguliuoti naujø intensyviøversliniø vaismedþiø sodø bei uogynø áveisimo investicijø kaðtø kompensavimàûkininkams ir þemës ûkio ámonëms, kurie veisia intensyvius verslinius vaisme-dþiø sodus bei uogynus ir nori gauti paramà. Ið Þemës ûkio ministerijos 1998 m.gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 332 patvirtintos Naujø technologijø tikslinës progra-mos ir jos finansavimo tvarkos nuostatø matyti, kad ðia tvarka siekiama reguliuotinaujø intensyviø versliniø vaismedþiø sodø bei uogynø áveisimo investicijø kaðtøkompensavimà ûkininkams, ûkininkø kooperatinëms bendrovëms, ûkininkø ûki-nëms bendrijoms ir þemës ûkio ámonëms, kurie veisia intensyvius verslinius vais-medþiø sodus bei uogynus ir nori gauti paramà. Toks ðiø teisës aktø turinys leidþiadaryti iðvadà, jog jie yra skirti individualiais poþymiais neapibûdintø subjektøgrupei. Vadinasi, ðiuose teisës aktuose nustatomos teisës normos ir ðie teisës aktaiyra norminiai.

Dël Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 745patvirtintos Naujos technikos ir technologijø tikslinës programos ir jos finansavi-mo tvarkos ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 332 patvir-tintos Naujø technologijø tikslinës programos ir jos finansavimo tvarkos galiojimo

Lietuvos Respublikos 1993 m. balandþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „Dël Lie-tuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10straipsnyje, galiojusiame Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 745 patvirtintos Naujos technikos ir technologijø tikslinës progra-mos ir jos finansavimo tvarkos ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio 31 d.ásakymu Nr. 332 patvirtintos Naujø technologijø tikslinës programos ir jos finan-savimo tvarkos priëmimo metu, buvo nustatyta, kad ministerijø, departamentø irVyriausybës ástaigø bei kitø valstybës valdymo institucijø teisës aktai, kuriuosenustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos, ásiga-lioja kità dienà po jø paskelbimo Valstybës þiniose, jeigu paèiuose teisës aktuosenenustatoma vëlesnë jø ásigaliojimo diena, ir kad ðiame straipsnyje nurodytø valsty-bës institucijø priimti teisës aktai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybës þiniose.

Aukðèiau konstatavus, jog Þemës ir miðkø ûkio ministerijos 1997 m. gruo-dþio 31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikos ir technologijø tikslinëprograma ir jos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministerijos 1998 m. gruodþio31 d. ásakymu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tikslinë programa ir jos

11

finansavimo tvarka yra norminiai teisës aktai ir jog ðiuose aktuose nustatomos tei-sës normos, darytina iðvada, kad ðie aktai, laikantis Lietuvos Respublikos 1993 m.balandþio 6 d. ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktøskelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnio reikalavimø, turëjo bûti paskelbtiValstybës þiniose. Kadangi to nebuvo padaryta, todël minëti teisës aktai, remian-tis Lietuvos Respublikos 1993 m. balandþio 6 d. ástatymo „Dël Lietuvos Respub-likos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnionuostatomis, yra savaime negaliojantys ir negali bûti taikomi praktikoje.

Dël administraciniø teismø kompetencijos

Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 115 straipsnio1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, iðnagrinëjæs bylà dël praðymo iðtirti norminioadministracinio akto teisëtumà, administracinis teismas gali skundþiamà normináadministraciná aktà (ar jo dalá) pripaþinti prieðtaraujanèiu ástatymui ar Vyriausy-bës norminiam aktui ir laikyti já panaikintu. To paties ástatymo 116 straipsnio 1 ir2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas pa-naikintu ir paprastai negali bûti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo pa-skelbtas ásiteisëjæs administracinio teismo sprendimas dël atitinkamo norminioakto (ar jo dalies) pripaþinimo neteisëtu ir kad administracinis teismas, atsiþvelg-damas á konkreèias bylos aplinkybes ir ávertinæs neigiamø teisiniø pasekmiø tiki-mybæ, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinisaktas (ar jo dalis) negali bûti taikomas nuo jo priëmimo dienos. Ið ðiø nuostatømatyti, kad ástatymø leidëjas, administraciniams teismams (taigi ir Lietuvos vy-riausiajam administraciniam teismui) pavesdamas tirti galiojanèiø norminiø ad-ministraciniø aktø teisëtumà, siekë ðios teisenos tvarka nutraukti prieðtaraujanèiøástatymui ar Vyriausybës aktams norminiø administraciniø aktø galiojimà. Kole-gija, sistemiðkai aiðkindama minëtas Lietuvos Respublikos administraciniø byløteisenos ástatymo bei 1993 m. balandþio 6 d. ástatymo Nr. I–119 „Dël LietuvosRespublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straips-nio nuostatas, daro iðvadà, kad administraciniams teismams nëra teismingos by-los dël praðymø iðtirti, ar nepradëjæ galioti norminiai administraciniai aktai, ku-riuos priëmë centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieðtarauja ásta-tymams ar Vyriausybës norminiams aktams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 114 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Administracinæ bylà, iðkeltà pagal Panevëþio apygardos administracinio teis-mo 2001 m. liepos 4 d. nutartá, kuria praðoma iðtirti, ar Þemës ir miðkø ûkio

12

ministerijos 1997 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 745 patvirtinta Naujos technikosir technologijø tikslinë programa ir jos finansavimo tvarka ir Þemës ûkio ministe-rijos 1998 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. 332 patvirtinta Naujø technologijø tiks-linë programa ir jos finansavimo tvarka atitinka Lietuvos Respublikos ástatymo„Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimotvarkos“ 10 straipsná, nutraukti.

Nutartis neskundþiama.

1.1.2. Dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijosvirðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës

mokesèio ir valstybinës þemës nuomos mokesèio administravimotvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktø teisëtumo


SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:A. Ablingio, A. Baranovo, B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), G.Kryþevièiaus, R. Pilièiausko,

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant atsakovo atstovui A. Kononenkai,treèiojo suinteresuoto asmens atstovui R. Èerniui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Vilniaus apy-

gardos administracinio teismo 2001 m. birþelio 4 d. nutartá dël norminio admi-nistracinio akto teisëtumo.

Teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi bylà,

n u s t a t ë :

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipësi á Vyriausiàjá administ-raciná teismà su praðymu iðtirti, ar Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansøministerijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mo-kesèio ir valstybinës þemës nuomos mokesèio administravimo tvarkos patvirtini-mo“ 22 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria nustatomas þemës mokestis uþ naudojamàþemæ, jeigu nëra sudaryta valstybinës þemës nuomos sutartis, neprieðtarauja Mo-kesèiø administravimo ástatymo 2 str. 2 d. bei Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d.nutarimo Nr. 602 „Dël valstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø,

13

iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ 1.1, 1.1.3 ir 5.1punktams.

Proceso ðaliø raðytiniø paaiðkinimø negauta.Bylos nagrinëjimo metu treèiojo suinteresuoto asmens AB Lietuvos þemës

ûkio bankas, kurio praðymu kreiptasi dël norminio administracinio akto teisëtumo,atstovas paaiðkino, kad Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimas Nr. 602 „Dëlvalstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arbamëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ taikytinas tik tais atvejais, kai tarp þemëssklypo naudotojo ir institucijos, ágaliotos sudaryti valstybinës þemës nuomos su-tartis, yra sudaryta þemës nuomos sutartis ir nereguliuoja santykiø, kai þemës skly-pas suteiktas naudotis, taèiau nuomos sutartis nesudaryta. Þemës nuomos mokes-tis, kai yra sudarytos nuomos sutartys, yra sutartinio pobûdþio, todël ástatyminisðio mokesèio nustatymas ir reglamentavimas nebûtinas. Tuo tarpu mokestis uþsuteiktus þemës sklypus turëtø bûti nustatytas ástatymu. Kadangi to nëra padaryta,Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuo-mos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai ta apimtimi,kuria nustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudaryta valstybi-nës þemës nuomos sutartis, prieðtarauja Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str.2 d., nustatanèiai, kad mokestis – mokesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nusta-tyta piniginë prievolë valstybei <.....>. Ði prievolë atliekama ástatymø nustatytatvarka. Kadangi Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimas Nr. 602 „Dël vals-tybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkimø, iðnuomotø verslinei arba më-gëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ reguliuoja nuomos mokesèio mokëjimà tiktais atvejais, kai sudaryta þemës nuomos sutartis, Valstybinës mokesèiø inspekci-jos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265„Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuomos mokesèio administravimo tvar-kos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria nustatomas þemës mokestisuþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudaryta valstybinës þemës nuomos sutartis, prieð-tarauja minëto Vyriausybës nutarimo 1.1 punktui, kuriame nurodyta, kad valsty-binës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba më-gëjiðkai þûklei, nuomos mokestá moka fiziniai ar juridiniai asmenys uþ nustatytatvarka jiems suteiktà arba iðnuomotà valstybinæ þemæ, 1.1.3 punktui, nustatan-èiam, kad ankstesniuose punktuose neaptartais atvejais þemës nuomos mokestismokamas nuo kito mënesio po nuomos sutarties sudarymo (þemës suteikimo), ir5.1 punktui, numatanèiam, kad valstybinës þemës nuomos mokestis skaièiuoja-mas nuo þemës ploto pagal nekilnojamojo turto registro duomenis.

Atsakovo atstovë iðdëstë nuomonæ, kad pareiðkëjo nurodytos teisës nor-mos aukðtesnës galios teisës aktams neprieðtarauja. Nurodë, kad Þemës nuomos

14

mokesèio ástatymo 8 str. 2 d. nustato, jog valstybinës þemës nuomos mokesèio dy-dis nustatomas ástatymø ir Vyriausybës nustatyta tvarka. Toks mokesèio dydis nu-statytas Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimu Nr. 602 „Dël valstybinës þe-mës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûk-lei, nuomos mokesèio“. Ðis nutarimas vienodai reglamentuoja nuomos mokesèiodydá, apskaièiavimà ir mokëjimà tiek tais atvejais, kai valstybinës þemës nuomossutartis sudaryta, tiek ir tais atvejais, kai þemës nuomos sutartis nesudaryta, taèiauþemës sklypas suteiktas ástatymø nustatyta tvarka, todël nëra pagrindo pripaþinti,kad Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuomosmokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai ta apimtimi, kurianustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudaryta valstybinësþemës nuomos sutartis, prieðtarauja pareiðkëjo nurodytoms teisës aktø normoms.

Teisëjø kolegija


Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuomosmokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai ta apimtimi, ku-ria nustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudaryta valstybi-nës þemës nuomos sutartis, pripaþástami teisëtais ir praðymas dël jø panaikinimoatmetamas.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuo-mos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai nustato, kadjuridiniai asmenys (ámonës) nuomojamos ar naudojamos (jeigu ir nëra sudarytavalstybinës þemës nuomos sutartis) valstybinës þemës nuomos mokestá apskai-èiuoja patys ir mokesèio deklaracijà pateikia apskrièiø valstybiniø mokesèiø ins-pekcijø teritoriniams skyriams. Tais atvejais, kai ámonë ásigyja nekilnojamàjá tur-tà ið kitos ámonës, kuri þeme naudojasi nesudariusi valstybinës þemës nuomossutarties, nekilnojamàjá turtà ásigijusi ámonë, kaip valstybinës þemës naudotoja,valstybinës þemës nuomos mokestá turi pradëti mokëti nuo kito mënesio po nekil-nojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. 2 d. numato, kad mokestis–mokesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nustatyta piniginë prievolë valstybei, kadbûtø gauta pajamø valstybës (savivaldybës) funkcijoms vykdyti. Ði prievolë atlie-kama ástatymø nustatyta tvarka.

Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dël valstybinës þe-mës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai

15

þûklei, nuomos mokesèio“ 1.1 punkte nurodyta, kad valstybinës þemës ir valsty-binio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuo-mos mokestá moka fiziniai ar juridiniai asmenys uþ nustatyta tvarka jiems suteiktàarba iðnuomotà valstybinæ þemæ. Nutarimo 1.1.3 punktas nustato, kad ankstes-niuose punktuose neaptartais atvejais þemës nuomos mokestis mokamas nuo kitomënesio po nuomos sutarties sudarymo (þemës suteikimo), ir 5.1 punktas numato,kad valstybinës þemës nuomos mokestis skaièiuojamas nuo þemës ploto pagalnekilnojamojo turto registro duomenis.

Þemës ástatymo 15 str. 2 d. 1 p. kaip vienà ið valstybinës þemës sandoriønumato þemës nuomà. Civilinio kodekso 6.545 str. 1 d. nustato, kad pagal þemësnuomos sutartá viena ðalis (nuomotojas) ásipareigoja perduoti uþ uþmokestá kitaiðaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytà þemës sklypà laikinai valdyti ir naudotispagal sutartyje numatytà paskirtá ir naudojimo sàlygas, o nuomininkas ásipareigo-ja mokëti sutartyje nustatytà þemës nuomos mokestá.

Þemës nuomos ástatymo, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 8 str. 2 d. nusta-të, jog valstybinës þemës nuomos mokesèio dydis nustatomas ástatymø ir Vyriau-sybës nustatyta tvarka. Dabar galiojanèio Civilinio kodekso 6.552 str. 2 d. nusta-to, kad valstybinës þemës, iðnuomojamos ne aukciono bûdu, nuomos mokesèiodydis nustatomas teisës aktø nustatyta tvarka.

Tokiu teisës aktu ðiuo metu yra minëtas Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d.nutarimas Nr. 602 „Dël valstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø,iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“. Ðio nutarimo 1 punk-tas nustato, kokia tvarka juridiniai ir fiziniai asmenys moka valstybinës þemës <…>nuomos mokestá uþ nustatytàja tvarka jiems suteiktà ar iðnuomotà valstybinæ þemæ<…> iki bus priimti atitinkami Lietuvos Respublikos ástatymai. Toks pats þemësnuomos mokesèiu apmokestinamas objektas – suteikta ar iðnuomota valstybinëþemë – nurodomas ir 1.2–1.3 punktuose, nustatanèiuose þemës nuomos mokesèiotarifus. Nurodant þemës nuomos mokesèio subjektus, t.y. asmenis, privalanèiusmokëti þemës nuomos mokestá, taip pat kartu su nuomininkais nurodomi ir naudo-tojai. Þemës ástatymo 2 str. 1 d. 7 punktas þemës naudotojà apibrëþia kaip neið-nuomotos privaèios þemës savininkà arba fiziná ar juridiná asmená, kuriam nustatytatvarka iðnuomota ar suteikta naudotis valstybinë þemë arba iðnuomota privati þemë.

Treèiojo suinteresuoto asmens atstovas iðsakë nuomonæ, kad Vyriausybës1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarime Nr. 602 „Dël valstybinës þemës ir valstybiniofondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuomos mo-kesèio“ sàvokos „nustatytàja tvarka suteikta valstybinë þemë“ ir „þemës naudoto-jai“ vartojamos, kalbant apie panaudos sutartis. Sutikti su tokia pozicija nëra pa-grindo, nes panaudos sutartys yra neatlygintinës (Civilinio kodekso 6.629 str.),todël mokestis uþ panaudos gavëjo naudojamà daiktà negali bûti nustatomas.

16

Þemës sklypø suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkursotvarka miestuose, miestø plëtimo pirmaeilës statybos teritorijose bei miesto tipogyvenvietëse taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. va-sario 7 d. nutarimu Nr. 89, 2 punktas nustatë, kad naudojamais laikomi valstybi-nës þemës sklypai, kurie iki ðiø taisykliø patvirtinimo dienos nustatytàja tvarkabuvo suteikti naudoti (individualiems gyvenamiesiems namams statyti, komerci-nei–ûkinei bei nekomercinei veiklai), taip pat sklypai, kartu su juose esanèiaispastatais, statiniais ir kitais objektais ásigyti naudoti po ðiø taisykliø patvirtinimodienos, jeigu pagal patvirtintus miestø iðplanavimo projektus jie nebuvo numatytipatuðtinti naujai statybai ar kitai, su statyba nesusijusiai veiklai, o 17 punktas –kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytàja tvarka jiems suteik-tus valstybinës þemës sklypus, laikomi naudojamø sklypø nuomininkais, iðskyrusvalstybinius valdþios ir valdymo organus, valstybines tarnybas bei kitas valstybi-nes ástaigas, iðlaikomas Lietuvos valstybës biudþeto (vietos savivaldybiø biudþe-tø) lëðomis. Ðiø taisykliø 18–19 punktuose buvo átvirtinta nuostata, kad tais atve-jais, jeigu po ðio nutarimo priëmimo dienos þemës sklypo naudotojas ir jo teisinisstatusas nesikeièia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Þemës sklypo nuo-mos sutartá ðiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog þemës sklypas su-teiktas naudoti. Po ðio nutarimo priëmimo dienos keièiantis þemës sklypo naudo-tojui, su nauju naudotoju sudaroma nauja þemës sklypo nuomos sutartis. Teisinástatusà pakeitæs þemës sklypo naudotojas taip pat laikomas nauju ðio sklyponaudotoju.

Pagal vëlesniu valstybinës þemës nuomà reglamentuojanèiu teisës aktu –Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvir-tintø Valstybinës þemës sklypø ne þemës ûkio veiklai pardavimo ir nuomos neaukciono tvarka taisykliø 2 punktà naudojamais buvo laikomi valstybinës þemëssklypai, kurie nustatytàja tvarka buvo suteikti naudoti (individualiems gyvena-miesiems namams statyti, komercinei–ûkinei bei nekomercinei veiklai) arba ku-riuose yra pastatyti ir naudojami pastatai, o 17 punkte átvirtinta analogiðka nuo-stata, kaip ir minëtø Þemës sklypø suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomosne konkurso tvarka miestuose, miestø plëtimo pirmaeilës statybos teritorijose beimiesto tipo gyvenvietëse taisykliø 17 punkte: visi pilieèiai ir juridiniai asmenys,naudojantys nustatytàja tvarka jiems suteiktus valstybinës þemës sklypus, laikominaudojamø sklypø nuomininkais, iðskyrus valstybines ir savivaldybiø ástaigas, ið-laikomas Lietuvos valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø lëðomis.

Vyriausybës 1994 m. birþelio 21 d. nutarimu Nr. 500 pakeitus 1993 m. lie-pos 21 d. nutarimà Nr. 550, Valstybinës þemës sklypø ne þemës ûkio veiklai par-davimo ir nuomos tvarkos 7.1.2 punktas nustatë, kad valstybinës þemës sklypaine þemës ûkio veiklai iðnuomojami ne aukciono tvarka juridiniams asmenims,

17

kurie valstybinio turto pirminio privatizavimo tvarka arba kitaip ásigijo pastatus,statinius ar árenginius komercinei–ûkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiemstik pastatø pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatø paskirèiaireikalingus þemës plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta ðios tvarkos 5 punkte,t.y. pagal sklypo suteikimo dokumentus ir suplanavimo dokumentus, sklypo ribassuderinus su miesto (rajono) architektûros ir þemëtvarkos tarnybomis.

Ðiuo nutarimu pakeistø Valstybinës þemës sklypø ne þemës ûkio veiklai par-davimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykliø 17 p. buvo ávesta nauja nuostata,kad juridiniai ir fiziniai asmenys (iðskyrus valstybines ir savivaldybiø ástaigas beiorganizacijas, iðlaikomas Lietuvos valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetølëðomis), naudojantys jiems nustatytàja tvarka suteiktus valstybinës þemës skly-pus ne þemës ûkio veiklai, taip pat turintys pastatø, statiniø bei árenginiø (kaiðiems objektams nëra priskirta þemës sklypø), laikomi valstybinës þemës nuomi-ninkais tik áregistravæ valstybinës þemës nuomos sutartá miesto (rajono) valdybosþemëtvarkos tarnyboje. Nuo ðio nutarimo ásigaliojimo nuomos sutartis turëjo su-daryti visi þemës naudotojai, kuriems sklypai buvo suteikti nustatytàja tvarka,iðskyrus taisyklëse nurodytà iðimtá.

Tai rodo, kad valstybinës þemës nuomos sutartys su faktiðkais jos naudoto-jais, kuriems sklypai suteikti ástatymø nustatyta tvarka, atsiþvelgiant á didelá tokiøsklypø kieká bei nuomos sutarèiø sudarymui bûtinø parengiamøjø darbø apimtá,buvo sudaromos laipsniðkai, tam tikrais etapais, o naudotojai, su kuriais nuomossutartys dar nesudarytos, buvo pripaþástami nuomininkais. Su dalimi tokiø naudo-tojø þemës nuomos sutartys nesudarytos iki ðiol.

Valstybinë þemë negali bûti suteikta naudotis neatlygintinai, iðskyrus teisësaktø nustatytas iðimtis. Vadinasi, kiti þemës naudotojai valstybinës þemës sklypugali naudotis tik atlygintinai, t.y. nuomos pagrindu. Asmenys, su kuriais nëra su-darytos þemës nuomos sutartys, naudojasi atitinkamai jiems suteiktu valstybinësþemës sklypu, nuomotojas (valstybës ágaliota institucija) tokiam naudojimui ne-prieðtarauja. Ðie veiksmai vertintini kaip teisiø ir pareigø, atsirandanèiø ið nuo-mos teisiniø santykiø, ágyvendinimas, kitaip tariant, tarp tokiø naudotojø ir vals-tybës susiklostë faktiniai þemës nuomos santykiai. Todël nuomininkas privalo vyk-dyti visas pareigas, jam tenkanèias pagal nuomos sutartá – ne tik naudotis þemëssklypu, bet ir mokëti þemës nuomos mokestá, nors nuomos sutartis dar nëra áfor-minta. Kadangi faktiniø þemës nuomos santykiø dalyviai turi tokias paèias teisesir pareigas kaip ir nuomininkai bei nuomotojai pagal nuomos sutartá, uþmokestisuþ nuomojamà þemës sklypà turi bûti nustatomas tokia paèia tvarka kaip ir þemësnuomininkams, sudariusiems nuomos sutartis.

Tokiu bûdu Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimas Nr. 602 „Dëlvalstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba

18

mëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ apskaièiuojant valstybinës þemës nuomosmokesèio dydá taikytinas tiek uþ þemæ, dël kurios sudaryta nuomos sutartis, tiek iruþ þemæ, naudojamà pagal faktinæ nuomà. Todël nëra pagrindo pripaþinti, kadValstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuo-mos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktai ta apimti-mi, kuria nustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudarytavalstybinës þemës nuomos sutartis, prieðtarauja Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio3 d. nutarimo Nr. 602 „Dël valstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens tel-kiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ 1.1 ir 1.1.3punktams.

Pareiðkëjo manymu, Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø minis-terijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèioir valstybinës þemës nuomos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22ir 23 punktai ta apimtimi, kuria nustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ,jeigu nëra sudaryta valstybinës þemës nuomos sutartis, prieðtarauja ir LietuvosRespublikos Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dël valstybi-nës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotø verslinei arba mëgë-jiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ 5.1 punktui, nustatanèiam, kad valstybinës þe-mës nuomos mokestis skaièiuojamas nuo þemës ploto pagal Nekilnojamojo turtoregistro duomenis. Jei duomenys apie faktiðkai nuomojamà (nesant nuomos su-tarties) valstybinës þemës sklypà yra Nekilnojamojo turto registre, nors nuomossutartis jame ir neáregistruota, nuomos mokestis gali bûti skaièiuojamas nuo þe-mës sklypo ploto pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Tokiø duomenønesant (jei þemës sklypas ástatymø nustatyta tvarka nesuformuotas), mokestis skai-èiuojamas pagal nustatyta tvarka suteikto ir faktiðkai nuomojamo sklypo plotà.Todël prieðtaravimo tarp Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministe-rijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio irvalstybinës þemës nuomos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir23 punktø ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimoNr. 602 „Dël valstybinës þemës ir valstybinio fondo vandens telkiniø, iðnuomotøverslinei arba mëgëjiðkai þûklei, nuomos mokesèio“ 5.1 punkto nëra.

Mokesèiø administravimo ástatymo 5 str. 2 d. nustato, kad mokestis – taimokesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nustatyta piniginë prievolë valstybei, kadbûtø gauta pajamø valstybës (savivaldybës) funkcijoms vykdyti. Ði prievolë atlie-kama ástatymø nustatyta tvarka.

Teisës doktrinoje mokesèiai apibrëþiami kaip valstybinës valdþios organønustatyti, privalomi ir individualiai neatlygintini juridiniø ir fiziniø asmenø mo-këjimai á valstybës (savivaldybës) biudþetà nurodant jø dydá ir mokëjimo tvarkà.

19

Valstybinës þemës nuomos mokestis yra pajamos ið valstybinio turto ir taippat vienas ið valstybës biudþeto formavimo ðaltiniø. Uþ mokamà þemës nuomosmokestá suteikiamas naudotis þemës sklypas, todël tai yra atlygintino pobûdþio ámo-kos, atsirandanèios civiliniø teisiniø santykiø, o ne administravimo santykiø pa-grindu. Atlygintinumo principas (þemës sklypo suteikimas naudotis) taikomas tiektuo atveju, kai sudaryta valstybinës þemës nuomos sutartis, tiek tada, kai susiklostofaktiniai nuomos santykiai. Todël ginèijamos Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Finansø ministerijos virðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dëlþemës mokesèio ir valstybinës þemës nuomos mokesèio administravimo tvarkospatvirtinimo“ normos neprieðtarauja Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. 2 d.

Teismas, vadovaudamasis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 115 str.1 d. 1 p.,

n u s p r e n d þ i a :

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 1999 m.gruodþio 24 d. ásakymo Nr. 265 „Dël þemës mokesèio ir valstybinës þemës nuomosmokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo“ 22 ir 23 punktus ta apimtimi, kurianustatomas þemës mokestis uþ naudojamà þemæ, jeigu nëra sudaryta valstybinësþemës nuomos sutartis, pripaþinti teisëtais ir praðymà dël jø panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundþiamas.

1.1.3. Dël Vidaus reikalø ministerijos 1991 m. birþelio 25 d.ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës

1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø

pareigûnams nuostatø taikymo instrukcijos 7 punkto atitikimoVyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127„Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikalø

ástaigø pareigûnams“ 3 punktui



2002 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), G. Kryþevièiaus, R. Pilièiaus-ko, N. Piðkinaitës, A. Taminsko,

20

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant treèiajam suinteresuotam asmeniui S. Staneliûnui,treèiøjø suinteresuotø asmenø atstovams advokato padëjëjui N. Kasiliaus-

kui, R. Kvietkovskiui, E. Tamoðiûnienei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Lietuvos vy-

riausiojo administracinio teismo nutartá dël Vidaus reikalø ministerijos 1991 m.birþelio 25 d. ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimopolicijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø taikymo instrukcijos7 punkto teisëtumo.


n u s t a t ë :

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vieðame teismo posëdyjenagrinëjo Stasio Staneliûno ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatoapeliacinius skundus dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. spa-lio 2 d. sprendimo administracinëje byloje pagal Stasio Staneliûno skundà atsa-kovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dël atleidimo ið tarny-bos pripaþinimo neteisëtu, kompensacijos uþ priverstinës pravaikðtos laikà irdarbo uþmokesèio priteisimo ir 2001 m. lapkrièio 29 d. nutartimi nutarë pradëtityrimà, ar Vidaus reikalø ministerijos 1991 m. birþelio 25 d. ásakymu Nr. 240patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutari-mu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikaløástaigø pareigûnams nuostatø taikymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 7 punktasneprieðtarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutari-mo Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pa-reigûnams“ 3 punktui.

Nutartis grindþiama tokiais argumentais:Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127

patvirtino Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pa-reigûnams nuostatus ir ðio nutarimo 3 punktu pavedë Vidaus reikalø ministerijaikartu su Socialinës apsaugos ministerija nustatyti pagrindinio atlyginimo, priedøir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pa-reigûnams jø laikino nedarbingumo, atostogø, mokymosi laikotarpiu, laikinai vyk-dant pareigas ir kitais atvejais. Vidaus reikalø ministerija Instrukcijos 7 punkteátvirtino nuostatà, kad neprimokëtos darbo uþmokesèio sumos iðmokamos pilnaiuþ visà laikà, per kurá pareigûnas turëjo teisæ já gauti, bet ne daugiau kaip uþ trejusmetus nuo nepriemokos nustatymo dienos, t.y. nustatë ne darbo uþmokesèio ap-skaièiavimo, o iðmokëjimo tvarkà.

21

Be to, minëtojo Vyriausybës nutarimo 3 punktu Vidaus reikalø ministerijaiir Socialinës apsaugos ministerijai pavesta nustatyti pagrindinio atlyginimo, prie-dø ir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà tais atvejais, kai pareigûnai laikinai ne-dirba ar laikinai vykdo tokias pareigas, kurios nebuvo sulygtos, priimant á tarny-bà, o Instrukcijos preambulëje nurodyta, kad ði Instrukcija nustato darbo uþmo-kesèio, priedø ir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà visais atvejais, taigi ir dir-bant áprastinëmis darbo sàlygomis, ir gaunant atlyginimà, nustatytà priimant á tar-nybà, nors tokie ágalinimai nebuvo suteikti.

Nustatyti pagrindinio atlyginimo, priedø ir kompensacijø apskaièiavimo tvar-kà policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams jø laikino nedarbingumo,atostogø, mokymosi laikotarpiu, laikinai vykdant pareigas ir kitais atvejais paves-ta Vidaus reikalø ir Socialinës apsaugos ministerijoms, o Instrukcija nëra bendraiparengta ir patvirtinta Vidaus reikalø ministerijos kartu su Socialinës apsaugosministerija. Ji patvirtinta Vidaus reikalø ministerijos ásakymu ir tik suderinta suSocialinës apsaugos ministerija.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerija pateikë atsilie-pimà, kuriame nurodo, kad Instrukcija yra valstybës valdymo institucijos vadovopriimtas aktas. Vienas pagrindiniø tokio akto galiojimo ir taikymo pagrindø ati-tinkamiems teisiniams santykiams reguliuoti – paskelbimas Valstybës þiniose. Tainumato Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø irkitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnio 2 dalis: valstybësinstitucijø vadovø ásakymai ir ásakymais patvirtinti kiti teisës aktai <…> negalio-ja, kol jie nepaskelbti Valstybës þiniose. Atsakovo manymu, nuo ástatymo „DëlLietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvar-kos“ ásigaliojimo, t.y. nuo 1993 m. geguþës 6 d., atsiþvelgiant á ástatymo negalio-jimo atgaline tvarka principà, Instrukcija, nepaskelbus jos Valstybës þiniose, nete-ko teisinës galios, todël byla turëtø bûti nutraukta.

Treèiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vyriausiojo policijos ko-misariato atstovas praðë Instrukcijos 7 punktà pripaþinti negaliojanèiu, nes jisprieðtarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimoNr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigû-nams“ 3 punktui bei Darbo ástatymø kodekso 241 straipsnio 2 dalies 3 punktui,242 straipsnio 2 daliai. Paaiðkino, kad vidaus reikalø ministro 1991 m. birþelio25 d. ásakymas Nr. 240 ir juo patvirtinta Instrukcija negaliojantys, nes nebuvopaskelbti nustatyta tvarka. Ðio ásakymo priëmimo metu galiojæs Lietuvos Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo ir Ministrø Tarybos 1980 m. rugpjûèio 24 d. nutari-mo „Dël Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þiniø“ 7 punktas nu-matë, kad ministerijø norminio pobûdþio bendrà reikðmæ turintys aktai, sude-rinti su Teisingumo ministerija, turi bûti skelbiami Þiniose. Instrukcija nebuvo

22

suderinta su Teisingumo ministerija ir nepaskelbta nustatyta tvarka. LietuvosAukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. spalio 29 d. ásake „Dël LietuvosRespublikos ástatymø, Aukðèiausiosios Tarybos nutarimø ir kitø aktø, Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo ásakø ir nutarimø paskelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“nenurodoma, kada ásigalioja ministerijø norminio pobûdþio bendrà reikðmæ tu-rintys aktai. Atstovo nuomone, turëtø bûti taikoma minëto ásako 4 punkto analo-gija ir pripaþástama, kad jie ásigalioja nuo paskelbimo. Atstovas taip pat sutiko irsu teismo nutartyje iðdëstytais argumentais dël Instrukcijos 7 punkto prieðtaravi-mo Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 1273 punktui.

Treèiojo suinteresuoto asmens S. Staneliûno atstovas praðë pripaþinti, kadInstrukcijos 7 punktas neprieðtarauja Vyriausybës nutarimui. Nurodë, kad Instruk-cija suderinta su Socialinës apsaugos ministerija, todël neprieðtarauja LietuvosRespublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127 3 punktonuostatai, kad ji turi bûti parengta ir patvirtinta kartu su minëta ministerija. Dides-nës nei kitiems asmenims garantijos Instrukcijoje nustatytos, siekiant pritrauktidaugiau asmenø stoti á tarnybà vidaus reikalø sistemoje.

Teisëjø kolegija


Tyrimas pradëtas siekiant nustatyti, ar Vidaus reikalø ministerijos 1991 m.birþelio 25 d. ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimopolicijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø taikymo instrukcijos7 punktas neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio12 d. nutarimo Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikaløástaigø pareigûnams“ 3 punktui, todël byla ir nagrinëjama ðia apimtimi, neverti-nant treèiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisa-riato atstovo argumentø, kad minëtas Instrukcijos punktas prieðtarauja ir Darboástatymø kodekso 241 straipsnio 2 dalies 1 punktui bei 242 straipsnio 2 daliai.

Iki ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimoir ásigaliojimo tvarkos“ ásigaliojimo teisës aktø ásigaliojimo tvarkà reglamentavæástatymai nenumatë privalomo ministerijø bei kitokiø þinybø priimtø norminiopobûdþio teisës aktø skelbimo Valstybës þiniose ar kitokiu bûdu. Lietuvos Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo ir Lietuvos Ministrø Tarybos 1980 m. rugsëjo 24 d.nutarimo „Dël Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þiniø“ 7 punktasnumatë, kad Þiniose skelbiami ministerijø, valstybiniø komitetø ir þinybø normi-nio pobûdþio, bendrà reikðmæ turintys aktai, suderinus su Teisingumo ministerija.Kaip matyti, buvo skelbiami tik kai kurie minëtø administravimo subjektø priimti

23

aktai, turintys bendrà reikðmæ (daþniausiai – tie, kurie turëjo bûti taikomi ne tikjuos priëmusios institucijos sistemoje), prieð tai skelbimà suderinus su Teisingu-mo ministerija. Tokiø teisës aktø galiojimas nebuvo siejamas su jø paskelbimu.Todël nëra pagrindo sutikti su treèiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vy-riausiojo policijos komisariato atstovo argumentu, kad Instrukcija yra negaliojan-tis teisës aktas, kadangi nebuvo paskelbta Þiniose.

Teisiðkai nepagrástas ir atsakovo Vidaus reikalø ministerijos atsiliepime nu-rodytas argumentas, kad nuo Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Res-publikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ ásigaliojimodienos Instrukcija neteko galios, nes minëto ástatymo 10 straipsnio 2 dalis nusta-to, jog Lietuvos banko, ministerijø ir kitø valstybës valdymo institucijø priimtiteisës aktai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybës þiniose. Ði ástatymo nuostatataikytina tik tiems teisës aktams, kurie priimti po ástatymo ásigaliojimo, kadangiástatymai, iðskyrus tam tikrus atvejus (pavyzdþiui, asmens padëtá lengvinantysástatymai, taikant baudþiamàjà ar administracinæ atsakomybæ), neturi gráþtamo-sios galios, jei tai tiesiogiai nenumatyta paèiame ástatyme. Ástatyme „Dël LietuvosRespublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ tokiaiðimtis nenumatyta, ápareigojimo paskelbti Valstybës þiniose aktus, priimtus ikiðio ástatymo ásigaliojimo, taip pat nëra.

Treèiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komi-sariato atstovas nurodë, kad Instrukcijos 7 punktas panaikintas Lietuvos Respub-likos vidaus reikalø ministro 1997 m. lapkrièio 25 d. ásakymu Nr. 554. Taèiau ðisásakymas nebuvo skelbtas Valstybës þiniose, kaip to reikalauja ástatymo „Dël Lie-tuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ 10straipsnio 1 dalis, todël yra negaliojantis (10 straipsnio 2 dalis).

Taigi Instrukcijos 7 punktas yra galiojantis, todël tiriamas jo atitikimas Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127 3 punktui.

Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. lapkrièio 11 d. nu-tarimo Nr. I–852 „Dël Lietuvos Respublikos policijos ástatymo ásigaliojimo“ 4punkto 3 papunkèiu Vyriausybë ápareigota iki 1991 m. vasario 1 d. perþiûrëti irnustatyti Lietuvos Respublikos prokuratûros, vidaus reikalø ir kraðto apsaugossistemø pareigûnø aprûpinimo butais, darbo uþmokesèio ir priedø bei kompensa-cijø (dël suþeidimo ar þuvimo tarnybos metu, materialinës þalos dël tarnybos, dëlasmeninio automobilio naudojimo tarnyboje ir kt.) mokëjimo, aprûpinimo telefo-nu bei kitø socialiniø lengvatø tvarkà, orientuojantis á atitinkamus galiojanèius irrengiamus Lietuvos Respublikos ástatymus bei tuo metu vidaus reikalø sistemosdarbuotojams taikytas lengvatas.

Ðio nutarimo 4 punkto 2 papunkèiu Vyriausybë ágaliota patvirtinti policijospareigûnø darbo uþmokesèio ir priedø dydþius, jø apskaièiavimo tvarkà.

24

Ðiuos ápareigojimus Vyriausybë ávykdë, 1991 m. balandþio 12 d. nutarimuNr. 127 patvirtindama Socialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikaløástaigø pareigûnams nuostatus. Ðio nutarimo 3 punktu Vyriausybë pavedë Vidausreikalø ministerijai kartu su Socialinës apsaugos ministerija nustatyti pagrindinioatlyginimo, priedø ir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà policijos ir kitø vidausreikalø ástaigø pareigûnams jø laikino nedarbingumo, atostogø, mokymosi laiko-tarpiu, laikinai vykdant pareigas ir kitais atvejais. Tai reiðkia, kad Vyriausybë ápa-reigojo Vidaus reikalø ir Socialinës apsaugos ministerijas nustatyti tik pagrindi-nio atlyginimo, priedø ir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà ir tik tam tikraisatvejais – kai pareigûnai laikinai nedirba ar laikinai vykdo tokias pareigas, kuriosnebuvo sulygtos, priimant á tarnybà.

Vidaus reikalø ministerija Instrukcijos 7 punkte átvirtino nuostatà, kad nepri-mokëtos darbo uþmokesèio sumos iðmokamos uþ visà laikà, per kurá pareigûnasturëjo teisæ já gauti, bet ne daugiau kaip uþ trejus metus nuo nepriemokos nustaty-mo dienos, t.y. nustatë ne darbo uþmokesèio apskaièiavimo tvarkà, o laikotarpius,uþ kuriuos gali bûti iðmokëtas darbo uþmokestis, kartu ir terminus, per kuriuosgali bûti ginamos paþeistos pareigûnø teisës.

Instrukcijos preambulëje nurodyta, kad Instrukcija nustato darbo uþmo-kesèio, priedø ir kompensacijø apskaièiavimo tvarkà policijos ir kitø vidausreikalø ástaigø pareigûnams visais atvejais, taigi ir dirbant áprastinëmis darbosàlygomis ir gaunant atlyginimà, nustatytà priimant á tarnybà. Ið Instrukcijosturinio taip pat matyti, kad darbo uþmokesèio, priedø bei kompensacijø apskai-èiavimas bei mokëjimas reguliuojamas ne tik tais atvejais, kai pareigûnai fak-tiðkai nedirba, bet jiems paliekamas darbo uþmokestis, taèiau visais atvejais,t.y. ir tada, kai jie dirba áprastinëmis sàlygomis. Atsiþvelgiant á tai, kad ginèija-ma teisës norma áraðyta á Instrukcijos bendràjà dalá, ir á ðios normos turiná (nëranurodyta, kad ji taikoma tik pagrindinio atlyginimo, priedø ir kompensacijø,skaièiavimui laikinojo nedarbingumo, atostogø, mokymosi laikotarpiu, laikinaivykdant pareigas ir kt.), daroma iðvada, kad Instrukcijos 7 punktas taikomasvisais darbo uþmokesèio mokëjimo atvejais. Tuo metu galiojusiuose ástatymuo-se nebuvo nustatytas terminas, per kurá galima kreiptis dël neiðmokëto darbouþmokesèio iðieðkojimo. Teismø praktikoje buvo pripaþástama, kad taikant analo-gijà su Darbo ástatymø kodekso 241 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 242 straips-nio 2 dalimi, toks terminas turëtø bûti vieneri metai. Vidaus reikalø ministrasnustatydamas, kad vidaus reikalø sistemos darbuotojams neiðmokëtas darbo uþ-mokestis iðmokamas uþ trejus metus, ðiems darbuotojams nustatë palankesnessàlygas negu kitiems asmenims, nors tokie ágalinimai Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127 3 punktu Vidaus reikaløministerijai nebuvo suteikti.

25

Minëti ágalinimai Vidaus reikalø ministerijai nebuvo suteikti ir kitais tuometu galiojusiais teisës aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. ge-guþës 31 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalø mi-nisterijos nuostatai (9 p.) nesuteikë vidaus reikalø ministrui teisës nustatyti ðiossistemos pareigûnams papildomas garantijas ar apribojimus darbo uþmokesèiobei kitø iðmokø mokëjimo srityje.

Be to, nustatyti pagrindinio atlyginimo, priedø ir kompensacijø apskaièiavi-mo tvarkà policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams jø laikino nedarbin-gumo, atostogø, mokymosi laikotarpiu, laikinai vykdant pareigas ir kitais atvejaispavesta Vidaus reikalø ir Socialinës apsaugos ministerijoms, o Instrukcija nërabendrai parengta ir patvirtinta Vidaus reikalø ministerijos kartu su Socialinës ap-saugos ministerija. Ji patvirtinta Vidaus reikalø ministerijos ásakymu ir tik sude-rinta su Socialinës apsaugos ministerija. Derinimas atliekamas iki atitinkamo tei-sës akto priëmimo ir negali bûti prilygintas akto priëmimui.

Remdamasi iðdëstytais motyvais, kolegija daro iðvadà, kad Vidaus reikaløministerijos 1991 m. birþelio 25 d. ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniøgarantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatøtaikymo instrukcijos 7 punktas prieðtarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 m. balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos irkitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams“ 3 punktui.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Administraciniø bylø teisenos ástatymo 115str. 1 dalies 2 punktu,


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos 1991 m.birþelio 25 d. ásakymu Nr. 240 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teiki-mo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø taikymo in-strukcijos 7 punktas prieðtarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m.balandþio 12 d. nutarimo Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidausreikalø ástaigø pareigûnams“ 3 punktui ir laikyti já negaliojanèiu nuo priëmimodienos.


26

1.1.4. Dël bylos nutraukimo nustaèius, kad praðomas iðtirti teisës aktasyra ne norminis administracinis aktas

Administracinë byla Nr. 14–10/2002

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), S. Gudyno, B. Janavièiûtës,R. Pilièiausko ir A. Taminsko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant atsakovo atstovei V. Eigirdienei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Vilniaus apy-

gardos administracinio teismo praðymà dël norminio administracinio akto teisë-tumo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – nagrinëjo admi-nistracinæ bylà pagal Trakø rajono apylinkës teismo teisëjø praðymà atsakovamsLietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Trakø rajono apylinkës teismuidël ápareigojimo paðalinti padarytà paþeidimà ir neiðmokëto darbo uþmokesèioiðieðkojimo. Trakø rajono apylinkës teismo teisëjai nurodë, kad 1998 m. gruodþio24 d. teisingumo ministro ásakymu Nr. 221 nuo 1999 m. sausio 4 d. jiems buvomokamas 50 proc. tarnybinio atlyginimo dydþio (koeficientais) priedas, o 1999 m.gruodþio 23 d. teisingumo ministro ásakymo Nr. 370 1 punktu nuo 2000 m. sausio3 d. iki 2000 m. gruodþio 31 d. ðis priedas buvo sumaþintas iki 40 proc. tarnybinioatlyginimo dydþio (koeficientais). Teigiama, kad priedo sumaþinimu buvo sumaþin-tas ir darbo uþmokestis.

Teismas nutartimi ðios bylos nagrinëjimà sustabdë ir kreipësi á Lietuvos vy-riausiàjá administraciná teismà su praðymu iðtirti, ar teisingumo ministro 1999 m.gruodþio 23 d. ásakymo Nr. 370 1 punkto nuostata „nustatyti nuo 2000 m. sausio3 d. iki 2000 m. gruodþio 31 d. apylinkiø teismø teisëjams 40 proc. tarnybinioatlyginimo dydþio (koeficientais) priedà“ ta apimtimi, kuria maþinamas teisëjødarbo uþmokestis, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulë-je átvirtintam teisinës valstybës principui, 5 straipsnyje nustatytam valdþiø pada-lijimo principui, 109 straipsniui, 113 straipsnio 1 dalies ir 114 straipsnio l daliesnuostatoms.

27

Pareiðkëjas savo praðymà grindþia ðiais argumentais: pagal Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodþio 6 d. ir 1999 m. gruodþio 23 d.nutarimus teisëjø atlyginimo bei kitø socialiniø garantijø apsauga yra viena iðkonstitucinio teisëjo ir teismø nepriklausomumo principo uþtikrinimo garantijø irbet kokie mëginimai maþinti teisëjo atlyginimà ar kitas socialines garantijas arbateismø finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip kësinimasis á teisëjo ar teis-mø nepriklausomumà, todël bûtina iðsiaiðkinti, ar teisingumo ministro ásakymoNr. 370 1 punktu sumaþintas atlyginimas (vietoj 50 proc. tarnybinio atlyginimodydþio priedo mokant 40 proc. tarnybinio atlyginimo dydþio priedà) gali bûtitaikomas teisëjams, kuriø darbo apmokëjimo sàlygos jau yra nustatytos, ar josgali bûti vienaðaliðkai bloginamos, maþinant tarnybinio atlyginimo dydþio (koefi-cientais) priedà.

Rengiant bylà Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posëdþiui, buvogautas Teisingumo ministerijos atsiliepimas. Jame iðdëstyta nuomonë, kad teisin-gumo ministras, 1999 m. gruodþio 23 d. priimdamas ásakymà Nr. 370, vykdëgaliojanèius ástatymus ir Vyriausybës nutarimus, todël ásakymas teisëtas. Teisin-gumo ministerija, vykdydama Seimo 1993 m. vasario 3 d. ástatymà „Dël LietuvosRespublikos teismø teisëjø, prokuratûros darbuotojø, valstybiniø arbitrø bei Vals-tybës kontrolës departamento darbuotojø tarnybiniø atlyginimø“ bei Vyriausybës1997 m. birþelio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dël Lietuvos Respublikos teismø teisë-jø, prokuratûros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departa-mento pareigûnø bei kitø darbuotojø darbo apmokëjimo“ 2.5.2 punktà, kiekvie-nais metais nustatë teisëjø, iðskyrus Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo, tarnybiniøatlyginimø priedus. Galimybë skirti atitinkamo dydþio tarnybiniø atlyginimø prie-dus buvo numatyta 1991 m. lapkrièio 29 d. Vyriausybës nutarimo Nr. 499 „Dëlvalstybinës valdþios, valstybës valdymo ir teisësaugos organø vadovø bei kitøpareigûnø laikinos bandomosios darbo apmokëjimo tvarkos“ 3.4 ir 4.3 punktuose(ið dalies pakeistas 1997 m. balandþio 14 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 357 „Dëlbiudþetiniø ástaigø ir organizacijø darbuotojø darbo apmokëjimo sàlygø daliniopakeitimo“). Teisingumo ministerijos kompetencijà nustatyti teisëjø tarnybiniøatlyginimø priedø dydþius sàlygoja atitinkamø metø Valstybës biudþeto ir savi-valdybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymu lëðø, skirtø teisëjødarbo uþmokesèio fondui, dydis. Seimas 1999 m. spalio 14 d. ástatymu Nr. VIII–1354 sumaþino teisëjø darbo uþmokesèio fondui skirtø lëðø sumà, todël teisingu-mo ministras 1999 m. gruodþio 23 d. ásakymu Nr. 370 „Dël priedø prie tarnybiniøatlyginimø“ nustatë apylinkiø teismø teisëjø tarnybinio atlyginimo priedo dydá(40 proc. tarnybinio atlyginimo dydþio) nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2000 m.gruodþio 31 d. pagal 2000 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetøfinansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo nustatytas ribas.

28

Vyriausiojo administracinio teismo posëdyje atsakovo atstovë V. Eigirdienëpraðë bylà nutraukti Administraciniø bylø teisenos ástatymo (toliau – ABTÁ) 101straipsnio 1 punkto pagrindu. Pripaþindama, kad praðomas iðtirti ásakymas yranorminis administracinis teisës aktas, kartu pareiðkë, kad ði byla nepriskirta Lie-tuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai, nes ABTÁ 115 ir 117straipsniai nenustato ðio teismo kompetencijos tirti norminio administracinio ak-to atitikimà Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vyriausiasis administracinis teismas


ABTÁ 20 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinisteismas yra vienintelë ir galutinë instancija byloms dël norminiø administraciniøaktø, kuriuos priëmë centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisëtumo.ABTÁ 110 str. 1 d. nustatyta ástatymo ávardytø subjektø teisë kreiptis á administra-ciná teismà, praðant iðtirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinkaástatymà ar Vyriausybës norminá aktà. Lietuvos Respublikos Konstitucija – vals-tybëje aukðèiausià juridinæ galià turintis ástatymas, kuriam neturi prieðtarauti kititeisës aktai, todël ABTÁ 110 str. 1 d. nurodyta ástatymo sàvoka apima ir Konstitu-cijà. Vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad jo kompetencija nag-rinëti norminiø administraciniø teisës aktø atitikimà Konstitucijai. Pagal Konsti-tucijos 105 str. ir Konstitucinio Teismo ástatymo 1 str. 1 d. Konstitucinis Teismasnenagrinëja norminiø administraciniø aktø konstitucingumo. To nenagrinëjant irVyriausiajam administraciniam teismui, atsitiktø taip, kad norminiø administraci-niø aktø konstitucingumas bûtø nepriskirtas tirti jokiems teismams, o tokia padë-tis negalima. Atsakovo atstovo reikalavimas nutraukti bylà tokiu pagrindu nepa-grástas, taèiau Vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad byla nutrauk-tina kitu pagrindu.

Pagal ABTÁ 15–20 straipsniø nuostatas administraciniams teismams priskirtatirti tik norminiø administraciniø teisës aktø teisëtumà. Lietuvos vyriausiasis ad-ministracinis teismas tiria tokiø aktø teisëtumà, jeigu juos priëmë centrinio admi-nistravimo subjektas (ABTÁ 20 str. 1 d. 3 p.). 1999 m. gruodþio 23 d. teisingumoministro ásakymas Nr. 370 yra centrinio administravimo subjekto priimtas teisësaktas, taèiau tai nëra norminis administracinis teisës aktas. Pagal ABTÁ 2 str. 13 d.norminis teisës aktas – tai ástatymas, administracinis ar kitas teisës aktas, nusta-tantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poþymiais neapibûdintø subjektø gru-pei. To paties straipsnio 14 dalis apibrëþia individualø teisës aktà kaip vienkartináteisës taikymo aktà, skirtà konkreèiam subjektui ar individualiais poþymiais api-bûdintai subjektø grupei. Praðomas iðtirti teisingumo ministro ásakymas kaip tik irskirtas individualiais poþymiais apibrëþtiems subjektams – apylinkës teismo

29

teisëjams. Ásakymu nustatytas teisëjø atlyginimo priedo dydis konkreèiam laiko-tarpiui.

Ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo irásigaliojimo tvarkos“ 2 str. 2 d. nustatyta, kad Valstybës þiniose turi bûti skelbiamiministrø ásakymai ir ásakymais patvirtinti kiti norminiai teisës aktai, kuriuose nu-statomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos. Ásaky-mas, kurio teisëtumas ginèijamas ðioje byloje, Valstybës þiniose nepaskelbtas. Taitaip pat vienas ið poþymiø, kad praðomas tirti ásakymas nëra norminis aktas.

Pagal ABTÁ 20 str. Vyriausiasis administracinis teismas netiria individualiøteisës aktø atitikimo ástatymams ar Vyriausybës nutarimams. Individualaus teisësakto teisëtumà ir pagrástumà turi vertinti teismas, nagrinëdamas konkreèià bylàdël subjekto teisiø paþeidimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 20 str. 1 d. 3 p. ir 105 str., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Administracinæ bylà dël Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m.gruodþio 23 d. ásakymo Nr. 370 1 punkto teisëtumo pagal Vilniaus apygardosadministracinio teismo praðymà nutraukti.


1.1.5. Dël Susisiekimo ministerijos 1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymuNr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø steigimo irdarbo organizavimo tvarkos 1.4 ir 2.1 punktø atitikimo

Konkurencijos ástatymo 4 straipsnio 2 daliai



2002 m. kovo mën. 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: S. Gudyno (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), B. Janavièiûtës, N. Pið-kinaitës, R. Pilièiausko ir A. Taminsko,

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant atsakovo atstovams J. Ðovienei, I. Laurinavièienei ir J. Þukaus-

kienei,treèiojo suinteresuoto asmens atstovams V. Sendþikui ir A. Kiðonui,

30

vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjoVilniaus apygardos administracinio teismo praðymà iðtirti norminio administraci-nio akto teisëtumà.


n u s t a t ë :

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2000 m. vasario 10 d. nutarimuNr. 2/b pareikalavo, kad Susisiekimo ministerija pakeistø susisiekimo ministro1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø stei-gimo ir darbo organizavimo tvarkos 1.4 ir 2.1 punktus taip, kad jie bûtø suderintisu Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 4 straipsnio reikalavimais. Ðánutarimà Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundë Lietuvos Res-publikos susisiekimo ministerija, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, UAB„Transkona“, UAB „Apþiûra“, UAB „Techalga“, UAB „Telðiø techniniø apþiûrøcentras“, UAB „Jutos Telðiø techniniø apþiûrø centras“, UAB „Ðiauliø techniniøapþiûrø centras“, UAB „Skirlita“, UAB „Tauragës techniniø apþiûrø centras“ irUAB „Utenos techniniø apþiûrø centras“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. rugpjûèio 20 d. pri-ëmë nutartá kreiptis á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà, praðydamasiðtirti, ar susisiekimo ministro 1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtin-tos Techniniø apþiûrø centrø steigimo ir darbo organizavimo tvarkos 1.4 ir 2.1punktai atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 4 straipsnio 2dalá.

Ðios Tvarkos 1.4 punkte nurodyta, kad Centras, priklausomai nuo zonosdydþio ir valstybiniø techniniø apþiûrø poreikio, suderinæs su Susisiekimo minis-terija, steigia techniniø apþiûrø stotis.

Tvarkos 2.1 punkte nurodyta, kad pagal Susisiekimo ministerijos patvirtin-tà tvarkà ir reikalavimus Centras vykdo zonose naudojamø keliø transporto prie-moniø valstybines technines apþiûras bei ekspertizes.

Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 4 straipsnyje nustatyta, kadvalstybës valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uþdavinius,susijusius su ûkinës veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo uþtikrintisàþiningos konkurencijos laisvæ.

Valstybës valdymo ir savivaldos institucijoms draudþiama priimti teisës ak-tus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirusûkio subjektus ar jø grupes ir dël kuriø atsiranda ar gali atsirasti konkurencijossàlygø skirtumø atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ûkio subjektams, iðsky-rus atvejus, kai skirtingø konkurencijos sàlygø neámanoma iðvengti vykdant Lie-tuvos Respublikos ástatymø reikalavimus.

31

Apygardos administracinis teismas nutartyje nurodë, kad Lietuvos Respub-likos konkurencijos taryba nustatë, jog Susisiekimo ministerija 1994 m. pabaigo-je – 1995 m. pradþioje konkurso tvarka atrinko techniniø apþiûrø vykdytojus. Jaistapo privaèios bendrovës. Lietuvos teritorija buvo suskirstyta á 10 zonø kiekvie-noje ásteigiant po vienà apþiûrø centrà, kurie ásteigë 46 apþiûrø stotis ir postus.Nuo 1994 m. Susisiekimo ministerija nepravedë në vieno konkurso ir në vienamûkio subjektui neiðdavë leidimo uþsiimti ðia veika, nors 1996 m. ir 2000 m. leidi-mo vykdyti technines apþiûras praðë techniniø apþiûrø vykdymui reikalingà áran-gà turinèios AB „Raseiniø melioracija“ ir UAB „Skaidiðkiø autotransportas“. To-dël, Konkurencijos tarybos nuomone, susisiekimo ministro 1993 m. rugsëjo 30 d.ásakymu Nr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø steigimo ir darbo organi-zavimo tvarkos 1.4 punktu suteikta techniniø apþiûrø centrams teisë vykdyti tech-niniø apþiûrø paklausos tyrimus ir, esant poreikiui plësti techniniø apþiûrø stoèiøir postø tinklà, sudarë jiems iðskirtines sàlygas techniniø apþiûrø rinkoje ir apri-bojo galimybes kitiems ûkio subjektams áeiti á ðià rinkà, o Tvarkos 2.1 punktonuostatos, kad keliø transporto priemoniø valstybines technines apþiûras bei eks-pertizes centrai vykdo ministerijos nustatytose zonose, apriboja konkurencijà tarpveikianèiø ðioje rinkoje centrø. Pavedimas vykdyti technines apþiûras ir eksperti-zes ribotam skaièiui privaèiø ûkio subjektø, apribojo galimybes kitiems ûkio sub-jektams áeiti á ðià rinkà.

Transporto veiklos pagrindø ástatyme konkurencijà techniniø apþiûrø rinko-je ribojanèios nuostatos neátvirtintos. Todël bûtina iðtirti, ar ðioje individualiojebyloje taikytinos susisiekimo ministro 1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø steigimo ir darbo organizavimo tvarkos 1.4ir 2.1 punktai atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 4 straips-nio 2 dalá.

Konkurencijos tarybos atstovë paaiðkino, kad susisiekimo ministro 1993 m.rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø steigimo irdarbo organizavimo tvarkos 1.4 ir 2.1. punktø nuostatos sudaro ðiems centramsiðskirtines sàlygas techniniø keliø transporto priemoniø apþiûrø rinkoje ir apri-bojo galimybes kitiems ûkio subjektams áeiti á ðià rinkà. Todël, atstovës nuomo-ne, tokia tvarka prieðtarauja Konkurencijos ástatymo 4 straipsnio 2 dalies nuo-statoms.

Susisiekimo ministerijos atstovës paaiðkino, kad susisiekimo ministro 1993 m.rugsëjo 30 d. ásakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 1993 m. birþelio 15 d. nutarimo Nr. 418 „Dël keliø eismo saugumo gerinimo“ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliø keliais ástatymo nuostatomis.Atstoviø nuomone, keliø transporto priemoniø valstybinë techninë apþiûra nëraûkinë–komercinë veikla. Keliø transporto priemoniø valstybiniø techniniø apþiûrø

32

centrai vykdo jiems deleguotà valstybës funkcijà. Techniniø apþiûrø kainas nu-stato Susisiekimo ministerija, suderinusi su Konkurencijos taryba. Keliø trans-porto priemoniø valstybinë techninë apþiûra atliekama valstybës vardu. Pagal Sau-gaus eismo automobiliø keliais ástatymo 21 str. 4 dalies nuostatas valstybines tech-nines apþiûras gali atlikti bet kuri ámonë, turinti leidimà uþsiimti ðia veikla, iðsky-rus ámones, uþsiimanèias transporto priemoniø technine prieþiûra ir remontu. Su-sisiekimo ministro 1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtinta Techniniøapþiûrø centrø steigimo ir darbo organizavimo tvarka kitokiø apribojimø, nei nu-matyta Vyriausybës 1993 m. birþelio 15 d. nutarime Nr. 15 ir Saugaus eismo auto-mobiliø keliais ástatyme, nenumatë.

Treèiøjø suinteresuotø asmenø atstovø nuomone, keliø transporto priemo-niø valstybiniø techniniø apþiûrø organizavimui ir vykdymui Konkurencijos ásta-tymo nuostatos neturëtø bûti taikomos.

Teisëjø kolegija


Saugaus eismo automobiliø keliais teisinius pagrindus, valstybës institucijøpareigas ágyvendinant saugaus eismo politikà, pagrindines eismo dalyviø, keliøprieþiûros institucijø, policijos pareigûnø teises ir pareigas, taip pat pagrindiniussu transporto priemoniø technine bûkle, techninës bûklës tikrinimu, transportopriemoniø registravimu susijusius reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyviøbei kitø asmenø gyvybæ, sveikatà ir turtà, gerinti transporto ir pësèiøjø eismo sà-lygas, taip pat maþinti neigiamà motoriniø transporto priemoniø poveiká aplinkai,reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliø keliais ástaty-mas. Ðio ástatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad Valstybës politikàsaugaus eismo uþtikrinimo srityje formuoja Vyriausybë. Vyriausybë nustato tvar-kà, kuria atliekama keliø transporto priemoniø valstybinë techninë apþiûra. Peri-odiðkai pateikti transporto priemonæ valstybinei techninei apþiûrai privalo kiek-vienas registruotos transporto priemonës valdytojas. Uþ ðios prievolës nevykdy-mà ástatymu yra numatyta administracinë atsakomybë (ATPK 123 str.).

Prekiø cirkuliacijai rinkoje yra bûdinga tai, kad vartotojas savo nuoþiûrasprendþia ásigyti prekæ ar ne. Transporto priemoniø techninë apþiûra yra privalo-ma ir registruotos transporto priemonës valdytojas neturi pasirinkimo pateikti arnepateikti transporto priemonës valstybinei techninei apþiûrai. Ðiuo poþiûriu trans-porto priemoniø valstybinë techninë apþiûra yra ástatymu reglamentuota prievolë.Jos atlikimo tvarkà nustato Vyriausybë.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1993 m. birþelio 15 d. nutarimu Nr. 418„Dël keliø eismo saugumo gerinimo“ transporto priemoniø valstybiniø apþiûrøorganizavimà ir prieþiûrà ið Vidaus reikalø ministerijos Policijos departamento

33

Keliø policijos valdybos perdavë Susisiekimo ministerijai. Ðiuo nutarimu Susi-siekimo ministerijai buvo pavesta nustatyti keliø transporto priemoniø valstybi-niø techniniø apþiûrø tvarkà, parengti valstybiniø techniniø apþiûrø zonose tai-sykles ir konkurso keliu sudaryti sutartis dël keliø transporto priemoniø valstybi-niø techniniø apþiûrø atlikimo. Vyriausybë taip pat pavedë Susisiekimo ministeri-jai tvirtinti techninës apþiûros centrø teikiamø paslaugø maksimalius tarifus uþkeliø transporto priemoniø valstybinës techninës apþiûros atlikimà suderinus taisu Valstybine konkurencijos ir vartotojø teisiø gynimo tarnyba prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës. Taigi minëtu Vyriausybës nutarimu buvo nustatytas valsty-biniø techniniø apþiûrø organizavimo zoninis principas ir kainø uþ transporto prie-moniø valstybines technines apþiûras valstybinis reguliavimas.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. birþelio 15 d. nu-tarimà Nr. 418, susisiekimo ministras 1993 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389patvirtino Techniniø apþiûrø centrø steigimo ir darbo organizavimo tvarkà (toliau –Tvarka). Ðioje Tvarkoje, kaip nustatyta ir Vyriausybës nutarime Nr. 418, yra átvir-tintas zoninis techniniø apþiûrø organizavimo principas. Tvarkoje numatyta, kadkeliø transporto priemoniø valstybines technines apþiûras bei ekspertizes valsty-bës pavedimu vykdo Techninës apþiûros centras, turintis Lietuvos Respublikojeáregistruotos ámonës statusà. Tokie centrai steigiami Susisiekimo ministerijos nu-statytose zonose. Teisæ steigti techninës apþiûros centrus gauna fiziniai ir juridi-niai asmenys, laimëjæ Susisiekimo ministerijos paskelbtà konkursà ir su Susisie-kimo ministerija pasiraðæ sutartá, kurios pagrindu iðduodamas centro veiklos ser-tifikatas. Centras, priklausomai nuo zonos dydþio ir valstybiniø techniniø apþiûrøporeikio, suderinæs su Susisiekimo ministerija, steigia valstybiniø techniniø ap-þiûrø stotis. Centras privalo turëti reikiamà ekspertø, kontrolieriø ir pagalbiniopersonalo kieká, kad galëtø vykdyti jam pavestas funkcijas. Keliø transporto prie-moniø valstybinës techninës apþiûros bei ekspertizës metu niekas neturi teisësdaryti poveikio eksperto ar kontrolieriaus priimtiems sprendimams, kuriuos pa-naikinti gali tik Valstybinës keliø transporto inspekcijos prie Susisiekimo minis-terijos virðininkas, remdamasis ekspertø komisijos iðvada, o ðio sprendimà galipanaikinti teismas. Taigi Susisiekimo ministerija, vykdydama jai pavestas funkci-jas, transporto priemoniø valstybiniø techniniø apþiûrø atlikimà organizavo taip,kaip jai tai daryti pavedë Vyriausybë.

Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo tikslas – saugoti sàþiningoskonkurencijos laisvæ. Ûkinë veikla yra visokia gamybinë, komercinë, finansinëveikla, susijusi su prekiø pirkimu ar pardavimu. Prekë yra kiekvienas pirkimo arpardavimo objektas, áskaitant visø rûðiø paslaugas, darbus, teises ar vertybiniuspopierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekës perleidimas ar ásigijimas pagalpirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius.

34

Eismo saugumas, kurio sudëtinë dalis yra transporto priemoniø techninësbûklës kontrolë, yra valstybës funkcija ir ji realizuojama per Vyriausybæ ar joságaliotas institucijas. Eismo saugumo transporte uþtikrinimo funkcijos realizavi-mas pasireiðkia per techniniø reikalavimø transporto priemonëms nustatymà, trans-porto priemoniø valstybinës techninës apþiûros mechanizmo suformavimà, teisi-nës atsakomybës nustatymà uþ keliø transporto priemoniø valstybinës techninësapþiûros taisykliø nesilaikymà. Transporto priemoniø valstybinæ techninæ apþiûràvykdo valstybës institucijos per jø ágaliotus asmenis. Atliekant keliø transportopriemoniø valstybinæ techninæ apþiûrà tarp transporto priemonës valdytojo ir vals-tybinës techninës apþiûros atlikëjo neatsiranda pardavimo, tiekimo, rangos ar ki-tokie teisiniai santykiai, bûdingi laisvosios rinkos dalyviams ir numatyti LietuvosRespublikos konkurencijos ástatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Savanoriðkumo irsandorio ðaliø lygiateisiðkumo principai, bûdingi laisvosios rinkos dalyviams, ðiuoatveju nëra taikomi. Transporto priemoniø valstybinë techninë apþiûra transportopriemoniø valdytojams yra valstybës nustatyta prievolë, kurios neatlikimas uþ-traukia administracinæ atsakomybæ. Jokia prievolë ásigyti prekæ ar paslaugà ir ko-kia nors teisinë atsakomybë uþ jos neásigijimà nëra taikoma laisvosios rinkos da-lyviams. Transporto priemoniø valstybinë techninë apþiûra nëra laisvoje rinkojeesanti prekë ir dël to, kad uþ ðios apþiûros atlikimà mokama valstybës reguliuoja-ma kaina, kurià nustato Susisiekimo ministerija, suderinusi su Konkurencijos ta-ryba. Paþymëtina ir tai, kad keliø transporto priemoniø eksploatavimas yra susi-jæs su padidintu pavojumi aplinkiniams. Todël saugaus eismo uþtikrinimas yravalstybës prerogatyva. Todël su eismo saugumu automobiliø keliais susijusiusklausimus reguliuoja specialus Saugaus eismo automobiliø keliais ástatymas. Ðioástatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis transporto priemoniø valstybinæ techni-næ apþiûrà, nustato, kad eksploatuoti transporto priemonæ leidþiama tik turint ga-liojantá valstybinës techninës apþiûros talonà. O valstybines technines apþiûrasatlieka ámonës, turinèios leidimà uþsiimti ðia veikla, iðskyrus ámones, uþsiiman-èias transporto priemoniø technine prieþiûra ir remontu. Leidimà atlikti valstybi-næ techninæ apþiûrà Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka ið-duoda jos ágaliota institucija. Vykdyti ðias funkcijas Vyriausybës 1993 m. birþelio15 d. nutarimu pavesta Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministro 1993 m.rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtinta Techniniø apþiûrø centrø steigimo irdarbo organizavimo tvarka atitinka Saugaus eismo automobiliø keliais ástatymo irLietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. birþelio 15 d. nutarimo Nr. 418 „Dëlkeliø eismo saugumo gerinimo“ nuostatas. Ðios tvarkos 1.4 ir 2.1 punktø nuosta-tos neuþkerta kelio ámonëms, atitinkanèioms ástatymo keliamus reikalavimus, gautileidimus atlikti valstybinæ techninæ apþiûrà, taip pat steigti savo padalinius ðiomsfunkcijoms atlikti.

35

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø byløteisenos ástatymo 115 str. 1 d. 1 p. ir 117 str.,


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1993 m. rug-sëjo 30 d. ásakymu Nr. 389 patvirtintos Techniniø apþiûrø centrø steigimo ir dar-bo organizavimo tvarkos 1.4 punktas, nustatantis, kad centras, priklausomai nuozonos dydþio ir valstybiniø techniniø apþiûros poreikio, suderinæs su Susisiekimoministerija, steigia techniniø apþiûrø stotis, ir 2.1 punktas, nustatantis, kad cen-tras, pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintà tvarkà ir reikalavimus, vykdo zo-nose naudojamø keliø transporto priemoniø valstybines technines apþiûras ir eks-pertizes, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo 4 straips-nio 2 dalies nuostatoms.


1.1.6. Dël valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro2000 m. balandþio 3 d. ásakymu Nr. 34 patvirtintos Atleidimo ið

valstybës tarnybos laikinosios tvarkos 15 punkto atitikimoValstybës tarnybos ástatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalims

Administracinë byla Nr. I–04/2002


2002 m. balandþio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið teisëjø: A. Baranovo (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), R. Kliðausko irA. Ablingio,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant treèiajam suinteresuotam asmeniui A. Birgiolui,treèiojo suinteresuoto asmens Vilkaviðkio rajono savivaldybës atstovei

R. Kryþevièienei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo

Kauno apygardos administracinio teismo praðymà iðtirti norminio administraci-nio akto teisëtumà ryðium su individualia byla. Atsakovas Lietuvos Respublikosvidaus reikalø ministerija. Tretieji suinteresuoti asmenys Antanas Birgiolas ir Vil-kaviðkio rajono savivaldybë.

36


n u s t a t ë :

Treèiasis suinteresuotas asmuo A. Birgiolas kreipësi á pareiðkëjà su skun-du, kuriame praðë panaikinti Vilkaviðkio rajono savivaldybës administratoriaus2001 m. liepos 27 d. ásakymà Nr. 279K dël jo atleidimo ið valstybës tarnybos irgràþinti já á ankstesnes – Vilkaviðkio miesto seniûno – pareigas. Nurodë, kad Vil-kaviðkio rajono mero 1996 m. gruodþio 2 d. potvarkiu Nr. 472 nuo 1996 m. gruo-dþio 3 d. buvo paskirtas Vilkaviðkio miesto seniûnu. 2001 m. geguþës 31 d. jambuvo áteiktas informacinis lapelis, kuriuo jis buvo áspëtas, kad nuo 2001 m. liepos31 d. bus atleistas ið valstybës tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybëstarnybos ástatymo (toliau – VTÁ) 56 str. 1 d. 11 p. ir 68 str. 2 d. 2001 m. liepos27 d. Vilkaviðkio rajono savivaldybës administratoriaus ásakymu Nr. 279K buvoatleistas ið valstybës tarnybos nuo 2001 m. liepos 30 d. VTÁ 56 str. 1 d. 11 p. ir68 str. 2 d. pagrindu. Taip pat nurodë, kad pagal VTÁ 56 str. 1 d. 11 p. ir 68 str.1 d. valstybës tarnautojo statusas prarandamas ir valstybës tarnautojas baigia tar-nybà, kai jam sukanka 62 metai ir 6 mënesiai. VTÁ 56 str. 9 d. numatyta, kadatleidimo ið valstybës tarnybos tvarkà nustato Vyriausybë. Valdymo reformø irsavivaldybiø reikalø ministro 2000 m. balandþio 3 d. ásakymu Nr. 34 patvirtintojeAtleidimo ið valstybës tarnybos laikinosios tvarkos (toliau – Tvarka) 15 str. 2 d. ir23 str. nurodyta, kad atleidimas ið valstybës tarnybos pagal VTÁ 56 str. 1 d. 11 p.ir 68 str. 1 d. bus taikomas nuo 2002 m. liepos 30 d., todël atleidþiant já ið valsty-bës tarnybos buvo paþeistos ðios ásakymo nuostatos, tai daro atleidimà neteisëtà.

Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. spalio 15 d. nutartimikreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà su praðymu iðspræsti, arTvarkos 15 str. nuostata, kad atleidimas ið valstybës tarnybos pagal VTÁ 56 str.1 d. 11 p. bus taikomas nuo 2002 m. liepos 30 d., atitinka VTÁ 56 str. 1 d. 11 p. bei68 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas.

Atsakovas (Lietuvos Respublikos valdymo reformø ir savivaldybiø reikaløministerijos teisiø perëmëjas) ir treèiasis suinteresuotas asmuo Vilkaviðkio rajo-no savivaldybë atsiliepimuose á pareiðkëjo praðymà nurodë, kad Tvarkos 15 punk-tas, jø manymu, prieðtarauja VTÁ 1 d. 11 p. bei 68 str. 1 ir 2 daliø nuostatoms.

Treèiasis suinteresuotas asmuo A. Birgiolas nurodë, kad, jo nuomone, tokioprieðtaravimo nëra.

Teisëjø kolegija konstatuoja, kad valstybës tarnautojo statuso praradimo pa-grindai ir atleidimo ið valstybës tarnybos tvarka reglamentuojami VTÁ 56 str. Pa-gal VTÁ 56 str. 1 d. 11 p. valstybës tarnautojo statuso praradimo pagrindu laikomaaplinkybë, kai valstybës tarnautojui sukanka 62 metø ir 6 mënesiø amþius, o ðiostraipsnio 9 dalyje nurodyta, kad atleidimo ið valstybës tarnybos tvarkà nustato

37

Vyriausybë. Lietuvos Respublikos Vyriausybë, 1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimuNr. 1260 „Dël ágaliojimø suteikimo ministerijoms“ ágaliodama Valdymo ir savi-valdybiø reikalø ministerijà parengti ir patvirtinti atleidimo ið valstybës tarnybostvarkà, delegavo ðios tvarkos nustatymo teisæ Valdymo reformø ir savivaldybiøreikalø ministerijai. Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministras 2000 m.balandþio 13 d. ásakymu Nr. 34, vadovaudamasis ðiuo Vyriausybës nutarimu, pa-tvirtino Tvarkos naujà redakcijà, kurios 15 p. nurodyta, kad atleidimas ið valsty-bës tarnybos VTÁ 56 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (sukakus Valstybiniøsocialinio draudimo pensijø ástatymo nustatytam senatvës pensijos amþiui), atsi-þvelgiant á VTÁ ásigaliojimo datà, bus taikomas nuo 2002 m. liepos 30 d., o 23 p.– kad atleidimas ið valstybës tarnybos pagal VTÁ 68 straipsnio 2 dalá (sukakusValstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo nustatytam senatvës pensijosamþiui ir neatsistatydinus ið valstybës tarnybos pagal VTÁ 68 str. 1 d.), atsiþvel-giant á VTÁ ásigaliojimo datà, bus taikomas nuo 2002 m. liepos 30 d.

Kolegija taip pat konstatuoja, kad VTÁ 12 skirsnyje yra nustatytos pereinamo-jo laikotarpio, tarp jø ir 68 str., nuostatos. VTÁ 68 str. 1 d. nustato, kad sukakæ 62metus ir 6 mënesius ir vyresnio amþiaus karjeros bei vieðøjø paslaugø valstybëstarnautojai baigia tarnybà ir atsistatydina ið pareigø ne vëliau kaip per 2 metus nuoValstybës tarnybos ástatymo ásigaliojimo. Pagal straipsnio 2 dalá ðio straipsnio 1dalyje nurodyti karjeros ar vieðøjø paslaugø valstybës tarnautojai, per nustatytà ter-minà neatsistatydinæ ið pareigø, praranda valstybës tarnautojo statusà ir yra atlei-dþiami ið valstybës tarnybos. Kolegija paþymi, kad pereinamojo laikotarpio nuosta-tos pagal jø prasmæ yra skirtos VTÁ materialinio pobûdþio normø ágyvendinimui,taip pat ir jø ágyvendinimui laiko atþvilgiu. Todël, sprendþiant VTÁ materialinio pobû-dþio normø veikimo klausimà laiko aspektu, bûtina vadovautis paties ástatymo leidëjosuformuluotomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, o ne poástatyminiais aktais.

Aiðkinant VTÁ 68 str. 1 ir 2 daliø taikymà darytina iðvada, kad sukakæ 62metus ir 6 mënesius ir vyresnio amþiaus karjeros bei vieðøjø paslaugø valstybëstarnautojai gali bûti laikomi praradæ valstybës tarnautojo statusà ir atleidþiami iðvalstybës tarnybos praëjus 2 metams nuo VTÁ ásigaliojimo, t.y. nuo 1999 m. lie-pos 30 d. (Þin., 1999, Nr. 66–2130). Akivaizdu, kad minëta Tvarkos 15 p. ir 23 p.nuostata, kad atleidimas ið valstybës tarnybos pagal VTÁ 56 str. 1 d. 11 p., 68 str.2 d. bus taikomas nuo 2002 m. liepos 30 d., neatitinka VTÁ 68 str. 1 ir 2 daliø.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 111 str., 114 str. 1 d., 115 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a :

Pripaþinti, jog Lietuvos Respublikos valdymo reformø ir savivaldybiø rei-kalø ministro 2000 m. balandþio 3 d. ásakymu Nr. 34 patvirtintos Atleidimo ið

38

valstybës tarnybos laikinosios tvarkos 15 punkto nuostata, kad atleidimas ið vals-tybës tarnybos pagal Valstybës tarnybos ástatymo 56 str. 1 d. 11 p. bus taikomasnuo 2002 m. liepos 30 d., prieðtarauja Lietuvos Respublikos Valstybës tarnybosástatymo 68 str. 1 ir 2 d., ir laikyti jà panaikinta.


1.1.7. Dël praðymo iðtirti norminio administracinio akto teisëtumàpalikimo nenagrinëtu


NUTARTIS

2002 m. geguþës 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), N. Piðkinaitës, G. Kry-þevièiaus, S. Gudyno, A. Baranovo,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovei L. Darulienei,atsakovo atstovams I. Medþiauðaitei ir N. Stasiulienei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Lietuvos

Respublikos konkurencijos tarybos praðymà pripaþinti Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 8 d. ásakymo Nr. 523 „Dël sveika-tos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimøvaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirti-nimo“ dalinio pakeitimo“ 1.2 ir 1.3 papunkèius prieðtaraujanèiais Konkurenci-jos ástatymo 4 straipsniui.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba kreipësi á teismà, pra-ðydama pripaþinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spa-lio 8 d. ásakymo Nr. 523 „Dël sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d.ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinësstatuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1.2 ir 1.3 papunkèiusprieðtaraujanèiais Konkurencijos ástatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII–1099) 4straipsniui ir laikyti minëtus ásakymo papunkèius panaikintais. Nurodë, kad Kon-kurencijos taryba 2000 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 1/b „Dël vaistiniø steigimotvarkos norminiø aktø atitikimo Konkurencijos ástatymo nuostatas” pareikalavo

39

Sveikatos apsaugos ministerijà pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 1999 spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûti-nojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ 2.3 punktà (dëlkvotø) ir ðiuo ásakymu patvirtintø Reikalavimø vaistinëms 4 punktà bei Bûtinojoaprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos 2, 3, 5, 11.5 ir 12 punktus taip,kad jie bûtø suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymo (1999 m.kovo 23 d. Nr.VIII–1099) 4 straipsnio reikalavimais. Ðá Konkurencijos tarybosnutarimà Sveikatos apsaugos ministerijai ávykdþius tik ið dalies, Konkurencijostaryba 2001 m. liepos 26 d. raðtu Nr. 09–02–943 kreipësi á Lietuvos vyriausiàjáadministraciná teismà su praðymu pripaþinti Lietuvos Respublikos sveikatos ap-saugos ministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymu Nr. 450 „Dël reikalavimø vaisti-nëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“patvirtintø Reikalavimø vaistinëms 4 punktà bei Bûtinojo aprûpinimo vaistinësstatuso suteikimo tvarkos 11.5 punktà prieðtaraujanèiais Lietuvos Respublikoskonkurencijos ástatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII–1099) 4 straipsniui ir laiky-ti minëtus ásakymo punktus panaikintais.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rengiantis bylos nagrinëji-mui, buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsëjo 4 d. ásakymasNr. 472, kuriuo aukðèiau minëti ir Konkurencijos ástatymo neatitinkantys punktaipripaþinti netekusiais galios. Kadangi Konkurencijos tarybos reikalavimai buvopatenkinti ir ginèo tarp ðaliø nebeliko, Konkurencijos taryba atsisakë nuo praðy-mo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. rugsëjo 18 d. nutar-timi nutraukë ðià administracinæ bylà.

2001 m. spalio 8 d. sveikatos apsaugos ministras priëmë naujà ásakymàNr. 523 „Dël sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450„Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimotvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriame vël buvo atnaujintos nuosta-tos: Reikalavimø vaistinëms 4 punktas bei Bûtinojo aprûpinimo vaistinës statusosuteikimo tvarkos 11.5 punktas, kurios prieðtarauja sàþiningos konkurencijos prak-tikai ir yra nesuderinamos su Konkurencijos ástatymo 4 straipsnio nuostatomis.

1. Minëto ásakymo 1.2 papunktyje keièiamas sveikatos apsaugos ministro1999 m. spalio 15 d. ásakymu Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojoaprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintø Reikala-vimø vaistinëms 4 punktas, numatant, kad arèiau kaip 500 m spinduliu nuo bûti-nojo aprûpinimo vaistinës teisæ vykdyti farmacinæ veiklà gali ágyti tik visuomenësgamybinë vaistinë, visuomenës ar visuomenës gamybinës vaistinës gamybinis fi-lialas, turintis bûtinojo aprûpinimo vaistinës statusà. Taigi liko draudimas steigtinaujà visuomenës vaistinæ ar vaistinës filialà arèiau kaip 500 metrø atstumu nuobûtinojo aprûpinimo vaistinës. Ðis reikalavimas netaikomas suteikiant teisæ vyk-

40

dyti farmacinæ veiklà vaistinei, kurios adresas ðiø Reikalavimø 5 punkto nustatytatvarka buvo áregistruotas bent viena diena anksèiau negu vaistinei, atitinkanèiaiBûtinojo aprûpinimo vaistinei keliamus reikalavimus, buvo suteiktas Bûtinojo ap-rûpinimo vaistinës statusas.

Ðiame punkte nustatytas draudimas sudaro kliûtis ûkio subjektams áeiti árinkà ir nepagrástai suteikia privilegijas jau esantiems rinkoje ûkio subjektams,dël ko atsiranda konkurencijos sàlygø skirtumø. Netgi Sveikatos apsaugos minis-terijos 1999 m. gruodþio 15 d. raðte Nr. 40–06–6846 pripaþástama, kad tokia nuo-stata paþeidþia KÁ 4 straipsnio nuostatas ir nurodoma, kad tai yra sàlyga, numaty-ta Konkurencijos ástatymo 4 str. 2 d. – „kai skirtingø konkurencijos sàlygø neáma-noma iðvengti vykdant Lietuvos Respublikos ástatymø reikalavimus“ (b.l. 76).

Pareiðkëja taip pat paþymi, kad farmacinæ veiklà Lietuvos Respublikoje reg-lamentuojantis Farmacinës veiklos ástatymas nesuteikia teisës Sveikatos apsau-gos ministerijai „dirbtinai apsaugoti bûtinojo aprûpinimo vaistiniø rinkos“ (Svei-katos apsaugos ministerijos 1999 m. spalio 22 d. raðtas Nr. 14–07–5798) (b.l.43). O minëto ástatymo 2 straipsnio nuostatos – „valstybë garantuoja LietuvosRespublikos gyventojø aprûpinimà bûtinojo asortimento vaistais ir kitais medici-ninës paskirties gaminiais“ – vykdymas nereiðkia, kad gali bûti taikoma iðimtis irKonkurencijos ástatymo nuostatos ðiame sektoriuje netaikomos (b.l. 13).

Bûtinojo aprûpinimo vaistiniø rinkos apsauga administracinëmis priemonë-mis nëra tikslinga ir sveikatos apsaugos ministro priimtame ásakyme Nr. 523 1.2papunktyje nustatytas konkurencijos ribojimas nëra bûtinas ágyvendinant valsty-bës funkcijas – aprûpinant gyventojus bûtiniausiais vaistais. Jei vaistø gamyba arnarkotiniø ar psichotropiniø medþiagø laikymas yra nuostolingi, tai reikëtø spræs-ti kitais ekonominiais metodais. Ásakymo 1.2 papunktyje nustatyto draudimo pa-naikinimas nereiðkia, kad gyventojai nebus aprûpinti bûtinojo asortimento vais-tais ir kitais medicininës paskirties gaminiais.

Be to, ir Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucijoje átvirtinto asmens irvisuomenës interesø derinimo principo bûtina laikytis reguliuojant ir ûkinæ veik-là. Remiantis tautos ûkio organizavimo konstituciniø principø analize darytinaiðvada, kad reguliuojant ûkinæ veiklà pagrindinis bûdas uþtikrinti asmens ir visuo-menës interesø derinimà yra sàþiningos konkurencijos apsauga (Konstitucinio Teis-mo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro ásaky-mas dirbtinai riboja privaèiø ûkio subjektø, siekianèiø veikti rinkoje, skaièiø, onedideliuose miestuose bei kaimuose visiðkai eliminuoja konkurencijà.

2. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 8 d. ásakymo Nr. 523 1.3papunktyje keièiamas Bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos11.5 punktas, kuriuo vaistinës, norinèios ágyti bûtinojo aprûpinimo vaistinës sta-tusà, privalo pateikti „vietovës planà (masteliu l : 5000 arba l : 2000) su esama

41

vaistine ir nurodytu atstumu 500 m spinduliu nuo esamos vaistinës, patvirtintàsavivaldybës architekto“.

Toks reikalavimas sukuria papildomas kliûtis ûkio subjektams, siekiantiemsáeiti á rinkà, bei siejasi su sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 8 d. ásaky-mo Nr. 523 1.2 papunktyje numatytu apribojimu, kuris turëtø bûti panaikintas.

Rengiant bylà Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posëdþiui, buvogautas atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, kuriame praðomaatmesti Konkurencijos tarybos 2001 m. spalio 31 d. praðymà Nr. 09–02–1138„Dël 2001 m. spalio 8 d. sveikatos apsaugos ministro ásakymo Nr. 523 „Dël svei-katos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimøvaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtini-mo“ dalinio pakeitimo“.

Atsakovas savo pozicijà grindþia ðiais motyvais:1. Sveikatos apsaugos ministerija jau atsiþvelgë á Konkurencijos tarybos

2000 m. vasario 10 d. nutarimà Nr. l/b ir pakeitë sveikatos apsaugos ministro1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojoaprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ (Þin., 1999, Nr. 88–2609) patvirtintø Reikalavimø vaistinëms 4 punktà sveikatos apsaugos ministro2000 m. balandþio 28 d. ásakymu Nr. 227 (Þin., 2000, Nr. 36–1012) ir papildë2000 m. liepos 17 d. ásakymu Nr. 413 (Þin., 2000, Nr. 60–1799).

2. Konkurencijos taryba po 2000 m. vasario 10 d. posëdþio vëliau në kartoKonkurencijos tarybos vieðame posëdyje kartu su Sveikatos apsaugos ministeri-jos atstovais nesvarstë sveikatos apsaugos ministro priimtø sveikatos apsaugosministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms irbûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ daliniø pa-keitimø ásakymø, todël neturi teisës tvirtinti, kad sveikatos apsaugos ministrasneatsiþvelgë á Konkurencijos tarybos nutarimà.

3. Sveikatos apsaugos ministerija 2001 m. kovo 26 d. raðtu Nr. 14–27–382Vyriausiajam administraciniam teismui pateikë atsiliepimà á ankstesná Konkuren-cijos tarybos (pareiðkëjo) 2000 m. spalio 31 d. praðymà Nr. 09–05–1182 „DëlKonkurencijos tarybos 2000 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. l/b „Dël vaistiniø stei-gimo tvarkos norminiø aktø atitikimo Konkurencijos ástatymo nuostatoms“, ku-riame iðdëstë prieþastis, dël kuriø praðoma atmesti Konkurencijos tarybos praðy-mà kaip nepagrástà, taèiau Sveikatos apsaugos ministerija nëra gavusi Konkuren-cijos tarybos 2001 m. liepos 26 d. raðto Nr. 09–02–943, kuriuo, kaip teigia pareið-këjas savo 2001 m. spalio 31 d. praðyme Nr. 09–02–1138, kreipësi á Lietuvosvyriausiàjá administraciná teismà. Todël Sveikatos apsaugos ministerija nëra susi-paþinusi su Konkurencijos tarybos 2001 m. liepos 26 d. praðymo Nr. 09–02–943turiniu.

42

4. Konkurencijos taryba vieðame posëdyje kartu su Sveikatos apsaugos mi-nisterijos atstovais nenagrinëjo skundþiamo sveikatos apsaugos ministro 2001 m.spalio 8 d. ásakymo Nr. 523 „Dël sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d.ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaistinësstatuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ arba, jei buvo nagri-nëta uþdarame posëdyje, su priimtais Tarybos nutarimais (Konkurencijos ástaty-mo 20 str. 5 dalis) nesupaþindino Sveikatos apsaugos ministerijos, ir, kaip nusta-tyta KÁ 19 str. l dalies 4 punktu, neturi teisës Tarybos reikalavimø nevykdymoapskøsti Vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Pagal ðiuo metu galiojanèius sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio15 d. ásakymo Nr. 450 „Dël reikalavimø vaistinëms ir bûtinojo aprûpinimo vaisti-nës statuso suteikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintø Reikalavimø vaistinëms 4punkto reikalavimus nedraudþiama steigti naujas vaistines ar jø filialus arèiaukaip 500 metrø spinduliu nuo bûtinojo aprûpinimo vaistiniø, taèiau jiems kelia-mi tokie patys reikalavimais, kaip ir ðalia esanèiai bûtinojo aprûpinimo vaisti-nei (toliau – BA vaistinë): „4. Arèiau kaip 500 metrø spinduliu nuo bûtinojoaprûpinimo vaistinës teisæ vykdyti farmacinæ veiklà gali ágyti tik visuomenësgamybinë vaistinë, visuomenës ar visuomenës gamybinës vaistinës gamybinisfilialas, kuriems leidþiama pradëti savo veiklà tik ágijus bûtinojo aprûpinimovaistinës statusà.“

6. Pareiðkëjo minimi 1999 m. gruodþio 15 d. raðtas Nr. 40–06–6846 (b.l.76) ir 1999 m. spalio 22 d. raðtas Nr. 14–07–5798 (b.l. 13) buvo raðyti Konkuren-cijos tarybai 1999 metais, kai galiojo sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio15 d. ásakymu Nr. 450 patvirtintø Reikalavimø vaistinëms 4 punkto pirminë re-dakcija, kurià svarstë Konkurencijos taryba 2000 m. vasario 10 d. posëdyje. Ket-virtas punktas tuo metu buvo iðdëstytas taip: „4. Nuo bûtinojo aprûpinimo vaisti-nës naujà visuomenës vaistinæ ar vaistinës filialà galima steigti ne arèiau kaip 500metru atstumu“. Tuo metu ðio punkto reikalavimai sudarë skirtingas konkurenci-jos sàlygas ir ið dalies dirbtinai apsaugojo BA vaistiniø rinkà. Atsiþvelgus á Kon-kurencijos tarybos 2000 m. vasario 10 d. nutarimà Nr. l/b, buvo pakeista ðio punktoredakcija (þr. atsiliepimo l punktà).

7. Bûtinojo aprûpinimo vaistiniø tinklas leidþia valstybei uþtikrinti gyven-tojø aprûpinimà bûtinaisiais vaistais, neinvestuojant valstybës lëðø á valstybës arsavivaldybës ámoniø, kurioms bûtø galima pavesti vykdyti valstybei bûtinas funk-cijas, iðlaikymà. Konkurencijos tarybos siûlymas ekonominiais metodais uþtik-rinti nuostolingø farmacinës veiklos funkcijø vykdymà tik dar labiau sumaþinslygios konkurencijos galimybes, nes vienos ámonës bus dotuojamos valstybës arsavivaldybës, o kitos – ne. Kitas siûlymas – kelti nuostolingø farmaciniø pa-slaugø ákainius, ekstemporaliø ar narkotiniø vaistø kainas – nepriimtinas dël

43

sunkios gyventojø ekonominës padëties. Be to, bus paþeistas vaistø prieinamumovisoms gyventojø grupëms principas.

8. Ðiuo metu galiojanèio sveikatos apsaugos ministro ásakymo Nr. 450 mi-nëto 4 punkto reikalavimas neprieðtarauja ir Konstitucijos nuostatoms, patvirtin-toms Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimu, „kad reguliuojant ûkinæveiklà pagrindinis bûdas uþtikrinti asmens ir visuomenës interesø derinimà yrasàþiningos konkurencijos apsauga“, tos paèios nuostatos patvirtintos KÁ 16 str.l dalimi, kuria „ûkio subjektams draudþiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieðta-raujanèius ûkinës veiklos sàþiningai praktikai ir geriems paproèiams, kai tokieveiksmai gali pakenkti kito ûkio subjekto galimybëms konkuruoti“. Konkurenci-jos taryba teigia, kad sàþiningà konkurencijà gali uþtikrinti tik kuo didesnis rinko-je veikianèiø ûkio subjektø skaièius, taèiau sàþiningoje konkurencijoje gali daly-vauti tik lygiaverèiai ûkio subjektai, ðiuo atveju – kelios bûtinojo aprûpinimovaistinës. Prieðingu atveju iðkreipiamos konkurencijos sàlygos ir verèiami konku-ruoti skirtingas galimybes rinkoje turintys ûkio subjektai.

9. KÁ 16 str. l dalis reguliuoja ûkio subjektø veiksmus konkurencijos sàlygo-mis. Sveikatos apsaugos ministro ásakymas Nr. 450 reglamentuoja ûkio subjektø– vaistiniø veiksmus, t.y. kelia reikalavimus farmacijos ámonëms, kurios numatovykdyti vaistinës funkcijas.

10. KÁ 5 str. numato, kurie konkurencijà ribojantys susitarimai yra draudþia-mi. Ðio ástatymo 5 str. l dalies 2 punktas nustato „susitarimà pasidalyti prekës rinkàteritoriniu pagrindu, pagal pirkëjø ar tiekëjø grupes ar kitu bûdu“. Ðià nuostatà ati-tinka bûtinojo aprûpinimo vaistiniø rinka 500 metrø spinduliu. KÁ 5 str. 4 dalisnumato, kad gali bûti nelaikomi 5 str. l ir 2 daliø paþeidimu „nedidelæ atitinkamosrinkos dalá turinèiø ûkio subjektø susitarimai, kurie dël maþareikðmio poveikionegali itin riboti konkurencijos“. KÁ 6 str. numato galimybæ suteikti iðimtis, jeigususitarimas skatina arba pagerina prekiø pasiskirstymà ir dël ðiø prieþasèiø suda-ro galimybes visiems vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu nesu-teikia susitarimo ðalims galimybës riboti konkurencijà didelëje atitinkamos rinkosdalyje. Minëti KÁ straipsniai leidþia ið dalies riboti konkurencijà, todël á tai turibûti atsiþvelgiama nagrinëjant ir bûtinojo aprûpinimo vaistiniø vaistø rinkos 500metrø spinduliu ribojimà. Ðiuo metu yra iðduoti 98 bûtinojo aprûpinimo vaistinësstatuso paþymëjimai. Tai sudaro tik 9,8 proc. bendro vaistiniø skaièiaus, todëlteritorinis vaistiniø rinkos ribojimas labai nedidelis. Be to, minëta sveikatos ap-saugos ministro ásakymo Nr. 450 4 punkto nuostata leidþia patekti á ðià BA vais-tiniø ribojamà rinkà ir kitiems lygiaverèiams ûkio subjektams, t.y atitinkantiemstuos paèius bûtinojo aprûpinimo vaistinëms keliamus reikalavimus.

11. Dël sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 15 d. ásakymo Nr. 450(Þin., 1999, Nr. 88–2609) Bûtinojo aprûpinimo vaistinës statuso suteikimo tvarkos

44

11.5 punkto nuostatos Konkurencijos tarybos teiginiui, kad reikalavimas pateiktivietovës planà nurodytu masteliu ir nurodytu atstumu 500 m. spinduliu nuo esa-mos vaistinës, patvirtintà savivaldybës architekto, sukuria papildomas kliûtis ûkiosubjektams, siekiantiems áeiti á rinkà, nepritariama. Ðá vietovës planà pateikia jauesantys rinkoje ûkio subjektai ir tai yra konkretus dokumentas jø interesams uþ-tikrinti, patvirtintas savivaldybës architekto, todël negali bûti vertinamas kaip klai-dinantis ar kliudantis kitiems ûkio subjektams. Kiekvienas ûkio subjektas turi tei-sæ turëti bet kokio mastelio savo vietovës planà ir savo nuoþiûra pateikti valstybësvaldymo institucijai.

Teisëjø kolegija


Praðymas paliekamas nenagrinëtas.Ið bylos matyti, kad pareiðkëjas 2000 m. vasario 10 d. buvo priëmæs nutari-

mà, ápareigojantá sveikatos apsaugos ministrà pakeisti dalá savo 1999 m. spalio15 d. ásakymo Nr. 450.

Atsakovas, vykdydamas minëtà pareiðkëjo nutarimà, atitinkamus 1999 m.spalio 15 d. ásakymo Nr. 450 punktus, kaip prieðtaraujanèius Konkurencijos ásta-tymo 4 str., panaikino.

Po to atsakovas 2001 m. spalio 8 d. priëmë naujà ásakymà Nr. 523, kuriamenumatë naujas vaistiniø steigimo sàlygas, kurios netapaèios sàlygoms, buvusioms1999 m. spalio 15 d. ásakyme Nr. 450 (Reikalavimø vaistinëms ir jø patalpoms 4 p.1999 m. spalio 15 d. ir 2001 m. spalio 8 d. ásakymø redakcijos).

Ið to, kas pasakyta, matyti, kad atsakovas pareiðkëjo nutarimà ávykdë, t.y.panaikino tas norminio akto nuostatas, kurios prieðtaravo Konkurencijos ástaty-mo 4 str., bei priëmë naujas nuostatas, kuriomis, jo nuomone, toks prieðtaravimasyra paðalintas.

Tokiu bûdu nauju nagrinëjimo dalyku atitikimo Konkurencijos ástatymo rei-kalavimams prasme tapo atsakovo naujai 2001 m. spalio 8 d. priimtas ásakymasNr. 523.

Pagal Konkurencijos ástatymo 19 str. 4 d. pareiðkëjas kreiptis á Vyriausiàjáadministraciná teismà dël norminio akto panaikinimo gali tik po to, kai valstybësvaldymo institucijos nevykdo Konkurencijos tarybos reikalavimo pakeisti ar pa-naikinti atitinkamus savo teisës aktus.

Konkurencijos ástatymo 20 str. 5 d., 36 str. nustatyta, kad Konkurencijostaryba, spræsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus.

Taigi bûtina ástatyminë sàlyga kreiptis á teismà aptariamuoju atveju pareið-këjui yra nutarimo priëmimas atitinkamu klausimu ir institucijos, kuriai ðis nuta-rimas skirtas, ðio nutarimo reikalavimø neávykdymas.

45

Ið bylos matyti, kad pareiðkëjas jokio nutarimo dël atsakovo 2001 m. spalio8 d. ásakymo Nr. 523 nëra priëmæs, dël to atsakovui neatsirado pareiga pakeisti arpanaikinti minëtà savo ásakymà.

Esant ðioms aplinkybëms darytina iðvada, kad pareiðkëjas nesilaikë iðanks-tinio ginèo sprendimo tvarkos, kuria dar gali pasinaudoti.

Dël to, kas paminëta, jo pareiðkimas paliktinas nenagrinëtas (ABTÁ 103 str.1 p.).

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 103 str. 1 p., 114 str. 1 d.,

n u t a r i a :

Konkurencijos tarybos praðymà pripaþinti sveikatos apsaugos ministro2001 m. spalio 8 d. ásakymo Nr. 523 1.2 ir 1.3 p. prieðtaraujanèiais Konkurenci-jos ástatymo 4 str. palikti nenagrinëtà.


1.1.8. Dël bylos nutraukimo konstatavus, kad praðomas iðtirti aktasneturi norminio administracinio akto poþymiø, ir dël susisiekimo

ministro 1999 m. kovo 15 d. ásakymo Nr. 90 „Dël susisiekimoministro 1997 m. liepos 24 d. ásakymo Nr. 286 „Dël Klaipëdos

valstybinio jûrø uosto ástatymo nuostatø“ ágyvendinimo“atitikimo Þemës nuomos ástatymo 8 straipsnio 2 daliai



2002 m. birþelio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), S. Gudyno, B. Janavièiûtës,R. Pilièiausko ir A. Taminsko,

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsto-

vei L. Ðitkauskienei, treèiøjø suinteresuotø asmenø atstovams: AB „Progresas“ –V. Nikitinai ir advokatei V. Vaitkutei Pavan, VÁ Klaipëdos valstybinis jûrø uostodirekcijos – S. Treèekauskui,

vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Klaipëdosapygardos teismo praðymà iðtirti administraciniø norminiø aktø teisëtumà.

46

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija kreipësi su ieðkininiu pareiðkimuá Klaipëdos apygardos teismà, praðydama iðieðkoti ið akcinës bendrovës „Progre-sas“ 376 870,35 Lt skolà uþ uosto þemës nuomà ir 6802,14 Lt delspinigiø. Nuro-dë, kad 1997 m. gruodþio 30 d. Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija ir AB„Progresas“ sudarë uosto þemës nuomos sutartá Nr. 23/97þ. Pagal ðios sutarties lpunktà AB „Progresas“ iðnuomotas 173 679 kv.m ploto uosto þemës sklypas, uþkurio nuomà atsakovas ásipareigojo mokëti sutarties 32 punkte nustatyto dydþionuomos mokestá ir laikytis sutarties sàlygø. Iki ðios sutarties galiojo 1995 m. kovo17 d. uosto teritorijos nuomos sutartis Nr. 37/95, pagal kurios l punktà atsakovas(nuomininkas) ásipareigojo mokëti uosto þemës nuomos mokestá ir laikytis sutar-ties sàlygø, o ieðkovas (nuomotojas) ágijo teisæ Vyriausybës ar Susisiekimo minis-terijos nustatyta tvarka keisti nuomos kainà ir nuomos mokesèio dydá 1995 irkiekvieniems kitiems metams. AB „Progresas“, pasikeitus þemës nuomos kainai,paþeidë sutarties Nr. 37/95 35 punkto nuostatà ir mokëjo 1995 metams nustatytànuomos mokestá, ir taip susidarë nepriemoka.

Nagrinëjant bylà Klaipëdos apygardos teisme, atsakovas AB „Progresas“pareiðkë praðymà sustabdyti civilinæ bylà ir kreiptis á administraciná teismà,praðant patikrinti, ar susisiekimo ministro ásakymø, priimtø 1996 m. geguþës 22 d.(Nr. 176), 1997 m. rugsëjo 29 d. (Nr. 369) ir 1999 m. kovo 15 d. (Nr. 90), dalys,patvirtinanèios uosto þemës nuomos koeficientus, atitinka Lietuvos Respublikosástatymus. Nurodë, kad 1996 m. geguþës 22 d. ásakymu Nr. 176 (priedas Nr. 2)patvirtinti uosto þemës nuomos koeficientai dar prieð ásigaliojus tiek Klaipëdosvalstybinio jûrø uosto ástatymui, tiek tvarkai, nustatanèiai, kad tokie koeficien-tai ið viso turi bûti taikomi skaièiuojant Klaipëdos uosto þemës nuomos kainà,taip paþeidþiant tuo metu galiojusá Þemës nuomos ástatymo 8 str. 1997 m. lie-pos 29 d. susisiekimo ministro ásakymu Nr. 369 patvirtinti Klaipëdos jûrø uostoþemës kategorijos ir uosto þemës nuomos koeficientai 1997 metams. 1999 m.kovo 15 d. ásakymu Nr. 90 patvirtinti þemës nuomos koeficientai ir lengvatiniaikoeficientai 1999–2000 metams. Atsakovas AB „Progresas“ teigia, kad Susi-siekimo ministerijai nesuteikta teisë nustatyti valstybinio jûrø uosto nuomos dydáir tai prieðtarauja Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymo 23 str. ir Þemësnuomos ástatymo 8 str.

Klaipëdos apygardos teismas patenkino atsakovø praðymà ir nutartimi kreipë-si á Aukðtesnájá administraciná teismà su praðymu iðtirti, ar susisiekimo ministro1996 m. geguþës 22 d. (Nr. 176), 1997 m. rugsëjo 29 d. (Nr. 369) ir 1999 m. kovo15 d. (Nr. 90) ásakymø su priedais dalys, nustatanèios Klaipëdos valstybinio jûrø

47

uosto teritorijos nuomos koeficientus, neprieðtarauja Þemës nuomos ástatymo 8straipsniui.

Aukðtesnysis administracinis teismas, nagrinëdamas bylà dël ásakymø atiti-kimo ástatymui, suabejojo 1993 m. rugpjûèio 6 d. Vyriausybës nutarimo Nr. 608„Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto valdymo“ 4.2 punkto atitikimu Þemës nuo-mos ástatymo 8 str. 2 d. (11 str. 1 d. pirminë redakcija), kuriuo Susisiekimo minis-terijai pavesta parengti ir patvirtinti Klaipëdos valstybinio jûrø uosto teritorijønuomos, mokëjimo uþ naudojimàsi uosto teritorija, akvatorija bei inþineriniaisárenginiais taisykles. Þemës nuomos ástatymo 8 str. 2 d. (11 str. 1 d. pirminë re-dakcija) átvirtinta nuostata, kad valstybinës þemës nuomos mokesèio dydis nusta-tomas ástatymø ir Vyriausybës nustatyta tvarka, o teisë deleguoti nuomos mokes-èio nustatymà kitai institucijai nenumatyta, todël teismas sustabdë administracinæbylà dël Susisiekimo ministerijos ásakymø teisëtumo ir kreipësi á KonstitucináTeismà, praðydamas iðtirti, ar 1993 m. rugpjûèio 6 d. Vyriausybës nutarimo Nr. 608„Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto valdymo“ 4.2 punktas neprieðtarauja Þemësnuomos ástatymo 8 str. 2 d. (11 str. 1 d. pirminë redakcija).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. vasario 19 d. nutari-mu pripaþino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 6 d. nu-tarimo Nr. 608 „Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto valdymo“ 4.2 punkto nuo-stata „pavesti Susisiekimo ministerijai iki 1993 m. rugsëjo l d. – parengti ir patvir-tinti Klaipëdos valstybinio jûrø uosto teritorijø nuomos, mokëjimo uþ naudojimà-si uosto teritorija, akvatorija bei inþineriniais árenginiais taisykles“ ta apimtimi,kuria sudarë teisines prielaidas Susisiekimo ministerijai jos parengtose ir patvir-tintose Klaipëdos valstybinio jûrø uosto nuomos taisyklëse nustatyti normas, re-guliuojanèias Klaipëdos valstybinio jûrø uosto þemës nuomos mokesèio dydþionustatymà, nuo 1994 m. sausio 12 d. iki 1996 m. geguþës 16 d., t.y. iki Klaipëdosvalstybinio jûrø uosto ástatymo ásigaliojimo, prieðtaravo Lietuvos RespublikosÞemës nuomos ástatymo 11 straipsnio l daliai (1993 m. gruodþio 23 d. redakcija).Nustatyti Klaipëdos valstybinio jûrø uosto þemës nuomos mokesèio dydá pagalÞemës nuomos ástatymo 11 straipsnio 1 dalá (1993 m. gruodþio 23 d. redakcija)priklausë ne Susisiekimo ministerijai, bet Seimo ir Vyriausybës kompetencijai.Ásigaliojus Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymui, jûrø uosto þemës nuo-mos, taip pat mokesèio uþ ðios þemës nuomà teisiná reguliavimà nustatë ðioástatymo normos.

Nagrinëjant ásakymø teisëtumo klausimà, iðklausyti atsakovo ir treèiøjø su-interesuotø asmenø atstovai.

Atsakovas Susisiekimo ministerija nurodë, kad valstybinio jûrø uosto teri-torijos þemës nuomos ypatumus nustato Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástaty-mas. Kadangi 1996 m. geguþës 22 d. ásakymas Nr. 176 „Dël Klaipëdos valstybinio

48

jûrø uosto teritorijos nuomos“, 1997 m. rugsëjo 29 d. ásakymas Nr. 369 „Dël Klai-pëdos valstybinio jûrø uosto þemës nuomos koeficientø 1997 metams“, 1999 m.kovo 15 d. ásakymas Nr. 90 „Dël susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. ásaky-mo Nr. 286 „Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymo nuostatø ágyvendini-mo“ dalinio pakeitimo“ priimti galiojant Lietuvos Respublikos Klaipëdos valsty-binio jûrø uosto ástatymui, kurio 23 str. suteikia Susisiekimo ministerijai teisætvirtinti nuomos mokesèio apskaièiavimo tvarkà, minëti ásakymai neprieðtaravogaliojantiems Lietuvos Respublikos ástatymams.

Susisiekimo ministerijos atstovë palaikë atsakovo pozicijà ir nurodë, kadginèijami ásakymai yra specifiniai, todël nebuvo skelbiami Valstybës þiniose.

Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos atstovas S. Treèekauskas iðreiðkënuomonæ, kad ginèijami ásakymai, nustatantys þemës nuomos koeficientus ne-prieðtarauja Þemës nuomos ástatymo 8 straipsniui.

Akcinës bendrovës ,,Progresas“ atstovë advokatë V. Vaitkutë Pavan praðëpripaþinti ásakymus prieðtaraujanèiais Þemës nuomos ástatymo 8 straipsniui. Nu-rodë, kad Susisiekimo ministerijos 1996 m. geguþës 22 d. ásakymas Nr. 176 pri-imtas neásigaliojus Klaipëdos jûrø uosto ástatymui, o ðio ástatymo 23 straipsnisnenustatë þemës nuomos apskaièiavimo tvarkos. Susisiekimo ministras pagalgaliojanèius ásakymø priëmimo metu teisës aktus neturëjo teisës nustatyti þemësnuomos koeficientø. Pagal Þemës nuomos ástatymo 8 straipsná þemës nuomosmokesèio dydá galëjo nustatyti tik ástatymas arba Vyriausybë. Be to, atstovës tei-gimu, ginèijami ásakymai nebuvo paskelbti ástatymø nustatyta tvarka.



Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15–20 straipsniø nuostatasadministraciniams teismams priskirta tirti tik norminiø administraciniø teisës ak-tø teisëtumà. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiria tokiø aktø teisëtu-mà, jeigu juos priëmë centrinio administravimo subjektas (ABTÁ 20 str. 1 d. 3 p.).Susisiekimo ministro ásakymai, priimti 1996 m. geguþës 22 d. (Nr. 176), 1997 m.rugsëjo 29 d. (Nr. 369) ir 1999 m. kovo 15 d. (Nr. 90), patvirtinantys uosto þemësnuomos koeficientus, yra centrinio administravimo subjekto priimti teisës aktai,taèiau 1996 m. geguþës 22 d. (Nr. 176), 1997 m. rugsëjo 29 d. (Nr. 369) ir 1999 m.kovo 15 d. (Nr. 90) ásakymai nëra norminiai administraciniai teisës aktai. PagalABTÁ 2 str. 13 d. norminis teisës aktas – tai ástatymas, administracinis ar kitasteisës aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poþymiais neapi-bûdintø subjektø grupei. To paties straipsnio 14 dalis apibrëþia individualø teisësaktà kaip vienkartiná teisës taikymo aktà, skirtà konkreèiam subjektui ar individu-aliais poþymiais apibûdintai subjektø grupei. Praðomi iðtirti ásakymai kaip tik ir

49

skirti individualiais poþymiais apibrëþtiems subjektams, tarp kuriø ir akcinë ben-drovë ,,Progresas“, ir konkreèiam laikotarpiui. Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio6 d. nutarimo Nr. 608 „Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto valdymo“ 4.2 punktuSusisiekimo ministerijai buvo pavesta iki 1993 m. rugsëjo 1 d. parengti ir patvir-tinti Klaipëdos valstybinio jûrø uosto teritorijø nuomos, mokëjimo uþ naudojimà-si uosto teritorija, akvatorijà bei inþineriniais árenginiais taisykles. Pagal ðià nuo-statà ministerija turëjo parengti bendro pobûdþio nuomos mokesèio neapibrëþ-tam subjektø ratui taisykles, t.y. norminá aktà, kuris ir galëtø bûti tyrimo, nustatytoABTÁ 15–20 str. nuostatose, objektas. Ginèijami ásakymai norminio akto poþymiøneturi. Individualaus teisës akto teisëtumà ir pagrástumà turi vertinti teismas,nagrinëdamas konkreèià bylà dël subjekto teisiø paþeidimo. Byla dël Susisiekimoministerijos 1996 m. geguþës 22 d. (Nr. 176) ir 1997 m. rugsëjo 29 d. (Nr. 369)ásakymø teisëtumo nutrauktina.

Susisiekimo ministerijos 1999 m. kovo 15 d. ásakymas Nr. 90 „Dël susisie-kimo ministro 1997 m. liepos 24 d. ásakymo Nr. 286 ,,Dël Klaipëdos valstybiniojûrø uosto ástatymo nuostatø ágyvendinimo“ ta dalimi, kuri reglamentuoja uostoþemës nuomos mokesèio apskaièiavimo tvarkà (1 punktas), atitinka norminio ak-to reikalavimus ir gali bûti ðios bylos nagrinëjimo dalykas. Ásakymas paskelbtasLietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Neteko galios Susisieki-mo ministerijos 2000 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. 370 nuo 2001 m. sausio 1 d.(Þin., 2000, Nr. 108–3469).

Pareiðkëjas praðo iðtirti ðio ásakymo atitikimà Þemës nuomos ástatymo 8straipsniui. Ðio ástatymo 8 str. 2 d. (1998 m. kovo 24 d. redakcija) nustatë, kadvalstybinës þemës nuomos mokesèio dydis nustatomas ástatymø ir Vyriausybësnustatyta tvarka. Taèiau 1996 m. geguþës 16 d. priimtas Klaipëdos valstybiniojûrø uosto ástatymas. 1996 m. geguþës 16 d. Lietuvos Respublikos þemës nuomosástatymo 1 straipsnio papildymo ástatymo 1 straipsniu Þemës nuomos ástatymo 1straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinio jûrø uostoteritorijos þemës nuomos ypatumus nustato Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ásta-tymas. Taigi nuo 1996 m. geguþës 16 d. Klaipëdos valstybinio jûrø uosto þemësnuomos, taip pat ir mokesèio uþ ðios þemës nuomà teisiná reguliavimà nustatëspecialus Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymas. Praðomas iðtirti susisiekimoministro 1999 m. kovo 15 d. ásakymas Nr. 90 „Dël susisiekimo ministro 1997 m.liepos 24 d. ásakymo Nr. 286 ,,Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymo nuo-statø ágyvendinimo“ priimtas vadovaujantis Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ásta-tymu, o iðtirti ásakymo atitikimà ðio ástatymo nuostatoms nepraðoma.

Vyriausiasis administracinis teismas, atsiþvelgdamas á tai, kad nuo 1996 m.geguþës 16 d. Klaipëdos valstybinio jûrø uosto þemës nuomos, taip pat ir mokesèio

50

uþ ðios þemës nuomà teisiná reguliavimà nustatë Klaipëdos valstybinio jûrø uostoástatymas, ir Þemës nuomos ástatymas ðios þemës nuomos klausimo nereguliavo,laiko, kad susisiekimo ministro 1999 m. kovo 15 d. ásakymo Nr. 90 „Dël susisie-kimo ministro 1997 m. liepos 24 d. ásakymo Nr. 286 ,,Dël Klaipëdos valstybiniojûrø uosto ástatymo nuostatø ágyvendinimo“ nuostatos patenka á Klaipëdos vals-tybinio jûrø uosto ástatymo reguliavimo sritá ir neprieðtarauja Þemës nuomos ásta-tymo 8 straipsnio 2 daliai (1998 m. kovo 24 d. redakcija).

Vadovaudamasis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 20 str. 1 d. 3 p. ir105 str., 115 str. 1 d. 1 p., Vyriausiasis administracinis teismas


Administracinæ bylà dël Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 1996 m.geguþës 22 d. ásakymo Nr. 176 „Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto teritorijosnuomos“ ir 1997 m. rugsëjo 29 d. ásakymo Nr. 369 „Dël Klaipëdos valstybiniojûrø uosto þemës nuomos koeficientø 1997 metams“ teisëtumo pagal Klaipëdosapygardos teismo praðymà nutraukti.

Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. kovo 15 d.ásakymas Nr. 90 „Dël susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. ásakymo Nr. 286„Dël Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymo nuostatø ágyvendinimo“ neprieðta-rauja Þemës nuomos ástatymo 8 straipsnio 2 daliai (1998 m. kovo 24 d. redakcija).

Sprendimas galutinis ir neskundþiamas.

1.1.9. Dël ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintøElektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punkto atitikimoCivilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástatymo Nr. I–459 redakcija)

227 straipsnio 2 daliai ir 483 straipsniui



2002 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), Birutës Janavièiûtës, Ri-èardo Pilièiausko, Romano Kliðausko ir Antano Ablingio,

sekretoriaujant Alinai Macaitytei,dalyvaujant treèiojo suinteresuoto asmens AB „Rytø ðiluminiai tinklai“ at-

stovui Rolandui Alekperovui,

51

vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Panevëþiomiesto apylinkës teismo praðymà dël norminio administracinio akto teisëtumo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas – Panevëþio miesto apylinkës teismas – nagrinëjo civilinæ bylàpagal ieðkovo SPAB „Lietuvos energija“ vardu Panevëþio elektros tinklø ieðkináatsakovams A. Navarauskienei ir A. Navarauskui dël þalos atlyginimo. Ieðkovasnurodë, kad atsakovai savo gyvenamajame name buvo árengæ slaptà neapskaitináatvadà (atðakà) ir tokiu bûdu elektros energijà vartojo be apskaitos. Nurodë, kadvadovaujantis ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintøElektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p. suvartota elektros energi-ja perskaièiuota ir nustatyta, kad atsakovai, elektros energijos vartotojai AlfonsaNavarauskienë ir Alfonsas Navarauskas, ieðkovui padarë 6583,82 Lt þalà.

Nagrinëjant bylà Panevëþio apylinkës teisme, atsakovë praðë teismo kreip-tis á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà su praðymu iðtirti, ar ûkio ministro1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektros energijos tiekimo irvartojimo taisykliø 41.4 p. neprieðtaravo ir neprieðtarauja CK 227 str. 2 d., 483 str.Atsakovë paaiðkino, kad ieðkinys dël 6583,82 Lt skolos ið jos priteisimo pareikðtasCK 483 str. pagrindu, nurodant, kad paþeidimas nustatytas 2000 m. rugsëjo 20 d.,suvartota elektros energija apskaièiuota Taisykliø 41.4 p. pagrindu, teigiama, kadji ieðkovui padarë 6583,82 Lt þalà. Minëtose Taisykliø nuostatose nustatyta tvar-ka elektros energijos tiekëjas ágijo teisæ vienaðaliðkai nustatyti suvartotà elektrosenergijos kieká nepriklausomai nuo realaus paþeidimo trukmës, elektros energijosvartojimo per parà laiko, imtuvø galios ir realaus jø nebuvimo, nes skaièiuojamaþala nuo kiðtukiniø lizdø skaièiaus, t.y. ne realiai ir objektyviai padaryta þala.Toks þalos apskaièiavimas yra ne realus, o spëjamas. Iki 2001 m. liepos 1 d. ga-liojæ ástatymai numatë, kad nuostoliais laikomos kreditoriaus turëtos iðlaidos, joturto netekimas ar suþalojimas (CK 227 str. 2 d.), o CK 483 str. numatë tik realiaiturëtos þalos atlyginimà. Taisykliø 41.4 p. numatyta elektros energijos skaièiavi-mo tvarka turi ne kompensaciná þalos atlyginimà, o sankcijos pobûdá. Elektrosenergijos tiekëjas ágyja galimybæ ne tik nubausti paþeidëjà, bet ir nepagrástai pra-turtëti. Be to, nei ástatymai, nei Vyriausybës nutarimai nesuteikë teisës buvusiaiEnergetikos ministerijai, o vëliau jos teisiø perëmëjai – Ûkio ministerijai, nusta-tyti specifinæ þalos dydþio skaièiavimo tvarkà, nei numatyti sankcijø Taisyklespaþeidusiems asmenims.

Ieðkovo atstovë praðë Panevëþio miesto apylinkës teismo atsakovës pra-ðymà dël kreipimosi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà atmesti kaipnepagrástà ðiais motyvais: atsakovams ieðkinys yra pareikðtas ne dël skolos uþ

52

suvartotà elektros energijà, o dël þalos padarymo uþ be apskaitos vartotà elektrosenergijà, t.y. CK 483 str. pagrindu. Pagal Taisykliø 41.4 p. redakcijà skolos uþsuvartotà elektros energijà kiekis yra apskaièiuojamas pagal skaitiklio rodmenis,o þalos padarymo atveju suvartotos elektros energijos kiekis perskaièiuojamas.Pagrindas elektros energijos perskaièiavimui, baudoms apskaièiuoti yra aktas apieneapskaitiná elektros energijos vartojimà. Taisyklëse áteisinta þalos apskaièiavi-mo tvarka CK normoms neprieðtarauja. Paaiðkëjus neapskaitinio elektros energi-jos vartojimo faktui ieðkovas tai svarstë 2000 m. rugsëjo 22 d. komisijos posëdyjeir atsakovei buvo suteiktos visos galimybës árodinëti padarytos þalos dydá. Atsa-kovë árodymø nepateikë. Komisija nutarë atsakovës padarytà þalà skaièiuoti uþvienerius metus, o ne uþ trejus, kaip numato Taisyklës. Ieðkovo atstovë pripaþino,kad Taisyklës numato suvartotos elektros energijos perskaièiavimà kaip sankcijàuþ elektros energijos vartojimo taisykliø paþeidimus.

Panevëþio miesto apylinkës teismas 2001 m. gruodþio 14 d. nutartimi su-stabdë civilinæ bylà ir kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà su pra-ðymu iðtirti, ar ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintøElektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p. neprieðtaravo CK 227 str.2 d. , 483 str. (1994 geguþës 17 d. ástatymo Nr. I–459 redakcija).

Teismas nutartyje nurodë, kad iki 2001 m. liepos 1 d. galiojæ ástatymai nu-matë, jog nuostoliais laikomos kreditoriaus turëtos iðlaidos, jo turto netekimasarba suþalojimas (CK 227 str. 2 d.), o CK 483 str. delikto atveju numatë tik realiaiturëtos þalos atlyginimà. Taisykliø 41.4 p. nuostatose nustatyta tvarka elektros ener-gijos tiekëjas ágijo teisæ vienaðaliðkai nustatyti suvartotà elektros energijos kiekánepriklausomai nuo realaus paþeidimo trukmës, elektros energijos vartojimo perparà laiko, imtuvø galios ir realaus jø nebuvimo, nes skaièiuojama þala nuo kiðtuki-niø lizdø skaièiaus. Pagal Taisykliø 41.4 p. nuostatas suvartotos elektros energijosperskaièiavimo tvarka yra ydinga ne tik dël to, kad prieðtarauja materialinës tei-sës normoms, nustatanèioms þalos ir nuostoliø supratimà veikos padarymo metu,bet ir dël to, kad Taisyklëse nustatyta suvartotos elektros energijos skaièiavimotvarka turi ne kompensaciná, o sankcijos pobûdá, tai pripaþino ir ieðkovo atstovë.

Rengiant bylà Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posëdþiui, buvogautas Ûkio ministerijos atsiliepimas. Jame nurodyta, kad vadovaudamasis Lietu-vos Respublikos energetikos ástatymo 5 straipsniu ir vykdydamas Vyriausybës1998 m. geguþës 13 d. posëdþio protokolo Nr. 20 16 punkto pavedimà ûkio mi-nistras 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtino Elektros energijos tieki-mo ir vartojimo taisykles. Ðios taisyklës buvo suderintos su Energetikos valstybi-ne inspekcija, Lietuvos pramonininkø konfederacija, Valstybine kainø ir energeti-kos kontrolës komisija, Valstybine konkurencijos ir vartotojø teisiø gynimo tar-nyba, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir Þemës ûkio

53

ministerija. Taisyklës yra privalomos elektros energijos tiekëjams ir elektros ener-gijos vartotojams nepriklausomai nuo jø pavaldumo ir valdomo turto nuosavybësformø.

Atsiliepime nurodyta, kad elektros energija – tai specifinë prekë, kurios su-vartotà kieká be specialiø apskaitos prietaisø tiksliai nustatyti praktiðkai neámano-ma. Minëtø taisykliø 40.5, 40.6, 40.7, 41.3, 41.4 ir 41.6 punktuose nustatyta elek-tros energijos, suvartotos be apskaitos prietaisø arba paþeidus juos, apskaièiavi-mo metodika. Visiems asmenims (tarp jø ir fiziniams), paþeidusiems Elektros ener-gijos tiekimo ir vartojimo taisykles, visokiais bûdais siekiant sumaþinti elektrosskaitikliø parodymus, gadinant elektros skaitiklius arba schemose naudojant ele-mentus, elektros energijà vartojant be elektros apskaitos arba nustatyta tvarkaneáforminus – be apskaitos prietaisø suvartotos elektros energijos tiekëjui pa-daryta þala buvo skaièiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniokodekso 483 straipsniu (Lietuvos Respublikos 1994 m. geguþës 17 d. ástatymoNr. I–459 redakcija). Patirtos þalos kiekis buvo skaièiuojamas pagal minëtø tai-sykliø aukðèiau nurodytuose punktuose nustatytas metodikas, kuriomis buvo sie-kiama objektyviai nustatyti patirtà þalà, t.y. dël minëtø veikø jø padarymo metukreditoriaus patirtus nuostolius.

Atsiliepime daroma iðvada, kad teiginys, jog minëtø taisykliø 41.4 punktassuteikia teisæ tiekëjui vienaðaliðkai nustatyti suvartotos elektros energijos kieká beiprieðtarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástaty-mo Nr. I–459 redakcija) 227 straipsnio 2 daliai, 483 straipsniui, yra nepagrástas.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ása-kymas Nr. 319 „Dël elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø patvirtini-mo“ pripaþintas netekusiu galios ûkio ministro 2001 m. gruodþio 29 d. ásakymuNr. 398 „Dël elektros tinklø kodekso bei elektros energijos tiekimo ir naudojimotaisykliø patvirtinimo“.

Vyriausiojo administracinio teismo posëdyje treèiojo suinteresuoto asmensAB „Rytø skirstomieji tinklai“ atstovas R. Alekperovas praðë pripaþinti ûkio mi-nistro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektros energijos tieki-mo ir vartojimo taisykliø 41.4 p. neprieðtaraujanèiu Lietuvos Respublikos civili-nio kodekso 227 str. 2 d., 483 str. Nurodë, kad, vadovaujantis 41.4 p. nustatytametodika, kiekvienu atveju galima apskaièiuoti, kiek pavagiama elektros energi-jos. Atstovas nurodë, kad tuo atveju, kai vartotojas árodo, jog suvartojo maþiauelektros energijos negu apskaièiuota, ðaliø susitarimu ar teismine tvarka mokestisgali bûti perskaièiuojamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija


54

Lietuvos Respublikos ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319patvirtintø Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punkte nustaty-ta: „Buitiniam vartotojui sugadinus apskaitos prietaisà taip, kad apskaitos prietai-so gedimas matomas vizualiai (paþeistas elektros energijos skaitiklio stiklas arbakorpusas; nutrauktos plombos nuo elektros energijos skaitiklio ar ávadinës ap-skaitos spintos (skydelio) ir kitø su apskaita susijusiø plombuojamøjø vietø, nuro-dytø ðiø taisykliø 32 punkte; taip pat siekiant sumaþinti elektros energijos skaitik-lio rodmenis naudojamos mechaninës ir pan. priemonës stabdant skaitiklio diskà)arba pakeitus apskaitos prietaisø prijungimo schemà, Tiekëjas turi teisæ perskai-èiuoti suvartotos elektros energijos kieká uþ laikotarpá nuo paskutinës apskaitosprietaisø patikrinimo dienos, bet ne ilgesná kaip ieðkininës senaties terminas. Su-vartota elektros energija perskaièiuojama pagal elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartyje nurodytà leistinosios naudoti galios dydá ir naudojimo per 24valandas trukmæ. Kai nustatoma, kad Buitinis vartotojas, siekdamas sumaþintielektros energijos skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia apskaitos prietaisà, o Tie-këjo atstovas per paskutiná patikrinimà to galëjo vizualiai nepastebëti (iðoriniomagnetinio lauko poveikis, su prietaisais atsukant apskaitos prietaisø rodmenisatgal ir pan.), arba árengia slaptà atvadà, prijungdamas elektros imtuvus prieð ap-skaità arba be jos, Tiekëjas turi teisæ perskaièiuoti suvartotos elektros energijoskieká ðio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka. Perskaièiuojama uþ visàlaikotarpá nuo elektros energijos tiekimo–vartojimo sutarties sudarymo dienos,bet ne ilgesná kaip ieðkininës senaties terminas. Kai nustatoma, kad fizinis asmuo,nesudaræs su Tiekëju elektros energijos tiekimo–vartojimo sutarties, savavaliðkaiprijungë elektros árenginius prie Tiekëjo elektros tinklo, Tiekëjas nepriklausomainuo kiðtukiniø lizdø skaièiaus turi teisæ apskaièiuoti suvartotà elektros energijàtaip: nustatant, kad iðtisà parà (24 valandas) esant vienfaziam ávadui – naudojama3 kW galia, o trifaziam ávadui – 6 kW. Apskaièiuojamasis laikotarpis turi nevirðy-ti ieðkininës senaties termino. Visais atvejais, jeigu aptinkama á tinklà ájungtø elek-tros energijos imtuvø, kuriø bendra galia didesnë negu minëtos ðio punkto treèio-je pastraipoje, tai perskaièiuojant taikoma bendra imtuvø árengtoji galia.“

Pareiðkëjas abejoja, ar ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319patvirtintø Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktas neprieð-tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástatymoNr. I–459 redakcija) 227 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástatymoNr. I–459 redakcija) 227 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas prievolës ne-ávykdo arba jà ávykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytusnuostolius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 227 str. 2 d. nustato, kad nuos-toliais laikomos kreditoriaus turëtos iðlaidos, jo turto netekimas arba suþalojimas,

55

taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bûtø gavæs, jeigu skolininkasbûtø ávykdæs prievolæ. Minëtame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straips-nyje nustatyta atsakomybë uþ prievoliø, atsirandanèiø tik sutarèiø pagrindu, ne-ávykdymà ar netinkamà vykdymà. Bendruosius atsakomybës uþ þalos padarymàpagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d.ástatymo Nr. I–459 redakcija) 483 str.

Ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektrosenergijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktas nustato elektros energijostiekëjo teisæ perskaièiuoti suvartotos elektros energijos kieká, jeigu vartotojas su-gadina apskaitos prietaisà arba, siekdamas sumaþinti elektros energijos skaitikliorodmenis, kitaip paveikia apskaitos prietaisà, taip pat jeigu vartotojas árengia slaptàatvadà, prijungdamas elektros imtuvus prieð apskaità arba be jos. Minëtas Elek-tros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø punktas taip pat nustato energijostiekëjo teisæ apskaièiuoti suvartotos elektros energijos kieká, jeigu fizinis asmuo,nesudaræs su tiekëju elektros energijos tiekimo–vartojimo sutarties, savavaliðkaiprijungë elektros árenginius prie tiekëjo elektros tinklo. Taigi Elektros energijostiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p. numato suvartotos elektros energijos kiekionustatymo bûdus neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais.

Pagrindas elektros energijai tiekti yra tiekëjo ir vartotojo sudaryta elektrosenergijos tiekimo–vartojimo sutartis (o ásigaliojus Lietuvos Respublikos civili-niam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. ástatymu Nr. VIII–1864, – elek-tros energijos pirkimo–pardavimo sutartis). Paþymëtina, kad Lietuvos Respubli-kos civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. ástatymu Nr. VIII–1864,6.383 str. 2 d. nustatyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma suabonentu (vartotoju) tik tuo atveju, kai jis turi energijà naudojanèius árenginius arnustatytus techninius reikalavimus atitinkanèius vidaus tinklus, kurie yra prijung-ti prie energijos tiekimo tinklø, ir kai árengti energijos apskaitos prietaisai. Elek-tros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 14.9 p. nustatyta tiekëjo pareiga árengtiLietuvos Respublikos matavimo priemoniø registre áraðytà elektros energijos ap-skaitos prietaisà vartotojui, su kuriuo yra sudaræs elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartá. Elektros energijos tiekimo–vartojimo (pirkimo–pardavimo) su-tartis nustato abonento (vartotojo) pareigà mokëti uþ sunaudotà energijos kiekápagal elektros apskaitos prietaisø rodmenis. Atsiþvelgiant á elektros energijos,kaip prekës, specifikà, elektros energijos tiekimas remiantis tiekimo–vartojimo(pirkimo–pardavimo) sutartimi galimas tik per tiekimo tinklà ir tik árengus ap-skaitos prietaisus. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo (t.y. neteisëto var-tojimo) atvejais tiekëjui padaroma þala. Tokiais atvejais tiekëjui padaryta þalanëra susijusi su sutartiniais santykiais, ir atsakomybë, atsirandanti uþ tokios þalospadarymà, yra deliktinë atsakomybë.

56

Kadangi CK (1994 m. geguþës 17 d. ástatymo Nr. I–459 redakcija) 227 str.nenustato bendrøjø atsakomybës uþ þalos padarymà pagrindø ir nereglamentuojaþalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais (tarp jø ir þalos, padarytos tiekëjuineapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais), atlyginimo, ûkio ministro1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektros energijos tiekimo irvartojimo taisykliø 41.4 punktas, numatantis suvartotos energijos kiekio apskai-èiavimo bûdus neapskaitinio elektros energijos vartojimo (vagystës) atvejais, ne-gali bûti pripaþintas prieðtaraujanèiu CK 227 str. 2 d.

Pareiðkëjas taip pat abejoja, ar ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymuNr. 319 patvirtintø Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktasneprieðtarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d.ástatymo Nr. I–459 redakcija) 483 str., numatanèiam delikto atveju tik realiai tu-rëtos þalos atlyginimà.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástatymoNr. I–459 redakcija) 483 str. 1 d. nustatyta, kad þalà, padarytà fizinio asmensasmenybei ar turtui, taip pat þalà, padarytà organizacijai, turi atlyginti jà padaræsasmuo pilnutinai, iðskyrus Lietuvos Respublikos ástatymø numatytus atvejus. Mi-nëto CK straipsnio 2 d. nustatyta, kad padaræs þalà asmuo atleidþiamas nuo josatlyginimo, jeigu árodo, kad þala padaryta ne dël jo kaltës. Remiantis CK 483 str.2 d., þala, padaryta teisëtais veiksmais, turi bûti atlyginama tik ástatymo nustaty-tais atvejais.

Remiantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 42 ir 43 p., pa-grindas nustatyta tvarka perskaièiuoti suvartotos elektros energijos kieká arba ap-skaièiuoti elektros energijos kieká, suvartotà be apskaitos prietaiso, yra Beapskai-tinio elektros energijos vartojimo vietos apþiûros aktas, kuris taip pat suraðomasnustaèius ðiø taisykliø 41.4 p. reikalavimø paþeidimus.

Pareiðkëjas nurodo, kad taisykliø 41.4 p. pagrindu tiekëjas ágijo teisæ viena-ðaliðkai nustatyti suvartotos elektros energijos kieká nepriklausomai nuo realauspaþeidimo trukmës, elektros energijos vartojimo per parà laiko, imtuvø galios irrealaus jø nebuvimo, nes þala skaièiuojama nuo kiðtukiniø lizdø skaièiaus. TaèiauElektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktas nustato, kad tiekë-jas suvartotos elektros energijos kieká apskaièiuoja nepriklausomai nuo kiðtuki-niø lizdø skaièiaus, todël pareiðkëjo teiginys, jog þala apskaièiuojama priklauso-mai nuo kiðtukiniø lizdø skaièiaus, yra nepagrástas.

Pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p., vartotojuisugadinus apskaitos prietaisà taip, kad apskaitos prietaiso gedimas matomas vi-zualiai, arba pakeitus apskaitos prietaisø prijungimo schemà, perskaièiuoti suvar-totos elektros energijos kieká galima uþ laikotarpá nuo paskutinës apskaitos prie-taisø patikrinimo dienos. Nustaèius, kad vartotojas, siekdamas sumaþinti elektros

57

energijos skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia apskaitos prietaisà, arba árengia slaptàatvadà, prijungdamas elektros imtuvus prieð apskaità arba be jos, suvartotos elek-tros energijos kiekis gali bûti perskaièiuojamas uþ visà laikotarpá nuo elektrosenergijos tiekimo–vartojimo sutarties sudarymo dienos. Nurodytais atvejais ener-gija perskaièiuojama pagal elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartyje nuro-dytà leistinosios naudoti galios dydá ir naudojimo per 24 valandas trukmæ. PagalElektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p., nustaèius, kad fizinisasmuo, nesudaræs su Tiekëju elektros energijos tiekimo–vartojimo sutarties, sa-vavaliðkai prijungë elektros árenginius prie tiekëjo elektros tinklo, suvartota elek-tros energija gali bûti apskaièiuota taip: nustatant, kad iðtisà parà (24 valandas)esant vienfaziam ávadui naudojama 3 kW galia, o trifaziam ávadui – 6 kW. Visaisnurodytais atvejais perskaièiavimo (apskaièiavimo) laikotarpis negali bûti ilges-nis kaip ieðkininës senaties terminas. Minëtame punkte nustatyta, kad jeigu aptin-kama á tinklà ájungtø elektros energijos imtuvø, kuriø bendra galia didesnë neguðio punkto treèiojoje pastraipoje, tai perskaièiuojant taikoma bendra imtuvø áreng-toji galia. Taigi Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 p. nustaty-tos bendros elektros energijos kiekio apskaièiavimo taisyklës neapskaitinio ener-gijos vartojimo atvejais, atsiþvelgiant á padaryto paþeidimo pobûdá, leistinosiosnaudoti galios dydá bei á bendrà árengtàjà elektros energijos imtuvø, ájungtø á tin-klà, galià, jeigu ji yra didesnë negu leistinoji.

Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 61 p. nustatyta, kad ginèai,kilæ dël padarytos þalos atlyginimo dël neteisëto elektros energijos vartojimo (vo-gimo), sprendþiami sutarties ðaliø susitarimu arba teismine tvarka. Remiantis Elek-tros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 43.2 p., elektros energijos tiekëjasdël priverstinio padarytos þalos atlyginimo turi kreiptis á teismà. Elektros energi-jos tiekimo ir vartojimo taisyklës nesuteikia tiekëjui teisës iðieðkoti apskaièiuotàsumà ne ginèo tvarka. Taigi asmeniui, neteisëtai naudojusiam elektros energijà,suteikta galimybë teikti árodymus, galinèius patvirtinti, kad faktiðkai suvartotoselektros energijos kiekis buvo maþesnis, negu apskaièiuotas Beapskaitinio elek-tros energijos vartojimo vietos apþiûros akto pagrindu, ir kad padaryta þala yramaþesnë negu tiekëjo apskaièiuotoji. Tokià galimybæ asmuo turi tiek sprendþiantginèà ðaliø susitarimu, tiek teismine tvarka.

Atsiþvelgiant á tai, kas aukðèiau iðdëstyta, darytina iðvada, kad Elektros ener-gijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktas nesuteikia tiekëjui teisës nusta-tant elektros energijos kieká neapskaitinio vartojimo atveju neatsiþvelgti á veiks-nius, kurie realiai galëjo turëti átakos vartojamos elektros energijos kiekiui ar ne-teisëto elektros energijos vartojimo trukmei. Elektros energijos tiekimo ir vartoji-mo taisykliø 41.4 p., nustatydamas bendras elektros energijos kiekio apskaièiavi-mo taisykles neapskaitinio energijos vartojimo atvejais, neatima galimybës kiek-

58

vienu konkreèiu atveju, nustatant suvartotos elektros energijos kieká, atsiþvelgti irá kitas aplinkybes, kurios realiai galëjo turëti átakos suvartotos elektros energijoskiekiui. Todël darytina iðvada, kad minëtas Elektros energijos tiekimo ir vartoji-mo taisykliø punktas neprieðtarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(1994 m. geguþës 17 d. ástatymo Nr. I–459 redakcija) 483 str., nustatanèiam ben-druosius atsakomybës uþ þalos padarymà pagrindus ir numatanèiam delikto atve-ju tik realiai turëtos þalos atlyginimà.

Ávertinus visus aukðèiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ûkio mi-nistro 1999 m. rugsëjo 22 d. ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektros energijos tieki-mo ir vartojimo taisykliø 41.4 punktas neprieðtaravo iki 2001 m. liepos 1 d. galio-jusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës 17 d. ástatymoNr. I–459 redakcija) 227 straipsnio 2 daliai ir 483 straipsniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisëjø kolegija


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos ûkio ministro 1999 m. rugsëjo 22 d.ásakymu Nr. 319 patvirtintø Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykliø 41.4punktas neprieðtaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1994 m. geguþës17 d. ástatymo Nr. I–459) 227 straipsnio 2 daliai, 483 straipsniui.


1.1.10. Dël Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø146 punkto teisëtumo



2002 m. rugsëjo 27d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: Gintaro Kryþevièiaus (kolegijos pirmininko ir praneðëjo), Rièardo Pili-èiausko, Birutës Janavièiûtës, Algirdo Taminsko ir Romano Kliðausko,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant treèiajam suinteresuotam asmeniui A. Gasiûnui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà dël norminio ad-

ministracinio akto teisëtumo iðtyrimo pagal Kauno apygardos administracinio teis-mo 2002 m. balandþio 12 d. nutartá, kuria praðoma nustatyti, ar Pataisos darbø

59

ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingumo ministro 2000 m. rugpjû-èio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktas (teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d.ásakymo Nr. 220 redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straips-ná, Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 1 proto-kolo 1 straipsná, Pataisos darbø kodekso 8 straipsná, Civilinio kodekso 4.37, 4.38,4.39, 4.47, 4.48, 4.49, 4.50, 4.93 straipsnius.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Audrius Gasiûnas skundu kreipësi á teismà praðydamas pripaþinti neteisë-tais Pravieniðkiø 2–osios sustiprinto reþimo pataisos darbø kolonijos pareigûnøveiksmus, atimant ið jo teisëtai ágytus maisto produktus, ir priteisti 2000 Lt mora-linës þalos atlyginimo.

Skunde nurodyta, kad teisæ á nuosavybës nelieèiamumà átvirtina LietuvosRespublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Europos þmogaus teisiø ir pagrin-diniø laisviø apsaugos konvencijos l protokolo l str., o nuteistøjø atþvilgiu – pa-pildomai Pataisos darbø kodekso (toliau – PDK) 8 str. PDK nuteistiesiems drau-dþiamø turëti daiktø ir reikmenø sàraðo nustatymà deleguoja poástatyminiam ak-tui – Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisyklëms (toliau – Taisyklëms). Ðissàraðas yra apibrëþtas Taisykliø 3 priede, jis yra baigtinis, jame draudimas nuteis-tiesiems turëti maisto produktus nenumatytas. Taigi Pravieniðkiø 2–osios sustip-rinto reþimo pataisos darbø kolonijos pareigûnai, atimdami ið jo maisto produk-tus ir neleisdami jais disponuoti 5 mënesius, paþeidë jo teisæ á nuosavybës nelie-èiamumà.

Pravieniðkiø 2–oji sustiprinto reþimo pataisos darbø kolonija atsiliepime áskundà nurodë, kad pareiðkëjo krata buvo atlikta 2001 m. spalio 26 d., jam atvy-kus á Pravieniðkiø 2–àjà sustiprinto reþimo pataisos darbø kolonijà, vadovaujan-tis Taisykliø 82 punktu. Kratos metu buvo rasti maisto produktai, reikalaujantysterminio apdirbimo. Vadovaujantis Taisykliø 9 priedu, kuriame iðvardyti leidþia-mi perduoti arba siøsti nuteistiesiems maisto produktai, minëti maisto produktaibuvo paimti ir perduoti saugoti á Apsaugos ir prieþiûros skyriø.

Pareiðkëjas A. Gasiûnas teismui pateikë praðymà kreiptis á Lietuvos vyriau-siàjá administraciná teismà dël Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, pa-tvirtintø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punk-to teisëtumo iðtyrimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. balandþio 12 d. nutarti-mi priëmë A. Gasiûno praðymà iðtirti norminio administracinio akto teisëtumà,sustabdë individualios bylos nagrinëjimà ir Lietuvos vyriausiojo administracinioteismo praðo patikrinti, ar Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvir-

60

tintø teisingumo ministro 2000 m. balandþio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktas(teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) atitinkaLietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsná, Europos þmogaus teisiø ir pa-grindiniø laisviø apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsná, Pataisos darbøkodekso 8 straipsná, Civilinio kodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.47, 4.48, 4.49, 4.50,4.93 straipsnius.

Savo abejones dël minëto norminio administracinio akto teisëtumo teismasgrindþia tokiais teisiniais argumentais:

Teisæ á nuosavybæ átvirtina Konstitucijos 23 straipsnis, su iðimtimi, numaty-ta ðio straipsnio 3 dalyje. Teisæ á nuosavybæ garantuoja Europos þmogaus teisiø irpagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos l Protokolo l straipsnis. Ði konvencijayra Lietuvos Respublikos ástatymas. Pagal Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniølaisviø apsaugos konvencijos l Protokolo l str. 2 dalá nuosavybës teisæ gali ribotivalstybës vidaus ástatymai, atsiþvelgiant á bendràjá interesà arba kad garantuotømokesèiø, kitø rinkliavø ar baudø mokëjimà. Teisæ á nuosavybæ átvirtina Civiliniokodekso (toliau – CK) 4.37, 4.38, 4.39, 4.93 straipsniai.

Teisë á nuosavybæ yra civilinë teisë, kurià pagal CK 4.39 str. gali apriboti tikástatymas arba teismo nuosprendis. PDK 8 straipsnis átvirtina nuteistojo civiliniøteisiø visumà (civiliná teisnumà), su apribojimais, ástatymø numatytais nuteistie-siems, taip pat kylanèiais ið teismo nuosprendþio ar reþimo, kurá ðis kodeksasnustato tos rûðies bausmei atlikti. Nuteistojo nuosavybës teises gali apriboti tikPDK. Remiantis ðio kodekso 41 str. 4 dalimi, teisë nustatyti nuteistiesiems drau-dþiamø turëti reikmenø sàraðà yra deleguota poástatyminiam aktui – Taisyklëms.Jokie kiti PDK straipsniai nuteistøjø nuosavybës teisiø nereglamentuoja. Taisyk-liø 3 priede yra iðvardyti daiktai, medþiagos ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiemsdraudþiama turëti. Jokios kitos Taisykliø nuostatos nuteistiesiems draudþiamø tu-rëti daiktø, medþiagø ir reikmenø neapibrëþia. Taisykliø 3 priedas yra vienintelisteisëtas, t.y. ástatymo deleguotas, nuteistøjø teisës á nuosavybæ ribojimas, atitin-kantis Konstitucijoje, Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos kon-vencijoje, CK numatytas iðlygas nuosavybës teisës nelieèiamumo principui. TikTaisykliø 82 ir 89 p. reglamentuoja asmens kratà, daiktø apþiûrà ir poëmá. Parei-gûnai turi teisæ paimti ið nuteistojo tiktai tuos daiktus ir reikmenis, kurie iðvardytiTaisykliø 3 priede.

PDK 43 str. ir Taisykliø 9 priedas nustato maisto produktø, kuriuos nuteis-tiesiems leidþiama pirkti, sàraðà. Minëto 9 priedo pastaboje nurodyta, kad „Patai-sos darbø ástaigø administracija privalo stengtis, kad parduotuvëje bûtø didesnismaisto produktø asortimentas, negu nurodyta ðiame sàraðe“. Ðios nuostatos nëradraudimas ar nuteistøjø teisiø suvarþymas, jas galima suprasti tiktai kaip ásipa-reigojimà uþtikrinti minëto sàraðo produktø asortimentà pataisos darbø ástaigos

61

parduotuvëje. Taèiau Taisykliø 146 punktas reglamentuoja tokià maisto produktøir kitø daiktø perdavimo nuteistiesiems tvarkà: „Maisto produktai, kurie nenuro-dyti Taisykliø 9 priede, ir daiktai bei reikmenys, kuriuos draudþiama turëti nuteis-tajam (3 priedas), gràþinami asmeniui, juos perdavusiam, nurodant gràþinimo prie-þastá“. Taisykliø 146 punktu praktiðkai yra átvirtintas draudimas perduoti nuteis-tajam maisto produktus, neátrauktus á Taisykliø 9 priedà. Teisës nustatyti toká drau-dimà poástatyminiam aktui ástatymas nedeleguoja. Tokiu bûdu yra paþeidþiamasKonstitucijos 18 str. ir 28 str. átvirtintas teisinës valstybës principas, pagal kurábet kokius draudimus gali nustatyti tik ástatymas, todël Taisykliø 146 punktasprieðtarauja CK 4.37–4.39, 4.47–4.50 straipsniams, 4.93 straipsniui, PDK 8 straips-niui, Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos l proto-kolo l straipsniui, Konstitucijos 23 straipsniui. Pravieniðkiø 2–osios sustiprintoreþimo pataisos darbø kolonijos pareigûnai savo veiksmus grindë Taisykliø 146punktu, ðis Taisykliø punktas taikytinas individualioje byloje pagal A. Gasiûnoskundà atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Pravieniðkiø 2–oji su-stiprinto reþimo pataisos darbø kolonija.

Treèiasis suinteresuotas asmuo A. Gasiûnas teisme paaiðkino, jog visiðkaisutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurios pagrindu nagrinëjamasPataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingumo ministro2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punkto (teisingumo ministro 2001 m.spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) atitikimas Lietuvos Respublikos Konsti-tucijos 23 straipsniui, Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos kon-vencijos 1 protokolo 1 straipsniui, Pataisos darbø kodekso 8 straipsniui, Civiliniokodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.47, 4.48, 4.49, 4.50, 4.93 straipsniams, iðdëstytaisargumentais.

Teisëjø kolegija


Administracinë byla dël norminio administracinio akto teisëtumo iðtyrimopagal Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 12 d. nutartá taapimtimi, kuria praðoma nustatyti, ar Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisyk-liø, patvirtintø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172,146 punktas (teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakci-ja) atitinka Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 1protokolo 1 straipsná, nutraukiama ABTÁ 101 str. 1 punkto pagrindu.

Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingumo mi-nistro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktas (teisingumo minist-ro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) pripaþástamas teisëtu (ABTÁ20 str. 1 d. 3 p., 85, 86, 87 str., 115 str. 1 d. 1 p.).

62

Dël administracinës bylos ta apimtimi, kuria praðoma nustatyti, ar Patai-sos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingumo ministro 2000 m.rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktas (teisingumo ministro 2001 m.spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) atitinka Europos þmogaus teisiø ir pa-grindiniø laisviø apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsná, nutraukimo ABTÁ101 str. 1 punkto pagrindu

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta:„Tarptautinës sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra

sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinës sistemos dalis.“Aiðkindamas ðià Konstitucijos nuostatà, Konstitucinis Teismas yra konsta-

tavæs, kad ji reiðkia, jog Seimo ratifikuotos sutartys ágyja ástatymo galià (Konsti-tucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas).

Administraciniø bylø teisenos ástatymo 112, 115 straipsniuose nurodoma,jog Vyriausiasis administracinis teismas tiria norminio administracinio akto atiti-kimà ástatymams ir Vyriausybës norminiams aktams. Ástatymas nenumato Vyriau-siojo administracinio teismo teisiø tirti norminio administracinio akto atitiktiesástatymo galià turinèiam teisës aktui, todël byla dël ðio praðymo nutraukiama kaipnepriskirtina administraciniø teismø kompetencijai (ABTÁ 101 str. 1 p.).

Dël Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingu-mo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punkto (teisingumoministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) pripaþinimo teisëtuargumentø

Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. balandþio 12 d. nutarti-mi praðo iðtirti, ar Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø tei-singumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktas (teisin-gumo ministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) atitinka LietuvosRespublikos Konstitucijos 23 straipsná, Pataisos darbø kodekso 8 straipsná, Civi-linio kodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.47, 4.48, 4.49, 4.50, 4.93 straipsnius.

Konstitucijos 23 str. nustatyta:„Nuosavybë nelieèiama.Nuosavybës teises saugo ástatymai.Nuosavybë gali bûti paimama tik ástatymo nustatyta tvarka visuomenës po-

reikiams ir teisingai atlyginama.“Ðioje byloje vertintina, ar Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø,

patvirtintø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146punktas (teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija)atitinka Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, nes yra svarbu nustatyti, arminimame punkte teisëtai nustatyti nuosavybës teisiø suvarþymai.

63

Konstituciniø nuostatø, átvirtintø 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, turinys atsklei-dþiamas Konstitucinio Teismo nutarimuose. Konstitucinis Teismas 1996 m. ba-landþio 18 d. nutarime nurodo:

„Konstitucijos 23 straipsnio pirmojoje dalyje átvirtinta: „Nuosavybë nelie-èiama.“ Tai yra Konstitucijos skirsnio „Þmogus ir valstybë“, kuriame átvirtintospagrindinës þmogaus teisës ir laisvës, nuostata. Ðioje nuostatoje yra suformuluo-tas konstitucinis privaèios nuosavybës nelieèiamumo principas. Konstitucinis Teis-mas 1993 m. gruodþio 13 d. nutarime konstatavo: „Nuosavybës nelieèiamumasreiðkia savininko, kaip subjektiniø teisiø á turtà turëtojo, teisæ reikalauti, kad kitiasmenys nepaþeistø jo teisiø, taip pat valstybës pareigà ginti ir saugoti nuosavybænuo neteisëto kësinimosi á jà“ (Þin., 1993, Nr. 70–1320).

Konstitucijos 23 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta: „Nuosavybës teisessaugo ástatymai.“ Ðioje nuostatoje yra átvirtinta nuosavybës teisës instituto pa-matinë taisyklë, kad subjektinës nuosavybës teisës reguliuojamos ir ginamosástatymø. (…) Svarbûs yra argumentai, kuriuos Konstitucinis Teismas, aiðkin-damas Konstitucijos 23 straipsnio antràjà dalá, nurodë 1993 m. gruodþio 13 d.nutarime: „(...) teisës teorijos poþiûriu nuosavybës teisiø gynimas teisinëmispriemonëmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisë visais vi-suomeniniø santykiø reguliavimo atvejais turi apibrëþtas galiojimo ribas.“ Taigisubjektinë nuosavybës teisë yra elementas absoliutaus teisinio santykio, kuriamesavininkui prieðprieðinami visi kiti asmenys, privalantys susilaikyti nuo ðios tei-sës paþeidimø. Kita vertus, savininkas, ágyvendindamas nuosavybës teises, nëravisiðkai laisvas. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta: „Ágyvendindamas savoteises ir naudodamasis savo laisvëmis, þmogus privalo laikytis Lietuvos Res-publikos Konstitucijos ir ástatymø, nevarþyti kitø þmoniø teisiø ir laisviø.“ Todëlsubjektinæ nuosavybës teisæ galima apibûdinti kaip ástatymø saugomà savininkogalimybæ valdyti jam priklausantá turtà, juo naudotis ir disponuoti savo nuoþiû-ra ir interesais, bet neperþengiant ástatymø nustatytø ribø, nevarþant kitø asme-nø teisiø ir laisviø.

Paþymëtina, kad tiek Þmogaus teisiø doktrina, tiek ja besiremianti demo-kratiniø valstybiø teisë pripaþásta tam tikrà galimybæ riboti nuosavybës teises,kaip ir kai kurias kitas pagrindines þmogaus teises. Taèiau laikomasi esminësnuostatos, kad negalima apribojimais paþeisti kokios nors pagrindinës þmogausteisës turinio esmës. Jeigu teisë taip apribojama, kad jos ágyvendinti pasidaroneámanoma, jeigu teisë suvarþoma perþengiant protingai suvokiamas ribas arbaneuþtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju bûtø pagrindas teigti, jogpaþeidþiama pati teisës esmë, o tai tolygu ðios teisës neigimui.

Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 17straipsnyje nustatytas toks principinis draudimas: „Jokia ðios Konvencijos nuo-

64

stata negali bûti aiðkinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asme-niui teisæ vykdyti kokià nors veiklà ar atlikti kokius nors veiksmus, kuriais siekia-ma panaikinti kokias nors ðioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jasdaugiau apriboti nei numatyta ðioje Konvencijoje.“

Nuosavybës gynimui Konvencijoje skirtas Pirmojo protokolo 1 straipsnis,kuriame nustatyta:

„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisæ disponuoti savo nuosavybe.Ið nieko negali bûti atimta jo nuosavybë, nebent visuomenës interesais ir tik re-miantis ástatymu arba tarptautinës teisës bendraisiais principais.

Aukðèiau iðdëstytos nuostatos jokiu bûdu neturi riboti valstybës teisës leistiástatymus, kokiø jai reikia, kad galëtø kontroliuoti, ar nuosavybë naudojama re-miantis visuomenës interesais arba kad garantuotø mokesèiø, kitø rinkliavø ir baudømokëjimà.“

Europos þmogaus teisiø komisijos ir Europos þmogaus teisiø teismo prakti-kos taikant Konvencijà apþvalgoje nurodyta: Pirmojo protokolo 1 straipsnio ant-rojoje dalyje nustatyta, kad ástatymai, kuriais, valstybës manymu, bûtina visuo-menës interesais kontroliuoti naudojimàsi nuosavybe, nepaþeidþia ðio Konvenci-jos straipsnio. Minëtoje 1 straipsnio nuostatoje iðreikðtas gerai þinomas teisësprincipas, kurá pripaþásta visos Konvencijos ðalys: ástatymø leidëjai turi teisæ nu-statyti taisykles, ribojanèias nuosavybës savininkø galimybes visuomenës intere-sais. Suprantama, kad tokio pobûdþio taisyklës yra labai ávairios. Valstybiø taiko-mas priemones Teismas kontroliuoja remdamasis proporcingumo reikalavimu(The European system for the protection of human rights/ R. St. J. Macdonald,F. Matscher, H. Petzold (Eds.) 1993. P. 526).

Taigi apibendrinant galima teigti, kad Konstitucijoje átvirtintas privaèiosnuosavybës gynimas ið esmës yra tolygus tarptautinës teisës nuosavybës gynimosampratai“.

Vertinant ðià Konstitucinio Teismo pozicijà nuosavybës teisiø ribojimogalimybiø ir tokio ribojimo teisinio mechanizmo aspektais, galima konstatuoti, jogreikalaujama grieþtai laikytis proporcingumo, o ribojimus nustatyti tik ástatymais.

Maisto produktø ágijimo ribojimai, numatyti ástatymais ir ástatymu deleguo-tos poástatyminio reguliavimo teisës pagrindu priimtø teisës aktø, nustatant lais-vës atëmimo bausmës atlikimo reþimà atitinka anksèiau paminëtus nuosavybësteisiø apsaugos principus.

Pagal CK 4.39 str. nuosavybës teisë gali bûti apribota ástatymais arba teis-mo nuosprendþiu.

Remiantis PDK 8 straipsniu, asmenys, atliekantys laisvës atëmimo ir patai-sos darbø be laisvës atëmimo bausmæ, turi teises ir pareigas, ástatymø nustatytasLietuvos Respublikos pilieèiams, su apribojimais, ástatymø nustatytais nuteistie-

65

siems, taip pat kylanèiais ið teismo nuosprendþio ir reþimo, kurá ðis kodeksas nu-stato tos rûðies bausmei atlikti.

Normos, nustatanèios maisto produktø ásigijimo, taip pat ir jø perdavimolaisvës atëmimo bausmes atliekantiems asmenims, suvarþymus, inkorporuotos áPataisos darbø kodekso Septintàjá skirsná, reglamentuojantá reþimo laisvës atëmi-mo vietose pagrindines taisykles, taigi sisteminiu poþiûriu tokie suvarþymai ásta-tymo leidëjo priskiriami prie apribojimø, kylanèiø ið laisvës atëmimo bausmësatlikimo reþimo.

PDK 41 str. 5 d. nurodoma, jog nustatyta tvarka nuteistiesiems leidþiama negrynais pinigais ásigyti maisto produktø ir bûtiniausiø reikmenø, gauti pasimaty-mus, siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda, siøsti ir gauti pinigines per-laidas, susiraðinëti.

PDK 43 str. nustatyta, jog:„Nuteistiesiems leidþiama ásigyti maisto produktø ir bûtiniausiø reikmenø

uþ pinigus, esanèius jø asmeninëse sàskaitose.Maisto produktø bei bûtiniausiø reikmenø, kuriuos pataisos darbø ástaigose

leidþiama pirkti nuteistiesiems, sàraðà ir kieká nustato Pataisos darbø ástaigøvidaus tvarkos taisyklës“. (2001 m. liepos 5 d. ástatymo Nr. IX–430 redakcija,galiojusi iki 2002 m. liepos 5 d. ástatymo Nr. IX–1039 ásigaliojimo, t.y. 2002 m.liepos 19 d.)

Toks baigtinis maisto produktø, kuriuos pataisos darbø ástaigose leidþiamapirkti nuteistiesiems, sàraðas patvirtintas Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkostaisykliø, priimtø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 9priede, o ðiø taisykliø 146 p. (2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija)átvirtintos normos, kaip sudedamoji normø, reglamentuojanèiø siuntiniø, perdavi-mø ir banderoliø su spauda priëmimo ir áteikimo nuteistiesiems tvarkà, dalis, api-brëþia taisyklæ, jog „maisto produktai, kurie nenurodyti Taisykliø 9 priede (…),gràþinami juos perdavusiam asmeniui (…)“, t.y. nustatytas teisës á perduodamusmaisto produktus ribojimo reþimas, tapatus ðiø produktø ásigijimo perkant uþ nu-teistojo sàskaitoje esanèias lëðas suvarþymui.

Kodekse vartojama normos konstrukcija – „maisto produktø, kuriuos lei-dþiama pirkti (…), sàraðà ir kieká nustato (…) taisyklës“ – taikant teleologináteisës aiðkinimo metodà vertintina ne kaip ásigijimo bûdà, o ásigyjamø daiktørûðiø ir kiekio ribojimà dël laisvës atëmimo reþimo ypatumø nustatanti norma,todël kolegija konstatuoja, jog ði kodekso nuostata poástatyminio reguliavimosrièiai deleguoja maisto produktø ágijimo visais nustatytais bûdais reglamenta-vimà, tarp jø ir perdavimo nuteistiesiems santykiø teisiná reguliavimà.

Paminëtø argumentø pagrindu kolegija daro iðvadà, jog Pataisos darbøástaigø vidaus tvarkos taisykliø, priimtø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio

66

16 d. ásakymu Nr. 172, 146 p. (2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija)átvirtinta norma, jog „maisto produktai, kurie nenurodyti Taisykliø 9 priede (…),gràþinami juos perdavusiam asmeniui (…)“ teisëta ir iki Pataisos darbø kodekso43 str. 2 d. naujosios redakcijos ásigaliojimo (2002 m. liepos 5 d. ástatymo Nr. IX–1039 redakcija, ásigaliojusi 2002 m. liepos 19 d.) neprieðtaravo Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 23 straipsniui, Pataisos darbø kodekso 8 straipsniui, Civiliniokodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.47, 4.48, 4.49, 4.50, 4.93 straipsniams. Kadangi indi-vidualioje byloje taikytini PDK 41 str. ir 43 str. 2001 m. liepos 5 d. ástatymo Nr.IX–430 redakcijoje, Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, priimtø tei-singumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 p. (2001 m.spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) átvirtintos teisës normos atitikties PDK 43str. 2 d. 2002 m. liepos 5 d. ástatymo Nr. IX–1039 redakcijoje kolegija nevertina.

Vadovaudamasi Administraciniø bylø teisenos ástatymo 20 str. 1 d. 3 p., 85,86, 87 str., 115 str. 1 d. 1 p., teisëjø kolegija


Administracinæ bylà dël norminio administracinio akto teisëtumo iðtyrimopagal Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 12 d. nutartáta apimtimi, kuria praðoma nustatyti, ar Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkostaisykliø, patvirtintø teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr.172, 146 punktas (teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220redakcija) atitinka Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos kon-vencijos 1 protokolo 1 straipsná, nutraukti.

Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø, patvirtintø teisingumo mi-nistro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172, 146 punktà (teisingumo minist-ro 2001 m. spalio 17 d. ásakymo Nr. 220 redakcija) pripaþinti teisëtu.


1.1.11. Dël Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimø byløtvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos 61 punkto atitikimoAdministraciniø teisës paþeidimø kodekso 295 straipsniui

ir 310 straipsnio 1 daliai

Administracinë byla Nr. I2– 12/2002


2002 m. rugsëjo 20 d.Vilnius

67

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisë-jø: B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Ablingio, A. Baranovo,G. Kryþevièiaus, A. Taminsko,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant atsakovo atstovui V. Sakalauskienei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Kauno apy-

gardos administracinio teismo 2002 m. sausio 15 d. nutartá dël norminio admi-nistracinio akto teisëtumo.

Teismas, iðnagrinëjæs bylà,

n u s t a t ë :

Kauno apygardos administracinis teismas nagrinëdamas administracinæ by-là pagal Algirdo Vyðniausko skundà dël Kauno miesto vyriausiojo policijos ko-misariato keliø policijos 2001 m. rugsëjo 14 d. nutarimo, kuriuo A. Vyðniauskuipaskirta 1500 Lt bauda uþ administracinio teisës paþeidimo, numatyto ATPK128 str. 2 d., padarymà, priëmë nutartá kreiptis á Lietuvos vyriausiàjá administra-ciná teismà su praðymu iðtirti, ar Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës pa-þeidimo bylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos (toliau – Instrukcijas), pa-tvirtintos Policijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos generalinio ko-misaro 1999 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. 99, 61 punktas atitinka ATPK 295 straips-ná ir 330 straipsnio pirmàjà dalá.

Nurodë, kad nagrinëjamojoje byloje taikytinas Keliø eismo taisykliø admi-nistraciniø teisës paþeidimo bylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos, patvir-tintos Policijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos generalinio komi-saro 1999 m. kovo 26 d. ásakymu Nr. 99, 61 punktas, kuriame nurodyta, jog vai-ruotojai laikomi netekæ teisës vairuoti transporto priemones (priemonæ) nuo nuta-rimo atimti ðià teisæ priëmimo momento, o apskundus nutarimà ástatymø numaty-ta tvarka – nuo skundo nepatenkinimo dienos.

Teismo nuomone, ði nurodyto teisës akto dalis prieðtarauja ATPK nuostatoms.Nutarimas atimti teisæ vairuoti visø rûðiø transporto priemones vykdomas

paimant vairuotojo paþymëjimà. Skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo tiknutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymà iki skundo iðnagrinëjimo, t.y.vairuotojo paþymëjimo paëmimà (ATPK 295 str., 326 str. l d.).

Taèiau skundo dël nutarimo atimti teisæ vairuoti transporto priemones nu-statytu laiku padavimas neatstato atimtos teisës vairuoti transporto priemones,kadangi transporto priemoniø vairuotojai laikomi netekæ specialiosios teisës nuonutarimo atimti ðià teisæ priëmimo dienos (ATPK 330 str. l d.).

Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos pateikëteismui atsiliepimà, kuriame iðsako nuomonæ, kad ATPK 295 str. ir 330 str. l d.

68

yra tarpusavyje nesuderinti, o instrukcijos nuostatos neprieðtarauja ATPK. Patei-kia tokius argumentus:

Ásakymo 61 punktas tik atkartoja ATPK, ásakymo 61 p. pirmoji sakinio dalisatkartoja ATPK 330 str. l d., o ásakymo 61 p. antroji sakinio dalis atkartoja ATPK295 str.

Ðiuo atveju, atsakovo nuomone, bûtø galima kalbëti tik apie ATPK 295 ir330 str. netobulumà, ið kuriø formuluotës yra sunku suprasti, nuo kada turi bûtiatimama teisë vairuoti transporto priemones: ar ið karto priëmus nutarimà, ar pa-sibaigus apskundimo terminui.

Vadovaujantis ATPK 330 str. l d. (ðiuo atveju tai – specialioji norma) vai-ruotojas netenka teisës vairuoti transporto priemonës nuo nutarimo atimti ðià tei-sæ priëmimo (yra apribojamas bet koks tolesnis naudojimasis ðia teise ir iki terminonutarimui apskøsti pasibaigimo), o ne nuo termino nutarimui apskøsti pasibaigimo.ATPK 295 str. numato, kad skundo padavimas sustabdo nutarimo vykdymà, vadi-nasi, teisë vairuoti turi bûti atimama nuo termino nutarimui apskøsti pasibaigimo, one ið karto po nutarimo priëmimo momento, kaip nurodyta ATPK 330 str. TaèiauLietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 27 d. konsultacijojeNr. 12–16 padarë iðvadà, kad jeigu asmeniui atimta teisë vairuoti transporto prie-monæ uþ vairavimà apsvaigus nuo alkoholiniø gërimø ar narkotiniø ir psichotropi-niø medþiagø, tai jis laikomas netekæs teisës vairuoti transporto priemonës nuonutarimo atimti teisæ vairuoti transporto priemonæ priëmimo momento ir nepri-klausomai nuo to, ar buvo apskøstas nutarimas, jiems laikinas leidimas negali bûtiiðduodamas.

Teismo praðymu savo nuomonæ dël teisës normø teisëtumo pateikë Vidausreikalø ministerija. Ðios institucijos nuomone, Instrukcijos 61 p. atitinka ATPK295 str., Instrukcijos 61 p. nuostatos, kad „vairuotojai laikomi netekæ teisës vai-ruoti transporto priemonës (priemonæ) nuo nutarimo atimti ðià teisæ priëmimomomento“, atitinka ATPK 295 str. ir 330 str. l d., taèiau instrukcijos 61 p. nuosta-tos, jog „apskundus nutarimà ástatymø nustatyta tvarka – nuo skundo nepatenkini-mo dienos“, neatitinka ATPK 330 str. l dalies. Nuomonei pagrásti dëstomi tokieargumentai:

Atsiþvelgiant á tai, jog ATPK 295 str. ir 330 str. l d. átvirtintos teisës normosskirtingai reglamentuoja nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje vyk-dymo teisinius santykius, sprendþiant instrukcijos 61 p. atitikimo ATPK 295 str.ir 330 str. l d. klausimà, bûtina nustatyti ATPK 295 str. bei ATPK 330 str. l d.átvirtintø teisës normø teisës normø tarpusavio teisiná santyká bei ðio teisinio san-tykio turiná.

ATPK 295 str. reglamentuojamas nutarimo administraciniø teisës paþeidimøbylose, nepaisant nutarimu skiriamos administracinës nuobaudos rûðies, iðskyrus

69

paèiame ATPK 295 str. nustatytas iðimtis, vykdymas, o ATPK 330 str. l d. – nuta-rimo, kuriuo skiriama administracinë nuobauda – specialiosios teisës atëmimas,vykdymas.

Atsiþvelgiant á nurodytomis teisës normomis reguliuojamø teisiniø santykiøpobûdá bei turiná, konstatuotina, jog ATPK 295 str. ir ATPK 330 str. l d. átvirtintosteisës normos reglamentuoja analogiðkus teisinius santykius tik skirtinga apimti-mi, t.y. ATPK 330 str. l d. átvirtinti visi ATPK 295 str. átvirtintos teisës normospoþymiai, taèiau ATPK 330 str. l d. kartu átvirtintas ir ypatingas, bûdingas tik ðiaiteisës normai, poþymis – nutarimo, kuriuo skiriama administracinë nuobauda – spe-cialiosios teisës atëmimas, vykdymas, todël darytina iðvada, jog ATPK 295 str. irATPK 330 str. l d. teisës normos konkuruoja tarpusavyje ir ATPK 330 str. l d.átvirtinta teisës norma laikytina specialiàja ATPK 295 str. átvirtintos teisës nor-mos atþvilgiu.

Teismo posëdþio metu atsakovo atstovë palaikë atsiliepime iðdëstytà nuo-monæ.

Teisëjø kolegija


Ðioje byloje praðoma iðtirti, ar Keliø eismo taisykliø administraciniø teisëspaþeidimo bylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos, patvirtintos Policijos de-partamento prie Vidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo26 d. ásakymu Nr. 99, 61 punktas, nustatantis, kad vairuotojai laikomi netekæ tei-sës vairuoti transporto priemones (priemonæ) nuo nutarimo atimti ðià teisæ pri-ëmimo momento, o apskundus nutarimà ástatymø numatyta tvarka – nuo skundonepatenkinimo dienos, teisëtumà, bûtent – ar ðis punktas neprieðtarauja ATPK295 straipsniui ir 330 straipsnio pirmajai daliai.

ATPK 295 str. nustato, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nu-tarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymà iki skundo iðnagrinëjimo, iðsky-rus nutarimus skirti ðio kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas (áspë-jimas, administracinis areðtas), taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimamaadministracinio teisës paþeidimo padarymo vietoje.

ATPK 330 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemoniø, laivø vairuotojai,orlaivio águlos nariai, skrydþiø vadovai ir asmenys, paþeidæ medþioklës ar þvejy-bos taisykles bei atliekantys orlaiviø techninæ prieþiûrà, apsvaigæ nuo alkoholiniøgërimø, narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, laikomi netekæ specialiosios tei-sës nuo nutarimo atimti ðià teisæ priëmimo dienos.

Iki 2000 m. kovo 15 d. ATPK 330 str. 1 d. reglamentavo specialiosios teisësnetekimo termino pradþià visais ðios teisës atëmimo atvejais. 2000 m. vasario 17 d.ástatymu Nr. VIII–1543 pakeitus 330 str. 1 d., ji reglamentuoja nutarimo atimti

70

specialiàjà teisæ vykdymo terminø skaièiavimà tik tuo atveju, kai paþeidimus, uþkuriuos atimta specialioji teisë, padaro asmenys, apsvaigæ nuo alkoholiniø gëri-mø, narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø. Kitais atvejais minëti terminai skai-èiuotini, remiantis bendrosiomis administraciniø nuobaudø vykdymà reglamen-tuojanèiomis teisës normomis, kurios taikomos visø nuobaudø atþvilgiu (ATPKdvideðimt ketvirtasis skirsnis).

Viena ið tokiø normø átvirtinta ATPK 304 str. Ðio straipsnio pirmoji dalisnustato administraciniø nuobaudø vykdymo pradþià, bûtent: nutarimas skirti ad-ministracinæ nuobaudà turi bûti vykdomas nuo jo priëmimo momento, jeigu ki-taip nenustato ðis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos ástatymai.

Teisæ vairuoti transporto priemonæ patvirtina vairuotojo paþymëjimas. Nuta-rimas atimti teisæ vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pa-þymëjimà (ATPK 326 str.). Pagal ATPK 269 str. 4 d. vairuotojo paþymëjimas taisatvejais, kai uþ paþeidimà gali bûti atimama teisë vairuoti transporto priemones,paimamas ið karto padarius paþeidimà, iðduodant laikinà leidimà vairuoti trans-porto priemonæ, t.y. dar iki nutarimo priëmimo.

ATPK 304 str. antroji dalis numato iðimtá ið pirmojoje dalyje átvirtintosbendrosios taisyklës: apskundus nutarimà skirti administracinæ nuobaudà, ðisnutarimas turi bûti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, iðskyrusnutarimus skirti áspëjimà ir administraciná areðtà, taip pat tais atvejais, kai ad-ministracinio teisës paþeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. TaipATPK 304 straipsnio antroji dalis nustato nutarimo skirti nuobaudà vykdymàapskundimo atveju, o 295 str. nustato skundo padavimo pasekmes nutarimo vyk-dymo procesui, taèiau ið esmës juose esanèios teisës normos pagal savo turináyra analogiðkos.

Asmuo gali bûti laikomas netekusiu specialiosios teisës tik tuo atveju, jei jisrealiai ðia teise naudotis negali. ATPK 269 str. 4 d. nustato, kad iki baigsis termi-nas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dël skundo, pra-tæsiamas laikino leidimo vairuoti transporto priemonæ galiojimas. Tai reiðkia, kadasmuo nurodytais laikotarpiais turi teisæ vairuoti transporto priemones. Todël ap-skundus nutarimà atimti specialiàjà teisæ termino atimti specialiàjà teisæ skaièia-vimas taip pat turi bûti sustabdomas iki skundo iðnagrinëjimo. Taip pat ðie santy-kiai reglamentuojami ir Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimobylø tvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos, patvirtintos Policijos departamentoprie Vidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. ásaky-mu Nr. 99, 61 punktu. Todël pripaþástama, kad Instrukcijos 61 punktas neprieðta-rauja ATPK 295 straipsniui.

Vertinant, ar Instrukcijos 61 punktas neprieðtarauja ATPK 330 str. 1 d., bû-tina iðsiaiðkinti juose átvirtintø normø teisinio reguliavimo apimtá. Instrukcijos 61

71

punktas priimtas 1999 m. kovo 26 d., ásigaliojo 1999 m. geguþës 13 d., t.y. kaiATPK 330 str. reglamentavo nutarimo atimti specialiàjà teisæ vykdymo terminøskaièiavimà visais ðios teisës atëmimo atvejais. 2000 m. vasario 17 d. ástatymupakeitus ATPK 330 str. 1 d. ir ja nustaèius nutarimo atimti specialiàjà teisæ vyk-dymo terminø skaièiavimà tik asmenims, kurie padarë paþeidimus apsvaigæ nuoalkoholiniø gërimø, narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, minëtas Instrukcijospunktas pakeistas nebuvo. Tokiu bûdu Instrukcijos 61 punkte átvirtinta bendropobûdþio taisyklë ir ja nereguliuojami tie santykiai, kuriuos reguliuoja ATPK330 str. 1 d., todël pripaþintina, kad Instrukcijos 61 punktas neprieðtarauja ATPK330 str. 1 d.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Administraciniø bylø teisenos ástatymo 115str. 1 d. 1 p.,


Pripaþinti, kad Keliø eismo taisykliø administraciniø teisës paþeidimo byløtvarkymo ir teisës taikymo instrukcijos, patvirtintos Policijos departamento prieVidaus reikalø ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. ásakymuNr. 99, 61 punktas neprieðtarauja Lietuvos respublikos administraciniø teisëspaþeidimø kodekso 295 straipsniui ir 310 straipsnio 1 daliai.


1.1.12. Dël bylos nutraukimo nustaèius, kad praðomas iðtirti aktaspriimtas ne vykdant vieðojo administravimo funkcijas

Administracinë byla Nr. A²–736/2002

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Drigoto, G. Godos, G. Kry-þevièiaus ir A. Taminsko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant atsakovo atstovui K. Virbickui,treèiajam suinteresuotam asmeniui R. Pacevièiui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo atsakovo VÁ Tarptautinio Vilniaus oro

uosto apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m.geguþës 21 d. sprendimo administracinëje byloje dël norminio administracinioteisës akto teisëtumo.

72


n u s t a t ë :

Pareiðkëjas R. Pacevièius praðë ápareigoti VÁ Tarptautiná Vilniaus oro uostàleisti jam ávaþiuoti á oro uosto teritorijoje esanèias mokamas automobiliø stovëji-mo aikðteles su nuosavu automobiliu, neturint tikslo teikti taksi paslaugas Vil-niaus oro uosto teritorijoje.

Atsakovas nurodë, kad pareiðkëjo automobilis á mokamas automobiliø sto-vëjimo aikðteles Vilniaus oro uosto teritorijoje neáleidþiamas, vadovaujantis VÁTarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus 2001 m. balandþio 5 d.patvirtintø Tarptautinio Vilniaus oro uosto naudojimosi mokamomis automobiliøstovëjimo vietomis ir mokamomis aikðtelëmis, rinkliavø ið automobiliø savininkø(vairuotojø) rinkimo nuostatø (toliau – Nuostatai) 2.6 punktu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija 2002 m. balandþio 16 d.nutartimi nutarë pradëti administracinæ bylà dël norminio administracinio aktoteisëtumo ir iðtirti, ar VÁ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus2001 m. balandþio 5 d. patvirtintø Tarptautinio Vilniaus oro uosto naudojimosimokamomis automobiliø stovëjimo vietomis ir mokamomis aikðtelëmis, rinklia-vø ið automobiliø savininkø (vairuotojø) rinkimo nuostatø 2.6 punktas neprieðta-rauja Vartotojø teisiø gynimo ástatymo 11 str. 2 d. Ðiame punkte numatyta, kad ámokamas automobiliø stovëjimo aikðteles draudþiama áleisti automobilius, kuriøvairuotojai nuolat paþeidinëja vieðàjà tvarkà, minëtus Nuostatus ir kitus norminiøaktø reikalavimus. Teismas suabejojo, ar tokio draudimo nustatymas nesudarosàlygø vartotojo ir paslaugø tiekëjo abipusiø teisiø ir pareigø nelygybei ir ar tokiubûdu nenustatoma nesàþininga sutarties sàlyga.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinëdamas bylà dël normi-nio administracinio akto teisëtumo 2002 m. geguþës 21 d. sprendimu pripaþino,kad VÁ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus 2001 m. balan-dþio 5 d. patvirtintø Tarptautinio oro uosto naudojimosi mokamomis automobiliøstovëjimo vietomis ir mokamomis aikðtelëmis, rinkliavø ið automobiliø savininkø(vairuotojø) rinkimo nuostatø 2.6 punktas prieðtarauja Vartotojø teisiø gynimoástatymo 11 str. 2 d. ir nurodë já laikyti panaikintu. Sprendime iðdëstytos tokiosaplinkybës ir motyvai:

Vartotojø gynimas yra prioritetinë valstybës ekonominës ir socialinës politi-kos dalis, kurios pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d.,numatanti, kad valstybë gina vartotojo interesus. Konstitucinis vartotojø teisiøgynimo principas yra detalizuojamas Vartotojø teisiø gynimo ástatyme.

Ásigaliojus Vartotojø teisiø gynimo ástatymui paslaugø teikëjas privalo pro-tingai, sàþiningai naudotis teisëmis ir pareigomis: teikti paslaugas vartotojams

73

laikantis teisës aktø reikalavimø ir nusistovëjusios praktikos bei atitinkamø tospaslaugos rûðies standartø. Paslaugos teikimas ir gavimas gali bûti ribojamas tikástatymu. Vartotojø teisiø gynimo ástatymas nenumato draudimo ar apribojimodël ginèo paslaugos.

Nuostatø 2.6 punktu nustatytas draudimas naudotis mokamomis automobi-liø stovëjimo aikðtelëmis Vilniaus oro uosto teritorijoje siejamas su vairuotojøvieðosios tvarkos, ðiø nuostatø ir kitø norminiø aktø paþeidimais. Nustatyti drau-dimai asmeniui turi atitikti ástatymus ir kitus teisës aktus. Minimas Nuostatø rei-kalavimas neiðreiðkia teisingos, iðsamios, tikslios ir aiðkios informacijos, susiju-sios su teikiamos paslaugos prigimtimi, jø teikimo sàlygomis, galimomis pasek-mëmis bei kitokia informacija, turinèia átakos kliento apsisprendimui sudaryti pa-slaugos sutartá. Nuostatø turinys neatspindi prieþastinio ryðio tarp asmens teisëspaþeidimø, kuriais kësinamasi á vieðàjà tvarkà, ir draudimo asmeniui ávaþiuoti á orouosto teritorijoje esanèias aukðteles. Asmens nuobaudos, skirtos ástatymo nustatytatvarka, nesudaro kliûties naudotis automobiliø stovëjimo aikðtelëmis Vilniaus orouosto teritorijoje. Nuostatø 2.6 punkto draudimas prieðtarauja Vartotojø teisiø gyni-mo ástatymo 11 str. 2 d. turiniui, yra prieðingas geros valios reikalavimams ir sudaropaslaugø teikëjo ir vartotojo abipusiø teisiø ir pareigø nelygybæ vartotojo nenaudai.

Apeliaciniu skundu VÁ Tarptautinis Vilniaus oro uostas praðo Vilniaus apy-gardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 21 d. sprendimà panaikinti ir bylànutraukti. Dësto tokius argumentus:

Vartotojø teisiø gynimo ástatymas neturëtø bûti taikomas santykiams tarpOro uosto ir vartotojø spræsti, kadangi Oro uostas ðiuo atveju nëra paslaugø teikë-jas minëto ástatymo 2 straipsnio prasme. Nurodo, kad tarp ðaliø susiklosto civili-niai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja privatinës teisës normos. Esant tarpðaliø tokiems santykiams, ðalys paèios gali nustatyti taisykles, kuriomis regla-mentuoja savo bendradarbiavimà. Taip pat paþymi, kad jokia konstitucinë nuo-stata nedraudþia laisvoje rinkoje privaèiam subjektui savo nuoþiûra (nepaþeidþiantástatymø) laisvai disponuoti asmeniniu ar patikëjimo teise valdomu turtu. Nuro-do, kad Nuostatø 2.6 punktas, skirtas riboti galimybes atskiriems asmenims, truk-dytø vykdyti esmines Oro uosto funkcijas – uþtikrinti perveþimo oru paslaugomisbesinaudojanèiø keleiviø bei jø transporto priemoniø saugumà, tinkamà tvarkàoro uosto teritorijoje.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas tenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 21 d. sprendimas

panaikinamas ir byla dël norminio administracinio akto teisëtumo nutraukiama.

74

ABTÁ 112 str. 1 d. nustato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotasteismas turi teisæ sustabdyti bylos nagrinëjimà ir nutartimi kreiptis á administraci-ná teismà praðydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (arjo dalis), kuris turëtø bûti taikomas nagrinëjamoje byloje, atitinka ástatymà arVyriausybës norminá aktà.

ABTÁ 2 str. 13 d. norminá teisës aktà apibrëþia kaip ástatymà, administracináar kità teisës aktà, nustatantá elgesio taisykles, skirtas individualiais poþymiaisneapibûdintø subjektø grupei.

Ðio straipsnio 15 d. pateikta administracinio akto sàvoka. Norminis admi-nistracinis aktas – tai vykdant administravimo funkcijas administravimo subjektopriimtas teisës aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poþymiaisneapibûdintø subjektø grupei.

Teisës akto pripaþinimo norminiu administraciniu aktu bûtina sàlyga – jisturi bûti priimtas administravimo subjekto.

Administravimo subjektai pagal ABTÁ 2 str. 3 d.– subjektai, atliekantys vie-ðojo arba vidaus administravimo funkcijas. Bûtinas administravimo subjekto po-þymis – jiems ástatymø nustatyta tvarka suteikti administravimo ágaliojimai.

VÁ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nustatydamas patikëjimo teise valdomoturto (automobiliø stovëjimo aikðtelës) naudojimo reþimà, vieðojo administravimofunkcijø nevykdë, o veikë kaip ûkio subjektas ûkinës komercinës veiklos srityje.Tarp VÁ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir asmenø, besinaudojanèiø automobiliøstovëjimo aikðtelëmis, susiklosto sutartiniai santykiai, reguliuojami civilinës teisësnormomis. Nuostatai vertintini kaip sàlygos, kuriomis gali bûti sudaryta sutartis.Sutartinis santykiø, susiklostanèiø Nuostatø pagrindu, pobûdis netiesiogiai pripa-þástamas ir teismo nutartimi, kuria pradëta byla dël norminio administracinio aktoteisëtumo, kadangi praðoma iðtirti, ar Nuostatai neprieðtarauja teisës normai, nu-statanèiai reikalavimus sutarties sàlygoms, o ne vieðojo administravimo aktui.

Dël nurodytø argumentø nëra pagrindo pripaþinti, kad VÁ Tarptautinio Vil-niaus oro uosto generalinio direktoriaus 2001 m. balandþio 5 d. patvirtinti Tarp-tautinio Vilniaus oro uosto naudojimosi mokamomis automobiliø stovëjimo vie-tomis ir mokamomis aikðtelëmis, rinkliavø ið automobiliø savininkø (vairuotojø)rinkimo nuostatai yra administracinis norminis aktas.

Todël Nuostatø dalies teisëtumas pagal ABTÁ ðeðioliktà skirsná neturëjo bûtitiriamas. Dël ðios prieþasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m.geguþës 21 d. sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama kaip nepriskirtinaadministraciniø teismø kompetencijai (ABTÁ 101 str. 1 p.).

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Administraciniø bylø teisenos ástatymo140 str. 1 d. 5 p.,

n u t a r i a :

75

Apeliaciná skundà tenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 21 d. sprendi-

mà panaikinti ir bylà dël norminio administracinio akto teisëtumo nutraukti.Nutartis neskundþiama.

1.1.13. Dël sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. ásakymuNr. 85 patvirtintos Sutarèiø dël lëðø kompensuojamiesiems vaistams

apimèiø, nustatomø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymoir vykdymo tvarkos 7, 8, 9, 12, 12–1 ir 12–2 punktø teisëtumo



2002 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), Artûro Dri-goto, Stasio Gudyno, Birutës Janavièiûtës ir Romano Kliðausko,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiðkëjui G. Vagnoriui,pareiðkëjo atstovei advokatei J. Judickienei,atsakovo atstovams G. Èerniauskui, H. Baubinui, N. Stasiulienei ir advoka-

tui Z. Peèiuliui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo

Lietuvos Respublikos Seimo nario Gedimino Vagnoriaus praðymà iðtirti, ar Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. ásakymuNr. 85 patvirtinta Sutarèiø dël lëðø kompensuojamiesiems vaistams apimèiø, nu-statomø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarka ne-prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Sveikatos draudimo ástatymui,2002 metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto rodikliø patvirtinimoástatymui, Gydytojo medicinos praktikos ástatymui, Pacientø teisiø ir þalos svei-katai atlyginimo ástatymui bei Sveikatos sistemos ástatymui.


n u s t a t ë :

Pareiðkëjas kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà su praðymuiðtirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d.ásakymu Nr. 85 patvirtinta Sutarèiø dël lëðø kompensuojamiesiems vaistams

76

apimèiø, nustatomø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymo ir vykdymotvarka (toliau – Tvarka) neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29straipsniui, 53 straipsnio l daliai, Sveikatos draudimo ástatymo (toliau – SDÁ) 9straipsniui, 2002 metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto rodikliøpatvirtinimo ástatymui, Gydytojo medicinos praktikos ástatymo (toliau – GMPÁ)17 straipsnio l dalies 2 punktui, Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo ásta-tymo (toliau – PTÞSAÁ) 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsnio l daliai bei Sveikatossistemos ástatymo (toliau – SSÁ) 47 straipsnio l daliai.

Praðyme nurodë, jog Tvarka yra poástatyminis norminis vieðojo administra-vimo teisës aktas, todël tiek pagal savo teisinæ galià, tiek pagal turiná negali prieð-tarauti aukðtesnës galios teisës aktams: Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ásta-tymams. Taèiau:

l. Tvarkos 2 punkte nustatytas lëðø suskirstymas á 4 dalis prieðtarauja SDÁ9 straipsniui ir 2002 metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto rodik-liø patvirtinimo ástatymui, pagal kuriuos, formuojant lëðas kompensuojamiesiemsvaistams ásigyti, nei tokio skirstymo, nei kokiø nors ribojimø dël lëðø priklausy-mo vienai ar kitai grupei nenumatyta.

2. Tvarkos III skyriuje nustatytos vaistø, kuriems gydytojai gali iðraðyti re-ceptus, kvotos nustatomos pagal tam tikrus dydþius, sietinus su tam tikrais praei-ties periodais, t.y. pareiðkëjo teigimu, a priori uþprogramuojama situacija, kaigydytojai, virðijæ nustatytà limità, kuris nepriklauso nuo pacientø sergamumodinamikos ir ligos eigos, neturës teisës iðraðyti recepto kompensuojamiesiemsvaistams, o ligoniai, likæ uþ nustatytos kvotos ribø, praras teisæ ásigyti reikalingøpagal medicinines indikacijas kompensuojamøjø vaistø.

Pareiðkëjas teigia, kad ðios Tvarkos nuostatos prieðtarauja Konstitucijos 29straipsnyje átvirtintam asmenø lygybës principui, Konstitucijos 53 straipsnio l da-liai, kurioje pasakyta, kad pilieèiai turi teisæ á nemokamà medicinos pagalbà vals-tybinëse gydymo ástaigose ir kad tokios pagalbos tvarkà turi nustatyti ástatymas,taip pat prieðtarauja GMPÁ 17 straipsnio l dalies 2 punktui, kuriame átvirtintagydytojo teisë skirti ir iðraðyti vaistus, PTÞSAÁ 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsniol daliai, kuriose átvirtinta paciento teisë gauti kvalifikuotà nemokamà sveikatosprieþiûrà, taip pat SSÁ 47 straipsnio l daliai, kurioje nustatyta, kad valstybës lai-duojamos (nemokamos) sveikatos prieþiûros paslaugos apmokamos ið privalo-mojo sveikatos draudimo fondo, valstybës ar savivaldybiø biudþetø, savivaldybiøsveikatos fondø lëðø.

Pareiðkëjas taip pat nurodë, kad nuo 1997 m. ásigaliojus SDÁ iki tol galiojæsvalstybinis sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimas pakeistas teisiniais drau-diminiais santykiais. SDÁ atsakovui suteikia tik teisæ nustatyti ið PSDF biudþetoapmokamø paslaugø ir kompensuojamøjø vaistø sàraðus, ðiø paslaugø bazines

77

kainas bei kompensuojamøjø vaistø ir medicinos pagalbos priemoniø sàraðus. Ðisvykdomosios valdþios teisiø sàraðas yra aiðkus ir baigtinis. Pareiðkëjo teigimu,Tvarkos 7 punkto nurodymas nustatyti „lëðø kompensuojamiems vaistams apim-tis ligoninëms ir konsultacinëms poliklinikoms“ ir 8 punkto nurodymas nustatyti„Pirminës sveikatos prieþiûros ástaigoms lëðø kompensuojamiems vaistams ap-imtis pagal ankstesniø metø duomenis ir administracinius maþinimo koeficien-tus“ prieðtarauja SDÁ:

a) 20 straipsnio 2 daliai, nes nei ðis, nei kiti ástatymai nepalieka jokiø teisiønei atsakovui, nei Vyriausybei riboti iðlaidø vaistams kompensavimà pagal drau-diminius ávykius;

b) 8 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktams, kurie be jokiø apribojimø ápareigojaið PSDF biudþeto apmokëti „pirminës, antrinës ir tretinës asmens sveikatos prie-þiûros paslaugas“;

c) 8 straipsnio 6 daliai, 9 straipsnio l daliai bei 24 straipsnio l daliai, kurieatsakovui Privalomojo sveikatos draudimo tarnybos teikimu leidþia riboti tik as-mens sveikatos prieþiûros paslaugø ir kompensuojamøjø vaistø sàraðus bei nu-statyti bazines kainas;

d) 16 straipsnio l ir 2 dalims;e) 4 straipsniui, kuriame teigiama,jog „draudiminiai ávykiai yra <...> gydytojo

diagnozuoti <...> draudþiamø asmenø sveikatos sutrikimai ar sveikatos bûklë, kurieyra pagrindas...draudþiamiems asmenims teikti <...>sveikatos prieþiûros paslaugas.Iðlaidos uþ ðias paslaugas nustatytomis sàlygomis apmokamos ið PSDF biudþeto“.

Tvarkos (su 2002 m. birþelio 21 d. ásakymo Nr. 296 papildymais) 12 punktonuostata „jeigu iðlaidos ASPÁ iðraðomiems kompensuojamiems vaistams virðijanustatytà ketvirèio lëðø apimtá, ASPÁ, teikdama apmokëti sàskaitas–faktûras uþkito ketvirèio mënesiais suteiktas paslaugas, jose nurodytà sumà maþina puse su-mos, kuria buvo virðyta ástaigos lëðø kompensuojamiems vaistams apimtis“, pa-reiðkëjo teigimu, prieðtarauja SDÁ:

a) 26 straipsnio 2 daliai, kuri ásakmiai nurodo, jog teritorinë ligoniø kasaapmoka ASPÁ „privalomojo sveikatos draudimo garantuojamø asmens sveikatosprieþiûros paslaugø iðlaidas tik pagal bazines kainas“;

b) 20 straipsnio 2 daliai, kuri ásakmiai nurodo, jog iðlaidos vaistams ásigytikompensuojamos tik „ðio ástatymo nustatyta tvarka“.

Tvarkos 122 punkto nuostata, „jeigu metinës iðlaidos ASPÁ iðraðomiemskompensuojamiems vaistams yra maþesnës uþ nustatytà jø apimtá, ástaiga, suderi-nusi su TLK, teikdama apmokëti sàskaità–faktûrà uþ suteiktas paslaugas, joje nu-rodytà sumà padidina ketvirtadaliu sumos“, paþeidþia SDÁ:

a) 33 straipsnio l ir 2 dalis, kurios TLK leidþia apmokëti tik uþ faktiðkai„draudþiamiesiems suteiktas asmens sveikatos prieþiûros paslaugas“;

78

b) 20 straipsnio 2 daliai, kuri ápareigoja iðlaidas vaistams ásigyti kompen-suoti tik „ðio ástatymo nustatyta tvarka“.

Atsakovas atsiliepime nurodë, jog limitø kompensuojamiesiems vaistamsávedimas neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 53straipsnio l daliai, Sveikatos sistemos ástatymo 47 straipsnio l daliai, Sveikatosdraudimo ástatymo 9 straipsniui, Pacientø teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo ásta-tymo 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsnio l daliai, Gydytojo medicinos praktikosástatymo 17 straipsnio l dalies 2 punktui ir 2002 metø Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudþeto rodikliø patvirtinimo ástatymui.

Teigia, kad PSDF fondo biudþetas yra tvirtinamas ástatymu. Ástatymu metamspatvirtinta iðlaidø kompensuojamiesiems vaistams suma biudþete negali bûti virðy-ta, dël ko privalu efektyviai naudoti tam tikslui skirtas lëðas, jas planuoti bei kontro-liuoti iðlaidas vaistams. Kvotø kompensuojamiesiems vaistams ávedimas ir yra skir-tas ðiems tikslams pasiekti. Tai realizuota ágyvendinant Vyriausybës 2001 m. gruo-dþio 22 d. nutarimu Nr. 1595 patvirtinto priemoniø, leisianèiø sutaupyti PSDF biu-dþeto lëðas, skirtas kompensuoti vaistø ásigijimo iðlaidas, plano priemonæ. Nurodë,kad pagal jo nuostatø 6.7 p. Sveikatos apsaugos ministerija „organizuoja ir koordi-nuoja racionalø Lietuvos gyventojø aprûpinimà bûtinaisiais vaistais ir medicinosprekëmis, renka ir analizuoja informacijà apie vaistus, sudaro vaistø paklausos irpasiûlos balansà, teisinëmis priemonëmis reguliuoja vaistø tiekimà, registruoja vais-tus, kontroliuoja farmacinës veiklos sàlygas“. Todël, patvirtinus nurodytà Tvarkà, jis(atsakovas) ágyvendino jam deleguotas funkcijas, nevirðydamas savo kompetencijos.

Teisëjø kolegija


Sprendþiant, ar Tvarkos nuostatos atitinka pareiðkëjo nurodytus ástatymus,yra bûtina vadovautis teisës teorijoje átvirtintu ástatymo virðenybës prieð poástaty-miná norminá aktà principu. Pagal ðá principà poástatyminis norminis aktas jo re-guliuojamø teisiniø santykiø sferoje:

1) negali panaikinti arba pakeisti nuostatø, tiesiogiai nustatytø ðiuos teisi-nius santykius reguliuojanèiø ástatymø;

2) gali reglamentuoti ðiuos teisinius santykius tik ta apimtimi, kuri tiesiogiaiir aiðkiai apibrëþta ástatymo, t.y. reglamentuoti teisinius santykius pagal ástatymojam suteiktà specialiàjà kompetencijà.

Todël, nagrinëjant ðià bylà, yra bûtina nustatyti ir apibrëþti Tvarkos regu-liuojamø teisiniø santykiø sferà; nustatyti ástatymus, kurie reguliuoja ðiuos santy-kius; nustatyti, ar Tvarkos (pareiðkëjo nurodytos) nuostatos tiesiogiai nesikerta suástatymø nuostatomis; nustatyti atsakovo specialiàjà kompetencijà, reglamentuo-jant ðiuos santykius.

79

Ið Tvarkà patvirtinanèio atsakovo ásakymo matyti, kad Tvarka patvirtinta,ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. gruodþio 22 d. nutarimuNr. 1595 patvirtintas Priemones, leisianèias subalansuoti privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudþeto iðlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Nurodytas Vy-riausybës nutarimas priimtas pakeièiant Vyriausybës 2000 m. sausio 24 d. nutari-mà Nr. 84 „Dël ambulatoriniam gydymui skirtø vaistø, kompensuojamø ið priva-lomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðø, baziniø kainø apskaièiavimo tvar-kos patvirtinimo”, kuris priimtas vadovaujantis SDÁ 9 straipsnio 1 dalimi (Þin.,2000, Nr. 9–219). Paèioje Tvarkoje nurodyta, kad ji reglamentuoja: lëðø kompen-suojamiesiems vaistams paskirstymà; jø apimties, nustatomos asmens sveikatosprieþiûros ástaigai, apskaièiavimo tvarkà; sutartiniø ásipareigojimø dël lëðø kom-pensuojamiesiems vaistams apimties vykdymo tvarkà (Tvarkos 1 p.). Taigi kon-statuotina, kad Tvarkos tiesioginio reguliavimo sfera yra vaistø ásigijimo iðlaidøkompensavimas apdraustiesiems, t.y. teisiniai santykiai, kurie reguliuojami spe-cialiu ástatymu – SDÁ, kuris ir nustato atsakovo specialiàjà kompetencijà, regla-mentuojant ðiuos santykius.

Aukðèiau nurodyti teisiniai santykiai, viena vertus, atsiranda procedûroje,kuria iðraðomi kompensuojamieji vaistai apdraustiesiems, t.y. gydymo procedû-roje, kurioje dalyvauja pats apdraustasis ir skiriantis (iðraðantis) jam vaistus gy-dytojas. Todël jie patenka á SSÁ, nustatanèio bendràsias sveikatos atgavimo tai-sykles, GMPÁ bei PTÞSAÁ, nustatanèiø pagrindines paciento (apdraustojo) ir gy-dytojo teises gydymo procedûroje, reguliavimo sferà. Pareiðkëjo nurodytos ðiøástatymø normos (SSÁ 47 str. 1 d., GMPÁ 17 str. 1 d. 2 p., PTÞSAÁ 3 str. 2 d. ir 4 str.1 d.) yra asmens sveikatos prieþiûros ir kartu nemokamos medicinos pagalbosvalstybinëse gydymo ástaigose teikimo uþtikrinimo ástatyminiai garantai. Kita ver-tus, ðie teisiniai santykiai tiesiogiai susijæ su PSDF biudþeto asignavimø dalyje„Iðlaidos vaistø ir medicinos pagalbos priemoniø ásigijimui kompensuoti“ panau-dojimu, uþ kurá (biudþeto lëðø panaudojimo teisingumo ir racionalumo aspektu)atsakinga ASPÁ ir su ja vidaus administravimo santykiais susietas vaistus iðraðan-tis gydytojas. Todël jie taip pat patenka (ðios bylos atveju) á Lietuvos Respublikos2002 metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto rodikliø patvirtinimoástatymo bei Vyriausybës 1996 m. lapkrièio 29 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintøLietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto sudarymoir vykdymo taisykliø (toliau – Taisyklës) reguliavimo sferà. Ðie teisës aktai skirtiuþtikrinti apdraustøjø asmenø sveikatos prieþiûros ekonominá pagrindà.

Kolegija paþymi, kad galimi ðiø grupiø teisës aktø dialektiniai prieðtaravi-mai gali ir turi bûti sprendþiami tik ástatymo nustatyta tvarka. Tai nurodyta Kon-stitucijos 53 straipsnio 1 dalyje, pagal kurià pilieèiams nemokamos medicinospagalbos valstybinëse gydymo ástaigose teikimo tvarkà nustato ástatymas. Tai matyti

80

ið SDÁ 2 straipsnio 2 dalyje pateikto privalomojo sveikatos draudimo apibûdini-mo, pagal kurá privalomasis sveikatos draudimas – valstybës nustatyta asmenssveikatos prieþiûros ir ekonominiø priemoniø sistema, ðio ástatymo nustatytaispagrindais ir sàlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudþia-miems asmenims sveikatos prieþiûros paslaugø teikimà bei iðlaidø uþ suteiktaspaslaugas kompensavimà. Tai matyti ir ið SSÁ 3 straipsnio 4 punkto, pagal kurá tikástatymai nustato nacionalinës sveikatos sistemos iðtekliø struktûrà ir jø valdymopagrindus. Kolegija taip pat paþymi, kad SDÁ taip pat nustato PSDF biudþetoformavimo ir iðlaidø asmens sveikatos prieþiûros paslaugoms kompensavimo iðprivalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto pagrindus (SDÁ 1 str.). Taigi da-rytina iðvada, kad SDÁ, kaip specialusis teisës aktas, reglamentuojantis teisiniussantykius dël vaistø ásigijimo iðlaidø kompensavimo apdraustiesiems ið PSDF biu-dþeto lëðø ir santykius dël PSDF biudþeto formavimo, yra tas ástatymas, kuris (irtik jis) skirtas tiesiogiai iðspræsti minëtus prieðtaravimus. Tai reiðkia, kad Tvarkosnuostatos, kurios pagal jø esmæ ir atsakovo paaiðkinimus skirtos ekonominëmispriemonëmis motyvuoti kompensuojamuosius vaistus iðraðantá gydytojà iðraðytiðiuos vaistus apdraustiesiems pagal nustatytas lëðas, ásigijimo iðlaidø kompensa-vimo pagrindus ir sàlygas. Tvarkos nuostatø neatitikimas SDÁ nuostatø tiek, kiekðios nuostatos lieèia SSÁ, GMPÁ ir PTÞSAÁ reguliavimo sferà, laikytinos neatitin-kanèiomis ir SSÁ, GMPÁ bei PTÞSAÁ.

Kolegija paþymi, kad SDÁ nustato ðiuos iðlaidø vaistams, iðraðytiems ap-draustøjø ambulatoriniam gydymui, kompensavimo apribojimus:

1. Kompensuojamos iðlaidos ne visiems vaistams, o tik tiems, kurie átrauktiá kompensuojamøjø vaistø (KV) sàraðà, kurá nustato atsakovas Privalomojo svei-katos draudimo tarybos teikimu (SDÁ 9 str. 1 d.).

2. Kompensuojama ne visa KV ásigijimo kaina, o tik jø bazinë kaina, kuriàapskaièiuoja atsakovas Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka(SDÁ 9 str. 1 d.).

3. Visa bazinë KV kaina kompensuojama ne visiems apdraustiesiems, o tikiðvardytiems SDÁ 9 straipsnio 2 dalyje. Pagal ðio straipsnio 2 dalies 3 punktà visabazinë kompensuojamøjø vaistø ambulatoriniam gydymui kaina kompensuojamaapdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir bûklës, áraðyti á atsa-kovo patvirtintà sàraðà.

4. 80 proc. bazinës KV kainos kompensuojama tik SDÁ 9 straipsnio 3 dalyjeiðvardytiems apdraustiesiems, tarp jø ir apdraustiesiems, kuriems diagnozuotosligos, sindromai ir bûklës, áraðyti á atsakovo patvirtintà sàraðà.

5. 90 ir 50 proc. bazinës KV kainos kompensuojama apdraustiesiems, ku-riems diagnozuotos ligos, sindromai ir bûklës, áraðyti á atsakovo patvirtintussàraðus.

81

Nurodytø, tiesiogiai ástatymo nustatytø, apribojimø visuma ið esmës yra me-chanizmas, skirtas teisinëmis priemonëmis subalansuoti PSDF biudþeto galimy-bes padengti vaistø ásigijimo iðlaidas su tokiø lëðø faktiniu poreikiu. (Paþymëtina,kad nurodytam lëðø poreikiui padidëjus dël PSDF biudþeto tvirtinimo metu nenu-matytø prieþasèiø ir ðio biudþeto stabilizavimui pagal SDÁ 14 straipsnio 2 dalá, 21straipsná ir atitinkamas Taisykliø nuostatas gali bûti panaudojami papildomi vals-tybës biudþeto asignavimai bei PSDF biudþeto rezervo lëðos). Atsakovo dalyva-vimo nurodytame mechanizme bûdai (minëtø KV ir ligø sàraðø sudarymas, KVbaziniø kainø apskaièiavimas) aiðkiai apibrëþti SDÁ 9 straipsnio 1–4 dalyse. Oatsakovo nurodyta SDÁ 9 straipsnio 1 dalies nuostata („apdraustiesiems kompen-suojamos iðlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos prie-monëms, iðraðytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijosnustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu“) bei ðio straips-nio 5 dalies nuostata („kompensuojamøjø vaistø, skirtø ambulatoriniam gydymui,ásigijimo iðlaidø kompensavimo tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija“),aiðkinant jas sisteminiu teisës aiðkinimo metodu, pagal aukðèiau nurodytas Kon-stitucijos, SSÁ ir SDÁ nuostatas, taip pat pagal jø suformulavimo konstrukcijà yranormos, skirtos nustatyti atitinkamø veiksmø procedûrà, o ne ðiø veiksmø mate-rialiná turiná. Todël ðios ástatymo nuostatos negali bûti teisinis (ástatymo nustaty-tas) pagrindas, leidþiantis atsakovui nustatyti papildomus minëto mechanizmo ele-mentus. Toks pagrindas negali bûti ir atsakovo bendràjà kompetencijà nustatan-tys Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo 26, 29 straipsniai bei Vyriausybës1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 patvirtintø atsakovo nuostatø 6.7 punktas,nes, kaip nurodyta aukðèiau, Tvarkos nuostatø teisëtumà lemia specialiosios (nu-statytos SDÁ), o ne bendrosios atsakovo kompetencijos ribos.

Atsiþvelgiant á iðdëstytus argumentus, darytina iðvada, kad Tvarkos 7, 8, 9,12, 12–1 ir 12–2 punktø nuostatos dël lëðø kompensuojamiesiems vaistams apim-ties nustatymo ir ðiø apimèiø virðijimo ar lëðø sutaupymo finansiniø pasekmiønustatymo prieðtarauja SDÁ 9 straipsniui, Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, SSÁ47 straipsnio 1 daliai, GMPÁ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui, PTÞSAÁ 3 straips-nio 2 daliai ir 4 straipsnio 1 daliai.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 114 str. 1 d., 115 str. 1 d. 2 p.,


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m.vasario 14 d. ásakymu Nr. 85 „Dël sutarèiø dël lëðø kompensuojamiesiems vais-tams apimèiø, nustatomø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymo irvykdymo tvarkos“ patvirtintos Sutarèiø dël lëðø kompensuojamiesiems vaistams

82

apimèiø, nustatomø asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms, sudarymo ir vykdymotvarkos 7, 8, 9, 12, 12–1 ir 12–2 punktai prieðtarauja Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos 53 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo ástaty-mo 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ástatymo 47 straipsnio1 daliai, Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos ástatymo 17 straips-nio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos pacientø teisiø ir þalos sveikataiatlyginimo ástatymo 3 straipsnio 2 daliai bei 4 straipsnio 1 daliai ir laikyti ðiuospunktus panaikintais.

Ðis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis irneskundþiamas.

Sprendimas skelbiamas Valstybës þiniose.

1.1.14. Dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininko 2000 m.birþelio 30 d. ásakymu Nr. 138 patvirtintos Valstybinëje mokesèiøinspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymø ir skundø nagrinëjimo

bei atsakymø ir informacijos interesantams teikimo tvarkos46 punkto atitikimo Administraciniø bylø teisenos

ástatymo nuostatoms



2002 m. lapkrièio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), Artûro Drigoto, Al-girdo Taminsko, Nijolës Piðkinaitës ir Rièardo Pilièiausko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant atsakovo atstovams H. Bersekerskui, R. Juodeikiui,treèiojo suinteresuoto asmens atstovui A. Gruodþiui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo

Kauno apygardos administracinio teismo praðymà iðtirti, ar Valstybinës mokesèiøinspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos 2000 m. birþelio 30 d.ásakymo Nr. 138 „Dël Valstybinëje mokesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pa-siûlymø ir skundø nagrinëjimo bei atsakymø ir informacijos interesantams teiki-mo tvarkos patvirtinimo“ 46 punktas, kuris numato, kad jeigu, interesanto nuo-mone, Inspekcijos pateiktas paaiðkinimas ar informacija yra neteisinga ar neiðsa-mi, interesantas Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka Valstybi-

83

næ mokesèiø inspekcijà turi teisæ apskøsti administraciniam teismui, atitinka Lie-tuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. 15 p., 5 str. 1 d.ir 15 str. 1 d. l p. iðdëstytas nuostatas.


n u s t a t ë :

Kauno apygardos administracinis teismas nagrinëjo administracinæ bylà pa-gal UAB „Egisa“ skundà dël Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos2002 m. kovo 29 d. paaiðkinimo Nr. 09–05/199–202218 pirmosios dalies pripaþi-nimo neteisëta ir negaliojanèia.

Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. spalio 10 d. nutartimibylos nagrinëjimà sustabdë ir kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teis-mà su praðymu iðtirti, ar Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respub-likos finansø ministerijos 2000 m. birþelio 30 d. ásakymo Nr. 138 „Dël Valstybi-nëje mokesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymø ir skundø nagrinëjimobei atsakymø ir informacijos interesantams teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau– Tvarka) 46 punktas, kuris numato, kad jeigu, interesanto nuomone, Inspekcijospateiktas paaiðkinimas ar informacija yra neteisinga ar neiðsami, interesantas Ad-ministraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka Valstybinæ mokesèiø ins-pekcijà turi teisæ apskøsti administraciniam teismui, atitinka Lietuvos Respubli-kos administraciniø bylø teisenos ástatymo (toliau – ABTÁ) 2 str. 15 p., 5 str. 1 d.ir 15 str. 1 d. l p. iðdëstytas nuostatas.

Kauno apygardos administracinis teismas praðymà grindþia ðiais argumentais:Vieðojo administravimo ástatymo 3 str. 18 p. (1999 m. birþelio 17 d. Nr. VIII–

1234 redakcija) nurodyta, kad administracinis sprendimas – tai vieðojo administra-vimo institucijos valia, iðreikðta administraciniame akte. Lietuvos Respublikos ad-ministraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. 15 p. nurodo, kad administracinis aktas– tai vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisësaktas. Taip pat Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 str.1 d. numato, kad administraciniai teismai sprendþia bylas dël valstybinio admi-nistravimo subjektø priimtø teisës aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat ðiø subjektøatsisakymo atlikti jø kompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumoar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismo nuomone, ginèijamame raðte (paaið-kinime) iðdëstyta tik Inspekcijos nuomonë ir tai nëra administracinis aktas. Todëlpareiðkëjui tai nëra privaloma, o yra tik informacinio pobûdþio. Toks Inspekcijospaaiðkinimas nesukelia jokiø teisiniø pasekmiø ir nesukuria jokiø teisiø ir pareigø.

Atsakovas Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansøministerijos (toliau – VMI prie FM) nurodë, jog Tvarkos 46 p. nuostata jau pagalsavo konstrukcijà negali prieðtarauti ABTÁ nuostatoms, nes nenumato kitokio nei

84

ABTÁ nustatytas ginèo sprendimo teisinio pagrindo ar bûdo. Tvarka (46 p.) nusta-to, kad galima apskøsti „neteisingà ar neiðsamø Valstybinës mokesèiø inspekcijospaaiðkinimà“. Tvarkos 46 p. vartojamas þodis „paaiðkinimas“ nëra sàvoka (tokiasàvoka Tvarkoje nenustatyta), todël turi bûti suprantamas lingvistine prasme.Gali atsitikti taip, kad minëtuose raðytiniuose „paaiðkinimuose“ tam tikrais atve-jais (vertinant dokumento turiná, o ne apiforminimà) bûtø iðreikðtas „administra-cinis sprendimas“, ar „vieðojo administravimo institucijos valia, iðreikðta admi-nistraciniame akte“, todël Tvarkoje bendrai yra nurodyta, kokio norminio teisësakto pagrindu ir kokiais terminais galima bûtø apskøsti toká paaiðkinimà. Taèiaukonkretus paaiðkinimas (kurá UAB „Egisa“ apskundë apygardos administraci-niam teismui) „administracinio sprendimo“ ar “vieðojo administravimo institu-cijos valios, iðreikðtos administraciniame akte“, kriterijø neatitinka, kà ir nusta-të apygardos administracinis teismas. Todël Tvarkos 46 p. nuostatos neprieðta-rauja ABTÁ.

Atsakovas nurodo, jog Tvarkos 46 punktas negali prieðtarauti ABTÁ jauvien dël to, kad Tvarka nëra norminis teisës aktas ir niekaip juridiðkai negali turë-ti ir neturi átakos ABTÁ, t.y. norminio teisës akto, taikymui. Pati Tvarka (taip pat irTvarkos 46 punktas) yra skirta tik VMI prie FM ir apskrièiø valstybiniø mokes-èiø inspekcijø darbuotojams ir nenustatë jokiø pareigø mokesèiø mokëtojams(ar kitiems asmenims). Tvarka pateikta mokesèiø mokëtojø þiniai tik siekiant,kad jie galëtø susipaþinti su mokesèiø inspekcijos sistemos darbuotojø veiksmøatlikimo taisyklëmis konkreèioje mokesèiø administravimo srityje. Tvarka „inte-resanto“ teisës nekonstatuoja, o tik informuoja apie tokios teisës buvimà ABTÁnuostatose.

Teisëjø kolegija


Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø minis-terijos virðininko 2000 m. birþelio 30 d. ásakymu Nr. 138 patvirtinta Valstybinëjemokesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymø ir skundø nagrinëjimo beiatsakymø ir informacijos interesantams teikimo tvarka yra norminis teisës aktas.Valstybinë mokesèiø inspekcija yra vieðojo administravimo subjektas, administ-ruojantis mokesèius. Pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 16 str. á mokesèiøadministratoriaus pareigas áeina paaiðkinimø mokesèiø mokëtojams mokesèiø mo-këjimo klausimais teikimas. Ðio ástatymo 18 str. numatyta, kad mokesèiø admi-nistratorius ar jo pareigûnas, ágyvendindamas jam suteiktas teises ir eidamas pa-reigas, atliekamus veiksmus áformina sprendimais. Sprendimø formas nustatocentrinis mokesèio administratorius (Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietu-vos Respublikos finansø ministerijos). Formos gali bûti ávairios: aktai, paþymos,

85

nurodymai, teikimai, paaiðkinimai, nutarimai, raginimai ir kt. Baigtinio formøsàraðo ástatymas nenustato. Mokesèiø administravimo ástatymo 21 str. suteikiamokesèiø mokëtojui teisæ ið mokesèiø administratoriaus gauti informacijà, reika-lingà mokesèio ástatymui vykdyti. Informacija teikiama pagal Valstybinëje mo-kesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymø ir skundø nagrinëjimo bei atsa-kymø ir informacijos interesantams teikimo tvarkà. Ið to darytina iðvada, kad ðiTvarka nustato vienos ið mokesèiø administratoriaus pareigø (teikti paaiðkinimusmokesèiø mokëtojams mokesèiø mokëjimo klausimais) vykdymo, o kartu ir mo-kesèio mokëtojo teisës gauti reikiamus paaiðkinimus realizavimo taisykles. Taireiðkia, kad Tvarka yra teisës aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individu-aliais poþymiais neapibûdintø subjektø grupei, t.y. norminis teisës aktas, nustaty-ta tvarka paskelbta leidinyje Valstybës þinios (Þin., 2000, Nr. 67–2043).

Paaiðkinimo teikimas pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 18 str. lai-kytinas mokesèiø administratoriaus, t.y. valstybinio administravimo subjekto, vyk-danèio ástatyme nustatytas pareigas, atliekamu veiksmu. Valstybinio administra-vimo subjekto veiksmo teisëtumo tikrinimas priskirtas administraciniø teismø kom-petencijai. Tai numato ABTÁ 15 str. 1 d. 1 punktas. Kartu tai reiðkia, kad Tvarkos46 punktas, numatantis galimybæ dël Valstybinës mokesèiø inspekcijos pateiktopaaiðkinimo paduoti skundà administraciniam teismui, neprieðtarauja ABTÁ 15 str.1 d. l punktui.

Tvarkos 46 punktas neprieðtarauja ir ABTÁ 2 str. 15 p., kuriame pateikiamasadministracinio akto apibrëþimas. Kadangi pagal ABTÁ 15 str. 1 d. administraci-niai teismai nagrinëja bylas ne tik dël teisës aktø, bet ir dël veiksmø teisëtumo,paaiðkinimø teikimas neabejotinai laikytinas veiksmu, dël kurio teisëtumo pagalABTÁ 15 str. 1 d. gali bûti skundþiamasi administraciniam teismui. Nors, atsiþvel-giant á Mokesèiø administravimo ástatymo 21 str. redakcijà, Mokesèiø inspekci-jos paaiðkinimas tam tikrais atvejais galëtø bûti laikomas administraciniu teisësaktu. Ið esmës tai nurodoma ir atsakovo Valstybinës mokesèiø inspekcijos bylojepateiktame atsiliepime.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos pagal Tvarkà teikiami paaiðkinimai nëravien tik informacinio pobûdþio raðtai. Pirma, mokesèiø mokëtojas, gavæs toká rað-tà, galëtø pagrástai manyti, kad jo teisëtiems turtiniams ir neturtiniams interesamskyla paþeidimo grësmë, pasireiðkianti galimybe permokëti mokesèius, padarytiklaidø apskaièiuojant mokesèius, sukelti mokestinius ginèus ar kitokias neigia-mas pasekmes, galinèias atsirasti neteisingai vykdant prievolæ mokëti mokesèius.Antra, paèiame Mokesèiø administravimo ástatyme yra numatyta, kad ðie paaiðki-nimai gali sukelti teisines pasekmes. Ðio ástatymo 39 ir 391 straipsniuose numaty-ta, kad klaidingas mokesèiø administratoriaus paaiðkinimas gali bûti pagrindasatleisti mokesèiø mokëtojà nuo baudø ir delspinigiø. Tai reiðkia, kad paaiðkini-

86

mas gali sukelti naujus teisinius santykius tarp mokesèio mokëtojo ir mokesèiøadministratoriaus. Teisinius santykius sukelia tik juridiniai faktai. Juridiniai fak-tai yra skirstomi á ávykius ir veiksmus. Neabejotina, kad Valstybinës mokesèiøinspekcijos pagal Tvarkà paaiðkinimo teikimas yra veiksmo atlikimas. Ðis veiks-mas yra atliekamas ne laisva mokesèiø administratoriaus nuoþiûra, o vykdant ásta-tyme numatytà pareigà teikti tokius paaiðkinimus. Ðià pareigà atitinka mokesèiomokëtojo teisë gauti reikiamà informacijà. Paaiðkinimo teikimas, kaip veiksmas,gali bûti teisëtas ar neteisëtas, todël gali bûti skundþiamas teismui.

ABTÁ 5 str. 1 d. suteikia teisæ kiekvienam suinteresuotam subjektui ástatymønustatyta tvarka kreiptis á teismà, kad bûtø apginta paþeista ar ginèijama jo teisëarba ástatymø saugomas interesas. Kreipimasis á teismà nurodant, kad paaiðkini-mas yra neteisingas ir kad, pavyzdþiui, siûloma mokëti per daug mokesèiø, lei-dþia asmeniui teisinëje valstybëje priimtu bûdu ginti savo interesus. Valstybinësmokesèiø inspekcijos pagal Tvarkà teikiami paaiðkinimai tiesiogiai susijæ su mo-kesèiø mokëtojø turtiniais interesais mokant ir apskaièiuojant mokesèius. Bylosiðsprendimas teisme gali apsaugoti mokesèiø mokëtojà nuo mokesèiø permokø,klaidø apskaièiuojant mokesèius, mokestiniø ginèø ir taip iðvengti turtiniø intere-sø paþeidimo ar kitokiø neigiamø pasekmiø, galinèiø kilti neteisingai vykdant prie-volæ mokëti mokesèius.

Teisë ginti interesus teisme pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir tarp-tautines sutartis laikoma svarbia þmogaus teise. Ðios teisës turiná ne kartà yraaiðkinæs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 1997 m. spalio 1 d. nutari-me Konstitucinis Teismas nurodë: „Kaip minëta, viena pagrindiniø þmogaus tei-siø gynybos garantijø yra jo teisë kreiptis á teismà. Ðios teisës ágyvendinimà lemiapaties asmens suvokimas, kad jo teisës ar laisvës paþeidþiamos. Niekas negalikliudyti jam kreiptis á teismà. Kreipimasis á teismà yra subjektyvi procesinë Kon-stitucijos garantuota asmens teisë, nes Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje daly-je nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinës teisës ar laisvës paþeidþiamos, turi teisækreiptis á teismà.“ Konstitucinio Teismo 2000 m. geguþës 8 d. nutarime konsta-tuota, kad asmeniui jo paþeistø teisiø gynyba teisme garantuojama nepriklauso-mai nuo jo teisinio statuso, kad teisme turi bûti ginamos asmenø paþeistos teisës irteisëti interesai nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai átvirtinti Konstitucijo-je, ar ne. Ðio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarime apie þmogaus teisæ kreiptis áteismà kalbama taip: „Paþymëtina, jog pagal Konstitucijà ástatymø leidëjas turipareigà nustatyti toká teisiná reguliavimà, kad visus ginèus dël asmens teisiø arlaisviø paþeidimo bûtø galima spræsti teisme. Gali bûti nustatyta ir ikiteisminëginèø sprendimo tvarka. Taèiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, ku-riuo bûtø paneigta asmens, mananèio, kad jo teisës ar laisvës paþeidþiamos, teisëginti savo teises ar laisves teisme.“

87

Remiantis ðiais Konstitucinio Teismo nutarimais, gali bûti daroma iðvada,kad teisæ á teisminæ gynybà turi ne tik asmuo, kurio teisës ar laisvës objektyviaiyra paþeistos, bet ir asmuo, kuris mano, kad jo teisës ar laisvës yra paþeistos. Ðiteisë turi bûti uþtikrinta kiekvienam asmeniui, kuriam atrodo, kad jo teisës ar lais-vës paþeidþiamos. Valdþios institucijø ar pareigûnø teiginiai ar suvokimas, kadjokie apribojimai teisëms ar laisvëms nekyla, negali bûti pagrindas neleisti nau-dotis teise á teisminæ interesø gynybà.

Viena ið pagrindiniø administraciniø bylø teisenos paskirèiø, kilus kon-fliktui tarp administravimà vykdanèiø subjekto ir asmens, yra uþtikrinti greitàðio konflikto iðsprendimà bei garantuoti, kad asmens teisës ir laisvës bûtø ap-gintos. Teisena, kuria bûtø siekiama susiaurinti þmogaus teises, nesuderinamasu konstitucine teisingumo vykdymo funkcija. Dël teisingumo administracinësebylose negalëtø bûti formuluojamos taisyklës, nustatanèios þemesná þmogausteisiø apsaugos standartà, uþ nustatytàjá vykdomosios valdþios institucijø pri-imtais aktais.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 115 str. 1 d. 1 punktu,


Pripaþinti, kad Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikosfinansø ministerijos virðininko 2000 m. birþelio 30 d. ásakymu Nr. 138 patvirtin-tos Valstybinëje mokesèiø inspekcijoje gaunamø praðymø, pasiûlymø ir skundønagrinëjimo bei atsakymø ir informacijos interesantams teikimo tvarkos 46 punk-tas ta apimtimi, kuria numato, kad jeigu, interesanto nuomone, Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos pateiktas paaiðkinimas ar informacija yra neteisinga ar neiðsa-mi, interesantas Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka Valstybi-næ mokesèiø inspekcijà turi teisæ apskøsti administraciniam teismui, neprieðtarau-ja Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 2 str. 15 punktui,5 str. 1 d. ir 15 str. 1 d. l punktui.

Ðis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis irneskundþiamas.

88

1.1.15. Dël sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymuNr. 171 patvirtintø Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemosvalstybës ir savivaldybës asmens sveikatos prieþiûros vieðøjøástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punkto ir sveikatos apsaugos

ministro 2001 m. balandþio 2 d. ásakymo Nr. 2411 punkto teisëtumo



2002 m. gruodþio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Drigoto, R. Pilièiausko,G. Godos ir A. Kruopio,

sekretoriaujant R. Barysaitei,dalyvaujant atsakovo – Sveikatos apsaugos ministerijos – atstovui M. Kruo-

pui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal Lietuvos vy-

riausiojo administracinio teismo nutartá dël norminio administracinio akto teisë-tumo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas – Tauragës rajono pirminës sveikatos prieþiûros centras – krei-pësi á Klaipëdos apygardos administraciná teismà, praðydamas panaikinti Taura-gës rajono savivaldybës tarybos 2001 m. rugsëjo 19 d. sprendimà Nr. 568 dele-guoti á Vieðosios ástaigos Tauragës rajono pirminës sveikatos prieþiûros centrostebëtojø tarybà A. Jancevièiø ir A. Pieèienæ, 2001 m. gruodþio 19 d. sprendimoNr. 659 l ir 3 punktus, ápareigojanèius ðios ástaigos direktoriø iki 2001 m. gruo-dþio 30 d. sudaryti ástaigoje stebëtojø tarybà ir raðtu pasiaiðkinti dël neávykdytotarybos sprendimo. Reikalavimà grindë ðios ástaigos direktoriaus patvirtintaisPirminës sveikatos prieþiûros centro stebëtojø tarybos nuostatais, apibrëþian-èiais asmenø, negalinèiø bûti stebëtojø tarybos nariais, ratà, ir ástaigos vadovoteisæ nepatvirtinti deleguotø á stebëtojø tarybà asmenø, jeigu tai prieðtarauja ástai-gos interesams.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiðkëjo skundà, nurodë,kad Tauragës rajono pirminës sveikatos prieþiûros centro vadovo 2001 m. geguþës

89

9 d. ásakymu Nr. 61 patvirtinti stebëtojø tarybos nuostatai suteikia ástaigos vado-vui ágaliojimus tvirtinti stebëtojø tarybos nuostatus, nustatanèius tokios tarybosnariø teises ir pareigas, paskyrimo ir atðaukimo tvarkà bei darbo apmokëjimosàlygas. Teismas konstatavo, kad ir Tauragës rajono savivaldybës taryba, ir Vie-ðosios ástaigos Pirminës sveikatos prieþiûros centras vadovas privalo vadovautisLietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 33 straipsnio 5 daliesnuostatomis, apibrëþianèiomis asmenis, negalinèius áeiti á stebëtojø tarybos sudë-tá, taèiau, aiðkindamas ðio ástatymo 31 ir 33 straipsnius, Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 171 „Dël Lietuvosnacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prie-þiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo“ patvirtintø LNSS valsty-bës ir savivaldybës asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuo-statø 31 punktà (2001 m. balandþio 9 d. ásakymo Nr. 254 redakcija) ir Tauragësrajono pirminës sveikatos prieþiûros centro vadovo 2001 m. geguþës 9 d. ásaky-mu Nr. 61 patvirtintus stebëtojø tarybos nuostatus, teismas padarë iðvadà, kadástaigos vadovui, turinèiam aukðtesnës galios teisës aktais suteiktà teisæ patvirtintistebëtojø tarybos nuostatus, tarybos sudëtá, kartu suteikta teisë nustatyti stebëtojøtarybos nuostatuose papildomas, Sveikatos prieþiûros ástaigø ástatyme nenustaty-tas, sàlygas, draudþianèias bûti tos ástaigos stebëtojø tarybos nariais.

Tauragës rajono savivaldybë nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozi-cija, teigdama, kad teismas netinkamai aiðkino materialines teisës normas. Josnuomone, ástaigos stebëtojø tarybos sudarymas negali prieðtarauti Lietuvos Res-publikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatyme átvirtintai jø sudarymo tvarkai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinëdamas administracinæbylà apeliacine tvarka, 2002 m. spalio 18 d. nutartimi bylà sustabdë ir nutarëiðtirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d.ásakymu Nr. 171 „Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savi-valdybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvir-tinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savivaldybës asmens sveikatos prieþiûrosvieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punktas (2001 m. balandþio 9 d. ásakymoNr. 254 redakcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.balandþio 2 d. ásakymo Nr. 241 „Dël vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëto-jø tarybø“ 1 punktas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigøástatymo 28 straipsnio 1 punktà, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktà, 30 straipsnio 1dalá, 31 straipsnio 2 dalá ir 33 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis.

Kolegija suabejojo, ar sveikatos apsaugos ministro minëtø ásakymø nuosta-tomis, nustatanèiomis stebëtojø tarybø formavimo tvarkà ir suteikianèiomis vie-ðosios sveikatos prieþiûros ástaigos vadovui atitinkamas teises jas formuojant, ne-buvo virðyta sveikatos apsaugos ministro kompetencija.

90

Rengiant bylà Vyriausiojo administracinio teismo posëdþiui buvo gautasatsakovo sveikatos apsaugos ministro K.R. Dobrovolskio paaiðkinimas. Jameiðdëstomi argumentai, kad sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ása-kymu Nr. 171 „Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savi-valdybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvir-tinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûrosvieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punktas ir sveikatos apsaugos ministro2001 m. balandþio 2 d. ásakymo Nr. 241 „Dël vieðøjø sveikatos prieþiûros ástai-gø stebëtojø tarybø“ l punktas neprieðtarauja Sveikatos prieþiûros ástaigø ásta-tymui. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymas Nr. 171 „DëlLietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens svei-katos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo“ yra tik pavyz-dinio pobûdþio ir skirtas ástaigoms ir steigëjams palengvinti jø darbà kuriantástatus. Èia nurodama, kas turëtø bûti átvirtinta ástaigos ástatuose bei stebëtojøtarybos darbo nuostatuose, o kiekviena vieðoji sveikatos prieþiûros ástaiga turiparengti konkreèius savo ástaigos ástatus, o steigëjas juos patvirtinti. Sveikatosapsaugos ministro 2001 m. balandþio 2 d. ásakymas Nr. 241 „Dël vieðøjø svei-katos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybø“, atsakovo nuomone, nenustatë kito-kios stebëtojø tarybos formavimo tvarkos ir nesuteikë vieðosios sveikatos prie-þiûros ástaigos vadovui atitinkamø teisiø jà formuojant. Ðiuo ásakymu vieðosiossveikatos prieþiûros ástaigos vadovai ápareigojami patvirtinti stebëtojø tarybossudëtá ið tokiø nariø, kuriuos delegavo Sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 33straipsnio 3 dalyje iðvardyti subjektai. Teisë tvirtinti stebëtojø tarybos darbonuostatus 2001 m. balandþio 2 d. ásakymu Nr. 241 „Dël vieðøjø sveikatos prie-þiûros ástaigø stebëtojø tarybø“ ir 2001 m. balandþio 19 d. ásakymu Nr. 254„Dël sveikatos apsaugos ministro 2000 m kovo 23 d. ásakymo Nr. 171 „DëlLietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens svei-katos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo“ dalinio pa-keitimo“ suteikta ástaigø vadovams, nes, nesant tinkamo stebëtojø tarybø darboreglamentavimo, ástatyme nurodytos institucijos paskirdavo savo atstovus á ste-bëtojø tarybà, taèiau ðios ilgà laikà nesusirinkdavo á pirmàjá posëdá, nebuvoaiðku, kas ir kaip organizuoja posëdþius.

Vyriausiojo administracinio teismo posëdyje Sveikatos apsaugos ministeri-jos atstovas M. Kruopas ið esmës pakartojo ministro raðytame paaiðkinime iðdës-tytus argumentus.



91

Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d.ásakymo Nr. 171 „Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës irsavivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatøpatvirtinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatosprieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punkto atitikimo LietuvosRespublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29straipsnio 2 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33straipsnio 1, 3 ir 5 dalims

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 171 ,,DëlLietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens svei-katos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo“ patvirtintiLNSS valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pa-vyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriø pagrindu privalu rengti ir priimtikonkretø LNSS vieðosios ástaigos teisiná dokumentà – ástatus. Sveikatos apsau-gos ministro ásakyme nurodoma, kad Nuostatai tvirtinami vadovaujantis LietuvosRespublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymu. Dokumentas paskelbtas Lie-tuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisësaktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Pagal ðiuos poþymiusir pagal akte suformuluotø elgesio taisykliø pobûdá bei subjekto, kuriam ðisaktas skirtas, neapibrëþtumà Nuostatai priskiriami poástatyminiø norminiø aktørûðiai.

Nuostatø 31 punkte (2001 m. balandþio 9 d. ásakymo Nr. 254 redakcija,ásigaliojusi nuo 2001 m. balandþio 19 d.) nurodyta: ,,Stebëtojø tarybos nariø tei-ses ir pareigas, paskyrimo ir atðaukimo tvarkà bei darbo apmokëjimo sàlygas nu-stato stebëtojø tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina ástaigos vadovas.”

Abejojama, ar ði norma teisëta pagal savo turiná ir reguliavimo apimtá.Sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymas (1998 m. lapkrièio 24 d. ástatymo

Nr. VIII–940 redakcija) reglamentuoja sveikatos prieþiûros ástaigø (toliau – ástai-gos) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo,atsakomybës uþ ðio ástatymo paþeidimus pagrindus, kontrolës priemones ir kt. suðios ástaigos veikla susijusius pagrindus (1 straipsnis). Ástatymo 9 straipsnyje nu-rodyti teisës aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys ðiø ástaigø veiklà. Prietokiø dokumentø priskiriami ir ástaigos ástatai (nuostatai), kuriuos tvirtina jø stei-gëjai ástatymø nustatyta tvarka (1 dalies 6 punktas ir 3 dalies 4 punktas). Átvirtinæsástaigos ástatø privalomumà, ástatymo leidëjas apibrëþë ðio dokumento reguliavi-mo apimtá ir turiná.

Ástatymo 28 straipsnio 1 punkte nustatyta:,,LNSS vieðosios ástaigos steigëjo (steigëjø) kompetencijai priklauso: 1) pri-

imti, keisti ir papildyti LNSS vieðosios ástaigos ástatus“.

92

Ástatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta: ,,LNSS vieðosios ástaigosástatuose turi bûti nurodyta:

7) stebëtojø tarybos kompetencija ir ðios tarybos suðaukimo tvarka.“Ástatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Vieðojoje ástaigoje turi bûti ad-

ministracijos vadovas, kuris ástatymø nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis susveikatos prieþiûros specialistais ir kitais ástaigø darbuotojais ir jas nutraukia.Administracijos vadovas, suderinæs su ástaigos stebëtojø taryba, tvirtina ástaigosdarbuotojø darbo apmokëjimo tvarkà. Administracijos vadovo kitas funkcijas irkompetencijà nustato LNSS vieðosios ástaigos ástatai“.

Ástatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato: ,,LNSS vieðøjø ástaigø kolegialiø val-dymo organø nariø skaièiø, ðiø organø formavimo tvarkà, jø nariø teises ir parei-gas, darbo apmokëjimo sàlygas bei atsakomybæ nustato ástaigos ástatai“.

Ástatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato: ,,LNSS vieðosios ástaigos veiklosvieðumui uþtikrinti sudaroma stebëtojø taryba“.

Ástatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato: ,,LNSS vieðosios ástaigos, iðskyrusvalstybës aukðtøjø mokyklø ar valstybiniø mokslo ástaigø ir Sveikatos apsaugosministerijos ásteigtas ástaigas, stebëtojø taryba sudaroma ið dviejø ástaigos steigë-jo (steigëjø) bendru sprendimu paskirtø atstovø; vieno savivaldybës, kurios teri-torijoje yra ástaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybës, kuriosteritorijoje yra ástaiga, tarybos paskirto visuomenës atstovo ir ástaigos sveikatosprieþiûros specialistø profesiniø sàjungø paskirto vieno atstovo“.

Ðio straipsnio 5 dalyje nustatyta: ,,Á stebëtojø tarybà negali áeiti asmenys,kurie dirba ástaigos administracijoje, Valstybinëje ar teritorinëje ligoniø kasoje,taip pat sveikatos draudimo ámonëje“.

Pagal ðias nuostatas ástaigos administracijos vadovo funkcijos ir kompeten-cija, ástaigos stebëtojø tarybos, kaip vieno ið privalomo kolegialaus patariamojovaldymo organo, formavimo tvarka, jø nariø teisës ir pareigos, darbo apmokëji-mo sàlygos bei atsakomybë turi bûti apibrëþtos ástaigos ástatuose, kuriø, taip pat irstebëtojø tarybos teisinio veiklos dokumento, tvirtinimas priskirtas ástaigos stei-gëjo kompetencijai.

Ministras, kaip atsakingas uþ jam pavestà valdymo sritá ir sprendþiantis mi-nisterijos kompetencijai priklausanèius klausimus, leisdamas ásakymus ir patvirtin-damas kitus teisës aktus, privalo uþtikrinti ástatymø ir kitø teisës aktø vykdymà (Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo 26 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1, 2 ir 5punktai; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatø (patvirtintiVyriausybës 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dël Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministerijos nuostatø patvirtinimo“) 2, 11, 11.1, 11.2, 11.5 punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo (toliau – ástaty-mas) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,LNSS biudþetiniø ir vieðøjø ástaigø, jø

93

padaliniø ir filialø vadovø teises ir pareigas nustato ðiø ástaigø pavyzdiniai nuosta-tai, kuriuos tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija“. Ði norma ápareigoja sveikatosapsaugos ministrà patvirtinti Sveikatos prieþiûros ástaigø pavyzdinius nuostatus,todël darytina iðvada, kad sveikatos apsaugos ministras, kaip Sveikatos ministeri-jos vadovas, yra subjektas, turintis teisæ ir pareigà patvirtinti toká aktà. Priimda-mas já, ministras neturëjo teisës perþengti kompetencijos ribø. Poástatyminis tei-sës aktas yra ástatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingos institucijospriimtas aktas ir, kaip ne kartà savo nutarimuose paþymëjo Konstitucinis Teismas,poástatyminiu aktu ,,realizuojamos ástatymo normos, taèiau tokie teisës aktainegali pakeisti paties ástatymo ir sukurti naujø bendro pobûdþio teisës normø,kurios savo galia konkuruotø su ástatymo normomis“. Sveikatos apsaugos minist-ras, nustatydamas Nuostatø 31 punktu naujà, ástatymo nenustatytà, Stebëtojøtarybos veiklà, nariø teises ir pareigas, paskyrimo ir atðaukimo tvarkà bei darboapmokëjimo sàlygas reglamentuojantá teisiná dokumentà – Stebëtojø tarybosnuostatus – ir pareigà ástaigos vadovui juos patvirtinti, virðijo jam (ministrui)ástatymo suteiktà kompetencijà ir konstituciná ástatymø virðenybës poástatyminiøaktø atþvilgiu principà.

Paþymëtina, kad stebëtojø tarybos veiklos reglamentavimo ágaliojimø per-davimas ástaigos vadovui paþeidþia sveikatos ástaigø veiklos vieðumo principà,átvirtintà Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 33 straipsnio1 dalyje, taip sudarant stebëtojø tarybai kliûtis uþtikrinti realià galimybæ kontro-liuoti sveikatos prieþiûros ástaigos ir jos vadovo veiklos skaidrumà.

Remdamasis tuo, kas iðdëstyta, teismas prieina prie iðvados, kad LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 171,,Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmenssveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo” patvirtintøLNSS valstybës ir savivaldybës asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pa-vyzdiniø nuostatø 31 punktas prieðtarauja Lietuvos Respublikos sveikatos prie-þiûros ástaigø ástatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktui,30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims.

Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandþio2 d. ásakymo Nr. 241 „Dël vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybø“1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 28straipsnio 1 punktui, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims

Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos svei-katos prieþiûros ástaigø ástatymo 31 ir 33 straipsniais, 2001 m. balandþio 2 d.priëmë ásakymà Nr. 241, kurio 1 punktu nustatë, ,,kad valstybës ir savivaldybiøasmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø stebëtojø tarybø darbo nuostatus ir

94

stebëtojø tarybø sudëtá tvirtina ðiø ástaigø vadovai, pateikus ástatyme nurodytomsinstitucijoms pasiûlymus dël deleguojamø nariø Lietuvos Respublikoje galiojan-èiø teisës aktø nustatyta tvarka“.

Ðis tiriamas norminis aktas, kaip ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 171 ,,Dël Lietuvos nacionalinëssveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjøástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo” patvirtinti LNSS valstybës ir savival-dybës asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniai nuostatø 31 punk-tas, sveikatos prieþiûros ástaigos vadovo kompetencijai priskiria ástaigos stebëto-jø tarybos darbo nuostatø bei tarybos sudëties tvirtinimà. Aktas galioja, juo vado-vaujamasi, todël teismas tiria jo atitikimà ástatymui.

Kaip jau aptarta ðio teismo sprendimo pirmojoje dalyje, pagal Lietuvos Res-publikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymà stebëtojø tarybos sudarymas, ap-mokëjimas, teisës ir pareigos ir veiklos principai nustatomi ástaigos ástatuose, ku-riø tvirtinimas – ástaigos steigëjo kompetencija. Ástaigos vadovas ástatymo nusta-tytø funkcijø stebëtojø tarybai neturi (ástatymo 28 straipsnio 1 dalis). Ástatymo 15straipsnio 6 punktas pagrindu sveikatos apsaugos ministras buvo ágaliotas patvir-tinti pavyzdinius sveikatos prieþiûros ástaigos ástatus. Jis privalëjo vykdyti ástaty-mo nuostatà, taèiau nepaþeidþiant ástatymo virðenybës. Tiriamas ásakymas savoturiniu nëra pavyzdiniai ástaigos ástatai ar jø atitinkamos normos pakeitimas arpapildymas. Nei ástatymo 31 straipsnis, nustatantis LNSS vieðøjø ástaigø pataria-muosius valdymo organus ir jø veiklos teisiná dokumentà – ástaigos ástatus, neiástatymo 33 straipsnis, reglamentuojantis LNSS vieðosios ástaigos stebëtojø tary-bos veiklos principus, sudarymo tvarkà ir sàlygas, nenustato alternatyvø dël ste-bëtojø tarybos sudarymo ir jos veiklà reglamentuojanèio teisinio dokumento pri-ëmimo, o kartu ir ástaigos vadovo papildomø teisiø ir pareigø ðiai tarybai.

Remdamasis tuo, kas iðdëstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandþio 2 d. ásakymo Nr. 241 „Dëlvieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybø“ 1 punktas prieðtarauja Res-publikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 28 straipsnio 1 punktui, 31 straips-nio 2 daliai ir 33 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims.

Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 1 dalá norminis administraci-nis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bûti taikomas nuo tosdienos, kai oficialiai buvo paskelbtas ásiteisëjæs administracinio teismo sprendi-mas dël atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripaþinimo neteisëtu, taèiau ðiostraipsnio 2 dalis leidþia teismui, atsiþvelgiant á konkreèias bylos aplinkybes, áver-tinus neigiamà teisiniø pasekmiø tikimybæ, sprendimu nustatyti, jog panaikintasnorminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali bûti taikomas nuo jo priëmimodienos.

95

Vyriausiasis administracinis teismas, atsiþvelgdamas á Klaipëdos apygardosadministracinio teismo administracinæ bylà dël Tauragës rajono savivaldybëstarybos sprendimø teisëtumo, galimas teisines pasekmes, taiko Administraciniøbylø teisenos ástatymo 116 straipsnio 2 dalies nuostatà ir nustato, kad sveikatosapsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 171,, Dël Lietuvos nacionali-nës sveikatos sistemos valstybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vie-ðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø patvirtinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savi-valdybës asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punk-tas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandþio 2 d.ásakymo Nr. 241 ,,Dël vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybø“ 1punktas netaikytini nuo jø priëmimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 2 dalimi ir 117 straipsniu,kolegija


Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m.kovo 23 d. ásakymu Nr. 171 ,,Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos vals-tybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuo-statø patvirtinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savivaldybës asmens sveikatosprieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punktas prieðtarauja LietuvosRespublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29straipsnio 2 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33straipsnio 1, 3 ir 5 dalims.

Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.balandþio 2 d. ásakymo Nr. 241 ,,Dël vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëto-jø tarybø“ 1 punktas prieðtarauja Respublikos sveikatos prieþiûros ástaigø ástaty-mo 28 straipsnio 1 punktui, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m.kovo 23 d. ásakymu Nr. 171 „Dël Lietuvos nacionalinës sveikatos sistemos vals-tybës ir savivaldybiø asmens sveikatos prieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuo-statø patvirtinimo“ patvirtintø LNSS valstybës ir savivaldybës asmens sveikatosprieþiûros vieðøjø ástaigø pavyzdiniø nuostatø 31 punktas ir Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandþio 2 d. ásakymo Nr. 241 „Dëlvieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø stebëtojø tarybø“ 1 punktas netaikytini nuo jøpriëmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir ne-skundþiamas.

Sprendimas skelbiamas Valstybës þiniose.

96

1.2. Administraciniø teisës paþeidimø bylos

1.2.1. Dël administracinës bylos, kurioje skundþiamas ágaliotos institucijossprendimas nutraukti administracinio teisës paþeidimo bylà

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 251 straipsniopagrindu, nagrinëjimo ribø

Pagal Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 9 straipsnio 2 dalá admi-nistracinë atsakomybë uþ ðiame kodekse numatytus teisës paþeidimus atsiranda,jeigu savo pobûdþiu ðie paþeidimai pagal galiojanèius ástatymus neuþtraukia bau-dþiamosios atsakomybës.

Taigi paþeidimai, kurie uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ, nëra administ-raciniø teisës paþeidimø kodekso reguliavimo dalykas. Todël tais atvejais, kainustatoma, jog padarytas paþeidimas atitinka nusikaltimo sudëtá, pagal Admi-nistraciniø teisës paþeidimø kodekso 251 straipsná administracinio teisës paþei-dimo byla turi bûti nutraukiama ir medþiaga perduodama institucijoms, vykdan-èioms baudþiamàjá persekiojimà.

Tokiais atvejais bylos administraciniame teisme nagrinëjimo ribas sudaroprocesinio veiksmo – bylos nutraukimo patikrinimas teisëtumo aspektu, bet nepaþeidëjo padarytos veikos pagrástumo revizavimas.

Administracinë byla Nr. 1098/2001

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið teisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Ablingio irA. Baranovo,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pa-gal M. Grincevièiaus apeliaciná skundà dël Kauno apygardos administracinioteismo 2001 m. gruodþio 10 d. nutarties,

n u s t a t ë :

Jonavos rajono policijos komisariato Keliø policija 2001 m. spalio 10 d.suraðë administracinio teisës paþeidimo protokolà M. Grincevièiui, kaltindamajá paþeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymu, uþ tai, kad jis 2001 m. spalio10 d., apie 16 val. 40 min., Jonavos rajone, kelyje Jonava–Kaunas, bûdamas ne-blaivus vairavo automobilá VAZ 2101 (valst. Nr. KJ 580).

97

2001 m. spalio 17 d. nutarimu Jonavos rajono policijos komisariato Keliøpolicija ðià bylà nutraukë ir medþiagà perdavë parengtiniam tardymui atlikti.

Tai motyvavo tuo, kad M. Grincevièius 2001 m. geguþës 17 d. Jonavos mieste,bûdamas neblaivus, vairavo automobilá, uþ tai jis 2001 m. geguþës 30 d. buvonubaustas pagal ATPK 126 str. 3 d., 129 str.

Todël paaiðkëjus, kad per metus jis padarë pakartotiná toká pat paþeidimà,kuris uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ, administracinio teisës paþeidimo bylàATPK 251 str. pagrindu nutraukë.

Teismas pareiðkëjo skundà dël 2001 m. spalio 17 d. nutarimo panaikinimoatmetë.

Nutartyje konstatavo, kad M. Grincevièiaus kaltë dël padaryto paþeidimo –2001 m. spalio 10 d. vairavus automobilá esant neblaiviam – árodyta liudytojøR. Marèinsko, A. Baliukevièiaus parodymais, alkotesterio duomenimis.

Apeliaciniu skundu M. Grincevièius praðo panaikinti Keliø policijos nutari-mà ir teismo nutartá.

Skunde, nesutikdamas su teismo nutarties motyvais dël jo kaltës, nurodo,kad paþeidimo nepadarë, nes automobilio ávykio metu nevairavo, tai darë D. Janu-ðauskienë.

Apelianto teigimu, jo kaltë vairavus automobilá 2001 m. spalio 10 d. esantneblaiviam yra neárodyta, todël mano, kad ginèijami sprendimai turi bûti panai-kinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 9 str. 2 d. administracinë atsakomybë uþ ðiame kodekse numa-

tytus teisës paþeidimus atsiranda, jeigu savo pobûdþiu ðie paþeidimai pagal galio-janèius ástatymus neuþtraukia baudþiamosios atsakomybës.

Taigi paþeidimai, kurie uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ, nëra Administ-raciniø teisës paþeidimø kodekso reguliavimo dalykas.

Procedûrinæ tvarkà, kaip pasielgti tais atvejais, kai paaiðkëja, kad padarytaspaþeidimas atitinka nusikaltimo sudëtá, nustato ATPK 251, 258 str.

Ið bylos matyti, kad M. Grincevièius, 2001 m. geguþës 30 d. bûdamas nu-baustas pagal ATPK 126 str. 3 d., 129 str. yra kaltinamas 2001 m. spalio 10 d.padaræs analogiðkà paþeidimà, o tai atitinka BK 2461 str. sudëtá.

Esant ðioms aplinkybëms, Jonavos rajono policijos komisariato Keliø poli-cija administracinio teisës paþeidimo bylà nutraukë bei medþiagà perdavë tyrimuiatlikti pagrástai ir teisingai (ATPK 251 str.), nes, kaip minëta, tokia M. Grincevi-èiaus padaryta veika yra ne ATPK reguliavimo, o teisës normø, reguliuojanèiøbaudþiamojo persekiojimo vykdymà, dalykas.

Ið to, kas pasakyta, darytina iðvada, kad ir bylos tokiais atvejais administra-ciniame teisme nagrinëjimo ribas sudaro procesinio veiksmo – bylos nutraukimo

98

patikrinimas teisëtumo aspektu, bet ne paþeidëjo padarytos veikos pagrástumorevizavimas.

Taèiau, kaip matyti ið teismo nutarties, teismas ne tik kad patikrino bylosnutraukimo teisëtumà, bet pasisakë ir dël M. Grincevièiaus padarytos veikos pa-grástumo, taip virðydamas savo kompetencijà.

Dël to, kas paminëta, teismo nutarties motyvai dël M. Grincevièiaus kaltës2001 m. spalio 10 d. neblaiviam vairavus automobilá yra niekiniai, kartu nesuke-liantys ir privalomø teisiniø pasekmiø.

Kaip buvo minëta, byla dël M. Grincevièiaus nutraukta yra teisëtai ir teisin-gai, perduodant medþiagà parengtiniam tyrimui atlikti

Aptartø motyvø pagrindu nerevizuojami kiti apeliacinio skundo argumen-tai, kuriais ginèijama kaltë dël padarytos veikos.

Esant ðioms aplinkybëms tenkinti apeliacinio skundo nëra pagrindo. Palik-tina nepakeista ir ið esmës teisinga teismo nutartis.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 144 str. 3 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Jonavos rajono policijos komisariato Keliø policijos 2001 m. spalio 17 d.nutarimà ir Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodþio 10 d. nu-tartá palikti nepakeistus, o M. Grincevièiaus apeliaciná skundà atmesti.


1.2.2. Dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 192 straipsnyjenumatyto paþeidimo baigtumo momento

Statybos ástatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad projektavimas – tai veikla,kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektà, kuris yraskiriamas statinio statybai áteisinti ir statyti.

Taigi projektavimas apima veiklà nuo statinio projekto parengiamøjø dar-bø iki jo parengimo, pateikiant já áteisinti. Parengto statinio projekto áteisinimotvarkà reglamentuoja Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkrièio 4 d.ásakymu Nr. 245 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1,05.03:1997.Ðio reglamento 12.1, 12.10 punktuose nustatyta, kad parengtà statinio projektàprojektuotojas pateikia derinti savivaldybës padaliniui, kuriame projektas sude-rinamas, ir suteikiama teisë statytojui gauti leidimà statybai.

Vadinasi, Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 192 straipsnyje numa-tytas paþeidimas (prieðgaisrinës saugos norminiø aktø paþeidimas arba jø ne-vykdymas projektuojant statinius) laikytinas baigtu, kai projektuotojas parengtàstatinio projektà pateikia derinti savivaldybës padaliniui.

99


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Ablingio ir A. Ba-ranovo,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pagalKlaipëdos miesto valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros inspekcijos apeliacináskundà dël Klaipëdos apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 27 d.nutarimo,

n u s t a t ë :

Klaipëdos miesto valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros inspekcija 2002 m.sausio 25 d. nutarimu pagal ATPK 192 str. 1 d. R. Jurgaitienæ nubaudë 500 Ltbauda uþ tai, kad ji bûdama UAB „Klaipëdos komprojekto” architektë paþeidëBPST 01–97 Bendrøjø prieðgaisrinës saugos taisykliø 1.5, 1.2 p., RSN 136–92Respublikiniø statybos normø 2.1 p., RSN 137–92 2.1 reikalavimus, bûtent: 2002 m.sausio 9 d. Prieðgaisrinës prieþiûros inspekcijai pateikë patikrinti Galanterijosgaminiø cecho, Klaipëdoje, Ðilutës pl. 107, projektà, kuriame nevykdë ir paþeidëprieðgaisrinës saugos norminius aktus projektuodama statiná, t.y. nesuprojektavovandens ðaltiniø statiniui gesinti ið lauko; vidaus prieðgaisriniam vandentiekiuisuprojektavo nepakankamà kieká vandens èiurkðliø.

Teismas pareiðkëjos skundà dël nuobaudos panaikinimo patenkino. Jai pa-skirtà nuobaudà panaikino ir bylà nutraukë ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Ðá sprendimà teismas grindë tuo, kad byloje esantys árodymai patvirtina, jogprojekto specialiosios dalies „Vandentiekis ir nuotekos“ trûkumai, neatitikæ prieð-gaisrinës apsaugos reikalavimø, buvo padaryti ne R. Jurgaitienës, o kito asmens,atsakingo uþ projekto specialiosios dalies kokybæ.

Ið to teismas padarë iðvadà, kad R. Jurgaitienë nëra jai inkriminuoto paþei-dimo subjektas, tai ir lëmë bylos nutraukimà ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Be to, teismas nustatë, kad projektas ávykio metu nebuvo pateiktas savival-dybës padaliniui derinti. Dël to taip pat padarë iðvadà, kad projekto medþiaga darnebuvo tapusi oficialiu dokumentu, t.y. neágijusi projekto statuso, todël nuobaudabuvo paskirta nepagrástai ir ðiuo aspektu.

Apeliaciniu skundu Klaipëdos miesto valstybinë prieðgaisrinës prieþiûrosinspekcija praðo teismo nutarimà panaikinti.

100

Nurodo, kad teismo nutarimas yra nepagrástas ir neteisëtas dël ðiø prieþasèiø.R. Jurgaitienë buvo projekto vadovë ir já pasiraðë, tokiu bûdu atsakydama

uþ jo kokybæ. Kadangi projektas neatitiko prieðgaisrinæ saugà reglamentuojanèiøaktø reikalavimø, tai ji turëjo ir atsakyti uþ projekto trûkumus. Dël to, apeliantoteigimu, R. Jurgaitienë yra jai inkriminuoto paþeidimo subjektas.

Apelianto nuomone, neteisinga yra teismo iðvada, kad R. Jurgaitienës pa-teiktas projektas nebuvo oficialus dokumentas, nes projekto vadovo pasiraðymasstatinio projektà reiðkia, jog ðis projektas atitinka norminiø aktø reikalavimus, t.y.nuo ðio momento ágyja oficialaus dokumento statusà. Nuo ðio momento prasidedastatinio projekto derinimo ir pan. procedûros, kuriø metu prieþiûrà vykdanèiosinstitucijos teikia savo iðvadas dël projekto atitikimo norminiø aktø reikalavi-mams.

Taigi, apelianto teigimu, R. Jurgaitienë savo veiksmais ávykdë paþeidimà,numatytà ATPK 192 str. 1 d.

Apeliacinis skundas atmetamas.Ið bylos matyti, kad R. Jurgaitienë buvo nubausta uþ tai, kad ji projektuoda-

ma statinio projektà neávykdë prieðgaisrinës saugos norminiø aktø reikalavimø,nes nesuprojektavo bûtinø prieðgaisriniø objektø.

ATPK 192 str. numatyta atsakomybë uþ prieðgaisrinës saugos norminiø aktøpaþeidimà arba jø nevykdymà projektuojant statinius.

Statybos ástatymo 2 str. nustatyta, kad projektavimas – tai veikla, kuriostikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektà, kuris yra skiriamasstatinio statybai áteisinti ir statyti.

Ið to, kas pasakyta, darytina iðvada, kad projektavimas apima veiklà nuostatinio projekto parengiamøjø darbø iki jo parengimo, pateikiant já áteisinti.

Parengto statinio projekto áteisinimo tvarkà reglamentuoja Statybos ir urba-nistikos ministerijos 1997 m. lapkrièio 4 d. ásakymu Nr. 245 patvirtintas Statybostechninis reglamentas STR 1,05.03:1997.

Ðio reglamento 12.1, 12.10 p. nustatyta, kad parengtà statinio projektà pro-jektuotojas pateikia derinti savivaldybës padaliniui, kuriame projektas suderina-mas, ir suteikiama teisë statytojui gauti leidimà statybai.

Vadinasi, aptariamas paþeidimas laikytinas baigtu, kai projektuotojas pa-rengtà statinio projektà pateikia derinti savivaldybës padaliniui.

Byloje nustatyta, kad R. Jurgaitienë statinio projekto savivaldybës padali-niui derinti nustatyta tvarka nebuvo pateikusi.

Taigi ji neatliko visø veiksmø, kurie yra bûtini, kad paþeidimas bûtø laiko-mas baigtu. Todël, nesant administracinëje teisëje rengimosi ar pasikësinimo pa-daryti paþeidimà instituto, ji nuo atsakomybës uþ jos padarytà veikà yra atleistapagrástai ir teisingai.

101

Esant ðioms aplinkybëms, pagrástas ir teismo nutarimas, kuriuo byla ape-liantei nutraukta pagal ATPK 250 str. 1 p.

Dël to, kas èia paminëta, tenkinti apeliaciná skundà nëra pagrindo.Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-

lø teisenos ástatymo 144 str. 3 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Klaipëdos apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 27 d. nutari-mà palikti nepakeistà, o Klaipëdos miesto valstybinës prieðgaisrinës prieþiûrosinspekcijos apeliaciná skundà atmesti.


1.2.3. Dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 1871 straipsniotaikymo kaltinamajam atsisakius vykdyti tardytojo nutarimà

dël lyginamøjø balso pavyzdþiø paëmimo

Pagal Baudþiamojo proceso kodekso 206 straipsná teisë priimti nutarimàdël lyginamøjø balso pavyzdþiø paëmimo ið kaltinamojo yra suteikta tardytojui,atliekanèiam tyrimà baudþiamojoje byloje.

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 1871 straipsnyje numatyta atsa-komybë uþ teisëtø prokuratûros pareigûno reikalavimø nevykdymà, t.y. ðis straips-nis nenumato atsakomybës uþ tardytojo, atliekanèio baudþiamosios bylos tyrimà,teisëtø reikalavimø nevykdymà.

Todël kaltinamajam atsisakius vykdyti tardytojo nutarimà, nepriklausomainuo to, kokioje institucijoje dirba tardytojas, nëra paþeidimo, numatyto Admi-nistraciniø teisës paþeidimø kodekso 1871 straipsnyje, ávykio.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Ablingio ir A. Ba-ranovo,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pagalKauno apygardos prokuratûros apeliaciná skundà dël Kauno miesto apylinkës teis-mo 2002 m. vasario 27 d. nutarimo,

n u s t a t ë :

102

Kauno apygardos prokuratûra 2002 m. vasario 20 d. kreipësi á teismà, pra-ðydama iðkelti administracinio teisës paþeidimo bylà Þ. Þvirbliui uþ tai, kad jisnevykdë 2002 m. vasario 6 d. prokuroro nutarimo paimti lyginamuosius balsopavyzdþius baudþiamojoje byloje Nr. 20–1–837–00, taip prokurorui trukdyda-mas ágyvendinti jam ástatymu suteiktas teises, t.y. kaltino já paþeidimo, numatytoATPK 1871 str. 1 d., padarymu.

Teismas 2002 m. vasario 27 d. nutarimu kelti administracinæ bylà Þ. Þvir-bliui atsisakë.

Tai motyvavo tuo, kad pagal BPK 52 str. 2 d. 2 p. kaltinamasis turi teisæ, betne pareigà teikti árodymus.

Ið to teismas priëjo prie iðvados, kad árodinëjimo subjektai neturi teisës áro-dinëjimo naðtos perkelti kaltinamajam, t.y. kaltinamojo atsisakymas duoti lygina-muosius pavyzdþius yra teisëtas.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratûra praðo teismo nutarimàpanaikinti ir priimti naujà sprendimà, kuriuo Þ. Þvirbliui bûtø paskirta nuobaudapagal ATPK 1871 str.

Skunde nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisëtas ir nepagrástas.Apelianto teigimu, nutarimas dël lyginamøjø pavyzdþiø paëmimo yra priva-

lomas asmeniui, dël kurio jis priimtas, taip pat ir kaltinamajam, todël pastarajamatsisakius vykdyti toká prokuroro nutarimà, tokiu neveikimu jis ávykdë paþeidi-mà, numatytà ATPK 1871 str.

Apeliantas taip pat nurodo, kad lyginamieji pavyzdþiai BPK 74 str. prasme nërapriskiriami árodymams, todël imant juos ið kaltinamojo nëra paþeidþiamos jo teisës.

Be to, nurodo, kad teismas nenurodë, kokiu teisiniu pagrindu atsisakë iðkel-ti administracinio teisës paþeidimo bylà Þ. Þvirbliui.

Apelianto nuomone, atsisakymas kelti bylà ATPK 250 str. 1 p. pagrindubuvo negalimas, nes Þ. Þvirblio veikoje yra ATPK 1871 str. sudëtis, Þ. Þvirblisatsisakymà vykdyti prokuroro nutarimà grindþia ne savo teisëmis, numatytomisBPK 52 str., o tuo, kad nepasitiki ekspertais.

Apelianto teigimu, tokiais veiksmais Þ. Þvirblis sàmoningai trukdo bylostyrimui bei já vilkina.

Apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 1871 str. numatyta atsakomybë tik uþ teisëtø prokuratûros pareigû-

no reikalavimø nevykdymà, t.y. ðis straipsnis nenumato atsakomybës uþ tardy-tojo, atliekanèio baudþiamosios bylos tyrimà, teisëtø reikalavimø nevykdymà.

Ið byloje esanèiø procesiniø dokumentø, priimtø baudþiamojoje bylojeNr. 20–1–837–00, matyti, kad prokuroras V. Mizaras 2002 m. vasario 6 d. ðiojebyloje priëmë nutarimà dël lyginamøjø balso pavyzdþiø paëmimo ið kaltinamojoÞ. Þvirblio.

103

Pagal BPK 206 str. teisë priimti tokio pobûdþio nutarimà yra suteikta tardy-tojui, atliekanèiam tyrimà baudþiamojoje byloje.

Taigi prokuroras V. Mizaras, priimdamas minëtà nutarimà, atliko veiksmus,kurie pagal BPK 47 ir 48 str. yra priskirtini tardytojo, atliekanèio parengtiná tar-dymà, funkcijoms ágyvendinti.

Ið to darytina iðvada, kad prokuroras V. Mizaras ðiuo atveju veikë ne kaipprokuratûros pareigûnas, vykdantis jam ástatymu priskirtas teisëtumo uþtikrinimokontrolës funkcijas, o kaip tardytojas, prokuratûros darbuotojas, atliekantis pa-rengtiná tardymà (Prokuratûros ástatymo 1, 27 str.).

Kadangi ATPK 1871 str. nenumato atsakomybës uþ tardytojo, nepriklauso-mai nuo to, kokioje jis institucijoje dirba, reikalavimø nevykdymà, todël Þ. Þvir-blio veikoje, atsisakius vykdyti aptariamà nutarimà, nëra ðio paþeidimo ávykio(ATPK 250 str. 1 p.).

Dël to prieðingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrásti, todël ir atme-tami.


n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkës teismo 2002 m. vasario 27 d. nutarimà palikti nepa-keistà, o Kauno apygardos prokuratûros apeliaciná skundà atmesti.


1.2.4. Dël nukentëjusiojo teisës naudotis teisine advokato pagalba

Administraciniø teisës paþeidimø bylos, skirtingai nuo kitø administraci-niø bylø, turi savo specifikà, nes jose valstybës ágaliotos institucijos vykdo at-sakomybën traukiamo asmens teisiná persekiojimà, todël tiek paþeidëjo, tieknukentëjusiojo teisë naudotis teisine advokato pagalba negali bûti varþoma,nes ji siejama su teise á gynybà, t.y. jiems ði teisë negali bûti atimta, kai á proce-sinio veiksmo atlikimà neatvyksta jø atstovas, iðskyrus tuos atvejus, kai nusta-toma, kad ðalis piktnaudþiauja savo tokia teise (Administraciniø bylø teisenosástatymo 53 straipsnio 3 dalis), pavyzdþiui, kiekvieno posëdþio metu pageidaujaturëti atstovà, taèiau jo be svarbiø prieþasèiø iki kito posëdþio nesusiranda irpanaðiai.

Ðalies atstovo, pripaþinto proceso dalyviu, neatvykimo á bylà atvejais turë-tø bûti sprendþiamas klausimas dël poveikio priemoniø taikymo tokiam atstovui,bet neatimama ðalies teisë turëti atstovà.

104


NUTARTIS

2002 m. balandþio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Ablingio ir A. Bara-novo, apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjusi administracinæ bylà pagalN. Tuchto apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m.kovo 21 d. nutarimo,

n u s t a t ë :

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Keliø policija 2001 m.gruodþio 22 d. nutarimu I. Jevstafjevà nubaudë pagal ATPK 1241 str. l d., 127 str.2 d. – 150 Lt bauda, paþeidimà ávertinant 4 balais uþ tai, kad jis 2001 m. geguþës23 d., apie 16 val., Vilniuje, Ateities – L.Giros – Stanevièiaus gatviø sankryþoje, vai-ruodamas automobilá „Volvo FH12“ (valst.Nr. JVJ 672), ávaþiavo á sankryþà degantdraudþiamam ðviesoforo signalui ir nedavë kelio automobiliui „Toyota Previa“(valst. Nr. NVJ), vairuojamam N. Tuchto, vaþiavusiam kertamuoju keliu esantleidþiamam ðviesoforo signalui, dël to ðie automobiliai susidûrë ir buvo apgadinti.

Teismas I. Jevstafjevo skundà dël nuobaudos panaikinimo patenkino.Jam paskirtà nuobaudà panaikino ir bylà nutraukë ATPK 250 str. l p. pagrin-

du, nesant I. Jevstafjevo veikoje ðio paþeidimo sudëties.Ðá sprendimà teismas grindë tuo, kad byloje surinktais árodymais nëra paneig-

tas paþeidëjo aiðkinimas, jog á sankryþà jis ávaþiavo degant geltonam ðviesoforosignalui. Pagal Keliø eismo taisykliø 17.13 p. leidþiama kirsti sankryþà uþsidegustokiam ðviesoforo signalui, jei negalima staigiai sustabdyti transporto priemonës.

Kadangi paþeidëjas vairavo vilkikà, teismas priëjo prie iðvados, kad já su-stabdyti jam buvo sunku. Dël to teismas nusprendë, kad paþeidëjo veikoje dëlpadarytø paþeidimø nëra jo kaltës.

Apeliaciniu skundu N. Tuchto praðo teismo nutarimà panaikinti ir bylà grà-þinti ið naujo tirti Keliø policijai arba teismui.

Nurodo, kad teismas neteisingai iðaiðkino bei pritaikë Keliø eismo taisykliø17.13 p., nes ðiame taisykliø punkte nustatyta, kad leidþiama kirsti sankryþà de-gant geltonam ðviesoforo signalui tik iðimtiniais atvejais, bet tai nesuteikia teisësapgadinti kitø transporto priemoniø, ávaþiavusiø á sankryþà pagal Keliø eismotaisykliø reikalavimus degant þaliam ðviesoforo signalui.

Apeliantës nuomone, teismas neávertino to, kad I. Jevstafjevas ðioje situaci-joje turëjo laikytis ir Keliø eismo taisykliø 14.1 p. reikalavimø, t.y. pasirinkti rei-kiamà greitá.

105

Apeliantës teigimu, teismas taip pat nevertino tos aplinkybës, ar I. Jevstaf-jevui buvo bûtina tæsti vaþiavimà toliau uþsidegus geltonam ðviesoforo signalui.

Be to, apeliantë nurodo, kad ásiteisëjusia teismo nutartimi buvo nustatytaautoavarijos prieþastis, todël teismas negalëjo nustatyti prieðingos autoavarijosprieþasties.

Taip pat nurodo, kad buvo paþeista jos teisë turëti atstovà, nes teismas bylàiðnagrinëjo be jos atstovo, kuris posëdyje negalëjo dalyvauti dël uþimtumo kitojebyloje. Taèiau teismas jos praðymà dël bylos atidëjimo atmetë.

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal ATPK 273 str. 2 d. nukentëjusysis turi teisæ naudotis teisine advokato

pagalba. Ið bylos matyti, kad N. Tuchto yra asmuo, kuriam autoavarijos metubuvo padaryta turtinë þala.

Kadangi dël autoavarijos kaltu buvo pripaþintas I. Jevstafjevas, tai nukentë-jusiàja byloje ji buvo pripaþinta pagrástai ir teisingai (ATPK 273 str. l d.).

Ið bylos taip pat matyti, kad nukentëjusioji teisminio nagrinëjimo metu nau-dojosi teisine advokato A. Mieþelaièio pagalba (b.l. 31), taèiau, ðiam advokatuineatvykus á paskutiná teismo posëdá, byla ið esmës buvo iðnagrinëta be advokatodalyvavimo.

Ið ðio teismo posëdþio protokolo matyti, kad teismas nesvarstë klausimo, argalima bylà nagrinëti neatvykus vienam ið proceso dalyviø — nukentëjusiosiosatstovui (ABTÁ 48 str. 3 d.), ir ðiuo klausimu nepriëmë jokios nutarties, nors pagalABTÁ 82 str. 3 d. tai privalëjo padaryti.

Byloje nëra ir nukentëjusiosios praðymo, kad ji bylà sutinka nagrinëti be josatstovo.

Taigi byloje nustatyta, kad nukentëjusioji naudojosi teisine advokato pagal-ba ir kad tokios pagalbos nebuvo atsisakiusi, o teismas, neiðsiaiðkinæs jos atstovoneatvykimo prieþasèiø, t.y. nenustatæs aplinkybiø, leidþianèiø bylà nagrinëti beatstovo, jà iðnagrinëjo, paþeisdamas minëtas nukentëjusiosios teises.

Dël to, kas èia paminëta, teismo nutarimas, paþeidþiantis nukentëjusiosiosteises negali bûti pripaþintas teisëtu.

Be to, paþymëtina, kad administraciniø teisës paþeidimø bylos, skirtingainuo kitø administraciniø bylø, turi savo specifikà, nes jose valstybës ágaliotosinstitucijos vykdo atsakomybën traukiamo asmens teisiná persekiojimà, todël tiekpaþeidëjo, tiek nukentëjusiojo teisë naudotis teisine advokato pagalba negali bûtivarþoma, nes ji siejama su teise á gynybà, t.y. jiems ði teisë negali bûti atimta, kaiá procesinio veiksmo atlikimà neatvyksta jø atstovas, iðskyrus tuos atvejus, kainustatoma, kad ðalis piktnaudþiauja savo tokia teise (ABTÁ 53 str. 3 d.), pavyz-dþiui, kiekvieno posëdþio metu pageidauja turëti atstovà, taèiau jo be svarbiøprieþasèiø iki kito posëdþio nesusiranda ir pan.

106

Ðalies atstovo, pripaþinto proceso dalyviu, neatvykimo á bylà atvejais turëtøbûti sprendþiamas klausimas dël poveikio priemoniø taikymo tokiam atstovui,bet neatimama ðalies teisë turëti atstovà.

Ið bylos taip pat matyti, kad joje dël ávykusios autoavarijos mechanizmo yradvejopo pobûdþio árodymai.

Vieni, patvirtinantys nukentëjusiosios N. Tuchto teiginius, kad ji á sankryþàávaþiavo degant leidþianèiam (þaliam) tai daryti ðviesoforo signalui — tai liudy-tojø V. Markovo, A. Karasiovo ir S. Aleksandravièiaus parodymai.

Kiti, patvirtinantys I. Jevstafjevo teiginius, kad jis á sankryþà ávaþiavo taippat degant leidþianèiam tai daryti ðviesoforo signalui – tai liudytojø A. Repðo,A. Kalmuèio parodymai.

Ið teismo nutarimo matyti, kad teismas, nurodydamas motyvus, I. Jevstafje-và teisinanèiø liudytojø parodymus atmetë, o dël já kaltinanèiø liudytojø parody-mø patikimumo, nors ið esmës ir nepasisakë, taèiau jø neatmetë.

Taigi nustatyta tvarka atmetus I. Jevstafjevà teisinanèiø liudytojø parodymus,byloje ið esmës liko já kaltinantys árodymai – N. Tuchto, V. Markovo, A. Karasiovo,S. Aleksandravièiaus parodymai.

Taèiau, kaip matyti ið teismo nutarimo, teismas minëto árodymø vertinimopagrindu padarë tik tikëtinà iðvadà, kad I. Jevstafjevas á sankryþà galëjo ávaþiuotijau uþsidegus geltonam ðviesoforo signalui, o tai atitiko Keliø eismo taisykliø17.13 p. reikalavimus.

Akivaizdu, kad ði teismo iðvada tëra prielaidø pobûdþio ir ne tik neparemtaárodymais, kuriuos teismas pripaþino patikimais, bet ir jiems prieðtaraujanti.

Dël to, kas paminëta, ði teismo iðvada pripaþástama neatitinkanèia faktiniøbylos aplinkybiø, ir tai ginèijamà teismo nutarimà daro nepagrástà.

Esant ðioms aplinkybëms, teismo nutarimas naikinamas, bylà gràþinant iðnaujo nagrinëti tam paèiam teismui, siekiant iðtaisyti nurodytus trûkumus.

Taip pat paþymëtina, kad teismo iðvados dël bylos esmës turi bûti grindþia-mos ATPK 248, 257 str. nustatyta tvarka iðtirtais ir ávertintais árodymais, t.y. argu-mentuotai ðalinant esanèius prieðtaravimus tarp árodymø ir pan., tuo reikalu, esantástatyminëms sàlygoms ir poreikiui, pasitelkiant specialiàsias þinias – specialistoar eksperto iðvadas.


n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutarimàpanaikinti ir bylà gràþinti ið naujo nagrinëti tam paèiam teismui.


107

1.3. Ginèo administracinës bylos

1.3.1. Mokesèiø bylos ir bylos dël ekonominiø sankcijø

1.3.1.1. Dël pajamø, gautø disponuojant bendru turtu sandoriø pagrindu,pripaþinimo bendraturèiø pajamomis ir jø apmokestinimo

Pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandoriø pagrindu, veikiantsàþiningai ir teisëtai, yra bendraturèiø, o ne vieno ið jø pajamos, á kurias kiekvie-nas ið jø turi lygias teises. Mokesèiø teisinius santykius reguliuojanèios vieðosiosteisës normos nenustato papildomø reikalavimø sandoriams, sudaromiemsfiziniø asmenø ágyvendinant savo, kaip sutuoktiniø, bendrosios jungtinësnuosavybës teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrëþtø tam tikrus pagalmokesèiø ástatymus reikðmingus juridinius faktus, pavyzdþiui, kad raðytiniussandorius, ið kuriø susiformuoja apmokestinimo mokesèiais objektai, sudarytøvisi bendraturèiai ir juose bûtø apibrëþiamas pajamø tarp bendraturèiø pasi-skirstymas. Todël principium et fons nustatant, ar asmens pajamos virðija Pri-dëtinës vertës mokesèio ástatymo 6 straipsnyje nustatytà 100 000 Lt ribà ir dël tosusiformuoja mokestinë prievolë valstybei, yra turto, ið kurio perleidimo gauna-mos pajamos, civilinio teisinio statuso ávertinimas, nuo kurio priklauso ir teisiø ápajamas turinys. Fiziniams asmenims – bendraturèiams sàþiningai ir teisëtai ágy-vendinant nuosavybës teises ir dël to gaunant pajamø, tokios pajamos tampa ben-draturèiø pajamomis pagal jø nuosavybës teisiø á turtà, ið kurio gautos pajamos,proporcijas, jeigu ástatymai ar bendraturèiø sudaryta sutartis nenustato kitaip.

Administracinë byla Nr. A7–158/2002



Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinë sesija, susidedanti iðteisëjø: G. Kryþevièiaus (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), S. Gudyno, B. Ja-navièiûtës, A. Taminsko ir R. Pilièiausko, N. Piðkinaitës, A. Ablingio, R. Kliðaus-ko ir A. Baranovo,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovei I. Rekaðienei,atsakovo Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos atsto-

vei N. Kukauskienei,

108

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ by-là pagal A. Rekaðiaus apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinioteismo 2001 m. gruodþio 5 d. sprendimo,

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas A. Rekaðius skundu kreipësi á Vilniaus apygardos administra-ciná teismà praðydamas panaikinti Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Fi-nansø ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2001 m. balandþio 17 d. sprendimàNr. 13–04–3615.

Skunde nurodë, jog Telðiø apskrities VMI Audito poskyris, patikrinæs nuo1999 m. kovo 19 d. iki 2000 m. liepos 25 d. pareiðkëjo sudarytas medienos parda-vimo sutartis, 2000 m. lapkrièio 20 d. aktu Nr. 239 Tp–25–00 nustatë, kad jopajamos per paskutinius 12 mënesiø virðijo 100 000 Lt, ir nurodë sumokëti á biu-dþetà 6528 Lt PVM ir 538 Lt ðio mokesèio delspinigiø.

Nesutikdamas su akto nurodymais, pareiðkëjas juos apskundë vietiniam mo-kesèiø administratoriui, kuris 2001 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 02–05/145 nurody-mus patvirtino. 2001 m. sausio 25 d. sprendimà jis apskundë atsakovui, kuris 2001 m.balandþio 17 d. sprendimu Nr. 13–04–3615 vietinio mokesèiø administratoriaussprendimà paliko nepakeistà. Mokestiniø ginèø komisija taip pat atmetë jo skundà.

Mano, kad atsakovas nepagrástai konstatavo, jog jis, parduodamas medienàið 13,5 ha ploto Telðiø rajone Pasvaigës kaime ir 26 ha ploto Lelø kaime, pertikrinamàjá laikotarpá gavo 166 417 Lt pajamø. 13,5 ha plotas yra jo bei sutuokti-nës I. Rekaðienës jungtinë nuosavybë, o 26 ha plotas – dalinë jø nuosavybë, nesjiems priklauso po 1/2 dalá miðko. Kadangi bendrosios nuosavybës jie nëra atsi-dalijæ, visas nupirktas miðkas, taigi ir mediena, priklauso jiems abiem. R. Petkevi-èiaus ámonës kasos iðlaidø orderiai iðraðyti ne jo vardu ir juose nëra nurodyta, kadatskaièius fiziniø asmenø pajamø mokestá jo þmona pinigus paëmë kaip atstovë.Jeigu þmona bûtø paëmusi jam priklausanèius pinigus, kasos iðlaidø orderyje jibûtø pasiraðiusi tik kaip ágaliotinë, o orderis bûtø iðraðytas jo vardu. Taigi jis irþmona uþ parduotà medienà gavo po 83 208,50 Lt, o tai nevirðija 100 000 Lt,todël ginèijamas sprendimas nepagrástas.

Atsakovo atstovë pirmosios instancijos teisme praðë skundà atmesti. Ji pa-aiðkino, jog remiantis Mokesèiø administravimo ástatymo (toliau – MAÁ) 2 str. irPridëtinës vertës mokesèio ástatymo (toliau – PVM ástatymo) 5 str. pareiðkëjuibuvo pagrástai nurodyta sumokëti á biudþetà 7066 Lt PVM ir delspinigiø, nes jogautos pajamos per paskutinius 12 mënesiø virðijo 100 000 Lt, taèiau jis neásire-gistravo PVM mokëtoju. Medienos pirkimo–pardavimo sutartyse nëra nurodyta,kad pareiðkëjas jas sudaro kaip I. Rekaðienës atstovas, todël atsakovas neturipagrindo pripaþinti, kad A. Rekaðius veikë kaip þmonos atstovas.

109

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. gruodþio 5 d. sprendi-mu pareiðkëjo skundà atmetë.

Teismas sprendime nurodë, jog MAÁ 2 str. nustato, kad mokestis – tai mo-kesèio ástatyme mokesèio mokëtojui nustatyta piniginë prievolë valstybei, o mo-kesèio mokëtojas – asmuo, kuriam pagal mokesèio ástatymà yra nustatyta prievo-lë mokëti mokestá.

PVM ástatymo 5 str. nustatyta, kad mokesèio mokëtojas – tai fizinis, juridi-nis asmuo, asmuo, neturintis juridinio asmens teisiø, bei uþsienio valstybiø ûkiosubjektø padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje.

PVM ástatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu per paskutinius 12 mënesiøasmenø pajamos, nurodytos ðio straipsnio l d., virðija 100 000 Lt, tai PVM mokë-tojais ásiregistravæ asmenys, pradedant tuo mënesiu, kurá virðijo, PVM turi skai-èiuoti ir mokëti á biudþetà bendra tvarka, o asmenys, neásiregistravæ PVM mokë-tojais, pradedant tuo mënesiu, kurá jø pajamos virðijo 100 000 Lt, nuo virðijanèiossumos, o vëlesniais mënesiais nuo kiekvienà mënesá gautø pajamø uþ realizuotasprekes ir suteiktas paslaugas, PVM turi apskaièiuoti ir mokëti á biudþetà iki kitopo ataskaitinio mënesio 25 d.

PVM 7 str. nustato, kad asmenys, kurie pagal PVM ástatymo 6 str. nuostatasyra PVM mokëtojai, privalo registruotis valstybinëje mokesèiø inspekcijoje kaipPVM mokëtojai.

Kolegija padarë iðvadà, kad prievolës mokëti mokesèius perduoti kitam as-meniui negalima, nes vienas ið jos poþymiø yra tai, kad ji yra individuali ir tiesio-giai susijusi su konkretaus mokesèio mokëtojo individualiai jo vardu gaunamo-mis pajamomis, o mokesèiø ástatymai nenumato pajamø tarp sutuoktiniø padaliji-mo, taigi nepagrástas pareiðkëjo teiginys, jog sprendþiant ginèà reikia vadovautisCivilinio kodekso normomis.

Teismas nustatë, jog I. Rekaðienë 2000 m. kovo 20 d. tikrai ágaliojo pareið-këjà uþ jà su pirkëjais sudaryti medienos pirkimo–pardavimo sutartis, taèiau poðio ágaliojimo suraðymo sudarytose sutartyse nenurodyta, kad sutartys sudaromosveikiant pagal já, todël pripaþinta, kad pareiðkëjas veikë ir gavo pajamas tik savovardu, o jo pajamos 2000 m. geguþës mën. virðijo 100 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nepagrástais pripaþino pareiðkëjo argumen-tus, kad pagal 2000 m. balandþio–liepos mën. sudarytas su R. Petkevièiaus IÁsutartis gauti 63 765 Lt yra jo þmonos pajamos, nes ðios ámonës kasos iðlaidøorderiuose nurodyta, kad pinigus gavo I. Rekaðienë. Konstatuota, jog ið bylojeesanèiø ágaliojimø matyti, kad I. Rekaðienë veikë pareiðkëjo vardu, todël pinigaipriklauso pareiðkëjui.

Teismas konstatavo, jog pareiðkëjas paþeidë MAÁ 2 str., PVM ástatymo 5 str.,6 str. 3 d., 7 str. nuostatas, todël atsakovo sprendimas teisëtas ir pagrástas.

110

A. Rekaðius apeliaciniu skundu praðo panaikinti Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo teisëjø kolegijos 2001 m. gruodþio 5 d. sprendimà, Mokestiniøginèø komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. geguþës 22 d.sprendimà Nr. 221/178, Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø minis-terijos 2001 m. balandþio 17 d. sprendimà Nr. 13–04–3615, Telðiø apskritiesvalstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. sausio 25 d. sprendimà Nr. 02–05/145ir pripaþinti, jog medienos pirkimo–pardavimo sutartys (2000 m. geguþës 5 d.Nr. 26, 2000 m. birþelio 2 d. Nr. 39, 2000 m. liepos 12 d. Nr. 43, 2000 m. balan-dþio 4 d. Nr. 16 ir 2000 m. balandþio 14 d. Nr. 19) buvo sudarytos tarp R. Petke-vièiaus ámonës ir sutuoktiniø A. Rekaðiaus ir I. Rekaðienës, o visos pajamas uþparduotà turtà (medienà) yra bendroji jungtinë sutuoktiniø nuosavybë lygiomisdalimis.

Pareiðkëjas mano, jog teismo sprendimas nepagrástas ir neteisëtas.Mokesèiø administravimo ástatymo 2 str. jis nepaþeidë, á valstybës biudþetà

nustatytus mokesèius – 10 proc. dydþio fiziniø asmenø pajamø mokesèio –sumokëjo.

Teismas nevertino sutarèiø dalyviø valios. Atliktos ûkinës operacijos yrateisëtos, ir tik dël ástatymø neiðmanymo, turëdamas þmonos ágaliojimà, ðalia savopavardës jis sutartyse neáraðë þmonos, manydamas, kad tai ðeimos turtas, bendraiágytas, bendrai ir parduodamas. Tai, kad jis vienas pasiëmë pinigus uþ parduotàbendrà turtà, neatitinka tikrovës. Teismas neávertino svarbiø bylai aplinkybiø: mið-kas pirktas abiejø sutuoktiniø vardu, leidimas miðkui kirsti iðraðytas abiejø vardu,pinigus uþ parduotus ràstus ið K. Petkevièiaus ámonës pasiëmë þmona, visi kasosiðlaidø orderiai iðraðyti þmonos I. Rekaðienës vardu pagal jos asmens dokumentusir niekur juose nenurodoma, kad veikiama pagal pareiðkëjo ágaliojimà, kaip irsutartyse neparaðyta, kad jis veikia pagal þmonos ágaliojimà. Ið R.Petkevièiaus ámonësþmona gavo 57 389 Lt (63 765 Lt – 6376 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio).Kadangi já ir þmonà sieja tarpusavio pasitikëjimu grindþiami santykiai, jie veikëðeimos interesais, todël vertinant ðiø sutarèiø teisines pasekmes akivaizdu, kadpagal sandorius gautos pajamos yra abiejø sutuoktiniø, kaip fiziniø asmenø, turtas.

Pagal Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. sutuoktiniø bendro turto dalys yralygios. Todël mano, kad, sutuoktiniams pardavus bendroje nuosavybëje turëtàturtà (miðkà), gautos pajamos yra dalytinos taip pat lygiomis dalimis.

Pareiðkëjas paþymi, kad Valstybinë mokesèiø inspekcija nevienodai aiðki-na tuos paèius ástatymus. Ðtai 2001 m. lapkrièio 29 d. raðte Nr. 08–3–l0–10540iðaiðkino, kad jeigu brangø turtà ásigyja vienas ðeimos narys uþ privalomai dekla-ruoti kainà, tai to turto ásigijimo deklaruoti nereikia, kadangi kiekvieno sutuoktinioásigyto turto vidutinë rinkos vertë yra maþesnë uþ deklaruoti privalomo turtokainos dydá.

111

Pareiðkëjo atstovë I. Rekaðienë apeliacinës instancijos teisme praðo apelia-ciná skundà patenkinti ir iðdësto jame nurodytus pirmosios instancijos teismo spren-dimo neteisëtumo bei nepagrástumo argumentus.

Atsakovo VMI prie FM atstovë N. Kukauskienë praðo apeliaciná skundàatmesti ir paaiðkina, jog atsakovas laikosi pozicijos, iðdëstytos skundþiamamesprendime, t.y. ið sutarèiø matyti, jog uþ parduotà turtà pajamas gavo tik pareiðkë-jas. Tam, kad bûtø pagrindas pripaþinti, jog ðios pajamos lygiomis dalimis pri-klauso sutuoktiniams Rekaðiams, tokios sàlygos turëjo bûti fiksuotos sutartyse:I. Rekaðienë turëjo bûti sutarties ðalimi, aptartas sutartyse nurodomos gaunamossumos pasidalijimo bûdas.

Plenarinë sesija


A. Rekaðiaus apeliacinis skundas patenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodþio 5 d. sprendi-

mas panaikinamas.Pareiðkëjo skundas, kuriuo praðoma panaikinti VMI prie FM 2001 m. ba-

landþio 17 d. sprendimà Nr. 13–04–3615, patenkinamas.VMI prie FM 2001 m. balandþio 17 d. sprendimas Nr. 13–04–3615, kuriuo

patvirtintas Telðiø apskrities VMI 2001 m. sausio 15 d. sprendimas, ápareigojan-tis A. Rekaðiø sumokëti á biudþetà 6528 Lt PVM ir 538 Lt PVM delspinigiø,panaikinamas (ABTÁ 140 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas dël neteisingo ástatymø aiðkinimo priëmë ne-teisëtà, todël naikintinà sprendimà (ABTÁ 143 str.).

Kaip matyti ið ginèijamo VMI prie FM sprendimo, pareiðkëjo mokestiniøprievoliø vykdymo patikrinimas apëmë 1999 m. kovo 19 d.– 2000 m. liepos 25 d.laikotarpá. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiðkëjas pardavë 2670 kv.m medie-nos uþ 166 417 Lt, ið ðios sumos iðskaityta 14 518 Lt fiziniø asmenø pajamømokesèio. Konstatuota, jog pareiðkëjo pajamos per paskutiniuosius 12 mënesiø100 000 Lt virðijo 2000 m. geguþës mën., taèiau PVM nebuvo skaièiuojamas irmokamas ástatymo nustatyta tvarka, todël nuo 2000 m. geguþës–liepos mënesiaisgautø 42 806 Lt pajamø apskaièiuota ir nurodyta sumokëti á biudþetà 6528 LtPVM ir 538 Lt PVM mokesèio delspinigiø.

Ðioje byloje bûtina nustatyti, ar centrinis mokesèiø administratorius teisin-gai taikë PVM ástatymà anksèiau paminëtas pajamas, gautas uþ parduotà medie-nà, pripaþindamas tik A. Rekaðiaus pajamomis.

Kaip matyti ið byloje pateiktø nuosavybës teises á þemæ patvirtinanèiø áro-dymø, 2000 m. sausio 27 d. Telðiø rajone, Lelø kaime (Kegø kadastrinë vietovë),A. Rekaðiaus ir I. Rekaðienës vardu bendrosios dalinës nuosavybës teisëmis

112

áregistruotas po 1/2 dalá kiekvienam 26 ha ploto þemës sklypas, kuriame þemësûkio naudmenos sudaro 4,95 ha, miðkas – 20,57 ha, o Telðiø rajone, Pasvaigëskaime (Patausalës kadastrinë vietovë), 1999 m. kovo 25 d. A. Rekaðiaus varduáregistruota 13,5 ha þemës, kurios 13,38 ha sudaro miðkas. Ið santuokos liudijimonuoraðo matyti, kad A. Rekaðius ir I. Rekaðienë yra sutuoktiniai, áraðas apie taisantuokos metrikø knygoje padarytas 1992 m. vasario 29 d., áraðo Nr. 75. Re-miantis CK 121, 1211, 122, 123 str. ir SÐK 21 str. (galiojusiø disponavimo turtuveiksmø, dël kuriø buvo gautos pajamos, atlikimo metu), 13,5 ha þemës sklypas,nors ir registruotas A. Rekaðiaus vardu, yra bendroji jungtinë Rekaðiø nuosavybë,todël jø teisës ðá turtà valdyti, juo naudotis ir disponuoti yra lygios. 26 ha plotoþemës sklypà valdydami, juo naudodamiesi ir disponuodami bendrosios dalinësnuosavybës teisëmis lygiomis dalimis, nenustatæ naudojimosi savo dalimis tvar-kos, Rekaðiai turi lygias teises á ðá turtà ir bendro turto duodamas pajamas, lygiaiatsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip patprivalo lygiai dalyvauti iðlaidose, daromose jam iðlaikyti ir iðsaugoti, mokesèiamsmokëti (CK 123 str.).

Atsiþvelgiant á nuosavybës teisiniø santykiø pobûdá bei á tai, jog A. Rekaðiusparduodamas medienà veikë nepaþeisdamas bendraturtës I. Rekaðienës teisiø ir tei-sëtø interesø, ðie veiksmai atitiko jos valià, iðreikðtà ágaliojimo forma, yra pagrindaskonstatuoti, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandoriø pagrindu, vei-kiant sàþiningai ir teisëtai, yra bendraturèiø, o ne vieno ið jø pajamos, á kurias kiek-vienas ið jø turi lygias teises. Mokesèiø teisinius santykius reguliuojanèios vieðosiosteisës normos nenustato papildomø reikalavimø sandoriams, sudaromiems fiziniøasmenø ágyvendinant savo nuosavybës teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, api-brëþtø tam tikrus pagal mokesèiø ástatymus reikðmingus juridinius faktus, pavyz-dþiui, kad raðytinius sandorius, ið kuriø susiformuoja apmokestinimo mokesèiaisobjektai, sudarytø visi bendraturèiai ir juose bûtø apibrëþiamas pajamø tarp ben-draturèiø pasiskirstymas. Todël yra pagrindas pripaþinti, jog principium et fonsnustatant, ar asmens pajamos virðija PVM ástatymo 6 str. nustatytà 100 000 Ltribà ir dël to susiformuoja mokestinë prievolë valstybei, yra turto, ið kurio perlei-dimo gaunamos pajamos, civilinio teisinio statuso ávertinimas, nuo kurio priklau-so ir teisiø á pajamas turinys. Bet kuriuo atveju, bendraturèiams fiziniams asme-nims sàþiningai ir teisëtai ágyvendinant nuosavybës teises ir dël to gaunant paja-mø, tokios pajamos tampa bendraturèiø pajamomis pagal jø nuosavybës teisiø áturtà proporcijas. Kitoks pajamø padalijimas, nukrypstant nuo proporcingumoprincipo, galimas tik ðaliø susitarimu arba teismo sprendimu (SÐK 23 str. 2 d.; ðitaisyklë átvirtinta ir Civilinio kodekso, ásigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., 3.123 str.).

Kadangi nagrinëjamojoje byloje yra nustatyta, kad parduota mediena buvogauta ið miðko, nuosavybës teisëmis priklausanèio lygiomis dalimis Rekaðiams,

113

uþ já gautos pajamos taip pat lygiomis dalimis priklauso Ilonai ir Arûnui Reka-ðiams, todël Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos pripaþinda-ma, jog visos pagal sutartis gautos pajamos yra A. Rekaðiaus, padarë neteisingasiðvadas ir dël to nepagrástai konstatavo, jog jo pajamos per paskutiniuosius 12 mëne-siø 100 000 Lt virðijo 2000 m. geguþës mën. ir nuo 2000 m. geguþës–liepos mëne-siais gautø 42 806 Lt pajamø apskaièiavo ir nurodë sumokëti á biudþetà 6528 LtPVM bei 538 Lt PVM delspinigiø.

ABTÁ 130 str. 5 d. draudþia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus,nepareikðtus nagrinëjant bylà pirmosios instancijos teisme, iðskyrus neatsiejamaisusijusius su pareikðtuoju reikalavimu. Pareiðkëjas apeliaciniame skunde praðopanaikinti vietinio mokesèiø administratoriaus ir Mokestiniø ginèø komisijos spren-dimus bei pripaþinti negaliojanèiais sandorius.

Tokie reikalavimai, remiantis ABTÁ 130 str. 5 d., negali bûti nagrinëjimoapeliacinëje instancijoje dalykas, todël dël jø teisinio vertinimo sprendime nepa-sisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 140 str. 1 d. 2 p., plenarinë sesija


A. Rekaðiaus apeliaciná skundà patenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodþio 5 d. sprendi-

mà panaikinti.Pareiðkëjo skundà, kuriuo praðoma panaikinti Valstybinës mokesèiø inspek-

cijos prie Finansø ministerijos 2001 m. balandþio 17 d. sprendimà Nr. 13–04–3615,patenkinti.

Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos 2001 m. balan-dþio 17 d. sprendimà Nr. 13–04–3615, kuriuo patvirtintas Telðiø apskrities vals-tybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. sausio 15 d. sprendimas, ápareigojantisA. Rekaðiø sumokëti á biudþetà 6528 Lt PVM ir 538 Lt PVM, panaikinti.


114

1.3.1.2. Dël individualios ámonës veiklos pagal patentà laikotarpioáskaitymo á mokestiná laikotarpá, kurio pagrindu

mokamas fiziniø asmenø pajamø mokestis

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinuoju ástatymu buvo sureguliuoti irindividualiø ámoniø mokestiniø prievoliø klausimai, kurie numatë mokesèio mo-këjimà taip pat ir patento forma, t.y. ástatymu buvo numatyta, kad vietoje pajamømokesèio gali bûti mokamas patento mokestis.

Ið to darytina iðvada, kad patento mokestis pagal savo prigimtá yra viena iðfiziniø asmenø pajamø mokesèio rûðiø, kuria subjektas, numatytas Fiziniø asme-nø pajamø mokesèio laikinajame ástatyme, gali ávykdyti savo pagrindinæ mokes-tinæ prievolæ, nustatytà jam ðiuo ástatymu.

Todël panaikinus mokesèio mokëjimà patento forma ir individualiai ámoneipradëjus mokëti fiziniø asmenø mokestá tiesiogiai, neatsiranda nauji teisiniai san-tykiai mokestiniø prievoliø srityje, jie tæsiasi toliau, taèiau kitokia mokesèio mo-këjimo forma. Taigi á mokestiná laikotarpá, kurio pagrindu mokamas fiziniø as-menø pajamø mokestis, áskaitomas ir tas laikotarpis, uþ kurá individuali ámonëmokesèius mokëjo patento forma.



2002 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), S. Gudyno ir R. Pili-èiausko,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiðkëjui V. Vaièaièiui, pareiðkëjo atstovui V. Vaièaièiui,

atsakovo atstovams I. Vaiðvilaitei, V. Amparavièienei,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ by-

là pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliacináskundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 3 d. spren-dimo,

n u s t a t ë :

Pareiðkëja Vytauto Vaièaièio projektavimo ir statybos firma kreipësi á Vil-niaus apygardos administraciná teismà, praðydama panaikinti Mokestiniø ginèø

115

komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (toliau – Komisija) 2002 m.sausio 29 d. sprendimà Nr. S33 (7–17–2002) ir ápareigoti mokesèio administrato-riø gràþinti (uþskaityti) 36 176 Lt pajamø mokesèio permokà.

Skunde nurodoma, kad ástatymø leidëjas, priimdamas Fiziniø asmenø pajamømokesèio laikinàjá ástatymà (toliau – Ástatymas), nustatë ûkiniø bendrijø ir kitøindividualiø (personaliniø) ámoniø (iðskyrus þemës ûkio ámones) bendrà 24 proc.mokesèio tarifà (Ástatymo 24 str. 2 d. – nuo 1991 m. birþelio 27 d.), taèiau vadina-mosioms „maþosioms ámonëms“ (neoficialus pavadinimas) ástatymø leidëjas nu-statë lengvatiná 15 proc. mokesèio tarifà (dabar ðis straipsnis panaikintas). Ástaty-me buvo numatyta, kad mokestinis laikotarpis (uþ kurá skaièiuojamas minëtas mo-kestis) yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais (27 str.).Taèiau ástatymø leidëjas numatë, kad mokestinis laikotarpis gali bûti ir trumpes-nis nei mokestiniai metai: jei mokesèiø mokëtojo veikla yra sezoninë, taip patnaujai áregistruotoms ámonëms (27 str. ir 32 str. 2 d.). Taèiau mokesèio tarifoapskaièiavimo painumas yra tas, kad pats mokestis skaièiuojamas nuo per mokes-tiná laikotarpá turëtø apmokestinamøjø pajamø (Ástatymo 24 str. 2 d.), o mokesèiotarifas apskaièiuojamas, atsiþvelgiant á visas bendràsias áplaukas per tà patá mo-kestiná laikotarpá. V. Vaièaièio projektavimo ir statybos firma, áregistruota 1995 m.spalio 19 d. Patentø mokesèio atsiskaitymo formà pradëjo taikyti nuo 1996 m. sau-sio mën. iki 2000 m. balandþio l d. Pasikeitus poástatyminiams aktams, reguliuojan-tiems patentinæ veiklà, nuo 2000 m. antrojo ketvirèio (2000 m. balandþio l d.) ámo-në buvo ápareigota atsisakyti patentinës veiklos ir savo veikloje vadovautis Fizi-niø asmenø pajamø mokesèio laikinuoju ástatymu, mokant fiziniø asmenø pajamømokestá (prieð tai ámonë uþ 2000 m. pirmàjá ketvirtá buvo visiðkai atsiskaièiusi sumokesèiø administratoriumi ir galëjo nutraukti ûkinæ veiklà). Nuo 2000 m. balan-dþio l d. pareiðkëjas savo ûkinæ veiklà pradëjo planuoti remdamasis 24, 26, 27 irkitais Ástatymo straipsniais, numatanèiais mokesèio tarifus ir jø apskaièiavimà.Panaðiai, kaip ir buvo planuota, nuo 2000 m. balandþio l d. iki tø metø pabaigosámonë nevirðijo l mln. Lt bendrøjø áplaukø (997 140 Lt) ir todël pagrástai tikëjosi,kad mokesèiui sumokëti bus pritaikytas 24 str. 7 d. numatytas lengvatinis 15 proc.tarifas („... individualiø (personaliniø) ámoniø, kuriø bendrosios áplaukos per mo-kestiná laikotarpá nevirðija l mln. Lt ir vidutinis sàraðinis darbuotojø skaièius nevir-ðija 50 þmoniø, apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. pajamø mokes-èio tarifas“). Taèiau ámonei su mokesèiø administratoriumi atsiskaitant uþ 2000 m.balandþio–gruodþio mënesius, Panevëþio apskrities valstybinës mokesèiø inspek-cijos pareigûnai pareikalavo á mokesèio tarifo apskaièiavimà átraukti ir 2000 m.sausio–kovo mënesio pajamas (áplaukas) ir pritaikyti 24 proc. mokesèio tarifà.Norëdamas iðvengti delspinigiø, pareiðkëjas sumokëjo mokestá, apskaièiuotàpagal 24 proc. mokesèio tarifà, bei apskundë Valstybinës mokesèiø inspekcijos

116

pareigûnø veiksmus. Savo sprendimuose dël 24 proc. mokesèio tarifo pritaikymomokesèio administratorius daugiausia rëmësi Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Finansø ministerijos virðininko 1999 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. 257 patvir-tinta áregistruotoms ámonëms tvarka ir turëjo pritaikyti Ástatymo 24 str. 7 d. numaty-tà 15 proc. mokesèio tarifà (nes 2000 m. fiziniø asmenø pelno mokesèio mokestinislaikotarpis ámonei yra balandþio–gruodþio mënesiai ir ðio laikotarpio bendrosiosáplaukos nevirðijo l mln. Lt). Tokiu atveju ámonë turëjo mokëti 60 294 Lt pajamømokestá. Kadangi Panevëþio valstybinei mokesèiø inspekcijai pritaikius 24 proc.tarifà buvo pareikalauta sumokëti 96 470 Lt pajamø mokesèio, susidarë 36 176 Ltpermoka. Pareiðkëjos nuomone, yra pagrindas teigti, jog Komisija iðplëtë savoágaliojimus, kuriuos jai suteikë Mokesèiø administravimo ir Administraciniø byløteisenos ástatymai bei 1998 m. gruodþio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimu Nr. 1396 patvirtinti Komisijos nuostatai. Komisija kaip neðaliðkas iki-teisminiø ginèø arbitras naudodama paprastesnæ nei teisminë ginèø nagrinëjimoprocedûrà sprendþia, ar mokesèiø administratorius priëmë teisëtà ir pagristà spren-dimà, remdamasis Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinuoju ástatymu, ir pri-þiûri, ar mokesèiø administratorius, vykdydamas savo funkcijas, ginèo atvejusiekë sutarimo su mokesèiø mokëtoju ir aiðkino teisës aktus jo naudai (Mokesèiøadministravimo ástatymo 54 str. 5 d.). Nustaèius tokius paþeidimus, Komisija tu-rëtø naikinti mokesèiø administratoriaus sprendimus. Ðiuo atveju tiek vietinis,tiek centrinis mokesèiø administratorius, priimdamas sprendimus, rëmësi nuosta-tomis, kurios ámonei negali bûti taikomos (Ástatymo 27 str. – dël ámoniø, vykdan-èiø sezoninæ veiklà (ámonë tokios veiklos niekada nevykdë), ir Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos virðininko 1999 m. gruodþio 15 d. ásakymu Nr. 257 patvirtin-tos Tvarkos 21 punktu, taikomu ámonëms, kurios tuo paèiu metu vykdo patentinæir nepatentinæ veiklà).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. geguþës 3 d. sprendimuskundà tenkino ið dalies – panaikino Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2002 m. sausio 29 d. sprendimà Nr. S33 (7–17–2002), pa-tvirtinantá Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos 2001 m.gruodþio 29 d. sprendimo Nr. 13–06–11320 dalá, kuria patvirtinama Panevëþioapskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. lapkrièio 16 d. sprendimoNr. 10–03–(148)–10151 dalis, patvirtinanti Panevëþio apskrities valstybinës mo-kesèiø inspekcijos 2001 m. rugsëjo 28 d. patikrinimo akto Nr. 07–01–24–844nurodymà dël 36 176 Lt fiziniø asmenø pajamø mokesèio sumokëjimo. Skundodalá dël ápareigojimo gràþinti (uþskaityti) 36 176 Lt pajamø mokesèio permokàteismas atmetë. Sprendime nurodoma, kad Komisija, pripaþinusi, jog pareiðkë-jas 2000 m. vykdë tà paèià veiklà ir tik pirmàjá tø metø ketvirtá mokëjo fiksuotodydþio mokestá – patento mokestá, nepagrástai konstatavo, kad ði aplinkybë nesu-

117

daro pagrindo taikyti Ástatymo 24 str. 7 d. numatytà lengvatà. Ið pareiðkëjui iðduo-tø patentø matyti, kad pareiðkëjas nuo 2000 m. sausio 5 d. iki 2000 m. kovo 31 d.buvo ásigijæs patentà, suteikiantá teisæ verstis statybos ir remonto bei projektavi-mo ir konstravimo darbø veikla (b.l. 23–24). Mokesèiø administratoriai ir Komi-sija, nustatydami ámonës 2000 m. apmokestinamàsias pajamas, á jø sumà átraukëir per minëtà laikotarpá ámonës gautas pajamas. Taigi pareiðkëjas buvo ið daliesdvigubai apmokestintas – jis uþ 2000 m. pirmàjá ketvirtá vykdytà veiklà sumokëjopatento mokestá ir per ðá laikotarpá gautos pajamos buvo átrauktos á fiziniø asme-nø pajamø mokesèiu apmokestinamøjø pajamø dydá, tai pareiðkëjui sudarë nebe15, o 24 proc. mokesèio tarifà. Komisija tokio skaièiavimo teisëtumà grindë Ásta-tymo 30 str. 2 d. nuostata, kad mokestinio laikotarpio penktojo–dvyliktojo mëne-siø pajamø avansinis mokestis apskaièiuojamas pagal praëjusá mokestiná laiko-tarpá faktiðkai apskaièiuotø pajamø mokesèio sumà. Teismo konstatavimu, ka-dangi pareiðkëjas iki 2000 m. balandþio 1 d. veiklà vykdë pagal patentà ir pajamømokestis nebuvo skaièiuojamas, tai nebuvo faktinio pagrindo taikyti ir minëtosástatymo nuostatos. Fizinio asmenø pajamø mokesèio apskaièiavimo pareiga ámoneiatsirado tik nuo 2000 m. balandþio 1 d., kai pasibaigë jos patento galiojimas.Ámonë patento nebegalëjo ásigyti po 2000 m. kovo 31 d. todël, kad 2000 metaispasikeitë teisës aktai. Pagal Ástatymo 25 straipsná, galiojusá iki 2000 m. liepos 30 d.,„juridinio asmens teisiø neturinèioms individualioms (personalinëms) ámonëmsir ûkinëms bendrijoms gali bûti nustatytas patento mokestis, o kai kurioms veik-los rûðims – privalomas patento mokestis. Patentà ásigijusios ámonës uþ pajamas,gautas ið patente nurodytos veiklos, pajamø mokesèio nemoka“. Ástatymo 25 str.buvo pripaþintas netekusiu galios 2000 m. liepos 11 d. ástatymo Nr. VIII–1813 5straipsniu, kuris ásigaliojo 2000 m. liepos 31 d., t.y. 2000 m. pirmajame ketvirtyjevykdydamas veiklà pagal patentà pareiðkëjas negalëjo numatyti, kad per tuos me-tus jis neteks teisës á veiklà pagal patentà, o vykdant veiklà su patentu gautospajamos bus áskaitomos á fiziniø asmenø pajamø mokesèiu apmokestinamas paja-mas. Toks esminiø mokesèiø ástatymø nuostatø keitimas ir ásigaliojimas mokesti-niø metø viduryje ðiuo atveju prieðtarauja teisëtø lûkesèiø bei teisinio aiðkumoprincipams, kuriuos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripaþino kon-stituciniais. Ástatymø leidëjas Ástatymo 30 str. 3 d. nustatë, kad „áregistruotos nau-jos ámonës pirmaisiais mokestiniais metais atleidþiamos nuo pajamø avansiniømokesèiø“, bei numatë galimybæ, kad mokestinis laikotarpis gali bûti trumpesnisnegu 12 mënesiø. Esant minëtoms aplinkybëms, nurodoma sprendime, mokesèiøteisës aktø turinys aiðkintinas mokesèio mokëtojo naudai ir laikytina, kad apmo-kestinant ámoniø nuo 2000 m. balandþio 1 d. gautas pajamas turi bûti vadovau-jamasi Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininko 1999 m. gruodþio 15 d. ása-kymu Nr. 257 patvirtintos Tvarkos 21 punktu. Taèiau ðio poástatyminio akto nuo-

118

statø taikymà pareiðkëjas visuose skunduose ginèijo, nes jis yra taikomas tomsámonëms, kurios vykdo kartu ir patentuotà, ir nepatentuotà veiklà (tuo tarpu ámo-në tokios veiklos nevykdo). Mokestiniø ginèø komisija (toliau – Komisija) taippat patvirtino centrinës mokesèiø inspekcijos sprendimà dël 24 proc. tarifo taiky-mo ámonei, taèiau ji rëmësi kiek kitais motyvais nei mokesèiø administratorius(savo sprendime jau nebesirëmë minëto Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos virðininko ásakymo nuostata). Komisija savo 2002 m. sausio29 d. sprendime Nr. 533 (7–17–2002) rëmësi tuo, kad Ástatymo 24 str. 7 d. nepa-teikia specialaus, tik ðiam atvejui taikytino mokestinio laikotarpio sàvokos api-brëþimo, mokestinio laikotarpio sàvokà reikia aiðkinti atsiþvelgus á jos sistemináryðá su kitais ástatymo straipsniais (26, 27, 30 ir kt). Aiðkindama ðia sàvokà, Ko-misija konkreèiai nurodë Ástatymo 27 str. ir 30 str. 2 d. nuostatas. Taèiau pareiðkë-jui toks mokestinis laikotarpis negali bûti taikomas jau vien dël to, kad jis regu-liuoja santykius dël mokestiniø metø nuostoliø perkëlimo (tai nëra ginèo objektasir nepaaiðkina mokestiniø ginèø sampratos ðiuo atveju) bei santykius, susijusiussu mokestiniu laikotarpiu mokesèiø mokëtojams, kuriø veikla yra sezoninë (ámo-nës veikla nëra sezoninë). Pagrindinis Komisijos argumentas (dël ámonës 2000m. pirmojo ketvirèio gautø pajamø (áplaukø) átraukimo apskaièiuojant mokesèiotarifà dël 2000 m. 5–12 mënesiø ûkinës veiklos) yra tas, kad Ástatymo 30 str. 2 d.2 sakinys teigia, jog „mokestinio laikotarpio 5–12 mënesiø pajamø avansinis mo-kestis apskaièiuojamas pagal praëjusá mokestiná laikotarpá faktiðkai apskaièiuotøpajamø mokesèio sumà“. Remdamasi bûtent ðia Ástatymo nuostata, Komisija daroiðvadà, kad mokesèiø administratorius teisingai nustatë ámonës 2000 m. áplaukas,pradëdamas skaièiuoti nuo 2000 m. sausio mënesio. Ástatymo 30 straipsnis skirtasámoniø avansinio mokesèio apskaièiavimui ir mokëjimui. Ðios dalies analizë lei-dþia daryti tokias iðvadas: 1) jis skirtas nustatyti avansinio mokesèio mokëjimotvarkà; 2) mokestinis laikotarpis èia siejamas su tomis ámonëmis, kuriø mokesti-niai metai sutampa su kalendoriniais metais ir kurios jau nuo pirmojo ketvirèiopatenka á Ástatymo reguliavimo sferà bei fiziniø asmenø pajamø mokesèio mokë-jimo laukà (tai ypaè matyti ið pirmojo ir treèiojo sakinio); 3) naujai áregistruotøámoniø mokestinis laikotarpis yra trumpesnis nei kalendoriniai metai; 4) pareið-këjui „pirmieji keturi mokestinio laikotarpio mënesiai“, apie kuriuos kalba daliespirmasis sakinys, buvo antrojo ketvirèio mënesiai, nes ámonë ðá mokestá pradëjomokëti; 5) pareiðkëjui 2000 m. pirmàjá ketvirtá dar nebuvo negalima taikyti ðiosdalies antrojo sakinio nuostatos dël mokestinio laikotarpio 5–12 mënesiø pajamøavansinio mokesèio. Taigi pagal ðià Ástatymo nuostatà niekaip neiðeina, kad mo-kestinis laikotarpis (ðio Ástatymo prasme) ámonei prasidëjo 2000 m. sausio mënesá.Minëta ástatymo nuostata nurodo, kaip reikia apskaièiuoti avansiná fiziniø asme-nø pajamø mokestá toms ámonëms, kuriø veikla buvo reguliuojama ðio Ástatymo

119

(24, 26, 27, 30 ir kitø straipsniø) jau nuo metø pradþios ir kurios nuo sausio pir-mosios jau turëjo mokëti fiziniø asmenø pajamø mokestá. Taèiau ði Ástatymo nuosta-ta nereguliuoja (ir negali to daryti) santykiø tø ámoniø, kurios fiziniø asmenø paja-mø mokestá pradëjo mokëti tik nuo antrojo ketvirèio. Komisija á termino „praëjæsmokestinis laikotarpis“ sampratà átraukia ne tik fiziniø asmenø pajamø mokesèio(kurio pareiðkëjas dar nemokëjo) mokestiná laikotarpá, bet ir ámonës mokëto pa-tento mokestiná laikotarpá (2000 m. sausio–kovo mënesiais). Taèiau terminas„mokestinis laikotarpis“ ðiame kontekste gali bûti aiðkinamas tik kaip mokestinislaikotarpis dël fiziniø asmenø pajamø mokesèio mokëjimo. Ámonës mokesèiø mo-këjimà reguliuojanèios Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo mi-nëtos nuostatos pradëjo galioti nuo 2000 m. balandþio l d. Kitokiu atveju, jeitartume, kad ámonei ðio ástatymo minëtos nuostatos pradëjo galioti nuo 2000 msausio l d., kai ámonës mokestinius santykius reguliavo poástatyminiai aktai dëlpatentinës veiklos, tai reikëtø konstatuoti, kad ástatymas ámonei turëjo atgalinægalià. Tai reikðtø, kad planuodamas savo ûkinæ veiklà bei mokestinius santykius2000 m. pirmàjá ketvirtá, pareiðkëjas jau turëjo juos planuoti remdamasis Ástaty-mo 24, 26, 27, 30 ir kitø straipsniø nuostatomis.Tai reikðtø, kad jis „ásiverþë“ áámonës mokestinius santykius ir pakeitë juos net tada, kai ðio ástatymo minëtosnuostatos ámonei dar negaliojo (o pareiðkëjas vadovavosi poástatyminiais teisësaktais, reguliuojanèiais patentinæ veiklà), tai savo ruoþtu reikðtø retroaktyvø Ásta-tymo galiojimà ir prieðtarautø teisës principui ius retro non agit – ástatymas neturiatgalinio veikimo galios. Mokesèiø administratorius turi teisæ aiðkinti mokesèiøástatymus, kitaip jis negalëtø ávykdyti savo funkcijø (tai pripaþásta ir ástatymø leidë-jas, þr. Mokesèiø administravimo ástatymo 54 str. 5 d.). Taèiau jis negali ástatymoaiðkinti taip, kad jis prieðtarautø teisës principams, numatytiems Konstitucijoje,apie kuriø egzistavimà mûsø teisinëje sistemoje yra konstatavæs Konstitucinis Teis-mas. Todël ámonei apskaièiuojant fiziniø asmenø pajamø mokestá uþ 2000 m.balandþio–gruodþio mënesius dël apmokestinamojo pelno (401 957 Lt) bei nu-statant jo tarifà (ir norint iðvengti prieðtaravimo su minëtu konstituciniu princi-pu), taikytina ástatymo analogija su Ástatymo 30 str. numatytomis galimybëmisnaujai áregistruotoms ámonëms taikyti skirtingà nei mokestiniai metai mokestinálaikotarpá. Kitoks teisës normø aiðkinimas ðiuo atveju prieðtarautø teisingumui irprotingumui, tuo labiau kad ámonë 2000 m. kovo 31 d. nebuvo skolinga biudþetuiir galëjo baigti veiklà, ámonës savininkas galëjo registruoti naujà ámonæ ir tæsti tàpaèià veiklà ne nuo mokestiniø metø pradþios. Dël nurodytø motyvø konstatuota,kad Komisijos sprendimas ir juo patvirtinti mokesèio administratoriø nurodymainepagrásti ir neteisëti, todël naikintini (ABTÁ 88 str.). Skundo dalis dël ápareigoji-mo gràþinti (uþskaityti) 36 176 Lt pajamø mokesèio permokà atmesta, nes pagalMAÁ 38 str. nuostatas mokesèio permoka gràþinama (uþskaitoma) pagal mokesèio

120

mokëtojo mokesèio administratoriui pateiktà praðymà. Tuo tarpu pareiðkëjas to-kio praðymo mokesèio administratoriui nëra pateikæs, todël nëra pagrindo teigti,jog pareiðkëjo teisë yra paþeista ir turëtø bûti ginama (ABTÁ 5 str. l d.).

Apeliaciniu skundu atsakovë Valstybinë mokesèiø inspekcija prie LietuvosRespublikos finansø ministerijos praðo pakeisti Vilniaus apygardos administra-cinio teismo 2002 m. geguþës 3 d. sprendimà – panaikinti sprendimo dalá, kuriaið dalies patenkintas pareiðkëjo skundas ir panaikintas Mokestiniø ginèø komi-sijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. sausio 29 d. sprendimasNr. S–33–(7–17–2002), o kità sprendimo dalá palikti nepakeistà. Atsakovës nuo-mone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikë ástatymà, klai-dingai ávertino faktines bylos aplinkybes, todël jo priimtas sprendimas ið daliesyra nepagrástas ir naikintinas. Nesutinka su teismo motyvu, kad nustatant pareið-këjo apmokestinamàsias pajamas uþ 2000 metus ir á jø sumà átraukiant 2000 metøpirmojo ketvirèio pajamas, pareiðkëjas buvo ið dalies dvigubai apmokestintas.Toks teismo aiðkinimas, atsakovës nuomone, prieðtarauja ne tik Fiziniø asmenøpajamø mokesèio ástatymo nuostatoms, bet ir bendriesiems finansinës apskaitosprincipams (ámonës besitæsianèios veiklos, apskaitos pastovumo), átvirtintiemskituose ástatymuose, pavyzdþiui, Buhalterinës apskaitos pagrindø ástatyme. Mo-kestis buvo skaièiuojamas nuo pareiðkëjo apmokestinamøjø pajamø tik uþ laiko-tarpá nuo 2000 m. balandþio 1 d. iki 2000 m. gruodþio 31 d. Todël teigti, kadfiziniø asmenø pajamø mokestis skaièiuotas ir nuo ámonës pirmàjá ketvirtá gautøpajamø, yra visiðkai nepagrásta. Pareiðkëjo veikla nëra sezoninë, centrinis mokes-èiø administratorius jam nëra nustatæs kitokio mokestinio laikotarpio, vadinasi, pa-reiðkëjui galioja bendra ástatymo norma, kad mokestiniai metai sutampa su kalen-doriniais metais. Pareiðkëjas per 2000–uosius kalendorinius metus, t.y. per mokes-tiná laikotarpá, gavo 1 483 172 Lt pajamø, ið jø pirmàjá ketvirtá – 486 032 Lt, o perbalandþio–gruodþio mënesius – 997 140 Lt. Kadangi per mokestiná laikotarpá gautadaugiau kaip l milijonas litø pajamø, atsiskaitydamas su biudþetu uþ 2000–øjø metøbalandþio–gruodþio mënesius, pareiðkëjas negalëjo taikyti lengvatinio 15 proc.pajamø mokesèio tarifo. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 25straipsnio 2 dalyje (1995 m. geguþës 16 d. ástatymo Nr. I–892 redakcija) nustaty-ta, kad patento mokesèio minimalius ir maksimalius dydþius, patentø iðdavimotvarkà nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Vykdydama minëtà ástatymo nuo-statà, 1995 m. spalio 30 d. Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 1398 „Dël patentøiðdavimo tvarkos“, kurio 1999 m. gruodþio 28 d. redakcijoje Nr. 1491 nëra numa-tytø patentø individualioms ámonëms. Paþymima, kad 1999 m. gruodþio 28 d.nutarime Nr. 1491 nurodyta jo ásigaliojimo data – 2000 m. balandþio l d., o patsnutarimas paskelbtas 1999 m. gruodþio 31 d. oficialiajame leidinyje Valstybësþinios Nr. l14–3311. Taigi pareiðkëjas turëjo galimybæ ið anksto þinoti, kad atsi-

121

skaityti su biudþetu sumokëdamas patento mokestá galës tik pirmàjá 2000 m.ketvirtá. Vadovaujantis Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo nuo-statomis, ne naujai ásteigtø ámoniø mokestiniai metai negali bûti trumpesni kaip12 mënesiø (Ástatymo 27 straipsnis). Pareiðkëjo ámonë áregistruota 1995 m. spalio19 d. ir nuo to laiko pastoviai vykdë veiklà. Ámonës savininkas jos neiðregistravonuo 2000 m. kovo 31 d. ir neásteigë naujos ámonës tai paèiai veiklai vykdyti.Todël, atsakovo nuomone, teismo motyvas, kad pareiðkëjas bûtø galëjæs ásteigtinaujà ámonæ tam, kad iðvengtø didesnio pajamø mokesèio tarifo, prieðtarauja ap-mokestinimo teisingumo ir skaidrumo principams. Ástatymo numatyta, kad fiziniøasmenø pajamø mokesèio lengvatinis tarifas (15 proc.) taikomas nedidelëms ámo-nëms. Tuo tarpu pareiðkëjas, per mokestiná laikotarpá gavæs daugiau kaip l milijo-nà litø pajamø negali bûti laikomas maþa ámone ir neturi teisës pretenduoti á ásta-tymø leidëjø numatytà lengvatiná pajamø mokesèio tarifà. Mano, kad Vilniausapygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimà ðioje byloje, paþeidëmaterialinës teisës normas.

Atsiliepime á apeliaciná skundà pareiðkëja Vytauto Vaièaièio projektavimo irstatybos firma nurodo, kad savo skunde apeliantas remiasi jau nebegaliojanèio (nuo2002 m. sausio l d.) 1992 m. birþelio 18 d. Buhalterinës apskaitos ástatymo 2 straips-nyje numatytais „ámonës besitæsianèios veiklos ir apskaitos pastovumo“ principais(ðis ástatymas buvo panaikintas 2001 m. lapkrièio 6 d. ástatymu, kuriame nebëranuorodø á apelianto minimus principus). Taèiau apeliantas „apeina“ tà faktà, kadnustatant minëto mokesèio tarifà mokesèio administratorius pareikalavo ámoneiskaièiuoti pajamas, gautas ir per pirmàjá 2000 m. ketvirtá (t.y. dar neásigaliojusámonës atþvilgiu Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 24 straipsniuidël mokestinio laikotarpio ir ðio mokesèio tarifo apskaièiavimo), tuo tarpu kai patsmokestis mokamas tik uþ II–IV ketvirèius. Todël ðia prasme galima teigti, kad Pa-nevëþio apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija taikë dvigubà apmokestinimà.Toliau savo skunde apeliantas Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinàjá ástatymàtraktuoja taip, tarsi ámoniø mokestinis laikotarpis gali nesutapti su kalendoriniaismetais tik tuo atveju, jei ámonës veikla yra sezoninë. Taèiau toks apelianto teiginysprieðtarauja 2000 metais galiojusio ðio ástatymo 30 str. nuostatai, kad naujai áregist-ruotø ámoniø mokestinis laikotarpis gali nesutapti su kalendoriniais metais. Kadan-gi ámonë fiziniø asmenø mokestá pradëjo mokëti tik nuo 2000 m. balandþio l d.,kaip nurodoma atsiliepime, Vilniaus apygardos administracinis teismas, apskai-èiuodamas ámonës mokestiná laikotarpá, teisingai pritaikë analogijà su tuomet ga-liojusio ástatymo 30 straipsnyje numatyta galimybe naujai áregistruotoms ámo-nëms taikyti skirtingà (ðiuo atveju – trumpesná) nei kalendoriniai metai mokestinálaikotarpá, jei jos pradeda savo veiklà ne nuo sausio l d. Kitoks ástatymo aiðkinimasámonës atþvilgiu nusiþengtø teisës principui ius retro non agit (ástatymas neturi

122

atgalinio veikimo galios) bei protingumo ir teisingumo principams, nes tokiu at-veju tiek naujai registruotoms, tiek kitoms ámonëms, pradëjusioms mokëti fiziniøasmenø pajamø mokestá nuo metø vidurio, mokestinis laikotarpis turëtø bûti skai-èiuojamas nuo sausio l dienos, kai ðiø ámoniø veiklos dar nereguliavo Fiziniøasmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo nuostatos dël mokesèio tarifo ap-skaièiavimo. Taip pat atkreipiamas dëmesys á tai, kad Mokesèiø administravimoástatymo 54 straipsnis aiðkiai nurodo, jog kilus neaiðkumui dël mokesèiø ástatymoturinio (pvz., esant ástatymo spragai), ástatymas turi bûti aiðkinamas mokesèiomokëtojo naudai. 1999 m. gruodþio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarime Nr. 1491, kuris ásigaliojo 2000 m. balandþio l d., niekur nëra (ir negalibûti) nurodyta, kad ámonëms, kurios iki ðio Vyriausybës nutarimo ásigaliojimo uþmokesèius atsiskaitydavo pagal patentus ir kurios nuo 2000 m. balandþio l d. yraápareigotos mokëti Fiziniø asmenø pajamø mokestá, ðio mokesèio mokestinis lai-kotarpis prasidës anksèiau, negu joms pradës galioti atitinkamos Fiziniø asmenøpajamø mokesèio laikinojo ástatymo normos dël ðio mokesèio ir jo tarifo apskai-èiavimo. Net þinodama apie ateities mokestiniø atsiskaitymø pakeitimus, pareið-këja teisëtai tikëjosi, kad ástatymas ámonei neturës atgalinio veikimo galios ir busgalima pritaikyti lengvatiná (15 proc.) mokesèio tarifà. Ginèo objektas yra ne „mo-kestiniai metai“ (kaip teigia apeliantas), o „mokestinis laikotarpis“ (numatytastuomet galiojusio ástatymo 24 straipsnyje), kuris atskirais atvejais gali nesutaptisu mokestiniais ir kalendoriniais metais. Apeliantas nurodo, kad apeliacinio skundo3 punkto teiginys, jog galimybë ámonei pasinaudoti mokesèio ástatyme numatytamokesèio lengvata „prieðtarauja apmokestinimo teisingumo ir skaidrumo princi-pams“, yra aiðkiai nepagrástas nei ástatymo nuostatomis, nei paèiais teisingumobei racionalumo principais, apeliantas ðá principà aiðkina tik savo naudai. Tuotarpu Mokesèiø administravimo ástatymas, aiðkindamas neaiðkià teisës normà,kaip prioritetà nurodo ne mokesèiø administratoriø, o mokesèiø mokëtojà. Ðioástatymo 54 straipsnyje ástatymø leidëjas kaip tik ir remiasi teisingumo princi-pu, norëdamas apginti mokesèiø mokëtojà nuo savavaliðko mokesèiø administ-ratoriaus ástatymø interpretavimo. Mokesèiø administratoriaus veiksmai, kuriaisnorima ámonei, atsiskaitant uþ 2000–uosius veiklos metus, pritaikyti 24 proc. mo-kesèio tarifà, prieðtarauja teisës principui, kad ástatymas neturi atgalinio veiki-mo galios, ir dvigubo apmokestinimo tuo paèiu mokesèiu negalimumo princi-pui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimà ðiojebyloje, teisingai iðaiðkino teisës normø ir principø galiojimà ámonei apskaièiuo-jant fiziniø asmenø pajamø mokesèio tarifà uþ 2000–uosius veiklos metus, to-dël apeliaciniame skunde iðdëstyti motyvai atmestini kaip nepagrásti ir prieðta-raujantys teisei.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

123

Ið bylos matyti, kad pareiðkëjas nuo 1995 m. spalio 19 d. yra áregistravæsindividualià ámonæ. Dël ðios ámonës vykdytos veiklos kilo mokestinis ginèas, ku-ris yra nagrinëjamas ðioje byloje.

Taigi mokestinis ginèas yra kilæs ið ámonës, neturinèios juridinio asmensstatuso, veiklos.

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo (toliau – FAPMLÁ) ket-virtajame skyriuje nustatyta, kad jis reguliuoja juridinio asmens teisiø neturinèiøindividualiø ámoniø pajamø apmokestinimo tvarkà.

Ið to darytina iðvada, kad pareiðkëjas, kaip mokesèio mokëtojas, yra tas sub-jektas, kuriam FAPMLÁ nustato prievolæ, o kartu ir jos vykdymo sàlygas bei tvar-kà, mokëti mokestá valstybei, t.y. pareiðkëjas yra tas subjektas mokesèiø mokëji-mo srityje, kurio santykius reguliuoja bûtent FAPMLÁ, o ne kuris kitas ástatymas,reguliuojantis kitus mokestiniø prievoliø klausimus.

Ginèo metu galiojusio FAPMLÁ 25 str. buvo átvirtinta, kad tokiems subjek-tams kaip pareiðkëjo ámonë gali bûti nustatytas patento mokestis ir kad, ðiemssubjektams ásigijus patentà, uþ gautas pajamas ið ámonës veiklos jos nemoka pa-jamø mokesèio.

Ið to, kas iðdëstyta, matyti, kad FAPMLÁ buvo sureguliuoti ir tie minëtø ámo-niø mokestiniø prievoliø klausimai, kurie numatë mokesèio mokëjimà ir patentoforma, ástatymu buvo numatyta, kad vietoje pajamø mokesèio gali bûti mokamaspatento mokestis.

Ið to darytina iðvada, kad patento mokestis pagal savo prigimtá yra viena iðfiziniø asmenø pajamø mokesèio rûðiø, kuria subjektas, numatytas FAPMLástatyme, gali ávykdyti savo pagrindinæ mokestinæ prievolæ, nustatytà jam ðiuoástatymu.

Taigi pareiðkëjo teisës ir pareigos dël fiziniø asmenø pajamø mokesèio ne-buvo nutrûkusios ir tuo metu, kai jis ðá mokestá mokëjo patento forma.

Todël jam nuo 2000 m. balandþio 1 d. pradëjus ðá mokestá mokëti ne patentoforma, o tiesiogiai, neatsirado nauji teisiniai santykiai mokestiniø prievoliø srity-je, t.y. jie tæsësi toliau, taèiau kitokia mokesèio mokëjimo forma.

Esant ðioms aplinkybëms, teismo iðvada, kad pareiðkëjui nutraukus mo-kesèio mokëjimà patento forma nutrûko ir iki tol buvæ teisiniai santykiai beisusikûrë nauji, pradëjus ðá mokestá mokëti jo pagrindine forma, yra nepagrástair neteisinga.

Taip pat ið bylos matyti, kad atsakovas pareiðkëjo uþ laikotarpá nuo 2000 m.sausio 1 d. iki 2000 m. balandþio 1 d. pakartotinai neapmokestino, o tik nustatë,kad uþ likusá laikotarpá iki 2000 m. gruodþio 31 d. jis mokëjo per maþà mokestá,t.y. vietoje 24 proc. – 15 proc.

Ðiø aplinkybiø neginèija ir pareiðkëjas.

124

Dël to, kas paminëta, prieðinga teismo iðvada, kad pareiðkëjas buvo dvigu-bai apmokestintas uþ 2000 m. pirmàjá ketvirtá, yra neatitinkanti faktiniø bylosaplinkybiø.

Pagal FAPMÁ 24 str. 7 d. pareiðkëjas teisæ á mokesèio lengvatà galëjo ágytitik tuo atveju, jei jo bendrosios áplaukos per mokestiná laikotarpá nebûtø virðiju-sios 1 mln. litø.

Kadangi prievoliniai teisiniai santykiai ðio mokesèio srityje tarp pareiðkëjoir valstybës nebuvo nutrûkæ nuo jø atsiradimo momento – ámonës ásteigimo, tainustatant apmokestinamàjá laikotarpá uþ 2000 m. turëjo bûti skaièiuojamos visospareiðkëjo ámonës pajamos, gautos tais metais (FAPMLÁ 27 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiðkëjo ámonës bendrosios áplaukos 2000 m. virði-jo 1 mln. litø.

Taigi jam neatsirado teisë naudotis lengvata, numatyta FAPMLÁ 24 str. 7 d.Esant ðioms aplinkybëms, atsakovo sprendimas dël mokestinës nepriemo-

kos iðieðkojimo buvo teisingas ir pagrástas.Todël teismo, kuris netinkamai iðaiðkino bei pritaikë materialinës teisës nor-

mas, sprendimas yra naikinamas, priimant naujà sprendimà, kuriuo pareiðkëjoskundas teismui atmetamas (ABTÁ 143 str.).



Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 3 d. sprendimàpanaikinti ir priimti naujà sprendimà:

pareiðkëjo V. Vaièaièio projektavimo ir statybos firmos skundà atmesti.Sprendimas neskundþiamas.

1.3.1.3. Dël Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 straipsnio1 dalies 1 punkto taikymo ilgalaikio materialiojo turto remonto

vertei, virðijanèiai 50 procentø ðio turto ásigijimo vertës

Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas(1998 m. liepos 2 d. ástatymo Nr. VIII–836 redakcija), nustatydamas investicijø, ákurias panaudotas pelnas apmokestinamas nuliniu (0 procentø) tarifu, apskai-èiavimo tvarkà, pagal kurià investicija – tai ilgalaikio materialiojo turto, buvu-sio mokestinio laikotarpio pabaigoje ir pradþioje, ásigijimo savikainø skirtumas,atëmus ið jo ðioje normoje nustatytas lëðas, ilgalaikio materialiojo turto ásigijimosavikainos padidëjimui nepriskyrë to turto remonto vertës, virðijanèios 50 pro-centø materialiojo turto ásigijimo vertës.

125



2002 m. rugsëjo16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Ablingio, A. Bara-novo, G. Kryþevièiaus ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjo AB ,,Vilniaus Vingis“ atstovams advokatui M. Pûkui

ir D. Oþiûnui, atsakovo Valstybinës mokesèiø inspekcijos atstovui G. Valantiejui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ by-

là pagal atsakovo Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikosfinansø ministerijos apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teis-mo 2002 m. kovo 26 d. sprendimo,

n u s t a t ë :

AB „Vilniaus Vingis“ pagal Vilniaus apskrities valstybinës mokesèiø inspek-cijos 2001 m. liepos 23 d. patikrinimo aktà Nr. 07–01–41–586 buvo ápareigotasumokëti á biudþetà 152 445 Lt juridiniø asmenø pelno mokesèio ir 59 350,39 Ltðio mokesèio delspinigiø uþ Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str. pa-þeidimà, konstatavus, kad pareiðkëjas, apskaièiuodamas 1998 ir 1999 metø apmo-kestinamàjá pelnà investicijos sumai, apskaièiuotai pagal Juridiniø asmenø pelnomokesèio ástatymo 21 str. l d. l p., neteisëtai priskyrë ilgalaikio materialaus turtoremonto vertæ, virðijanèià 50 proc. ðio turto ásigijimo vertës, ir neteisingai apskai-èiavo pelno, panaudoto investicijai, sumà, taikydamas nuliná pelno mokesèio tarifà.

Vilniaus apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministeri-jos 2001 m. rugpjûèio 27 d. sprendimu Nr. 17–01–04–19727 patvirtino akto nu-rodymà. Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos 2001 m. spalio8 d. sprendimu Nr. 13–07–9035 patvirtino vietinio mokesèiø administratoriaussprendimà, konstatavus, kad Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str.1998 m. liepos 2 d. ástatymo redakcijoje nebuvo nurodyta, jog ilgalaikio materia-liojo turto remonto vertë, virðijanti 50 proc. to turto vertës, laikoma investicija.Tik 2000 m. liepos 11 d. ásigaliojusio 21 str. naujoje redakcijoje nustatyta, kadinvesticija laikoma ir ilgalaikio materialiojo turto remonto, kuris virðija 50 proc.ðio turto ásigijimo vertës, vertë. Pagal Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo12 str. minëta nuostata taikoma apskaièiuojant ámoniø 2000–øjø ir vëlesniø metø

126

apmokestinamàjá pelnà. Atsakovas, atsiþvelgdamas á ðias nuostatas, priëjo prieiðvados, kad bendrovë, apskaièiuodama 1998 ir 1999 metø investicijas ir pelnà,panaudotà investicijai, priskirdama investicijai ilgalaikio materialaus turto remontovertæ, virðijanèià 50 proc. to turto ásigijimo vertës, neteisingai aiðkino ir taikëástatymo 21 str. 1 d. 1 p. nuostatà.

Mokestiniø ginèø komisija prie Vyriausybës (toliau – Komisija) 2001 m.lapkrièio 13 d. nutarimu Nr. 469/422 panaikino Valstybinës mokesèiø inspekcijosprie Finansø ministerijos 2001 m. spalio 8 d. sprendimà Nr. 13–07–9035, Vil-niaus apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. rugpjûèio 27 d. spren-dimo Nr. 17–01–04–19727 ir 2001 m. liepos 23 d. patikrinimo akto Nr. 07–01–41–586 nurodymus sumokëti á biudþetà 152 445 Lt pelno mokesèio ir 59 350,39 Lt ðiomokesèio delspinigiø, teigdama, kad mokesèiø administratorius netinkamai aiðki-no Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str. 1 d. 1 p. (1998 m. liepos 2 d.ástatymo redakcija). Komisijos nuomone, ilgalaikio materialiojo turto ásigijimovertës sàvoka, vartojama Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str., aið-kintina kaip susijusi su kituose ðio ástatymo straipsniuose vartojama turto ásigiji-mo vertës sàvoka, o 21 str., reglamentuojantis investicijos apskaièiavimo tvarkà,nepateikia iðskirtinës ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo vertës apskaièiavimotvarkos. Komisija ðiame straipsnyje pateiktos turto ásigijimo vertës sàvokos aiðki-nimà sieja su Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. 1 d. 11 p., reguliuo-janèiu apmokestinamojo pelno nustatymà, teigdama, kad ði nuostata numato ásta-tyminá pagrindà ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo vertës padidinimui, á kuráprivalo bûti atsiþvelgiama, nustatant ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo vertæinvesticijai apskaièiuoti. Komisijos nuomone, nauja Juridiniø asmenø pelno mo-kesèio ástatymo 21 str. 1 d. 1 p. redakcija konkretizuoja ilgalaikio turto ásigijimosavikainos apibrëþimà.

Atsakovas kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà, praðyda-mas panaikinti Mokestiniø ginèø komisijos 2001 m. lapkrièio 13 d. sprendimàNr. 469/422 ir palikti galioti atsakovo 2001 m. spalio 8 d. sprendimà Nr. 13–07–9035. Nurodë, kad Komisija netinkamai iðaiðkino ir pritaikë materialinës teisësnormas. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo (toliau – JAPMÁ) 21 str. 1 d.1 p., nustatantis investicijø apskaièiavimo bûdà, ir nurodæs, kad ilgalaikio mate-rialiojo turto remonto vertë, virðijanti 50 proc. to turto ásigijimo vertës, priskiria-ma investicijai, priimtas 2000 m. liepos 11 ir d., ásigaliojo 2000 m. liepos 31 d.Ðios normos atgalinis veikimas – nenumatytas, todël Mokestiniø ginèø komisijanegalëjo ðia norma vadovautis.

Pareiðkëjas atsakovo skundà praðë atmesti. Nurodë, kad iki 2000 m. liepos11 d. pagal JAPMÁ 14 str. finansinës apyskaitos bei pelno mokesèio avansinësapyskaitos formas ir jø uþpildymo tvarkà nustatë Lietuvos Respublikos finansø

127

ministras, o ne centrinis mokesèio administratorius. Finansø ministro 1998 m.sausio 15 d. ásakymu Nr. 12 patvirtintø paaiðkinimø dël pelno mokesèio apskai-èiavimo 1.1 p. 3 d. nurodyta, kad investicija apskaièiuojama ið nuosavo naudotomaterialaus ilgalaikio turto ir nebaigtos statybos ásigijimo savikainos mokestiniolaikotarpio pabaigoje atimant nuosavo naudoto materialaus ilgalaikio turto ir ne-baigtos statybos savikainà to laikotarpio pradþioje. Finansø ministerijos 2001 m.birþelio 12 d. raðte Nr. 1401–11–0108705 paþymima, kad, siekiant iðvengti skir-tingo ástatymø interpretavimo, nuostata dël ilgalaikio materialiojo turto remonto,kurio vertë virðija 50 proc. to turto ásigijimo vertës, ir rekonstravimo pripaþinimoinvesticija yra patikslinta JAPMÁ 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsniø pakei-timo ir papildymo ástatyme, ásigaliojusiame 2001 m. liepos 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. kovo 26 d. sprendimuatsakovo skundà atmetë. Teismas sutiko su Mokestiniø ginèø komisijos iðvada,kad JAPMÁ 5 str. 11 p. buvo ástatyminis pagrindas ilgalaikio turto vertës padidini-mui, á kurá privalo bûti atsiþvelgiama, nustatant ilgalaikio materialiojo turto ásigi-jimo vertæ investicijos apskaièiavimui, kadangi JAPMÁ 21 str. nenumato nei ið-skirtinës ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo vertës apskaièiavimo tvarkos, neikokiø nors ribojimø taikyti bendra tvarka apskaièiuotà ilgalaikio materialiojo tur-to ásigijimo vertæ. Ið Finansø ministerijos 2001 m. birþelio 12 d. raðto Nr. 1401–11–0108705 matyti, kad, Finansø ministerijos nuomone, VMI prie FM pateiktasminëto straipsnio komentaras dël ilgalaikio materialiojo turto remonto, kurio ver-të virðija 50 proc. to turto ásigijimo vertës, neatitiko ástatymo. Mokesèio ástatymoturinio neaiðkumai turi bûti aiðkinami mokesèio mokëtojo naudai (MAÁ 54 str. 5 d.),todël atsakovo skundas atmestinas. Iðsamios teisës normø analizës teismas nepa-teikë.

Apeliaciniu skundu atsakovas praðo panaikinti Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo sprendimà ir priimti naujà sprendimà – atsakovo skundà paten-kinti. Nurodo, kad teismas neávertino visø bylos aplinkybiø ir neteisingai aiðkinoteisës normas.

Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo (1998 m. liepos 31 d. ástatymoNr. VIII–836 redakcija) 5 str. nustatyta, kokios sànaudos, apskaièiuojant apmo-kestinamàjá pelnà, atimamos ið bendrøjø pajamø. Ðio straipsnio 11 p. nenustatoinvesticijø apskaièiavimo tvarkos, o tik nurodo, kokiais atvejais remonto iðlaidosmaþina apmokestinamàjá pelnà ið karto, o kokiais – reikia didinti to turto vertæ.Be to, JAPMÁ 21 str., kuris reglamentuoja investicijø apskaièiavimo tvarkà, nenu-rodo, kad ilgalaikio materialaus turto remonto vertë, virðijanti 50 proc. to turtoásigijimo vertës, laikytina investicija. Tik nuo 2000 m. liepos 31 d. ásigaliojo ðioástatymo 21 str. (2000 m. liepos 11 d. ástatymo Nr. VIII–1818 redakcija) norma,nustatanti, kad á investicijà áskaitomos ir remonto iðlaidos, virðijanèios 50 proc.

128

ðio turto ásigijimo vertës. Pareiðkëjas dël remonto darbø pastatø ásigijimo atsira-dusá vertës padidëjimà daugiau kaip 50 proc. laikë kapitaline investicija ir taipapskaièiuodamas mokesèius nepagrástai sumaþino apmokestinamàjá pelnà. Inves-ticija á savo ámonæ – tai ilgalaikio materialiojo turto ásigijimas (pasistatymas arbanebaigta statyba) ið ámonës nuosavø ar skolintø lëðø (1998 m. liepos 2 d. ástatymoNr. VIII–836 redakcija). Ðiuo atveju pareiðkëjas ne ásigijo materialøjá turtà, oremontavo jau turimus objektus. Remontu laikoma statybinë veikla, kurios tikslas– visiðkai ar ið dalies atkurti statinio techninæ bûklæ arba pagerinti statinio naudo-jimo savybes (Statybos ástatymo 2 str.). Pareiðkëjas atliktø remonto darbø negalë-jo laikyti investicija Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str. 1 d. 1 p.(1998 m. liepos 2 d. ástatymo redakcija) prasme.

Atsiliepimu á apeliaciná skundà pareiðkëjas praðo Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo sprendimà palikti nepakeistà, o atsakovo apeliaciná skundàatmesti.

Apeliacinës instancijos teisme ðaliø atstovai palaikë savo pozicijà. Naujøárodymø ir argumentø nepateikë.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiðkino ir taikë materialinës teisës

normas ir dël ðios paþaidos sprendimas pripaþintinas neteisëtu ir nepagrástu (ABTÁ4, 86 ir 143 str.). Jis naikinamas ir priimamas naujas – atsakovo Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos skundas tenkinamas: Mokestiniø ginèø komisijos sprendimas,panaikinæs Valstybinës mokesèiø inspekcijos sprendimà ir vietinio mokesèioadministratoriaus sprendimus, ápareigojanèius akcinæ bendrovæ ,,Vilniaus Vin-gis“ sumokëti á valstybës biudþetà papildomà pelno mokestá ir delspinigius,naikinamas.

Mokestinio ginèo esmë – Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str.1 d. 11 p., 7 str. 2 d. ir 21 str. 1 d. 1 p. (1998 m. liepos 2 d. ástatymo Nr. VIII–836redakcija, ásigaliojusi 1998 m. liepos 31 d.) aiðkinimo ir taikymo problema, kon-kreèiai: ar ,aiðkinant investicijà pagal JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p., jai priskirtina il-galaikio materialiojo turto remonto vertë, virðijanti 50 proc. ðio turto ásigijimo ver-tës. Atsakyti á ðá klausymà galima tik iðsamiai iðanalizavus teisës normas, regla-mentuojanèias juridiniø asmenø apmokestinimà pelno mokesèiu, jø tarpusavioryðá, teisës normose vartojamas sàvokas.

Ginèas kilæs dël pareiðkëjo 1998 ir 1999 metais turëtø ilgalaikio materialio-jo turto remonto sànaudø apmokestinimo juridiniø asmenø pelno mokesèiu, todëlðiuo atveju taikytinos Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo normos, galio-

129

jusios mokesèio ástatymo paþeidimo padarymo metu. Pagal ðio ástatymo 7 str. 2 d.apmokestinamasis pelnas, juridiniø asmenø panaudotas investicijoms, apmokes-tinamas taikant nuliná (0 proc.) tarifà, pasirinkus ðio ástatymo 21 str. 1 d. 1 p.nustatytà investicijø apskaièiavimo bûdà. Pagal JAPMÁ 21 str.1 d. 1 p. (1998 m.liepos 2 d. ástatymo redakcija) nuostatà ,,investicija apskaièiuojama tokia tvarka:ið naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio mokesti-nio laikotarpio pabaigoje, ásigijimo savikainos atimama naudoto ilgalaikio mate-rialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio pradþioje, ásigijimo sa-vikaina ir atimama per mokestiná laikotarpá ilgalaikiam materialiajam turtui ásigy-ti panaudota ir negràþinta skolintø lëðø likuèio suma, taip pat per mokestiná laiko-tarpá atsiradusio ásigyjant ilgalaiká materialøjá turtà kreditorinio ásiskolinimo su-ma, per mokestiná laikotarpá ámonës nemokamai gauto ilgalaikio materialiojo tur-to vertë bei apskaièiuota per mokestiná laikotarpá ásigyto ilgalaikio materialiojoturto nusidëvëjimo suma <…>“. Pagal pareiðkëjà, apskaièiuojant investicijà ðiatvarka, materialiojo turto ásigijimo vertë turi bûti padidinta, pridedant ðio turtoremonto vertæ, virðijanèià 50 proc. to turto ásigijimo vertës. Taip padidinus ásigiji-mo savikainà, metø pabaigoje ið jos atimama to turto ásigijimo savikaina, buvusito laikotarpio pradþioje. Toká aiðkinimà pareiðkëjas grindþia JAPMÁ 5 str. 1 d.11 p. nuostata, kuri nustato turimo ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo vertësdidinimà remonto, virðijanèio 50 proc. to turto ásigijimo vertës, verte.

Teisëjø kolegija konstatuoja, kad toks ástatymo nuostatø aiðkinimas – klaidin-gas. Ar JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. nuostatos taikymas sietinas su JAPMÁ 5 str. 1 d. 11 p.nuostata, galima atsakyti nustaèius ðiø normø reguliuojamus teisinius santykius.

JAPMÁ II skyriaus pavadinimas – ,,Apmokestinamojo pelno nustatymas”.Jam priskirtos normos, nustatanèios apmokestinamojo pelno pagrindà ir bûdus.Ðiam skyriui ir priskirtas 5 straipsnis, reglamentuojantis pagrindinius sànaudø pri-paþinimo principus ir apibrëþiantis sànaudø grupes. Vienai ið tokiø grupiø priski-riamos 5 str. 1 d. 11 p. nurodytos sànaudos: nuosavo ir iðperkamosios nuomosbûdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sànaudos, nustatomos atsi-þvelgiant á to turto remonto vertæ. Vienu atveju, jeigu per mokestiná laikotarpánevirðija 50 proc. ðio turto ásigijimo vertës, ði suma átraukiama á sànaudas ið kar-to. Kitu atveju – jeigu remonto vertë virðija 50 proc. nuosavo ar iðperkamosiosnuomos bûdu turimo ilgalaikio turto ásigijimo vertës arba jeigu atliekami ðio turtorekonstravimo darbai, tai to turto ásigijimo vertë didinama visa remonto ir re-konstravimo darbø verte. Dël tokio remonto ar rekonstrukcijos padidinus nekil-nojamojo turto ásigijimo vertæ, apmokestinamasis pelnas maþinamas skaièiuojanttokio turto nusidëvëjimà Vyriausybës nustatyta tvarka. Pagal ðias nuostatas re-monto vertë, virðijanti 50 proc. ðio turto ásigijimo vertës, siejama su tokio turtoásigijimo vertës didinimu ir pripaþinimu sànaudomis.

130

JAPMÁ 21 str. priskirtas ðio ástatymo VII skyriui ,,Kitos nuostatos“ ir tiesio-giai susietas su JAPMÁ 7 str., patenkanèiu á ástatymo III skyriaus ,,Mokesèio tari-fai“ reguliavimo sritá. Ið to darytina iðvada, kad JAPMÁ 5 str. 1 d. 11 p., 21 str. 1 d.1 p. ir 7 str. apima skirtingus teisinio reguliavimo dalykus ir negali bûti tapatinami.

Taikant 21 str. 1 d. 1 p. nuostatà, nesiremtina 5 str. 1 d. 11 p. nuostatomis irkitu aspektu – dël jose vartojamø skirtingo turinio sàvokø: ,,ásigijimo vertës“ ir,,ásigijimo savikainos“. Pagal savo turiná ðios sàvokos nëra sinonimai. Savikaina,kaip ágyto turto pagaminimo ir pardavimo kaina, skirtingai nuo turto ásigijimovertës, nëra kintama, todël mokestinio laikotarpio pabaigoje negali nei didëti, neimaþëti, ir prieðingai – ásigyto ir naudojamo per tam tikrà laikotarpá turto ásigijimovertë gali kisti jà indeksuojant, á jà investuojant ir pan. Konstatuojant, kad ástaty-mø leidëjas yra protingas ir jo priimtas ástatymas yra racionalus, protingas ir pa-grástas, todël skirtingos sàvokos skirtingose ástatymo normose (ásigijimo vertë– 5 str. 1 d. 11 p. ir ásigijimo savikaina – 21 str. 1 d. 1 p.) vartojamos neatsitiktinai.Pagal 21 str. 1 d. 1 p. nuostatà (1998 m. liepos 2 d. ástatymo redakcija) ástatymoleidëjas, nustatydamas konkretø pelno, panaudoto investicijoms, apmokestinimonuliniu tarifu bûdà, tokios investicijos apskaièiavimà siejo bûtent su turto ásigiji-mo (pirkimo) savikaina. Tame paèiame punkte nurodytos leidþiamos atimti ið ási-gijimo savikainø skirtumo lëðos taip pat siejamos su turto ásigijimu. Vartodamassàvokas ,,turto ásigijimo savikaina“ ir ,,lëðos turtui ásigyti“ ástatymo leidëjas aið-kiai nusako, kad investicija pagal 21 str. 1 d. 1 p. suprantama kaip lëðø (pelno)panaudojimas perkant ilgalaiká materialøjá turtà. Prieinama prie iðvados, kad ásta-tymo leidëjas, kalbëdamas apie mokestinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikio mate-rialiojo turto (nebaigtos statybos) ásigijimo savikainà, ið kurios ir turi bûti atimtailgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikaina, buvusi mokestinio laikotarpio pra-dþioje, turi omenyje materialaus turto, ásigyto per mokestiná laikotarpá, ásigijimosavikainø sumà. Vertinant ðià teisës normà viso ástatymo kontekste, lyginant jà sukitomis ðio ástatymo normomis, kitoks ðios normos (21 str. 1 d. 1 p.) aiðkinimasbûtø nelogiðkas ir nepagrástas. Aiðkindama teisës normà, jos tikràjà prasmæ, siek-dama nustatyti ástatymo leidëjo ketinimà, kolegija analizavo ir ðios normos pri-ëmimo, rengimo ir projekto svarstymo Seime medþiagà (komitetø iðvadas, aiðki-namuosius raðtus, Seimo posëdþiø protokolø stenogramas ir kt.). Nepagrástaspareiðkëjø teiginys, kad ástatymø leidëjui neaiðkiai suformulavus JAPMÁ 21 str. 1 d.1 p. 1998 m. liepos 2 d. redakcijoje investicijos apskaièiavimà, 2000 m. liepos 11 d.ástatymu Nr. VIII–1818 ði norma buvo patikslinta. Kolegija, ávertinusi ðios nor-mos priëmimo svarstymo Seime medþiagà, konstatuoja, kad aiðkiø ir konkreèiønuostatø dël JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. pakeitimo tikslo ir prieþasèiø – nëra, todëlnëra ir pakankamo pagrindo laikyti, kad 2000 m. liepos 11 d. ástatymo 21 str. 1 d.1 p. redakcija su nauja nuostata yra pirminës ðios normos redakcijos patikslinimas.

131

Nauja normos redakcija, papildyta nuostata, kad apskaièiuojant investicijos dydáprie turto ásigijimo savikainos pridedama ir remonto vertë, virðijanti 50 proc. tur-to ásigijimo vertës, ið esmës pakeitë teisiná reguliavimà ir kaip nauja norma turibûti taikoma santykiams, susiklostantiems nuo ðios normos ásigaliojimo dienos, irðiam ginèui netaikytina.

Apibendrindama kolegija prieina prie iðvadø:1. Nustatant pareiðkëjo akcinës bendrovës ,,Vilniaus Vingis“ apmokestina-

màsias pajamas uþ 1998 ir 1999 metus ir pelnà, panaudotà investicijoms á savoámonæ, apmokestinamà nuliniu (0 proc.) tarifu, turi bûti vadovaujamasi Juridiniøasmenø pajamø mokesèio 21 str. 1 d. 1 p. 1998 m. liepos 2 d. ástatymo Nr. VIII–836redakcija.

2. Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 21 str. 1 d. 1 p. (1998 m. lie-pos 2 d. ástatymo Nr. VIII–836 redakcija), nustatydamas investicijø, á kurias pa-naudotas pelnas, apmokestinamas nuliniu (0 proc.) tarifu, apskaièiavimo tvarkà,pagal kurià investicija – tai ilgalaikio materialiojo turto, buvusio mokestinio lai-kotarpio pabaigoje ir pradþioje ásigijimo savikainø skirtumas, atëmus ið jo ðiojenormoje nustatytas lëðas, ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikainos padi-dëjimui nepriskyrë to turto remonto vertës, virðijanèios 50 proc. materialiojo tur-to ásigijimo vertës.

Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Mokestiniø ginèø komisijosJAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. aiðkinimu, pats neanalizavo teisës normø ir nepateikësavo aiðkinimo, nors aiðkinti ir taikyti ástatymus – teismo prerogatyva (ABTÁ 4 str.,86 str.). Konstatuodamas JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. 2000 m. liepos 11 d. ástatymoredakcijà kaip pirminës normos patikslinimà, teismas nepagrástai vadovavosi2001 m. birþelio 12 d. Finansø ministerijos raðtu Nr. 1401–11 0108705, pagalkurá, pirmosios instancijos teismo nuomone, JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. 1998 m.liepos 2 d. ástatymo redakcijos norma buvo aiðkinama kitaip nei atsakovo – Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos.

Byloje teismo nurodyto raðto nëra. Jis yra Mokestiniø ginèø komisijos pa-teiktoje mokestinio ginèo byloje. Kolegija konstatuoja, kad toks raðtas savo turi-niu ir forma neatitinka nei norminio akto, nei árodymo. Ið jo datos matyti, kad ðisraðtas paraðytas jau galiojant naujajai JAPMÁ 21 str. 1 d. 1 p. redakcijai ir adre-suotas Valstybinei ir Vilniaus apskrities mokesèiø inspekcijoms bei pareiðkëjuiAB ,,Vilniaus Vingis“, o tai leidþia daryti iðvadà, kad ðis raðtas atsirado konkre-taus mokestinio ginèo pagrindu ir yra Finansø ministerijos nuomonë, taèiau jinepagrásta. Jame nëra teisës normø analizës ir pagrindimo, kad naujoji 21 str. 1 d.1 p. redakcija yra tik pirminës patikslinimas. Mokestiniø ginèø komisijos bylojeesantis raðtas yra tik reikiamai nepatvirtinta kopija su neaptartais taisymais ranka,su tuðèia eilutës dalimi, ið to galima spræsti, kad toje vietoje buvæs tekstas iðtrintas

132

ir toks veiksmas nustatyta tvarka neaptartas. Mokestiniø ginèø komisijos pateik-tas raðtas ministro nepasiraðytas. Visos ðios aplinkybës kelia abejoniø tokio raðtotikrumu bei pagrástumu ir vadovautis tuo raðtu nëra pagrindo, juo labiau kad jameiðdëstyta nuomonë prieðtarauja ástatymo nuostatoms.



Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos apeliaciná skun-dà patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. kovo 26 d. sprendimàpanaikinti ir priimti naujà: Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietuvos RespublikosVyriausybës 2001 m. lapkrièio 13 sprendimà Nr. 469–422, kuriuo patenkintaspareiðkëjo AB ,,Vilniaus Vingis“ skundas ir panaikinti Valstybinës mokesèiø ins-pekcijos 2001 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 13–07–9035, Vilniaus apskritiesvalstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. rugpjûèio 27 d. sprendimas Nr. 17–01–04–19727 ir 2001 m. liepos 23 d. patikrinimo akto Nr. 07–01–41–586 nuro-dymai sumokëti á biudþetà 152 445 Lt pelno mokesèio ir 59 350,39 Lt pelnomokesèio delspinigiø, panaikinti Valstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m. spa-lio 8 d. sprendimà Nr. 13–07–9035; Vilniaus apskrities valstybinës mokesèiø ins-pekcijos 2001 m. rugpjûèio 27 d. sprendimà Nr. 17–01–04–19727 ir 2001 m.liepos 23 d. patikrinimo akto Nr. 07–01–41–586 nurodymus sumokëti á biudþetà152 445 Lt pelno mokesèio ir 59 350,39 Lt pelno mokesèio delspinigiø paliktinepakeistus, o pareiðkëjo AB ,,Vilniaus Vingis“ skundà atmesti.

Sprendimas galutinis ir neskundþiamas.

1.3.1.4. Dël Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 19 straipsnio1 dalies 5 punkto taikymo

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 19 straipsnis nustato atvejus, kai átrauk-tas á apskaità pridëtinës vertës mokestis (PVM) ið apskaièiuotos PVM sumos ne-atskaitomas. Vienas tokiø atvejø – PVM uþ prekes ir paslaugas, panaudotas do-vanoms, reprezentacijai, ávairioms pramogoms.

Nustatant, ar patirtos sànaudos gali bûti priskirtos reprezentacinëms, svar-bu jas atriboti nuo iðlaidø reklamai.

Reprezentacines iðlaidas Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5straipsnio 12 punktas apibrëþia kaip ámonës lëðas, kurias ámonë skiria naujiemsverslo ryðiams sukurti arba esamiems ryðiams su kitais juridiniais ar fiziniaisasmenimis, iðskyrus ámonës darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinës sànaudos

133

patiriamos konkreèiø asmenø naudai. Taigi reprezentacinëms iðlaidoms bûdingidu poþymiai: 1) jø panaudojimo paskirtis – verslo ryðiø sukûrimas ir gerinimas ir2) jos turi bûti patiriamos konkreèiø asmenø naudai.

Ávairios paskirties daiktai su ámonës atributika (kanceliarinës prekës, suve-nyrai ir kt.), iðdalyti dalykiniø susitikimø su verslo partneriais, seminarø, konfe-rencijø metu, ið esmës panaudojami verslo ryðiams plëtoti ir iðdalijami konkre-tiems asmenims – verslo partneriø arba galinèiø turëti átakos verslui subjektøatstovams, esantiems minëtø renginiø dalyviais. Todël toks nurodytø daiktø pa-naudojimas atitinka iðlaidø reprezentacijos poþymius ir ðios iðlaidos nelaikyti-nos panaudotomis reklamai.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Baranovo, G. Kryþevi-èiaus, R. Pilièiausko ir A. Taminsko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovei advokatei L. Mikailonienei, atsakovo atsto-

vei R. Stravinskaitei,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo AB „Maþeikiø nafta“ apeliaciná skun-

dà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 2 d. sprendi-mo administracinëje byloje pagal Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansøministerijos skundà (pareiðkëjas AB „Maþeikiø nafta“, treèiasis suinteresuotasasmuo Telðiø apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija) dël Mokestiniø ginèøkomisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. lapkrièio 20 d. spren-dimo dalies panaikinimo.


n u s t a t ë :

Atsakovas skundu praðë panaikinti Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybës 2001 m. lapkrièio 20 d. sprendimo Nr. 480/428dalá, kuria buvo panaikinta Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø minis-terijos 2001 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 13–07–8969 dalis, nurodanti pareiðkë-jui sumokëti 5904,5 Lt PVM ir palikti galioti ðià centrinio mokesèiø administra-toriaus sprendimo dalá.

134

Skundà grindë tuo, kad Mokestiniø ginèø komisija, spræsdama ginèà, nepa-grástai vadovavosi Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymu (toliau – JAPMástatymas), o privalëjo vadovautis Pridëtinës vertës mokesèio ástatymu (toliau –PVM ástatymas). Ðio ástatymo 19 str. 5 p. numato, kad ið apskaièiuotos pridëtinësvertës mokesèio (toliau – PVM) uþ realizuotas prekes ir paslaugas sumos neat-skaitomas átrauktas á apskaità PVM uþ prekes ir paslaugas, panaudotas dovanoms,reprezentacijai ir ávairioms pramogoms. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës 1996 m. geguþës 9 d. nutarimo Nr. 546 1.14 punktu, turi bûti tikslinama(didinama) iki pirkimo PVM dydþio prekiø, kuriø pirkimo (importo) PVM sumabuvo átraukta á atskaità, jeigu paaiðkëja, kad ðios prekës nebus parduotos ar pa-naudotos PVM apmokestinamosioms prekëms gaminti ir paslaugoms teikti. Ben-drovë ávairiø renginiø metu dalijo ávairiems asmenims ið kitø tiekëjø ásigytas pre-kes su bendrovës pavadinimu ir taip jas panaudojo dovanoms, reprezentacijai irkitoms pramogoms, todël remiantis PVM ástatymo 19 str., neturëjo teisës darytiPVM atskaitos uþ prekes, panaudotas dovanoms.

Pareiðkëjas AB „Maþeikiø nafta“ su skundu nesutiko ir savo atsiliepime áskundà nurodë, kad bendrovë dalydama ávairius suvenyrus, paþymëtus jos firmosþenklu, siekë padidinti savo pardavimo apimtis, dël to ðie daiktai turi bûti laikomipanaudotais pareiðkëjo reklamai. Bendrovë, átraukdama reklamai ásigytø prekiøPVM á atskaità, vadovavosi PVM ástatymo 16 str. bei jo pagrindu iðleistais Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos paaiðkinimais teritorinëmsvalstybinëms mokesèiø inspekcijoms. Visi kilæ neaiðkumai dël mokesèiø turi bûtiaiðkinami mokesèiø mokëtojo naudai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. balandþio 2 d. sprendi-mu skundà tenkino ir nurodë, kad PVM ástatymo 19 str. 5 p. numato, jog ið apskai-èiuotos PVM uþ realizuotas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomas átrauktas áapskaità PVM uþ prekes ir paslaugas, panaudotas dovanoms, reprezentacijai ir ávai-rioms pramogoms. Telðiø apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2001 m.liepos 20 d. aktas ir priedai patvirtina, kad pareiðkëjas nepagamino, o ið kitø ámo-niø ásigytas prekes 2001 m. kovo ir balandþio mënesiais áteikë kaip suvenyrus irdovanas bendrovës sveèiams, partneriams ir klientams. Jø nuraðymo aktai patvir-tina ir pareiðkëjas neginèija, kad ávairûs daiktai su bendrovës atributika nepaga-minti bendrovëje ir buvo iðdalyti nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybës1996 m. geguþës 9 d. nutarimo Nr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokesèio” 1.14punkto nuostatos numato, kad jei paaiðkëja, kad bendrovë pirktø prekiø, kuriøpirkimo PVM buvo átraukusi á atskaità, neparduos ar panaudos PVM apmokesti-namoms prekëms gaminti ar paslaugoms teikti, tai átraukta á atskaità pirkimo PVMsuma turi bûti gràþinta á biudþetà. Todël ir pareiðkëjas privalëjo sumokëti á biu-dþetà pirkimo PVM. Atsakovo sprendimu pareiðkëjas pagrástai buvo ápareigotas

135

sumokëti á biudþetà 7544 Lt PVM. Ginèo santykiams yra taikytinas PVM ástaty-mo 19 str. 5 p. ir netaikytinas JAPM ástatymo 5 str., reglamentuojantis ámonëspatirtø sànaudø priskyrimà sànaudoms, maþinanèioms apmokestinamàjá pelnà. Mo-kestiná ginèà reguliuojantys norminiai aktai yra aiðkûs, todël jø aiðkinti mokesèiomokëtojo naudai nëra pagrindo. Kadangi Mokestiniø ginèø komisija neteisingaiiðaiðkino ir taikë teisës normas, reguliuojanèias ginèà, todël jos sprendimo dalá,kuria buvo panaikinta atsakovo sprendimo dalis ir sumaþintas mokëtinas PVM,teismas panaikino (ABTÁ 88 str. l d. 2 p.).

Pareiðkëjas apeliaciniu skundu praðo teismo sprendimà panaikinti ir priimtinaujà sprendimà, kuriuo skundà tenkinti. Apelianto nuomone, teismas neteisingaipritaikë PVM ástatymo 19 str. 5 p., pagal kurá ið apskaièiuotos PVM uþ realizuo-tas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomas átrauktas á apskaità PVM uþ prekes irpaslaugas, panaudotas dovanoms, reprezentacijai ir ávairioms pramogoms, nesminëti daiktai panaudoti ne dovanoms, reprezentacijai ar pramogoms, o reklamai.Todël iðdalytø daiktø PVM atskaitai turi bûti taikomas PVM ástatymo 16 str.,nustatantis, kad atskaitoma PVM suma yra átraukta á apskaità PVM suma uþ tie-këjø pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmo-kestinamoms prekëms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti.Teismas neturëjo taikyti ir 1996 m. geguþës 9 d. Vyriausybës nutarimo Nr. 5461.14 punkto. Pateikia tokius argumentus:

Taikant PVM ástatymo 16 ir 19 straipsnius, svarbu tiksliai kvalifikuoti gin-èo santyká. PVM ástatymas nustato tik bendrus apmokestinimo principus ir nusta-to, kad PVM atskaita yra galima tik tuo atveju, jeigu pirkimo iðlaidos yra susiju-sios su PVM apmokestinamàja veikla. Taèiau PVM ástatymas nereglamentuojareklamos, reprezentacijos ar dovanojimo teisiniø santykiø (tai yra ne mokesèiøteisës aktø reglamentavimo dalykas). Todël ginèo santykiui kvalifikuoti taikytinikiti norminiai aktai – nustatantys, kas yra reklama, kurie taikytini visiems mokes-èiø ástatymams (ir PVM, ir juridiniø asmenø pelno mokesèio tikslais).

Kai yra reklama, PVM nuo ðiø iðlaidø yra atskaitomas be apribojimø. Repre-zentacijos ar dovanojimo atveju taikytinas PVM ástatymo 19 str. 5 p., neleidþiantisPVM atskaitos, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m. geguþës 9 d. nuta-rimo Nr. 546 „Dël pridëtinës vertës mokesèio” 1.14 p., reikalaujantis koreguoti(atkurti) jau susigràþintà PVM.

Valstybinë mokesèiø inspekcijos prie Finansø ministerijos virðininko 2000 m.balandþio 4 d. ásakymu Nr. 58 „Dël Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mokes-èio ástatymo komentaro patvirtinimo” patvirtintame komentare, aiðkinant PVMástatymo 16 straipsnio taikymà, nurodyta, kad: „kai parduodamø prekiø reklamaiámonë panaudoja tiek pirktà, tiek ir paèiø iðleistà reklaminæ medþiagà <...>, taiatsiþvelgiant á tai, kad prekiø reklamavimas susijæs su ðios produkcijos pardavimo

136

apimties didinimu, o kartu ir su ámonës apmokestinama veikla, ðios reklaminësmedþiagos pirkimo PVM átraukiamas á atskaità ir, nemokamai iðdalijus ðia rekla-minæ medþiagà potencialiems pirkëjams, PVM atskaita nekoreguojama.“

Ðiuo konkreèiu atveju, apelianto nuomone, turi bûti taikomos Reklamos ásta-tymo 2 str. 6 ir 7 d. Pagal 7 d. pateiktà reklamos apibrëþimà reklama laikoma „betkokia forma ir bet kokiomis priemonëmis skleidþiama informacija, susijusi sukomercine–ûkine <....> veikla, skatinanti ásigyti prekiø ar naudotis paslaugomis,<....>“. Reklamos ástatymo 6 dalis numato, kad galima ne tik tiesioginë reklama(ávardijamas ar áteikiamas reklamuojamas produktas), bet ir netiesioginë (paslëp-ta) reklama, kai informacija apie gamintojà, jo pavadinimà, veiklà ar prekës vardàyra skleidþiama bet kokia forma.

Tuo atveju, kai reklamoje tiesiogiai neávardijamas produktas (ðiuo atvejunaftos produktai), o nurodomas visuomenëje þinomas prekës þenklas, susijæs suparduodamais naftos produktais, ir firmos pavadinimas, yra netiesioginë reklama.Naudos ámonei siekimas ir jos gavimas ateityje reiðkia, kad patirtos iðlaidos yrasusijusios su apelianto apmokestinamàja veikla (naftos produktø realizavimu).

Reprezentacijos sàvoka nëra atskleista PVM ástatyme, taèiau yra pateiktajuridiniø asmenø pelno mokesèio apmokestinimà reglamentuojanèiuose teisës ak-tuose (JAPM ástatymo 5 str. 12 p.). Reprezentacinës sànaudos, nors ir susijusiossu naujø verslo ryðiø kûrimu ar esamø gerinimu, bet yra patiriamos konkreèiøasmenø naudai. Byloje esantys árodymai patvirtina, kad apelianto ásigytos prekëssu prekës þenklu ir firmos vardu buvo iðdalytos ávairiø renginiø metu (sunaudotømedþiagø nuraðymo aktai su priedais, esantys byloje). Kadangi Mokestiniø ginèøkomisija Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 str. 12 p. pritaikë ginèosantykio turiniui kvalifikuoti, o ne apmokestinimui, teismas nepagrástai konstata-vo, kad ði teisës norma yra netaikytina.

Svarbi ir ta aplinkybë, kad mokesèiø administratoriaus pozicija teikiant pa-aiðkinimus nebuvo vienoda (1996 m. lapkrièio 8 d. raðto Nr. 08–07–4387 bei2001 m. rugpjûèio 7 d. raðto Nr. 08–2–03–7402 paaiðkinimø kopijos). Todël tai-kytina MAÁ 54 str. 5 d., nustatanti, kad esant neaiðkumams mokesèius reguliuo-jantys teisës aktai aiðkinami mokesèio mokëtojo naudai bei atsiþvelgtina ir á su-formuotà teismø praktikà dël iðaiðkinimø skirtingumo taikant tuos paèius mokes-èius reglamentuojanèius teisës aktus (2000 m. rugsëjo 26 d. Lietuvos apeliacinioteismo Administraciniø bylø skyriaus kolegijos nutartis administracinëje bylojeNr. 3A–202/2000).

Atsakovas atsiliepimu á apeliaciná skundà praðo já atmesti, o skundþiamàteismo sprendimà palikti nepakeistà.

Nurodo, kad ûkio subjekto ásigytø prekiø ir gautø paslaugø iðlaidø priskyri-mà sànaudoms ir ásigytø prekiø bei gautø paslaugø iðlaidø pirkimo PVM átraukimà

137

á atskaità reglamentuoja skirtingi mokesèiø ástatymai, todël nëra jokio pagrindoteigti, kad visais atvejais, kai pelno mokesèio skaièiavimo poþiûriu ásigytø prekiøar gautø paslaugø iðlaidos priskiriamos sànaudoms, maþinanèioms apmokestina-màjá pelnà, tokiø prekiø ir paslaugø pirkimo PVM gali bûti traukiamas á PVMatskaità. Teismas nagrinëdamas ginèà pagrástai rëmësi PVM ástatymo, o ne JAPMástatymo nuostatomis, nes ginèas yra kilæs dël to, ar pareiðkëjas galëjo traukti iðkitø ámoniø ásigytø prekiø, kurias kaip dovanas ir suvenyrus jis teikë savo sve-èiams, partneriams ir klientams, pirkimo PVM sumas á atskaità.

PVM ástatymo 16 str. nustatyta, kad atskaitoma PVM suma yra átraukta áapskaità PVM suma uþ tiekëjø pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei impor-tuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekëms gaminti, parduoti ir apmokesti-namoms paslaugoms teikti. Atskaitoma PVM suma nustatoma laikantis 18, 19, 20straipsnio nuostatø. Sisteminë ðiø teisës normø analizë leidþia daryti iðvadà, kadatskaitoma PVM suma turi bûti siejama su PVM apmokestinamøjø prekiø gamy-ba, pardavimu ir paslaugø teikimu. Minëtojo ástatymo 19 str. 5 p. nustatyta, kad iðapskaièiuotos PVM uþ realizuotas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomasátrauktas á apskaità PVM uþ prekes ir paslaugas, panaudotas dovanoms, reprezen-tacijai ir ávairioms pramogoms. Pagal Vyriausybës 1996 m. geguþës 9 d. nutarimoNr. 546 1.14 punktà turi bûti tikslinama (didinama iki pirkimo PVM dydþio) pre-kiø, kuriø pirkimo (importo) PVM suma buvo átraukta á atskaità PVM suma, jeigupaaiðkëja, kad ðios prekës nebus parduotos ar panaudotos PVM apmokestinamo-sioms prekëms gaminti ir paslaugoms teikti. Ginèo nagrinëjimo metu nustatyta,kad pareiðkëjas ávairiø renginiø metu dalijo ávairiems asmenims ið kitø tiekëjøásigytas tokias prekes kaip marðkinëliai, þiebtuvëliai su bendrovës þenklu, pava-dinimu, t.y. jas panaudojo dovanoms, reprezentacijai ir kitoms pramogoms. Kiek-vienas neatlygintinai atiduotas daiktas turi bûti traktuojamas kaip dovana, todëlneatlygintinai iðdalytos pirkëjams prekës, áskaitant prekes su firmos þenklu, savoesme yra dovanos, kurios gali kartu ir reprezentuoti ámonæ, kai jos iðdalijamoskonkretiems asmenims ávairiø susitikimø ar pasitarimø metu arba gali skleisti in-formacijà apie ámonæ bei jà reklamuoti, kai neatlygintinai iðdalijamos potencia-liems pirkëjams. Taèiau PVM ástatymo 19 straipsnyje, draudþianèiame PVM at-skaità uþ prekes panaudotas dovanoms, nëra iðimties prekëms, skleidþianèiomsinformacijà apie ámonæ arba jà reklamuojanèioms, todël inspekcija patikrinimoakte pagrástai atkûrë ðiø prekiø pirkimo PVM. Tokios pirkëjams nemokamai iðdaly-tos prekës kaip marðkinëliai, tuðinukai, þiebtuvëliai, uþdëjus ant jø firmos þenklà,nepakeièia savo paskirties, t.y. ðias prekes gavæ asmenys gali jas naudoti pagaltikslinæ paskirtá, nepriklausomai nuo to, ar yra uþdëtas firmos þenklas, ar ne.

Atsakovo nuomone, teismas pagrástai nurodë, kad norminiai aktai yra aið-kûs, todël Mokesèiø administravimo ástatymo 54 str. nuostatos netaikomos. Kiek-

138

vienas mokesèiø mokëtojas pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 19 str. mo-ka tik mokesèiø ástatymø nustatytus mokesèius, laikydamasis mokesèiø ástatymø,taip pat ðio ástatymo nustatytos tvarkos. Todël kiekvienu atveju sprendþiant klau-simà apie apmokestinimo pagrástumà, turi bûti atskleistas tikrasis mokesèiø ásta-tymø bei kitø norminiø aktø turinys bei prasmë. Pagal Lietuvos Respublikos Kon-stitucijos 109 str. teisingumo vykdymas yra iðimtinë teismo kompetencija, todëlbet kokiu atveju teismas, spræsdamas konkreèià bylà, remdamasis Konstitucijos109 str. 3 d., privalo pats nustatyti tikràjà ástatymo prasmæ. Mokesèiø administra-toriaus paaiðkinamieji aktai (MAÁ 16 str.) nëra norminio pobûdþio aktai, savaimenesukuria jokiø teisiniø pasekmiø.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas atmetamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 2 d. sprendi-

mas paliekamas nepakeistas.Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 1 str. nustato, kad pridëtinës vertës mo-

kesèio objektas yra prekiø gamybos, atliekamø darbø ir teikiamø paslaugø proce-se sukurta ir realizuota pridëtinë vertë bei importuojamos prekës.

Ðio ástatymo 15 str. numato, kad, mokesèio laikotarpiui pasibaigus, PVMmokëtojai privalo sumokëti á biudþetà skirtumà tarp apskaièiuotos PVM sumosuþ parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos.

Atskaitoma PVM suma pripaþástama átraukta á apskaità PVM suma uþ tie-këjø pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmo-kestinamoms prekëms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti.Atskaitoma PVM suma nustatoma laikantis 18, 19 ir 20 straipsniø nuostatø (PVMástatymo 16 str.).

PVM ástatymo 19 str. nustato atvejus, kai átrauktas á apskaità PVM ið ap-skaièiuotos PVM sumos neatskaitomas. Vienas tokiø atvejø – PVM uþ prekes irpaslaugas, panaudotas dovanoms, reprezentacijai, ávairioms pramogoms.

Sprendþiant ðioje byloje kilusá ginèà bûtina nustatyti, ar smulkûs ávairiospaskirties daiktai su ámonës atributika (marðkinëliai, raðikliai, raktø pakabukai,þiebtuvëliai ir pan.), iðdalyti ávairiø dalykiniø susitikimø, konferencijø metu,traktuotini kaip reprezentacinës iðlaidos bei dovanos ar kaip iðlaidos reklamai,kadangi nuo to priklauso, ar gali bûti á PVM atskaità traukiamas ðiø prekiø pir-kimo PVM.

PVM ástatyme nepateikiamos nei iðlaidø reklamai, nei reprezentaciniø ið-laidø sàvokos. Reprezentaciniø sànaudø sàvoka pateikta Juridiniø asmenø pel-no mokesèio ástatyme. Reprezentacinës iðlaidos ðio ástatymo 5 str. 12 p. apibrë-

139

þiamos kaip ámonës lëðos, kurias ámonë skiria naujiems verslo ryðiams sukurtiarba esamiems ryðiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, iðskyrus ámonësdarbuotojus, pagerinti. Reprezentacinës sànaudos patiriamos konkreèiø asme-nø naudai.

Kadangi tiek PVM ástatymo, tiek JAPM ástatymo normos yra mokesèiø tei-sës dalis, reprezentacinës iðlaidos taikant PVM ástatymà aiðkintinos taip pat, kaipir JAPM ástatyme.

Taigi reprezentacinëms iðlaidoms bûdingi du poþymiai: 1) jø panaudojimopaskirtis – verslo ryðiø sukûrimas ir gerinimas ir 2) jos turi bûti patiriamos kon-kreèiø asmenø naudai.

Kaip minëta, ávairios paskirties daiktai su ámonës atributika buvo iðdalytidalykiniø susitikimø su verslo partneriais, valstybës institucijø atstovais, semina-rø, konferencijø metu, taigi ið esmës buvo panaudoti verslo ryðiams plëtoti (prie-dai prie aktø reklaminës atributikos nuraðymui – b.l. 51, 54). Jie buvo iðdalytikonkretiems asmenims – verslo partneriø ar galinèiø verslui turëti átakos subjektøatstovams, kurie buvo minëtø renginiø dalyviai. Todël toks nurodytø daiktø pa-naudojimas ið esmës atitinka iðlaidø reprezentacijai poþymius.

Vertinant aptariamø daiktø funkcinæ paskirtá, reikia pripaþinti, kad jie turi irkai kuriø reklamos elementø, kadangi ant jø yra ámonës atributika, ir todël ðiedaiktai skleidþia tam tikrà informacijà apie gamintojà. Taèiau vien ðio poþymionepakanka, kad patirtos iðlaidos galëtø bûti priskirtos reklamos iðlaidoms. Rekla-mos tikslas– skatinti atitinkamà asmenø ekonominá elgesá – reklamuojamø prekiøásigijimà ar naudojimàsi paslaugomis (Reklamos ástatymo 2 str. 7 d.). Reklamossànaudos nukreipiamos á rinkà apskritai, á visus potencialius pirkëjus. Tuo tarpudalijant suvenyrus ir kitokius daiktus su ámonës atributika darbo susitikimuose,konferencijose ir pan., siekiama pagerinti ar iðlaikyti ámonës ávaizdá, prestiþà tarpkonkreèiø verslo partneriø. Smulkiø gaminiø su ámonës þenklu ar kitokia atribu-tika dalijimas galëtø bûti pripaþintas reklamos sànaudomis, jei minëti daiktai bûtødalijami ávairiø reklaminiø akcijø metu neapibrëþtam asmenø ratui.

Paþymëtina, kad ið esmës taip pat, t.y. atsiþvelgiant á tai, ar smulkûs ávairiospaskirties gaminiai dalijami reklamos tikslais, ar siekiant sustiprinti verslo ryðius(reprezentacijai), galimybë traukti á PVM atskaità ðiø prekiø ásigijimo PVMaiðkinama tiek Valstybinës mokesèiø inspekcijos 1996 m. lapkrièio 8 d. raðteNr. 08–07–4387, tiek ir 2001 m. rugpjûèio 7 d. raðte Nr. 08–2–03–7402, todëlnepagrástas pareiðkëjo tvirtinimas, kad mokesèio administratoriaus pozicija ðiuoklausimu buvo nenuosekli. Dël ðios prieþasties nëra pagrindo pripaþinti, kad gin-èo santykius reglamentuojanèiø teisës aktø turinys yra neaiðkus bei taikyti Mo-kesèiø administravimo ástatymo 54 str. 5 d., nustatanèià, kad tokiais atvejais kilæneaiðkumai turi bûti aiðkinami mokesèio mokëtojo naudai.

140

Pripaþinus minëtas prekes su ámonës atributika panaudotomis reprezenta-cijai, uþ ðias prekes átraukto á apskaità pirkimo PVM atskaita negalima (PVMástatymo 19 str. 1 d. 5 p.). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m.geguþës 9 d. nutarimo Nr. 546 1.14 punktu, turi bûti tikslinama (didinama) ikipirkimo PVM dydþio prekiø, kuriø pirkimo (importo) PVM suma buvo átrauktaá atskaità, jeigu paaiðkëja, kad ðios prekës nebus parduotos ar panaudotos PVMapmokestinamosioms prekëms gaminti ir paslaugoms teikti. Kadangi pareiðkë-jas 7544 Lt ðiø prekiø pirkimo PVM átraukë á atskaità ir jos nekoregavo, mokes-èiø administratorius pagrástai nurodë pareiðkëjui ðià sumà sumokëti á biudþetà.

Mokestiniø ginèø komisija 2001 m. lapkrièio 20 d. sprendimu pripaþino,kad aptariamos iðlaidos buvo skirtos reklamai, ir Valstybinës mokesèiø inspekci-jos prie Finansø ministerijos 2001 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 13–07–8969,kuriuo buvo patvirtintas minëtas mokesèio administratoriaus nurodymas, dalá pa-naikino bei nurodë, kad bendrovë turi sumokëti á valstybës biudþetà 1639,5 LtPVM (dalis prekiø, iðdalytø ávairiø susitikimø metu, buvo be ámonës atributikos,ir todël komisija jø nepripaþino panaudotomis reklamai). Pirmosios instancijosteismas, konstatavæs, kad minëtos iðlaidos buvo skirtos reprezentacijai, pagrástaiMokestiniø ginèø komisijos sprendimà panaikino.

Iðdëstytø argumentø ir nurodytø teisës normø pagrindu Vilniaus apygar-dos administracinio teismo 2002 m. balandþio 2 d. sprendimas paliekamas ne-pakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 140 str. 1 d. 1 p., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Apeliaciná skundà atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 2 d. sprendi-

mà palikti nepakeistà.Nutartis kasacine tvarka neskundþiama.

141

1.3.2. Dël tarnybos santykiø

1.3.2.1. Dël konkurso á valstybës tarnybà eigos pradþios

Pagal Valstybës tarnybos ástatymo 10 straipsnio 1 dalá praneðimas apiepriëmimà á karjeros valstybës tarnautojo pareigas yra skelbiamas „Valstybësþiniø“ priede „Informaciniai praneðimai“, o dienraðtyje ar vietinëje spaudojeapie tai gali bûti skelbiama papildomai.

Taigi ástatymu yra nustatytas vienintelis privalomas praneðimo apie ren-giamo konkurso tam tikrai pareigybei uþimti paskelbimo bûdas – „Valstybësþiniø“ priede „Informaciniai parneðimai“. Kiti paskelbimo apie konkursà bûdaitëra papildomi ir nëra privalomi.

Ið to darytina iðvada, kad atskaitos taðkas, nuo kurio pradedama skaièiuotikonkurso eiga, yra paskelbimo apie tai „Valstybës þiniø“ priede „Informaciniaipraneðimai“ data.




Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedantiið teisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), N. Piðkinaitës irS. Gudyno,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. Bernikienei, treèiajam suinteresuotam

asmeniui T. Povilaièiui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ by-

là pagal pareiðkëjo K. Jukniaus apeliaciná skundà dël Klaipëdos apygardos admi-nistracinio teismo 2001 m. lapkrièio 29 d. sprendimo,

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas K. Juknius kreipësi á teismà, praðydamas panaikinti Tauragësrajono savivaldybës administracijos 2001 m. rugpjûèio 3 d. protokolà Nr. 76 ir2001 m. rugpjûèio 3 d. konkurso rezultatus Savivaldybës administracijos Juridi-nio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms uþimti. Paaiðkino, kadpirmasis skelbimas apie konkursà Tauragës apskrities laikraðtyje buvo paskelbtas2001 m. geguþës 24 d., kad jam pavëluotai buvo praneðta apie leidimà dalyvauti

142

konkurse, ir 2001 m. liepos 25 d. atsiøsta netinkamai parengta egzamino progra-ma. Pareiðkëjas teigë, kad egzamino programa turëjo bûti detalesnë ir nepakakojoje nurodyti tik septyniø ástatymø sàraðo. Taip pat nurodë, kad dël programostrûkumø ir jos pavëluoto pateikimo jis administratoriaus veiksmus apskundë2001 m. liepos 31 d. savivaldybës merui, praðydamas paðalinti trûkumus ir nuro-dydamas, kad dël padarytø paþeidimø 2001 m. rugpjûèio 3 d. konkursas negaliávykti, taèiau trûkumai nebuvo paðalinti, jam nebuvo atsakyta, ir 2001 m. rugpjû-èio 3 d. konkursas ávyko jam nedalyvaujant. Teigë, kad konkurso rezultatai yraneteisëti ir naikintini, nes paþeista jo konstitucinë teisë, numatyta Konstitucijos33 str., stoti lygiomis sàlygomis á valstybinæ tarnybà todël, kad konkursas buvopravestas jam neatsisakius dalyvauti jame ir jam nedalyvaujant. Be to, pareiðkë-jas nurodë, kad buvo paþeisti Priëmimo á pareigas valstybës tarnyboje konkursøorganizavimo tvarkos, patvirtintos valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø mi-nistro 2000 m. rugsëjo 8 d. ásakymu Nr. 96, 4 punktas, nes konkurse buvo leistadalyvauti T. Povilaièiui, neturinèiam praktiniø þiniø, ignoruojant konkurso sàly-gose nurodytà specialø reikalavimà – turëti praktiniø þiniø, ir 29.1, 39.1, 39.2punktai, nes konkurso nugalëtoju paskelbtas T. Povilaitis, neturintis valstybës tar-nautojo statuso, o ne kita pretendentë E. Maksimavièienë, turinti toká statusà. Pa-reiðkëjas teigia, kad paþeistas Valstybës tarnybos ástatymo 2 str. 17 p., nes komi-sija, vertindama pretendentø E. Maksimavièienës ir T. Povilaièio privalumus, dau-giau balø skyrë T. Povilaièiui, neturinèiam profesiniø þiniø. Jis mano, kad kon-kursas neteisëtas ir dël to, kad paþeisti Konkurso organizavimo tvarkos 23 ir 26punktø reikalavimai, nes konkurso pretendentai á þurnalà nebuvo áraðyti eilëstvarka, jam nebuvo laiku pateikta personalo tarnybos vadovo iðvada po doku-mentø priëmimo.

Atsakovas Tauragës rajono savivaldybës administracija atsiliepime teismuinurodë, kad nesutinka su pareiðkëjo K. Jukniaus skundu ir praðo já atmesti. Atsa-kovo atstovë nurodë, kad Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialistoatrankos konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Valstybës tarnybos ástatymu(toliau – VTÁ) (2001 m. balandþio 12 d. redakcija). Priëmimo á pareigas valstybëstarnyboje konkursø organizavimo tvarka yra patvirtinta Valdymo ir savivaldybiøreikalø ministro 2000 m. rugsëjo 8 d. ásakymu Nr. 96. Teigë, kad Vidaus reikaløministerija 2001 m. geguþës 15 d. raðtu Nr. 481 davë leidimà skelbti konkursà, kurisbuvo skelbiamas vietinëje spaudoje 2001 m. geguþës 24 d., 2001 m. birþelio 26 d.,Valstybës þiniø priede „Informaciniai praneðimai“ 2001 m. birþelio 9 d., o preten-dentø dokumentai buvo priimami 14 dienø po paskutinio paskelbimo, o ne mëne-sá, kaip numatyta Tvarkoje, nes VTÁ 11 str. 4 d. terminai sutrumpinti. Atsakovoatstovë nurodë, kad 2001 m. liepos 9 d. ásakymu Nr. 70 buvo sudaryta ðio konkur-so atrankos komisija ir administratoriaus 2001 m. liepos 16 d. ásakymu Nr. 75

143

patvirtinta egzamino programa, kuri atitiko VTÁ 12 str. ir Tvarkos 31 p. reikalavi-mus. Mano, kad ástatymu nustaèius, jog egzaminà sudaro testas, egzamino pro-gramà ir tegali sudaryti teisës aktø, kuriuos pretendentai privalo iðmanyti, sàra-ðas. Nurodo, kad pretendentø atrankos komisija 2001 m. liepos 20 d. posëdyjenutarë leisti visiems trims dokumentus pristaèiusiems pretendentams dalyvautikonkurse ir nustatë konkurso datà ir kad tà paèià dienà buvo iðsiøsti praneðimaiapie leidimà dalyvauti konkurse ir konkurso egzamino programa, kuriuos K. Juk-nius gavo 2001 m. liepos 25 d. Mano, kad skundo padavimas dël konkursoprocedûros nëra pagrindas konkursà atidëti ar sustabdyti, todël konkursas ávyko,nors pareiðkëjas jame nedalyvavo, nes jis pats nepareiðkë noro dalyvauti kon-kurse.

Klaipëdos apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkrièio 29 d. spren-dimu pareiðkëjo skundà atmetë ir ið K. Jukniaus Tauragës rajono savivaldybësadministracijai priteisë 179,68 Lt transporto iðlaidø atlyginimo. Teismas konsta-tavo, kad Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymo (1999 m. liepos 8 d.Nr. VIII–I316 su vëlesniais pakeitimais) treèiasis skirsnis reglamentuoja priëmi-mà á valstybës tarnybà. Priëmimo á pareigas valstybës tarnyboje konkursø organi-zavimo tvarka yra patvirtinta valdymo reformø ir savivaldybës reikalø ministro2000 m. rugsëjo 8 d. ásakymu Nr. 96. Tvarkos 21, 29, 31, 33 punktø nuostatosprieðtarauja Valstybës tarnybos ástatymui (2001 m. balandþio 12 d. ástatymasNr. IX–247, ásigaliojæs 2001 m. geguþës 2 d.), todël organizuojant konkursà Tvarkavadovaujamasi tiek, kiek ji neprieðtarauja ástatymui. Byloje surinkti duomenysárodo, kad atsakovas Tauragës rajono savivaldybës administracija konkursà Juri-dinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybës tarnautojo,pareigybei uþimti organizavo nepaþeisdama VTÁ ir Konkurso organizavimo tvar-kos reikalavimø. Pareiðkëjo K. Jukniaus argumentas, kad egzamino programa yranetinkamai sudaryta, pripaþástamas nepagrástu. Galiojant VTÁ 12 str. 2 d. redakci-jai (2001 m. balandþio 12 d. ástatymas Nr. IX–247), nustatanèiai, kad egzaminasyra privalomø þiniø patikrinimas raðtu (testas), nebetaikomos Konkursø organi-zavimo tvarkos 29 ir 31 punktø nuostatos, nustaèiusios, kad egzaminas susidedaið referato, o egzamino programa susideda ið referato temø sàraðo, nes ástatymenumatytas tik þiniø patikrinimas raðtu (testas). Netaikydamas visa apimtimi 31 p.,atsakovas tinkamai sudarë egzamino programà, nurodydamas joje sàraðà ástaty-mø, kuriuos privalo þinoti pretendentai. Ið testo turinio matyti, kad testas buvosudarytas egzamino programoje nurodytø ástatymø pagrindu (b.l. 87–108), todëlvisø pretendentø teisës parengiant programà ir testà nebuvo paþeistos. Tvarkos31 p. nuostata, kad kiekvienam pretendentui ne vëliau kaip prieð vienà mënesá ikiatrankos komisijos posëdþio pateikiama egzamino programa taip pat netaikytina,nes, ásigaliojus naujoms VTÁ 10 ir 11 str. redakcijoms, sutrumpëjo priëmimo á

144

valstybës tarnybà paskelbimo, dokumentø pateikimo terminai. Atsakovas, 2001 m.liepos 25 d. áteikdamas pareiðkëjui egzamino programà, nepaþeidë jo teisiø. VTÁir konkurso organizavimo tvarkoje nenumatytas konkurso sustabdymas ar egza-mino atidëjimas, apskundus atliktus konkurso organizavimo veiksmus iki egza-mino, todël darytina iðvada, kad pareiðkëjas, nedalyvaudamas pretendentø atran-koje – egzamine ir privalumø vertinime, iðreiðkë savo valià nedalyvauti konkurse.Atsakovas nepaþeidë jo teisiø, nesuvarþë galimybiø, numatytø Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 33 str., lygiomis sàlygomis stoti á Lietuvos Respublikos vals-tybinæ tarnybà.

Kiti pareiðkëjo K. Jukniaus argumentai dël konkurso organizavimo tvarkospaþeidimø taip pat pripaþinti nepagrástais. Reikalavimø nuoroda, kad pretenden-tai privalo turëti teoriniø ir praktiniø þiniø, negali bûti vertinama pleèiamai kaiptam tikros trukmës patirties valstybës tarnyboje ar kitoje srityje turëjimas. Atsa-kovas egzamino, privalumø vertinimo metu turëjo galimybæ patikrinti pretenden-tø praktinius ágûdþius taikant ástatymus, jø sugebëjimà naudotis kompiuteriu ir t.t.Manyti, kad Tadas Povilaitis neturi praktiniø ágûdþiø ir todël nepagrástai pripa-þintas konkurso nugalëtoju, nëra pagrindo. Tadui Povilaièiui suteikta teisës baka-lauro kvalifikacija (b.l. 133), jis nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsëjo 1 d.dirbo Tauragës rajono policijos komisariate (b.l. 134), studijø metu atliko prakti-kà (b.l. 160). T. Povilaitis, dirbdamas vidaus reikalø sistemoje, buvo statutinisvalstybës tarnautojas – vieðojo administravimo tarnautojas, todël manyti, kad jisneturi profesiniø ágûdþiø vieðojo administravimo srityje ir jo dalykinës savybësblogesnës negu kitos pretendentës Enrikos Maksimavièienës, dirbanèios UABTauragës butø ûkis vyr. finansininko pavaduotoja (b.l. 121–126), nëra pagrindo.E. Maksimavièienë nëra valstybës tarnautoja, todël ji negalëjo bûti pripaþinta lai-mëjusi konkursà pagal Tvarkos 39.l punktà.

Pareiðkëjo skundo motyvas, kad buvo paþeistas tvarkos 23 p. dël preten-dentø ir jø pateiktø dokumentø registracijos þurnale (b.l. 151–157), nes pre-tendentai nebuvo suraðyti eilës tvarka, yra teisingas, taèiau nenustatyta, kadregistracijos tvarkos paþeidimas turëjo átakos konkurso sprendimo pagrástumui.Analogiðkai vertintinas ir pareiðkëjo nurodytas Tvarkos 26 p. paþeidimas dëlnepraneðimo laiku dël atitikimo nustatytø bendrøjø ir specialiøjø reikalavimø.Pretendentø atrankos komisija 2001 m. liepos 20 d. protokoliniu sprendimu Nr. 73(b.l. 109) nutarë, kad visi trys pretendentai pristatë visus reikalingus dokumen-tus ir atitinka visus reikalavimus, ir leido visiems trims dalyvauti konkurse.Teigiamas sprendimas priimtas vienu metu dël visø trijø pretendentø. Tvarkojenustatytas praneðimo terminas paþeistas, taèiau padarytas paþeidimas nelaikyti-nas ðiurkðèiu paþeidimu, dël kurio konkurso rezultatus bûtø pagrindas pripaþintineteisëtais.

145

Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikë árodymus, jog atvykimo á teismoposëdþius transporto iðlaidos sudaro 179,68 Lt (b.l. 52, 157–159), todël, vado-vaujantis ABTÁ 44 str. 4 d., jis turi teisæ á turëtø byloje iðlaidø atlyginimà.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas praðo panaikinti teismo 2001 m. lapkrièio29 d. sprendimà ir priimti naujà sprendimà, kuriuo jo skundas bûtø patenkintas,bei priteisti ið atsakovo turëtas kelionës ir skundo padavimo iðlaidas. Nurodo, kadTauragës rajono savivaldybës administracija paþeidë Konstitucijos 33 str., Pri-ëmimo á pareigas valstybës tarnyboje konkurso organizavimo tvarkos, patvirtin-tos valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministro 2000 m. rugsëjo 8 d. ásaky-mu Nr. 96, 4, 23, 26, 70 punktus, Valstybës tarnybos ástatymo 2 str. 15 p., 14 str.4 d. 1 p., 12 str. 2 ir 4 punktus, Pretendentø á valstybës tarnybà atrankos komisijøpavyzdiniø nuostatø, patvirtintø valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø minist-ro 2000 m. rugsëjo 8 d. ásakymu Nr. 97, 41 punktà. Teigia, kad teismas, priimda-mas sprendimà, nesirëmë byloje esanèiais raðytiniais árodymais ir teismo posë-dþio metu pareiðkëjo duotais paaiðkinimais, todël nepagrástai konstatavo, jog pa-reiðkëjas pats iðreiðkë valià nedalyvauti konkurse.

Atsakovas atsiliepime á skundà praðo skundà atmesti ir Klaipëdos apygar-dos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 29 d. sprendimà palikti nepakeistà.

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal Valstybës tarnybos ástatymo 10 str. 1 d. (2001 m. balandþio 12 d. red.)

nustatyta, kad praneðimas apie priëmimà á karjeros valstybës tarnautojo pareigasyra skelbiamas Valstybës þiniø priede „Informaciniai praneðimai“, o dienraðtyjear vietinëje spaudoje apie tai gali bûti skelbiama papildomai.

Taigi ástatymu yra nustatytas vienintelis privalomas praneðimo apie rengia-mo konkurso tam tikrai pareigybei uþimti paskelbimo bûdas – Valstybës þiniøpriede „Informaciniai parneðimai“. Kiti paskelbimo apie konkursà bûdai tëra tikpapildomi ir nëra privalomi.

Ið to darytina iðvada, kad pagrindiniu atskaitos taðku, nuo kurio pradedamaskaièiuoti konkurso eiga, yra paskelbimo apie tai Valstybës þiniø priede „Infor-maciniai praneðimai“ data.

Byloje nustatyta, kad apie rengiamà konkursà atsakovas skelbë tris kartus:du ið jø vietinëje spaudoje – 2001 m. geguþës 26 d. (b.l. 116) ir 2001 m. birþelio26 d. (b.l. 114) bei vienà kartà Valstybës þiniø priede „Informaciniai praneðimai“– 2001 m. birþelio 9 d. (b.l. 113).

Kadangi apie konkursà privaloma buvo paskelbti Valstybës þiniø priede„Informaciniai praneðimai“, tai aptariamuoju atveju nuo ðios datos – 2001 m.birþelio 9 d. ir prasidëjo konkurso rengimo termino eiga.

Atsakovo argumentai dël ðio termino eigos pratæsimo, apie konkursà pa-pildomai 2001 m. birþelio 26 d. paskelbus vietinëje spaudoje, yra nepagrásti,

146

nes ástatyme nustatyto privalomo paskelbimo bûdo negali atstoti kiti konkursoskelbimo bûdai.

Ðiuo atveju konkurso eiga galëtø bûti skaièiuojama ið naujo, jei dël kokiønors prieþasèiø neávykus konkursui, apie jo pravedimà pakartotinai bûtø paskelbtaValstybës þiniø priede „Informaciniai praneðimai“.

O ið bylos matyti, kad po paskelbimo apie konkursà Valstybës þiniø priede„Informaciniai praneðimai“, jame dalyvauti dviejø savaièiø laikotarpiu (VTÁ 11 str.4 d.) pageidavimà iðreiðkë du asmenys, atitinkantys konkurso sàlygas, tai – K. Juk-nius ir E. Maksimavièienë (b.l. 121, 142).

Ðiø aplinkybiø buvimas atsakovui sudarë ástatymines sàlygas 2001 m. bir-þelio 23 d. nutraukti pretendentø dokumentø priëmimo terminà (VTÁ 11 str. 4 d.,Priëmimo á pareigas valstybës tarnyboje konkursø organizavimo tvarkos 23 p.).Ir prieðingai, ðiø aplinkybiø buvimas atsakovui nedavë pagrindo pratæsti doku-mentø priëmimo laiko arba skelbti pakartotiná konkursà (minëtos Tvarkos 37 p.).

Todël T. Povilaièio dokumentø priëmimas 2001 m. birþelio 29 d. (b.l. 130),o kartu ir leidimas dalyvauti konkurse, buvo atliktas pasibaigus ástatyme nustaty-tiems dokumentø priëmimo terminams, ir tai tokius atsakovo veiksmus daro ne-teisëtus (VTÁ 11 str. 4 d., Tvarkos 22 p.).

Kadangi T. Povilaièio dalyvavimas konkurse buvo neteisëtas, tai, jam lai-mëjus ðá konkursà, neteisëti yra ir ðio konkurso rezultatai.

Ið teismo sprendimo matyti, kad teismas, netinkamai iðaiðkinæs bei pritaikæsmaterialinës teisës normas, priëmë nepagrástà ir neteisingà sprendimà, dël to jisyra naikinamas (ABTÁ 43 str.), priimant byloje naujà sprendimà, kuriuo pareiðkë-jo K. Jukniaus skundas dël konkurso rezultatø panaikinimo yra tenkinamas.

Tenkintinas ir K. Jukniaus praðymas atlyginti jam teismo iðlaidas – 44,36 Lt,kurias sudaro transporto iðlaidos vykstant á teismo posëdþius (b.l. 165–166, ABTÁ44 str. 2 d.).

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 140 str. 1 d. 2 p., 44, 45 str.,


Klaipëdos apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 29 d. spren-dimà panaikinti ir priimti naujà sprendimà:

K. Jukniaus skundà patenkinti ir panaikinti Tauragës rajono savivaldybësadministracijos 2001 m. rugpjûèio 3 d. konkurso, organizuoto laisvai Juridinio irpersonalo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybës tarnautojo, parei-gybei uþimti, rezultatus.

Ið Tauragës rajono savivaldybës K. Jukniui priteisti 44,36 Lt teismo iðlaidø.Sprendimas neskundþiamas.

147

1.3.2.2. Dël apmokëjimo uþ virðvalandiná darbà, darbà naktábei darbà poilsio ir ðvenèiø dienomis vidaus reikalø sistemos

pareigûnams

Pagal Laikinojo vidaus tarnybos ástatymo 25 straipsná, Darbo apmokëjimoástatymo 7 straipsnio 1 dalá, 8 straipsnio 1 dalá, Þmoniø saugos darbe ástatymo48 straipsnio 1 ir 2 dalis (1994 m. lapkrièio 3 d. ástatymo redakcija), LietuvosRespublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 „Dël sociali-niø garantijø policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams“ patvirtintøSocialiniø garantijø teikimo policijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnamsnuostatø 3–5 punktus vidaus tarnybos pareigûno teisë á papildomà atlyginimà uþvirðvalandiná ir naktiná darbà siejama su vidaus tvarkos taisyklëmis nustatytomisdarbo sàlygomis ir tvarka, su pareigûno uþimamomis pareigomis, jo darbo funk-cijomis ir jø ypatumais.

Administracinë byla A4–783/2002

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Baranovo, S. Gudy-no, G. Kryþevièiaus ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiðkëjui A. Alysui, jo atstovui P. Mereckui,atsakovo atstovams D. Takvareli ir S. Sankovskiui,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjusi administracinæ by-

là pagal pareiðkëjo A. Alyso apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administ-racinio teismo 2002 m. geguþës 21 d. sprendimo,

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas A. Alysas kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà,praðydamas, vadovaujantis Darbo sutarties bei Delspinigiø uþ iðmokø, susijusiøsu darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà ástatymais, ið atsakovo Vidaus reikaløministerijos vidaus tarnybos 2–ojo pulko priteisti 47 307,18 Lt uþ virðvalandinádarbà, darbà naktá bei poilsio ir ðvenèiø dienomis 1997–2000 m., 29 525,15 Ltdelspinigiø bei 10 152 Lt vidutinio darbo uþmokesèio uþ uþdelsimo atsiskaitytilaikà. Nurodë, kad nuo 1993 m. birþelio 15 d. iki 2000 m. rugsëjo 20 d. dirbo pasatsakovà kuopos vado pavaduotoju tarnybos reikalams. Nuo 1997 m. pradþios iki

148

atleidimo ið darbo uþ darbà poilsio, ðvenèiø dienomis, virðvalandþius su juo ne-buvo atsiskaityta.

Atsakovas pareiðkëjo skundà praðë atmesti. Nurodë, kad pareiðkëjas nuo1997 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugsëjo 20 d., vykdydamas pulko vado ásakymus,tikrino privalomosios pradinës karo tarnybos kariø tarnybas. Remiantis Darbuo-tojø saugos ir sveikatos ástatymo 48 str., virðvalandiniu darbu nelaikomas toksdarbas, kai darbuotojas dirba daugiau nei priklauso, bet susitaræs su darbdaviu.Pareiðkëjo darbo sutartyje numatyta, jog pareiðkëjo tarnybiniø uþduoèiø vykdy-mas susijæs su privalomu virðvalandiniu darbu, A. Alysas, pasiraðydamas ðià su-tartá, sutiko su tokia nuostata. Be to, pagal atsakovo nuostatus karininko darbodienos trukmë nenormuota.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. geguþës 21 d. sprendi-mu pareiðkëjo skundà atmetë.

Teismo nuomone, vadovaujantis Laikinojo vidaus tarnybos ástatymo 25 str.,Darbo apmokëjimo ástatymo 7 str. 1 d., 8 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybës1991 m. balandþio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintø Socialiniø garantijø teikimopolicijos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatø 3–5 p., apmokëjimuiuþ virðvalandiná, naktiná darbà, darbà poilsio ir ðvenèiø dienomis, bûtinos tamtikros aplinkybës, susijusios su pareigûno tiesioginiø pareigø vykdymu. Pareiðkë-jas dirbo kuopos vado pavaduotoju tarnybos reikalams, turëjo kapitono laipsná, irjo pareigos priskiriamos Vidaus tarnybos 2–ojo pulko personalui, kuriam (karinin-kams ir puskarininkiams) pagal Vidaus reikalø ministerijos vidaus tarnybos 2–ojopulko nuostatus, patvirtintus 1998 m. gruodþio 15 d. ir 2000 m. geguþës 4 d.,darbo dienos trukmë nëra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikiø. Pareiðkëjodarbas einant ðias pareigas taip pat nepriskirtinas prie pareigûnø, dirbanèiø pagalgrafikà, kategorijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m.spalio 10 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintø Vidaus reikalø ministerijos vidaus tarny-bos daliniø nuostatø 8 p., vidaus tarnybos daliniø karininkams ir puskarininkiams,tarnaujantiems pagal sutartis, taikomos tokios paèios kaip kraðto apsaugos siste-moje apmokëjimo uþ tarnybà (darbà) sàlygos, atlyginimai ir piniginiai priedai.Pagal Profesinës karo tarnybos kariø statusà reglamentuojanèio 1998 m. geguþës5 d. Kraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymo 21 str. 2 d.darbo, valstybës tarnybos ástatymai kariams netaikomi. Minëto ástatymo 21 str. 4 d.numatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminë savaitës tarnybos trukmë nëra ap-ribota ir priklauso nuo tarnybos poreikiø, todël pareiðkëjo dirbtas darbas laikyti-nas á jo tarnybines uþduotis áeinanèiu darbu. Tai patvirtina ir su pareiðkëju 1999 m.rugsëjo l d. sudaryta darbo sutartis Nr. 230, kurioje nurodyta, kad jo tarnybiniøuþduoèiø vykdymas susijæs su privalomu virðvalandiniu darbu bei darbu ðvenèiøir poilsio dienomis. Pareiðkëjas, pasiraðydamas ðià sutartá, su joje numatytomis

149

sàlygomis sutiko. Teismas konstatavo, kad pareiðkëjo tarnybiniø pareigø atliki-mas, virðijant nustatytà darbo trukmæ, dirbant ðvenèiø ir poilsio dienomis, nëravirðvalandinis darbas, o toks darbas pagal Darbuotojø saugos ir sveikatos ásta-tymo 48 str. laikytinas nenormuotu, uþ já pareiðkëjui, vadovaujantis Laikinuojuvidaus tarnybos ástatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balan-dþio 12 d. nutarimu Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus rei-kalø ástaigø pareigûnams“ nuostatomis, buvo mokamas atlyginimas, priedai beisuteikiamos iðeiginës dienos.

Teismo nuomone, pareiðkëjo reikalavimø ðiuo atveju nepagrindþia 2002 m.balandþio 24 d. ekspertizës aktas, nes eksperto apskaièiavimai pateikti remiantisprielaida, kad pareiðkëjas atliko virðvalandiná darbà, darbà naktimis, poilsio irðvenèiø dienomis, taèiau ekspertas nenagrinëjo, ar vadovaujantis galiojanèiais tei-sës aktais jis turi teisæ á atlyginimà uþ darbà, virðijant nustatytà darbo trukmæ.Teismas, konstatuodamas, kad reikalavimai dël delspinigiø ir vidutinio darbo uþ-mokesèio uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà susijæ su atmestais reikalavimais priteistidarbo uþmokestá uþ virðvalandþius, naktiná darbà ir darbà poilsio ir ðvenèiø die-nomis, atmetë ir minëtus reikalavimus.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas praðo panaikinti Vilniaus apygardos 2002 m.geguþës 21 d. sprendimà, taikyti senaties terminà ne 3 metus, o pagal ðiuo metugaliojanèio Civilinio kodekso nustatytà 10 metø ieðkininës senaties terminà ir pri-teisti ið Vidaus reikalø ministerijos vidaus tarnybos 2–ojo pulko: uþ iðdirbtus virð-valandþius, darbà naktimis, poilsio ir ðvenèiø dienomis, atskaièius mokesèius, –3l 384,99 Lt, delspinigiø – 29 525,15 Lt ir uþ atsiskaitymà ne laiku uþ 9 mëne-sius (6 mënesius iki ástatymo ásigaliojimo datos ir 3 mënesius pagal ástatymà) –15 339,42 Lt (mënesinis atlyginimas 1704,38 Lt x 9 = 15 339 Lt). Bendra priteis-tina suma – 76 249,56 Lt. Nurodo, kad pagal Darbuotojø saugos ir sveikatos ásta-tymo 40 str. normali darbuotojø, tarp jø pamaininiø darbuotojø, darbo laiko truk-më negali bûti ilgesnë kaip 40 darbo valandø per savaitæ (7 dienø laikotarpá).Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su virðvalandþiais 7 dienø laikotarpiui ne-turi virðyti 48 valandø. Pareiðkëjas, vykdydamas pulko vado raðtiðkus ásakymus irpulko ðtabo virðininko þodinius ásakymus, virðijo ástatymø nustatytas virðvalandþiønormas. Ið Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo neaiðku, kur yranenormuoto darbo ribos, kiek valandø galima dirbti be poilsio dienø ir ar yra kokienors nenormuotà darbà reglamentuojantys ástatymai. Minëto ástatymo 48 str. 1 d.numatyta, kad virðvalandiniu darbu laikomas darbas, kurá darbuotojas dirba, vir-ðydamas ðio ástatymo 40 str. l d. nustatytà normalø 40 valandø per savaitæ darbolaikà. Ðio straipsnio 2 d. nurodyta, kad virðvalandiniu darbu nelaikomas ðio ásta-tymo 40 str. 4 d. nurodytø darbuotojø darbas, kai jis atliekamas ilgiau negu 12valandø. Pareiðkëjo nuomone, jo uþimamos pareigos neatitinka në vienos ðiame

150

ástatyme iðvardytos darbuotojø kategorijos, jo darbas nesusijæs su pamaininiudarbu, todël neaiðku, kodël teismas, vadovaudamasis ðio ástatymo 48 str., atmetëskundà.

Paþymëtina, kad iki 1997 m. uþ ðá darbà buvo mokama, vëliau mokëjimaiatidëti, motyvuojant lëðø trûkumu. Darbo sutartyje nurodyta, kad pareiðkëjui teksdirbti virðvalandþius, naktá bei iðeiginëmis ir ðvenèiø dienomis, taèiau nepaminë-ta, kad uþ tai nebus mokama ir kad ðis darbas yra nenormuotas. Tai, kad uþ darbànaktá, ðvenèiø ir poilsio bei virðvalandiná darbà turi bûti apmokëta, nurodyta irekspertizës iðvadoje.

Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinëdamas ðià bylà, neatsiþvelgë á pra-ðymà, kad Vidaus reikalø ministerijos vidaus tarnybos 2–asis pulkas pristatytøvisus jo darbo laiko apskaitos þiniaraðèius. Be to, sprendime nepagrástai nurody-ta, kad pareiðkëjui mokamas priedas prie atlyginimo, 2002 m. geguþës 21 d. vy-kusiame teismo posëdyje buvo árodyta, kad pareiðkëjas jokiø priedø prie atlygini-mø negavo.

Atsiliepimu á apeliaciná skundà atsakovas praðo pirmosios instancijos teis-mo sprendimà palikti nepakeistà, o pareiðkëjo A. Alyso skundà atmesti. Nurodë,kad pareiðkëjo tarnybiniø pareigø atlikimas, uþtikrinant privalomosios pradinëskaro tarnybos kariø tarnybas, laikytinas á jo tarnybinës uþduotis áeinanèia tarnyba,o uþ tai atlyginimas uþ virðvalandiná darbà, darbà naktimis, poilsio ir ðvenèiødienomis nepriklauso. Paþymëtina, kad Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymo5 str. 1 d. numatyta, kad Vidaus reikalø ministerijos pareigûnams ðio ástatymonuostatos netaikomos, kai ðie asmenys vykdo veiklà, kuriai bûdingi specifiniaipoþymiai.

Apeliacinës instancijos teisme apeliantas ir jo atstovas palaikë apeliacináskundà, taèiau naujø argumentø nepateikë.

Atsakovo atstovai palaikë savo pozicijà ir nesutiko su apeliaciniu skundu.Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas priëmë teisëtà bei pagrástà sprendimà ir já nai-

kinti ar keisti nëra pagrindo (ABTÁ 81, 86 str.).Apeliantas (pareiðkëjas) dirbo Vidaus reikalø ministerijos vidaus tarnybos

2–ojo pulko kuopos vado pavaduotoju tarnybos reikalams. Vidaus tarnybos uþda-vinius, teisinius veiklos pagrindus, principus, funkcijas reglamentuoja LietuvosRespublikos laikinasis vidaus tarnybos ástatymas (toliau – ástatymas), o ðios tar-nybos pareigûnai turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose ástatymuoseátvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos

151

pilieèiø teises bei laisves (Ástatymo 17 str.). Viena tokiø socialiniø garantijø –atlyginimas. Ástatymo 25 str., reglamentuojantis vidaus tarnybos pareigûnø atlygi-nimà, pareigûnø darbo uþmokesèiui priskiria atlyginimà pagal uþimamas parei-gas (tarnybinis atlyginimas), atlygá uþ kvalifikacinæ kategorijà, atlygá uþ laipsná irprocentinius priedus uþ vidaus reikalø sistemoje iðtarnautus metus. Ástatymas taippat numato priemokas uþ darbà poilsio ir ðvenèiø dienomis, uþ virðvalandþius irdarbà nakties metu, uþ tarnybos atlikimo sàlygas, vietà ir kt., taèiau nenustatovidaus tarnybos pareigûnø mokëjimo tvarkos ir sàlygø. Ástatymo leidëjo pavedi-mu tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. balandþio12 d. nutarimu Nr. 127 „Dël socialiniø garantijø policijos ir kitø vidaus reikaløástaigø pareigûnams“, kuriuo patvirtinti Socialiniø garantijø teikimo policijos irkitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnams nuostatai (toliau – nuostatai). Apmokëjimouþ virðvalandiná, naktiná darbà, darbà poilsio ir ðvenèiø dienomis, taip pat esantnukrypimams nuo normaliø darbo sàlygø tvarka átvirtinta ðiø nuostatø 3–5 punk-tuose. Pagal ðias nuostatas uþ virðvalandiná, naktiná darbà ir darbà poilsio beiðvenèiø dienomis pareigûnams mokama remiantis Darbo apmokëjimo ástatymu.Ðio ástatymo 7 str. nustato, kad uþ virðvalandiná darbà ir darbà naktá (nuo 10 val.vakaro iki 6 val. ryto) mokama ne maþiau kaip pusantro darbuotojø nustatytovalandinio tarifinio atlygio (minimalios algos), paþymint, kad konkretûs apmokë-jimo dydþiai nustatomi kolektyvinëse arba samdos sutartyse. Darbo apmokëjimoástatymas nepateikia virðvalandinio darbo sàvokos. Toks darbas apibûdintas Þmo-niø saugos darbe ástatymo 48 str. 1 d. (1994 m. lapkrièio 3 d. ástatymo redakcija),nurodant, kad tai – darbas, kurá darbuotojai dirba virðydami kolektyvinëse sutar-tyse arba vidaus tvarkos taisyklëse nustatytà darbo laiko trukmæ. Ástatymo 48 str.2 d. nustato, koks darbas nelaikomas virðvalandiniu. Tokiam darbui priskiriamasdarbdaviø arba jø ágaliotø asmenø ir kitø ástatymuose numatytø darbuotojø dar-bas, virðijantis nustatytà darbo trukmæ. Ðiø asmenø pareigø, profesijø sàraðas nu-rodomas kolektyvinëse sutartyse, vidaus darbo tvarkos taisyklëse.

Kalbant apie naktiná darbà, nuostatuose, kaip ir Darbo apmokëjimo ástaty-mo 7 str., tokiu laikomas darbas nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto, taèiau ði nuosta-ta nëra besàlygiðka ir neápareigojanti darbdavio mokëti uþ naktiná darbà bet ku-riam vidaus tarnybos pareigûnui. Nuostatø 4 punkte iðskirtos dvi pareigûnø gru-pës: dirbantys pagal grafikà, t.y. tie, kuriø darbo reþimà sàlygoja sudarytas kalen-dorinis planas, ir kiti. Nuostatø 4 str. 1 d. ápareigoja darbdavá besàlygiðkai mokëtiuþ naktiná darbà dirbantiems tik pagal grafikà. Kad toks papildomas atlyginimasbûtø mokamas kitiems pareigûnams, bûtinos nuostatø 4 str. 2 d. nustatytos sàly-gos: vidaus reikalø ministro, policijos ar kitø vidaus reikalø ástaigø vadovø ásaky-mas arba aukðtesniosios pakopos savivaldybës sprendimas nustatyti policijos irkitø vidaus reikalø ástaigø (atskirø tarnybø pareigûnø) visos paros laikà.

152

Visø ðiø teisës normø visuma sieja pareigûno teisæ á papildomà atlyginimàuþ virðvalandiná ir naktiná darbà su vidaus tvarkos taisyklëmis nustatytomis darbosàlygomis ir tvarka, su pareigûno uþimamomis pareigomis, jo darbo funkcijo-mis ir jø ypatumais. Pareiðkëjas A. Alysas – vidaus tarnybos 2–ojo pulko, kuriovienas uþdaviniø – vykdyti specifines valstybës vidaus tvarkos palaikymo funk-cijas, kuopos vado pavaduotojas tarnybai, karininkas ir pagal savo pareigas pri-skiriamas 2–ojo pulko personalo vadovaujantiems darbuotojams, kuriems dar-bo trukmë nëra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikiø (1991 m. spalio 10 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 415 „Dël Vidaus reikalø mi-nisterijos vidaus tarnybos daliniø sukûrimo ir ðiø daliniø nuostatø patvirtini-mo“, Vidaus tarnybos antrojo pulko nuostatai, Kuopos vado tarnybai pareiginëinstrukcija, Darbo sutartis Nr. 230). Jo, kaip kuopos kariø tiesioginio virðinin-ko, pareigos apima drausmës ir tvarkos palaikymo kuopoje, kariø þiniø bei pa-siruoðimo kontrolæ, kovinæ ir moralinæ kariø parengtá, vidaus tvarkos uþtikrini-mà, koviniø uþduoèiø vykdymà ir kt. Atsiþvelgiant á tai ir á 2–ojo pulko uþdavi-nius ir tikslus, darytina iðvada, kad tarnybos, susietos kuopos kontroline funkci-ja, darbo diena nëra ir negali bûti tiksliai apskaièiuota pagal laikà, todël toksdarbas laikytinas nenormuotu. Nenormuotos darbo dienos darbuotojø virðnor-minis darbas nelaikomas virðvalandiniu ir papildomas atlyginimas uþ já nemo-kamas.

Byloje yra pulko vado 1997 m. sausio 20 d.–2000 m. rugsëjo 21 d. ásaky-mai, ið kuriø matyti, kad pareiðkëjas tam tikromis dienomis kontroliavo privalo-mosios pradinës karo tarnybos kariø tarnybas, taip atlikdamas vienà pareiginëjeinstrukcijoje nustatytø funkcijø. Kolegija konstatuoja, kad ir pagal uþimamø pa-reigø, kaip vieno kuopos personalo vadovaujanèiø darbuotojø, ir pagal darbo,kuris nëra apribotas konkreèiu laiku ir laikytinas nenormuotu, pobûdá, pareiðkë-jas neturi teisës á papildomà atlygá uþ virðvalandiná darbà.

Pareiðkëjo darbas nepriskirtinas ir prie pareigûnø, dirbanèiø pagal grafikà,kategorijai, todël papildomas atlyginimas uþ darbà, susijusá su tarnybos tikrinimunakties metu, nemokamas. Tam, kad pareiðkëjas galëtø pretenduoti á atlyginimàuþ naktiná darbà, bûtinas, kaip jau minëta, atitinkamos ástaigos vadovo ásakymas(sprendimas) dël visos paros darbo. Tokiø ásakymø dël pareiðkëjo nëra. Bylojeesanèiuose vado ásakymuose dël tarnybos tikrinimo konkreèiomis dienomis nëraásakmiai nurodyta dël konkreèiø tokiø tarnybiniø funkcijø atlikimo laiko ir vietos.Ið byloje esanèiø darbo laiko apskaitos þiniaraðèiø darytina iðvada, kad pareiðkë-jas, tikrindamas kariø tarnybà paros laikotarpiu, neprivalëjo bûti tarnyboje visàparà ir tikrindavo jà paties pasirinktu laiku. Taigi ðiuo atveju tarnybiniø pareigøatlikimas, kontroliuojant tarnybà ir nakties metu, nepriskiriamas prie naktinio dar-bo. Kadangi pareiðkëjo tarnyba darbo laiko trukme nesuvarþyta ir papildomas

153

atlyginimas uþ virðvalandiná ir naktiná darbà nepriklauso, todël uþ tokio pobûdþiodarbà jis be pareigas atitinkanèio atlyginimo 1997–1999 metais gavo ir kompen-sacijà – priedus (b.l. 187, 153, 155, 156, 157). Tai árodo, kad su pareigûnu tinka-mai atsiskaityta.

Pagal Darbo apmokëjimo ástatymo 8 str. 1 d. ir Nuostatø 5 punktà darbaspoilsio ir ðvenèiø dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikà, kompensuojamasarba suteikiant per mënesá papildomà poilsio dienà, arba darbuotojo pageidavimu– taikant dvigubà valandiná ar dienos atlygá. Kaip jau minëta, pareiðkëjo darbasnepriskirtinas prie darbo pagal grafikà, todël jis uþ darbà, susijusá su tarnyboskariø kontrole ðvenèiø ir poilsio dienomis, turëjo teisæ á papildomà poilsio dienà.Nepasinaudojus ðia diena, apmokëjimas uþ ðià dienà galimas tik esant paties dar-buotojo pageidavimui. Atsakovas nurodë, kad pareiðkëjui uþ darbà poilsio ir ðven-èiø dienomis buvo suteikiamos poilsio dienos, o nepasinaudojus poilsio dieno-mis, pareiðkëjo valia dël apmokëjimo nebuvo pareikðta. Tai patvirtina darbo ap-skaitos þiniaraðèiuose esanèios þymos apie pareiðkëjui suteiktas poilsio dienas.Pareiðkëjas nepagrindë árodymais teiginio apie nesuteiktas poilsio dienas ir pri-paþino, kad valios dël papildomo apmokëjimo uþ nepanaudotas poilsio dienasatsakovui nebuvo pareiðkæs. Kolegija, ávertinusi árodymus, konstatuoja, kad poil-sio dienø suteikimo pareiðkëjui faktas byloje árodytas ir paneigtas pareiðkëjo tei-ginys apie poilsio dienø jam nesuteikimà.

Tenkinti apeliaciná skundà pareiðkëjo nurodytais motyvais nëra pagrindo.Jame nepateikiama aiðkiø árodymø, patvirtinanèiø teismo sprendimo neteisëtumàar nepagrástumà. Pirmosios instancijos teismas ið esmës tinkamai taikë ir aiðkinomaterialines teisës normas, taèiau kolegija nesutinka su teismo taikytu Kraðto ap-saugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymu. Ástatymo 21 str. taiky-tinas kario statusà turinèiam asmeniui. Kario sàvoka apibrëþta ástatymo 16 str.,o 12, 13 ir 14 str. apibûdina tarnybø, kuriose toks karys gali tarnauti, sàvokà.Profesinë karo tarnyba atliekama savanoriðkos sutarties su Kraðto apsaugos mi-nisterija pagrindu. Pareiðkëjà sieja sutartiniai santykiai su Vidaus reikalø minis-terija. Jo tarnyba nepriskiriama nei prie savanoriðkos, nei prie privalomos karotarnybos. Taigi Kraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástaty-mas pareiðkëjui netaikytinas. Vadovavimasis ðiuo ástatymu kartu su kitais, spren-dimo esmës nekeièia. Kitas materialines teisës normas teismas aiðkino ir taikëtinkamai.

Pirmosios instancijos teismas pagrástai nesirëmë ir byloje esanèiu eksperti-zës aktu su pateiktais pareiðkëjo virðvalandinio darbo, darbo naktá, ðvenèiø ir po-ilsio dienomis apskaièiavimais, nes ðios iðvados padarytos vertinant tik darbo ap-skaitos þiniaraðèiø duomenis, nesiejant pareiðkëjo galimybës gauti papildomà at-lyginimà su toká atlyginimà reglamentuojanèiais teisës aktais.

154


n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 21 d. sprendi-mà palikti nepakeistà.

Apeliaciná skundà atmesti.Nutartis neskundþiama.

1.3.2.3. Dël mero ágaliojimø perdavimo já atleidus ið pareigø

Sàvokos „laikinas pareigø ëjimas“ ir „laikinas pavadavimas“ savo teisi-niu turiniu nëra tapaèios.

Laikino pavadavimo atveju meras savo ágaliojimø nëra praradæs, o jo pir-masis pavaduotojas jø nëra ágijæs. Taèiau laikino mero pareigø ëjimo atveju me-ras ágaliojimø yra netekæs, o juos laikinai ágyja asmuo, einantis mero pareigas.

Vietos savivaldos ástatymo 21 straipsnio 4 dalis reglamentuoja tik laikinopavadavimo atvejá ir neaptaria laikino mero pareigø ëjimo atvejø.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), N. Piðkinaitës, R. Pili-èiausko, A. Taminsko, A. Drigoto,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant atsakovo atstovei V. Banevièienei,vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà

pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybës apeliaciná skundà dël Kauno apygar-dos administracinio teismo 2002 m. rugpjûèio 8 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas Rimvydas Muzikevièius kreipësi á teismà, praðydamas panai-kinti Kauno miesto savivaldybës mero pirmojo pavaduotojo 2002 m. geguþës30 d. potvarká Nr. 33–k dël jo atleidimo ið valstybës tarnybos bei priteisti ið Kau-no miesto savivaldybës atlyginimà uþ visà priverstinës pravaikðtos laikà. Nurodë,

155

kad jis dirbo Kauno miesto savivaldybës mero patarëju, buvo politinio (asmeni-nio) pasitikëjimo valstybës tarnautojas. Vietos savivaldos ástatymo 21 straipsniol dalies 8 punktas nustato iðimtinæ mero teisæ Valstybës tarnybos ástatymo nusta-tyta tvarka skirti ir atleisti turimus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybëstarnautojus. Dël ðios prieþasties mero pirmasis pavaduotojas neturëjo teisës pasi-raðyti potvarkio dël jo atleidimo ið valstybës tarnybos. Valstybës tarnybos 56straipsnio l dalies 14 punktas numato, kad politinio (asmeninio) pasitikëjimo tar-nautojà galima atleisti ið tarnybos, kai pasibaigia já pasirinkusio valstybës politi-ko ágaliojimai arba kadencija. Kauno miesto savivaldybës mero, priëmusio já ávalstybës tarnybà, kadencija ir ágaliojimai nebuvo pasibaigæ, todël nebuvo galimajo atleisti ið tarnybos nesant kitø ástatyme numatytø pagrindø. Atleidimo ið valsty-bës tarnybos tvarkos l punkte nurodyta, kad valstybës tarnautojà ið valstybës tar-nybos ásakymu arba potvarkiu atleidþia já á pareigas valstybës tarnyboje paskyræsasmuo. Já ið tarnybos atleidæs asmuo neturëjo tokiø ágalinimø.

Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. rugpjûèio 8 d. sprendimupareiðkëjo R. Muzikevièiaus skundà tenkino, Kauno miesto savivaldybës mero pir-mojo pavaduotojo 2002 m. geguþës 30 d. potvarká Nr. 33–k dël R. Muzikevièiausatleidimo ið valstybës tarnybos panaikino ir priteisë pareiðkëjui R. Muzikevièiui iðatsakovo Kauno miesto savivaldybës 526,25 Lt atlyginimo uþ priverstinës pravaikð-tos laikà. Teismas nustatë, kad Kauno miesto savivaldybës mero E. Tamaðausko2002 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 2–k pareiðkëjas buvo paskirtas politinio (asme-ninio) pasitikëjimo valstybës tarnautoju – savivaldybës mero patarëju mero ágalio-jimo laikotarpiui (b.l. 13). Kauno miesto savivaldybës tarybos 2002 m. geguþës30 d. sprendimu Nr. 115 E. Tamaðauskas buvo atleistas ið Kauno miesto savivaldy-bës mero pareigø (b.l. 13). Kauno miesto savivaldybës mero pirmojo pavaduotojo2002 m. geguþës 30 d. potvarkiu Nr. 33–k R. Muzikevièius buvo atleistas ið valsty-bës tarnybos, iðmokant jam dviejø jo vidutiniø mënesiniø darbo uþmokesèiø dydþiokompensacijà (b.l. 14). Pareiðkëjo vidutinis darbo uþmokestis 2220, 69 Lt (b.l. 6).Uþ 2002 m. birþelio mënesá pareiðkëjui paskirta kompensacija iðmokëta (b.l. 70).

Teismas konstatavo, kad pareiðkëjas buvo politinio (asmeninio) pasitikëji-mo valstybës tarnautojas, todël já ið tarnybos galëjo atleisti tik meras. Tai, kadatleidus ið pareigø merà, priëmusá pareiðkëjà á tarnybà, nebuvo iðrinktas naujasmeras, nereiðkia, jog mero pavaduotojas iki naujo mero iðrinkimo ágyja visus me-ro ágaliojimus, numatytus Vietos savivaldos ástatymo 21 str. l d., nes meras irmero pavaduotojas yra skirtingos vietos savivaldos institucijos, turinèios sava-rankiðkus ágaliojimus. Teigë, kad Vietos savivaldos ástatymo 21 str. 4 d., kuriojenurodyta, kad tuomet, kai meras negali eiti pareigø, mero pavaduotojas atliekavisas jo pareigas, iðskyrus teisæ siûlyti savivaldybës tarybai mero pavaduotojo,valdybos nariø ar komisijø pirmininkø kandidatûras, taip pat siûlyti atleisti juos ið

156

pareigø bei Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka skirti ir atleisti turimuspolitinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus, taikytina ir ðiuo atveju,todël Kauno miesto savivaldybës mero pirmasis pavaduotojas neturëjo ágaliojimøatleisti pareiðkëjo ið valstybës tarnybos. Kadangi skundþiamà potvarká priëmënekompetentingas administravimo subjektas, todël teismas skundþiamà potvarkápanaikino (ABTÁ 89 str. l d. 2 p.).

Kadangi skundþiamo akto panaikinimas reiðkia, jog konkreèiu atveju atku-riama buvusi iki ginèijamo akto priëmimo padëtis, todël teismas, remdamasis Vals-tybës tarnybos ástatymo 32 str. 3 d. (ástatymo redakcija, galiojusi iki 2002 m.liepos l d.) nustatyta tvarka, pareiðkëjui priteisë 526,25 Lt atlyginimà uþ privers-tinës pravaikðtos laikà.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybë praðo Kauno apy-gardos administracinio teismo 2002 m. rugpjûèio 8 d. sprendimà panaikinti irpriimti naujà sprendimà, kuriuo pareiðkëjo R. Muzikevièiaus skundas bûtø at-mestas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimà, netinkamai aiðkino ir taikëVietos savivaldos ástatymo 21 str. 4 d., nustatanèià, kad merui negalint eiti pareigø,mero pavaduotojas ágyja visas jo pareigas, iðskyrus ágaliojimus Valstybës tarnybosástatymo nustatyta tvarka skirti ir atleisti turimus politinio (asmeninio) pasitikëjimovalstybës tarnautojus bei siûlyti savivaldybës tarybai skirti ir atleisti mero pava-duotojà, valdybos narius ir komisijø pirmininkus. Teigia, kad ðia ástatymo normaástatymo leidëjas yra nustatæs, kad meras turi iðimtinæ teisæ skirti ir atleisti turimuspolitinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus. Taip pat nurodo, kadástatymø leidëjas, nustatydamas mero pavaduotojo ágaliojimø apribojimus, kartunurodo, kad ðie apribojimai yra taikomi tada, kai meras negali eiti savo pareigø, t.y.kai meras nëra praradæs savo ágaliojimø, taèiau dël tam tikrø prieþasèiø (pvz.,ligos, iðvykos) laikinai negali atlikti savo pareigø. O kadangi në vienas norminisaktas nereglamentuoja, kokius ágaliojimus turi mero pavaduotojas, kai meras at-leidþiamas ið savo pareigø, todël atsakovas mano, kad mero pavaduotojas iki nau-jojo mero iðrinkimo perima visus mero ágaliojimus, tarp jø ir atleisti asmeniniopasitikëjimo valstybës tarnautojus. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas, pri-imdamas ginèijamà sprendimà, paþeidë bendruosius teisingumo ir protingumoprincipus, nes nëra protinga ir teisinga atleisto mero patarëjø atleidimà sieti iðim-tinai su naujo mero iðrinkimu, nesuteikiant ágaliojimø mero pavaduotojui iki nau-jo mero iðrinkimo atleisti buvusio mero pasirinktus, valstybës tarnautojø statusàpraradusius, politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus.

Apeliacinis skundas atmetamas.Vietos savivaldos ástatymo 21 str. 4 d. nustatyta, kad kai meras negali eiti

pareigø, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, iðskyrus ðio straipsnio 1 d.4 ir 8 punktuose numatytus ágaliojimus.

157

Ástatymu nesuteikimas mero pavaduotojui ágaliojimø, kurie iðimtinai pri-skirtini tik mero kompetencijai – skyrimas ir atleidimas politinio pasitikëjimovalstybës tarnautojø, leidþia daryti iðvadà, kad Vietos savivaldos ástatymo 21 str.4 d. yra reglamentuota mero pavadavimo galimybë tuo atveju, kai mero ágalioji-mai nëra nutrûkæ, bet jis laikinai dël tam tikrø prieþasèiø negali eiti savo pareigø(pvz., dël ligos ir pan.).

Taigi aptariama teisës norma yra reglamentuotas tik laikinas mero pavada-vimas, nenutrûkus mero ágaliojimams.

Taèiau ið bylos matyti, kad po 2002 m. geguþës 30 d. Kauno miesto savival-dybës tarybos sprendimo, kuriuo meras buvo atleistas ið pareigø, priëmimo meropirmasis pavaduotojas ið valstybës tarnybos atleido politinio pasitikëjimo valsty-bës tarnautojà – pareiðkëjà.

Kadangi mero ágaliojimai nutrûko nuo Savivaldybës tarybos sprendimo pri-ëmimo momento (Vietos savivaldos ástatymo 14 str. 6 d., 20 str.), todël meropirmasis pavaduotojas, atleisdamas ið tarnybos politinio pasitikëjimo tarnautojà,faktiðkai atliko veiksmus, priskirtus iðimtinai tik mero kompetencijai, t.y. ëjo me-ro pareigas, o ne laikinai já pavadavo.

Sàvokos – „laikinas pareigø ëjimas“ ir „laikinas pavadavimas“ savo teisiniuturiniu nëra tapaèios.

Laikino pavadavimo atveju meras savo ágaliojimø nëra praradæs, o jo pir-masis pavaduotojas jø nëra ágijæs.

Taèiau laikino mero pareigø ëjimo atveju meras ágaliojimø yra netekæs, ojuos laikinai ágyja asmuo, einantis mero pareigas.

Kaip minëta, Vietos savivaldos ástatymo 21 str. 4 d. reglamentuoja tik laiki-no pavadavimo atvejá ir neaptaria laikino mero pareigø ëjimo atvejø.

Ið Vietos savivaldos ástatymo matyti, kad jame ið viso nëra tiesiogiai ap-tarti mero pareigø laikino ëjimo atvejai aptariamos situacijos atþvilgiu. TaèiauVietos savivaldos ástatymo 20 str. 6 d. nustatyta, kad, pasibaigus savivaldybëstarybos ágaliojimams, ðios tarybos iðrinkto mero ágaliojimai baigiasi, kai naujaiiðrinkta savivaldybës taryba iðrenka merà. Jeigu meras atsisako eiti pareigas ikito laiko, kol naujai iðrinkta savivaldybës taryba iðrinks merà, laikoma, kad jisatsistatydino savo noru. Ðiuo atveju savivaldybës taryba mero pareigas laikinaieiti paveda vienam naujai iðrinktos tarybos nariui.

Ið ðios teisës normos turinio matyti, kad ja yra átvirtintas mero, kaip savival-dybës vykdomosios institucijos, nenutrûkstamumo principas bei galimybë savi-valdybës tarybai pavesti kuriam nors tarybos nariui, ágyvendinant minëtà nenu-trûkstamumo principà, laikinai eiti mero pareigas.

Ið to darytina iðvada, kad ðios nuostatos analogijos pagrindu (ABTÁ 4 str. 5 d.)taikytinos ir merui netekus savo ágaliojimø kitais pagrindais, tarp jø ir bylojeaptariamu atveju.

158

Ið bylos matyti, kad Savivaldybës taryba, atleidusi ið pareigø merà, laikinaijø eiti nepavedë niekam (b.l. 41).

Taigi ðioje Savivaldybëje iki naujo mero iðrinkimo, mero, kaip savivaldy-bës vykdomosios institucijos, ágaliojimø neturëjo niekas, o kartu ir negalëjo vyk-dyti mero funkcijø.

Dël to, kas paminëta, teismo iðvada, kad pirmasis pavaduotojas buvo ne-kompetentingas, t.y. neturëjo tik merui suteiktø ágaliojimø atleisti ið tarnybos po-litinio pasitikëjimo tarnautojus, yra pagrásta ir teisinga.

Kadangi aptariamuoju atveju pareiðkëjà ið tarnybos ir atleido nekompetentin-gas pareigûnas, tai toks atleidimas teismo taip pat pagrástai pripaþintas neteisëtu.

Esant ðioms aplinkybëms, teismo sprendimas ið esmës yra teisingas, dël totenkinti apeliaciná skundà nëra pagrindo.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø byløteisenos ástatymo 140 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. rugpjûèio 8 d. sprendimàpalikti nepakeistà, o Kauno miesto savivaldybës apeliaciná skundà atmesti.


1.3.3. Dël þalos

1.3.3.1. Dël vieðojo administravimo institucijos padarytosmoralinës þalos atlyginimo

Vieðojo administravimo institucijos padaryta neturtinë (moralinë) þala atly-ginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinë þala, t.y. kai ji padaroma administ-ravimo institucijos neteisëtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu), bet nebûtinaitiesiogiai siejant jà su turtinës þalos padarymu.


NUTARTIS

2002 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:A. Taminsko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), B. Janavièiûtës, N. Piðkinai-tës, A. Drigoto ir R. Kliðausko,

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjui J. Stanuliui, atsakovo atstovui D. Lenkaièiui,

159

vieðame teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylàpagal pareiðkëjo Jono Stanulio apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo 2002 m. birþelio 14 d. sprendimo administracinëje byloje pa-gal pareiðkëjo Jono Stanulio skundà atsakovui Lukiðkiø tardymo izoliatoriui–kalëjimui dël turtinës bei moralinës þalos atlyginimo ir

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas Jonas Stanulis kreipësi á teismà, praðydamas priteisti ið atsako-vo Lukiðkiø tardymo izoliatoriaus–kalëjimo atlyginti jam padarytà 200 Lt dydþioturtinæ bei 2000 Lt dydþio moralinæ þalà. Nurodë, jog turtinë þala padaryta atsa-kovui neteisëtai atsisakius priimti jam priklausiusá perdavimà – maisto produktus,kuriuos uþ tokià sumà pareiðkëjui norëjo perduoti jo sesuo Regina Stanulytë. Maistoproduktai, kurie buvo nupirkti jo gimimo dienos proga, sugedo. Kalëjimø depar-tamentas nustatë, kad perdavimà izoliatoriaus pareigûnë Janina Zimnickienë atsi-sakë priimti neteisëtai. Pareiðkëjas nurodë, kad moralinë þala pasireiðkë iðgyveni-mu, jog liko nepasveikintas trisdeðimtojo gimtadienio proga, jam buvo skaudu,galvojo, kad niekas ið giminaièiø visai nebuvo atëjæs.

Atsakovas nesutiko su skundu. Nurodë, kad pagal Pataisos darbø ástaigøvidaus tvarkos taisykliø 198 punktà nuteistasis ar lankantysis asmuo turi paduotipraðymà, jei buvo nepasinaudota pasimatymu ar teise gauti siuntiná nustatytu ter-minu. Nei pareiðkëjas, nei R. Stanulytë tokio praðymo nepadavë. Nurodë, kadPataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisyklës ir Kardomojo kalinimo vietø vi-daus tvarkos taisyklës vienos kitoms prieðtarauja, jog jis kreipësi á departamentàiðaiðkinimo, bet negavo. Atsakovas taip pat nurodë, kad R. Stanulytë iðëjo, netneiðklausiusi darbuotojø paaiðkinimo, jog reikia paduoti praðymà izoliatoriausdirektoriui. J. Stanulis tokio praðymo irgi nebuvo padavæs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. birþelio 14 d. sprendi-mu pareiðkëjo skundà atmetë kaip nepagrástà.

Teismas sprendime nurodë, kad pagal ðiuo metu galiojanèio (pareiðkëjasnurodo, jog þalos padarymo data yra 2002 m. sausio 29 d.) Civilinio kodekso6.249 str. þala yra asmens turto netekimas arba suþalojimas, turëtos iðlaidos (tiesio-giniai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bûtø gavæs, jeigu nebûtøbuvæ neteisëtø veiksmø. Byloje nëra surinkta árodymø, kad pareiðkëjas pats turëjoiðlaidø ásigydamas neperduotus produktus, antra vertus, tik negautos pajamos(pinigai), o ne negauti daiktai (produktai) ástatymo pripaþástami nuostoliais. Iðto teismas padarë iðvadà, kad reikalavimo teisæ ðiuo atveju galëtø turëti pareiðkëjosesuo R. Stanulytë, kurios lëðomis buvo ágyti produktai ir kuriø ji, kaip savininkë,jiems sugedus neteko. Taip pat teismas nurodë, kad be to, byloje nepateikta áro-dymø, jog neperduotøjø produktø vertë (nuostoliø dydis) yra bûtent 200 Lt.

160

Dël neturtinës þalos atlyginimo teismas nurodë, jog Civilinio kodekso6.271 str. numato, kad atlyginama turtinë þala, atsiradusi dël valstybës institucijø(jø tarnautojø ar darbuotojø) neteisëtø aktø (veiksmø). Tuo tarpu neturtinë þalaatlyginama tik ástatymø numatytais atvejais (CK 6.250 str.). Toks yra Vieðojoadministravimo ástatymas, kurio 39 str. galimybæ atlyginti moralinæ (neturtinæþalà) sieja su turtinës þalos padarymu.

Ávertinæs tai, kas anksèiau iðdëstyta, teismas padarë iðvadà, kad nesant pa-grindo tenkinti pareiðkëjo praðymà priteisti turtinæ þalà, atmestinas ir praðymaspriteisti 2000 Lt moralinës (neturtinës) þalos.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas Jonas Stanulis praðo panaikinti Vilniausapygardos administracinio teismo 2002 m. birþelio 14 d. sprendimà, priteisti iðLukiðkiø tardymo izoliatoriaus–kalëjimo 2000 Lt moralinæ þalà ir 200 Lt mate-rialinæ þalà.

Pareiðkëjas nurodo, kad dël jam padarytos turtinës þalos atlyginimo teismasneteisingai aiðkino Civilinio kodekso 6.249 str., negautas pajamas tapatinda-mas su pinigais. Nurodo, kad maisto produktai taip pat turi piniginæ vertæ irvertinami kaip nuostolis. Jis patyrë turtinæ þalà, nes negavo jam skirtø maistoproduktø.

Pareiðkëjas nurodo, kad dël neturtinës (moralinës) þalos atlyginimo yra aið-kiai pasakyta Vieðojo administravimo ástatymo 39 str. 2 d., kad, be turtinës þalos,atlyginama ir moralinë þala, ir nurodytos moralinës þalos atlyginimo piniginësribos. Nurodo, kad patirta moralinë þala turi bûti atlyginta, tik gali bûti ginèytinasjos dydis. Atsakovas nepateikë jokiø konkreèiø argumentø, todël patirta moralinëþala turëjo bûti atlyginta tokio dydþio, koks nurodytas skunde.

Pareiðkëjas taip pat teigia, kad buvo paþeistos R. Stanulytës teisës, nes ji ábylà turëjo bûti patraukta treèiuoju suinteresuotu asmeniu, nes teismas padarëiðvadà, jog reikalavimo teisæ ðiuo atveju galëtø turëti pareiðkëjo sesuo R. Stanuly-të, kurios lëðomis buvo ágyti produktai ir kuriø ji, kaip savininkë, jiems sugedusneteko.

Atsiliepimu á apeliaciná skundà atsakovas Lukiðkiø tardymo izoliatorius–kalëjimas praðo apeliaciná skundà atmesti kaip nepagrástà. Nurodo, kad nuteista-sis Jonas Stanulis ið Vilniaus sustiprintojo reþimo pataisos darbø kolonijos á Lu-kiðkiø tardymo izoliatoriø–kalëjimà buvo perkeltas 2002 m. sausio 25 d. Lietuvosapeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjo A. Bielskio nutartimi bau-dþiamajai bylai nagrinëti apeliacine tvarka. Nurodo, kad J. Stanulis nuteistas pagaltris baudþiamàsias bylas, 2002 m. sausio 25 d. du nuosprendþiai (Varënos rajonoapylinkës teismo ir Vilniaus miesto l–ojo apylinkës teismo) ásiteisëjæ, o Vilniausapygardos teismo nuosprendis turëjo bûti nagrinëjamas apeliacine tvarka. Nuteis-tas pagal pirmàjà bylà J. Stanulis 2001 m. birþelio 29 d. ið Lukiðkiø tardymo

161

izoliatoriaus–kalëjimo buvo nusiøstas atlikti bausmæ á Vilniaus sustiprintojo reþimopataisos darbø kolonijà.

Atsakovas nurodo, kad, pagal Pataisos darbø kodekso 24 str. nuostatas nu-teistasis J. Stanulis, atvykæs á bausmës atlikimo vietà, turi teisæ gauti per vieneriusmetus keturis siuntinius arba perdavimus. Pagal Pataisos darbø ástaigø vidaus tvar-kos taisykliø 197 punkto reikalavimus pradëjæs vykdyti laisvës atëmimo nuosp-rendá, pirmàjá pasimatymà, siuntiná ar perdavimà nuteistasis gali gauti tuoj patatvykæs ið tardymo izoliatoriaus á pataisos darbø ástaigà. Atvykæs á Vilniaus su-stiprintojo reþimo pataisos darbø kolonijà nuteistasis J. Stanulis ðia teise nepasi-naudojo, tai patvirtina áraðai apskaitos kortelëje. Tik 2001 m. lapkrièio 10 d. jambuvo perduotas 10 kg perdavimas. Pagal Taisykliø 198 punkto nuostatas, nustaty-tu terminu nepasinaudojæs atitinkamos rûðies pasimatymu ar negavæs siuntinioarba perdavimo, kuriuos turi teisæ gauti per vienerius metus <...> esant nuteistojoar asmens, norinèio pasimatyti, praðymui bei galimybei juos suteikti, siuntiniusir perdavimus leidþiama gauti neþiûrint minëtø terminø, taèiau 12 mënesiø lai-kotarpiu. Atsakovas nurodo, kad nei nuteistasis J. Stanulis, nei R. Stanulytëtokio praðymo nepadavë. Dël neva jai padarytos turtinës þalos R. Stanulytë áteismà nesikreipë ir teismo posëdþio metu negalëjo pateikti jokiø dokumentø,patvirtinanèiø, kad buvo atneðusi á Lukiðkiø tardymo izoliatoriø–kalëjimà maistoperdavimà ir buvo priversta já iðmesti.

Atsakovas nurodo, kad Kardomojo kalinimo vietø vidaus tvarkos taisykliø127 punktas, prieðingai nei Pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisyklës, regla-mentuoja, kad nuteistiesiems, kurie perkelti á tardymo izoliatoriø ið pataisos dar-bø ástaigø atlikti tardymo veiksmø baudþiamosiose bylose arba dël bylø nagrinë-jimo teisme, pasimatymai suteikiami atsiþvelgiant á tai, ar atëjo laikas ðiems nu-teistiesiems gauti eilinius pasimatymus (ðis laikas skaièiuojamas nuo paskutiniøpasimatymø, kuriuos jie turëjo bûdami pataisos darbø ástaigose, gavimo dienos).107 ðiø taisykliø punktas reglamentuoja, kad eiliniø siuntiniø ir perdavimø, ku-riuos pagal Pataisos darbø kodekso nustatytas normas gauna nuteistieji, terminaiskaièiuojami tokia pat tvarka, kuri nustatyta ðiø taisykliø 126 ir 127 punktuose. Dëlðio prieðtaravimo buvo kreiptasi á Kalëjimø departamentà, bet iðaiðkinimo negauta.

Taip pat atsakovas nurodo, kad nuteistasis J. Stanulis analogiðkus skundusnuolat siunèia á Kalëjimø departamentà, Teisingumo ministerijà ir Seimo kontro-lieriams. Nurodo, kad në viename skunde iðdëstyti faktai nepasitvirtino. Neapsi-ribodamas skundø iðsiuntimu á valstybines institucijas, J. Stanulis su analogiðkaisskundais nuolat kreipiasi á teismus ir reikalauja priteisti ið Lukiðkiø tardymo izo-liatoriaus–kalëjimo administracijos didþiules pinigø sumas uþ neva patirtà mora-linæ þalà. Visi skundai atsiranda nuteistajam J. Stanuliui jau iðvykus ið Lukiðkiøtardymo izoliatoriaus–kalëjimo á Vilniaus sustiprintojo reþimo pataisos darbø

162

kolonijà. Jis þino, kad bûdamas Lukiðkiø tardymo izoliatoriuje–kalëjime negalëspateikti në vieno argumento, neva árodanèio apie jam daromà moralinæ þalà, todëlá Lukiðkiø tardymo izoliatoriaus–kalëjimo administracijà jis niekados nesikrei-pia. Vienintelis tokiø nuteistojo J. Stanulio skundø tikslas – neteisëtai pasipelnytivalstybës sàskaita.

Nagrinëjant bylà apeliacine tvarka, pareiðkëjas papildomai paaiðkino, kaddalá jam sesers neperduotø maisto produktø suvartojo pati jo sesuo, dalá – atidavëkitiems þmonëms, o dalis – sugedo.

Pareiðkëjas apeliacinio skundo motyvais praðë apeliaciná skundà tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepimo á apeliaciná skundà motyvais praðë pirmosios

instancijos teismo sprendimà palikti nepakeistà, o pareiðkëjo apeliaciná skundàatmesti.

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas tenkinamas ið dalies. Vilniaus apygardos administraci-nio teismo 2002 m. birþelio 14 d. sprendimas pakeièiamas. Sprendimo dalis, ku-ria atmestas pareiðkëjo praðymas priteisti ið atsakovo atlyginti jam 2000 Lt dy-dþio moralinæ þalà, panaikinama ir pareiðkëjo praðymas dël ðio reikalavimo tenki-namas ið dalies, t.y. ið atsakovo priteisiama pareiðkëjui 300 Lt (trys ðimtai litø)moralinës þalos atlyginimo. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareið-këjo praðymas priteisti ið atsakovo atlyginti jam 200 Lt dydþio turtinæ þalà, palie-kama nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavæs, kad byloje nëra surinkta árody-mø, jog pareiðkëjas pats turëjo iðlaidø ásigydamas neperduotus jam produktus,kad taip pat nepateikta árodymø, jog neperduotø produktø vertë (nuostoliø dydis)yra bûtent 200 Lt, kad reikalavimo teisæ ðiuo atveju galëtø turëti pareiðkëjo sesuoRegina Stanulytë, kurios lëðomis buvo ágyti produktai, pagrástai netenkino pareið-këjo praðymo priteisti ið atsakovo atlyginti jam 200 Lt dydþio turtinæ þalà.

Sutinkant su anksèiau nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendimomotyvais dël turtinës þalos atlyginimo, papildomai paþymëtina, kad byloje taippat nëra árodymø, jog pareiðkëjui neperduoti maisto produktai sugedo. Apeliaci-nës instancijos teismo posëdþio metu netgi pats pareiðkëjas paaiðkino, kad suge-do tik dalis jam sesers neperduotø maisto produktø.

Spræsdamas pareiðkëjo praðymà priteisti ið atsakovo atlyginti jam moralinæþalà, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiðkino ir taikë moralinës þalosatlyginimà reglamentuojanèias teisës normas, todël tik konstatavæs, kad pagal ga-liojanèius ástatymus neturtinë (moralinë) þala gali bûti atlyginta, jeigu padarytaturtinë þala, ir net nesiaiðkinæs, ar atsakovo darbuotojai atliko neteisëtas veikas,

163

ar pareiðkëjui buvo padaryta moralinë þala, nepagrástai atmetë pareiðkëjo praðy-mà dël moralinës þalos atlyginimo.

Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustato, kad admi-nistraciniai teismai sprendþia bylas dël turtinës ir neturtinës (moralinës) þalos,padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savi-valdos institucijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimuvieðojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 str.).

Nuo 2001 m. liepos 1 d. (ásigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui) val-dþios institucijø neteisëtais veiksmais padarytos þalos atlyginimà reglamentuojaCivilinio kodekso 6.271 str. Neturtinës þalos atlyginimà reglamentuoja jau atski-ras, t.y. 6.250 str., kurio 2 dalis nustato, kad neturtinë þala atlyginama tik ástatymønustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vieðojo administravimo ástatymo 39 str.1 d. nustato, kad vieðojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui uþsavo neteisëtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) padarytà þalà. To patiesstraipsnio 2 dalis nustato, kad, be turtinës þalos, ðiais atvejais atlyginama ir mora-linë þala, kurios dydá kiekvienu atveju nuo trijø ðimtø iki penkiø tûkstanèiø litønustato teismas.

Naujojo CK 6.250 str. 1 d. neturtinæ þalà apibûdina kaip fiziná skausmà,dvasinius iðgyvenimus, nepatogumus, dvasiná sukrëtimà, emocinæ depresijà, pa-þeminimà, reputacijos pablogëjimà, bendravimo galimybiø sumaþëjimà ir kita,teismo ávertinta pinigais.

Ávertinus tai, kas anksèiau iðdëstyta, darytina iðvada, kad vieðojo administ-ravimo institucijos padaryta neturtinë (moralinë) þala atlyginama asmeniui taisatvejais, kaip ir turtinë þala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos netei-sëtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu), bet nebûtinai tiesiogiai siejant jà suturtinës þalos padarymu.

Ið bylos medþiagos matyti, taip pat ir në viena ið ginèo ðaliø neginèija, kadpareiðkëjo sesuo R. Stanulytë 2002 m. sausio 29 d. pareiðkëjui norëjo perduotimaisto produktus, kurie ið jos nebuvo priimti, todël pareiðkëjas bûtent dël ðiosprieþasties maisto produktø negavo.

Byloje esanèiuose dokumentuose (b.l. 8–9) teisingai konstatuota, kad 2002 m.kovo 6 d. pareiðkëjas nebuvo pasinaudojæs teise gauti visø eiliniø perdavimø(2002 m. kovo 30 d. pareiðkëjas jau galëjo gauti ketvirtà eiliná perdavimà, o iki2002 m. sausio 29 d. buvo gavæs tik du eilinius perdavimus). Todël darytina iðvada,kad atsakovo tarnautoja neteisëtai atsisakë priimti pareiðkëjui atneðtà eiliná per-davimà.

Vertinant atsakovo teiginá, kad jo tarnautoja, nepriimdama eilinio perdavimo,neatliko jokiø neteisëtø veiksmø, kadangi R. Stanulytë pati neávykdë norminiø tei-sës aktø reikalavimo ir neuþpildë praðymo, paþymëtina, kad atsakovo nurodomas

164

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 16 d. ásakymu Nr. 172„Dël pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø patvirtinimo” patvirtintø Pa-taisos darbø ástaigø vidaus tvarkos taisykliø 198 punktas nustato, jog „Nepasinau-dojus atitinkamos rûðies pasimatymu ar negavus siuntinio arba perdavimo nusta-tytu terminu, kuriuos nuteistasis turi teisæ gauti per vienerius metus, tokius pasi-matymus, esant nuteistojo ar asmens, norinèio pasimatyti, praðymui bei galimy-bei juos suteikti, siuntinius ir perdavimus leidþiama gauti neþiûrint minëtø termi-nø, taèiau 12 mënesiø laikotarpiu”. Ið ðios nuostatos matyti, kad tik nepasinaudo-jus atitinkamos rûðies pasimatymu ir norint juo pasinaudoti reikalingas nuteistojoar asmens, norinèio pasimatyti, praðymas. Nustatytu terminu negavus perdavimoir norint já gauti, jokio praðymo anksèiau minëta nuostata nenumato. Nustatomastik 12 mënesiø laikotarpis nustatytu terminu negautiems perdavimams gauti. Netir tuo atveju, jeigu anksèiau minëtà nuostatà bûtø galima aiðkinti taip, kaip atsa-kovas, t.y., kad ir laiku negautiems perdavimams gauti reikalingas juos gaunanèioar perduodanèio asmens praðymas, atsakovo tarnautojos J. Zimnickienës veiksmai,dël kuriø pareiðkëjas 2002 m. sausio 29 d. negavo perdavimo, vertintini kaip netei-sëti, nes byloje nëra árodymø, kad R. Stanulytei buvo paaiðkinta, jog ji privaloraðyti praðymà, o ji toká praðymà bûtø atsisakiusi raðyti. Atvirkðèiai, byloje esan-tys árodymai (R. Stanulytës paaiðkinimas ir atsakovo tarnautojos A. Dulko paro-dymai pirmosios instancijos teismo posëdþio metu) árodo, jog R. Stanulytei nebu-vo tinkamai paaiðkinta, kad ji turi raðyti praðymà, ir tada perdavimas bus priimtas.

Ávertinus tai, kas anksèiau iðdëstyta, ir atsiþvelgiant á pareiðkëjo paaiðkini-mus, kad moralinë þala jam pasireiðkë iðgyvenimu, jog liko nepasveikintas trisde-ðimtojo gimtadienio proga (pareiðkëjas gimæs 1972 m. sausio 28 d.; b.l. 1, 13),jam buvo skaudu, galvojo, kad niekas ið giminaièiø visai nebuvo atëjæs, konsta-tuotina, jog atsakovo neteisëtais veiksmais pareiðkëjui buvo padaryta neturtinë(moralinë) þala.

Atsiþvelgiant á tai, kaip moralinë þala gali pasireikðti (CK 6.250 str. 1 d.) irkaip ji pasireiðkë pareiðkëjui, kolegijos nuomone, pareiðkëjui priteistina ið valsty-bës (CK 6.271 str. 1 d.) minimali suma moralinës þalos atlyginimo, t.y. 300 Lt.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos þalos, atsiradusios dël valdþios institucijøneteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymo 2 str. 2 d. 1 p., sprendimas dël 300 Lt(trijø ðimtø litø) moralinës þalos atlyginimo pavedamas vykdyti Lietuvos Respub-likos teisingumo ministerijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-tymo 140 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos þalos, atsiradusios dël valdþiosinstitucijø neteisëtø veiksmø, atlyginimo ástatymo 2 str. 2 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

165

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. birþelio 14 d.sprendimà. Sprendimo dalá, kuria atmestas pareiðkëjo Jono Stanulio praðymaspriteisti ið atsakovo atlyginti jam 2000 Lt dydþio moralinæ þalà, panaikinti ir pareið-këjo praðymà dël ðio reikalavimo tenkinti ið dalies. Priteisti ið Lietuvos valstybëspareiðkëjui Jonui Stanuliui 300 Lt (tris ðimtus litø) moralinës þalos atlyginimo.

Teismo sprendimo dalá, kuria buvo atmestas pareiðkëjo praðymas priteisti iðatsakovo Jono Stanulio atlyginti jam 200 Lt dydþio turtinæ þalà, palikti nepakeistà.

Sprendimà dël 300 Lt (trijø ðimtø litø) moralinës þalos atlyginimo pavestivykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis kasacine tvarka neskundþiama.

1.3.4. Dël þemës santykiø, statybos, aplinkos apsaugos

1.3.4.1. Dël nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimo

Asmenys, pretenduojantys á nuosavybës teisiø atkûrimà pagal LietuvosRespublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymà, nëra þemës savininkai. Minëtas ástatymas numato ribotà restitucijà,t.y. nustato specialià atkûrimo tvarkà, subjektus, turinèius teisæ atkurti nuosa-vybës teises, – objektus (iðlikusius nekilnojamuosius daiktus), á kuriuos galibûti atkurtos nuosavybës teisës gràþinant natûra ar kompensuojant (kuriuosiðperka valstybë). Teisës aktø, reglamentuojanèiø nuosavybës teisiø atkûrimàir turto paëmimà visuomenës poreikiams, analizë, taip pat Lietuvos Respubli-kos Konstitucinio Teismo nutarimø analizë rodo, kad iðlikusiø nekilnojamøjødaiktø iðpirkimui nuosavybës teisiø atkûrimo procese turëtø bûti taikomi ben-drieji turto paëmimo visuomenës poreikiams principai, t.y. iðlikusiø nekilnoja-møjø daiktø negràþinimas buvusiam savininkui ar teisëtiems jo turto paveldëto-jams yra tø daiktø paëmimas visuomenës poreikiams. Taèiau ðiuo atveju paë-mimo (negràþinimo) pagrindai ir tvarka nustatyta specialiuose nuosavybës tei-siø atkûrimà reglamentuojanèiuose teisës aktuose, todël iðlikusiø nekilnojamøjødaiktø iðpirkimui nuosavybës teisiø atkûrimo procese negali bûti taikomos turtopaëmimà visuomenës poreikiams reglamentuojanèiø teisës aktø normos, jeigutokio taikymo galimybës nenumato nuosavybës teisiø atkûrimà reglamentuo-jantys teisës aktai.

Kadangi apskrities virðininkas privalo priimti sprendimus dël nuosavybësteisiø atkûrimo, o atkurti nuosavybës teises gràþinant natûra mieste esanèiàþemæ ámanoma tik esant detaliajam planui, darytina iðvada, kad, esant pagrinduiatkurti nuosavybës teises ir praðymui gràþinti natûra miesto þemæ, kuriai nëra

166

parengtas detalusis planas, apskrities virðininkas privalo kreiptis á miesto savi-valdos institucijà ir informuoti jà, kad rengiant detaløjá planà bûtø projektuoja-mas pageidaujamas susigràþinti þemës sklypas. Pagal nuosavybës teisiø atkûri-mà reglamentuojanèiø teisës aktø nuostatas apskrities virðininkas turëtø pagrin-dà atsisakyti atlikti aukðèiau nurodytus veiksmus, o detaliajame plane neturëtøbûti projektuojamas þemës sklypas gràþinimui natûra tik tuo atveju, jeigu pagei-daujamas susigràþinti natûra þemës sklypas yra uþstatytas arba jam yra konkre-tus visuomenës poreikis.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:A. Taminsko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), N. Piðkinaitës, S. Gudyno,G. Kryþevièiaus ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant pareiðkëjams: J. Narkevièiui ir R.J. Narkevièiui, pareiðkëjo

J. Narkevièiaus atstovui R. Liakui,pareiðkëjø J. Narkevièiaus ir R.J. Narkevièiaus atstovei advokatei D. Puzi-

rauskienei,apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjø J. Narke-

vièiaus ir R.J. Narkevièiaus apeliaciná skundà dël Panevëþio apygardos administ-racinio teismo 2001 m. lapkrièio 2 d. sprendimo ir

n u s t a t ë :

Pareiðkëjai J. Narkevièius, R.J. Narkevièius, R. Dràsutienë, J. Narkevièiûtë,I. Kutavièienë, G. Kaþdailienë, G. Narkevièius, J. Vizbarienë ir V. Narkevièiûtëpraðë Panevëþio apygardos administracinio teismo ápareigoti Panevëþio apskri-ties virðininko administracijà atkurti nuosavybës (natûra) teises á jø senelio JonoNarkevièiaus, vëliau Leonardo, Romualdo, Èeslovo ir Juozo Narkevièiø valdytus32 632 kv.m ploto þemës sklypus Panevëþyje, Molainiø, G. Petkevièaitës–Bitës,Nemuno gatviø rajone, pateiktame projekte paþymëtus indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8, 9. Pareiðkëjas J. Narkevièius paaiðkino, kad L. ir R. Narkevièiai iki sovietinësokupacijos nuosavybës teise Panevëþio mieste valdë 12,7987 ha þemës. Nuosa-vybës teisës atkurtos á 1,5181 ha, dar reikia atkurti á 11,2248 ha. Kadangi ðiuometu yra Narkevièiø valdytoje þemëje laisvø, neuþstatytø plotø, todël gali bûtijiems minëta þemë gràþinta natûra.

167

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir Panevëþio apygardos administraci-niam teismui paaiðkino, kad pareiðkëjø pateiktame plane raudonai paþymëti þe-mës plotai yra neuþstatyti, taèiau nereiðkia, kad jie yra laisvi. Kol Seimas nepri-ëmë naujo ástatymo, jie negali iðspræsti nuosavybës teisiø atkûrimo, gràþinant þe-mæ natûra. Pareiðkëjai iki ðiol nepasirinko jokio kito bûdo, todël jiems nebaigtosatkurti nuosavybës teisës.

Treèiojo suinteresuoto asmens – Panevëþio miesto savivaldybës atstovai suskundu nesutiko. Jie pirmosios instancijos teismui paaiðkino, kad natûra nuosavy-bës teisiø atkurti á visà þemæ negalima, nes iki ðiol nëra ástatymo. Detaliøjø planørengti negali, nes neaiðku, po kiek bus leista þemës gràþinti natûra mieste. Pareið-këjø nurodyta þemë nëra laisva. Visuose sklypuose yra poþeminës komunikaci-jos, sklypas Nr. 9 yra uþstatytas, sklype Nr. l suprojektuotas gyvenamøjø namøkvartalas, skirtas nuosavybës teisiø atkûrimui á turëtà nekilnojamàjá turtà, sklypeNr. 2 parengtas Kniaudiðkiø parko detalusis planas. Kniaudiðkiø parkas skirtasvisuomenës poreikiams.

Treèiojo suinteresuoto asmens – AB „Panevëþio autoservisas“ atstovas suskundu nesutiko ir pirmosios instancijos teismui paaiðkino, kad autoserviso aikð-telë yra statinys, aikðtelë ávertinta bendrovës akcijomis. Be to, jeigu aikðtelæ pa-statë, yra ir visuomeninis poreikis.

Panevëþio apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkrièio 2 d. spren-dimu skundo nepatenkino. Pareiðkëjø Jono Narkevièiaus, Reginos Dràsutienës,Janinos Narkevièiûtës, Irenos Kutavièienës, Graþinos Kaþdailienës, Rimo–JuozoNarkevièiaus, Gintauto Narkevièiaus, Jolitos Vizbarienës, Vandos Narkevièiûtësskundà atsakovams Panevëþio apskrities virðininko administracijai, tretiesiemssuinteresuotiems asmenims Panevëþio miesto savivaldybei, AB „Panevëþio auto-servisas“ dël ápareigojimo atsakovà atkurti nuosavybës teises natûra á 32 632 kv.mdydþio þemës sklypà Panevëþyje, Molainiø, G. Petkevièaitës–Bitës, Nemuno gat-viø rajone, pareiðkëjø pateiktame projekte paþymëtà indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,9, atmetë kaip nepagrástà. Panevëþio apygardos administracinio teismo kolegija2000 m. birþelio 12 d. nutartimi panaikino draudimà Panevëþio apskrities virði-ninko administracijai parduoti arba kitokiu bûdu perleisti nuosavybën Narkevièiamspriklausiusá þemës sklypà Nr. 44, esantá Panevëþyje, Molainiø g. 8,0152 ha ploto.

Teismas sprendime nurodë, kad pareiðkëjai praðymà dël nuosavybës teisiøatkûrimo á þemæ padavë 1991 m. spalio 16 d. (b.l. 37). Á dalá þemës – 1,5282 ha –nuosavybës teisës atkurtos, iki ðiol nuosavybës teisës neatkurtos á 11,2147 ha.Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimu Nr. 1274patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnoja-màjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, kadmiestuose þemës sklypai perduodami, vadovaujantis detaliaisiais planais, kuriuos

168

rengia ir tvirtina miesto savivaldybë. Pareiðkëjø pateiktame plane paþymëti indek-sais l ir 2 þemës sklypai patenka á teritorijos dalis, kurioms parengti detalieji pla-nai. Taèiau indeksu Nr. l paþymëtame þemës plote suprojektuoti nauji þemës skly-pai individualiai statybai, kurie numatyti perduoti neatlygintinai eilës tvarka pi-lieèiams, kuriems nëra galimybës gràþinti natûra jø turëtos þemës mieste (b.l. 100).Minëtos teritorijos detalusis planas patvirtintas 2000 m. geguþës 9 d. Panevëþiomiesto valdybos sprendimu Nr. 168v (b.l. 99). Pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo (toliau – Ástatymas) 5 str. 2 d. pilie-èiams, kuriems nuosavybës teisë negali bûti atkurta á jø turëtà þemæ gràþinantnatûra, gali bûti neatlygintinai nuosavybën perduodami kiti þemës sklypai. PagalÁstatymà tokiems tikslams naudojama ir ta laisva (neuþstatyta) þemë, kurià susi-gràþinti natûra siekia jos savininkai. Tokia þemë yra valstybës iðperkama. Taigididesniam skaièiui savininkø, kuriems nëra galimybës gràþinti natûra jø turëtosmiesto þemës, yra ið dalies natûra atkuriamos nuosavybës teisës á nacionalizuotàþemæ, perduodant jiems miestø teritorijose esanèius nustatyto dydþio þemës skly-pus kaip dalinæ kompensacijà natûra. Todël þemës iðpirkimas, siekiant kuo dides-niam skaièiui savininkø atkurti nuosavybës teises á nacionalizuotà þemæ perduo-dant jiems neatlygintinai nuosavybën þemës sklypus, iðreiðkia visuomenës intere-sà, todël þemë negali bûti pareiðkëjams gràþinama natûra. Konstitucinis Teismas2001 m. balandþio 2 d. nutarimu pripaþino, kad Ástatymo 5 str. 2 d. tik ta apimti-mi, kuria numatyta, kad laisva (neuþstatyta) þemë negràþinama natûra, jei pilie-tis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybës teise turëtos þemës,nors ðiai laisvai (neuþstatytai) þemei nëra konkretaus visuomenës poreikio, prieð-tarauja Konstitucijos 23 str. 3 d. Be to, pareiðkëjams taip pat jau yra suteikti naujiþemës sklypai, ið kuriø tik V. Narkevièiûtei, R.J. Narkevièiui ir J. Vizbarienei skirtønaujø sklypø vietos patenka á Narkevièiø turëtos þemës ribas, o kitiems preten-dentams nauji sklypai suteikti kitø savininkø turëtoje þemëje. Indeksu Nr. 2 paþy-mëta þemës dalis áeina á Kniaudiðkiø parko teritorijà, kurios detalusis planas pa-tvirtintas Panevëþio miesto tarybos 1999 m. rugsëjo 30 d. sprendimu Nr. 25–13(b.l. 153). Parkas ir jame numatyti statyti komerciniai objektai skirti visuomenësporeikiams, nes detaliajame plane numatytas þemës panaudojimo tikslas – rekre-acinë veikla bei ðiai veiklai uþtikrinti bûtini objektai, tenkinantys visos miestobendruomenës interesus. Minëtas sprendimas nëra panaikintas. Todël darytina ið-vada, jog ðiai þemei, nors ir laisvai (neuþstatytai), yra realus ir pagrástas visuome-nës poreikis, todël ji taip pat pareiðkëjams negali bûti gràþinta natûra. Pareiðkëjøpateiktame plane þemës dalá, paþymëtà 9 numeriu, nuomoja AB „Panevëþio auto-servisas“, ant kurios pastatyta automobiliø saugojimo aikðtelë, sargø namelis, tvo-ros, asfalto danga. Statybos ástatymo 2 str. apibrëþia statinio sàvokà ir nurodo, jogstatinys – tai pastatas, priestatas, tiesinys (inþineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa

169

tai, kas statoma, montuojama, tiesiama ar pastatyta, naudojant statybines medþia-gas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta suþeme. Automobiliø saugojimo aikðtelë atitinka statinio sàvokà. Pirmosios ins-tancijos teismo nuomone, þemës dalis, paþymëta indeksu 9, yra uþstatyta, priskir-ta prie valstybës iðperkamos þemës, todël pareiðkëjø reikalavimas ápareigoti atsa-kovà gràþinti minëtà sklypelá natûra taip pat nepagrástas. Kitais numeriais paþy-mëtø þemës sklypeliø (3, 4, 5, 6, 7, 8) detaliøjø planø nëra. Lietuvos RespublikosVyriausybës 1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimu Nr. 1274 patvirtintos Lietuvos Res-publikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ásta-tymo ágyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, kad Apskrities virðininkassprendimà atkurti nuosavybës teises á þemæ, esanèià miestuose, priima pagaldetaløjá teritorijos (kvartalo) planà. Todël pareiðkëjø reikalavimas ápareigoti Pa-nevëþio apskrities virðininkà atkurti nuosavybës teises á þemës plotus, kuriems ne-patvirtinti detalieji planai, taip pat nepagrástas.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjai J. Narkevièius ir R.J. Narkevièius praðo pa-naikinti Panevëþio apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 22 d. spren-dimà ir priimti naujà – pareiðkëjø skundà patenkinti.

Pareiðkëjai J. Narkevièius ir R.J. Narkevièius nurodo, kad teismo sprendi-mas yra neteisëtas, naikintinas Administraciniø bylø teisenos ástatymo 143 str.pagrindu. Nurodo, kad teismas, nagrinëdamas jø skundà, netinkamai aiðkino irtaikë Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo5 str. 2 d. Atmesdamas pareiðkëjø skundà, teismas nurodo, kad þemëje, á kuriàjie pretenduoja, individualiai statybai suprojektuoti nauji þemës sklypai, numaty-ti perduoti neatlygintinai eilës tvarka pilieèiams, kuriems nëra galimybës gràþintinatûra jø turëtos þemës mieste. Nurodo, kad praðymas dël nuosavybës teisiø atkû-rimo þemæ gràþinant natûra pateiktas 1991 m. spalio 16 d. (b.l. 37), o institucija,privalanti iðnagrinëti pareiðkëjø pareiðkimus, nëra iki ðiol priëmusi sprendimo dëlnuosavybës atkûrimo. Teismo iðvada, kad þemë, kurià pareiðkëjai praðë gràþintinatûra, yra valstybës iðperkama, yra aiðkiai neteisinga, ji nepagrásta jokiaisdokumentais. Jeigu ginèo þemë bûtø turëjusi valstybës iðperkamos þemës statu-sà, visais atvejais nuosavybës atkûrimo klausimas pareiðkëjams bûtø buvæs ið-spræstas,– nuosavybë bûtø sugràþinta, taikant kitus nuosavybës atkûrimo bûdus–piniginæ kompensacijà ir pan. Teismas, priimdamas 2001 m. lapkrièio 22 d. sprendi-mà, pateikia neteisingà Konstitucinio Teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimeiðdëstytø iðvadø sampratà. Teismo iðvados, kad þemës iðpirkimas, siekiant kuodidesniam skaièiui savininkø atkurti nuosavybës teises á nacionalizuotà þemæ, per-duodant jiems neatlygintinai nuosavybën þemës sklypus, iðreiðkia visuomenës in-teresà, todël negali bûti pareiðkëjams gràþinama natûra, prieðtarauja Konstituci-nio Teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimui. Pagal minëto nutarimo nuostatas

170

laisva neuþstatyta þemë, jeigu jai nëra konkretaus visuomenës poreikio, gràþina-ma þemës savininkams natûra. Laisvas neuþstatytas ginèo þemës sklypo projektasrodo, jog þemës sklypams Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8 visuomenës poreikio nëra. Detaliøjøplanø nebuvimas negali bûti siejamas su pareiðkëjø reikalavimu laisvà neuþstaty-tà þemæ, kuriai nëra pagrásto visuomenës poreikio, gràþinti natûra. Neteisingaiiðspræstas þemës sklypo, kuriame yra automobiliø saugojimo aikðtelë, statuso klau-simas. Automobiliø stovëjimo aikðtelë, projekte paþymëta indeksu 9, yra neuþsta-tyta, ji yra iðnuomota privaèiam verslui plëtoti. Teismas, aptardamas pareiðkëjøreikalavimà gràþinti þemës sklypà, paþymëtà indeksu 9, padarë iðvadà, jog auto-mobiliø stovëjimo aikðtelë yra statinys. Ðià iðvadà padarë, taikydamas Statybosástatymo 2 str. Pagal minëtà ástatymà net inþineriniai tinklai prilygsta statinio sà-vokai. Taèiau inþineriniais tinklais apjuostas visas Panevëþio miestas. Pagal Sta-tybos ástatymo kontekstà joks þemës sklypas miesto teritorijoje negalëtø bûti gra-þinamas pagal Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymà.

Atsiliepimu á pareiðkëjø J. Narkevièiaus ir R.J. Narkevièiaus apeliaciná skun-dà Panevëþio miesto savivaldybë praðo Panevëþio apygardos administracinioteismo 2001 m. lapkrièio 22 d. sprendimà palikti nepakeistà, apeliaciná skundàatmesti.

Panevëþio miesto savivaldybë nurodo, kad teismas priëmë teisëtà ir pagrás-tà sprendimà, atitinkantá faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad pareiðkëjai suskundu pateikë planà, kuriame paþymëti devyni sklypai, á kuriuos pareiðkëjas praðoatkurti nuosavybës teises, gràþinant þemæ natûra. Taèiau Pilieèiø nuosavybës tei-siø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 5 str. nustatyta, kad pilieèiamsgali bûti perduodamas nuosavybën neatlygintinai þemës sklypas. Taigi nuosavy-bës teisës atkuriamos á vienà þemës sklypà, o pareiðkëjai praðo atkurti nuosavybæá devynis, todël skundas negalëjo bûti tenkinamas. Teismas pagrástai konstatavo,kad pareiðkëjø pateiktame plane sklypø, paþymëtø indeksais Nr. l ir Nr. 2, natûragràþinti negalima, nes ðiems sklypams yra konkretus visuomenës poreikis. Ðiàaplinkybæ árodo Panevëþio miesto valdybos 2000 m. geguþës 9 d. sprendimasNr. 168v ir Panevëþio miesto tarybos 1999 m. rugsëjo 30 d. sprendimas Nr. 25–13.Sklypo, paþymëto Nr. 3, dalá uþima skveras, á sklypo Nr. 5 dalá patenka medþiø irþeldiniø juosta (tai matyti miesto topografinës nuotraukos iðtraukoje). Ðios terito-rijos taip pat tenkina miesto visuomenës poreikius, todël negali bûti gràþinamosnatûra. Sklypai Nr. 7 ir Nr. 8 pagal bendrà miesto planà numatyti daugiabuèiønamø statybai – tai vëlgi árodo visuomenës poreiká ðiems sklypams. Be to, teismaspagrástai atmetë pareiðkëjø praðymà dël sklypø Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8 gràþinimo natûra,nes nëra patvirtinti ðiø teritorijø detalieji planai. Teismas teisingai pripaþino, kadautomobiliø saugojimo aikðtelë (sklypas Nr. 9) yra statinys, ir tinkamai taikë

171

Statybos ástatymà. Aikðtelë yra statinys, todël ði teritorija priskirtina prie uþstaty-tøjø ir turi bûti valstybës iðperkama.

Atsakovas Panevëþio apskrities virðininko administracija atsiliepimu á ape-liaciná skundà praðo apeliantø Jono Narkevièiaus ir Rimo Juozo Narkevièiausapeliaciná skundà atmesti, o Panevëþio apygardos administracinio teismo 2001 m.lapkrièio 22 d. sprendimà palikti nepakeistà.

Atsakovas Panevëþio apskrities virðininko administracija nurodo, kad ape-liantø praðymas ápareigoti Panevëþio apskrities virðininko administracijà atkurtinuosavybës teises natûra á jø senelio Jono Narkevièiaus valdytus 32 632 kv.mþemës sklypus, paþymëtus projekte indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, esanèiusPanevëþyje, Molainiø, G. Petkevièaitës–Bitës, Nemuno gatviø rajone, nepagrás-tas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. lapkrièio 11 d. nu-tarimu Nr. 1274 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos 106 punktonuostatomis, apskrities virðininkas sprendimà atkurti nuosavybës teises á þemæ,esanèià miestuose, priima pagal detaløjá teritorijos planà. Þemës sklypø, paþymë-tø indeksais 3, 4, 5, 6, 7, 8, detalieji planai nëra parengti. Þemës sklypø, paþymëtøindeksais l ir 2, detalieji planai parengti, taèiau þemës plote, paþymëtame indeksu l,suprojektuoti nauji þemës sklypai, priskirti valstybës iðperkamai þemei individu-aliai statybai. Jie numatyti perduoti neatlygintinai pilieèiams, kuriems nëra gali-mybës gràþinti natûra jø turëtos þemës mieste, kaip dalinë kompensacija natûra,siekiant kuo didesniam savininkø skaièiui atkurti nuosavybës teises á nacionali-zuotà þemæ. Vadinasi, kaip dalinë kompensacija natûra þemës sklypai neatlyginti-nai buvo suteikti ir apeliantams Jonui Narkevièiui – 2000 kv.m sklypas Panevëþy-je, Molainiø g. 15, Juozui Narkevièiui – 642 kv.m sklypas Panevëþyje, Nemuno g.28. Sklypai buvo suteikti ir kitiems byloje dalyvaujantiems pilieèiams. Indeksu 2paþymëta þemës dalis áeina á Kniaudiðkiø parko teritorijà, ji skirta miesto ben-druomenës poreikiams, todël negali bûti gràþinta natûra. Þemës dalis, paþymëtaindeksu 9, yra uþstatyta, ji taip pat priskirta valstybës iðperkamai þemei, todël taippat natûra negràþintina. Apeliantø priekaiðtas, kad „institucija, privalanti iðnagri-nëti mûsø pareiðkimus, nëra iki ðiol priëmusi sprendimo dël nuosavybës atkûri-mo“, nepagrástas, nes atkurti nuosavybës teises natûra á visà þemæ mieste dël nu-rodytø prieþasèiø nëra galimybës, o kito bûdo jie iki ðiol nepasirinko.

Pareiðkëjas J. Narkevièius dël atsakovo Panevëþio apskrities virðininko ad-ministracijos atsiliepimo nurodo, kad:

l. Atsakovas atsiliepimo 3 pastraipoje nepagrástai teigia, kad negali atkurtinuosavybës teisiø á ginèo þemës sklypus, projekte paþymëtus indeksais 3, 4, 5, 6,7, 8, nes nëra parengtø ðiø þemës sklypø planø. Ir kaimo vietovëje nuosavybësteisës á þemæ atkuriamos tik po þemës sklypo plano parengimo. Pagal Apskrities

172

valdymo ástatymà apskrities virðininko uþdaviniai yra ágyvendinti valstybës poli-tikà þemës reformos, teritorijos planavimo, þemës naudojimo ir kitose srityse.Pagal Þemës reformos ástatymo 3 str. þemës reformos objektas yra visas LietuvosRespublikos þemës fondas, t.y. þemës reforma vykdoma visoje Lietuvos teritori-joje, áskaitant ir miestø þemes. Ðio ástatymo 4 str. nurodyta, kad þemës reformavykdoma pagal þemës reformos projektus ir kitus teritorijø planavimo dokumen-tus. Pagal Þemës reformos ástatymo 16 str. þemës reformà ágyvendina ir sprendi-mus gràþinti, perduoti nuosavybën neatlygintinai ar parduoti þemæ priima apskri-ties virðininkai. Rengti teritorijø planavimo dokumentus (þemëtvarkos projektus,sklypø planus, teritorijø detaliuosius planus), kai jie reikalingi nuosavybës teiseiatkurti, uþsakovas gali bûti tik apskrities virðininkas. Pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos (patvirtintosLietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimu Nr. 1274)41 punkte átvirtinta, kad suteikiamø sklypø individualiai statybai ir kitai paskir-èiai ribos turi bûti paþenklintos vietovëje tokia pat tvarka, kaip ir valstybës par-duodamø þemës sklypø. O þemës sklypo parengimo tvarka yra nurodyta Valstybi-nës þemës pardavimo ne þemës ûkio paskirèiai tvarkos (patvirtintos Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 180) 15 punkte. Ji bûtøtokia. Panevëþio apskrities virðininko administracijos Panevëþio þemëtvarkos sky-rius, gavæs teismo sprendimà atkurti nuosavybës teises natûra á indeksais 3, 4, 5, 67, 8 paþymëtus þemës sklypus, pagal Panevëþio savivaldybës ámonës „Panevëþioplanas“ 2001 m. birþelio mën. parengtà planà per 10 dienø pateiktø savivaldybësmerui (valdybai) ðá planà ir kitus lydinèius dokumentus su lydraðèiu, praðydamasparengti þemës sklypø planus, pasiûlyti þemës sklypø specialiàsias þemës naudo-jimo sàlygas, nustatyti þemës sklypø urbanistinius–architektûrinius apribojimusir sàlygas, pateikti pasiûlymus dël þemës servitutø nustatymo. Pagal Tvarkos 17punktà savivaldybës meras (valdyba), atlikæs 15 punkte nurodytus darbus, permënesá nuo þemëtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia ðiam skyriui patvirtintusþemës sklypø dokumentus. Pagal ðiuos dokumentus Panevëþio apskrities virði-ninko administracija ir atkurtø pareiðkëjams nuosavybës teises natûra á indeksais3, 4, 5, 6, 7, 8 paþymëtus þemës sklypus. J. Narkevièiaus turëto þemës sklypoplanà su jame nurodytais galimais gràþinti natûra sklypais 2001 m. birþelio mën.parengë Panevëþio savivaldybei pavaldi ámonë „Panevëþio planas“. Taigi princi-piniai gràþintinø natûra þemës sklypø klausimai jau iðspræsti savivaldybës lygiu.Atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad nors nurodyti sklypai ir yra laisvi (ne-uþstatyti) ir jiems nëra konkretaus visuomenës poreikio, bet negali bûti gràþintitik dël to, kad jiems nëra parengtø planø. Pagal teisës aktø nustatytà tvarkà tikatsakovas ir ne kas kitas turi uþsakyti, kad nurodyti detalieji planai bûtø parengti.Atsakovo argumentai dël nurodytø þemës sklypø negràþinimo natûra yra nepagrásti.

173

2. Þemës sklypo, paþymëto indeksu l, teritorija, kaip matyti ið byloje esan-èios medþiagos, irgi yra laisva (neuþstatyta). Konstitucinio Teismo pripaþintamenekonstituciniu 5 str. 2 d. l p. yra sàvoka, kad gràþinamas „laisvas (neuþstatytas)þemës sklypo plotas nepaisant parengtø tos vietovës teritorijø planavimo doku-mentø“. Konstitucinis Teismas ðios sàvokos pagrindu ir priëmë savo 2001 m. ba-landþio 2 d. nutarimà, kad laisva (neuþstatyta) þemë, kuriai nëra konkretaus vi-suomenës poreikio, turi bûti gràþinama natûra nepaisant bet kokio lygio teritorijøplanavimo dokumentø, „nes ne þemës priskyrimas miesto teritorijai (t.y. bendrojoar detaliojo planavimo dokumentø egzistavimas), ne atitinkamo statinio buvimasar nebuvimas turi lemti þemës gràþinimà natûra. Tai turi lemti realus ir pagrástasvisuomenës poreikis bûtent konkreèiai þemei“. Tame paèiame nutarime Konstitu-cinis Teismas konstatavo, kad „Visuomenës poreikiai, kuriems pagal Konstituci-jos 23 straipsnio 3 dalá paimama nuosavybë, – tai visuomet konkretûs ir aiðkiaiiðreikðti visuomenës poreikiai konkreèiam nuosavybës objektui. Pagal Konstitu-cijà paimti nuosavybæ (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenës porei-kiams, kurie objektyviai negalëtø bûti patenkinti, jeigu nebûtø paimtas tam tikraskonkretus nuosavybës objektas“. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandþio 2 d.nutarimo svarbiausia yra rezoliucinë dalis, t.y. nutarimo l punktas, kuris turi ásta-tymo galià, o ne konstatuojamosios dalies neiðbaigto teksto iðtraukos ðaliðkai kryp-tingas aiðkinimas. Atsakovas be jokiø argumentø nepagrástai teigia, kad þemësplote, paþymëtame indeksu l, suprojektuoti nauji þemës sklypai priskirti valsty-bës iðperkamai þemei individualiai statybai. Ástatymo 12 str. 2 p. nurodyta, kadþemë yra iðperkama jau suteikta individualaus gyvenamojo namo statybai. Ginèoþemëje yra tik suprojektuoti þemës sklypai, o ne jau suteikti. Pagal KonstitucinioTeismo ástatymo 72 str. neturi bûti vykdomi sprendimai, kurie remiasi pripaþintonekonstituciniu teisës akto nuostatomis. Atsakovas nepagrástai remiasi ne visunutarimo konstatuojamosios dalies 6 punkto tekstu, bet tik tam tikra ið to punktopaimta dalimi, kad tam tikros dalies privaèios laisvos (neuþstatytos) þemës iðpir-kimas, siekiant kuo didesniam skaièiui savininkø atkurti nuosavybës teises á na-cionalizuotà þemæ perduodant jiems neatlygintinai nuosavybën þemës sklypus,atspindi visuomenës interesà. Pirma, privati þemë yra þemë, kuri jau kam norspriklauso asmeniðkai, t.y. nuosavybës teise, ir neturi nieko bendro su þeme, á kuriàdar reikia atkurti nuosavybës teises. Antra, visuomenës intereso atspindys ir vi-suomenës poreikis nëra tas pats dalykas. Atspindys nëra spindesys, o tarptautinisþodis interesas reiðkia susidomëjimà kuo nors. Konstitucinio Teismo nutarimorezoliucinëje dalyje, kaip ir Konstitucijos 23 str., nurodytas visuomenës poreikis,o ne interesas.

3. Parko dalis, á kurià patenka praðomas gràþinti indeksu 2 paþymëtas þe-mës sklypas, skirta komerciniams objektams statyti. Pagal Þemës ástatymo 32 str.

174

þemë, kuri skiriama komerciniams objektams statyti, nepriskiriama visuomenësporeikiø tenkinimo kategorijai. Todël ji privalo bûti gràþinta natûra. Gràþinamoþemës sklypo dokumentacijoje bus nurodyta þemës sklypo tikslinë paskirtis, irpareiðkëjai privalës þemæ naudoti pagal paskirtá, t.y. konkreèiai komercinei veik-lai, reikalingai miestui.

4. Þemë, paþymëta indeksu 9, nors ið dalies ir uþstatyta, bet konkretausvisuomenës poreikio ðiai þemei nëra. Þemë po komerciniais statiniais pagal Ásta-tymo 12 str. nenumatoma iðpirkti. Tokiai þemei turi bûti taikoma KonstitucinioTeismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimo nuostata, kad „ne þemës priskyrimasmiesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti þemësgraþinimà natûra, – tai turi lemti realus ir pagrástas visuomenës poreikis bûtentkonkreèiai þemei“. Pagal Ástatymo 4 str. 11 d. þemë, kuri nuomojama juridiniamsasmenims nuosavybës teise turimø pastatø ir statiniø eksploatacijai ir kuri pagalðio ástatymo 12 str. nepriskirta valstybës iðperkamai þemei, gràþinama natûra. Teisësir pareigos pagal þemës nuomos sutartá pereina þemës savininkui, jeigu ðalys ne-susitaria kitaip. Dël ðios þemës gràþinimo bûtinybës nurodoma ir Konstitucijos47 str. 2 d. numatyto þemës sklypø ásigijimo nuosavybën subjektø, tvarkos, sàlygøir apribojimø konstitucinio ástatymo 8 straipsnyje. Jame teigiama, kad þemës, ákurià pagal Lietuvos Respublikos ástatymus turi bûti atkurtos nuosavybës teisës,kol jos nëra atkurtos, jà valdantis subjektas negali parduoti. Tokià þemæ ðio ástaty-mo nustatyti subjektai gali ásigyti tik po to, kai pagal ástatymus bus atkurtos Lietu-vos Respublikos pilieèio nuosavybës teisës ir þemës nuosavybë bus ástatymo nu-statyta tvarka áregistruota pradiniø þemës savininkø vardu. Toks ástatymo teiginysrodo, kad valstybë ðià þemæ savo vardu yra ásiregistravusi neteisëtai. Atsiþvel-giant á Þemës nuomos ástatymo pripaþinimà netekusiu galios ir naujo Civiliniokodekso ásigaliojimà, tokiø þemiø, á kurias neatkurtos nuosavybës teisës, negali-ma ne tik parduoti, bet ir iðnuomoti.

5. Pareiðkëjas nesutinka su atsakovo atsiliepimo 7 pastraipoje pareikðta nuo-stata, kad jam nuosavybës teisiø á likusià þemæ negalima atkurti dël to, kad nepa-sirinko nuosavybës atkûrimo bûdo. Nuosavybës teisiø atkûrimo mechanizmas,kai pilietis neapsisprendþia dël iðpirkimo bûdo, yra pateiktas Kompensacijø uþvalstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà (...) ástatymo (1998 m. birþelio 16 d.Nr.VIII–792) 8 str. 2 d.

Teismo posëdþio metu pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas dël ter-mino atkurti nuosavybës teises nustatymo paaiðkino, kad paskutiniame 2001 m.rugsëjo 11 d. patikslintame skunde (b.l. 140) pareiðkëjø reikalavimas yra áparei-goti atsakovà atkurti nuosavybës teises á 33 291 kv.m þemës sklypus natûra, pa-reiðkëjø pateiktame plane (b.l. 126) paþymëtus indeksais l, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9.Paaiðkino, kad bûtina nurodyti terminà, per kurá tos nuosavybës teisës turi bûti

175

atkurtos. Kaip parodë praktika, nesant nustatyto konkretaus termino, atsakovasgali delsti neterminuotai, o antstoliai, nesant termino, negali priversti vykdyti teismosprendimà. Ðis praðymas neiðeina uþ reikalavimo ribø. Tas minimalus terminasgalëtø bûti 2 mënesiai. Per 10 dienø atsakovas pateikia reikalingus dokumentussavivaldybei. Per mënesá savivaldybë graþina atsakovui patvirtintus þemës skly-pø dokumentus. Ir dar per 20 dienø atsakovas iðduoda pareiðkëjams nuosavybësdokumentus. Taigi susidaro bendras 2 mënesiø terminas.

Pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas dël þemës sklypo, paþymëtoindeksu l, gràþinimo natûra papildomai paaiðkino, kad Seimo Teisës departamen-to 2001 m. gruodþio 5 d. iðvadoje dël ástatymo projekto Nr. IXP–1222 atkreipia-mas dëmesys á tai, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. geguþës 27 d. yra konstata-væs, jog vykdant visuotinæ nacionalizacijà ir taip likviduojant privatinæ nuosavy-bæ buvo ne tik ðiurkðèiai paþeista 1938 metø Lietuvos Konstitucija, bet ir smurtu,neteisëtai paneigta þmogaus prigimtinë teisë á privatinæ nuosavybæ. Tokiø okupa-cinës valdþios savivalës aktø pagrindu negalëjo atsirasti ir neatsirado teisëta vals-tybinë nuosavybë, nes ne teisës pagrindu negali atsirasti teisë. Todël ir tokiu bûduið þmoniø atimtas turtas laikytinas tik faktiðkai valstybës valdomu turtu. Vertinantpilieèio, kuris siekia atstatyti neteisëtai nutrauktas nuosavybës teises, statusà, es-minæ reikðmæ turi tai, nuo kada jis ágyja teisæ konkretø turtà valdyti, juo naudotisir disponuoti. Iki turto gràþinimo ar atitinkamos kompensacijos iðmokëjimo bu-vusio savininko subjektinës teisës á konkretø turtà dar nëra atkurtos. Ástatymas,kol nëra pritaikytas konkreèiam subjektui dël konkretaus turto gràþinimo, patssavaime subjektiniø teisiø nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybës ágaliotosinstitucijos sprendimas gràþinti turtà natûra ar kompensuoti já turi tokià juridinæreikðmæ, kad tik nuo to momento buvæs savininkas ágyja savininko teises á tokáturtà. Todël pareiðkëjo atstovas daro iðvadà, kad þemë, kuri buvo neteisëtai nacio-nalizuota ir á kurià nëra atkurtos nuosavybës teisës pareiðkëjams, nuosavybës tei-se nepriklauso valstybei. Tokia þemë yra tik faktiðkai valstybës valdomas turtas.Ið ðios iðvados matyti, kad valstybë negali disponuoti pareiðkëjø þeme. Tik dis-ponavimas suteikia teisæ þemæ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iðnuomoti, ákeistiarba kitokiu bûdu keiti þemës teisinæ bûklæ. Tai yra átvirtinta Valstybës ir savivaldy-biø turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo ástatyme. Kad pareiðkëjø þemënepriklauso valstybei nuosavybës teise, t.y. jà tik valdo neturëdama disponavimoteisës matyti ið Þemës ástatymo 21 str. l d. nuostatos, kur paraðyta, kad Lietuvosvalstybei priklauso valstybei dovanota ir valstybës paveldëta þemë, kita þemë,ástatymø nustatyta tvarka paimta, iðpirkta ar kitokiu bûdu ágyta valstybës nuosa-vybën. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarime valstybës valdomalaisva (neuþstatyta) þemë, á kurià turi bûti atkurtos pilieèiø nuosavybës teisës, jauvadinama privaèia þeme. Tai tikriausiai jau atsiþvelgta, kad pagal Konstitucijos

176

47 str. yra tik valstybinë ir privati þemës nuosavybë. Konstitucinis Teismas 2001 m.balandþio 2 d. nutarime konstatavo, kad „ne þemës priskyrimas miesto teritorijai,ne atitinkamo statinio buvimas turi lemti þemës graþinimà ar negràþinimà natûra, –já turi lemti realus ir pagrástas visuomenës poreikis bûtent tai konkreèiai þemei.“Tame paèiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Visuomenës porei-kiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalá paimama nuosavybë, – taivisuomet konkretûs ir aiðkiai iðreikðti visuomenës poreikiai konkreèiam nuosavy-bës objektui. Pagal Konstitucijà paimti nuosavybæ (teisingai atlyginant) galima tiktokiems visuomenës poreikiams, kurie objektyviai negalëtø bûti patenkinti, jeigunebûtø paimtas tam tikras konkretus nuosavybës objektas“. Minëtame nutarime Kon-stitucinis Teismas taip pat nurodë, kad „Pagal Konstitucijà nuosavybës paëmimasvisuomenës poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus ástatymø nustatyta tvarkapriimamas sprendimas dël privaèia nuosavybës teise priklausanèio turto paëmimo.“Þemës paëmimo visuomenës poreikiams pagrindø iðsamus sàraðas yra átvirtintasÞemës ástatymo 32 str., pagal kurá þemë ið privaèios þemës savininkø gali bûti pa-imama tik iðimties atvejais Vyriausybës arba apskrities virðininko sprendimu. Tamepaèiame Þemës ástatymo straipsnyje nustatoma ir ðio sprendimo apskundimo tvar-ka. Þemës ástatymas yra pagrindinis teisës aktas, reguliuojantis þemës, taip pat ir jospaëmimo visuomenës poreikiams, teisinius santykius. Taigi ginèo þemë natûra ga-lëjo bûti negràþinta tik priimant individualø sprendimà dël jos paëmimo, esant vi-suomenës poreikiui jà paimti. Be to, jeigu Konstitucinio Teismo 2001 m. balandþio2 d. nutarime átvirtinta, kad norint paimti ir iðpirkti ið savininkø þemæ reikalinga, jogjai bûtø konkretus visuomenës poreikis, tai priimant sprendimà byloje bûtina taikytiir Vyriausybës 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Praðymø paimtiþemæ visuomenës poreikiams (...) tvarkos 3, 5 ir 6 punktø nuostatas. Þemë, á kuriàpilieèiai yra padavæ praðymus atkurti nuosavybës teises (...) gràþinant þemæ natûra,visuomenës poreikiams paimama tik atkûrus á jà pilieèiø nuosavybës teises ir áre-gistravus Nekilnojamojo turto registre (3 p.). Be to, ginèo þemë, paþymëta indeksu l,pagal Þemës ástatymo 32 str. nepatenka á visuomenës poreikiams paimamos þemëssàraðà. Todël ði ginèo þemë turi bûti pareiðkëjams gràþinta natûra. Remiantis Kon-stitucinio Teismo nutarimo l punktu ir Konstitucinio Teismo ástatymo 72 straipsniu,neturi bûti vykdomi sprendimai, paremti pripaþintu nekonstituciniu teisës aktu. Skly-pas, paþymëtas indeksu l, privalo bûti gràþintas natûra nepaisant tos teritorijos deta-liojo plano. Pareiðkëjo atstovas nurodo, kad suprasdami, jog ðis detalusis planas yrareikðmingas miestui, sutiktø, kad ðioje indeksu l paþymëtoje ginèo þemëje iðplanuo-ti sklypai (b.l. 100) 1A–1300 kv.m, 2B–1300 kv.m, 3B–1300 kv.m, 4A–1300 kv.m,17B–2000 kv.m, 5B–1620 kv.m, 6B –2000 kv.m, 16B–2000 kv.m ir 7B–2000 kv.mnebûtø naikinami ir netaptø juoda skyle ðioje teritorijoje. Nurodo, kad sutiktø, jog ðiginèo þemë bûtø gràþinta natûra jau suplanuotais þemës sklypais nekeièiant jø

177

paskirties. Taèiau vietoje dviejø sklypø 16B ir 7B, ne visai patenkanèiø á ginèoþemæ, bûtø gràþintas tik 7B þemës sklypas. Tai numatyta Þemës reformos projektørengimo tvarkos 14 punkte, kur nurodyta, kad projektuojant racionalias þemënau-das, gràþinamo natûra þemës sklypo ribos gali nesutapti su buvusios þemënaudosribomis, bet ne daugiau kaip 40 proc. turëtosios þemës valdos. Ðiuo atveju sklype,paþymëtame indeksu l, susidarytø gràþinamos natûra 12 820 kv.m þemës plotas.Taigi sklypai suformuoti ir reikia tik ápareigoti atsakovà juos gràþinti natûra pa-reiðkëjams.

Pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas dël þemës sklypo, paþymëtoindeksu 2, graþinimo natûra papildomai paaiðkino, kad pagal Þemës ástatymo32 str. komerciniai þemës sklypai nepriskirtini þemës sklypø kategorijai, ku-riuos net ir iðimties tvarka bûtø galima paimti visuomenës poreikiams. O ðiameginèo sklypo plane (b.l. 126) pagal Kniaudiðkiø parko detaløjá planà (b.l. 155)suformuota 2K komercinë ûkinë teritorija, uþimanti 5596 kv.m ploto þemës.Á praðomà gràþinti þemës sklypà patenka apie 80 proc. minëtos komercinës terito-rijos. Todël remiantis anksèiau iðdëstytais motyvais, Kniaudiðkiø parko detaliaja-me plane Nr. 2K paþymëtà komercinæ ûkinæ teritorijà bûtina gràþinti natûra ne-keièiant jos paskirties ir panaudojimo sàlygø. Sklypas suformuotas, reikia tik ápa-reigoti atsakovà já gràþinti natûra. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas 1999 m. rug-sëjo 6 d. nutartyje civilinëje byloje Nr. 3K–3–384/1999 nurodë, kad „Valstybë,ásipareigodama atkurti paþeistà nuosavybës teisæ á nekilnojamàjá turtà, kaip fakti-nis to turto valdytojas prisiëmë ir prievolæ neperleisti to turto kitiems asmenimstol, kol galutinai nebus iðspræstas ðio turto gràþinimo klausimas.“

Pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas dël þemës sklypø, paþymëtøindeksais 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, graþinimo natûra papildomai paaiðkino, kad pagalbyloje surinktà medþiagà nëra jokiø árodymø, kad ðie sklypai bûtø nelaisvi, uþsta-tyti ir kad jie turëtø konkretø ir pagrástà visuomenës poreiká. Pirmosios instanci-jos teismo sprendime ðitie faktai nëra paneigti. Pagal teismo sprendimà jie yranegràþinami todël, kad nëra suprojektuoti. Atsakovas ðá faktà savo atsiliepime áapeliaciná skundà nurodo kaip vienintelæ sklypø 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 negràþinimoprieþastá. Bet ðis atsakovo teiginys nëra pagrástas jokiais teisës aktais. Ne kaskitas, o tik atsakovas yra ðiø ginèo þemës sklypø suformavimo savivaldybeiuþsakovas. Savivaldybë, planuodama minëtus sklypus ástatymø nustatyta tvarka,nustatys specialiàsias þemës naudojimo sàlygas, ávertindama esanèias, jeigu josyra, komunikacijas, nustatys urbanistinius architektûrinius apribojimus ir pasiû-lys servitutus. Todël teismo sprendimas dël ðiø sklypø negràþinimo natûra, pa-reiðkëjo atstovo nuomone, taip pat nëra teisiðkai pagrástas.

Pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas dël þemës sklypo, paþymëtoindeksu 9, gràþinimo natûra papildomai paaiðkino, kad ði þemë pagal Þemës

178

nuomos sutartá su AB „Panevëþio autoservisas“ (b.l. 101) yra iðnuomota trans-porto, ryðiø ir jø objektams statyti. Ðios paskirties þemës sklypai taip pat nepa-tenka pagal Þemës ástatymo 32 str. á visuomenës poreikiams paimtinos þemëssklypø sàraðus. Tai gali bûti prilyginta komercinei þemei. Konstitucinio Teismo1998 m. spalio 27 d. nutarimo l punkte pripaþinta, kad ástatymo 4 str. 11 d.neprieðtarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas ðiame nutarime nurodo, kadgràþinant tokià þemæ natûra ástatyme uþtikrinama, kad ûkinës–komercinës paskir-ties pastatø savininkai turës galimybæ naudotis pastatams aptarnauti reikalingateritorija. Teisës ir pareigos pagal þemës nuomos sutartá ið faktinio ginèo þemësvaldytojo – valstybës, t.y. atsakovo, pereis savininkui, t.y. pareiðkëjams. Norsnuo 2001 m. liepos l d. nustojo galios Þemës nuomos ástatymas, kurio 20 str.buvo átvirtinta, kad tais atvejais, kada þemæ reikia gràþinti savininkui, þemësnuomos sutartis gali bûti nutraukta prieð terminà. Bet kada buvo sudaroma ginèoþemës nuomos sutartis ir kada buvo paduotas skundas, minëtas Þemës ástaty-mas galiojo ir juo galima remtis. Be to, pagal Þemës ástatymo 21 str. 2 d. irdabar yra átvirtinta, kad „Þemæ, gràþintinà pagal ástatymus, reglamentuojanèiuspilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimà, iki jos sugrà-þinimo privaèion nuosavybën valstybë gali iðnuomoti Þemës nuomos ástatymonustatyta tvarka, todël þemës sklypà, paþymëtà indeksu 9, galima gràþinti pa-reiðkëjams natûra.

Pareiðkëjø J. Narkevièiaus ir R.J. Narkevièiaus atstovë advokatë D. Puzi-rauskienë teismo posëdþio metu papildomai paaiðkino, kad nëra kliûèiø ápareigotiatsakovà gràþinti pareiðkëjams þemæ. Dël teritorijø 1 ir 2 yra detalieji planai irtodël nëra kliûèiø pareiðkëjø praðymui iðspræsti. Visuomenës poreikio sklypamsnëra, nes yra tam tikrø teritorijø mieste, kurios nëra suprojektuotos. Ið detaliojoplano akivaizdu, kad plotai 1A ir 4A nëra skirti visuomenës poreikiams tenkinti,t.y. jie skirti komercinei paskirèiai, todël teismo padarytos iðvados neatitinka fak-tiniø aplinkybiø. Detaliojo plano áraðai dël sklypo 1 yra pareiðkëjams naudingi,nes netrukdo gràþinti ðio sklypo pareiðkëjams natûra. Apskrities valdymo ástaty-me numatyti apskrities virðininko uþdaviniai, taip pat ir teritorijø planavimo srity-je, todël, teismui priëmus palankø pareiðkëjams sprendimà, apskritis sutvarkytøklausimà dël detaliøjø planø parengimo. Teritorijø planavimo ástatymo kontekstetoks teismo sprendimas bûtø teisëtas. Nuosavybës atkûrimo klausimas turi bûtispendþiamas neatsiþvelgiant á tai, ar yra parengti vieni ar kiti planai, – tokia iðva-da padaryta Aukðèiausiojo Teismo nutartyje.

Pareiðkëjø J. Narkevièiaus ir R.J. Narkevièiaus atstovë advokatë D. Puzi-rauskienë ir pareiðkëjo J. Narkevièiaus atstovas R. Liakas, taip pat posëdyje daly-vavæ pareiðkëjai praðë apeliaciná skundà tenkinti, ápareigojant atsakovà per dumënesius atlikti jø apeliaciniame skunde praðomus veiksmus.

179

Teisëjø kolegija


Pareiðkëjø J. Narkevièiaus ir R.J. Narkevièiaus apeliacinis skundas tenkina-mas ið dalies. Panevëþio apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 2 d.sprendimo dalis, kuria atmestas pareiðkëjø praðymas ápareigoti Panevëþio apskri-ties virðininko administracijà atkurti nuosavybës (natûra) teises á þemës sklypus,plane (b.l. 142) paþymëtus 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriais, panaikinama ir bylaperduodama pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo, kadangi pirmosiosinstancijos teismas nesurinko daug árodymø, kurie bûtini bylos aplinkybëms ið-aiðkinti, kad bûtø galima teisingai taikyti ginèo santyká reglamentuojanèias mate-rialinës teisës normas ir priimti teisingà sprendimà (ABTÁ 141 str. 1 d. 2 p.).

Nors, nagrinëdamas bylà, pirmosios instancijos teismas atsiþvelgë á Konsti-tucinio Teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimà, kuriuo pripaþinta, kad Ástatymo5 str. 2 d. tik ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neuþstatyta) þemë negràþi-nama natûra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybësteise turëtos þemës, nors ðiai laisvai (neuþstatytai) þemei nëra konkretaus visuo-menës poreikio, prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d., ta-èiau nesurinko pakankamai konkretaus visuomenës poreikio buvimo árodymø þe-mës sklypams, plane (b.l. 142) paþymëtiems 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriais.

Dël Vyriausybës 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Praðymøpaimti þemæ visuomenës poreikiams pateikimo bei nagrinëjimo ir su þemës paëmi-mu susijusiø nuostoliø atlyginimo tvarkos 3 punkto nuostatø taikymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65patvirtintos Praðymø paimti þemæ visuomenës poreikiams pateikimo bei nagrinëji-mo ir su þemës paëmimu susijusiø nuostoliø atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka)1 punkte nustatyta, kad ði tvarka reglamentuoja praðymø paimti þemæ visuomenësporeikiams pateikimà ir nagrinëjimà, þemës savininkø ir kitø þemës naudotojø,numatytø Lietuvos Respublikos þemës ástatyme, nuostoliø, susijusiø su þemës pa-ëmimu, dydþio nustatymà ir atlyginimà. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad „þemë, ákurià pilieèiai yra padavæ praðymus atkurti nuosavybës teises pagal Lietuvos Res-publikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástaty-mà (Þin., 1997, Nr. 65–1558) gràþinant þemæ natûra, visuomenës poreikiams pa-imama tik atkûrus á jà pilieèiø nuosavybës teises ir áregistravus Nekilnojamojoturto registre“.

Asmenys, pretenduojantys á nuosavybës teisiø atkûrimà pagal LietuvosRespublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymà, nëra þemës savininkai. Minëtas ástatymas numato ribotà restitucijà,

180

t.y. nustato specialià atkûrimo tvarkà, subjektus, turinèius teisæ atkurti nuosavy-bës teises, – objektus (iðlikusius nekilnojamuosius daiktus), á kuriuos gali bûtiatkurtos nuosavybës teisës gràþinant natûra ar kompensuojant (kuriuos iðperkavalstybë). Teisës aktø, reglamentuojanèiø nuosavybës teisiø atkûrimà ir turto pa-ëmimà visuomenës poreikiams, analizë, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitu-cinio Teismo nutarimø analizë rodo, kad iðlikusiø nekilnojamøjø daiktø iðpirki-mui nuosavybës teisiø atkûrimo procese turëtø bûti taikomi bendrieji turto paëmi-mo visuomenës poreikiams principai, t.y. iðlikusiø nekilnojamøjø daiktø negràþi-nimas buvusiam savininkui ar teisëtiems jo turto paveldëtojams yra tø daiktø pa-ëmimas visuomenës poreikiams. Taèiau ðiuo atveju paëmimo (negràþinimo) pa-grindai ir tvarka nustatyta specialiuose nuosavybës teisiø atkûrimà reglamentuo-janèiuose teisës aktuose, todël iðlikusiø nekilnojamøjø daiktø iðpirkimui nuosa-vybës teisiø atkûrimo procese negali bûti taikomos turto paëmimà visuomenësporeikiams reglamentuojanèiø teisës aktø normos, jeigu tokio taikymo galimybësnenumato nuosavybës teisiø atkûrimà reglamentuojantys teisës aktai.

Ávertinus tai, kas anksèiau iðdëstyta, darytina iðvada, kad pagal Tvarkos 3punktà numatytas reikalavimas priimti sprendimà dël þemës paëmimo visuome-nës poreikiams tik atkûrus á tà þemæ nuosavybës teises ir áregistravus jà Nekilno-jamojo turto registre, turi bûti taikomas tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikospilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymas numa-to þemës gràþinimà natûra, t.y. kai pagal ðá ástatymà nëra pagrindo valstybei ið-pirkti þemës. Todël neteisingas pareiðkëjø teiginys, kad jø pageidaujami natûrasusigràþinti þemës sklypai turi bûti gràþinti natûra ir tik po to sprendþiamas tøsklypø paëmimo visuomenës poreikiams klausimas.

Dël þemës sklypo, plane (b.l. 142) paþymëto 9 numeriu

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendë dël þemës sklypo, plane(b.l. 142) paþymëto 9 numeriu, nurodydamas, kad automobiliø saugojimo aikðte-lë atitinka statinio sàvokà, todël ðis sklypas laikytinas uþstatytu ir priskirtinas prievalstybës iðperkamos þemës, o pareiðkëjø reikalavimas ápareigoti atsakovà grà-þinti minëtà sklypà natûra nepagrástas.

Apeliaciniame skunde, automobiliø stovëjimo aikðtelæ prilygindami inþine-riniams tinklams, apeliantai daro neteisingà iðvadà, kad pagal Statybos ástatymokontekstà joks þemës sklypas miesto teritorijoje negalëtø bûti gràþinamas pagalPilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymà. Paþy-mëtina, kad þemës sklypas gali bûti laikomas uþstatytu, jeigu jame yra statiniosàvokà atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai þemës sklypas iryra naudojamas. Jeigu inþineriniai tinklai per þemës sklypà yra nutiesti kituosesklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype,

181

aptarnauti, daþniausiai toká þemës sklypà galima naudoti pagal paskirtá (nustaèiusatitinkamus nuosavybës teisës suvarþymus ar servitutus), todël sklypas negali bû-ti laikomas uþstatytu ir negràþinamas (neatkuriama nuosavybës teisë) buvusiemssavininkams ar teisëtiems jø turto paveldëtojams ðiuo pagrindu.

Taip pat apeliantø atstovas, pasisakydamas dël 9 numeriu paþymëto sklypo,neteisingai remiasi Þemës ástatymo 32 str. (nurodo, kad ðis sklypas nepatenka ávisuomenës poreikiams paimtinos þemës sklypø sàraðus) ir nurodo, kad tai galibûti prilyginta komercinei þemei, o Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nu-tarimo l punkte pripaþinta, kad ástatymo 4 str. 11 d. neprieðtarauja Konstitucijai,kad gràþinant tokià þemæ natûra ástatyme uþtikrinama, jog ûkinës–komercinës pa-skirties pastatø savininkai turës galimybæ naudotis pastatams aptarnauti reikalin-ga teritorija, teisës ir pareigos pagal þemës nuomos sutartá ið faktinio ginèo þemësvaldytojo – valstybës, t.y. atsakovo, pereis savininkui, t.y. pareiðkëjams, kad pa-gal Þemës ástatymo 21 str. 2 d. ir dabar yra átvirtinta, jog þemæ, gràþintinà pagalástatymus reglamentuojanèius pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimà, iki jos sugràþinimo privaèion nuosavybën valstybë gali iðnuomotiÞemës nuomos ástatymo nustatyta tvarka. Dël Þemës ástatymo 32 str. nuostatøpaþymëtina, kad, kaip jau minëta anksèiau, sprendþiant iðlikusio nekilnojamojodaikto, á kurá asmenys pretenduoja atkurti nuosavybës teises, iðpirkimo klausimà,negali bûti tiesiogiai taikomi teisës aktø, nustatanèiø þemës paëmimà visuomenësporeikiams, reikalavimai. O Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 4 str. reglamentuoja nuosavybësteisiø á kaimo vietovëje esanèià þemæ atkûrimo sàlygas ir tvarkà, todël jo nuosta-tos negali bûti tiesiogiai taikomos atkuriant nuosavybës teises á miesto þemæ, kaipyra nagrinëjamuoju atveju.

Dël þemës sklypo, plane (b.l. 142) paþymëto 2 numeriu

Pirmosios instancijos teismas padarë teisingà iðvadà, nurodydamas, kad in-deksu Nr. 2 paþymëta þemës dalis áeina á Kniaudiðkiø parko teritorijà, kuriai, norsir laisvai (neuþstatytai), yra realus ir pagrástas visuomenës poreikis, todël ji taippat pareiðkëjams negali bûti gràþinta natûra. Tai matyti ið Panevëþio miesto tary-bos 1999 m. rugsëjo 30 d. sprendimu Nr. 25–13 (b.l. 153) patvirtinto detaliojoplano, o parko þemë yra rekreacinës paskirties, skirta tenkinti visos miesto ben-druomenës interesus. Tai, kad, kaip nurodo pareiðkëjai, jø pretenduojamos susigrà-þinti natûra þemës dalies, esanèios sklype, paþymëtame 2 numeriu, apie 80 proc.pakliûtø á Kniaudiðkiø parke numatytà komercinæ teritorijà (b.l. 155), nepaneigiaðios teritorijos panaudojimo visuomenës poreikiams, kadangi, kaip matyti ið Kniau-diðkiø parko Panevëþyje detaliojo plano (b.l. 155), komercinë teritorija su auto-mobiliø parkavimo vietomis yra suplanuota kaip sudëtinë parko dalis.

182

Dël þemës sklypo, plane (b.l. 142) paþymëto 1 numeriuPirmosios instancijos teismas teisingai nustatë, kad þemës sklype, kuris plane

(b.l. 142) paþymëtas 1 numeriu, suprojektuoti nauji þemës sklypai individualiaistatybai, numatyti perduoti neatlygintinai eilës tvarka pilieèiams, kuriems nëragalimybës gràþinti natûra jø turëtos þemës mieste (b.l. 100), kad minëtos teritori-jos detalusis planas patvirtintas 2000 m. geguþës 9 d. Panevëþio miesto valdybossprendimu Nr. 168v (b.l. 99). Taèiau teismas nesurinko pakankamai árodymø, kadbûtø galima padaryti iðvadà, kurià padarë, t.y. kad naujø þemës sklypø suprojek-tavimas (patvirtinus detaløjá planà) individualiai statybai pilieèiams, kuriems në-ra galimybës gràþinti natûra jø turëtos þemës mieste, atitinka visuomenës poreikáir tai yra pagrindas negràþinti ðios þemës natûra. Galima sutikti su sprendimenurodytu motyvu, kad þemës iðpirkimas, siekiant kuo didesniam skaièiui savinin-kø atkurti nuosavybës teises á nacionalizuotà þemæ perduodant jiems neatlyginti-nai nuosavybën þemës sklypus, iðreiðkia visuomenës interesà, taèiau ðiam tiksluilaisva (neuþstatyta) þemë gali bûti valstybës iðperkama, t.y. negràþinama natûra jàpretenduojantiems susigràþinti asmenims tik tuo atveju, jeigu individualiai staty-bai skirtø naujø þemës sklypø, numatytø perduoti neatlygintinai eilës tvarka pilie-èiams, kuriems nëra galimybës gràþinti natûra jø turëtos þemës mieste, nëra gali-mybës suprojektuoti kituose laisvuose þemës sklypuose, kuriø nepretenduoja na-tûra susigràþinti asmenys, turintys teisæ á nuosavybës teisiø atkûrimà. Todël pir-mosios instancijos teismas, tik surinkæs árodymus, kad tokiø (laisvø) sklypø nëra,galëtø daryti iðvadà, kad þemës sklypas, plane (b.l. 142) paþymëtas 1 numeriu,valstybës iðperkamas. Anksèiau minëti árodymai galëtø bûti bendrojo miesto pla-no pagrindu atlikti apskaièiavimai, ið kuriø bûtø matyti, kiek yra laisvos þemës,kurioje individualiai statybai bûtø galima suprojektuoti naujus þemës sklypus,numatytus perduoti neatlygintinai eilës tvarka pilieèiams, kuriems nëra galimybësgràþinti natûra jø turëtos þemës mieste. Tik ávertinus ðiuos duomenis ir Panevëþioapskrities virðininko sprendimu patvirtintà asmenø, kuriems uþ mieste turëtà, betvalstybës iðperkamà þemæ turi bûti suteikti nauji þemës sklypai individualiø namøstatybai, sàraðà (todël tai taip pat turi bûti iðreikalauta pateikti á bylà), bûtø galimadaryti pagrástà iðvadà, ar yra pagrindas iðpirkti þemës sklypà, plane (b.l. 142)paþymëtà 1 numeriu, kaip reikalingà visuomenës poreikiams tenkinti.

Dël þemës sklypø, plane (b.l. 142) paþymëtø 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriaisPirmosios instancijos teismas teisingai nustatë, kad sklypø, plane (b.l. 142)

paþymëtø 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriais, detaliøjø planø nëra. Sprendime teisingainurodyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. lapkrièio 11 d.nutarimu Nr. 1274 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø áiðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos 106 punktas

183

numato, jog apskrities virðininkas sprendimà atkurti nuosavybës teises á þemæ,esanèià miestuose, priima pagal detaløjá teritorijos (kvartalo) planà. Taèiau paþy-mëtina, kad tai, jog nepatvirtintas detalusis planas sklypø, kuriuos asmenys pagei-dauja susigràþinti natûra, negali bûti pagrindas apskrities virðininkui nesiimti veiks-mø dël nuosavybës teisiø atkûrimo. Kadangi iki tol, kol buvo priimtas LietuvosRespublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandþio 2 d. nutarimas, kuriuo bu-vo pripaþinta, kad Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûri-mo ástatymo 5 str. 2 d. ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neuþstatyta) þemënegràþinama natûra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuo-savybës teise turëtos þemës, nors ðiai laisvai (neuþstatytai) þemei nëra konkretausvisuomenës poreikio, prieðtarauja Konstitucijos 23 str. 3 d., nebuvo galimybëssusigràþinti natûra mieste turëtà þemës sklypà, jei prie tos þemës sklypo asmuoneturi gyvenamojo namo ar kito pastato, todël Lietuvos Respublikos Vyriausybës1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimu Nr. 1274 patvirtinta Lietuvos Respublikos pilie-èiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendini-mo tvarka nereglamentuoja apskrities virðininko veiksmø, kai pilietis pageidaujasusigràþinti natûra mieste turëtà þemës sklypà, nors prie tos þemës sklypo jis ne-turi gyvenamojo namo ar kito pastato.

Atsiþvelgiant á tai, kas anksèiau iðdëstyta, t.y. kad apskrities virðininkas priva-lo priimti sprendimus dël nuosavybës teisiø atkûrimo, o atkurti nuosavybës teisesgràþinant natûra mieste esanèià þemæ ámanoma tik esant detaliajam planui, darytinaiðvada, kad, esant pagrindui atkurti nuosavybës teises ir praðymui gràþinti natûramiesto þemæ, kuriai nëra parengtas detalusis planas, apskrities virðininkas privalokreiptis á miesto savivaldos institucijà ir informuoti jà, kad, rengiant detaløjá pla-nà, bûtø projektuojamas pageidaujamas susigràþinti þemës sklypas. Pagal nuosa-vybës teisiø atkûrimà reglamentuojanèiø teisës aktø ir minëto Konstitucinio Teis-mo nutarimo nuostatas apskrities virðininkas turëtø pagrindà atsisakyti atlikti anks-èiau nurodytus veiksmus, o detaliajame plane neturëtø bûti projektuojamas þemëssklypas gràþinti natûra tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigràþinti natûraþemës sklypas yra uþstatytas arba jam yra konkretus visuomenës poreikis.

Kol nëra parengtas detalusis planas, apie konkretø visuomenës poreiká þe-mës sklypui turëtø bûti sprendþiama pagal bendràjá miesto planà. Todël teismasturëtø iðreikalauti miesto bendrojo plano dalá, kurioje yra pageidaujami susigrà-þinti natûra þemës sklypai, pareikalauti ið Panevëþio miesto savivaldos institucijøkitø árodymø apie konkretaus visuomenës poreikio buvimà þemës sklypams, pla-ne (b.l. 142) paþymëtiems 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ásta-tymo 140 str. 1 d. 4 p., teismas

n u t a r i a :

184

Panevëþio apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 2 d. spren-dimo dalá, kuria atmestas pareiðkëjø praðymas ápareigoti Panevëþio apskrities vir-ðininko administracijà atkurti nuosavybës (natûra) teises á þemës sklypus, plane(b.l. 142) paþymëtus 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 numeriais, panaikinti ir perduoti bylàpirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo.


1.3.4.2. Dël ágaliotø institucijø vengimo ar vilkinimo atliktijø kompetencijai priskirtus veiksmus iki sprendimo

dël nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimopriëmimo apskundimo tvarkos

Pagal Þemës reformos ástatymo 18 straipsnio 1 dalá iðankstinë ginèø nagri-nëjimo ne teisme tvarka iki priimant sprendimà dël nuosavybës teisiø á þemæ atkûri-mo taikoma ginèams, kurie kyla dël institucijø (pareigûnø) jau atliktø konkreèiøveiksmø (priimtø sprendimø), susijusiø su nuosavybës teisiø á þemæ atkûrimu,suformuojant þemënaudà, parengiant dokumentus þemës privatizavimui ir nuo-mai, kai pareiðkëjas su ðiais sprendimais nesutinka.

Tais atvejais, kai valstybës ar savivaldybës institucija (pareigûnas) iki spren-dimo dël nuosavybës teisiø atkûrimo priëmimo procese vengia atlikti jø kompe-tencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia terito-rijos detaliojo plano, gràþintino þemës sklypo plano ir panaðiai), toks neveikimasskundþiamas tiesiogiai teismui, netaikant iðankstinio ginèo nagrinëjimo ne teis-me stadijos, vadovaujantis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktø nuostatomis.

Administracinë byla Nr. AS4 –172/2002

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: N. Piðkinaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), R. Pilièiausko ir A. Ta-minsko,

apeliacine raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo pareiðkëjos Z. Kaluginos at-skiràjá skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. kovo 6 d.nutarties ir

n u s t a t ë :

185

Pareiðkëja Z. Kalugina kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà,praðydama ápareigoti:

1) Vilniaus miesto savivaldybæ parengti per 3 mënesius nuo teismo spren-dimo ásiteisëjimo dienos teritorijos detaløjá planà, suformuoti 1439 kv.m plotoþemës sklypà Vilniuje, Kedrø g. 12, nustatant jo naudojimo sàlygas ir apriboji-mus;

2) Vilniaus apskrities virðininko administracijà atkurti nuosavybës teises á1439 kv.m ploto þemës sklypà Vilniuje, Kedrø g. 12, valdytà J. Klimo asmeninësnuosavybës teise.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. kovo 6 d. nutartimi pa-reiðkëjos skundà paliko nenagrinëtà, konstatuodamas, kad pareiðkëja nepasinau-dojo ikiteismine ginèo sprendimo tvarka ir nesikreipë su skundu á Nacionalinæþemës tarybà. Tokià iðvadà pirmosios instancijos teismas grindþia Þemës refor-mos ástatymo 18 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. rugsëjo 29 d.nutarimo Nr. 1057 „Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos ir sàlygø“ 122 p.,kuriuose, teismo nuomone, nurodoma, kad ginèus dël ágaliotø institucijø sprendi-mø, veiksmø, neveikimo, susijusiø su nuosavybës teisiø atkûrimu, nagrinëja ap-skrièiø virðininkai, jø apsvarstytus praðymus ir skundus perþiûri Vyriausybës ága-liota institucija (Nacionalinë þemës taryba). Pastarosios sprendimai gali bûti skun-dþiami teismui.

Atskiruoju skundu pareiðkëja praðo teismo nutartá panaikinti ir bylà perduo-ti pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið esmës. Pareiðkëjos nuomone, teismasnetinkamai aiðkino Þemës reformos ástatymo 18 str. 2 d. nuostatà ir netinkamaitraktavo jos (pareiðkëjos) skundo esmæ. Teismui skundþiamas valstybës pareigû-nø neveikimas, o teisës normos, kuriomis vadovavosi teismas, tokio pobûdþioskundams nenumato iðankstinës ginèo sprendimo tvarkos.

Teisëjø kolegija


Atskirasis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikë ir aiðkino procesinës teisës

normas, palikdamas skundà nenagrinëtà, priëmë neteisëtà procesiná sprendimà.Nutartis naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinëti iðesmës (ABTÁ 142 str. 1 d., 148 str.).

Administraciniø bylø teisenos ástatymo 103 str. 1 d. 1 p. nustato vienà iðpagrindø, kuriam esant, teismas skundà palieka nenagrinëtà. Tai – kreipimasis áteismà nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos iðankstinio bylos nagrinëji-mo ne per teismà tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

186

Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjáturtà atkûrimo ástatymas nustato sprendimø dël nuosavybës teisiø atkûrimo ap-skundimo tvarkà ir terminus ir nereglamentuoja ginèø, iðkilusiø iki sprendimopriëmimo procese nagrinëjimo tvarkos (17–19 str.). Vyriausybës 1997 m. rug-sëjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybësteisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos irsàlygø“ patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ágyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarkos)122 punktas, nustatydamas, kad skundams, susijusiems su nuosavybës teisiø áþemæ, miðkà, vandens telkinius atkûrimu, iki apskrities virðininko sprendimodël nuosavybës teisiø atkûrimo priëmimo taikoma iðankstinë ginèo sprendimone teisme nagrinëjimo tvarka, kartu nurodo, kad tokie ginèai nagrinëjami Lietu-vos Respublikos þemës reformos ástatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagalsavo turiná minëtos normos dispozicija – blanketinë, nekonkretizuojanti tokiatvarka nagrinëjamø ginèø, o siunèianti á kità norminá aktà – Þemës reformosástatymà. Ðio ástatymo 18 str. nustato, kad apskrièiø virðininkai ir Vyriausybëságaliota institucija nagrinëja skundus dël þemës reformos metu suformuotø þe-mënaudø tinkamumo, þemës privatizavimui ir nuomai parengtø dokumentø beiástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimø neatitikimo. Aiðkinant ðià normà, dary-tina iðvada, kad ástatymo leidëjas konkreèiai apibrëþë ikiteismine ginèo spren-dimo tvarka nagrinëjamø ginèø ratà. Pagal ðià nuostatà tokia tvarka gali bûtiskundþiamas jau atliktas konkretus pareigûnø (institucijø) veiksmas, suformuo-jant þemënaudas ir parengiant dokumentus þemës privatizavimui ir nuomai.Kitokiø ginèø nagrinëjimo ikiteismine ginèo sprendimo tvarka ástatymas nenu-stato. Þemës reformos ástatymo 18 str. norma priskirtina vieðajai teisei ir pleèia-mai neaiðkinama. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiðkino teisës nor-mas ir nepagrástai iðplëtë nagrinëjamø ikiteismine ginèo sprendimo tvarka skundøratà.

Kadangi Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimoástatymas, Þemës reformos ástatymas ir poástatyminis aktas – Lietuvos Respub-likos Vyriausybës 1997 m. rugsëjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dël Lietuvos Res-publikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ásta-tymo ágyvendinimo tvarkos ir sàlygø“ nereglamentuoja skundø dël valstybësinstitucijø ar jø pareigûnø neveikimo, atkuriant nuosavybës teises á iðlikusá ne-kilnojamàjá turtà, tvarkos ir sàlygø, todël taikytinas ðiems teisës aktams specia-lus – Administraciniø bylø teisenos ástatymas, kurio 15 str. 1 d. 1 ir 2 p. suteikiapareiðkëjui teisæ skøsti valstybinio ar savivaldybiø administravimo subjektø at-sisakymà atlikti jø kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimà atlikti tokiusveiksmus tiesiogiai teismui (ABTÁ 4 str. 4 d., 22 str. 3 d.).

187

Teisëjø kolegija daro iðvadà, kad pagal Þemës reformos ástatymo 18 str. 1 d.iðankstinë ginèø nagrinëjimo ne teisme tvarka iki priimant sprendimà dël nuosa-vybës teisiø á þemæ atkûrimo taikoma ginèams, kurie kyla dël institucijø (pareigû-nø) jau atliktø konkreèiø veiksmø (priimtø sprendimø), susijusiø su nuosavybësteisiø á þemæ atkûrimu, suformuojant þemënaudà, parengiant dokumentus þemësprivatizavimui ir nuomai, kai pareiðkëjas su ðiais sprendimais nesutinka.

Tais atvejais, kai valstybës ar savivaldybës institucija (pareigûnas) iki spren-dimo dël nuosavybës teisiø atkûrimo priëmimo procese vengia atlikti jø kompe-tencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritori-jos detaliojo plano, gràþintino þemës sklypo plano ir panaðiai) toks neveikimasskundþiamas tiesiogiai teismui, netaikant iðankstinio ginèo nagrinëjimo ne teismestadijos, vadovaujantis ABTÁ 15 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenosástatymo 151 str. 4 d., 152 str., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Z. Kaluginos atskiràjá skundà patenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartá panai-

kinti ir bylà perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið esmës.Nutartis neskundþiama.

1.3.5. Dël pensijø

1.3.5.1. Dël pareigûno pensijos indeksavimo

Pareigûnø pensijos yra reglamentuojamos specialiu ástatymu, todël jomsnegali bûti tiesiogiai taikomos Valstybinio socialinio draudimo pensijø ástaty-mo nuostatos, skirtos pensijø, mokamø pagal ðá ástatymà, indeksavimui.

Gyventojø pajamø garantijø ástatymas numato teisæ gauti indeksuotà pen-sijà, taèiau Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugsëjo 27 d. nutarimu Nr. I–619,iðaiðkinanèiu ðio ástatymo taikymà, teisë kompensuoti prarastas pajamas taippat suteikta Vyriausybei, pavedant jai tai daryti atskirais Vyriausybës nutari-mais. Todël teisë á pareigûno pensijos indeksavimà (kompensavimà) gali atsi-rasti nuo atitinkamo ðiuo klausimu Vyriausybës nutarimo priëmimo momento,o nesant tokio atskiro Vyriausybës nutarimo ðiuo konkreèiu klausimu, neatsi-randa ir teisë gauti indeksuotà pareigûno pensijà.


188

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Baranovo, S. Gu-dyno, B. Janavièiûtës ir R. Pilièiausko,

sekretoriaujant Þ. Steponavièienei,dalyvaujant pareiðkëjui P. Semënui, pareiðkëjo atstovui V.J. Bacevièiui,atsakovo atstovei J. Trakimavièienei,teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pa-

reiðkëjo P. Semëno apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administracinio teis-mo 2001 m. gruodþio 28 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjas P. Semënas kreipësi á teismà, praðydamas VRM sekretoriaus2001 m. liepos 17 d. sprendimà dël atsisakymo indeksuoti pareigûnø ir kariø vals-tybinæ pensijà pripaþinti neteisëtu, ápareigoti atsakovà uþ laikotarpá nuo 1995 m.sausio 1 d. iki teismo sprendimo priëmimo indeksuoti 1974 m. jam paskirtà VRMpareigûno pensijà uþ iðtarnautus VRM sistemoje metus ir priteisti ið atsakovo uþðá laikotarpá neiðmokëtà indeksuotos pensijos dalá. Pareiðkëjas nurodo, kad atsa-kovas mokamos pensijos nuo 1995 m. sausio 1 d. neindeksuoja nepagrástai irneteisëtai, paþeisdamas jo konstitucinæ teisæ gauti Lietuvos Respublikos ástaty-mais nustatyto dydþio pensijà. Kadangi Vidaus reikalø, Specialiøjø tyrimø tarny-bos, valstybës saugumo, kraðto apsaugos, prokuratûros, Kalëjimø departamento,jam pavaldþiø ástaigø bei valstybës ámoniø pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijøástatymas (toliau – Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymas) paskirtø ikiLietuvos Nepriklausomybës paskelbimo pensijø perskaièiavimo ir indeksavimonereglamentuoja, o Vyriausybës 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintøVidaus reikalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos bei prokuratûros sistemø pa-reigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø (toliau – Parei-gûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatai) 31 p. 1974 me-tais paskirtos pensijos indeksavimui netaikytinas, jam 1974 m. paskirta VRM pa-reigûno uþ iðtarnautus VRM sistemoje metus pensija nuo 1995 m. sausio 1 d. turibûti indeksuota taikant Gyventojø pajamø garantijø ástatymo 5 str., Valstybiniosocialinio draudimo pensijø ástatymo (toliau – VSDP ástatymo) 50 str. nuostatasbei Vyriausybës nutarimus (1994 m. gruodþio 13 d. Nr. 1319, 1995 m. vasario 6 d.Nr. 188, 1995 m. rugsëjo 11 d. Nr. 1213, 1995 m. gruodþio 28 d. Nr. 1635, 1996 m.

189

spalio 25 d. Nr. 1242, 1997 m. sausio 27 d. Nr. 59, 1997 m. spalio 31 d. Nr. 1208,1998 m. balandþio 1 d. Nr. 382), kuriais 1995–2001 m. laikotarpiu reglamentuo-jamas mënesinës bazinës pensijos dydþio kitimas.

Atsakovas atsiliepime á skundà (b.1.15–16) nurodë ir atstovë teisme paaið-kino, kad pareiðkëjui indeksuoti pareigûnø ir kariø valstybinæ pensijà VSDP ásta-tyme nustatyta tvarka nëra teisinio pagrindo, nes pagal ðá ástatymà indeksuojamosvisos, iðskyrus pareigûnø ir kariø, valstybinës pensijos, neperskaièiuotos á valsty-binio socialinio draudimo senatvës ar invalidumo pensijas, iðtarnauto laiko pensi-jas. Ðio ástatymo 45 str. 4 d. nustatyta, jog pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijøperskaièiavimo tvarkà nustato Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymas.Pareiðkëjo teiginys, kad dël pensijos indeksavimo jo atþvilgiu taikytinas bendra-sis VSDP ástatymas, nes Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymas to nere-guliuoja, nepagrástas. Ástatymø analogija taikoma, kai tam tikras visuomeninis san-tykis nereguliuojamas ið viso, o pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø santykiusreguliuoja specialusis Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymas ir poástaty-minis aktas – Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuosta-tai. Be to, Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatyme konkreèiai nurodoma,kokiais atvejais turi bûti taikomas VSDP ástatymas. Pareigûnø ir kariø valstybinëspensijos perskaièiuojamos ðiø teisës aktø nustatyta tvarka. Pagal Pareigûnø ir ka-riø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø 28–33 p., kadangi pareiðkë-jas á pensijà iðëjo iki 1991 m. liepos 1 d., jam paskirta ir mokama pensija pagalPareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymà neperskaièiuojama, o indeksuoja-ma taikant specialiuosius teisës aktus – Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijøástatymà ir Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatus, one bendràjá VSDP ástatymà. Pareiðkëjui mokama pensija nuo 1995 m. sausio 1 d.neindeksuojama todël, kad nëra priimtas Vyriausybës nutarimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. gruodþio 28 d. sprendi-mu pareiðkëjo Petro Semëno skundà dël VRM sekretoriaus 2001 m. liepos 17 d.sprendimo pripaþinimo neteisëtu ir jo reikalavimà dël Vidaus reikalø ministerijosápareigojimo uþ laikotarpá nuo 1995 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priëmi-mo indeksuoti 1974 m. jam paskirtà ir mokamà VRM pareigûno pensijà ir indek-suotos pensijos dalies uþ ðá laikotarpá priteisimo, atmetë. Teismas konstatavo, kadspecialusis ástatymas, reglamentuojantis pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø sky-rimà Vidaus reikalø sistemos pareigûnams, yra 1994 m. gruodþio 13 d. Vidausreikalø, Specialiøjø tyrimø tarnybos, valstybës saugumo, kraðto apsaugos, proku-ratûros, Kalëjimø departamento, jam pavaldþiø ástaigø bei valstybës ámoniø pa-reigûnø ir kariø valstybiniø pensijø ástatymas Nr. I–693 (ásigaliojo 1995 m. sausio1 d.). Ðio ástatymo l str. l d. nurodyta, kad teisæ pagal ðá ástatymà gauti valstybinæpareigûnø ir kariø pensijà turi Vidaus reikalø ministerijos, policijos, Valstybës

190

sienos apsaugos tarnybos ir kitø vidaus reikalø ástaigø pareigûnai, vidaus tarny-bos daliniø karininkai, liktinës tarnybos puskarininkiai ir kareiviai (l p.), Specia-liøjø tyrimø tarnybos pareigûnai (2 p.), profesinës karo tarnybos kariai (3 p.),Valstybës saugumo departamento sistemos pareigûnai (4 p.), prokuratûros parei-gûnai (5 p.), Kalëjimø departamento, jam pavaldþiø ástaigø bei valstybës ámoniøpareigûnai (6 p.).

Bylos medþiaga nustatyta, kad pareiðkëjui 1974 m. rugpjûèio 15 d. pensijauþ iðtarnautus VRM sistemoje metus paskirta pagal tuo metu galiojusá TSRS Mi-nistrø Tarybos 1960 m. vasario 17 d. nutarimà Nr. 168 (pensijos byla Nr. 69/5644, b.l. 1).

Vyriausybë 1991 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 281 „Dël Lietuvos Respubli-kos prokuratûros, vidaus reikalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos sistemø,aukðèiausiosios tarybos apsaugos skyriaus darbuotojø, pareigûnø ir kariø pensi-nio aprûpinimo tvarkos“ (Vyriausybës nutarimu Nr. 1156 nuo 1995 m. sausio 1 d.neteko galios) 2.2 p. nustatë, kad pensijos, paskirtos iki 1991 m. liepos 1 d., palie-kamos anksèiau paskirtø dydþiø. Nuo 1995 m. sausio 1 d. ásigaliojusio Pareigûnøir kariø valstybiniø pensijø ástatymo 16 str. 2 d. nustato, kad ðio ástatymo nustatytatvarka pareigûnø ir kariø valstybinës pensijos neskiriamos nestojusiems tarnautiarba nepriimtiems á vidaus reikalø <....> sistemà asmenims. Pagal paminëto ástaty-mo 12 str. 1, 2 d. nuostatas Vidaus reikalø ministerija, skirdama ir mokëdamakariø ir pareigûnø valstybines pensijas, vadovaujasi ðiuo ástatymu bei Vyriausy-bës patvirtintais Kariø ir pareigûnø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimonuostatais.

Ið Vyriausybës 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintø Vidaus rei-kalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos bei prokuratûros sistemø pareigûnø irkariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø 28–33 p. matyti, kad vi-daus reikalø sistemos pensininkams, iðëjusiems á pensijà iki 1991 m. liepos 1 d.,paskirtos pensijos ne perskaièiuojamos, o indeksuojamos Vyriausybës nutarimønustatyta tvarka. Ið pareiðkëjo pensijos bylos bei ðaliø paaiðkinimø nustatyta, kadatsakovas pareiðkëjui mokamà VRM pareigûno iðtarnautø metø pensijà pagal iki1995 m. sausio 1 d. priimtus Vyriausybës nutarimus indeksavo, o nuo 1995 m.kovo mënesio pareiðkëjui kiekvienà mënesá moka po 236,08 Lt neindeksuotà pen-sijà (pensijos byla Nr. 69/5644, b.l. 3–5, 38–42, 43–49).

Ið atsakovo pareiðkëjui pateiktø atsakymø, 1997–1999 m. susiraðinëjimo suVyriausybe, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Finansø ministerija (b.l. 7,administracinë byla Nr. I6–678/2001, b.l. 12, VAGK byla. Nr. 2000/03–57, b.l. 4,25–49), atsakovo atstovës paaiðkinimo nustatyta, kad atsakovas mokëti pareiðkë-jui Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø 33 p.,t.y. Vyriausybës nustatyta tvarka, indeksuotà Vidaus reikalø sistemos pareigûno

191

pensijà neatsisako, taèiau jos nemoka todël, kad Pareigûnø ir kariø valstybiniøpensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø 33 p. minima Tvarka nëra patvirtinta. Toneneigia ir pareiðkëjas, praðydamas dël jam 1974 m. paskirtos VRM pareigûnopensijos uþ tarnybà indeksavimo nuo 1995 m. sausio 1 d. taikyti Gyventojø paja-mø garantijø ástatymo 5 str., VSDP ástatymo 50 str. nuostatas bei Vyriausybës nu-tarimus (1994 m. gruodþio 13 d. Nr. 1319, 1995 m. vasario 6 d. Nr. 188, 1995 m.rugsëjo 11 d. Nr. 1213, 1995 m. gruodþio 28 d. Nr. 1635, 1996 m. spalio 25 d.Nr. l242, 1997 m. sausio 27 d. Nr. 59, 1997 m. spalio 31 d. Nr. l208, 1998 m.balandþio 1 d. Nr. 382).

Gyventojø pajamø garantijø ástatymo 5 str. átvirtinta bendra nuostata, kadpastovios iðmokos, tarp jø pensijos, indeksuojamos. Taèiau pagal atskirus ásta-tymus skiriamø ir mokamø pensijø indeksavimas nustatytas skirtingais teisësaktais. Pareiðkëjui teisë gauti indeksuotà Vidaus reikalø sistemos pareigûno pensi-jà kyla ið jau minëto Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimonuostatø 33 p.

1994 m. liepos 18 d. Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymasNr. I–549 pareiðkëjui taikytinas tik kaip senatvës pensijos gavëjui, kurià pareið-këjas ið VSDFV teritorinio skyriaus gauna kartu su atsakovo mokama VRM pa-reigûno pensija uþ iðtarnautus metus (VAGK byla, Nr. 2000/03–57, b.1. 39–40).Vadovaujantis Valstybiniø pensijø ástatymo l str. 3 d., Pareigûnø ir kariø valstybi-niø pensijø ástatymo 12 str. 1, 2 d., 16 str. 2 d., Pareigûnø ir kariø valstybiniøpensijø skyrimo ir mokëjimo nuostatø 28–33 p., laikytina, kad asmenims, ku-riems pensijos uþ tarnybà VRM sistemoje buvo paskirtos iki 1991 m. liepos 1 d.,turi bûti mokamos, taip pat ir indeksuojamos pagal specialiuosius pareigûnø irkariø valstybiniø pensijø skyrimà ir mokëjimà reglamentuojanèius teisës aktus,todël pareiðkëjo teiginys dël Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo50 str., kuris taikytinas valstybiniø socialinio draudimo pensijø gavëjams, taiky-mo jam mokamai pensijai nuo 1995 m. sausio 1 d. indeksuoti laikytinas nepagrástu.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas praðo teismo 2001 m. gruodþio 28 d. spren-dimà panaikinti ir priimti naujà sprendimà, tenkinantá jo reikalavimus. Nurodo,kad teismo sprendimas yra nepagrástas ir neteisëtas, nes teismas neteisingai iðaið-kino ir taikë teisës aktus, reglamentuojanèius pareiðkëjo pensijos mokëjimo irindeksavimo tvarkà. Teigia, kad 1994 m. gruodþio 13 d. Pareigûnø ir kariø valsty-biniø pensijø ástatymas nenumato pensijø skyrimo, jø mokëjimo, indeksacijos,pensijø mokëjimo socialiniø garantijø, iðëjusiems á pensijà ið LTSR Vidaus reika-lø sistemos, todël ðio ástatymo poástatyminiu aktu Vyriausybës 1995 m. sausio 20 d.nutarimu Nr. 83 patvirtintø Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mo-këjimo nuostatø 33 p. pareiðkëjo pensijos indeksacijai netaikytinas, nes tai prieðta-rauja paèiai ástatymo sampratai ir CK 1.3 str. 3 d., kur nurodyta, kad Vyriausybës

192

nutarimai ir kitø valstybës institucijø teisës aktai civilinius santykius gali regla-mentuoti tik tiek, kiek ástatymo numatyta. Pareiðkëjas mano, kad vadovaujantisCPK 11 str. 4 d. iðkilusá ginèà reikia reguliuoti pagal 1994 m. liepos 18 d. Valsty-biniø socialinio draudimo pensijø ástatymà, nes jis vienintelis reglamentuoja pa-reiðkëjo keliamus klausimus pagal 42, 45, 49, 50 str. nuostatas.

Apeliacinio skundo papildyme ágaliotas pareiðkëjo atstovas nurodo, kad pen-sija pareiðkëjui priklauso pagal 1990 m. rugsëjo 27 d. Gyventojø pajamø garanti-jø ástatymo 5 str., kuriame numatyta, kad valstybë garantuoja, jog pensijos, kin-tant pragyvenimo lygiui, visiems pensininkams indeksuojamos, netaikant jokiøapribojimø nei jø profesiniu, nei politiniu poþiûriu. Taip pat teigia, kad teismassavo 2001 m. gruodþio 28 d. sprendimu paþeidë pareiðkëjo teises á tinkamà proce-sà, nes Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 6 str.1 d. nustatyta, kad kiekvienas pilietis turi teisæ, kad jo byla bûtø nagrinëjamalygybës sàlygomis, pagal ástatymà sudaryto nepriklausomo ir neðaliðko teismo.

Atsakovas atsiliepime á skundà praðo skundà atmesti, o teismo 2001 m.gruodþio 28 d. sprendimà palikti nepakeistà. Nurodo, kad Pareigûnø valstybi-niø pensijø ástatymas reglamentuoja ne tik po ðio ástatymo ásigaliojimo paskirtøpareigûnø valstybiniø pensijø skyrimo, mokëjimo bei nutraukimo teisinius santy-kius, bet ir iki nurodyto ástatymo paskirtø ir mokamø pareigûnø valstybiniø pen-sijø skyrimo, mokëjimo bei nutraukimo teisinius santykius, todël pareiðkëjuimokamos pensijos teisinio reguliavimo klausimai turëtø bûti sprendþiami pagalPareigûnø valstybiniø pensijø ástatymà. Pareigûnø valstybiniø pensijø perskaièia-vimo tvarka átvirtinta Pareigûnø ir kariø valstybiniø pensijø skyrimo ir mokëjimonuostatø 28–35 punktuose, o minëtø Nuostatø 33 punkte nustatyta, kad vidausreikalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos bei prokuratûros sistemø pensinin-kams, kurie iðëjo á pensijà iki datø, nurodytø 31 ir 31.3 punktuose, paskirtospensijos neperskaièiuojamos – jos indeksuojamos Vyriausybës nutarimø nustaty-ta tvarka. Atsiþvelgiant á tai, kad P. Semënas iðëjo á pensijà iki datos, nurodytosminëtø Nuostatø 31 p., konstatuotina, kad paskirta ir mokama jam pensija ne-perskaièiuojama pagal Pareigûnø valstybiniø pensijø ástatymà, o indeksuojamanuostatø nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodë, kad pareiðkëjui mokamàpensijà Vidaus reikalø ministerija indeksavo pagal iki 1995 m. sausio 1 d. priim-tus Vyriausybës nutarimus, taèiau po Pareigûnø valstybiniø pensijø ástatymo ásiga-liojimo Vyriausybë nëra priëmusi nutarimo dël ðiø pensijø indeksavimo tvarkos,todël nëra teisinio pagrindo indeksuoti ðias pensijas.

Apeliacinis skundas atmetamas.Byloje nustatyta, kad pareiðkëjui uþ iðtarnautà laikà vidaus reikalø siste-

moje 1974 m. rugpjûèio 15 d. buvo paskirta pensija pagal tuo metu galiojusáTSRS Ministrø Tarybos 1960 m. vasario 17 d. nutarimà Nr. 168. Ði pensija,

193

nustojus Lietuvos Respublikos teritorijoje taikyti minëtà TSRS Ministrø Tarybosnutarimà, pareiðkëjui buvo mokama pagal Vyriausybës 1991 m. liepos 17 d.nutarimà Nr. 281, kuriuo pareiðkëjui iðmokama pensija buvo priskirta prokuratû-ros, vidaus reikalø, valstybës saugumo, kraðto apsaugos sistemø pareigûnø pen-sijø kategorijai.

Tokios rûðies pensijà pareiðkëjui atsakovas tebemoka iki ðiol ir po 1994 mgruodþio 13 d. ástatymo Nr. I–693 ásigaliojimo, kuris reguliuoja ðios rûðies pensi-jø mokëjimo tvarkà ir sàlygas.

Ið pareiðkëjo skundo turinio teismui matyti, jog jis nereikalauja, kad jambûtø mokama kitos rûðies pensija. Jis ðiuo atveju tik nurodo, kad ði pensija jamturi bûti indeksuojama pagal Gyventojø pajamø garantijø ir Valstybinio socialiniodraudimo pensijø ástatymus.

Kadangi skundo teismui ribos ir sudaro bylos nagrinëjimo dalykà, tai ðioseribose byla ir yra revizuojama apeliacine tvarka, t.y. nespræstini klausimai, kokiosrûðies ir dydþio pensijà apeliantas turëjo teisæ gauti ir pan.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijø ástatymà yra skiriamos trijørûðiø pensijos: senatvës, invalidumo ir naðlaièiø (ðio ástatymo 4 str.).

Kadangi pareiðkëjui yra mokama ne ðiø rûðiø pensija, o speciali, reguliuoja-ma kitu ástatymu, tai jam negali bûti tiesiogiai taikomos Valstybinio socialiniodraudimo pensijø ástatymo nuostatos, skirtos pensijø, mokamø pagal ðá ástatymà,indeksavimui.

Kaip minëta, pareiðkëjui mokamos pensijos mokëjimo tvarkà ir sàlygas re-guliuoja 1994 m. gruodþio 13 d. ástatymas Nr. I–693.

Ið ðio ástatymo matyti, kad jis nereguliuoja pareiðkëjui mokamos (neper-skaièiuotos) pensijos indeksavimo tvarkos.

Tokia teisë nustatyti indeksavimo tvarkà ðio ástatymo 12 str. 2 d. deleguotaVyriausybei (Nuostatø, patvirtintø 1995 m. sausio 20 d. Vyriausybës nutarimuNr. 83, 33 punktas).

Gyventojø pajamø garantijø ástatymo II skyrius nors ir numato teisæ gautiindeksuotà pensijà, taèiau Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugsëjo 27 d. nutari-mu Nr. I–619, iðaiðkinanèiu ðio ástatymo taikymà, teisë prarastas pajamas kom-pensuoti yra suteikta taip pat Vyriausybei, pavedant jai tai daryti atskirais Vyriau-sybës nutarimais.

Taigi pareiðkëjui teisë á pensijos indeksavimà (kompensavimà) gali atsirastinuo atitinkamo ðiuo klausimu Vyriausybës nutarimo priëmimo momento.

Byloje nustatyta, kad Vyriausybë nuo 1995 m. nutarimo dël pareiðkëjui mo-kamos pensijos indeksavimo (kompensavimo) nëra priëmusi.

Todël nesant atskiro Vyriausybës nutarimo ðiuo konkreèiu klausimu, neatsi-rado ir teisë pareiðkëjui gauti indeksuotà pensijà.

194

Esant ðioms aplinkybëms teismo sprendimas ið esmës yra pagrástas, dël totenkinti apeliaciná skundà nëra pagrindo.


n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodþio 28 d. sprendi-mà palikti nepakeistà, o P. Semëno apeliaciná skundà atmesti.


1.3.6. Kitos ginèo administracinës bylos

1.3.6.1. Dël bendradarbiavimo su buvusios SSRSspecialiosiomis tarnybomis

Tarpþinybinës komisijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos asmenø, slaptabendradarbiavusiø su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos,prisipaþinimo, áskaitos ir prisipaþinusiøjø apsaugos ástatymo 4 straipsnio 2 dalies1 punktà vertina asmenø, slapta bendradarbiavusiø su buvusios SSRS specialio-siomis tarnybomis, veiklà, iðvada asmens veiklos vertinimo lape konstatuojanti faktà,kad asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis,sukelia teisines pasekmes tam asmeniui. Tokia iðvada komisija vadovaujasi pri-imdama nutarimà vieðai paskelbti apie asmens slaptà bendradarbiavimà subuvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Todël tokio akto (komisijos iðvados)teisëtumo ir pagrástumo tyrimas patenka á administraciniø teismø kompetencijàpagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 straipsná.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iðplëstinë teisëjø kolegija, su-sidedanti ið teisëjø: S. Gudyno (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), G. Kryþevi-èiaus, R. Pilièiausko, B. Janavièiûtës ir N. Piðkinaitës,

sekretoriaujant L. Èesnavièienei,dalyvaujant pareiðkëjui E. Þièkui, pareiðkëjo atstovui advokatui V. Sviderskiui,atsakovo atstovams T.B. Burauskaitei, Z. Bondzinskui ir R. Martinkënui,treèiojo suinteresuoto asmens atstovui V. Zagorskui,

195

teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pa-reiðkëjo Egidijaus Þièkaus apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos administra-cinio teismo 2001 m. spalio 31 d. sprendimo.

Kolegija, iðnagrinëjusi bylà,

n u s t a t ë :

Tarpþinybinë komisija 2000 m. rugsëjo 12 d. pareiðkëjo E. Þièkaus asmensvertinimo lape konstatavo faktà, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRSspecialiosiomis tarnybomis – Valstybës saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Mi-nistrø Tarybos ir tà paèià dienà priëmë nutarimà paminëtà faktà vieðai paskelbtiValstybës þiniose.

Pareiðkëjas praðë panaikinti Tarpþinybinës komisijos asmens vertinimo la-pe konstatuotà faktà, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialio-siomis tarnybomis – Valstybës saugumo komitetu prie Lietuvos SSR MinistrøTarybos, ir nutarimà, kuriuo ðá faktà nutarta vieðai paskelbti. Pareiðkëjas nurodë,kad jis nebuvo supaþindintas su Komisijos darbo reglamentu ir jos turima me-dþiaga, todël neturëjo galimybës pateikti ðiai Komisijai argumentuotus atsikirti-mus. Jis nei þodþiu, nei raðtu nebuvo ásipareigojæs slapta vykdyti Valstybës sau-gumo komiteto prie Lietuvos SSR Ministrø Tarybos uþduotis ar pavedimus, sà-moningai su ðia tarnyba nebendradarbiavo. Atsakovas árodymø apie jo bendra-darbiavimà nepateikë, savo sprendimø nemotyvavo, o tik asmens vertinimo lapekonstatavo faktà, kad jis bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tar-nybomis. Ðá faktà Komisija nustatë jo paties paaiðkinimø pagrindu, nors savo pa-aiðkinimuose jis neigë bet koká bendradarbiavimà su buvusios SSRS specialiosio-mis tarnybomis. Dël to, pareiðkëjo manymu, ginèijamas nutarimas yra nepagrás-tas, nes grindþiamas nepagrásta ir neteisëta iðvada asmens veiklos vertinimo lape.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. spalio 31 d. sprendimupareiðkëjo reikalavimà pripaþinti Tarpþinybinës komisijos 2000 m. rugsëjo 12 d.pareiðkëjo asmens veiklos vertinimo lape nustatytà faktà, kad jis slapta bendra-darbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Valstybës saugumo ko-mitetu prie Lietuvos SSR Ministrø Tarybos, nepagrástu ir já panaikinti atmetë kaipnepagrástà. Bylà dël kito reikalavimo nutraukë. Teismas konstatavo, kad Komisi-jos darbo reglamente asmens veiklos vertinimo lapas nenumatytas kaip atskirasprocesinis dokumentas. Jo apskundimas nereglamentuotas. Sprendimas dël as-mens pripaþinimo slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tar-nybomis priimtas ne nutarimu, o balsavimu asmens veiklos vertinimo lape ir ðislapas nëra administracinis aktas. Jis nepaþeidþia pareiðkëjo teisiø ar teisëtø interesøir nesukelia teisiniø pasekmiø. Be to, teismas konstatavo, kad raðytiniai árodymai,liudytojø V. Gulbino, V. Sauslio, R. Maldþiûno ir R. Matiuko parodymai tvirtina,

196

jog pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarny-bomis. Todël ginèijama iðvada yra pagrásta.

Nutraukdamas bylà dël reikalavimo panaikinti nutarimà vieðai paskelbti,kad pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarny-bomis, teismas konstatavo, kad dël ðio reikalavimo Lietuvos vyriausiasis admi-nistracinis teismas 2001 m. liepos 3 d. priëmë sprendimà. Sprendimas priimtasdël ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu. Sprendi-mas ásiteisëjæs. Todël byla dël ðio reikalavimo nutrauktina.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas praðë Vilniaus apygardos administracinioteismo 2001 m. spalio 31 d. sprendimà panaikinti ir priimti naujà sprendimà, ku-riuo pripaþinti nepagrástu ir panaikinti Komisijos nustatytà faktà, kad jis slaptabendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Atnaujinti proce-sà Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinëje byloje Nr. A4–623/2001 ir panaikinti Tarpþinybinës komisijos 2000 m. rugsëjo 12 d. nutarimà,kuriuo nustatyta, kad pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS spe-cialiàja tarnyba – Valstybës saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrø Tary-bos, ir nutarta apie tai vieðai paskelbti Valstybës þiniose. Pareiðkëjas nurodë, kadTarpþinybinës komisijos darbo reglamentas nebuvo paskelbtas, todël ðio regla-mento pagrindu padaryta iðvada apie jo bendradarbiavimà su buvusios SSRS spe-cialiosiomis tarnybomis yra neteisëta. Teismo argumentas, kad asmens veiklosvertinimo lapas nenumatytas kaip atskiras procesinis dokumentas ir jo apskundi-mas nereglamentuotas, prieðtarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2001 m. liepos 3 d. sprendimo iðvadoms. Teismas nekvietë á posëdá liudytojø, orëmësi kitoje byloje duotais jø parodymais. Taip paþeidë Lietuvos ABTÁ 79 str. 2 d.reikalavimus. Pareiðkëjo atsakymø á anketos klausimus turinys nepatvirtina joslapto bendradarbiavimo fakto. Faktà, kad jis bendradarbiavo su KGB „Staèio-ko“ slapyvardþiu, patvirtino tik V. Gulbinas. Be to, ðis liudytojas teisme patvirti-no, kad pareiðkëjas nei þodþiu, nei raðtu neásipareigojo slapta vykdyti uþduoèiø arpavedimø. Tokiø uþduoèiø ar pavedimø pareiðkëjas nebuvo gavæs ir jø nevykdë.Liudytojo R. Matiuko parodymai patvirtina, kad pareiðkëjas be jo sutikimo ir jamneþinant buvo áformintas kaip bendradarbiaujantis su KGB.

Atsikirtimu á apeliaciná skundà atsakovas praðë Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo 2001 m. spalio 31 d. sprendimà palikti nepakeistà, o pareiðkëjoapeliaciná skundà atmesti. Atsakovas nurodë, kad Tarpþinybinës komisijos darboreglamentas yra skirtas tik ðios komisijos darbui organizuoti. Jis nëra norminisaktas, todël já neprivaloma vieðai paskelbti. Nuostatø, dël tarpþinybinës komisi-jos priimamø sprendimø skelbti duomenis apie slaptà asmenø bendradarbiavimàsu buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nëra.

Apeliacinis skundas ið esmës atmestinas.

197

Atnaujinti procesà pareiðkëjas praðo kitoje byloje. Toká praðymà jis galipaduoti Lietuvos ABTÁ nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-mo iðnagrinëtoje byloje. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimø, kurienebuvo pareikðti nagrinëjant bylà pirmosios instancijos teisme (ABTÁ 130 str. 5 d.).Praðymas atnaujinti procesà kitoje byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo irnegalëjo bûti pareikðtas. Todël ir apeliacinës instancijos teisme toks praðymasnegali bûti nagrinëjamas. Pareiðkëjui neuþkirstas kelias paduoti praðymà dël pro-ceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau iðnagrinëtojebyloje.

Apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos vy-riausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. sprendimu yra atmestaspareiðkëjo skundas dël Tarpþinybinës komisijos 2000 m. rugsëjo 12 d. nutarimo,kuriuo nutarta vieðai paskelbti, kad pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvu-sios SSRS specialiosiomis tarnybomis, panaikinimo. Teismo sprendimas ásiteisë-jæs. Esant ásiteisëjusiam teismo sprendimui dël ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to pa-ties dalyko ir tuo paèiu pagrindu, antrà kartà skundas nepriimamas (ABTÁ 37 str.2 d. 4 p.). Vilniaus apygardos administracinio teismo teisëja 2001 m. liepos 19 d.nutartimi atsisakë priimti pareiðkëjo skundà dël Tarpþinybinës komisijos 2000 m.rugsëjo 12 d. nutarimo, kuriuo nutarta vieðai paskelbti, kad pareiðkëjas slaptabendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, panaikinimo.Ði teismo nutartis ásiteisëjusi. Todël dël nepriimto skundo teismas negalëjobylos nutraukti. Dël ðiø aplinkybiø sprendimo dalis, kuria byla nutraukta,panaikintina.

Pirmosios instancijos teismo iðvada sprendime, kad Tarpþinybinës komisi-jos iðvada, asmens veiklos vertinimo lape konstatuojanti faktà, kad pareiðkëjasslapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nesukeliateisiniø pasekmiø, yra nepagrásta. Pagal Lietuvos Respublikos asmenø, slapta ben-dradarbiavusiø su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, pri-sipaþinimo, áskaitos ir prisipaþinusiøjø apsaugos ástatymo 4 straipsnio 2 dalies1 punktà, Komisija vertina asmenø, slapta bendradarbiavusiø su buvusios SSRSspecialiosiomis tarnybomis, veiklà. Ði Komisija pareiðkëjo veiklos vertinimolape konstatavo, t.y. nustatë faktà, kad pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvu-sios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Priimdama nutarimà vieðai paskelbti apiepareiðkëjo slaptà bendradarbiavimà su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybo-mis, Komisija jokio papildomo tyrimo nedarë, o vadovavosi faktu, nustatytuasmens veiklos vertinimo lape. Ið to darytina iðvada, kad pareiðkëjo asmens verti-nimo lape nustatytas faktas sukëlë pareiðkëjui teisines pasekmes. Todël ðio aktoteisëtumas ir pagrástumas nagrinëtinas Administraciniø bylø teisenos ástatymo nu-statyta tvarka (ABTÁ 15 str.).

198

Apygardos administracinis teismas padarë pagrástà iðvadà, jog surinkti áro-dymai patvirtina, kad pareiðkëjas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS spe-cialiàja tarnyba – Valstybës saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrø Tarybos.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenø, slapta bendradarbiavusiø su buvusiosSSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipaþinimo, áskaitos ir prisi-paþinusiøjø apsaugos ástatymo 2 str. nuostatas asmeniu, slapta bendradarbiavusiusu buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, yra nuolat Lietuvoje gyvenantisasmuo, faktiðkai ir sàmoningai veikæs vykdant buvusios SSRS specialiøjø tarny-bø uþduotis ir pavedimus pagal raðytiná arba neraðytiná ásipareigojimà slapta ben-dradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo ástatymais.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinëje byloje Nr. 1117–31/2001 apklaustas kaip liudytojas buvæs Valstybës saugumo prie Lietuvos SSRMinistrø Tarybos darbuotojas V. Gulbinas parodë, kad jis uþverbavo pareiðkëjàslaptam bendradarbiavimui su paminëta specialiàja tarnyba. Raðytinio ásipareigo-jimo pareiðkëjas neraðë, taèiau po to raðë praneðimus. Per metus 2–3 kartus supareiðkëju susitikdavo. Praneðimus pareiðkëjas pasiraðydavo slapyvardþiu. Tai,kad V. Gulbinas uþverbavo pareiðkëjà slaptam bendradarbiavimui, patvirtino irapklaustas kaip liudytojas buvæs Valstybës saugumo prie Lietuvos SSR MinistrøTarybos darbuotojas R. Matiukas. Liudytojo V. Gulbino aiðkinimu pareiðkëjuibuvo suteiktas „Staèioko“ slapyvardis. Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktamebuvusio Lietuvos SSR Valstybës saugumo komiteto agentûriniø bylø registracijosþurnalo iðraðe yra nurodytas slapto bendradarbio slapyvardis „Staèiokas“. Ap-klausiant liudytojus ankstesnëje byloje dalyvavo tie patys asmenys. Pareiðkëjuinebuvo suvarþyta teisë dalyvauti tiriant árodymus ir uþduoti liudytojams klausi-mus. Todël vadovaudamasis liudytojø parodymais, duotais kitoje byloje, kuriojedalyvavo tie patys asmenys, teismas ABTÁ 79 str. reikalavimø nepaþeidë.

Pareiðkëjo asmens veiklos vertinimo lape konstatuoto fakto motyvai yra nu-rodyti Tarpþinybinës komisijos 2000 m. rugsëjo 12 d. protokole.

Esant nurodytoms aplinkybëms apygardos administracinis teismas pagrástaiatmetë pareiðkëjo reikalavimà panaikinti jo asmens veiklos vertinimo lape kon-statuotà faktà. Tenkinti pareiðkëjo apeliaciná skundà pagrindo nëra.

Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø by-lø teisenos ástatymo 140 str. 1 d. 1 p. 3 p.,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. spalio 31 d. sprendimodalá, kuria byla nutraukta, panaikinti. Kità sprendimo dalá palikti nepakeistà. Pa-reiðkëjo Egidijaus Þièkaus apeliaciná skundà atmesti.


199

1.3.6.2. Dël laisvës kovø dalyvio statuso pripaþinimo

Pagal Pasiprieðinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviø teisinio statusoástatymo 2 straipsná asmeniui laisvës kovø dalyvio statusas gali bûti pripaþintastik tais atvejais, kai yra nustatoma, kad jis buvo partizanø ryðininkas ir rëmëjasarba buvo 1940–1990 m. veikusiø ir siekusiø atkurti Lietuvos nepriklausomybæpogrindiniø organizacijø narys ir panaðiai, t.y. statuso pripaþinimas sietinas sujuridinio fakto, konstatuojanèio minëto ástatymo 2 straipsnyje nurodytø aplinky-biø buvimà, nustatymu.

Pagal Pasiprieðinimo dalyviø teisiø komisijos Nuostatø 3 punktà pakanka-mu ðaltiniu nustatyti minëtam juridiniam faktui yra visø pirma archyvø doku-mentai, o nesant tokiø dokumentø bei esant tuo klausimu prieðtaringiems ir neið-samiems liudytojø parodymams, laisvës kovø dalyvio statusas asmeniui negalibûti suteiktas.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: R. Kliðausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas), A. Taminsko, B. Jana-vièiûtës, A. Baranovo, R. Pilièiausko,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiðkëjai J. Kaziulienei,atsakovo atstovei E. Milaðauskienei,vieðame teismo posëdyje apeliacine proceso tvarka iðnagrinëjo administra-

cinæ bylà pagal pareiðkëjos J. Kaziulienës apeliaciná skundà dël Vilniaus apygar-dos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 10 d. nutarties.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëja J. Kaziulienë kreipësi á teismà, praðydama panaikinti Vyriausio-sios administraciniø ginèø komisijos (toliau – VAG) 2001 m. vasario 20 d. spren-dimà, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimocentro 2000 m. gruodþio 13 d. ásakymà Nr. 117, kuriuo pareiðkëjai nebuvo suteik-tas laisvës kovø dalyvio statusas, ir ápareigoti Lietuvos gyventojø genocido irrezistencijos centrà (toliau – LGGRT) suteikti pareiðkëjai laisvës kovø dalyviostatusà. Nurodë, kad apie tai, jog ji 1944–1951 m. vykdë rezistencinæ veiklà, t.y.

200

klijavo atsiðaukimus prieð sovietø valdþià, perduodavo per ryðininkà kariams sa-vanoriams maistà, vaistus ir pan., liudijo V. Kubertavièius, J. Glaveckas, V. Vyð-niauskas. Mano, kad ðiø liudytojø, ið kuriø du buvo kariai savanoriai, o vienas –laisvës kovø dalyvis, parodymai yra iðsamûs ir jø pakanka pripaþinti faktà, kad jidalyvavo pokario metø rezistencinëje veikloje. Be to, pareiðkëja teigë, jog norë-dama 1951 m. ásidarbinti mokytoja, ji savo gyvenimo apraðyme nuslëpë tam tik-rus savo gyvenimo faktus, siekdama gauti darbà, tai árodo, kad faktiðkai ji buvolaisvës kovø dalyvë.

Atsakovo ir treèiojo suinteresuoto asmens atstovë su pareiðkëjos skundunesutiko ir praðë já atmesti kaip nepagrástà. Nurodë, kad archyvuose nebuvo rastajokiø duomenø apie pareiðkëjos rezistencinæ veiklà pokario metais. Teigë, kadliudytojø parodymai nëra nuoseklûs ir konkretûs, todël jø nepakanka pripaþintipareiðkëjai laisvës kovø dalyvio statusà.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkrièio 10 d. sprendi-mu pareiðkëjos skundà atmetë kaip nepagrástà. Teismas nustatë, kad Pasiprieðini-mo dalyviø (rezistentø) teisiø komisija (toliau – PD(r)T) 2000 m. gruodþio 6 d.posëdyje svarstë ir nutarë pasiûlyti LGGRT centro generaliniam direktoriui ne-pripaþinti laisvës kovø dalyvio statuso pareiðkëjai dël rezistencinës veiklos árody-mø trûkumo. Remdamasi ðuo pasiûlymu, LGGRT centro direktorë 2000 m. gruo-dþio 13 d. ásakymu Nr. 117 nepripaþino minëto statuso pareiðkëjai. Komisija,priimdama minëtà pasiûlymà, ávertino liudytojø J. Glavecko, V. Vyðniausko, V. Ku-bertavièiaus parodymus, taèiau juos ávertino kaip nepakankamus árodymus pa-reiðkëjos rezistencinei veiklai ávertinti, be to, ir pati pareiðkëja savo rezistencinësveiklos apraðyme konkreèiai nenurodë, kokio Tauro apygardos bûrio ir kokiuskonkreèiai partizanus rëmë, o Lietuvos ypatingajame archyve nebuvo rasta duo-menø apie pareiðkëjos rezistencinæ veiklà ir jai taikytas represijas. Teismas konsta-tavo, kad pareiðkëjos skunde nurodyti PD(r)T komisijos darbo Reglamento paþei-dimai nëra esminiai, be to, Reglamentas nëra teisës norma, ir teismas, priimdamassprendimà dël ásakymo pagrástumo, vadovaujasi Pasiprieðinimo 1940–1990 m. oku-pacijoms dalyviø teisinio statuso ástatymu ir Vyriausybës 1997 m. lapkrièio 11 d.nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Komisijos nuostatais.

Apeliaciniu skundu pareiðkëja praðo panaikinti teismo 2001 m. lapkrièio10 d. sprendimà ir priimti naujà sprendimà, kuriuo jos skundas bûtø patekintas.Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimà, paþeidë Pasiprieðinimo 1940–1990 m.okupacijoms dalyviø teisinio statuso ástatymo 2 str. nuostatas dël laisvës kovødalyvio teisinio statuso suteikimo ir Vyriausybës 1997 m. lapkrièio 11 d. nutarimuNr. 1244 patvirtintø Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisijos nuostatø4 p. reikalavimà bei netinkamai ávertino byloje esanèius árodymus ir liudytojøparodymus dël pareiðkëjos vykdytos pokario rezistencinës veiklos. Pareiðkëja

201

teigia, kad jos rezistencinës veiklos apraðymà papildo liudytojø V. Vyðniauskoir V. Kubertavièiaus parodymai, todël mano, jog atsakovo motyvas, kad ji savoveiklos apraðyme konkreèiai nenurodë, kokio Tauro apygardos bûrio ir kokiuskonkreèiai partizanus rëmë, yra formali ir nepagrásta atsisakymo pripaþinti sta-tusà prieþastis. Nurodo, kad taip pat nepagrástai atsakovas atsisako pripaþintijai statusà motyvuodamas tuo, kad archyvuose nebuvo rasta jos rezistencinæveiklà patvirtinanèiø dokumentø, kadangi minëtas ástatymas ir poástatyminis aktasnenumato archyviniø dokumentø bûtinumo, sprendþiant klausimà dël teisiniostatuso suteikimo.

Atsakovas atsiliepime á skundà nurodo, kad Lietuvos ypatingajame archyveduomenø apie pareiðkëjos rezistencinæ veiklà nëra.

Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Pasiprieðinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviø teisinio statuso

ástatymo 2 str. asmeniui laisvës kovø dalyvio statusas gali bûti pripaþintas tik taisatvejais, kai yra nustatoma, kad jis buvo partizanø ryðininkas ir rëmëjas arba buvo1940–1990 m. veikusiø ir siekusiø atkurti Lietuvos nepriklausomybæ pogrindiniøorganizacijø narys ir pan.

Taigi viena ið bûtinø sàlygø asmená pripaþinti laisvës kovø dalyviu yra juri-dinio fakto, kuriuo nustatyta tvarka bûtø konstatuota, jog asmuo buvo partizanøryðininkas, rëmëjas ir pan., nustatymas, t.y. statuso pripaþinimas sietinas su juri-dinio fakto, nustatanèio minëto ástatymo 2 str. nurodytø aplinkybiø buvimà, nu-statymu.

Pagal Vyriausybës 1997 m. lapkrièio 11 d. nutarimo Nr. 1244 4 punktà teisënustatyti toká juridiná faktà yra suteikta Pasiprieðinimo dalyviø teisiø komisijai.

Ið bylos matyti, kad ði komisija, ávertinusi pareiðkëjos pateiktus árodymus,tokio juridinio fakto nenustatë, t.y. pareiðkëjai neatsirado ástatyminiø sàlygø, lei-dþianèiø suteikti laisvës kovø dalyvio statusà.

Ðios komisijos atsisakymà nustatyti minëtà juridiná faktà, revizuojant teisë-tumo aspektu, ástatymø, kurie reglamentuoja ðio klausimo sprendimà, paþeidimønenustatyta. Jø nenurodo pareiðkëja ir apeliaciniame skunde.

Ið apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo ið esmës nesutinkama su ðioskomisijos iðvados, dël árodymø trûkumo nustatyti ðiam juridiniam faktui, pagrás-tumu, teigiant, kad tokiø árodymø pakanka.

Taèiau kaip matyti ið medþiagos, kurià nagrinëjo komisija, joje minëtu klausi-mu buvo surinkti prieðtaringi liudytojø parodymai, t.y. árodymai (b.l. 52, 57–59).

Raðytiniø árodymø, kurie paneigtø arba patvirtintø pareiðkëjos teiginius, ar-chyve nerasta.

Pagal Pasiprieðinimo dalyviø teisiø komisijos Nuostatø 3 punktà pakankamuðaltiniu nustatyti minëtam juridiniam faktui yra visø pirma archyvø dokumentai.

202

Taigi, nesant tokiø dokumentø bei esant tuo klausimu prieðtaringiems ir ne-iðsamiems liudytojø parodymams, komisijos iðvada dël árodymø trûkumo yra pa-grásta ir teisinga.

Dël to, kas paminëta, pagrástas ir teisëtas yra ir atsakovo atsisakymas pa-reiðkëjai suteikti laisvës kovø dalyvio statusà.

Paþymëtina, kad komisijos iðvada dël árodymø trûkumo neuþkerta pareiðkë-jai kelio, nustatyta tvarka surinkus papildomus árodymus (pvz., CPK 272 str. tvar-ka), siekti laisvës kovø dalyvio statuso pripaþinimo pakartotinai, nes tokia gali-mybë yra numatyta komisijos Nuostatø 13 punkte.

Esant ðioms aplinkybëms teismo sprendimas yra pagrástas ir teisëtas, dël totenkinti apeliaciná skundà nëra pagrindo.


n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkrièio 10 d. sprendi-mà palikti nepakeistà, o J. Kaziulienës apeliaciná skundà atmesti.


1.3.6.3. Dël profesinës sàjungos teisës kreiptis á administraciná teismàdël valstybës tarnautojø interesø gynimo

Administraciniø bylø teisenos ástatymo 56 straipsnis numato, kad ástatymønustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybës institucijos,ástaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis á teismà su pa-reiðkimu, kad bûtø apgintas vieðasis interesas arba apgintos valstybës, savival-dybës ir asmenø teisës bei ástatymø saugomi interesai. Profesiniø sàjungø teisëkreiptis á teismà dël kitø asmenø interesø gynimo átvirtinta Profesiniø sàjungøástatymo 18 straipsnyje, todël profesinës sàjungos patenka á organizacijø, numa-tytø Administraciniø bylø teisenos ástatymo 56 straipsnyje, ratà.

Administracinë byla Nr. A²–739/2002

NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti ið teisëjø:B. Janavièiûtës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja), A. Taminsko ir S. Gudyno,G. Kryþevièiaus ir R. Pilièiausko,

203

sekretoriaujant A. Macaitytei,dalyvaujant pareiðkëjo atstovui K. Jukniui,atsakovo atstovui O. Gabrilaitieneitreèiajam suinteresuotam asmeniui G. Jasiulioniui,vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo Kauno apskrities darbuotojø profesi-

nës sàjungos „Sandrauga“ apeliaciná skundà dël Kauno apygardos administraci-nio teismo 2002 m. geguþës 30 d. sprendimo administracinëje byloje pagal Kau-no apskrities darbuotojø profesinës sàjungos „Sandrauga“ skundà atsakovui Jo-navos rajono savivaldybei dël tarnybinës nuobaudos panaikinimo.


n u s t a t ë :

Pareiðkëja praðë panaikinti Jonavos rajono savivaldybës administratoriaus2002 m. balandþio 2 d. ásakymà Nr. 22K dël tarnybinës nuobaudos – papeikimo –skyrimo traèiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybës Ruklosseniûnijos seniûnui G. Jasiulioniui. Nurodë, kad savivaldybës nustatytoms tai-syklëms ar darbo tvarkai Ruklos seniûnas nenusiþengë. Prieð skiriant nuobaudàG. Jasiulioniui, kuris buvo profesinës sàjungos renkamo organo narys, nebuvogautas iðankstinis profesinës sàjungos sutikimas. Profesinei sàjungai nebuvo su-teikta teisë susipaþinti su tarnybinio nusiþengimo medþiaga, teikti pasiûlymus dëltarnybinës nuobaudos skyrimo.

Atsakovo atstovë praðë skundà atmesti. Paaiðkino, kad Vyriausybës nusta-tytoje tarnybiniø nuobaudø skyrimo valstybës tarnautojams tvarkoje nëra nurody-ta, jog skiriant nuobaudà profesinës sàjungos sutikimas yra privalomas. Paþymë-jo, kad G. Jasiulioniui tarnybinë nuobauda buvo skiriama uþ lengvà tarnybiná nu-siþengimà, todël komisijos sudaryti nereikëjo.

Treèiasis suinteresuotas asmuo G. Jasiulionis praðë skundà tenkinti. Nuro-dë, kad sutinka su pareiðkëjo iðdëstytais motyvais. Paþeidimø, uþ kuriuos jambuvo paskirta administracinë nuobauda, nepripaþino.

Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. geguþës 30 d. sprendimuskundà atmetë kaip nepagrástà. Sprendime iðdëstytos tokios aplinkybës ir motyvai:

Treèiasis suinteresuotas asmuo G. Jasiulionis nuobaudos skyrimo dienà dir-bo vieðojo administravimo valstybës tarnautoju, todël jam be iðlygø turëjo bûtitaikomas Valstybës tarnybos ástatymas (toliau – VTÁ), o skiriant tarnybinæ nuo-baudà – Tarnybiniø nuobaudø skyrimo tvarka, patvirtinta Vyriausybës 2000 m.spalio 27 d. nutarimu Nr. 1282. Sprendimai dël tarnybinës nuobaudos skyrimogali bûti skundþiami Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.

Administraciniai teismai sprendþia bylas dël valstybës tarnautojø, turinèiøvieðojo administravimo ágaliojimus, ginèø su administracija, susijusiø su tarnau-

204

tojo statuso ágijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoniøtaikymu. Tokio tarnybinio ginèo viena ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnau-tojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus. Todël teisæ kreiptis á teismà dëlJonavos rajono savivaldybës administratoriaus 2002 m. balandþio 2 d. ásakymoNr. 22K panaikinimo turëjo tik treèiasis suinteresuotas asmuo. Profesiniø sàjungøástatyme (toliau – PSÁ) nëra numatyta galimybë profesinëms sàjungoms kreiptis áteismà dël kitø asmenø teisiø gynimo. Jos tik gali atstovauti savo nariams ir ásta-tymø nustatyta tvarka ginti savo nariø teises ir teisëtus interesus valstybës orga-nuose. Profesinë sàjunga teisme treèiojo suinteresuoto asmens interesams galëjoatstovauti tik ABTÁ 49 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundà administraciniam teis-mui Kauno apskrities darbuotojø profesinës sàjungos „Sandrauga“ (toliau –KADPS „Sandrauga“) pirmininkas pateikë ðios profesinës sàjungos vardu. Ka-dangi skundþiamas ásakymas nepaþeidþia ir negali paþeisti pareiðkëjo, kaip juri-dinio asmens, interesø, todël KADPS „Sandrauga“ neturi ðioje byloje reikalavi-mo teisës. Dël to skundas atmetamas kaip nepagrástas.

Apeliaciniu skundu pareiðkëjas KADPS „Sandrauga“ praðo panaikinti Kau-no apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës 30 d. sprendimà ir priimtiið esmës naujà sprendimà, kuriuo bûtø panaikintas Jonavos rajono savivaldybësadministratoriaus 2002 m. balandþio 2 d. ásakymas Nr. 22K dël tarnybinës nuo-baudos – papeikimo – skyrimo Jonavos rajono savivaldybës Ruklos seniûnijosseniûnui G. Jasiulioniui. Dësto tokius argumentus:

PSÁ 21 str. 3 d. numato, kad bûtina turëti iðankstiná profesinës sàjungos su-tikimà, kai darbdavys nori ámonës profesinës sàjungos renkamojo organo nariuiskirti drausmines nuobaudas. Teismas sprendime nenurodë, kokie norminiai aktainustato, kad Vieðojo administravimo tarnautojas negali bûti profesinës sàjungosrenkamojo organo narys ir jam neturi bûti taikomos PSÁ 21 str. 3 d. garantijos.Teismo iðvada, kad VTÁ taikomas be iðlygø ir vieðojo administravimo karjerostarnautojams PSÁ negalioja, prieðtarauja TDO konvencijai Nr. 87, Konstitucijos35 ir 50 straipsniams ir PSÁ.

Teismas nenurodë ástatyminio pagrindo, kuriuo remiantis profesinë sàjunganeturi teisës bûti pareiðkëja, bet bylà nagrinëjo. KADPS „Sandrauga“ pagal ga-liojanèiø ástatø 6, 14.1, 14.3, 14.4 punktus turi teisæ kontroliuoti, kaip darbdavyslaikosi ir vykdo su KADPS „Sandrauga“ atstovaujanèiø darbuotojø teisëmis irinteresais susijusius darbo (tarnybos) ekonominius ir socialinius ástatymus, profe-siniø sàjungø nariø teises. Minëtas 14.4 punktas suteikia teisæ reikalauti ið darb-davio panaikinti sprendimus, paþeidþianèius ástatymø numatytas darbo, ekonomi-nes bei socialines profesiniø sàjungø nariø teises. Ðios ástatø nuostatos atitinkaPSÁ 18 straipsná, kuris patvirtina teisæ profesinei sàjungai, kaip juridiniam as-meniui, reikalauti ið darbdavio panaikinti jo sprendimus. Pagal PSÁ 18 straipsnio

205

2 dalá ðiuos reikalavimus darbdavys turi iðnagrinëti ne vëliau kaip per 10 dienø,dalyvaujant juos pateikusiems profesinës sàjungos atstovams, tai Jonavos rajonosavivaldybës administratorius ir padarë. Pagal minëto straipsnio 3 dalá darbdaviuilaiku neiðnagrinëjus profesiniø sàjungø reikalavimo panaikinti toká sprendimà ar-ba atsisakius já patenkinti, profesinë sàjunga turi teisæ kreiptis á teismà.

Treèiasis suinteresuotas asmuo raðtu 2002 m. balandþio 4 d. kreipësi áKADPS „Sandrauga“, kad bûtø imtasi priemoniø dël savivaldybës administrato-riaus ásakymo panaikinimo, bûtø apgintos jo teisës ir panaikinta neteisëtai skirtatarnybinë nuobauda. Tokià profesinës sàjungos nario teisæ numato ne tik KADPS„Sandrauga“ ástatø 24.2 punktas, bet ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d.nutarimas. Vadovaudamasi minëtø ástatymø ir teisës aktø nuostatomis, profesinësàjunga 2002 m. balandþio 8 d. pateikë reikalavimà Jonavos rajono savivaldybësadministratoriui, kad bûtø panaikintas jo 2002 m. balandþio 2 d. ásakymas Nr. 22K.Kadangi 2002 m. balandþio 18 d. raðtu Nr. 08–822 atsakovas atsisakë tenkintireikalavimà, pareiðkëjas kreipësi á teismà.

Teismas neteisingai taikë Aukðèiausiojo Teismo (2001 m. lapkrièio 21 d.civilinë byla Nr. 3K–3–1184/2001) nutartá, nes toje byloje AB „Klaipëdos mais-tas“ profesinë sàjunga – Klaipëdos darbininkø sàjunga „Maistas“ nebuvo ieðko-vë, o tik atstovavo savo dirbantiesiems ir, neturëdama tø dirbanèiøjø ágaliojimo,apskundë kasacine tvarka teismø sprendimus. Ðiuo atveju KADPS „Sandrauga“teisinë padëtis byloje yra visiðkai kito pobûdþio. Aukðèiausiasis Teismas 2002 m.kovo 25 d. iðnagrinëjo Vieðosios ástaigos Vilniaus miesto Greitosios medicinospagalbos stoties medicinos darbuotojø profesinës sàjungos ieðkiná dël nustatymodarbuotojams darbo laiko trukmës ir konstatavo, kad profesinë sàjunga gali pa-teikti ieðkinius, ginant profesinës sàjungos darbuotojø teisëtus reikalavimus. Jei-gu teismas manë, kad KADPS „Sandrauga“ teisme galëjo atstovauti tik treèiojoasmens interesams ir tik ABTÁ 49 straipsnyje nustatyta tvarka, tai pagal ABTÁ 54straipsná, KADPS „Sandrauga” padavus praðymà, teismas turëjo netinkamà pa-reiðkëjà, jo sutikimu, pakeisti kitu, ðiuo atveju – G. Jasiulioniu.

Teismas klaidingai konstatavo, kad Jonavos savivaldybës administratoriausásakymas nepaþeidþia ir negali paþeisti pareiðkëjo, kaip juridinio asmens, intere-sø. Profesinës sàjungos paskirtis yra organizuotai ginti organizacijos, nariø ir ámo-nës darbuotojø interesus visomis teisinëmis priemonëmis. Savivaldybës administ-ratorius, be iðankstinio profesinës sàjungos sutikimo skirdamas drausminæ nuo-baudà renkamojo organo nariui, ignoravo ne tik ástatymø privalomumà, bet irpaþeidë profesinës sàjungos „Sandrauga“ ir jos nario G. Jasiulionio ástatymosaugomà interesà. Ðias profesiniø sàjungø garantijas átvirtina ir TDO konvencijaNr. 135 „Dël darbuotojø atstovø gynimo ir jiems teikiamø galimybiø ámonëje“,kurià 1994 m. birþelio 23 d. ratifikavo Lietuvos Respublika.

206

Atsiliepime á apeliaciná skundà Jonavos rajono savivaldybës administracijapraðo pareiðkëjo apeliaciná skundà atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos ad-ministracinio teismo 2002 m. geguþës 30 d. sprendimà. Nurodo tokius motyvus:

Seniûno pareigybë priskiriama prie vieðojo administravimo karjeros valsty-bës tarnautojo pogrupio. VTÁ 5 str. 2 p. numato, kad darbo ástatymai bei kiti teisësaktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, vieðojo admi-nistravimo valstybës tarnautojams galioja tiek, kiek jø tarnybos santykiø ir socia-liniø garantijø nereglamentuoja VTÁ. Ðio ástatymo 43 str. 6 p. numatyta, kad tar-nybiniø nuobaudø skyrimo tvarkà nustato Vyriausybë, kuri ir priëmë 2000 m. spa-lio 27 d. nutarimà Nr. 1282 „Dël tarnybiniø nuobaudø skyrimo tvarkos patvirtini-mo“. Jame nenumatytas profesiniø sàjungø privalomas dalyvavimas skiriant tar-nybines nuobaudas vieðojo administravimo valstybës tarnautojams.

VTÁ 21 str. 10 p. numato, kad valstybës tarnautojai profesiniø sàjungø atsto-vai ar rinkti valstybës tarnautojø atstovai turi teisæ dalyvauti sprendþiant valsty-bës tarnautojø tarnybos vertinimo, pareigø paaukðtinimo, nuobaudø skyrimo, darbosàlygø klausimus, taip pat dalyvauti profesiniø sàjungø organizacinëje veikloje.Ið ðios ástatyminës nuostatos matyti, kad profesiniø sàjungø atstovai tik turi teisæ,o ne privalo dalyvauti tarnybiniø nuobaudø skyrimo procedûroje.

VTÁ 39 str. 6 d. numato, kad sprendimas dël tarnybinës nuobaudos skyrimogali bûti skundþiamas ABTÁ nustatyta tvarka. Ðiame ástatyme numatyta, kad ad-ministraciniai teismai sprendþia bylas dël valstybës tarnautojø, turinèiø vieðojoadministravimo ágaliojimus, ginèø su administracija, susijusiø su drausminio po-veikio priemoniø taikymu. Tokio ginèo viena ðalis yra valstybës ar savivaldybëstarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus. Todël á teismà turëjo kreip-tis ne pareiðkëjas, o treèiasis suinteresuotas asmuo – Ruklos seniûnijos seniûnasG. Jasiulionis.

Kadangi skundþiamas ásakymas nepaþeidþia pareiðkëjo, kaip juridinio asmens,interesø, KADPS „Sandrauga“ galëjo tik ástatymø nustatyta tvarka atstovauti savonariui G. Jasiulioniui. Atstovavimo tvarkà numato ABTÁ 49 str., kuriame nurody-ta, jog atstovø ágaliojimai turi bûti nurodyti ágaliojime, iðduotame ir áformintameCK ir CPK nustatyta tvarka. Tokio ágaliojimo pareiðkëjas teismui nepateikë.

Atsiliepime á apeliaciná skundà treèiasis suinteresuotas asmuo G. Jasiulio-nis praðo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. geguþës30 d. sprendimà ir priimti ið esmës naujà sprendimà, kuriuo bûtø panaikintasJonavos rajono savivaldybës administratoriaus 2002 m. balandþio 2 d. ásakymasNr. 22K dël tarnybinës nuobaudos – papeikimo – skyrimo. Nurodo, kad Kaunoapygardos administracinis teismas jam nesiûlë bûti kita ðalimi, nesvarstë klausi-mo dël pareiðkëjø pakeitimo ir bylà nagrinëjo, todël G. Jasiulionis suprato, kadKADPS „Sandrauga“ gali bûti teisëta ðalis, t.y. pareiðkëjas.

207

Teisëjø kolegija


Apeliacinis skundas tenkinamas ið dalies. Kauno apygardos administraci-nio teismo 2002 m. geguþës 30 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodamapirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo.

Profesiniø sàjungø ástatymo preambulëje profesinës sàjungos apibrëþiamoskaip savanoriðkos, savarankiðkos ir savaveiksmës organizacijos, atstovaujanèiosir ginanèios darbuotojø profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei inte-resus, ir átvirtinta Lietuvos Respublikos pilieèiø, taip pat kitø asmenø, nuolat gy-venanèiø Lietuvoje, teisë ástatymo nustatyta tvarka steigti profesines sàjungas arstoti á jas savo interesams ginti.

Minëta nuostata taikytina ir valstybës tarnautojams. Ðios kategorijos as-menø interesø gynimo ypatumai gali bûti nustatyti specialiuose ástatymuose.Galiojanèiuose ástatymuose nëra specialaus kreipimosi á teismà procedûros regla-mentavimo tais atvejais, kai profesinës sàjungos teismine tvarka gina valsty-bës tarnautojø interesus, todël be iðimèiø taikomas Profesiniø sàjungø ástaty-mas.

Ðio ástatymo 22 str. átvirtinta bendro pobûdþio nuostata, kad ginèus, kilusiustarp profesiniø sàjungø ir darbdavio dël ástatymø ar sutartimis numatytø pareigø irprievoliø nevykdymo, nagrinëja teismas. Detaliau profesiniø sàjungø teisë reika-lauti panaikinti darbdavio sprendimus ir bei ðios teisës realizavimo tarkà regla-mentuoja Profesiniø sàjungø ástatymo 18 straipsnis, numatantis, kad profesinëssàjungos turi teisæ reikalauti ið darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paþei-dþia Lietuvos Respublikos ástatymø numatytas darbo, ekonomines ir socialinesprofesiniø sàjungø nariø teises, o darbdavys ðiuos reikalavimus turi iðnagrinëti nevëliau kaip per 10 dienø, dalyvaujant juos pateikusios profesinës sàjungos atsto-vams. Jeigu darbdavys laiku neiðnagrinëja profesiniø sàjungø reikalavimo panai-kinti toká sprendimà arba atsisako já patenkinti, ástatymas numato profesinei sàjun-gai teisæ kreiptis á teismà.

Ði teisë dël ginèø, nagrinëtinø administraciniuose teismuose, gali bûti reali-zuota ABTÁ 56 str. pagrindu. Minëta teisës norma numato, kad ástatymø nustaty-tais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybës institucijos, ástai-gos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis á teismà su pareiðki-mu, kad bûtø apgintas vieðasis interesas arba apgintos valstybës, savivaldybës irasmenø teisës bei ástatymø saugomi interesai. Kaip minëta, profesiniø sàjungøteisë kreiptis á teismà dël kitø asmenø interesø gynimo átvirtinta Profesiniø sà-jungø ástatyme, todël profesinës sàjungos patenka á organizacijø, numatytø ABTÁ56 str., ratà. Paminëtina, kad analogiðka nuostata átvirtinta ir CPK 55 str., tai rodo,

208

kad tiek valstybës tarnautojø, tiek kitø kategorijø darbuotojø teises profesinëssàjungos gali ginti vienodomis procesinëmis formomis.

Kreipimasis á teismà ABTÁ 56 str. tvarka skiriasi nuo profesiniø sàjungønariø atstovavimo teismuose pagal pavedimà (ABTÁ 49 str.). Pirmuoju atveju as-mens, kurio interesai ginami, ágaliojimas vesti bylà nereikalingas. Profesinës sà-jungos veikia savo vardu, ágyvendina joms ástatymo suteiktas teises ir uþima sa-varankiðkà padëtá procese kaip atskira byloje dalyvaujanèiø asmenø rûðis.

Todël pirmosios instancijos teismo iðvada, kad Profesiniø sàjungø ástatymenëra numatyta galimybë profesinëms sàjungoms kreiptis á teismà dël kitø asmenøteisiø gynimo, kad profesinës sàjungos gali tik atstovauti teisme kitø asmenø inte-resams ABTÁ 49 str. nustatyta tvarka, kad pareiðkëjas ðioje byloje neturi reikala-vimo teisës, neatitinka ástatyminio ðiø santykiø reglamentavimo. Dël ðios prieþas-ties teismo sprendimas naikintinas.

Teismas, konstatavæs, kad pareiðkëjas neturi reikalavimo teisës, neiðnagrinëjopareikðto reikalavimo – panaikinti Jonavos rajono administratoriaus 2002 m.balandþio 2 d. ásakymà Nr. 22K, kuriuo Jonavos rajono savivaldybës administra-cijos Ruklos seniûnijos seniûnui Gintui Jasiulioniui paskirta tarnybinë nuobau-da– papeikimas. Todël byla gràþintina pirmosios instancijos teismui nagrinëti iðnaujo (ABTÁ 142 str. 1 d., 141 str. 1 d.1 p.).

Ðioje byloje asmuo, kurio interesams ginti paduotas skundas, á bylà átrauk-tas treèiuoju suinteresuotu asmeniu. Paminëtina, kad, kreipiantis á teismà ABTÁ56 str. pagrindu, asmuo, kurio interesais paduotas skundas, laikomas pareiðkëju,kadangi bûtent jis yra ginèijamo materialinio teisinio santykio subjektas, teismosprendimas tiesiogiai nustatys jo teises ir pareigas. Profesinë sàjunga ðiuo atvejuturi bylos ðalies (pareiðkëjo) procesines teises ir pareigas (ABTÁ 56 str.2 d.), ta-èiau ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Profesinës sà-jungos atsisakymas savo paduoto pareiðkimo neatima ið asmens, kurio teisëmsbei ástatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiðkimas, teisës reikalauti,kad teismas iðnagrinëtø bylà ið esmës. Todël nagrinëjant bylà ið naujo ðaliø proce-sinë padëtis turëtø bûti patikslinta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 140 str. 1 d. 4 p., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Apeliaciná skundà tenkinti ið dalies. Kauno apygardos administracinio teis-mo 2002 m. geguþës 30 d. sprendimà panaikinti ir bylà gràþinti pirmosios instan-cijos teismui nagrinëti ið naujo.


209

1.3.6.4. Dël daugiabuèiø namø savininkø bendrijos ir jos ástatøregistravimo átakos asmenø subjektinëms teisëms

Nustatyti, ar áregistruojant bendrijà ir jos ástatus buvo paþeistos asmenøsubjektinës teisës, galima tik ávertinus bendrijos ir jos ástatø áregistravimo teisë-tumà, kadangi, áregistravus bendrijà ir jos ástatus, bendrijos nariams atsirandaástatymø reglamentuotos daugiabuèio namø savininkø bendrijos nariø teisës irpareigos. O ið neteisëto akto negalima teisëtai ágyti teisiø ir pareigø. Teisiø irpareigø asmeniui sukûrimas neteisëtu aktu, t.y. neteisëtø teisiø ir pareigø sukûri-mas, savaime reiðkia to asmens teisiø paþeidimà.


NUTARTIS


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti iðteisëjø: Anatolijaus Baranovo, Birutës Janavièiûtës, Romano Kliðausko, RièardoPilièiausko ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas),

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiðkëjams L. Kanopkai ir L. Jurkui,pareiðkëjø atstovui advokatui K. Lipeikai,atsakovo Vilniaus m. savivaldybës atstovui N.V. Bagdonavièiui,treèiojo suinteresuoto asmens 822–osios daugiabuèio namo savininkø ben-

drijos atstovei J. Varþinskienei, advokatui K. Motiekai,atnaujinus procesà, teismo posëdyje apeliacine tvarka iðnagrinëjo pareiðkë-

jø L. Kanopkos ir L. Jurkaus skundà dël Lietuvos vyriausiojo administracinioteismo 2002 m. birþelio 19 d. sprendimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

Pareiðkëjai Leonas Kanopka ir Nerijus Jurkus kreipësi á Vilniaus apygardosadministraciná teismà su skundu ir praðë pripaþinti Vilniaus m. savivaldybës re-jestro tarnybos 822–osios daugiabuèio namo, esanèio Vilniuje, Vilniaus g. 21,savininkø bendrijos (toliau – DNSB) ir jos ástatø áregistravimà neteisëtu. Pareið-këjai nurodë, kad gyvenamasis namas, esantis Vilniaus g. 21, yra sujungtas sugyvenamuoju namu, esanèiu Jogailos g. 8, bendromis konstrukcijomis, bendrainþinerine áranga bei bendrojo naudojimo patalpomis, á Vilniaus g. 21 namo 17,20, 25, 27 butus galima patekti tik ið laiptinës, esanèios Jogailos g. 8 name, todël

210

ðiø namø negalima atskirai naudoti. Nurodë, kad ásteigus bendrijà tik viename iðminëtø namø ir jai perdavus bendrojo naudojimo objektus, kurie yra bendrojidalinë namø savininkø nuosavybë, paþeidþiamos ðiø namø savininkø teisës. Pa-reiðkëjai nurodë, kad atsakovas, áregistruodamas 822–àjà DNSB, paþeidë Dau-giabuèiø namø savininkø bendrijø ástatymo 11 str. 2 d., Vieðojo administravimoástatymo 4 str. 1 d., Vietos savivaldos ástatymo 4 str. 6 ir 8 p. bei CK 4.82 ir 4.83 str.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. balandþio 18 d. spren-dimu patenkino pareiðkëjø skundà ir panaikino Vilniaus m. savivaldybës rejestrotarnybos 2001 m. gruodþio 22 d. atliktà 822–osios DNSB ir jos ástatø registracijà.Pirmosios instancijos teismas, ávertinæs namø, esanèiø Vilniuje, Vilniaus g. 21 irJogailos g. 8, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas ir kità bylos medþia-gà, konstatavo, kad minëti namai yra sublokuoti ir, neþiûrint to, jog jie Nekilnoja-mojo turto registre áregistruoti kaip atskiri namai, turi bendrà kiemà, sienas, dvilaiptines, bendrà ðildymà ir vandentieká, tik elektros tiekimas á juos vykdomas peratskirus ávadus. Pirmosios instancijos teismas nurodë, kad, esant tokiai situacijai,atsakovo priimtas sprendimas áregistruoti bendrijà tik Vilniaus g. 21 name prieð-tarauja Daugiabuèiø namø savininkø bendrijø ástatymo 11 str. 2 d., paþeidþia pa-reiðkëjø, kaip bendrasavininkiø, teises (CK 4.82, 4.83 str.), todël atlikta bendrijosir jos ástatø registracija naikintina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. birþelio 19 d. sprendi-mu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. balandþio 18 d.sprendimà ir pareiðkëjø L. Kanopkos ir N. Jurkaus skundà atmetë. Nurodë, kadpirmosios instancijos teismas neteisingai ávertino faktines bylos aplinkybes beinetinkamai taikë ir aiðkino materialinës teisës normas. Apeliacinës instancijosteismas nurodë, kad pareiðkëjø reikalavimo nagrinëjimo rezultatas visø pirma pri-klauso nuo to, ar atsakovas, áregistruodamas bendrijos ástatus, paþeidë pareiðkëjøsubjektinæ teisæ. Nurodë, kad pagal ABTÁ 22 str. 1 d. skundà paduodanèiam as-meniui pakanka manyti, kad jo teisës paþeistos, o bylos nagrinëjimo metu jis turitoká paþeidimà árodyti. Apeliacinës instancijos teismas nurodë, kad pareiðkëjai,ginèydami atsakovo administraciná aktà – bendrijos ástatø áregistravimà, ið esmësginèija namø, esanèiø Vilniuje, Vilniaus g. 21 ir Jogailos g. 8, galimybæ naudotiatskirai, taèiau nepateikë árodymø, patvirtinanèiø, kad bendrijos ásteigimas ir áre-gistravimas tik Vilniaus g. 21 name paþeidþia pareiðkëjø subjektines teises. Nuro-dë, kad pareiðkëjø teiginiai, jog atskirai naudojant gyvenamàjá namà, jiems galibûti trukdoma tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, naudotis bendrojo naudoji-mo kiemu, gali sutrikti ðilumos, vandens tiekimas, yra tik prielaida. Apeliacinësinstancijos teismas nurodë, kad ið atsakovo atsiliepimo á skundà matyti, jog atsa-kovas dël paaiðkëjusiø naujø aplinkybiø sutiktø su 822–osios DNSB áregistravi-mo panaikinimu. Taèiau, nenustaèius pareiðkëjø subjektinës teisës paþeidimo, ben-

211

drijos áregistravimo teisëtumas ir pagrástumas nevertintinas. Apeliacinës instanci-jos teismas nurodë, kad po bendrijos ástatø áregistravimo atsiradus naujoms ap-linkybëms, draudþianèioms áregistruoti tokià bendrijà, atsakovui neuþkertamas ke-lias spræsti bendrijos áregistravimo panaikinimo klausimà ástatymø nustatyta tvarka.

Pareiðkëjai L. Kanopka ir N. Jurkus praðo atnaujinti procesà ðioje administ-racinëje byloje, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m.birþelio 19 d. sprendimà, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m.balandþio 18 d. sprendimà palikti nepakeistà. Nurodo, kad apeliacinës instancijosteismas padarë esminá materialinës teisës normø paþeidimà jas taikydamas, tainulëmë neteisëto sprendimo priëmimà, todël procesas ðioje administracinëje by-loje turi bûti atnaujintas ABTÁ 153 str. 2 d. 10 p. nustatytu pagrindu. Pareiðkëjainurodo, kad apeliacinës instancijos teismas neteisingai aiðkino ir taikë ginèo san-tyká reguliavusias materialinës teisës normas, todël padarë neteisingà iðvadà, jogbendrijos ásteigimas tik viename name, esanèiame Vilniaus g. 21, nepaþeidþiajø teisës. Teismas turëjo taikyti Daugiabuèiø namø savininkø bendrijø ástatymà.Pagal ðio ástatymo 12 str. 4 d. DNSB steigiamasis susirinkimas yra teisëtas, jeijame dalyvauja daugiau nei pusë namo patalpø savininkø, o jo metu ásteigtos bendri-jos nariais tampa visi tame name esanèiø butø savininkai, kuriems tampa privalomibendrijos valdymo organø sprendimai. Be to, po bendrijos ir jos ástatø áregistravi-mo daugiabuèio namo butø savininkams atsiranda Daugiabuèiø namø savininkøbendrijø ástatymo 29 str. nustatytos bendrijos nariø pareigos, pvz.: mokëti bendri-jos nustatytas ámokas, apmokëti bendrijos nustatytas iðlaidas, susijusias su ben-drojo naudojimo objektø valdymu, prieþiûra, remontu ar tvarkymu pagal ástatymøir kitø teisës aktø nustatytus privalomus statiniø naudojimo ir prieþiûros reikala-vimus. Pareiðkëjai nurodo, kad, áregistravus bendrijà tik viename name ir norintatskirti minëtø namø bendras komunikacijas, prireiks dideliø iðlaidø, kurias apmo-këti turës ir pareiðkëjai, o tai paþeidþia jø teises. DNSB áregistravus abiejuosenamuose, inþineriniø komunikacijø atskirti nereikëtø ir pareiðkëjai, kaip ir kitinamo dalies, kurioje nebuvo áregistruota bendrija, butø savininkai, galëtø lygio-mis teisëmis pagal ástatymà naudotis visiems butø savininkams bendrosios dali-nës nuosavybës teise priklausanèiomis komunikacijomis ir bendrojo naudojimopatalpomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. liepos 25 d. nutartimiatnaujino procesà administracinëje byloje pagal pareiðkëjø L. Kanopkos ir N. Jur-kaus skundà dël Vilniaus m. savivaldybës rejestro tarnybos atlikto 822–osios DNSBir jos ástatø áregistravimo pripaþinimo neteisëtu (administracinës bylos Nr. A4–620–02). Teismas taip pat ðia nutartimi, kol bus ið naujo apeliacine tvarka Lietu-vos vyriausiajame administraciniame teisme iðnagrinëta administracinë byla(administracinës bylos Nr. A4–620–02), sustabdë ðioje byloje priimto Lietuvos

212

vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birþelio 19 d. sprendimo vykdymà,uþdraudþiant Vilniaus miesto savivaldybei atlikti veiksmus, kuriø ji nebûtø turë-jusi teisës atlikti galiojant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m.balandþio 18 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikinta Vilniaus m. savivaldybës re-jestro tarnybos 2001 m. gruodþio 22 d. atlikta 822–osios DNSB ir jos ástatø re-gistracija.

Teismas nutartyje nurodë, kad Lietuvos Respublikos administraciniø byløteisenos ástatymo (toliau – ABTÁ) 153 str. 1 d. numatyta, kad bylos, uþbaigtosásiteisëjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali bûti atnauji-namas ástatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTÁ 153 str. 2 d. 10 p. numaty-ta, jog procesas gali bûti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdûs árodymai, kadpadarytas esminis materialinës teisës normø paþeidimas jas taikant, galëjæs turëtiátakos priimti neteisëtà sprendimà, nutarimà ar nutartá. Nurodë, kad Daugiabuèiønamø savininkø bendrijø ástatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad daugiabuèiame namearba keliuose namuose, jei neámanoma ðiø namø atskirai naudoti, steigiama tikviena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabuèio namo korpusas arsekcija, jeigu yra galimybë juos atskirai naudoti. Ið namø, esanèiø Vilniuje, Vil-niaus g. 21 ir Jogailos g. 8, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, admi-nistracinëje byloje esanèiø planø, Vilniaus m. savivaldybës UAB „Senamiesèioûkis“ direktoriaus bei Specialiosios paskirties AB „Vilniaus ðilumos tinklai“ tech-nikos direktoriaus raðtø ir kitos bylos medþiagos matyti, kad minëti namai turibendrus ðilumos, vandentiekio ir nuotekø ðalinimo inþinerinius tinklus, dvi ben-dras laiptines ir bendrà kiemà (b.l. 30, 31, 32, 33). Byloje nëra duomenø, kad iki822–osios DNSB áregistravimo minëti bendri inþineriniai tinklai bûtø rekonst-ruoti taip, kad ðiuos namus galima bûtø naudoti atskirai. Todël yra pagrindas teig-ti, kad daugiabuèio namo savininkø bendrijos ásteigimas tik viename name, esan-èiame Vilniuje, Vilniaus g. 21, kai jo inþineriniai tinklai, nurodyti aukðèiau, nëraatskirti nuo namo, esanèio Vilniuje, Jogailos g. 8, inþineriniø tinklø, paþeidþiaDaugiabuèiø namø savininkø bendrijø ástatymo 11 str. 2 d. nuostatas.

Teismas nutartyje nurodë, kad CK 4.82 str. 1 d. ir Daugiabuèiø namø savi-ninkø bendrijø ástatymo 2 str. 5 d. ir 4 str. 1 d. laiptinës konstrukcijas, ðilumos,vandentiekio ir nuotekø ðalinimo inþinerinius tinklus priskiria prie bendrojo nau-dojimo objektø, kurie priklauso namo patalpø savininkams (bendrasavininkiams)bendrosios dalinës nuosavybës teise. Pagal CK 4.83 str. 1 d. buto savininkas,nepaþeisdamas kitø patalpø savininkø teisiø ir teisëtø interesø, turi teisæ naudotisgyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jø funkcinæ paskirtá. Taigiaukðèiau nurodyti inþineriniai tinklai bendrosios dalinës nuosavybës teise priklausovisiems namo butø savininkams (tiems, kuriø butai yra name Vilniaus g. 21, tiek irtiems, kuriø butai yra name Jogailos g. 8) ir gali bûti jø naudojami pagal funkcinæ

213

paskirtá. Bendrijos ásteigimas viename ið bendras komunikacijas ir bendras laipti-nes turinèiø namø suponuoja abiejø namø butø savininkø interesø konfliktà, var-þo tiek vieno, tiek kito namo butø savininkø galimybes ágyvendinti jø teises, susi-jusias su bendrojo naudojimo objektø valdymu, rekonstravimu ir naudojimusi jais.O bet koks naujø inþineriniø tinklø montavimas bet kuriame ið minëtø namø neið-vengiamai susijæs su butø savininkø prievoliø apmokëti montavimo darbus atsira-dimu, su dalies bendrojoje dalinëje nuosavybëje pasikeitimu.

Ávertinæs tai, kas iðdëstyta, teismas padarë iðvadà, kad daugiabuèio namosavininkø bendrijos ásteigimas tik viename name, esanèiame Vilniuje, Vilniausg. 21, paþeidþia tiek namo, esanèio Vilniaus g. 21, tiek ir namo, esanèio Jogai-los g. 8, butø savininkø teises. Tai reiðkia, kad paþeidþiamos ir pareiðkëjø, kurieyra namo, esanèio Vilniaus g. 21, butø savininkai, teisës. Todël teismas konsta-tavo, kad yra pagrindas teigti, jog nagrinëjamuoju atveju Lietuvos vyriausiojoadministracinio teismo kolegija, priimdama 2002 m. birþelio 19 d. sprendimà,padarë materialinës teisës normø paþeidimà, galëjusá turëti átakos sprendimoteisëtumui.

Teismas, atsiþvelgdamas á tai, kad nuo sprendimo (nutarties), kuris bus priim-tas naujai iðnagrinëjus apeliacine tvarka administracinæ bylà, kurioje atnaujinamasprocesas, priklauso, ar Vilniaus miesto savivaldybës institucijos ir tarnybos turësteisæ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su gyvenamøjø namø Jogailos g. 8/ Vil-niaus g. 21 atskyrimu ir bendrojo naudojimo objektø perdavimu 822–ajai daugia-buèio namo Vilniaus g. 21 savininkø bendrijai, o ið bylos medþiagos galima iðva-da, kad toks bendrojo naudojimo objektø perdavimas gali sukelti turtinius ginèustarp minëtø namø bendraturèiø, konstatavo, jog tikslinga sustabdyti Lietuvos vy-riausiojo administracinio teismo 2002 m. birþelio 19 d. sprendimo vykdymà, to-kiu bûdu uþdraudþiant Vilniaus miesto savivaldybei atlikti veiksmus, kuriø ji ne-bûtø turëjusi teisës atlikti galiojant Vilniaus apygardos administracinio teismo2002 m. balandþio 18 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikinta Vilniaus m. savival-dybës rejestro tarnybos 2001 m. gruodþio 22 d. atlikta 822–osios DNSB ir josástatø registracija.

Po proceso atnaujinimo nagrinëjant bylà pakartotinai apeliacine tvarka, pa-reiðkëjai ir jø atstovas pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir praðymoatnaujinti procesà motyvais praðë panaikinti apeliacinës instancijos teismo spren-dimà ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimà.

Atsakovo atstovas, nurodæs, kad paaiðkëjus naujoms aplinkybëms, t.y. jogrejestro tvarkytojas bendrijos registravimo metu buvo suklaidintas, nes tuo metujam nebuvo þinoma apie bendrus inþinerinius tinklus, o esant tokiai situacijai ben-drija gali bûti tik abiejuose namuose, praðë procesiná sprendimà priimti teismonuoþiûra.

214

Treèiojo suinteresuoto asmens 822–osios daugiabuèio namo savininkø ben-drijos atstovai apeliacinio skundo motyvais praðo palikti galioti apeliacinës ins-tancijos teismo sprendimà.

Teisëjø kolegija


Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birþelio 19 d. sprendi-mas panaikinamas ir priimama nauja nutartis: Vilniaus apygardos administracinioteismo 2002 m. balandþio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o treèiojosuinteresuoto asmens 822–osios daugiabuèio namo savininkø bendrijos apeliaci-nis skundas atmetamas.

Dël Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birþelio 19 d. spren-dimo motyvo, kad pareiðkëjai nepateikë árodymø, patvirtinanèiø, jog bendrijosásteigimas ir áregistravimas tik Vilniaus g. 21 name paþeidþia pareiðkëjø subjek-tines teises

Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. birþelio 19 d. sprendime teisin-gai nurodë, kad pareiðkëjø reikalavimo nagrinëjimo rezultatas visø pirma priklausonuo to, ar atsakovas, áregistruodamas bendrijos ástatus, paþeidë pareiðkëjø subjekti-næ teisæ, kad pagal ABTÁ 22 str. 1 d. skundà paduodanèiam asmeniui pakanka ma-nyti, kad jo teisës paþeistos, o bylos nagrinëjimo metu jis turi toká paþeidimà árodyti.

Taèiau paþymëtina, kad ðioje byloje nustatyti, ar áregistruojant bendrijà irjos ástatus buvo paþeistos pareiðkëjø subjektinës teisës, galima tik ávertinus ben-drijos ir jos ástatø áregistravimo teisëtumà, kadangi áregistravus bendrijà ir josástatus, bendrijos nariams atsiranda ástatymø reglamentuotos daugiabuèio namøsavininkø bendrijos nariø teisës ir pareigos. O ið neteisëto akto negalima teisëtaiágyti teisiø ir pareigø. Teisiø ir pareigø asmeniui sukûrimas neteisëtu aktu, t.y.neteisëtø teisiø ir pareigø sukûrimas, savaime reiðkia to asmens teisiø paþeidimà.Todël ðioje byloje pareiðkëjai neprivalëjo papildomai árodinëti, kaip skundþiamuaktu buvo paþeistos jø teisës.

Dël 822–osios daugiabuèio namo savininkø bendrijos ir jos ástatø áregistra-vimo teisëtumo ir pagrástumo.

Daugiabuèio namo savininkø bendrijos steigimà reglamentuoja Daugiabu-èiø namø savininkø bendrijø ástatymas, kurio 11 str. 2 d. nustatyta, kad daugiabu-èiame name arba keliuose namuose, jei neámanoma ðiø namø atskirai naudoti,steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabuèio na-mo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybë juos atskirai naudoti.

Kaip matyti ið aukðèiau iðdëstytos normos turinio, ástatymø leidëjas ben-drijos steigimo galimybæ viename ar keliuose namuose sieja su galimybe namà,

215

kuriame norima ásteigti bendrijà, naudoti atskirai, t.y. sprendþiant, ar yra pagrin-das viename name steigti bendrijà (registruoti jà bei jos ástatus), turi bûti vertina-ma galimybë tà namà naudoti atskirai bendrijos steigimo (jos ir jos ástatø registra-vimo) metu. Todël apelianto pateikiami árodymai dël galimybës ateityje pertvar-kyti namo, kuriame ásteigta bendrija (Vilniaus g. 21), bendrus tinklus su namu,esanèiu Jogailos g. 8, ðioje byloje nevertintini kaip neturintys reikðmës. Be to,paþymëtina, kad abu aukðèiau minëti namai turi dvi bendras laiptines.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. liepos 25 d. nutartyjeteisingai nurodë, kad ið namø, esanèiø Vilniuje, Vilniaus g. 21 ir Jogailos g. 8,nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, administracinëje byloje esanèiøplanø, Vilniaus m. savivaldybës UAB „Senamiesèio ûkis“ direktoriaus bei Spe-cialiosios paskirties AB „Vilniaus ðilumos tinklai“ technikos direktoriaus raðtø irkitos bylos medþiagos matyti, kad minëti namai turi bendrus ðilumos, vandentie-kio ir nuotekø ðalinimo inþinerinius tinklus, dvi bendras laiptines ir bendrà kiemà(b.l. 30, 31, 32, 33). Byloje nëra duomenø, kad iki 822–osios DNSB áregistravi-mo minëti bendri inþineriniai tinklai bûtø rekonstruoti taip, kad ðiuos namusgalima bûtø naudoti atskirai.

Ávertinus tai, kas iðdëstyta, darytina iðvada:1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. birþelio 19 d. spren-

dimu pirmosios instancijos teismo sprendimà panaikino tik aukðèiau minëtu mo-tyvu (pareiðkëjai neárodë, kad skundþiamu aktu paþeistos jø teisës), kuris, kaipaukðèiau nurodyta, negalëjo bûti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismosprendimà, o skundþiamo akto teisëtumo ir pagrástumo apeliacinës instancijosteismas nevertino, todël Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m.birþelio 19 d. sprendimas panaikinamas.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiðkino ir taikë ginèo santyká reg-lamentuojanèias teisës normas, priëmë teisëtà ir pagrástà sprendimà, todël pirmo-sios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástaty-mo 162 str. 1 d. 3 p., 140 str. 1 d. 1 p., teisëjø kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birþelio 19 d.sprendimà ir priimti naujà nutartá.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandþio 18 d. spren-dimà palikti nepakeistà. Treèiojo suinteresuoto asmens 822–osios daugiabuèionamo savininkø bendrijos apeliaciná skundà atmesti.


216

2. Specialiosios teisëjø kolegijos nutarèiø dël teismingumo apþvalga

1. Dël administravimo subjektø aktø ir veiksmø (neveikimo)

***Pagal Ðiauliø miesto tarybos 2000 m. birþelio 29 d. sprendimu Nr. 51 pa-

tvirtintø Laikinosios prekybos prie Ginkûnø ir K. Donelaièio g. esanèiø civiliniøkapiniø taisykliø 3.9 p. rinkliavà, apskaità, prekybos vietø skirstymà ir taisykliøreikalavimø laikymàsi kontroliuoja kapines priþiûrinti ámonë. Ði ámonë pagal tai-sykliø 5.6 p. turi teisæ ir neleisti prekiauti. Tokiu bûdu AB „Ðiauliø apþeldinimas“veikla tam tikroje srityje ágyvendina vieðojo administravimo subjekto – Ðiauliømiesto tarybos – sprendimus. Nors prekybos vietø paskirstymas Laikinosios pre-kybos prie civiliniø kapiniø taisykliø smulkiau nëra reglamentuotas, AB „Ðiauliøapþeldinimas“ veikla ðioje srityje priskirtina prie vietos savivaldos institucijø spren-dimø ágyvendinimo, kartu ir prie vieðojo administravimo, atitinkamai ið ðios veik-los kylantys reikalavimai nagrinëtini administraciniame teisme (2002 m. vasario15 d. nutartis).

***Pareiðkëjai reikalauja panaikinti Vilniaus apskrities virðininko administra-

cijos Valstybinës teritorijø planavimo ir statybos inspekcijos iðduotus leidimusvykdyti statybos darbus. P.P.Ð. papildomai dar kelia reikalavimus panaikinti su-derintà projektà bei ápareigoti Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro irregistro valstybës ámonës Vilniaus filialà registruoti pareiðkëjui priklausanèiaspatalpas. Leidimø vykdyti statybos darbus iðdavimas priskirtinas prie vieðojoadministravimo veiklos, todël reikalavimai dël ðiø leidimø panaikinimo teismingiadministraciniam teismui (ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p.). Administraciniam teismui kaipkylantis ið vieðojo administravimo subjekto veiklos teismingas ir reikalavimas dëlprojekto suderinimo. Galiojanèios Nekilnojamojo turto registro ástatymo redak-cijos 30 str. numato, kad nekilnojamojo turto registracijos klausimais priimtisprendimai taip pat skundþiami ABTÁ nustatyta tvarka. Todël P.P.Ð. ir V.K.– D.pareikðti reikalavimai nagrinëtini administraciniame teisme (2002 m. balandþio11 d. nutartis).

***Alytaus m. savivaldybës taryba 2001 m. spalio 24 d. kreipësi á Alytaus rajo-

no apylinkës teismà, praðydama panaikinti Alytaus rajono savivaldybës tarybos2001 m. vasario 21 d. sprendimà dël vaikø baseino pastato Alytuje, Vilties g. 3,privatizavimo.

217

Ginèijamas Alytaus rajono savivaldybës tarybos sprendimas dël vaikø basei-no pastato privatizavimo yra individualaus pobûdþio vieðojo administravimosubjekto aktas, privatizavimo sandoris dar nëra sudarytas, todël reikalavimas dëltokio sprendimo panaikinimo nagrinëtinas administraciniame teisme (2002 m.geguþës 6 d. nutartis).

***V.K. individuali ámonë 2002 m. geguþës 14 d. kreipësi á Klaipëdos apygar-

dos administraciná teismà, nurodydama, kad Klaipëdos miesto savivaldybës kon-kurso veþëjams parinkti reguliaraus susisiekimo marðrutø aptarnavimui ir licenci-jø bei leidimø panaikinimo komisija 2002 m. balandþio 10 d. sprendimu konstata-vo pareiðkëjà paþeidus keleiviø veþimà reglamentuojanèius teisës aktus ir nu-sprendë sustabdyti pareiðkëjai iðduotà keliø transporto veiklos licencijà Nr. 000164dviem mënesiams bei anuliuoti marðruto leidimà Nr. 13–1/MT. Praðo panaikintikomisijos sprendimà, nes jis neteisëtas vien dël to, kad komisija sudaryta ir veikiapaþeidþiant teisës aktø reikalavimus. Taip pat praðo iðtirti Klaipëdos miesto savi-valdybës valdybos 2000 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 79, kuriuo patvirtintaAutomobiliø transporto verslo licencijø ir licencijø korteliø iðdavimo, perregist-ravimo ir panaikinimo tvarka, leidimø veþti keleivius nustatytais marðrutais iðda-vimo, pratæsimo ir panaikinimo tvarka, teisëtumà, 2000 m. kovo 16 d. sprendimàNr. 127, kuriuo patvirtinti Komisijos veiklos nuostatai, ir 2001 m. birþelio 28 d.sprendimà Nr. 336, kuriuo patvirtinta Komisijos sudëtis.

Ginèo santykiai ðiuo atveju reguliuojami ne ðaliø sudarytos sutarties, be to,licencija veþti keleivius vietiniais marðrutais, kuri sustabdyta ginèijamu sprendi-mu, iðduota dar prieð sutarties dël keleiviø veþimo marðrutiniu taksi su Klaipëdosmiesto savivaldybe sudarymà. Klaipëdos miesto savivaldybës konkurso veþëjamsparinkti reguliaraus susisiekimo marðrutø aptarnavimui ir licencijø bei leidimøpanaikinimo komisijos veiksmai priimant ginèijamus sprendimus priskirtini priekomisijos, kaip vieðojo administravimo subjekto, veiklos, todël reikalavimai dëljø panaikinimo nagrinëtini administraciniame teisme (ABTÁ 15 str. 1 d. 2 p.)(2002 m. birþelio 28 d. nutartis).

***Teritorijø planavimo ástatymo 20 str. 5 d. nustato, kad detaliuosius planus

tvirtina savivaldybës taryba arba valdyba tarybai pavedus, o 20 str. 7 d. – kadjeigu detaliojo plano programos ir sprendinio neámanoma ágyvendinti neplëtojantvietos savivaldos institucijai priklausanèios infrastruktûros, detalusis planas tvir-tinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybës valdybos ir planavimo organizatoriaussudaroma sutartis dël infrastruktûros plëtojimo. Vilniaus apskrities virðininko

218

administracijos 2000 m. gruodþio 5 d. ásakymas Nr. 4167–01, kuris pakeitë þemëssklypo naudojimo pobûdá, priimtas vadovaujantis Þemës ástatymo 30 str. nustaty-tais apskrities virðininko administracijos ágaliojimais. Ginèijami Vilniaus miestovaldybos ir Vilniaus apskrities virðininko administracijos sprendimai priimti rea-lizuojant norminiø aktø nuostatas dël detaliøjø planø tvirtinimo, þemës sklyponaudojimo pobûdþio keitimo ir infrastruktûros plëtojimo, todël ðie sprendimaipriimti Vilniaus miesto valdybos ir Vilniaus apskrities virðininko administracijos,kaip vieðojo administravimo subjektø, ir reikalavimai dël jø panaikinimo nagrinë-tini administraciniame teisme (ABTÁ 15 str. 1 d. 1, 2 p.) (2002 m. rugsëjo 9 d.nutartis).

***Pareiðkëjas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipësi á administraciná

teismà praðydamas ápareigoti Vilniaus apskrities virðininko administracijos Vil-niaus miesto þemëtvarkos skyriø laikytis Vyriausybës 1999 m. vasario 24 d. nu-tarimo Nr. 205 „Dël þemës ávertinimo tvarkos“ ir 1999 m. birþelio 2 d. nutarimoNr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkiopaskirèiai (veiklai)“. Taip pat praðë netaikyti 1,6 indekso skaièiuojant ne naujøvalstybës nuomojamø þemës sklypø vertæ. Pareiðkëjas skunde nurodë, kad nesu-tinka su Vilniaus apskrities virðininko administracijos Vilniaus miesto þemëtvarkosskyriaus atliktais nuomojamø valstybinës þemës sklypø vertës apskaièiavimais.

Pagal Civilinio kodekso pirmosios knygos 136 straipsnio 2 dalies 3 punktàcivilinës teisës ir pareigos atsiranda ið administraciniø aktø, turinèiø civilines tei-sines pasekmes. Kaip matyti ið bylos medþiagos, toks aktas dël þemës sklypoiðnuomojimo nëra priimtas, todël nëra pagrindo daryti iðvadà, kad iki akto dëlsutarties sudarymo priëmimo susiklostë civiliniai teisiniai santykiai. Vilniaus ap-skrities virðininko administracijos Vilniaus miesto þemëtvarkos skyrius, nustaty-damas þemës sklypø vertes, vykdë vieðojo administravimo funkcijas, kurias jáápareigoja atlikti Vyriausybës 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dël þe-mës ávertinimo tvarkos“ ir 1999 m. birþelio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dël naujøvalstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos ne þemës ûkio paskirèiai (veik-lai)“. Todël susiklostæ teisiniai santykiai yra laikytini susiklosèiusiais vieðojo ad-ministravimo srityje.

Be to, remiantis Þemës reformos ástatymo 18 straipsnio 2 dalimi, darytinaiðvada, kad skundams dël þemës reformos metu þemës nuomai parengtø doku-mentø bei ástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimø neatitikimo numatyta iðankstinëginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka. Tokius ginèus nagrinëja apskrièiø virðininkaiir Nacionalinë þemës tarnyba prie Þemës ûkio ministerijos (anksèiau – Þemë-tvarkos ir teisës departamentas prie Þemës ûkio ministerijos). Pastarøjø sprendi-

219

mai gali bûti skundþiami Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.Atsiþvelgiant á tai, kas nurodyta, ðis konkretus ginèas teismingas administ-

raciniam teismui, todël byla perduotina nagrinëti Vilniaus apygardos administra-ciniam teismui (2002 m. lapkrièio 8 d. nutartis).

***Pareiðkëjas V.P. skundu teismo praðë pripaþinti jo áraðymà á Kauno m. VPK

Operatyvinës veiklos skyriaus operatyvinæ áskaità nepagrástu.Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinës veiklos ástatymo 6 str. 9 d. asmuo,

manantis, kad operatyvinës veiklos subjektø veiksmai paþeidë jo teises ir laisves,gali apskøsti ðiuos veiksmus operatyvinës veiklos subjekto vadovui, prokuroruiar teismui. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinës veiklos ástatymo 3 str. 3 d.operatyvinës veiklos subjektai– tai specialius valstybës ágaliojimus turintys krað-to apsaugos, vidaus reikalø, muitinës sistemø, Valstybës saugumo departamento,Specialiøjø tyrimø tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinë veikla irkuriø pareigûnai ágaliojami jà vykdyti. Taigi ið minëto ástatymo nuostatos daryti-na iðvada, kad operatyvinës veiklos subjektai pagal ABTÁ 2 str. iðdëstytà sàvokàpriskirtini vieðojo administravimo subjektams. Ðiuo atveju Kauno m. VPK (opera-tyvinës veiklos subjektas) veikë kaip vieðojo administravimo subjektas. Áraðymasá Kauno m. VPK Operatyvinës veiklos skyriaus operatyvinæ áskaità yra vieðojoadministravimo funkcija. Pareiðkëjas ginèija vieðojo administravimo subjektoveiksmus. Pareiðkëjo reikalavimai kyla ið administraciniø teisiniø santykiø. PagalABTÁ 15 str. 1 d. 1 p. bylos dël valstybiniø administravimo subjektø priimtø aktøir veiksmø teisëtumo, taip pat ðiø subjektø atsisakymo atlikti jø kompetencijaipriskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmusnagrinëjamos administraciniuose teismuose, todël byla nagrinëtina administraci-niame teisme (2002 m. lapkrièio 26 d. nutartis).

2. Dël civiliniø teisiniø santykiø

***V.V. 2001 m. rugsëjo 11 d. kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teis-

mà, praðydamas ápareigoti atsakovà Vilniaus apskrities virðininko administracijàpriimti sprendimà dël naudojamo þemës sklypo, esanèio Ðalèininkuose, Nepri-klausomybës g. 15 a, pardavimo.

Ðiuo atveju reikalaujama ápareigoti atsakovà Vilniaus apskrities virðininkoadministracijà priimti civilinio teisinio pobûdþio sprendimà dël þemës sklypopardavimo. Toks sprendimas nepriimamas dël to, kad nëra iðspræstas pastatø ben-draturèiø naudojamo þemës sklypo pasidalijimo klausimas. Pareiðkëjo nuomone,

220

Vilniaus apskrities virðininko administracija bendraturèiams nesutariant nepagrástaineiðsprendþia ðio klausimo pati. Bylos dël vieðojo administravimo subjekto ápa-reigojimo priimti sprendimà dël þemës sklypo padalijimo teismingos bendrosioskompetencijos teismui, nes toks subjektas ðiuo atveju imasi þemës naudojimosubjektø tarpusavio santykiø, reguliuojamø privatinës teisës normø, sprendimo.Pareiðkëjo reikalavimø patenkinimas yra susijæs su bendraturèiø nuosavybës tei-siø ágyvendinimu, t.y. civiliniais teisiniais santykiais, todël ginèas nagrinëtinasbendrosios kompetencijos teisme (2002 m. vasario 15 d. nutartis).

***Pareiðkëjai praðo panaikinti Vilniaus apskrities virðininko administracijos

ásakymà dël þemës sklypo iðnuomojimo bei Vilniaus apskrities virðininko iðduotàleidimà vykdyti statybos darbus. Sprendimo dël þemës sklypo nuomos priëmimaspriskirtinas prie Vilniaus apskrities virðininko administracijos dalyvavimo ûkinë-je komercinëje veikloje, reikalavimas dël tokio sprendimo panaikinimo kyla iðciviliniø teisiniø santykiø ir nagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todëlnors reikalavimas dël Vilniaus apskrities virðininko iðduoto leidimo vykdyti sta-tybos darbus panaikinimo teismingas administraciniam teismui, reikalavimai dëlásakymo bei leidimo panaikinimo kaip susijæ kartu nagrinëtini bendrosios kompe-tencijos teisme (ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p.) (2002 m. vasario 15 d. nutartis).

***Teritorinë ligoniø kasa yra administravimo subjektas, kurio statusas bei funk-

cijos (taip pat ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðø panaudoji-mo srityje) yra reglamentuojamos Socialinio draudimo ástatymo, teritorinës ligo-niø kasos nuostatø bei kitø norminiø aktø, taèiau ðiuo atveju ginèas kilo ið ieðkovoS.J. ámonës „Sauliaus vaistinë“ ir atsakovo Utenos teritorinës ligoniø kasos suda-rytos sutarties „Dël vaistø ir medicinos pagalbos priemoniø, kuriø ásigijimo iðlai-dos ar jø dalis kompensuojama ið privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþe-to, kompensavimo ir iðdavimo apdraustiesiems“ ir papildomo 2001 m. kovo 16 d.susitarimo, t.y. ið sutartiniø ieðkovo ir atsakovo santykiø, todël byla nagrinëtinabendrosios kompetencijos teisme (2002 m. balandþio 11 d. nutartis).

***Varënos rajono savivaldybë kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teis-

mà, praðydama pripaþinti negaliojanèiu Varënos rajono valdybos 2001 m. balan-dþio 4 d. sprendimo Nr. 128 priedo – sàraðo eil. Nr. 6. Pareiðkëja nurodë, kadVarënos rajono valdyba 2001 m. balandþio 4 d. priëmë sprendimà Nr. 128 „Dëlnuosavybës teisës á statinius patvirtinimo“, kuriuo (sprendimo priedo – sàraðo eil.

221

Nr. 6) patvirtino nuosavybës teisæ mirusiam A.T. á gyvenamàjá namà, esantá Varë-nos rajone, Marcinkoniø seniûnijoje, Zervynø kaime (inventoriaus bylos Nr. 2316).

Pareiðkëja ginèija Varënos rajono valdybos sprendimà kaip nuosavybës tei-siø á pastatà pripaþinimo pagrindà A.T., todël byla nagrinëtina bendrosios kompe-tencijos teisme (2002 m. geguþës 6 d. nutartis).

***Pagal 1998 m. kovo 24 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 341 patvirtintø Valsty-

bës turto fondo ástatø 8.2.3 p. viena ið Valstybës turto fondo funkcijø yra nuomotivalstybei priklausantá ilgalaiká materialøjá turtà. Valstybës turto fondo veikla, spren-dþiant lëðø, investuotø á privatizuojamø patalpø ar pastatø pagerinimà, objektoprivatizavimo metu atlyginimo klausimà, priskirtina prie Fondo, kaip valstybeipriklausanèio turto nuomotojo, veiklos, reikalavimas panaikinti sprendimà dëlinvestuotø lëðø atlyginimo kyla ið civiliniø teisiniø santykiø, o ne ið Fondo, kaipvieðojo administravimo subjekto, veiklos, todël nagrinëtinas bendrosios kompe-tencijos teisme (2002 m. geguþës 6 d. nutartis).

***AB „Këdainiø cukrus“ ir AB „Panevëþio cukrus“ 2002 m. sausio 7 d. krei-

pësi á Kauno apygardos administraciná teismà, praðydamos pripaþinti neteisëtu irpanaikinti 2001 m. gruodþio 12 d. Marijampolës apskrities valstybinës mokesèiøinspekcijos virðininkës sprendimà „Dël bankrutuojanèios AB „Marijampolës cuk-rus“ piniginës prievolës“, kuriuo sutrumpinti bankrutuojanèios AB „Marijampo-lës cukrus“ piniginës prievolës ávykdymo terminai ir ið dalies atsisakyta piniginësprievolës ávykdymo.

Marijampolës apskrities valstybinë mokesèiø inspekcija, kurios sprendimasdël piniginës prievolës ávykdymo terminø sutrumpinimo ir dalinio ávykdymo atsi-sakymo skundþiamas, yra pripaþinta kreditore AB „Marijampolës cukrus“ ban-kroto byloje, todël teismo sprendimas dël bankrutuojanèios AB „Marijampolëscukrus“ piniginës prievolës gali turëti átakos kitø AB „Marijampolës cukrus“ kre-ditoriø reikalavimø patenkinimui. Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 22 d.nutartis (b.l. 32) patvirtina, kad ðiuo metu vyksta AB „Marijampolës cukrus“ sa-navimas, kuris yra teisminio ámonës bankroto proceso sudëtinë dalis. Todël bylaperduotina Kauno apygardos teismui, kaip ámonës bankroto bylà nagrinëjanèiamteismui (2002 m. geguþës 6 d. nutartis).

***V.G. kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà, praðydamas ápa-

reigoti Vilniaus m. valdybà ir Virðuliðkiø seniûnijà per vienà mënesá nuo sprendimo

222

ásigaliojimo dienos parengti visus dokumentus ir sudaryti buto, esanèio Vilniuje,Virðuliðkiø g. 75–37, pirkimo–pardavimo sutartá bei perduoti jam butà, suraðantbuto priëmimo–perdavimo aktà.

Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija atriboja-ma ne vien pagal teisinio santykio, ið kurio kyla ginèas, subjektà, bet taip pat irpagal paties teisinio santykio pobûdá. Pareiðkëjas kelia civilinio teisinio pobûdþioreikalavimà dël buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ginèo iðsprendimassusijæs su nuosavybës teisiniø santykiø atsiradimu, Vilniaus miesto savivaldybëðiuo atveju dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip turto savininkë, one veikia kaip vieðojo administravimo subjektas, todël pareiðkëjo reikalavimopatenkinimo klausimas spræstinas ne administraciniame, o bendrosios kompeten-cijos teisme (2002 m. birþelio 4 d. nutartis).

***Pareiðkëjas – Jurbarko vartotojø kooperatyvo „Vienybë“ narys H.J. Kauno

apygardos administracinio teismo praðë: panaikinti atsakovo Jurbarko rajono sa-vivaldybës 2002 m. balandþio 4 d. áraðà Nr. 13 dël Jurbarko vartotojø kooperaty-vo „Vienybë“ naujos redakcijos ástatø áregistravimo; ápareigoti atsakovà Jurbarkorajono savivaldybæ pareikalauti ið atsakovo Jurbarko vartotojø kooperatyvo „Vie-nybë“ pataisyti kooperatyvo ástatø KBÁ prieðtaraujanèias nuostatas; panaikinti at-sakovo Jurbarko vartotojø kooperatyvo „Vienybë“ 2002 m. kovo 8 d. nariø ága-liotiniø ir juridinio nario Veliuonos Vartotojø kooperatyvo nariø ágaliotiniø atstovosusirinkimo nutarimà Nr. 6 dël naujos redakcijos ástatø pritarimo ir patvirtinimo.

Pagal ABTÁ prasmæ administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teis-mo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno ið ginèijamo teisiniosantykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra vieðojo administravimo subjektas), betir teisinio santykio, ið kurio kilo ginèas, prigimtis ir pobûdis. Tais atvejais, kaiginèas yra susijæs su keliais teisiniais santykiais, ginèo teismingumà lemia pagrin-dinio santykio teisinë prigimtis ir pobûdis. Administraciniø teismø kompetencijaipaprastai priskirtinas nagrinëjimas ginèø, kuriø iðsprendimas nëra siejamas su to-lesniu kokio nors civilinio teisinio ginèo iðsprendimu. Ið H.J. patikslinto skundomatyti, kad jis inicijuoja ginèà, susijusá su keliais teisiniais santykiais: tiek civili-niu teisiniu, tiek ir administraciniu teisiniu. Specialioji teisëjø kolegija sprendþia,kad tarp teisiniø santykiø, ið kuriø kilæs minëtas ginèas, pagrindiniu pripaþintinasne administracinis teisinis, bet civilinis teisinis (tarp kooperatinës bendrovës irjos nario) santykis, kadangi kilusio ginèo iðsprendimas visø pirma susijæs su civi-liniø teisiniø santykiø nustatymu, pasikeitimu ir pasibaigimu. Ta aplinkybë, kadviena ið ginèo ðaliø yra vieðojo administravimo subjektas (Jurbarko rajono savi-valdybë) ir skundu, be kita ko, yra ginèijamas ðio vieðojo administravimo subjekto

223

veiksmø áregistruojant naujos redakcijos ástatus teisëtumas, nekeièia ginèijamøteisiniø santykiø visumos civilinio teisinio pobûdþio bei minëto ginèo teismingu-mo. Be to, paþymëtina, kad ðios bylos atveju tik bendrosios kompetencijos teis-mas, nagrinëdamas bylà, patikrintø ginèijamojo susirinkimo nutarimu patvirtintønaujos redakcijos ástatø atitikimà ástatymø (KBÁ) reikalavimams, kai tuo tarpuvieðojo administravimo subjekto – Jurbarko rajono savivaldybës akto (naujos re-dakcijos ástatø áregistravimo) teisëtumo patikrinimas administraciniame teismereikðtø tik ðio subjekto veiksmø patikrinimà procedûriniu aspektu. Remdamasiðiais argumentais specialioji teisëjø kolegija konstatuoja, kad nurodytas ginèasnagrinëtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismø ástatymo 12 straipsnio 3dalis, CPK l straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis) (2002 m. gruodþio 18 d. nutartis).

3. Dël nuosavybës teisiø atkûrimo***Kauno apskrities virðininko administracija 2000 m. rugsëjo 12 d. kreipësi á

Kauno apygardos administraciná teismà, praðydama panaikinti Kauno apskritiesvirðininko administracijos 1998 m. kovo 10 d. sprendimus, Kauno apskrities vir-ðininko 1998 m. kovo 10 d. ásakymo atskirus punktus bei panaikinti atitinkamusnekilnojamojo turto registro áraðus. Pareiðkëja nurodë, kad Kauno apskrities vir-ðininko 1998 m. kovo 3 d. ásakymu Nr. 06–1374 ir Kauno apskrities virðininkoadministracijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybës teisës á buvusio savininkoM.G. turëtà þemæ – D.O.I. 2,67 ha, A.K. 2,67 ha, V.G. 2, 67 ha, J.G. 2,68 ha.Þemës sklypai áregistruoti Þemës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registrovalstybës ámonës Kauno filialo Këdainiø rajono gyventojø aptarnavimo biure.Praðymuose dël þemës gràþinimo dar viena pretendentë á nuosavybës teisiø atkû-rimà A.U. nebuvo nurodyta. 2000 m. rugpjûèio 25 d. á Kauno apskrities virðinin-kà kreipësi M.G., mirusios A.U. dukra. Iðnagrinëjus M.G. praðymà buvo nustaty-ta, kad, atkuriant nuosavybës teises á buvusio savininko M.G. þemæ, buvo paþeisti1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 2, 3 ir 4 straipsniai.

Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p. bylos dël valstybiniø administravimo subjektøpriimtø aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat ðiø subjektø atsisakymo atlikti jø kom-petencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlikti tokiusveiksmus nagrinëjamos administraciniuose teismuose. Galiojanèios Nekilnoja-mojo turto registro ástatymo redakcijos 30 str. numato, kad nekilnojamojo turtoregistracijos klausimais priimti sprendimai taip pat skundþiami ABTÁ nustatytatvarka. Nors ieðkovës reikalavimø patenkinimas turëtø átakos civiliniams teisi-niams nuosavybës santykiams, civilinio teisinio pobûdþio reikalavimai nekeliami,todël byla nagrinëtina administraciniame teisme (2002 m. vasario 15 d. nutartis).

224

***Pareiðkëjas reikalauja panaikinti Rokiðkio r. valdybos 1994 m. spalio 25 d.

sprendimà Nr. 27–2514, kuriuo A.K. atstatyta nuosavybës teisë á 1/2 dalá jo tëvoþemës Stankûnø k. Siekdamas, kad nuosavybës teisë á ginèo þemës sklypà bûtøatkurta jam, pareiðkëjas nurodo, kad jo tëvas ginèo þemæ valdë pagal 1941 m.broliø susitarimà, kurá praðo pripaþinti teisëtu, taip pat praðo pripaþinti já vie-ninteliu teisëtu pretendentu á 10,63 ha þemës sklypà Uþubaliø (Vainiðkiø) k., t.y.jo reikalavimas pagal turiná atitinka reikalavimà atkurti nuosavybës teises á þe-mæ. 1941 m. balandþio 7 d. susitarimas vertintinas kaip juridinæ reikðmæ turintisfaktas ir nëra savarankiðkas skundo dalykas, todël byla pagal ginèo pobûdá yraadministracinë ir nagrinëtina administraciniame teisme (2002 m. geguþës 6 d.nutartis).

4. Dël tarnybos santykiø***Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 str. l d. 5 p. administraci-

niai teismai sprendþia bylas dël tarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valsty-bës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus. Ðiuoatveju ginèas kyla dël skyrimo á Sporto mokyklos direktoriaus pareigas, mokyk-los direktoriui, kaip vieðosios ástaigos darbuotojui, pagal Valstybës tarnybos ásta-tymo 4 str. 4 d. 9 p. ðis ástatymas nëra taikomas, jis nelaikytinas valstybës tarnau-toju, turinèiu vieðojo administravimo ágaliojimus, todël pareiðkëjo reikalavimasnagrinëtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (2002 m.vasario 15 d. nutartis).

***Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. administraciniai teismai sprendþia bylas dël

tarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas,turintis vieðojo administravimo ágaliojimus (áskaitant pareigûnus ir ástaigø vado-vus). Kadangi laikotarpiu, uþ kurá pareiðkëjas reikalauja priteisti nesumokëtà dar-bo uþmokestá bei kitas sumas, jis dirbo Ðiauliø rinktinës Joniðkio uþkardoje poli-cininku, o visi statutiniai valstybës tarnautojai pagal Valstybës tarnybos ástatymo2 str. 8 p. priskiriami prie vieðojo administravimo valstybës tarnautojø, kilæs tarny-binis ginèas nagrinëtinas administraciniame teisme (2002 m. geguþës 6 d. nutartis).

***K.S. 2001 m. lapkrièio 22 d. kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná

teismà, praðydamas ápareigoti Vilniaus Gedimino technikos universitetà iðduotijam Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 1998 m. rugsëjo 8 d.

225

ásakymo Nr. 1351–PH ir 1998 m. gruodþio 9 d. ásakymo Nr. 1974–PH nuoraðus(tinkamai patvirtintas kopijas). Nurodë, kad jo darbo klausimais iðleistø ásakymønuoraðø atsakovas jam neiðduoda nepagrástai. Pareiðkëjas su jais nëra susipaþinæsir nëra gavæs jø nuoraðø, nors atsakovas privalëjo pareiðkëjà su jais supaþindintiir/arba áteikti tinkamai patvirtintas jø kopijas. Minëtø ásakymø nuoraðai pareiðkë-jui reikalingi kilusiø ginèø sprendimui, taip pat todël, kad yra iðleistos ne tik pa-tvirtintos, bet ir nepatvirtintos ásakymø kopijos su skirtingais tekstais. Taip paþei-dþiamos pareiðkëjo teisës ir vilkinama atlikti atsakovo kompetencijai priskirtusveiksmus.

Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 str. l d. 5 p. administraci-niai teismai sprendþia bylas dël tarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valsty-bës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus. Ðiuoatveju ginèas kyla dël Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus ásaky-mø nuoraðø iðdavimo, universiteto dëstytojui, kaip vieðosios ástaigos darbuotojui,pagal Valstybës tarnybos ástatymo 4 str. 4 d. 9 p. ðis ástatymas nëra taikomas, jisnelaikytinas valstybës tarnautoju, turinèiu vieðojo administravimo ágaliojimus, todëlpareiðkëjo reikalavimas nagrinëtinas ne administraciniame, o bendrosios kompe-tencijos teisme (2002 m. geguþës 6 d. nutartis).

***R.K. 2002 m. balandþio 30 d. kreipësi á Klaipëdos apygardos administra-

ciná teismà, praðydamas pripaþinti atsakovo Ðilalës rajono savivaldybës valdy-bos 2002 m. kovo 21 d. sprendimà Nr. 61 dël jo atleidimo ið pareigø neteisëtu,priteisti dvylikos vidutiniø darbo uþmokesèiø kompensacijà, taip pat dvigubàdarbo uþmokestá uþ laikino nedarbingumo laikotarpá bei atlyginimà uþ privers-tinæ pravaikðtà. Pareiðkëjas nurodë, kad 2000 m. liepos 19 d. Ðilalës rajonosavivaldybës mero potvarkiu Nr. 38k pagal darbo sutartá buvæs priimtas á darbàsavivaldybës ámonës „Pajûrio komunalinis ûkis“ direktoriumi. 2001 m. rugsëjo28 d. gavo áspëjimo lapelá, kad Ðilalës rajono savivaldybës tarybos 2001 m.rugsëjo 20 d. sprendimu Nr. 210 „Dël savivaldybës ámonës „Pajûrio komunali-nis ûkis“ likvidavimo“ ir savivaldybës valdybos 2001 m. rugsëjo 27 d. sprendi-mu Nr. 310 „Dël savivaldybës ámonës „Pajûrio komunalinis ûkis“ likvidato-riaus paskyrimo“ po dviejø mënesiø bus atleistas ið pareigø pagal DSÁ 29 str. l p.l d. (ámonæ likvidavus). 2002 m. kovo 21 d. Ðilalës rajono savivaldybës valdy-bos sprendimu Nr. 61 jis atleistas ið pareigø pagal DSÁ 29 str. l dalies 1 punktà(ámonæ likvidavus).

Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. administraciniai teismai sprendþia bylas dëltarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas,turintis vieðojo administravimo ágaliojimus (áskaitant pareigûnus ir ástaigø vado-

226

vus). Ðiuo atveju pagal pateiktà medþiagà pareiðkëjas buvo savivaldybës ámonësdarbuotojas. Valstybës ir savivaldybiø ámoniø darbuotojai pagal Valstybës tarny-bos ástatymo 4 str. 3 d. 7 p. yra tie subjektai, kuriems Valstybës tarnybos ástatymasnetaikomas, todël byla nagrinëtina bendrosios kompetencijos teisme (2002 m.birþelio 4 d. nutartis).

***Pagal Visagino miesto savivaldybës kultûros ir sporto skyriaus vyriausiojo

finansininko pareigybës apraðymà pareiðkëjos buvusios pareigos priskirtos priepaslaugø valstybës tarnautojø, ji atleista ið darbo pagal Darbo sutarties ástatymà,administraciniams teismams pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. teismingos tik bylos dëltarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas,turintis vieðojo administravimo ágaliojimus (áskaitant pareigûnus ir ástaigø vado-vus), pareiðkëja iki atleidimo ið darbo vieðojo administravimo ágaliojimø neturë-jo, todël byla pagal jos reikalavimus dël gràþinimo á darbà bei darbo uþmokesèiopriteisimo nagrinëtina bendrosios kompetencijos teisme (2002 m. birþelio 4 d.nutartis).

5. Dël þalos atlyginimo***R.G. 2002 m. sausio 15 d. kreipësi á Këdainiø rajono apylinkës teismà, pra-

ðydamas apginti jo konstitucines teises, gràþinant paimtà traktoriø, atlyginti dëltraktoriaus nuomos susidariusià materialinæ þalà (12 000 Lt) bei 10 000 Lt mora-linæ þalà. Ieðkovas nurodë raðtiðkai informavæs Këdainiø rajono policijos komisa-riatà apie 1996 m. vasarà ávykdytà jo traktoriaus vagystæ, 1998 m. sulaikyta vagiøgauja, kuri vogë þemës ûkio technikà. Ieðkovas atpaþino savo pavogtà traktoriø,taèiau po to, kai bylos tyrimà ið Ðilalës rajono policijos komisariato perëmë Kë-dainiø rajono policijos komisariatas, buvo papraðyta traktoriø kelioms dienomsatvaryti á komisariatà formalumams áforminti, ir jau 3 metus ieðkovas savo trakto-riaus neatgauna. Traktorius jam, kaip ûkininkui, yra pagrindinë þemës ádirbimopriemonë, todël jos netekæs buvo priverstas traktoriø nuomotis (metinis nuomosmokestis – 3000 Lt).

Pagal ABTÁ 16 str. 2 d. administraciniø teismø kompetencijai nepriskiriamatirti prokurorø, tardytojø, kvotëjø ir teismo antstoliø procesiniø veiksmø, susiju-siø su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimø vykdymu. Þalaðiuo atveju kyla ið policijos pareigûno procesiniø veiksmø, todël pareiðkëjo reikala-vimai dël þalos atlyginimo nagrinëtini bendrosios kompetencijos teisme (2002 m.vasario 15 d. nutartis).

227

***V.P. 2002 m. geguþës 29 d. kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná

teismà praðydamas pripaþinti, kad Zarasø rajono apylinkës teismo teisëja N.S.1998 m. rugsëjo 7 d. priimdama administracinëje byloje nutarimà Nr. 6–3/98,kuriuo nubaudë já 5000 Lt bauda konfiskuojant alkoholinius gërimus uþ administ-racinio teisës paþeidimo, numatyto ATPK 163–2 str. 1 d., padarymà (uþ tai, kadsavo parduotuvëje, esanèioje Dusetose, Vytauto g. 6, 1998 m. rugpjûèio 26 d.prekiavo alkoholiniais gërimais su seno pavyzdþio banderolëmis), tinkamai ne-ávertino taikomø teisës aktø atitikimo Konstitucijai, nesiëmë Konstitucijos ir ásta-tymø suteiktø galiø, kad bûtø apgintos konstitucinës nuosavybës teisës, visapusið-kai iðtirtos ir ávertintos bylos aplinkybës ir taikomø teisës aktø atitikimas Konsti-tucijai, ir ðiais veiksmais padarë jam 5000 Lt materialinæ þalà, ir priteisti ið Zarasørajono apylinkës teismo jo naudai kaip þalos atlyginimà 5000 Lt.

Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p. bylas dël turtinës ir neturtinës þalos, padarytosfiziniam asmeniui ar organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos insti-tucijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu vieðojo admi-nistravimo srityje, atlyginimo nagrinëja administraciniai teismai. Taèiau ðiuo at-veju reikalaujama atlyginti apylinkës teismo teisëjos veiksmais (nutarties admi-nistracinio teisës paþeidimo byloje priëmimu) padarytà þalà. Ði teisëjos veiklaprie vieðojo administravimo nëra priskirtina, pagal ABTÁ 16 str. administraciniaiteismai teisëjø procesiniø veiksmø netiria, todël byla dël teisëjos veiksmais pada-rytos þalos atlyginimo perduotina nagrinëti bendrosios kompetencijos teismui(2002 m. birþelio 28 d. nutartis).

***J.A. kreipësi á Vilniaus apygardos administraciná teismà, praðydamas pri-

teisti ið atsakovës VSDFV turtinës ir moralinës þalos, padarytos atsakovës veiks-mais, t.y. jo atleidimu ið tarnybos, nedarbingumo paðalpos nemokëjimu ir kt., at-lyginimà. Taigi pareiðkëjas praðo priteisti þalos, jam padarytos atsakovës veiks-mais, kurie priskirtini prie vidinio administravimo, atlyginimà.

Bylos dël þalos, padarytos valstybës institucijoms vykdant vidaus administra-vimà, tiesiogiai nepriskiriamos administraciniø teismø kompetencijai (ABTÁ 15 str.).Taèiau ABTÁ 15 str. 2 d. yra nustatyta, kad ástatymu administraciniø teismø kom-petencijai gali bûti priskiriamos ir kitokios bylos. Administraciniø teismø ásteigi-mo ástatymo 1 str. 1 d. nustatyta. kad „skundams (praðymams) dël vieðojo ir vidi-nio administravimo subjektø priimtø administraciniø aktø bei veiksmø ar neveiki-mo nagrinëti steigiami specializuoti administraciniai teismai“. Pagal ABTÁ 3 str.administraciniai teismai sprendþia ginèus dël teisës vieðojo ir vidaus administra-vimo srityse. Ðiuo atveju ginèas dël þalos atlyginimo, padarytos vykdant vidaus

228

administravimo procedûras, priskiriamas ginèø dël teisës, nurodomø minëtojeprocesinëje normoje, kategorijai. Sprendþiant ðio ginèo teismingumo klausimà,bûtina ávertinti ir valdþios institucijø deliktinës atsakomybës materialinio teisi-nio reguliavimo pasikeitimus: jeigu Civilinio kodekso 485 str. (CK, galiojusioiki 2001 m. liepos 1 d.) reglamentavo þalos, padarytos neteisëtais valstybës ar savi-valdos institucijø, ástaigø, tarnybø bei jø pareigûnø ir valdininkø veiksmais arneveikimu vieðojo valdymo srityje, atlyginimà, ir bûtent ðio materialinio teisinioreguliavimo pagrindu buvo nustatomas procesinis ginèø teismingumo reguliavi-mas (ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p.), tai Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. (ásigaliojusio nuo2001 m. liepos 1 d.) nustato valstybës deliktinæ atsakomybæ dël valdþios instituci-jø neteisëtø aktø, t.y. valstybei tenka prievolë atlyginti institucijø padarytà þalà netik vykdant vieðojo administravimo, bet ir atliekant kitas, tarp jø ir vidaus admi-nistravimo, funkcijas.

Atsiþvelgdama á tai, kad administraciniai teismai sprendþia ginèus, kylan-èius ið administraciniø teisiniø santykiø, kurie atsiranda tiek vykdant vieðàjá ad-ministravimà, tiek vidaus administravimà, taip pat á minëtas ABTÁ nuostatas bei ágaliojanèio Civilinio kodekso normà, nustatanèià valstybës prievolæ atlyginti josinstitucijø bet kokio pobûdþio veikla padarytà þalà, kolegija ginèams dël teismin-gumo nagrinëti daro iðvadà, kad ginèai dël þalos, padarytos valstybës valdþiosinstitucijø ar jø tarnautojø veikla vieðojo ar vidaus administravimo srityje, pri-skirtini administraciniø teismø jurisdikcijai (2002 m. rugsëjo 30 d. nutartis).

***Ieðkovë V.S. Rokiðkio rajono apylinkës teisme pareiðkë ieðkiná atsakovui

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) Rokiðkio rajono skyriui.Ieðkovë praðë: 1) priteisti ið VSDFV Rokiðkio rajono skyriaus periodinæ netektodarbingumo kompensacijà po 522,24 Lt kas mënesá, kompensacijà didinant,didëjant draudþiamoms pajamoms, neterminuotai nuo pareiðkimo padavimo die-nos; 2) priteisti advokato pagalbos iðlaidas.

Þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbe ar susirgimø profesine li-ga laikinojo ástatymo 181 straipsnio „Þalos atlyginimo mokëjimo prievolës per-ëjimas valstybei“ 2 dalyje nustatyta, kad ðiame straipsnyje nurodytà þalos atlygi-nimo mokëjimo prievolës valstybei tvarkà nustato Vyriausybë. Valstybë, atlygi-nusi þalà ðio straipsnio l dalies l punkte nustatytais atvejais, turi atgræþtinio reika-lavimo teisæ á þalos atlyginimo mokëtojà. Minëtos ástatymo normos pagrindu pa-tvirtintosios Tvarkos 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos þalos atlygini-mo dël nelaimingø atsitikimø darbe ar susirgimø profesine liga laikinojo ástatymo181 straipsnio l dalyje nustatytais atvejais prievolë mokëti nukentëjusiesiems þa-los atlyginimà pereina valstybei. Ðià prievolæ vykdo VSDFV teritoriniai skyriai.

229

Ðiuo atveju atsakovas – VSDFV Rokiðkio rajono skyrius veikë ne kaip vie-ðojo administravimo subjektas, t.y. jis nevykdë vieðojo administravimo, ir tarp joir ieðkovës nesusiklostë administraciniai – teisiniai santykiai. Tarp atsakovoVSDFV Rokiðkio rajono skyriaus ir ieðkovës susiklostæ teisiniai santykiai yraciviliniai – teisiniai, kadangi atsakovas vykdë anksèiau minëtø norminiø teisësaktø pagrindu valstybei perëjusià kito subjekto civilinio teisinio pobûdþio prievo-læ atlyginti ieðkovës sveikatai padarytà þalà. Dël ðiø argumentø specialioji teisëjøkolegija sprendþia, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui(2002 m. spalio 21 d. nutartis).

***A.Þ., atliekantis laisvës atëmimo bausmæ Vilniaus sustiprintojo reþimo pa-

taisos darbø kolonijoje, skundu praðë priteisti moralinës þalos, atsiradusios dël jonurodomos neteisëtos Vilniaus SR PDK sandëlio vedëjo V.J. veikos, atlyginimà.Pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p. administraciniai teismai sprendþia bylas dël turtinës irneturtinës (moralinës) þalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai netei-sëtais valstybës ar vietos savivaldos institucijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnau-tojø veiksmais ar neveikimu vieðojo administravimo srityje, atlyginimo (Civiliniokodekso 485 straipsnis). Vadovaujantis ABTÁ 2 str. 1 d., vieðasis administravimas– tai ástatymø ir kitø teisës aktø reglamentuojama valstybës ir vietos savivaldosinstitucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla, skirta ástatymams,kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, nu-matytoms vieðosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Pataisos darbø kolonijos– valstybës institucijos, ágyvendinanèios Lietuvos Respublikos pataisos darbø ásta-tymus, todël jos laikytinos vieðojo administravimo subjektais, o Vilniaus SR PDKsandëlio vedëjo veika, dël kurios, A.Þ. teigimu, jis patyrë moralinæ þalà, laikytinaatlikta vieðojo administravimo srityje. Ðis ginèas nepatenka á ABTÁ 16 str. 2 d.numatytø ginèø, nepriskirtinø nagrinëtini administraciniuose teismuose, kategori-jà, todël jis, vadovaujantis ABTÁ 15 str. 1 d. 3 p., priskirtinas nagrinëti administ-raciniams teismams, ðiuo konkreèiu atveju – Vilniaus apygardos administraci-niam teismui (2002 m. lapkrièio 26 d. nutartis).

***Vilniaus rajono policijos komisariatas teismo praðë priteisti regreso tvarka

þalos atlyginimà ið T.K., kuris tuo metu, kai dël jo veiksmø buvo padaryta þalatretiesiems asmenims, buvo policijos pareigûnas. Valstybës ir savivaldybiø insti-tucijø ir ástaigø regreso (atgræþtinio reikalavimo) teisë á þalà padariusá valstybëstarnautojà átvirtinta Valstybës tarnybos ástatymo 33 straipsnyje. Taigi ginèas dëlVilniaus rajono policijos komisariato praðymo priteisti þalos atlyginimà regreso

230

tvarka ið T.K. kilæs ið Valstybës tarnybos ástatymu reglamentuojamø valstybëstarnybos santykiø. Kadangi pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 5 p. administraciniai teismainagrinëja bylas dël tarnybiniø ginèø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savi-valdybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus (áskaitant parei-gûnus ir ástaigø vadovus), todël ðis Vilniaus rajono policijos komisariato reikala-vimas nagrinëtinas administraciniame teisme (2002 m. lapkrièio 26 d. nutartis).

6. Dël vieðøjø pirkimø***UAB „Technolitas“ 2001 m. rugpjûèio 14 d. kreipësi á Vilniaus apygardos

administraciná teismà, praðydama panaikinti Vieðøjø pirkimø tarnybos leidimàLietuvos nacionalinei M. Maþvydo bibliotekai tæsti pirkimo procedûras.

Pagal Vieðøjø pirkimø ástatymo 42 str. tiekëjas (rangovas) ir perkanèiojiorganizacija turi teisæ ástatymø nustatyta tvarka apskøsti teismui Vieðøjø pirkimøtarnybos veiksmus ir Nepriklausomos komisijos sprendimus. Tokie skundai yrateismingi administraciniams teismams pagal ABTÁ 15 str. 1 d. 1 p., kadangi Vieðøjøpirkimø tarnyba ir Nepriklausoma vieðøjø pirkimø ginèø nagrinëjimo komisijayra vieðojo administravimo subjektai, kuriø funkcijos nustatytos ástatymø ir kitønorminiø aktø. Taèiau po sprendimo dël laimëjusio pasiûlymo priëmimo teisiniaisantykiai perauga administraciniø teisiniø santykiø ribas ir transformuojasi á ci-vilinius teisinius santykius, todël administracinis teisinis ginèas tampa sudëtineginèo dël teisës privatinës teisës reguliavimo srityje dalimi ir spræstinas bendro-sios kompetencijos teisme (2002 m. balandþio 11 d. nutartis).

231

II. METODINË DALIS

1. Seminarø apþvalga

2002 m. birþelio 7 d. Teisingumo ministerijoje ávyko seminaras tema „Skir-tumai tarp administraciniø ir civiliniø teisiniø ginèø“. Seminare buvo perskaitytitrys praneðimai. Ðiame biuletenyje spausdinamas Paul Lemmens praneðimas „Þmo-gaus teisiø pagal Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konven-cijà ir visuomenës interesø derinimo principai administracinëje teisenoje“.

Þmogaus teisiø pagal Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviøapsaugos konvencijà ir visuomenës interesø derinimo principai

administracinëje teisenoje

Praneðëjas Paul Lemmens

Visuomenës interesø derinimo principai aiðkiausiai atsispindi Europos þmo-gaus teisiø teismo (toliau – EÞTT arba Teismas) praktikoje, todël praneðimo te-zës grindþiamos pavyzdþiais ið Teismo nagrinëtø bylø.

Ðá praneðimà sudaro 3 dalys: pirmoji – administraciniai aktai, demokratijosir teisës virðenybës (teisëtumo) principai, jø átaka visuomenës interesø derinimui;antrojoje praneðimo dalyje kalbama apie visuomenës interesø derinimà ir kaip taiatsiskleidþia EÞTT praktikoje; treèiojoje dalyje trumpai aptariama teisminio ad-ministraciniø aktø teisëtumo ir pagrástumo ávertinimo problema.

Pirmiausia apie administravimo veiklos esmæ, t.y. kaip administravimo sub-jektai – valdþios institucijos – turëtø panaudoti jiems suteiktus ágaliojimus. Vie-ðasis administravimas turi remtis demokratijos ir teisëtumo principais. Ðie princi-pai paminëti Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos(toliau – Konvencija) preambulëje. Ðiais principais savo sprendimus grindþia irTeismas.

Demokratijos principas ypaè svarbus kalbant apie bylas, kuriose yra tamtikras politinis aspektas, kai politikai ar politinës partijos iðreiðkia savo nuomonæávairiais klausimais. Tokio pobûdþio byla buvo neseniai nagrinëta Teisme. Taibyla prieð Turkijos Gerovës partijà. Ðioje byloje EÞTT apibrëþë, kaip yra supran-tama demokratija. Ðios bylos detaliai analizuoti nëra bûtinybës, kadangi ji neturitiesioginio ryðio su nagrinëjama administraciniø procedûrø tema, taèiau paminë-tina, kad Teismas byloje demokratijà apibrëþë kaip sistemà, kurioje þmonës turigalimybæ paveikti visuomeniná gyvenimà ir kurioje politiniø reikalø tvarkymaspatikëtas tik toms valdþios institucijoms, kurios atskaitingos tautai. Turkijos

232

Gerovës partija yra fundamentalistinës krypties partija, kurios tikslas – ávesti Tur-kijoje ðariato teisæ, t.y. kad ði teisë bûtø viena ið valstybëje veikianèiø teisës siste-mø. Todël Turkijos Aukðèiausiasis teismas uþdraudë ðios partijos veiklà. NorsEÞTT paprastai labai kritiðkai vertina prievartos priemones, taikomas politinëmspartijoms, ðiuo atveju jis pripaþino, jog Turkijos valdþia nepaþeidë Konvencijos,uþdrausdama partijos, kenkianèios demokratinei sistemai, veiklà. Tai nëra galuti-nis EÞTT sprendimas, kadangi bylos gali bûti pakartotinai svarstomos DidþiojojeKolegijoje, nors tai bûna iðimtiniais atvejais. Taèiau ðià bylà nuspræsta perduotiDidþiajai Kolegijai, kuri priims sprendimà artimiausiais mënesiais.

Kaip demokratinë sistema ágyvendinama administravimo subjektø veikloje?Pirmiausia reikia ávardyti ðiuos demokratinës visuomenës poþymius: pliuralizmà,tolerancijà ir atvirumà. Ðiuos terminus Teismas pirmà kartà pavartojo 1976 m.Handyside byloje priimtame sprendime. Bylos aplinkybës buvo ðios: leidëjas ið-leido knygà, skirtà jauniems þmonëms, kurioje keletas skyriø buvo skirta temoms,susijusioms su seksu. Ponas Handyside buvo nubaustas uþ ástatymø paþeidimà.EÞTT, nagrinëdamas ðià bylà, rëmësi minties laisvës principu, kuris buvo pami-nëtas demokratinæ visuomenæ apibûdinanèiø principø kontekste. Sprendime Teis-mas nurodë: „Minties laisvë sudaro vienà ið esminiø demokratinës visuomenëspoþymiø, ir tai yra visuomenës progreso ir kiekvieno individo tobulëjimo pagrin-das“. Dël Konvencijos 10 str., kuris skirtas minties laisvei, 2 pastraipos buvopasakyta, kad minties laisvë taikoma net tik tai informacijai ir idëjoms, kuriossutinkamos palankiai arba laikomos nekenksmingomis ar neutraliomis, bet apimair tas nuomones, kurios paþeidþia valstybës ar tam tikrø visuomeniniø grupiø tvarkà.To reikalauja pliuralizmas, tolerancija, atvirumas, kurie sudaro demokratinësvisuomenës pagrindà. Be to, tai reiðkia, kad bet koks ðios laisvës suvarþymas turibûti proporcingas siekiamam teisëtam tikslui ir naudai. Todël demokratinëse vals-tybëse, kuriø valdyme turi galimybæ dalyvauti kiekvienas pilietis, veikianèiø val-dþios institucijø administravimo veikla turi atitikti proporcingumo reikalavimà.Ðis reikalavimas tiesiogiai siejamas su kitu demokratinës visuomenës poþymiu –teisingu elgesiu su visais pilieèiais. Valdþia tarnauja þmonëms, ji turi juos gerbtiir elgtis su jais teisingai, nepaisant to, kad kartais valdþia turi imtis priemoniø,galinèiø turëti tam tikriems asmenims neigiamø pasekmiø.

Neseniai buvo nagrinëta byla prieð Belgijà. Byla susijusi su prieglobsèiopraðytojais, kurie buvo deportuoti ið Belgijos. Teismo sprendime buvo labai grieþtaipasisakyta dël Belgijos valdþios elgesio su prieglobsèio praðytojais. Situacija bu-vo tokia, kad grupë slovakø paraðë praðymus suteikti pabëgëliø statusà, ir tie pra-ðymai Belgijos valdþios institucijø buvo atmesti (ðioje veikoje jokio paþeidimoTeismas neáþvelgë). Po to buvo priimtas sprendimas iðsiøsti tuos asmenis prievar-ta ið ðalies. Taèiau ir tai savaime nebûtø sudaræ Konvencijos paþeidimo, taèiau

233

vietos valdþios pareigûnai liepë tiems asmenims atvykti á policijos skyriø patiks-linti duomenis jø anketose prie praðymø suteikti pabëgëliø statusà (tuo metu pra-ðymai jau buvo atmesti, bet þmonëms tai nebuvo paaiðkinta). Kai slovakai atvykoá policijà, visi jie buvo suimti ir po dviejø dienø lëktuvu iðsiøsti atgal á Slovakijà.Ðiuos veiksmus Teismas pripaþino neteisëtais, konstatavæs, kad negalima asme-nø, taip pat ir uþsienieèiø, apgaule pakviesti á vietà, kur jie bûtø suimti, o po toiðsiøsti á tëvynæ, t.y. valdþios institucijos neturi teisës apgaudinëti þmoniø. Ið es-mës tai reiðkia, kad su þmonëmis reikia elgtis teisingai.

Tai yra demokratijos principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis admi-nistravimo institucijos ir kuriais remiasi teismai tirdami administraciniø aktøteisëtumà.

Kitas svarbus principas yra teisëtumas, kuris reiðkia, kad kiekvienas veiks-mas, áskaitant ir administracinius aktus, turi atitikti ástatymus. Ðio principo esmë ta,kad administravimo subjektai gali priimti tik tokius aktus, kurie atitinka nacionali-nius ástatymus. Teisëtumas átvirtintas keliuose Konvencijos straipsniuose: 8–11straipsniø, reglamentuojanèiø teisæ á asmeniná ir ðeimos gyvenimà, minties, sàþi-nës, religijos laisvæ, teisæ laisvai reikðti savo mintis ir ásitikinimus, susirinkimølaisvæ, antrosiose pastraipose. Ðiose normose nustatyta, kad valdþios institucijosnegali kiðtis á naudojimàsi ðiomis teisëmis, iðskyrus konkreèiai iðvardytus atvejusir su bûtina sàlyga – tai turi atitikti ástatymus.

Paþymëtina yra tai, kad EÞTT pastaraisiais metais nagrinëtose bylose nu-rodë, jog teisëtumo principas turi bûti taikomas ir tais atvejais, kai jo taikymasKonvencijoje tiesiogiai nenumatytas. Tai reiðkia, kad ðis principas veikia visaisatvejais, kai valdþios institucijos turi átakos þmoniø teisiø ir laisviø ágyvendi-nimui.

Tai labai svarbus þingsnis EÞTT praktikoje. Pirmà kartà tai buvo konstatuo-ta 1999 m. byloje prieð Graikijà dël privaèios nuosavybës apsaugos.

Plaèiai ðá principà panagrinëti nëra galimybiø, taèiau bûtina trumpai apibû-dinti jo esmæ, kadangi tai svarbu kalbant apie interesø derinimà.

Ðá principà sudaro keletas elementø. Pirma, kiekvienas administracinis ak-tas turi bûti paremtas vidaus teisës normomis. Kalbant apie tai, kaip EÞTT tikri-na, ar administraciniai aktai atitinka nacionalinës teisës normas, paþymëtina, kadkai Europos Tarybà sudarë 10 ar 20 valstybiø nariø, tokià kontrolæ vykdyti buvopakankamai paprasta, taèiau kai Europos Taryba iðsiplëtë, patikrinti visø valsty-biø administravimo subjektø priimamø administraciniø aktø teisëtumà pasidarëlabai sudëtinga, todël Teismas pastaruoju metu ðá klausimà daþnai palieka spræstinacionaliniams teismams.

Taèiau tam, kad bûtø ágyvendinamas teisëtumo principas, nepakanka, kad tamtikros normos egzistuotø nacionalinëje teisëje. Ðios normos turi bûti „kokybiðkos“.

234

Teismo teigimu, tai reiðkia, kad teisës normos turi bûti aiðkiai, tiksliai suformu-luotos ir bûtinai paskelbtos.

Teismas konstatavo, kad administravimo institucijoms negali bûti suteiktipernelyg platûs ágaliojimai, jiems turi bûti nustatytos tam tikros ribos. Konvenci-joje nëra pasakyta, kokios turi bûti tø ágaliojimø ribos. Tai priklauso nuo konkre-èiø aplinkybiø. Pavyzdþiui, kai kalbama apie valdþios institucijø teisæ klausytistelefono pokalbiø, tikrinti asmeninæ korespondencijà ir panaðiai, t.y. atlikti veiks-mus, lieèianèius tam tikrus asmenis be tø asmenø þinios, Teismo nuomone, val-dþios institucijø ágaliojimai turi bûti grieþtai apibrëþti.

Nacionalinës teisës normos turi bûti ne tik tikslios ir paskelbtos, bet taip patturi efektyviai uþtikrinti asmens apsaugà nuo neteisëtø veiksmø. Daþniausia taiyra nuostatos, tiesiogiai uþtikrinanèios asmens teisæ neteisëtus veiksmus apskøstiteismui. Taèiau þmogus kartais neturi galimybiø apskøsti tam tikrø veiksmø, pa-vyzdþiui, atitinkamø institucijø minëtø slaptai atliekamø veiksmø, apie kuriuosasmuo neþino. Tokiais atvejais turi bûti vidinë kontrolë, uþtikrinanti, kad admi-nistravimo subjektai nevirðytø jiems ástatymo suteiktø ágaliojimø.

Antrasis teisëtumo elementas – tai sprendimo priëmimo procedûrø teisëtu-mo uþtikrinimas. Ði tema gana nauja EÞTT praktikoje. Tai lieèia atvejus, kai ins-titucijø ágaliojimai yra gana platûs, todël bûtinos procesinës garantijos. Spren-dimai turi bûti priimami tik iðklausius asmenø, kuriuos tie sprendimai lieèia,nuomonæ.

Vëliau bus pateikta keliø EÞTT bylø, kuriose buvo tikrinami sprendimai,susijæ su vaikø teisiø apsauga, kai valdþios institucijos ásikiða ir paima vaikus iðtëvø, analizë. Tai labai skaudi problema, todël procesinës garantijos yra ypaèsvarbios.

Treèiasis teisëtumo elementas –kruopðtus faktiniø aplinkybiø iðtyrimas prieðadministravimo institucijoms priimant sprendimus. Tai padeda apsisaugoti nuoágaliojimø virðijimo. Esmë yra ta, kad valdþios institucijos, turinèios didelius ága-liojimus, juos privalo panaudoti tinkamai ir uþtikrinti visuomenës ir individø inte-resø suderinimà. Kartais valstybës Teismui privalo árodyti, kad jø valdþios insti-tucijos ëmësi priemoniø interesams suderinti. Neseniai tokia situacija buvo bylo-je prieð Jungtinæ Karalystæ, kurioje grupë asmenø, gyvenanèiø prie Londono ae-rouosto, padavë skundus dël padidëjusio lëktuvø keliamo triukðmo naktimis. Ðio-je byloje Teismas konstatavo, kad triukðmas aerouoste yra toks didelis, jog trukdoaplink gyvenantiems þmonëms, ir tai yra þmogaus teisiø (teisës á asmeniná gyveni-mà) klausimas. Todël EÞTT tyrë, ar valstybë ëmësi visø bûtinø priemoniø, kadbûtø apsaugoti þmoniø, gyvenanèiø tame rajone, interesai. Teismo kompetencijainepriklauso iðspræsti ið esmës ðá ginèà, taèiau Teismas nagrinëjo, ar JungtinësKaralystës valdþia ávertino ir palygino, viena vertus, didesnio lëktuvø srauto

235

naktimis teikiamà naudà, pavyzdþiui, ekonominiams valstybës interesams, o kitavertus, lëktuvø keliamo triukðmo átakà vietiniø gyventojø gyvenimo kokybei (ko-kios jø galimybës miegoti naktimis ir panaðiai). Tai buvo pagrindinis klausimas,ir EÞTT ápareigojo valstybæ pateikti statistinius duomenis, apibûdinanèius ðiasaplinkybes. Iðnagrinëjæs bylà Teismas padarë iðvadà, kad spræsdamas ðiuos klau-simus valdþios institucijos situacijà iðtyrë pavirðutiniðkai, todël jø priimti spren-dimai buvo pripaþinti nepagrástais ir neatitinkanèiais proporcingumo principo.

Ðis EÞTT sprendimas sukëlë rimtø pasekmiø ne tik Jungtinës Karalystësvaldþiai, bet ir kitoms Europos Tarybos narëms, kadangi naktiniai skrydþiai aktu-alûs daugelyje valstybiø. Dël ðios prieþasties Teismas sutiko perþiûrëti bylà darkartà Didþiojoje Kolegijoje ir artimiausiu metu turëtø bûti priimtas sprendimas.

Ketvirtasis teisëtumà apibûdinantis elementas – teisminë administracinësveiklos kontrolë. Prie ðio klausimo bus sugráþta treèiojoje praneðimo dalyje, ta-èiau paminëtinos bylos, kuriose ðis elementas buvo átvirtintas.

1975 m. Golder prieð Jungtinæ Karalystæ byloje Teismas pripaþino, kad kiek-vienas asmuo turi teisæ kreiptis á nacionalinius teismus. Vëliau ðá teiginá Teismasiðplëtë ir nurodë, kad jis taikomas ir toms situacijoms, kai asmuo ginèijasi suvaldþios institucijomis, t.y. teisës kreiptis á teismà samprata iðplësta iki teisminësadministravimo subjektø veiklos teisëtumo kontrolës. Tai labai svarbus momentas.

Antroji praneðimo dalis skirta interesø derinimui. Prieð kalbant apie tai, kaipEÞTT reikalauja ið valstybiø valdþios institucijø priimti sprendimus derinant prieð-taraujanèius interesus, reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad Konvencija nustato dvie-jø rûðiø ápareigojimus valstybëms: negatyvius ir pozityvius. Ðis skirstymas nagri-nëjamai temai labai aktualus.

Negatyvûs ápareigojimai reiðkia, kad valstybës ápareigojamos nesikiðti á þmo-niø teises be rimtos prieþasties, t.y. jos ápareigojamos neveikti. Norint gerbti as-mens gyvenimo nelieèiamybæ geriausiai nieko nedaryti. Tokiu atveju gali bûtiskundþiamasi, kai valstybë ëmësi tam tikrø veiksmø. Tada nacionalinis teismas, otam tikrais atvejais ir EÞTT, tikrina, ar valstybë laikësi negatyvaus ápareigojimo.

Taèiau tam tikrais atvejais valstybë gali bûti ápareigota imtis aktyviø veiks-mø. Aiðkiausias pavyzdys yra teisës á gyvybæ apsauga, kai kitas asmuo kësinasi ágyvybæ. Tokiu atveju bûtø skundþiamasi, kad valstybë nesiëmë reikiamø priemo-niø minëtai teisei apsaugoti.

Abi ápareigojimø rûðys yra svarbios nagrinëjamai temai, todël atskirai busaptarta jø sàveika su interesø derinimu.

Ar negatyviø ápareigojimø atveju visada yra aktualus interesø derinimas?Ne, kadangi negatyvûs ápareigojimai daþnai lieèia vadinamøjø absoliuèiø teisiø,kurios nepalieka vietos interesø derinimui, apsaugà. Konvencijoje yra átvirtintaviena grupë tokiø teisiø, tiksliau draudimø – tai kankinimø, þiauraus, neþmoniðko,

236

þeminanèio þmogaus orumà elgesio draudimas (3 straipsnis). Tai yra teisës, kuriøvalstybë jokiomis aplinkybëmis negali apriboti. Ðie draudimai yra absoliutûs ir to-kiø teisiø derinimo su vieðaisiais interesais klausimas net negali bûti svarstomas.

Kitos Konvencijos garantuojamos teisës ir laisvës yra vadinamosios santy-kinës teisës, t.y. teisës, kurios gali bûti valdþios institucijø ribojamos. Tokiaisatvejais jau iðkyla interesø derinimo klausimas. Tokiø teisiø teisëto apribojimoatvejai yra konkreèiai ávardyti Konvencijoje. Pavyzdþiui, 8 straipsnio, kuriameátvirtinta teisë á asmeninio ir ðeimos gyvenimo nelieèiamybæ, 2 pastraipoje nusta-tytos sàlygos, kada gali bûti apribotos ðios teisës: visø pirma tai turi bûti teisëta(atlikta vadovaujantis ástatymu), antra, tai turi bûti bûtina demokratinës visuome-nës interesø apsaugai, treèia, tai turi bûti reikalinga uþtikrinti nacionalinio saugu-mo interesus, vieðàjà tvarkà ir panaðius teisëtus tikslus, kuriø siekia valstybinëvaldþia. Tai yra konkreèios teisiø apribojimo sàlygos.

Taip pat yra tam tikros teisës, nurodytos kituose Konvencijos straipsniuose,kurios ið pirmo þvilgsnio negali bûti ribojamos. Taèiau tai nereiðkia, kad tokiosteisës yra absoliuèios. Teismas yra pasisakæs, kad net tokios teisës gali bûti ribo-jamos, taèiau jø galimo apribojimo konkreèiø sàlygø Konvencijoje nenustatyta.Tokiu atveju reikia analizuoti EÞTT praktikà.

Pirmiausia nagrinëjami tie atvejai, kai pati Konvencija leidþia teisiø apribo-jimus. Apie pirmàjà tokiø apribojimø sàlygà, t.y. kad apribojimas turi bûti atliktasvadovaujantis ástatymu, jau yra pasisakyta ðiame praneðime.

Antrosios sàlygos aptarimas nëra bûtinas, kadangi nebuvo bylos, kur bûtøiðkilusi problema dël apribojimo tikslo teisëtumo. Valstybiø valdymo institucijosnëra tokios nekompetentingos, kad imtøsi priemoniø apriboti teises be jokios rim-tos prieþasties.

Svarbiausias klausimas yra apribojimø bûtinybë, kai ásikiðti reikia dël de-mokratinës visuomenës interesø. Tuomet jau iðkyla interesø derinimo klausimas.Apribojimø bûtinumo principas reiðkia, kad turi bûti labai svarbus visuomeninisporeikis valdþios ásikiðimui, t.y. kad valdþia imtøsi priemoniø, kurios tam tikraisatvejais gali netgi apriboti pagrindines asmens teises. Taèiau vien tik tokio visuo-meninio poreikio neuþtenka, taip pat turi bûti ávertintos ir veiksmø pasekmës.Valdþios institucijos turi labai atsakingai pasirinkti visuomeniniø interesø apsau-gos priemones. Tada pradeda veikti proporcingumo principas ir iðkyla interesøderinimo klausimas. Ðiame kontekste EÞTT nurodë, kad valdymo institucijos,nors ir turëdamos labai rimtà prieþastá ásikiðti ir apriboti tam tikras teises, visadaturi atsiþvelgti á galimas pasekmes asmenims ir negali imtis neproporcingø prie-moniø.

Èia pateikiama keletas konkreèiø pavyzdþiø ið EÞTT praktikos, kur taikytasproporcingumo principas ir interesø derinimas.

237

Pirmoji pavyzdþiø grupë lieèia duomenø apie asmenis tvarkymà: jø rinkimàir panaudojimà. Pastaraisiais metais tokiø bylø EÞTT yra gana daug. Viena byløbuvo 1987 metais – Leyander prieð Ðvedijà. Ieðkovas dirbo Jûrø muziejuje, kurisbuvo ákurtas prie pat jûros sienos, pora savaièiø, bet po to gavo praneðimà, kad jisdaugiau negali ten dirbti ir buvo atleistas ið darbo be jokio papildomo paaiðkini-mo. Vëliau jis suþinojo, kad valstybës saugumo tarnybos turëjo dël jo tam tikrøátarimø ir nutarë, jog toks asmuo negali dirbti prie pat jûros sienos. Ponas Leyandernorëjo suþinoti, kokià informacijà turëjo saugumas, bet jam nepavyko. Saugumotarnybos ieðkovui nurodë, kad jos neprivalo asmeniui nieko aiðkinti ir nesiruoðiato daryti. Ponas Leyander padavë skundà EÞTT. Teismas pabrëþë, kad apriboji-mø bûtinumo sàlyga reikalauja suderinti asmens teisæ þinoti, kokià informacijàvaldþios institucijos turi apie já, su visuomenës interesu uþtikrinti nacionaliná sau-gumà. Ðioje byloje EÞTT konstatavo, kad nacionalinis saugumas yra toks svarbusvalstybës interesas, kad jis yra svarbesnis uþ asmens teisæ gauti informacijà. TodëlTeismas padarë iðvadà, kad ðiuo atveju þmogaus teisiø paþeidimo nebuvo.

Kitose bylose EÞTT padarë kitokias iðvadas. Nors nacionalinis saugumasyra labai svarbus bendras visuomeninis interesas, taèiau tam tikrose situacijose joiðkëlimas aukðèiau kitø interesø gali turëti kitokiø pasekmiø ir nulemti kitokiàbylos baigtá. Viena tokiø bylø yra Rotaru prieð Rumunijà, susijusi su duomenø,surinktø 1940 m., kai Rumunijoje buvo ávestas komunistinis reþimas, saugojimu.Duomenys buvo susijæ su pono Rotaru, kuris tuo metu buvo jaunas þmogus, anti-komunistine veikla. 1990 m. Rotaru suþinojo, kad ðie duomenys yra saugomi irnetgi kartais valdþios institucijø panaudojami. Jis padavë ieðkiná prieð valstybæ irreikalavo, kad duomenys bûtø sunaikinti ir jam bûtø atlyginta valstybës padarytaþala. Jo ieðkinys Rumunijos teismuose buvo atmestas, ir tada jis kreipësi á EÞTT.Teismas konstatavo, kad Rumunijos valdþia paþeidë ðio asmens teisæ, kadangitoks duomenø rinkimas nenumatytas Rumunijos ástatymuose. Ðioje byloje net ne-buvo prieita iki interesø derinimo problemos. Galima spëlioti, kokia bûtø bylosbaigtis, jei tokie duomenø rinkimà ir tvarkymà reglamentuojantys ástatymai bûtøbuvæ Rumunijoje. Tokiu atveju bûtø reikëjæ spræsti interesø derinimo klausimà,kadangi ðiuo atveju, skirtingai nuo Leyander bylos, nebuvo nacionalinio saugumouþtikrinimo tikslo.

Kita pavyzdþiø grupë – bylos, susijusios su vaikø rûpyba ir globa. Kartaisvalstybës ásikiða ir paima vaikus ið tëvø. Tai paprastai daroma vaiko interesais,taèiau iðkyla tëvø teisiø ir teisës á ðeimos gyvenimà klausimas. Tai yra labai skau-di problema, kurià sprendþiant bûtina ávertinti daugelá aplinkybiø. EÞTT ðiø klau-simø sprendimà stengiasi palikti nacionaliniams teismams. Kadangi Strasbûro teis-mas bylà nagrinëja praëjus nemaþai laiko nuo tø faktiniø aplinkybiø, ávertinti bu-vusià situacijà ir nustatyti, ar atitinkami veiksmai atitiko vaiko interesus, yra labai

238

sudëtinga ir kartais netgi neámanoma. Dël ðios prieþasties EÞTT tokiose bylosedaugiau dëmesio skiria procesiniø reikalavimø laikymuisi: tiria, ar valstybinësinstitucijos suteikë pakankamà galimybæ tëvams ginti savo teises ir pateikti savonuomonæ. Paprastai yra privaloma suteikti tëvams galimybæ árodinëti, kad jie yrapajëgûs rûpintis savo vaikais, todël vaikai neturi bûti atimti. Taèiau EÞTT taip patnurodë, kad iðskirtiniais atvejais valstybës institucijos gali nedelsiant imtis prie-moniø, nesuteikdamos tuo momentu tëvams galimybës pasisakyti, taèiau vëliautie procesiniai reikalavimai turi bûti vykdomi. Tokiose bylose sprendþiant interesøderinimo problemà turi bûti atsiþvelgiama, viena vertus, á vaiko interesus, kita ver-tus, á tëvø interesus, ir tik tada, kai tie interesai ið tikrøjø kertasi ir jø suderinti ne-ámanoma, Teismas pirmenybæ suteikia vaiko interesams. Taèiau gali bûti ir iðimèiø.

Labai geras pavyzdys yra praëjusiais metais nagrinëta byla – K. ir T. prieðSuomijà. Du vaikai, 3 metø berniukas ir naujagimis, buvo paimti á globà. Situaci-ja buvo tokia, kad motina, bûdama nëðèia su antruoju vaiku, turëjo psichikos pro-blemø ir negalëjo tinkamai pasirûpinti vyresniuoju sûnumi. Atitinkamos instituci-jos nusprendë palaukti, kol ji pagimdys, ir tada paimti vaikus á globà. Kai antrasisvaikas gimë, abu vaikai buvo atimti ið motinos. EÞTT ávertino ðiuos veiksmusproporcingumo poþiûriu ir konstatavo, kad dël vyresniojo vaiko tokios priemo-nës buvo pagrástos, kadangi jei motina nesugebëjo juo tinkamai rûpintis jam esantvienam, tai ið tikrøjø situacija galëjo dar pablogëti gimus antrajam vaikui. Taèiaudël naujagimio paëmimo á globà Teismas padarë kitokià iðvadà. Jis nurodë: „To-kia priemonë yra ypaè grieþta, todël tam, kad naujagimis bûtø fiziðkai atskirtasnuo motinos ir netektø jos globos, turi bûti ypaè svarbios prieþastys“. Teismaskonstatavo, kad ðiuo atveju buvo paþeista motinos teisë á ðeimos gyvenimà.

Paminëtinas dar vienas pavyzdys, susijæs su negatyviais ápareigojimais – taibyla, susijusi su teritorijø planavimu. Byla Chapman prieð Jungtinæ Karalystæ,kuri buvo nagrinëta praëjusiais metais. Labai ádomi byla interesø konflikto poþiû-riu. Faktinës aplinkybës: ieðkovë ponia Chapman, keliø vaikø motina, priklausëJungtinëje Karalystëje gyvenanèiai èigonø bendruomenei. Ði ðeima norëjo ásikur-ti kokioje nors vietoje, pradëti sëslø gyvenimà Jungtinëje Karalystëje. Taèiau dëlsavo klajokliðkos prigimties jie norëjo gyventi ne name, bet namelyje ant ratø,kad bet kuriuo momentu galëtø iðkeliauti. Pagal ðios valstybës ástatymus vietosvaldþia turi suplanuoti teritorijas, kuriose galima statyti tokius namelius. Toje vie-tovëje, kur norëjo apsistoti ieðkovë, nebuvo pakankamai sklypø nameliams antratø. Tai þinodama ponia Chapman nusipirko þemës sklypà ir pasistatë savo kil-nojamàjá namelá nuosavoje þemëje. Deja, ði þemë buvo þaliosios juostos teritori-joje, t.y. saugomoje teritorijoje, kurioje negalima nieko statyti. Pamaèiusios, kadponia Chapman ruoðiasi ðioje teritorijoje ásikurti, valdþios institucijos liepë ið-sikelti, tada ði ponia kreipësi dël leidimo ásikurti, bet praðymas buvo atmestas.

239

Pagaliau ji kreipësi á EÞTT su skundu, teigdama, kad nebuvo garantuota jos teisëiðsaugoti savo tautinæ tapatybæ. Ði byla labai ádomi dël konfliktuojanèiø interesøprigimties: viena vertus, yra Chapman ðeimos teisë á jø, kaip asmenø, priklausan-èiø tautinei maþumai, tapatybës apsaugà. Teismas pripaþino, kad tai susijæ su as-mens teisiø á privatø gyvenimà apsauga, todël tautiniø maþumø teisiø, kurios yrakolektyvinës teisës, apsauga per tam tikrø individo teisiø apsaugà patenka á Kon-vencijos reguliavimo sritá. Kita vertus, Teismas pabrëþë, jog yra susiduriama sulabai svarbiu bendru visuomeniniu interesu – aplinkos apsauga, kuri kartu susiju-si su þmogaus teisës á ðvarià ir sveikà aplinkà apsauga. Taigi ðiuo atveju konflik-tuoja du labai svarbûs interesai. Teismas pripaþásta, kad tais atvejais, kai spren-dþiami þemës panaudojimo klausimai, nacionalinës valdþios institucijos turi pla-èius ágaliojimus ir jos turi spræsti, kiek gali bûti teisëtai apribojama privaèiosnuosavybës teisë teritorijø planavimo ir tvarkymo procese. Bet tokiems ágalini-mams turi bûti lygiagreèiai nustatomi tam tikri procedûriniai reikalavimai, kadnebûtø paþeidþiama interesø pusiausvyra. Ir bûtent tokiø procedûriniø reikalavi-mø laikymàsi Teismas tyrë Chapman byloje, spræsdamas, ar pakankamai vietosvaldþia atsiþvelgë á ieðkovës padëtá. Taèiau vis dëlto EÞTT pripaþino, kad ðiuoatveju bendras visuomeninis interesas buvo svarbesnis uþ asmeniná ieðkovës inte-resà, ir ðià pozicijà pagrindë svariais argumentais. Ðioje byloje vienas ið labiau-siai diskutuotinø klausimø buvo tai, ar valdþia laikësi proporcingumo principo irávertino savo sprendimo atmesti ponios Chapman praðymà leisti ásikurti minëtojeteritorijoje pasekmes, t.y. ar ieðkovë turëjo kità alternatyvà. Ponia Chapman tei-gë, kad alternatyvos nebuvo, nes aplinkui daugiau nebuvo vietos statyti namelá, okitur iðvaþiuoti ji negalëjo. EÞTT sprendimas gali bûti kritikuojamas dël to, kadTeismas nurodë, jog ieðkovë turëjo pati árodyti, kad valdþios sprendimo pasek-mës jos gyvenimui buvo labai sunkios, o tokiø árodymø ponia Chapman pakanka-mai nepateikë: nepateikë duomenø, kokiu atstumu buvo artimiausia vieta, kur jigalëjo statytis namelá, kiek jai bûtø kainavæs toks persikëlimas ir panaðiai. Tai,þinoma, priklauso ir nuo advokato darbo kokybës. Jei ieðkovës interesams bûtøatstovavæs kitas advokatas, galbût bylos baigtis bûtø buvusi kita, taèiau visgi Teis-mas pripaþino, kad ðiuo atveju Konvencijos paþeidimo nebuvo.

Pagal Konvencijà valstybës privalo gerbti þmogaus teises ir laisves ir jøapsaugai Konvencijos nurodytais atvejais privalo imtis aktyviø veiksmø. Kon-vencijos kûrëjai apie tokius pozityvius ápareigojimus negalvojo. Konvencija su-daryta ið negatyviø ápareigojimø, t.y. draudimø paþeisti pagrindines teises ir lais-ves. Pozityvius ápareigojimus sukûrë EÞTT nagrinëdamas bylas, todël tokiusápareigojimus galima rasti bûtent Teismo praktikoje. Dël minëtø prieþasèiø Kon-vencijoje nenurodyti ir kriterijai, kada tokie ápareigojimai atsiranda ir kokios tøápareigojimø ribos. EÞTT pats turëjo sukurti kriterijus. Teismas nurodë, kad

240

valstybës, atsiþvelgdamos á iðteklius, turi pagal savo ágaliojimus nustatyti, kokiøveiksmø privalo imtis, kad bûtø patenkinti individø ir visuomenës poreikiai.Taèiau asmenys gali reikalauti daugelio dalykø ir tokiems poreikiams patenkintidaþnai reikalingi finansiniai iðtekliai, todël valstybë gali atsisakyti ágyvendintitam tikras priemones, kurios reikalauja per daug lëðø. Teismo teigimu, tai ir yravalstybës valdþios pareigos imtis tam tikrø priemoniø atsiradimo kriterijus – tin-kamas, teisingas asmens teisiø ir valstybës interesø suderinimas. Ið tikrøjø pro-porcingumas ir tinkamas interesø suderinimas yra vienintelis veiklos kriterijus,skirtingai nuo negatyviø ápareigojimø, kuriø vykdymui yra nustatyta nemaþai sà-lygø. Asmens teisë reikalauti tam tikrø veiksmø ið valdþios yra uþtikrinta, ir jeivalstybë neturi rimtø prieþasèiø, dël kuriø tokie veiksmai negali bûti atlikti, jiprivalo vykdyti ápareigojimus aktyviai veikti. Bet daþnai bûna ir taip, kad asmuoreikalauja tokiø dalykø, kurie bûtø didelë naðta valstybei, todël tokiais atvejaispareiga imtis priemoniø neatsiranda.

Pirmoji ðiuos teiginius iliustruojanèiø pavyzdþiø grupë susijusi su galimybesusipaþinti su oficialiais dokumentais. Ar valdþios institucijos privalo suteikti pi-lieèiams galimybæ susipaþinti su, pavyzdþiui, Vyriausybës priimtais dokumentais?Ðiuo klausimu yra susiformavusi ádomi Teismo praktika: jeigu nëra ypatingø ap-linkybiø, Teismas nepripaþásta teisës susipaþinti su Vyriausybës dokumentais. Tokiateisë, Teismo nuomone, bent jau neiðplaukia ið Konvencijos 10 straipsnio, kurissuteikia teisæ asmeniui gauti informacijà. Ðiame straipsnyje garantuojama teisëasmeniui, disponuojanèiam tam tikra informacija, ðià informacijà skleisti, taèiauði norma neápareigoja valdþios institucijø teikti asmeniui jo praðomà informacijà.Taèiau gali bûti tam tikri atvejai, kai pagal Konvencijà asmuo turi teisæ gauti tamtikrà informacijà. Pavyzdþiui, Gaskin byla, kurioje ieðkovas buvo jaunas vyras,kuris bûdamas 3 ar 4 metø amþiaus, buvo paimtas ið tëvø ir apgyvendintas sveti-moje ðeimoje. Ði ðeima vëliau já ásûnijo. Laikui bëgant, ponas Gaskin panoro dau-giau suþinoti apie savo ankstyvà vaikystæ, jis norëjo susipaþinti su savo byla, ku-rià turëjo valdþios institucijos. Teismas pripaþino, kad teisë á privatø gyvenimàapima teisæ þinoti savo gyvenimo istorijà. Bet tai nëra absoliuti teisë ir kartais taigali prieðtarauti bendriems visuomenës interesams. Ðioje byloje Vyriausybë nuro-dë, kad negali suteikti galimybës ieðkovui susipaþinti su já lieèianèiais dokumen-tais, kadangi jie surinkti ið asmenø, kuriems buvo garantuotas konfidencialumas.Jei bus leidþiama susipaþinti visiems asmenims su juos lieèianèia informacija,nebus ámanoma uþtikrinti konfidencialumo tiems asmenims, kurie jà teikë, ir to-kiu atveju bus labai sunku gauti informacijà. Teismas pripaþino, kad tai gali bûtisvari prieþastis, dël kurios negalima leisti susipaþinti su visa byla, taèiau paslap-ties iðsaugojimo bûtinybë nebûtinai lieèia visus byloje esanèius dokumentus. To-dël administravimo institucijos turi aiðkiai apibrëþti, kokia informacija yra konfi-

241

denciali, ir tik tokià galima atsisakyti suteikti. Taigi Teismas nustatë, kad valdymoinstitucijos turi atidþiai iðtirti, kuri informacija asmens byloje yra konfidenciali,kad atsisakymas jà suteikti bûtø pagrástas. Kadangi britø valdþios institucijos ðiuoatveju tokio tyrimo nedarë, Teismas pripaþino, kad buvo paþeista ieðkovo teisë áasmeniná gyvenimà.

Kita byla lieèia aplinkos apsaugà. Grupë asmenø, gyvenanèiø pramoninia-me rajone prie fabriko, norëjo suþinti apie galimà þalà augmenijai, jei ávyktø ava-rija fabrike, kadangi tai buvo padidinto pavojaus ðaltinis. Valdþios institucijosturëjo iðsamià studijà apie fabriko keliamà grësmæ ir galimas avarijos pasekmes,taèiau atsisakë ðià informacijà paskelbti gyventojams. Ðioje byloje Teismas pasa-kë, kad kadangi kyla didelë grësmë aplinkos uþterðimui, kuris gali paveikti aplinkfabrikà gyvenanèiø þmoniø gyvenimà, todël tai susijæ su teise á asmeniná gyveni-mà. Tokiu atveju iðkyla interesø derinimo klausimas. Teismas konstatavo, kadesminës þmoniø gyvenimui informacijos, kuri leistø jiems ávertinti rizikà spren-dþiant pasilikimo ar iðvykimo ið teritorijos klausimà, nesuteikimas yra nepropor-cingas, todël paþeidþia Konvencijos garantuojamas teises.

Treèioji praneðimo dalis skirta administraciniø aktø perþiûrëjimo (teisëtu-mo patikrinimo) procedûroms.

Kalbant apie nacionaliniø teismø atliekamà administraciniø aktø teisëtumokontrolæ pirmiausiai reikia paminëti Konvencijos 6 straipsná, kuris nustato asme-nø procesines teises. Konvencijos garantuojama teisë kreiptis á teismà apima ðiuoatveju ir teisæ kreiptis dël administraciniø aktø patikrinimo. Taèiau problema, su-sijusi su 6 straipsnio taikymu ginèams tarp asmenø ir valdþios institucijø, yra ta,kad Teismas yra nustatæs, jog 6 straipsnis taikomas ne visiems ginèams. Dël ðiostraipsnio taikymo aiðkinimo kyla daug diskusijø. Ið esmës ðis straipsnis taikomasesant ginèui dël civiliniø teisiø paþeidimo arba baudþiamosiose bylose. Ir norsdaug administraciniø ginèø kyla dël valdþios institucijø padaryto asmens civiliniøteisiø paþeidimo, taèiau tam tikrais atvejais administraciniai ginèai nepatenka á 6straipsnio reguliavimo sritá. Pastaraisiais metais Teismas aiðkina, kad tam tikrosadministracinës bylos dël ginèø su valstybës tarnautojais, atliekanèiais administ-ravimo funkcijas, nelieèia civiliniø teisiø. Teismas taip pat nurodë, kad ginèai,kylantys ið mokestiniø teisiniø santykiø, bei ginèai dël uþsienieèiø statuso nelieèiaciviliniø teisiø. Tai stebina, kadangi ilgai vyravo tendencija plësti 6 straipsniotaikymà, o dabar Teismas nustatë tam tikras aiðkias ribas, kada esant ginèui Kon-vencijoje nëra garantuojama teisë kreiptis á teismà. Ðiais atvejais valstybëms pa-likta teisë nacionalinëje teisëje nustatyti, ar tokie ginèai yra teismingi teismui.

Konvencijos kûrëjai taip suformulavo Konvencijos 6 straipsná, kad jamenebûtø ávardyta teisë kreiptis á teismà, kadangi jie teisës kreiptis á teismà atvejøreglamentavimà ketino palikti valstybiø nuoþiûrai, taèiau Teismas minëtoje Golder

242

byloje, neatsiþvelgdamas á tikruosius Konvencijos kûrëjø ketinimus, konstatavo,jog minëta teisë garantuota Konvencijos.

Kreipiantis á teismà iðkyla klausimas, kokia yra teismo kompetencija, kà jisgali spræsti administraciniø aktø atþvilgiu. Koks yra teisminës administraciniø ak-tø kontrolës tikslas? Visø pirma asmeniui garantuojamas teisminis ginèo iðspren-dimas. Tà konstatavo Teismas.

Ginèo iðsprendimo apimtis nëra vienoda, ji priklauso nuo ginèo prigimties:jei ginèas kyla ið privatiniø teisiniø santykiø, EÞTT mano, jog nacionaliniai teis-mai gali visiðkai iðnagrinëti ir iðspræsti ginèà, t.y. apibrëþti ðaliø teises ir pareigas,ir jei tokiose bylose iðkyla tam tikro administracinio akto teisëtumo klausimas, jisteismo turi bûti iðsprendþiamas. Taèiau tokiø bylø nëra daug, tai, pavyzdþiui, jauminëtos bylos dël vaikø globos.

Dël bylø, kuriose privatus aspektas nëra toks akivaizdus, Teismas yra pasa-kæs, kad bûtø svarbu suteikti nacionaliniams teismams kompetencijà pilnutinaiiðtirti administraciniø aktø teisëtumà visais aspektais, t.y. ávertinti procedûriniøreikalavimø laikymàsi, jø pagrástumà, atitikimà ástatymams. Taèiau Konvencijos6 straipsnis nereikalauja, kad nacionaliniai teismai árodinëtø tam tikras aplinky-bes, nacionaliniai ástatymai ðià naðtà gali perkelti administravimo subjektams, pri-ëmusiems ginèijamà sprendimà.

Baigiant kalbà apie administraciniø aktø teisminæ kontrolæ Konvencijos 6straipsnio kontekste pabrëþtina, kad pagal 6 straipsná asmuo turi teisæ ne tik kreiptissu skundu á teismà ir gauti teismo sprendimà, bet ir teisæ reikalauti jo naudai priimtosprendimo ávykdymo. Tai gana nauja praktika EÞTT, kai sprendþiamos bylos dëladministravimo subjektø atsisakymo vykdyti teismø sprendimus. Ðiose bylose Teis-mas yra aiðkiai nurodæs, kad tokia situacija yra negalima, ir teisinëje valstybëjevaldþios institucijos privalo daryti iðvadas ið priimtø prieð jas teismø sprendimø.

Reikia paminëti ir Konvencijos 13 straipsná, kuris nëra daþnai taikomas. Ðisstraipsnis garantuoja teisæ á þalos atlyginimà esant pagrindiniø teisiø paþeidimui.6 straipsnio taikymo sritis yra labai plati, pagal ðá straipsná beveik bet koks teisiøpaþeidimas suteikia teisæ asmeniui kreiptis á nacionaliná teismà, o 13 straipsnistaikomas tik tais atvejais, kai kalbama apie tik apie tam tikrø pagrindiniø teisiø irlaisviø paþeidimà. Ðis straipsnis ápareigoja nacionalinius teismus ne tik iðtirti ad-ministraciniø aktø teisëtumà, bet ir iðspræsti þalos, padarytos neteisëta veikla, at-lyginimo asmenims klausimà. Ðioje srityje EÞTT praktika dar tik formuojasi, bettikëtina, kad ateityje tokiø bylø daugës.

Reikia pabrëþti, kad EÞTT kompetencijai nepriskirta administraciniø aktøteisëtumo kontrolë, kadangi Teismui negalima tiesiogiai skøsti administravimosubjektø veiksmø ar aktø. Pagal Konvencijà prieð paduodant skundà Teismui bylaturi bûti iðnagrinëta visø instancijø nacionaliniuose teismuose (daþniausiai bylø

243

nagrinëjimo procesas baigiamas aukðèiausiøjø teismø sprendimais, kurie ir yraEÞTT nagrinëjimo dalykas). Teismas nagrinëdamas bylas remiasi veikimo lais-vës doktrina. Pagal ðià doktrinà nacionalinës valdþios institucijos turi tam tikruságaliojimus, kuriuos EÞTT turi gerbti. Ðias tezes pagrindþia du teiginiai ið Teismosprendimø.

Minëtoje Chapman byloje Teismas konstatavo, jog ðiuo atveju sprendimoteisë (veikimo laisvë) turi bûti palikta nacionalinëms institucijoms, kurios dël sa-vo tiesioginio ryðio su esminiais ðalies poreikiais gali geriau nei tarptautinis teis-mas ávertinti vietines sàlygas ir nuspræsti, kaip turi bûti uþtikrinama gamtos ap-sauga. Veikimo laisvës apimtis skirsis priklausomai nuo to, apie kurià Konvenci-jos garantuojamà teisæ bus kalbama. Pavyzdþiui, kalbant apie þmogaus gyvybësapsaugà, nacionaliniø valdþios institucijø galios bus minimalios. Taigi veikimolaisvës apimtis priklauso nuo saugomos teisës svarbos, nuo draudþiamø veikøprigimties bei nuo valdþios siekiamø tikslø.

Kita byla yra susijusi su uþsienieèiais, kurie norëjo pasilikti ðalyje, kadangitoje ðalyje jau gyveno jø ðeimos nariai. Teismas nurodë, kad tokiais atvejais vals-tybës narës turi gana plaèias galias ir veikimo laisvæ, derindamos Konvencijosgarantuojamø asmens teisiø apsaugos klausimà su visuomenës interesais.

Apibendrinant reikia paþymëti, kad vienas svarbiausiø Konvencijos taiky-mo principø yra proporcingumo principas. Konvencijos esmë gali bûti iðreikðtatokia mintimi: „Demokratinëje visuomenëje kiekvienas þmogus turi teisæ tikëtisteisingo jo asmeniniø interesø derinimo su bendrais visuomenës interesais. Nega-li bûti absoliuèiø þmogaus teisiø, bet negali bûti ir absoliuèiø valdþios galiø“. Ðieporeikiai suponuoja interesø derinimo bûtinybæ, kuri realizuojama visø pirma na-cionaliniø valdymo institucijø veikloje, nacionaliniø teismø praktikoje, o tam tik-rais atvejais ir Teisme.

***2002 m. geguþës 31 d. Teisingumo ministerijoje vyko seminaras tema „Eu-

ropos Sàjungos teisë, Europos Teisingumo Teismo praktika, Ðvedijos ir Suomijospatirtis“, kurá organizavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bendra-darbiaudamas su Ðvedijos bei Suomijos administraciniø teismø teisëjais – Euro-pos Sàjungos teisës ekspertais. Ðiame seminare praneðimus pristatë Mats Melin,Ðvedijos Aukðèiausiojo administracinio teismo teisëjas; Kenneth Bratthall, Ðve-dijos apeliacinio administracinio teismo teisëjas; Kristina Björkvall, SuomijosAukðèiausiojo administracinio teismo teisëja; Gunnar Björne, buvæs ÐvedijosAukðèiausiojo administracinio teismo prezidentas.

Biuletenyje spausdinamas Mats Melin praneðimas aktualiais Europos Tei-singumo Teismo veiklos klausimais.

244

Europos Teisingumo Teismo vaidmuo teisinëje Sàjungos sistemoje,Teismo funkcijos, aiðkinimo metodai

Praneðëjas Mats Melin

Visø pirma reikëtø paþymëti, kad Ðvedijai ástojus á Europos Sàjungà (toliau– ES) praëjo nemaþai laiko, kol Ðvedijoje buvo susipaþinta su Europos Teisingu-mo Teismo (toliau – ETT arba Teismas) praktika. Þinoma, teisininkai Teismovaidmens svarbà suprato dar prieð 1994 metais Ðvedijoje ávykusá referendumàdël stojimo á Europos Sàjungà. Taèiau politikai ir didþioji visuomenës dalis neþi-nojo Teismo funkcijø iki tam tikro momento, t.y. iki proceso Teisme prieð Ðvedi-jos valstybës monopolá alkoholio maþmeninei prekybai. Tai ávyko praëjus kele-riems metams po Ðvedijos ástojimo á Europos Sàjungà.

Derybø dël stojimo á ES metu Komisija pareiðkë, kad valstybës monopolisneprieðtarauja ES teisei. Komisijos nuomone, valstybës monopolis galëtø egzis-tuoti ir po Ðvedijos ástojimo á Europos Sàjungà. Po tokio Komisijos pareiðkimoÐvedijos Vyriausybë nutarë, kad monopolio problema yra iðspræsta politiniu susi-tarimu. Taèiau Vyriausybë neásivaizdavo, kad tas pats klausimas gali bûti pateik-tas Liuksemburgo Teismo teisëjams nacionalinio teismo praðymo dël prelimina-raus nutarimo forma. Tikëtina, kad Ðvedijos valdþia prieð Ðvedijos ástojimà áEuropos Sàjungà nesuprato nacionaliniø teismø ir Europos Teisingumo Teismotiesioginio bendradarbiavimo galimybiø.

Ið tikrøjø kreipimasis dël preliminaraus nutarimo valstybës monopolio alko-holio maþmeninei prekybai klausimu buvo nusiøstas á Liuksemburgà. Bylos ap-linkybës tokios: vietinis verslininkas, gyvenantis maþame miestelyje Ðvedijos pie-tuose, nusprendë mesti iððûká valstybës nustatytai alkoholio maþmeninës preky-bos tvarkai. Jis pardavë kelis butelius alkoholio savo parduotuvëje, taip atkreip-damas teisësaugos institucijø dëmesá. Buvo pradëtas procesas prieð já vietiniameapylinkës teisme dël ðio palyginus menko paþeidimo, uþ kurá nacionaliniai ástaty-mai numatë gana nedidelæ baudà. Taèiau teisme kaltinamasis pareiðkë, kad nacio-naliniai ástatymai, kurie átvirtino valstybës monopolá, prieðtarauja ES teisei ir kadjis negali bûti nubaustas dël Ðvedijos teisës, kuri pati paþeidþia ES teisæ, paþeidi-mo. Vietinis apylinkës teismas nusiuntë klausimà Teismui. Tokiu bûdu vienas as-muo sugebëjo mesti iððûká valstybës monopoliui.

Liuksemburge Generalinis advokatas, kuris pirmasis pateikia nuomonæ,kaip turëtø bûti iðspræsta byla, nurodë, jog Teismas turëtø pasisakyti, kad Ðvedi-jos valstybës monopolis prieðtarauja ES teisei. Tuo metu Ðvedijos valdþia buvolabai ásitempusi, kadangi politikø pasiektas politinis susitarimas su Komisijagalëjo netekti jokios reikðmës priklausomai nuo Teismo sprendimo. Taèiau ETT

245

padarë prieðingà iðvadà nei Generalinis advokatas. Teismas konstatavo, kad esanttam tikroms aplinkybëms Ðvedijos valstybës monopolis galëtø ir toliau egzis-tuoti.

Ðis pavyzdys ið Ðvedijos patirties atspindi keletà svarbiø momentø. Visøpirma tai árodo, kad bendradarbiavimo tarp valstybiø nariø formos ES viduje la-bai skiriasi nuo kitø tarptautinio bendradarbiavimo formø, kadangi Europos Sà-jungoje egzistuoja savarankiðka teisës sistema. Valstybës narës perdavë sprendi-mø priëmimo teisæ Bendrijoms, t.y. jos perdavë dalá savo suvereniø galiø Bendri-jø institucijoms. Ir lygiai taip pat kaip ir suverenioje valstybëje tos galios turi bûtiágyvendinamos laikantis ástatymø, teisës principø ir gerbiant þmogaus teises irlaisves. Institucijø veiklos kontrolë priskiriama Europos Teisingumo Teismo ju-risdikcijai. Tai yra viena ið Teismo funkcijø.

Kita vertus, Europos Sàjungoje, kaip ir atskirose valstybëse, politiniai sie-kiai, dialogai, derybos yra svarbi teisës aktø priëmimo proceso dalis. Taèiau kaiðis procesas pasibaigia, t.y. kai ástatymas priimamas, politikai jo aiðkinti nebegali.Ði funkcija priskiriama valstybës institucijoms (pareigûnams) ir teisëjams. Todëlir Europos Sàjungoje paskutiná þodá teisës aiðkinime taria Teismas. Taigi ir dëlminëto Ðvedijos valdþios bei Komisijos politinio susitarimo dël valstybës mono-polio atitikimo Bendrijø teisei, ðiuo atveju Europos Bendrijø steigimo sutartims,galëjo pasisakyti tik Teismas.

Teisinëje valstybëje veikia lygybës prieð ástatymà principas. Taip pat ir pa-gal ES teisæ visø valstybiø nariø pilieèiai turi vienodas teises. Valstybëje vienodoteisës taikymo siekiama nustatant teismø hierarchijà, kurioje aukðèiausiasis teis-mas atlieka galutinio teisës aiðkinimo funkcijà. Ðiuo iðaiðkinimu privalo vadovau-tis þemesni teismai tokios paèios prigimties bylose. Taip siekiama vienodo teisësnormø taikymo visoje valstybëje.

Bendrijø lygiu ðià funkcijà pavesta atlikti Europos Teisingumo Teismui,pasitelkiant preliminariø nutarimø sistemà. Todël sunku pervertinti prelimina-riø nutarimø sistemos bei nacionaliniø teismø ir Teismo bendradarbiavimo vaid-mená.

Prieð kalbant apie preliminarius nutarimus bûtina pasakyti keletà þodþiø apiekitas dvi pagrindines bylø, svarstomø Teisme, kategorijas.

Pirmoji – pagal Sutarties 230 straipsná Teismo jurisdikcijai priskirta Ben-drijos institucijø aktø ir sprendimø teisëtumo kontrolë. Dël tokiø aktø patikrini-mo ieðkinius turi teisæ Teismui pateikti valstybës narës, Taryba, Komisija ir sutam tikrais apribojimais – Europos Parlamentas, Audito Teismas bei EuroposCentrinis Bankas. Aktø apskundimo pagrindai yra iðvardyti paèioje Sutartyje.Skundas gali bûti grindþiamas tuo, kad institucija neturëjo ágaliojimø priimtiatitinkamà sprendimà; kad institucija priimdama sprendimà paþeidë esminius

246

procedûrinius reikalavimus; kad ji paþeidë paèià Sutartá arba kità teisës normà,susijusià su Sutarties taikymu; arba kad institucija netinkamai panaudojo jaisuteiktus ágaliojimus.

Reikia paþymëti, kad Teismas savo kompetencijà supranta plaèiau, jis tikrinateisëtumà ir tø aktø, kurie neiðvardyti Sutartyje, taèiau gali turëti neigiamaspasekmes. Akivaizdus pavyzdys yra byla, kurioje Prancûzija apskundë Komisi-jà. Komisija pateikë pasiûlymà dël direktyvos pensijø fondø klausimais priëmi-mo, taèiau Taryba nesutiko su pasiûlymu, ir Komisijai teko pasiûlymà atsiimti.Taèiau po keliø dienø Komisija praktiðkai analogiðkà siûlytai direktyvai tekstà,tik kitaip pavadintà (vietoje direktyvos dokumentà pavadino praneðimu), pa-skelbë „Oficialiajame biuletenyje“. Komisija nurodë, kad tai nëra direktyva,todël tai nëra privalomas valstybëms narëms teisës aktas, taèiau bûtent tokiubûdu, Komisijos manymu, valstybës narës turëtø reglamentuoti klausimus, susi-jusius su pensijø fondais. Prancûzija apskundë ðá aktà ir Teismas konstatavo,jog skundþiamà dokumentà sudaro savo prigimtimi privalomo, o ne rekomenda-cinio pobûdþio normos, kuriø tikslas ne tik iðaiðkinti kai kuriø Sutarties nuostatøtaikymà, kaip teigë Komisija, todël dokumentas pripaþintas negaliojanèiu. Ágy-vendindamas minëtà funkcijà Teismas veikia kaip Konstitucinis Teismas vals-tybëse narëse.

Kita bylø, nagrinëjamø Teisme, kategorija yra „privalomos priemonës“prieð valstybes nares, t.y. Komisijos ar valstybiø nariø ieðkiniai prieð kitas vals-tybes nares. Tai yra atvejai, kai valstybës narës, kurios, Komisijos arba kitøvalstybiø nariø nuomone, nevykdo savo ásipareigojimø, nustatytø Sutartyje, yrapaduodamos á Teismà, kad jis konstatuotø, jog buvo paþeistos Sutarties nuosta-tos. Ið tiesø ðios kategorijos bylø nagrinëjimas nereikalauja labai dideliø Teismoteisëjø intelektualiniø pastangø, kadangi ðiø bylø dalykas daþniausiai yra ele-mentarus faktas, jog valstybë nesugebëjo ágyvendinti direktyvos per direktyvojenustatytà laikà.

Ðioje bylø kategorijoje galima iðskirti dvi grupes.Pirmoji grupë – tai bylos, kai Komisija paduoda á Teismà valstybæ naræ, kuri

nevykdo savo ásipareigojimø, nustatytø bendrosiose Sutarties nuostatose. Tokiosbylos pavyzdys: 1980–øjø pabaigoje – 1990–øjø pradþioje Prancûzijos ûkininkaibuvo ápratæ protestuoti prieð þemës ûkio produktø importà ið kaimyniniø valsty-biø. Jie netgi naikindavo importuotus produktus, pavyzdþiui: ispaniðkus pomido-rus, belgiðkas braðkes. Prancûzijos policija tokiais atvejais daþniausiai laikyda-vosi nuoðaliai ir tik stebëdavo tà procesà. 1995 metais Komisija pateikë ieðkináprieð Prancûzijà ir ieðkiná grindë tuo, kad nepaisydama daugkartiniø Komisijosáspëjimø Prancûzija nesiëmë jokiø bûtinø priemoniø, kad bûtø sustabdytos riau-ðës. Ánirtingi protestai buvo pripaþinti kaip kliûèiø prekybai Bendrijos viduje

247

sudarymas, o tas faktas, kad Prancûzija nesiëmë priemoniø sustabdyti ðá procesà,pripaþintas bendradarbiavimo principo, nustatyto Sutarties 10 straipsnyje, paþei-dimu. Ðis sprendimas gali daryti didelæ átakà apibrëþiant, kokius ápareigojimusvidaus tvarkos palaikymo srityje valstybëms narëms sukuria laisvo prekiø judëji-mo uþtikrinimo reikalavimas.

Antroji bylø grupë susijusi su tokiais atvejais, kai Komisija konstatuoja, jogvalstybë narë nesugebëjo ávykdyti antrinës teisës normose, t.y. direktyvose arbareglamentuose, nustatytø ápareigojimø. Be to, Komisija gali pareikðti, kad valsty-bë narë neávykdë ásipareigojimø taip, kaip tuos ápareigojimus supranta Komisija.Ðiame kontekste paþymëtina, kad Bendrijø teisës nuostatos ne visada yra sufor-muluotos aiðkiai ir tiksliai. Todël prieð pradëdamas ið esmës nagrinëti tokià bylàTeismas turi pirmiausia tiksliai, detaliai iðaiðkinti, koks ápareigojimas buvo nusta-tytas valstybei tam tikroje normoje (pavyzdþiui, direktyvoje). Taigi tokiose bylo-se Teismas pateikia Bendrijø teisës iðaiðkinimus, kurie yra privalomi visiems vals-tybiø nariø teismams.

Apibrëþiant Teismo vaidmená bylose prieð valstybes nares galima teigti, kadjis atitinka bet kokio tarptautinio teismo vaidmená, kurio pagrindinis uþdavinys –uþtikrinti, kad susitarianèiosios ðalys vykdytø savo ásipareigojimus, kylanèius iðsutarties, kurios ðalimis jos yra. Ðiuo poþiûriu Europos Teisingumo Teismo vaid-muo nedaug kuo skiriasi nuo, pavyzdþiui, Strasbûro teismo vaidmens.

Gráþtant prie treèiosios bylø, nagrinëjamø teisme, kategorijos – prelimina-riø nutarimø, akcentuotina keletas svarbiø aspektø. Pabrëþtina, kad Bendrijø teisëkuriama Bendrijø lygmeniu, taèiau jà taiko valstybiø nariø institucijos ir nacio-naliniai teismai, t.y. sprendimai priimami kitu lygiu, nei jie vykdomi. Individainegali tiesiogiai ginti savo teisiø Liuksemburgo teisme. Ðios teisës turi bûti uþ-tikrinamos ir ginamos nacionaliniø valdþios institucijø ir nacionaliniø teismø.Todël nacionaliniø teismø teisëjai, spræsdami bylà, susijusià su ES teisës taikymu,gali, o tam tikrais atvejais ir privalo, kreiptis á Teismà dël teisingo ðios teisësaiðkinimo.

Vertinant ETT praktikà susiduriama su situacija, kai bylos, nagrinëtos Teis-me, dalykas yra individualus ginèas (kaip Ðvedijos valstybës monopolio bylosatveju), taèiau ETT sprendimas sukelia tokias pasekmes, kad juo privalo vado-vautis visos institucijos ir visi teismai Europos Sàjungoje. Tai reiðkia, kad norskalbant apie ES Komisija ávardijama kaip Sutarties nuostatø laikymosi saugotoja,veikiant preliminariø nutarimø sistemai visi ES pilieèiai atlieka Sutarties nuostatøsaugotojø vaidmená. Pabrëþtina, kad daug ar netgi daugumà sprendimø, kurie pri-sidëjo prie ES teisës vystymo, Teismas priëmë bûtent preliminariø nutarimø pri-ëmimo procese. Pavyzdþiui, dar 1963 metais Van Gend en Loos byloje, kuriojebuvo kreiptasi dël preliminaraus nutarimo, Teismas konstatavo, kad Sutarèiø

248

nuostatos, prieðingai kitoms tarptautinës teisës normoms, gali bûti taikomos tie-siogiai, todël asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose. Vëliau Costaprieð Enel byloje 1964 metais, kurioje Italijos teismas kreipësi dël prelimina-raus nutarimo, susijusio su neapmokëtomis sàskaitomis uþ suvartotà elektrosenergijà, Teismas konstatavo, kad Bendrijø teisë turi prioritetà prieð nacionalinësteisës normas. Taigi ðioje ir kitose vëlesnëse bylose, kuriose Teismas priëmë pre-liminarius nutarimus, buvo suformuluotas labai svarbus principas – Bendrijøteisës virðenybës principas. Taip pat preliminariø nutarimø priëmimo procese(á Teismà kreipësi Didþiosios Britanijos ir Vokietijos teismai) ETT konstatavo,jog valstybës narës gali bûti ápareigotos atlyginti asmenims þalà, atsiradusià dëlvalstybës institucijø (netgi nacionalinio Parlamento) padaryto Bendrijø teisëspaþeidimo.

Kalbant apie Teismo veiklos metodus preliminariø nutarimø priëmimo pro-cese iðskirtinos kelios tokios bylos nagrinëjimo Teisme stadijos.

Pirmoji bylos nagrinëjimo stadija yra raðytinis procesas. Ðioje stadijoje pra-ðymas dël preliminaraus nutarimo yra iðverèiamas á visas oficialias ES kalbas iriðsiunèiamas visø valstybiø nariø Vyriausybëms, kurios turi teisæ pateikti savopastabas Teismui per du mënesius.

Kai raðytinë stadija baigiasi, teisëjas – praneðëjas (kiekvienoje byloje yraskiriamas praneðëjas ið kolegijos teisëjø) parengia du dokumentus: oficialø pra-neðimà byloje ir dokumentà – preliminarø praneðimà, skirtà teisëjams. Pastarajamenurodytos bylos aplinkybës ir pateikiamas siûlymas, kaip byla turëtø bûti nagri-nëjama, t.y. kokios sudëties teismas jà turëtø nagrinëti (gali posëdþiauti plenari-në sesija, kurià sudaro nuo 11 iki 15 teisëjø, arba bylà gali nagrinëti 3 ar 5teisëjø kolegija). Preliminarûs praneðimai yra iðklausomi kiekvienà savaitæ po-sëdþiuose, kuriuose dalyvauja visi Teismo teisëjai ir Generaliniai advokatai.Tuose posëdþiuose, kurie vyksta kiekvieno antradienio popietæ, yra nuspren-dþiama dël preliminariuose praneðimuose pateiktø pasiûlymø ir paskiriamos bylønagrinëjimo datos.

Antroji stadija – þodinis procesas, kuriame pasisako bylos ðalys, t.y. preli-minariø nutarimø proceso atveju, valstybë narë, Komisija ir bylos, pradëtos na-cionaliniame teisme, ðalys, kurios turi teisæ atvykti á Liuksemburgà ir pateikti sa-vo nuomonæ, kaip turëtø bûti atsakyta á nacionalinio teismo uþduotà klausimà.Þodinio proceso pabaigoje Generalinis advokatas pateikia savo argumentuotà nuo-monæ, kaip turëtø bûti iðspræsta byla. Po to vyksta teisëjø pasitarimai, kuriuoseteisëjai laikosi nustatytos tvarkos, galinèios pasirodyti gana biurokratiðka. Visøpirma teisëjas – praneðëjas pateikia kolegoms savo nuomonæ dël Generalinioadvokato siûlymo. Jis gali sutikti su Generalinio advokato nuomone ir tokiuatveju praneða kitiems teisëjams, kad per savaitæ ar dvi jiems pateiks sprendimo

249

projektà, arba gali visiðkai nesutikti su Generalinio advokato nuomone, taip bûnaneretai. Tokiu atveju jis turi pateikti alternatyvius argumentus kolegoms. Ðiojestadijoje daþnai vyksta diskusijos ir susiraðinëjimas, kadangi teisëjai gali pateiktiraðtu pastabas, nuomonæ dël teisëjo – praneðëjo pasiûlymo. Po gana ilgo susiraði-nëjimo teisëjas – praneðëjas pateikia sprendimo projektà. Tada daþnai vël vykstaaktyvus susiraðinëjimas dël projekto konkreèiø teiginiø, ir tik po ðios stadijosteisëjai susirenka kartu ir þodþiu diskutuoja, tariasi, svarsto ir aptaria sprendimopastraipas ir netgi kiekvienà eilutæ.

Reikia paþymëti du aspektus, susijusius su Teismo darbu. Pirma, viena vertus,raðytinis bylos svarstymas, t.y. teisëjø susiraðinëjimas prieð priimant sprendimà,uþima nemaþai laiko, taèiau, kita vertus, tik tokiu bûdu visi teisëjai gali pateiktisavo nuomonæ ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimà. Teisme darbas vykstaviena kalba – prancûzø. Visi teismo vidaus dokumentai, áskaitant ir pasiûlymusdël sprendimo, jo projektà, yra raðomi prancûzø kalba, þodiniai pasitarimai tarpteisëjø irgi vyksta prancûzø kalba be vertëjø ar padëjëjø. Todël teisëjai, kilæ neið prancûziðkai kalbanèiø ðaliø, neturëdami galimybës lygiavertiðkai dalyvau-ti þodiniuose pasitarimuose, turi turëti galimybæ ramiai suformuluoti ir pateiktisavo nuomonæ bei argumentus raðtu, padedami prancûziðkai kalbanèiø sekreto-riø ir padëjëjø. Ðiuo atveju biurokratija reikalinga tam, kad kiekvienas turëtøgalimybæ bûti iðklausytas.

Antras aspektas taip pat yra susijæs su laiko sànaudomis, t.y. kiekvienos vals-tybës narës teise pateikti savo pastabas procese dël preliminaraus nutarimo. Beto, valstybës pastabas gali pateikti savo kalba. Ði procedûra sudaro gana sudëtin-gas vertimo problemas. Kaip minëta, Teismo kalba yra prancûzø, taèiau bylosnagrinëjamos skirtingomis kalbomis. Bylø dël preliminaraus nutarimo procesasvyksta teismo, kuris kreipiasi dël preliminaraus nutarimo, valstybës kalba. Taireiðkia, kad valstybiø nariø pateiktos pastabos turi bûti iðverstos ið jø kalbø á pran-cûzø kalbà ir kalbà, kuria vyksta byla. Ðiuo atþvilgiu gana sudëtinga pakeisti nu-sistovëjusias Teismo proceso taisykles. Teismo preliminarûs nutarimai gali uþdëtinaðtà valstybës ekonomikai. Pavyzdþiui, Teismas gali pripaþinti, kad pilieèiai turiteisæ á paðalpà, kuri anksèiau nebuvo numatyta nacionaliniuose ástatymuose, arbakad valstybës nustatytas mokestis prieðtarauja Bendrijø teisei, todël turi bûti pa-naikintas. Abiem atvejais tai sukeltø neigiamas pasekmes valstybës biudþetui. Todëlnorint, kad valstybës narës vykdytø tokio pobûdþio Teismo nutarimus, bûtina uþ-tikrinti joms galimybæ pateikti argumentus ir nuomonæ svarstomu klausimu, kurisjas lieèia. Tik tada, kai bus iðklausytos, valstybës sutiks vykdyti prieð jas priimtàsprendimà.

Kalbant apie Teismo aiðkinimo metodus bûtina paþymëti, kad kai kurie tra-diciniai aiðkinimo metodai negali bûti taikomi interpretuojant Bendrijø teisæ. Tai

250

ypaè lieèia gramatiná aiðkinimo metodà, kadangi nëra vieno vieningo teksto, kuristuri bûti aiðkinamas. Ið tiesø yra 11 tekstø, kurie turi bûti aiðkinami – visomisoficialiomis kalbomis paraðyti tekstai yra laikomi autentiðkais. Daþnai susiduria-ma su tuo, kad ta pati pastraipa tiek jos formuluote, tiek prasme skiriasi skirtingo-se kalbose. Todël Teismas daþniausiai remiasi teleologiniu aiðkinimo metodu, ku-ris suteikia galimybæ atsiþvelgti á teisinæ aplinkà, kuri supa tam tikrà normà, á joskontekstà. Trumpai tariant susidûræs su keliais problemos sprendimo bûdais Teis-mas stengiasi pasirinkti tà, kuris labiausiai atitinka bendrà Sutarties sistemà. Taèiaupabrëþtina, kad Teismas daþniausiai labai tiksliai aiðkina normas, kurios sudaroiðimtá ið bendrøjø taisykliø, ir laikosi doktrinos, pagal kurià preziumuojama, jogtekste yra iðreikðta tikroji ástatymø leidëjo valia. Taip pat Teismas stengiasi rastitoká sprendimo bûdà, kuris efektyviausiai ágyvendintø atitinkamos normos siekia-mà tikslà.

251

2. Konsultacijos

2.1. Dël teisës normø taikymo administraciniø teisës paþeidimø bylose

2002 m. sausio 31 d., Nr. 4–K

Dël Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 181 straipsnio taikymo

Klausimas. Praktikoje kyla neaiðkumø taikant Administraciniø teisës pa-þeidimø kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio normà. Ar gali bûti suraðomasadministracinio teisës paþeidimo protokolas ir traukiami administracinën atsako-mybën pagal ATPK 181 straipsná tëvai arba juos atstojantys asmenys uþ piktybinánevykdymà pareigos auklëti, mokyti ir priþiûrëti maþameèius vaikus iki 14 m.amþiaus ir uþ maþameèiø vaikø iki 14 m. amþiaus teisës paþeidimø padarymà?

Konsultacija. ATPK 181 straipsnyje numatyta atsakomybë tëvams arba juosatstojantiems asmenims uþ piktybiná nevykdymà pareigos auklëti, mokyti ir pri-þiûrëti nepilnameèius vaikus arba nepilnameèiø teisës paþeidimø padarymà.

Kaip matyti ið ðio straipsnio dispozicijos, tëvams arba juos atstojantiemsasmenims atsakomybë dël nepilnameèiø vaikø numatyta dviem atvejais: 1) uþnevykdymà pareigos auklëti, mokyti ir priþiûrëti nepilnameèius vaikus; 2) uþ ne-pilnameèiø teisës paþeidimø padarymà.

Pirmuoju atveju tëvai ir juos atstojantys asmenys administracinën atsako-mybën trauktini, kai jie piktybiðkai nevykdo pareigos auklëti, mokyti, priþiûrëtisavo nepilnameèius vaikus. Aiðkinant ðios normos taikymà bûtina apibrëþti sàvo-kà „nepilnameèiai vaikai“. Atsiþvelgiant á tai, kad tëvø atsakomybë dël maþameèiøvaikø ATPK atskirai nereglamentuojama, taip pat á tai, kad „maþameèiø vaikø“sàvoka kodekse neiðskirta, darytina iðvada, kad ATPK 181 straipsnio taikymoprasme sàvoka „nepilnameèiai vaikai“ apima asmenis, nesulaukusius 18 metø,áskaitant ir maþameèius vaikus.

Antruoju atveju tëvø ar juos atstojanèiø asmenø atsakomybë pagal 181straipsná atsiranda, kai paþeidimà, iðskyrus ATPK 181 straipsnyje nurodytus pa-þeidimus, padaro nepilnametis nuo 16 iki 18 metø. Ðiuo atveju tëvai negali bûtitraukiami administracinën atsakomybën uþ maþameèiø vaikø padarytas veikas,kadangi maþameèiai nëra administraciniø teisës paþeidimø subjektai (administra-cinio teisës paþeidimo subjektais pagal ATPK 12 straipsná yra asmenys, kuriemsiki administracinio teisës paþeidimo padarymo sukako ðeðiolika metø) ir jø pada-rytos veikos negali bûti laikomos administraciniais teisës paþeidimais, taèiau to-kiais atvejais turi bûti sprendþiamas klausimas, ar nëra pagrindo taikyti atsako-mybës tëvams ar juos atstojantiems asmenims uþ nevykdymà pareigos auklëti,mokyti ir priþiûrëti nepilnameèius vaikus.

252

2002 m. vasario 4 d., Nr. 5–K

Dël baudos pakeitimo areðtu ar nemokamais vieðaisiais darbais

Klausimai. Koká procesiná dokumentà turi priimti teisëjas, gavæs teikimàbaudà pakeisti administraciniu areðtu ar nemokamais vieðaisiais darbais, jei pa-aiðkëja, kad yra pasibaigusi nutarimø skirti administracinæ nuobaudà vykdymosenatis?

Koká procesiná dokumentà turi priimti teisëjas, gavæs teikimà baudà pakeis-ti administraciniu areðtu ar nemokamais vieðaisiais darbais, jei toks organo, pa-skyrusio baudà, teikimas paduotas praëjus daugiau kaip trims mënesiams nuotos dienos, kai jis gavo antstoliø kontoros nutarimà dël baudos iðieðkojimonegalimumo?

Koká procesiná dokumentà turi priimti teisëjas, gavæs teikimà baudà pakeis-ti administraciniu areðtu ar nemokamais vieðaisiais darbais, jei paaiðkëja, kad dëlobjektyviø prieþasèiø to padaryti negalima?

Konsultacija. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad negali bûti vyk-domas nutarimas skirti administracinæ nuobaudà, jeigu jis nebuvo perduotas vyk-dyti per tris mënesius nuo priëmimo dienos. Ðia norma yra nustatytas bendrasnutarimø skirti administracinæ nuobaudà vykdymo terminas.

ATPK 314 straipsnio, kuris reglamentuoja nutarimo skirti baudà priverstinávykdymà, 4 dalyje numatytas baudos pakeitimas nemokamais vieðaisiais darbaisarba administraciniu areðtu. Ðis straipsnis nenustato terminø, per kuriuos galimakreiptis dël baudos pakeitimo kitomis nuobaudø rûðimis, todël ATPK 308 straips-nio 1 dalyje nustatytas nutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymo termi-nas taikomas ir pakeièiant baudà nemokamais vieðaisiais darbais arba administra-ciniu areðtu, t.y. trijø mënesiø terminas perduoti nutarimà vykdyti laikytinas irpraðymo dël baudos pakeitimo ATPK 314 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrin-dais padavimo terminu.

Todël jei gavus teikimà baudà pakeisti administraciniu areðtu ar nemoka-mais vieðaisiais darbais paaiðkëja, kad teikimas paduotas praëjus trims mënesiamsnuo akto apie baudos iðieðkojimo negalimumà pateikimo dienos, baudos pakeiti-mas administraciniu areðtu ar nemokamais vieðaisiais darbais negalimas. Tokiuatveju, kaip ir tuo atveju, kai baudos pakeitimas administraciniu areðtu ar nemo-kamais vieðaisiais darbais yra negalimas dël kitø objektyviø prieþasèiø, teisëjasturëtø priimti nutarimà atsisakyti tenkinti teikimà.

253


Dël teisëjo veiksmø gavus nepilnutinai ar netinkamai parengtàadministracinio teisës paþeidimo bylos medþiagà

Klausimas. Koká nutarimà turi priimti teisëjas, gavæs administracinio teisëspaþeidimo protokolà ir nustatæs, kad paþeidimo medþiaga nepilnutinai surinkta,neiðaiðkintos visos paþeidimo aplinkybës, nenustatyti ir neapklausti paþeidimàmatæ þmonës, nepaðalinti prieðtaravimai?

Konsultacija. ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruoðdamasis nag-rinëti administracinio teisës paþeidimo bylà organas (pareigûnas) iðaiðkina, ar tei-singai suraðytas protokolas ir kita administracinio teisës paþeidimo bylos medþiaga.

ATPK nereglamentuoja, kokiø veiksmø turi imtis ágaliotas nagrinëti bylàorganas, nustatæs, kad administracinio teisës paþeidimo protokolas suraðytas netin-kamai, netinkamai parengta kita paþeidimo medþiaga, taèiau atsiþvelgiant á tai, kadjis ðias aplinkybes turi aiðkintis pasiruoðimo bylos nagrinëjimui stadijoje, darytinaprielaida, kad nustaèius minëtus paþeidimus turi bûti gràþinama paþeidimo medþia-ga protokolà suraðiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokolà ir kità medþiagà.

Taèiau paþymëtina ir tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalá árodymusrenka, prireikus ekspertà ar specialistà skiria pareigûnai, turintys teisæ suraðytiadministracinio teisës paþeidimo protokolà, taip pat administracinio teisës paþei-dimo bylà nagrinëjantis organas (pareigûnas), t.y. árodymø rinkimo administraci-nio teisës paþeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolà suraðiusiam parei-gûnui, bet ir bylà nagrinëjanèiam organui (pareigûnui).

Todël manytina, kad bylà nagrinëjantis organas (pareigûnas) administraci-nio teisës paþeidimo medþiagà institucijai, suraðiusiai protokolà, turëtø gràþintitais atvejais, kai pateiktoji administracinio teisës paþeidimo medþiaga turi aki-vaizdþiø trûkumø, dël kuriø negalima nustatyti paþeidimo esmës: paþeidimo pa-darymo vietos, laiko, bûdo, paþeidimà padariusio subjekto, paþeidimo sudëtá kva-lifikuojanèiø aplinkybiø.


Dël subjekto, ágalioto priimti nutarimà, esant nuobaudos(administracinio areðto ar vieðøjø darbø) ávykdymo negalimumui

Klausimas. Asmeniui atliekant paskirtà nuobaudà – administraciná areðtàarba nemokamus vieðuosius darbus, paaiðkëja, kad dël objektyviø prieþasèiø (ne-darbingumo, laisvës atëmimo bausmës paskyrimo ir pan.) jis negali atlikti paskir-tosios nuobaudos. Ar tokiu atveju teisëjas turi priimti koká nors nutarimà pagalpolicijos ar kito organo teikimà, ar organas ðá klausimà turi iðspræsti pats?

254

Konsultacija. ATPK 309 straipsnyje nustatyta, kad klausimus, susijusiussu nutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymu, sprendþia nutarimà pri-ëmæs organas (pareigûnas). Nutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymokontrolë pavedama nutarimà priëmusiam organui (pareigûnui). Ðiø normø ana-lizë leidþia daryti iðvadà, kad procesiná sprendimà, kai negalima dël objektyviøprieþasèiø ávykdyti administracinio areðto arba nemokamø vieðøjø darbø, pri-ima tas organas (pareigûnas), kuris priëmë nutarimà skirti administracinæ nuo-baudà.


Dël atskirø procesiniø veiksmø administracinio teisës paþeidimo bylojeáforminimo

Klausimas. Ar administracinëje byloje turi bûti priimtas koks nors procesi-nis dokumentas ir jei taip, tai koks, sprendþiant pripaþinimo nukentëjusiuoju,atsisakymo pripaþinti nukentëjusiuoju, bylos nagrinëjimo atidëjimo, dokumentøiðreikalavimo klausimus?

Konsultacija. ATPK 287 straipsnyje nustatyta, kad iðnagrinëjæs administ-racinio teisës paþeidimo bylà organas (pareigûnas) priima nutarimà.

Atskirais procesiniais klausimais, kai byla neiðsprendþiama ið esmës, teis-mai paprastai priima nutartis.

Todël ir apylinkës teismo teisëjas atskirus procesinius veiksmus turëtø áfor-minti nutartimi.


Dël juridinio asmens pripaþinimo nukentëjusiuojuadministracinio teisës paþeidimo byloje

Klausimas. Ar nukentëjusiuoju administracinëje byloje gali bûti tik fizinisar ir juridinis asmuo?

Konsultacija. Ðiuo klausimu Vyriausiasis administracinis teismas yra sutei-kæs konsultacijà (2001 m. geguþës 17 d., Nr. 77), kuri buvo iðsiøsta visiems apy-linkiø teismams, taip pat paskelbta biuletenio Administraciniø teismø praktikapirmajame numeryje (þr. 339 p.).

255

2002 m. kovo 4 d., Nr. 2–K

Dël administracinës atsakomybës uþ gyvûnø ásigijimo, laikymo,veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykliø paþeidimus

Klausimai. Nuo 2002 m. sausio 1 d. ásigaliojus ATPK 5, 110, 241 straips-niø pakeitimø ir papildymø ástatymui, savivaldybiø tarybos neteko ágaliojimø tvir-tinti taisykliø, uþ kuriø paþeidimà atsiranda atsakomybë pagal ATPK 110 straips-ná „Gyvûnø ásigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jaistaikyliø bei atskirø rûðiø gyvûnø registravimo gyvenamosiose vietovëse paþeidi-mas“. Ar esant tokiems ástatymo pakeitimams ir Vyriausybei ar jos ágaliotai ins-titucijai dar nepatvirtinus gyvûnø ar atskirø jø rûðiø laikymo tvarkos, policijospareigûnai gali kelti administraciniø teisës paþeidimø bylas pagal ATPK 110straipsná?

Konsultacija. Nuo 2002 m. sausio 1 d. ásigaliojus ATPK 5, 110, 241 straips-niø pakeitimo ir papildymo ástatymui buvo pakeistas ir papildytas ATPK 110straipsnis. Pagal galiojanèio ATPK 110 straipsnio dispozicijà administracinë at-sakomybë atsiranda paþeidus gyvûnø ásigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, ga-benimo ir prekybos jais bei atskirø rûðiø gyvûnø registravimo gyvenamosiose vie-tovëse taisykles. Lyginant su iki 2002 m. sausio 1 d. galiojusia minëto straipsniodispozicija, numaèiusia atsakomybæ uþ savivaldybiø tarybø patvirtintø Gyvûnøauginimo ir laikymo taisykliø paþeidimus, iðsiplëtë veikos, uþ kurià numatyta at-sakomybë, apimtis: numatyta atsakomybë ne tik uþ gyvûnø auginimo, laikymo,bet ir ásigijimo, veisimo, dresavimo, veþimo ir kt. taisykliø paþeidimus. LietuvosRespublikos gyvûnø globos, laikymo ir naudojimo ástatymo (1997 m. lapkrièio 6 d.Nr. VIII–500) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybiø tarybos tvirtina tikgyvûnø laikymo gyvenamosiose vietovëse atitinkamos savivaldybës teritorijojetaisykles, o Vyriausybë ar jos ágaliota institucija nustato gyvûnø laikymo gyvena-mosiose vietovëse bei atskirø rûðiø gyvûnø registravimo tvarkà. Minëto ástatymoágyvendinimo nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m.kovo 23 d. nutarime Nr. 325 „Dël Lietuvos Respublikos gyvûnø globos, laikymoir naudojimo ástatymo ágyvendinimo“.

Darytina iðvada, kad ATPK 110 straipsnis numato atsakomybæ ne tik uþvietos savivaldos tarybø patvirtintø gyvûnø laikymo taisykliø paþeidimus, bet iruþ kitø Vyriausybës ar jos ágaliotø institucijø (pvz., Valstybinës veterinarijos tar-nybos, Aplinkos ministerijos) nustatytø taisykliø paþeidimus. Taigi policijos pa-reigûnai pagal ATPK 110 straipsná gali kelti administraciniø teisës paþeidimø by-las uþ Vyriausybës ar jos ágaliotø institucijø patvirtintø taisykliø paþeidimus ir uþsavivaldybiø tarybø patvirtintø gyvûnø laikymo taisykliø paþeidimus.

256

2002 m. kovo 25 d., Nr. 10–K

Dël nutarimo skirti administraciná areðtà nevykdymo arba atidëjimopadavus apeliaciná skundà

Klausimas. Kokia yra galimybë nevykdyti ar atidëti nutarimo skirti admi-nistraciná areðtà vykdymà, kol bus iðnagrinëtas skundas Vyriausiajame administ-raciniame teisme?

Konsultacija. ATPK 295 straipsnis numato, kad skundo nustatytu laiku pa-davimas sustabdo nutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymà iki skundoiðnagrinëjimo, iðskyrus nutarimus skirti ðio kodekso 23 (áspëjimas) ir 29 (admi-nistracinis areðtas) straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais,kai skiriama bauda paimama administracinio teisës paþeidimo padarymo vietoje.Vadovaujantis ðiuo kodekso straipsniu, taip pat ATPK 304 bei 337 straipsniais,darytina iðvada, kad nutarimas skirti administraciná areðtà turi bûti vykdomas tuojpat po nutarimo priëmimo ir galimybës apskundus toká nutarimà sustabdyti jovykdymà Administraciniø teisës paþeidimø kodekse nëra numatyta.

ATPK 306 straipsnis numato, kad esant aplinkybiø, dël kuriø nedelsiant ávyk-dyti nutarimà skirti administraciná areðtà <…> negalima, priëmæs nutarimà orga-nas (pareigûnas) pagal asmens, dël kurio priimtas nutarimas, pareiðkimà gali ati-dëti nutarimo vykdymà iki vieno mënesio. Taigi ástatymo leidëjas galimybæ atidë-ti nutarimo skirti administraciná areðtà vykdymà sieja tik su tam tikromis aplinky-bëmis, objektyviai kliudanèiomis nedelsiant já ávykdyti. Apeliacinio skundo pa-davimas nelaikytinas tokia aplinkybe.

2002 m. kovo 26 d., Nr. 11–K

Dël baudos pakeitimo vieðaisiais darbais aradministraciniu areðtu termino

Klausimas. Ar galima pateikti teikimà apylinkës teismui baudà keièiant vie-ðaisiais darbais ar administraciniu areðtu, kai nutarimas administracinio teisës pa-þeidimo byloje dël baudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieð metus?

Konsultacija. ATPK 308 straipsnio 2 dalyje vieneriø metø vykdymo sena-tis yra numatyta tik nutarimams dël administracinio areðto. Tuo tarpu pakeièiantbaudà nemokamais vieðaisiais darbais ar administraciniu areðtu taikomas ATPK308 straipsnio l dalyje nustatytas trijø mënesiø terminas, skaièiuotinas nuo aktoapie baudos iðieðkojimo negalimumà gavimo dienos, t.y. kreipimasis dël baudospakeitimo nemokamais vieðaisiais darbais ar administraciniu areðtu galimas, jeinuo antstoliø akto apie baudos iðieðkojimo negalimumà pateikimo dienos nepra-ëjo trys mënesiai.

257

Pagal ATPK 314 straipsnio 4 dalá bauda administraciniu areðtu ar vieðaisiaisdarbais keièiama apylinkës teismo teisëjui priimant nutarimà, kuris gali bûti skun-dþiamas ATPK 292 straipsnio nustatyta tvarka, 293 straipsnio nurodytais terminais.

2002 m. kovo 27 d., Nr. 12–K

Dël teisës vairuoti transporto priemones netekimo termino pradþiosskaièiavimo apskundus nutarimà

Klausimas. Nuo kurio laiko vairuotojas laikomas netekæs teisës vairuotitransporto priemones, jeigu nustatyta tvarka ir terminais apskundë nutarimà rajo-no apylinkës teismui (1998 m.), o nepatenkinus skundo – apygardos teismui, ku-ris rajono apylinkës teismo sprendimà paliko nepakeistà, t.y. pareiðkëjo apeliaci-nio skundo netenkino? (Pastaba: Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonesnebuvo iðduotas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba bus priim-tas sprendimas dël skundo (ATPK 269 straipsnio 4 dalis.)

Konsultacija. Nutarimø skirti administracines nuobaudas vykdymo pagrin-dinës nuostatos iðdëstytos ATPK 24 skirsnyje. Jos yra taikomos tiek, kiek tai ne-prieðtarauja atskirøjø nuobaudø rûðiø vykdymo proceso taisyklëms, nustatytomskodekso 25–32 skirsniuose (ATPK 304 straipsnio 1 dalis).

ATPK 24 skirsniui priklausanèio 304 straipsnio 2 dalyje átvirtinta bendraadministraciniø nuobaudø vykdymo taisyklë, kad apskundus nutarimà skirti admi-nistracinæ nuobaudà, ðis nutarimas turi bûti vykdomas po to, kai skundas lieka ne-patenkintas. ATPK 29 skirsnyje, kuriame nustatytas nutarimo atimti specialiàjà tei-sæ vykdymo procesas, nëra specialios normos, nustatanèios kitokià ðios nuobaudosvykdymo tvarkà, todël, taikant ATPK 304 straipsnio 2 dalá, nutarimas atimti specia-liàjà teisæ, já apskundus, turi bûti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas.

Pagal ATPK 27 straipsná asmeniui suteikta specialioji teisë gali bûti atimtaribotam laikui: nuo vieno mënesio iki penkeriø metø. Remiantis ATPK 295 straips-niu skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinæ nuo-baudà vykdymà iki skundo iðnagrinëjimo, todël termino atimti specialiàjà teisæskaièiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi bûti sustabdomas iki skun-do iðnagrinëjimo. Iðimtis ið ðios taisyklës – vykdymo terminø pradþios skaièiavi-mas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, t.y. kai ðiame straipsnyjenurodyti asmenys padarë paþeidimus, bûdami apsvaigæ nuo alkoholiniø gërimø,narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø. Todël darytina iðvada, kad tokie asmenyslaikomi netekæ specialiosios teisës nuo nutarimo atimti ðià teisæ priëmimo dienosnepriklausomai nuo to, ar jie apskundë ðá nutarimà, ir jiems negali bûti taikomosATPK 269 straipsnio 5 dalies nuostatos dël laikinojo leidimo naudotis atimta tei-se iðdavimo.

258

2002 m. balandþio 5 d., Nr. 12.2–K

Dël teisës normø taikymo áspëjant liudytojà (vertëjà, specialistà)uþ melagingø parodymø davimà administracinio teisës paþeidimo byloje

Klausimas. Kuria ástatymo norma (ATPK 1872 straipsniu ar Baudþiamojokodekso 293 straipsniu) reikia vadovautis áspëjant liudytojà (vertëjà, specialistà)uþ melagingø parodymø davimà, nagrinëjant administracinio teisës paþeidimobylà?

Konsultacija. ATPK 1872 straipsnyje numatyta administracinë atsakomybëuþ melagingø parodymø, specialisto paaiðkinimø ar ekspertizës iðvadø davimà,vengimà ar atsisakymà duoti parodymus, melagingà vertimà, ákalèiø arba árody-mø naikinimà bei jø slëpimà, naudojimàsi negaliojanèiais, fiktyviais ar kito as-mens dokumentais, melagingo pareiðkimo arba kitokios apgavystës padarymà ad-ministracinio teisës paþeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 59 straipsnio2 dalis nustato, jog uþ þinomai melagingø liudytojo parodymø, eksperto ar revi-zoriaus melagingos iðvados, specialisto melagingo paaiðkinimo ar iðvados da-vimà, þinomai neteisingà vertëjo vertimà asmenys atsako Baudþiamojo kodek-so ir Administraciniø teisës paþeidimø kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudy-tojas, specialistas, ekspertas, vertëjas pasiraðytinai áspëjami bylà nagrinëjanèioteisëjo ar teismo.

Taigi ágaliota institucija (pareigûnas), apylinkës teismo teisëjas, nagrinëda-mi administracinio teisës paþeidimo bylas, apygardos administracinio teismo tei-sëjas bei Vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, nagrinëdami skun-dus administracinio teisës paþeidimo byloje, apie atsakomybæ uþ melagingø pa-rodymø davimà liudytojà (vertëjà, specialistà) turi áspëti pagal administracinæ at-sakomybæ uþ minëtas veikas numatantá ATPK 1872 straipsná.

2002 m. birþelio 10 d., Nr. 13–K

Dël ATPK 1811 straipsnyje numatyto administracinio teisës paþeidimosudëties

Klausimas. Kokiø veiksmø padarymas sudaro ATPK 1821 straipsnyje nu-matyto administracinio teisës paþeidimo sudëtá (ar uþtenka tik paruoðiamøjø veiks-mø lytinio akto atlikimui, ar turi bûti pradëtas lytinis aktas)?

Konsultacija. Kadangi vienas ið kvalifikuojanèiø ATPK 1821 straipsnio su-dëtá poþymiø yra vertimasis, t.y. versliðkas turtinës naudos bet kokiomis formo-mis siekimas ar gavimas, todël manytina, kad atsakomybë pagal ðá straipsná galiatsirasti ðiais atvejais:

259

Pirma, kai nustatomas turtinës naudos gavimo faktas uþ atlikimà ar realøsieká atlikti ðio straipsnio dispozicijoje numatytà veikà (prostitucijà). Dël to ðiosveikos atlikimo stadijos administracinei atsakomybei uþ paþeidimo, numatytoATPK 1821 straipsnyje, padarymà atsirasti esminës reikðmës neturi.

Antra, kai prostitucija atliekama siekiant gauti turtinæ naudà, t.y. ðiuo atve-ju, kai nustatomas veiksmø, atitinkanèiø prostitucijos sàvokà, atlikimo faktas, tu-rint tikslà gauti turtinæ naudà.

2002 m. spalio 15 d., Nr. 16.1–K

Dël paþeidimo, numatyto ATPK 2021 straipsnyje, padarymo vietos

Klausimas. Kuris teismas turi nagrinëti administracinio teisës paþeidimobylà pagal paþeidimà, numatytà ATPK 2021 straipsnyje, kai administracinio tei-sës paþeidimo protokolas yra suraðomas uþ privaèiø interesø deklaracijos nepa-teikimà Vyriausiajai tarnybinës etikos komisijai? Kà ðiuo atveju reikia laikyti ad-ministracinio teisës paþeidimo padarymo vieta pagal ATPK 281 straipsná?

Konsultacija. ATPK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinioteisës paþeidimo byla nagrinëjama pagal jo padarymo vietà. ATPK 2021 straips-nyje numatyta administracinë atsakomybë uþ Vieðøjø ir privaèiø interesø derini-mo valstybinëje tarnyboje ástatymo paþeidimà. Kai ðis paþeidimas objektyviaipasireiðkia neveikimu, tai yra privaèiø interesø deklaracijos nepateikimu, ðio pa-þeidimo padarymo vieta laikytina institucijos, kuriai pagal Vieðøjø ir privaèiø in-teresø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo 5 straipsná asmuo privalëjo pa-teikti privaèiø interesø deklaracijà, buvimo vieta.

2002 m. spalio 21 d., Nr. 18–K

Dël nutarimø dël ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo sankcionavimo

Klausimas. Ar privalo tam tikro rajono apylinkës teismo teisëjai sankcio-nuoti nutarimus dël ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo, jei paþeidëjas gyvena,dirba, turi personalinæ ámonæ kito rajono teritorijoje?

Konsultacija. ATPK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraci-nio teisës paþeidimo byla nagrinëjama pagal jo padarymo vietà. Kai ATPK 301

straipsnis netaikomas, ði vieta suprantama kaip organo, nagrinëjanèio bylà, veik-los teritorija. ATPK 301 straipsnio taikymas yra administracinio teisës paþeidimobylos nagrinëjimo sudedamoji dalis. Todël ðio straipsnio taikymà sankcionuotiturëtø tas apylinkës teismas, kurio buvimo vietoje veikia organas, nagrinëjantisbylà.

260

2002 m. lapkrièio 5 d., Nr. 14–K

Dël ATPK 314 straipsnio taikymo

Klausimas. Kokia tvarka (praneðimu be áteikimo ar su áteikimu) turëtø bûtipraneðta paþeidëjui, kuriam praðoma nesumokëtà baudà pakeisti á vieðuosius dar-bus arba administraciná areðtà ATPK 314 straipsnio nustatyta tvarka?

Konsultacija. Pagal ATPK 314 straipsnio 4 dalá paþeidëjui, kuris neturiturto, á kurá gali bûti nukreiptas baudos iðieðkojimas, bauda gali bûti pakeistanemokamais vieðaisiais darbais, arba, paþeidëjui nesutikus atlikti vieðuosius dar-bus, taip pat tuo atveju, kai jis nëra darbingas, bauda gali bûti pakeista admi-nistraciniu areðtu. Taigi spræsdamas klausimà dël baudos pakeitimo vieðaisiaisdarbais arba areðtu teismas turi iðsiaiðkinti paþeidëjo valios atlikti vieðuosiusdarbus ir jo darbingumo klausimus. Tai galima padaryti tik gavus reikiamuspaþeidëjo paaiðkinimus, kuriuos gali atstoti jo atitinkami raðtiðki praneðimaiteismui. Nurodytos aplinkybës nulemia bûtinumà praneðti paþeidëjui apie bylosnagrinëjimà teismo ðaukimu, kuris turi bûti áteiktas pagal bendras ðaukimø átei-kimo taisykles.

Klausimas. Koks teisëjas (skyræs administracinæ nuobaudà ar pagal paþei-dëjo gyvenamàjà vietà) turi spræsti baudos pakeitimà vieðaisiais darbais arba ad-ministraciniu areðtu (ATPK 314 straipsnis)?

Konsultacija. Priverstinis nutarimo skirti baudà vykdymas, kurá reglamen-tuoja ATPK 314 straipsnis, yra viena ið nutarimø skirti administracines nuobau-das vykdymo rûðiø. Todël tokio nutarimo priëmimui taikytinos ATPK 24 skirsnionuostatos, tarp jø ir ATPK 309 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurià klausimus,susijusius su nutarimo skirti administracinæ nuobaudà vykdymu, sprendþia nuta-rimà priëmæs organas. Taikant ðià nuostatà, darytina iðvada, kad baudos pakeiti-mo vieðaisiais darbais arba administraciniu areðtu klausimà turi spræsti administ-racinæ nuobaudà skyrusio teismo teisëjas.

Klausimas. Ar gali administracinæ bylà pakartotinai nagrinëti tas pats teisë-jas, jeigu yra panaikinamas nutarimas dël nuobaudos paskyrimo arba dël jos vyk-dymo ATPK 314 straipsnio tvarka?

Konsultacija. Nutarimas dël nuobaudos paskyrimo arba dël jos vykdymoATPK 314 straipsnio tvarka yra bylos iðsprendimas ið esmës, todël, panaikinustoká nutarimà apeliacine tvarka, já priëmæs teisëjas negali pakartotinai nagrinëtibylà.

261

2002 m. lapkrièio 5 d., Nr. 21–K


Klausimas. Kaip turëtø bûti kvalifikuojama veika asmens, vairavusio trans-porto priemonæ jam esant neblaiviam (kai nustatomas vidutinis ar sunkus girtumolaipsnis) ir padariusiam Keliø eismo taisykliø paþeidimà, nulëmusá kitiems asme-nims priklausanèiø transporto priemoniø, kroviniø, keliø ir kitø árenginiø arbakitokio turto sugadinimà (apgadinimà): ar tik pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalá,ar pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalá ir, priklausomai nuo girtumo laipsnio, ATPK126 straipsnio 2 dalá arba 126 straipsnio 3 dalá?

Konsultacija. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinë atsa-komybë uþ Keliø eismo taisykliø paþeidimà, nulëmusá kitiems asmenims priklau-sanèiø transporto priemoniø, kroviniø, keliø, kelio ir kitø árenginiø arba kitokioturto sugadinimà (apgadinimà), padarytà neblaivaus arba apsvaigusio nuo narko-tikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmens.

Kaip matyti ið ðio straipsnio dispozicijos, administracinë atsakomybë uþðioje normoje nurodytus veiksmus atsiranda esant dviem sàlygoms:

1) kai padaromas Keliø eismo taisykliø paþeidimas, nulëmæs kitiems asme-nims priklausanèiø transporto priemoniø, kroviniø, keliø, kelio ir kitø árenginiøarba kitokio turto sugadinimà (apgadinimà);

2) kai tokià veikà padaro neblaivus arba apsvaigæs nuo narkotikø arba vais-tø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmuo.

Taigi asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotikø arba vaistø arkitø svaigiøjø medþiagø yra bûtinas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto ad-ministracinio teisës paþeidimo objektyviosios pusës poþymis. Todël asmens, vai-ravusio transporto priemonæ jam esant neblaiviam ir padariusio Keliø eismo tai-sykliø paþeidimà, nulëmusá kitiems asmenims priklausanèiø transporto priemo-niø, kroviniø, keliø, kelio ir kitø árenginiø arba kitokio turto sugadinimà (apgadi-nimà), veika kvalifikuojama tik pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalá.

2002 m. lapkrièio 5 d., Nr. 23.1–K


Klausimas. Kaip turi bûti skiriamos nuobaudos, kai vienoje administraci-nio teisës paþeidimo byloje nagrinëjamas ir paskutinis Keliø eismo taisykliø pa-þeidimo atvejis, dël kurio vairuotojas surenka 10 ir daugiau paþeidimo vertinimobalø, ir taikoma atsakomybë pagal ATPK 1302 straipsná – paskirtos nuobaudosbendrinamos laikantis ATPK 33 straipsnyje nustatytø taisykliø ar paliekamos ne-subendrintos?

262

Konsultacija. 2001 m. geguþës 7 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konsti-tucinis Teismas, tikrindamas ATPK 1302 straipsnio atitikimà Lietuvos RespublikosKonstitucijai, nurodë, kad ATPK 1302 straipsnyje yra nustatyta tik papildomasankcija uþ paskutiná Keliø eismo taisykliø paþeidimà, o ne savarankiðkas ad-ministracinis teisës paþeidimas. Konstitucinis Teismas taip pasisakë dël 1994 m.liepos 18 d. ATPK 1302 straipsnio redakcijos. Ðiuo metu galiojanti 2000 m.vasario 17 d. ATPK 1302 straipsnio redakcija pagal teisinio reguliavimo turináklausime pateiktu aspektu dël administracinës nuobaudos skyrimo taisykliø nuoankstesnës ðio straipsnio redakcijos ið esmës nesiskiria, todël darytina iðvada,kad Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas ir kalbant apie galiojanèià ATPKredakcijà.

Kadangi ATPK 1302 straipsnis numato ne savarankiðkà administraciná teisëspaþeidimà, o tik papildomà sankcijà uþ paskutiná paþeidimà, skiriant nuobaudà,numatytà ATPK 1302 straipsnyje, ATPK 33 straipsnio nuostatos netaikytinos.ATPK 33 straipsnis reglamentuoja administraciniø nuobaudø skyrimà, padariuskelis administracinius teisës paþeidimus, o nagrinëjamoje situacijoje (klausimepateiktoje) turi bûti priimamas sprendimas dël keliø nuobaudø taikymo uþ vie-nà administraciná teisës paþeidimà. Tais atvejais, kai vairuotojas, padarydamaspaskutiná paþeidimà surenka deðimt ir daugiau balø, jam turi bûti skiriama pa-grindinë nuobauda pagal ATPK straipsná ar jo dalá, numatantá sankcijà uþ tàpaþeidimà, bei papildoma nuobauda – teisës vairuoti transporto priemones at-ëmimas pagal ATPK 1302 straipsná. Nuobaudø subendrinimo taisyklës ðioje si-tuacijoje negali bûti taikomos. Tiek pagrindinës, tiek papildomos nuobaudosskyrimas ðiuo atveju yra privalomas. Neskirti bet kurios ið ðiø nuobaudø ar visaineskirti jokios nuobaudos galima tik iðskirtiniais atvejais, taikant ATPK 301

straipsná.

2002 m. lapkrièio 26 d., Nr. 20 K


Klausimai. Vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, traukiamam administraci-nën atsakomybën asmeniui yra bûtina praneðti apie bylos nagrinëjimo vietà irlaikà, o nagrinëjant tam tikrø administraciniø teisës paþeidimø bylas administra-cinën atsakomybën traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Kaip turëtøelgtis teismas, gavæs administracines bylas, kuriose nurodoma, kad traukiamasadministracinën atsakomybën asmuo neturi nuolatinës gyvenamosios vietos, arbakai nëra galimybës jam praneðti apie bylos nagrinëjimo vietà ir laikà ar atvesdinti,nes administracinio teisës paþeidimo protokole nurodytu adresu asmuo negyvena, ojo buvimo vieta neþinoma? Ar ðiuo atveju galima pripaþinti, kad administracinën

263

atsakomybën traukiamas asmuo vengia atvykti? ATPK 35 straipsnio 3 dalis nu-mato, kad administracinës nuobaudos skyrimo terminai gali bûti pratæsiami, betne ilgiau kaip 1 metams. Kokia tvarka ir kaip turëtø bûti iðnagrinëta administraci-në byla, jeigu ir po 1 metø paþeidëjo buvimo vieta nëra nustatyta?

Konsultacija. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinioteisës paþeidimo byla nagrinëjama dalyvaujant administracinën atsakomybën trau-kiamam asmeniui. Nesant ðio asmens, byla gali bûti iðnagrinëta tik tais atvejais,kai yra duomenø, jog jam laiku praneðta apie bylos nagrinëjimo vietà ir laikà irjeigu ið jo negautas praðymas atidëti bylos nagrinëjimà (ATPK 272 straipsnis).Faktas, jog traukiamas atsakomybën asmuo neturi nuolatinës gyvenamosios vie-tos arba administracinio teisës paþeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas,nes jis ten negyvena, ir teismas dël to neturi galimybës jam praneðti apie posëdá,nëra kodekse numatytas pagrindas pripaþinti, jog asmuo vengia atvykti, ir iðnag-rinëti bylà tokiam asmeniui nedalyvaujant. Taèiau tokia faktinë situacija, apibrë-þiama kaip procesinë kliûtis bylai iðnagrinëti, pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalá yrateisinis pagrindas administraciniø nuobaudø skyrimo terminams pratæsti, bet neilgiau kaip vieneriems metams. Ðiam terminui pasibaigus, atsiranda aplinkybës,daranèios administracinio teisës paþeidimo bylos teisenà negalimà, todël byla turibûti nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Administraciniø teisës paþeidimø kodekse átvirtintas administraciniø teisëspaþeidimo bylø teisenos reglamentavimas yra abstraktaus pobûdþio, apibrëþian-tis tik pagrindines procesines taisykles. Todël manoma, jog, siekiant ágyvendintikodekse nustatytus administraciniø teisës paþeidimø bylø teisenos uþdavinius(ATPK 248 straipsnis), administraciniø bylø iðkëlimo stadijoje pagal kompeten-cijà veikiantys pareigûnai, ávertinæ administracinio teisës paþeidimo protokolosuraðymo metu nustatytas konkreèias aplinkybes: asmuo, traukiamas atsakomy-bën, pareiðkia neturás nuolatinës gyvenamosios vietos, vengia jà nurodyti arobjektyviai akivaizdûs poþymiai liudija asmens asocialià gyvensenà ir pan., –turi, esant kodekse numatytoms sàlygoms, taikyti administraciná sulaikymà, okitais atvejais – teisëtomis priemonëmis uþtikrinti, kad teisës paþeidëjai apiebylos nagrinëjimà bûtø informuojami jø supaþindinimo su protokolu metu. Vals-tybës institucijø bendradarbiavimo teisëtvarkos bei teisëtumo uþtikrinimo srity-je principus atitiktø ir tokia praktika, kai paþeidëjai á teismus vyktø nedelsiantpo protokolo suraðymo, t.y. atliekant procesinius veiksmus, numatytus ATPK261 straipsnyje.

264

2.2. Dël teisës normø taikymo kitø kategorijøadministracinëse bylose

2002 m. vasario 8 d.

Dël galimybës teismine tvarka nustatyti juridinæ reikðmæ turintá faktàdël pastatø valdymo nuosavybës teise, nesant pastatø teisinës registracijos

Klausimas. Ar teismas gali nustatyti juridinæ reikðmæ turintá faktà dël pa-statø valdymo nuosavybës teise (Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio 2 da-lies 6 punktas), kai savo laiku nebuvo atlikta pastatø teisinë registracija, jeigu tainëra savavaliðki statiniai, jø teisëtas ágijëjas yra miræs ir negalima taikyti ágyja-mosios senaties normø? Jeigu taip, tai kokiomis materialinës teisës normomis teis-mas turëtø vadovautis ir kas trauktini suinteresuotais asmenimis?

Konsultacija. Bet kuris juridinæ reikðmæ turintis faktas teismine tvarka nu-statomas tik esant visoms Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straips-nyje numatytoms sàlygoms.

Jeigu asmuo teisëtai pastato pastatà, tai jis ágyja nuosavybës teisæ á tà pastatàCivilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi pa-statai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieð treèiuosius asmenissavo nuosavybës teisæ asmuo gali panaudoti tik áregistravæs daiktà ir nuosavybësteisæ á já ástatymø nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Ðiuo atveju vienintelisnuosavybës teisës árodymas prieð treèiuosius asmenis yra vieðo turto registro duo-menys. Nekilnojamøjø daiktø ir daiktiniø teisiø á juos registravimà reglamentuoja1996 m. rugsëjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro ástatymas. Taigi asmuo, teisë-tai pastatæs pastatà, ðá pastatà ir nuosavybës teisæ á já turi áregistruoti administraci-ne tvarka (Nekilnojamojo turto registro ástatymo 12 straipsnio 9 punktas, 13 straips-nis). Todël bendrosios kompetencijos teismai tokiø klausimø nenagrinëja. Tik tuoatveju, jeigu bûtø atsisakyta áregistruoti nuosavybës teisæ, ðá atsisakymà asmuogali skøsti administraciniam teismui (Nekilnojamojo turto registro ástatymo 30straipsnis).

Jeigu asmuo, teisëtai pastatæs pastatà, bet neáregistravæs jo ir nuosavybësteisës á já, mirðta, pastato registracijà ir nuosavybës teisæ á já administracine tvarkaturi teisæ atlikti jo ápëdinis (ápëdiniai). Ðiuo atveju ápëdinis (ápëdiniai) turi pateiktiNekilnojamojo turto registrui paþymà ið notaro biuro apie tai, kad kreipësi dëlpaveldëjimo teisës liudijimo iðdavimo, leidimà statybai bei árodymus, patvirti-nanèius, kad nëra nukrypta nuo normatyviniø statybos dokumentø reikalavimø.Ðiø dokumentø pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojamas pastatas, ojeigu jo statyba nebaigta, – registruojamas nebaigtas statyti pastatas ir nuosavy-bës teisë á juos. Áregistravus pastatà ar nebaigtà statyti pastatà ir nuosavybës teisæ

265

á juos, ápëdiniui (ápëdiniams) iðduodamas paþymëjimas, kurio pagrindu notarasiðduoda paveldëjimo teisës liudijimà.

CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas taikomas tik tais atvejais, kai yradingæ dokumentai, patvirtinantys nuosavybës teisæ á pastatà, ir ðiø dokumentø as-muo negali gauti kitokia, t.y. neteismine tvarka.

2002 m. kovo 13 d., Nr. 7–K

Dël valstybinës þemës sklypø suteikimo Vyèio Kryþiaus ordinu,Vyèio kryþiumi apdovanotiems asmenims

Klausimas. Ar þemës sklypai, aiðkinant Vyriausybës 2000 m. liepos 19 d.nutarimo Nr. 864 „Dël valstybinës þemës sklypø individualiai statybai suteikimonuosavybën neatlygintinai Vyèio Kryþiaus ordinu, Vyèio kryþiumi apdovanotiemsasmenims tvarkos“ 8 ir 11 punktus, suteikiami nuosavybën neatlygintinai ðios ka-tegorijos asmenims, turi bûti siûlomi bei suteikiami ið specialiai ðiems asmenimsparengtø sklypø detaliuosiuose planuose. Manoma, kad tokia þemës sklypø pa-skirtis pagal teritorijø planavimà reguliuojanèius norminius aktus nenumatyta.

Konsultacija. Þemës reformos ástatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nu-statyta, kad „Þemë Vyriausybës nustatyta tvarka suteikiama nuosavybën neatly-gintinai Lietuvos Respublikos pilieèiams, apdovanotiems Vyèio Kryþiaus ordinuir Vyèio Kryþiumi, þuvusiø (mirusiø) tokiø asmenø sutuoktiniams, o jeigu sutuok-tinio nëra, – tëvams arba vaikams – jø praðymu Vyriausybës nustatyto dydþiovienas þemës sklypas individualiai statybai“.

Vyriausybës 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 864 „Dël valstybinës þemëssklypø individualiai statybai suteikimo nuosavybën neatlygintinai Vyèio Kryþiausordinu, Vyèio kryþiumi apdovanotiems asmenims tvarkos“ nustatë þemës sklypøsuteikimo tokiai grupei asmenø tvarkà.

Ðios tvarkos 8 punktas nustato: „Savivaldybë pagal apskrities virðininkoparaiðkà parengia þemës sklypø detaliuosius planus lëðomis uþ parduotus þemëssklypus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. kovo 9 d. nutarimàNr. 260 „Dël naudojamø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos neþemës ûkio paskirèiai (veiklai)“ (Þin., 1999, Nr. 25–706) ir 1999 m. birþelio 2 d.nutarimà Nr. 692 „Dël naujø valstybinës þemës sklypø pardavimo ir nuomos neþemës ûkio paskirèiai (veiklai)“.

Tvarkos 11 punktas nustato: „Apie bûtinumà atvykti pasirinkti þemës skly-pà ið suplanuotø sklypø pagal savivaldybës parengtà detaløjá planà apskrities vir-ðininkas praneða asmeniui raðtu. Asmuo per mënesá nuo raðto iðsiuntimo dienosturi atvykti á rajono arba miesto þemëtvarkos skyriø ir pasirinkti þemës sklypà iðsuplanuotø þemës sklypø pagal detaløjá planà“.

266

Aiðkinant nurodytas ástatymo ir nutarimo nuostatas, darytina iðvada, kadnurodytai asmenø grupei suteikiami ne bet kokie sklypai, o nustatytø ribø ir skirtiindividualiai statybai sklypai. Tokia sklypø funkcinë paskirtis nustatoma þemëssklypø detaliuosiuose planuose. Taèiau tokiems asmenims siûlomi suteikti ir su-teikiami ne bet kokie sklypai, o pagal detaliuosius planus, parengtus tai grupeiasmenø pagal pateiktà apskrities virðininko paraiðkà, arba pagal jau parengtusdetaliuosius planus, taèiau savivaldybës parinktus tai asmenø grupei ðiuose deta-liuosiuose planuose suplanuotus sklypus.

2002 m. kovo 15 d., Nr. 3–K

Dël Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punkto taikymo

Klausimas. Ar gali bûti taikomas Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6dalies 3 punkte numatomas draudimas iðieðkoti fiziniø asmenø pajamø mokesèioir socialinio draudimo sumoms, atsiradusioms po bankroto bylos iðkëlimo, taèiaune dël ámonës ûkinës veiklos (iðeitinës paðalpos atleistiems dël ámonës bankrotodarbuotojams ir pan.)?

Konsultacija. Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktenurodyta, kad teismui iðkëlus bankroto bylà draudþiama vykdyti visas finansinesprievoles, neávykdytas iki bankroto bylos iðkëlimo, áskaitant palûkanø, baudø irmokesèiø mokëjimà, iðieðkoti skolas ið ðios ámonës teismine ar ne ginèo tvarka.Nutraukiamas delspinigiø uþ visas ámonës prievoles, tarp jø uþ iðmokø, susijusiøsu darbo santykiais, pavëluotà mokëjimà, skaièiavimas.

To paties straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, jog iðkëlus bankroto bylàámonë turi teisæ verstis ûkine veikla ir gauti pajamø ið ûkinës veiklos bei darytiiðlaidø, susijusiø su ûkine veikla. Jeigu dël ámonës ûkinës veiklos atsiranda mo-kesèiø ástatymuose numatytø apmokestinamø objektø, ámonë mokesèius moka va-dovaudamasi Lietuvos Respublikos ástatymais.

Taigi Ámoniø bankroto ástatyme átvirtintos normos, draudþianèios vykdytivisas finansines prievoles, neávykdytas iki bankroto bylos iðkëlimo, áskaitant irmokesèiø mokëjimà, iðskyrus mokesèius uþ objektus, atsiradusius dël ámonës ûki-nës veiklos.

Ðiø nuostatø pagrindu darytina iðvada, kad Ámoniø bankroto ástatymo 14straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytas draudimas iðieðkoti mokesèius taikomas irfiziniø asmenø pajamø mokesèio bei socialinio draudimo sumoms, atsiradusiomspo bankroto bylos iðkëlimo, taèiau ne dël ámonës ûkinës veiklos.

Klausimas. Ar Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktenumatytas draudimas ne ginèo tvarka iðieðkoti mokëtinas sumas gali bûti supran-tamas kaip Mokëjimø ástatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata „kitais ástatymø nu-

267

matytais atvejais“ ir ar tai suteikia teisæ bankui nevykdyti mokesèiø administrato-riaus inkasinio pavedimo ne ginèo tvarka nuraðyti nuo bankrutuojanèios ámonëssàskaitos reikalaujamà mokëjimo sumà?

Konsultacija. Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktenurodyta, kad teismui iðkëlus bankroto bylà draudþiama vykdyti visas finansinesprievoles, neávykdytas iki bankroto bylos iðkëlimo, áskaitant palûkanø, baudø irmokesèiø mokëjimà, iðieðkoti skolas ið ðios ámonës teismine ar ne ginèo tvarka.To paties straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, jog iðkëlus bankroto bylà ámonëturi teisæ verstis ûkine veikla ir gauti pajamø ið ûkinës veiklos bei daryti iðlaidø,susijusiø su ûkine veikla. Jeigu dël ámonës ûkinës veiklos atsiranda mokesèiøástatymuose numatytø apmokestinamø objektø, ámonë mokesèius moka vadovau-damasi Lietuvos Respublikos ástatymais.

Pagal Mokesèiø administravimo ástatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktàmokesèio administratoriaus pareigûnai turi teisæ iðieðkoti ne ginèo tvarka ið asme-nø sàskaitø bankø ástaigose laiku nesumokëtus mokesèius, delspinigius, baudas irkitas valstybës (savivaldybës) biudþetams bei valstybës pinigø fondams priklau-sanèias sumas.

Mokëjimø ástatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankai vykdo mokë-jimo nurodymus, iðskyrus atvejus, kai mokëjimo nurodymas nëra suformuluotas,kai mokëtojo sàskaitoje nëra pakankamai lëðø ir bankas nëra ásipareigojæs suteiktipaskolà mokëjimams atlikti arba kitais ástatymø numatytais atvejais.

Minëtø ástatymø nuostatø sisteminio vertinimo pagrindu darytina iðvada,kad remdamasi Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 4 punktu irMokesèiø administravimo ástatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu valstybinëmokesèiø inspekcija gali ne ginèo tvarka nuraðyti ir nuo bankrutuojanèios ámo-nës sàskaitos, kurioje laikomos ið ûkinës veiklos, tæsiamos po bankroto bylosiðkëlimo, gautos lëðos, ámonës nesumokëtus mokesèius. Taèiau negali bûtinuraðomos lëðos nuo bankrutuojanèios ámonës sàskaitos, kuri atidaryta bankelëðoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, áskaitant iriki bankroto bylos iðkëlimo ámonës sàskaitoje buvusá lëðø likutá. Tokiu atvejubankas turi teisæ nevykdyti mokesèiø administratoriaus inkasinio pavedimo neginèo tvarka nuraðyti nuo bankrutuojanèios ámonës sàskaitos reikalaujamà mo-këjimo sumà, laikant Ámoniø bankroto ástatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktenustatytà draudimà iðieðkoti sumas ið bankrutuojanèios ámonës ne ginèo tvarka„kitu ástatymo numatytu atveju“ Mokëjimø ástatymo 5 straipsnio 2 dalies taiky-mo prasme.

Pastaba. Ðioje konsultacijoje aiðkinamas 1997 m. birþelio 17 d. Ámoniø ban-kroto ástatymo Nr. VIII–270 nuostatø taikymas.

268

2002 m. balandþio 11 d.

Dël nuosavybës teisës á neáregistruotø Nekilnojamojo turto registrepastatø kaimo vietovëje áteisinimo tvarkos

Klausimas. Kokia tvarka áteisinti nuosavybës teisæ á pastatus kaimo vieto-vëje, jeigu jie nëra áregistruoti Nekilnojamojo turto registre?

Konsultacija. Nuosavybës teisës á pastatus, esanèius kaimo vietovëje, átei-sinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo ágijo pa-status.

1. Pastatø ágijimas pagal sandoráJeigu gyvenamasis namas ar kiti pastatai ágyti sandorio pagrindu iki 1965 m.

sausio l d., t.y. iki 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ásigaliojimo,tai pastatai ir nuosavybës teisës á juos gali bûti áregistruoti 1996 m. rugsëjo 24 d.Nekilnojamojo turto registro ástatymo nustatyta tvarka pateikus reikiamus doku-mentus, patvirtinanèius pastato ásigijimà pagal sandorá.

Iki 1965 m. sausio l d. Lietuvoje galiojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas.Pagal ðio kodekso 66 ir 185 straipsnius iki 1949 m. balandþio 14 d. nuosavybësteisë á daiktà, taigi ir á pastatus, atsirasdavo nuo sandorio sudarymo, t.y. nebuvonustatyta reikalavimo sandorá, kurio pagrindu atsirado nuosavybës teisë á pasta-tus, registruoti. Todël iki minëtos datos sudaryti ir galiojantys sandoriai patvirtinanuosavybës teisæ á pastatus ir jø pagrindu turi bûti atliekama tiek pastatø, tiek irnuosavybës teisës á juos registracija Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojoturto registro nuostatø 28.2 punktas).

1949 m. balandþio 14 d. 1922 m. RTFSR CK 185 straipsnis buvo pakeistas,nustatant, kad trobesiø pirkimo–pardavimo sutartis turi bûti notariðkai patvirtintair áregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje. Kaimo vietovëje sutartis buvoregistruojama vietinës Darbo þmoniø deputatø tarybos (toliau – DÞDT) vykdo-mojo komiteto vedamose ûkinëse knygose, nes tik ðios registracijos pagrindu at-sirasdavo nuosavybës teisë á pastatus. Taigi jeigu pastatai buvo ágyti po 1949 m.balandþio 14 d. pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio pagrindu irðis sandoris buvo áregistruotas ûkinëse knygose, tai tokiø pastatø ir nuosavybësteisës á juos registracija turi bûti atliekama Nekilnojamojo turto registro ástatymonustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro nuostatø 28.2 ir 28.4 punktai). Ðiuoatveju kartu su praðymu áregistruoti pastatus ir nuosavybës teisæ á juos turi bûtipateikti dokumentai, patvirtinantys sandorio, kurio pagrindu buvo ágyta nuosavy-bës teisë, áregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ûkinëse knygose faktà.Tokiais dokumentais gali bûti seniûnø, merø iðduotos paþymos apie tai, kad vieti-nio vykdomojo komiteto vestose ûkinëse knygose yra atitinkami áraðai apie pasta-

269

tus ir jø savininkà (Nekilnojamojo turto registro ástatymo 22 straipsnio l punktas,Nekilnojamojo turto registro nuostatø 28.4 punktas). Registro atsisakymas áre-gistruoti pastatus ir nuosavybës teisæ á juos skundþiamas administraciniamsteismams.

Jeigu ûkinës knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami áraðai, visiðkai neiðli-kusios ar iðlikusios tik ið dalies, suinteresuotas asmuo gali kreiptis á bendrosioskompetencijos teismà dël pastato valdymo nuosavybës teise juridinio fakto nusta-tymo (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Jeigu gyvenamajame name, kuris buvo registruotas ûkinëse knygose, gyve-na buvusio savininko ápëdiniai, registracijà turi teisæ atlikti ápëdiniai, jeigu jieástatymo nustatyta tvarka yra priëmæ palikimà. Ðiuo atveju, be dokumentø, patvir-tinanèiø pastato registracijà ûkinëse knygose, jie privalo pateikti dokumentus, pa-tvirtinanèius jø, kaip ápëdiniø, teisiná statusà.

Taèiau bendrosios kompetencijos teismas neturi teisës nustatyti pastatø val-dymo nuosavybës teise juridinio fakto (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas),jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo ágyti pastatai, arba patys pastatai ûkinëse kny-gose apskritai niekada nebuvo registruoti. Tokiu atveju nuosavybës teisë neatsira-do, nes nebuvo vieno faktinës sudëties, kurios pagrindu atsiranda nuosavybë tei-së, elemento – sandorio registracijos. Ðiuo atveju asmuo, valdantis pastatus neáre-gistruoto sandorio pagrindu, turi teisæ kreiptis á bendrosios kompetencijos teismàdël nuosavybës teisës á pastatus ágijimo pagal ágyjamàjà senatá fakto nustatymo,jeigu yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sàlygos (CPK 2761–2764

straipsniai).Nuo 1965 m. sausio l d. ásigaliojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255

straipsnis reikalavo, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo–pardavimo (do-vanojimo) sutartis bûtø patvirtinta notariðkai ir áregistruota vietinës DÞDT vyk-domajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose ûkinëse kny-gose. Kaimo vietovëje ði tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t.y. iki LietuvosRespublikos Vyriausybës 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pa-statø, statiniø ir butø teisinio registravimo instrukcijos ásigaliojimo. Pagal ðià in-strukcijà pastatai tiek kaimo, tiek ir miesto vietovëje buvo pradëti registruoti vals-tybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugø biuruose. Jeigu sandoris,kurio pagrindu buvo ásigyti pastatai, nebuvo áregistruotas, tai asmuo, valdantispastatus neáregistruoto sandorio pagrindu, turi teisæ kreiptis á bendrosios kompe-tencijos teismà dël nuosavybës teisës á pastatus ágijimo pagal ágyjamàjà senatáfakto nustatymo, jeigu yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sàlygos(CPK 2761–2764 straipsniai).

270

2. Pastatø ágijimas statybos bûduJeigu asmuo pasistatë gyvenamàjá namà ar kitus pastatus laikydamasis sta-

tybos metu galiojusiø teisës aktø, tai statyba yra teisëta ir asmuo gali ðiuos pasta-tus ir nuosavybës teisæ á juos áregistruoti 1996 m. rugsëjo 24 d. Nekilnojamojoturto registro ástatymo nustatyta tvarka. Ðiuo atveju paþymëtina, kad individualiønamø statybos reikalavimus nustatë 1948 m. rugpjûèio 26 d. TSRS Aukðèiausio-sios Tarybos Prezidiumo ásakas „Dël pilieèiø teisës pirkti ir statyti individualiusgyvenamuosius namus“, kuris kartu nustatë ir savavaliðkos statybos poþymius,bei Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. liepos 22 d. ása-kas „Dël atsakomybës uþ savavaliðkà statybà“. Be to, pastatø statybà kaimo vieto-vëje iki 1983 m. rugpjûèio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gy-venvietëse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrø Tarybos 1975 m. birþelio 25 d.nutarimu Nr. 228, o nuo 1983 m. rugpjûèio 31d. iki 1988 m. gruodþio 14 d. –Individualinës statybos kaimo gyvenvietëse nuostatai, patvirtinti Lietuvos MinistrøTarybos 1983 m. rugpjûèio 5 d. nutarimu Nr. 213, ir Kaimo gyvenvieèiø statymotaisyklës, patvirtintos Lietuvos Ministrø Tarybos 1970 m. birþelio 24 d. nutarimuNr. 240. Nuo 1989 m. iki 1991 m. liepos 12 d. pastatø statybà kaimo vietovësereglamentavo Individualinës statybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrø Ta-rybos 1988 m. gruodþio 14 d. nutarimu Nr. 364, apibrëþæ statybos teisëtumo kri-terijus ir pastatytø pastatø priëmimà eksploatuoti.

Statybos teisëtumo faktas gali bûti patvirtintas ðiais dokumentais: patvir-tintu individualiu ar tipiniu projektu; vietinio vykdomojo komiteto leidimu, ko-lûkio nariø visuotinio susirinkimo nutarimu ar valstybinio ûkio administracijosásakymu, vietinio vykdomojo komiteto sprendimu skirti þemës sklypà statybai;þemës sklypo planais; sutartimi dël þemës sklypo suteikimo neterminuotai nau-dotis; valstybinës komisijos aktu dël pastato priëmimo naudoti; vietiniø vykdo-møjø komitetø potvarkiais dël valstybinës komisijos aktø priimti pastatus nau-doti patvirtinimo; dokumentais, patvirtinanèiais privalomojo pastatø valstybi-nio draudimo ámokø mokëjimà, ir kitais panaðiais dokumentais, kuriø pakanka-mumo ðiam faktui konstatuoti vertinimas priklauso nuo konkreèiø aplinkybiø,reikðmingø atliekant statinio registravimà Nekilnojamojo turto registro ástaigo-je ir nagrinëjant bylà teisme.

Pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ûki-nëse knygose kaip namø valda. Á namø valdos sàvokà áëjo gyvenamasis namas beikiti pastatai (ûkiniai pastatai, garaþas ir t.t.) kaip gyvenamojo namo priklausiniai.Kaimo vietovëje ði tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t.y. iki Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatø,statiniø ir butø teisinio registravimo instrukcijos ásigaliojimo. Pagal ðià instrukcijàpastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovëje buvo pradëti registruoti valstybiniuose

271

inventorizavimo, projektavimo ir paslaugø biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatytiiki minëtos instrukcijos ásigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto re-gistre pateikus seniûno ar mero paþymà, patvirtinanèià, kad vietinio vykdomojokomiteto ûkinëse knygose yra áregistruota namø valda, susidedanti ið tam tikrøpastatø, bei árodymus, patvirtinanèius, kad nëra nukrypta nuo normatyviniø staty-bos dokumentø. Jeigu ûkinës knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami áraðai, ne-iðlikusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis á bendrosios kompetenci-jos teismà dël pastato valdymo nuosavybës teise juridinio fakto nustatymo (CPK272 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Jeigu pastatø savininkas yra miræs, registracijà turi teisæ atlikti jo ápëdiniai,priëmæ palikimà, jeigu ûkinëse knygose yra paþymëta apie pastatø paveldëjimà irpastatai átraukti á apskaità ápëdiniø vardu. Kai gyvenamajame name gyvena buvu-sio savininko ápëdinis (ápëdiniai), o ûkinëse knygose patvirtinanèiø palikimo pri-ëmimo faktà (t.y. asmuo neturi paveldëjimo teisës liudijimo), ápëdinis (ápëdiniai)turi teisæ kreiptis á teismà dël palikimo priëmimo fakto nustatymo (CPK 272 straips-nio 2 dalies 9 punktas). Nustaèius palikimo priëmimo faktà, ápëdinis (ápëdiniai),pateikæs Nekilnojamojo turto registrui ðá teismo sprendimà ir iðraðus ið ûkiniøknygø, turi teisæ registruoti pastatus ir nuosavybës teisæ á juos.

Paþymëtina, kad teismas negali nustatyti pastatø valdymo nuosavybës teisejuridinio fakto (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas), jeigu pastatai (namø val-da) ûkinëse knygose apskritai nebuvo áregistruoti, nes tai reiðkia, jog statybosmetu galiojusiø teisës aktø nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Tokiuatveju statiniai ir daiktinës teisës á juos gali bûti áregistruojami tik suinteresuotoasmens inicijuojamø vieðojo administravimo procedûrø metu priimtø individua-liø teisës aktø, pagal Nekilnojamojo turto registro ástatymà sudaranèiø sàlygasðiam vieðojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu.

2002 m. rugpjûèio 8 d., Nr. 15–K

Dël paveldëjimo teisës liudijimo panaikinimo administracinio procesotvarka panaikinus ágaliotos institucijos sprendimà dël nuosavybës teisiøatkûrimo turto palikëjui

Klausimas. Ar Administraciniø bylø teisenos ástatymo (toliau – ABTÁ) 92straipsnio pagrindu gali ir turi bûti panaikintas paveldëjimo teisës liudijimas, ku-riuo ápëdinis paveldëjo þemæ, be atskiro bendrosios kompetencijos teismo spren-dimo, jeigu apskrities virðininko sprendimas, kuriuo buvo atkurta palikëjui nuo-savybës teisë á þemæ, panaikintas administracinio teismo sprendimu (nuosavybësteisë apskrities virðininko sprendimu buvo atkurta savininko sûnui, o ðiam mirusjà paveldëjo mirusiojo þmona) ?

272

Konsultacija. ABTÁ 92 straipsnis nustato, kad skundþiamo akto (veiksmo)panaikinimas reiðkia, jog konkreèiu atveju atkuriama buvusi iki ginèijamo akto(veiksmo) priëmimo padëtis, t.y. atkuriamos paþeistos pareiðkëjo teisës ar teisëtiinteresai, taèiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinë galia tokiu atvejusavaime neatkuriama. Tokiu bûdu panaikinus apskrities virðininko sprendimà dëlnuosavybës teisiø á þemæ atkûrimo, asmuo, kuriam nuosavybës teisës panaikintusprendimu buvo atkurtos, netenka nuosavybës teisiø á atitinkamà þemës sklypà.Tokiu atveju, jeigu nuosavybës teisæ á ðá þemës sklypà pagal paveldëjimo teisësliudijimà ágijo asmens, kuriam nuosavybës teisë á þemæ buvo atstatyta apskritiesvirðininko sprendimu, turto paveldëtojas, teisme pareiðkus reikalavimà panaikintipaveldëjimo teisës liudijimà dël tokio þemës sklypo paveldëjimo, toks reikalavi-mas tenkintinas. Reikalavimas dël paveldëjimo teisës liudijimo panaikinimo kaipkylantis ið civilinës teisës normø reguliuojamø paveldëjimo teisiniø santykiø teis-mingas bendrosios kompetencijos teismui. Jeigu reikalavimas dël paveldëjimoteisës liudijimo panaikinimo pareiðkiamas administraciniame teisme, nors kartubûtø pareikðtas ir administracinio teisinio pobûdþio reikalavimas dël apskritiesvirðininko sprendimo atkurti nuosavybës teises á þemæ panaikinimo, tokia bylanagrinëtina bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Specialiosios teisëjø kolegi-jos teismingumo klausimams spræsti praktikà tais atvejais, kai valstybës ar savi-valdybës aktas tëra vienas ið juridiniø faktø, kuriø pagrindu atsiranda, pasikeièiaar pasibaigia civilinis teisinis santykis, ginèas dël tokio administracinio akto turibûti sprendþiamas kartu su civiliniu ginèu bendrosios kompetencijos teisme.

2002 m. gruodþio 4 d., Nr. 23.2–K

Dël tarnybinës nuobaudos skyrimo terminø

Klausimas. Ar bylos dël profesinës sàjungos ápareigojimo duoti iðanksti-ná sutikimà skirti tarnybinæ nuobaudà nagrinëjimo teisme laikas neáskaitomas á6 mënesiø ar 1 metø terminus, kuriems suëjus nebegalima skirti tarnybinës nuo-baudos?

Konsultacija. Valstybës tarnybos ástatymo 30 straipsnio 1 dalis numato,kad negalima skirti tarnybinës nuobaudos, jei praëjo 6 mënesiai nuo nusiþengimopadarymo dienos arba nuo tæstinio nusiþengimo paaiðkëjimo dienos. Pagal minë-to straipsnio 2 dalá á nustatytus terminus neáskaitomas laikas, kurá valstybës tar-nautojas nëjo pareigø dël ligos ar atostogø. Ástatymo 30 straipsnio 4 dalis nustato,kad atsisakius kelti baudþiamàjà arba administracinæ bylà ar asmená atleidus nuobaudþiamosios arba administracinës atsakomybës, tarnybinë nuobauda turi bûtipaskirta ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo ðiø sàlygø atsiradimo, jei po atitinka-mà bylà tirti kompetentingos institucijos sprendimo priëmimo nepraëjo daugiau

273

kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneriø metø terminas praëjo, tarnybinësnuobaudos skyrimo procedûra nutraukiama. Tokius paèius tarnybiniø nuobaudøskyrimo terminus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. birþelio25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybiniø nuobaudø skyrimo valstybës tar-nautojams tvarkos 14–16 punktai.

Minëti 6 mënesiø ir 1 metø terminai tarnybinei nuobaudai skirti laikytininaikinamaisiais terminais, nes teisës aktai nenumato jø atnaujinimo ar pratæsimogalimybës. Nei teismas, nei nusiþengimà tiriantis valstybës tarnautojas ar ástaigosvadovas neturi teisës pakeisti ðiø ástatymo nustatytø imperatyviø terminø. Ðiemsterminams pasibaigus asmeniui, padariusiam tarnybiná nusiþengimà, nebegali bû-ti paskirta tarnybinë nuobauda. Ðiuo atveju nëra svarbios prieþastys, dël kuriøterminai yra praleisti.

Valstybës tarnybos ástatymo 30 straipsnio 2 dalis numato vienintelæ iðimtá,kai á 6 mënesiø terminà nuobaudai skirti (nustatytà Valstybës tarnybos ástatymo30 straipsnio 1 dalyje) neáskaitomas laikas, kurá valstybës tarnautojas nëjo parei-gø dël ligos ar atostogø. Ástatymas nenumato, kad á 6 mënesiø ar 1 metø terminus,kuriems suëjus nebegalima skirti nuobaudos, neáskaitomi kiti laikotarpiai.

Paþymëtina, kad pagal Valstybës tarnybos ástatymo 5 straipsná darbo santy-kius ir socialines garantijas reglamentuojantys ástatymai bei kiti teisës aktai vals-tybës tarnautojams taikomi tiek, kiek jø statuso ir socialiniø garantijø neregla-mentuoja ðis ástatymas. Ástatymo 16 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybës tar-nautojai, kurie yra profesiniø sàjungø atstovai, turi teisæ dalyvauti sprendþiantvalstybës tarnautojø vertinimo, pareigø paaukðtinimo, tarnybiniø nuobaudø sky-rimo klausimus, taip pat profesiniø sàjungø organizacinëje veikloje. Remiantisðiomis Valstybës tarnybos ástatymo nuostatomis darytina iðvada, kad valstybëstarnautojai, kurie yra profesiniø sàjungø atstovai, turi Valstybës tarnybos ástatymenumatytas jiems teises, todël Profesiniø sàjungø ástatymo nuostata dël tarnybiniønuobaudø skyrimo, átvirtinta ástatymo 21 straipsnio 2 dalyje, valstybës tarnauto-jams netaikytina.

Remiantis Valstybës tarnybos ástatymo 4 straipsnio 2 dalimi statutiniamsvalstybës tarnautojams tarnybiniø nuobaudø skyrimo tvarkà ir terminus reglamen-tuoja specialûs statutai. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. liepos 29 d.nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalø siste-moje statuto 64 punktas numato, kad pareigûno negalima bausti drausmine tvar-ka, jeigu nuo paþeidimo padarymo dienos praëjo vieneri metai, o uþ ðiurkðèiusfinansinës–ûkinës veiklos paþeidimus – jeigu praëjo daugiau nei dveji metai. Lie-tuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinëje statuto patvirtinimoir ágyvendinimo ástatymo 37 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinë nuobauda turibûti paskirta ne vëliau kaip per 1 mënesá nuo nusiþengimo paaiðkëjimo dienos,

274

neáskaitant laiko, kai pareigûnas nebuvo tarnyboje dël ligos arba atostogavo.Negalima skirti tarnybinës nuobaudos praëjus 1 metams nuo nusiþengimo pada-rymo dienos, o uþ nusiþengimus finansinei–ûkinei veiklai – praëjus 3 metams nuonusiþengimo padarymo dienos. Ðiuo atveju, taip pat kaip ir Valstybës tarnybosástatymo atveju, nustatyti tarnybiniø nuobaudø skyrimo terminai laikytini naiki-namaisiais dël anksèiau nurodytø motyvø, o á nuobaudø skyrimo terminus áskaito-mi visi laikotarpiai, iðskyrus konkreèiai ávardytus statutuose.

Pagal Valstybës tarnybos ástatymo 4 straipsnio 2 dalá statutiniams valstybëstarnautojams ðio Ástatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jø statuso nereglamen-tuoja statutai ar Diplomatinës tarnybos ástatymas, iðskyrus ðio Ástatymo nustatytàdarbo apmokëjimo tvarkà. Tiek Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinëje statu-tas, tiek Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalø sistemoje statutas nereg-lamentuoja valstybës tarnautojø, kurie yra profesiniø sàjungø atstovai, teisës da-lyvauti sprendþiant tarnybiniø nuobaudø skyrimo klausimus. Todël laikytina, kadstatutiniai valstybës tarnautojai turi Valstybës tarnybos ástatymo 16 straipsnio 3dalyje numatytas teises ir Profesiniø sàjungø ástatymo nuostatos dël tarnybiniønuobaudø skyrimo, átvirtintos ástatymo 21 straipsnio 2 dalyje, statutiniams valsty-bës tarnautojams netaikytinos.

275

III. INFORMACINIAI PRANEÐIMAI

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. kovo 18 d. dekretu Nr. 1701Kæstutis Lapinskas atleistas ið Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjo,ðio teismo pirmininko pareigø. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. kovo 5 d.nutarimu Nr. IX–750 Kæstutis Lapinskas nuo 2002 m. kovo 19 d. paskirtas Lietu-vos Respublikos Konstitucinio Teismo teisëju.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. rugsëjo 18 d. dekretu Nr. 1896Gintaras Goda nuo 2002 m. rugsëjo 18 d. paskirtas Lietuvos vyriausiojo administ-racinio teismo teisëju.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. rugsëjo 20 d. dekretu Nr. 1904Artûras Drigotas ir Aloyzas Kruopys nuo 2002 m. rugsëjo 23 d. paskirti Lietuvosvyriausiojo administracinio teismo teisëjais.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. lapkrièio 11 d. dekretu Nr. 1971Virgilijus Valanèius nuo 2002 m. lapkrièio 11 d. paskirtas Lietuvos vyriausiojoadministracinio teismo teisëju ir ðio teismo pirmininku.

Vilniaus apygardos administracinis teismas

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. kovo 14 d. dekretu Nr. 1698Roma Sabina Alimienë nuo 2002 m. kovo 18 d. paskirta Vilniaus apygardos admi-nistracinio teismo teisëja.

Kauno apygardos administracinis teismas

Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. balandþio 25 d. dekretu Nr. 1756Kauno apygardos administracinio teismo teisëjas Jonas Furmanavièius nuo 2002 m.birþelio 3 d. perkeltas dirbti á Kauno apygardos teismà.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 10 d. dekretu Nr. 2014Gintautas Koriaginas ir Asta Urbonienë nuo 2003 m. sausio 20 d. paskirti Kaunoapygardos administracinio teismo teisëjais.

276

sàl.sp.l.Tiraþas 1500 egz.

Iðleido Lietuvos vyriausiasis administracinis teismasTilto g. 17/4, 2001 Vilnius

Uþs. . Spausdino firma „JUSIDA“T. Ðevèenkos g. 16, 2009 Vilnius

ISSN 1648–2638

ADMINISTRACINIØ TEISMØ PRAKTIKA Nr. 3

Documents

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO …...sustabdë administracinæ bylà ir kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà, praðydamas iðtirti, ar Þemës ir miðkø