Lietuvos visuomenės psichinė būsena ir sunkmetis

Vilnius 2009.09.29

dr. Gintaras ChomentauskasŽmogaus studijų centras

Psichologinė ekonomikos pusė

Tradicinė ekonomika remiasi prielaida, kad žmonės siekdami uždirbti kiek galima daugiau daro racionalius ekonominius sprendimus.

Deja, taip nėra.

Po 2002 metų, kai psichologas Daniel Kahneman laimėjo Nobelio premiją ekonomikos srityje, vis daugiau dėmesio skiriama tyrimams, kaip emocijos ir kiti psichologiniai faktoriai veikia žmonių elgesį, jų sprendimų priėmimo procesą ir, atitinkamai, ekonomiką.

Galingos ir užkrečiamos emocijosUžkrečiamos emocijos socialinėje grupėje verčia individus elgtis taip,

kaip jie nesielgtų budami vieni.

Jų įtaka gali būti lengvai matoma šios krizės metu.

Pernelyg lengvai ir optimistiškai skolinami pinigai sukėlė bankų azartą ir galiausiai - krizę.

To nebūtų vykę, jei vartotojai ir verslininkai, vedini ta pačia emocine logika, nebūtų pervertinę savo galimybių.

Ir vieni ir kiti elgėsi kaip per balių, užmiršdami galimas pagirias ryte...

Ar gali psichologiniai faktoriai numatyti ekonominius rezultatus?

Lygindami šalis mes matome labai skirtingas vyraujančias nuostatas ir emocijas, kurios gali lemti tautos ekonominį potencialą arba jos pažeidžiamumą.

Ekonomikos “gyvena” labai skirtinguose socialiniuose ir psichologiniuose

kontekstuose

Ši ekonominė krizė palietė labai skirtingas šalis net ES ribose.

Kai kurios šalys yra turtingos, laimingos, sutelktos.

Kitos – nelaimingos, depresyvios, net suicidiškos.

Skirtingoms šalims, tikėtina, reikalingos savitos poveikio priemonės.

1. Lietuva nėra tarp laimingiausiųjų ...

2. Statistinis lietuvis gana atsainiai žvelgia į savo ateitį ir net gyvybę

FaktaiLietuva iš kitų šalių ypač išsiskiria pagal mirtis nuo

išorinių priežasčių. 2005 rodikliai (PSO, 2008)

Rodikliai (2005 m.) Lietuva PSO Europos regionas

ES

Iš viso mirčių 100 000 gyventojų

1 081,6 930,2 678,1

Mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų, visos

amžiaus grupės

562,8 457,6 272,7

Mirtys dėl piktybinių auglių, visos amžiaus

grupės

194,7 175 184,1

Mirtys dėl išorinių priežasčių ir apsinuodijimų,

visos amžiaus grupės

156,4 83,2 42,4

LT 2008 rodiklis – 142,5

Mirtys dėl išorinių priežasčių LT 2007-2008.

2007 2008

Išorinės mirties priežastys 155,4 142,5

Iš jų:

savižudybės 30,4 33,1

transporto įvykiai 26 17,9

nukritimai 15,3 15

apsinuodijimas alkoholiu 14,3 13,8

paskendimai 11,3 9,6

nužudymai 7,2 7,4

Skaičius 100 000 gyventojų

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Vyrų mirtys nuo išorinių priežasčių 100000 gyv. (PSO,2008)

26,6

29,6

33,6

36

36,9

38,4

39,6

43,9

45,1

46,7

47,1

50,6

51

67,3

85,9

87,4

91,3

166,7

189,2

211,8

257,2

346,7

0 50 100 150 200 250 300 350 400

Nyderlandai (2004)

Malta (2005)

Jungtinė Karalystė (2005)

Vokietija (2004)

Italija (2002)

Airija (2005)

Azerbaibžanas (2004)

Gruzija (2001)

Norvegija (2005)

Danija (2001)

Švedija (2004)

Armėnija (2003)

Prancūzija (2004)

Čekija (2005)

Vengrija (2005)

Suomija (2005)

Lenkija (2005)

Moldavija (2006)

Estija (2005)

Latvija (2006)

Lietuva (2005)

Rusija (2005)

Series1

Beveik 10 kartų daugiau nei Nyderlanduose !

Beveik 3 kartus daugiau nei Lenkijoje...

3. Daug lietuvių nesieja savo gyvenimo su LT.

Tarptautinė emigracija

05000

100001500020000

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Klausimėlis Nr. 1:

Esame liūdni,

linkę save žaloti,

emigruoti...

Kokios mūsų perspektyvos?

Nr. 2. Kas slypi už šių tendencijų?

Pernai atliktas Žmogaus studijų centro tyrimas rodo, kad šios tendencijos iš esmės susijusios su socialinio ir vertybinio sutelktumo stygiumi (anomia), beviltiškumo ir bejėgiškumo išgyvenimais ir polinkiu neigiamai vertinti politinius bei ekonominius įvykius.

Gyventojų apklausa. Psichologinių-socialinių priežasčių tyrimas.

Pirmasis, buitinis žvilgsnis: nepasitenkinimas socialiniais ryšiais, vienišumas, nusivylimas socialine tvarka, nepasitenkinimas savo gyvenimu, beviltiškumas, “svetimas tarp savų” ...

Mūsų 2008 metų LT tyrimas

Vykstantys politiniai - ekonominiai pokyčiai Lietuvoje:

%

Visai neatitinka mano norų 36.4

Greičiau neatitinka mano norų 49.7

Greičiau atitinka mano norus 11.7

Visiškai atitinka mano norus 2.2

86,1% sako “ne”

Mūsų 2008 metų LT tyrimas

Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui

%

Tikrai taip 2,2

Taip 17,1

Ne 61,3

Tikrai ne 19,4

80,7% sako “ne”

Mano nuomonė svarbi ?Eurobarometras 69,2008

28%

30%

21%

46%

Europos Sąjungoje atsižvelgiama į mano, kaip asmens nuomonę

Mano šalyje atsižvelgiama į mano, kaip asmens nuomonę

Yra maža prasmės kreiptis į pareigūnus, nes iš tikrųjų jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos

%

Ne 36.1

Taip 63.9

Mūsų 2008 metų LT tyrimas

Kiek pasitikime Lietuvos Seimu?

Šaltinis: Eurobarometras 69, 2008m. pavasarisAts.: Linkęs (-usi) pasitikėti, procentai

„Eurobarometras“ 69 (2008.03)

Lietuvoje Seimu pasitiki 12 proc.

Estijoje – 36 proc.

Suomijoje – 66 proc.

Danijoje –76 proc.

Lietuvoje policija pasitiki 34 proc.

Estijoje – 74 proc.

Suomijoje– 91 proc.

Švedijoje – 75 proc.

Danijoje – 88 proc.

Jūsų prognozė, šių asmenų:

Emocinė būsena: ...

Pilietinis aktyvumas:

Ekonominis aktyvumas:

Gyvenimo būdas:

Kokia būtų elgesio prognozė krizės akivaizdoje?

Baimė?

Nepasitikėjimas savo jėgomis?

Bejėgiškumas?

Išgelbėtojo laukimas ir tikėjimas stebuklu?

Vartotojų pasitikėjimo indeksas

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, lyginant su praėjusių metų rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo 21 punktu, o tuo tarpu Europos Sąjungos – 1 punktu. Europos komisija, 2009.08 duomenys.

baimė

Finansinės ir ekonominės krizės pasekmės: ateitis

0102030405060708090

100

Asmen

inė

situa

cija

Naciona

linė e

kono

mika

Europ

os eko

nom

ika

Pasauli

o ek

onom

ika

LT

LV

DE

PL

Eurobarometras 71. 2009.01-02

Par

adok

sas:

kai

gal

ime

kont

roliu

oti

situ

aciją

, ji

mum

s at

rodo

bev

iltiš

ka .

..

bejėgiškumas

Tad krizę norime įveikti koordinuodami veiksmus su ES ar veikdami atskirai?

Eurobarometras 71,2009.01-02

Kartu !

Atskirai ...

71%

61%

13%

26%

Atskirai : UK – 41%, DE – 23 %, LV – 31 % ...

... sveiki atvykę į fantazijų pasaulį...

Darbo sąlygos ateityje pagerės

Šaltinis: Flash Eurobarometras, 2008m. balandis

Visiškai pritaria Pritaria Visiškai nepritaria Sunku pasakyti Nepritaria

Technologinio progreso dėka žmonės gyvens kokybiškesnį gyvenimą bei galės daugiau laiko skirti

sau, savo šeimai ir draugams

Šaltinis: Flash Eurobarometras, 2008m. balandis

Visiškai pritaria Pritaria Visiškai nepritaria Sunku pasakyti Nepritaria

Ko mums negalima daryti krizės akivaizdoje?

1. Sakyti, kad krizė nuo mūsų nepriklauso, ji – globali...

2. Sakyti, kad ji ilgalaikė, todėl mūsų pastangos šiandien mažai ką keičia.

3. Didinti atotrūkį tarp valdžios ir žmonių pateikiant parengtus sprendimus, kuriems “nėra alternatyvos”.

4. Grįsti sprendimus vis blogėjančia ekonomine situacija.

5. Didinti verslininkų nerimą keičiant verslo sąlygas.

Ką vertėtų daryti?

1. Reikia nusiimti juodus akinius ir prisiversti jų neužsidėti.

Būtinas įprasminimo, atribucijos stiliaus, informacinio konteksto keitimas.

“Pagauk politiką (verslininką, valdininką, viršininką, darbuotoją) darant ką nors gerai”

2. Beprasmius kaltinimus paversti konstruktyvia diskusija.

Suformuoti naują konstruktyvios diskusijos viešoje erdvėje tradiciją, kurioje priešpriešoje būtų ne žmonių ar partijų nuomonės, bet argumentai ir alternatyvos.

3. Reikia atkurti bendrumo jausmą, pasitikėjimą savo jėgomis ir rasti vienijančių tikslų.

Kas mus vienija?

Kuo galime vienas kitam padėti siekiant gražaus bendro tikslo?

Kaip įveikti visuomenės susiskaldymą ir padidinti pasitikėjimą vienas kitu?

4. Reikia išmokti prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir savo šalį.

Lietuva yra mūsų šalis. Nereikia jos dovanoti nei ES, nei politikams, nei valdininkams.

Nuo mūsų veikimo, ar neveikimo priklauso, kokioje šalyje gyvename ir koks bus jos likimas.

Būtų puiku, jei tuo patikėtų dauguma Lietuvos gyventojų.

Ačiū už dėmesį.

Geros Jums nuotaikos ir džiaugsmo dirbant Lietuvai.