Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės

VšĮ Leidybos idėjų centrasKaunas, 2014

© VšĮ Leidybos idėjų centras, 2014

Visos teisės saugomos. Šis leidinys ar jo dalis negali būti atgaminti jokia kita forma ar būdu (įskaitant fotokopijas ir magnetines ar elektronines laikmenas), nuolatos ar laikinai saugomi elektronine forma be išankstinio rašytinio VšĮ Leidybos idėjų centro sutikimo, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.

ISBN 978-609-95578-1-6

UDK 61(474.5)(092) Li301

LIETUVOS MEDICINAP A Ž A N G A I R A S M E N Y B Ė S

Lietuvos medicina turi kuo didžiuotis. Daugelyje gydymo ir me-dicinos mokslo sričių pasiekta pažanga sulaukia pasaulinio pri-pažinimo. Šalį garsina Lietuvos medikų atliktos unikalios ope-racijos ir atrasti nauji gydymo būdai. Medicinos istorijoje gausu garbingų profesorių vardų.

Redakcijos kolektyvas ėmėsi iniciatyvos parengti išskirtinio tu-rinio ir formos prestižinį albumo formato leidinį „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, reprezentuojantį Lie-tuvos medicinos laimėjimus ir pagarbiai pristatantį žymiausius, labiausiai nusipelniusius ir toli už šalies ribų garsius dabarties Lietuvos medicinos elito atstovus. Esame įsitikinę, kad po 20 ar 50 metų apie šiuos žmones bus rašoma medicinos vadovėliuose ir enciklopedijose, todėl siekiame įamžinti jų vardus, darbus, at-radimus ir apdovanojimus.

Leidinyje pristatomi dabarties Lietuvos medicinos profesoriai, habilituoti daktarai, profesoriai emeritai. Žymiausius medicinos atstovus rekomendavo universitetai, universitetinės ligoninės ir kitos gydymo įstaigos, visuomeninės ir profesinės medikų orga-nizacijos. Leidinyje pateikiamos biografinės apybraižos, biogra-fijų duomenys ir fotografijos. Atskiroje knygos dalyje aprašoma medicinos mokslo ir gydymo įstaigų, organizacijų, draugijų vei-kla ir pasiekimai.

Esame dėkingi žurnalistei R. Pečeliūnienei, daug prisidėjusiai rengiant straipsnį apie Lietuvos medicinos istorijos raidą, visų kadencijų sveikatos apsaugos ministrams, buvusiems ir esamam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriams, Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto dekanams, maloniai sutikusiems pasidalyti savo mintimis apie Lietuvos sveikatos apsaugos siste-mą, mediko darbą ir reikšmingumą kiekvieno mūsų gyvenime.

Geros kloties ir sėkmės visuose Jūsų darbuose!

Vyriausioji redaktorė Kristina Pečiūraitė


TURINYS

LIETUVOS MEDICINA XX–XXI AMŽIŲ SANDŪROJE .........17

BIOGRAFIJOS ..........................................................................25

APYBRAIŽOS .........................................................................147

MOKSLO IR GYDYMO ĮSTAIGŲ

VEIKLA BEI PASIEKIMAI .....................................................510

6

LIETUVOS MEDICINA

Vytenis PoViLas andriukaitis

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras

Turime unikalią galimybę kartu pažvelgti į praėjusių dešimtmečių Lietuvos medicinos pa-siekimus ir pokyčius ne tik politikų, ekspertų, mokslininkų, specialistų ar tiesiog piliečių – sveikatos paslaugų vartotojų – akimis. Tikiu, kad tai padės mums atsakyti į svarbiausią šios dienos klausimą: ką dar turime nu-veikti kartu, kad būtų užtikrinta prigimtinė žmogaus, šeimos, valstybės teisė – turėti kuo geresnę sveikatą? Ši teisė įpareigoja mus visus kartu rūpintis sveika aplinka, plėtoti moks-linę bazę, užtikrinti kokybišką ir prieinamą sveikatos priežiūrą. Neabejoju, kad einame teisingu keliu. Dirbkime kartu ir tapkime mūsų medicinos pažangą kuriančiais žmonėmis!

7

P A Ž A N G A I R A S M E N Y B Ė S

ViLius Jonas GraBauskas

Kauno medicinos universiteto rektorius (1991–2002 m.)

Rektoriais negimstama. Jais netampama ir labai norint. Niekada net negalvojau, jog kada nors gali tekti prisiimti ne tik garbę, bet ir didžiulę rektorystės atsakomybę. Tai, kad tapau pirmuoju Kauno medicinos akademijos, vėliau – universiteto senato išrinktu rektoriumi, lėmė visų pirma mano mokytojų, o kartu ir jaunesnės kartos kolegų bei studentijos tikėji-mas, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, naudodamasis įgyta patirtimi, galėčiau vesti instituciją europinės universitetų pažangos keliu. Būtent mano mokytojų pastangomis dar nuo studijų laikotarpio, kai net keturias kadencijas teko pirmininkauti Studentų mokslinei draugijai, vėliau – dalyvauti įvairiuose institucijos vykdomuose tarptautiniuose projek-tuose, kaupėsi mano mokslinė patirtis, plėtėsi akiratis ir formavosi pasaulėžiūra. Ypač di-delės įtakos turėjo mano ilgametis ir atsakingas darbas Pasaulio sveikatos organizacijoje. Taigi apsisprendimą priimti siūlymą kandidatuoti rektoriaus rinkimuose daugiausia lėmė nuostata, jog negaliu neatiduoti skolos institucijai, jos žmonėms, pagaliau ir šalies sveika-tos sistemai, kurie į mane tiek daug investavo. Ne paslaptis, kad pirmasis nepriklausomy-bės dešimtmetis aukštojo mokslo sistemai, kaip ir daugeliui kitų sričių, buvo sudėtingas ir sunkus. Tačiau pagrįstai galiu didžiuotis, jog grįžimas į europines universitetų tradici-jas buvo sėkmingas – visų pirma todėl, kad institucijoje įgyvendintas sveikatos mokslams ypač svarbus studijų, mokslo bei gydymo meno vienovės principas. Universitete buvo įkurta naujų fakultetų, išvystytos naujos svarbios sveikatos profesijai studijų programos, mokslo institutai tapo integralia universiteto struktūros dalimi, Kauno klinikos grąžintos į universiteto sudėtį, diplomai pripažįstami ne tik Europoje. Sunku visus svarbius darbus išvardyti. Startavęs atkurtos nepriklausomybės pradžioje tarptautinių standartų puoselė-jimu studijose, moksle ir klinikinėje praktikoje, universitetas pelnytai ir šiandien pripažįs-tamas tarptautiškiausiu Lietuvos universitetu.

AntAnAs PRAšKevičius

Kauno medicinos instituto rektorius (1984–1991 m.)

Septynerius metus vadovavau Kauno medicinos institutui. Tai atsakingos ir įpareigojan-čios pareigos. Esu tvirtai įsitikinęs, jog rektoriaus veiklos svarbiausios apybrėžos – tai mokymo įstaigos tvarka, pažanga ir studijos bei dalyvavimas gamyboje, kuri aukštajai me-dicinos mokyklai yra universiteto klinikos. Tuo metu, kai dirbau Kauno medicinos instituto rektoriumi, mano svarbiausi siekiai ir vei-klos kryptys buvo kelios. Viena iš jų – pasiruošimas priimti mokytis užsienio studentus ir dėstyti jiems anglų kalba. Tuo metu – 1990-aisiais – Kaunas buvo uždaras miestas, taigi reikėjo daug pastangų, kad užsibrėžtą tikslą įgyvendintume. Viskas pavyko: 1990 m. buvo priimti pirmieji studentai iš Libano. Tad džiaugiuosi, kad Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto programos atitinka tarptautines programas, visados yra norinčiųjų jame studijuoti, studentams suteikiama galimybė tobulėti, didelis dėmesys skiriamas slaugos kokybei.Manau, yra svarbu, kad universiteto klinikose dėstytų tik aukštos kvalifikacijos medicinos srities specialistai, kurių Lietuvoje tikrai turime nemažai. Džiaugiuosi, jog Lietuvos sveika-tos mokslų universitetas tobulėja, išugdo gabių specialistų, jame kuriami nauji padaliniai. Tad viliuosi, jog niekada nepritrūksime gabių, išsilavinusių, nuolat tobulėjančių medikų.

8

LIETUVOS MEDICINA

Remigijus ŽALiūnAs

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius

Džiugu, kad viena seniausių Lietuvos medikų kalvių – Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitetas – yra viena didžiausių ir konkurencingiausių šalies aukštųjų mokyklų. 2012 metais pirmą kartą po ilgokos pertraukos geriausi Lietuvos absolventai vėl rinkosi ne ekonomikos ar teisės, o medicinos studijas. Tai, jog studijuoti sveikatos mokslus renkasi geriausieji, lemia ir mediko pašaukimas, ir pagarba, ir šios profesijos pripažinimas visame pasaulyje. Medicinos studijos – išskirtinės, nes tai visų pirma – galimybių studijos, kurios užtikrina puikų, įvairiapusį išsilavinimą, darbo vietą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, taip pat karjeros perspektyvas praktiniame darbe ir akademinėje srityje.Puiku, kad mediciną studijuoja gabiausieji. Be to, jauni talentai Lietuvos sveikatos moks-lų universitete tobulėja bendraudami su tikrais savo profesijos šviesuliais, asmenybėmis, kurios jaunuolius nukreipia, motyvuoja, skatina siekti aukštesnių tikslų ne tik profesijos, medicinos, bet ir visuomenės labui. Keičiasi ir sveikatos samprata visuomenėje: ji – jau gerokai brandesnė. Tačiau didžiausias trūkumas Lietuvoje yra sistemingumo stoka. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas vis dar nėra optimalus, o radikalioms permainoms nesiryžtama kartais dėl politinių priežasčių. Manau, daugeliui svarbių pokyčių tiek švietimo, tiek ekonomikos, tiek sveikatos priežiūros srityje tiesiog dar reikia laiko.

DAinius PūRAs

vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas (2000–2002 m.)

Sveikatos sistemoje yra nemažai iš praeities atsineštų tradicijų ir paslapčių, kurias visi ži-nome, bet esame linkę nutylėti. Apie visa tai turėtume kalbėti ramiai, atvirai, be pykčio ir asmeniškumų, pripažindami, kad visi esame tapę ydingos sistemos įkaitais. Galime ir pri-valome su daugeliu nevykusių tradicijų atsisveikinti. Niekas už mus situacijos nepakeis, jei mes, medikai, to nenorėsime. Nėra kito kelio sveikatos sistemai pakeisti, kaip medikų profesinės grupės savireguliacija. Lietuvos medikai turi patys susigrąžinti profesinę savi-garbą. Turime išmokti patys rūpintis savo profesijos reputacija ir netoleruoti kolegų veiks-mų, pažeidžiančių medicinos etiką. Rengiant ir tobulinant gydytojus turime siekti Pasau-lio sveikatos organizacijos „5 žvaigždučių mediko“ standarto: klinicistas, gebantis priimti etiškus ir kartu ekonomiškus sprendimus, profesionaliai bendrauti, turintis šiuolaikinės vadybos įgūdžių, bendruomenės lyderis. Viskas yra mūsų rankose.

9


aLGirdas utkus

vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas

Medicina – tai mokslas, kuris nuolat vystosi, keičiasi, tobulėja. Aukštais pasiekimais gar-sėja įvairių sričių gydytojai, moderniomis technologijomis stebina jiems talkinantys įrengi-niai. Šiandieninės kompiuterinės programos, įvedus simptomus, pačios gali numatyti dia-gnozę ir pasiūlyti standartinį gydymą. Tačiau net ir tobuliausias įrenginys niekada neatstos gyvo mediko ir paciento bendravimo. Tik gydytojas pastebi menkiausius, net ir neišsakytus paciento negalavimo požymius, įvertina jų savitumus. Jis ne tik išgirsta nusiskundimus, bet ir pajaučia paciento vidinę būseną, nerimą ir dvejones, suteikia viltį. Gydytojas visada privalo rasti padrąsinantį ir paguodžiantį žodį net ir sunkiausiai sergančiam ligoniui, turėti drąsos pripažinti savo žinių ar mokslo spragas, kai jaučiasi prieš ligą bejėgis, o kartais ir at-siprašyti už padarytas klaidas, jei tokių pasitaiko. Gydytojo profesija ne tik garbinga, bet ir sunki. Ją pasirenka labai gabūs žmonės, tačiau ne visiems pakanka jėgų ir įkvėpimo kovoti su vis naujais iššūkiais. Gydytojas turi taip mylėti savo darbą, kad jo neatsisakytų netgi tada, jei jis būtų mažiausiai apmokamas.

ZitA AušReLė KučinsKienė

vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanė (2002–2012 m.)

Medicina yra tokios studijos ir toks mokslas, kuris niekada nesibaigia. Turbūt negalima įsivaizduoti gydytojo be knygos. Studijuojant mediciną reikia mokytis daug dalykų, nes medicinos praktika ir mokslas aprėpia daug skirtingų sričių. Medicinai ypač svarbūs mo-kytojai, t. y., kad vyresnio amžiaus gydytojai specialistai dirbtų kartu su jaunais žmonėmis ir perduotų patirtį. Studentams medikams aiškinama, kad jie pasirinko dirbti jautriausioje srityje – saugant visuomenės sveikatą, pagelbėjant ligos kamuojamam žmogui. Čia reika-linga sąžinė, atsakomybė, pareigos suvokimas. Kai kalbama apie priemones sveikatai stiprinti, galioja bendra taisyklė: jei visuomenė tu-rės daugiau žinių, pagrįstų mokslo tyrimais, jos gerovė bus aukštesnio lygio. Tačiau gydy-tojo galimybės suteikti žinių bei įgūdžių priklauso ir nuo kitos pusės – ar pacientas juos priims ir jais pasinaudos. Gydytojo patarimai turi būti pagrįsti mokslo duomenimis, įro-dymais paremta medicina.

10

LIETUVOS MEDICINA

Juozas oLekas

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1990–1992, 2003–2004 m.)

Mediko pašaukimas, žmogaus, kaip asmenybės, svarba medicinoje naujų technologijų amžiuje įgijo dar didesnę svarbą. Juk dabar, kai tarp paciento ir gydytojo stovi kompiu-terių ekranai, dokumentų kalnai, įvairūs aparatai, be žmogiškosios šilumos, dėmesio pra-randamas kontaktas su pacientu, ir tai kartais sukelia labai skaudžių pasekmių. Didžiuojuosi, kad Lietuva turi puikių gydytojų ir slaugytojų, kurie labai aukštai iškėlę savo profesijos vėliavą. Linkiu, kad naujoji medikų karta sektų būtent tokiais pavyzdžiais, kad mūsų žmonės ir toliau gerbtų savo gydytoją, būtų jam dėkingi ir, kur beatsidūrę pasaulyje – kad ištikus bėdai pargrįžtų gydytis į savo kraštą, kuriame santykis tarp gydytojo ir ligo-nio tebėra pagarbus ir šiltas. Džiaugiuosi, kad esame laisva, nepriklausoma demokratinė šalis, kurios atviros sienos lei-džia nekliudomai judėti. Gyvenau ir kitokiais laikais – už „geležinės uždangos“, kai nebū-davo leidžiama išvykti svetur dėl praeities ar politinių įsitikinimų. Manau, kad valstybės atvirumas yra didelis mūsų pasiekimas ir nauda, ir tikiu, kad Lietuvoje visada bus medikų, pasiaukojusių savo darbui. Galime tik džiaugtis, kad ne kartą yra sutapusios mediko ir politiko profesijos, ir tada re-formos sveikatos apsaugos srityje vyko ne taip revoliucingai, palaipsniui, grindžiant jas praktine patirtimi. Esu tikras: pakaks sveiko proto, kad ši sistema išliktų stabili ir užtikrin-tų visiems Lietuvos žmonėms prieinamą, kokybišką medicinos pagalbą, ankstyvą diagnos-tiką, sveikesnę aplinką, mokytų sveikiau gyventi.

Vytautas kriauza

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1992–1993 m.)

Žmogaus sveikata ir gyvybė yra didžiausios vertybės pasaulyje – juk be žmogaus nebūtų nieko. Nuo seniausių laikų gydymo ir slaugos vaidmuo teko žmonėms, kurie ne tik norėjo tai daryti, bet ir galėjo, t. y. turėjo talentą, pašaukimą. Mokslo ir technologijų progresas daug kuo padeda žmonėms, bet neišsprendžia visko ir gali sukelti naujų problemų. Šiuo-laikiniu suvokimu, kiekvienas žmogus turi savo teises ir, žinoma, vieną svarbiausių teisių – teisę į gyvybę ir sveikatą. Taigi, pripažįstant savo teises, atsiranda prievolė pripažinti ir kitų teises. O kitų asmenų teisių pripažinimas yra vertybė. Taigi, mano sveikata yra mano teisė, o kito žmogaus sveikata man jau yra vertybė. Be vertybių žmonės ir visuomenė netu-ri perspektyvos. Bet viskas prasideda nuo kažko... Galima svarstyti, kokia yra pagrindinė vertybė, iš kurios kyla visos kitos vertybės. Tačiau esminė vertybė ir yra kito žmogaus gy-vybė bei sveikata.

11


juRgis BRėDiKis


Lietuvos medicinos mokslo pasiekimų ir praktinis lygis yra aukštas. Tačiau sveikatos ap-saugos sistemoje per dažnai vykdomos įvairios reformos. Dažnai tai pasitaiko ir dėl kom-petencijos stokos bei nesusikalbėjimo. Norėtųsi, kad, aptardami sveikatos apsaugos stra-tegijos klausimus, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, partijos ir visuomeninės organizacijos atrastų bendrų sprendimo būdų. Tiesą sakant, nėra šalies, kuri turėtų idea-lią sveikatos apsaugos sistemą. Nuoširdžiausias mano patarimas bei linkėjimas – stengtis sveikai gyventi, kad kuo rečiau reikėtų kreiptis pagalbos į medikus. Tikiuosi, kad, prirei-kus medikų pagalbos, jų darbai bus minimi tik geru žodžiu.

antanas Vinkus


Visi einame skirtingais keliais, tačiau visų mūsų tikslas – gyventi. Taigi tikslas – saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę – ypač atsakinga misija. Medikų darbas – tarsi malda, įkvepianti tikėjimo kitam ir teikianti pasitikėjimo savimi, o gydytojo pasiaukojamas darbas, vykdant Hipokrato priesaiką, yra šventas. Mūsų medikų visuomenė buvo, yra ir bus šviesiausia tau-tos dalis, kuri brėžia mūsų šalies ateities trajektoriją. Didžiuojamės medikais, pasiekusiais puikių rezultatų kardiologijos, kardiochirurgijos, organų transplantacijos ir kitose srityse, gydančiais itin sunkias ligas ir kasdien gelbstinčiais gyvybes. Žmogaus gyvenimas – tai maža kelio atkarpa erdvėje ir laike. Tik akimirka. Kiekviena mir-tis – didžiulė tragedija. Gydytojas turi išmokyti sergantį žmogų pereiti kelią iš kančios į viltį, į tikėjimą savimi, gyvenimu, galimybe juo džiaugtis. Ir mes, medikai, mokėkime džiaugtis tuo, kad gebame padėti. Tai Dievo dovana.Gyvenime esame reikalingi tiek, kiek reikalingi vieni kitiems, tad dalykimės savo širdies ši-luma dėl mūsų gyvenimo šiame gražiame pasaulyje.

12

LIETUVOS MEDICINA

Juozas GaLdikas


1996 m. tapęs sveikatos apsaugos ministru, turėjau ne tik viziją, bet ir konkretų veiklos planą, ką pirmiausia privalau atlikti. Pats svarbiausias ir neatidėliotinai vykdytinas darbas – parengti sveikatos draudimo reformą: buvusią tarybinę sveikatos sistemą pakeisti vals-tybine privalomąja sveikatos draudimo sistema. Reikia pripažinti, kad siekis buvo kupinas didžiulių iššūkių: pakanka prisiminti sudėtingą 1996–1997 m. situaciją, kai gydytojai po tris mėnesius negaudavo atlyginimų. Nugalėję nemenką pasipriešinimą, po vienerių in-tensyvaus darbo metų išvydome teigiamus rezultatus: pakeitus gydymo įstaigų vidaus val-dymą, įvedus naują finansavimo modelį, valstybinį privalomąjį sveikatos draudimą ir žen-gus daugiau svarbių žingsnių, gydymo įstaigų skolų nebeliko, o medikų atlyginimai buvo padidinti net 40 procentų. Ramia sąžine galiu konstatuoti, kad užsibrėžtą tikslą ir pirmąjį naujos sistemos kūrimo etapą sėkmingai įvykdžiau. Tuo džiaugiuosi, nes matau akivaizdų rezultatą. Tik gaila, kad nesiryžta žengti kito žingsnio – daugiau etapų nebūta. Turiu prisi-pažinti, kad man ir šiandien smagu, jog pavyko įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Smagu, kad buvo pasirinktas tinkamas privalomojo sveikatos draudimo modelis. Tai rodo faktas, kad jį pradėjo naudoti ir kitos posovietinės valstybės.

LAuRynAs minDAugAs stAnKevičius


Kai mediko veikla buvo įvardyta sveikatos paslaugomis, prisipažinsiu, įvertinau skeptiškai ir su nerimu. Manau, tokia formuluotė veda į gydymo sukomercinimą. Tau suteikė paslau-gą – tu sumokėjai, o Hipokratas priverstas trauktis į šešėlį? Tebevertinu skeptiškai ir dar vieną klaidą, kurią laikui bėgant kažkam vis tiek teks taisyti. Valstybinė ligonių kasa turi būti atskirta nuo Sveikatos apsaugos ministerijos: pinigai ir politika neturi būti toje pačioje vietoje. Matau, jog dalis dabarties pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje – pacientams nesupran-tami ir skausmingi. Sunku paaiškinti eiles prie medikų, ypač – šeimos gydytojų kabinetų, sunku pateisinti užsitęsusius principinius sveikatos apsaugos reformos strategų ginčus, kai reikia sprendimų. Manau, pats metas liautis ginčytis ir imtis veikti. Atsigręžti į tuos klausimus, kuriuos už-duoda pats gyvenimas, pirmiausia – įvardyti ir inventorizuoti visą turimą turtą: lėšas, šiuolaikišką įrangą, naujausias technologijas, puikiai parengtus, kvalifikuotus specialistus. O tada dera atvirai atsakyti sau į klausimą, kodėl, tiek turėdami, neįstengiame šio turto efek-tyviai panaudoti. Dažnai lyginame, kokia padėtis išsivysčiusiose Vakarų šalyse, pamiršdami, jog sveikatos apsaugos lygmuo neatsiejamas nuo valstybės išsivystymo ir ekonomikos bū-klės. Turėtume aiškiai įvardyti, kokią turime padėtį ir ką galime padaryti, kad žmonės iš tiesų pajustų, jog kažkas daroma jų labui. Šioje srityje, manau, dar daug nenuveikta.

13


Vinsas Janušonis


Pagrindinė mūsų šalies sveikatos sistemos stiprybė yra gerai funkcionuojanti privalomojo sveikatos draudimo sistema, teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pacientų teisės, sukurtos ir įgy-vendinamos įvairios prevencijos programos, gyventojų gana teigiamai vertinama sveikatos priežiūra. Tačiau negalima nepaminėti ir problemų, tokių kaip nepakankamas, palyginti su kitomis ES valstybėmis, sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų kiekis, kartais skubotos, tinkamai neparengtos, medikams ir Lietuvos žmonėms nesuprantamos sveikatos sistemos reformos ir pan. Lietuvos sveikatos priežiūrą vis dėlto galima vertinti tik teigiamai, nes visomis turi-momis galimybėmis stengiamasi dirbti pacientų labui: ligoninių personalas dirba ištisą parą, nuolat kelia kvalifikaciją, gydymo įstaigos aprūpinamos nauja medicinos įranga, diegiamos naujausios technologijos, žmonėms užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir kokybė. Sveikatos priežiūra yra labai sudėtinga sistema ir nė vienoje šalyje ji nėra tobula. Ateityje bus dar sudėtingiau, nes paslaugos, senėjant populiacijai, tobulėjant medicinos techno-logijoms ir dėl kitų spartaus visuomenės vystymosi pasekmių, brangs. Vis dėlto, manau, Lietuvos sveikatos sistema išlaikys savo tvirtas pozicijas ir ateityje: medikai ištikimai ir pa-tikimai tarnaus Lietuvos žmonėms, o pacientai sveikatos priežiūra bus patenkinti.

raimundas aLekna


Visais laikais medicina siekė tikslų – kovoti su ligomis, pailginti žmogaus gyvenimą, mal-šinti skausmą, pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.Pastarųjų metų mokslo pasiekimai suformavo žmonių tikėjimą, kad šiuolaikinė medici-na gali labai daug, ir stebindama neįtikėtinais pasiekimais kartais net viršija jų lūkesčius. Todėl nenuostabu, kad nuolat senėjanti mūsų visuomenė tikisi ne tik išgydyti anksčiau buvusias nepagydomas ligas, prailginti gyvenimą ir bet kokiomis priemonėmis pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau lėtinių ligų augimas, tiesiogiai susijęs su mirtingumo mažėjimu, nuolat didina sveikatos priežiūros apimtis ir finansinius poreikius, kurie dėl įvairių politi-nių ir ekonominių priežasčių yra nepakankami. Šiandieninė diskusija dėl sveikatos priežiūros valdymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dažnai kyla dėl suvokimo stokos, kad sveikatos apsauga ir priežiūra priklauso ne tik sveikatos sistemą kuruojančioms institucijoms. Sveikatos ugdymo, išsaugojimo ir pre-vencijos srityse didesnę atsakomybę privalėtų prisiimti ir švietimo sistema, nes žmogiš-kųjų vertybių puoselėjimas ne tik tiesiogiai mažina savižudybių, nusikalstamumo, skurdo lygį, bet ir turi svarios įtakos asmens gerovei, jo psichinei ir fizinei sveikatai.Vertinant pasaulines ir Lietuvos tendencijas, mūsų sveikatos apsaugos sistemos ir toliau laukia dideli iššūkiai. Ekonominis nestabilumas, didėjanti socialinė atskirtis tarp turtin-gųjų ir vargšų, nepakankamai efektyviai skirstomi finansai ir investicijos į sveikatos ap-saugą, socialinę ir švietimo sritis gali nuolat kelti socialinę įtampą ir nepasitenkinimą dėl nerealizuotų, nuolat augančių žmonių lūkesčių, net neatsižvelgiant į visuomenės ekono-mines ir socialines galimybes, etikos normas. Todėl šiuolaikinės sveikatos sistemos tin-kamam funkcionavimui reikalingas įvairius politinius, teisinius, ekonominius, socialinius bei etinius interesus tenkinančių sprendimų ir jų įgyvendinimo balansas.

14

LIETUVOS MEDICINA

ŽiLvinAs PADAigA


Dar labai daug ko nežinome apie žmogų – gamtos stebuklą. Esu tikras, kad žmogus gims-ta tobulas – kuo jis jaunesnis, tuo tobulesnis. Jei susižalojame fiziškai ar dvasiškai, mūsų kūnas ir siela sufleruoja išeitį – belieka tik įsiklausyti. Tikėjimas ir šiuolaikinė medicina puikiai dera, nes sveikatai reikia ir vieno, ir kito. Kiekvienoje didesnėje ligoninėje dabar yra vietos tikintiesiems. Žinoma, vieni tiki labiau, kiti mažiau, bet vien tai, kad būsimas gy-dytojas tai pripažįsta, yra gerai: jis siekia ne vien žinių, bet ir Dievo. Kita vertus, nuodėmė nuvertinti protą, žmogui dovanotą įstabų pažinimo įrankį. Esu už pusiausvyrą tarp proto, intuicijos, tikėjimo. Žmogaus dvasia pakelti, ištverti gali nežmoniškai daug. Žmogiškumo trūkumą, manau, lemia baisus gydytojų nuovargis, didžiulis stresas. Žinau, kad 95 proc. mano kolegų darbui atiduoda visas jėgas, tačiau niekas nemokė, kaip jas atgauti. Į mediciną įstoja patys gabiausi, pažangiausi jaunuoliai, žinantys, kad jų laukia 10–14 me-tų alinančių studijų. Ar tam ryžtis įmanoma, jei nebūtų pašaukimo? Kitas dalykas, kaip jį išsaugoti sunkiai dirbant. Būtent pas tuos, kuriems tai padaryti pasiseka, ir plūsta pacien-tai, o išgiję grįžta padėkoti. Tai medikai, kurie ne tik lavina protą, trokšta žinių, bet ir puo-selėja intuiciją, atjautą, nuoširdumą.

konstantinas romuaLdas doBroVoLskis


Dirbant gydytoju šeštą dešimtį, jau galima atsigręžti į praeitį ir pamąstyti, kaip vystėsi Lie-tuvos sveikatos apsauga. Galima pasidžiaugti, kad visi Lietuvos medicinos kūrėjai buvo tikrai iškilūs gydytojai, savo šalies patriotai, humanistai. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos medikai savo sumanumu, darbu ir atkaklumu pa-siekė gerų rezultatų. Tačiau išliko izoliacija nuo laisvo pasaulio ir pažangiausios medici-nos. Medikams teko ieškoti mažiausių plyšių „geležinėje uždangoje“, kad sužinotų apie naujausius pasiekimus sveikatos sistemoje. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, nuo pirmos dienos buvo pradėta rūpintis šalies žmonių sveikata. Per 20 metų medicina vystėsi labai sparčiai, buvo padėti tvirti Lietuvos žmonių sveikatos priežiūros pagrindai. Dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų, jau drąsiai galime pasakyti, kad daugelyje sričių pasiekėme tarptautinių standartų. Mūsų sveikatos sistema labai sparčiai auga. Lietuvoje galime savo pacientus ištirti, gydyti, operuoti taip, kaip geriausiose pasaulio klinikose. Ta-čiau visuose darbuose greitai ir sėkmingai eiti pirmyn galima tik pasiimant geriausia, kas buvo padaryta iki mūsų.

15


RimvyDAs tuRčinsKAs


Medicinos pažanga sparčiai žengia į priekį, tačiau tenka apgailestauti, kad ligonių nema-žėja, taigi mes, medikai, turime daug veiklos. Paskirtas sveikatos apsaugos ministru ir pirmąją darbo dieną vykusioje spaudos konferen-cijoje žurnalistų paklaustas, ką žadu veikti, atsakiau, kad turime galvoti pirmiausia ne tik apie tai, kaip sveikatos sektoriuje panaudojami finansai, bet ištarti garsiai, kad sveikatos apsaugos sistema ir žmogaus sveikata turi tapti prioritetine valstybės sritimi. To pagrindas, be abejo, yra finansavimas ir jo augimas. Kai atsakiau, jog finansavimas turi padidėti mili-jardu litų, atrodė neįtikėtina, tačiau po metų jis išaugo 890 mln. litų. Tokiems pokyčiams įgyvendinti reikėjo pastangų. Bet jos prasmingos, nes skirtos rūpintis žmogumi. Kitas daly-kas, kuriuo galiu džiaugtis, yra tas, kad sudarėme teisines galimybes rezidentams gauti ne tik stipendiją, bet, tapus visateisiais gydymo įstaigų nariais, ir atlyginimą.Manau, jog medicinos pažangos rezultatais galėsime džiaugtis tik tada, kai sveikatos ap-saugos sistema taps prioritetu aukščiausio lygio žmonėms. To ir linkėčiau.

geDiminAs čeRniAusKAs

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2008 m.)

Pasaulis šiandien gyvena ypač sparčios medicinos mokslo pažangos metu. Visuotinai pri-pažįstama, kad žmonijos ateitis ir toliau priklausys nuo nepertraukiamo mokslo ir jo tai-kymo galimybių didėjimo.Kiekviena medicinos pažangai tarnaujanti asmenybė visada buvo, yra ir visais laikas išliks bet kurios sveikatos apsaugos sistemos pamatas – bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, bet ku-rioje pasaulio šalyje. Lietuvos medicinos vardas pasaulyje plačiai žinomas jį nuo senų laikų iki mūsų amžiaus garsinančių asmenybių dėka. Mokslininkai ir praktikai, profesionalai, specialistai, gydy-tojai, slaugytojai – mūsų nacionalinė vertybė. Vertybė, kuria galime didžiuotis, kurią pri-valome išsaugoti.

16

LIETUVOS MEDICINA

raimondas šukys


„Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia perduosiu medicinos meną kitiems.“ Tai žo-džiai iš Hipokrato priesaikos. Iškilmingi ir įpareigojantys žodžiai. Jie buvo, yra ir neabejo-tinai bus garbios Lietuvos medicinos profesūros gyvenimo ir veiklos alfa bei omega. Kartu tai simbolizuoja Lietuvos medicinos mokslo tęstinumą. Tai, kas buvo pradėta prieškariu, perduota pokario medikų kartai. Ši karta toliau žengė pažangos keliu, medicinos meno mokydama jaunesniuosius. Taip tarsi susijungė XX ir XXI amžiai medicinos moksle, kas-kart įveikiančiame naujus iššūkius. Ir nors gyvename technologijų ir naujų mokslo pasie-kimų pripildytais laikais, svarbiausias vis tiek išlieka kuriantis bei ieškantis žmogus. Vi-liuosi, kad šiame leidinyje tokių Žmonių iš didžiosios raidės rasite ne vieną ir tai Jums taps vertingu bei įsimenančiu atradimu.

ALgis čAPLiKAs


Mediko profesija – išskirtinė, jos atstovai lydi žmogų per gyvenimą nuo gimimo iki mir-ties. Šia prasme mediko profesija panaši į kunigo – iš ją pasirinkusiojo reikalauja pašau-kimo ir atsidavimo – nes abi prisiliečia prie žmogaus būties trapumo. Kunigas yra sielos gydytojas, o medikas... Ar kas nors gali pasakyti, kaip dažnai medikui tenka būti ne tik kūno, bet ir sielos gydytoju? Ir tai nėra lengva. Juk niekas neina pas gydytoją be priežas-ties, tol, kol liga neužspeičia į kampą. Juk tik žmogui gimstant jo susidūrimas su medikais yra džiaugsmingas, o visais kitais atvejais vizitas pas gydytoją toli gražu nebūna džiugus.Todėl aš žaviuosi medikais, nes šie žmonės, kiekvieną dieną matydami tiek žmogiškųjų problemų ir dramų, sugeba ne tik atlikti profesinę pareigą ir skirti gydymą, bet ir išklau-syti, paguosti, širdį nuraminti.Apmaudu, kad viešojoje erdvėje tiek patys medikai, tiek jų profesija dažnai ir visiškai ne-pelnytai nuvertinama. O tas nuvertinimas ar nepakankamas gydytojo profesijos vertini-mas kyla iš labai egoistinio žmogaus, paciento požiūrio, kad gydytojas privalo jį išgelbėti ir pastatyti ant kojų vienu mostu, nors jis pats visiškai savimi nesirūpino.


LIETUVOS MEDICINA XX–XXI AMŽIŲ SANDŪROJE

18

LIETUVOS MEDICINA

Medicinos mokslas bei pažanga didžiu-liais žingsniais eina į priekį. Tačiau medi-cinos atsiradimo, vystymosi ir tobulėjimo kelias yra ilgas bei sudėtingas. Medicinos užuomazgos atsirado jau pirmykštėje ben-druomenėje: žmonės manė, kad fetišizmas, totemizmas, raganavimas, magija, talisma-nai, amuletai ar žolelės padės išgydyti ligas. Ilgą laiką šios priemonės ir buvo pagrindi-niai žmogaus negalavimų gydymo instru-mentai. Visiškai naujas Lietuvos medicinos istorijos etapas prasidėjo valstybės kūrimo-si, stiprėjimo laikotarpiu. Empirinėmis ži-niomis ir papročiais besiremianti medicina užleido pozicijas Europos universitetų prak-tikai bei amatams. Medicininės pagalbos teikimas tapo amatu, vis daugiau atsirado medicinos srityje dirbančių amatininkų. Jau I–IV a. galima aptikti amatininkų, teikian-čių medicininę pagalbą.

XV a. pab. Lietuvoje pradėjo kurtis ama-tininkų cechai. Miestuose atsirado barz-daskučių, kirpėjų-chirurgų cechų bran-duolių, kurie turėjo įvairius pavadinimus: balveriai-chirurgai, barzdaskučiai-chirur-gai, cirulninkai-chirurgai, kirpėjai-chirur-gai. 1509 m. oficialiai įsikūrė Vilniaus kir-pėjai-chirurgai, sudarę kirpėjų-chirurgų broliją. Brolijos įstatuose buvo numatyta ce-cho santvarka, narių teisės ir pareigos: kir-pėjams-chirurgams reikėjo mokėti išgaląsti skustuvą, žirkles ir flebotomą (instrumentą kraujui nuleisti), paruošti įvairius tepalus ir miltelius sulaužytiems kaulams gydyti. Lie-tuvos kirpėjai-chirurgai buvo beveik to pa-ties lygio kaip ir to laikotarpio Vakarų Euro-pos medicinos mokslų atstovai.

XV–XVIII a. kirpėjai-chirurgai nau-dojo visus tuo metu žinomus chirurgi-nius gydymo metodus, įskaitant kata-raktos, akmenų ir trūkių pašalinimą. Į kirpėjų-chirurgų sritį įėjo ir odos-veneros ligų bei dantų gydymas. Juos dažnai kvies-davo būti teismo medicinos ekspertais, jų parodymas turėjo sprendžiamąją reikšmę nu-statant pažeidimo sunkumą ir kaltės laipsnį. Kirpėjams-chirurgams priklausė medicinos sritis, vadinama „išorine medicina“, o „vidaus medicina“ priklausė gydytojams su universi-tetiniu išsilavinimu. Vartojant šių laikų ter-minologiją, kirpėjai-chirurgai buvo chirur-gais, traumatologais, dermatovenerologais, dantų gydytojais, karo gydytojais, teismo me-dicinos ekspertais. Jie buvo labai gerbiami. Valstybės ir teismo aktuose dažnai vadinami ponais, o Kauno magistrato knygose prieš jų pavardes dedamas epitetas „gerbiamas“. Jie teikdavo chirurginę pagalbą bajorų ir kuni-gaikščių dvaruose, gaudavo iš kunigaikščių dvarų dovanų, buvo atleidžiami nuo mokes-čių ir prievolių. Gydytojams su universiteti-niu išsilavinimu priklausė „vidaus medicina“,

ir jie medicininę pagalbą teikė beveik išimti-nai didikams ir turtingesniems miestiečiams.

Nuo XVI a. pr. iki XIX a. pr. Lietuvoje chirurgijai atstovavo tik kirpėjai-chirurgai. XVIII a. pab. cecho reikšmė ir autoritetas bu-vo tokie dideli, kad cecho nariais buvo tapę daugelis universiteto profesorių bei medici-nos daktarų. Tai buvo cecho gyvavimo viršū-nė. Besivystant medicinos mokslui Lietuvoje, kirpėjų-chirurgų cecho reikšmė pradėjo ma-žėti. Kirpėjams-chirurgams buvo sunku sek-ti medicinos mokslo pažangą, ir visuomenės akyse jie tapo paprastais kirpėjais. Be to, jų darbą pradėjo varžyti atitinkamos įstaigos. Jiems buvo leidžiama praktikuoti chirurgi-ją tik tokiose teritorinėse vietose, iš kurių tikri chirurgai buvo sunkiai pasiekiami. An-tras smūgis Lietuvos kirpėjų-chirurgų cechui – okupacija. 1795 m. Lietuva okupuojama Rusijos, kurioje kirpėjų-chirurgų ir jų cecho nebuvo. Todėl su Rusijos okupacija kirpėjų-chirurgų cechas nebeteko juridinio pagrin-do. Norėdami dirbti toliau, kirpėjai-chirur-gai pateikė prašymą legalizuoti jų darbą, ir jiems buvo duotas leidimas dirbti daktarų padėjėjais-felčeriais. 1833 m. buvo išleistas potvarkis, reikalaujantis, kad kirpėjai-chirur-gai laikytų felčerių mokyklos nustatytus egza-minus, o išlaikę galėjo verstis felčerių prakti-ka. Tai buvo felčerių darbo pradžia Lietuvoje. Taip baigėsi kirpėjų-chirurgų cecho gyvavi-mas, nors oficialiai jis ir nebuvo uždarytas. Jo nariai dar ilgus metus dirbo kaip kirpėjai-chi-rurgai, ir praktikoje jų darbas nesiskyrė nuo felčerių. Geriausios sąlygos jiems buvo ma-žuose miesteliuose. Kirpėjų-chirurgų cecho liekanų Lietuvoje išliko iki XX a.

XVI a. prie bažnyčių buvo pradėtos steig-ti ligoninės. Iš pradžių jos buvo karitatyvi-nio pobūdžio – prieglobstis paliegėliams, seneliams, ligoniams. Tokios įstaigos buvo vadinamos hospitoliais, nuo lotyniško žodžio hospitium („svetingumas“). Vėliau jos buvo pradėtos vadinti špitolėmis. Tokias ligoni-nes-špitoles dažniausiai įkurdavo dvasinin-kai prie parapijų. Ligoninių skaičius palaips-niui didėjo, jos tobulėjo, plėtėsi. Ilgainiui kai kurios iš jų sunyko, užsidarė, kitos išsivystė į ligonines, pvz., Šv. Roko, Savičiaus ir žydų ligoninės Vilniuje ir Šv. Gertrūdos ligoninė Kaune. Apie 1518 m. Vilniuje buvo įkurta pir-moji ligoninė, kurioje buvo 10 lovų. Panašiu laikotarpiu įkurta ligoninė Kaune, kurioje bu-vo 12 lovų. 1536 m. buvo įkurta antra ligoninė Vilniuje, kurioje buvo 70 lovų. 1635 m. Vil-niuje vienuoliai bonifratrai įkūrė psichiatrinę ligoninę, kuri buvo pirmoji tokio tipo ligoni-nė Lietuvos teritorijoje. Reformacijos metu atskiros ligoninės buvo steigiamos reforma-tams. XVIII a. pradėjo atsirasti žydų ligoni-nių. Ligoninės buvo išlaikomos katalikų, pro-testantų, pravoslavų ir žydų organizacijų. Po

trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 m. didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos. Buvo atgaivinta Lietuvos ligoninių komisija, kurios pastangomis Vilniuje Mari-jos Magdalenos, Špaso, Šv. Petro, Šv. Trejy-bės, Šv. Juozapo ir Nikodemo, Kristaus Kūno ir Šv. Pilypo ir Jokūbo ligoninės-špitolės bu-vo sujungtos į vieną ligoninę, kuri buvo įkur-ta Lukiškėse, pavadinta Šv. Pilypo ir Jokūbo vardu ir veikė iki 1940 m.

1805 m. Jozefo Franko iniciatyva buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Susirin-kę penkiolika žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų parengė ir pasirašė draugijos statutą. Draugijos tikslas buvo rinkti duo-menis apie ligų gydymo būdus, dalytis patir-timi, pranešti apie įdomius ir retus atvejus, pasitaikančius kasdieninėje gydytojo prakti-koje. Tai buvo pirmoji visuomeninė medikų sąjunga visoje Rusijos imperijoje ir reikš-mingiausias medicininės minties židinys Lietuvoje iki XX a. pr.

1919 m. Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Jos veiklo-je aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų. Draugija įkūrė ligoninių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, pirmąją Lietuvo-je tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Pa-nemunėje, greitosios medicinos pagalbos kraujo perpylimo įstaigų, medicinos sese-rų mokyklų ir kursų, nemažai prisidėjo prie Birštono ir kitų Lietuvos kurortų plėtojimo. Dėl kelių kartų solidaus įdirbio susiforma-vo Lietuvą garsinančios chirurgijos, kardio-chirurgijos, širdies stimuliavimo, reumato-logijos, kardiologijos ir širdies kraujagyslių patologijos, mikrobiologijos, imunologijos, alergologijos, gastroenterologijos ir kitos mokslinės mokyklos.

XIII–XIV a. Lietuvoje pradėjo plisti Va-karų Europos kultūra ir medicina. XIV–XV a. Lietuvoje pasirodė pirmieji išsilavinę europi-nės medicinos atstovai. Palaipsniui atsirado nuolat didikų dvaruose gyvenančių gydytojų. XVI a. pab. Vilniaus katedros kapitula taip pat turėjo savo nuolatinių, Vakarų Europos šalyse medicinos mokslus baigusių gydytojų. Tarp jų buvo daktaras Martynas iš Dušnikų, įkūręs pirmąją ligoninę ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. XVI a. jau buvo išsilavinusių gydy-tojų, kurie buvo kilę iš Lietuvos teritorijos. Pirmieji iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės kilę gydytojai buvo Francišek Skorina, To-mas iš Kauno, V. Grabauskas, Jurgis Petkū-nas. Į Lietuvą atvykę ir iš Lietuvos teritorijos kilę gydytojai sudarė mokslinės medicinos branduolį. Iš Italijos kilęs Stepono Batoro gy-dytojas Simonas Šimonius tituluojamas Lie-tuvos medicininės spaudos pionieriumi. Jis parašė ir 1584 m. išleido pirmąjį medicinos veikalą Lietuvoje – „Commentariola Medi-

19


ca et Physica ad Aliquot Scripta“. Nors išsi-lavinusių medicinos daktarų buvo nedaug ir jie gyveno didikų dvaruose bei didesniuo-se centruose, vis dėlto jie turėjo didelę įtaką mokslinės medicinos raidai Lietuvoje. Jie ne-galėjo pakelti tautos sveikatingumo lygio, ta-čiau jų darbas ir veikla praturtino empirinę mediciną mokslinėmis, teorinėmis žiniomis. Didikams jie įskiepijo mokslinės medicinos reikalingumo mintį, palaipsniui brandino aukštųjų mokyklų, kartu ir medicinos moky-klos steigimo būtinybę.

1641 m. jėzuitai iš karaliaus Vladislovo V gavo leidimą Vilniaus universitete įkurti Teisės ir Medicinos fakultetus. Tačiau buvo įkurtas tik Teisės fakultetas, o leidimu steig-ti Medicinos fakultetą daugiau negu šimtme-tį nepasinaudota. 1775 m. universitete buvo įkurta pirmoji medicinos mokykla, kurios įkūrėjas – Nikola Renjė. Medicinos mokyklai prie universiteto lėtai vystantis ir jaučiant di-delę gydytojų stoką, kilo mintis įsteigti antrąją medicinos mokyklą, nepriklausomą nuo Vil-niaus universiteto. Šios minties iniciatorius ir vykdytojas buvo Lietuvos iždininko padėjėjas Antanas Tyzenhauzas. 1775 m. Gardine bu-vo įkurta Gardino karališkoji medicinos mo-kykla, veikusi iki 1781 m. Tais pačiais metais Gardino karališkosios medicinos mokyklos pagrindu Vilniaus universitete rektoriaus Martyno Počobuto iniciatyva oficialiai atida-rytas Medicinos fakultetas, kurio pirmuoju dekanu paskirtas Steponas Laurynas Bizijas. Skaityti paskaitas buvo kviečiami specialis-tai iš Vakarų Europos. Ryškius pėdsakus fa-kulteto istorijoje paliko M. Renjė, J. Briotė, Ž. E. Žiliberas, S. L. Bizijas, L. H. Bojanus, J. A. Lobenveinas, J. P. ir J. Frankai bei kiti. Jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, klojo socialinės medi-cinos, krašto sanitarinės statistikos, higie nos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką ir metodiką. 1832 m. uždarius Vilniaus uni-versitetą, Medicinos fakultetas dėl gydytojų

stokos pertvarkytas į Vilniaus imperatorišką-ją medicinos-chirurgijos akademiją, veikusią 10 metų. Joje veikė Medicinos, Farmacijos, Veterinarijos fakultetai. Šiuose fakultetuose buvo taikomi pažangiausi to laikotarpio gy-dymo, diagnostikos ir operacinės technikos metodai. Prie šių fakultetų veiklos prisidėjo Johanas Peteris Frankas ir Andrius Sniadec-kis. 1842 m. akademija buvo uždaryta.

Tiktai Lietuvai paskelbus nepriklauso-mybę 1918 m. vasario 16 d., buvo pradėti pirmieji Vilniaus universiteto atkuriamieji žingsniai. Nors Valstybės taryba universi-teto statutą patvirtino, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė bolševikų invazija ir lenkų įvyk-dyta Vilniaus krašto okupacija. Tarpukariu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro uni-versitetas. Šio universiteto tuometiniu atiti-kmeniu Lietuvoje reikėtų laikyti Vytauto Di-džiojo universiteto Medicinos fakultetą.

1919 m. Lietuvai netekus Vilniaus, Kau-ne nuspręsta įsteigti aukštąją mokyklą, ku-rioje būtų ruošiami medicinos specialistai. 1920 m. buvo atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Tei-sės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medici-nos ir Technikos. 1922 m., reorganizavus Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos uni-versitetas, kuriame veikė 7 fakultetai: Teo-logijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Hu manitarinių mokslų, Teisių, Matemati-kos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Pir-muoju Medicinos fakulteto dekanu buvo pa-skirtas dr. Petras Avižonis. Vėliau fakultetui vadovavo prof. Juozas Bagdonas, 1924–1940 m. – prof. Juozas Lašas. Medicinos fakultete veikė Medicinos, Odontologijos, Farmacijos ir Veterinarijos skyriai. Dauguma profeso-rių buvo baigę Rusijos ir Vokietijos univer-sitetus. 1930 m. minint kunigaikščio Vytau-to Didžiojo mirties 500 m. sukaktį, Lietuvos universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1937 m. Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytau-

to Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. pri-ėmusios pirmuosius ligonius. Tuo laikotarpiu klinikos turėjo 663 lovas ir buvo viena mo-derniausių gydymo įstaigų Europoje. 1950 m. Kauno valstybinis universitetas reorganizuo-tas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Kauno medicinos instituto direk-toriumi paskirtas prof. Juozas Kupčinskas. Ši data laikoma savarankiškos aukštosios me-dicinos mokyklos įkūrimo Kaune data. Me-dicinos institute buvo įkurti 2 fakultetai: Gy-domasis ir Farmacijos-stomatologijos. 1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija. 1990 m. į jos struktū-rą grąžintos Akademinės klinikos. 2010 m. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

1939 m. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuviškąjį Vilniaus universitetą. 1940 m. Vilniaus universiteto senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti ko-misiją Medicinos fakultetui atgaivinti. 1942 m. Medicinos fakulteto dekanu buvo paskir-tas doc. P. Kazlauskas. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Medicinos fa-kultetas tolydžiai virto tipiška sovietine mo-kykla su privalomomis politinėmis ir ideo-loginėmis disciplinomis bei tvarka. Antrojo pasaulinio karo metais daug garsių gydyto-jų pasitraukė į Vakarus, kiti buvo ištremti į Sibirą. Dar vokiečių okupacijos metais į Vil-nių atvykę Kauno medikai tapo profesoriais (S. Pavilionis, K. Katilius, A. Sučila, V. Gir-dzijauskas, J. Šopauskas ir kiti). Į chirurgi-jos aukštumas iškilo profesoriai P. Norkū-nas, A. Pronckus, doc. K. Katilius, chirurgas B. Efrosas. Kaune chirurgijos lyderiais tapo A. Stropus, J. Jocius, T. Šiurkus.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklauso-mybę, imta vaduotis iš primestų mokymo ir mokslo formų. Iš esmės keičiant fakultetą vadovautasi prieškario nepriklausomos Lie-tuvos tradicija ir šiuolaikine Vakarų Euro-

Pradedamos statyti Kauno klinikos Kauno klinikų statybos komisija

26

LIETUVOS MEDICINA

Abėcėlinis biografijų ir apybraižų sąrašas

Abaravičius Jonas Algis ...................................................................30

Abraitis Romualdas Jonas ...............................................................30

Adamonis Kęstutis ................................................................... 30, 148

Adomaitienė Virginija ......................................................................31

Adukauskienė Dalia ..........................................................................31

Aidietis Audrius ................................................................................31

Alekna Vidmantas ....................................................................31, 150

Ambrozaitis Arvydas ................................................................32, 152

Ambrozaitis Kazys ....................................................................32, 154

Andziulis Artūras ............................................................................. 33

Antuševas Aleksandras .............................................................33, 156

Asejevas Valerijanas ........................................................................ 33

Babarskienė Marija Rūta ......................................................... 33, 158

Bagdonas Edmundas Pranas ........................................................... 34

Bagdonienė Vitalija ................................................................. 34, 160

Bakšienė Nijolė Dalia .............................................................. 34, 162

Balčiūnienė Irena..................................................................... 34, 164

Balevičienė Geromanta.............................................................35, 166

Baliutavičienė-Simonanytė Dalia Kotryna .............................. 35, 168

Balnytė Ingrida ................................................................................ 35

Baltrušaitis Pranas........................................................................... 35

Baranauskaitė Asta ..........................................................................36

Barauskas Giedrius ..........................................................................36

Barauskas Vidmantas ......................................................................36

Barauskienė Liudmila .....................................................................36

Barkauskas Egidijus Vytautas ................................................. 36, 170

Bartusevičienė Aldona ..............................................................37, 172

Basevičius Algidas ....................................................................37, 174

Basys Vytautas ..........................................................................38, 176

Baubinienė-Demidavičiūtė Alla .............................................. 38, 178

Beiša Virgilijus ......................................................................... 39, 180

Benetis Rimantas ..................................................................... 39, 182

Bernatonienė Jurga .................................................................40, 184

Bertulis-Čerkelis Algis Povilas ........................................................40

Bloznelienė Kamilė Laimutė ............................................................41

Bloznelytė-Plėšnienė Laima .............................................................41

Blužaitė Ina ...............................................................................41, 186

Boguševičius Algirdas .............................................................. 42, 188

Borutaitė Vilmantė ..........................................................................42

Brasiūnas Vytautas ..........................................................................42

Brėdikis Jurgis ......................................................................... 42, 190

Briedis Vitalis...................................................................................43

Brimas Gintautas .............................................................................43

Brožaitienė Julija .............................................................................43

Budnikas Vytautas ...........................................................................44

Budrys Valmantas.................................................................... 44, 192

Bumblytė Inga Arūnė ...............................................................45, 194

Bunevičius Robertas ................................................................ 45, 196

Burba Benjaminas ...........................................................................46

Butrimienė Irena ...................................................................... 46,198

Characiejus Dainius .........................................................................46

Cibas Petras .............................................................................46, 200

Cicėnas Saulius ................................................................................ 47

Cimbalistienė Loreta ....................................................................... 47

Černiauskienė Liucija Rita .............................................................. 47

Čigriejienė Vida Marija ....................................................................48

Dadonienė Jolanta ...........................................................................48

Dainys Balys.............................................................................48, 202

Daktaravičienė Emilija ............................................................49, 204

Dambrauskas Žilvinas .....................................................................49

Danila Edvardas ..............................................................................49

Danilevičius Juozas Steponas .................................................49, 206

Danilevičiūtė Vita ............................................................................50

Danys Jurgis ....................................................................................50

Daukša Kazys ...................................................................................50

Dembinskas Algirdas .......................................................................50

Didžiapetrienė Janina .....................................................................50

Dievaitienė Jūratė.................................................................... 51, 208

Domarkienė Stanislava .............................................................51, 210

Dranenkienė Alicija Danguolė ........................................................ 52

Drazdienė Nijolė .......................................................................52, 212

Drąsutienė Gražina Stanislava .................................................52, 214

27


Dubakienė Rūta ............................................................................... 53

Dubikaitis Vladimiras ...................................................................... 53

Dumčius Arimantas ..................................................................53, 216

Dūdėnas Henrikas ................................................................... 54, 218

Eidukaitė Audronė ...................................................................54, 220

Endzinas Žilvinas............................................................................. 54

Endzinienė Milda............................................................................. 55

Ereminienė Eglė ...................................................................... 55, 222

Gaidamonienė Dalija Salomėja ............................................... 55, 224

Gaigalaitė Virginija .................................................................. 55, 226

Gailiūnienė Alina .....................................................................56, 228

Galdikas Juozas ....................................................................... 57, 230

Garalienė Vida ......................................................................... 57, 232

Garmus Antanas ...................................................................... 57, 234

Gendrolis Antanas Juozas .......................................................58, 236

Gendvilienė Vida .............................................................................58

Giedrimienė Dalia....................................................................58, 238

Goštautas Antanas ...................................................................59, 240

Grabauskas Vilius ....................................................................59, 242

Grabauskienė Virginija ....................................................................60

Gradauskas Jonas ....................................................................60, 244

Gražulevičienė Regina ......................................................................61

Grebelis Arimantas ...........................................................................61

Griciūtė Liudvika Laima .......................................................... 61, 246

Grinienė Elvyra ........................................................................62, 248

Griškevičius Laimonas ....................................................................62

Grybauskas Gediminas ............................................................62, 250

Grybauskas Pranas ..................................................................63, 252

Gudas Rimtautas .....................................................................64, 254

Gulbinas Antanas ....................................................................64, 256

Irnius Algimantas ............................................................................ 65

Ivanauskas Liudas ........................................................................... 65

Ivanovienė Laima ............................................................................ 65

Ivaškevičienė Loreta ........................................................................ 65

Ivaškevičius Juozas .................................................................66, 258

Jackevičius Algirdas Kazimieras .............................................66, 260

Janilionis Ričardas .......................................................................... 67

Jankauskas Rimantas ...................................................................... 67

Jankauskienė Augustina.................................................................. 67

Jankauskienė Jūratė ................................................................68, 262

Jankauskienė Konstancija .......................................................68, 264

Jankevičius Feliksas ................................................................68, 266

Janulevičienė Ingrida ..............................................................69, 268

Janulis Valdimaras ..........................................................................69

Janušonis Vinsas .....................................................................70, 270

Jašinskas Vytautas ........................................................................... 70

Jatužis Dalius ............................................................................71, 272

Jievaltas Mindaugas .................................................................71, 274

Jocevičienė Aldona ...................................................................71, 276

Jonaitis Laimas Virginijus ....................................................... 72, 278

Juocevičius Alvydas ......................................................................... 72

Juodžbalys Gintaras ................................................................72, 280

Juozaitytė Elona ......................................................................73, 282

Juozulynas Jurgis Algirdas .............................................................. 73

Jurevičius Jonas .............................................................................. 74

Jurgutis Arnoldas ....................................................................74, 284

Jurkevičius Renaldas ...............................................................74, 286

Kačergienė Nella ......................................................................75, 288

Kairys Jonas .............................................................................76, 290

Kalesinskas Romas Jonas ........................................................ 76, 292

Kalėdienė Ramunė .................................................................. 77, 294

Kalibatas Julius ................................................................................77

Kalibatienė Danutė .................................................................. 77, 296

Kaltenis Petras .........................................................................78, 298

Kaminskas Arvydas ......................................................................... 78

Kaubrys Gintaras Ferdinandas ....................................................... 78

Kavoliūnienė Aušra ......................................................................... 78

Kazanavičius Gintautas ................................................................... 79

Kėvalas Rimantas ............................................................................ 79

Kiauleikienė Melonija ..............................................................79, 300

Kibarskis Aleksandras ..................................................................... 79

Kinduris Šarūnas .............................................................................80

Kirkutis Algimantas .........................................................................80

Kiudelienė Živilė ..............................................................................80

Kiudelis Gediminas ................................................................ 80, 302

Kiudelis Mindaugas ................................................................ 80, 304

Klumbienė Jūratė ............................................................................ 81

Kočiūnas Rimantas Antanas ................................................... 81, 306

Kondrotas Anatolijus Juozas ...................................................81, 308

Kriščiūnas Aleksandras ........................................................... 82, 310

Kubilius Ričardas..................................................................... 82, 312

Kučinskas Vaidutis .................................................................. 82, 314

Kučinskienė Zita Aušrelė ......................................................... 83, 316

Kupčinskas Limas .................................................................... 84, 318

Kurtinytė Genovaitė ................................................................84, 320

Kušleikaitė Marijona ...............................................................84, 322

Kuzminskis Vytautas ...............................................................85, 324

Labanauskas Liutauras ....................................................................85

Laiškonis Alvydas ....................................................................85, 326

Lapinskas Vincas .............................................................................86

Lašas Liudvikas .......................................................................86, 328

Lašienė-Mockutė Danutė Teresė .............................................86, 330

Laucevičius Aleksandras ......................................................... 87, 332

Laurinavičius Arvydas .............................................................87, 334

28

LIETUVOS MEDICINA

Lažauskas Robertas .................................................................88, 336

Lekas Raimundas ....................................................................88, 338

Lesauskaitė Vaiva ............................................................................88

Lesauskaitė Vita ...............................................................................89

Lesinskas Eugenijus ................................................................89, 340

Liesienė Vanda.........................................................................89, 342

Lukoševičius Leonardas ..........................................................90, 344

Lukoševičius Saulius ...............................................................90, 346

Lukoševičiūtė Aldona ......................................................................90

Lunevičius Raimundas ............................................................ 91, 348

Macijauskienė Jūratė.......................................................................92

Mačiulaitis Romaldas ..............................................................92, 350

Mačiulskienė Vita ....................................................................92, 352

Mačiūnas Leonas Laimutis ...................................................... 93, 354

Majienė Daiva ..................................................................................93

Malakauskas Kęstutis ......................................................................93

Maleckas Almantas ..........................................................................93

Maleckienė Laima ............................................................................93

Marcinkevičius Algimantas Jonas ...........................................94, 356

Marcinkevičius Rimtautas .......................................................94, 358

Marinskis Germanas .......................................................................94

Markienė Zofija Ona ................................................................95, 360

Martinkėnas Jonas Laimutis ...................................................95, 362

Matulevičius Valentinas ..........................................................95, 364

Matulis Alfonsas ..............................................................................96

Mikalauskaitė Domicelė ..................................................................96

Milašauskienė Žemyna ....................................................................96

Miliauskas Povilas ...................................................................96, 366

Miliauskas Skaidrius .......................................................................96

Milonas Daimantas .......................................................................... 97

Misevičienė Irena ............................................................................ 97

Misiūnienė Nijolė ....................................................................97, 368

Mišeikytė-Kaubrienė Edita.............................................................. 97

Mituzas Henrikas............................................................................. 97

Moncevičiūtė-Eringienė Elena ................................................98, 370

Muckus Kazimieras .................................................................98, 372

Nadišauskienė Rūta Jolanta .................................................... 99, 374

Naudžiūnas Albinas ................................................................. 99, 376

Navickas Ramūnas ..................................................................99, 378

Norkus Antanas .....................................................................100, 380

Norkūnas Petras ....................................................................100, 382

Obelenis Vytautas ...................................................................101, 384

Obelienienė Diana ..........................................................................101

Obelienius Vidmantas ............................................................101, 386

Ostapenko Valerijus ...................................................................... 102

Padaiga Žilvinas ............................................................................. 102

Paliuščinskaja Nina ...............................................................102, 388

Palubinskienė Jolita ...................................................................... 102

Pangonytė Dalia ............................................................................. 103

Parnarauskienė Regina..........................................................103, 390

Pauliukas Povilas ........................................................................... 103

Pauliukevičius Alvydas .................................................................. 103

Paunksnis Alvydas ......................................................................... 104

Pauža Dainius Haroldas ................................................................ 104

Paužienė Neringa ........................................................................... 104

Pavalkis Dainius .................................................................... 105, 392

Pavilonis Alvydas ........................................................................... 105

Pečiulienė Vytautė ................................................................. 105, 394

Petkevičienė Janina ....................................................................... 106

Petrauskas Aleksas ................................................................ 106, 396

Petrauskienė Jadvyga ............................................................106, 398

Petrulionienė Žaneta ......................................................................107

Pilvinis Vidas ..................................................................................107

Pivrikas Viktoras .............................................................................107

Pliuškys Jurgis Algirdas .................................................................107

Porvaneckas Narūnas .................................................................... 108

Praškevičius Antanas .............................................................108, 400

Pundzius Juozas ............................................................................ 108

Purtokas Alfredas ..................................................................108, 402

Putelis Rimantas Kazys ................................................................. 109

Pūras Dainius................................................................................. 109

Pūrienė Alina .........................................................................109, 404

Ramanauskienė Kristina ................................................................110

Rastenytė Daiva ..............................................................................110

Raugalė Algimantas ............................................................... 110, 406

Razbadauskas Artūras ....................................................................110

Reingardienė-Strimaitytė Dagmara .......................................111, 408

Rimdeika Rytis ........................................................................111, 410

Rodovičius Hiliaras ................................................................ 112, 412

Rotomskis Ričardas ........................................................................112

Rubikas Romaldas .................................................................. 113, 414

Ručinskas Kęstutis..........................................................................113

Rugienius Juozas .................................................................... 113, 416

Sabalys Gintautas Pranas ....................................................... 113, 418

Sadauskas Vacys .............................................................................114

Sakalauskas Juozas.........................................................................114

Sakalauskas Raimundas .................................................................114

Sakalauskienė Jurgina .................................................................... 115

Sakalnikas Rapolas Gediminas ..............................................115, 420

Saladžinskas Žilvinas ..............................................................115, 422

Samalavičius Narimantas Evaldas .................................................116

Saplinskas Juozas ...........................................................................116

Satkevičius Zigmundas Vytautas ............................................116, 424

Sauliūnė Skirmantė ........................................................................ 117

29


Savickas Arūnas ......................................................................117, 426

Savickienė Nijolė ....................................................................117, 428

Sąlyga Jonas ...........................................................................118, 430

Siaurusaitis Benjaminas .........................................................118, 432

Sinkus Algimantas ..................................................................119, 434

Sirvydis Vytautas Jonas ..........................................................119, 436

Skeberdis Vytenis Arvydas .............................................................119

Sladkevičius Povilas ............................................................... 120, 438

Smailys Alfredas ............................................................................ 120

Stakišaitis Donatas .........................................................................121

Stalioraitytė Elena ..........................................................................121

Stankevičius Edgaras ......................................................................122

Stirbys Petras ..................................................................................122

Stratilatovas Eugenijus .......................................................... 122, 440

Stropus Rimvydas Stasys....................................................... 123, 442

Strupas Kęstutis ..................................................................... 123, 444

Stukas Rimantas ............................................................................ 124

Stukonis Mečys ...................................................................... 124, 446

Sučila Antanas ....................................................................... 124, 448

Sužiedėlis Kęstutis ..........................................................................125

Šapoka Virginijus ............................................................................125

Šerpytis Pranas ...............................................................................125

Šeškevičius Arvydas ............................................................... 126, 450

Šidlauskas Antanas ................................................................ 126, 452

Šipylaitė Jūratė ...................................................................... 126, 454

Širvinskas Edmundas .............................................................127, 456

Šitkauskienė Brigita ........................................................................127

Šiupšinskienė Nora ................................................................ 128, 458

Šlapikas Rimvydas ................................................................. 129, 460

Šumskas Linas ............................................................................... 129

Šurkienė Genė ................................................................................ 129

Šurna Algimantas .................................................................. 129, 462

Švedienė Ligija ....................................................................... 129, 464

Tamašauskas Arimantas ............................................................... 130

Tamelis Algimantas ............................................................... 130, 466

Tamošiūnas Abdonas .............................................................131, 468

Tamošiūnas Algirdas Edvardas ......................................................131

Tamošiūnas Vytas Antanas ............................................................131

Tamulevičiūtė Dalia ........................................................................132

Tarasevičius Eduardas ....................................................................132

Toleikis Adolfas ..............................................................................133

Triponis Vytautas Jonas ........................................................ 133, 470

Tutkuvienė Janina ..........................................................................133

Ulozas Virgilijus ..............................................................................133

Ulozienė Ingrida .............................................................................133

Urbanavičius Vaidotas ............................................................134, 472

Usonis Vytautas ......................................................................134, 474

Utkus Algirdas ................................................................................134

Uždavinys Giedrius .................................................................135, 476

Vaicekavičius Edvardas ..........................................................135, 478

Vaičekonis Vladislovas ..........................................................136, 480

Vaičienė-Magistris Nerija ...................................................... 136, 482

Vainauskas Paulius .........................................................................136

Vainoras Alfonsas .................................................................. 137, 484

Vaitkienė Daiva ...................................................................... 137, 486

Vaitkus Antanas ..............................................................................137

Vaitkus Eduardas............................................................................137

Valančiūtė Angelija ........................................................................ 138

Valantinas Jonas ............................................................................ 138

Valevičienė Nomeda Rima ............................................................ 138

Valiukevičienė Skaidra ..........................................................138, 488

Valiulis Arūnas ...............................................................................139

Valius Leonas ......................................................................... 139, 490

Valuckas Konstantinas Povilas .............................................. 139, 492

Varoneckas Giedrius .............................................................. 140, 494

Vasiliauskas Donatas Antanas .............................................. 140, 496

Vaškelytė Jolanta Justina .......................................................141, 498

Venalis Algirdas ..............................................................................141

Vencevičius Vladislavas ..................................................................141

Verkauskienė Rasa .........................................................................141

Veteikis Romualdas ........................................................................141

Vikšraitis Česlovas ................................................................. 142, 500

Visockas Petras ...............................................................................143

Vitkus Aleksandras .........................................................................143

Vitkus Kęstutis ....................................................................... 143, 502

Vosylius Saulius ............................................................................. 144

Zabiela Petras ................................................................................ 144

Zaborskis Apolinaras ..................................................................... 144

Zykas Vytautas ....................................................................... 144, 504

Žagminas Kęstutis ..........................................................................145

Žaliūnas Remigijus ................................................................ 145, 506

Žemaitytė Marija Danguolė ................................................... 145, 508

Žiliukas Geriuldas .......................................................................... 146

Žindžius Algimantas Stanislovas................................................... 146

Žvironaitė Vida .............................................................................. 146

30

LIETUVOS MEDICINA

ABARAVIČIUS JONAS ALGIS*

Biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs ha-bilitacijos procedūrą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros profesorius.Gimęs 1959 07 16 Vilniuje.išsilavinimas: 1977–1983 m. studijavo Vil-niaus universiteto Medicinos fakultete, 1988–1991 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto aspirantūroje.Karjera: 1983–1987 m. – Vilniaus universite-to Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemi-jos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1992 m. – Vilniaus universiteto Medici-nos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikro-biologijos ir laboratorinės medicinos katedros asistentas, 1991–1996 m. – Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministerijos Respubli-kinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus higienos gydytojas, 1993–1996 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vyresnysis asistentas, nuo 1998 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobio-logijos ir laboratorinės medicinos katedros docentas, šiuo metu – Medicinos fakulteto Fizio logijos, biochemijos, mikrobiologijos ir la-boratorinės medicinos katedros profesorius.Profesinės veiklos sritis: Lietuvos gyven-tojų faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimai, maisto cheminės sudėties lentelių sudarymas, žmogaus fiziologija.Darbai: 1992 m. apgynė biomedicinos moks-lų daktaro disertaciją, 1993 m. suteikta I mity-bos higienos gydytojo kvalifikacinė kategorija, 2008 m. atliko habilitacijos procedūrą. Moks-linių straipsnių įvairiuose moksliniuose leidi-niuose autorius, tarptautinio maisto sudėties tyrimų, duomenų bazių sudarymo bei pasikei-timo duomenimis projekto „Ceecfoods“ koor-dinatorius Lietuvoje, dalyvauja Europos Są-jungos 6-osios bendrosios programos EuroFIR (European Food Information Resource) vei-kloje, skaitė pranešimus tarptautinėse moksli-nėse konferencijose ir kongresuose.Laisvalaikis: kelionės.Darbo kontaktai: Vilniaus universite-to Medicinos fakulteto Fiziologijos, bio-chemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8722, el. paštas [email protected].

ABRAITIS ROMUALDAS JONAS

Profesorius, habilituotas biomedicinos moks-lų daktaras.Gimęs 1937 06 15 Vaikantonių k., Alytaus r. Žmona Janina Ramutė – gydytoja. Vaikai: Vy-tautas (g. 1969 m.) – gydytojas.išsilavinimas: 1951–1954 m. mokėsi Kauno 17-ojoje vidurinėje mokykloje, 1955–1961 m. studijavo Kauno medicinos institute.Karjera: nuo 1961 m. – Kauno medicinos ins-tituto dėstytojas, iki 1972 m. – asistentas, iki 1992 m. – docentas, nuo 1993 m. – Kauno me-dicinos akademijos Fiziologijos katedros vedė-jas, profesorius, nuo 2002 m. – pensininkas.Profesinės veiklos sritis: fiziologija, moks-linė sritis – anafilaksija.Darbai: 1965 m. apgynė kandidatinę diser-taciją „Histamino, serotonino ir acetilcholino vaidmuo eksperimentinio alerginio bronchų spazmo mechanizme“, 1992 m. suteiktas habi-lituoto biomedicinos mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė mokslinių darbų profesine tematika, parašė vadovėlį „Fiziologija“ (su bendraauto-riais, 1975 m.).Apdovanojimai: apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija už vadovėlį „Fiziologija“ (su bendra-autoriais, 1975 m., 1994 m.).Faktai: 1993–2002 m. – Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas.Laisvalaikis: žvejyba.

Natūralu, kad atsidavimo darbui, pastan-gų bei siekio padėti ligoniui, palengvinti jo kančias, taip pat savitvardos, būtinos gydyto-jui, mokiausi iš medikų, buvusių artimiausio-je aplinkoje. Visa tai, ką įsiminiau, kas buvo įdiegta jaunystėje, lydi bei padeda iki šiol.

Žvelgdamas retrospektyviai, galiu pasa-kyti, kad gimiau pačiu laiku: sugebėjau ne tik sėkmingai tobulėti profesinėje srityje, bet ir sukurti gražią šeimą.

Kęstutis Adamonis

ADAMONIS KĘSTUTIS

Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, gydytojas gastroenterologas, Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas, Lietuvos gas-troenterologų draugijos narys, Kauno krašto gastroenterologų draugijos narys, Lietuvos endoskopuotojų draugijos pirmininkas, Euro-pos gastrointestinalinės endoskopijos draugi-jos narys, Amerikos gastrointestinalinės en-doskopijos draugijos narys, žurnalų „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ ir „Lietuvos chirurgija“ redakcinių kolegijų narys, žurna-lų „Medicina“, „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“, „Lietuvos chirurgija“ recenzentas.Gimęs 1961 05 03 Kaune.išsilavinimas: 1979–1986 m. studijavo Kau-no medicinos institute, 2000–2002 m. – Kau-no medicinos universiteto rezidentūroje.Karjera: 1985–1987 m. – Kauno medicinos instituto I chirurgijos katedros stažuotojas, 1987–1998 m. – Kauno medicinos akademi-jos Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, 1992–1998 m. – Kauno miesto 3-iosios klini-kinės ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėjas, 1998–2009 m. – Kauno apskrities ligoninės gydytojas endoskopuotojas, nuo 1998 m. – Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos klinikos En-doskopijų skyriaus gydytojas, 1998–2001 m. – Kauno medicinos universiteto Gastroenterolo-gijos klinikos vyriausiasis dėstytojas, nuo 1999 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos kli-nikos Endoskopijų skyriaus administratorius, 2001–2008 m. – Kauno medicinos universite-to Gastroenterologijos klinikos docentas, nuo 2003 m. – Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klini-kų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, nuo 2009 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius, nuo 2013 m. – Gastroenterologijos klinikos Endos-kopijų skyriaus vadovas.Darbai: 1992 m. apgynė biomedicinos moks-lų daktaro disertaciją „Endoskopinės retrogra-dinės cholangiopankreatografijos nesėkmės, klaidos ir komplikacijos“, 2008 m. atliko ha-

31


bilitacijos procedūrą. 1995 m. suteikta aukš-čiausia gydytojo endoskopuotojo kvalifikacinė kategorija, dirba pagal gydytojo gastroentero-logo licenciją.Faktai: 1998 m. kvalifikaciją kėlė Kopenhagos Hvidovre universitetinėje ligoninėje (Danija), 2000 m. – Gento universitetinėje ligoninėje (Belgija), 2001 m. – Magdeburgo universite-tinėje ligoninėje (Vokietija), 2002 m. – Liono universitetinėje ligoninėje (Prancūzija), 2003 m. – Arhuso universitetinėje ligoninėje (Dani-ja), 2004 m. – Liono universitetinėje ligoninė-je (Prancūzija).Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įs-taigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyrius, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, tel. (8 37) 32 65 83, el. paštas [email protected].

ADOMAITIENĖ VIRGINIJA

Profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klini-kų Psichiatrijos klinikos vadovė.Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kau-no klinikų Psichiatrijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, tel. (8 37) 32 69 81, el. paš-tas [email protected].

ADUKAUSKIENĖ DALIA

Profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klini-kų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos sky-riaus gydytoja anesteziologė-reanimatologė.Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klini-kos Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, Eivenių g. 2, LT-50009 Kau-nas, tel. (8 37) 32 64 25.

AIDIETIS AUDRIUS*

Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro

direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klini-kos profesorius, UAB „Kardiolita“ gydytojas kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos Aritmijų darbo grupės pirmininkas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeri-jos intervencinės kardiologijos konsultantas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, Baltijos šalių mokslinio žurnalo „Seminars in Cardiovascular Medicine“ re-dakcinės kolegijos narys.Gimęs 1955 03 15 Vilniuje.išsilavinimas: 1962–1973 m. mokėsi Vil-niaus 21-ojoje vidurinėje mokykloje, 1973–1979 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1979–1983 m. dirbo ir specializavosi Vilniaus kardiochirurgijos centre, 1985 m. spe-cializavosi Kauno medicinos institute (aritmijų ir širdies stimuliacijos srityje).Karjera: 1979–1989 m. – Vilniaus universi-teto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1989–1998 m. – Vilniaus uni-versiteto Širdies chirurgijos klinikos vyriausia-sis mokslo darbuotojas, nuo 1992 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šir-dies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus vedėjas, 1997–2008 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docentas, 2000–2004 m. – Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, nuo 2001 m. – Lietuvos kardiologų draugijos Aritmijų darbo grupės pirmininkas, Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministerijos intervencinės kar-diologijos konsultantas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nuo 2003 m. – UAB „Kardiolita“ gydytojas kardiologas, Baltijos šalių mokslinio žurnalo „Seminars in Cardiovascular Medicine“ redakcinės kolegi-jos narys, nuo 2008 m. – Vilniaus universite-to Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius, nuo 2009 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kli-nikų Kardiologijos ir angiologijos centro direk-torius.Profesinės veiklos sritis: širdies ritmo sutrikimų elektrofiziologinė diagnostika ir gy-dymas taikant naujausius medikamentinius ir nemedikamentinius metodus; perkateterinės bei mini-invazinės širdies vožtuvų gydomosios procedūros. Darbai: 1989 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Ligonių su skil-velinėmis tachikardijomis intrakardinis elek-trofiziologinis ištyrimas, atliekant jų atranką kardiochirurginiam gydymui“. 1992 m. suteik-ta aukščiausioji rentgenochirurgo kvalifikaci-nė kategorija, I kardiochirurgo kvalifikacinė kategorija, 1993 m. suteikta privačios kardio-logijos praktikos licencija, 2004 m. – licencija kardiologo praktikai Nr. MPL-04698, licenci-ja širdies chirurgo praktikai Nr. MPL-05429. 2008 m. atliko habilitacijos procedūrą tema „Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo nemedi-

kamentinis gydymas“. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių darbų, 2 išradimų, 7 raciona-lizacinių pasiūlymų autorius, vienas iš širdies rit mo sutrikimų chirurginio ir kateterinio gy-dymo, perkateterinio aortos bei plaučių arteri-jos vožtuvo implantavimo pradininkų.Apdovanojimai: suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas (2006 m.), apdova-notas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus medicinai (2011 m.).Faktai: nuo 1993 m. kvalifikaciją kėlė stažuo-tėse ir konferencijose JAV, Čekijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur. Mokslinius pranešimus kardiologijos temomis skaitė tarp-tautinėse konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose Rusijoje, JAV, Kanadoje, Kinijo-je, Prancūzijoje, Islandijoje, Rusijoje, Baltaru-sijoje, Latvijoje, Kryme, Odesoje ir Lietuvoje.Darbo kontaktai: Vilniaus universiteti-nės ligoninės Santariškių klinikų Kardiolo-gijos ir angiologijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius, tel. (8 5) 236 5216, el. paštas [email protected].

ALEKNA VIDMANTAS*

Biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habili-tacijos procedūrą, Vilniaus universiteto Medi-cinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos profesorius.Gimęs 1957 01 02 Labanore, Švenčionių r.išsilavinimas: 1980 m. baigė Vilniaus uni-versitetą.Karjera: nuo 1980 m. – Vilniaus universi-teto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslo darbuotojas, nuo 1993 m. – Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir kli-nikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas, nuo 1996 m. – Lietuvos osteoporozės fondo valdybos pirmi-ninkas, nuo 1998 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 2000 m. – žurnalo „Geronto-logija“ vyriausiasis redaktorius, nuo 2008 m. – Vilniaus universiteto profesorius.Profesinės veiklos sritis: osteoporozės di-agnostika, reumatoidinio artrito, osteoartrozės patogenezė ir gydymas, senyvo amžiaus žmo-nių sveikata ir gyvenimo kokybė, metabolinės kaulų ligos.

504

LIETUVOS MEDICINA

Gimiau Šaukėnų miestelyje, darbininkų šeimoje. Šiaulių berniukų gimnazijos ne-spėjau baigti, nes 1948 m. gegužę, trėmimų išvakarėse, visa šeima pabėgome iš namų. Apsistojome Kaune, brandos atestatą gavau Kauno 9-ojoje gimnazijoje.

Studijuoti mediciną pasirinkau skatina-mas sąmoningo vidinio potraukio. Tuomet man mediko specialybė atrodė naudingiau-sia, reikalingiausia visuomenei, o pati me-dicina, ypač chirurgija – aukščiausioji vir-šūnė, kur galėčiau save realizuoti geriausiai. Įsivaizdavau, kad chirurgo teikiama pagal-ba žmogui yra didžiausia, svarbiausia, netgi didvyriška.

1955 m. baigęs Kauno universiteto Me-dicinos fakultetą, buvau paskirtas ir trejus metus dirbau chirurgu Rietavo ligoninėje: tuomet egzistavo praktika, kad aukštųjų me-dicinos mokyklų absolventai buvo nukrei-piami dirbti į nuošalius rajonus ar apylin-kės ambulatorijas. Čia įgijau vadinamuosius mažosios chirurgijos pradmenis. Žinoma, būdamas vieninteliu chirurgu, nedaug ką galėjau nuveikti – sudėtingesnes operacijas paprastai chirurgai atlieka dirbdami kelie-

VYTAUTAS ZYKAS

Profesorius, abdominalinis chirurgas, koloproktologas, Lietuvos koloproktologų draugijos garbės prezidentas

se. Supratau, kad dirbdamas Rietavo ligo-ninėje augti kaip specialistas negalėsiu. Ma-ne traukė mokslinis darbas ir noras daugiau

pasiekti, todėl pasirinkau vienintelį kelią – aspirantūrą. Tam buvo kliūčių, nes rajo-no vadovai nenorėjo manęs išleisti, kadangi

Su II chirurgijos klinikos bendradarbiais, 2008 m.

505


Konferencijos metu kartu su užsienio svečiais ir vaikaičiu Žygimantu

Trys medikų kartos: prof. Vytautas Zykas, žmona Ramutė, iš dešinės stovi vaikaitis Vytautas Vaičys, duktė prof. Nerija Vaičienė-Magistris, vaikaičiai

LSMU medicinos studentai Žygimantas Vaičys ir Gediminas Zykas

Su bendradarbiais ir paciente, kuriai 1994 m. atlikta pirmoji Lietuvoje koloproktektomija ir

ileo-pouch analinė anastomozė

dirbau ne tik chirurgu, bet taip pat dar bu-vau ligoninės ir rajono vyr. gydytojas. Be to, dar nebuvo užbaigtos mano pradėtos naujos ligoninės statybos.

1958 m. dalyvavau konkurse ir jį laimėjęs įstojau į Kauno medicinos instituto chirur-gijos aspirantūrą. Chirurgijos praktikos mo-kiausi iš tuo metu Kauno klinikose dirbusių žymių chirurgų: docentų Juozo Jaržemsko, Jurgio Karaliūno, Algirdo Stropaus, skyriaus vedėjo gydytojo Juozo Braknio. 1964 m. ap-gyniau kandidato (dabar – daktaro) diser-taciją „Tromboembolinės komplikacijos ir kraujo krešumo kitimai chirurginių pilvo er-tmės susirgimų atvejais“, 1966 m. man su-teiktas mokslinis docento vardas.

Ketvirtį amžiaus, nuo 1974 iki 1999 m., vadovavau Fakultetinės chirurgijos (vėliau – II chirurgijos) klinikai. 1994–1996 m. buvau LR sveikatos apsaugos ministerijos neeta-tinis vyriausiasis chirurgas, 1996–1998 m. – neetatinis vyriausiasis proktologas. Tuo metu klinikoje dirbo patyrę gydytojai, pe-dagogai, su kuriais parengėme ir išleidome dvylika mokymo leidinių studentams apie pilvo ertmės ūmines chirurgines ligas. Su jaunesniaisiais bendradarbiais intensyviai rengėme mokslinius darbus. Šeši kolegos parengė ir apgynė kandidato disertacijas. Penki iš jų šiuo metu yra profesoriai. Kate-dros darbuotojai ypač daug dėmesio skyrė tuo metu mažai gvildenamai chirurgijos sri-čiai – koloproktologijai.

1985 m. Maskvos Gerceno onkologi-jos mokslo tyrimo institute apgyniau dakta-ro disertaciją (dabar – habilituoto daktaro) „Diagnostikos ir prognozavimo sistema chi-rurginiu ir kombinuotu būdu gydant sergan-čiuosius tiesiosios žarnos vėžiu“. Tai buvo pirmoji daktaro disertacija, parengta Kauno

medicinos institute, nagrinėjanti bendrosios chirurgijos ir onkologijos problemas. 1988 m. buvo suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.

Kita mūsų klinikos darbo kryptis siejo-si su koloproktologijos mokslų praktika bei jos organizavimu. 1982 m. Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje buvo atidarytas pir-masis šalyje proktologijos poskyris. Su gru-pe bendradarbių 1991 m. įkūrėme vieną iš aktyviausiai veikusių Lietuvos proktologų draugiją, kuri iki šiol yra surengusi septynis suvažiavimus, daug konferencijų bei simpo-ziumų – juose dalyvavo gausus būrys svečių

iš užsienio. Iki šiandien esu Draugijos gar-bės prezidentas.

Per savo ilgametę gydytojo praktiką Lie-tuvoje įdiegiau naujų gydymo metodų: 1968 m. atlikau pirmąją Lietuvoje žemąją tiesio-sios žarnos rezekciją vėžiu sergančiam ligo-niui naudodamas siuvimo aparatus, 1994 m. kartu su bendradarbiais atlikome pirmąsias keturias Lietuvoje ypač sudėtingas koloprok-tektomijas su rektalinio rezervuaro sudary-mu ir ileoanostomija. Parengiau ir išspaus-dinau apie 230 mokslinių publikacijų bei pranešimų tezių lietuvių ir kitomis kalbomis. Kartu su bendradarbiais 1999 m. išleidome vadovėlį „Storosios žarnos chirurginės ligos“.

Šiandien man smagu pasidžiaugti, kad per tą laikotarpį, kai pradėjau dirbti iki da-bar, Lietuvos medicinoje atsirado daug nau-jų specializuotos chirurgijos šakų. Tai di-delis mokslo žingsnis, kurį žengti leido ir atviromis mums tapusios pasaulio medici-nos naujienos. Džiaugiuosi ir savo pasirin-kimu – darbu, mokslu ir kartu menu, nes chirurgija yra visų trijų simbiozė, kadangi veikla, kuria užsiėmiau keturis dešimtme-čius, leido tapti naudingu žmonėms.

Didžioji mano šeimos dalis – taip pat medikai. Žmona Ramutė – radiologė-echos-kopuotoja ‑ Kauno klinikose išdirbo 50 me-tų. Dukra Nerija ‑ vaikų neurologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorė. Vaikaitis Vytautas, bai-gęs medicinos mokslus JAV, dabar trečius metus tęsia rezidentūros studijas. Vaikaičiai Žygimantas ir Gediminas ‑ Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentai. Sūnus Audrys – inžinierius. Anū-kas Mindaugas – Kauno technologijos uni-versiteto studentas, mažiausiajam Martynui dar tik treji metai.

506

LIETUVOS MEDICINA

Gimiau Alsėdžiuose, Plungės rajone. Trejus metus mokiausi Alsėdžių vidurinė-je mokykloje, paskui – Plungės ketvirtojoje vidurinėje mokykloje. 1986 m. baigiau Kau-no medicinos institutą, o 1988–1990 metais

REMIGIJUS ŽALIŪNAS

Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, gydytojas kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos

Kardiologijos klinikos profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas

studijavau aspirantūroje Kauno medicinos instituto Kardiologijos institute.

1986–1987 m. buvau Kauno medicinos instituto gydytojas internas, o nuo 1987 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos gy-

dytojas kardiologas. 1990–1991 m. dirbau Kardiologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju, 1991–1993 m. – Kauno medici-nos akademijos Kardiologijos klinikos asis-tentu, 1993–1998 m. – vyriausiuoju asis-

Su popiežiumi Jonu Pauliumi IISu Prezidentu Valdu Adamkumi

507


tentu. Dvejus metus (1996–1998 m.) buvau Kauno medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekano padėjėju, paskui (1998–2000 m.) – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos docentu. 2000 m. ta-pau profesoriumi, nuo 2001 m. teko vado-vauti Kardiologijos klinikai. 1998–2002 m. buvau Kauno medicinos universiteto stu-dijų prorektorius, 2002–2010 m. – Kau-no medicinos universiteto rektorius. Nuo 2010 m. esu Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto rektorius. Nuo 2011 iki 2012 metų gruodžio 21 dienos ėjau Lietuvos universite-tų rektorių konferencijos prezidento parei-gas. Nuo 2011 m. esu Lietuvos mokslų aka-demijos tikrasis narys.

Apgyniau daktaro (1990 m.), habilituo-to daktaro disertacijas (1995 m.), suteikti docento (1996 m.), profesoriaus (1999 m.) vardai. Paskelbiau per 229 mokslines publi-kacijas, skaičiau pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kongresuose Argentinoje, Graikijoje, Honkonge, Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Latvijoje, JAV, Olandijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijo-je, Šri Lankoje, Švedijoje, Taivanyje, Vokie-tijoje ir Lietuvoje.

Konsultuoju ir gydau ligonius, sergan-čius širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaitau paskaitų kursą „Aktualūs išeminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimų klausimai“ studentams, doktorantams, gy-dytojams kardiologams, internistams, besi-tobulinantiems Kardiologijos klinikoje. Kar-tu su bendraautoriais parengėme vadovėlius „Kardiologijos pagrindai“, „Vidaus ligos“,

„Širdies ligos“, „Širdies ligų gydymas (algo-ritmai ir schemos)“.

Esu Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininkas, Lietuvos kardiologų draugi-jos, Lietuvos gydytojų teniso sąjungos prezi-dentas, Lietuvos gydytojų sąjungos, Europos kardiologų draugijos, Amerikos kardiologų draugijos, Šiaurės-Baltijos šalių kardiologų asociacijos valdybos, Europos universitetų asociacijos narys, žurnalo „Medicina“ valdy-

Kauno universitetų vadovai su Prezidente Dalia Grybauskaite2004 m. pasirašoma Magna Charta Universitatum

Kauno medicinos universiteto rektoriaus inauguracijos šventė, 2002 m.

bos narys, žurnalo „Seminars in Cardiovas-cular Medicine“ redaktoriaus pavaduotojas, taip pat žurnalų „Lietuvos bendrosios prak-tikos gydytojas“, „Gydymo menas“, „Kardio-logijos praktika“, „Journal of Rare Cardiovas-cular Diseases“ redakcinių kolegijų narys.

Laisvalaikiu žaidžiu lauko tenisą. Mano žmona Dalia – akių ligų gydytoja, docentė, dukra Rūta – gydytoja rezidentė, sūnus Ba-lys – moksleivis.

508

LIETUVOS MEDICINA

MARIJA DANGUOLĖ ŽEMAITYTĖ

Profesorė, habilituota biomedicinos ir visuomenės mokslų daktarė, gydytoja kardiologė

Su svečiu po konferencijos. Iš kairės: dr. T. Žižienė, svečias, prof. M. D. Žemaitytė, prof. A. Baubinienė

kos ir kontrolės projektas Lietuvai; bendro-sios reabilitacijos klausimai.

1978–1985 m. profesorė dirbo Kauno medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos moksli-nio tyrimo instituto direktoriaus pavaduo-toja Palangos filialui. 1979 m. jai buvo su-teiktas profesorės vardas. 1985–1987 m. ji tapo Pasaulio sveikatos organizacijos Žene-voje patarėja, 1987–1992 m. vėl grįžo į sa-vo ankstesnį darbą. Nuo 1992 m. – Kauno medicinos akademijos Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Palangoje direktorė. Institutas ir toliau plėtoja kardiovaskulinės psichofiziologijos ir reabilitacijos tematiką.

Marijos Danguolės Žemaitytės moksli-niame kraityje daugiau negu 350 mokslo darbų, tarp jų – knyga „Širdies ritmo auto-nominis reguliavimas, mechanizmai, įver-tinimas, klinikinė reikšmė“ (1997 m.). Jos darbai pasaulio visuomenėje plačiai pripa-žinti ir vertinami. Iki 1995 m. jie buvo cituo-ti 161 kartą. Tai labai aukštas citavimų skai-čius pasaulio mastu, įvedantis cituojamų darbų autorių į žymiausių pasaulio moksli-ninkų gretas. Profesorė tarp 24 pasaulio li-

Marija Danguolė Žemaitytė gimė Ukmer-gėje. 1941 m. kartu su motina Juzefa Vir-bickaite-Žemaitiene ir jaunesne trejų metų tesulaukusia sesute buvo ištremtos į Alta-jaus kraštą, Solonešinskio rajoną. Ten mo-tina dirbo tarybiniame ūkyje. Į Lietuvą grį-žo 1947 m., apsigyveno Kaune. Nuo 1948 m. mokėsi Kauno 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, kurią baigė 1954 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto Gydomo-sios medicinos fakultetą. 1960 m. jį baigė. Metus dirbo Kudirkos Naumiesčio ligoninės gydytoja. Nuo 1961 m. – Kauno medicinos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1965 m. – Kauno medicinos akademijos Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto (vėliau – Kardiologijos institutas) vyr. mokslinė dar-buotoja. 1965 m. apgynė medicinos kandida-to disertaciją „Sino-aurikulinio mazgo impul-sų ritmiškumas normoje ir išeminės širdies ligos atveju“ (vadovas Zigmas Januškevi-čius). Po to – ilgi kantrių stebėjimų, rezultatų analizės ir apibendrinimų, tikrinimų metai.

1972 m. apgynė daktaro disertaciją „Ritmo gramų automatizuotos analizės ir

klinikinio pritaikymo galimybės“. Vėliau jos tyrimų problematika plėtojosi, uždaviniai keitė vienas kitą: kai būdavo išspręsti, kilo nauji, padiktuoti naujų aplinkybių. Bendrą jos tyrimų programą sudarė autonominės širdies ritmo reguliacijos ir kraujotakos ypa-tumai funkcinių mėginių metu sveikiems ir sergantiems išemine širdies liga: širdies rit mo spektrinė analizė ir matematinis mo-deliavimas; biometeorologija ir žmogaus sveikata; kardiovaskulinė reabilitacija; na-cionalinis galvos smegenų insulto profilakti-

509


teratūroje cituotų daugiau negu 100 kartų – trečioji (po jos mokytojo profesoriaus Zigmo Januškevičiaus ir akademiko Jurgio Brė-dikio). Profesorės darbai buvo cituoti JAV, Anglijos, Švedijos, Olandijos, Šveicarijos, Japonijos, Lietuvos, Rusijos ir kitų buvusios SSRS sąjunginių respublikų mokslinėje lite-ratūroje.

Neatsitiktinai profesorė yra viena iš mokslininkių, dažniausiai kviečiamų skai-tyti pranešimus užsienio ir tarptautinėse konferencijose. 1984 m. ji buvo pakviesta ir skaitė pranešimą psichofiziologijos tarp-tautinėje konferencijoje Londone, 1985 m. – elektrokardiologų tarptautinėse konfe-rencijose Bratislavoje ir Berlyne, 1987 m. – kardiologų konferencijoje Berlyne, 1988 m. – Oksforde, 1990 m. – tarptautinėje kardio-logų konferencijoje Kaune, 1995 m. – elek-trokardiologų tarptautinėse konferencijose Olandijoje ir Vokietijoje, IV Lietuvos kardio-logų kongrese, 13-ojoje tarptautinėje konfe-rencijoje Palangoje, 1996 m. – VI pasaulio kardiologų suvažiavime Buenos Airėse, 1997 m. – tarptautinėse kardiologų konferencijo-se Jaltoje ir San Franciske, 1998 m. – 9-ojo-je Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos kon-ferencijoje Vilniuje ir t. t. 1985 m. profesorei už jos darbus medicinos srityje buvo paskir-ta Respublikinė mokslo premija, 1986 m. – suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo vei-kėjo vardas.

Profesorei vadovaujant apgintos kelios medicinos daktaro disertacijos. Jas apgynė jos mokiniai ir bendražygiai Giedrius Varo-neckas, Geriuldas Žiliukas, Julija Brožaitie-nė, Vaidutė Dilkaitė, Jonas Juškėnas, Hen-rikas Parčiauskas, Algimantas Kepežėnas ir kt. Marijos Danguolės Žemaitytės vadovauja-moje mokslo įstaigoje vyravo gera, kūrybin-ga atmosfera, jos vadovė labiausiai vertino sąžiningą ir iki galo padarytą darbą, skatino mokslinę iniciatyvą. Gerbė mokinių idėjas ir jų darbų rezultatus. Savo publikacijose profe-sorė dažnai citavo ir propagavo savo mokinių

Su mokslininkais iš Erfurto medicinos akademijos, KMU Kardiologijos instituto Palangos filiale. Iš

kairės: prof. M. D. Žemaitytė, prof. N. Tiedt su bendradarbe Ingrida

Posėdis KMU Kardiologijos institute. Iš kairės: prof. J.

Blužas, M. D. Žemaitytė, svečias, MA prezidentas

akademikas J. Požėla

Atidarant KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Kardiovaskulinės reabilitcijos klinikos

naująjį korpusą, 2002 m. Iš kairės: dr. J. Juškėnas, prof. V. Kaminskas, prelatas kunigas

Šv. Antano religijos studijų instituto prie VDU Katalikų teologijos fakulteto direktorius habil. dr.

P. Puzaras, prelatas kunigas VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. V. Vaičiūnas

Gavus Lietuvos Respublikos mokslo premiją. Sveikina VDU rektorius prof. V. Kaminskas

Prie KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto regalijų

darbus. Tai mokslininko, pasiekusio mokslo aukštumas, dvasinio kilnumo požymis.

Kūrybinga ir darbinga atmosfera šių die-nų partijų supriešintoje visuomenėje – retas reiškinys. Gal todėl ši mokslo įstaiga dauge-liui atrodo kaip užuovėja talentingam ir kūry-bingam žmogui. Prie profesorės tyrimų tema-tikos prisidėjo gabus mokslininkas habil. dr. Vinsas Janušonis. Be savo profesijos jis do-mėjosi mokslotyros problemomis ir puikiai suvokė, ką talentingam žmogui reiškia dirbti kūrybingame ir geranoriškame kolektyve. Tai – geras ženklas, rodantis, kad profesorės mo-kiniai, sekdami jos pavyzdžiu, perims tą kū-rybingumo atmosferą ir, kai išauš jų valanda, gebės kurti savo mokslines mokyklas.

Plati ir prasminga profesorės visuomeni-nė veikla. Ji ilgus metus buvo Lietuvos kar-diologų draugijos narė, šios draugijos Klai-pėdos krašto valdybos pirmininkė, Europos kardiologų federacijos, Europos neinvazi-nės kardiovaskulinės dinamikos draugijos, Tarptautinės psichofiziologų organizacijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.

Kur bebūtų ir ką beveiktų, ji viską daro iš širdies, lietuviškai, negailėdama nei žinių, nei brangiausios mokslininkui vertybės – laiko. Teisus buvo Volteras, sakęs: „Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.“ Perėmusi iš savo šeimos ir iš savo mokytojų, prieškario nepriklausomos Lietuvos gydy-tojų ir mokslininkų, išpuoselėtą vertybių ir dorovinių nuostatų sistemą – gydytojo pro-fesionalumą ir atidumą ligoniui, mokslinin-ko sąžiningumą ir pasiaukojantį produkty-vumą, kolegų ir mokinių darbų geranorišką pripažinimą ir skatinimą, šią estafetę per-duoda savo mokiniams – nepažintų gelmių dugne ieškoti brangakmenių, kurie auga ir spindi visomis saulės spektro spalvomis, skleisdami pažinimo tiesą ir šviesą.

Parengta pagal Voverienė O. 2000: Žy-miausios XX amžiaus Lietuvos moterys. Kaunas: Naujasis amžius.


MokSlo IR GYdYMo įStAIGų vEIklA BEI PASIEkIMAI

vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, všį ................................................512

vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, všį ..................................514

vilniaus universiteto onkologijos institutas, Bį ................................................518

vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, všį ........................................ 520

Respublikinė vilniaus universitetinė ligoninė, všį .......................................... 522

Respublikinė vilniaus psichiatrijos ligoninė, všį ............................................. 524

vilniaus miesto klinikinė ligoninė, všį ............................................................. 526

vilniaus gimdymo namai, všį ...........................................................................530

Centro poliklinika, všį....................................................................................... 532

Šeškinės poliklinika, všį .................................................................................... 536

vilniaus rajono centrinė poliklinika, všį .......................................................... 538

lietuvos sveikatos mokslų universitetas, všį ................................................... 542

lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė kauno klinikos, všį ............. 544

Respublikinė kauno ligoninė, všį ..................................................................... 548

kauno Šilainių poliklinika, všį ......................................................................... 550

kauno dainavos poliklinika, všį ....................................................................... 552

kauno kalniečių poliklinika, všį....................................................................... 554

Respublikinė klaipėdos ligoninė, všį ............................................................... 556

klaipėdos jūrininkų ligoninė, všį ..................................................................... 558

klaipėdos universitetinė ligoninė, všį ..............................................................560

Respublikinė Šiaulių ligoninė, všį .................................................................... 562

Šiaulių centro poliklinika, všį ........................................................................... 566

Respublikinė Panevėžio ligoninė, všį ............................................................... 568

Panevėžio miesto poliklinika, všį ..................................................................... 572

Alytaus apskrities S. kudirkos ligoninė, všį ..................................................... 574

Marijampolės ligoninė, všį ............................................................................... 576

kėdainių ligoninė, všį ....................................................................................... 578

Jonavos ligoninė, všį ........................................................................................580

lietuvos gydytojų vadovų sąjunga .................................................................... 582

dantų priežiūros centras, UAB SB dantų klinika ............................................. 584

„draugystės“ sanatorija, UAB ...........................................................................586

druskininkų gydykla, všį ..................................................................................588

„Imunolita“, UAB ...............................................................................................589

„lorna“, UAB .....................................................................................................590

tautrimo Aštrausko klinika, UAB ..................................................................... 592

Gedeon Richter ltd ........................................................................................... 594

„Servier Pharma“, UAB ..................................................................................... 595

„kodmeda“, UAB ............................................................................................... 596

„Medicinos projektai“, UAB ..............................................................................598

„ortopedijos technika“, AB ...............................................................................600

„Pirmas žingsnis“, UAB .....................................................................................602

„Medikų žinios“, UAB ........................................................................................604

LIETUVOS MEDICINA

512

Istorijos vingiai

Oficiali Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo data – 1781 m. lapkričio 24 d. Po 1830–1831 m. sukilimo, kuriame dalyvavo universiteto studentai ir dėstyto-jai, caras Nikolajus I uždarė Vilniaus univer-sitetą, o 1842 m. – Medicinos ir chirurgijos akademiją.

Tarpukariu Vilniuje veikė lenkiškas Ste-pono Batoro universitetas, puoselėjęs ne lietuvių kultūrą. 1940 m. Vilniaus univer-siteto senatas pavedė prof. Vladui Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui at-gaivinti. Vėliau atkurtos visos teorinės ir klinikinės katedros. Lietuvos jaunimui at-sisakius eiti į okupantų armiją, 1943 m. na-ciai universitetą uždarė antrąkart. Mokslas buvo tęsiamas slaptai.

1944 m. buvo atnaujinta Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto, kaip LTSR aukštosios mokyklos, veikla. 1959 m. Me-dicinos fakultete atidarytas vakarinis Pedi-atrijos skyrius, 1964 m. virtęs dieniniu. Nuo 1962 m. imta rengti higienos specialistus, pradėta tobulinti gydytojus. 1977 m. Gydy-tojų tobulinimo fakultetas buvo atskirtas nuo Medicinos fakulteto, o 1971 m. įsteigta internatūra.

Nuo 1990 m. pradėta vaduotis iš primes-tų mokymo ir mokslo formų. Iš esmės kei-čiant fakultetą vadovautasi prieškario nepri-klausomos Lietuvos tradicija ir šiuolaikine Vakarų Europos šalių, pirmiausia – Skandi-navijos bei JAV, patirtimi. Siekiant suvienyti gydomąjį darbą ir mokymą, buvo kuriamos klinikos. 1990 m. įsteigta rezidentūra. Reikš-mingas lūžis įvyko 2002 m., kai buvo įvyk-dyta radikali struktūrinė padalinių reforma.

Šiandienos tikslai ir ateities siekiai

Medicinos fakultetas yra vienas iš di-džiausių ir reikšmingiausių Vilniaus uni-versitete. Jame veikia per 20 stambių pa-dalinių, kuriuose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. 1965–2006 m. per 70 fakulteto darbuotojų yra tapę Lietuvos mokslo pre-mijos laureatais, gavę kitų apdovanojimų. Daugiau kaip 1 800 studentų mokosi vien-

VIlnIaus unIVersIteto MedIcInos fakultetas

Nuo Renesanso laikų iki naujųjų technologijų epochos – tobulėjimo kryptimi

tisosiose bakalauro ir magistrantūros studi-jose, o podiplomines studijas tęsia per 700 rezidentų. Studijuoja 95 doktorantai.

Vadovaujantis universiteto statutu sie-kiama parengti ne tik metinius, bet ir ilgalai-kius strateginius studijų, mokslinės, ūkinės veiklos planus. Tarp aktualiausių šiandienos fakulteto uždavinių – studijų kokybės ge-rinimas tobulinant ir modernizuojant esa-mas ir rengiant naujas programas, keliant dėstytojų kvalifikaciją, diegiant pažangias technologijas mokymo procese, aktyvinant studentų kūrybinį mąstymą, taip pat moks-linių problemų sprendimas, mokslo darbo rezultatų pritaikymas nūdienos poreikiams ir praktikos reikmėms tenkinti, universiteto ir universitetinių ligoninių plėtra bei moder-nizavimas.

Klinikinės studijos vyksta Vilniaus uni-versiteto ligoninėse – Santariškių ir Žalgi-rio klinikose, Respublikinėje Vilniaus uni-versitetinėje ligoninėje bei kitose Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Vilniaus universi-teto struktūroje yra Onkologijos institutas. Gydytojų tobulinimo padalinyje kasmet kvalifikaciją kelia per 5000 šalies medici-nos specialistų.

Siūlomos ikidiplominės ir podiplominės studijos

Nuo 1804 m. Medicinos fakultete dės-toma pagal klasikinę metodiką: pirmuose kursuose – bazinės disciplinos (anatomija, fiziologija, biochemija), vėliau laipsniškai pereinama prie klinikinių. Šiuo metu orga-nizuojamos ikidiplominės ir podiplominės studijos.

Ikidiplominių studijų programos: vienti-sosios medicinos ir odontologijos; ergotera-pijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos bakalauro studijų, slaugos, visuo-menės sveikatos, reabilitacijos, medicinos biologijos, medicinos genetikos ir medicinos fizikos magistrantūros studijų programos.

2007 m. Vilniaus universiteto Medici-nos fakultetas pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą penkerių metų tru-kmės ERASMUS MUNDUS projektą, kurio tikslas – įgyvendinti jungtinę Europos ma-gistrantūros programą „Darnios regioninės sveikatos sistemos“. Fakulteto programos partneriai: Deusto (Ispanija), Veronos (Ita-lija) ir Budapešto universitetai (Vengrija).

Nuo 2012 m. vykdoma medicinos studijų programa užsienio šalių studentams – dėsto-


513

ma anglų kalba, o artimiausioje ateityje ke-tinama pradėti farmacijos studijų programą.

Rezidentūros studijos ir sveikatos prie-žiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas – pagrindinės Vilniaus univer-siteto Medicinos fakultete vykdomų podi-plominių studijų kryptys. Baigusieji rezi-dentūros studijas specialistai gali dirbti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose ar-ba siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos.

Kiekvienais metais Medicinos fakultete rengiama per 300 įvairių profesinės kvali-fikacijos tobulinimo kursų. Organizuojamos stažuotės – tai Vilniaus universiteto nusta-tytas individualus profesinės kvalifikaci-jos tobulinimas, kuriuo siekiama atnaujinti (pvz., nustojus galioti licencijai) ir pagilin-ti įgytos kvalifikacijos praktinius įgūdžius bei žinias. Taip pat rengiami įvadiniai kur-sai norintiesiems verstis siaura medicinos praktika. Medicinos fakulteto katedrų, kli-nikų organizuojami seminarai ir mokslinės praktinės konferencijos – viena iš sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikaci-jos tobulinimo dalių.

Prisidedama prie mokslo erdvės ir medicinos technologijų plėtros

Atkūrus nepriklausomybę Medicinos fa-kultetas buvo reformuotas, suklestėjo visame pasaulyje šiandien aktualios mokslo sritys: žmogaus ir medicinos genetika, genomika, organų transplantacija, aterosklerozės tyri-mai, gyvenimo kokybės ir aplinkos, taip pat psichikos sveikatos tyrimai, bioetikos ir svei-

katos politikos mokslai, naujų diagnostikos, gydymo, prevencijos ir reabilitacijos metodų paieškos. Pastaraisiais metais Vilniaus uni-versiteto medicinos mokslai puikiai įsiliejo į daugelį tarptautinių projektų: FP5, FP6, FP7, EUREKA, PHARE, ERASMUS, STOP II, NA-TO, GROWTH, QUALITY OF LIFE ir kitus.

Medicinos fakultete mokslas sutelktas

keturiomis pagrindinėmis kryptimis: žmo-gaus genomo įvairovė, jos kilmė ir fenotipi-nė realizacija; žmogaus ir visuomenės svei-kata, gyvenimo kokybė ir aplinka; bioetika, sveikatos teisė ir politika; ligų etiopatoge-nezė, diagnostika, gydymas; fundamenti-niai ir klinikiniai tyrimai, inovatyvios tech-nologijos.

Daugelis Medicinos fakulteto moksli-ninkų darbų, atliktų pasitelkus aukščiausio lygio šiuolaikinę techniką ir laboratorinę įrangą, sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tai puikus fakulteto ir jame dirbančių specialis-tų įvertinimas. Jau planuojama Medicinos fakulteto II rūmų statyba Santariškėse.

Mokslo srityje Medicinos fakultetas ben-dradarbiauja su didžiausiais kaimyninių ir kitų pasaulio šalių universitetais bei moks-lo įstaigomis: Lenkijos (Balstogės, Lodzės, Krokuvos, Poznanės, Varšuvos ir kt.), Vo-kietijos (Frankfurto prie Maino, Greifs-valdo, Diuseldorfo), Rusijos (Maskvos), Švedijos (Geteborgo, Lundo, Linčiopin-go, Stokholmo), Ukrainos (Donecko, Char-kovo), Prancūzijos (Marselio), Austrijos (Vienos), taip pat JAV (Hiustono, Lojolos, Floridos, Ilinojaus, Viskonsino).

Pedagogų ir mokslininkų veikla vertinama

Pats svarbiausias universiteto struktūros dėmuo yra žmogiškasis potencialas – savo darbui atsidavę pedagogai ir mokslininkai. VU Medicinos fakultetas pelnytai didžiuojasi garsiais savo srities specialistais, nusipelniu-siais mokslui žmonėmis. Fakulteto dėstytojai profesoriai – Lietuvos mokslų akademijos ti-krieji nariai: Vytautas Basys, Rūta Dubakie-nė, Zita Aušrelė Kučinskienė, Aleksandras Laucevičius, Giedrius Uždavinys.

Už vertingą indėlį į šiandieninį ša-lies mokslą gausiam būriui VU Medicinos fakulteto mokslininkų teikti įvairūs apdo-vanojimai ir premijos. Lietuvos mokslo pre-mijos įteiktos: 1994 m. – Vytautui Basiui, Petrui Kalteniui, Melanijai Kiauleikienei, Algimantui Raugalei, Pranui Šimuliui už darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnosti-ka, gydymas, profilaktika (1973–1993 m.)“; 1999 m. – Daliai Tamulevičiūtei už darbų ciklą „Plonosios žarnos rezorbcinės funkci-jos tyrimai sergantiesiems virškinimo sis-temos ligomis (1973–1997 m.)“; 2004 m. – Rūtai Dubakienei už darbų ciklą „Alergo-logija: ekologinės prielaidos, nauji diagnos-tikos ir gydymo aspektai (1980–2003 m.)“; 2005 m. – Vaidučiui Kučinskui už darbų ciklą „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje (1987–2004 m.)“; 2011 m. – Zitai Aušrelei Kučinskienei už darbų ciklą „Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žy-menų paieška ir tyrimas (1996–2010 m.)“.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus


VIlNIAuS uNIVERSItEto lIGoNINĖS ŽAlGIRIo

kLINIkA RESPuBlIkINĖ VIlNIAuS uNIVERSItEtINĖ lIGoNINĖ

VIlNIAuS RAjoNo cENtRINĖ pOLIkLINIkA

kAuNo kAlNIEčIų PolIklINIkA

klAIPĖdoS jūRININkų lIGoNINĖklAIPĖdoS uNIVERSItEtINĖ

lIGoNINĖRESPuBlIkINĖ ŠIAulIų

lIGoNINĖ

VIlNIAuS GIMdYMo NAMAI


AlYtAuS APSkRItIES S. kudIRkoS lIGoNINĖ MARIjAMPolĖS lIGoNINĖ

Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybėsAlbumo formato knygoje „lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“ pristatomi žymiausi nusipelnę ir už šalies ribų garsūs dabarties lietuvos medicinos atstovai: profesoriai, habilituoti daktarai, profesoriai emeritai. Pirmoje knygos dalyje prista-tomos glaustos medikų biografijos, antroje – 181 pačių medikų parašyta biografinė apybraiža, paskutinėje dalyje pristatoma lietuvos medicinos įstaigų darbo specifika, veikla, supažindinama su medicininės praktikos kasdienybe. Pagrindinis kny-gos tikslas – įamžinti medikus, jų darbus, atradimus ir apdovanojimus.

Parengė:VšĮ „jjj leidyba“VšĮ leidybos idėjų centras2012–2014

knygos spausdinimą ir platinimą finansavo VšĮ leidybos idėjų centrasGedimino g. 47-219, lt-42442 kaunastel. / faks. (8 37) 20 02 72El. paštas [email protected]

Vyriausioji redaktorė kristina Pečiūraitė

Redakcija:

Milda AmbrasienėRamunė BuškauskienėVesta jozonienėFortūnata juknaitėdanguolė kalinauskaitėRoma Milašienėdenisa Simanavičienė

Autoriai ir bendradarbiai:

jūratė Adomaitienėloreta GalubauskienėVirginija GrigaliūnienėRūta GurčinienėGitana kemežienėRasa MasiokaitėRamutė Pečeliūnienėlolita SipavičienėRasa Vilimienė

Spausdinouždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „kopa“kampo g. 7, lt-50153 kaunastel. (8 37) 30 16 16, faks. (8 37) 30 16 15El. paštas [email protected] www.kopa.lt tiražas 1500 egz.

Documents

Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės