Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2019 03 08 / penktadienis nr. 2 (796) / kaina 1,50 eurKULTŪROS SAVAITRAŠTIS
ISSN 1822-6817
www.zemsaulute.blogspot.com
Draugijos „Saulutė“ 2019 metų projektas
„Žemaičių kultūros laukas“
KęstutisVaitKus
Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta pa ro daVasario8d.Plungėje,Žemaičiųdailėsmuziejuje(ŽDM),buvoatidarytastendinėparoda„Vieniiš
daugelio:1918m.vasario16d.LietuvosNepriklausomybėsAktosignatarai–valstybėskūrėjai“,parengtaLietuvosRespublikosSeimokanceliarijosdarbuotojų.ŠiparodaskiriamaLietuvosvalstybėsatkūrimošimtmečiui,visiemsLietuvosvalstybėskūrėjamsirartėjančiammoderniojoLietuvosparlamentarizmošimtmečiui,kurįminėsime2020metais.RenginyjedalyvavoprofesoriusLiudasMažylis,susirinkusiesiemspapasakojęsįdomiųtolaikmečio„užkulisinių“politikosperipetijų.
Pa ro dos sten do „Sig na ta rai – Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai“ frag men tas.
„Kertinis“parodosstendas„LietuvosNepriklausomybėsAk tas“.
Pa ro dos frag men tas.
Pa ro dos pri sta ty mo da ly viai. JūratėsMotužienėsnuotr.
Parodą trumpai apžvelgėbeisvečiąL.MažylįpristatėŽDMvyr. fondų saugotojaDanutėEinikienė.
Parodos pavadinimo pasirinkimą turbūt geriausiaipaaiškina poetoAlgimantoMackaus 1960m. emigracijojeparašytižodžiai:„Vasario Šešioliktosios aktasnebuvo vienų dvidešimtiesvyrųpasirašytapatrauklideklaracija.Aktas buvo visostautos, pasiryžusios eiti savosnepriklausomybėskeliu,krauju bei darbu paliudytasžodis.“Be to,LietuvosTaryba, pasirašiusi LietuvosNepriklausomybėsAktą,buvo išrinkta iš karometaisLietuvojebuvusiųinteligentų patriotų.O štai atviruke,
eksponuojamame parodoje,matome2osioslietuviųkonferencijos Stokholme dalyvius:JuoząTumąVaižgantą,atvykusį išRusijos,Šveicarijos lietuvius, JonąŠliūpą,atvykusįnetišJAV,beikitus.Lietuviųkonferencijosvykoirkitosešalyse.Tadjeigunekaras,LietuvosTarybossudėtisgalėjobūtiirkitokia.
ParodojepristatomasXXa.pradžios lietuviųvisuomeninisbeikultūrinisgyvenimas,trumpai užsimenama apievisus signatarus, o plačiaupristatomisignatarai–LietuvosRespublikosSeimonariai(beje,artėjaSeimorinkimai...–K.V.).TokieSeimonariaibuvo devyni: teisininkas,diplomatasKazimierasBi
zauskas, inžinierius SteponasKairys, kunigasVladasMironas,teisininkasAntanasSmetona, kunigas JustinasStaugaitis (šiam signataruipernaiŽDMbuvoskirtaatskiraparoda),agronomasAleksandrasStulginskis, kunigasKazimierasSteponasŠaulys,finansininkas,pramonininkasJonasVailokaitis, teisininkasJonasVileišis.Kiekvienamjų skirtas atskiras stendas,kuriame–trumpabiografija,darbasSeime,tolimesnėveiklairlikimas.
Bene svarbiausio stendopavadinimas „LietuvosNepriklausomybėsAktas“.Čia–LietuvosTarybosnuotrauka, Lietuvių konferencijos rezoliucijos rankraštis („Ištrauka iš LietuviųKonferencijos protokolo“),LietuvosNepriklausomybėsAktopublikacijadienraštyje„LietuvosAidas“ (1918m.vasario19d.).
Stende „Lietuvos valstybės atkūrimas“ surašytisvarbiausi nepriklausomosLietuvos atkūrimobei išlaikymoXX amžiuje įvykiai:1905m.gruodžio45d.Vilniuje posėdžiavęs lietuviųsuvažiavimas,gavęsDidžiojo
VilniausSeimopavadinimą,reikalavoLietuvosautonomijosRusijos imperijos sudėtyje;1917m.rugsėjo1822d.Vilniuje Lietuvių konferencija paskelbė rezoliucijądėlnepriklausomosLietuvosvalstybės bei išrinko 20 asmenųLietuvosTarybą;1918m.vasario16d.LietuvosTarybaVilniujepasirašėLietuvosNepriklausomybėsAktą;1920m.gegužės15d.KaunesusirinkęsSteigiamasisSeimasiškilmingaiproklamavoLietuvos nepriklausomybę,visųLietuvospiliečiųvarduaprobavoirįtvirtino1918m.vasario 16 d. LietuvosNepriklausomybėsAktą; 1949m.vasario16d.Minaičiuose(Radviliškior.)buvopaskelbta Lietuvos LaisvėsKovosSąjūdžioTarybosdeklaracija–valstybėstęstinumąokupacijossąlygomispatvirtinantisdokumentas; 1990m. kovo11d.Vilniujedemokratiškaiišrinkta Lietuvos RespublikosAukščiausiojiTarybapaskelbėAktą„DėlLietuvosnepriklausomos valstybėsatstatymo“.
Įdomus stendas „Tėvųžemėje“, kuriame pateiktas„Lietuvosžemlapissuetno
grafijos siena“, o jame parodytos signatarų gimtinės.Beje, akivaizdi vakarinėsbei„vidurinės“etnografinėsLietuvosdaliųpersvarapriešVilniauskraštą,kuriamenegimėnėvienas signataras...Du signatarai KazimierasBizauskasbeiDonatasMalinauskas–gimėLatvijoje.
Parodojematome ir dusignatarusišPlungėskrašto.Tai teisininkas, dvarininkasStanislovasNarutavičius(1862m.rugsėjo2d.–1932
m. gruodžio 31 d.) ir ekonomistas, agronomas, verslininkas,dvarininkasJonasSmilgevičius(1870m.vasario12d.–1942m.rugsėjo27 d.).Lietuvos 100mečioprogapriePlungėskultūroscentro jiems buvo įrengtasspecialusstendas.
Na, o nuolatinį laisvėssiekįbenegeriausiaiatspindivieno lozungo žodžiai, kuriuosmatome stende „SteigiamasisSeimas“:„LietuviaiiržemaičiaijauniekamnebvergausirnepakęsvergystėslaisvojLietuvoj.“
B. d.
KęstučioVaitkausnuotr.
Plungė
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 2 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
bibliotekoje,kūrybospalėpėje,IIIa.(Laisvėsal.19).Darbotvarkėje:klubonariųanketinių duomenų atnaujinimas, nario mokestis.Veiklą apžvelgs dabartinėklubo prezidentė RomaŽilinskienė.Apie kilusiosišPlungės lenkųalpinistėsatminimoįamžinimąpasisakysZitaPaulauskaitė.ŠateikiųdvarosituacijąapžvelgsJolanta Skurdauskienė ir
JolantaMiltenė. PokalbįapiePlungės parką pravesprojekto „Plungės išmanusisparkas“autorėVirginijaLiutikaitė.Vyksdiskusijos,prašome teikti pasiūlymusveiklaigerinti,idėjas,kuriasnorėtumekartuįgyvendinti.Klubas kviečia įsijungti įveiklą naujus narius, galimusrėmėjus.
Klubo„Oginskiųdvarobičiuliai“taryba
Fotografijosparoda,skirtafilosofoVydūnogimtadieniuiKovo22d.,penktadienį,16.15val.Plungėsviešojoje
bibliotekojelaikrodinėje(Parkog.7)atidaromaklaipėdiečiofotomenininkoVirgilijausJankauskofotografijosparoda „Vydūnas.Gyvenimas,mirtis ir kas toliau...“,skirtafilosofoVydūno150osiomsgimimometinėms.AlėsJankauskienėspaskaitaapieVydūną.
Plungėsviešosiosbibliotekosinf.
Klu bo „Ogins kių dva ro bi čiu liai“ su si rin ki masDaugiaukaippriešpen
kiolikametųsusikūręskaippaveldoirgamtosmylėtojųklubas nemažai prisidėjo,kad būtų išsaugotas vientisas Plungės dvaro kompleksas,klubopastangomisį saugomų objektų sąrašąįtraukta Oginskio koplytėlė, išsaugotasAdvokatonamelisnuoprivatizavimoir t.t. Klubo nariai lankoLietuvosirkitųšaliųpaveldoobjektus,rengiabendrasišvykasįkultūrosrenginius.Yraparėmęknygųleidybą,Pasaulio žemaičių dailėsparodą ir kt. Klubas turinariųAustralijoje,Vokietijoje, Lenkijoje. PirmojiKlubo prezidentė buvoAustralijos lietuvėDanutėBaltutienė,Plungėsmiesto
GarbėspilietėirkluboGarbėsprezidentė.KluboidėjąpasiūlėPlungės–MendenomiestųpartnerystėsdraugijospirmininkėUllaAmsler.Klubas buvo įkurtas prie
Žemaičiųdailėsmuziejaus.Šiuometustebintsėkmingąmuziejaus veiklą, klubassvarstopraplėstiveiklosribasirdaugiaudėmesioskirtirajonopaveldobeigamtos
objektams.Šiosusirinkimometu apie tai bus taip patdiskutuojama.2019m. kovo 14 d. 17
val. klubo narių susirinkimas vyks Plungės vaikų
Kan.teol.lic.andriejussabaliausKas
ŽiniosišTelšiųvyskupijosTelšiųvyskupijos
dvasininkųkonferencija
2019 vasariomėn. 27 d.11 val. į Telšių VyskupoVincentoBorisevičiaus kunigųseminarijąrinkosiTelšiųvyskupijos dvasininkai, nestądienąvykoTelšiųvyskupijos dvasininkų kasmėnesinisformacijossusitikimas.Susirinkimopradžioje visussusirinkusiuosiuspasveikinoir bendraimaldai vadovavoTelšių vyskupijos ganytojasvyskupasKęstutisKėvalas.
Jis pristatė garbų svečią–vyskupą išVilniausDariųTrijonį.Vilniaus arkivyskupometropolito augziliarasvyskupasD.TrijonisdalinosisavoįspūdžiaisirįžvalgomisišvyskupųsinodoVatikane,kur buvo svarstomi klausimai apie jaunimo sielovadąšių dienų pasaulyje ir taippat dalinosi savo pastebėjimaisbeipatirtimiišpasauliojaunimodienų renginioPanamoje.Vyskupas pabrėžė,kaip svarbu jaunimą lydėtitikėjimokeliu,nespopiežiausPranciškausteigimu–jaunimasmūsųdabartis,todėltieksinode,tiekjaunimodienosebuvo išryškinta svarbiausiamintis – kartu su jaunimukurti bendrą dabarties tikrovę Bažnyčioje. Žmoguspakviestas ugdyti ir ugdytis
visą savogyvenimą ir tokiaugdymoprograma išryškėjapopiežiausPranciškausparodytupavyzdžiu–jisjaunimąpalikoprieŠvč.Sakramento,pats pasitraukdamas ir nieko nekalbėdamas jaunimui.Svarbiausia tikėjimo kelyje–ryšyssuJėzumi,oBažnyčiapakviestaįvairiaisbūdaispadėtijaunamžmoguisutiktiViešpatįsavogyvenime.
Po svečio konferencijosir pasidalinimo įspūdžiais įsusirinkusiuosius kreipėsiTelšių vyskupijos ganytojasir aptarė einamuosiusTelšiųvyskupijosreikalus.Kovomėnesįganytojasgavėniosprogalankysdekanatus,susitikssukunigais, tikybosmokytojaisirkatechetais,pabendraussuparapijų tarybųnariais, „Caritas“organizacijosatstovais.Vyskupaspriminė,jogšiemet„Caritui“ sukanka trisdešimtmetų irTelšiųvyskupijoješireikšmingosorganizacijossukaktisbusšvenčiamaTauragėjeirperDidžiuosiusŽemaičiųKalvarijosatlaidus.Vyskupasįteikėpaskyrimuskunigams,kurie dekanatuose įpareigotirūpintis jaunimo sielovada.Taippatpasveikinti kunigai,gimęvasariomėnesį.KalbėdamasapieTelšiųvyskupijosrealijasvyskupaspristatėstatistiką,kuriatspindivienądidžiausiąskaudulių–kasmetaiTelšiųvyskupijos teritorijoje
sumažėja apie20 tūkstančiųgyventojų.Daugiaumirštaneigimsta,daugiaulaidotuviųneikrikštynų,mažėjasantuokų.Tačiaupasidžiaugta,kadsekmadieniųpamaldųlankomumas ir sakramentų praktikanėrasumažėję–žmonėskviečiakunigusligoniųsakramentosuteikimui,praktikuojaišpažintįirŠvenčiausiojoSakramento priėmimą.Didžiojidalis jaunimo mokykloselanko tikybospamokas, ruošiasi Pirmajai Išpažinčiai irKomunijai bei Sutvirtinimosakramentui.
Telšiųvyskupijosjaunimocentro direktorius,Vydmantų parapijos klebonas kun.Karolis Petravičius pristatė renginius, skirtus katalikiškam jaunimui.Gegužėsmėn.1dienąPalangojevyksSutvirtinimo sakramentuibesiruošiantiesiems skirtasrenginys„Užtvirtink“,kuriuobusbaigtametinėkatechezė.Renginyjelaukiamadaugiaunei2000jaunuolių.Buvopristatytarenginioprograma.
TelšiųvyskupijosganytojaskunigąKarolįPetravičiųpaskyrė Telšių vyskupijossielovadostarybospirmininku.Atsakinguužpašaukimųsielovadą paskirtas TelšiųVyskupoVincento Borisevičiaus kunigų seminarijosrektorius kun. doc. dr. Saulius Stumbra.Atsakingieji
dvasininkai pakviesti vyktiįparapijasirsusitiktisujaunimuirpristatytisielovadosprogramas.
Baigdamas konferencijąvyskupas pakvietė parapijųklebonuskurtijaunimobendruomenes, kurių pagalbaformuotųsi branduoliai, padedantysugdytijaunąžmogųtikėjimodvasioje.Pobendrosmaldos konferencijos dalyviai kartu pietavoKunigųseminarijos didžiajame refektoriume.
Apaštalinio
nuncijausviešnagėTelšiuose
2019m.kovomėn.5dienos rytą į TelšiųVyskupoVincentoBorisevičiauskunigųseminarijąrinkosiišvisosTelšių vyskupijos kunigai,katechetai, tikybosmokytojai,parapijų tarybųatstovai,nes tą dieną čia lankėsi irpaskaitą apie pasauliečiųvaidmenįBažnyčioje skaitėapaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedro LopezQuintana.Garbųsvečiąatlydėjojoasmeninissekretoriuskun.Mindaugas Šlaustas,o gausiai susirinkusiesiemspristatė Telšių vyskupijosvyskupasKęstutisKėvalas.IšitalųkalbosvertėjavoTelšiųŠvč.M.MarijosĖmimoįDangų(Mažosios)bažnyčiosvikaraskun.EgidijusKumža.ApaštalinisnuncijusjaubaigiasavokadencijąLietuvoje,Latvijoje ir Estijoje ir yrapaskirtasįAustriją.VyskupasK.Kėvalas dėkojo garbiam
svečiuiužatvykimąirdovanotą laikąTelšiųvyskupijosžmonėms bei parengtą pranešimą„KatalikųpasauliečiųveiklaKatalikųBažnyčiojeLietuvoje“. Nuncijus Lietuvoje dar bus du su pusemėnesio, o pabaigęs visusčia pradėtus darbus, popiežiausPranciškauspaskyrimuišvyksnuncijauspareigomsįAustriją.
Kalbėdamas apie pasauliečių vaidmenįBažnyčioje,kiekvienoje parapijoje arkivyskupas išryškino bendradarbiavimoprincipą–pasauliečiai pakviesti bendradarbiautisudvasininkaisparapijose,bažnytinėsestruktūrose.Pasauliečiaiyrapakviestiaktyviaiįsijungtiįpastoracijosdarbąparapijose–patarnautiliturgijoje,dalyvautigiedojime,bažnyčiųpriežiūroje,karitatyvinėjeveikloje,įvairiosebažnytinėse organizacijose.Dvasininkaipakviestidalintisatsakomybesupasauliečiais,neskiekvieno tikinčiojouždavinys – skelbti pasaulyjeEvangelijąten,kurdirbama,kurgyvenama.Ypačtikintiejipakviestidalyvautipolitikojeiraktyviailaikydamiesisavovertybių bei sąžinės įtakotisprendimus,kadjiebūtųmoralūs.Savogyvenimuirištikimybetikėjimuidvasininkaiirpasauliečiaipakviestikurtisantykįirtaipbendradarbiaudamikurtigyvenimą,kupinąKristaus dvasios. Pasauliečiai savo veikla ir tikėjimupakviesti perkeisti pasaulį.Dvasininkaisavopašaukimepakviesti lydėti, patarti, pa
drąsinti,melstis ir kartu supasauliečiais darbuotis dėlDievoKaralystės ugdymopasaulyje.Tikintieji pasauliečiai,anotnuncijaus,negaligyventi dvigubo gyvenimo–bažnyčiosebūti tikinčiais,opasaulyje– tarytumniekobendro neturėti suDievu irBažnyčia.Tikintispasaulietisvisadaišliekatvirtutikėjimožmogumi ir taip liudijadievišką tiesą irBažnyčioje, irpasaulyje.
Pokonferencijosapaštalinisnuncijusatsakinėjoįjampateiktusklausimus,dalinosisavo asmenine patirtimi beiįžvalgomis.
12 val. svečias arkivyskupas, Telšių vyskupijosganytojas ir nemažas būryskunigųaukojoŠv.Mišias.Šv.Mišiosedalyvavodaugiauneišimtaskonferencijosdalyvių.Po Šv.Mišių apaštaliniamnuncijuipadėkosžodžiusužatvykimą, konferenciją, aukotasŠv.Mišias,pasidalintąDievo žodį išsakė vyskupasK.Kėvalas.
Visiemskartunusifotografavusseminarijosdidžiajamerefektoriume buvo surengtibendri nuotaikingi pietūs,kurpietaujančiuosiusaplankė ir puikiąnuotaiką atnešėžaismingiejiUžgavėniųpersirengėliai, nes, kaip žinia,konferencija ir susitikimassuapaštaliniununcijumivykogavėniosišvakarėse–perUžgavėnes.
TelšiaiTomoMurauskonuotr.
/ 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 3ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukeltaį11psl.
2019metaipaskelbtiVietovardžiųmetaisPlungėsmiestoirrajonomiesteliųbeikaimų,kuriuoseveikiabibliotekos,vietovardžiųkilmė,
legendos,pasakojimaiirnuotraukos,atspindinčiosrašytinęmedžiagą.InformacijąapievietovardžiussurinkoPlungėsrajonobibliotekųdarbuotojos.
Kuliai
Kolėškē saka „Kolē“.Tas žuodis ī paimts ėš koršiukalbuosėreiškakmėnoutavėita.Kolėškiužuodisīkoršiukėlmies.Žemaitėškā būtom„Kūlē“, vuokoršiu kalba –„Kolē“.Kūlis(žemaitiškai„ak muo“)–Kuliųvietovėlabaiak
menuota.Kulis(juo da dar biai)–Kuliuoseviduramžiaisprekiau
taanglimi,todėlmiestelyjebuvolabaidaugjuodadarbių.
Plungėsvardokilmė
IstorikasJ.Drungilastikino,jogmiestovardokilmėnėravisiškaiaiški.Vienaslabiausiaitikėtinųaiškinimų,kadmiestopavadinimaskilęsnuoupeliovardo.Tokiąprielaidąleidžiadaryti1894–ųjųPlungėsžemėlapis,kuriamematomapervisąmiestąvingiuojantiirįBabrungąįtekantiupė,įvardytaPaplunga.GvildendamasPlungėsvardokilmėsklausimą, istori
kasteigė,kadišvisoyratrysPlungėsmiestopavadinimokilmės versijos: liaudies, antroponiminė ir hidroniminė.Pagal liaudies etimologijąPlungės vietovardis siejamassuveiksmažodžiu„plunktis“ ,kuris reiškia„apipešioti“,„muštis“.Ištoesąkilęsirposakis:„NeikįPlungę,nestenplunkiasi“.AntroponiminėsversijosautoriaimiestopavadinimąlinkękildintiišpavardėsPlungė.PagalhidroniminęversijąPlungėsvardaskilęsišupe
lio,tekėjusiopermiestelį,pavadinimo.Šiąversijąparemiatopografiniai,kalbiniaiirarcheologiniaiduomenys.
Alsėdžiai
Alsėdžiairašytiniuosešaltiniuosepirmąkartąpaminėti1253m.
Vietovė, kurioje dabar įsikūręAlsėdžiai, kažkuometbuvusi labaimiškinga.Kartą ant kelmo sėdėjęs senasneprigirdintisžmogus.Prošalįėjęsprašalaitisirklausiąssenuko:Kaipvadinasišivieta?Senukasneišgirdęs,pagalvojęs,kadklausia,kąjisčia
veikiąs,taiiratsakęs:Al’siedu.Tai anas svetimas žmogus ir paskelbęs, kad ta vieta
vadinasi„Al’siedu“.Otas„Al’siedu“,bėgantlaikui,tapoAlsėdžiais.2017m.rugpjūčio5d.,vasarosšventėsmetu,iralsė
diškiai,irjųsvečiai,prisimindamiAlsėdžiųvietovardžiokilmę,buvosusėdęvienosmiesteliogatvėspakelėjesiektasėdėjimopakelėserekordo.Irrekordasbuvopasiektas!
Stalgėnai
ĮdomiyraStalgėnųbažnytkaimioįkūrimolegenda.Darprieš IPasaulinįkarągyvenoStalgėnuosedievo
baimingasirdarbštusūkininkasPetrasStonysirjožmonaPetronėlė.Minijosvingiuosejieturėjovirš20haūkį,kuriame,rodos,niekonetrūko:žemėbuvogera,derėjojavai,klėtyjearuodaibuvopilnigrūdų,Minijosvingiuosežolėaugo iki juosmens, arklidėje žvengė žirgeliai, karvutėslinksmaimaurojotvarte.Aplinkvisurvirėgyvenimas,vientikStoniųtrobojebuvotylu,niūruirtuščia.Tennesigirdėjovaikųdžiaugsmingoklykavimo,linksmojuoko,nesijautėdžiaugsmoStoniaibuvobevaikiai.Kieklaukėirtikėjosi,sulaukė jau ir žiloplauko,betpaveldėtojųūkiuivisdarnebuvo.Nepadėjoneikarštosmaldos,neipažadai,neibrangiaiužpirktosmišios.Abudėltolabailiūdoirsielojosi.Bet vieną naktį sapne girdįs Stonys balsą, kuris jam
sakąs:„Nesisielok,Petrai,kadnesulaukisavoūkiopaveldėtojo.Tavogyvenimuiskirtaskitaskilnusdarbas,kurisįvykdytųKūrėjoaukščiausiąvalią“.Šisbalsasjampasikartojęsnetkeletąnaktų.Sujaudintastokioapreiškimo,Stonysilgaigalvojęs,kątaigalėtųreikštiirkoksgarbingasgyvenimotikslasjamskirtas.PagaliauPetrassupratęs,kadtaiApvaizdoslėmimas,kadjisneturįsvaikų,irKūrėjobalsasapsireiškęsjamsapnuose,kadjisįvykdytųAukščiausiojovaliąiružsipelnytųDangauskaralystę.Pasitarę Stoniai išsižadėjo vilčių susilaukti vaikų ir
nutarėvisąsavoūkįpadovanotiBažnyčiaisusąlyga,kadVyskupijačia,prieMinijos,pastatysiantibažnyčią.Tegul skambaStalgo žalioje girioje bažnyčios varpo
dūžiai iraidiperMinijosslėnius,povisąparapijosapylinkę!Tegul tilindžiuoja varpai ir varpeliai bažnyčiojeir tegukunigas iš ambono skelbiaparapijiečiamsDievožodį, tegu žmonės, susirinkę čia šventadieniais, garbinaViešpatį!PatysStoniaiikigyvosgalvospasiliksiąkeletąhektarųžemės,pasistatysiąnetolibažnyčiostrobelęirsavosaulėlydžiodienaspraleisiąmaldoje.Kaipnutarė,taippadarė.(StonysPetrasmirė1933m.PerIPasaulinįkarą,1916m.,vokiečiųokupacinėadministracijaperMinijątiesStalgalepastatydinonaujągražųtiltą,nukasėkalnostačiuskrantus,supylėaukštuspylimusirpatįkeliąsuatšlaitėmisišgrindė akmenimis, o pylimopakraščius aptaisė baltaisstulpeliais.Stalgalėpasipuošė,oMinijanebegrasinopavasariopotvyniais.1918metųvasarąnuoŽemaičiųaukštumų,nuoLopai
čiųkalnožiūrint įvakarus, tolumojedriekėsiŽemaitijosžemumospanorama snausdamamelsvame rūke.Tolyje,
tarpRietavoirPlungėsbažnyčiųbokštų,akysvisužkliūdavosmailųjaunutėlį,darbaltąirikišioleinematytąbažnyčios bokštą.MėlynuojančiojeStalgo girios tolumoje,smailiaipasistiebęs, jisdrąsiaižvelgėįdangųirpapildėištenaiužmatomųseptyniųbažnyčiosbokštųharmoniją.TaibuvoStoniųžemėjekątikpastatytaŠv.PetroirPovilobažnyčia(dabarStalgėnųŠv.ApaštalųPetroirPauliausbažnyčia).BažnyčiaStalgalėje,Stalgalėsbažnytkaimisskambėjo
nesklandžiai,todėlkunigoPukioiniciatyvašisvietovardisbuvopakeistasStalgėnais.
Paruoštapagal„Stalgėnųmažasispasaulis“.AleksandrasTENISONAS,„Žemaičiųsaulutė“,20140718,Nr.12(719).IšplungiškėskraštotyrininkėsApolonijosGirdžiūnienėsar
chyvo
Aleksandravas
TarpukariuAleksandravopradinėjemokykloje dirbęsžinomasLietuvospatriotasmokytojasAntanasGulbinskas buvo iškėlęsmintį, kadAleksandravui reikėtų grąžintisenąjįgražųlietuviškąpavadinimąKibiškiai.TačiauRaudonajaiarmijai įžengusįLietuvą,šiosmintiesautoriusatsidūrėemigracijojeiršikilnimisijalikoneatlikta. Kaimemėtėsiapiplyšusisena,1917m.Tilžėsleidyklojeišleistaknygelė(turbūtišmokytojogausiosbibliotekos),kurioje buvo aprašyti paminijo kaimai irAleksandravodvaroistorija.Manožiniomis,šisunikalus,,geltonosios“literatūrosreliktaspatekoįKGBdarbuotojųrankasirtikriausiaibuvosunaikintas.Skaičiusiejišiąknygelępasakoja,kadAleksandravodvaropavadinimaskilęsnuokažkokiorusųdidikoAleksandrovo.Įdomi neseniai girdėta ir kitaAleksandravo dvaro
( taippat ir kaimo)pavadinimokilmėsversija .AtseitLietuvos gražuolė rašytoja SofijaTyzenhauzaitė Šuazel artimai draugavo su Rusijos caruAleksandru ,todėl vienturtį savo sūnų pavadinoAleksandru, o berniuko krikštatėviu buvęs pats caras.Tuometu naujaipastatytasdvarasšiamįvykiuiatmintibuvęspavadintasAleksandravu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karąAleksandravo dvarą iš žemės ūkio banko nupirkusi kažkokiadraugija (tos draugijos narys buvo kunigas Jarulaitis). 1913m.Aleksandravo dvaro centrą nupirkoKazimierasRiepša ir JuozasEglinskis.Riepša įsigijo 7 pastatus su 100 ha žemės, o Eglinskis – 3 pastatus su 45ha žemės. Pastarajam atiteko akmeninis arklininkas,1861metais statytas dvaro gyvenamasis namas, rūsys, Riepšui ūkvedžio gyvenamasis namas, statytas apie 19 amžiaus pradžią . Jį sudarė 15 kambarių. Žmonėsirdabardarprisimenapasakojimą,kaipRiepšadvarąpirko.Pasakojama,kaipįGaudučiųdvarąpasponą,kurisbuvęsįgaliotasišparduotiAleksandravodvarožemes,atvykęsapiplyšusiaburkaapsivilkęs,betdugerus arklius pasikinkęs žmogelis. Jis pasiprašęs audiencijos pas poną. Ponas pažiūrėjęs į pančiu persijuosusį,labiau į elgetą panašų žmogelį ir atsisakęs jį priimti.Tarnaitėpaklaususi, ko tasvargšasnorįs.Ogi jis norįsAleksandravo centrą pirkti! Ir tik tada, kai klumpėtasžmogelisprasisiautęs suplyšusius skudurus ir ištraukęskapšą auksinių, ponas pakvietęs jį vidun, o tarnaiteiliepęs atnešti arbatėlės.Tarnai šokę arklių nukinkyti... VėliauKazimierasRiepšapadalijosavoūkįdviemssūnums:KazimieruiirMykolui.KazimierasvedėBarborąSamoškaitęišLiepgiriųirpasilikogyventidvarosenuosiuosepastatuose, oMykolas ant savožemėspasistatėnaujuspastatus.
ParuoštapagalAleksandravokraštotyrininkėsVeronikosSimutienėsužrašymus.Aleksandravo
kraštomuziejus„Mėjga“
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 4 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Fotoparodos„Latvijosvaizdai“pristatymasSausio31d.Plungėsmiestobibliotekoje,įkurtojeprekyboscentro„MAXIMA“antrameaukšte,
įvykoPlungėsirRietavokraštofotoklubo„Žybt“narioKęstučioVaitkausparodos„Latvijosvaizdai“,skirtosLatvijosvalstybėsšimtmečiui,pristatymas.ŠiparodapakeitėprieštaiveikusiątopatiesklubonarioAntanoJonaičiofotoparodą,skirtąLietuvos100mečiui.
Pa ro dos „Lat vi jos vaiz dai“ frag men tas.
„Priešakinėselinijose“–AlinaČapienėirAntanasJonaitis.
Ren gi nio da ly viai.
Pa ro dos au to rius K. Vait kus.
SeimonarysA.Stančikas.
A.Jonaičiosveikinimai.
Muzikinispasveikinimas
Renginiovedėjabibliotekininkė Ingrida Jonuškienėpasidžiaugė, kad bibliotekoje jau surengta ne vienafotoklubo„Žybt“paroda, irkiekvieną kartą lankytojaipatiriagerųįspūdžių.
Parodospristatymodalyviustąžiemosvakarągitarosgarsaisbeidainapradžiugino jaunojimuzikantėKamilėValužytė.BibliotekininkėRitaJundulienėsakėžinojusi,kadKamilėlabaijaudinsis,betnuoširdžiaidėkojo:„Kėtakartaėvielkvėisem,vokaatētomėkėtakarta,mestuokėsimbuolėnėduovėnelėiteiksem.“
Parodosautoriausžodis
K.Vaitkusprisiminė, kaibuvoI.Jonuškienėspaprašytassurengtifotoparodą.Tekopamąstyti,kokiątemąpasirinkti.Bet jisprisiminėA. Jonaičioparodą, skirtąLietuvos100mečiui, ir pagalvojo, jog irLatvijai–100metų.OpoLatviją,pasakparodosautoriaus,važinėtatikraidaug:irRyga,irJūrmala,irVentspilis,irSigulda,irKuldyga,–fotografamsir keliautojams tai esančiosartimiausiosvietos,kurkažkąįdomausgalimapamatyti irnufotografuoti.
Parodaiautoriuspateikė12nuotraukų iš dešimtiesLatvijosvietovių,kadbūtųkuoįvairiau.TrysnuotraukosyraišRygos,nes,pasakK.Vaitkaus,yrasakoma,kadLatvijayraRygairlikusišaliesdalis,nessostinėjegyvenatrečdalisLatvijosgyventojų.
Parodosautoriussakėstengęsis, kad būtų parodyta irarchitektūra,iržmonės.Keliasnuotraukasišįvairiųrenginiųjisaptarėplačiau.Pavyzdžiui,2010m.DurbėsmiestelyjevykoDurbėsmūšio750metųjubiliejauspaminėjimas:buvodidelėšventė,atvykoLietuvosdelegacija, buvo pastatytasnaujaspaminklas,vykosenovinėsapeigos.Vykoirkariūnųdvikovos,ofotografuipavyko„pagauti“kadrą,kaivienamjųišrankosiškrintakalavijas.Kitasįdomuskadras–Saldausmiestošventėjevykusiųvaržybųmetukomandabėga,tiesiogiriasiCiecerėsupe.K.Vaitkusprisiminė,kadįtąšventę2012m.„Žybt“nariusbuvopasikvietęs Saldaus fotoklubas„Esdaru“ (liet. „Ašdarau“).PlungėsviešosiosbibliotekosBokštosalėješisklubasyrasurengęsparodą„Essēžu“(liet. „Ašsėdžiu“),kurkiekvienasklubonarysbuvopateikęspovienąsavoportretinęnuotrauką,atspindinčiąjopomėgius,gyvenamąją aplinką ar kitąsumanymą.K.Vaitkusapgai
lestavo,kadryšiaisušiuoklubunebepalaikomi:„Žybt“nėrasurengusinėvienosparodosSalduje.Spalvinganuotraukaiš2004m.RygojevykusiodidžiausioEuropojetarptautiniofolklorofestivalio„Europiada“(“EUROPEADE“),kuriojepavaizduotišokantyslatviukai.
Kitųnuotraukųparodosautoriussmulkiaunekomentavo,betkvietėpaskaitytiužrašus,sužinoti,kasirkokiojevietovėjenufotografuota.Pasakjo,kastenbusbuvęs,tasatpažinsarTuraidospilįnetoliSiguldosGaujosnacionaliniameparke,arKuldygospuikųsenamiestį,arkitusobjektus.
Sveikinimaiirpadėkos
ParodosautoriųsveikinęsSeimonarysAndriejusStančikas priminė garsiąją frazę„Sustok,akimirkažavinga!“irpašmaikštavo,kadakimirkapaprastainesustoja,oštaifotografams sustoja! Jisprisiminė, kaip buvo „fotomodeliu“ savo broliui fotografui.A.Stančikaspakartojopasiūlymą,kurįjaubuvoišsakęsfotoklubo„Žybt“metinėsparodos Plungės viešojojebibliotekoje atidaryme. Jisteigėmanąs,kadkluboparo
kadSeime2020m.tikraibussurengtatokiaparoda–beliekątiksuderintilaiką.
K. Vaitkų sveikino fotoklubo nariaiA. Jonaitis,AlinaČapienė,KostasSlivskis,AldonaKuprelytė.A.Kuprelytė sakė: „Aš dėdėlēdžiaugous,kaKęstutispadarėtonparuodaėrkadonsmīltonLatvėjė,aštēppatnusenūlaikūesoisėmīliejosiLatvėjė,ėrašmėslėjo,kadmumsartėmiausiskraštsīrLatvėjė, ne veltoumes „braliokās“vadėnam...“.
Parodos autorių sveikino ir bibliotekininkės I. Jonuškienė beiR. Jundulienė,dovanodamos įrėmintąnuotrauką,kuriyraišspausdintaAudreolės Pažereckaitės irAlgio Jankūno fotoalbume„Šarnelėsšviesa“(Klaipėda,2008m.), skirtame poetuiVytautuiMačerniui.
SavoruožtuK.VaitkusdėkojoA.Jonaičiuiužpagalbąkabinantšiąparodą.
Neoficialiojidalis
ParodosautoriusA.Stančikui,R.Bieliauskienei beikitiemsparodoslankytojamssmulkiaupakomentavokitasnuotraukas.Ofotografamsjispasiūlėpagalvotiapieparodą,skirtąEstijos100mečiui.
Parodabuvoaptarinėjamairbegurkšnojantarbatąbeibesivaišinantsaldumynais.Pavyzdžiui,ŽemaitijosnacionalinioparkoetnologėA.Kuprelytėdžiaugėsi, kad fotografijosatspaustosantdrobės:„Vėsūgražiausė–ontdruobės:tuoksjausmos,kapaveikslos...“.
Paroda„Latvijosvaizdai“bus eksponuojama iki kovopabaigos.
Beje, Plungės apylinkėsteismoPlungės rūmų (Laisvėsal.4)fojėveikiaK.Vaitkaus fotoparoda „Fotožygiųakimirkos“.
„Žemaičiųsaulutės“inf.
KristinosPaulauskaitėsnuotr.
dąreikėtųsurengtiirSeime.Jo padėjėjaRaimondaBieliauskienėsakėjausutarusi,
/ 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 5ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukeltaį6psl.
andriusKuliKausKas
Kaipatsakytiužnusikaltimusžmonijai?
SimonasDovidavičiusatvedėįPlungętiesosieškotojus Sil via Fo ti 2013 m. ir AndriųKulikauską2018m.
Kun. brol. Ge di mi nas Num gau dis OFM, Zi ta Pau laus kai-tė,BirutėStanienė,LaurynasStanys,GretaJakštaitėirBronislovasPociuskavosbareExLibris,Plungėje,2019.02.21 ren gia si ki tos die nos po kal biui.
RaimondasirZitakviečiaįPlungėsbibliotekosrenginį.
Pakutuvėnuose,Šv.AntanoPaduviečioparapijoje,penktadieniovakarais,žemaičiaimesijiniųžydųšokiaisšlovinaDievą.
VyskupasKęstutisKėvalassusitikosuŠv.AntanoPaduviečioparapijoskomitetu.Staląpuošiažydųsim bo lis me no ra.
JonoirAntaninosNoreikosanūkaipritarėdr.A.KulikauskominčiaiUžgavėneslaikytinežydų,oNoreikosdiena.Gautaspasiūlymas:sukurkimedainąEurovizijai!
Kaipatsakytiuž1941m.lietuviųtautosvaliosreiškėjųnusikaltimusžmonijai?Juktainepaskirižudikai,omūsųtautos labui veikę nusikaltėliai.Vedžiau pokalbį šiuoklausimu Plungės miestosavivaldybės viešojoje bibliotekoje,penktadienį,2019m. vasario 22 d.Dalyvavo18žmonių.
Buvau pasirengęs apibūdinti tokius nusikaltimusžmonijai:LietuviųaktyvistųfrontovadasTelšiųapskrityjekapitonas JonasNoreika,1941m. liepos 12 d. įsakėišžudyti Plungės žydus. Jistuomet parengė rezoliucijąraginti Lietuvos laikinąjąvyriausybę siekti visiškosnepriklausomybės, sakė pagrindines kalbasmanifestacijoseTelšiuose,liepos20d.beiPlungėje,liepos27d.iriškartvedė šiųmiestožydųžudyniųrengėjus,LAFvadopavaduotojąBronių JuodikįirLAFPlungėsvadąPoviląAlimąįKauną,išsakyti“Žemaičiųžemės”valią.
Mūsų pokalbio dalyviaijaubuvosusipažinęsu“Žemaičiųsaulutėje”skelbiama
Grant Gochino “Užklausadėl JonoNoreikos nusikaltėliųgaujos”,kuriąNoreikosanūkėSilviaFotiyrapaskelbiusi savo svetainėjewww.silviafoti.com.Šįmėnesįpristatomejauketvirtąužklausos dalį. Todėl visą pokalbio laiką skyrėme išmąstytidvylika prasmingų veiklų,kuriomis vienaip ar kitaipatsakytumėme už praeitiesnusikaltimus.TaipirmastokspokalbisPlungėjeirbenevisojeLietuvoje. Plungiškiaišviesuoliaiyra jampribrendę,jukyraįsisamoninęsavokraštonelaimes.Juoskilniaiveikiaminėjimai tautodailininko JakovoBunkos ir jobendraširdžiųišpuoselėtameKaušėnųHolokausto aukųmemoriale.
Lietuvosgyventojųgenocido ir rezistencijos tyrimocentrastokiampokalbiuidarnepribrendęs. Prašiau leistitokįpokalbįsurengtiOkupacijųirlaisvėskovųmuziejujeVilniuje.Centro generalinėdirektorėTeresėBirutėBurauskaitė nepatenkino prašymo,paaiškindama:
„Jūsųnorimoskalbėtitemosteiginys„lietuviųtautosvalios reiškėjų nusikaltimaižmonijai” neatitinka tikrovėsirgalimaipažeidžiaLRKonstitucijos25str.:„Laisvėreikštiįsitikinimusirskleistiinformaciją nesuderinamasunusikalstamaisveiksmais–tautinės,rasinės,religinėsar socialinės neapykantos,prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu irdezinformacija.“
Svarbiausia, kuo įsitikinomePlungėje,yra,kadatsakomybėsklausimusreikiaspręsti dvasinėje plotmėje.Mus taip įtikino katalikųkunigas brolis GediminasNumgaudisOFM,kuris jaudešimtmečius įkvėptai ko
voja su antisemitizmo piktąja dvasia. Kauno žydasšviesuolis Simonas Dovidavičius atkreipėmano dėmesį į adventinės popietėsįrašąyoutube.com,kuriamebrolisGediminas širdingaivaizduojamūsų lietuvių atsakomybę užPlungės žydųlikimą.BrolisGediminassutrimisjaunaissavanoriaisnetiktai dalyvavo bibliotekospokalbyje, bet dieną priešskyrėdvivalandassumanimisusipažintiirapsitarti.OpopokalbiomaneišsivežėįsavoparapijąPakutuvėnuosešlovintiDievąšventomisMišiomis,taippatmesijiniųžydų šokiais, giesmėmis,maldomis ir šventojoRaštoskaitiniaisbeiapmąstymais.Būtent tą sekmadienį brolisGediminas broliuiAntanuiBlužui OFM perleido Pakutuvėnųklebonopareigas.SavopaskutinędienąbrolisGediminas pasirūpino, kadkeliolikaminučių pasikalbėčiausuvyskupuKęstučiuKėvaluapielietuviųkatalikų1941m.vieningaivykdytusnusikaltimus Telšių vyskupijoje. Jam pasakojau,kaipmirties dieną krikštytos žydaitės likoBažnyčiosužmirštos, tiesiog atmestos.Vyskupas buvo sukrėstas irsakė,kadžmonėsturižinoti.Jį,matomai, veikė parapijiečių gyvas rūpestis žydųatjautosklausimu.
Antisemitizmasyravienasiš pačių giliausių piktosiosdvasiosraiškų.Kovodamisujuo kiekvienas susiduriamesu klausimu, kodėlDievasišsirinko nemane, o kitą?Kodėl aš nesidžiaugiu kitu,o noriu jį sunaikinti, kaipKainasAbelį? ar fariziejųtarybaJėzųKristų?arTelšiųLAFvadai savo krašto žydus? Būti žydu, tai reiškiabūtipersekiojamu,dėlto,kadesiDievopalaimintas.Betgikiekvienasgalimepatysrinktisbūtišviesuoliaisirlygiaitaip pat persekiojamais, dėlto,kadesamegeri,dėlto,kadkiekvienamežmogujeatkakliaiieškomešviesuolio.
Tosepaieškosepatiriame,kaipvelniškosjėgosatkertamus nuo vienas kito.Kaipmokslininkasdrįstuatkreiptidėmesįįtokiusreiškinius.Čikagoje,Marquette Parko
kvartale,lietuviaiirkitibaltiejigyvendavoįvakarusnuoWesterngatvės,o juodieji įrytus,nesjiemsanojepusėjenamų neparduodavo.Užtatpereinant gatvę kirsdavomeklaikią psichologinę sieną.Panašiai, įvairiausios priklausomybės nuo svaigalų,lošimųirkitųaistrų,yratiesiogapsėdimai,mumyseapsigyvenę velniai, bandantysviduje susisukti lizdą,musatkirsti nuo pasaulio. Jėzusvelniamstiesiogpasakydavo:“Lauk!”Vėlgi,pastebėkime,jog akcinės bendrovės turivisasžmogausteises,betjokiųdoroviniųįsipareigojimų.Josgalinesivaržydamosmeluoti.Josgaliišsipūstikaipmilžinės,nepažabotosmūsųkokiųnors tikslų,overčiaužabojančiosmus tuščių pinigųgaudymu. Pasąmonėsžabangos per kartų kartasskleidžia neramumus, patyčias, savižudybę, pavydą,godulį,kerštą,smurtą.
RimantasBendorius susirūpino,kadPlungėsSenamiesčio vidurinėmokykla1975m. pastatyta ant žydųkapinių, o tai, be abejo,neigiamai veikia vaikus.EugenijusBunka jį ramino,kadvaikai dėl to nekalti, irgerosios dvasios juos globoja.Jisyratyręsstatistiką,kadištikrųjųtaipavyzdingoelgesiomokykla.Kaip bebūtų,manau, galėtumėmesu jaunimu pasisakyti, kadmūsųvalstybėpersigalvotų,ir nedarytų kongresų rūmųiš tų Sporto rūmų, kuriaissovietaiišniekinoseniausiasVilniausžydųkapines.
Siūlaumokytis iš praeities, kaupti doro ir nedoroelgesio pavyzdžius, juoseieškoti dėsningumų, kaipkas rinkosi.Tenka vardintinusikaltėlius, tikslinti nusikaltimus, juk tokiu būdupastebime, kaip mes visisusisieti, vos ne visi kalti,tačiau velnio neatkirsti irnepasmerkti. BronislovasPociuslabaijautriaipastebi,jog Lietuvoje galėtumėmeatjaustivisusnukentėjusius.Svarbuatjaustipokariopartizanus,betgalimtuopačiuatjaustijųaukas,tiekkaltas,tieknekaltas.Galimatjaustitremtinius,pabėgėlius,disidentus, vokiečių ir sovietųkarius,žydųirlenkųpartiza
nus.Muslabaijungianuoširdūspokalbiai,kokiųtrokštabibliotekininkė Zita Paulauskaitė. Ji nuo Sąjūdžiolaikų renka prisiminimusapiePlungėskraštožydusirlietuviųpartizanus.
Pokalbiams reikalingosžinios.Žinomeapienaciųirsovietųnusikaltimus, tačiaureikėtų ištirti mūsų pačiųlietuvių nusikaltimus, taiyra, atstatomos LietuvosRespublikos vardu ir lietuvių tautos labui vykdytusnusikaltimus žmonijai. JukKazysŠkirpairLAFBerlynas skatino išvaryti žydus,JonasNoreikairLAFTelšiailaiminojųišžudymą,oJuozasAmbrazevičiusBrazaitisirLietuvoslaikinojivyriausybė įsakė žydus atskirti.Akivaizdu, jogrūpestingiautai ištirs nevalstybė, o tamsusibūrę visuomenininkai.KviečiameistorikusirvisusbesidominčiustelktisLietuvos sąžinės vardu. PlungėsistorikasGintarasRamonaspirmasis sutiko dalyvauti.Galimrašytispaudaiirvalstybėsįstaigoms.
BBCWorldServiceOutlookparengė23minučiųradijolaidą,draugiškąpasikalbėjimąsuNoreikosanūkeSilviaFotiir jo aukųgiminaičiuGrantGochin. 75milijonai klausytojų,taiyra,1%žmonijos,išgirdoapiePlungėskomendantūrą. NeseniaiLietuvospolicijaišsikėlėiššiopastato.Būtųgalimabandytijįįsigytiir jį paskirtiLietuvių tautosatsakomybės klausimams:praeities,dabartiesirateities.Jame galėtumėme išsakytimusdominančiusklausimus,jais sudominti bakalaurus,magistrantus bei doktorantus,ir juostirtimokslaisbeimenais.
Antisemitiniųpapročiųžala
Plungėstolerancijoscentro steigėjaDanutė Serapinienė susirūpino, kaipUžgavėnės neigiamai veikiamūsų jaunimo pasąmonę.Greta Jakštaitė tai mumspaliudijo:
“Mano močiutė yra išSalantų. Salantuose didelisprocentas gyventojų buvožydai. Manomočiutės labaidaugdraugųbuvožydai.Močiutė vieną kartą ėjo įsinagogą, kur buvo žydaiuždaryti,nešėvalgyti.Jąpagavokariaiiruždarėkartusužydaisirjosvosnesušaudė.Betišleidoją.
Tuo tarpu aš užaugau irvaikystėjevisąlaikąeidavaužydukais.Irmanlinksmabūdavo.Aštuoseilėraščiussakydavau:“MesžydeliaiLietuvos,norimblynųirkavos”ir paauglystėje visą laikąjuokdavausiišantisemitiniųbajerių,kaipdeginamižydaiirpanašiai.
Šią vasarą, liepos pradžioje,buvoPakutuvėnuosestovykla.Atvažiavo daugmesijaniniųžydų(išKijevo),žydųkurieišpažįstaKristų.
MesvažiavomeįKaušėnus ir šitoje vietoje parodėtuosdalykus,parodėnuodėmesvisas.
Manbuvogėdabūtisutaisžmonėmisirkadgalėčiaubūtiten,atsistojauiratsiprašiauvisųtenesančiųžydųdėlsavoasmeninioantisemitizmo,nesjomanogyvenimebuvo.Mankadaiseatrodė,kadtainieko nereiškia ir panašiai,betištikrųjųne.Žmonėsatsiprašinėjoiržmonėspatyrėišlaisvinimą.Aširgipatyriauišlaisvinimą.Tai visąmanogyvenimąpadėjokeisti.Tai
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 6 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Kaipatsakytiužnusikaltimusžmonijai?Atkeltaiš5psl.
RimantasBendorius:„Vienasišpagrindiniųvalstybėspostulatųturėtųbūti,kadtainegalidaugiaupasikartoti.”
Teismoposėdžiostebėtojai:AgnieškaAvin,MartynaŠulskytė,AmbasadoriusDainiusJunevičius,GeršonasTaicas,DaliaEpšteinaitė,IrinaGuzenburg,RozaBieliauskienė,LeonasKaplanas.
DefendingHistory.com
GenocidocentroadvokataiKristinaČeredničenkaitė,JuriusPetreikis,GenocidoirrezistencijostyrimodepartamentodirektoriusArūnasBubnys,specialistasDaliusStancikas,istorikasAlfredasRukšėnas.GrantGochinosenelisSamuelGochintarnavoLietuvoskariuomenėje,emigravoįPietųAfriką.Papilėjestovimaterialusjųišžudytosgiminėspaminklas.
DefendingHistory.comMenas:AndriusKulikauskas
VilniausjidišratelisŽydųinformacijoscentre.EmaSegalskaito„Žemaičiųsaulutę”.JosmotinosBelosSegalabiejųtėvųšeimosišžudytosTelšiųgete.„Kurdabarpabėgti?Paliktinamus,kurdraugai,kurkaimynaisukuriaisdalinamės?”Visgi,jaunapora,TevjeSrolisKlazasirPesiaKlazienė,pabėgoįRusiją.Grįžęradosavogiminėsgeltonąnamąbedurų,langųirgrindų.Kaikurielietuviaiatėjogražintiišneštusdaiktus.Lietuviuifotografuipardavėpusęnamo,užtuospinigussutvarkėkitąpusę.Irtaipsimboliškainaujaisusigyveno.Tikkasmetšvenčiųmetuliūdnabedidelėsšeimos.
padedasavoasmeninesnuodėmessuprasti”.
Gretą palaiminome ir jimus:“Viešpatie,laiminkją,irvisa,kasjojetegiriaTavąjįvardą!”
KunigasbrolisGediminasNumgaudisprabilo:
“Kaiašpradėjau,pajutęstąskausmą,savoširdyje,dėlžydų tautos kančios, kaipsavo asmeninę tragediją, taprasme, kažkaip susitapatinau, suvokdamas Dievoskausmą,iraškaipjosūnusturėčiaumylėti tai ką Jismyli,irturėtųmanskaudėtiman,kasJamskauda.YpačpranašoIzaijožodžiais:“kaspaliesmanoakieslėlytę”.Taikalbaapiedidžiulįskausmą,apiemeilę,kurisužeidžiama,ir apie tai, kadDievasPradžiosknygojeprisiekiaAbraomui:“Palaiminsiutuos,kurietavelaimina,irprakeiksiutuos,kurietavekeiks”.TaitaikomairvisiemsAbraomopalikuonims.Kai pradėjaudomėtisžydų tragedijaLietuvoje, tai atsivėrė baisitragedija,netikžydųtautos,bet irmūsų lietuvių tautostragedija.Nesmesesamįveltiįbaisųnusikaltimąiresamdaugelis bendrininkai netgišiandien, kurie sako, kad“Niekoašnežudžiau,kodėlturėčiauatsakyti?”Betjeiguašpritariutamnusikaltimui,jeigu aš bandau jį pateisinti,jeiguašnoriupaslėptiirnutylėti, aš šiandien esu tonusikaltimo bendrininkas.Pagaljuridinęteisę,žmoniųteisę, bendrininkai baudžiami ne kąmažiau kaip kitikaltininkai.
Ir žiūrint Dievo žodžiotęstinumo,Dievo tauta yrakaip bandomasis lakmusopopierėlis žmonių širdimisištirti,kienojiepusėje:Dievopusėje.ArgerbiaDievosuverenumąirjoteisępasirinktikažką,kaipsavobendradarbįirįrankįsavomeilęapreikšti.Iraš,jeigujopasirinkimągerbiu, irpranašystė,Dievopažadas, kad “jūsbūsite išblaškyti tarp tautų”, ir yra,manau,dartokiaužuomina:“jūsbūsitepalaiminimutomstautomstarpkuriųjūsbūsiteišblaškyti”.
KažkadaLietuva priėmėtąpalaiminimą,kažkadamesatsisakėme patys, žiauriaisusidorojomesutuopalaiminimu,armesneužsitraukėmeprakeikimo?Iškuršiandieninės blogos pasekmėsmūsųgyvenime:smurtasšeimose,smurtaspriešvaikus,tasbėgimasišLietuvos?Irekonominis rodiklis nėra pirmojevietoje,tiktuopasiteisinama,bet ašmanau,kad iš esmėsbėgajaunižmonėsišLietuvosdėlnepagarbosžmogui,sukuo susiduria valdiškosestruktūroseirgyvenimokasdienybėje.
Drįstu pastebėti, to nepagarbumo žmogui yra ir
Bažnyčioje.Bažnyčiayratuopačiuvirusuužkrėsta,
nesirBažnyčiojeyralabaididelis antisemitizmas. Taantisemitzmodvasiapaskatalikusyrasumotinospienuperduodama,nestaiyralabaisena problemaBažnyčioje,nuo ketvirto amžiaus, kaiįsigalėjoBažnyčiojepasikeitimoteorija,kuriskelbia,kaddabarDievasišsižadėjosavotautos, dabarDievas nebemylisavotautos,dabarmyliBažnyčią iš tautų, brolių, irkad su žydais galimaveiktiviską,kąnori,
galima juosnaikinti,persekioti,žudyti.Dievuijienesvarbūs,Dievuijieatmestiniirnetgiprakeikti,
todėl bauskim juos, kankinkimjuos.
Čianevienasmūsųgerbiamasšventasisyratuo
nusidėjęs!Bažnyčios tėvaigiedojochoru–šventasisAugustinas,JonasAuksaburnis,kurisgarsusBažnyčioje,kaipmeilėsapaštalas,kvietėvisusmylėti, labai gražiuspamokslussakė,yraužrašytajų,betmeilėsžydamsnesakė.IrAmbraziejus,irkiti,irpopiežiai.PirmąjįgetąRomojeįkūrėpopiežius
1555metais.IrkrikščioniųorganizuojamipogromaiEuropojeirVokietijoje,kurbuvožydaišmeižiami,apkaltinamidėlvisųEuroposbėdų,jiemssuverčiama kaltė ir su jaisžiauriai susidorojama,nesuatskirais kokiais niekšeliais,bet su visa bendruomene,kai kur sudeginant gyvus irpanašiai.Kaikurbuvoatiminėjami vaikai, per prievartąkrikštijami. Kryžiaus fonežydųtautayraprisikentėjusiir jų gedulo rūbas yra tapęsnacionaliniu rūbu, nes nuopogromoikipogromonespėdavonusivilktigedulorūbo.
Dėltoašjaučiuosiatsakingas ir užBažnyčią, kviečiuBažnyčiąatgailai,kadkatalikaipradėtumėmemelstisdėlto, kadvisaBažnyčia, kiekvienasžmogussuvoktųšitostragedijos dydį ir skausmąDievo širdyje. Jeigu esameDievovaikai,mes turėtumėmevertintiDievonuotaikasiratgailautidėltoirmelstisdėlsusitaikymo,dėlatsiprašymo,dėl naujo atsivėrimo.Žinautokią bendruomenęTiubingene, kurprasidėjogyvybėsmaršai.Viename iš pirmųjųmaršų tikintys krikščionysvokiečiaiatsiprašinėjoDievoir šaukėsi, kad į jųmiestusgrįžtųžydiškagyvastis.Jiesuvokėtątragediją,kadtainetikžydųtragedija,betirvokiečiųtautostragedija,irBažnyčiostragedija,kadatsisakęDievopalaiminimo,messavežiauriai apiplėšėme, atsiribodami nuo žydų, sunaikindamižydus, sunaikindamiDievopalaiminimąiružsitraukdamiprakeikimą.
PagalBiblijoslogikąyra,jeigu žmogus neišpažįstanuodėmės,neigiają,Dievas
negaližmogausišlaisvintiirišgydytiiššitosnuodėmėspasekmių,ištųvidiniųžaizdų,dvasinių, sielinių, psichologiniųžaizdų,kuriosgriaunažmonių santykius,ypatingaitąpagarbąžmogausorumui,pagarbą gyvybei, žmogausteisėmsirpanašiai.Čiaįvardintini smurtas, šmeižtas,melas, išnaudojimas.Mano mintys dažnai yra kaikamnepriimtinos.Sako,kadBrazauskas atsiprašė žydų.Popiežius Jonas Paulius IIatsiprašėužInkviziciją
Ir,manau,užgetą,nesjispirmasis,kurisįžengėįgetąir aplankė sinagogą.”Romaatsiprašė, bet niekas nežinoapietai.JonasXXIIImalda,kurioje,manau,labaitiksliaisudėliotitaškai,kaipBažnyčios galva, tokiais žodžiaismeldėsiAntrojoVatikanosusirinkime:
“Dieve, atleisk, kadmesdaug amžių buvome akli,nematėme tavo išrinktosiostautos grožio.Mūsų kaktospažymėtosKainoženklu,mūsųbrolisAbelisdaugamžiųliejomūsų iššauktas ašarasirkraują.Atleiskmums,kadmeskeikėmežydus.Atleiskmums,kadmesdaugkartųtavenukryžiavomejųkūne”.
Tojemaldoje,manau,yrasudėtiteisingitaškai,kasliečiakrikščioniškąsantykįįžydus.Ašmanau, kadHolokaustasyrabūtent to teologiniomokymopasekmė.Pavyzdžiui,NiurnbergokrikščioniškasuniversitetasVokietijojegarsėjoantisemitinekrikščionikos teologijosmokyklairtąuniversitetąbaigėkogerodaugiaukaip300Gestapovadovų,kurieorganizavoHolokaustą.Hitleris1939metaisgavoNiurnbergomiestogarbėspiliečiovardądėl to,kad išvalėNiurnbergąnuo žydų.Tas patsLiuterisžiauriaipasisakėpriešžydus.HitlerisišpildėLiuterioprogramėlę.PraeitaismetaisliuteronųvyskupųkonferencijaoficialiaiatsiribojonuošitųvisųantisemitiniųLiuteriotekstų.
PoAntrojoVatikanoBažnyčiojevykstapokyčiai”.
Savanoriškišaltiniai
Kovo 5 d.Vilniaus apygardos administracinis teismas išklausėGrantArthurGochino skundą Lietuvosgyventojųgenocidoirrezistencijos tyrimo centrui dėlatsisakymonaujaiištirtiJonoNoreikosnusikaltimusžmonijai, išsamiai, nešališkai, irnepiktnaudžiaujantvaldžia.
Aš,kaipG.Gochinospecialistas, teismui išryškinauskirtumątarpmūsųirCentrotyrimometodologijų. Mesrėmėmėssavanoriškaisšaltiniais sukilėlių laikraščiais,dienoraščiais,prisiminimais,raštais,oCentrasrėmėsinesavanoriškaisšaltiniaissaugumo tardymo protokolais ir užtat laikėsi atitinkamosovietinio naratyvo: vokie
čiai fašistai žudė tarybiniusžmones.Tikiu,teismąlabaiveikė plungiškių įsimintossmulkmenos.Centras išvedžiojo, kad “vokiečių okupacinė administracija” davėįsakymą sušaudyti Plungėsžydus,betgiplungiškiaiprisimena,kastaibuvo:vokiečiųkariuomenės palikti, frontuinetinkantysmajorasprakirstaranka ir su savimikalbantiskarys, pusprotėlis. CentroistorikasAlfredasRukšėnasmumsnurodėŽalimoparodymus, kad lieposmėnesįbuvodaugiauvokiečių,omesplungiškiųliudijimaispatikslinome,kadjieatvykotiktaipo žudynių, liepos 13 d.,kada vertė žemaičius valytižudynių vietą.Taip pat rėmiausi“Žemaičiųsaulutėje”paskelbtaissušaudytųžemaičiųsąrašais,kuometaiškinau,kaipreikiasusidėliotiįvykiųeigą. Liepos 25 d.Noreikauždraudėmirties bausmesvykdyti vietine iniciatyva,tačiautąpatįvakarąPlungėsaktyvistaisušaudė71žemaitį,oliepos27d.NoreikapasakėpagrindinękalbąPlungėsdžiaugsmomanifestacijoje.
CentrasapgailėtinaigynėNoreikosnekaltumą.JoadvokatėKristinaČeredničenkaitėklausinėjo,arvokiečiaicenzūravo ar necenzūravo“Žemaičių žemę”, tačiaupabaigojejigiliaisusimąstė,kaipastebėjau,kadniekasnevertėsukilėliųleistilaikraštį,skelbiantį: “Tad šalin žydus– nuo senio ikimažiausiovaiko–šalinžydusišLietuvos!” Sukilėliai laikraščionesudegino, dėl jo neapgailestavoirneatsiprašė.CentrospecialistasDaliusStancikasįrodinėjo,kadJonasNoreikadraugavosužydųgelbėtoju,gydytojuDomuJasaičiu,užtatjambuvosunkukąbesakyti,kai pastebėjau, kadNoreikadraugavo sužudynių rengėjaisPoviluAlimu irBroniuJuodikiuirpažinojoseptyniskitustokius,irdardvidešimtkitųnusikaltusiųžmonijai.Jisį pabaigą teismui įtarinėjo,kadmesdirbam“pagalužsakymą”.Galiausiai,kreipiausiįteismą,kadreikalingasnepaprastasjautrumas,kuometvalstybė tikrina valstybę,ypač,kaiCentrosvariausiasargumentasyra,kadNoreikosaukųgiminaitisG.Gochinasšiojebyloje“neturimaterialausintereso”.
Teismoposėdįstebėjo17žmonių,Vilniausžydųšviesuoliaiirkitimūsųšalininkai.Kovo27d.sužinosimeteismo sprendimą, arGenocidocentras privalės naujai tirtiJonoNoreiką.Jaučiamepakilimą,kadlipdosisavanoriųtinklas,besirūpinantisLietuvos atsakomybe.MegskimeryšiustarpVilniausirŽemaitijos.ProfesoriusDovidKatzkviečia plungiškius įVilniųpasimokytijidiškalbos.Pradėkimenuoabėcėlės!
Savovertybes puoselėki
me,ryškinkimeirišmokimepristatyti.PrisimenuJonoBiliūnoapsakymą“Kliudžiau”.Tai buvonedidelė balta katytė... Ją strėle nušovė, betiškart suprato, kad daugiau
gyvenimekatyčiųnebešaus.Norėtųsi, kadmūsų tarpeprigytųšūkis:“Užstojubaltąkatytę!”
Autoriauskalbanetaisyta
/ 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 7ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
ŽemaitijospaveldasRegionokultūros laikraštis „Žemaičių saulutė“ įveda
naują rubriką„Žemaitijospaveldas“,skirtą2019m.paskelbtiemsŽemaitijosmetams.Kiekviename numeryjepublikuosime nuotraukas su žemaičių krašto paveldoobjektais.Bus spausdinamos archyvinės arba šių dienųnuotraukos.Archyvinesnuotraukasnuskenuokite.Prašomepaieškotisavoalbumuosesenųlaikųvaizdųišsavokrašto,fotografuotisaugomus,etnografinęvertęturinčiusmažosiosarchitektūrosobjektus,bažnyčias,dvarus,žemaitiškastrobas,saugomusmedžius,tradicinesšventes,tautodailininkus ir jųdarbus ir t.t.Pridėkitenuotraukųaprašymą,iškienoarchyvopaimtanuotrauka,jeižinomasautorius,parašykitejovardąirpavardę,vietovę,objektopavadinimą,laikotarpį.Jeinuotraukadaromašiomisdienomis,taippatkuodetaliauaprašykitejosmetriką,būtinainurodykitenuotraukosautorių.Nuotraukasiraprašymąsiųskiteel.paštuzemsaulu[email protected].Iškilusneaiškumams,prašomeskambintitel.861465329.
„Žemaičiųsaulutės“redakcija
Pirmiejivaizdaiįrubriką
GintališkėsŠv.apaštaloevangelistoMatobažnyčia.Nuotraukaišbendruomenės„MaldosNAMAIirkitisakraliniai
objektai“puslapio
Plateliųdvaropastatai,1870–1880m.AleksandroVladislovoIgnacoOktavijausdeŠuazelioGufjenuotrauka.Šaltiniai:„Lietuvasenosefotografijose“‘Žemaičiųmuziejus„Alka“,
www.limis.lt
OtilijaJuOzapaitienė
JuozuiTumui-Vaižgantui150Plungėsrajonosavivaldybėsviešojibiblioteka2019m.pirmampusme
čiuiteikėprojektąLietuvoskultūrostarybai„MylėkTėvynęužsavedaugiau...JuozuiTumuiVaižgantui150“irgavofinansavimą.
Kuliųmiestelyješiamename18981901m.turėjokambarįirgyvenoklierikasJ.TumasVaižgantas.
K.Paulauskaitėsnuotr.
Kunigas,rašytojasJuozasTumasVaižgantas.
PaminklasJ.TumuiVaižgantuiKuliųbažnyčiosšventoriuje.I.Vaitiekutėsnuotr.
Bibliotekos abonementeeksponuojamaparoda,skirtaLietuviųkalbosdienoms,Vietovardžiųmetamsirbibliotekos80ečiui paminėti.Tai viena nedidelė paroda,aprėpiantimums visiemsšiemet svarbius dalykus.ParodojePlungėsmiestoirrajonomiesteliųbeikaimų,
kuriuoseveikiabibliotekos,vietovardžių kilmė, legendos,pasakojimaiirnuotraukos, atspindinčios rašytinęmedžiagą. OPlungėsviešojibiblioteka,šiemetšvenčianti savo gražų jubiliejųtaijukirbibliotekosfilialai,išsimėtęvisamerajone. Prisimindami vietovardžių
kilmę, prisimename savoistorijąirvienikitus.ParodossumanytojosVartotojų aptarnavimo skyriaus irVaikų literatūros skyriausvedėjosG.Matevičiūtė irK. Pilitauskienė. Parodąparuošė bibliotekosmenininkėfotografėK.Paulauskaitė.Nuoširdžiaidėkojame
kaimųfilialųdarbuotojoms,atsiuntusioms parodaimedžiagąbendrosjėgosdavėgražųrezultatą.Kaipiržadėjome, parodosmedžiagapasieksvisasbibliotekas.Ačiū,kadesameirvisada
būkimekartu.Plungėsviešosios
bibliotekosinf.
Plungėsrajonovietovardžiai,atgijębibliotekoje
JuozasTumasVaižgantas– kunigas, rašytojas irvienasišaktyviausiųXIXa.pabaigos irXXa.pradžiosvisuomenės veikėjų keletąmetų (18981901) gyvenoPlungės rajone,buvoKuliųbažnyčiosvikaras. IšKuliųįvairiais reikalais atvykdavo ir į Plungę. SusitikdavosukunigaikščiuMykoluOginskiu. Sykį dalyvavokunigaikščioPlungėjeorganizuotojeŽemėsūkioparodoje.GyvendamasKuliuoserašė„Pragiedrulius“.Šiamekūrinyje aprašytasPlungėsrajonoGandingos kaimas,kurisyrašaliaPlungėsmiesto. J.TumuiVaižgantuidirbantKuliuose,miestelistapoknygųpernešimoišPrūsijosįLietuvąpunktu.Jisredagavo„Tėvynėssargą“,tuotiksluišKuliųdažnaivykdavoįTilžę,kurbuvo spausdinamas šisžurnalas.Grįždamasnamo,slaptaparveždavodraudžiamos lietuviškos spaudos,ovėliauorganizuodavojosplatinimą.Patsdalyvaudamastautiniame judėjime,
įtraukė ir vietos gyventojus.Kuliaididžiuojasi,kadten keletą metų gyvenoJ. TumasVaižgantas. Jieįamžino kunigą rašytojąsavomiestelyje:bažnyčiosšventoriujepastatytaJ.TumoVaižganto skulptūra;prie buvusios klebonijos,kuriojejisgyvenoyraatminimolenta;Kuliųkraštomuziejuje yradi
džiulis kunigo portretas.Pereitą vasarą šalia klebonijosbuvopastatytamedinėskulptūra „Vaižganto akiniai“, oKulių bažnyčiojeyra draudžiamų lietuviškųleidinių slėptuvė,kurią su
galvojo patsVaižgantas.Kuliai yraPlungės rajone,betvis tik,dirbantsuskaitytojais teko patirti, kadplungiškiai nelabai žino J.TumoVaižganto ryšius sumūsųrajonu.TodėlprojektovykdymometuPlungėsbendruomenei organizuosimekonferenciją„JuozoTumoVaižganto visuomeninė irleidybinėveiklaŽemaitijoje“,kuriojebuspristatytaJ.TumoVaižganto asmenybėirveiklos,ypačakcentuojanttąlaikotarpį,kaijisgyvenoPlungėsrajone.Žodžiaiprojekto pavadinime „MylėkTėvynęužsavedaugiau“yrapaimti iš leidinio„Tėvynėssargas“, į kurįVaižgantasrašė. Jo tautinio atgimimoepopėja„Pragiedruliai“–taiįnepriklausomybęeinančiostautos laikas. Joje atpažįstame irmūsųrūpesčiusbeivargus,kaistengėmėsišsivaduotiišSovietųSąjungos.Okaip „Pragiedruliai“ susietisuGondingoskraštuplungiškiaitaippatturėtųžinoti.KadPlungėježmonėslabiaužinotų J.TumąVaižgantątikslingapadarytikažką,kasnuolat tai primintų.TodėlPlungėsparke, šaliaViešosiosbibliotekospastatysimeVaižgantosuolelįsuužrašu„JuozuiTumuiVaižgantui150“. Šis suolelis priminstuos laikus, kaiVaižgantaslankydavosikunigaikščioM.Oginskiorūmuose.Jubiliejausproga,organi
zuosimeplungiškiųkelionęį Kulius, kuriuose vietosbendruomenė įamžino J.TumoVaižgantoatminimą.ProjektopartneriųPlungės„Saulės“ gimnazijos, paruoštimoksleiviaiKuliuose
skaitysVaižganto kūrybąirtuopačiusužinosapiejogyvenimąšiamemiestelyje,
nes visiems plungiškiams,atvykusiemsįKuliusmokytojakraštotyrininkėZuzanaJankevičienėvesnemokamąekskursiją.Arvisi žinome,kadprieKuliųyraVaižgantoąžuoliukųgiraitė?1994m.minint J.TumoVaižganto125asiasgimimometines,Kuliųmiestelyje vyko didžiulis renginys, kuriamedalyvavo ir Plungės bendruomenė.Tuomettenbuvo
pasodinta 125 ąžuoliukai.Simboliška būtų pasodintidar25ąžuoliukus,kadšiais,2019metaisjųbūtų–150.Iš projektui skirtų pinigųnupirksime ąžuoliukus irtikimės, kad atsiras daugnorinčiųjuospasodintiVaižgantogiraitėje,ovėliauatvažiuotipažiūrėti,kaipaugajųmedelis.Medelių sodinimąorganizuoti padės projektopartneriaiKuliųkraštoben
druomenė„Alantas“.Renginys planuojamas
gegužės3d.Konferencijospradžia11val.,opopietųvyksimeįKulius.
Projektovadovė
Publikacijąremiadraugija„Saulutė
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 8 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
DalytėstOnKienė
KaimokūrėjųklubasminidešimtmetįPrieš dešimtmetį Geg
rėnų bibliotekoje įsikūręskaimokūrėjųklubas,šįrudenį paminėjo puikų savojubiliejų.Dešimtmetų netoks jau didelis ir ne toksjau mažas laiko tarpas,perkurįbibliotekojebuvosuorganizuotadaugpuikiųparodųirsusitikimų,pokalbiųvalandėliųirdiskusijų.IdėjasusiburtikiloOnaiLidijaiKazlauskienei,okitosmoterysDanutėPetrutienė,AleksandraUrnikienėirSonataPaulauskienė,jaipritarėirpalaikėjosiniacityvą.Per tą veiklos dešimtmetįį klubo veiklą įsitraukė ir
naujosnarėsRitaGarjonienė,DanutėRagainienė,VandaGalinaŠvedienė. Ir netgi vienas vyriškistautodailininkasRimantasBaginskas.Klubo veiklos jubiliejų gražiu renginiu ir
puikia paroda paminėjome bibliotekoje.Buvoparengtapuikiklubonariųdarbųparoda,osaulėtąšeštadieniorytąsavobendruomenėsnariuspakvietėmešiltampasibuvimuiirpokalbiams,suklubonariaisįbiblioteką.Kiekvienasklubonarystrumpaipapasakojoapie
save,savodarbusirjųatlikimotechniką,prisiminėlinksmųistorijųarnutikimųsusijusiųsuvienuarkitusavokūriniu.Dalijosipatirtimi, idėjomis,diskutavo.Šia puikiaprogasavo lyriškomisdainomis ir
gitaros akordų skambesiumus džiuginoRositaUrnikytė.Bibliotekininkėdėkojoklubonariamsužpuikias
parodas,kuriosdžiuginanetikbibliotekosskaitytojus,betirvisusčiaužsukančiusirįteikėjiemspokukliąatminimodovanėlę.KūrėjuspasveikintinoirGegrėnųkaimobendruomenėsatstovas.Darilgai,susėdępriekavospuodelio,bendravo
irdiskutavožmonės,kuriųlaisvalaikiopomėgis–kurtigražiusdarbusirleistijaisdžiaugtisvisiems.
Gegrėnųkaimobiblioteka,Plungėsr.
/ 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 9ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukeltaį11psl.
Tęsinys.PradžiaNr.9(791)
III PAVEIKSLAS
Liepsnojantisžidinysmenėsviduryje.VienojemenėspusėjesėdiNagurskas irVisogerdas,kitamenervingaivaikštinėjaištaiginga suknele pasipuošusi Izabelė. Šalia židinio stoviOginskis.Užlangųsidabrinėprietema,neskanaleatsispindimėnuliošviesa.Skambagondolininkųbalsai, juokas,mandolina.
IZABELĖ.Venecija…ŠtaitauVenecija.OGINSKIS.Kastaunepatiko,mieloji?Arprastasbalius
dožųrūmuose?IZABELĖ.Arnegirdi,kaipaštaisakau?(Šaukiašaižiai)
Mykolai:Venecija!OGINSKIS.Venecija.Irkas?IZABELĖ.Argirdimane?Armataimane?Mykolai!Man
bjaurušiojeVenecijoje,irtasbaliusbjaurus.OGINSKIS.Karnavalopradžiosbaliusargigalėjobūti
kitoks?Tusužavėjaisavoapdarais.IZABELĖ.Apdarai,karnavalas.Visasmūsųgyvenimas
karnavalas.Šįvakarąšitaisuprataukaipniekad.OGINSKIS.Meilemano.Mestiekdaugkartuišgyvenome.
PagaliauVenecija.Argineapiejątutieksvajojai?Ramybėsužutėkis.
IZABELĖ.Dvokiantisužutėkis.OGINSKIS.Oašmaniau…IZABELĖ.Tumanei?Kątugalėjaimanyti,kaigyventi
tenkamanopinigais?OGINSKIS.Argi?IZABELĖ.Taip, taip argi.Nes ir jų nebėra. Šiandien
baigiasi.Otaukas?LietuvairLenkija,LenkijairLietuva.ŽuvusiŽečpospolita,pražuvęskaralius! Irkamkokia iš tonauda?Napoleonaspamanyk!Oman?PasvajoksupuokšterankojeVenecija!Tiksviestijąįdvokiantįkanaląirpaskuijąįdvokiantįvandenį.Taitaupovestuvinėkelionė!
OGINSKIS. Povestuvinė kelionė buvoNyderlanduose,brangioji.
IZABELĖ.Oašnorėjau,kadjiniekadanesibaigtų.(Verkia)
OGINSKIS.Tunorėjaineįmanomo.Irgavai.Dabarašsusitariau,musišlaikyskreditanvienasištųponų,anapusmenės.Žinai,grafasNagurskas.
IZABELĖ.Taip,mesjauelgetos,ištiesęranką.Musimsmaitinti kažkoks žemaičių grafas.Girdysmusmūsųpačiųkrauju.
OGINSKIS.Nažinai, tojauperdaug.Grįžęnamoatsilyginsime.
IZABELĖ.Namo?Kokiegalibūtinamai,kaižmonosnebepajėgiišlaikyti?!Kokiagėda!
OGINSKIS.Miela, liaukis.Tujukviskąikišiolsuprasdavai.
IZABELĖ.Suprastinereiškiasutikti.Tubudelis,tublogesnisužgalvažudžiusPrancūzijos robespjerus.Kasmanenuolat tikino, kadmoters valstybė tai jos vyras.AntrasNapoleonasatsirado!Tikštaipirmasis,tikrasisNapoleonas,pasijuokėištavęs.Produrisišmetė.Nėtarnybostaunepasiūlė.Diplomatas,pamanyk!
OGINSKIS.Nutilk,nutilk,susimildama.IZABELĖ.Pakankamaiprisitylėjau.OGINSKIS.Liaukis. (Apkabina ją,glostopečius)Dožų
rūmuosetubuvaiitinžavi.Vyrainuotavęsakiųnenuleido.Pauzė, anapus židinioNagurskas irVisogerdas pakelia
taures.OGINSKIS(praverialangą)Dvelkiacitrinairlevanda.IZABELĖ.Dvokiakanalųpuvėsiaisitlavonais.OGINSKIS.Gondolosedainuoja.IZABELĖ.Gondolosplaukiojantyskarstai.(Verkia)Iruž
kąmanvisataiteko?Ašjukištekėjauužtavęsišmeilės,MykolaiKleopai.Irkątupadareisutameile?Tosjaučiųskerdynėsaikštėje,podožųlangaiskaipgalimabuvotaistebėti?
OGINSKIS.Tradicija.Karnavalo pradžia.Aukojamasjautis.
IZABELĖ.MatkaBoska,kaiptauviskaspaprasta.Oašjaučiausilygašbūčiauaukojama.Paskerstamiestoaikštėje!
OGINSKIS.Štaikas?Tumirtinaipervargusi.(Bandojąapkabinti)Žiūrėk, draugai įkūrė židinį. Ir tikrai levanda ircitrinakvepia.Antai,mojamums.Prisėdampriejų?
IZABELĖ.GrafasNagurskasvėlgirtasiridiotoveidu.Otasjosėbrasnekągeresnis.Žemaitisirlietuvisdubarbarai.Geradariai!Tokios gėdos susapnavusi nebūčiau. Išvaduokmanenuojųtuojaupat.OginskioirIzabelėskampasaptemsta.Nušvintakampas
anapus židinio, kur vynągurkšnojaNagurskas irVisogerdas.
VISOGERDAS.Kajetonai,mūsiškiaivėlkažkądalinasi.NAGURSKAS.Kadjieniekonebeturi.VISOGERDAS.Taikojiemsnesutarti,jeigujautaip?Be
reikalosujaisvargsti.NAGURSKAS.Aš žodį daviau.Personai, artimai kara
liui.
arvydasJuOzaitis
OGINSKIS. POLONEZAS1791-1822metųdrama
(2018 m. re dak ci ja)
VISOGERDAS.Kaiiškaraliauskaipišožiopieno?NAGURSKAS.Karaliausvisvienreikia,kadirožio.Kad
irpražuvusio.VISOGERDAS.Jumsirožkosnuotakosreikia,kadirpra
žuvusios.(Juokiasi)Ašpavargauskaičiuotijas,pražuvėles.NAGURSKAS.Tauvispavydu?VISOGERDAS.Kaipjauman,taiirtėvynėjejaunųnašlių
perakis.Posukilimonorsvežimuvežk.NAGURSKAS.Omanpietiečiųkraujoreikia.Irneliesto.
(Pakeliataurę)Užjaunamartę!VISOGERDAS(užspringsta).Galągausitetarptrijųpu
šų:karaliausOginskionuotakos. Ir nieko tikro.Gailamanjūsų.
NAGURSKAS (kelia taurę).Už karalių, už tėvynę, užžmoną.
VISOGERDAS.Žemaitijosmiškuose.Jieduužtraukia„Stokantakmenėlio,šokiantžirgelio…”
PriejųprieinaOginskis.VISOGERDAS.MykolaiKleopai! Pasakyki dėlDievo
meilės:argalimapaskirtigyvenimąmoterspaieškoms?OGINSKIS.Užkampo,kairėje,šaliatilto,taverna.Tenaną
vakarągirdėjauauksopaukštęgiedant.VISOGERDAS.Irašgirdėjau.NAGURSKAS.Irkodėltyli?VISOGERDAS.Nemačiau.NAGURSKAS.Taikodėlnepažiūrėjus?OGINSKIS.Ateisiupovalandėlės.Paguldysiužmonąir
ateisiu.NAGURSKAS,VISOGERDAS.„Pasauksopaukštę”!Oginskispasišalina.Abuužtraukia„Stokantakmenėlio,
šokiantžirgelio…”
IV PAVEIKSLAS
Taverna„Pasauksopaukštę”.PriedidžiuliostaloVisogerdasirNagurskasjaugerokaiįkaušę.
VISOGERDAS.VakarMorkaus aikštėje nugirdau, kadNapoleonasAlpėserespublikąstato.
NAGURSKAS.Ohoho!Vienos jammaža.DviAlpiųrespublikas.
VISOGERDAS.ŠiapusAlpiųaranapusAlpių?NAGURSKAS.Abipus.VISOGERDAS.OkurVenecijąjisdės?NAGURSKAS.Sako,irgiįAlpesiškels.VISOGERDAS.Sukanalais?Nebuslengva.NAGURSKAS.NapoleonasyraNapoleonasviskągali.VISOGERDAS.Ojeigukanalailiksbevandensnubėgs
nuokalnų?NAGURSKAS.Irgigerai,mažiaudvoks.VISOGERDAS.Opatskuriojerespublikojegyvensi:šia
pusaranapusAlpių?NAGURSKAS.Ašpasirinksiu,kaižmonąrasiu.VISOGERDAS.BetjuktunorėjaikeltisįŽemaitiją?NAGURSKAS.Tikrai?TadatenpaprašysimeirVeneciją
perkelti.Ką,grafe?(Ūmaiįsiutęs)VISOGERDAS.Ojeigune,taitegulVenecijapaskęstasavokanaluose.Abuimadaužytikumščiaisstalą.Prieinatavernosšeimi
ninkas.ŠEIMININKAS.Miosignore!Kokiebuspaliepimai?VISOGERDAS.Otamstanoripaliepimų?ŠEIMININKAS.Kaipjūsųtarnas,ilsignore,galiudaug.NAGURSKAS.Sinjori,mumsšilumos reikia.Pogrogo
kaušą!ŠEIMININKAS.Supratau.(Rengiasinueiti)VISOGERDAS.Palauk, o sako, čia auksopaukštė dai
nuoja?ŠEIMININKAS.Misonoresokonto,kapito?!VISOGERDAS,NAGURSKAS.Kapito!Kapito!ŠEIMININKAS.Naturalmente!Ilsignorenebusnuvilti.
Einmoment!Tuojpradės.NAGURSKAS,VISOGERDAS.Mesnevokiečiai.Ne
vokiečiaimes.ŠEIMININKAS.Betjūsirnerusai,ilsignore!NAGURSKAS.Klausyk,ašjįpapjausiu.VISOGERDAS.Illituanomes!Lietuviai!ŠEIMININKAS.Naturalmente!Labaiinteresante!NAGURSKAS.Matyt, teks papjauti. (Traukia durklą)
Klausyk,jisniekonesupranta.
ŠEIMININKAS.Ilsignore,Illituano.Nereikiapeilis!Illituano.Tuojbusgrogasirpaukštėdainuos.PripuolaMarijaMARIJA.Šalinrankasakisiškabinsiu!NAGURSKAS(ūmaiprablaivėjęs).Štaiirangelas.VISOGERDAS(ūmaiprablaivėjęs).MedūzaGorgona!ŠEIMININKAS.Marija,kodėlnedainuoji?!MARIJA.Durklusšalin!NAGURSKAS.Dievairautų,nejaugipaukštė?VISOGERDAS.Mergužėlė.Labellezza.MARIJA.Kadjuoskurvelniai,tėve.Jielaukiniai.NAGURSKAS.Artiknepaukštė?VISOGERDAS.Labellezza.ŠEIMININKAS.Labellezza,bellezamanoduktėMarija.
Jituojdainuos.Marija,eik.VISOGERDAS.Olialia,labellezza.MARIJA.Kadjuoskurvelniai,kasjie?ŠEIMININKAS.Dukrele,šieduvyraiillituano.MARIJA.Savųvelniųmaža,taidarkažkokieillituano.VISOGERDAS.Labellezzakalbatarsidainuotų.NAGURSKAS.Angelas.ŠEIMININKAS.Barkarolėmisdukrapriviliojamandaug
lankytojų.Marija. Patikėkite, il signore!Venecijoje niekastaipnedainuoja.
VISOGERDAS,NAGURSKAS.Greičiau!Tuojsprogsimeišnekantrumo.
ŠEIMININKAS. Jūsų troškulys manopriešas, il lituano!
Šeimininkaspasitraukia.Marijauždainuojabarkarolę.NAGURSKAS.Burtaimestitaiji.VISOGERDAS.Netpamėlynavaivisas!NAGURSKAS.Kraujasirpienas,ovardasauksopaukštė.
Marija.Nuotaka.VISOGERDAS.Pamišaiperkeliasminutes?NAGURSKAS.Ašnekaltas.Kupidonostrėlėpataikėtie
siaiįširdį.VISOGERDAS.Taitaužemaitisamžinainekaltas.NAGURSKAS.Beliekasutartikainą.VISOGERDAS.Sumergina?Manregis, tauuž taiakis
iškabintų.NAGURSKAS.Pinigaitiksuvyrais.Sutėvu.(Trenkęs
kumsčiuįstalą).Paukštukasrytebusmanonarvelyježemaičiožodis!
VISOGERDAS.O jeigu raktasnuo tonarvelio atsidursmanoserankose?NagurskassuVisogerdukimbavienaskitamįatlapus. Į
tavernąįžengiaOginskisirpuolajuosskirti.Gęstašviesos
V PAVEIKSLAS
Venecijoskrantinė,karnavalas.IšgondolosišlipaOginskisirMarija.Jiedusukaukėmis.
OGINSKIS.Senjoritairdainuoja,irgondoląirsto?MARIJA.Kaivyraiįsigeria,reikiajuosirįnamusparplu
kyti.Tėvelisišmokė.OGINSKIS.Arneperdaugjisišsenjoritosreikalauja?MARIJA.Jisvienas,bemamosmaneaugino.Turiteisę
reikalautidaugiaunegukititėvai.Beto,manoginklasaštrūsnagai.
OGINSKIS.Aš tą aštrumą jau pajutau.Tik nežinau užką.
MARIJA.Užanuosdraugus.Atrodė,kadjūsvisiišvienirjūsgriebsitemanebučiuoti.
OGINSKIS.Betašjukišvadavautaveišjųnagų.OginskispagriebiaMarijąužrankos,traukiaįnamoše
šėlį.MARIJA (išsivadavusi). Il senjore chamas.Sugriebėte
manekaiptiedu.OGINSKIS.Jeiguaštoks,tauniekonereiškėišverstimane
išgondolos.MARIJA.Senjore,galvokiteapiemanedorai.Manęstė
velislaukia.OGINSKIS.Jisvisadatavęslaukia?MARIJA.Ašjovienturtė.OGINSKIS.Dėltodainuojikaipvienintelė?MARIJA.Senjorasniekuskalba.OGINSKIS(vėlimająužrankos).Otaujukpatinka.MARIJA.Niekai?Venecijosmergaitėžino:visisenjorai
niekuskalba,kadtiksuviliotų.OGINSKIS.Otada?MARIJA.Otadapamestųkaipkriauklelę.OGINSKIS.OjeigutuKleopatra,okriauklėaš?MARIJA.Ak,Dievemano!Matyt,taijūsųžmona?OGINSKIS.Ne.Grožiokaralienėgyvenolabaiseniai.Dėl
josmeilėsvyraisutikdavobūtinetkriauklėmis.MARIJA.Ne,ašnenoriu,kadvirstumėtekriaukle.Kokia
ištobūtųmannauda?OGINSKIS.Otunorinaudos?
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 10 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Nukeltaį11psl.
ReginaŽuKienė
2019metaipaskelbtiŽemaitijosmetais
Žemaitė
Žemaitijosvardaspirmąkartąistoriniuosešaltiniuose (Ipatijaus metraštyje)paminėtas prieš 800metų–Lietuvoskunigaikščių1219m.pasirašytojetaikossutartyjesuGaličo–VolynėskunigaikščiaisDaniluirVasilka.TarpsutartįpasirašiusiųLietuvos kunigaikščiųminimasDausprungas,jo brolisMindaugas, Žvinibudas, Daujotas ir kiti,žemaičių kunigaikščiaiErdivilas,Vykintas. Iš sutartiesmatyti,kadLietuvadarnebuvosuvienytairdidžiojokunigaikščiodarnebuvo.Pagaliauiškunigaikščių
tarpoiškiloMindaugas,kurissuvienijokunigaikštystesirpasidarėLietuvos,tarpjųir Žemaitijos, valdovas, o1253m. buvo karūnuotaskaraliumi.Žemaičiai, gyvendami
valstybėspakraštyje,vakaruose, nuolat turėjo kovotisuLietuvos priešais – kalavijuočiųirkryžiuočiuordinais, kurie visada norėjojų žemę pavergti.Vienasiš tokių dideliųmūšių buvo 1236m. įvykęs Saulėsmūšis, kuriam jungtineilietuvių kariuomenei,manoma, vadovavo žemaičiųkunigaikštisVykintas.Mūšiometubuvosutriuškintaskalavijuočių ordinas, žuvoordinomagistrasirdaugatvykusiųriterių.Pošiomūšiokalavijuočiųordinoneliko.Likusieji1237m.susijungėsukryžiuočiųordinu.KurdamasLietuvosvals
tybę ir apsikrikštydamasMindaugas turėjo daugpriešų.Ypač jo nenorėjoklausyti žemaičiai. Kaiprašo istorikasA. Šapoka,Mindaugas žemaičių dalįužrašė ordinui ir vyskupuiKristijonui,kurisjįpakrikštijo,gyvenamąjąvietąpaskyrėŽemaitijoje ir jamdovanojokaikuriasžemes:pusęRaseinių,Ariogalos,Betygalos,Laukuvosirkitųsričių.Vyskupas čia jautėsi nesaugiai, todėl ordinuiperleidokaikuriasjamdovanotasžemes.Nenorėdamipasiduotineivyskupui,neiordinui, žemaičiai vienikovojo su ordinu, kuriamnesisekėjųnukariauti.VyskupasKristijonasžemaičiųkrašte nieko negalėdamasveikti,1259m.išŽemaitijosišsikraustė.Antrą kartą žemaičius
kryžiuočiams ikiDubysosatidavėJogaila1382m.užpagalbą kovose dėlLietuvossostosudėdeKęstučiu.1398m.Salyno taikos sutartimiVytautasordinuiatidavėžemaičiusikipatNevėžioužtai,kadkryžiuočiainepultųVytauto valdomosLietuvosirpadėtųjamkovojantRytuose. PoSalynosutarties žemaičiai ordinui
nepasidavė, jam teko jėgajuospavergti.Vytautasrėmėordinątol,koljisjambuvoreikalingas.Kai tik jo padėtispagerėjo,susitaikėsuJogaila,atgavoteisęvaldytiVilnių ir Lietuvą, parėmėžemaičius ir jie visus kryžiuočius išvijo išŽemaitijos.1409m.Vytautaspaėmėžemaičiusįsavovaldžią.PopralaimėtoŽalgiriomūšioordinas atsisakė žemaičiųikigyvosVytautoirJogailosgalvos.Tikpovienuolikosmetųirpokeletonaujųkarųordinasvisiškaiatsisakėžemaičių.Žemaičiųbylabuvosvarstomair14141418m.vykusiameBažnyčiossuvažiavimeKonstancoje, kurVytautasnusiuntė60krikštytųžemaičiųbajorų.Tačiausuvažiavimas sienųklausimo nesprendė.Vytautas irJogailasutiko,kadklausimąspręstų ŠventosiosRomosimperijosimperatoriusZigmantas.1420m.kovo11d.Vytautas rašė imperatoriuiZigmantui:„žemaičiųžemėyra žemiau neguLietuvosžemė,todėlirvadinamaŽemaitija,nestaiplietuviškaivadinama žemesnė žemė,ožemaičiaiLietuvąvadinaAukštaitija,t.y.išžemaičiųžiūrint, aukštesne žeme.TaippatŽemaitijosžmonėsnuosenųlaikųsavevadinolietuviaisirniekadažemaičiais,irdėltokiotapatumosavo raštemes nerašomeapieŽemaitiją, nes viskasyraviena,vienaskraštasirtiepatysgyventojai.“(prof.A.Bumblauskas,Lietuvosistorija.2018m.p.41).Tačiauimperatorius,no
rėdamasįsiteiktiordinąpalaikančiaiVokietijosvisuomenei,žemaičiuspripažinoordinui.Tik po Jogailos irVytauto 1422m. karo suordinu,1422m.rugsėjo27d.sudarytaMelnotaikaŽemaitijaamžinaibuvopripažintaLietuvai,betVytautasneatgavoKlaipėdoskrašto.XIVa.pab.IrXVa.per.
Žemaitija buvo vadinamavisa Lietuvos didžiosioskunigaikštystės (LDK) teritorijatarpBaltijosjūrosirNevėžioupės.1411m.buvoįkurtaŽemaitijosseniūnija,kuri išsilaikė iki1795metų.Jisusidėjoiš29valsčių.Žemaitijos seniūnas turėjovaivadosteises,LDKponųtarybojepagalrangąjisėjopoVilniausirTrakųvaivadijų.SeniūnąrinkoŽemaitijosbajoraiirtvirtinodid.kunigaikštis.SeniūnijoscentrasbuvoKražiai, betXVII a.juosnustelbėRaseiniai,kurrinkosi seimeliai ir posėdžiavoteismai.Žemaitijojebaudžiava buvo lengvesnėneguAukštaitijoje, buvodaugiau laisvų valstiečių.Po IIIiojo LietuvosLenkijospadalinimoŽemaičių
seniūnija atiteko Rusijaiir priklausėKauno gubernijai.Žemaičiai visadaprieši
nosipavergėjams.1409m.jie sukilo prieš kryžiuočiųordinąir,kaiprašokryžiuočių ordino užrašai, išžudėdaugkrikščioniųžvejųLietuvospajūryje,išgriovėordinuipriklausančiusdvarusprieNemuno, išsigelbėjotik tie, kurie buvo ordinotvirtovėje.1418m.žemaičiaiRasei
nių srityje, kaip rašo 1418m.birželio11d.rašteVytautasordinomagistrui,apiplėšėŽadeikiobeikitųbajorųkiemusbeisuMedininkųirKnituvosvalstiečiaispatrukėįKlaipėdą.1536m.dėlsunkiosfeo
dalinėspriespaudos–tijūnųir jų vietininkų skriaudų,mokesčiųbeiprievoliųdirbti įvairiusdarbus,Žemaitijojekilomaištas.SusirinkęTelšiuose,sudarėsąmoksląiružmušėkaikuriuos tijūnų vietininkus, bajorus irkitus žmones, kurie juosskriaudė.1769m.valstiečiaisukilo
Šiauliųekonomijosdvaruose prieš įvestą baudžiavą.Sukilimovadai buvo1769m. gruodžio 4 d. teisiamiKaunom.teisme,buvoreikalaujamajuosgyvussukapotiįketuriasdalis.1802m. valdžiai pasi
priešinoBaisogalos valstiečiai.1831m.ir1863m.suki
limaineaplenkėŽemaitijos.Po sukilimų iš žemaičiųbajorųbuvoatimtažemėirjojeįkurdintiatvežtiišRusijoskolonistai. Ir išmanoprosenelio Juozapato Juškevičiausbuvoatimtažemė,oLuokėsvalsčiujeatsiradorusiškikaimai:Dirvonėnai,Kaunatavas,Patumšiai.Po1863m.sukilimoLie
tuvoje,taippatirŽemaitijojeimtauždarinėtibažnyčiasirvienuolynus,neskunigaipalaikėsukilėlius.Uždarantbažnyčiasžmonėsdaugkurbandė priešintis. PirmastoksatsitikimasbuvoTytuvėnuose,didesnįpasipriešinimą žmonės parodė 1886m.uždarantKęstaičiųbažnyčią, prie kurios gyvenopasenęirligotikunigai.Betlabiausiai išgarsėjo 1893m.carovaldžiosįvykdytosKražių skerdynės, kai gyventojaigynėnuouždarymoKražių bažnyčią, dieną irnaktįbudėdamibažnyčioje.Įsiveržęįbažnyčiąkazokaižiauriaimušėžmones,daugelįsuėmė.VytautuiirJogailaiapsi
krikštijus, žemaičiai buvoapkrikštytitik1413m.1417m. buvo įkurta Žemaičiųvyskupystė.Vyskupystėscentru buvo padarytiVarniai, vadinamiMedinin
kais.Vytautas ten pastatėkatedrą, o žemaičių krašte8parapijinesbažnyčias:Viduklėje, Luokėje,Kaltinėnuose,Kelmėje,Raseiniuose,Ariogaloje,KražiuoseirVeliuonoje. Pirmuoju vyskupubuvopaskirtasvokietisMotiejus, geraimokėjęs irlietuviškai.Galimedidžiuotis esan
tys žemaičiai, daugelyjegyvenimosričiųesamenemažainuveikę..VytautoDidžiojomotinabuvožemaičiųbajoroVydimantoduktėBirutė, o jo tėvasKęstutisbuvoŽemaitijos valdovasirgynėjasnuonuolatkraštąpuldinėjančio kryžiuočiųordino.Galimamanyti,kadVytautasDidysis buvo žemaitis.1547m. Karaliaučiuje
išleistos pirmos knygoslietuvių kalba –Katekizmo autorius buvoMartynasMažvydas, gimęs apie1510m. žemaičių bajorošeimoje. Jo pusbrolisBaltramiejusVilentas,kunigas,taip pat baigęs Karaliaučiaus universitetą, talkinoMartynuiMažvydui, 1566m. išleidęs savopataisytasir perdirbtasM.Mažvydoparašytas „Giesmes krikščioniškas,giedamasbažnyčioseperAdventąirKalėdasikiGrabnyčių“.1570m.jisišleidoantrągiesmynodalį–„Giesmėskrikščioniškos,giedamos bažnyčiose perVelykas ir Sekmines ikiAdvento“Daugnusipelnęs žemai
čiams buvo žemaičių vyskupasMerkelisGiedraitis.1587m.paskirtasžemaičiųvyskupu, rūpinosi lietuviųkalbos vartojimu žemaičių vyskupijoje, lietuviškaimokančių dvasininkųrengimu. Jis į Žemaitijąpasikvietė jėzuitus, kurie1614m.Kražiuose įsteigėaukštesniąjąmokykląKražiųkolegiją,kuriojemokėsinusipelnę žemaičiai:LiudvikasAdomas Jucevičius(18131846),AleksandrasFromasGužutis (18221900), Simonas Stanevičius(18131848),DionizasPoška(17571830),AntanasJuška(18191880)irJonasJuška(18151886)irkiti.Vysk.MerkelisGiedraitis
pamokslussakėlietuviškai,rūpinosiLietuvos istorijosrašymu.Labai iškilus žemaitis
– vyskupasMotiejusValančius (18011875). TaijisišgelbėjoLietuvąišgirtuoklystėsliūno,steigėmokyklas,švietėžmones,patsparašė keletą didaktiniopobūdžio knygų, piliečiaiiki šiol žinoma „PalangosJuzė“,uždrauduslietuviškąspaudąorganizavoknygnešių tinklą, 1869m. parašėistorinį veikalą „Žemaičių
vyskupystė“.Turimedidžiuotisžemai
čių inžinieriumi artileristuKazimieruSimonavičiumi(16001651), kuris parašėveikalą„Didysisartilerijosmenas“, išleistą 1650m.Amsterdame.Šiknyga150metų buvo svarbiausiasartilerijosmoksloveikalasEuropoje.Jamepirmąkartąpasaulyjeaprašytosraketos,pateikiamatrijųpakopųraketosbrėžiniai,aprašytajųgamybostechnologija.Kita garsus žemaitis –
AleksandrasGriškevičius(18091863),Lietuvosaviacijos pradininkas, padaręskeletą skraidymo aparatų,lenkųkalbaparašęsknygelę„Žemaičių garlėkys“ apieskraidymo aparatą. Pa
laidotas žmonos tėviškėjeViekšniuose.OkurdarLietuvospasi
didžiavimas,perskridę1933m.AtlantąlakūnaiSteponasDariusJuocevičius (18961933) ir StasysGirėnasGirskis(18961933).LietuvągarsinoirišPa
langos kilęs keliautojasKonstantinasAris, gimęs1874m.keliavęspoVidurinęAzijąirsavoįspūdžiusaprašęs193334m. išleistoje dviejų dalių knygoje„ManokelionėpoVidurinęAziją“.Kartu su prof.T.Ivanausku rinkdamasLietuvos zoologijosmuziejuieksponatus keliavo ir poBraziliją.
/ 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 11ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Atkeltaiš10psl.
JonasMačiulisMaironis.
Kražiųkolegija.
Aiškudabar,kaimoderniomissusisiekimopriemonėmis galima keliauti povisą pasaulį ir savo įspūdžiussudėtinetikįknygą,bet viską nufilmuoti, šiepasiekimai atrodo neturįdabardidelėsreikšmės,bettometosąlygomistaibuvodidelidarbai.Ypač didelis žemaičių
indėlis į Lietuvos raštiją.PrisiminkimeVilniausuniversiteto auklėtinį SimonąDaukantą (17931864),kurisbuvopirmasistorikasrašęslietuviųkalba. 1822m.jisparašė„Darbaslietuvių ir žemaičių“, 1838m.„Istorijažemaitiška“,1845m.„Būdassenovėslietuvių,kalnėnųiržemaičių“.DionizasPoška (Paške
vičius) kilęs iš Šilalės rajono (17571830) rinkosenienas ir įkūrė ąžuolobaublyje pirmąLietuvojemuziejų,kurisišlikoikišiųdienų,parašėodę„MužikasžemaičiųirLietuvos“.Žemaitis,žadinęstautinį
atgimimą,buvoišRaseinių rajono buvo kilęs SimonasStanevičius (17991848), parašė odę „Šlovėžemaičių“ir6pasakėčias,
surinko 150 liaudies dainų ir 1839m. išleido 30gražiausių dainų rinkinį„Dainos žemaičių“, be toišleidoirtųdainųmelodijųrinkinį.PrisiminkimeirSilvestrą
Valiūną (17891831), taippat raseiniškį, dalyvavusį1831m. sukilime ir parašiusį romantinę baladę„Birutė“,kuri greitai virtoliaudies daina ir buvoŽemaitijoje plačiai dainuojamadarirmanovaikystėje:
„Antmarių kraštoPalangosmiestelyje,Kurgyvenmūsųbroliai
žemaitėliai,Yraaukštaskalnas„Bi
rute“vadinas,Žaliom pušelėm viršus
apsodintas...“
LietuviųtautosakaidaugnusipelnėbroliaižemaičiaiJuškos –Antanas (18191880)irJonas(18151886),surinkę virš 7000 lietuviųliaudies dainų ir 2000 jųmelodijų, jos buvo išleistos188087m.JonasJuškapasiūlė lietuvių rašybojenaudotiraidesŠ,Č,VvietojevartotųSZ,CZ,W.Savo indėlį į lietuvių
raštiją įnešė irKiprijonasJuozapasNezabitauskasZabitis (17791837) beijo brolisKajetonasRokas(18001876). KiprijonasparašėA.Mickevičiui dedikuotąrinkinį„Eiliavimasliežuvyjelietuviškaižemaitiškame“ išvertė į lietuviųkalbąbeikuriuosA.Mickevičiausraštus,rašėlietuviųkalbosžodyną.KajetonasNezabitauskas
pirmasis lietuvių bibliografas.1824m.išspausdinopirmąjįLietuvojelietuviškųknygų bibliografinį sąrašą„Surinkimas visokių raštųlietuviškų“, 1829m. lenkų kalba parašė Lietuvosistoriją.Vertingus Lietuvos li
teratūrai kūrinius palikoir rašytojos žemaitės: Julija ŽymantienėŽemaitė(18451921), seserys Sofija (18671930) irMarija(18721957),Ivanauskaitės,slapyvardžiu„LazdynųPelėda“,beiMarijaPečkauskaitė(18771930)–ŠatrijosRagana.Neįkainojamas paliki
masLietuvaididžiojomūsųtautosdainiaus raseiniškioJonoMačiulioMaironio(18621932).Jodaina,ku
riaimuzikąparašėkompozitoriusJ.Naujalis,„Lietuvabrangi“gūdžiaissovietinėsokupacijosmetais atstojouždraustąjįLietuvoshimną,irdabarjądainuojantklausytojaiatsistoja.Jopoezijavisada kėlė lietuvių tautosdvasią.Žemaitijos labui darba
vosi ir didikaiOginskiai.IrenėjusOginskisRietaveįsteigė agronomijos mokyklą,ojosūnusBogdanas1892m. Rietave pastatėpirmąjąLietuvoje elektros
stotį,1874m.įsteigėšešiametęmuzikosmokyklą, ojobrolisMykolasPlungėje1873m. įsteigė orkestromokyklą,kuriojemokėsiiržymus būsimasis kompozitoriusM.K.Čiurlionis.Oginskiai gražino ir puošėRietavą ir Plungę ir dabardidžiuojamėsirnaudojamėsjųpalikimu.Žemaitijagalididžiuotis
irLietuvosprezidentuAleksandru Stulginskiu (18851969),Nepriklausomybėsakto signataru, vadovausiu
Lietuvai19221926m.Tuolaikotarpiu Lietuvoje buvo atlikta žemės reforma,įvestaslitas,įkurtasLietuvos universitetas, atgautasKlaipėdoskraštas.Už tuosdarbus sovietiniai okupantai nubaudė jį lageriu.BetirbūdamasSibirejissugebėjo užsitarnauti vietiniųpagarbą.PirmiejiLietuvosuniver
sitetųrektoriaitaippatbuvožemaičiai:Kaunouniversiteto1922m.rektoriusbuvotelšiškis Jonas Šimkus, o
1939m. Lietuvai atgavusVilnių,Vilniaus universiteto rektoriumi tapo kilęsišViekšniųMykolas Biržiška.Šiamerašinyjeneįmano
maišvardintivisųžemaičių,savodarbulabainusipelniusiųLietuvai, įnešusį didelįindėlį į Lietuvos valstybėsvisuomeninįgyvenimą,mokslą, kultūrą, literatūrą,meną ir kitas gyvenimosritis.
Vilnius
2019metaipaskelbtiVietovardžiųmetais
Pakutuvėnų[pirmojiraidė a pažymėta riestiniukirčioženklu](1kirčiuotė)(RazmukaitėM., Vitkauskas V. Vietovardžių kirčiavimo žodynas.Vilnius,1994)kaimasžmoniųbuvovadinamas atgailos vieta,nes „pakūta“ (lenk.) reiškia atgailą, gali būti, kadpavadinimas kilęs iš to,jog vietovė buvusi nuošali, sunkiai pravažiuojama,pelkėta, apaugusimiškais–jojegyventibuvęsvienasvargas(ŠimkienėS.Stropųgiminės istorijos albumas(ŠimkienėsS.asmeninisarchyvas, rankraštis, 1995)). Žodis pakūta žemaitiškai
tai pat reikštų atgailą, o„Pakutuvėnai“ – semantiškai atgailos vietą. Pakutuvėnuoseeinantžemynnuokapų yraMinijos vingis(vadinamaGrigalauskolanka),kurpopamaldųsekmadieniais vykdavo jaunimogegužinės. Senais laikaisten ponai buvo įrengę pastatą, kur plakdavo prasižengusius baudžiauninkus tokia buvusi jų pakūta.Pavadinimaskiloišžodžių:pakūtairkutavoti–plakti,(senosiosemaldaknygėseirKristusbuvo„kutavojamas“– plakamas). Taip kaimopavadinimąkildinavietiniaigyventojai,tačiaukalbinin
kai nenori sutikti, kadŽemaitijoskaimopavadinimasbūtųgalėjęskiltiišlenkiškožodžio. Plungėsmokykloslietuvių literatūrosmokytoja, kaimo pavadinimąlinkusikildintiišžemaitiškožodžio„kūtis“–akmuo,neskeliaitosevietosebuvolabaiakmenuoti.Šio vietovardžio kilmė
nėravisaiaiški.Akivaizduyratiktai,jognegalimajosieti su slavizmu „pakūta“(paskutinėraidėapažymėtadešininiukirčioženklu).Toks aiškinimas laikytinasliaudies etimologija. Šiaipjaugalimosdvikilmėshipotezės.Pakutuvėnai(pirmoji
Atkeltaiš3psl.
JolantaKlietKutė
Pakutuvėnųvietovė.Pavadinimokilmė
raidė a pažymėta riestiniukirčioženklu)galibūtinetiesiogiai susiję su netoliViekšnių esančiu upėvardžiu Kutuvis. Be abejo,atsirastitiesiogišjokaimovardasnegalėjo,nesšievietovardžiaiyraganatolivienasnuokito.TačiauišupėsvardoKutuvisgalėjosusidaryti asmens ar asmenų,gyvenančiųpriešiosupės,pavadinimas*pakutuvėnas,*pakutuvėnaivėliaugalėjęsvirstiasmenvardžiu*Pakutuvėnas.Taip vadinamamžmoguiatsikėlusgyventi įšiasvietasirgalėjoatsirastikaimovardas –Pakutuvėnai.Kitavertus,Pakutuvėnaigalbūtatsi
radotiesiogišdabarnežinomo,betseniaunetolikaimobuvusiokokiosnorsvietosvardo*Kutuvisarpan.–dėlpanašiosvietovardžiųdarybos (pridedant priešdėlį irpriesagą)plg.Patatuliečiaikaimas:Tatula,Tatulėupė,Pamūšninkaikaimas:Mūšaupė.Pastarajaihipotezeipatvirtintilabaipraverstųistorijosšaltiniųduomenys,betbentkolkasmūsųsukauptamedžiaganepaliudijapanašų vietovardį tose vietoseegzistavus.(BilkisL.,LietuviųkalbosinstitutoVardynoskyriausasistentas,ištraukaiš laiško1998m. (autorėsasmeninisarchyvas).http://www.polia.info/Pakuta/vadas.htm
Busdaugiau.
Atkeltaiš9psl.
arvydasJuOzaitis
OGINSKIS. POLONEZAS1791-1822metųdrama
(2018 m. re dak ci ja)
MARIJA.Aš,matyt,netaipasakiau.Amžinainetiežodžiaiįburnąlenda.
OGINSKIS.Dievastežino,kodėlreikiaišsiskirti,kaiišsiskirtinesinori.OginskispripuolapriesutrikusiosMarijosirpabučiuoja
ją.MARIJA.Kąjūsdarote.Dieve.OGINSKIS.Dievastonežino.MARIJA.Jisviskąžinotainuodėmė.
Oginskisapkabinająperliemenį,bučiuojaįlūpas.Jinesipriešina.
MARIJA.Jūsnoritepražudytimane.OGINSKIS.Mažiausiaitonorėčiau.MARIJA.O tiedu jūsiškiai norėjo.Girti kaip kiaulės.
(Verkia.)OGINSKIS.Ašnuvijaujuos.MARIJA.Ikikraujolūpąsukandžiojo.(Išverčialūpą).Il
lituano,matyt,visivampyrai!OGINSKIS.Marija,tunekalta?MARIJA.Nekalta,kadnekalta?Oburnojekraujosko
nis.OGINSKIS.Koksjis?MARIJA.Nealyvuogių,rūdžių.OGINSKIS.Leiskirmanjįpajusti.MARIJA.Taijauleisiu!OGINSKIS.Leisk,sakau!Neskaudės.OginskisimašvelniaibučiuotiMarijoslūpas.Jisustings
ta.Betpovalandėlėsūmaiatstumiajį,užsismaukiaantveidokaukęirnubėga.Tolumojesuskambabarkarolė.
Busdaugiau.
Kajetono Nezabitausko knygos viršelis.
2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / 12 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
„žemaičiųsaulutės“esė
Rengėjas – DRAUGIJA „SAULUTĖ“Leidžiamas nuo 1994 m. spalio 4 d.
Laisvės al. 19, LT-90157 PlungėTel.: (8 448) 72 372, 72 375E. p. [email protected]
Redaktorė - Kristina PaulauskaitėPavaduotojas - Dainius SobeckisKalbos redaktorės - Genutė Matevičiūtė, Vilma MosteikienėKorespondentai: V. Liutikaitė, R. Žukienė, K. Vaitkus, A. Kuprelytė, Z. PaulauskaitėRinko - Z. Jonušaitė, A. Šakienė
Leidėjas: Ž. Pilitausko ind. veikla,Slyvų g. 8, Kaušėnai, Plungės r.Tel. 8 682 56996.
Spaudė UAB „Vakarų spaustuvė“ (Kretinga). Straipsnių ir laiškų autorių nuomonės gali nesutapti su
redakcijos nuomone. Maketavo Žydrūnas Pilitauskas (Telšių g. 3, II a.,
Plungė. Tel.: (8 448) 70 400, 8 682 56 996. E. p. [email protected]). Tiražas – 1000 egz.
eglėJačKOnytė
Pavasarįpažadinavėt ros
Tikrasis pavasaris prasideda prasidėjus šniokščiančiom, plėšiančiom, draskančiom, švilpiančiomvėtrom.Suvėtromatkeliaujalietus,plaunantissniegą,ledus,peržiemąprisirinkusiusšiaudgalių,skiedrų,popiergaliųšiukšlynus.Osulietumatkeliaujapotvynis.Upelistokiugreičiugurguliuoja,kadnežiopsok,bobute,semiantivandenįmirksnis,irtavokibirainulėkssusrovenežiniakur,čiūžtelsiantužslinkusioledokšniopovandeniuirpatinugarmėsinėnekvėptelėjusi.Taip, taip, į tą patį upelį, kuris tylutėliaivasarąšiušenavosliesdamasakmenis.Propatlangąnuvasnojožąsųpulkelis.Tikrai,reiktųžmoguimokytistiesiogužsispyrusiospaukščiųkantrybėskasmettrenktisįkitąpasauliokraštąvisainepaisantkalnų,vandenynų,vėtrų,liūčiųir,neilgaitrukus,vėlveržtissudidžialinksmybe,džiugesiuatgal.AštaijaunegrįžčiauiškokiųMalaizijossalųįpavasarinęLietuvospliurzę.Ovyturiaisaumiklinabalselius,iškilęaukštybėse,irjokiavėtra,plėšiantistogus,jųnepasiekia.Zylutėsgiedanetužkimdamosligpatdangaus,rodos,permirkę,sustirę,susišiaušęnuolietausbloškiančiųšuorų, nė lapelio pasislėpti, bet gieda, puošdamoslinksmybemurzinovėjokauksmą.Tikkadniekaipmanęs nepradžiugina pavasarinė purvynė, tyškantivisuoskampuos.Išguminiųbatųnėnemėginkišlįsti.Įlipusįkaimoautobusiukąneperšviečiamainutaškytaislangais,nėkieknelinksmiau,kadirkaiptrankiaivairuotojasleistųCicinodainas.
Visižmoneliaisusirūpinę,kiekvienassaukinkuoja.Iš„normalių“tikporamokytojų,buhalterėirstudentė,norstokiospaprastaivažinėjamašinomis.Visikitiviennukaršėliaiseniokai,pilkosbobikės,jaunivyraiinvalidaiarakivaizdūsbūsimiinvalidai,tryskaimodurneliaiiraš,vienakvaištelėjusimenininkė.Puikuskaimokontingentas.Ošnekosvinguriuojaįvairiausios.Vienkiemiųšeimininkaivisdaugiauporinaapiegyvulius,žemę,artėjantįdarbymetį.Vienasnusprendėpenkiasdešimtkarviųbandąpaverstišimtu,kadtikgautųišmokas,norsneturikuošerti,betvostikgavęspinigus,karviųpertekliųparduos,gausdvigubaidaugiaupinigų.Kitasįrodinėja,jogvisiškaineapsimokadirbtisavožemės,laikytigyvulių.Ketinaviskąnuomotiirtokiubūdugautinetgerąpelną.
Gyvenvietėjegyvenantysžmonėskalbasikitomistemomis.Pasirodo,jogkaineturižemės,nebėrakotikėtisišdarbobiržosarartimųjųparamos,geriausia„dirbti“invalidu.Štaidujaunikaičiai,atsisakęmokytis ir eiti į darbą, švilpauja sau „užsikalinėdamiinvalidavimu“.„Tikra tiesa, linguojagalvavienasenolė,tėvelismus,dvylikavaikų,nuomažiausioligdidžiausiospausdavopriedarbo,neskiekvienasturigyventisavodarbuirvargu.Ojaumanovyrastoksgirtuoklisbuvo,betprierusoturėjodarbo,norsšlavėjo,oturėjoužsidirbti“.
Dabarpačiamišsavožemės rėželioneleidžiamaišsimaitinti, lygakmenimant sprandoapkraunamasmokesčiais.Darbobirža blefas, popieriukas.Paskoląryžtasipaimtitikvienetai,irtaiturintystvirtąužnugarį.Aukštesniųmokslųkainosneįkandamos.Išpašalpostiknenumirsi.Turbūttikraišiuometugeriausias„biznis“invalidumas,nesį„konteineriųbroliją“jaupavėlavai, vietos užimtos.Odar tas siaubūnasmaišeEuropa,kurioniekasnematė,betvisasautobusasšiurena:užradijąirtelevizoriųbusabonentinismokestis;užkrosnįreikėsmokėtibaudą,kadmalkomiskūrenamirteršiamaplinką;neužsimokėjęnegalėsimsavokiaulėspasipjauti,kiekvienasparšelisbusženklinamasirt.t,irvisblogiauirblogiau.Argalikasbūtišitamkvailaišurmulingamžmoniųgyvenimegeriauneidusieksniaižemėstiekįplotį,tiekįgylį.Neitausėti,neitauakėti.Viendangausavelesganyti,Dievoboružėlesskaičiuoti.Irberžastaubrolis,irkranklyssvainis,oskruzdėmarti.Geriaupasidaro tik tada,kaiatradęsmoliniamlangežirniodidumošvarųlapelįžvilgteliįtolį.Ten,kurlaukųlaukaisniegoišdriskusiaismezginiais.Kurdangausšvelnusminkštumaspažyrapaukščiais.Kurvandensmelsvosakyspievoježiūrinemirksėdamosiršypsosaulėszuikučiais.
Paparčiai,Skuodor.
Reikšmingiausibibliotekosistorijosmo men tai
1948m.rugpjūtis.Plungėsbibliotekininkės.PirmaiškairėsJ.Šlepetytėvaikųliteratūrosskyriausbibliotekininkė.
19481949m.PlungėsviešosiosvalstybinėsbibliotekosvedėjabuvoAlinaUlčinskaitė.
StovibuvusiPlungėsbibliotekosvedėja19481951m.BronėDomarkaitė.ŠaliajossėdibibliotekininkėJaninaŠlepetytė.
1949rugpjūčio15d.PlungėsbibliotekininkėsAlinaUlčinskaitėirBronėDomarkaitėpėsčiomislankokaimųbibliotekas.
19501955m.šiamepastateLaisvėsal.(dabarLaisvėsal.6),šaliakitųįstaigų,veikėirPlungėsrajoninėbiblioteka.
1951m.bibliotekininkėspriebibliotekosdurų.
19511953m.PlungėsrajoninėsbibliotekosvedėjabuvoStasėMačiuitienė.
SkaityklosvedėjaLaimutėBaltrūnaitė,1954m.
Plungėsrajonobibliotekininkai1951m.,vedėjaS.Mačiuitienė(sėdiantraiškairės).
1951m.bibliotekininkųkur suo se, Vil niu je. Pir ma išdešinėsS.Mačiuitienė.
• Ka ro me tais bib lio teką iš lai ky ti bu vo pa ves ta sa vi val dy bei.
Iš fondų buvo įsakytaatrinkti visus po 1940m.birželiomėnesio išėjusius
spaudinius,nurodyta,kuriųrašytojų kūrinių neišduotiskaitytojams.Išbibliotekosbuvoišimtavisavokiečiamsnepalanki literatūra, taippat žydų autorių kūriniai.Biblioteka net kurį laikąnedirbo,nebuvotarnautojųirtinkamųpatalpų.
• Po ka ro, pir mai siais so viet me čio me tais vėl keičia mas bib lio te kos fon do tu ri nys. Nurašomos, sunaikina
mos ir čiapatbibliotekoskieme sudeginamosNepriklausomosLietuvosmetaisišleistosknygos,daugužsie
niorašytojųkūrinių,religinėsliteratūros.Fondas sparčiaipildomassovietųpropagandineliteratūra.PriePlungėsrajoninėsbibliotekosveikėklubasskaitykla.Skaitytojaičiagalėjosusipažintisusovietineperiodinespauda.TuometuPlungėsviešo
ji biblioteka buvoVytautogatvėje (namas neaiškus),labai ankštose patalpose,todėl 1950m. bibliotekaperkeltaįpastatąŽemaitėsalėjoje(dabarLaisvėsal.6).Veikėiki1955m.
ParengėOtilijaJuozapaitienė