10
Lietuvos kultūra nelaisvėje Darbą atliko: Sigita Karosevičiūtė ir Povilas Melėnas 10b

Lietuvos kultūra nelaisvėje

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Lietuvos kultūra nelaisvėje

Darbą atliko: Sigita Karosevičiūtė ir Povilas Melėnas 10b

Page 2: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Turinys

• Sąvokos• Datos• Lietuvos kultūra totalitarinės sistemos

gniaužtuose• Kultūros kontrolė• ,,Tautų draugystė” užmaskuotas rusinimas• Kultūra – lietuviškumo išraiška• Patriotizmo proveržiai sporte• Išvados

Page 3: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Sąvokos

• Ezopo kalba – užuominų, nutylėjimų kupina kalba, kad neprikibtų cenzūra ir nepersekiotų valdžia.

• Glavlitas – sovietinė cenzūra.• Dogma - autoritetingas, tiksliai

suformuluotas religinės doktrinos teiginys.

Page 4: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Datos

• 1957 m. – išleistas Juozo Jurginio Lietuvos istorijos vadovėlis.

• 1985- 1987 m. – Kauno ,,Žalgirio” krepšininkai tapo SSRS čempionais.

Page 5: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Lietuvos kultūra totalitarinės sistemos gniaužtuose

• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas ypač suniokojo Lietuvos kultūrą.

• Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vakarus pasitraukė didžioji dalis įžymiausių ir talentingiausių mokslininkų, menininkų.

• Skausmingiausiai Lietuvos kultūrai buvo stalinizmo laikotarpis, kuomet komunistai atėmė kone visą šalies kultūros palikimą, bei reikalavo menininkų, kad šie aukštintų J. Staliną, bei komunizmo ideologiją.

• Atšilimo laikotarpiu valdžios požiūris į lietuvių kultūrą kiek sušvelnėjo.

Page 6: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Kultūros kontrolė• Be komunistų partijos, institucijų pritarimo ir sovietinės

cenzūros – glavlito – leidimo negalėjo būti išleista knyga, išeiti laikraštis, pasirodyti televizijos laida, įvykti teatro vaidinimas ar pastatytas kino filmas.

• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kultūros atstovai tūrėjo priklausyti tam tikroms sąjungoms. Tik taip jie buvo oficialiai pripažįstami.

• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kūrybiniai darbuotojai turėjo savo kūriniais skiepyti visuomenei komunizmo ideologiją.

• Mokyklose beveik nedėstyta Lietuvos istorija, o patekę faktai, ypač apie nepriklausomą Lietuvą, buvo masiškai klastojami.

Page 7: Lietuvos kultūra nelaisvėje

,,Tautų draugystė” užmaskuotas rusinimas

• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų rusinimas.

• Rusų kalba tapo kaip antroji bendrinė kalba: rusų programoms skirta daug eterio, vaikų darželiuose ir mokyklose pradėta mokyti rusų kalbos, parduotuvių ir gatvių pavadinimai buvo rašomi rusų kalba.

Page 8: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Kultūra – lietuviškumo išraiška

• Atšilimo laikotarpiu atsirado vienas kitas kūrinys, kuris teigė bendražmogiškųjų ir tautinių pradų panašumą prieš sovietines dogmas.

• Minias žmonių patraukdavo teatruose skaitomos istorinės ar lietuvių rašytojų pjesės.

• Kraštotyros judėjimo dalyviai siekė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas.

• Labai populiarios buvo Dainų ir šokių šventės.

Page 9: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Patriotizmo proveržiai sporte• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje tapo

sportas.• Didžiulio tautos palaikymo sulaukė sportininkų

pergalės:Boksininko Algirdo Šociko pergalės prieš SSRS

galiūną Nikolajų Koroliovą,Po Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų pergalių,

tūkstančiai aistruolių žygiavo gatvėmis ir skandavo „Lie-tu-va!“,

Milžiniško tautinio pasididžiavimo jausmų proveržį sukėlė Kauno „Žalgirio“ Krepšinio klubo kovos su neoficialia SSRS rinktine – Maskvos CASK komanda. Žalgiris trejus metus iš eilės tapo SSRS čempionais (1985- 1987 m.).

Page 10: Lietuvos kultūra nelaisvėje

Išvados

• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas ypač suniokojo Lietuvos kultūrą.

• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų rusinimas.

• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje tapo sportas.