,,LIETUVOS KAIMO VIETOVIŲ KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS ...dspace.lzuu.lt/bitstream/1/5302/3/LT_kaimo vietoviu... · tyviniai kaimo plėtros barjerai, telkianti lyderystė, socialinis

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

7-oji mokslinė - praktinė konferencija

,,LIETUVOS KAIMO VIETOVIŲ KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS:

GEROJI PATIRTIS“

STRAIPSNIŲ RINKINYS

AKADEMIJA, 2016

2

ISSN 2029-1663 ISSN 2351-6909 (Online)

Konferencijos mokslinis komitetas: Pirmininkas: Prof. dr. Jan Žukovskis (Aleksandro Stulginskio Universitetas) Nariai: Doc. dr. Lina Marcinkevičiūtė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Lekt. dr. Rasa Pranskūnienė (Aleksandro Stulginskio Universitetas) Konferencijos organizacinis komitetas:

Pirmininkė: Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Nariai: Doc. dr. Gintarė Vaznonienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Doc. dr. Ilona Kiaušienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Lekt. Alvydas Aleksandravičius (Aleksandro Stulginskio universitetas) Dokt. mg. Eglė Štareikė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Dokt. mg. Daiva Urmonienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Dokt. mg. Dovilė Petrulienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Mg. Erika Zabulionienė (Aleksandro Stulginskio universitetas) Kaimo plėtros administravimo II-os pakopos 2 kurso studentė Rūta Slivinskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Straipsniai recenzuoti mokslinio komiteto narių. Spausdinta iš autorių pateiktų straipsnių originalų.

Dėkingi Lietuvos žemės ūkio ministerijai už paramą. Straipsnių rinkinys skirtas Vietos bendruomenių metams paminėti.

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2016

3

PRATARMĖ „Žmogų žavi ne kiekybė (ji tegali stulbinti, gąsdinti, ar sukelti kitokią trumpalaikę emociją, jei jos

mastai dideli), bet kokybė (sistemos elementų ryšiai). Čia visai nesvarbus ir tos sistemos mastas, fizi-niais dydžiais išmatuojamas. Dailės miniatūra gali būti įspūdingesnė ir patrauklesnė širdžiai bei pro-tui, nei panoraminis 0,5 ha dydžio paveikslas, jei iš pirmosios trykšt talentas.“

/Mečislovas Treinys „Tautos ir jos žemės jungtis“, 2011, p. 246 / 2016 metai Lietuvoje buvo paskelbti Vietos bendruomenių metais. Toks sprendimas priimtas, no-

rint pabrėžti vietos bendruomenių reikšmę valdant teritorinius pokyčius, įgyvendinant nacionalinę ir Europos Sąjungos regioninę politiką, atsižvelgiant į siekį stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės vi-suomenės formavimo pamatą. 2016 m. buvo pripažinta, kad vietos bendruomenių pilietiškumas ir veik-lumas yra svarbiausia prielaida vietos ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi. Vietos bendruomenių metams paminėti sukurtas ir pristatytas specialus ženklas, kuriame vaizduojamas namas ir šeši įvairiaspalviai žmogeliukai, iš kurių penki - žymintys visą Lietuvą pagal etnokultūrinius regio-nus, o šeštasis - simbolizuojantis emigravusius tautiečius, kurie gal ir toli fiziškai, bet visada kartu su vietos bendruomene širdyje.

Pagrindinė 7 - osios mokslinės – praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencin-gumo stiprinimas: geroji patirtis“ idėja yra iškelti šiuo laikotarpiu kaimo vietovių vystymuisi aktua-liausias temas, rasti geriausius Lietuvos kaimo vietovių vystymo bei jų konkurencingumo stiprinimo sprendimus. Penkiose kūrybinėse dirbtuvėse - regioninių produktų ir trumpųjų maisto tiekimo grandi-nių kūrimo inicijavimas, jaunimo įtraukimas į vietos bendruomenės organizavimą, sveiką gyvenseną puoselėjančių bendruomenių tinklo kūrimas, Lietuvos kaimo bendruomenių įsitraukimas į Švento Jo-kūbo kelio kūrimą, savanoriškos veiklos indėlio į kaimo plėtrą didinimas ir saugios kaimynystės kūri-mas, siekiama sukurti konferencijos idėją užtvirtinantį modelį, kuris gali tapti įrankiu įgyvendinant pa-sirinktus sprendimus.

Konferencijoje mokslininkai, kaimo bendruomenių lyderiai, jaunimas - būsimi kaimo plėtros ad-ministratoriai, kultūros ir turizmo vadybininkai pristato projektų gerąją patirtį, naujausių mokslinių ty-rimų rezultatus. Vyrauja kaimo socialinės infrastruktūros atnaujinimo temos:

• viešųjų žaliųjų erdvių (pvz., parkų, sporto aikštynų, aikščių) kaime kūrimas ir tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas;

• vietovės identiteto vaidmuo, teminių kaimų ir edukacinių programų kūrimas, miesto – kaimo integracinių ryšių stiprinimas;

• saugios kaimynystės programos, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktūros plėtojimas, gyventojų senėjimo iššūkiai;

• kaimiškų vietovių vystymo sinergijos didinimas, tradicinių amatininkų ir valstybės tarnautojų kompetencijų tobulinimas,

• bendruomeninio verslo, jaunimo laisvalaikio užimtumo ir savanoriško užsiėmimo organiza-vimas.

Gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir sklaida, mokslininkų ir praktikų diskusijos padeda kaimo vietovių vystymusi suinteresuotiems veikti profesionaliau, sistemiškai ir novatoriškai spręsti kaimo ekonomines, socialines, kultūrines ir aplinkosaugines problemas, surasti lanksčius komunikacijos me-todus partnerystei stiprinti ir kaimo gyventojų socialinei įtraukčiai didinti. Priimdami kaimo vietovių pokyčių valdymo sprendimus, pereidami nuo kiekybės prie kokybės vadovaukimės pagrindiniu konfe-rencijos credo: ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmųjų žingsnių.

Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas

4

TURINYS

PRATARMĖ .......................................................................................................................................... 2

TELKIANČIOS LYDERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO TINKLŲ KŪRIMO POREIKIAI ĮGYVENDINANT BENDRUOMENĖS INICIJUOTĄ VIETOS PLĖTRĄ 2014-2020 M. LAIKOTARPIU Rimantas Čiūtas, Aldona Čiūtienė, Vilma Atkočiūnienė .................................................................... 6

TRANSPORTO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪRA SUPONUOJA POREIKIUS INOVACIJOMS Vilma Atkočiūnienė ............................................................................................................................. 11

TRADICINIŲ AMATININKŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO SISTEMOS FINANSAVIMO GALIMYBĖS Astrida Miceikienė .............................................................................................................................. 17

ŽALIOSIOS INFRASTRUKTŪROS ERDVIŲ PANAUDOJIMAS SKATINANT JAUNIMO INTEGRACIJĄ IR DALYVAVIMĄ Gintarė Vaznonienė ............................................................................................................................ 21

GYVENTOJŲ SENĖJIMAS - IŠŠŪKIAI SVEIKATOS IR SOCIALINEI APSAUGAI Ilona Kiaušienė ................................................................................................................................... 27

TEMINIŲ KAIMŲ, KAIP SOCIALINIŲ INOVACIJŲ, CHARAKTERISTIKOS Greta Kaminaitė, Vilma Atkočiūnienė ............................................................................................... 31

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI: PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ATVEJIS Ričardas Greviškis, Renata Lukė ....................................................................................................... 35

SAUGIOS KAIMYNYSTĖS PROGRAMOS PLĖTROS IR EFEKTYVUMO GALIMYBIŲ STUDIJA, REMIANTIS GERĄJA UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIMI Gintaras Mažintas ............................................................................................................................... 41

SINERGIJOS REIŠKINIO INTERPRETACIJA DARNAUS KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ VYSTYMO KONTEKSTE Rasa Pakeltienė ................................................................................................................................... 47

IDEALAUS POINDUSTRINĖS GYVENVIETĖS MODELIO PAIEŠKOS: EKOKAIMŲ ATVEJIS Dalia Vidickienė, Živilė Gedminaitė-Raudonė, Rita Vilkė ................................................................ 53

TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS VIETOS SAVIVALDOJE: JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS Tomas Jankus, Daiva Urmonienė ...................................................................................................... 58

BROŽIŲ VIRTUVĖ - KAIMO BENDRUOMENĖS SĖKMĖS ISTORIJA Aistė Valančienė .................................................................................................................................. 64

BŪDOS KAIMO BENDRUOMENĖS PROJEKTAS „BŪDOS KAIMO ŽMONIŲ INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄ“ Stasė Navasaitienė ............................................................................................................................... 66

5

EDUKACINĖ PROGRAMA „KEPA KEPA STEBUKLINGA DUONA“ Rūta Slivinskienė ................................................................................................................................. 68

VERSLO VYSTYMO IDĖJOS PAIEŠKA IR ĮGYVENDINIMAS Laimonas Kalvaitis, lekt. dr. Jurgita Zaleckienė ................................................................................ 70

KAČERGINĖS PARKO ATNAUJINIMAS Mantas Fleras, Milita Kabišiūtė, Indrė Galaburdaitė ........................................................................ 72

JUDĖJIMO „STABDYK NUSIKALSTAMUMĄ KAUNO REGIONO SKYRIAUS“ KAUNO RAJONE VYKDYTAS PROJEKTAS „SAUGIOS BENDRUOMENĖS CENTRAS“ Joana Martyšiūtė, Aistė Daukšaitė ..................................................................................................... 74

VIEŠŲ ERDVIŲ SUTVARKYMAS MASTAIČIŲ KAIME Irma Kvalitaitė, Ugnė Sinkevičiūtė ..................................................................................................... 76

POILSIO IR PRAMOGŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS PILIUONOS KAIME, KAUNO RAJONE Rokas Janickis, Viktorija Valentinavičiūtė......................................................................................... 78

KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS AISTIŠKIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS PROJEKTAS ,,NAUJI STOGAI – BENDRUOMENĖS ATSPINDYS“ Rūta Augustaitienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ............................................................................. 80

VIENA ŠEIMA – VIENA ŠIRDIM! ŠEIMŲ ŠVENTĖ HARMONY PARKE Simona Pociūtė, Akvilė Šurkutė .......................................................................................................... 82

ŠIAUDINĖS SKULPTŪROS - LIEPSNOJANTYS MENO KŪRINIAI LIETUVOS KAIMUOSE IR MIESTUOSE Simona Markevičiūtė ........................................................................................................................... 84

KNYGA – ALBUMAS „ANTUPIŲ KRAŠTO ISTORIJA“ – BENDRUOMENĖS BENDRADARBIAVIMO REZULTATAS Dovidas Šlekys ...................................................................................................................................... 86

GELGAUDIŠKIO DVARO SODYBOS RESTAURAVIMAS IR PRITAIKYMAS TURIZMO REIKMĖMS Monika Markevičiūtė, Jūratė Valaitytė .............................................................................................. 88

ADOMYNĖS DVARAS - ADOMYNIEČIŲ PASIDIDŽIAVIMAS IR BENDRUOMENĖS SUSITELKIMO VIETA Dėja Bubinaitė ..................................................................................................................................... 90

KREKENAVOS REGIONINIS PARKAS Vytautas Kasparaitis ............................................................................................................................ 92

KULVOS BENDRUOMENĖS KULTŪRINĖS VEIKLOS GEROJI PATIRTIS Lauryna Kisielienė ............................................................................................................................... 94

VIKAIČIŲ SPORTO AIKŠTYNAS SKATINA GRAŽIŲ TRADICIJŲ KŪRIMĄ Tomas Grinkevičius, Ieva Kulvinskaitė, Gertrūda Sabulytė .......................................................... ... 97

6

TELKIANČIOS LYDERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO TINKLŲ KŪRIMO POREIKIAI ĮGYVENDINANT BENDRUOMENĖS INICIJUOTĄ VIETOS

PLĖTRĄ 2014-2020 M. LAIKOTARPIU

Rimantas Čiūtas Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas

Aleksandro Stulginskio universitetas

Aldona Čiūtienė Matematikos, fizikos ir informacinių technologijų centras


Vilma Atkočiūnienė Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas


Anotacija Straipsnyje pagrindžiamas poreikis aktyvuoti ES paramos „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ priemonę tikslin-

gais veiksmais inicijuojant tematinius bendradarbiavimo tinklus. Straipsnio autoriai atskleidžia aktyvų akademinės bend-ruomenės vaidmenį, svarbų stiprinant kaimo plėtros procese dalyvaujančių organizacijų tarpusavio integraciją, pasitikėjimą ir gerosios patirties sklaidos horizontalių ir vertikalių jungčių kūrimą. Akademinės bendruomenės telkianti lyderystė, inici-juojanti kaimo plėtra suinteresuotų subjektų įtinklinimo procesą ir padedanti įveikti įvairius vietos plėtros kognityvinius bar-jerus, gali atverti kelią socialinėms inovacijoms, grindžiamoms mokslo įrodymais. Vietos plėtros unikalių perspektyvų ir nišų įžvalgos, jų patikrinimas, plataus masto eksperimentine plėtra tampa gyvybiškai svarbia kaimo vietovių ūkio ir viešojo gyvenimo atnaujinimo praktika. Partnerystė su mokslo institucijomis, atverdama naujas ir perspektyvias bendradarbiavimo formas, labai prisideda prie bendradarbiavimo kultūros kūrimo.

Pagrindiniai žodžiai: bendruomenės inicijuota vietos plėtra, teminiai bendradarbiavimo tinklai, tinklaveika, kogni-tyviniai kaimo plėtros barjerai, telkianti lyderystė, socialinis verslas ir savanoriškos veiklos potencialas kaimo vietovėse.

Įvadas

Šalyje akivaizdi kaimo plėtros struktūrinių pokyčių būtinybė. Pokyčių poreikis apima ir kaimo

plėtros konceptualų aiškinimą. Viešojoje erdvėje įsigalėjęs moralizuojantis požiūris į daugelį kaimo so-cialinių bėdų nėra efektyvus siekiant surasti efektyvius problemų sprendimus. Supaprastintas ir iki in-divido elgsenos redukuotas sudėtingų socialinių problemų supratimas tampa kognityviniu (pažintiniu) barjeru, trukdančiu visuomenei veiksmingai įsitraukti į praktinių sprendimų paiešką.

Europos kaimo plėtros konferencijoje Kork 2.0, įvykusioje 2016 m. rugsėjo mėnesį, įvertinant naujas plėtros galimybes buvo pabrėžta, kad „turi būti labiau pripažįstamas kaimo potencialas rasti no-vatoriškus, tvarius ir integruotus esamų ir būsimų visuomenės problemų sprendimus…“ (A Better Li-fe..., 2016).

Akivaizdu, kad adekvataus visuomenės požiūrio į socialinę realybę ir jos problemas formavimas negali apsiriboti tik šiuolaikiškų sprendimų siūlymu. Labai svarbu surasti ir propaguoti subsidiarumo principą realizuojančias sprendimų paieškos formas, į egzistencinę kūrybą įtraukiančias permainoms būtiną kritinę kaimo gyventojų dalį. Kaimo plėtros dalyviams ypač svarbu atpažinti savo galimybes ir gebėti jas realizuoti. Galima konstatuoti, kad daugelis kaimo plėtros problemų kyla todėl, kad kaimo gyventojai masiškai laiku nesuvokia kokybiškai naujomis sąlygomis vykstančios plėtros galimybių ir joms įgyvendinti prieinamų gana paprastų (pvz., kūrybiško mąstymo) priemonių.

Ieškant naujų kaimo plėtros atsparos taškų tikslinga atsižvelgti į visuomenės raidos tendencijas, kurias lemia plintanti naujojo viešojo valdymo praktika, pripažįstanti ir remianti vietos iniciatyvų įgy-vendinimą, taip pat audringai besivystančių IT technologijų skvarbą į žmonių kasdienį gyvenimą.

Paminėti reiškiniai leidžia praktinės veiklos lygiu kelti teminių bendradarbiavimo tinklų inicija-vimo uždavinį, kuris, savo ruožtu, aktualizuoja naujai besikuriančių tinklų dalyvių veiksenos, t.y. gebė-jimo savo tikslingais veiksmais kurti ir keisti tinklus, analizės poreikį.

Straipsnio tikslas - pateikti ir pagrįsti naujas kaimo plėtros organizacinių pokyčių vizijas, sieja-mas su tematine tinklaveika, suteikiančia tarporganizacinei ir tarpsektorinei sąveikai naujas formas, ati-

7

tinkančias naujo valdymo doktrinos reikalavimus. Atliekant tyrimą taikyti literatūros ir dokumentų ana-lizės, ekspertinio vertinimo ir kiti metodai. Straipsnio konceptualų pagrindą sudaro veiksenos ir socia-linės partnerystės teorijos. Įsitinklinimas – naujas „įsitvirtinimo po saule“ būdas

Ateities iššūkių neatitinkantis visuomenės pasyvumas ir apatija, kai į viešąjį gyvenimą žiūrima iš

stebėtojo pozicijų ir tuo pačiu prarandama laisvė ir atsakomybė aktyviai veikti, reikalauja ieškoti naujų tikslų ir prasmių, kurios sutelktų žmones į veiksmingas bendrijas ir įkvėptų juos gyventi ir veikti kartu. Siekis atnaujinti „visuomenės sutarties“ turinį nebūtinai turi remtis visą visuomenę apimančiu politiniu kontraktu, kai demokratiškų rinkimų metu šalies piliečiai patvirtina politinių partijų siūlomus ideolo-giškai apibrėžtus plėtros sprendimus. Galimi kiti veiklos būdai, konkrečių vertybių pagrindu telkiantys visuomenę. Toks požiūris Vakarų pasaulyje turi ilgametę tradiciją.

Lietuvoje, švenčiant bendruomenių metus (2016 m.) tikslinga prisiminti bendruomeninių ir kitų ne-vyriausybinių organizacijų (naudojant šiuolaikišką terminologiją) sąjūdžio ištakas. Impulsą šių organiza-cijų kūrimui suteikė popiežiaus Leono XIII 1891 m. paskelbta enciklika „Rerum Novarum“. Šiame do-kumente, atsiliepiant į XIX a. pabaigoje jau atsiskleidusį įsigalėjusių ideologijų - liberalizmo ir socializ-mo doktrinų nepatikimumą, pirmą kartą visuomenei buvo pateiktas katalikų pasaulio socialinis mokymas. Esminė enciklikos žinia – visuomenės pagrindas yra teisingumas. Valstybės pareiga rūpintis bendra gero-ve ir žiūrėti, kad visose visuomeninio gyvenimo srityse to būtų siekiama. Tačiau tai nereiškia, jog visas visuomenines problemas turėtų spręsti valstybė. Kadangi asmuo, šeima ir visuomenė yra pirmesni už valstybę, todėl valstybė egzistuoja tam, kad gintų jų prigimtines teises ar bent jų neslopintų.

Krikščionybė tradiciškai pasisakydama už „pasirinkimo pirmumą vargšų naudai“ enciklikoje drauge su nuosavybės teise patvirtino ir darbininko orumo bei darbo garbingumo vertę bei ki-tas žmogaus asmenybei būdingas teises. Vienos iš svarbiausių „prigimtinės žmogaus teisių“ yra teisė kurti privačias draugijas, kurios turėdamos veiklos autonomiją gali veiksmingai kurti bendrą gerovę.

Enciklika „Rerum Novarum“ parodė kelią reformoms, kurios skiepija pagarbą bendroms žmonių intencijoms spręsti savo problemas. Enciklika prieš 125 metus paskatino viso pasaulio krikščionių bendruomenę įgyvendinti įvairius solidarumo mechanizmus, apimančius ir ūkinį gyvenimą (savitarpio pagalbos draugijos, kooperacijos sąjūdis ir pan.).

Lietuvoje vyskupo M.Valančiaus iniciatyva inspiruotų įvairių visuomeninių organizacijų (pvz., Šv. Izidoriaus judėjimas) veikla XIX a. pabaigoje ne tik prisidėjo prie religinio švietimo ar blaivybės propagavimo, bet ir turėjo didelę įtaką Lietuvos tautiniam atgimimui.

Solidarumo principo įgyvendinimas ir šiandien yra aktualus mūsų visuomenei, nes turtinė nely-gybė šalyje (kaip ir visame pasaulyje) yra didelė. Šiuolaikiška visuomenė kenčia nuo įvairių naujų so-cialinės atskirties ir skurdo formų. Kaip ir popiežiaus Leono XIII laikais, taip ir šiandien aktualu ieškoti tokių ūkinio ir viešojo gyvenimo formų, kurios užtikrintų iš žmogaus prigimties išplaukiančių teisių įgyvendinimą. Faktas, kad kas dešimtas dirbantis Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, ro-do socialinio teisingumo ir dirbančiųjų orumo įtvirtinimo mūsų visuomenėje problemą (1 pav.). Tai, kad šalyje išmokėtų pensijų vidurkis (255 Eur/mėn.) yra žemesnis už oficialiai paskelbtą šalies skurdo lygį taip pat liudija socialinio teisingumo stokos nacionalinį mastą.

Visuomenė turi įvairių mechanizmų pagalba užtikrinti savo narių bendrystę. Jeigu to padaryti ne-pavyksta, visuomenei gresia chaosas, dezorganizacija ir anomija (vertybių pakrikimas).

8

1 pav. Skurdas Lietuvoje 2015 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV, http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=4601214

Išsivysčiusiose šalyse viešasis valdymas pasižymi sparčia valdymo kultūros kaita. Viešasis val-

dymas tobulinamas daugiau dėmesio skiriant įgyvendinamų priemonių socialiniam kontekstui ištirti. Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir vietos gyventojų įtraukimui į viešų sprendimų priėmimo procesą. Tai pagerina vietos gyventojų informavimą ir stiprina jų savivoką bei atsakomybę sprendžiamų problemų atžvilgiu.

Didėjantis problemų sudėtingumas ir finansinių išteklių ribotumas įsakmiai reikalauja rasti unika-lius ir tuo pačiu efektyvius sprendimus. Tai galima pasiekti mobilizuojant visuomenę ir į problemų sprendimą įtraukiant vis daugiau suinteresuotų asmenų. Kartu auga ir savireguliacijos mechanizmų svarba. Viešosios veiklos tvarumą lemia maksimaliai išnaudojamos pokyčių galimybės ir veiklos vi-sumos užtikrinimas (priešingas žinybiškam ir fragmentiškam sprendimo būdui), kartu išsaugant ir sus-tiprinant pokyčių dalyvių motyvaciją vykdyti pribrendusias permainas. Viešojo valdymo pokyčiai su-formavo naują patirties lygmenį.

Naujasis viešasis valdymas pabrėžia subsidiarumo principo įgyvendinimą ir gyventojų įtraukimo į vietos plėtrą svarbą, pilietinės bendruomenės dalyvavimo valdyme naudą, sisteminį korupcijos prie-laidų naikinimą, demokratijos įtvirtinimą, skaidrumo, atsakomybės ir kitų moralinių – etinių savybių iškėlimą, gerą tarpžinybinį bendradarbiavimą ir aktyvią nevyriausybinių organizacijų veiklą bei sparčią tinklaveikos plėtrą.

Pažangos kūrimo procese auga visuomenės veiklumas, pasireiškiantis ne tik įvairių formų atsto-vaujamos demokratijos tobulinimu, bet ir dalyvaujamosios demokratijos plėtra: visose politikos srityse siekiama vykdomą politiką “iš viršaus į apačią” papildyti nauju vektoriumi – “iš apačios į viršų”. Toks veikimo būdas įtvirtina į rezultatus orientuotą organizacinę elgseną, kurią stiprina organizacijų tarpusa-vio integracija, pasitikėjimas, gerosios patirties sklaidos horizontalių ir vertikalių jungčių stiprinimas.

Keičiantis gyventojų vaidmeniui viešųjų reikalų valdymo procese neišvengiamai keičiasi ir val-džios vaidmuo: nuo tiesioginio reikalų tvarkytojo vis labiau pereinama prie organizatoriaus ir koordina-toriaus vaidmens, o viešosios paslaugos vis didesniu mastu teikiamos įtraukiant piliečius, privatų sek-torių, vietos bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.

Koordinavimas užtikrinamas visais lygiais inicijuojant ir stiprinant tinklaveiką. Šiuolaikiškas vie-šojo valdymo koordinavimas remiasi bendros misijos ir vizijos suformulavimu, įtraukiu veiklos tikslų, prioritetų ir priemonių nustatymu. Kitais žodžiais tariant, naujo veikimo būdo sėkmę lemia sąsajų bendruose “tinkluose” užtikrinimas.

Vykdant kaimo plėtros politikos atnaujinimą vis didesnę reikšmę įgauna plataus masto, mokslu grįstos socialinės inovacijos, įgyvendinamos kuriant ir palaikant viešajame gyvenime tinklines valdymo formas.

Pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetą

http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=4601214

http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=4601214

9

„Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ (toliau, BIVP) yra grindžiama įvairių sektorių ir subjektų sąsajomis, turinčiomis sinerginį poveikį. Tinklaveika garantuoja įgyvendinamų priemonių atitikimą gy-ventojų poreikiams ir eksponentinį „gerų darbų“ augimą. BIVP veiksmų principinė schema nurodo pradinio sumanymo kokybės svarbą, partnerystės vaidmenį plėtojant vietos iniciatyvą, taip pat atkrei-piamas dėmesys į teritorijos ypatumus ir strateginio požiūrio būtinybę prieš imantis įgyvendinti vietos plėtros projektą (žr. 2 pav.).

2 pav. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) veiksmų principinė schema (Bendruomenės inicijuotos vietos..., 2014)

Strateginis požiūris orientuoja į proaktyvią veiklą (dėmesys ateičiai, o ne praeičiai). Galima ap-

gailestauti, kad kaimo gyventojų tarpe vyraujančios nuoskaudos, skatinamos akivaizdžios socialinio teisingumo stokos, ir negatyvias nuotaikas lydintys įvairaus pobūdžio kaltinimai dažnai užkerta kelią kaimo plėtros dalyviams sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir tuo pačiu ryžtis ją kurti.

BIVP generalinė linija atitinka Lietuvos 2030 strategiją – suteikti bendruomenėms ir nevyriausy-binėms organizacijoms galios remiantis subsidiarumo principu pačioms spręsti daugumą su jomis susi-jusių klausimų. Vietos bendruomenių bendras likimas – tapti aktyviomis savo gyvenimo kūrėjomis yra geras pagrindas joms telktis į įvairios tematikos bendradarbiavimo tinklus. Tačiau nereiktų pamiršti, kad dabartinių laikų šūkis – „Už mažiau, padaryti daugiau!” nori nenori verčia peržengti įprastos veik-los rėmus.

Šiais laikais nepakanka vykdyti veiklą, kuri tenkina išryškėjusius vietos gyventojų poreikius. Tinklaveika jungianti panašius partnerius tik iš dalies gali pagerinti sprendžiamų problemų sprendimų kokybę, nes įprastų plėtros uždavinių sprendimas kaupia standartinę gerąją patirtį.

Siekiant efektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo ir kuo didesnio viešųjų projektų poveikio vietos gyvenimui, kaimo plėtros dalyviams būtina sparčiai ugdyti inovacinius gebėjimus – mokėti nuolat įveikti tradicinių sprendimų ribojantį poveikį.

Kūrybiškus sprendimus priimti nėra lengva: susiduriama su patirties įgijimo problema, taip vadi-namos „dvigubos mokymosi kilpos“ pagalba (kai siekiama veiklą kokybiškai pagerinti geriau ją apmąs-tant ir surandant iš principo naujus sprendimus, t.y. pagerinimo siekiama veiklos sumanymo fazėje, o ne stengiantis tobulinti tradiciškai atliekamus veiksmus).

Kūrybiškam veiklos tobulinimo būdui yra būtinas „netikėtų“ įžvalgų elementas. Kaimo plėtros veikėjai, formuodami partnerių tinklus turi atsižvelgti į naujas tendencijas, nes konkurencinio pranašu-mo svorio centras vis labiau slenkasi nuo materialių išteklių link intelektinėmis žiniomis kuriamų pra-našumų.

Organizacinė išvada yra labai paprasta – tinklaveika bus naudinga, jei jos dalyviai turės vidinį interesą efektyviai spręsti bendrus laikmečio iššūkius, bet savo patirtimi ir kompetencija bus įvairūs. Universitetų ir akademinės bendruomenės įtraukimas į kaimo plėtros teminius bendradarbiavimo tink-lus yra būtina novatoriškų vietos problemų sprendimo prielaida.

Kaip pavyzdį galima pateikti socialinio verslo nišų įžvalgos ir jų gyvybingumo pagrindimo pa-tirtį. ASU Mokslo ir technologijų parko 2014 metais atliktų sociologinių tyrimų rezultatai liudija, kad į savanorišką veiklą yra pasirengę įsitraukti absoliuti daugumą (84,5 proc.) apklaustų kaimo gyventojų (sprendžiant pagal 5 savivaldybių duomenis). Kaimo gyventojai šiai veiklai per savaitę yra pasirengę

10

vidutiniškai aukoti 4 valandas savo laisvalaikio. Nustatyto fakto fone perdėtai lėtas valdžios institucijų pasirengimas kaimo vietovėse teikti ES paramą socialinio verslo projektų įgyvendinimui yra mažų ma-žiausiai didelis nesusipratimas, vėjais leidžiantis kaimo socialinį kapitalą.

Kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimo tinklų svarba ateityje augs. Tinklai, efektyviai užtik-rindami naujų žinių, novatoriškų sprendimų ir gerosios patirties sklaidą, ateityje neišvengiamai paveiks viešųjų sprendimų priėmimo institucinę aplinką. Tinklai – tai naujos, ateities iššūkius labiausiai atitin-kančios kaimo plėtros organizacijos formos, o aktyvi tinklaveika– labiausiai kaimo gyventojams priim-tina inovacijų diegimo forma.

Aleksandro Stulginskio universitetas gali aktyviai įsijungti į kaimo plėtros dalyvių tinklaveikos procesą siūlydamas ne tik mokslo tyrimų ir konsultavimo bei mokymų paslaugas, bet ir inspiruodamas konkrečius teminius bendradarbiavimo tinklus bei kurdamas tokių tinklų „mazgus“ – naujos veiklos ekosistemos nišas. Konkretaus bendradarbiavimo tinklo „mazgų“ kūrimas yra visų tinklo dalyvių su-telkta veikla, naudinga kiekvienam tinklo nariui ir bendrai viso tinklo veiklai. Kuo daugiau pavyks su-kurti tokių tinklo mazgų, tuo aktyvesnė bus tinklaveika (su visais savo teigiamais efektais) ir tuo stip-resnis bei gyvybingesnis bus naujai kuriamas tinklas.

Tinklo narių bendri renginiai, parodos, mugės ir kiti panašūs renginiai, į kurių organizavimą ga-lima plačiai įtraukti ir akademinį jaunimą, yra konkretūs tinklaveikos būdu sukurti tinklo „mazgai“. Organizuoto telkimo tikslas – akumuliuoti visą galimą intelektinį potencialą, išteklius ir inovacijų praktiką sprendžiant įsisenėjusias ir naujas šalies kaimo ekonomines ir socialines problemas, neaplen-kiant valdžios institucijų socialinės atsakomybės ir viešojo valdymo tobulinimo uždavinio.

Išvados

1. Sėkminga kaimo plėtra galima tik išmokus veikti novatoriškai, t.y. kūrybiškai įveikiant plėtros kognityvinio (pažintinio) pobūdžio barjerus.

2. Tematiniai bendradarbiavimo tinklai yra – labiausiai ateities iššūkius atitinkančios kaimo plėt-ros organizacijos formos, o aktyvi tinklaveika – labiausiai kaimo gyventojams priimtina inova-cijų diegimo forma, įgalinanti eksponentinę naujovių sklaidą.

3. Aleksandro Stulginskio universitetas gali atlikti šalies kaimo plėtros telkiančios lyderystės vaidmenį, nes dabartinės universiteto funkcijos ir sukaupta nacionalinio masto viešų renginių organizavimo ir mokslių tyrimų patirtis bei turima infrastruktūra leidžia šiai institucijai imtis inovacijų navigatoriaus vaidmens.

Literatūros sąrašas

1. A Better Life in Rural Areas. CORK 2.0 DECLARATION 2016. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/agriculture/events/2016/rural-development/cork-declaration-2-0_en.pdf

2. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams. Europos Komisija, 2014 m. Briuselis. 126 psl. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/guidance_clld_local_actors_lt.pdf

3. Stroputė, N., Kairytė, M. 2016. Kas daro socialinį verslą socialiniu verslu? Gerosios užsienio praktikos analizė. Vilnius.

http://ec.europa.eu/agriculture/events/2016/rural-development/cork-declaration-2-0_en.pdf

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/guidance_clld_local_actors_lt.pdf

11

TRANSPORTO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪRA SUPONUOJA POREIKIUS INOVACIJOMS

Vilma Atkočiūnienė

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas Ekonomikos ir vadybos fakultetas


Anotacija Straipsnyje analizuojama Lietuvos kaimo vietovių transporto sektoriaus būklė, kaimo gyventojų nuomonė apie trans-

porto ir ryšių sektoriaus paslaugas, naudojimosi viešojo keleivinio transporto paslaugomis nepatogumai, nustatomi poreikiai transporto infrastruktūros inovacijoms bei veiksniai turintys įtakos inovacijoms transporto sektoriuje. Naudoti mokslinės li-teratūros, dokumentų, empirinio tyrimo ir statistinių duomenų analizė bei sintezė, abstrahavimo metodai.

Pagrindiniai žodžiai: transporto infrastruktūra, kaimo gyventojų poreikiai, inovacijos.

Įvadas

Kaimo socialinės infrastruktūros vienas iš tikslų yra, pasitelkiant Naujosios viešosios vadybos priemones ir inovacijas (ypač socialines), didinti socialinę įtraukti, užtikrinti, kad būtų patenkinti esmi-niai žmonių poreikiai. Poreikių klasifikacija pagal A. Maslow poreikių hierarchiją (fiziologiniai, sau-gumo, socialiniai, pagarbos, saviraiškos poreikiai) padeda geriau suprasti žmogaus pasirinkimo moty-vus, išminties ir pažangos trajektorijas (Koltko-Rivera, 2006). Poreikių rangavimo teoriją galima pri-taikyti KSI vystymui pagrįsti, poreikius transporto ir ryšių paslaugoms galima priskirti prie fiziologi-nių, pirmo būtinumo ar kasdieninių poreikių. Atliekant tyrimą daroma teorinė prielaida, kad transporto sektorius yra reikšmingas, nes suformuoja kaimo gyventojų poreikius mobilumui ir periodinių bei epi-zodinių paslaugų vartojimui, sudaro sąlygas pasinaudoti kitomis kaimo socialinės infrastruktūros pas-laugomis, o vietinių kelių būklė praplečia paslaugų pasiekiamumo ribas.

Mažėjant jaunų gyventojų skaičiui Lietuvos kaimo vietovėse, kaimo socialinės infrastruktūros objektus koncentruojant seniūnijų, rajonų centruose ar didesniuose miestuose, ypatingą vaidmenį įgau-na transporto ir ryšių infrastruktūra. Išvystyta kokybiška transporto ir ryšių infrastruktūra daro įtaką ekonominiam ir socialiniam teritorijų vystymuisi, skatina investicijas į kitus ekonominius sektorius, stiprėja vietovės konkurencingumas, patrauklumas gyventi, dirbti ir ilsėtis.

Baltojoje knygoje (2011) pažymima, kad „Europos transporto sistema turėtų būti performuota į tvarią ir konkurencingą sistemą, kuri toliau padėtų gerinti mobilumą ir skatintų ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą“. ES šalys kelia ambicingus tikslus – mažinti Europos priklausomybę nuo naftos importo, gerinti aplinką, mažinti avarijų skaičių ir gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau praktika kitokia. Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje, auga transporto paklausa, skirtingai vysto-mos transporto rūšys, visuomenė senėja, o viešųjų institucijų pajėgumas investuoti į infrastruktūrą ma-žėja. Transporto sistemos pertvarka, įvairių sričių iniciatyvos neįgyvendinamos visais lygmenimis.

Tyrimo objektas – transporto infrastruktūra. Tyrimo tikslas – išanalizavus transporto infrastruktūros atitikimą kaimo gyventojų poreikiams,

nustatyti veiksnius turinčius įtakos inovacijoms. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų, empirinio tyrimo ir statistinių duomenų ana-

lizė bei sintezė, abstrahavimo metodas. Transporto sektoriaus būklė buvo vertinama pagal 4 pagrindi-nius rodiklius: vietinės reikšmės automobilių kelių tankis km/100 km²; Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis km.; viešojo keleivinio transporto maršrutų skaičius; individualių au-tomobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų. Skaičiuoti ir analizuoti 2008 – 2012 m. kaimiškųjų savi-valdybių vidutiniai transporto ir kitų socialinės infrastruktūros sektorių dydžiai (Atkočiūnienė, Kiaušie-nė, 2014).

Atliktas subjektyvusis tyrimas naudojant anketinę apklausą, kuri atskleidė kaimo gyventojų indi-vidualų požiūrį ir prioritetus, nuomonę apie savo gyvenimo sąlygas. Atliekant tyrimo duomenų analizę daroma prielaida, kad asmens poreikių analizėje yra svarbus poreikių patenkinimo (pakankamumo) ly-gis. Naujų poreikių atsiradimas aukštesniuose hierarchijos lygiuose vyksta ne dėl visiško, o dėl pakan-kamo esamų poreikių patenkinimo žemesniuose lygiuose. Pakankamas žemesnio lygio poreikių paten-

12

kinimas sudaro prielaidas aukštesnio lygio poreikiams atsirasti. Taikytas tikimybinės (atsitiktinės) at-rankos metodas, kai kiekvieno tiriamos populiacijos nario tikimybė patekti į imtį nėra nulinė, t.y. visų narių tikimybė patekti į imtį vienoda ir lygi. Vykdant apklausą buvo atsižvelgta į tokias gyventojų so-cialines demografines charakteristikas: amžius, lytis, gyvenamoji vieta (seniūnija, miestelis, kaimas, vienkiemis). Geografinių regionų atranka atlikta taikant klasterinės atrankos tipą. Pasirinktos tokios pi-lotinės vietovės: Alytaus, Kėdainių, Kaišiadorių, Pasvalio rajonai ir Rietavo savivaldybė. Iš pilotinių vietovių gyventojų, padedant vietos veiklos grupėms, buvo surinktos 1023 anketos, duomenys susiste-minti ir išanalizuoti naudojant IT programas.

Atliekant empirinį tyrimą (Atkočiūnienė, Aleksandravičius, Kiaušienė, Vaznonienė, Pakeltienė, Lukė, 2015), kurio tikslas buvo nustatyti, ar KSI būklė užtikrina gyventojų poreikių patenkinimą, suku-ria sąlygas teritorinei ir socialinei sanglaudai formuotis kaimo vietovėse, buvo analizuoti 8 kaimo so-cialinės infrastruktūros sektoriai. Šiame darbe pristatytas transporto infrastruktūros vertinimas, kuris padėjo įžvelgti inovatyvius būdus transporto infrastruktūrai tobulinti.

Transporto sektoriaus būklė ir kaimo gyventojų poreikiai

Anot V. Popovo (2012), kuris tyrė keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų organizavimo problemas ir tobulinimo galimybes savivaldybėse, šalies strateginiuose ir regionų plėtros planuose nėra skiriamas pakankamas dėmesys viešosioms keleivių vežimo paslaugoms, o pati viešojo keleivinio transporto sistema nėra patraukli keleiviams. Jaučiamas viešojo keleivinio transporto sistemos plėtros ir valdymo tobulinimo sąstingis, maži savivaldybių pajėgumai paslaugas tinkamai suteikti ir valdyti.

Statistinių duomenų analizė (Atkočiūnienė, Aleksandravičius, Kiaušienė, Vaznonienė, Pakeltienė, Lukė, 2015) parodė, jog Lietuvoje susidariusi sudėtinga situacija transporto sektoriuje: daugiau kaip pusėje (43 iš 51) Lietuvos rajonų ir savivaldybių situacija transporto sektoriuje yra patenkinama, bloga arba labai bloga (1 lentelė).

1 lentelė. Lietuvos rajonų ir savivaldybių pasiskirstymas pagal transporto sektoriaus būklę vidutiniškai

2008–2012 m.

Transporto sektoriaus ( 4S ) būklė

Vidutinis įvertini-mo balas

Palyginus su Lie-tuvos vidurkiu %

Rajonų ir savivaldybių skaičius % nuo bendro skaičiaus

Labai gera (5) 3,62 148,36 3 5,88 Gera (4) 3,20 131,15 5 9,80 Patenkinama (3) 2,71 111,07 17 33,33 Bloga (2) 2,19 89,75 17 33,33 Labai bloga (1) 1,60 65,57 9 17,65 Iš viso 2,44 100,00 51 100,00

Net 17-oje rajonų ir savivaldybių transporto sektoriaus būklė yra patenkinama, jų įvertinimo ba-

las 25,14 proc. mažesnis nei labai gerą transporto būklę turinčio regiono. 26-iuose rajonuose ir savival-dybėse situacija dar prastesnė: 17-oje iš jų transporto sektoriaus būklė bloga, 9-iose – labai bloga ir jų įvertinimo balas yra atitinkamai 39,50 proc. ir 55,80 proc. mažesnis nei labai gerą nagrinėjamo sekto-riaus būklę turinčio regiono.

Kaip pažymima Nacionalinėje susiekimo plėtros programoje (2013) vietinio transporto sistemų problemas lemia ribotas teritorijų (miestų ir kaimo vietovių) plėtros koordinavimas, nepakankama priemiestinio transporto kokybė, mažas viešojo transporto parko patrauklumas, nepakankamai išvysty-tos bevariklių transporto priemonių transportą skatinančios sistemos (pėsčiųjų ir dviračių transporto in-frastruktūra). Senos viešojo transporto priemonės riboja viešojo transporto judamą ir didina neigiamą poveikį aplinkai. plėtėsi privačių namų rajonai (didėjo urbanistinė sklaida). Užtikrinti viešojo transpor-to paslaugų prieinamumą mažo gyventojų tankumo rajonuose itin sudėtinga tiek dėl mažo gyventojų tankumo, tiek dėl iki minimumo sumažėjusių judumo poreikių.

Vertinant transporto infrastruktūrą pagal naudojimąsi viešojo keleivinio transporto paslaugomis pilotiniuose rajonuose, nustatyta, kad Alytaus rajone viešuoju keleiviniu transportu naudojamasi dau-giausia (55,86 proc.), o mažiausiai – Kaišiadorių rajone (37,06 proc.) (1 pav.).

13

27,97

7,69

37,06

16,78

10,49

37,53

4,36

34,87

13,56

9,69

40,00

8,64

27,27

12,73

11,36

55,86

2,07

24,14

12,41

5,52

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00

Alytaus

Kėdainių

Kaišiadorių

Pasvalio

Rietavo

Dažnai

Kartais

Retai

Niekada

Proc.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas dėl naudojimosi viešojo keleivinio transporto paslaugomis pagal rajonus proc., 2014 m.

Kėdainių, Pasvalio rajonuose ir Rietavo sav. viešojo keleivinio transporto paslaugomis naudoja-

masi periodiškai ir tolygiai. Galima daryti prielaidą, kad tokias tendencijas lemia rajono dydis ir terito-rinis išsidėstymas, gyventojų gyvenančių kaimo vietovėse dalis, lyginant su rajono centru.

Pagrindiniai nepatogumai, kuriuos gyventojai jaučia naudodamiesi viešojo keleivinio transporto paslaugomis visuose rajonuose panašūs – važiuoja per retai, nepatogiu laiku ir per brangūs bilietai, nors tai, apklaustųjų nuomone, gana patikimas transportas. Su pernelyg retai važiuojančiu visuomeniniu transportu susiduria 68,54 proc. Kaišiadorių, 56,82 proc. Kėdainių rajono, 55,96 proc. Pasvalio rajono, 56,25 proc. Rietavo sav. ir 49,53 proc. Alytaus rajono apklaustųjų. Yra kaimo vietovių, kuriose visuo-meninis transportas nevažiuoja, taip vertina 7,34 proc. Pasvalio r. ir 5,96 proc. Alytaus r. tyrime daly-vavusių gyventojų. Nuosavu automobiliu arba kooperuojantis grupei žmonių kelionės kaštai yra ma-žesni, mažiau sugaištama laiko kelionėje ir išsprendžiamas nepatogaus tvarkaraščio klausimas. Nuosa-vu transportu labiau linkę naudotis moterys, vienkiemių ir miestelių gyventojai.

Rajonų gyventojai labiausiai nepatenkinti transporto sektoriuje diegiamomis inovacijomis, tokiomis kaip kelių infrastruktūros pritaikymas elektromobiliams, vietinių žaliavų panaudojimas keliams grįsti ir pan. (79,38 proc.), taip pat trūksta dviračių takų (71,93 proc.), žemės ūkio technikai pritaikytų kelių (69,51 proc.) ir pan. (2 pav.). Tai itin aktualu vietovėse, kuriose gyventojai verčiasi tradiciniu žemės ūkiu, vysto stambius, intensyvios gamybos ūkius arba čia leidžia laisvalaikį. Automobilių transporto infrastruktūros nepakanka-mas išvystymas mažina vietovių patrauklumą ir kitų KSI objektų pasiekiamumą.

45,8428,76

71,9369,51

50,0079,38

19,106,67

4,2510,18

21,43

54,1671,24

28,0730,49

50,0020,62

80,9093,33

95,7589,82

78,57

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vietinės reikšmės keliai

Rajoninės reikšmės keliai

Dviračių takai

Žemės ūkio technikai važiuoti pritaikyti keliai

Viešojo keleivinio transporto paslaugos

Transporto sektoriaus inovacijos (pvz., kelių…

Interneto ryšys

Telefono ryšys

Pašto paslaugos

Žmogaus ryšys su žmogumi

Kita

Labai nepatenkintas ir nepatenkintas Labai patenkintas ir patenkintas 2 pav. Pilotinių vietovių respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą transporto ir ryšių sektoriaus

būkle proc., 2014 m.

14

Labiausiai respondentai patenkinti pašto (95,75 proc.) ir telefono ryšio paslaugomis (93,33 proc.), interneto ryšio paslaugomis (80,90 proc.). Galima daryti prielaidą, kad rajonuose šios paslaugos puikiai išvystytos dėl sparčios ryšių pastočių plėtotės kaimiškose vietovėse. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog respondentai itin patenkinti „žmogaus ryšiais su žmogumi“ (89,82 proc.), o aukštas pasitenkinimo laipsnis rodo, jog kaimo vietovėse vyrauja kaimyniška pagalba ir solidarumas sprendžiant bendrus vie-tovių vystymosi klausimus, kasdienes problemas, pavėžėjimo klausimus ir pan. Veiksniai turintys įtakos inovacijoms transporto sektoriuje

Veiksniai, kurie turi įtakos transporto infrastruktūros inovacijoms labai skirtingi, skirtinguose te-

ritoriniuose lygmenyse. Transporto infrastrtruktūros būklė priklauso nuo už paslaugų teikimą atsakingų vietos, regioninio bei nacionalinio lygmens viešųjų institucijų darbuotojų ir transporto operatorių kom-petencijos, požiūrio novatoriškumo.

Trūksta mokslinių tyrimų ir inovatyvių transporto sistemos modelių. ES perpus padidina finansa-vimą transporto srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms, nes efektyvi ir kokybiška transporto inf-rastruktūra yra būtina žmonių ir prekių vežimo, Europos ekonomikos augimo, konkurencingumo ir teri-torinės sanglaudos sąlyga. Transporto politikai reikia efektyvaus, sąveikaus ir tarpusavyje sujungto transporto infrastruktūros tinklo, kuris užtikrintų pakankamą prieinamumą, didelį pralaidumą, optima-lias sąlygas keisti transporto rūšį, skirtingų transporto rūšių duomenų ir informacijos baze pagrįstą eis-mo valdymą, didesnę saugą ir saugumą, mažesnį poveikį aplinkai ir erdvės kokybei, ekonominį įper-kamumą (įvertinant visas nuosavybės sąnaudas) (ES perpus padidina..., 2013).

Klimato pokyčių pavojus ir jo poveikis aplinkai, sveikatai bei ekonomikai taip pat glaudžiai sie-jamas su transportu bei netvaraus judėjimo įpročiais. Šie iššūkiai – tai varomosios jėgos, kylančios iš dabartinių raginimų vietinėje transporto infrastruktūroje diegti veiksmingas priemones. Vietovių mobi-lumo klausimai yra kompleksiniai, tad jų neįmanoma sėkmingai išspręsti vien tik paprastais transporto planais ar iki minimumo sumažinus viešojo keleivinio transporto reisų skaičių.

„Keliauti pagal tvarumo principą“ planų rengimas ir įgyvendinimas. Regionuose turėtų būti rengiami ir įgyvendinami tvaraus kaimo vietovių transporto planai. Tvaraus kaimo vietovių transporto plano paruošimas ir priėmimas – tai procesas, paprastai reikalaujantis novatoriško mąstymo, bendra-darbiavimo tarp teritorinių departamentų ir įmonių, įvairių politikos sričių integravimo. Norint padėti kaimo vietovėms suvokti ir pradėti taikyti Tvaraus kaimo vietovių transporto plano procesą, reikalingi visiškai nauji kompleksiniai įrankiai bei jų naudojimo gairės. Tvaraus kaimo vietovių transporto plano priemonių komplektas „Keliauti pagal tvarumo principą“ grindžiamas Baltijos jūros regiono Interreg III B projektu BUSTRIP (Baltic Urban Sustainable Transport Implementation and Planning). BUSTRIP parėmė dvylika Šiaurės Europos miestų, dedančių atnaujintas pastangas, kad taptų pirmaisiais miestais Europoje, paruošusiais ir įdiegusiais Tvaraus miesto transporto plano (TMTP) (Moving sustainably, 2007). Tvaraus kaimo vietovių transporto plano pagrindiniai komponentai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Tvaraus kaimo vietovių transporto plano pagrindiniai komponentai

Tvaraus kaimo vietovių transporto planavimas Tvaraus kaimo vietovių transporto planas Planavimui - reikalingas realus ir veiksmingas bendra-darbiavimas bei sąveika vietiniu ir regioniniu lygiu. Svarbu, kad šios jungtinės administracinių struktūrų, agentūrų ir suinteresuotų dalyvių pastangos apimtų vi-zijų suformulavimą, partnerystę, įsipareigojimus, poli-tiką ir finansavimo variantų įvertinimą, esamų įgyven-dinimo programų bei mechanizmų peržiūrą. Planavimo procesas yra ne mažiau svarbus nei pareng-tas planas. Plano rengimo procesas turi būti atidžiai apsvarstytas ir suderintas su visais susijusiais suinteresuotais daly-viais. Planavimo procesui vykdyti reikalingi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Gali prireikti naujų institucinių, organizacinių ir ko-munikacinių priemonių. Jų suderinimo metu reikėtų su suinteresuotais dalyviais peržiūrėti esamas galimybes.

Planas – tai įrankis, padedantis ieškoti dar nuosekles-nių būdų žmonių ir prekių mobilumo bei transporto po-reikiams kaimo vietovėse patenkinti. Visapusiškai apima viešąjį ir privatų transportą, moto-rines ir nemotorines transporto priemones, judančius ir pastatytus automobilius, krovinines transporto priemo-nes bei logistiką. Šios transporto kategorijos aptaria-mos integruotu būdu. Planas turi tapti orientuojamai kreipiančiu dokumentu visose planavimo srityse, kurios įtraukia, veikia arba yra veikiamos transporto. Planas turėtų išreikšti bendrą viziją apie kaimo vietovių transporto plėtotę pagal tva-rumo principą ir pateikti sistemingo darbo siekiant šio tikslo strategiją.

15

Esminis tvaraus vietovės transporto planavimo elementas yra laisvas, nekliudomas keitimasis in-formacija, žiniomis ir požiūriais. Pats procesas ir pagalbiniai ištekliai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų tvaraus kaimo vietovių transporto planavimą, planas turėtų būti kaimo vietovių parengtas darbinis do-kumentas, kuriuo siekiama nustatyti, kaip įgyvendinti tvaraus kaimo vietovių transporto idėjas.

Europos transporto ir mobilumo vizijoje (Būsimo Europos mobilumo..., 2012) apibrėžiama kur-link turėtų būti vystomas Europos transportas. Suformuotos dvi pagrindinės kryptys:

• Į naudotoją orientuotas integruotasis transportas; • Tvarus tolimojo susisiekimo, tarpmiestinis ir kaimo vietovių transportas.

Europos didžiosios valstybės visuomeniniam transportui nuo seno teikia skirtingus prioritetus, taiko savitus, vietinėms sąlygoms tinkančius modelius. Jų pasirinkimą nulemia šalies brandumo, auto-mobilizacijos lygis, tradicijos, vietinės valdžios ar valstybės politika. Būsimo Europos transporto ir mobilumo tendencijos (Būsimo Europos mobilumo..., 2012):

• Ateityje pramonė vis labiau orientuosis ne į sąnaudomis pagrįstą konkurencinį pranašumą, o į didele pridėtine verte pagrįstą pranašumą, kuris siejasi su mažiau anglies dioksido išmetančių sudėtingų sistemų ir paslaugų kūrimo, gamybos ir veikimo inovacijomis. Tai skatins darbo vietų kūrimą ir ūkio augimą.

• Mobilumo būdai vis labiau keisis taip, kad jiems didžia dalimi bus naudojamas alternatyvus ku-ras, tvarūs energijos šaltiniai ir tausesnės bei aplinkai palankesnės transporto priemonės. Alter-natyvios varomosios sistemos ir išmaniosios ryšių technologijos bus esminis naujos kartos šva-rių ir sąveikių automobilių elementas.

• Atsiras naujos labai mažai išteklių naudojančios asmeninio transporto rūšys, taip pat bus dau-giau važinėjama dviračiu ir vaikščiojama. Gali paplisti naujos kartos asmeninio mobilumo priemonės, kurios gali būti viena su kita susietos į individualizuotas viešojo transporto sistemas.

• Viešajam transportui vis dažniau bus naudojama elektros energija. Viešasis transportas liks įperkamas ir prieinamas visiems, nepaisant socialinės padėties ir gyvenamosios vietos (kad būtų išvengta skurdo dėl susisiekimo trūkumo).

• Galėtų atsirasti visiškai naujų viešojo ir privataus transporto paslaugų verslo modelių, kaip antai bendra transporto priemonių nuosavybė.

• Pritaikytas ir aplinkai palankus autobusų, mikroautobusų ar taksi transportas kaimo vietovėse užtikrins galimybę keliauti pagal (elektroniniu būdu išreikštą) poreikį.

Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje (2013) numatytos transporto infrastruktūros tobu-linimo priemonės. Kompleksinis transporto priemonių parko atnaujinimas aplinkai nekenksmingomis transporto priemonėmis padidintų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Darni vietinio susisiekimo viešojo transporto sistema būtų skatinama padidinus transporto pat-rauklumą keleiviams ir sumažinus neigiamą poveikį aplinkai, pagerinus viešojo ir privataus transporto suderinamumą, įdiegus įvairias kombinuotas viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas, atnauji-nus ir išplėtus dviračių transporto infrastruktūrą, įsigijus naujų aplinkai nekenksmingų transporto prie-monių, sukūrus alternatyviųjų energijos šaltinių (degalų) naudojimui transporte skatinti reikalingą inf-rastruktūrą (elektromobilių įkrovimo), nutiesus miestų ir miestelių aplinkkelius. Išvados 1. Viešojo transporto sistemos nebeatitinka dabartinių gyventojų poreikių ir neužtikrina pageidaujamos

susisiekimo kokybės, todėl daugiau naudojamasi asmeniniais automobiliais. Nepakankamai išvystytas vienas reikšmingiausių socialinės infrastruktūros sektorių - transporto sektorius riboja kaimo gyven-tojų poreikius mobilumui ir periodinių bei epizodinių paslaugų vartojimą, nesudaro sąlygų pasinaudoti kitomis socialinės infrastruktūros paslaugomis.

2. Kaimo gyventojų nuomone visuomeninis transportas važiuoja per retai, nepatogiu laiku ir per brangūs bilietai. Egzistuoja didelis poreikis inovacijoms ir į ilgailaikę perspektyvą orientuotiems sprendimams, kuriems turės įtakos tokie veiksniai: trūksta mokslinių tyrimų ir inovatyvių transporto sistemos modelių; klimato pokyčių pavojus ir jo poveikis aplinkai, sveikatai bei ekonomikai; „ke-liauti pagal tvarumo principą“ planų rengimas ir įgyvendinimas; būsimo Europos transporto ir mobi-

16

lumo tendencijos; Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje (2013) numatytos transporto inf-rastruktūros tobulinimo priemonės.

3. Reikalingi socialiniai-ekonominiai ir bandomieji moksliniai tyrimai infrastruktūros ir pažangių sis-temų srityje, kur būtų analizuojama pažangi, palanki aplinkai (įskaitant naudotojų elgseną), mažai priežiūros reikalaujanti ir klimato poveikiui atspari infrastruktūra. Reikalingos inovacijos, kurios, per palyginti trumpą laikotarpį, žymiai pagerintų kaimo gyventojų mobilumą ir socialinę įtrauktį. Būtina stiprinti už transporto ir ryšių paslaugų teikimą atsakingų vietos, regioninio bei nacionalinio lygmens viešųjų institucijų darbuotojų ir transporto operatorių gebėjimus.


1. ATKOČIŪNIENĖ, V., ALEKSANDRAVIČIUS, A., KIAUŠIENĖ, I., VAZNONIENĖ, G., PAKELTIENĖ, R., LU-KĖ, R. (2015). Kaimo socialinės infrastruktūros vystymas siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Mokslo studija / Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija.

2. ATKOČIŪNIENĖ, V., KIAUŠIENĖ, I. (2014). Multidimensional Assessment of Rural Social Infrastructure // Trans-formations in Business & Economics = Verslo ir ekonomikos transformacijos / Vilniaus universitetas, Brno technolo-gijos universitetas, Latvijos universitetas. Brno, Kaunas, Riga, Vilnius: Vilniaus universitetas. Vol. 13, no. 3 (33), p. 132-147.

3. Baltoji knyga. (2011). Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudoji-mu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, [interaktyvus]. COM(2011) . [žiūrėta 2016 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52011DC0144&from=LT

4. Būsimo Europos mobilumo moksliniai tyrimai ir inovacijos. (2012). Europos transporto technologijų strategijų kūri-mas. Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui. Europos komisija, Briuselis, 2012-10-12.

5. ES perpus padidina finansavimą transporto srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms. [interaktyvus].Teminė apž-valga. Europos komisija, Briuselis, 2013 m. gruodžio 11 d. [žiūrėta 2016 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-13-1131_lt.htm

6. KOLTKO-RIVERA, MARK, E. (2006). Rediscovering the Later Version of Maslow’s Hierarchy of Needs: Self-Transcendence and Opportunities for Theory, Research, and Unification. Review of General Psychology Copyright 2006 by the American Psychological Association. Vol. 10, No. 4, p.302–317.

7. Moving sustainably. (2007). Guide to Sustainable Urban Transport Plans. [interaktyvus]. Union of the Baltic Cities Environment and Sustainable Development Secretariat, 2007-2011. [žiūrėta 2016 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.movingsustainably.net/index.php/movsus:introduction:lt

8. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa. (2013). [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/nacionaline-susisiekimo-pletros-2014-2022-metu-programa-1

9. POPOVAS, V. (2012). Keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų organizavimo problemos ir tobulinimo galimy-bės savivaldybėse. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiaulių universitetas, 2012(1) 25, p.5-16.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52011DC0144&from=LT

17

TRADICINIŲ AMATININKŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO SISTEMOS FINANSAVIMO GALIMYBĖS

Astrida Miceikienė

Ekonomikos ir vadybos fakultetas Aleksandro Stulginskio universitetas

Anotacija

Lietuvoje tradiciniai amatininkai susiduria ir su amato, kaip ūkinės veiklos ir verslo organizacinėmis, finansinėmis, pardavimų problemomis, kurių viena iš priežasčių menkos kvalifikacijos tobulinimo galimybės. Tradiciniai amatininkai Lie-tuvoje dažnai susiduria su finansinėmis kvalifikacijos tobulinimo problemomis. Straipsnyje pateiktos tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo galimybės Lietuvoje. Aptartos ir nacionalinės, ir tarptautinės kvalifikacijos tobulinimo finansinės galimybės.

Pagrindiniai žodžiai: tradiciniai amatininkai, kvalifikacijos tobulinimas, finansavimas.

Įvadas

Tradiciniai amatai – svarbi kiekvienos šalies kultūros ir tautinio paveldo dalis, būtina išsaugoti ateities kartoms. Kartu tai ir nemažo šalies gyventojų skaičiaus užsiėmimas, svarbus ne tik kaip savi-raiškos būdas, bet ir pajamų bei pragyvenimo šaltinis. Kaime tradiciniai amatai - viena iš alternatyvių žemės ūkiui veiklų, galinti sumažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio kaip vienintelio pajamų šaltinio, padidinti kaimo vietovių konkurencingumą panaudojant vietinius išteklius. Dėl ypatin-gos svarbos tradicinių amatų puoselėjimui daug dėmesio skiria įvairios pasaulio šalys, tarp jų ir ES ir Lietuva.

Tradicinių amatų puoselėjimas ir išsaugojimas pastaruoju metu susiduria su nemažais iššūkiais. Globalizacijos sąlygomis besiformuojanti tarpkultūrinė erdvė nėra palanki tradicinių amatų tautinio identiteto išsaugojimui. Vis labiau atsiveriančios demografinės problemos lemia amatininkystės tradici-jų perdavimo jaunajai kartai problemas.

Lietuvoje tradiciniai amatininkai susiduria ir su amato, kaip ūkinės veiklos ir verslo organizaci-nėmis, finansinėmis, pardavimų problemomis. Menkas tradicinių amatininkų verslumas dirbti šiandie-ninėmis verslo ir rinkos sąlygomis, nepakankami amatininkų viešo intereso atstovavimo gebėjimai, silpnos asocijuotos tradicinių amatininkų organizacijos, ypač partnerystė ir bendradarbiavimas su kito-mis savivaldos organizacijomis; neišplėtota tradicinių amatų gaminių ir paslaugų rinkodara ir kt. (Para-finavice, Krikstaponyte, 2010).

Dauguma minėtų problemų dažniausiai siejasi su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, profesiniu pasirengimu perimti iš vyresniosios kartos amatų tradicijas ir kompetencijų trūkumu užsiim-ti tradiciniu amatu verslo pagrindais. Iš esmės neveikia tradicinių amatininkų mokymo ir meistriškumo kėlimo sistema. Viena to priežasčių – menkas finansavimas.

Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatyme akcentuojama, kad yra svarbu „užtik-rinti tautinio paveldo valstybinę apsaugą, įgalinti išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą“. Šios nuostatos gali būti įgyvendintos tik sukūrus ir įgyvendinus tradicinių amatininkų mokymo ir meistriškumo kėlimo sistemą (LR Tautinio paveldo įstatymas, 2007).

Tyrimo tikslas – apibendrinti tradicinių amatininkų kompetencijų tobulinimo Lietuvoje finansa-vimo galimybes.

Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo galimybes iš

nacionalinių finansavimo šaltinių; 2. Aptarti Europines tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo platformas.

Tyrimo metodai. Remiantis LR valdžios institucijų, bei ES reglamentų nuostatomis susisteminta informacija apie tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo galimybes panaudojant literatūros analizės, sintezės ir apibendrinimo metodus.

18

Tyrimo rezultatai Tradicinių amatininkų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistema turi turėti adekvatų finansinį

pagrindimą. Tam turi būti atrinkti teisiškai pagrįsti finansavimo šaltiniai. Tradicinius amatininkų rengimas pagal formalaus švietimo programas yra finansuojamas iš LR

mokslo ir studijų įstatyme ir LR profesinio rengimo įstatyme nustatytų šaltinių. Amatininkų rengimui profesinėse mokyklose ir profesinio rengimo centruose naudojamas praktiškai vienintelis finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto asignavimai, nustatomi ir paskirstomi centralizuoto planavimo būdu. Pro-fesinėms studijoms, kaip ir bet kurioms kitoms aukštojo mokslo studijoms, šalia valstybinio finansavi-mo pagal aukštųjų mokyklų nustatytas studijų kainas, dar naudojamos ir privačios įstojusiųjų į moka-mas vietas lėšos.

Tas pats finansavimo šaltinis yra naudojamas ir neformaliam mokinių švietimui. Valstybės biu-džeto lėšos krepšelio neformaliam švietimui principu paskirstomos savivaldybės, o pastarosios paskirs-to mokymo institucijoms pagal jų vykdomas neformalaus švietimo programas.

Gausus pasirinkimas finansavimo šaltinių tradicinių amatininkų kompetencijų tobulinimo nefor-malaus švietimo mokymams finansuoti. Svarbu šiuos šaltinius gerais išnagrinėti ir juos atrinkti pagal paskirtį. Šiems finansavimo šaltiniams priklauso:

2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa. Partnerystės sutartis ir 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa– tai pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais. Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus: 1) Europos regioninės plėtros fondą (ERPF); 2) Eu-ropos socialinį fondą (ESF); 3) Sanglaudos fondą; 4) Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai; 5) Eu-ropos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (2014-2020 m. ES struktūrinių.., 2014).

Vertinant tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo galimybių finansavimą, galima teigti, kad didžiausia tikimybė / galimybė yra įgyvendinti projektus, finansuojamus Lietuvos KPP ir ESF lė-šomis. Didinant profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, numatoma stiprinti praktinį mokymą, mokyklų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir gerinti mokymo pasiūlos lankstumą. ERPF lėšomis bus gerinamas kokybiško praktinio mokymo prieinamumas, plėtojant sekto-rinių praktinio mokymo centrų tinklą ir sustiprinant bazinį profesinį mokymą kitose profesinio moky-mo įstaigose. Taip pat planuojama modernizuoti suaugusiųjų švietimo centrus. ESF remiamomis veik-lomis būtų sprendžiamos tiek profesinio ir suaugusiųjų mokymosi pasiūlos kokybės ir lankstumo prob-lemos, tiek skatinama mokymosi paklausa, sudarant sąlygas mažiausiai besimokančių visuomenės gru-pių mokymuisi, kokybiškam praktiniam mokymui pas darbdavius, remiant viešųjų paslaugų darbuotojų mokymąsi. (2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų…, 2014).

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos. Vienas pagrindinių tradicinių amatininkų finan-savimo šaltinių yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa. KPP numatytos lėšos žinių per-davimui ir profesiniam mokymui. Pagrindiniai programos tikslai – modernizuoti mažus ir vidutinius ūkius bei gerinti jų ūkinės veiklos rezultatus, išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti dirvožemio būklę, skatinti ekologinę žemdirbystę, kurti naujas darbo vietas ir plėtoti kaimo vietoves bei vietos verslus.

Numatyta apmokyti daugiau kaip 130 000 asmenų, įskaitant ūkininkus, žemės ir miškų valdyto-jus, maisto pramonės ir kaimiškųjų smulkaus bei vidutinio verslo įmonių atstovus, amatininkus. Bus siekiama pagerinti jų profesinius įgūdžius ir skatinti jų veiklos įvairinimą. Tam skirta šios programos priemonė „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“.

Priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam moky-mui ir įgūdžiams įgyti“ vienas iš prioritetų yra skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miš-kininkystėje ir kaimo vietovėse. Tradiciniai amatininkai yra galutiniai naudos gavėjai, nes viena iš priemonės veiklos srities tikslinių sričių yra mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimas (LR Kaimo....., 2014).

Europos socialinio fondo lėšos. 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioritetas skirtas investicijoms į švietimą, profesinį mokymą, švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobu-linti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę. Lėšas administruos Eu-ropos socialinis fondas. Pagal 9.4.1. uždavinį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus tęsiamas i-šorinis ir vidinis profesinio mokymo įstaigų ir programų vertinimas, stiprinami profesinio ir suaugusių-

19

jų mokymo stebėsena ir tyrimai, diegiamos naujovės švietimo valdymo procesuose ir priemonėse, bus didinamas visuomenės informuotumas apie naujausias mokymosi galimybes ir jų įvairiapusę naudą, bei investuojama į kokybiškų karjeros paslaugų teikimą visuose švietimo lygmenyse, kas užtikrins profesi-nio ir suaugusiųjų mokymo pasiūlos ir patrauklumo padidėjimą

Didinant profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams šio uždavinio lėšo-mis finansuojamą formalųjį profesinį mokymą sektoriniuose praktinio mokymo centruose, praktikose pas darbdavius ar pameistrystės programose, papildys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su neformaliuoju mokymu susijusią veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, kurią įgyvendinant bus siekiama suteikti ūkininkams, miškų valdytojams, kitiems kaimo plėtros subjektams žinių ir užtikrinti jų technologinių, ekonominių bei vadybinių kompetencijų tobulinimą.

Pagal 9.4.2 uždavinį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nekvalifikuotiems ir žemesnės kvalifi-kacijos asmenims bus sudarytos sąlygos įsivertinti turimas kompetencijas ir baigti bendrojo ugdymo ar pro-fesinio mokymo programą, įgyti trūkstamą kvalifikaciją ar kompetencijas. Vyresnio amžiaus asmenims bus atvertos galimybės įgyti pirmą aukštąjį išsilavinimą, taip pat bus plėtojamos senjorų mokymosi galimybės. Be to, naujuoju programavimo laikotarpiu bus praplėstos kvalifikacijos tobulinimo galimybės profesinio ir suaugusiųjų mokymo įstaigų pedagoginiams darbuotojams Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose, bus skatinamas praktinis mokymasis pas darbdavius. Bus tęsiamas ir kitų pasiteisinusių priemonių įgyvendini-mas, suteikiant švietimo lyderiams kompetencijas vykdyti kokybinius pokyčius mokymo įstaigų veikloje. Tokiu būdu padidės asmenų, dalyvaujančių mokymesi visą gyvenimą, skaičius, bus sudarytos sąlygos so-cialiai pažeidžiamų grupių (nebaigusių bendrojo ugdymo programos suaugusių, nekvalifikuotų ir žemesnės kvalifikacijos asmenų) dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose.

9.4.3 uždavinyje numatytas praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas dalyvaujantiems formaliojo švie-timo programose: galimybės atlikti praktinio mokymo dalį aukšto technologinio lygio sektoriniuose praktinio mokymo centruose, pasirengimo darbo rinkai užbaigimas praktikose pas darbdavius arba pa-meistrystės programose; už mokinių praktikas ir pameistrystę įmonėse, bendrovėse ar ūkiuose atsakin-gų darbuotojų mokymas. Taigi Europos socialinio fondo lėšos galės būti patelktos ir tradicinių amati-ninkų kompetencijoms tobulinti, ypač pameistrystei ir praktiniams mokymui išplėtoti.

Kultūros rėmimo fondo lėšos. Kultūros rėmimo fondą administruoja Lietuvos kultūros taryba. Pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų tei-kimo gaires yra galimybės ir tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimui. Tokios galimybės yra pagal gairių finansuojamas programas ir veiklas „Etninė kultūra ir tautodailė“, „Tautinio paveldo tradi-cijų vystymo ir perėmimo veiklos“ bei „Kvalifikacijos kėlimas“ (Kultūros rėmimo..., 2015).

Ūkio ministerijos kuruojamos sritys bei programos. Ūkio ministerija yra kol kas vienintelė ministerija pakankamai aiškiai identifikavusi būsimas 2014-2020 m. finansavimo programas. Pagrindi-nės programos, kuriomis galėtų pasinaudoti tradicinių amatų sektoriaus subjektai yra pateiktos 1 lente-lėje. Iš šių programų pagal tyrimo objektą didžiausio dėmesio verta Pameistrystės ir sektorinių kompe-tencijų ugdymo programa. Joje tarp finansuotinų veiklų yra šakinių asociacijų veiklos, susijusios su žmogiškųjų išteklių mokymu, siekiant padidinti jų konkurencingumą. Pareiškėjai - asocijuotos verslo struktūros; finansavimo forma: negrąžintina subsidija, intensyvumas šiai veiklai: pareiškėjui – 100 proc.; įmonėms - iki 50 proc.

Lentelė. Ūkio ministerijos koordinuojamos suaugusiųjų mokymo programos

Programa Veikla Intensyvumas % Pareiškėjas

Inkubatoriai LT Verslo / menų inkubatorių/ kūrybinių reziden-cijų pastatų statyba

35-45

Juridiniai asmenys su partneriais

Produktų rin-kodara

Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir e-rinkodara, skirta viešųjų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumui ir žinomumui didinti

Iki 85 Savivaldybių administracijos partneriai gali būti vie-šieji juridiniai asmenys

Pameistrystė ir sektorinių kompetencijų ugdymas

Šakinių asociacijų veiklos, susijusios su žmogiškųjų išteklių mokymu, siekiant padi-dinti jų konkurencingumą

Iki 100 - pa-reiškėjui, įmonėms - iki 50

Asocijuotos verslo struktūros

20

Europinės platformos. Europinę platformą sudaro koordinuojanti organizacija bei mažiausiai 10 partnerių. Platformas sudaro nevyriausybinės organizacijos (pvz., tinklai, fondai, profesinės organizacijos), Europos lygiu aktyvios kultūros srityje. Bendra platformos veikla visų pirma turi būti susijusi su kūrėjų ir menininkų, ypač naujų talentų, ir jų kūrinių sklaida tarp platformos narių bei tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veikla tarp platformos narių kultūros vadybininkų, siekiant įgyvendinti platformos tikslus. Plat-formos narių reikalavimus atitinka veikla, susijusi su:

• kūrėjų ir menininkų, ypač tų, kuriems stinga tarptautinės patirties, judumo skatinimu, remiant tvirtą Europos masto programų kūrimą;

• naujų talentų iš kitų Europos šalių skatinimu ir pristatymu; • platesnės auditorijos formavimu; • tvaria forumų tarpusavio tinklų kūrimo veikla; • Europos vertybių ir skirtingų kultūrų išryškinimu, taip kuriant didesnį informuotumą apie

Europos Sąjungą. Išvados 1. Tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo galimybes numato LR žemės ūkio,

ūkio, kultūros ministerijos iš ES ir nacionalinių lėšų. Lėšos numatomos skirti ir tiesiogiai kvalifi-kacijos tobulinimui, ir pameistrystės projektams.

2. Europinės platformos numato finansuoti tarptautinės patirties skatinimą, judumą, bendrų programų kūrimą, tvarios veiklos finansavimą, skirtingų kultūrų išryškinimą.

Literatūros sąrašas 1. 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m.

spalio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.esinvesticijos.lt/uploads/documents/docs/160_61751e80960605f6c8c1a2545e5c1449.pdf

2. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės. 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ltkt.lt/userfiles/file/Nauja%20samata/Kulturos%20remimo%20fondo%20lesomis%20finansuojamu%20projektu%20teikimo%20gaires.pdf

3. Lietuvos kaimo pletros 2014 – 2020 m. programa. http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/lietuvos-kaimo- pletros-2014-2020-m-programa

4. LR tautinio paveldo produktu istatymas. 2007-06-26. Valstybės žinios, 2007-07-12, Nr. 77-3043. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301365

5. Parafinavice, G., Krikstaponyte, I. 2010. Tradiciniu amatininku mokymo ir meistriskumo kelimo realijos ir perspek-tyvos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 3 (19). P. 49-58.

6. Tradiciniu amatu sektoriaus ir neakademinio mokymo bei tobulinimosi praktikos amatu srityje apzvalga Lietuvoje ir Vilniuje. Vilniaus senamiescio atnaujinimo agentura. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 17 d.]. Prieiga per in-ternetą: www.vsaa.lt/Amatu_sektorius.pdf

http://www.esinvesticijos.lt/uploads/documents/docs/160_61751e80960605f6c8c1a2545e5c1449.pdf

http://www.ltkt.lt/userfiles/file/Nauja%20samata/Kulturos%20remimo%20fondo%20lesomis%20finansuojamu%20projektu%20teikimo%20gaires.pdf

http://www.ltkt.lt/userfiles/file/Nauja%20samata/Kulturos%20remimo%20fondo%20lesomis%20finansuojamu%20projektu%20teikimo%20gaires.pdf

21

ŽALIOSIOS INFRASTRUKTŪROS ERDVIŲ PANAUDOJIMAS SKATINANT JAUNIMO INTEGRACIJĄ IR DALYVAVIMĄ

Gintarė Vaznonienė


Aleksandro Stulginskio universitetas Anotacija

Šiame straipsnyje nagrinėjama žaliosios infrastruktūros koncepcija, jos paskirtis ir jaunimo integracijos bei dalyva-vimo stiprinimo galimybės žaliosios infrastruktūros erdvėse. Jaunimo atveju žaliosios infrastruktūros erdvės yra ta vieta, kur galima paskatinti ir sustiprinti jų integraciją ir dalyvavimą vietos bendruomenėje per įvairias veiklas.

Pagrindiniai žodžiai: jaunimas, integracija, dalyvavimas, žalioji infrastruktūra.

Įvadas

Apie žaliąją infrastruktūrą (toliau ŽI) ir jos išsaugojimą vis daugiau kalba ne tik aplinkos mylėto-jai ir aplinkosaugos politikos formuotojai, tačiau ir socialiniuose moksluose vis labiau gilinamasi į ŽI ir gyventojų tarpusavio sąveikas, galimą jų tarpusavio naudą ar žalą. Jaunimo integracijos ir dalyvavimo skatinimo galimybės panaudojant ŽI erdves yra pakankamai nauja ir įdomi mokslinių tyrimų niša, nes sudaro prielaidas vertinti, kaip galima natūralią aplinką panaudoti jaunimo problemų sprendimui. ŽI socialinė nauda yra mažai analizuota Lietuvos mokslininkų darbuose, todėl šiame straipsnyje atsiribo-jama nuo įvairialypės ŽI sampratos ir dėmesys skirtas jos socialinės naudos išryškinimui, t. y. ką žalioji infrastruktūra gali teikti bendruomenei (vietos gyventojams), visuomenei ir pan., ir kaip vietos bend-ruomenė gali pasinaudoti ir tarnauti išsaugant žaliąją infrastruktūrą. Šio straipsnio naujumas grindžia-mas tuo, kad mažai yra atvejų, kur analizuojamas jaunimo integracijos ir dalyvavimo skatinimas pa-naudojant žaliąją infrastruktūrą. Atvejo analizė grindžiama Šiaulių r. Kuršėnų miestelio Kuršėnų Dau-gėlių pagrindinės mokyklos jaunimo integracijos ir dalyvavimo skatinimo įgyvendintais projektais pa-naudojant žaliosios infrastruktūros erdves.

Tyrimo objektas – jaunimo integracija ir dalyvavimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti jaunimo in-tegracijos ir dalyvavimo galimybes vietos bendruomenėse, panaudojant žaliosios infrastruktūros erd-ves. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti žaliosios infrastruktūros sampratą ir jos socialinę naudą; 2) iš-nagrinėti jaunimo integracijos ir dalyvavimo galimybes žaliosios infrastruktūros erdvėse remiantis gerosios praktikos pavyzdžiu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir sintezė, abstrahavimo metodas, atvejo analizė.

Žaliosios infrastruktūros koncepcija

Žaliosios infrastruktūros samprata yra daugialypė. ŽI samprata moksle varijuoja priklausomai nuo tyrėjų tikslų, veiklos ir interesų sričių. Atsižvelgiant į tai, žalioji infrastruktūra dažnai tapatinama su darnios plėtros aplinkos (aplinkosaugos) aspektais, kuomet didžiausias dėmesys fokusuojamas į natūra-lių išteklių racionalų panaudojimą ir išsaugojimą. Šiame darbe dėmesys fokusuojamas į ženkliai mažiau mokslinėje literatūroje išskirtiną žaliosios infrastruktūros socialinį aspektą.

Įvairūs moksliniai darbai (Benedict, McMahon, 2006; Green infrastructure..., 2011; M‘Ikiugu et al., 2012; Kramer, 2014) apie ŽI panaudojimą ekologiniams (aplinkosaugos), ekonominiams, sociali-niams tikslams atskleidžia, kad ŽI turi būti prieinama ir naudojama individualiame lygmenyje, vietos bendruomenės, regiono, nacionaliniame ar tarptautiniame lygmenyse. Tai parodo, kad ŽI yra svarbi bet kuriame lygmenyje einant nuo mikro link makro ar atvirkščiai. Be to minėtų tyrimų ataskaitose akcen-tuojamas ŽI ir žmonių abipusės naudos laipsnis, kuomet yra išsaugomos, tausojamos ekosistemos. ŽI koncepcijų įvairovė pateikta 1 lentelėje.

Pateiktieji apibrėžimai leidžia įžvelgti, jog bet kurioje situacijoje svarbus vaidmuo tenka žmogui, bendruomenei ar visuomenei, nes visi yra atsakingi už natūralių išteklių naudojimą ir jų išsaugojimą. Kita vertus savaime suprantamu dalyku yra tai, kad ŽI yra žmogaus kasdienio gyvenimo dalis ir ŽI naudojimas ne visada yra sureikšminamas.

22

1 lentelė. Žaliosios infrastruktūros koncepcijos (sudaryta autorės)

Šaltinis Žaliosios infrastruktūros apibrėžtis Towards a green..., 2009 ŽI tai visa erdvė, kuri nėra apsupta pilkosios infrastruktūros (žmogaus sukurtų stati-

nių). Green infrastructure..., 2011

ŽI tai yra priemonė, aplinka teikianti plataus pobūdžio naudą nuo žemės konserva-vimo palaikymo ir švaraus oro išsaugojimo iki teritorinės sanglaudos skatinimo.

M‘Ikiugu et. al., 2012 Tai natūralios ar sukurtos ekosistemos, elementai ir koncepcijos, kurios pagrindžia žemės panaudojimo planavimą ir skatina tarpusavio darnų sąveiką tarp gamtos ir žmonių.

EPA, 2012 ŽI tai yra taupus, mažai kaštų reikalaujantis požiūris į vandens ir oro naudojimą bendruomenės socialinės gerovės kontekste.

The Multifunctionali-ty..., 2012

ŽI tai aplinka skirta gerinti gyventojų gyvenimo kokybę įvairiose gyvenimo srityse (socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos) panaudojant gamtinį kapitalą.

Kramer, 2014 ŽI yra sudedamasis darnios bendruomenės elementas pirmiausia dėl siekio išsaugoti aplinką, propaguoti sveiką gyvenseną ir sveikatą, o ne tik siekiant ekonominių tikslų.

Natural environment..., 2014

ŽI tai koncepcija apibrėžianti tiek kaimo, tiek miesto gyvenamosios aplinkos ypaty-bes ir jų tarpusavio ryšius.

Vietos lygmenyje dažniausiai minimi šie natūralūs ar pusiau natūralūs (žmogaus skurti, įtakoti) ŽI

elementai (Benedict ir McMahon, 2006; The Multifunctionality..., 2012; Natural environment..., 2014), kurie susiję su žmonių kasdienybe: parkai, gatvės, skverai, kiemai, pušynai, miškai, pasivaikščiojimų takai, gamtos paminklai, žaidimų aikštelės, architektūriniai statiniai ir kt. Atsižvelgiant į šiuos ŽI ele-mentus, akivaizdu, kad jie ne tik formuoja gyvenamąją aplinką, skatina puoselėti supančią gamtą, bet parodo ir kokios gėrybės, paslaugos gali būti gaunamos iš ŽI. Todėl vertinant ŽI socialinę naudą moks-linėje literatūroje (Benedict, McMahon, 2006; M‘Ikiugu et. al., 2012; Communication from..., 2013; Kramer, 2014) dažniausiai išskiriamos šios žaliosios infrastruktūros socialinės funkcijos:

• tinkamas žaliosios infrastruktūros panaudojimas sukuria sąlygas užimtumui bendruomenėje skatinti;

• padeda formuoti patrauklią gyvenamąją aplinką; • skatinama vietos gyventojų socialinė sąveika; • skatinama ekologinė gerovė ir gerėja žmonių gyvenimo kokybė; • aplinkosauginis švietimas, kai skatinamas gamtos pažinimas per švietimą, mokinių ekskursijos,

mokslininkų bendradarbiavimas ŽI srityje; • rekreacijos, lauko veiklų skatinimas (lauko sporto, pasivaikščiojimo, jodinėjimo, relaksacijos

skatinimas); • kultūrinio – istorinio palikimo puoselėjimas tarp skirtingų gyventojų kartų; • estetinio vaizdo kūrimas; • sveikatos ir sveikos gyvensenos puoselėjimas; • viešosios infrastruktūros kaštų mažinimas (pvz. transporto ribojimas jį keičiant ėjimu); • galimybė kvėpuoti švariu oru ir turėti tinkamo geriamojo vandens; • skatinami kaimo miesto integraciniai ryšiai; • didėja nekilnojamojo turto vertė; • skatinimas turizmas.

Iš pateiktųjų ŽI funkcijų pastebėtina, kad jos dažnai yra daugialypės ir nevienodo lygmens, tačiau jų paskirtis yra tenkinti žmonių poreikius ten kur jie gyvena ir turėti galimybę pasinaudoti ŽI teikiama nauda. Teigiama, kad svarbu gebėti tinkamai atskirti, ir panaudoti kaimo ir miesto ŽI, nes ji skiriasi sa-vo paskirtimi, funkcijomis ir naudojimo aprėptimi.

Apibendrinant ŽI socialinį aspektą, galima teigti, kad žmonės pirmiausia ir yra atsakingi už ŽI iš-saugojimą per skirtingų bendruomenės narių sutelktumą, skirtingų kartų dalyvavimą bendroje veikloje išnaudojant ŽI teikiamą naudą. Todėl toliau siekiama pagrįsti kaip vietos bendruomenės nariai gali pa-sinaudoti ŽI teikiama nauda užtikrinant aplinkos puoselėjimą.

23

Jaunimo integracijos ir dalyvavimo vietos bendruomenėje svarba

Visuomenės ir atskirų jos narių dalyvavimas yra vienas iš pagrindinių darnaus vystymosi principų ir viena iš pagrindinių žmogiškųjų teisių. Integracijos į visuomenę skatinimas ir dalyvavimo įvairiose veiklose užtikrinimas, kaip teigia Jociutė (2012), yra svarbus mažinant socialinius netolygumus bei so-cialinę atskirtį ir atvirkščiai didinant socialinę integraciją. Integracijos ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime principai susiję su gyvenimo kokybės gerinimu, sveikatos ir sveikos gyvensenos stiprinimu, aplinkos išsaugojimu. Nors manoma, kad integracija ir dalyvavimas praktikoje dažnai naudojami kaip sinonimai, tačiau kaip akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija (WHO, 2002), integracijos ir dalyva-vimo laipsnis priklauso nuo jo lygmens ir gali svyruoti nuo pojūčio „dalyvauti“ iki „buvimas dalimi“ arba „pasidalinti kuo nors“. Todėl integracija labiau išreiškia pradinius žingsnius siekiant tapti pilna-verčiu visuomenės nariu, o dalyvavimas labiau apibūdina, kokį vaidmenį asmuo atlieka ar užima statu-są tam tikroje veikloje. Dalyvavimas vertinamas kaip aukščiausias integracijos laipsnis, ypač jei asmuo tampa ne tik stebėtoju, bet aktyviu veikėju. Šioje koncepcijoje svarbiausiu veiksniu yra galėjimas būti su žmonėmis ir tarp žmonių, o ne veikimas pavieniui, kas sustiprina individualizmo, susvetimėjimo ap-raiškas ar net veda link socialinės atskirties. Atsižvelgiant į Jociutes (2012), Piškur et al. (2014) įžval-gas apie dalyvavimą, jis apibrėžiamas ir kaip procesas, kuriame žmonės įgalinami būti aktyviais ir iš tikrųjų įtrauktais į procesus kai sprendžiami jiems aktualūs klausimai, priimami sprendimai, susiję su jų gyvenimui įtakos darančiais veiksniais; rengiant ir įgyvendinant politikas; planuojant paslaugas ir jas įgyvendinant; taip pat siekiant pokyčių. Tai parodo, kad kiekvienu atveju dalyvavimo laipsnis gali būti skirtingas ir priklauso nuo tikslinės grupės, integracijos veiklose pobūdžio, arba kitaip tariant pasyvus ar aktyvus bus „dalyvaujančio“ statusas.

Kadangi šiame straipsnyje tikslinė grupė yra jaunimas, tad jų atžvilgiu integracijos ir dalyvavimo skatinimas ir stiprinimas sudaro pagrindą formuotis stipriai, sąmoningai ir atsakingai asmenybei. Šiuo požiūriu ŽI viešosios erdvės tampa puikia galimybe jaunimui patenkinti gamtos pažinimo poreikį, ugdo atsakingumo ir savanoriškumo vertybes.

ŽI socialinė nauda skatinant jaunimo integraciją ir dalyvavimą

Vertinant jaunimo integracijos ir dalyvavimo ŽI erdvėse ir apskritai vietos bendruomenėje gali-mybes, tikslinga, kaip akcentuojama Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO, 2002) atsižvelgti į daly-vavimo formas, socialines demografines jaunimo charakteristikas (pvz. lytis, amžiaus grupė), socialinį ekonominį šeimos statusą, galimas veiklos sritis. Žemiau (žr. 2 lentelė) pristatomi keli Šiaulių r. Kur-šėnų miestelio Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos įgyvendinti projektai susiję su ŽI erdvių pa-naudojimu pažintinėms, švietėjiškoms, edukacinėms, sveikatinimo, gamtosaugos veikloms įgyvendinti.

Remiantis minėtosios mokyklos įgyvendintų projektų gerosios patirties pavyzdžiais, akivaizdu, kad mokykloje integraciniai procesai prasideda labiau nuo mokytojų ir jų gebėjimo įžvelgti ir paskatinti jaunimą dalyvauti tam tikrose veiklose. Tik tada, jei jaunas žmogus jaučia palaikymą, jog jis geba pa-daryti kažką gero, naudingo, kitą sykį jis jau pats norės įsitraukti į tą pačią ar panašią veiklą. Reikalin-gumo jausmo, „aš“ vaidmens, jo tapatumo su kitais sureikšminimas jaunam žmogui yra labai svarbus jo socializacijos procese, todėl natūrali gamta yra viena geriausių aplinkų, kur jaunimas gali atsiskleisti ir parodyti savo gebėjimus. Jaunam žmogui augant ir aktyviai dalyvaujant mokyklos bendruomenės veik-lose stiprėja ir jų kaip vietos bendruomenės agentų vaidmuo ypač tada, kai reikia spręsti realaus gyve-nimo problemas.

24

2 lentelė. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos įgyvendinti projektai susiję su ŽI erdvėmis ir jaunimo integracijos ir dalyvavimo skatinimu

Projektas Veiklos Veikėjai ŽI erdvės Atliekama funkcija

Mums ne vis-tiek!

Šiukšlių rinkimas, aplinkos gražinimas

Mokyklos bendruomenė (mokytojai, mokiniai, mokyklos darbuotojai, administracija)

Pušynas Gamtosaugos, švietė-jiška, sveikos gyvense-nos skatinimas

O mes kelia-vom...

Žygis, maratonas Mokyklos jaunieji žurna-listai, keli mokytojai

Šilelis, Ventos pakrantės, pie-vos

Sveikos gyvensenos skatinimas, gamtosau-gos

Ir mes galime padėti

Plakatų apie klimato kaitos padarinius gamtai kūrimas, filmų peržiūra, bendravimas su darželių auklėtiniais

Mokiniai, mokytojai, vie-tos bendruomenė

Mokyklos teri-torija, vaikų darželių kie-mai

Gamtosaugos, pažinti-nė – edukacinė, klima-to kaitos prevencija

Netradicinė kalbų diena mokykloje

Lietuvių ir užsienio kalbų pamokos, peizažo fiksavi-mas nuotraukose

Mokiniai, lietuvių ir už-sienio kalbų mokytojos

Pušynas, Ven-tos pakrantės

Pažintinė – edukacinė, ugdymo

Inkilų diena šilelyje

Žaliųjų erdvių priežiūra, šiukšlių rinkimas

Mokiniai, mokytojos, so-cialinė pedagogė, Kur-šėnų miškų urėdija

Šilelis, Ventos pakrantės

Gamtosaugos, pažinti-nė – edukacinė

Miško šventė pakvietė ma-žuosius

Vietos bendruomenės telki-mas, pažindimas su fauna ir flora miške

Mokiniai, darželių vaikai, tėvai, mokytojai, darželių auklėtojos

Pušynas Pažintinė – edukacinė, švietėjiška

Žalioji erdvė - edukacijai

Orientavimosi užduotys, pa-žindimas su fauna ir flora miške, saugaus elgesio ug-dymas

Mokiniai, tėvai, mokyto-jai, darželių parengiamų-jų grupių vaikai

Mokyklos sta-dionas, pušy-nas

Pažintinė – edukacinė, švietėjiška

Stovykla „Au-gu sveikas“

Mankšta, estafetės, piešimas, darbų kūrimas iš gamtinės medžiagos, madų šou iš ant-rinių žaliavų

Mokiniai, mokytojai Mokyklos sta-dionas, pušy-nas

Pažintinė – edukacinė, švietėjiška, ugdymo, sveikos gyvensenos skatinimas

Pastaroji lentelė leidžia suvokti, koks svarbus vaidmuo tenka mokytojams siekiant užmegzti arti-

mesnį ryšį ir jį išlaikyti su jaunimu. Kitas svarbus dalykas, kiek jaunimas geba per įvairias veiklas įt-raukti savo tėvus, o tuo pačiu kurti santykį tarp mokytojų ir tėvų. Atsižvelgiant į išryškėjusias įgyven-dintų projektų veiklas įvairiose ŽI erdvėse, akivaizdu, kad tiek mokyklos bendruomenei, tiek visai vie-tos bendruomenei yra sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti esamomis viešosiomis ŽI erdvėmis. Remiantis Tijūnaite ir Damkuviene (2010), matome, kad dalyvavimo pozityvus aspektas pasireiškia tuo, kad nuo naudos gavėjo pereinama prie kliento. Taigi jaunimas naudodamasis ŽI erdvėmis kaip naudą gauna ne tik švarų orą, teigiamas emocijas, susipažįsta su gamtos ištekliais, stiprėja fiziškai, bet patys tampa tų erdvių klientais, nes gali jose leisti laisvalaikį, bendrauti su draugais, stiprinti savo iden-titetą su gyvenamąja vietove, užsiimti kitomis veiklomis ir pan.

Levasseur et al. (2010) išskyrė kelis integracijos ir dalyvavimo lygius pagrįstus atitinkamomis veiklomis. Žemiau pateiktoje 3 lentelėje pateikiami pavyzdžiai remiantis būtent jaunimo integracijos atvejo pavyzdžiu.

3 lentelė. Jaunimo integracijos ir dalyvavimo lygiai (sudaryta autorės remiantis Levasseur et al., 2010 ir atvejo analize)

Lygis Integracijos lygio apibūdinimas Pavyzdžiai su jaunimo integracija remiantis

atvejo analize 1 (darau vienas) Parengiamosios veiklos siekiant

įsijungti į veiklą su kitais Jaunimas susipažįsta su informacija apie galimas veiklas ir erdves susijusias su ŽI

2 (darau su kažkuo ki-tu)

Būti apsuptam kitų Organizuojamas jaunimo susitikimas aptarti bū-simas veiklas

http://www.daugeliumokykla.lt/index.php/kiti-pasiekimai/item/284-inkilu-diena-silelyje

http://www.daugeliumokykla.lt/index.php/kiti-pasiekimai/item/284-inkilu-diena-silelyje

25

Lygis Integracijos lygio apibūdinimas Pavyzdžiai su jaunimo integracija remiantis atvejo analize

3 (socialiai orientuota veikla su kitais)

Interakcija su kitais be fizinio kontakto

Diskusija, pašnekesys per socialinius tinklus apie ŽI socialinę naudą


Veiklos darymas su kitais Jaunimo, tėvų, mokytojų susitikimas ir aptarimas galimų veiklų ŽI erdvėse


Pagalba kitiems Padrąsinimas įsitraukti į būsimas veiklas, kurie dar nedalyvavo


Prisidėjimas prie bendruomenės veiklų

Tapimas aktyviu bendruomenės nariu (pvz. ne tik mokykloje, bet ir vietos bendruomenėje)

Remiantis išskirtais lygiais akcentuojamas jaunų žmonių dalyvavimo galimybės per bendrą veik-

lą. Tiems, kuriems per sunku dalyvauti veiklose gali būti tiesiog stebėtojais, tiems, kurie jau dalyvavę gali tapti pavyzdžiu kitiems. Tokiu būdu niekas nelieka nuošalyje, bet palaipsniui įtraukiami į bendrą veiklą.

Taigi apjungiant teorines ir atvejo analizės įžvalgas, galima teigti, kad jaunimo įsitraukimo ir da-lyvavimo svarbą puoselėjant žaliąją infrastruktūrą ir gaunant socialinę naudą pagrindžia tokie aspektai:

• jaunimui užtikrinama teisė prisidėti prie gyvenamosios aplinkos gražinimo ir jos išsaugojimo; • ugdomas atsakingumo vietos bendruomenei jausmas; • jaunimui suteikiama galimybė tiesiogiai veikti ir daryti įtaką išsaugant vietos natūralius ištek-

lius; • bendrai veiklai apjungiamas skirtingo socialinio ekonominio statuso jaunimas (pvz. rizikos šei-

mų vaikai, jaunimas užsiima bendra veikla su bendraamžiais); • sustiprinamas „aš“ vaidmuo bendraamžių tarpe ir vietos bendruomenėje (pvz. aš irgi galiu padė-

ti, dirbti tą patį darbą kaip ir tu); • skatinamas pilietiškumo jausmas; • stiprinama savanoriškos veiklos idėja.

Apibendrinant galima teigti, jog jaunų žmonių informuotumas, išsilavinimas ir jų sąmoningumas yra būtinos sąlygos siekiant aktyviai dalyvauti vietos bendruomenėje. Per įvairių veiklų įgyvendinimą ŽI erdvėse, kuriamą santykį su gamta formuojami ir jų įsipareigojimai susiję su gamtos išsaugojimu, natūralių išteklių naudojimu, sveikesnės gyvensenos formavimu, ugdomi bendravimo ir bendradarbia-vimo įgūdžiai. Išvados 1. Nors žaliosios infrastruktūros samprata ir teikiama nauda yra įvairialypė, tačiau vis daugiau pripa-

žįstama jos socialinė nauda vietos gyventojams ir visai visuomenei, nes kuria ryšį ne tik tarp žmo-gaus ir gamtos, bet padeda palaikyti ir žmonių tarpusavio sąveiką.

2. Jaunimo integracijos ir dalyvavimo skatinimas bei palaikymas panaudojant žaliosios infrastruktūros erdves yra puiki galimybė siekiant atsiskleisti jaunimui, sustiprinti savąjį „aš“, pasijusti reikalingais mokyklos bendruomenėje, įgyti naujų įgūdžių ir patirties.

3. Žaliosios infrastruktūros erdvių teikiama socialinė nauda tiek jaunimui, tiek vietos bendruomenei yra neabejotina, ypatingai kai tai yra viešosios erdvės. Jaunimo dalyvavimas įvairiose veiklose ŽI erdvėse stiprina jų vertybes, praplečia natūralios gamtos pažinimo lauką, ugdo sveikos gyvensenos požiūrį, prisideda prie pozityvios socializacijos ne tik vietos bendruomenėje, bet ir visuomenėje.

Literatūros sąrašas 1. BENEDICT M.A., MCMAHON E.T. (2006). Green infrastructure: Linking landscapes and communities. Island Press,

Washington. 2. Communication from the Commission to the European Parliament, The Council, The European Economic and Social

Committee and the Committee of the Regions Green Infrastructure (GI) — Enhancing Europe’s Natural Capital /* COM/2013/0249 final */. Prieiga internete:

26

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:52013DC0249&from=EN 3. EPA (environmental Protection Agency). (2012). Green Infrastructure. Prieiga internete:

http://water.epa.gov/infrastructure/greeninfrastructure/index.cfm 4. Green infrastructure and territorial cohesion (2011). The concept of green infrastructure and its integration into policies

using monitoring systems. EEA Technical report. European Environment Agency. No 18/2011. 5. JOCIUTĖ A. (2012). Dalyvavimo principo raiška darniajame Vystymęsi: Europos sveiko miesto projekto pavyzdys.

Darnaus vystymosi strategija ir praktika / Mokslo darbai. Vol 1, No 6, P. 133-142. 6. KRAMER M.G. (2014). Enhancing sustainable communities with green infrastructure. A guide to help communities

better manage stormwater while achieving other environmental, public health, social, and economic benefits. U.S. Envi-ronmental Protection Agency’s Office of Sustainable Communities. EPA 100-R-14-006.

7. LEVASSEUR M., RICHARD L, GAUVIN L., RAYMOND E. (2010). Inventory and analysis of definitions of social participation found in the aging literature: proposed taxonomy of social activities. Social Sci Med; 71(12), P. 2141–2149.

8. M‘IKIUGU M.M., QIANNA W., KINOSHITA I. (2012). Green Infrastructure Gauge: A tool for evaluating green inf-rastructure inclusion in existing and future urban areas. Procedia - Social and Behavioral Sciences 68, P. 815 – 825.

9. Natural Environment White Paper (2014). Implementation update report. Department for Environment Food and Rural Affairs. Prieiga internete: https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/286547/newp-implementation-update-20140226.pdf

10. Piškur B., Daniëls R., Jongmans M.J., Ketelaar M., Smeets R.J., Norton M., Beurskens A. JHM. (2014). Participation and social participation: are they distinct concepts? Clinical Rehabilitation, Vol. 28(3), P. 211–220.

11. The Multifunctionality of Green Infrastructure (2012). Science for Environment Policy. In-depth Reports. European Commission.

12. TIJŪNAITĖ R., DAMKUVIENĖ M. (2010). Visuomenės dalyvavimo koncepcijos: teorinė prieiga. Ekonomika ir va-dyba: aktualijos ir perspektyvos.1 (17), P. 125-132.

13. Towards a green infrastructure for Europe. (2009). Developing new concepts for integration of Natura 2000 network into a broader countryside. EC study ENV.B.2/SER/2007/0076.

14. WHO. (2002). Community participation in local health and sustainable development. Approaches and techniques. Eu-ropean Sustainable Development and Health Series: 4.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:52013DC0249&from=EN

http://water.epa.gov/infrastructure/greeninfrastructure/index.cfm

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/286547/newp-implementation-update-20140226.pdf

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/286547/newp-implementation-update-20140226.pdf

27

GYVENTOJŲ SENĖJIMAS - IŠŠŪKIAI SVEIKATOS IR SOCIALINEI APSAUGAI

Ilona Kiaušienė



Straipsnyje nagrinėjamos gyventojų senėjimo tendencijos, analizuojama Lietuvos kaimo vietovių sveikatos ir socia-linės apsaugos sektoriaus būklė. Nustatyta, kad pastaraisiais metais mažėja vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalis, vi-suomenė sparčiai sensta. Lietuvoje sukuriami sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos prieinamumo barjerai kaimiškų teri-torijų gyventojams tokių institucijų infrastruktūros išsidėstymo prasme. Tai įspėja apie galimus papildomus rūpesčius vals-tybei. Naudoti mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizės, sintezės ir apibendrinimo metodai.

Pagrindiniai žodžiai: gyventojų senėjimas, demografinės tendencijos, sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktū-ra. Įvadas

Sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, galimybė realizuoti viltis, patenkinti poreikius, kaupti ir kartu keistis gyvenimo patirtimi, priklausyti, būti visuomenės dalimi ir kartu dalyvauti visuomeninėje veikloje. Sveikata yra daugiau nei vien sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sistema. Sveikatos ir socialinės apsaugos kokybė ir išvystymo lygis lemia socialinę žmonių gerovę (Atkočiūnienė ir kt., 2015, p.134).

Pagrindinis veiksnys, lemiantis sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus ateities poreikius, yra įvykę reikšmingi demografiniai pokyčiai Lietuvoje ir šių procesų ateities tendencijos. Pastaraisiais de-šimtmečiais aktualiu klausimu tampa demografinių procesų valdymas (Čepinskis, Kanišauskaitė, 2009). Lietuvoje susiduriama su demografinėmis problemomis: nedideliu gimstamumu, išliekančiais dideliais emigracijos mastais ir kt. Šių procesų sąveikos rezultatas yra senėjanti Lietuvos visuomenė.

Mažėjantis vaikų ir darbingo amžiaus žmonių skaičius be jokios abejonės turės įtakos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui. Ir dabar Lietuvoje yra nepakankamai išplėtotas socialinės inf-rastruktūros objektų tinklas ir paslaugų kokybė kaimiškuose regionuose, socialinės infrastruktūros sek-toriai plėtojami nevienodai. Todėl galimybė naudotis bendrosiomis paslaugomis, tokiomis kaip sveika-tos priežiūros ar socialinės apsaugos paslaugos, Lietuvos kaimo vietovėse išlieka problema.

Tyrimo objektas – sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktūros būklė. Tyrimo tikslas – įvertinti sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktūros būklę visuomenės se-

nėjimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė, sintezė ir apibendrinimas.

Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus būklė buvo vertinama pagal šiuos rodiklius: asmens sveika-tos priežiūros įstaigų (ambulatorijų, ligoninių ir medicinos punktų) skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; vietų skaičius globos įstaigose seniems ir neįgaliems žmonėms 1000 gyventojų; vaikų, socialines pas-laugas gavusių dienos centruose, skaičius, tenkantis 1000 vaikų; socialinių darbuotojų ir savanorių (dienos centruose, vaikų globos įstaigose, globos įstaigose suaugusiems asmenims) skaičius 10 000 gy-ventojų; socialinių paslaugų namuose gavėjų skaičius (Atkočiūnienė ir kt., 2015). Integruotą kaimo so-cialinės infrastruktūros rodiklį sudaro 8 sektoriai ir 30 rodiklių, tačiau šiame darbe aptariami tik Lietu-vos rajonų ir savivaldybių pasiskirstymo pagal sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus būklę re-zultatai. Gyventojų senėjimo tendencijos

Senėjimas – labai plati sąvoka, apimanti įvairias gyvenimo sritis: fiziologinę (medicininę), psi-

chologinę ir daugybę kitų, tačiau nagrinėjant su senėjimu susijusias ekonominę ir socialinę sritis, gy-ventojų senėjimą reikia suprasti kaip gyventojų amžiaus struktūros kaitą, kuri vyksta dėl didėjančio vy-resnio amžiaus gyventojų skaičiaus, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pagal Jungtinių Tautų re-

28

komendaciją senatvės slenksčiu laikoma 60 metų, o pagal Pasaulio sveikatos organizaciją – 65 metų amžiaus riba (Garlauskaitė, Zabarauskaitė, 2015). Kalbant apie Lietuvos gyventojų senėjimą, remiama-si PSO rekomendacija, nes 15–64 metų asmenys Lietuvoje patenka į darbingų žmonių grupę.

Gyventojų poreikių struktūros poslinkius, reikalaujančius deramai pritaikyti įvairiausias – eko-nomikos, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės ir kitas – sistemas, pasak V. Kanopienės, S. Miku-lionienės (2006), leidžia numatyti informacija apie gyventojų amžiaus struktūros pasikeitimus. 1 pav. pateiktas 0–15 metų, darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius.

1 pav. Lietuvos gyventojų skaičius, pagal amžiaus grupes, metų pradžioje

Didžiąją dalį (daugiau kaip 60 proc.) Lietuvoje sudaro darbingo amžiaus gyventojai (1 pav.), ku-

rių nuo 2005 m. iki 2016 m. sumažėjo 27,2 proc. Ypač darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 2011 m., lyginant su 2010 m. – 3,7 proc. Pensinio amžiaus gyventojų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu kito netolygiai: 2011 ir 2012 m. šios amžiaus grupės gyventojų skaičius nežymiai padidėjo (atitinkamai 0,2 ir 0,5 proc.), tačiau nuo 2013 m. kasmet mažėjo (2016 m. lyginant su 2015 m. šios amžiaus grupės gyventojų skaičius sumažėjo labiausiai – 1,2 proc.).

Statistikos departamento duomenimis (2016), 2005–2015 m. šalyje pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 17,4 tūkst., arba 3,3 proc. 2016 m. pradžioje vaikų (0–14 metų amžiaus) buvo 1,3 karto ma-žiau nei pagyvenusių žmonių, o 2005 m. pradžioje jų buvo 8 proc. daugiau. 2016 m. pradžioje šimtui vaikų teko 129 pagyvenę žmonės (2005 m. pradžioje – 93). Medianinis šalies gyventojų amžius 2016 m. pradžioje buvo 43 metai, t. y. 5 metais ilgesnis nei 2005 m. pradžioje (Demografijos metraštis, 2016).

Vaikų skaičius 2016 m. Lietuvoje sudarė 15,7 proc., o senyvo amžiaus žmonių – 22,3 proc. Prog-nozuojama, kad 2050 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis išaugs iki 28,5 proc. (Demografi-jos metraštis, 2016). Tokia gyventojų sudėtis, A. Garlauskaitės, R. Zabarauskaitės (2015) nuomone, pa-rodo, kad gyventojų skaičius mažėja, ir ši tendencija remiantis sumažėjusiais gimstamumo rodikliais turėtų išlikti ir ateityje, nebent atsirastų nenumatytų reiškinių (moterys imtų daugiau gimdyti arba sug-rįžtų nemaža dalis jaunų emigravusių piliečių). Taip pat reikia paminėti, kad pakankamai didelė senyvo amžiaus žmonių dalis įspėja apie galimus papildomus rūpesčius valstybei: tokių asmenų priežiūrai turi būti skiriama daugiau dėmesio, todėl daugėja atvejų, kai turi būti mokamos slaugos pašalpos ir skiria-ma daugiau lėšų senyvo amžiaus asmenų medicininei priežiūrai.

Gyventojų senėjimo procesas, S. Mikulionienės, M. Gedvilaitės-Kordušienės (2014) teigimu, sparčiausiai plėtojosi Visagino sav. (gyventojų medianinis amžius padidėjo net 10 metų). Spartesniu tempu nei šalies vidurkis pasižymėjo šios savivaldybės: Akmenės r., Druskininkų, Skuodo r., Šilutės r. ir Tauragės r. (gyventojų medianinis amžius padidėjo 7 metais). Lėtesniais nei šalies vidurkis senėjimo tempais išsiskyrė tik keletas savivaldybių – Kaišiadorių r., Trakų r. ir Vilniaus r. savivaldybės, kuriose gyventojų medianinis amžius nuo 2001 m. iki 2011 m. padidėjo tik 3 metais. Daugumoje Lietuvos sa-vivaldybių gyventojų senėjimo tempai 2001–2011 m. laikotarpiu buvo artimi šalies vidurkiui: gyven-tojų medianinis amžius 6 metais padidėjo Anykščių r., Birštono, Biržų r., Jonavos r., Joniškio r., Jur-

29

barko r., Kėdainių r., Kelmės r., Kupiškio r., Marijampolės, Mažeikių r., Pagėgių, Pakruojo r., Pasvalio r., Plungės r., Prienų r., Radviliškio r., Rietavo, Rokiškio r., Telšių r., Ukmergės r. ir Utenos r. savival-dybėse (Mikulionienė, Gedvilaitė-Kordušienė, 2014, p. 30).

Apibendrinant galima teigti, kad gyventojų senėjimo procesas Lietuvoje yra palyginti intensyvus. Tą patvirtina šalyje pastaraisiais metais mažėjanti vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalis. Bendras gyventojų skaičiaus pokytis ir senyvo amžiaus gyventojų pokytis mažina galimybes valstybės lėšomis finansuoti tokio visuomenės pokyčio suformuotą poreikį sveikatos ir socialinėms paslaugoms.

Sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktūros būklė kaimo vietovėse

Nors gyventojų senėjimas, A. Garlauskaitės, R. Zabarauskaitės (2015) teigimu, gali būti apibūdi-

namas ir kaip teigiamas reiškinys, tačiau žvelgiant iš socialinių ir ekonominių perspektyvų, gyventojų senėjimas yra suprantamas kaip demografinių veiksnių pokyčiai neigiama linkme. Ekonominiu ir socia-liniu aspektais gyventojų senėjimas tampa vis didesne problema ir yra susijęs su įvairiomis visuomenės gyvenimo sritimis. Lietuvoje egzistuoja kelios sritys, kuriose vykstantys procesai leidžia daryti prielai-dą apie mūsų šalies nepasirengimą senėjančios visuomenės iššūkiams. Sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriai yra tos viešojo gyvenimo sritys, kurios daugiausia susiduria su problemomis funkcionuojant demografinių pokyčių sąlygomis.

Atlikta statistinių duomenų analizė (Atkočiūnienė ir kt., 2015) parodė, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuje egzistuojančias problemas Lietuvos valdžios institucijoms sekasi spręsti sunkiau-siai. Nors 15,68 proc. šalies rajonų ir savivaldybių būdinga labai gera ir gera sveikatos ir socialinės ap-saugos infrastruktūra, net 56,86 proc. rajonų ir savivaldybių šio sektoriaus būklė yra bloga ir labai blo-ga (1 lentelė). 1 lentelė. Lietuvos rajonų ir savivaldybių pasiskirstymas pagal sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus

būklę, vidutiniškai 2008–2012 m.

Sveikatos ir socialinės apsau-gos sektoriaus būklė

Vidutinis įverti-nimo balas

Palyginus su Lietuvos vidurkiu %

Rajonų ir savivaldybių skaičius % nuo bendro skaičiaus

Labai gera (5) 3,82 159,83 3 5,88 Gera (4) 3,26 136,40 5 9,80 Patenkinama (3) 2,71 113,39 14 27,45 Bloga (2) 2,22 92,89 14 27,45 Labai bloga (1) 1,69 70,71 15 29,41 Iš viso 2,39 51 100,00

Regiono, kurio labai bloga sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus būklė, vidutinis vertinimo

balas yra mažesnis 55,76 proc. nei regiono, kurio būklė labai gera, ir 29,29 proc. mažesnis nei šalies vi-durkis (1 lentelė). Sveikatos ir socialinės apsaugos sektorius yra blogai išplėtotas rajonų, kuriuose yra tokie didieji miestai kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, kaimiškose vietovėse. Minėtuose rajonuose vidu-tinis sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus vertinimo balas yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis ati-tinkamai 0,97–0,57 balo. Galima daryti prielaidą, kad pastarųjų rajonų gyventojai naudojasi mieste e-sančių socialinės infrastruktūros objektų paslaugomis. Vis dėlto trijų šalies rajonų, t. y. Pakruojo, Za-rasų ir Švenčionių, kaimo vietovėse analizuojamo sektoriaus būklė, lyginant su kitais šalies rajonais, yra labai gera.

Apskaičiuotas sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus variacijos užmojis (2,82 balo) rodo, kad šalies kaimo vietovės skiriasi pagal sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus išplėtojimą ir situacija skirtingose vietovėse pagal šiam sektoriui priskirtus rodiklius (iš kurių reikšmingiausias yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ambulatorijų, ligoninių ir medicinos punktų) skaičius, tenkantis 1000 gy-ventojų), gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, pagal bendrą sektoriaus įvertinimą Pakruojo rajonas yra pirmoje vietoje Lietuvoje, ir tai rodo, kad šiame rajone yra pakankamas vietų skaičius globos įstaigose seniems ir neįgaliems žmonėms (1000 gyv. tenka apie 14 vietų), socialinių darbuotojų ir savanorių (dienos cent-ruose, vaikų globos įstaigose, globos įstaigose suaugusiems asmenims) skaičius (85 darbuotojai ir sa-vanoriai 10000 gyv.) ir pan. Tačiau Jonavos rajone situacija kitokia: vidutiniškai 1000 gyv. čia tenka

30

2,3 vietos globos įstaigose seniems ir neįgaliems žmonėms, o socialinių darbuotojų ir savanorių (dienos centruose, vaikų globos įstaigose, globos įstaigose suaugusiems asmenims) skaičius, tenkantis 10000 gyv., yra 14.

Įdomi situacija susiklosčiusi Druskininkų savivaldybės kaimo vietovėse. Kaip jau buvo minėta, Druskininkų savivaldybėje gyventojų senėjimo procesas pasižymėjo spartesniu tempu nei šalies vidur-kis – gyventojų medianinis amžius nuo 2001 m. iki 2011 m. padidėjo 7 metais. Tačiau minėtoje vieto-vėje yra labai mažas asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ambulatorijų, ligoninių ir medicinos punktų) skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (2012 m., lyginant su 2010 m., tokių įstaigų skaičius sumažėjo 13,58 proc.), labai mažas vietų skaičius globos įstaigose seniems ir neįgaliems žmonėms 1000 gyven-tojų, labai mažas socialinių darbuotojų ir savanorių (dienos centruose, vaikų globos įstaigose, globos įs-taigose suaugusiems asmenims) skaičius 10 000 gyventojų. Galima teigti, kad rekreacinius išteklius tu-rintis centras paslaugas nukreipia ne į vietos gyventojus, bet tenkina atvykstančių turistų poreikius, o socialinės infrastruktūros valdymas yra nukreiptas į tolimesnes rinkas.

Apibendrinant galima teigti, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos prieinamumo barje-rai Lietuvos kaimiškų teritorijų gyventojams sukuriami tokių institucijų infrastruktūros išsidėstymo prasme. Statistinių duomenų apie pirminio lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą analizė parodė, kad šio lygio įstaigų koncentracija yra mažiausia regionuose, kuriuose ypač aktuali gy-ventojų senėjimo problema.

Išvados 1. Ekonominiu ir socialiniu aspektais gyventojų senėjimas tampa vis didesne problema ir yra susijęs

su įvairiomis visuomenės gyvenimo sritimis, tačiau ypatingai senėjimas veikia sveikatos ir sociali-nės apsaugos sistemą. Pakankamai didelė senyvo amžiaus žmonių dalis įspėja apie galimus papil-domus rūpesčius valstybei: tokių asmenų priežiūrai turi būti skiriama daugiau dėmesio, todėl dau-gėja atvejų, kai turi būti mokamos slaugos pašalpos ir skiriama daugiau lėšų senyvo amžiaus asme-nų medicininei priežiūrai.

2. Lietuvoje egzistuoja sveikatos ir socialinės apsaugos išteklių prieinamumo problema. Statistinių duomenų analizė parodė, kad šalies kaimo vietovės skiriasi pagal sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus išplėtojimą ir situacija skirtingose vietovėse pagal šiam sektoriui priskirtus rodiklius gerokai skiriasi. Kai kuriuose rajonuose ir savivaldybėse yra ypač mažas asmens sveikatos priežiū-ros įstaigų (ambulatorijų, ligoninių ir medicinos punktų) skaičius, tenkantis 1000 gyventojų.

Literatūros sąrašas 1. ATKOČIŪNIENĖ, V., ALEKSANDRAVIČIUS, A., KIAUŠIENĖ, I., VAZNONIENĖ, G., PAKELTIENĖ, R., LUKĖ,

R. (2015). Kaimo socialinės infrastruktūros vystymas siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Mokslo studija / Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija.

2. Demografijos metraštis. (2016). [interaktyvus]. Lietuvos statistikos departamentas, Vilnius. [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/.

3. Lietuvos Statistikos departamentas. (2016). [interaktyvus]. Oficialiosios statistikos portalas, Gyventojai ir socialinė sta-tistika. [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/rodikliai5.

4. ČEPINSKIS, J., KANIŠAUSKAITĖ, V. (2009). Visuomenės senėjimo iššūkių valdymo prielaidos. Organizacijų vady-ba: sisteminiai tyrimai, Nr. 49, p. 19-35.

5. KANOPIENĖ, V., MIKULIONIENĖ, S. (2006). Demografinio senėjimo problemos socialinėje Europos sąjungos dar-botvarkėje. Socialinis darbas, t. 5, Nr. 2, p. 5-14.

6. MIKULIONIENĖ, S., GEDVILAITĖ-KORDUŠIENĖ, M. (2014). Lietuvos gyventojų senėjimas XXI a. pradžioje: de-mografinis ir gyvenimo kokybės aspektai. Lietuvos socialinė raida. Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: sociodemogra-finiai aspektai, Nr. 3, p. 25-42.

https://osp.stat.gov.lt/

http://osp.stat.gov.lt/rodikliai5

31

TEMINIŲ KAIMŲ, KAIP SOCIALINIŲ INOVACIJŲ, CHARAKTERISTIKOS

Greta Kaminaitė, Vilma Atkočiūnienė Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas


Anotacija

Kaimo vietovėse, atsižvelgiant į vietovės išteklius, poreikį darbo vietoms, kaip socialinės inovacijos ar alternatyvios strategijos, kuriami teminiai kaimai. Lietuvoje teminiai kaimai mažai žinomi, kuriami individualių ir kolektyvinių sprendi-mų, projektų pagrindu. Kuriant teminius kaimus, įsitraukia aktyvūs vietovės gyventojai, mažiau arba neįsitraukia pasyvūs. Esant silpnai teritorinių pokyčių kolektyvinio strategavimo kultūrai ir dvasiniam pasitikėjimui, vietos gyventojai per mažai bendradarbiauja, neperduoda vietovės vystymosi istorijos iš kartos į kartą. Teminių kaimų charakteristikas galima suklasifi-kuoti į tris grupes: pagrindiniai motyvai paskatinę įgyvendinti projektą tiesiogiai nukreiptą į teminio kaimo įkūrimą; pagrin-diniai vietos ištekliai naudojami kuriant teminį kaimą; produktai, paslaugos teikiamos teminiame kaime, didžiausi pokyčiai kaime nuo tada, kai buvo pradėta diegti teminio kaimo strategija.

Pagrindiniai žodžiai: teminis kaimas, teminio kaimo charakteristikos, socialinė inovacija. Įvadas

Teminių kaimų iniciatoriai formuoja naują požiūrį į inovacijų kūrimą ir diegimą valdant Lietuvos kaimo vietovių pokyčius. Kuriant teminių kaimų projektus, didelis dėmesys būna sutelktas į kaimo vieto-vės išteklius, kurie padeda apsibrėžti vystymo kryptį - temą. Teminiai kaimai - tai socialinė inovacija, ku-ri grindžiama darbo vietų kūrimu, tikslingesniu vietos išteklių panaudojimu vietos produktams ir paslau-goms kurti, vietovės populiarinimu per edukacines programas, papildomų pragyvenimo šaltinių kūrimu, tradicijų puoselėjimu, smulkių verslų pradžia. Teminiai kaimai, kaip infrastruktūra ar patrauklūs vietiniai produktai, padeda plėtoti turizmą, teikiant paslaugas ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio turis-tams, kurie turi daugiau galimybių susipažinti su Lietuvos kaimu. Pagal L. Žabaliūną (2011), kuriant te-minius kaimus naudingiau ne kurti visiškai naujus darinius ar organizacines struktūras, o pristatyti tradi-cinį kaimą, kulinarinį, kultūrinį paveldą.

Tyrimo objektas - ,,teminis kaimas“ kaip socialinė inovacija. Tyrimo tikslas – nustatyti teminių kaimų charakteristikas. Tyrimo metodai: sugretinimo, palyginimo, mokslinės literatūros ir dokumentų analizės ir apibendrinimo, grafinio vaizdavimo metodai. Tyrimo rezultatai

Pagal G. Kvieskienę, V. Kvieską (2012) nagrinėjant socialines inovacijas yra svarbios kelios di-mensijos: žmogiškųjų poreikių patenkinimas (turinio/produkto dimensija); socialinė sąveika, socialinė įtrauktis (proceso dimensija); didesnės galimybės sociopolitinei veiklai ir prieigai prie išteklių (įgalini-mo dimensija). Socialinėms inovacijoms, kaip ir visoms inovacijoms, yra būdingas naujumas, tačiau jos yra nematerialios (idėjos, projektai, žinios) ir rizikingos - nebūtinai bus priimtos bendruomenėje.

Šiandieninėje visuomenėje naujų paslaugų, produktų, sistemų, metodų ir kt. kūrimas bei senų to-bulinimas yra apibrėžiamas, kaip inovacinis procesas, kuris suteikia galimybę kaimo bendruomenių lyderiams organizuoti veiklas, taikyti priemones kitaip negu įprasta, taip patenkinant vietos gyventojų ir paslaugų vartotojų poreikius. Iniciatyvūs Lietuvos kaimo vietovių gyventojai, kaimo bendruomenių lyderiai atranda naujų veiklų, verslų, mobilizuoja ir nukreipia kitų kaimo gyventojų verslo ir socialines iniciatyvas tam tikros temos vystymo kryptimi, taip padidindami vietovės gyventojų užimtumą, vieto-vės žinomumą, pagerindami toje vietovėje gyvenančių gyventojų gyvenimo kokybę. 2010-2012 metais buvo atpažintos pirmosios teminių kaimų iniciatyvos, nustatyta viena iš alternatyvių kaimų vystymo strateginių krypčių – teminiai kaimai. Postūmį šiam inovaciniam procesui suteikė VšĮ Ignalinos AE re-giono plėtros agentūros įgyvendintas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos pro-jektas "Teminiai kaimai” (angl. Village Heritage). Projekte dalyvavo 11 kaimų Lietuvoje (Ignalinos ir Zarasų rajonuose) ir 13 kaimų Latvijoje, Latgalės regione. Visi jie nuo pradžių atitiko projekto lūkes-čius ir reikalavimus: turi aktyvias kaimo bendruomenes, didesnę ar mažesnę veiklos patirtį, yra išsau-goję senas tradicijas, nori gaivinti amatus arba įgyvendinti inovatyvias bei patrauklias idėjas (Teminiai kaimai, 2010). Projekto veiklos įgyvendintos Zarasų ir Ignalinos rajonų kaimiškose vietovėse padėjo

32

bendruomenėms surasti naujas kaimų vystymosi kryptis ir veiklas, pabrėžti išskirtinumą kaimo gyven-tojų vykdomose veiklose ir užsiėmimuose.

Lietuvoje teminių kaimų yra nedaug, jie žengia tik pirmuosius žingsnius, trūksta metodiškai aiš-kios teminių kaimų kūrimo strategijos, kuri apibrėžtų teminio kaimo kūrimo etapus, reikalingas atlikti veiklas ir galimus pritaikyti gyventojų ir organizacijų mobilizavimo, įtraukimo ir dalyvavimo užtikri-nimo metodus.

Anot S. Navasaitienės (2014) teminis kaimas yra vieta, kur vietos bendruomenė ir kiti gyventojai užsii-ma tradiciniais ir netradiciniais amatais, yra išsaugoję liaudies (ypač to kaimo) tradicijas, turi drąsos, nebijo eksperimentuoti ir kurti naujas tradicijas. Kaimuose, turinčiuose teminę vystymosi kryptį arba idėjų grandinę, lankytojai supažindinami su amatų „paslaptimis“, organizuojamos edukacinės programos, teikiamos maitini-mo, apgyvendinimo ir kitos paslaugos. Teminiame kaime svečiai pasineria į įdomias veiklas, sužino naujų bei įdomių dalykų, pramogauja, dalyvauja žaidimuose, mokosi pažinti įvairių amatų paslaptis, ragauja vietos val-gius, patiria gerų emocijų bei puikiai praleidžia laiką. Į teminį kaimą atvykstantys turistai lyg ir atgaivina vie-tovę, o kaimo gyventojai gali geriau realizuoti savo gaminamus produktus ir užsidirbti. Išanalizavus daugiau mokslinės literatūros ir projektinių dokumentų (1 lentelė) buvo siekiama apibrėžti teminio kaimo sąvoką.

1 lentelė. Teminio kaimo sampratos

Teminio kaimo sampratos Teminio kaimo charakteristi-

ka ‚Lietuvoje teminiai kaimai bus orientuoti į amatus, kaimo tradicijas, jų išsaugo-jimą – tuo bus siekiama pritraukti turistų. Be to, kaimo žmonės turėtų papildomą išgyvenimo šaltinį, ne tik žemės ūkį. Norinčių kurti tokius kaimus yra nemažai, bet norint parduoti savo produktus reikia sukurti verslą“ (Goštautaitė, 2012).

Gyventojų kultūros puoselėji-mas, papildomi pragyvenimo šaltiniai

„Teminis kaimas – tai vieta, kur vietos bendruomenė ir kiti kaimo gyventojai už-siima tradiciniais ir netradiciniais amatais, yra išsaugoję liaudies tradicijas arba turi drąsos, nebijo eksperimentuoti ir kurti naujas tradicijas. Tokiuose kaimuose, turinčiuose savo temą arba idėją, lankytojai supažindinami su amatų „paslapti-mis“, organizuojamos edukacinės programos, teikiamos maitinimo, apgyvendi-nimo ir kitos paslaugos“ (Navasaitienė, 2014).

Tradicijų puoselėjimas, tradici-niai/netradiciniai amatai, vieto-vės populiarinimas per eduka-cines programas, naujų produk-tų/ paslaugų kūrimas

„Teminiai kaimai būtų patrauklus vietinis produktas, nes, ūgtelėjo vietinis turiz-mas, be to, ir užsieniečiams atsirastų naujų progų susipažinti su Lietuva. Kuriant teminius kaimus naudingiau ne kurti naujadarus, o pristatyti kulinarinį, kultūrinį paveldą“ (Žabaliūnas, 2011).

Vietinio turizmo didinimas, kultūrinio/ kulinarinio paveldo išsaugojimas kaimuose

„Teminis kaimas – tai vieta, kur išsaugotos liaudies tradicijos, amatai, kur kai-mas turi bendrą idėją ir ją plėtoja, teikdamas paslaugas lankytojams – edukacines programas, maitinimą ir kuria to kaimo temą atitinkančius produktus. Teminių kaimų idėją mūsų šalyje galima sėkmingai plėtoti ir pasiekti efektyvių rezultatų. Mat į teminį kaimą atvykstantys turistai atgaivina vietovę, o kaimo gyventojai gali save realizuoti, t. y. užsidirbti iš savo pomėgių. Taigi, teminiai kaimai – verslo niša“ (Švedienė, 2012).

Maitinimo paslaugų teikimas, edukacinės programos, produk-tų gamyba ir pardavimai, verslo niša

„Teminis kaimas yra vieta, kur vietiniai gyventojai užsiima amatais arba yra iš-saugoję kitas liaudies tradicijas (pvz. kepa duoną, renka vaistažoles ir pan.) ir turi galimybę tuo užsiimant pradėti smulkų verslą, pritraukiant turistus ir liaudies tradicijomis bei menu besidominčius žmones“ (Teminių kaimų vizitas Lenkijoje, 2011).

Smulkaus verslo pradžia, turis-tų pritraukimas

„Teminių kaimų idėja yra tokia kur gyventojai susibūrę nusprendžia temą ir uni-kalų pasiruošimą turistų pritraukimui, pagristą vietine kultūra, natūralumu ir so-cialiniu paveldu. Tokia veikla ar kaimo identifikavimas gali vadovauti geresniam savęs suvokimui ir aukštesniam savęs vertinimui bei papildomų pajamų šaltinių kūrimui“ (Kłoczko-Gajewska, 2013).

Turistų pritraukimas, vietinė kultūra, socialinis paveldas,

Mokslininkai ir projektų autoriai įvairiai apibūdina teminius kaimus, išskiria įvairius jų požymius

ir plėtojamas veiklas. S. Navasaitienė (2014) išskyrė tokius teminio kaimo bruožus: įdomus teminio kaimo pavadinimas; temos išskirtinumas (savo vietovės istorija, legenda, gali būti sukuriamos naujos legendos); edukacinė programa (audimas, duonos kepimas, vilnos vėlimas, viktorinos, paskaitos ir t.t.);

33

kulinarinio paveldo produktų degustacija (kepti blynai, žuvienė, sūriai, duona ir t.t.); įvairūs žaidimai ir atrakcijos; vietos amatininkų rankdarbių, maisto produktų (uogienių, sūrių, duonos) mugė.

A. Kłoczko-Gajewska (2013) nagrinėjusi teminius kaimus, kaip socialines inovacijas, aprašė jų bruožus: gyventojų kultūros puoselėjimas; papildomi pragyvenimo šaltiniai; tradicijų puoselėjimas; tradiciniai/netradiciniai amatai; vietovės populiarinimas per edukacines programas; naujų produktų/ paslaugų kūrimas; vietinio turizmo augimas; kultūrinio/ kulinarinio paveldo išsaugojimas kaimuose; maitinimo paslaugų teikimas; edukacinės programos; produktų gamyba ir pardavimai; verslo niša; smulkaus verslo pradžia; turistų pritraukimas; pramogos turistams; papildomos pajamos bendruomenei; turistų sudominimas amatais, tradicijų puoselėjimu; turistų pritraukimas; vietinė kultūra; socialinis pa-veldas. Anot autorės, teminių kaimų kūrimo idėja duoda šansą stiprinti socialinį aktyvumą ir asmeninį pasitikėjimą kaimo gyventojais ir tuo pačiu metu gauti papildomas pajamas.

Išanalizavus mokslinę literatūrą, projektinius dokumentus ir periodinės spaudos straipsnius buvo apibrėžtos teminių kaimų charakteristikos (2 lentelė), kurių raiška bus matuojama atliekant empirinį ty-rimą Lietuvoje.

2 lentelė. Teminių kaimų charakteristikos

Pagrindiniai motyvai paskatinę įgyvendinti

projektą tiesiogiai nukreiptą į teminio

kaimo įkūrimą

Pagrindiniai vietos ištekliai naudojami kuriant teminį

kaimą

Produktai, paslau-gos teikiamos te-miniame kaime

Didžiausi pokyčiai kaime nuo tada, kai buvo pra-dėtas kurti teminis kai-

mas

- dalyvavimas konsulta-cijose, seminaruose, - gauta finansinė para-ma, - Lietuvos kaimų, už-sienio šalių geroji patir-tis, - vietos lyderių iniciaty-va, - šeimos biudžeto didi-nimas, - esamos veiklos keiti-mas kita veikla, - kaimo gyventojų gerovės siekimas, - bendruomeniškumas.

- krašto tradicijos, - krašto istorija, - amatai , - kulinarinis paveldas, - vietovės gamta, - informacinės technologijos (in-ternetinis puslapis, internetinė prekyba ir kt.), - žemės ir maisto ūkio produktai (EKO, be priedų ir kt.), - kaimo infrastruktūros (mo-kykla, bendruomenės centras, bažnyčia, ambulatorija, parkas ir kt.) objektai, - vietovės socialiniai ištekliai (kaimo žmonės, gidas, mokytojai ir kt.).

- seminarai ir pa-mokos vaikams ir jaunimui, - lauko mugės, pik-nikai, šventės, - edukacinės prog-ramos, pasirodymai (spek-takliai), - turgelis (prekyba vietos produktais), - vietos (unikalūs) produktai.

- padidėjo gyventojų paja-mos, - padidėjo darbo vietų skaičius, - pasikeitė gyventojų elgsena, - formuojasi pozityvus po-žiūris į kaimą, - išaugo išorinių kontaktų skaičius, - padidėjo turistų skaičius, gyventojai pradėjo labiau tvarkyti sodybų aplinką, - sustiprėjo bendruomeniš-kumas, - padidėjo gyventojų skai-čius.

Teminių kaimų tyrimą planuota atlikti 11 teminių kaimų Lietuvoje, tačiau tik 5 iš teminių kaimų

sutiko dalyvauti tyrime (Pelėdnagių kaimas, Lieptų kaimas, Paukščių kaimas, Senolių kaimas, Meniš-kas kaimas) ir atsakyti į anketos klausimus. Preliminarūs tyrimo rezultatai parodė, kad įkūrus teminį kaimą, vietovėje sustiprėjo bendruomeniškumas, išaugo išorinių kontaktų skaičius, formuojasi pozity-vus požiūris į kaimą. Pagrindiniai vietovės ištekliai, kurie turi įtakos teminių kaimų įsikūrimui yra vie-tovės socialiniai ištekliai (kaimo žmonės, mokytojai, gidas ir kt.), krašto istorijos ir tradicijos.

Ryškiausios teminio kaimo charakteristikos, autorių nuomone, yra Paukščių kaime, kurį įkūrė ūkininkų šeima gyvenanti Ignalinos rajone, Cijonuose. Įkūrus teminį kaimą padidėjo šeimos narių u-žimtumas, pasikeitė pačios šeimos elgsena, suaktyvėjo bendruomenės nariai, pradėjo formuotis pozity-vus požiūris į kaimą. Ypač išaugo išorinių kontaktų skaičius ir to pasekoje padidėjo turistų skaičius. Teminio Paukščių kaimo įkūrėjus, kurti teminį kaimą paskatino Lietuvos kaimų ir užsienio šalių geroji patirtis, noras padidinti šeimos pajamas bei pagerinti pačios kaimo vietovės gyventojų gerovę, sustip-rinti bendruomeniškumą. Ištekliai, kurie turėjo įtakos kurti teminį kaimą yra pirmiausiai socialiniai, o po to kaimo vietovės tradicijos, istorija, gamtos ištekliai. Norint įkurti teminį kaimą ūkininkų šeimai pagalbos nereikėjo. Įkūrėjai kaip vieną iš svarbiausių problemų įžvelgia pasiekiamumą, nes trūksta ke-

34

lio ženklų/ stendų/nuorodų, kurie nukreiptų į jų teminį kaimą bei prasta pati kelio danga. Paukščių kai-mo įkūrėjai, kaip ūkininkai, dalyvauja mokymuose, bendravimo įgūdžių tobulinimo, paukščių augini-mo tematika seminaruose. Kartu su bendraminčiais semiasi patirties vieni iš kitų (paukščių ligų, šėrimo ir kt. klausimais). Praktika ir patirtis leidžia ūkininkams kuo originaliau kurti ir pateikti edukacijas, is-torijas apie paukščius.

Išvados

1. Teminių kaimų charakteristikas galima suklasifikuoti į tris grupes: pagrindiniai motyvai paskatinę įgyvendinti projektą tiesiogiai nukreiptą į teminio kaimo įkūrimą; pagrindiniai vietos ištekliai nau-dojami kuriant teminį kaimą; produktai, paslaugos teikiamos teminiame kaime, didžiausi pokyčiai kaime nuo tada, kai buvo pradėta diegti teminio kaimo strategija.

2. Teminių kaimų kūrimas ir gyvybingumas Lietuvoje pirmiausia priklauso nuo socialinių išteklių - kaimo vietovės gyventojų aktyvumo ir elgsenos. Didelės įtakos turi projektinė veikla ir organizaci-nė pagalba. Gerovės siekis ir naujų kaimo vystymosi krypčių paieška kaimo vietovės gyventojams suteikia naujas galimybes panaudoti vietovės išteklius, vietovės istoriją, įvairių amžiaus grupių gy-ventojų gebėjimus ir kompetenciją bei kaimo infrastruktūrą.

3. Lietuvos teminių kaimų kūrimasis prasideda nuo teminės projektinės veiklos ir edukacinių prog-ramų teikimo vietiniams ir užsienio turistams. Augant turizmo apimtims, tobulinant ar kuriant nau-jas edukacines programas sudaromos galimybės įsitraukti didesniam kaimo gyventojų skaičiui.

4. Lietuvoje jau įkurtų teminių kaimų pasyvumas, aiškios organizacinės valdymo struktūros nebūvi-mas, uždarumas ir silpnas bendradarbiavimas su kitais kaimais ir mokslininkais neleidžia jiems plėsti savo veiklų, nes teminių kaimų įkūrėjai bijo (vengia) galimos rizikos bei bendruomenės na-rių reakcijų.


1. GOŠTAUTAITĖ J. (2012). Teminiai kaimai Lietuvoje: nuo sūrių iki naminukės [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.alfa.lt/straipsnis/11700173/teminiai-kaimai-lietuvoje-nuo-suriu-iki-naminukes>.

2. KŁOCZKO-GAJEWSKA A. (2013). General characteristics of thematic Villages in Poland [interaktyvus]. Warsaw University of Life Sciences – SGGW, Faculty of Economic Sciences [žiūrėta 2016 m. kovo 18 d.]. Prieiga per interne-tą: < http://www.vua.uniag.sk/sites/default/files/VUA_02_KlockoGajewska.pdf>.

3. KŁOCZKO-GAJEWSKA A. (2013). General characteristics of thematic Villages in Poland [interaktyvus]. Warsaw University of Life Sciences – SGGW, Faculty of Economic Sciences, [žiūrėta 2016 m. kovo 18 d.]. Prieiga per interne-tą: < http://www.vua.uniag.sk/sites/default/files/VUA_02_KlockoGajewska.pdf>.

4. Kvieskienė G., Kvieska V. (2012). Socialinės partnerystės įtaka inovacijoms. Monografija. Vilnius: Edukologija. 5. NAVASAITIENĖ S. (2014). Kėdainių krašto teminių kaimų kūrimas ir perspektyvos. Straipsnių rinkinys: Lietuvos

kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis [interaktyvus], p. 114-116 [žiūrėta 2016 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://evf.asu.lt/wp-content/uploads/sites/4/2015/03/lietuvos_kaimo_vietoviu_konkurencingumas-1.pdf.

6. ŠVEDIENĖ R. (2012). Austrijos bei Čekijos patirtis pravers ir Kėdainių kraštui [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kedainietis.lt/m/news/naujienos/austrijos-bei-cekijos-patirtis-pravers-ir-kedainiu-krastui-72/.

7. Teminiai kaimai. (2010). VšĮ Ignalinos AE regiono plėtros agentūros įgyvendintas Latvijos ir Lietuvos bendradarbia-vimo per sieną programos projektas [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.inppregion.lt/lt/teminiai_kaimai

8. Teminių kaimų vizitas Lenkijoje, 2011. [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ukioklubas.lt/straipsniai/kaimo-bendruomenes/teminiu-kaimu-vizitas-lenkijoje-7331>.

9. ŽABALIŪNAS L. (2011). Teminiai kaimai Lietuvoje: nuo sūrių iki naminukės [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.alfa.lt/straipsnis/11700173/teminiai-kaimai-lietuvoje-nuo-suriu-iki-naminukes>.

http://www.alfa.lt/straipsnis/11700173/teminiai-kaimai-lietuvoje-nuo-suriu-iki-naminukes


http://www.vua.uniag.sk/sites/default/files/VUA_02_KlockoGajewska.pdf

http://evf.asu.lt/wp-content/uploads/sites/4/2015/03/lietuvos_kaimo_vietoviu_konkurencingumas-1.pdf

http://evf.asu.lt/wp-content/uploads/sites/4/2015/03/lietuvos_kaimo_vietoviu_konkurencingumas-1.pdf

http://www.kedainietis.lt/m/news/naujienos/austrijos-bei-cekijos-patirtis-pravers-ir-kedainiu-krastui-72/

http://www.kedainietis.lt/m/news/naujienos/austrijos-bei-cekijos-patirtis-pravers-ir-kedainiu-krastui-72/

http://www.inppregion.lt/lt/teminiai_kaimai



35

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI: PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS ATVEJIS

Ričardas Greviškis, Renata Lukė Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas


Anotacija

Besikeičiantys ir spartėjantys valstybės tarnautojų darbo organizacinių pertvarkų tempai reikalauja, kad valstybės tarnautojai siektų naujų žinių ir gebėjimų. Taip pat didėja reikalavimai valstybės tarnautojų kvalifikacijai, kurie iššaukia bū-tinybę daugiau tobulinti valstybės tarnautojų gebėjimus, kuriuos veiksmingai galima pritaikyti nuolat besikaičiančioje ap-linkoje. Todėl didelę įtaką tam turi tinkamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas ir organizavimas.

Pagrindiniai žodžiai: valstybės tarnautojai, kvalifikacijos tobulinimas, kvalifikacijos tobulinimo organizavimas. Įvadas

Nuo valstybės tarnautojų darbo našumo, supratimo, kokybės ir greito problemos išsprendimo priklauso piliečių aptarnavimo lygis. Piliečiai, kurie kreipiasi pagalbos į savivaldybę, dažniausiai susi-duria su savivaldybėje dirbančiais darbuotojais, todėl jiems tenka svarbi užduotis ne tik reprezentuoti savivaldybės organizaciją, bet ir valstybės valdymą. Kintant socialinėms, ekonominėms bei politinėms sąlygoms iš valstybės tarnautojų reikalaujama atitinkamos aptarnavimo kultūros, profesionalumo, grei-tų sprendimų ir novatoriškumo.

Įvairūs tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkai (Jagminas, Pikturnaitė 2011; Denhard, 2001; Klingner, Nalbandian, 2003, Minkevičius, 2006) akcentuoja žmogiškųjų išteklių, personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo svarbą valstybės tarnyboje. Todėl ypač svarbu investuoti į darbuotoją, į jo kvalifikaciją, kad visiškai atsiskleistų darbuotojų galimybės, gebėjimai, kad darbuotojai būtų veiklūs, iniciatyvūs bei norėtų tobulėti. Kaip teigia V. Smalskys (2011) mokymas ir kvalifikacijos kėlimas turi būti nuolatinis. O šioje vietoje didžiulis vaidmuo tenka organizacijų vadovams, nuo kurių teisingo mo-tyvavimo proceso supratimo, darbuotojų poreikių įvertinimo priklausys organizacijos ar įmonės veiklos sėkmingumas.

Tyrimo objektas: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos kvalifikacijos tobulinimo organi-zavimas. Tyrimo tikslas – ištirti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ypatumus Pa-nevėžio rajono savivaldybės administracijoje ir nustatyti kvalifikacijos tobulinimo organizavimo kryptis. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo teorinius pag-rindus; 2) išanalizuoti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ypatumus Panevėžio ra-jono savivaldybės administracijoje; 3) nustatyti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo kryptis. Tyrimų metodai: mokslinės literatūros ir do-kumentų analizė; anketinė apklausa, duomenų sisteminimo; grafinio vaizdavimo metodai. Tyrimo laiko-tarpis: 2010-2015 metai.

Teoriniai valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo pagrindai

Kaip teigiama Kvalifikacijų analizės vadove darbo rinkos mokymo paslaugoms tobulinti (2003) kva-lifikacijos tobulinimui apibrėžti vartojami įvairūs terminai, turintys šiek tiek skirtingus atspalvius: „tęstinis mokymas“, „suaugusiųjų švietimas“, „žmogiškųjų išteklių tobulinimas“ arba „vadybos tobulinimas“. Kai kvalifikacijos tobulinimas yra nukreiptas į darbą arba konkrečias jo atlikimo užduotis, paprastai vartojamas terminas „mokymas“. Kalbant apie mokymą sakoma: „kvalifikacijos tobulinimas“, „mokymas darbe“, „mokymas ne darbo vietoje“ ir t.t., todėl galima teigti, kad darbuotojų ugdymas, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kvalifikacijos tobulinimas yra viena su kita susijusios ir viena kitą papildančios sąvokos. Toliau šios sąvokos bus vartojamos kaip sinonimai.

Valstybės tarnybos įstatyme kvalifikacijos tobulinimas apibūdinamas kaip tęstinės studijos, spe-cialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tar-

36

nybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką (LR valstybės tarny-bos įstatymas, 2014). Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas siejamas su nuolatiniu teoriniu ir praktiniu tobulinimusi, specialių profesinių žinių plėtimu, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimu paties valstybės tarnautojo arba tam tikros institucijos iniciatyva. (Juralevičie-nė, 2007).

Organizavimą galima suprasti kaip kieno nors sutvarkymą ar parengimą. Organizavimas – tai viena iš valdymo funkcijų, kada atliekami konkretūs veiksmai. Organizavimas suvokiamas kaip prie-monė numatytiems tikslams pasiekti. Remiantis I. Bakanauskienės (2008) nuomone, personalo kvalifi-kacijos kėlimui organizuoti reikia atlikti tokius veiksmus:

• nustatyti personalo mokymo poreikį (tinkamo metodo mokymo poreikiui nustatyti parinkimas, po-tencialių mokinių analizė ir kt.).;

• planuoti personalo mokymą (suformuluoti personalo mokymo tikslai, nustatyti mokymo progra-mos būdai ir metodai bei reikalavimai ugdymo programai, sudaryti reikiamų lygių personalo mo-kymo planai);

• organizuoti personalo mokymą (parinkti tinkami mokymo programos vykdytojai, organizuotas personalo mokymo įgyvendinimas);

• motyvuoti personalą mokytis (nustatytas personalo poreikis ir organizacijos galimybės atitinkan-čios personalo motyvavimo planus).

V. Smalskys (2011) teigia, kad personalo ugdymas ir rengimas gali būti traktuojamas kaip rezer-vo, karjeros, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo planavimas ir organizavimas, o mokymo procesą sudaro penki etapai: poreikio analizė, mokymo proceso projektavimas, veiksmingumo patikrinimas, įgyvendinimas ir mokymo rezultatų įvertinimas bei įtvirtinimas.

Apibendrinant galima teigti, kad valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas yra procesas, kurio metu nustatomas kvalifikacijos tobulinimo poreikis, suformuluojami kvalifikacijos to-bulinimo tikslai ir planai, parenkami vykdytojai ir ištekliai reikalingi numatytai veiklai, siekiant įgy-vendinti valstybės tarnybos tikslus.

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tyrimo metodika

Siekiant išsiaiškinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų kvalifi-kacijos tobulinimo organizavimą buvo atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti organizavimo efektyvumą bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo kryptis. Pasirinktas informacijos rin-kimo metodas – anketavimas. Skaičiavimai atlikti panaudojant statistinius metodus, grafinį vaizdavimą.

Tyrimo imtis. Pagal 2015 metų duomenis (www.panrs.lt), Panevėžio rajono savivaldybėje dirba 103 valstybės tarnautojai, o kad tyrimo rezultatai būtų maksimaliai atspindintys tikrovę, imties dydis buvo apskaičiuotas pagal formulę (Kardelis, Sapagovas, 1998), remiantis tuo, kad generalinė aibė yra baigtinė:

51=

N1

1=n2 +∆

Čia: N – visos populiacijos tūris (103); n – atrankos dydis; ∆ – leistinas netikslumas (10 proc.), 0,1. Įra-šius reikšmes į formulę ir suskaičiavus, gauta, kad norint gauti 90 proc. tyrimo rezultatų patikimumą, apklausti reikia 51 valstybės tarnautoją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tyrimo rezultatai

Atliekant tyrimą apklausti 42 valstybės tarnautojai. Didžioji dalis respondentų buvo moterys – 83.33 proc. todėl galima teigti, kad Panevėžio rajono savivaldybėje dirba dauguma moterų. Siekiant iš-siaiškinti respondentų amžių, anketoje buvo pateiktos 4 amžiaus grupės ir nustatyta, kad dauguma savi-valdybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų yra vyresnio amžiaus, t. y. 51-65 m amžiaus grupė, kurią sudarė netgi 23 valstybės respondentai, o tik vienas respondentas buvo nuo 18 iki 25 metų amžiaus grupėje.

37

Anketoje, siekiant išsiaiškinti kokiuose mokymuose respondentai dalyvavo per 5 metus, buvo pa-teikti mokymai, kurie buvo organizuojami Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atsižvelgiant į poreikius ir per 5 metus vykdytus ES finansuotus savivaldybės darbuotojų kompetencijų tobulinimo pro-jektus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai nurodė, kad iš 19 mokymų, kurie buvo nurodyti, jie dažniausiai dalyvavo užsienio kalbų gilinimo – 18 respondentų, kompiuterinio raštingumo – 16 respondentų, valstybės tarnautojų įvadinio – 15 respondentų, strateginio planavimo ir programinio biudžeto rengimo – 15 respondentų, ekonominės-teisinės srities mokymuose – 15 respon-dentų. Respondentai nurodė, kad mažiausiai lankė darbo laiko valdymo – 1 respondentas, darbuotojų mo-tyvacijos ugdymo – 2 respondentai, darbo kodekso praktinio pritaikymo – 3 respondentai, seniūnijos veiklos planavimo mokymus – 3 respondentai. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti kokiuose organizuoja-muose mokymuose savivaldybės tarnautojai dar norėtų sudalyvauti. Mokymų tematikos buvo parinktos atsižvelgiant į naują Valstybės tarnautojų mokymo 2014-2017 metų strategiją (1 pav.).

1 pav. Mokymai, kuriuose norėtų dalyvauti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tar-

nautojai

Valstybės tarnautojai nurodė, kad didžioji dalis jų rinktųsi tobulinti bendrinę ir profesinę užsienio kalbą – 19 respondentų, kompiuterinio raštingumo (ECDL) mokymus – 15 respondentų, asmeninio efek-tyvumo – 15 respondentų, tarptautinio protokolo ir tarnybinio etiketo – 13 respondentų, ryšių su visuo-mene ir žiniasklaida – 11 respondentų, kokybiško klientų aptarnavimo mokymus – 11 respondentų. Ma-žiausiai valstybės tarnautojų norėtų dalyvauti komandinio darbo ir lyderystės bei bendradarbiavimo stip-rinimo – tik du respondentai sudalyvautų šiuose mokymuose. Būtent, mažiausiai pasirinkti mokymai yra numatyti, kaip prioritetiniai mokymo tikslai Valstybės tarnautojų mokymo 2014-2017 metų strategijoje, kas leidžia daryti išvadą, kad ne visada valstybės tarnautojai yra motyvuoti lankytis naujuose mokymuo-se. Respondentams taip pat buvo leista ir patiems pateikti savo nuomonę, kokiuose dar neįvardintuose anketoje, mokymuose norėtų dalyvauti. Valstybės tarnautojai nurodė tokius mokymus kaip kanceliarinės kalbos vartojimo dokumentuose; darbo kodekso ir valstybės tarnybos aktualijų; projektų mokymuose.

Nagrinėjant valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, buvo svarbu išsiaiškinti, kokie mokymų būdai yra labiausiai tinkami ir priimtini. Remiantis gautais atsakymais Panevėžio rajono sa-vivaldybės administracijos valstybės tarnautojai labiausiai norėtų mokytis tokiais būdais: nuotoliniu – 31 respondentas, grupinių diskusijų – 20 respondentų ir paskaitų būdu – 18 respondentų. Nepriimtiniausias bū-das Panevėžio rajono savivaldybės tarnautojams būtų simuliaciniai mokymai, šį atsakymų variantą pasirin-ko 4 respondentai. Respondentams taip pat buvo leidžiama įvardinti ir kitus mokymosi būdus, tačiau nei vienas respondentas to nepadarė.

Respondentų buvo klausiama kokiais būdais yra tiriamas kvalifikacijos kėlimo poreikis savival-dybėje. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai pažymėjo, kad mokymo poreikių nustatymas dažniausiai tiriamas interviu (23) ir anketinės apklausos (13) būdais. 2 responden-tai pažymėjo, kad kvalifikacijos tobulinimo poreikis savivaldybėje visai netiriamas. 29 respondentai mano, kad savivaldybėje yra planuojamas kvalifikacijos tobulinimas, todėl galima daryti išvadą, kad savivaldybėje vyrauja mokymų periodiškumas, yra sudaromi mokymų tvarkaraščiai, ir daugelis valsty-bės tarnautojų žino apie juos.

38

Tiriant, ar valstybės tarnautojams yra suteikiama galimybė rinktis norimus mokymus ar kvalifi-kacijos tobulinimo programas, daugiau negu pusė respondentų (23) nurodė, kad jie gali pasirinkti bet kokias mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. 7 respondentų nurodė, visi kursai yra privalo-mi. Anketoje buvo pateikti ir tokie atsakymų variantai kaip „Mokausi ten kur siunčia“ ir „Kursų nelan-kau“, tačiau šių atsakymų variantų nepasirinko nei vienas respondentas. Galima daryti išvadą, kad visi valstybės tarnautojai yra susipažinę su mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimu ir turi teisę pasirinkti, kokiuose mokymuose sudalyvaus.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo programų metu įgytas žinias pritaikė praktiškai ir kaip jos padeda spręsti darbo metu iškilusias problemas. Absoliuti dauguma respondentų (41) atsakė, kad jie sugebėjo pritaikyti įgytas teorines žinias savo kasdieniniuose darbuose. 23 respondentai pažymėjo, kad jiems įgytos žinios tik iš dalies padeda spręsti problemas, 18 respondentų nurodė, kad įgytos žinios leidžia iškilusias problemas spręsti savarankiškai. Nustatyta, kad mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo metu įgytos žinios padeda valstybės tarnautojams spręsti iškilu-sias naujas problemas, taip įrodant organizuojamų mokymų naudą ir atsiperkamumą.

Apibendrinant gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifika-cijos tobulinimas vyksta planingai, kadangi valstybės tarnautojai yra supažindami su būsimų mokymų turi-niu, tačiau valstybės tarnautojams yra aktualios ne visos numatytos prioritetinės mokymų sritys. Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį nustatoma pasitelkus interviu metodą, o informaciją apie mokymo turinį, valstybės tarnautojai, gauna iš anksto. Atlikus kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tyrimą Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje nustatyti pagrindiniai kvalifikacijos tobulinimo or-ganizavimo trūkumai:

1. Nepakankamai aiškiai pateikiama informacija apie būsimus mokymus ir jų turinį, nes dauguma ty-rime dalyvavusių valstybės tarnautojų pažymėjo, kad jiems yra reikalinga ir svarbi informacija apie būsimų mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, tačiau apie 12 respondentų nurodė, kad jiems yra nepateikiama informacija apie būsimus mokymus ir jų turinį.

2. Neskiriamas pakankamas dėmesys valstybės tarnautojų poreikių išsiaiškinimui apie mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų aktualumą, poreikius.

3. Mokymuose įgytos žinios nėra visapusiškai įsisavinamos ir pritaikomos kasdieniniuose darbuose, nes 23 respondentai nurodė, kad įgytos žinios tik iš dalies padeda spręsti iškilusias problemas.

4. Mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų nesuderinamumas su valstybės tarnautojų užimtumu, darbo laiku, gyvenamąja vieta bei darbo vieta.

5. Naudojami nepriimtini mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo būdai, nes 31 respondentų nurodė, kad jiems būtų priimtina mokytis nuotoliniu būdu.

6. Valstybės tarnautojams trūksta motyvacijos dalyvauti mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo programose, nes mokymo temos per plačios, teorija mažai grįsta praktiniais pavyzdžiais, todėl dažniau pasirenkamos paprastesnės, žinomos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programos.

Valstybės tarnautojų mokymo organizavimą sunkina tai, kad mokymo ir kvalifikacijos tobulini-mo programos daugeliui valstybės tarnautojų yra neaktualios jų darbinėje veikloje, neatitinka jų realių poreikių ar mokymai susiję su bendru išsilavinimu. Todėl organizuojant mokymus svarbu išskirti tiks-lines grupes, kurioms jie būtų naudingi. Remiantis tyrime dalyvavusių valstybės tarnautojų siūlymais, galima teigti, kad valstybės tarnautojai norėtų patys pasirinkti mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, jas rinktųsi noriai, jei būtų naudojami įvairūs mokymosi būdai, siūlomos tematikos nebūti-nai turėtų būti susijusios su darbine veikla, mokymosi medžiaga turėtų būti siaura, aiški, pateikiama su konkrečiais praktiniai pavyzdžiais.

Išsiaiškinus Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų mokymo ir kvali-fikacijos tobulinimo organizavimo trikdžius, pateikiami pasiūlymai kvalifikacijos tobulinimo organiza-vimui (1 lentelė).

39

1 lentelė. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifi-kacijos tobulinimo organizavimo kryptys

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vals-

tybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobuli-nimo organizavimo trikdžiai

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vals-tybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobuli-

nimo organizavimo kryptys Nepakankamai tiriamas mokymosi ir kvalifikacijos to-bulinimo poreikis

Skirti didesnį dėmesį kvalifikacijos tobulinimo porei-kio nustatymui

Kvalifikacijos tobulinimas nesuderinamas su darbo krūviu arba sutampa su kitų mokymų laiku

Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo planų sudarymas

Trūksta motyvacijos dalyvauti naujuose mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose

Skatinti lankyti įvairesnius mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus

Nepriimtini mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo or-ganizavimo būdai

Ieškoti galimybių organizuoti mokymus įvairesniais būdais

Poreikio nustatymas. Kasmetinis valstybės tarnautojų veiklos vertinimas yra vienintelė ir pag-

rindinė teisiškai reglamentuota valstybės tarnautojų mokymų poreikio nustatymo priemonė. Kaip teigia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, mokymų ir kvalifikacijos tobuli-nimo poreikis dažniausiai yra nustatomas pasitelkiant interviu ir anketinės apklausos metodus. Siūloma skirti didesnį dėmesį poreikio nustatymui atsižvelgiant į pačių valstybės tarnautojų trūkstamas žinias, ir pageidavimus. Siūloma diegti neformalųjį savivaldybės valstybės tarnautojų vertinimą, parengiant ver-tinimo metodiką (testus), kuri suteiktų galimybę įsivertinti savo žinias ir įgūdžius ir palyginti su savo kolegų žiniomis ir taip nustatyti mokymosi poreikius. Taip nebūtų naudojamos lėšos tiems mokymams, kuriems poreikis neišryškėja.

Mokymų planas. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad kvalifikacijos tobulinimas savivaldybė-je vyksta planingai, sudaromi mokymų tvarkaraščiai. Taip pat tyrimo metu buvo atskleista, kad mokymai nėra suderinami su darbo krūviu, kad mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo programų laikas sutampa su kitų mokymų laiku, siūloma rengti detalesnį mokymų planą, kuriame atsispindėtų visi galimi mokymai ir kvali-fikacijos tobulinimo kursai ir jų dalyviai (valstybės tarnautojai). Valstybės tarnautojai iš anksto žinodami, kad jie turės dalyvauti mokymuose ar kvalifikacijos tobulinimo kursuose galėtų susiplanuoti savo pagrindi-nius darbus kitu laiku, kad mokymų metu galėtų susikoncentruoti į organizuojamus kvalifikacijos tobulini-mo mokymus.

Skatinimas dalyvauti mokymuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai nori lankytis tradiciniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kur-suose (pvz. kaip bendrinės ir profesinės užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo, asmeninio efektyvumo mokymai). Siūloma kelti valstybės tarnautojų motyvaciją lankantis naujesnės ir įdomesnės tematikos mo-kymuose, kurie yra numatyti naujoje 2014-2017 metų valstybės tarnybos strategijoje. Siūloma tiesiogiai motyvuoti valstybės tarnautojų norą tobulinti savo kvalifikaciją materialinėmis ir psichologinėmis priemo-nėmis: darbo krūvio sumažinimu, tuo metu kai vyksta mokymai, kelionių išlaidų kompensavimu, vykstant į mokymus ir pan.

Mokymosi būdai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai noriai dalyvautų mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose, jei būtų vykdomi nuotoliniu būdu, todėl siūloma ieškoti tokių galimybių: pvz. valstybės tarnautojai galėtų mokytis darbo vietoje arba laisvu nuo darbo metu, prisijungiant prie interaktyvių kursų ar grupinių diskusijų.

Remiantis A. Minkevičiumi (2006) nuo valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kokybės priklauso administraciniai gebėjimai, institucijų veiklos efektyvumas, todėl savivaldybės ad-ministracija turėtų siekti tobulinti savo įgūdžius ir žinias bei skatinti kiekvieno darbuotojo motyvaciją dalyvauti mokymuose. Pats valstybės tarnautojas turi suprasti mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo rei-kalingumą ir prasmę, o savivaldybė užtikrinti tokių mokymų reikalingumą, tęstinumą ir mokymųsi po-reikio nustatymą būsimiems organizuojamiems mokymams.

40

Išvados 1. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas tai procesas, kurio metu yra nusta-

tomas kvalifikacijos tobulinimo poreikis, kvalifikacijos tobulinimo tikslai ir planai, parenkami iš-tekliai ir vykdytojai.

2. Anketinės apklausos metu nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje yra ski-riamas dėmesys valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimui, tačiau nėra pakankamai aiškiai patei-kiama informacija apie būsimus mokymus, jų turinį; neskiriamas pakankamas dėmesys valstybės tarnautojų poreikių mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų išsiaiškinimui.

3. Tyrime dalyvavusieji respondentai pažymėjo, kad mokymuose įgytos žinios nėra visapusiškai įsi-savinamos ir pritaikomos kasdieniniuose darbuose; mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų laikas nesuderinamas su darbo laiku, todėl valstybės tarnautojams trūksta motyvacijos dalyvauti mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo programose.

4. Siekiant pagerinti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą siūloma didesnį dėmesį skirti kvalifikacijos tobulinimo poreikio nustatymui ir mokymo planų sudarymui, kas pa-dėtų išsiaiškinti valstybės tarnautojų poreikius ir taupyti valstybės tarnautojų laiką bei savivaldy-bės lėšas. Gerinant valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą svarbu skatinti darbuotojų motyvaciją dalyvauti mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programose ir parinkti jiems priimtiniausius mokymosi būdus.

Literatūros sąrašas 1. BAKANAUSKIENĖ I. (2008). Personalo valdymas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 2. DENHARDT ROBERT B. (2001). Viešųjų organizacijų teorijos. Vilnius. 3. JAGMINAS J., PIKTURNAITĖ I. (2011). Personnel Specialists as the Factor of Implementation of Strategic Human

Resource Management in Municipalities’ Administrations. Viešoji politika ir administravimas. 2011, T. 10, Nr. 3 / 2011, Vol. 10, No 3, p. 341-356.

4. JURALEVIČIENĖ J. (2007). Valstybės tarnautojų lavinimas naujojoje viešojo valdymo sampratoje / Naujoji viešoji va-dyba. Kaunas: Technologija.

5. KLINGNER D. E., NALBANDIAN. (2003). J. Public Personnel Management: Contexts and Strategies. Fifth edition. New Jersey: Upper Saddle River, 2003.

6. Kvalifikacijų analizės vadovas darbo rinkos mokymo paslaugoms tobulinti. 2003. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarny-ba. Vilnius: Agora. [Interaktyvus] [žiūrėta: 2015-04-12] Prieiga per internetą: <http://www.euroguidance.lt/uploads/files/kval-analize_vadovas_darbo_rinkos_paslaugoms_tobulinti.pdf>

7. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas su komentarais 2014 [Interaktyvus] [žiūrėta 2015-04-26] Prieiga per internetą: <http://www.vtd.lt/index.php?-623016957>

8. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 1999. (aktuali redakcija) [ Interaktyvus] [žiūrėta: 2015-04-12] Priei-ga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494046>

9. MINKEVIČIUS A., (2005). Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos raida ir perspektyvos. Valstybės tarnybos ak-tualijos. ISSN 1648-8075. 2005, Nr.3 (gruodis). p. 42-45. Prieiga per internetą: <http://www.vtd.lt>.

10. SMALSKYS V., (2011). Darbuotojų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas viešojo sektoriaus organizacijose. Viešoji poli-tika ir administravimas. T. 10, Nr. 2 / 2011, Vol. 10, No 2, p. 271–282.

http://www.vtd.lt/index.php?-623016957

41

SAUGIOS KAIMYNYSTĖS PROGRAMOS PLĖTROS IR EFEKTYVUMO GALIMYBIŲ STUDIJA, REMIANTIS GERĄJA UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIMI

Gintaras Mažintas

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Anotacija

Šiame straipsnyje nagrinėjama vienos sėkmingiausių pasaulyje pilietinių iniciatyvų – saugios kaimynystės – įgyven-dinimo mechanizmų įvairovė bei naudojami modeliai

Pagrindiniai žodžiai: saugi kaimynystė, bendruomenė, policija, bendradarbiavimas, prevencija, saugumas. Įvadas

Kol kas pasauliniu mastu publikuota pakankamai nedaug mokslinės literatūros, susijusios su „Saugios kaimynystės“ programa, o Lietuvoje ši tema vis dar yra nepakankamai išnagrinėta. Nors šiuo metu jau veikia 2224 saugios kaimynystės grupės, tačiau iki šiol labai trūksta detalesnės programos veiksmingumo analizės, tyrimų bei gerosios praktikos pavyzdžių. Kalbant apie užsienio literatūros šal-tinius, vienas pirmųjų apie saugios kaimynystės iniciatyvą pradėjo kalbėti R.Titus, analizavęs beveik keturiasdešimties nusikaltimų prevencijos programų efektyvumą. Anot R.Titus programa susiformavo Jungtinėse valstijose kaip priemonė, padedanti įtraukti gyventojus į nusikaltimų prevencijos veiklą. Apskritai programa gali varijuoti – egzistuoja kelios jos formos: kvartalo stebėjimas, butų stebėjimas, namų stebėjimas ir bendruomenės vykdomas stebėjimas (Titus, 1984).

Pagrindinis „Saugios kaimynystės“ principas, padedantis mažinti nusikalstamumą, - gyventojų at-liekamas aplinkos stebėjimas ir policijos informavimas apie pastebėtas situacijas, kurias galbūt galėtų sukelti galimi nusikaltėliai. R.Titus pažymi, jog neretai „Saugios kaimynystės“ programą sudaro trys pagrindinės dalys: kaimynų aplinkos stebėjimas, nuosavybės ženklinimas ir įvairių saugos priemonių naudojimas. Kai kurios programos apima ir kitus elementus – pavyzdžiui, papildomai samdomus poli-cijos pareigūnus, dažnesnį pėsčiųjų patrulių patruliavimą, civilių asmenų vykdomus patruliavimus, jau-nimui skirtas edukacines programas, pagalbos aukoms centrų veiklą, papildomus policijos skyrius ir pan.

Daugelis egzistuojančių studijų atlikta pačių policijos departamentų jėgomis arba jose nagrinėja-mi policijos pateikiami nusikalstamumo duomenys, todėl kol kas daugelis pripažįsta, jog programos ty-rimų metodika yra pakankamai menka ir neišvystyta. Programos efektyvumo tyrimą apsunkina ir tai, jog daugeliu atveju „Saugi kaimynystė“ plėtojama kartu su kitomis nusikaltimų prevencijos programo-mis.

Nors analizuojant „Saugios kaimynystės“ programos efektyvumą ir galima rasti kai kurių neigia-mų vertinimų, visgi dauguma autorių pripažįsta, jog tai efektyvi nusikaltimų prevencijos priemonė. Australijos kriminologijos instituto atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog „Saugios kaimynystės“ progra-mos ne tik mažina nusikalstamumą, tačiau teikia ir kitokią naudą:

• Bendruomenės nariams, kurie anksčiau jautėsi izoliuoti, sudaroma galimybė aktyviau dalyvauti bendruomenės veikloje. Glaudesni bendruomenės narių santykiai mažina bendruomenės apatiją;

• „Saugios kaimynystės“ programa kuria pozityvų bendruomenės ir policijos bendradarbiavimą – tai svarbu tose bendruomenėse, kurios anksčiau išlaikydavo atstumą ir nenoriai bendraudavo su policija;

• Mažėja gyventojų baimė ir nerimas dėl galimų nusikaltimų. Dirbdami kartu su kitais bendruo-menės nariais žmonės suvokia, jog jie taip pat rūpinasi ir jais, todėl jaučiasi saugesni vaikščio-dami gatvėmis, bendraudami su kaimynais ir dalyvaudami bendruomenės renginiuose (Mukher-jee, Wilson, 1987).

Įvairiose šalyse vykdomos „Saugios kaimynystės“ programos gali būti nukreiptos į įvairių nusi-kaltimų prevenciją, tačiau daugeliu atvejų viena svarbiausių nusikaltimų rūšių, kurių padeda išvengti programa, yra gyventojų apiplėšimai ir įvairių rūšių vagystės bei kiti turtiniai nusikaltimai.

42

Atvejo analizė: Estija

Estijos „Saugios kaimynystės“ asociacija (Eesti Nabrivalve MTU) įsteigta 2000 m. savanorystės principu, gyventojams stengiantis sumažinti nusikalstamumo grėsmę po drastiško 2000 m. Estijos poli-cijos pareigūnų skaičiaus sumažinimo. Estijos „Saugios kaimynystės“ asociacija (Eesti Nabrivalve MTU) veikia kaip nekomercinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti gyventojų saugumo jausmą įtraukiant gyventojus į aktyvų aplinkos stebėjimą. 2011 metų Estijos „Saugios kaimynystės“ pa-rengtame veiklos pristatyme nurodoma, jog asociacija vienija 11727 narių, aktyviai veikiančių 494 „Saugios kaimynystės“ grupėse visoje Estijoje. Eesti Nabrivalve MTU finansuojama iš įvairių šaltinių: 50 proc. biudžeto lėšų skiria vietos valdžia, 30 proc. - Teisingumo ministerija, 10 proc. surenkama iš narystės mokesčių ir tiek pat gaunama iš įvairių rėmėjų.

Pagrindinę asociacijos veiklą sudaro „Saugios kaimynystės“ grupių plėtra ir veiklos koordinavi-mas, mokomosios medžiagos rengimas bei spausdinimas, mokymų organizavimas ir bendradarbiavi-mas su valstybės bei savivaldos institucijomis, policija bei kitomis įstaigomis bei projekto partnerių paieška (pagal www.naabrivalve.ee).

Estijos „Saugios kaimynystės“ programa įgyvendinama keliais etapais, stengiantis įtraukti kuo dau-giau gyventojų bei pasitelkti aukščiausius valdžios pareigūnus (pagal www.naabrivalve.ee). Pirmiausia prieš steigiant „Saugios kaimynystės“ grupę pageidaujantys dalyvauti tokioje veikloje asmenys privalo su-rinkti nustatytą informaciją apie savo kaimynus (užpildyti specialią lentelę su duomenimis (pavardes, adre-sus, elektroninio pašto adresus, automobilio numerius bei spalvą ir pan.) bei surinkti gyventojų parašus). Vėliau gyventojų susirinkimo metu išrenkamas „Saugios kaimynystės“ grupės vadovas, kuris pasirašo ke-turšalę (Taline – penkiašalę) „Saugios kaimynystės“ sutartį. Sutartį savo parašais patvirtina „Saugios kai-mynystės“ grupės vadovas, policija (apskrities vadovas), vietos savivalda (meras) ir asociacija (vykdantysis direktorius). Aukščiausiojo lygmens pareigūnų parašai ant „Saugios kaimynystės“ sutarties SKG nariams suteikia tikrumą, jog jų problemomis domisi bei jas stengiasi išspręsti visos sutartį pasirašiusios pusės, o jų veikla nelieka nepastebėta. Pasirašius „Saugios kaimynystės“ sutartį organizuojamas bendras gyventojų su-sirinkimas, kuriame dalyvauja asociacijos, policijos bei vietos savivaldos atstovai ir kurio metu išdalinama mokomoji projekto medžiaga, kontaktiniai kaimynų duomenys bei informaciniai stendai, pateikiami sau-gumo patarimai bei mokoma stebėti aplinką.

„Saugios kaimynystės“ programa Estijoje numato ir gyventojų patruliavimo galimybę, tačiau to-kia veikla nėra itin populiari ir vykdoma savanorystės principais.

2006 metais, „Saugios kaimynystės“ asociacijos iniciatyva Tartu universitetas atliko „saugios kaimynystės“ veiklos efektyvumo tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 400 SKG narių. Ty-rimas parodė, jog 67 proc. respondentų mano, jog pradėjus įgyvendinti šią programą jų aplinka tapo saugesnė; 72 proc. respondentų teigė, kad programos metu pagalba tapo lengviau pasiekiama. 18 proc. apklausos dalyvių teigė žinantys, jog jų aplinkoje buvo išvengta nusikaltimų, ir kas dešimtas pripažino, jog „saugios kaimynystės“ programa padėjo sugauti nusikaltėlį. „Saugios kaimynystės“ programa pa-deda ne tik mažinti nusikalstamumą, tačiau ir skatina visuomenės narių bendravimą - 13proc. respon-dentų pripažino, jog jų santykiai su kaimynais tapo geresni. Ir nors pagrindinė motyvacija prisijungti prie projekto ir toliu lieka saugumo poreikis, svarbiu argumentu tampa ir programos pasiekti rezultatai.

Analizuojant veikiančių SKG poreikius nustatyta, jog 83proc. apklausos dalyvių pageidautų gauti daugiau mokymų kaip elgtis ištikus nelaimei, 75proc. apklaustųjų pageidautų mokymų apie teisės aktus, 71proc. reikėtų daugiau informacijos apie tai, kokios priemonės padėtų apsaugoti namus ir turtą. Visgi tenka pripažinti, jog tik pusė apklaustųjų teigė turintys pakankamai laiko dalyvauti tokiuose mokymuose.

„Eesti naabrivalve“ asociacija, stengdamasi pateikti argumentuotus duomenis, mėgino analizuoti ir nusikalstamumo pokyčius miestuose, kur pradėta vykdyti „Saugios kaimynystės“ programa, tačiau tokių palyginamų duomenų surinkti nepavyko dėl daugelio egzistuojančių kintamųjų. Visgi vieno Tali-no rajono policijos pareigūnai palygino du 90 butų daugiabučius namus ir pastebėjo, jog per vienerius metus name, turinčiame „Saugios kaimynystės“ grupę, nebuvo užfiksuota nė vieno nusikaltimo nuosa-vybei, tuo tarpu kaip kitame name tokių nusikaltimų buvo užfiksuota 7.

43

Atvejo analizė: Didžioji Britanija

Viena pirmųjų „Saugios kaimynystės“ programų Didžiojoje Britanijoje reikėtų laikyti „Namų ste-bėjimo“ programą, vykdytą 1982 metais Češyre. Jau aštuntajame dešimtmetyje programa buvo sparčiai vystoma visoje šalyje. 2000 metų Britanijos nusikalstamumo tyrime nurodoma, jog daugiau nei ketvir-tadalis (27 proc.) visų namų ūkių buvo „Saugios kaimynystės“ programos dalyviai (Sims, 2001).

Šiuo metu „Saugios kaimynystės“ judėjimas (Anglijoje žinomas kaip Neighbourhood Watch ir Home Watch) yra vienas didžiausių savanoriškų judėjimų Didžiojoje Britanijoje, vienijantis 3.8 milijonų namų ū-kių. Prasidėjusi kaip visuomeninė žmonių iniciatyva, 2007 metais „Saugios kaimynystės“ programa išaugo į „Saugios kaimynystės“ tinklą su atskira struktūra. Šio tinklo pagrindinis tikslas – dalintis gerąja praktika, skatinti narius tobulėti ir atstovauti daugelio „Saugios kaimynystės“ grupių interesus valstybės lygmeniu. Organizacijos rėmėjų sąraše taip pat galima pamatyti ne tik valstybės institucijas, tačiau ir draudimo, elekt-ros tiekimo, langų bei durų, kitų apsaugos priemonių komercines įmones, teikiančias savo paslaugas „Sau-gios kaimynystės“ grupėms.

Londono miesto savivaldybė pradėjo vykdyti papildomas „Saugios kaimynystės“ programas vi-same mieste 2004 metais. Programą įgyvendina, prižiūri ir ją vysto savivaldybės policijos skyrius. Nors pradėjus įgyvendinti programą mieste dirbo 96 policijos grupės, iki 2006 metų buvo suformuota 630 “Saugios kaimynystės” komandų (iš viso Londono miestą sudaro 624 administraciniai rajonai, o kai kuriuose sudėtingesniuose rajonuose veikia net kelios tokios komandos). Miesto savivaldybėje veikian-čios “Saugios kaimynystės” komandos suformuotos vadovaujantis 1-2-3 modeliu – tai reiškia, jog tokią komandą sudaro vienas policijos puskarininkis, du konstebliai ir trys visuomenės paramos policijos pa-reigūnai. Miesto rajonuose, kur gyventojų skaičius viršija 14000 gyventojų, taikomas 1-2-6 modelis (pagal http://policeauthority.org/metropolitan/index.html).

Esamai Londono „Saugios kaimynystės” programos įgyvendinimo struktūrai pradėjus veikti, pir-miausia darbuotojams buvo organizuoti išsamūs mokymai, kuriuose jie buvo supažindinti su septynių teisėtvarkos palaikymo etapų procesu: vietos bendruomenės tyrimas, susipažinimas su vietos bendruo-mene, nusikaltimų prieš visuomenę ir antisocialinio elgesio identifikavimas, nusikaltimų ir vietos po-reikių analizė, veiksmų prioritetų sudarymas, į visuomenės poreikių patenkinimą nukreipti veiksmai, atlikto darbo įvertinimas.

Šiuo metu Londone taikoma „Saugios kaimynystės” schema laikoma viena iš sėkmingiausių, ir tai kuo puikiausiai įrodo nuolat augantis visuomenės pasitenkinimas (1 lentelė).

1 lentelė. Londono visuomenės požiūrio tyrimo rezultatai

(pagal Metrapolitan policy authority, 2016)

Visuomenės požiūrio tyrimo rezultatai, proc. 2006/2007 2007/2008 2008/2009 2009/2010 2010/2011

Pasitenkinimas vietos teisėtvarkos sistema 56 56 66 62 66 Policija išmano vietos problemas 61 64 68 66 71 Policija efektyviai sprendžia vietos problemas 60 62 65 64 68 Visuomenė jaučiasi tinkamai informuota 47 51 66 63 66 Visuomenės būgštavimai, susiję su antisocialiniu elge-siu 36 40 39 25 25

Kadangi viena iš prioritetinių veiklos sričių, susijusių su „Saugios kaimynystės“ programos vys-

tymu, yra komunikacijos stiprinimas, verta pažvelgti šiek tiek išsamiau, kaip tokią komunikaciją suvo-kia Didžiosios Britanijos programą analizavę specialistai. Jų manymu, efektyvi „Saugios kaimynystės“ programos komunikacija turi apimti keletą lygmenų – strateginių partnerių, „Saugios kaimynystės“ partnerių bei visuomenės narių komunikaciją (pagal Metrapolitan policy authority, 2016). Strateginių partnerių lygmenyje su programa susijusi strateginė informacija privalėtų būti žinoma vietos institucijų vadovams, vietiniams Parlamento nariams, Tarybos vadovui, opozicijos lyderiui, Metropoliteno polici-jos nariams, atsakingiems „Saugios kaimynystės“ grupės nariams. „Saugios kaimynystės“ partnerių lygmenyje, informacija turėtų būti prieinama apylinkės tarybos nariams, svarbiems vietos institucijų vadovams, prekybos centrų vadovams, „Saugios kaimynystės“ grupių vadovams, mokyklų ar kitų edu-

44

kacijos įstaigų vadovams ir viešajai policijai. Visuomenės narių lygmenyje tokia komunikacija turėtų apimti iš anksto paskelbtą ne mažiau kaip vieną bendruomenės susitikimą, vietos gyventojus ir versli-ninkus, o tokioje informacijoje turėtų būti įtraukiamos diskusijos apie paslaugas, „Saugios kaimynys-tės“ programos veiklos rezultatus ir pan.

Atvejo analizė: Jungtinės Amerikos Valstijos

Viena pirmųjų „Saugios kaimynystės“ programų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta vykdyti Sietle 1973 metais. Metais anksčiau, 1972, Nacionalinė šerifų asociacija inicijavo Nacionalinę „Saugios kaimynystės“ programą. Programos atsiradimą paskatino padidėjęs nusikalstamumo skaičius šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kuris suformavo visuomenės poreikį nusikaltimų prevencijos progra-mas nukreipti į gyvenamąsias vietoves bei įtraukti į tokią veiklą ir visuomenę. 2000 metų Nacionalinio nusikaltimų prevencijos tyrimo metu buvo nustatyta, jog 41 procentas Amerikos gyventojų gyveno bendruomenėse, priklausančiose „Saugios kaimynystės“ grupėms (National Crime Prevention Council, 2001).

2002 metais Nacionalinė šerifų asociacija, kartu su JAV Laisvės korpusu, piliečių korpusu ir Tei-singumo departamentu pradėjo įgyvendinti projektą „USAonWatch“. Šis projektas tapo „Saugios kai-mynystės“ programos išraiška ir padėjo dar labiau praplėsti visuomenės stebėjimo programas per visą šalį (pagal www.usaonwatch.org). Anot duomenų bazės „USAonWatch“ sukauptos informacijos, šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose veikia daugiau nei 25.000 aktyvių „Saugios kaimynystės“ grupių, vienijančių daugiau nei milijoną savanorių. Programa rūpinasi ir daugiau nei 5.000 teisėsaugą palai-kančių organizacijų.

Nacionalinės šerifų asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis „Saugios kaimynystės“ grupės dydis yra 15 – 20 žmonių, vidutinis namų, priklausančių vienai grupei, skaičius yra 50. Asociacijos duomenimis, didžiausia „Saugios kaimynystės“ grupė vienija 8.500 savanorių ir yra įsikūrusi Fredriko mieste. Kaimo vietovėse neretai „Saugios kaimynystės“ grupę sudaro tik trys savanoriai. Vidutiniškai savanoriai „Saugios kaimynystės“ veiklai per metus skiria 5 – 40 valandų. Pradėjus įgyvendinti prog-ramą, įsilaužimų skaičius programoje dalyvaujančiuose namuose sumažėjo 30 procentų, o bendras nu-sikalstamumo lygis sumažėjo 18 proc. (pagal National Neighborhood Watch – a Division of the National Sheriffs' Association, 2016).

Programa įgauna pačias įvairiausias formas – pvz., „Saugi stovykla“, „Saugus uostas“, „Saugus taksi“ ir pan. Dar vienas iš tokių programos plataus pritaikymo įrodymų – programos lengvas pritaiky-mas šiuolaikinėms technologijoms. Ir nors šiuo metu bendruomenės ir toliau bendraudamos tarpusavyje ir su pareigūnais tebenaudoja laiko patikrintą bendravimą telefonu, bendruomenių poreikiai smarkiai išaugo ir tuo pačiu prasiplėtė ir pareigūnų atsakomybė. Palaipsniui susiformavo ir toliau tebesiplėtoja internetinė „Saugios kaimynystės“ bendruomenė, o pagrindinė nacionalinės programos užduotis ir to-liau tebelieka užtikrinti, jog bendruomenės nariai gautų naudingą ir teisingą informaciją.

Šiuolaikinės technologijos labai plačiai naudojamos vystant „Saugios kaimynystės“ veiklą JAV. Pareigūnai vis daugiau bendrauja su visuomene naudodamiesi Twitter ir Facebook socialiniais tinklais, nes pastebėję negatyvius veiksmus savanoriai yra linkę juos fiksuoti telefonu ar informaciją apie nusi-kaltimus siųsti tekstinėmis žinutėmis. Informuoti pareigūnus jau galima ir naudojantis išmaniųjų tele-fonų programėlėmis, kurias lengva rasti ir kuriomis paprasta naudotis. Šuo metu „USAonWatch“, bur-dami bendruomenes, kviečia naudotis Facebook, Twitter ir Google+ programomis.

Kaip buvo minėta anksčiau, vienas esminių JAV programos skiriamųjų bruožų – ypatingas dėme-sys gyventojų įtraukimui ir įrankiams, kurie padėtų bendruomenėms aktyviau dalyvauti „Saugios kai-mynystės“ veikloje. Kiekvienai pradedančiajai grupei skiriamas specialus pradžios informacijos pake-tas, pradedamas siųsti naujienlaiškis su naudinga informacija. „Saugios kaimynystės“ grupė JAV stei-giama pagal tokią schemą: Kaimynų subūrimas – stengiamasi pristatyti programą visiems kaimynams ir juos sudominti bei

patraukti dalyvauti tokioje veikloje; Susirinkimas dalyvaujant vietos teisėsaugos atstovams; Bendruomenės poreikių išsiaiškinimas ir veiksmų plano sudarymas – šiuos veiksmus atlikti re-

komenduojama vadovaujantis specialiai parengta „Saugios kaimynystės“ veiklos instrukcija;

45

Komunikacijos plano parengimas – ar bus naudojamasi socialine medija, ar bus rengiami susi-rinkimai ir pan. USAonWatch siūlo naudotis ir jų parengtu naudojamų technologijų aprašu, ku-riame pateikiamos visos galimos priemonės.

„Saugios kaimynystės“ veiksmai – dalyvavimas susirinkimuose ir renginiuose. Kaip organizuoti tokius renginius bei kokiomis progomis geriausia sukviesti bendruomenės narius taip pat patei-kiama USAonWatch tinklapyje esančioje metodinėje medžiagoje.

Atvejo analizė: Lietuva

Lietuvoje „Saugios kaimynystės“ modelis grindžiamas bendradarbiavimu tarp policijos, savival-dos institucijų bei pačios bendruomenės, tačiau iki šiol nėra valstybės mastu suformuota aiški „Saugios kaimynystės“ sąvoka. Šiuo metu kiekviena apskritis, kiekvienas programos dalyvis gali interpretuoti ją kaip pats supranta. Visgi išlaikomi pagrindiniai principai – tai bendruomenės įtraukimas į visuomenės saugumo veiklą bei glaudus bendradarbiavimas tarp bendruomenės, policijos bei savivaldos institucijų.

Nusikaltimų prevencijos priemonės tradiciškai yra laikomos vienu iš policijos pareigūnų darbo barų, nors vis aiškiau suvokiama ir bendruomenės dalyvavimo tokiose programose svarba. Bendruo-menės bei policijos bendradarbiavimo pradžia laikytina 1997 metais pradėta judėjimo „Stabdyk nusi-kalstamumą“ veikla, kurios vienas iš tikslų buvo „siekiant užtikrinti gyventojams saugią kaimynystę, organizuoti „Saugios kaimynystės“ grupes ir aiškinti gyventojams gyvenamųjų namų ir butų apsaugos įrangos būtinumą“. Per vienerius metus Lietuvoje susikūrė 40 Judėjimo skyrių, o vien Vilniuje veikė apie 400 aktyvių jo narių, tačiau nutraukus valstybės finansavimą 2001 metais judėjimas nutraukė savo veiklą.

Lietuvoje bendruomenių dalyvavimui nusikaltimų prevencijos veikloje nemaža dėmesio skyrė S.Nikartas, kurio teigimu, „saugi kaimynystė – tai veikla, kuri vienija gyvenamojo rajono, gyvenvietės ar namo gyventojus ir kuria siekiama užtikrinti savo gyvenamosios aplinkos saugumą. Savo pobūdžiu – tai daugiau situacinės prevencinės priemonės, kaip gyvenamosios aplinkos stebėjimas, gyventojų patru-liavimas ir pan. Taip pat organizuojami gyventojų susirinkimai, bendradarbiaujama su policija, spren-džiant vietos saugumo problemas. Saugios kaimynystės veiklose yra svarbu įtraukti gyventojus ir siekti jų aktyvumo“ (Nikartas, 2012).

Saugios kaimynystės programa būtų neįmanoma be pačių gyventojų noro joje dalyvauti, tačiau ne mažiau svarbus ir kitų programos dalyvių įsitraukimas. Atskiri gyventojų veiksmai, kuriais siekiama pagerinti gerbūvį ar netgi apsaugoti savo turtą (pvz., įrengtos vaizdo kameros, įstatytos šarvo durys, į-rengtos automobilių pastatymo vietos ir pan.) dar negali būti vertinamos kaip tikroji Saugios kaimynys-tės programa.

Būdama viena iš nusikaltimų prevencijos įrankių, Saugios kaimynystės programa ir turi atlikti pirmiausia nusikaltimų prevencijos funkciją. Vadinasi, programą vykdančios grupės turi jausti, jog jų aplinkoje yra saugu. Deja, tačiau ne kiekvienas gebėtume būti tikru aplinkos saugumo ekspertu, todėl saugią aplinką įmanoma sukurti tik bendromis gyventojų, policijos pareigūnų ir savivaldos atstovų jė-gomis. Šiuo atveju būtini bendri veiksmai, kadangi kiekviena iš dalyvaujančių pusių papildo programą savo indėliu. Gyventojai organizuoja Saugios kaimynystės veiklas, bendrauja tarpusavyje ir keičiasi in-formacija bei stebi aplinką. Policijos pareigūnai teikia aktyviems gyventojams kriminogeninės situaci-jos analizes, atlieka aplinkos saugumo vertinimus bei konsultuoja gyventojus, kokios priemonės padėtų išspręsti konkrečias problemas. Savivaldos atstovai - rūpinasi gerbūviu ir pagal biudžeto galimybes fi-nansuoja kai kurias priemones, kurios padeda kurti saugesnę aplinką (pvz., sutvarko kiemus, kuria bendrą infrastruktūrą, įrengia apšvietimą, išduoda leidimus ir pan.).

2013 m. lapkričio mėnesį bendruomenių ir aktyvių piliečių iniciatyva įsteigta „Saugios kaimynys-tės“ grupių asociacija, kurios vienas pagrindinių tikslų - skatinti bendruomenių plėtrą ir vystymąsi, bendruomenių įtraukimą į nusikaltimų prevencijos veiklą. Siekdama nurodyto tikslo, asociacija teikia informacijos, konsultacijų ir mokymų paslaugas, rengia kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus ir ren-ginius, skirtus tiek bendruomenėms, tiek ir kitiems „Saugios kaimynystės“ programoje dalyvaujantiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

46

Išvados

Apibendrinant galima išskirti šias pagrindines priežastis, kodėl „Saugios kaimynystės“ programa padeda mažinti nusikalstamumą: 1. Lengvai pastebimas stebėjimas gąsdina potencialius nusikaltėlius ir jie gali atsisakyti savo ketini-

mų; 2. Programa sumažina nusikaltimų galimybę, nes pažymėta nuosavybė nusikaltėlių vertinama kaip

papildoma nusikaltimo išaiškinimo galimybė, o įrengtos saugos priemonės apsunkina nusikaltimo vykdymą;

3. Programa stabdo nusikalstamumą įvairiais socialinės kontrolės būdais – ji stiprina pačią bendruo-menę ir didina jos gebėjimus kontroliuoti nusikalstamumą;

4. Dar viena iš nusikaltimų mažėjimo priežasčių – didesnis srautas policijai pateikiamos informacijos, kuri didina nusikaltimų išaiškinimo galimybę.

Literatūros sąrašas 1. Mukherjee, S., Wilson, P. 1987. Neighbourhood Watch: Issues and policy implication. Trends and Issues No. 8. Can-

berra, Australia: Australian Institute of Criminology 2. National Crime Prevention Council. The 2000 National Crime Prevention Survey: Are We Safe? Washington, D., C.

National Crime Prevention Council, 2001. 3. Nikartas, S. 2012. Bendruomenių dalyvavimas nusikalstamumo prevencijoje. Daktaro disertacija. Mykolo Romerio u-

niversitetas, Vilnius. 4. Sims, L. 2001. Neighborhood Watch: Findings from the 2000. British Crime Survey. Research Findings 150. London:

Home Office. 5. Titus, R. 1984. Residential Burglary and the Community Response. Iin Coping with Burglary, ed. R.V.G. Clarke and T.

Hope, Boston: Kluwer-Nijhoff, p: 97–130. 6. Measuring the success of hope vi developments: an inside look into various revitalization areas [interaktyvus].Ball Sta-

te University, Muncie, Indiana , May 2016 [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.usaonwatch.org/resource/publication.aspx?PublicationId=128

7. Community policing in Australia. 2010. Ed. Judy Putt. [interaktyvus]. AIC Reports Research and Public Policy Series, 111 Australian Institute of Criminology .

8. National Neighborhood Watch – a Division of the National Sheriffs' Association [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www. anzpaa.org.au/Upload/pubs/ACPR35.pdf and http://www.nnw.org/usaonwatchorg

9. Metrapolitan policy authority. 2016. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://policeauthority.org/metropolitan/index.html

10. Estonian Neighbourhood Watch. 2016. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.naabrivalve.ee/

47

SINERGIJOS REIŠKINIO INTERPRETACIJA DARNAUS KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ VYSTYMO KONTEKSTE

Rasa Pakeltienė

Verslo ir kaimo plėtros institutas Ekonomikos ir vadybos fakultetas


Straipsnyje pateikiamas sinergijos reiškinio, kaimiškų vietovių vystymosi sistema bei kaimiškų vietovių vystymo ir sinergijos principų sąsajos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sinergijos reiškinį darnaus kaimiškų vietovių vystymo kontekste. Kaimiškų vietovių vystymo sinergiją vertinga suvokti ne vien tik politinio lygmens sprendimų priėmėjams bet ir tų spren-dimų įgyvendintojams, kaimo bendruomenėms ir vietos valdžios atstovams. Sinergija, kaimiškų vietovių vystymo konteks-te, suvokiama kaip sudėtingas, kompleksinis reiškinys, tačiau jos sukuriamų efektų dėka, pasiekiama kaimiškų vietovių vys-tymosi darna bei naujos strateginio proveržio galimybės.

Pagrindiniai žodžiai: sinergija, kaimiškų vietovių vystymas, strateginis proveržis. Įvadas

Netolygaus kaimiškų vietovių išsivystymo problema laikoma svarbiausiu prioritetu globaliame darnaus vystymosi kontekste. Kaimiškų vietovių vystymas įtakojamas silpnų valdymo sprendimų, kurie dažniausiai nepragrįsti socialinių ir ekonominių rezultatų kompleksiniu vertinimu, vystymosi ekonomi-nių veiksnių nustatymu bei teisingų, socialinę vertę bei sinergiją kuriančių strateginių sprendimų pa-rengimu.

Sparti ekonominė plėtra, aštrėjanti konkurencija, vis dažniau reikalauja daugiau dėmesio vystymo kryptingumui ir sistemingumui. Kaimiškų vietovių vystymas XXI a. kontekste neatsiejamas nuo dar-nios vystymosi koncepcijos. Darnaus vystymosi požiūriu, kaimo vietovės vystymą reikėtų suprasti kaip sistemą, kurios pagrindinis veikimo principas – ekonominių, socialinių, aplinkos elementų ir procesų suderinamumas. Būtent šis suderinamumas, procesų kuriamos vertės persidengimas – papildomumas sukuria sinergiją, kurios dėka skatinamas vietovių vystymasis ir konkurencingumas.

Prisitaikant prie nuolat besikeičiančios aplinkos, kaimo politikos priemonės tampa vis labiau kompleksinės ir nukreiptos į viso kaimiškojo regiono tvarų vystymąsi. O į vietovę orientuotai kaimo politikai reikalingi nauji vystymo metodai, instrumentai, kurie būtų lengvai suprantami sprendimų pri-ėmėjams ir praktikams.

K. Knickel, G. Brunori ir kt. (2009), M. Shucksmith (2010), A. Margarian (2013), M. Petrick (2013) tyrimais įrodyta, jog kaimiškų vietovių vystymas pasižymi tiek endogeninio, tiek egzogeninio vystymo modeliais ir sprendimais. Šių sprendimų pagrindą sudaro vietovių potencialo panaudojimas naujiems vystymo tikslams įgyvendinti. Įvairiuose kaimiškų vietovių vystymo lygmenyse (vertikaliai ir horizontaliai) kompleksiniai, suderinti sprendimų priėmėjų veiksmai ir bendros gerovės (darnos) sieki-mas laikomas varomąja jėga ir tuo potencialu, kuris gali užtikrinti siekiamus kaimiškų vietovių vysty-mo sinergijos efektus.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti sinergijos reiškinį darnaus kaimiškų vietovių vystymo kontekste. Tyrimo objektas – kaimiškų vietovių vystymo sinergija. Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta mokslinės literatūros analizė ir sintezė, doku-

mentų analizė. Loginės analizės ir abstrakcijų metodai naudoti, siekiant apibendrinti autorės disertaci-jos „Kaimiškų vietovių vystymo sinergijos potencialo stiprinimas“ tyrimo rezultatus ir išvadas (Pakel-tienė, 2015). Šiame straipsnyje siekiant išanalizuoti sinergijos reiškinį darnaus kaimiškų vietovių vys-tymo kontekste, grafinio vaizdavimo metodais pateikta kaimiškų vietovių vystymosi sistema ir sinergi-jos bei kaimiškų vietovių vystymo principų sąveika.

Kaimiška vietovė kaip sociokultūrinė sistema ir jos vystymosi procesas. XXI a. II-ajame de-

šimtmetyje, į kaimiškas vietoves ir jų vystymą, žiūrima kaip į sisteminį reiškinį ir vieną iš bendrai ša-lies ūkio vystymo struktūrai priklausančią posistemę. Kaimą, kaip makro socialinę ekonominę sistemą savo darbuose nagrinėjo J. Jasaitis (2010), R. Melnikienė, D. Vidickienė (2007), G. Ribokas (2010),

48

D. Vidickienė (2010), J. Jurevičienė (2010), I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, J. Vitkuvienė, L. Ažukaitė (2012). Autorių nuomone, kaimas gali būti apibrėžiamas kaip šalies ar regiono socialinės ekonominės sistemos posistemė, pasižyminti žemu urbanizacijos lygiu, teritorijai būdingą demografine padėtimi, socialinė ekonomine sankloda ir vidiniais bei išoriniais ryšiais su miestais arba kitomis kaimiškomis vietovėmis.

Apibendrinus P. Zakarevičiaus (1998), J. Kvedaravičiaus (2010) atliktus tyrimus, ir pritaikius juos kaimiškoms vietovėms, kaip sistemoms analizuoti, galima išskirti tokius kaimiškos vietovės sis-temos bruožus: vientisumas, integruotumas, adaptyvumas/ lankstumas (vidinės bei išorinės aplinkos pokyčiams), atvirumas (inovaciniams sprendimams, iniciatyvoms, pokyčiams ir t.t.), pobūdis (dirbtinė, natūrali sistema), kitimo tempas (statinė, dinaminė sistema), grįžtamasis ryšys, vertikali ir horizontali partnerystė (tarp įvairių lygmenų kaimo vystymo veikėjų), komunikaciniai kanalai (ryšiai tarp sistemos elementų), funkcinė struktūra (ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai tikslai), kompaktiškumas (gy-ventojų skaičius, tankumas, ir kitos teritorijos identitetą charakterizuojančios savybės).

Darnaus vystymosi kontekste, didžiausias kaimiškų vietovių vystymo sinergijos potencialas nus-tatomas skiriant prioritetą vietos ištekliams, tikslinėms grupėms ir tik konkrečiai vietovei būdingoms problemoms bei jų sprendimų būdams, kai į vietos plėtros sprendimus įtraukiami vietos gyventojai. Tai yra, kaimiškų vietovių vystymas paremtas „iš apačios į viršų“ kylančiomis iniciatyvomis bei jų derini-mu su „iš viršaus į apačią“ nukreiptais kaimiškų vietovių vystymo sprendimais. Šiuos tarpusavio ryšius, galima pavaizduoti kaip kaimiškų vietovių vystymo sistemos sudėtinius elementus (žr. 1 pav.).

1 pav. Kaimiškos vietovės vystymosi sistema

Šioje sistemoje kaimiškų vietovių vystymo procesas apima, vidinės (endogeninės) bei išorinės (eg-

zogeninės) aplinkos veiksnių įtaką, sprendimų „iš viršaus į apačią“ bei iniciatyvų „iš apačios į viršų“ de-rinimą, siekiant darnaus kaimiškų vietovių vystymosi – ekonominės, socialinės, aplinkosauginės kaimo žmonių gerovės.

Kaimiškų vietovių vystymas apima įvairių (ekonominių, socialinių, kultūrinių, aplinkosauginių) kaimiškos vietovės sistemos elementų koordinavimą, reguliavimą, planavimą panaudoti taip, kad bet kokia veikla kaimiškos vietovės ribose, būtų nukreipta į žmonių gyvenimo kokybės gerinimą. Kaimiškų vietovių vystymas taip pat gali būti traktuojamas kaip įgyvendinama nenutrūkstama procesų kontrolės funkcija, leidžianti laiku prisitaikyti prie pokyčių ir maksimaliai didinti bei efektyviai panaudoti kai-miškos vietovės vystymo potencialą, įgyvendinti ilgalaikius tikslus.

Principas „iš viršaus į apačią“

Išoriniai kaimiškos vietovės vystymosi sistemos elementai (egzogeniniai veiksniai):

Darbo vietų koncentracijos centrai, investicijos, politika, teisinė aplinka, globa-lios tendencijos ir kt.

Vidiniai kaimiškos vietovės vystymosi sistemos elementai (endogeniniai veiksniai):

Gamtiniai: aplinkosauginės paslaugos, aplinkosauga, kraštovaizdis, gyvena-moji aplinka, gamtos ir kultūros paveldas, kt. Ekonominiai: tradiciniai vietos produktai (prekės ir paslaugos), rekreacija ir kaimo turizmas, žemės ūkis, amatai, ekonominis ūkininkavimas, žemės ūkio veiklų diversifikavimas, vietos rinka ir kt. Socialiniai kultūriniai: socialinės infrastruktūros objektai ir paslaugos (mate-rialūs), žmogiškasis kapitalas, kaimiškų vietovių kultūra (renginiai, šventės, apeigos ir istorija), švietimas, užimtumas, tradicijos, vertybinės nuostatos ir principai, kt. Instituciniai (politiniai): kaimiškų vietovių viešojo valdymo struktūros (kai-miškų vietovių vystymosi veikėjai), bendruomeniniai ryšiai, partnerystė ir bendradarbiavimas, vietos plėtros strategijos, projektai ir programos, strategi-niai sprendimai ir jų rengimo, priėmimo ir įgyvendinimo formos, kt.

Globalios organizacijos ir technologijos

Principas „iš apačios

į viršų“

Įeiga –

mate-ria-lios ir

ne-mate-ria-lios in-

vesti-cijos kai-

miškų vie-

tovių vys-

tymo-si po-ten-

cialui sus-

I-šeiga – pasiektas

kaimiškos vieto-vės

vystymo re-zulta-tas

49

Mokslininkai (Nokata, 1994; Kvedaravičius, Narbutaitė, 2005) linkę manyti, jog vystymosi pro-cesas yra savaiminė, nenutrūkstamai funkcionuojanti pokyčių grandinė, kuri gali kisti, kiekviename naujame funkcionavimo etape (žr. 2 pav.). Kiekvienas naujas vystymosi žingsnis kuria potencialą si-nergijos efektui, kai įgyvendinant naują vystymosi žingsnį, tikslingai įvertinamos galimybės ir siekiai, o to pasėkoje suprojektuojamas naujas vystymo sprendimas – valdymo inovacija.

Paveiksle: g1 – galimybės prieš vystymosi žingsnį; g2 – galimybės po vystymosi žingsnio; tr1– ribiniai tikslai prieš vystymosi žingsnį; tr2 – ribiniai tikslai po vystymosi žingsnio.

2 pav. Vystymosi ir sinergijos sąsajos (pagal Nokata 1994, Kvedaravičius, Narbutaitė, 2005)

Kaimiškų vietovių vystymas yra sudėtingas procesas ir jo funkcionavimas nėra baigtinis, o vis

peraugantis į atsinaujinimą – naują kokybę arba nuosmukį. Todėl kiekviename naujame funkcionavimo žingsnyje, įvertinus tikslus, siekius ir galimybes, galima pasinaudoti (arba sukurti) strateginio proveržio sąlygas taikant tinkamus metodus, sinergijos principus.

Šiuo atveju, kaimiškų vietovių vystymas gali būti suprantamas kaip sisteminis procesas, kurio pagrindinis veikimo principas – ekonominių, socialinių, aplinkos procesų įtakojimas bei tikslų formu-lavimas ir rezultatų racionalus maksimizavimas, pasirenkant, projektuojant ir realizuojant kelius, būdus ir priemones iškeltiems tikslams pasiekti, siekiant pereiti nuo chaoso prie naujos tvarkos (pagal Kveda-ravičių, 2010; Ploeg ir kt., 2010).

Tokiu atveju, kaimiškų vietovių vystymo sinergiją galima apibūdinti, kaip laipsnį arba sąveika kolektyvinių, suderintų sprendimų, kurie pagrįsti tausojančiu vietos potencialo panaudojimu naujam strateginiam proveržiui rastis. Sinergija sukuriama tuomet, kai veiksmų sąveikos dėka, ryšiai tarp kin-tamųjų susilieja, papildydami vienas kitą, formuodami naujas veiklas, ryšius, vidinius bei išorinius tinklus (pagal Ploeg, Marsden, 2011; Lasker, Weiss, 2011).

Kaimiškų vietovių vystymas apima ne tik pokyčių identifikavimą ir valdymo būtinumo suvoki-mą, bet ir valdymo modelio parinkimą, išteklių analizę, kaimiškų vietovių vystymo veikėjų iniciatyvų, bendradarbiavimo bei partnerystės ryšių skatinimą tarp skirtingo lygmens kaimiškų vietovių vystymo veikėjų. Kaimiškų vietovių vystymas, visada turi socialinį aspektą, kurį lemia individo, bendruomenės, institucijų (verslo, vietos valdžios ir pan.) vertybės, tikslai bei elgsena. Tokiu atveju kaimiškų vietovių vystymą galima išskirti į: individualų, grupinį arba sisteminį (organizacijos). Tačiau bet kokiu atveju, kiekvieną kaimiškos vietovės vystymo veikėją, įsitraukti priimant vietovės strateginius vystymo spren-dimus motyvuoja: vietos plėtros strategijos įgyvendinimo aiškumas, skaidrumas, nuoseklumas ir „sau-gus greitis“; informavimas ir konsultavimas strategijos įgyvendinimo klausimais; aiškus pasiskirstymas vaidmenimis ir funkcijomis tarp verslo, valdžios ir bendruomeninių organizacijų atstovų, nuoširdus ir ūkiškas požiūris į kaimiškų vietovių vystymą (Atkočiūnienė, Vaišnorairė, 2011).

Sinergijos sampratos retrospektyvinė analizė ir ryšiai su kaimiškų vietovių vystymo principais

Visais laikais, mokslininkai, praktikai ieškojo naujų tiek techninių, tiek vadybinių metodų pade-

dančių rasti sinerginius sprendimus. Įvairių mokslo sričių žinių integravimas bei teisingas ir savalaikis jų pritaikymas, gali suponuoti taip siekiamą sinergiją bei padėti išsiaiškinti jos kilmę ir raiškos galimy-bes. J. Kvedaravičius, I. Narbutaitė (2005) teigia, jog sisteminiu požiūriu, sinergijos sąvoka suprantama kaip principas, kai elementai apjungti į visumą (sistemą), sukuria didesnį efektą nei atskirų jos dalių suma, t.y. visuma yra didesnė už atskirų jos dalių sumą. J. Brunori, A. Rossi (2000) sinergiją pabrėžia, kaip ryšius tarp dviejų ir daugiau subjektų, kurių pastangų dėka, bendro veikimo rezultatas kokybiškai

Vystymosi žingsnis

Sinergijos efektas

Naujas funkcionavimo procesas

Galimybių skalė Siekių (tikslų) skalė Funkcionavimo procesas

g1 tr1

g2 tr2

50

ir kiekybiškai yra didesnis nei vieno subjekto veikimo pagrindu. Taip pat autoriai sinergiją klasifikuoja į statinę ir dinaminę, priklausomai nuo to ar efektai pasikartoja ar ne. Statinė sinergija pasireiškia tuo-met, kai veiksmai pasikartoja, tačiau efektas ne. Dinaminė sinergija pasireiškia, kai pakartojant veiks-mus, pasikartoja ir efektai.

Bendrąja prasme, sinerginis efektas gali būti apibūdinamas kaip sinergijos rezultatas. Pati sinergi-ja, turi būti suvokiama kaip procesas, nes bet kuriuo atveju sinergijos fenomenas apibūdina subjektų susijungimą į visumą. Šis susijungimas gali būti savaiminis arba inicijuotas. Inicijuota sinergija reikš-minga, kai suvokiama, jog subjektai susijungę į vieną visumą, įgyja naujų prieš tai neturėtų savybių.

Remiantis psichologijos diskurse ir komandinėje veikloje apibrėžtomis sinergijos sąvokomis, si-nergija sukuriama, kai į strateginių sprendimų priėmimo procesą įtraukiami vietos gyventojai, o siner-gijos efektą sudaro integruoti visų kaimiškų vietovių vystymo veikėjų gebėjimai, kompetencija ir patir-tis valdyti vystymosi procesus. Kaimiškos vietovės vystymo sistema sutaupo energijos ir laiko infor-macijai „iš išorės“ rinkti, įtraukus vietos gyventojus į strateginių sprendimų procesą, atskleidžiamas kaimiškų vietovių vystymo sinergijos potencialas ir sukuriami sinergijos efektai.

J. Kvedaravičius ir I. Narbutaitė (2005) nustatė, jog sinergija sukuria papildomą vertę kai: dalija-masi ištekliais, veiklomis (pareigomis ir funkcijomis), atsakomybe, informacija, ryšiais; dalijamasi pa-tirtimi, teikiamos konsultacijos bei informacija, skleidžiami gerosios praktikos pavyzdžiai; kaupiamos žinios, įgūdžiai (techniniai, vadybiniai) bei įtraukiami kvalifikuoti specialistai; dalijamasi įvaizdžiu: atskiri vienetai organizacijose įgyja vertę, kai jie yra identifikuojami kaip pagarbos vertos didelės orga-nizacijos nariai.

Apibendrinus tyrimus, galima suformuluoti pagrindinius sinergijos taikymo principus (1 lentelė) bei atskleisti jų ryšius su kaimo vystymo principais. Kaimo vystymo principai suformuluoti pagal Cork‘o deklaracijos (1996), programos LEADER (LEADER I (1991–1994), LEADER (1995–1999), LEADER + (2000–2006) rekomendacijas, V. Atkočiūnienės ir kt. (2004), S. Navasaitienė ir kt. (2006) tyrimus.

1 lentelė. Sinergijos ir kaimo vystymo principų ryšiai

Eil. Nr. Sinergijos principai Kaimo vystymo principai 1. Kooperacija Kaimo vystymo veikėjų bendradarbiavimas ir partnerystė 2. Kolektyviniai sprendimai įtraukiant Iš apačios į viršų nukreiptas vektorius 3. Holistinis požiūris Lokalumas, subsidiarumas 4. Saviorganizacija Sisteminis požiūris 5. Veikimas viena kryptimi Išsaugojimas 6. Atvirumas Subalansuotumas, tolygumas 7. Integruotumas Integruotas valdymas 8. Naujo mąstymo paradigma Novatoriškumas 9. Panoraminio mąstymo vystymas Valdymas įvertinant kaimo vietovės konkurencinngumą 10. Individualybės vystymas Kaimo plėtros veikėjų kompetencijų ugdymas 11. Paradoksalus požiūris Novatoriškumas 12. Organinis požiūris Integruotas valdymas

Sinergija kaip kaimiškų vietovių vystymo veikloje taikomų sinergijos principų rezultatas, atsiran-

da tik atviroje aplinkoje, kai žmonės pereina iš opozicijos į poziciją, taikant panoraminį mąstymą. To-kiu būdu formuojant visuminį pasaulio suvokimą, išplečiamos sinergijos galimybės bei skatinamas kū-rybiškumas. Kuo plačiau suvokiame aplinką, tuo didesnė tikimybė atrasti bendrus sąlyčio taškus ir pa-siekti sinerginį efektą – kai keleto žmonių pastangos duoda kelių dešimčių ar šimtų žmonių veiklos re-zultatą. Integruoti kaimo vystymo ir sinergijos principai, gali sukurti didžiausią kaimiškų vietovių vys-tymosi sinergijos efektą.

Sinerginiu požiūriu, kaimiškų vietovių vystymas pasieks didžiausią norimą efektą, kai sprendimai bus priimami bendradarbiaujant su kaimiškų vietovių vystymo veikėjais, iniciatyvomis „iš apačios į viršų“ (neišeinant iš vidinės kaimo sistemos ribų, taupant energiją, išteklius ir pan.), tačiau atsižvelgiant į „iš viršaus į apačią“ nukreiptas kaimo vystymo politikos kryptis bei laikantis darnios kaimiškų vieto-vių vystymo politikos, sinergijos principų.

51

Nustatyta, jog sinergija pasireiškia visose struktūrose, per žmonių bendradarbiavimą, platesnį požiūrį į sprendimus ir apskritai į žmonių kultūros, sąmonės bei vertybių pokyčius. Kaimiškų vietovių vystymo prasme, sinergija sukuria teigiamą vertę, kai kolektyvinių sprendimų rezultatai pranoksta tiesioginius re-zultatus, kurie būtų buvę pasiekti vieno ar kelių kaimiškų vietovių vystymo veikėjų sprendimų atveju.

Išvados 1. Kaimiškų vietovių vystymo sinergija, kaip procesas mažai analizuojamas. Tyrėjai daugiausiai

dėmesio skiria sinergijos rezultatui – sinergijos efektui užčiuopti. Šiuo tyrimu atskleista: sinergi-ja, kaip viena iš saviorganizacijos teorijos išdavų, kurią galima sieti su reiškiniais ir procesais, ku-rių rezultate, sistemoje atsiranda naujos savybės ir kokybės; sinergija kaip sudėtingas reiškinys, kintant išorės sąlygoms arba vidiniams parametrams, išlaiko ir tobulina savo vidinę struktūrą bei funkcijas kaupdamas patirtį ir išsaugodamas pradines formavimosi sąlygas, pradinę veikimo programą.

2. Siekiant kaimiškų vietovių vystymo sinergijos, sisteminė kaita, turi būti sąmoningai vykdoma. Kaimiškų vietovių vystymo veikėjai privalo imtis individualių bei kolektyvinių iniciatyvų tam tikrai teigiamai vertei vietovėje sukurti. Todėl siekiamą kaimiškų vietovių vystymosi sinergiją būtina numatyti. Tam būtinas endogeninių ir egzogeninių kaimo aplinkos veiksnių suderina-mumas bei holistinis požiūris į vietovės vystymo sprendimų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Siekiant sinergijos efekto būtinas grandininės veiksmų sekos (daugiklio), priežasčių – pasekmių suvokimas, lankstumas ir kaimo vystymo veikėjų gebėjimai įvertinti esamus bei galimus ryšius, socialinės, kultūrinės, ekonominės bei politinės aplinkos sąlygas. Reikalingi gebėjimai panaudoti vietovės vystymo sinergijos potencialą, pritaikyti teritorinio kapitalo pranašumus bei suformuotą vietovės įvaizdį naujoms iniciatyvoms skatinti ir veikloms plėtoti.

3. Stiprinant kaimiškų vietovių vystymo sinergijos potencialą ypatingas dėmesys turi atitekti kai-miškų vietovių vystymo veikėjams, nes būtent jie yra ta varomoji jėga, kurios mobilizuojančių gebėjimų ir žmogiškojo kapitalo struktūros ir kokybės dėka sukuriama kaimiškų vietovių vysty-mo sinergija. Sinergija pasiekiama rengiant, priimant ir įgyvendinant, vietos potencialu grįstus vystymo sprendimus, o šių sprendimų kokybė priklauso nuo teritorijoje veikiančių suinteresuotų-jų: kaimo gyventojų, verslo subjektų, ūkininkų, bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO, vietos valdžios ir pan. Tyrimu išryškintas naujas kaimiškų vietovių vystymo fenomenas – poreikis nau-jiems specialistams išmanantiems vietovės rinkodarą, vadybą, amatus ir kultūrą, inovacijas ir ge-bančius užimti „motyvatorių“, animatorių, konsultantų – lyderių poziciją.


1. ATKOČIŪNIENĖ, V., VAIŠNORAITĖ, R. 2011. Model of Rural Area Change Management Using the Principle “Bottom-up”. The fifth international scientific conference. Rural development 2011. 24–25 th. November, 2011. A-leksandras Stulginskis university.

2. BRUNONI, G., ROSSI, A. 2000. Synergy and Coherence through Collective Action: Some Insights from Wine Routes in Tuscany // Sociologia Ruralis. 40(4): 409–423.

3. GRAŽULEVIČIŪTĖ-VILENIŠKĖ, I., VITKUVIENĖ, J., AŽUKAITĖ, L. 2012. Kaimo ir miesto gyvensenos ir es-tetikos darna priemiestinėse teritorijose: kaimo aplinkos reliktų integracijos miesto plėtroje gairių formulavimas. Miestų želdynų formavimas. 1(9): 25–37.

4. JASAITIS, J. 2010. Antropologiniai atokesnių ir neurbanizuotų vietovių raidos strateginio valdymo aspektai. Eko-nomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3 (19), p. 45–53. Kaunas: LŽŪU.

5. JUREVIČIENĖ, J. 2010. Kaimo kultūrinio kraštovaizdžio vertė. Town planning and architecture. Prieiga per inter-netą: http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.3846/tpa.2010.11 (2015 10 07).

6. KNICKEL, K., BRUNORI, G., RAND, S., PROOST, J. 2009. Towards a Better Conceptual Framework for Innova-tion Processes in Agriculture and Rural Development: From Linear Models to Systemic Approaches. The Journal of Agricultural Education and Extension. 15 (2), p. 131-146. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/13892240902909064 (2015 10 01).

7. KVEDARAVIČIUS, J. 2010. Vadybos sampratos plėtra ir praktinė reikšmė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyri-mai. Nr. 46: 61-69.

http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.3846/tpa.2010.11

http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/13892240902909064

52

8. KVEDARAVIČIUS, J., NARBUTAITĖ, I. 2005. Synergy as the factor supposing self-development of organization. Management of Organizations: Systematic Research. (36): 76-88.

9. LASKER, R. D.,WEISS, E. S. 2003. Creating partnership synergy: the critical role of community stakeholders. Jo-urnal of Health and Human Services dministration. (26): 119–139.

10. MARGARIAN, A. 2013. A Constructive Critique of the Endogenous Development Approach in the European Support of Rural Areas. Growth and Change. 44 (1):1–29. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/grow.12000/pdf (2015 10 01).

11. MELNIKIENĖ, R., VIDICKIENĖ, D. 2007. Lietuvos kaimo raidos stebėsenos ir vertinimo sistemos kūrimo princi-pai. Žemės ūkio mokslai. Nr. 14: 2-10. Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-0200/2007/Priedas/ZemPriedas2-10.pdf (2015 10 07).

12. NONAKA, I. 1994. A dynamic theory of organizational knowledge creation./ Organization science. 5(1): p. 14-37. 13. PAKELTIENĖ, R. 2015. Kaimiškų vietovių vystymo sinergijos potencialo stiprinimas. Daktaro disertacija. Alek-

sandro Stulginskio universitetas. 14. PETRICK, M. 2013. Reversing the rural race to the bottom: an evolutionary model of neo-endogenous rural deve-

lopment. European Review of Agricultural Economics. Oxford University press. 40(4): 707-735. Prieiga per interne-tą: http://erae.oxfordjournals.org/content/40/4/707.full.pdf+html (2015 10 01).

15. PLOEG J. D., MARSDEN, T. 2008. Unfolding webs. Van Gorcum, Assen. 16. PLOEG, J.D., OOSTINDIE, H., BROEKHUIZEN, R. MILONE, P., VENTURA, F., BRUNORI, G. 2010. The

central role of nested markets in rural development in Europe. Working paper, conference on rural development, Rome 2-4 February, 2010.

17. RIBOKAS, G. 2010. Šiaurės rytų Lietuvos kaimo raidos perspektyvos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspek-tyvos, 3 (19): 63-74.

18. SHUCKSMITH, M. 2010. Disintegrated Rural Development? Neo-endogenous Rural Development, Planning and Place-Shaping in Diffused Power Contexts. Sociologia Ruralis, 50(1): 1–14. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1467-9523.2009.00497.x/pdf (2014 11 24).

19. VIDICKIENĖ, D., MELNIKIENĖ, R. 2014. Kaimo politikos evoliucija. Monografija: Vilnius. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/EG/Downloads/Kaimo%20politikos%20evoliucija_Monografija.pdf (2014 07 19).

20. ZAKAREVIČIUS, P. 2003. Pokyčiai organizacijose. Priežastys, valdymas, pasekmės. Kaunas: VDU, p. 174.

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/grow.12000/pdf

http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-0200/2007/Priedas/ZemPriedas2-10.pdf%20(2015

http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-0200/2007/Priedas/ZemPriedas2-10.pdf%20(2015

http://erae.oxfordjournals.org/content/40/4/707.full.pdf+html

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1467-9523.2009.00497.x/pdf

53

IDEALAUS POINDUSTRINĖS GYVENVIETĖS MODELIO PAIEŠKOS: EKOKAIMŲ ATVEJIS

Dalia Vidickienė, Živilė Gedminaitė-Raudonė, Rita Vilkė

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Anotacija

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame, naudojant atvejo studijos metodą, analizuojama Lietuvoje 20 metų veikian-čio Melkio ekokaimo sukaupta geroji patirtis, kuria galėtų pasinaudoti kitų ekokaimų ar naujai statomų priemiesčių gyve-namųjų kvartalų steigėjai. Ekokaimas analizuojamas kaip tris dimensijas – dvasinę, ekologinę ir socialinę – turintis tyrimo objektas.

Pagrindiniai žodžiai: ekokaimas, poindustrinė visuomenė, dimensija, gyvenvietės. Įvadas

Poindustrinei visuomenei būdinga nuomonių įvairovė, todėl, priešingai nei industrinėje visuomenė-je, nėra vieningo požiūrio į „pažangų“ gyvenimo būdą ir „idealią“ gyvenvietę. Atsižvelgdami į ekonomi-nėje sistemoje ir visuomeniniame gyvenime vykstančius pokyčius, žmonės kelia naujus reikalavimus gy-venamajai vietai. Industrinėje eroje buvo siekiama, kad gyvenamoji vieta būtų kuo arčiau darbovietės. Kadangi tuo metu absoliuti dauguma kaimo namų ūkių pagrindiniu savo pajamų šaltiniu laikė veiklą že-mės ūkyje, kaimiškosios gyvenvietės buvo formuojamos atsižvelgiant į žemdirbių poreikius. Kai kuriuose kaimiškuose regionuose pastačius pramonės įmonę, prie jos formuodavosi darbininkų gyvenvietė (Yust, Memken, 2000). Gyvenviečių išplanavimas ir vietos infrastruktūros objektai buvo maksimaliai pritaikyti prie ūkininkų arba pramonės įmonės veiklos ritmo ir specifikos. Poindustriniame visuomenės vystymosi etape gyvenamoji vieta ir pajamų gavimui skirta vieta dažnai nebesutampa (Vidickienė, Gedminaitė-Raudonė, 2011). Pastarąjį dešimtmetį išryškėjo tendencijos kurti naujas gyvenvietes Lietuvos kaimo vie-tovėse bei prie didžiųjų Lietuvos miestų. Dar 2011 metais Klaipėdoje vykusiame Urbanistikos forume paskelbta, kad miestai sparčiai tuštėja, o pastatyti nauji namai ne visiškai apgyvendinti, tuo tarpu prie-miesčių zonos sparčiai plečiasi (Verkulevičiūtė-Kriukienė, Galinienė, 2014). Todėl kaimo gyvenviečių patrauklumą gyventi ir jų gyvybingumą vis labiau lemia nauji veiksniai.

Siekiant įgyvendinti idealios gyvenvietės viziją, pritaikytą prie poindustrinės visuomenės bruožų, XX a. pabaigoje ėmė kurtis ekokaimai. Netrukus atskiri sėkmingi eksperimentai davė pradžią ekokai-mų judėjimui. Ekokaimų judėjimas plečiasi, kuriasi patirtimi besidalijantys tarptautiniai ir pasauliniai bendradarbiavimo tinklai. Vienas iš didžiausių tinklų Europoje, jungiančių ekokaimus, yra 1995 m. į-kurtas globalus ekokaimų tinklas GEN (angl. The Global Ecovillage Network GEN), kurio tikslas – su-burti ekologinių gyvenviečių (ekokaimų) iniciatyvas, siekiančias kurti darnią ir tausojančią gamtinius išteklius aplinką, didelį dėmesį skiriant socialinių ryšių formavimui (Global Ecovillage Network Euro-pe, 2016; Felicie, 2012).

Ekokaimų kūrimas Lietuvoje prasidėjo vėliau, XXI a. pradžioje. 2011 m. Lietuvoje buvo įsikūrę 10 ekokaimų, tačiau naujų iniciatyvų kurti ekokaimus pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugėja. 2016 m. jau buvo įkurtas 41 ekokaimas, jų skaičius per 5 metus nuo 2011 m. išaugo net keturis kartus (dau-giau informacijos internetinėje svetainėje http://ekogyvenvietes.lt/). Dauguma šių naujų gyvenviečių iniciatorių – jaunos šeimos, gyvenančios miestuose, norinčios keisti savo gyvenimo būdą bei aplinką, vietoj gyvenimo mieste renkantis gyvenimą kaime. Jie kuria naujas gyvenvietes pagal savo viziją, kurią iš anksto derina kartu su kitais būsimos gyvenvietės gyventojais, susitariant dėl reikalavimų gyvenama-jai vietai, taisyklių ir normatyvų, kurių visi gyvenvietės gyventojai savanoriškai laikosi. Dauguma eko-kaimų kuriami ant plyno lauko, tai leidžia ne tik susikurti norimą viešąją infrastruktūrą, bet ir suburti bendrus interesus ir vertybes turinčių vienminčių grupę. Daugumoje Lietuvos ekokaimų į pirmą vietą iškeliamas poreikis laikytis tokio gyvenimo būdo, kad jis būtų maksimaliai draugiškas gamtai, tačiau yra ekokaimų, kuriuose akcentuojamas gyventojų bendruomeniškumas, siekiant sukurti tokias savitar-pio bendravimo tradicijas, kurios leistų padidinti kasdienio bendravimo laipsnį, skatintų vykdyti bend-rus verslo projektus ir aktyviau teikti savitarpio pagalbą, pvz., Melkio ekokaimas. Siekiant kuo geresnio

54

interesų derinimo ir tarpusavio supratimo ekokaimų iniciatoriai nesiekia sparčiai didinti žmonių skaičių gyvenvietėje. Lietuvos ekokaimuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 10 iki 40 gyventojų.

Analizuojant, kas imasi kurti ekokaimus, galima aptikti įvairiausiomis vertybėmis ir tikslais grin-džiamų projektų, nes ekokaimo modelis priklauso nuo gyvenvietės iniciatorių motyvacijos ir vertybių. Įvairių ekokaimų steigėjų motyvų ir vertybių analizė rodo, kad gyvenvietės modelis turi tris dimensijas: dvasinę, ekologinę ir socialinę (žr. 1 pav.). (Vidickienė, 2014).

1 pav. Trys ekokaimo vizijos dimensijos

Ekokaimo ekologinės dimensijos vizija nusako pagrindines steigėjų ekologines vertybes ir tin-

kamus techninius jų įgyvendinimo būdus, priimant sprendimus dėl pastatų architektūros, naudojamų statybinių medžiagų, kaimo viešosios infrastruktūros ir veiklos, susijusios su fiziniais aplinkos poky-čiais ekokaimo teritorijoje tiekiant vandenį ir tvarkant nuotekas bei atliekas, apsirūpinant energija ir pan. bei poveikiu kitiems kaimo gyventojams, pvz., auginant gyvulius, užsiimant daug klientų pritrau-kiančiu verslu.

Ekokaimo socialinės dimensijos vizija apibrėžia norimą gyventojų bendrumo, kolektyviškumo ly-gį. Kai kurie ekokaimai nori gyventi tarsi viena didelė šeima, jų gyventojai dalijasi bendrais ištekliais, teikia tarpusavio pagalbą ir užsiima daugeliu bendrų veiklų. Kiti ekokaimai pirmenybę teikia individua-liam gyvenimo būdui. Tokio ekokaimo gyventojai bendrauja tarsi geri kaimynai, organizuoja kai kuriuos tradicinius socialinius renginius ir susirinkimus, kuriuose aptaria ekokaimo vystymąsi, tačiau nesiekia praleisti didžiąją laiko dalį kartu.

Ekokaimo dvasinės dimensijos vizija turi atspindėti pagrindines dvasines steigėjų vertybes. Dau-gelis ekokaimų savo vizijos dvasinę dimensiją apibūdina labai bendromis formuluotėmis, išreiškiant tikslą gyventi santarvėje su Žeme ir visomis gyvomis būtybėmis. Kai kurie ekokaimai konkretizuoja savo dvasines vertybes, remdamiesi kuria nors filosofinėse teorijose aprašyta bendro supratimo apie pa-saulį koncepcija, pvz., Rudolfo Stainerio ar Šri Aurobindo filosofija. Svarbia ekokaimo dvasinio gyve-nimo stiprinimo priemone tampa ekokaime kuriamos kultūrinės tradicijos, skatinančios gyventojų vidi-nio pasaulio tobulėjimą ir kūrybiškumą.

Kol kas Lietuvoje vyrauja ekokaimai, besiremiantys „giminės sodybos“ koncepcija, išdėstyta V. Megre knygoje „Meilės erdvė“ ir kitose serijos „Skambantys kedrai“ knygose. Tačiau yra ir kitokią idealios ateities Lietuvos gyvenvietės viziją turinčių ekokaimų. Vienas iš jų – Melkio ekokaimas. Ty-rimo tikslas – taikant atvejo studijos metodą tyrimo metu išryškinti Melkio ekokaime sukauptą gerąją patirtį formuojant kiekvieną iš ekokaimo dimensijų. Daugelis ekokaimų steigėjų iš pradžių daugiausia dėmesio skiria vienai iš trijų dimensijų, ir tik vėliau, augant gyventojų skaičiui ir ėmus glaudžiau bend-rauti su kitais ekokaimų judėjimo nariais, steigėjai ima formuoti kitas dvi dimensijas. Melkio ekokai-mas kaip ganėtinai ilgą formavimosi kelią nuėjusi bendruomenė yra įgyvendinusi daug įdomių spren-dimų, galinčių tapti sektinu pavyzdžiu formuojant kiekvieną iš trijų dimensijų.

Dvasinė dimensija – kultūrinio gyvenimo modelis ir praktika

Socialinė dimensija – ko-lektyvinis gyvenimas

Ekologinė dimensija – ekotechnologiniai

reikalavimai

55

Melkio ekokaimo patirtis kuriant naują postindustrinės visuomenės gyvenvietę Lietuvoje

Melkio ekokaimo kūrimas prasidėjo nuo dvasinės dimensijos apibrėžimo: atjauta, savitarpio pa-galba, tolerancija, pakantumas. Šių vertybių puoselėjimas ir tikslingas realizavimas pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo buvo nelengvas uždavinys. Tuometiniuose Vilnijos kaimuose, viename iš kurių atgavusi žemę įsikūrė socialinių mokslų daktarė, profesorė Zinaida Gineitienė, vyravo jai nepriimtinos vertybės ir gyvenimo būdas. Todėl profesorė, vedama altruistinių tikslų, sumanė Vil-niaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje savo turimame 15 ha žemės sklype įkurti visiškai naujos kartos gyvenvietę – Melkio ekokaimą, kuriame būtų laikomasi iniciatorei artimų dvasinių idealų: čia turėjo vietą surasti ir jaunas, ir senas, gebantis ne tik imti, bet ir duoti, kuriantis savo žiniomis ir darbu, verti-nantis bendruomeniškumą, ryšį su gamta ir tausojantis ją, o materialinių turtų ir lengvo uždarbio troš-kimą paliekantis už šios bendruomenės ribų.

Savo vertybines nuostatas ekokaimo gyventojai propaguoja ir aplinkinių gyvenviečių žmonėms bei plačiajai visuomenei. Nuo pat ekokaimo įkūrimo čia veikia kultūrinio paveldo darbo grupė, besirūpinanti vietovės istorijos išsaugojimu ir perteikimu jaunimui per ekokaime organizuojamas vasaros stovyklas, fes-tivalius ir kitus socialinius ir kultūrinius renginius Kad Melkio ekokaimo vertybinės nuostatos nėra dekla-ratyvios, patvirtina ir ekonominiai sprendimai. Dauguma pasaulinio ekokaimų judėjimo dalyvių stengiasi naudoti etišką ekokaimo įkūrimo finansavimo būdą, ieškodami alternatyvų tradicinei bankų sistemai (so-cialiniai bankai, kredito unijos, mikrokreditas ir pan.) (Vidickienė, 2014). Šio principo laikosi ir Melkio bendruomenė. Iniciatorė dosniai dalijosi turima žeme: sudarė sąlygas nemokamai įsikurti jaunoms šei-moms (pirmiausia – jos globotiems našlaičiams), socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (ilgalai-kiams bedarbiams, buvusiems kaliniams, vienišoms motinoms), vienuolynui. Jaunoms šeimoms, neturin-čioms pakankamai finansinių išteklių įsikurti ir/arba nenorinčioms ilgalaikių įsipareigojimų bankams, susi-jusių su nuolatinio gyvenamojo būsto įsigijimu, Melkio bendruomenėje ne tik nemokamai suteikiamas žemės plotas, bet ir sudaromos galimybės išmokti nebrangiai iš gamtinių medžiagų pasistatyti būstą, už-siauginti būtiniausių ekologiškų maisto produktų, ir, dirbant mieste, propaguoti ekologišką gyvenimo bū-dą. Per daugiau nei 20 metų Melkio ekokaimo gyvavimo metų, jo kūrimui ir vystymui nebuvo panaudota jokia stambi tikslinė valstybės finansinė parama. Visos veiklos buvo įgyvendinamos naudojant bendruo-menės lyderės asmenines ir rėmėjų materialines ir nematerialines investicijas bei įvairių suinteresuotųjų savanorišką indėlį į bendrus projektus.

2016 m. Melkio ekokaime jau gyveno 35 šeimos, dauguma jų – su mažais vaikais. Pamatinių ekokaimo vertybių puoselėjimui ir perdavimui vaikams tapo būtina vaikų priežiūros ir ugdymo įstaiga. Susibūrus mokytojų, auklėtojų ir šiaip švietimu besidominčių tėvelių ratui, 2016 m. pradžioje pradėjo veiklą Melkio darželis. Tai jaukius namus gamtos apsuptyje primenantis vaikų klubas, kuriame daugu-ma veiklų vyksta lauke. Taip dar ankstyvoje vaikystėje pradedama mokyti pajausti harmonijos ir betar-piškos žmogaus sąsajos su gamta svarbą, ugdomi pagarbūs tarpusavio santykiai, mokomasi pasiekti bendrų susitarimų, jų laikytis. Globėjiškas auklėtojos dėmesys persipina su vaikų svajonėmis, nuoty-kiais, pasakomis, žaidimais, mažais ritualais, muzika, šokiais, rateliais, dainomis, kurių dėka nuo ma-žens puoselėjami lietuvių liaudies papročiai ir tradicijos. Konstruktyviausiai dvasinė Melkio ekokaimo dimensija atsispindi 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjusioje veiklą Melkio mokykloje. Bendrąją ugdymo programą papildo mokyklos vertybinės nuostatos, glaudžiai susijusios su bendruomenės puoselėjamais permakultūros principais. Akcentuojamas dvasinis humanistinis požiūris į žmogų, pamokose taikant Š. Amonašvilio siūlomus humanistinės pedagogikos principus, pabrėžiančius, kad žmogus pirmiausia yra dvasinė esybė, iš prigimties siekianti augti, tobulėti, pažinti, siekti laisvės. Vaikų dėmesys sutelkiamas į gražaus ir gero pasaulio vaizdinį. Žinias stengiamasi perteikti širdies kalba, padedant atsiskleisti vaikų asmeninėms savybėms, skatinama ieškoti savo paskirties, ugdomas kilnumas, drąsa, atjauta, ištikimybė, tikslo siekimas, pagarba, kūrybingumas, įžvalga, atsakomybė ir išmintis. Gamta laikoma neatsiejama mokyklos dalimi - mokomasi ne tik mokyklos patalpose, bet ir natūralioje aplinkoje. Kasdien vyksta įvairūs užsiėmimai lauke, apylinkių miškuose ir pievose, bendruomenės narių sodybose Mokykloje vykdomi realūs, kartu su suaugusiais atliekami darbai bei projektai suteikia vaikams galimybę pasijusti visaverčiais bendruomenės nariais, brandina draugystę, padeda kaupti tikrąją gyvenimo patirtį, patikri-na ir įtvirtina įgytas teorines žinias, o tėveliai skatinami bendradarbiauti (www.melkys.lt).

56

Padaugėjus nuolatinių gyventojų buvo imtasi formuoti ekokaimo socialinę dimensiją. Melkio ekokaimo tiksle užkoduotos bendrumo, kolektyviškumo vertybės. Didžioji dalis veiklos skirta ne kaimo gyventojų gerovės didinimui, o daug platesniam tikslui - ekokaimų judėjimo idėjų įgyvendinimui ir sklaidai visuomenėje - įgyvendinti. Siekiant perduoti žinias visuomenei, buvo sukurtas bendradarbia-vimo tinklas, kurį Melkio gyventojai vadina socialiniu klasteriu. Tai naujos kartos bendradarbiavimo mechanizmas – jūros žvaigždės tipo tinklo modelis, kuris, kūrėjų nuomone, labiausiai atitinka kaime vyraujančią draugiškumo atmosferą ir komandos dvasią (Vidickienė, 2014, p. 109-110). Jūros žvaigž-dės tinklas yra pagrįstas decentralizacijos principu, todėl vadovas (kaip ir jūros žvaigždei galva) nėra būtinas, o tinklo veiklas įgyvendina suburtos teminės darbo grupės (Brafman, Beckstrom, 2006). Ku-riant Melkio ekokaimo tinklą steigėjai nuosekliai suformavo visus jūros žvaigždės principu pagrįsto tinklo elementus, kurių, kaip ir jūros žvaigždės rankų, turi būti penketas:

1. Darbo grupės (paremtos nehierarchine struktūra, visi dalyviai yra lygūs; Melkio bendruomenė-je grupės pradeda kurtis tuo metu, kai idėjų generatorius pasiūlo naują idėją (pvz., 2011 metais buvo įkurta kanapių auginimo grupė, kurios nariai propaguoja tradicinio lietuviško augalo – kanapių – augi-nimą);

2. Katalizatorius – idėjų generatorius (šį vaidmenį tinkle dažniausiai atlieka Melkio ekokaimo įkūrėja, Z.Gineitienė, generuodama naujas idėjas ir jas perteikdama sukviestos naujos darbo grupės na-riams, prašant išplėtoti ir pradėti įgyvendinti; kartais naujas idėjas pateikia kitų darbo grupių nariai ar nauji tinklo dalyviai);

3. Bendra ideologija (kiekviena Melkio ekokaimo tinklo darbo grupė turi savo ideologiją, kuri yra susijusi su įgyvendinama idėja, tačiau visos tinklo darbo grupės vadovaujasi bendra Melkio bendruo-menės ideologija, kuri remiasi noru išsaugoti istorinio ir kultūrinio paveldo žinias ir perduoti jas iš kar-tos į kartą);

4. Kitose organizacijose sukauptos patirties panaudojimas (Melkio ekokaimo tinklo darbo grupių nariais yra įvairių nevyriausybinių organizacijų nariai, kurie neapsiriboja veikla savo organizacijoje, pvz., pastatų iš šiaudų ir molio grupei priklauso nemažai Šiaudinių namų statytojų asociacijos narių, kanapių augintojų grupei – Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos nariai);

5. Įgyvendintojai (darbo grupės idėjų įgyvendintojai imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų įgy-vendintos idėjų generatorių pasiūlytos iniciatyvos. Jais kai kada būna tik Melkio bendruomenės nariai, bet dažniausiai pasitelkiami ir žmonės iš išorės).

Pasirinkta organizacinė struktūra leido į tinklo veiklą sėkmingai įtraukti ne tik bendruomenės na-rius, bet ir pilietiškai nusiteikusius žmones iš visos Lietuvos: mokytojus ir universitetų dėstytojus, vie-nuolius, įvairių socialinių institucijų darbuotojus, verslininkus. Dauguma Melkio ekokaimo tinklo narių negyvena šiame kaime, tačiau dažnai čia lankosi. Tinklo narių nuomone, jūros žvaigždės tipo tinklas veikia daug efektyviau nei tradicinė hierarchiniu principu valdoma asociacija, turinti vadovą ir tarybą.

Pirmajame XXI a. dešimtmetyje Lietuvoje pradėjus plisti įvairioms retro-inovacijoms (statant pasta-tus iš molio ar šiaudų, atgaivinant pamirštus augalus (kanapės), auginant daržoves laikantis permakultūros principų ir t.t.), Melkio ekobendruomenė ėmėsi taikyti ir propaguoti šias technologijas, taip stiprindama kaimo ekologinę dimensiją. Pagal bendruomenės filosofiją, natūralūs vietovėje aptinkami gamtiniai ištek-liai yra pagrindinė medžiaga, iš kurios turi būti kuriama bendruomenės infrastruktūra. Melkio ekokaime besikuriančios jaunos šeimos būstus statosi senoviniu statybos būdu, panaudojant pigias ekologiškas me-džiagas – molį, šiaudus, pjuvenas, kanapių pluoštą ir daugybę kitų vietovėje aptinkamų gamtos gėrybių ar specialiai šiam tikslui auginamų augalų. Pasak Z. Gineitienės, taip žmogus mokosi tapti gamtos draugu, o ne išnaudotoju. Ekologiniame ūkyje propaguojamas vietinių tradicinių augalų auginimas, pvz., kanapės, pritaikomos statybai, buičiai, maistui ir vaistams. Prie bendruomenės narių sveikos mitybos prisideda įvai-rūs ūkyje auginami gyvuliai (karvė, ožkos, avys) ir paukščiai. Melkio bendruomenė taip pat ieško labiau gamtai draugiškų būdų apsirūpinti kasdieniam gyvenimui reikalinga energija. Apsirūpinimo energija iš al-ternatyvių šaltinių klausimą mėginta spręsti atriekus žemės plotą jauniems studentams, sumaniusiems kurti įrangą saulės energijai išgauti ir naudoti buityje. Išvados

Kiekvienas ekokaimas yra savitas ir turi tik jam būdingų bruožų. Tačiau tam tikra geroji patirtis, sukaupta per ekokaimo gyvavimo ciklą, gali tapti svarbiu žinių šaltiniu kitiems ekokaimams ir visai vi-

57

suomenei. Turimų žinių skleidimu turi būti suinteresuoti ir patys ekokaimai, nes tai svarbi jų tolesnės raidos sąlyga. Tapęs sukauptos patirties ir eksperimentuojant atrastų naujų žinių skleidimo centru, eko-kaimas padeda savo gyventojams toliau tobulėti, nes atsiranda galimybė „mokytis mokant kitus“.

Lietuvoje ekokaimų judėjimo patirtis kol kas per mažai viešinama ir taikoma, nors ekokaimuose taikomi gyvenvietės išplanavimo, gyvenamųjų erdvių ir viešosios infrastruktūros objektų įrengimo bei visuomeninio gyvenimo organizavimo modeliai ar atskiri jų elementai gali būti plačiai pritaikyti didi-nant kaimų patrauklumą gyventi. Ekokaimų patirtis gali būti naudinga ne tik kuriant naujus ar plėtojant mažai gyventojų turinčius atokius kaimus, bet ir statant naujus gyvenamuosius kvartalus didžiųjų mies-tų pakraščiuose, nes kol kas šių kvartalų gyventojų svajonė apsiriboja noru gyventi name, įrengtame laikantis naujausių gamtai draugiškų technologijų, pastatytame statybinės kompanijos, ir stovinčiame gražioje vietoje panašių namų apsuptyje, nekeliant sau klausimo, kas bus mano kaimynai.

Taikant ekokaimų judėjimo patirtį atsiranda galimybė ne tik kritikuoti šiuo metu visuomenėje įsi-galėjusį gyvenimo būdą kaip kenksmingą ekologinei ir socialinei situacijai planetoje, bet ir sukurti bei pasiūlyti visuomenei naujus būdus, kurie galėtų pakeisti šiuo metu įsigalėjusias energijos išgavimo, mi-tybos, žemės ūkio, gyvenamųjų namų statybos, teritorijų planavimo, švietimo ir kitas sistemas į labiau aplinkai draugiškus modelius. Literatūros sąrašas 1. Brafman, O., Beckstrom, R. (2006). Starfish and the Spider: The Unstoppable Power of Leaderless Organizations.

Portfolio, a member of Penguin Group Inc.,USA. 2. EcoSpirit (2016). Melkio kaimo ekobendruomenė. Prieiga: <http://ecospirit.lt/>. [2016 09 06]. 3. Ecovillages Project (2011-2012). Ekokaimai kaip darnios kaimiškųjų teritorijų raidos veiksnys. Prieiga:

<http://www.balticecovillages.eu/lt/apie-ekokaimus>. [2016 09 05]. 4. Felicie, A. (2012). Global ecovillage network. Newport: Salve Regina University. 5. Global Ecovillage Network Europe (2016). Prieiga: <http://gen-europe.org/home/history/index.htm>. [2016 10 31] 6. Informacija apie ekokaimų skaičių Lietuvoje (2016). Prieiga: <http://ekogyvenvietes.lt/>. [2016 09 05]. 7. Yust, B.L. ir Memken, J.A. (2000). Housing as an indicator of rural vitality: The methodology // Housing and Society.

Vol. 27: 7–15. 8. Megre V. (2015). Meilės erdvė. Baltosios gulbės. 9. Melkio mokykla (2016). Melkio mokykla. Prieiga: <http://www.melkys.lt/index.html>. [2016 09 05]. 10. Verkulevičiūtė-Kriukienė, D., ir Galinienė, J. (2014). Klaipėdos miesto ir priemiesčio zonų gyventojų skaičiaus kaita ir

gyvenviečių plėtra // Tiltai. Vol. 2(2014): 75–88. 11. Vidickienė ir kt. (2014). Kaip susikurti harmoningą gyvenimą? Įkvepiančios istorijos iš ekokaimų patirties. Vilnius:

BMK leidykla. 12. Vidickienė, D., Gedminaitė-Raudonė, Ž. (2011). Lietuvos regionų klasifikavimas pagal kaimiškumą, remiantis atoku-

mo kriterijumi // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Vol. 4(24): 51–59.

http://ecospirit.lt/

http://www.balticecovillages.eu/lt/apie-ekokaimus

http://gen-europe.org/home/history/index.htm

http://ekogyvenvietes.lt/

http://www.melkys.lt/index.html

58

TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS VIETOS SAVIVALDOJE: JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS

Tomas Jankus, Daiva Urmonienė



Anotacija Jaunimo aktualijos – viena svarbiausių veiklos sričių ne tik politikoje, bet ir visuomenėje. Todėl svarbu išskirti tarp-

žinybinio bendradarbiavimo institucijas vietos savivaldoje, kurios yra atsakingos už jaunimo politikos įgyvendinimą. Pagrindiniai žodžiai: tarpžinybinis bendradarbiavimas, vietos savivalda, jaunimo politika.

Įvadas

Jaunimo problematika tampa vis aktualesnė dėl valstybės gyventojų senėjimo, migracijos, dėl dažnos jaunų žmonių kaitos, kylančių naujų iššūkių ir besikeičiančių poreikių. Taigi jaunimo politika turi būti orientuota į jaunų žmonių galimybes kurti patiems savo gyvenimo sąlygas, turėti pasirinkimo galimybę bei aktyviai dalyvauti visuomenės raidoje. Jaunimo organizacijos siekia vis didesnio pripaži-nimo, įvertinimo ir bendradarbiavimo, kuris ne tik padeda vieningai spręsti iškilusias jaunimo proble-mas, siekti užsibrėžtų tikslų ir efektyviai naudoti turimus išteklius, bet, deja, taip pat dažnai sąlygoja at-sirandančią konkurenciją tarp skirtingų bendradarbiaujančių šalių. Tai kyla dėl bendradarbiavimo įgū-džių stokos ir motyvacijos trūkumo, nes Lietuvoje, kaip pastebi A. G. Raišienė (2006), dar galime pas-tebėti akivaizdų institucinį individualizmą. Dėl šių aplinkybių veiksmingai vykdyti tarpžinybinį bend-radarbiavimą jaunimo politikos srityje tampa sudėtinga.

LR įstatymuose reglamentavimo apie tarpžinybinį bendradarbiavimą galime rasti 2003 m. skelb-tame LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 119-5406) III straipsnyje „Jaunimo poli-tikos įgyvendinimo principai“, tarp kurių vienas iš pagrindinių jaunimo politikos įgyvendinimo prin-cipų yra „tarpžinybinio koordinavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, spręsdamos su jaunimu susijusius klausimus, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje.“ 1996 m. „Valstybės politi-kos koncepcijoje“ teigiama, kad „valstybės institucijos, spręsdamos visuomenės problemas, turi vado-vautis bendru požiūrio į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas principu. Jaunimo problemos turi būti sprendžiamos ne vien tradiciniuose valstybės institucijų veiklos sektoriuose“. Tai paaiškina, jog tarpži-nybiniame bendradarbiavime ne tik turi dalyvauti jaunimas, bet jis taip pat turi būti įtrauktas ir į spren-dimų priėmimą.

Tyrimo objektas – tarpžinybinis bendradarbiavimas įgyvendinant jaunimo politiką vietos savi-valdoje. Tyrimo tikslas – išskirti tarpžinybinio bendradarbiavimo institucijas vietos savivaldoje, kurios yra atsakingos už jaunimo politikos įgyvendinimą. Tyrimo metodai - pirminių ir antrinių literatūros šaltinių, dokumentų analizė ir sintezė.

Tarpžinybinio bendradarbiavimo samprata

Jaunimo igalinimas yra viena iš svarbiausių galių suteikimo formų. Šis procesas gali apimti tie-siogini jaunimo kaip rinkėjų dalyvavimą per atstovaujama politinę sistema, tiek netiesiogini dalyvavi-mą politikoje bei viešajame valdyme. Tarpžinybinio bendradarbiavimo koncepcija yra įvairialypė ir jai būdingos sampratos pateiktos 1 lentelėje.

Bendradarbiavimą galimą apibūdinti tokiais požymiais kaip: pasitikėjimas, bendra vizija, ilgalaikis dalyvavimas. Tai akcentuoja ir F. J. Schneideris (2007), kuris pabrėžia, kad bendradarbiavimo pagrindą sudaro bendri tikslai ir bendra vizija. Pagal formas tarpžinybinį bendradarbiavimą M. Miginis ir M. Ulo-zas skiria (2014) į neformalų, asmeniniu santykiu paremtą bendradarbiavimą ir formalų, sutartimi parem-tą bendradarbiavimą. Pastarasis pasižymi iš anksto nustatytais ir apibrėžtais konkrečiais tikslais, uždavi-niais, veiklos formomis. Ši bendradarbiavimo forma yra paranki tuo, kad esant dažnai specialistų kaitai, ji konkrečiai apibūdina ir nustato visus bendradarbiavimo aspektus. Pirmoji – neformali forma, remiasi

59

skirtingų atstovų iš skirtingų žinybų idėjų, įžvalgų, informacijos ir planų pasidalinimu bei sprendimų ieš-kojimu.

1 lentelė. Tarpžinybinio bendradarbiavimo samprata

Šaltinis Tarpžinybinio bendradarbiavimo (TB) aiškinimas „Integruotos jaunimo politikos plėtra“ (2015)

„Tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas, apimantis vieno iš sektorių (valstybinio, verslo ar nevyriausybinio) skirtingos specializacijos atstovus iš daugiau nei vienos žinybos. Esminis TB bruožas – skirtingų viena kitai nepa-valdžių struktūrų tarpusavio veiksmų derinima.“

N. Miginis ir M. Ulozas (2014)

„TB sąvoka vartojama jaunimo politikos kontekste kaip aiškiai apibrėžtas ir papildantis vienas kitą bendradarbiavimas tarp dviejų ar daugiau žinybų. Jis įgyvendinamas tarpusavyje koordinuojant veiklas ir siekiant bendrai užsibrėž-tų tikslų. Tokiu būdu pasiekiamas efektyvus administravimas, nuoseklus ir sis-temingas tikslų pasiekimas. Sujungus pajėgas, tikslai pasiekiami greičiau ir ekonomiškiau nei vienos žinybos atskirai. Nacionaliniu lygmeniu TB jaunimo politikos srityje vykdomas tarp įvairių valstybės institucijų bei įstaigų.“

„Tarpžinybinis bendradarbia-vimas nacionaliniu lygmeniu Jaunimo politikos srityje” (2011)

„Esminis TB bruožas – skirtingos struktūros, kurios yra viena kitai nepaval-džios, tarpusavyje derina veiksmus.“

M. Monkevičius (2011) TB pasižymi skirtingų žinybų, institucijų ir veikėjų bendradarbiavimu, siekiant bendro tikslo.

Pasak N. Miginį ir M. Ulozą (2014): ,,Sėkmingai įgyvendinti tarpžinybinį bendradarbiavimą yra

sudėtinga, tai liudija įvairių valstybių patirtis: skirtingoms institucijoms sudėtinga sukurti stiprų bend-ros nuosavybės (savininkiškumo, angl. ownership) jausmą strategijai, kai kiekviena nori tapti koordi-nuojančia partnere bei pasižymi skirtingomis darbo kultūromis bei konkurencija.”

Mokslininkas H. Colley (2007) išskiria šešis tarpžinybinio bendradarbiavimo proceso etapus: 1. Bendradarbiavimo inicijavimas. Kai skirtingos institucijos savo ruožtu organizuoja ir inicijuo-

ja bendradarbiavimą, ieško partnerių.

1 pav. Tarpžinybinio bendradarbiavimo procesas (sudaryta autorių pagal H. Colley, 2007)

2.Darbotvarkės sudarymas. Tai užtikrina bendradarbiavimo plano įgyvendinimą, konkrečių atsakomy-bių ir terminų laikymąsi.

3.Sprendimų priėmimas. Visos dalyvaujančios šalys turi turėti vienodą teisę į sprendimų priėmimą. 4.Pasidalinimas darbais ir atsakomybėmis. Šiame etape bendradarbiaujančios institucijos nusprendžia ir

pasidalina atsakomybėmis, kas įgyvendina tam tikras veiklas, ar visi prisideda savo ištekliais, kokie partneriai dalyvauja.

60

5.Sprendimų vykdymo ir priežiūros etape paskiriamas vienas ar keli partneriai, kurie atsakingi už sprendimų vykdymą.

6. Rezultatų viešinimas. Aptariama ir nustatoma viešinimo programa, kokie partneriai įgyvendina ir imasi viešinimo priemonių (Bryson, Crosby, Stone, 2006).

Tarpžinybinis bendradarbiavimas vyksta pagal planą ir norint galutinai išsiaiškinti bendradarbia-vimo specifiką, M. Miginis ir M. Ulozas (2014) pastebi, jog reikia atkreipti dėmesį į penkis tarpžinybi-nio bendradarbiavimo įgyvendinimo principus (žr. 2 pav.)

2 pav. Tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo principai

(sudaryta autorių pagal M. Miginį ir M. Ulozą, 2014)

Pasak N. Miginio ir M. Ulozo (2011), taikant tarpžinybinio bendradarbiavimo principus sugeba-ma pasiekti bendrą sutarimą ir bendrus tikslus, išvengti nereikalingos konkurencijos ar didesnių resursų eikvojimo įstaigoms pavieniui siekiant savo užsibrėžtų tikslų. Taikant bendradarbiavimo principus į įs-taigos tikslų įgyvendinimą galima įtraukti kitas žinybas/sektorius. Tokiu būdu tarpžinybinis bendradar-biavimas praplečia įstaigos veiklos akiratį, dėmesys perkeliamas nuo galvojimo apie paslaugas ir prog-ramas, nuo vienos įstaigos strategijos, link platesnio rezultato, jos suderinimo su kitų institucijų strate-gijomis, sričių (sektorių) strategijų atitikimu valstybės raidos gairėms. Bendradarbiavimas apima vie-nus ar kitus veiksmus, išorinius pokyčius, kuriuos lemia šie veiksmai, jų atsakomąją reakciją bei šių pokyčių poreikį kitiems individams arba jų grupėms. Bendradarbiavimas gali būti nuolatinis ir laikinas, viešas ir privatus, neformalus ir formalus“.

Apibendrinant galima teigti, kad tarpžinybinis bendradarbiavimas padeda ne tik kartu spręsti iški-lusias problemas, ieškoti sprendimų, bet taip pat orientuotis į ilgalaikių rezultatų ir politikos įgyvendi-nimo siekimą, o ne į trumpalaikius veiksmus ar individualius prioritetus. Tarpžinybinis bendradarbia-vimas yra vienareikšmiškai būtinas sėkmingam jaunimo politikos įgyvendinimui, nes, kaip Jaunimo fo-rumo atstovė T. Basarab (2016) pabrėžia, jaunimo politikos plėtra reikalauja bendro tarpsektorinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų su įvairiomis veiklomis, kurios apima jaunimo sritį, sportą, švietimą, saugumą, sveikatą, žemės ūkį ir pan., todėl įvairių viena kitai nepavaldžių struk-tūrų veiksmų derinimas tarpusavyje siekiant efektyvaus ir racionalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo lemia sistemingą ir efektyvią sąveiką įgyvendinant jaunimo politiką.

Esminis tarpžinybinio bendradarbiavimo elementas – pridėtinė vertė, kuriama bendroms veikloms sukviečiant suinteresuotas organizacijas ir žinybas. A. Corbalan (2008) pažymi, jog tarpžinybinis bend-radarbiavimas praplatina įstaigos veiklos akiratį, dėmesys perkeliamas link platesnio rezultato, veiklos suderinimo su kitų institucijų strategijomis, valstybės raidos gairėmis ir sričių strategijų atitikimu. Ko-kybiškas tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinimas užtikrinamas per toliau išvardintas priemones:

• Įsipareigojimą susitari dėl bendros vizijos. Išsakomi interesai ir lūkesčiai, poreikiai bei prioritetai. • Sukuriamas naujas komunikacijos kanalas. Ieškomas bendras komunikavimo būdas, kuris būtų

pasiekiamas visiems partneriams. Aptariamos naujausios technologijų galimybės komunikavimo srityje.

61

• Įsipareigojimą planuoti ir veikti kartu. Siekiama optimizuoti darbo išteklius, jungiant žmogiškuo-sius, finansinius ir kitus išteklius, jog bendras tikslas būtų pasiektas optimaliausiu būdu.

• Dalinimąsi rizika, rezultatais ir įvertinimu. Šalių dalinimasis rizika, rezultatais bei įvertinimu tarpžinybiniame bendradarbiavime suponuoja motyvaciją veikti kartu (Meškauskaitė, 2016). M. Ulozas ir N. Miginis (2014) teigia, kad sudėtinga atitikti visų organizacijų ir individų priorite-

tus ir poreikius, nes laikas, finansiniai ir žmogiškieji valstybės, savivaldybių resursai yra riboti. Siekiant optimizuoti procesų valdymą ir resursų naudojimą pasitelkiamas tarpžinybinio bendradarbiavimo prin-cipas, kuris yra puiki priemonė šiems iššūkiams spręsti. Ši forma padeda:

• matyti platesnį probleminį lauką, • išvengti finansavimo dubliavimosi, • išvengti konkuruojančių ar prieštaraujančių programų ir veiklų.

Apibendrinant galima teigti, kad tarpžinybinis bendradarbiavimas sukuria sinergiją, kuri padeda optimizuoti bendradarbiaujančių institucijų resursų naudojimą bei lemia efektyvesnį bendrų prioriteti-nių veiklų įgyvendinimą. Jaunimo politika Lietuvoje yra labai jauna ir plėtojama tik daugiau nei 10 metų, tačiau sparčiai žengianti į priekį ir tobulėjanti. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmo-nėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, yra nustatyti jaunimo politikos principai ir sritys, įgyvendinamos programos, kuriomis skatinamos jaunimo ir su jaunimo dirbančių organizacijų bei žinybų iniciatyvos ir bendradarbiavimas. Jaunimo politikos įgyvendinimas vietos savivaldoje

Kaip jau buvo minėta, didelę įtaką savivaldybių jaunimo politikos raidai turėjo LR Seimo 2002 m. priimtas LR vietos savivaldos įstatymo 7, 8 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1095 (Žin., 2002, Nr. 96-4171), kuriame buvo įtvirtinta, kad vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybės (per-duota savivaldybėms) funkcija. 2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtino įstatymą (Žin., 2015, Nr. 578) „Dėl Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų plano“. I sk. 2 punkte rašoma, jog: „Veiksmų plano tikslas – stiprinti jaunimo poli-tikos įgyvendinimą savivaldybėse, užtikrinant tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir infrast-ruktūrą bei atsižvelgiant į jaunimo poreikius.“ Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų plane numatyti šie 5 uždaviniai:

1. Plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą, siekiant stiprinti jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldy-bėje ir užtikrinti, kad jaunimo politikai būtų skiriamas pakankamas dėmesys.

2. Skatinti jaunimo darbinį užimtumą ir kokybišką laisvalaikį, atsižvelgiant į konkrečios savival-dybės specifiką.

3. Didinti jaunimo motyvaciją ir galimybes pačiam ieškotis veiklos. 4. Pritaikyti savivaldybių teritorijoje esančią infrastruktūrą jaunimo, ypač jaunų šeimų, porei-

kiams. 5. Gerinti jaunimui aktualios informacijos savivaldybėse apie vykdomą jaunimo politiką, švietimą,

darbinio užimtumo ir laisvalaikio galimybes, sveikatos stiprinimą, nusikalstamumo prevenciją ir kt., sklaidą.

Jaunimo reikalų departamento internetinėje svetainėje (2016) teigiama, jog visi sprendimai, kurie yra susiję su jaunimu, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Tai reiškia, jog vietos valdžios institucijos bendradarbiaudamos kartu su vietos bendruomene ir jaunimo organizacijo-mis geriau mato jaunimo situaciją, nes jauni žmonės gyvena, dirba, mokosi ir leidžia didžiąja dalį savo laiko būtent čia. Todėl yra svarbus savivaldybių jaunimo politikos modelis (žr. 3 pav.), kurį formuoja ir įgyvendina savivaldybės institucijos.

62

3 pav. Savivaldybių jaunimo politikos valdymo modelis (sudaryta autorių pagal Jaunimo reikalų departamento duomenis)

Galima teigti, jog yra nemažai institucijų ir organizacijų, kurios yra atsakingos už jaunimo politi-

kos įgyvendinimą savivaldybės vietiniu lygmeniu, todėl jaunimo klausimai turėtų būti sprendžiami įga-linant vietinę valdžią, viešojo sektoriaus atstovus, nevyriausybines organizacijas ir patį jaunimą.

2013 m. JRD parengtame metiniame pranešime „Jaunimo problemų sprendimo planų rengimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu“ akcentuojami šie svarbiausi regioninės politikos veikėjai: • Savivaldybės taryba– savivaldybės atstovaujamoji institucija – turinti vietos valdžios ir viešojo

administravimo teises ir pareigas, įgyvendinanti savivaldos teisę. Savivaldybės taryba, kurią suda-ro savivaldybės gyventojų išrinkti atstovai, formuoja jaunimo politiką.

• Savivaldybės jaunimo reikalų taryba (SJRT)– visuomeniniais pagrindais prie savivaldybės tary-bos veikianti kolegiali institucija. SJRT sudaroma pariteto principu iš savivaldybės institucijų ir įstaigų bei jaunimo organizacijų atstovų (dažniausiai 6+6 principu). SJRT tikslas – prisidėti prie jaunimo politikos formavimo bei koordinavimo.

• Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius (toliau JRK)– karjeros valstybės tarnautojas, kuris savivaldybėje atlieka tokias funkcijas: rengia ir įgyvendina savivaldybės jaunimo politikos prog-ramas ir priemones, analizuoja jaunimo padėtį savivaldybėje, bendrauja ir organizuoja susitikimus su jaunimo organizacijomis, atstovauja savivaldybės jaunimo interesus ir t.t. Pagrindinis savival-dybės JRK tikslas – administruoti ir įgyvendinti jaunimo politiką savivaldybės teritorijoje.

• Regioninė jaunimo organizacijų taryba (Apskritasis stalas – AS)– nevyriausybinė jaunimo orga-nizacija, kuri atstovauja jaunimo organizacijų interesus savivaldybėje bei prisideda prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo

• Jaunimo organizacija (toliau JO)– narių skaičių sudaro ne mažiau kaip 2/3 jaunimo. JO prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo, teikiant iniciatyvas, rengiant projektus ir dalyvaujant pro-jektinėse veiklose.

• Su jaunimu dirbanti organizacija – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – į jaunimą o-rientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla. Prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo, teikia idėjas ir iniciatyvas jaunimo politikos formavimui, ugdo vietos jaunimo kompetencijas ir sugebėjimus, rengia jaunimo projektus ir dalyvauja projektinėse veiklose.

• Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos bei kiti subjektai, kurie atlieka administravimo funkcijas ir tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie jaunimo politi-kos įgyvendinimo (Jaunimo problemų sprendimo..., 2013).

• Vietos veiklos grupė (toliau VVG) – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, atstovaujantis kaimiškosios vietovės/teritorijos gyventojų interesus, kurio valdymo organą sudaro

63

ne mažiau kaip 50 proc. socialinių ir kitų partnerių (bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų), iki 25 proc. – verslo atstovai ir iki 25 proc. – vietos valdžios atstovai, veikla nukreipta į nuolati-nius ir ilgalaikius veiksmus, siekiant integruotos kaimo plėtros (Atkočiūnienė, 2012).

• Verslo sektorius – tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo (Jau-nimo problemų sprendimo..., 2013). Taigi, apibendrinant galima teigti, jog regioninės jaunimo politikos tikslas – padėti savivaldos insti-

tucijoms, įstaigoms, vietos bendruomenėms ir kitiems veikėjams įgyvendinti jaunimo ir vietos bendruo-menės poreikius atitinkančią jaunimo politiką, užtikrinant jaunų žmonių įgalinimą ir į(si)traukimą į sprendimų rengimą ir priėmimą, stengiantis padėti visavertiškai savarankiškai gyventi. Išvados

Atlikus teorinę apžvalgą galima teigti, jog tarpžinybinis bendradarbiavimas padeda ne tik kartu spręsti iškilusias problemas, ieškoti sprendimų, bet taip pat orientuotis į ilgalaikių rezultatų ir politikos įgyvendinimo siekimą, o ne į trumpalaikius veiksmus ar individualius prioritetus. Tarpžinybinis bend-radarbiavimas yra vienareikšmiškai būtinas sėkmingam jaunimo politikos įgyvendinimui, nes įvairių viena kitai nepavaldžių struktūrų veiksmų derinimas tarpusavyje siekiant efektyvaus ir racionalaus lai-ko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo lemia sistemingą ir efektyvią sąveiką įgyvendinant jau-nimo politiką. Tarpžinybinis bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje negali vykti be jaunimo ats-tovų įtraukimo, taip jis tampa tarpsektoriniu bendradarbiavimu.

Nors jaunimo politika yra dar pakankamai jauna, tačiau ji tampa ypač svarbiu veiksniu visuome-nėje ir viešojoje politikoje. Skirtingai nuo kitų viešosios politikos sričių, jaunimo politika yra horizonta-li, apimanti visas su jaunimo problematika susijusias veiklos sritis vietos savivaldoje – švietimu, socia-line apsauga, kultūra, sveikatos apsauga ir kt. Jaunimo politika yra nuolat tobulinama atsižvelgiant į di-namiškas sąlygas ir kintančius jaunimo poreikius, tad ši jaunimo politika yra reikalinga ir pačiam jau-nam žmogui, nes jaunimo politika kuria sąlygas jaunimo galimybėms didinti, o ne tik sprendžia jauni-mo problemas. Literatūros sąrašas 1. ATKOČIŪNIENĖ, V. (2012). Kaimo pokyčių vadyba. Aleksandro Stulginskio universitetas. 2. BASARAB., T. 2014. 11 indicators of a (national) youth policy. [interaktyvus] [Žiūrėta 2016 m. balandžio 5 d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.un.org/esa/socdev/unyin/documents/CoE_indicators.pdf> 3. BRYSON, J. M., CROSBY, B.C, STONE M.M. (2006). The design and implementation of cross-sector collaborations:

proposition from the literature. Public administration review. 4. COLLEY, H. ir kt. (2007). Social inclusion and young people: breaking down the barriers. Council of Europe Pub-

lishing. 5. CORBALAN, A. (2008). Europos jaunimo forumas: dalyvavimo puoselėjimas ir jo skatinimas Europoje. Po skėčiu,

1(70), P. 5–6. 6. Dėl regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo: LR socialinės apsaugos ir

darbo ministro įsakymas. 2015 m. sausio 9 d. Nr. A1-11. TAR, 2015-01-13, Nr. 578. 7. Integruotos jaunimo politikos plėtra. (2015). Vilnius: Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos. 8. LR vietos savivaldos įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2002 m. rugsėjo 24 d. Nr. IX-1095.

Valstybės žinios, 2002-10-04, nr. 96-4171. 9. MEŠKAUSKAITĖ, K. (2016). Tarpžinybinis bendradarbiavimas įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje: magistro

darbas. Kaunas. 10. Metinis pranešimas "Jaunimo problemų sprendimo planų rengimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu". (2013). Vilnius:

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 11. MIGINIS, N. ULOZAS, M. (2011). Tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje.

SSGG analizė. Vilnius. 12. MIGINIS, N. ULOZAS, M. (2014). Praktinis vadovas. Tarpžinybinio bendradarbiavimo stiprinimas jaunimo politikos

srityje. Vilnius. 13. MONKEVIČIUS, M. (2011). Lietuvos jaunimo organizacijų taryba: 15 metų. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, p. 65. 14. RAIŠIENĖ, A. G. (2006). Tarporganizacinis bendradarbiavimas vietos savivaldoje: partnerystės šalių atstovų susitikimų

bruožai. Socialiniai tyrimai, 1 (7), P. 114–119. 15. SCHNEIDER, F. J. (2007). Teaching collaboration to education majors. The Community College Enterprise, 13 (2),

P. 7–25.

64

BROŽIŲ VIRTUVĖ - KAIMO BENDRUOMENĖS SĖKMĖS ISTORIJA

Aistė Valančienė Kaimo plėtros administravimo studijų programa

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas Aleksandro Stulginskio universitetas

Klaipėdos rajono Brožių kaimo bendruomenė įkurta 2007 metais, apjungia trijų aplinkinių kaimų,

kuriuose iš viso gyvena apie 100 šeimų, gyventojus. Brožių kaimo bendruomenė nuo pat susibūrimo pradžios rūpinasi Brožių kaimo vystymusi, siekia padėti bendruomenės nariams realizuoti savo dabartinį potencialą bei pasijusti pilnaverčiais visuomenės nariais.

Pastaraisiais metais iškilusios Lietuvos kaimo problemos neaplenkė ir Brožių kaimo. Kai kurie gyventojai neteko darbo, patyrė materialinių sunkumų, išgyvena socialinę atskirtį. Bendruomeninė organizacija, matydama šias problemas ir norėdama nors iš dalies prisidėti prie jų sprendimo, parengė ir įgyvendino projektą „Brožių kultūros namų negyvenamųjų patalpų pritaikymas bendruomenės socializacijai“ pagal vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ 2007-2013 m. vietos plėtros strategiją, įgyvendinamą pagal LEADER metodą.

Įgyvendindama projektą bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos spręsti nedarbo, bendruomenėje kylančias užimtumo problemas, tuo pat metu skatinti pozityvius pasikeitimus kaimo socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Įtraukiant 15 bedarbių į bendruomenės veiklą buvo ugdomi jų organizaciniai gebėjimai, skatinamas verslumas. Projekto metu, suremontavus apleistas kultūros namų patalpas, buvo įkurta profesionali virtuvė, kurioje 2016 m. dirba 8 bendruomenės nariai, anksčiau neturėję darbo, iš kurių trys - jauni žmonės iki 40 metų.

Brožių virtuvės šeimininkės gamina išvežiojamąjį maistą šventėms, konferencijoms, seminarams. Veiklos pradžioje buvo pasinaudota profesionalių virėjų konsultacijomis, sudarytos maisto gaminimo technologinės kortelės. Garsas apie skanų ir estetiškai patiekiamą maistą greitai išplito po Klaipėdos rajoną, todėl užsakymų nuolat daugėja. Bendruomenė pati ieško ir atranda būdų kaip išmaniai pateikti informaciją apie savo teikiamas paslaugas: kiekvienam klientui papildomai pateikiamas širdies formos medalis su vizitine kortele, sukurtas interneto puslapis (http://www.pajuriobendruomenes.lt/lt_LT/broziuvirtuve/). 2015 m. balandžio 30 d. surengta Brožių virtuvę pristatanti šventė Klaipėdos rajono gyventojams „Muotinuoms, ciuociems ir babūniems“, kurios metu buvo iškeptas 51 m. ilgio pyragas – pynė (1 pav.).

1 pav. Brožių kaimo bendruomenės šeimininkės gamina ir pristato savo produkciją

Bendruomeninio verslo dėka sustiprėjusi Brožių kaimo bendruomenė daug dėmesio skiria socialinėms problemoms kaime spręsti: po keletą kartų per mėnesį teikia nemokamus pietus kaime

http://www.pajuriobendruomenes.lt/lt_LT/broziuvirtuve/

65

gyvenantiems seniems, vargingai gyvenantiems žmonėms, o virtuvėje dirbančios virėjos moko maisto gaminimo paslapčių 35 jaunas Brožių kaimo moteris.

Bendruomenė daug dėmesio skiria savo kaimo kulinarinio paveldo išsaugojimui, naujų patiekalų kūrimui. Brožių kaimo moterys renka senuosius receptus, o virtuvėje dirbančios kuria savo naujus patiekalus. Kartą per mėnesį visa darbo diena skiriama naujų receptų aptarimui, patiekalų degustacijai, į kurią kviečiami kaimo gyventojai. Tik geriausi receptai pasiūlomi klientams. Mokytis gaminti kviečiamos jaunos kaimo moterys, kurios augina vaikus, o vėliau galėtų įsitraukti į darbą virtuvėje arba panaudoti įgytas žinias savo buityje.

2 pav. Brožių kaimo bendruomenės socialinės veiklos kryptys

2016 m. pradžioje Brožių kaimo bendruomenė apjungė 31 narį, kurie visuotinio narių susirinkimo metu nusprendžia kokioms bendruomenės reikmėms panaudojami už teikiamą paslaugą uždirbti pinigai. Bendruomenė nutarė, kad 1000 eurų per metus skirs projektų koofinansavimui, visuomeninių švenčių organizavimui. Dalį uždirbtų pinigų bendruomenė skiria bendroms erdvėms sutvarkyti, pagalbai socialiai remtiniems kaimo gyventojams.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad Brožių kaimo bendruomenė gali sėkmingai vystyti verslą kaime. Brožių kaimas tapo žinomas ne tik Klaipėdos rajone, bet ir Lietuvoje. Į apleistas tėvų sodybas gyventi sugrįžta čia užaugę jų vaikai, į kaimą atvyksta gyventi ir jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Parengta pagal: 1. VšĮ „Mano Garždai“, [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą:

< http://www.pajuriobendruomenes.lt/lt_LT/broziuvirtuve/>. 2. UAB „Gargždų banga“, [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://gargzdai.lt/uzsakymas-broziu-

virejoms-skaniai-ir-sociai/>, <http://www.gargzdai.lt/broziu-bendruomenes-virtuve-isgarsino-kaima/>.

Informacija kontaktams:

Brožių kaimo bendruomenė Vėžaičių g. 38., Brožių k., Vėžaičių sen., 96272, Klaipėdos r.

El. pastas: [email protected]

Brožių kaimo bendruo-menės funkcijos

Pagalba seniems žmonėms

Viešųjų erdvių tvarkymas

Jaunų žmonių ekonominio ir socialinio užimtumo

didinimas

Jaunų moterų švietimas ir buitinių įgūdžių ugdymas

Apleistų pastatų pri-taikymas bendruome-

nės poreikiams

http://www.pajuriobendruomenes.lt/lt_LT/broziuvirtuve/

mailto:[email protected]

66

BŪDOS KAIMO BENDRUOMENĖS PROJEKTAS „BŪDOS KAIMO ŽMONIŲ INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄ“

Stasė Navasaitienė



Būdos kaimas įsikūręs Kazlų Rūdos savivaldybės pakraštyje. Iki 2000 m. priklausė Šakių rajonui, bet po administracinės reformos priskirtas Kazlų Rūdos savivaldybei. Būdos kaimas apsuptas miškų jau nuo seno. XIV–XVIII a. Lietuvoje būdomis buvo vadinamos miško verslo įmonės, todėl kaimas pagal savo verslo specifiką ir gavęs pavadinimą (Vietovardžių žodynas, 2007).

Būdos kaime gyvena kiek daugiau nei 200 gyventojų. 2007 m. įregistruota Būdos kaimo bend-ruomenė, vienijanti 73 narius. Bendruomenė apima ir aplinkinius kaimus. Ji yra aktyvi Sūduvos VVG narė, turi aktyvių ir iniciatyvių narių, kurie buria visus kaimo gyventojus bendriems darbams. Bend-ruomenė neseniai renovavo pagrindinį Būdos kaime esantį pastatą, kuriame įsikūrę kultūros namai, Būdos kaimo bendruomenė, biblioteka. Šis pastatas – tai kaimo kultūros židinys. Kultūros darbuotojos dėka kultūros namuose vyksta aktyvi kultūrinė veikla. Kaimo žmonėms tai vieta, kur jiems smagu susi-rinkti, padainuoti, pagroti, pabendrauti, tiesiog atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių. Vaikai ir jaunimas čia renkasi vakarais žaisti, sportuoti. Būdoje ne vieneri metai veikia neformali jaunimo grupė. Jaunimas glaudžiai bendradarbiauja su bendruomene, organizuoja įvairius renginius, patys stengiasi visur daly-vauti. Būdos kaimo bendruomenės žmonės džiaugiasi, kad jiems padeda Kazlų Rūdos savivaldybės bei Sūduvos VVG darbuotojai.

Būdos bendruomenė vykdo sociokultūrinę veiklą. Neseniai įgyvendino projektus: „Būdos kaimo bendruomenės pieno perdirbimo įmonėlė“, „Suvalkijos krašto tradicijų puoselėjimas Būdos kaime“. Tačiau vietos bendruomenei rūpi ir žmonių užimtumas, jų poreikių patenkinimo ir pragyvenimo gali-mybės. Vienas didžiausių projektų ne tik pagal finansavimo apimtį (projekto vertė – 74.246 Eur), bet ir pagal įgyvendinimo laiką (projektas vykdytas 18 mėn., 2013-2014 m.) „Būdos kaimo žmonių integra-vimas į darbo rinką“ (1 pav.). Bendruomenė apsisprendė imtis šio projekto, nes kaime daug jaunų be-darbių, nėra darbo vietų, yra tik keli vidutiniai ūkininkai, kurie gali įdarbinti tik sezoniniams darbams, Būda su aplinkiniais kaimais yra toliausiai nutolusi nuo Kazlų Rūdos savivaldybės centro (apie 25 km), susisiekti su savivaldybės centru galima tik nuosavu transportu, o tokių galimybių ne visi turi. Kaime gyvena nemažai jaunų šeimų, auginančių vaikus, jaunimo.

1 pav. Projekto „Būdos kaimo žmonių integravimas į darbo rinką“ pavyzdžiai

Sukūrus darbo vietų, į kaimą grįžtų daugiau jaunimo. Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti sąly-

gas kaimo žmonėms įgyti kaime paklausių profesijų įgūdžių, taip sukuriant galimybę įsidarbinti ar su-kurti savo verslą.

Tikslinė projekto grupė – ilgalaikiai bedarbiai ir socialines pašalpas gaunantys bei asmenys iš so-cialinės rizikos šeimų. Seniūnijoje net 17 tokių šeimų. Tikslinei grupei taip pat priskirti alkoholį varto-jantys asmenys, daugiavaikių šeimų nariai, patiriantys didžiausią socialinę atskirtį. Šiems žmonės svarbu sudaryti sąlygas integruotis į darbo rinką.

Projekto rezultatas – 30 proc. tikslinės grupės narių išlaikyti bendruomenėje. Numatytos 3 virėjų darbo vietos, 2 – daržininkų ir 1- želdinių priežiūros darbininko vieta. 6 asmenys buvo įdarbinti projek-to vykdymo laikotarpiu (iki 6 mėn. terminui, 20 val. per savaitę). Po projekto įgyvendinimo toliau au-

67

ginamos daržovės šiltnamyje, tvarkoma kaimo aplinka. Kiti dalyvavę projekte kaimo gyventojai moty-vuojami dirbti pagal verslo liudijimus.

Atlikus apklausą buvo nustatyta, kad kaimo žmonės norėtų išmokti daržininkystės – sodininkys-tės, želdinių prižiūrėtojo, aplinkos tvarkytojo-dizainerio, virėjo-konditerio, kirpėjo specialybių. Bend-ruomenė turi patalpas, kur vykdė mokymus, o panaudos sutartimi disponuoja žeme, kur buvo pastatytas šiltnamis. Už savivaldybės lėšas pieno perdirbimo įmonėje įrengtose maisto gamybos patalpose bend-ruomenės nariai mokėsi virėjo-konditerio įgūdžių. Be tiesioginių profesinių įgūdžių įgijimo, tikslinės grupės nariai mokėsi bendravimo psichologijos, socialinių bei savarankiško gyvenimo įgūdžių bei dar-binių įgūdžių ugdymo, šeimos ūkio finansų apskaitos, ekonominio raštingumo ir verslumo. Bendravi-mo psichologijos mokymo programa truko 205 val. 6,5 mėn. 1 kartą per savaitę ir tikslinės grupės na-riams padėjo spręsti psichologines problemas, bendrauti tarpusavyje bei su darbdaviais. Pagrindiniai bendravimo psichologijos užsiėmimų uždaviniai:

• kad grupės nariai įgytų motyvaciją dirbti ir pasitikėjimo savo jėgomis, lengviau integruotis į socia-linę aplinką, išmokti bendrauti ir bendradarbiauti;

• asmens poreikių vertinimas tikslinės grupės nariams padėtų efektyviau vertinti savo galimybes bei lengviau pasirinkti profesiją pagal poreikį;

• profesinis orientavimas, informavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas. Vietos gyventojams buvo pravesta kelių tipų mokymai, susiję su integracijos į darbo tinką skati-

nimu ir stiprinimu. Integruojantis į darbo rinką labai svarbu įgyti reikiamų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių, formuoti teigiamą asmens požiūrį į darbą. Šios srities mokymams buvo skirta 192 val. Daugumai projekto tikslinės grupės narių trūko žinių kaip vesti šeimos ūkio finansinę apskaitą, apskaičiuoti ir planuoti šeimos pajamas ir išlaidas. Šeimos ūkio finansinės apskaitos ir verslumo ugdy-mui buvo skirtos taip pat 192 val. Profesijos mokymams buvo skirta 768 val. lygiomis dalimis teori-niams ir praktiniams užsiėmimams.

Projekto vykdymui buvo reikalinga įranga, įrankiai, maisto produktai, kirpyklos priemonės. Dar-žininkystės ir apželdinimo profesijos mokymui nemažą dalį įrangos padovanojo taip pat padėjo įsigyti UAB „Ginalas“ (žoliapjovę, trimerį, sekatorius, kastuvus). Ši įranga ir toliau naudojama bendruomenės žmonių gerbūviui gerinti, viešųjų erdvių priežiūrai. Taip pat už projekto lėšas buvo įsigyta gėlių ir de-koratyvinių krūmų sodinukų, daržovių sėklų ir trąšų. Maisto gamybos užsiėmimų vykdymui savivaldy-bės lėšomis buvo suremontuotos buvusio pieno supirkimo punkto patalpos, kur buvo įrengtas maisto ruošimo mokymo patalpa, o už projekto lėšas įsigyta reikalinga įranga (dujinė viryklė, šaldytuvas, vir-tuviniai reikmenys ir įrankiai).

Projekte buvo numatyti ir tarptautinio bendradarbiavimo renginiai. Projekto dalyviai lankėsi Vo-kietijos AssamtStadt vietovėje, susipažino su Stefeles Das Kneipenrestaurant restorano veikla, pasida-linta gerąja patirtimi, bendrauta su šio kaimo bendruomenės nariais, domėtasi, kaip sprendžiamos so-cialinės problemos Vokietijos kaime.

Pagrindinis projekto tikslas buvo – įdarbinti kuo daugiau tikslinės grupės narių. Projekto metu buvo įdarbinta apie 30 proc. kaimo žmonių daliai darbo dienos. Pasibaigus projektui, įsteigta darbo vie-ta kirpykloje – 2 dienas per savaitę. Sezono metu 4 žmonės dirba šiltnamyje, augina daržoves ir reali-zuoja turguje. Dar 2 žmonės dirba apželdintojais, prižiūri kaimo viešąsias erdves. Nors iš projekto tikė-tasi didesnio efektyvumo, dirbančiųjų pagal verslo liudijimus neatsirado.

Jo metu kaimo žmonės įgijo žinių, reikalingų ne tik sėkmingam integravimuisi į darbo rinką, bet ir tokių, kurios pravers kasdieninėje šeimos veikloje: šeimos pajamų ir išlaidų apskaitos, žinių ir mokė-jimų gražiai susitvarkyti aplinką, skaniai pasigaminti maistą ir kt. Projekto metu įsigyti daugiamečiai krūmai ir medžiai pagražino kaimo aplinką, kiekvienas bendruomenės narys jaučia atsakomybę ir pasi-didžiavimą gyventi gražiai sutvarkytos aplinkos apsuptyje. Nors ir mažais žingsneliais, bet bendruome-nės žmonėms pavyks įveikti sunkumus ir gerinti savo socialinę padėtį. Parengta pagal: 1. Sūduvos VVG internetinis puslapis. Prieiga per internetą [žiūrėta 2016-10-20].: http://www.suduvosvvg.lt/budos-

kaimo-bendruomene/ ir http://www.suduvosvvg.lt/bendruomeniu-naujienos/ 2. Vietovardžių žodynas /sud. M. Razmukaitė, A. Pupkis/ internetinis leidimas, 2007. Prieiga per internet [žiūrėta 2016 -10

-20]: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai/b

http://www.suduvosvvg.lt/budos-kaimo-bendruomene/

http://www.suduvosvvg.lt/budos-kaimo-bendruomene/

http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai/b

68

EDUKACINĖ PROGRAMA „KEPA KEPA STEBUKLINGA DUONA“

Rūta Slivinskienė Kaimo plėtros administravimo studijų programa

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas Aleksandro Stulginskio universitetas

Didesniuose miesteliuose ir miestuose daug įvairių įstaigų, parduotuvių, kavinių, centrų, muziejų,

parodų salių, teatrų, kuriuose žmonės gali praleisti turiningai laiką. Kaimo bendruomenių žmonės lais-vo laiko praleidimą supranta kiek kitaip. Jie imasi ūkinės veiklos ir įgyvendina įvairias iniciatyvas, sie-kia geriau panaudoti atnaujintus viešuosius pastatus ir sutvarkytus kultūros paveldo objektus. Edukaci-nės programos tai dar ganėtinai nauja iniciatyva Lietuvoje, tai yra nauja veikla, kuri skatina nepamiršti mūsų protėvių šaknų, jų išsaugotų vertybių. Veiklą galima prilyginti ugdymui, ji skatina savanorystę, iš jos galima sukurti verslą.

Gyventojų ūkinė veikla kaimo vietovėse yra labai įvairi, tačiau nedažnai ūkininkai perdirba produkciją ar užsiima edukacine veikla. Kauno rajono Pyplių ūkyje ir duonos kepykla, kuri atlieka daug funkcijų (1 - 4 pav.) svariai prisidedančių prie kaimo vietovės gyvybingumo: augina ir perdirba žemės ūkio produkci-ją, ugdo etninę kultūrą, saugo tautinį paveldą, teikia šviežią duoną ir kt..

1 pav. Akimirkos ir produktai iš Pyplių ūkio

Pyplių ūkyje, autentiškoje sodyboje šeimininkė atskleidžia Ringaudų krašto duonos kepimo tradi-cijas. Ji dalinasi ne tik vietiniu, duonkubiliuose išnešiotu stebuklingos duonos receptu, tačiau ir turtin-gomis istorija Pyplių kaimo paslaptimis, sunkaus stebuklingos duonos kelio pasakomis ir legendomis. Šeimininkė siekia išsaugoti ir perduoti duonos kepimo namuose tradicijas, todėl įkūrė duonos kepimo mokyklėlę, kurioje kiekvieną apsilankiusį ir susidomėjusį žmogų supažindina su duonos kepimo pas-

69

laptimis. Papasakoja apie duonos kelią nuo sėjos iki tešlos užmaišymo, parodo, kaip yra raugiama, mai-šoma ir kepama lietuviška duona. Visus norinčius įtraukia į kepimo procesą – susirinkę žmonės sufor-muoja savo kepaliuką ir pašauna jį į tradicinį duonkepį. Edukacinės programos metu daug dėmesio ski-riama vaikučių ir tėvelių bendram susitelkimui, prasmingam laiko praleidimui, duonos užmaišymui, formavimui ir kepimui. Skatinama įdėti daug šilumos ir meilės į savo kuriamą duonos kepaliuką. Pagal tradicijas ir papročius iškeptą duonelę galima čia pat ragauti, o likusią parsivežti namo.

2016 metais Pyplių ūkio šeimininkai užaugino didelį derlių moliūgų. Tai paskatino suorganizuoti moliūgų edukacinę programėlę. Kurioje dalyvavo daug jaunų šeimų su mažais vaikučiais. Šeimininkai su svečiais kepė moliūgų pyragą, virė moliūgų sriubą, darė daug įvairių sveikuoliškų arbatų. Visi galėjo pasimėgauti šiais skaniais ir sultingais įvairių skonių moliūgais.

Pyplių ūkio sodyba labai jauki, aplinka kaimiška, graži, tvarkinga, sudarytos sąlygos vaikų ir jų tėvelių saviraiškai. Tai tarsi galimybė sugrįžti į mūsų senolių kasdienybę, mūsų pačių praeitį.

Edukacinė programa, kuri yra įrašyta į Lietuvos Tautinio paveldo sąrašą yra pristatoma įvairiuose Kauno rajono renginiuose. Renginiuose Pyplių ūkis siūlo pasivaišinti, užsiimti įdomia veikla ar daly-vauti nemokamai edukacinėje programoje, kviečia į ūkyje organizuojamus renginius ar įsigyti šviežių maisto produktų, sezoninių daržovių, dovanoja dovanų kuponus. Pyplių ūkio šeimininkai susilaukia daug renginių lankytojų dėmesio. Ši informavimo ir reklamos priemonė yra labai veiksminga, nes žmonės tokių renginių metu savo laisvą laiką panaudoja edukacijai, naujam pažinimui. Tiesioginis kon-taktas su potencialiais klientais visada duoda naudos, nes žmonės išbandytą veiklą atsimena daug il-giau.

Pyplių ūkyje organizuojamos edukacinės programos padeda populiarinti šviežius maisto produk-tu, stiprinti kaimo – miesto integracinius ryšius, atgaivinti ir perduoti tradicijas.

Informacija kontaktams: http://www.pypliuukis.lt

http://www.pypliuukis.lt/

70

VERSLO VYSTYMO IDĖJOS PAIEŠKA IR ĮGYVENDINIMAS

Laimonas Kalvaitis Žemės ūkio technologijos ir vadyba studijų programa

Agronomijos fakultetas Aleksandro Stulginskio universitetas

Lekt. dr. Jurgita Zaleckienė


Aleksandro Stulginskio universitetas Dar studijuojantiems ar bebaigiančiam studijas jaunam žmogui tenka spręsti dilemą – dirbti sam-

domą darbą ar imtis savarankiško verslo? Pastarąją alternatyvą pasirinko ASU Agronomijos fakulteto Žemės ūkio technologijos ir vadyba studijų programos 4 kurso studentas Laimonas. Noras dirbti sava-rankiškai bei panaudoti universitete įgytas žinias buvo jo naujo verslo pradžios pagrindiniai motyvai ir varomoji jėga. Priimant sprendimą, kokią veiklą vystyti ūkyje, buvo svarstomos ne viena sprendimo al-ternatyva (1 pav.).

1 pav. Ūkio veiklos vystymo krypties paieškos procesas Svarstant galimas ūkio veiklos vystymo sprendimo alternatyvas buvo įvertinama esama situacija:

universitete įgytos žinios, įvairi praktinė patirtis dirbant užsienio ūkininkų ūkiuose, turimas nuosavos žemės plotas, turimi kiti materialiniai ir finansiniai ištekliai. Formuluojant galimas ūkio veiklos vysty-mo sprendimo alternatyvas prioritetas buvo skirtas toms veikloms, kurių vystymui nereikia didelio dir-bamos žemės ploto, žemės ūkio technikos, labai didelių pradinių investicijų. Nauja, netradicinė ūkio veiklos vystymo idėja taip pat buvo viena iš prioritetinių. Todėl sprendimų paieška vyko analizuojant įvairias netradicinio žemės ūkio veiklas. Buvo suformuluotos trys galimos ūkio veiklos vystymo alter-natyvos – alpakų auginimas, šinšilų auginimas ir sraigių auginimas. Laimonas pasirinko auginti sraiges. Tokį sprendimo pasirinkimą nulėmė daug ir įvairių veiksnių (2 pav.).

2 pav. Sprendimą auginti sraiges lėmę veiksniai

Vidinės aplinkos veiksniai dominavo priimant sprendimą dėl ūkio vystymo alternatyvos, tačiau

didelės įtakos pasirinkimui turėjo Laimono ryšiai su kitais sraigių augintojais. Partnerystė ir bendradar-

71

biavimas buvo ir yra labai svarbūs tiek verslo vystymo idėjos paieškos etape, tiek įgyvendinant spren-dimą. Bendradarbiavimas su kitais sraigių augintojais svarbus, nes:

• leidžia pagilinti turimas žinias, dalintis patirtimi ir informacija; • leido priimti teisingą sprendimą pasirenkant sraigių rūšį; • leidžia apsirūpinti reikiama įranga, pašaru sraigėms; • padeda realizuoti užaugintą produkciją.

Priimtas sprendimas buvo įgyvendintas su minimalia rizika, apsiribojant turimais nuosavais mate-rialiniais ir finansiniais ištekliais. Gamybos apimtys pradžioje buvo suplanuotos labai nedidelės.

Įgyvendinant sprendimą buvo susidurta su aibe problemų: • laiko stoka, nes tenka derinti studijas universitete ir verslą; • žinių bei patirties stoka, nes vis daugiau klausimų kyla plėtojant verslą; • finansinių išteklių stoka, verslo vystymo pradžioje dėl patirties stokos, žinių stokos ir kt.,

patiriama ir nuostolių, kad investicijos į verslą duotų naudą – reikia laiko; • užaugintos produkcijos realizavimo problemos. Lietuvoje yra keletas sraigių supirkėjų,

kurie eksportuoja produkciją į užsienį, tačiau, kad įgytų jų pasitikėjimą, sraigių augintojui reikia užtikrinti reikiamą sraigių kiekį ir kokybę. Tą padaryti pradedančiajam verslininkui yra labai sudėtinga.

Tačiau įgyta patirtis, vidinis noras ir entuziazmas, šeimos narių palaikymas ir pagalba bei bendra-darbiavimas su kitais sraigių augintojais sudaro prielaidas tolesniam sraigių auginimo verslo vystymui.

72

KAČERGINĖS PARKO ATNAUJINIMAS

Mantas Fleras, Milita Kabišiūtė, Indrė Galaburdaitė Kultūros ir turizmo vadybos studijų programa


Kačerginės parkas, skaičiuojantis penktą dešimtmetį, buvo įkurtas strategiškai puikioje vietoje -

miestelio centre. Parko plotas yra apie 2 ha. Bendra parko būklė buvo prasta, t.y. pilnai susidėvėjusi ta-kelių danga, kuri nepritaikyta tam tikroms socialinėms grupėms: nepatogi vaikams ir fizinę negalią tu-rintiems žmonėms. Dalis šalutinių takelių nuardyti. Vietomis vejoje praminti nauji netvarkingi takeliai. Suoliukai fiziškai pasenę, nebeturi estetinio vaizdo, jų per mažai. Neveikė apšvietimo sistema, sugedę tam skirti elektros prietaisai. Parkas tapo nepatrauklus nei vaikams, nei suaugusiems, neliko aktyvaus poilsio, bendruomenės susibūrimo zonų.

2010 m. bendruomenės narių susirinkime buvo nuspręsta kompleksiškai atnaujinti Kačerginės parką, siekiant sudaryti geresnes sąlygas rekreacinei, kultūrinei, sveikatinimo veiklai - sportui, žaidi-mams, renginiams ir poilsiui (1 pav.). Šis projektas apėmė keletą uždavinių, kuriuos bendruomenė įgy-vendino. Vienas iš svarbiausiu uždavinių buvo apšviesti parką ir sutvarkyti jo judėjimui, ėjimui skirtas parko dalis. Kitas iš svarbiausiu projekto uždavinių buvo sukurti naujas poilsio zonas ir taip pat zonas skirtas įvairiems renginiams, kurie tiktų viešinimui. Projekto pradžia 2011 02 23, o pabaiga 2013 06 25. Šiam projektui buvo išleista 341 tūkst. litų, iš kurių 307 tūkst. litų buvo Europos Sąjungos paramos pi-nigai. Projekto partnerio indėlis siekė šiek tiek daugiau negu 34 tūkst. litų.

1 pav. Kačerginės parkas iki projekto ir įgyvendinus projektą

Pagal parengtą projektą parke buvo suplanuota atnaujinti visą jo infrastruktūrą: takų schematinę sistemą bei jų dangą, apšvietimą, įrengti naują vaikų žaidimo zoną. Parko erdves norėta išnaudoti ra-cionaliau, tuo tikslu atliktas parko zonavimas: buvo įrengti papildomi pasivaikščiojimų takai, sukurtos aktyvaus poilsio zonos neišnaudotoje parko erdvėje. Parko teritorijoje buvo numatyta pastatyti naujus suolus su atkaltėmis bei integruotomis šiukšliadėžėmis, o kadangi miestelyje populiarus dviračių spor-tas – įtvirtinti dviračių stovus. Taip pat buvo planuota įrengti pavėsinę – regyklą su laiptais ir papildo-momis įvažomis, kurios svarbios turintiems fizinę negalią, sanatorijoje besigydantiems vaikams ar slaugos namų gyventojams. Be jau minėtų darbų buvo suplanuota parką papildyti želdiniais ir sukurti naują ryškaus sezoniškumo želdyną.

Per visą projekto vykdymo laikotarpį, buvo atlikti šie darbai: įrengta parko apšvietimo, laistymo sistemos, apželdintas parkas, suformuota kalva, ant kurios yra sukurta nauja poilsio zona su pavėsine, suformuota kalva, parko tako danga, atmintinis akmuo, vaikų žaidimų aikštelės.

Įgyvendinus projektą, atnaujinto parko naudojimo pobūdis realiai atgavo funkcinę reikšmę – tapo pagrindine miestelio viešąja erdve. Pasikeitęs parko vaizdas suteikė naują estetinį vaizdą visam parkui ir miesteliui, pritraukia lankytojų iš kitų gyvenamųjų vietovių. Todėl galima teigti, kad parkas tenkina viešąjį interesą: tapo traukos centru, kompleksiškai atnaujinta infrastruktūra įvairina parko lan-

73

kytojų poilsį, padidino poilsiautojų srautus, tenkina papildomų tikslinių grupių poreikius - sukurtos pa-pildomos erdvės jaunoms šeimoms su vaikais pasivaikščiojimui bei naujai įrengta vaikų žaidimo aikš-telė užtikrina mažųjų laisvalaikio užimtumą ir saugumą, paįvairino miestelio žaliąsias erdves, miestelio gyvenamoji aplinka tapo saugesnė ir patrauklesnė, sukurtos palankesnės sąlygos organizuoti renginius, šventes, miestelėnų susitikimus ir kt. Projekto dėka pradėta kurti Kačerginės viešųjų erdvių sistema pa-gerino miestelio įvaizdį, o parkas atgavo reprezentacinę reikšmę.

Projektas buvo įvykdytas, sulaukta žmonių gerų atsiliepimų, o kartu sustiprinta vietos bendruo-menės motyvacija naujoms veikloms. Vietos gyventojai teigė, kad didelio noro ir pastangų dėka galima padaryti taip su visais parkais. Su kiekvienu darbu, iniciatyva, pokyčiu bendruomenė tobulėja, todėl kiekvienas parkas galėtų turėtų kažką unikalaus, ko kitas neturi. Šio parko atnaujinimas sukūrė sąlygas geresniam vietos gyventojų poilsiui bei kitai rekreacinei veiklai.

Parengta pagal: Vietos projektas "Kačerginės parko atnaujinimas": http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr1/208-vietos-projektas-qkacergines-parko-atnaujinimasq

http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr1/208-vietos-projektas-qkacergines-parko-atnaujinimasq

http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr1/208-vietos-projektas-qkacergines-parko-atnaujinimasq

74

JUDĖJIMO „STABDYK NUSIKALSTAMUMĄ KAUNO REGIONO SKYRIAUS“ KAUNO RAJONE VYKDYTAS PROJEKTAS

„SAUGIOS BENDRUOMENĖS CENTRAS“

Joana Martyšiūtė, Aistė Daukšaitė Kaimo plėtros administravimo studijų programa


Kauno rajonas apjuosia prie vieno didžiausių Lietuvos miestų – Kauno. Rajono plotas – 1496 kv.

km. 2016 m. pradžioje Kauno rajone gyveno apie 95 tūkst. Gyventojų (Lietuvos Statistikos departa-mentas, 2016). Tai vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Lietuvoje. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, kuriose išsibarstęs 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai. Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas (Lietuvos Statistikos departamentas, 2016).

Nuo 1997 Kauno rajone Domeikavoje pradėjo veikti judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Do-meikavos skyrius. Jo veikloje buvo numatyta nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevencija Kauno rajone, Domeikavos seniūnijos teritorijoje. Nuo 2010 buvo pakeistas pavadinimas - Judėjimas „Stab-dyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyrius. Skyriaus veikla vykdoma Kauno teritorijoje, kuri apima Kauno miesto ir rajono, Kėdainių, Jonavos, Prienų, Raseinių, Kaišiadorių rajonų ir Birštono savivaldy-bių teritorijas. Kiekvienais metais skyrius tvirtina veiklos programą, kurioje numato prevencinę veiklą.

Viena ryškiausių problemų Kauno regione yra ta, jog seniūnijos yra atitolusios viena nuo kitos dideliais atstumais. Dažnai kaimo vietovių gyventojai jaučiasi nesaugiai, pasitaiko atvejų kai jie nuken-čia nuo užpuolikų ar yra apvagiami. Daugelis kaimiškų vietovių sunkiai yra pasiekiamos policijos pa-reigūnų, ypač tai aktualu pasibaigus oficialiam darbo laikui po 17 val. ir visą savaitgalį. Todėl buvo nuspręsta stiprinti Kauno rajone saugios kaimynystės ir savisaugos grupių tinklą bei profesionaliai vykdyti viešųjų erdvių ir nuosavų gyvenamųjų rajonų apsaugą, pasitelkiant nevyriausybinės organizaci-jos narius. Be to Kauno rajono viešose vietose labai dažnai renkasi jaunimas neturintis veiklos, todėl JSN Kauno regiono skyriaus nariai, organizavo niekur nesimokančio, nedirbančio ir neužimto jaunimo (NEET‘s) ir vietos gyventojų bendrą užimtumą. Wii šokių varžytuvės, lauko kino demonstravimas, tinklinio, boulingo ir kitų sporto šakų turnyrai, sąskrydžiai, įvairūs mokymai, išvykos, prevencinės veiklos, susitikimai su policijos pareigūnais ir t.t.

Taip pat Kauno rajono teritorijoje labai dažnai vyksta įvairūs masiniai renginiai, kurie sutraukia didelius srautus dalyvių. Kiekvienoje Kauno rajono seniūnijoje biudžetinės įstaigos nuolatos organizuo-ja įvairius masinius renginius, įvairias šventes bei masinio susibūrimo renginius. Be to šioje vietovėje aktyviai veikia virš 50 nevyriausybinių organizacijų (Nevyriausybinių organizacijų ir informacijos pa-ramos centras, 2016) kaimo bendruomenių centrų, kurie aktyviai įgyvendina nemažai projektų ir orga-nizuoja įvairius masinius renginius.

Daugelyje renginių yra samdoma brangiai kainuojanti saugos tarnyba. Ši situaciją yra gan kebli, ne visada kaimo bendruomenės ar biudžetinės įstaigos (seniūnijos, kultūros centrai ir kt.) turi pakan-kamai piniginių lėšų samdyti profesionalią apsaugą. Taip ir kilo projekto idėja.

JSN Kauno regiono skyriaus nariai patruliavo atokesnėse Kauno rajono vietovėse ir stebėjo nei-giamus reiškinius įvykius, juos fiksavo (video registratoriumi), o medžiagą perduodavo teisėsaugos pa-reigūnams. Perspėdavo asmenis, kurie darė žalą ar neigiamus reiškinius, bei kviesdavo policijos parei-gūnus jeigu nepavykdavo sudrausminti keliančių problemas viešose vietose. Jau nuo pat pirmos projek-to įgyvendinimo dienos, JSN Kauno regiono skyriaus nariai, naujieji savanoriai, nedirbantis jaunimas ir kt. pradėjo savo veiklą vykdyti bendruomenėse vykstančiuose renginiuose, užtikrino švenčių tvarką ir visuomenės saugumą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Kauno rajono gyventojų švietimui ir moky-mui kaip apsaugoti savo turtą ir apsisaugoti patiems. Projekto metu buvo vykdoma ginkluota ir negink-luota gyventojų ir turto apsaugos veikla Kauno rajone, apmokyti 8 "Bendruomenės sergėtojai".

Pagrindinis projekto „Saugios bendruomenės centras“ tikslas buvo siekti, kad Kauno rajono gy-ventojai, ypač jaunimas, gautų užimtumo ir pramogų paslaugą net atokiausiose Kauno rajono vietovėse. Buvo organizuojamos diskotekos, poilsio vakarai, žaidimai, proto mūšiai ir sporto varžybos. Taip pat

75

JSN Kauno regiono skyrius įsigijo 3D kino teatrą po atviru dangumi ir teikė šią paslaugą siekiant paį-vairinti Kauno regiono gyventojų kasdienybę.

„Saugios bendruomenės centras“– suteikė galimybę gyventojams jaustis saugesniems bei būti ak-tyvesniems. Projektas yra inovatyvus, nes kaimo bendruomenių apsaugos funkcija yra naujas darinys dar niekur Lietuvoje netaikytas. Veiklos modelis analogo neturintis Lietuvos Respublikos teritorijoje įvertintas kaip viena geriausių iniciatyvų.

„Saugios bendruomenės centras“.

1 pav. Judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriui buvo įteikta nominacija „Iniciaty-

viausia Kauno apskrities vietos bendruomenė“

Informacija kontaktams: Saugios bendruomenės centras

Saulės g. 1, Domeikava , Kauno r. Nemuno g. 14, Rokai, Kauno r.

[email protected]


76

VIEŠŲ ERDVIŲ SUTVARKYMAS MASTAIČIŲ KAIME

Irma Kvalitaitė, Ugnė Sinkevičiūtė Kaimo plėtros administravimo studijų programa


Mastaičiai – kaimas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Garliavos. Alšėnų se-

niūnijos centras. Mastaičiai įsikūrę prie Via Baltica magistralės, 5 km į pietvakarius nuo Kauno, į vaka-rus nuo vakarinio Kauno lanksto. Alšėnų seniūnijoje 2016 metų duomenimis buvo užregistruota 4 136 gyventojų (Kauno rajono savivaldybė, 2016).

Viena didžiausių problemų, kurią ėmėsi spręsti seniūnija bendradarbiaudama su Kauno rajono savivaldybės administracija buvo fiziškai pasenusi, nusidėvėjusi viešoji infrastruktūra.

Siekiant gerinti Mastaičių kaimo viešosios infrastruktūros būklę, Alšėnų seniūnijos gyventojų kultūrinio gyvenimo kokybę ir įkurti laisvalaikio praleidimo ir organizuojamų viešų renginių vietą, Kauno rajono savivaldybės administracija, kaip projekto pareiškėjas kartu su projekto partneriu Alšėnų seniūnija, inicijavo ir įgyvendino projektą „Viešų erdvių sutvarkymas Mastaičių kaime“ (1 pav.).

1 pav. Parkas Mastaičiuose (autorių nuotraukos)

Bendra projekto vertė – 125 319,37 Eur, projekto pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės ir projek-to partnerio Alšėnų seniūnijos indėlis – 10 585,93 Eur. Projektas įgyvendintas pagal Kauno rajono vie-tos plėtros 2007 – 2013 m. strategiją. Strategijos prioritetas, pagal kurį buvo teikiamas vietos projektas: I prioritetas „Kaimo vietovių socialinės infrastruktūros gerinimas telkiant Kauno rajono bendruomenę, stiprinant jos saugumą ir solidarumą“.

Projekto tikslai: 1. Pagerinti Mastaičių gyvenvietės įvaizdį ir patrauklumą; 2. Pagerinti gyvenimo kokybę, sukuriant palankias sąlygas gyventojų poilsiui; 3. Pagerinti gyventojų saugumą. Projekto tikslams pasiekti – žemės sklype 1 1867 ha buvo įrengtas parkas bei 204 m ilgio pėsčiųjų

takas, atlikti aplinkotvarkos darbai, teritorija apsėta daugiametėmis žolėmis, pagal parengtą apželdini-mo projektą buvo pasodinti želdiniai, pastatyti suoliukai ir šiukšliadėžės bei įrengtas apšvietimas. Pro-jekto rezultatais naudojasi švenčių ir įvairių renginių metu, įskaitant ir miestelio svečius, atvykstančius iš kitų seniūnijų.

Įgyvendinant projektą svariai prisidėjo seniūnijos gyventojai. Savanoriai dirbo tokius darbus: Susikaupusių šiukšlių valymas; Aplinkos tvarkymas projekto teritorijoje; Talkų organizavimas ir teritorijos tvarkymas; Projekto viešinimas.

77

Įgyvendinant projektą (2 pav.) buvo sukurta pridėtinė vertė: gyventojų tarpusavio ryšys, sociali-nė komunikacija.

2 pav. „Viešosios erdvės sutvarkymas Mastaičių kaime“ projekto įgyvendinimo žingsniai

Projekto įgyvendinimo sėkmę lėmė tokie veiksniai: įregistruotas projekto įgyvendinimo vietoje esantis žemės sklypas, Kauno rajono savivaldybė prisidėjo piniginėmis lėšomis prie projekto įgyvendi-nimo, į organizuojamos renginius gausiai renkasi žiūrovai. Projekto tęstinumas bus užtikrinamas, o rei-kalingos išlaidos bus dengiamos iš seniūnijos bendruomenės narių ir vietos verslininkų.

Šis projektas pateisino lūkesčius. Sutvarkyta viešoji erdvė yra Alšėnų seniūnijos centre – Mastai-čių kaime, kurioje vyksta įvairūs gyventojų susibūrimai, parodos ir kiti prasmingi įvykiai seniūnijoje, šiuo metu kiekvienam gyventojui yra jauki ir miela, kuri skatina lankytis ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus gyventojus. Gyventojai mėgsta ilsėtis po dienos darbų, leisti laisvalaikį, pabūti su šeima, drau-gais, gėrėtis įvairiomis želdinių kompozicijomis. Seniūnijos gyventojai rūpinasi ir prižiūri sutvarkytą teritoriją.

Vietos projekto „Viešų erdvių sutvarkymas Mastaičių kaime“ idėja yra kaip pavyzdys kitoms bendruomenėms, panaudojant apleistą teritoriją.

Parengta pagal:

1. Vietos projektas "Viešų erdvių sutvarkymas Mastaičių kaime“. 2016 [interaktyvus]. Kauno rajono vietos veiklos grupė,

[žiūrėta 2016 m. Spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr5/748-vietos-projektas-qviesu-erdviu-sutvarkymas-mastaiciu-kaimeq>.

2. Viešųjų erdvių sutvarkymas Mastaičių kaime. 2016 [interaktyvus]. Kauno rajono savivaldybė, [žiūrėta 2016 m. Spalio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.krs.lt/portal/portal/krslt/1/a_150/130;jsessionid=DAD90943BD9FCFBE503F5BA4EB769967?pageId=43696>.

Idėjos gene-ravimas

Vykdomų darbų prie-

žiūra

Viešųjų pirki-mų organiza-

vimas

Projekto partnerių paieška

Projekto pa-raiškos ren-gimas ir tei-

kimas

Paraiškos vertinimas

Dvišalės su-tarties pasira-

šymas

Savanoriški darbai

Švenčių orga-nizavimas

Viešinimas

78

POILSIO IR PRAMOGŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

PILIUONOS KAIME, KAUNO RAJONE

Rokas Janickis, Viktorija Valentinavičiūtė Kaimo plėtros administravimo studijų programa


Piliuona – miestelis Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante prieš jam išsiplečiant į Kauno marias. Miestelis yra Taurakiemio seniūnijos centras. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1586 m., kai užrašė Darsūniškio (dabar Kaišiadorių raj.) inventoriuje. Taigi, jai jau 427-eri metai, nors gyvenvietės čia kūrėsi kur kas seniau. 2016 m. pradžioje Piliuonoje gyveno daugiau kaip 820 žmonių (http://www.piliuona.eu, 2013)

Bendruomenės misija - dirbti kaip vienas kumštis tam, kad Piliuonoje gyventi būtų vis patogiau, saugiau ir linksmiau. Kad mes, mūsų vaikai ir tėvai čia jaustumėmės stiprūs ir laimingi, būtume jaut-rūs vieni kitiems ir visada šalia turėtume ištiestą pagalbos ranką.

Įvertinus Piliuonos kaimo situaciją, paaiškėjo, kad kasmet daugėja gyventojų, atsikrausto jaunos šeimos su vaikais, trūksta darbo vietų bei mažos galimybės laisvalaikio praleidimui. Piliuona yra Kauno užmiestyje, dažnai gyventojai priversti leisti laiką mieste, kas daliai gyventojų yra sudėtinga, nevisi gali įsigyti didmiesčio siūlomų brangių paslaugų. Todėl Piliuonos kaimo bendruomeninė orga-nizacija įgyvendino projektą „Poilsio ir pramogų paslaugų užtikrinimas Piliuonos kaime“ pagal Kau-no rajono vietos plėtros strategijos 2007- 2013 m. prioriteto „Ekonominės veiklos įvairinimas, panau-dojant vietos išteklius“ priemonę „Kaimo bendruomenių verslumo skatinimas“. Projekto įgyvendini-mo trukmė: 12 mėn , o vertė 36 926 Eur.

Pagrindinis projekto tikslas buvo skatinti bendruomeniškumo ugdymą ir aktyvių žmonių veiklą, naujų darbo vietų steigimą, patrauklių užsiėmimų kaimo gyventojams, jaunimui, naujakuriams iš miesto kūrimas.

Projekto uždaviniai: sukurti originalią laisvalaikio, poilsio praleidimo paslaugą šeimos ir draugų rate. Šią paslaugą pritaikyti švenčiant vaikų ir suaugusiųjų gimtadienius, mergvakarių ir ber-nvakarių šventes. Teikti vaikų užimtumo paslaugą dalyvaujant Piliuonos bendruomenės bei kitų Kau-no rajono bendruomenių organizuojamose renginiuose. Siekti, kad teikiamos paslaugos būtų socialiai prieinamos visiems kaimo gyventojams. Sudaryti sąlygas vietos gyventojams užsiimti veikla susijusia su šių paslaugų organizavimu. Projekto metu buvo įsigytas automobilis, dvi priekabos, mobili pirtis ir kubilas, du pripučiami batutai. Paruoštas scenarijus aktyviam laisvalaikio ir poilsio praleidimui, ap-mokyti darbuotojai pravesti edukacinius žaidimus ir užimti žmones. Laisvalaikio organizavimo pas-laugas teiks bendruomenės nariai. Vienas svarbiausių rezultatų – Piliuonos gyventojai turės galimy-bes gauti kokybiškas poilsio ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, sukurta apie 10 naujų darbo vietų vietos gyventojams, bendruomenės nariams. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo apie 30 įvairaus amžiaus žmonių, mažiau nei puse buvo jauni, aktyvūs, darbštūs asmenys.

Piliuonos bendruomenė projektą turės galimybę teikti poilsio ir pramogų paslaugas ne tik Pi-liuonos kaime, bet ir visoje seniūnijoje. Dalyvaudama kitų bendruomenių šventėse galimybė rekla-muotis apie teikiamas paslaugas, todėl ,kad paslaugų teikimas Kauno rajone. Projekto įgyvendinimo metu planuojami savanoriški darbai – projekto vadovo ir finansininko darbas, viešųjų pirkimų organi-zavimas, užimtumo programėlių parengimas, muzikos parinkimas, reklaminės medžiagos parengi-mas, straipsnio rašymas, darbuotojų apmokymai pagal parengtas programėles, įrangos naudojimo apmokymai pagal darbų saugos reikalavimus.

http://www.piliuona.eu/

79

1 pav. Poilsio ir pramogų paslaugų inventorius Piliuonos kaime

Šios gerosios praktikos pavyzdys parodė, kad kaimiškos bendruomenės yra stiprios, ryžtingos, kupinos naujų idėjų ir pasiryžusios prisiimti atsakomybę už vykdomus projektus. nuolatos domėtis informacija kuri pagerintų kaimo infrastruktūros būklę, bendruomenės žmonių laisvalaikio praleidi-mo kokybę. Jauni žmonės siekia savo tikslų, skatina bendruomenių verslumą, imtis vis naujų veiklų ir daryti gyvenimą kaime patrauklesnį.

Parengta pagal: 1. Piliuonos bendruomenė. [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.piliuona.eu/index.php/projektai. > 2. Kauno rajono vietos veiklos grupė [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr5/817-vietos-projektas-qpoilsio-ir-pramogu-paslaugu-uztikrinimas-piliuonos-kaimeq>

Informacija kontaktams: http://www.piliuona.eu/index.php/kontaktai2

http://www.piliuona.eu/index.php/projektai

http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr5/817-vietos-projektas-qpoilsio-ir-pramogu-paslaugu-uztikrinimas-piliuonos-kaimeq

http://www.kaunorvvg.lt/lt/parama-gave-projektai/kvietimas-nr5/817-vietos-projektas-qpoilsio-ir-pramogu-paslaugu-uztikrinimas-piliuonos-kaimeq

http://www.piliuona.eu/index.php/kontaktai2

80

KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS AISTIŠKIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS PROJEKTAS ,,NAUJI STOGAI – BENDRUOMENĖS ATSPINDYS“

Rūta Augustaitienė

Kaimo plėtros administravimo studijų programa Ekonomikos ir vadybos fakultetas


Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas


Kalvarijos savivaldybėje yra 175 kaimai. Akmenynų seniūnijoje 2011 m. gyveno 801 gyventojas,

o 2014 m. – 757 gyventojai. Jauni, gyventojų iki 30 metų amžiaus, 2011 m. sudarė 39,5 proc. visų se-niūnijos gyventojų, o 2014 m. – 36,3 proc. Aistiškiai, kuriuose 2015 m. gyveno 206 gyventojai, yra vienas didžiausių iš 20 kaimų Akmenynų seniūnijoje (Kalvarijos VVG duomenys, 2015).

Aistiškių kaimo bendruomenė garsėja masiniu kaimo žmonių įtraukimu į bendruomeninę veiklą. Aistiškių kaimo bendruomenė buvo įkurta 2003 m., 2015 m. bendruomenė apjungė 54 narius. Bend-ruomenės nariai įsitikinę, jog padejavimais ir skundais kaimo iš sąstingio neprikelsi, – reikia imtis veik-los ir nelaukti, kol kas nors ateis ir padovanos gerovę. Per trylika gyvavimo metų parengė ir realizavo daug įvairių projektų - nuo Savivaldybės ir Baltijos - Amerikos partnerystės programos finansuoto „Fi-lantropija bendruomenei - bendruomenė filantropams“ iki Kalvarijos VVG finansuoto projekto „Nauji stogai - bendruomenės atspindys“.

Aistiškių kaimo bendruomenė Kalvarijos VVG teikė 6 vietos projektų paraiškas. Visi projektai buvo finansuoti ir sėkmingai įgyvendinti:

1. ,,Moderni virtuvė – bendruomenės ateitis“, įgyvendintas 2012 m. (įtraukta apie 70 žmonių) 2. ,,Nauji stogai – bendruomenės atspindys“, įgyvendintas 2012 m. (įtraukta apie 60 žmonių) 3. ,,Kur upelis Aista – ten gimtinė mana“, įgyvendintas 2013 m. (įtraukta apie 100 žmonių) 4. ,,Pirties malonumai Aistiškiuose“, įgyvendintas 2014 m. (įtraukta apie 40 žmonių) 5. ,,Aistiškių kaimo bendruomenės dešimtmetis. 2003-2013“ įgyvendintas 2014 m. (įtraukta apie

30 žmonių) 6. ,,Viešųjų erdvių sutvarkymas prie Aistiškių kaimo bendruomenės pastato“, įgyvendintas

2014 m. (įtraukta apie 20 žmonių) Kalvarijos VVG veikloje aktyviai dalyvaujantys Aistiškiai įsisavino ES finansinę paramą kaimo gyvenamųjų namų stogų kenksmingai šiferio dangai pakeisti šiuolaikiška, be nuodingojo asbesto pa-gaminta stogų danga. Paramos sutartis vietos projektui pagal Kalvarijos vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros strategiją 2007-2013 m. pirmojo prioriteto „Gyvenamosios aplinkos gerinimas ir viešojo gyvenimo stiprinimas“ 1.1 priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ buvo pasirašyta dar 2011 m., kai paramą galėjo gauti fiziniai asmenys. Pagal Aistiškių bendruomenės projektą devyniolikos sodybų (kaime jų yra beveik penkiasdešimt) savininkai, pridėję 35 proc. savų lėšų, pakeitė gyvenamųjų namų stogų šiferį. Dar prieš projekto patvirtinimą Aistiškių bendruomenės lyderė aktyviai bendraudama ir bendradarbiaudama su gyventojais parengė visą dokumentaciją reikalingą finansinei paramai gauti ir stogui pakeisti.

Bendrasis projekto tikslas buvo gerinti gyvenamąją aplinką, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, o specialusis tikslas – pakeisti Aistiškių kaimo bendruomenės dalies gyventojų gyvenamųjų namų sto-gus į ekologišką dangą.

Įgyvendinant projektą buvo įvykdytos tokios veiklos: 1. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (projekto partneriais). 2. Pakeista gyvenamųjų namų 19 stogų danga, t.y. kenksminga asbestcementinė stogų danga pa-

keista į ekologišką, ir taip sumažintas aplinkos užterštumas. Gyvenamieji namai tapo šiltesni, o

81

kaimas tapo patrauklesnis ekonominiu ir turizmo požiūriu. Socialiniu požiūriu projektas prisidė-jo prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, socialinės atskirties mažinimo.

3. Utilizuota kenksminga 19 stogų danga. 4. Projektas buvo nuolat viešinamas, organizuojamos talkos, susirinkimai.

Projektas buvo įgyvendinamas penkiais etapais nuo 2011-07-12 iki 2012-11-12. I etapu pakeista penkių, II - keturių, III – trijų, IV – trijų ir V – trijų gyvenamųjų namų stogų dangos. (1 pav.).

1 pav. Nauji Aistiškių kaimo gyventojų gyvenamųjų namų stogai

Vietos projekto tęstinumas buvo užtikrinamas infrastruktūros plėtros požiūriu, t.y. tolimesnis fizi-nių asmenų reikmėms naudojamų pastatų Aistiškių kaime naudojimas, ilgesnė jų gyvavimo trukmė. Fi-nansiniu požiūriu – neatsiras papildomų finansinių poreikių pastatams išlaikyti. Valdymo požiūriu – gyvenamųjų pastatų priklausomybė ir paskirtis nesikeis, juose gyvens tie patys Aistiškių kaimo gyven-tojai.

Už projekto sėkmingą įgyvendinimą buvo atsakinga projekto įgyvendinimo komanda – bendruo-menės pirmininkė, finansininkė ir projekto partneriai. Bendravimas vyko susirinkimų – pasitarimų for-ma.

Įgyvendinus projektą kaimas atsinaujino, padidėjo pastatų vertė, pasikeitė jo kraštovaizdis, kiti gyventojai taip pat seka pavyzdžiu - 2016 m. gyvenvietėje jau pakeistos gyvenamųjų namų 27 stogų dangos. Kaimo bendruomenės žmones dažniau susivienija naujiems bendriems darbams. Parengta pagal: 1. Kalvarijos VVG duomenis, 2015 m. 2. Kalvarijos Vietos veiklos grupė. 2015. Įgyvendinti vietos projektai [interaktyvus], [žiūrėta 2016-10-15]. Prieiga per in-

ternetą: < http://kalvarijosvvg.lt/projektai/> 3. Juodzevičienė, L. 2016. Aistiškių bendruomenė griauna pragerto Lietuvos kaimo įvaizdį, Lietuvos rytas [interaktyvus],

[žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: < http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/aistiskiu-bendruomene-griauna-pragerto-lietuvos-kaimo-ivaizdi-20160106093743.htm >

4. Vitkauskienė, R. Gyvenimo būdas: Aistiškiai keičiasi bendruomenės pastangomis. Santaka [interaktyvus], [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://www.santaka.info/?sidx=33622>

Informacija kontaktams:

Kalvarijos vietos veiklos grupė, Ugniagesių g. 12-3,69206, Kalvarija,

El. paštas: [email protected]

http://www.santaka.info/?sidx=33622


82

VIENA ŠEIMA – VIENA ŠIRDIM! ŠEIMŲ ŠVENTĖ HARMONY PARKE

Simona Pociūtė, Akvilė Šurkutė Kultūros ir turizmo vadybos studijų programa


Harmony parke vyksta daugybė visai Lietuvai svarbių renginių, tarp kurių visos šalies šeimas

kasmet suburia nemokamas renginys „Šeimų šventė“. Šventės organizatoriai jau penkis kartus sukvietė visas Lietuvos šeimas į bene didžiausią Lietuvoje šventę, skirtą visoms amžiaus grupėms. Šventės tiks-las – paskatinti šeimas kartu leisti laisvalaikį, sustiprinti šeimos narių tarpusavio ryšį, daugiau bendrauti šeimose ir atskiroms šeimoms. Nuotaikingos, edukacinės pramogos šeimos narių ir bendraminčių ap-suptyje suteikia galimybę padovanoti tai, kas brangiausia – savo laiką ir dėmesį. Buvo paruošta daugy-bė pramogų ir staigmenų, todėl siekta, kad Harmony parke gerai jaustųsi visi atvykusieji – tiek patys jauniausieji, tiek vyriausieji. Šventė orientuota į kokybišką laisvalaikį kartu su šeima, todėl neprekiau-jama alkoholiu. Šventės idėja nepalieka abejingų: „Nė kiek nesudvejojau sulaukusi kvietimo pasirodyti Šeimų šventėje – Lietuvoje tokių renginių, kuriuose gali dalyvauti visi šeimos nariai, labai trūksta“, – sako darnią šeimą su dainininku Jurgiu Didžiuliu sukūrusi atlikėja Erica Jennings. Moteris įsitikinusi, kad tokie, visai šeimai skirti renginiai, yra labai prasmingi ir reikalingi.

2016-ųjų šventėje penkios vargingai gyvenančios šalies šeimos, globojamos organizacijos „Gel-bėkit vaikus“, turėjo galimybę ištrūkti iš savo įprastinės gyvenamos aplinkos ir pramogaudamos pasi-justi lygiaverčiais šventės dalyviais drauge su kitais. Daugeliui šių šeimų, vos suduriančių galą su galu, tai yra nepasiekiama svajonė. Iš skirtingų šalies rajonų buvo ne tik užsakytas transportas, kuris atvežė į Šeimų šventę ir parvežė namo, bet ir apmokėtos jų maitinimo išlaidos, taip pat atvykusieji sulaukė do-vanų. Galimybę atvykti į šventę sunkiai besiverčiančioms šeimoms dovanojo renginio iniciatorius – prekybos tinklas UAB „Senukai“. Pastebėtina, kad dalyvaujant privačiam sektoriui socialiai atsakingo-se veiklose galima sukurti daug naudingų socialinių efektų kaip minėtasis pavyzdys.

2 pav. Šeimų šventė 2016 m.

Atvykusius džiugino daugybė skirtingų pramogų zonų – Šeimos kiemelių. Smalsiems ir išradin-giems skirtoje erdvėje – Įdomybių akademijoje – vyko robotų olimpiada, veikė mokslinė laboratorija „ant ratų“, buvo galima pasiskraidyti virtualioje realybėje su „Oculus rifft akiniais“ ar išmokti pūsti burbulus plikomis rankomis su Burbulų dėde. Mamos pievoje veikė piešiamų tatuiruočių studija, kasų pynimo mokyklėlė, saldainių ir ledinukų gaminimo dirbtuvėlės, vaško žvakių fabrikėlis. Mažiausiems šventės dalyviams skirtoje erdvėje – Vaikų sode – buvo įrengta smėlio dėžė, laukė daugybė žaislų, sū-pynių bei batutų. Vaikai čia galėjo piešti, dalyvauti įvairiose estafetėse, išmokti gaminti vėjų malūnė-lius ar lankstyti gerves. Čempionų kieme vyresni vaikai pramogavo su tėčiais ilgiausiame kliūčių ruo-že, atrakcionuose ir azartiškose sportinėse rungtyse. Poilsiui skirtoje erdvėje – Ramybės skvere – buvo laukiami vyresni šventės svečiai: čia jie apžiūrėjo ypatingąjį šventės simbolį – Skambantį šeimos medį, turėjo galimybę sužaisti šachmatų partiją, pabendrauti ir atsipūsti hamakuose ar ant sėdmaišių. Šeimų šventėje veikė Šeimų turgelis skirtas įsigyti lauktuvių sau ir artimiesiems, išalkusiems ir ištroškusiems

83

skirta Restoranų alėja bei Iškylų papėdė, kur įsikurti ant žolės ir šeimyniškai papietauti galėjo visos šeimos.

Šeimų šventė – tai puiki galimybė pasidžiaugti vasaros pradžia, megzti naujas pažintis, mėgautis žmonių ir gamtos kuriama jaukia, šeimyniška atmosfera. Tai renginys, kuris galėtų tapti dažnesnis, jei juos inicijuotų įvairios vietos bendruomenės suburdavos vietos gyventojus ir sukviesdamos dalyvauti šeimas iš kitų kaimų, miestelių ar miestų.

Parengta pagal: 1. Apie šventę. Prieiga per internetą: http://www.seimusvente.lt/apie/ 2. „Šeimų šventė 2016“ subūrė garsiausius atlikėjus ir galybę pramogauti panorusių šeimų. Prieiga per interne-

tą:http://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/seimu-svente-2016-subure-garsiausius-atlikejus-ir-galybe-pramogauti-panorusiu-seimu.d?id=71460862

3. „Šeimų šventė 2016“ – jokio alkoholio ir daugybė pramogų. Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/seimu-svente-2016-jokio-alkoholio-ir-daugybe-pramogu-941-635019

http://www.seimusvente.lt/apie/

http://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/seimu-svente-2016-subure-garsiausius-atlikejus-ir-galybe-pramogauti-panorusiu-seimu.d?id=71460862

http://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/seimu-svente-2016-subure-garsiausius-atlikejus-ir-galybe-pramogauti-panorusiu-seimu.d?id=71460862

84

ŠIAUDINĖS SKULPTŪROS - LIEPSNOJANTYS MENO KŪRINIAI LIETUVOS KAIMUOSE IR MIESTUOSE

Simona Markevičiūtė

Kultūros ir turizmo vadybos programa Ekonomikos ir vadybos fakultetas


Nuo seno lietuviams ugnis turėjo didelę reikšmę. Žmonės ugnį labai brangino, garbino, globojo. Manyta, jog už gerą ugniai, ugnis atsilygins tuo pačiu. Šeimininkės namų židiniui ne tik aukodavo, bet ir užklodavo prieš einant miegoti, manydavo, kad ugnis, kaip ir paprastas žmogus prieš miegą turinti nusiprausti, todėl žmonės statydavę puodelį vandens prie ugnies, kad ji turėtų kur nusiprausti.

Liepsnos šokis Naujamiestyje. Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelio gyventojai nuo 2005 m. rudens, organizuoja šiaudų plenerą. Vienuoliktus metus, keliolika vietos gyventojų kartu su mokslei-viais ir tautodailininkais nestokodami fantazijos, kuria skulptūras iš šiaudų. Šiaudiniai darbai stebina ne tik originalumu, bet ir savo dydžiu. Kai kurios skulptūros siekia net 11 metrų.

1 pav. ,,Pagonių tiltas“ Lukiškių aikštėje 2 pav. ,,Gyvybės medis“ Juodkrantėje

3 pav. ,,Pasakų namelis“ Naujamiestis 4 pav. ,,Medžiai angelų kepurės“ Naujamiestyje

Idėja rajono ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių tik kraikui naudojamus šiaudus pritaikyti menui siejama su žiaurumu garsėjančiu bajoru Čičinsku. Sukurti legendinį personažą, padaryti 7 metrų aukš-čio šiaudinę skulptūrą Naujamiesčio kultūros centras užsakymą buvo gavęs 2003 m. Tuomet vidury laukų liepsnojantis šiaudinis - bajoras atrodė taip įspūdingai, kad rudenį deginti šiaudines skulptūras Panevėžio rajone tapo tradicija. Pirmaisiais metais menininkams buvo leista fantazuoti į valias. Kitais metais šiaudinis menas jau buvo kuriamas tam tikra tematika: „Atgiję žingsniai sename dvare“, „Cir-kas“, „Pasakų namelis“ ir kt.

Šios idėjos pradininkė kasmet vylėsi, kad graži idėja bus įgyvendinama ir kitąmet. Per vienuolika metų tai tapo tradicija, tik kaskart iškyla vis didesnės, gražesnės ir labiau šiuolaikinio žmogaus porei-kius atliepiančios skulptūros. Jų skaičius dažniausiai būna panašus, tačiau vaizdas keičiasi: galima nusi-

85

fotografuoti, pasisupti, užlipti ir pasitelkus fantaziją pabandyti pabūti traukinio mašinistu, ar pasėdėti žirafai ant nugaros.

Keistos skulptūros Lukiškių aikštėje. Vilniuje jau keletą metų vyksta Gedimino šventė, kurios metu du metus iš eilės skulptoriai kūrė šiaudines skulptūras. 2012 m. rugsėjo pabaigoje, Lukiškių aikš-tėje ryte į darbą einantys žmonės netikėjo savo akimis. Iš po nakties atsirado iš šiaudų rulonų, liaudiš-kai kalbant iš ,,kitkų“, padarytos skulptūros: vilkas, šernas, lapė, grįžulo ratai, laivas ir pan. Kiekvienos skulptūros autorius pavaizdavo vieną iš stichijų, o idėjos autorė manė, kad ,,keturios stichijos, kurios yra pas kiekvieną žmogų, priverčia jį kitaip mąstyti“. Medinės ir šiaudinės skulptūros Lukiškių aikštėje per kelias dienas miestiečių ir miesto svečių apžiūrimos ir sudeginamos.

Nendrinių skulptūrų paroda ant vandens Juodkrantėje. 2014 m. visą vasarą, Gintaro įlanką Juodkrantėje puošė keturių Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros: „Dvasios lopšys“, ,,Lopšys“, ,,Pasaulio ašis“, ,,Paukštis gėlė“, „Jūrų erelis“ ir kitos. Rudens lygiadienio šventės metu, Baltų vienybės dieną, skulptūros buvo paaukotos ir virto liepsnojančiais meno kūriniais. Sudegi-nant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai. Jūrų erelis yra Kuršių nerijos čiabuvis. Su paukščiais buvo susiję ir daugelis mūsų švenčių. Paukščiai tupi ir Gyvybės medžio viršū-nėje. Medis baltams – pasaulio sukūrimo motyvas, kaip ašies simbolis įcentrinantis pasaulio sukūrimo erdvę. Jis jungia skirtingas kosmines sferas ir įgalina žmogų per jį susisiekti su tomis sferomis.

Kasmet Lietuvoje atsiranda vis įdomesnių meno kurinių, krašto gražinimo iniciatyvų. Žmonės kviečiami veikti ar susipažinti su vis kitokiais etnokultūros elementais, o žmonėms smagu pažiūrėti, nusifotografuoti ar pabūti tikrai magiškose apeigose kai tas skulptūras sudegina. Kiekvienais metais su šeima važiuojame į Naujamiestį ir mėgaujamės skulptūrų grožiu, o lapkričio 2 d. šaunant į orą fejerver-kus matome kaip jas sudegina. Gražu. Parengta pagal: 1. Kondratienė, U. Ugnies reikšmė, 2000. Vilnius. 2. Skulptūros iš šiaudų Naujamiestyje [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą:

http://nvmokykla.xz.lt/naujienos/naujamiescio-siaudiniu-skulpturu-pleneras/ 3. Šiaudinės skulptūros Kuršių nerijoje [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.15min.lt/kultura/naujienos/renginiai/juodkranteje-atverta-nendriniu-skulpturu-paroda-ant-vandens-29-640621

4. Šiaudinės skulptūros Lukiškių aikštėje [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą: https://plius.google.com/photos/103643004775043431122/albums/5819234765143871089

http://nvmokykla.xz.lt/naujienos/naujamiescio-siaudiniu-skulpturu-pleneras/



https://plius.google.com/photos/103643004775043431122/albums/5819234765143871089

86

KNYGA – ALBUMAS „ANTUPIŲ KRAŠTO ISTORIJA“ – BENDRUOMENĖS BENDRADARBIAVIMO REZULTATAS

Dovidas Šlekys



Pirmą kartą Antupiai paminėti 1744 metais Vilniaus vyskupijos kaimų sąrašuose ir priklausė Vil-kaviškio parapijai. Pastaruoju laikotarpiu Antupiai priklauso Vilkaviškio rajonui. Metams bėgant Antu-pių kaimo gyventojų skaičius mažėjo. Vieni kaimo gyventojai turi savo smulkius ūkelius, kiti dirba gre-timuose miestuose. 2004 metais įkurta Antupių bendruomeninė organizacija vienija keletą kaimų. Stambiausi iš jų – Bačkiškiai ir Bardauskai. Bendruomenės nariai siekia ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, vienyti kaimų gyventojus, teikti socialines paslaugas, skatinti domėjimąsi kaimų krašto istorija, ugdyti kultū-ringą, sveiką, harmoningą asmenybę, vienyti bendruomenės narius bendrai veiklai, plėtoti ryšius su ki-tomis bendruomenėmis Lietuvoje bei užsienyje, teikti nariams įvairiapusę informaciją ir pagalbą, rengti ir teikti paraiškas įvairiems fondams ir programoms.

Praeitis – tai mūsų protėvių palikimas, kurį verta išsaugoti, perduoti ir pasimokyti ateinančioms kartoms. Knyga – vienas iš būdų išsaugoti ir įprasminti mūsų senolių sukauptas žinias ir patirtį. Iš pra-eities mes semiamės išminties, o iš dabarties – stiprybės. Taip yra kuriama ateitis.

Idėja surinkti informaciją ir išleisti knygą apie Senųjų Antupių kraštą kilo vietiniai gyventojai, Antupių kaimo seniūnaitei, kurios gražiausi gyvenimo metai prabėgo šiame krašte. Įprasmindama savo, savo šeimos ir kaimynų buvimą gyvenimą, nusprendė išleisti knygą apie krašto praeitį ir svarbiausius momentus, Antupių bendruomenę.

Idėjai įgyvendinti prireikė trijų metų. Per visą tą laikotarpį buvo renkama informacija apie seniau šiame krašte gyvenusius krašto šviesuolius - knygnešius, mokytojus, kunigus, rašytojus, poetus, ūki-ninkus ar tiesiog paprastus dorus ir pilietiškus kaimo gyventojus. Informaciją surinkti padėjo vietiniai gyventojai. Jie buvo paprašyti parašyti apie savo giminę ir giminės garsius žmones. Dalį informacijos suteikė Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras – muziejus. Informacijos rinkimo darbai užtruko ilgiausiai.

Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo kelios žmonių grupės: • Aplinkinių kaimų ir vietiniai gyventojai. Idėjos iniciatorei pateikė informaciją apie garsius ir

paprastus kaimo gyventojus. Pasidalino savo gyvenimo istorijomis, kūryba, senomis ir krašto is-torijos išsaugojimui reikšmingomis nuotraukomis.

• Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras – muziejus. Pateikė istorinius faktus ir nuotraukas apie Senųjų Antupių krašto knygnešius, partizanus ir kt.

• Ūkininkai. Prisidėjo prie knygos išleidimo skirdami finansinę paramą. • Spaustuvė UAB „Idėjų dirbtuvės“. Lengvatinėmis sąlygomis sutiko išleisti 500 knygos „Antu-

pių krašto istorija“ egzempliorių. Knygos rankraštį redagavo redaktorė, kurią pasirinko knygą išspausdinusi leidykla.

• Mokiniai. Keturvalakių mokyklos – daugiafunkcio centro ir Gižų Kazimiero Baršausko mo-kyklos – daugiafunkcio centro mokiniai deklamavo J. Pupkienės („Tėviškės ilgesys“), A. Pau-lauskienės („Kai smilkinius šarma“) ir E. Selelionio („Gimtinės spalvos“) eilėraščius.

• Keturvalakių seniūnija suteikė seniūnijoje gyvenančių asmenų sąrašus. Knygą – albumą „Antupių krašto istorija“ sudaro du pagrindiniai skyriai: „Antupių kraštas, žmo-

nės, jų gyvenimai“ ir „Antupiai šiandien“. 213 – oje knygos lapų pasakojama Antupių, Bačkiškių ir Bardauskų praeitis, gyventojų prisiminimai apie kaimą, jame gyvenusius ir gyvenančius žmones. Dide-lis dėmesys skiriamas krašto ūkininkams, jauniesiems sportininkams ir bendruomenėms.

87

1 pav. Knygos pristatymo skelbimas 2 pav. Akimirka iš knygos pristatymo šventės

Knygos – albumo „Antupių krašto istorija“ pristatymas vyko Antupių bendruomenės namuose 2016 m. spalio mėn. 15 d. Į pristatymą buvo kviečiami visi gyvenantys ir gyvenę aplinkinių kaimų - Bardauskų, Bačiškių ir Antupių, gyventojai. Pristatyme taip pat dalyvavo ir Vilkaviškio rajono savival-dybės meras, Keturvalakių seniūnijos seniūnas, Vilkaviškio krašto istorikas. Būta svečių ir iš Vilniaus. Pristatymo metu buvo deklamuojami eilėraščiai. Pilviškių vokalinis moterų ansamblis „Šypsena“ atliko „Obelėlė ir upelis“, „Naktelė“, „Su daina ir šypsena“, „Žeme Žemute“, „Gimtoji žemė“ ir „Volungė“. Apie knygos pristatymą ketinama parašyti straipsnį į Vilkaviškio krašto laikraštį „Santaka“.

Knygos – albumo „Antupių krašto istorija“ idėjos įgyvendinimas prisidės prie istorijos apie Se-nuosius Antupius, padės išsaugoti ir perduoti unikalias žinias ir patirtį ateinančioms kartoms. Po šios knygos išleidimo informaciją apie kraštą bus renkama ir toliau. Ketinama išleisti antrąją knygos dalį. Parengta pagal: 1. Antupių kaimo seniūnaitės pateiktą informaciją, 2016. 2. Grygelaitis, A. Antupių bendruomenė sėkmingai įgyvendina projektus [interaktyvus]. 3. Santaka, 2012-09-17. [žiūrėta 2016 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.santaka.info/?sidx=25508.

Informacija kontaktams: Ona Inga Račkauskaitė

El. paštas: [email protected]


88

GELGAUDIŠKIO DVARO SODYBOS RESTAURAVIMAS IR PRITAIKYMAS TURIZMO REIKMĖMS

Monika Markevičiūtė, Jūratė Valaitytė



1 pav. Gelgaudiškio dvaro sodyba (Gelgaudiškio kultūros centro internetinis puslapis, 2016)

Gelgaudiškis - Šakių rajono savivaldybėje įsikūręs miestelis istorijos šaltiniuose minimas jau

XVI amžiaus pradžioje. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. Gelgaudiškio palivarką kar-tu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Remiantis 2011 metų duomenimis, miestelyje gyveno 1761 gyventojas (Lietuvos statisti-kos departamentas, 2011). Didelis dėmesys miestelyje skiriamas kultūros puoselėjimui: teatrui, senie-siams šokiams, tradicinių patiekalų gamybai.

Dvaras nuo seno buvo svarbus kultūros elementas, per jį į kraštą ateidavo ūkio naujovės. Be to dvaruose galima puoselėti krašto kultūrinį paveldą, kuris prisideda prie vietovės socialinių, ekonomi-nių, švietimo funkcijų. XX a. pradžioje dvarą įsigijo Medardas Komaras ir jį rekonstravo. Kartu buvo įrengta Koidelių šeimos koplyčia ir kapinės. To paties amžiaus pabaigoje dvarą turėjo Lietuvos moterų draugija, įkurdinusi čia vienuolių šaričių globojamą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių), veikusią iki 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu įkurdinti vaikų namai, o 1966 m. – pagalbinė internatinė mokykla. Nuo 2009 m. vyko dvaro restauraci-jos darbai (Šakių rajono savivaldybės admintracija, 2016).

Sovietiniu laikotarpiu užmiršta dvarų kultūra pastaraisiais metais atgyja savivaldybėse dirbančių specialistų, bendruomenių entuziastų dėka. Vienas iš sėkmingų dvarų atnaujinimo pavyzdžių yra Šakių rajono, Gelgaudiškių miestelio, dvaro sodyba.

Tai Šakių rajone stambiausio dvaro parko ansamblis, driekiasi išilgai Nemuno krante, kuris siekia 118,5 ha plotą. Tai vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra, kuri turi griežtas geometrines formas, apimančias tvenkinių sistemą. Rytuose vaizdingas Šilupės slėnis su legendiškojo ,,Velnio kalno“ panorama. Į vakarus nuo dvaro atsiveria parko kompozicija, kuri ženklina ketureilė si-dabrinių klevų alėja. Ji – ne tik šio parko įžymybė, bet ir viso Lietuvos parkų palikimo unikalumas. Be parko esančio dvaro sodybos teritorijoje išlikęs oranžerijos pastatas, kuriame buvo auginami reti auga-lai.

Šakių rajono savivaldybės administracija 2011 m. rengė projektą ,,Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Svarbiausias Šakių rajono savivaldy-bės administracijos specialistų parengto projekto uždavinys – sutvarkyti viešąsias dvaro erdves ir jas pritaikyti visuomenės poreikiams. Projekto tikslas – buvo gerinant Gelgaudiškio dvaro sodybos viešąją turizmo infrastruktūrą bei jos valdymą, skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, sukurti palankesnes są-

89

lygas aktyviam poilsiui ir prisidėti prie sezoniškumo veiksnio mažinimo Šakių rajono savivaldybėje, tuo pačiu išsaugant Gelgaudiškio dvaro sodybos kultūrinį identitetą, paveldą ir tradicijas.

Įgyvendinto projekto finansiniai šaltiniai - 2007- 2013 m. ES struktūrinė parama pagal veiksmų programos prioritetą ,,Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritai-kymas turizmo plėtrai“, pagal priemonę ,,Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiš-kas pritaikymas turizmo reikmėms“, Šakių rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant projektą buvo numatyti jo etapai ir veiklos (1 lentelė).

1 lentelė. Gelgaudiškio dvaro sodybos projekto įgyvendinimo etapai ir veiklos

Etapai Veiklos

1. Parengtas investici-nis projektas

Šakių rajono administracijos specialistai parengė investicinį projektą Gelgaudiš-kio dvaro rekonstrukcijai.

2. Gauta finansinė pa-rama

ES lėšomis remiamas projektas pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu „Gelgaudiškio dvaro amatų centras 1“. Bendra projekto vertė – 144801.62 EUR ES skiriamos lėšos –130321.46 EUR, pareiškėjo lėšos – 14480.16 EUR.

3. Pasirašytos sutartys su partneriais

Konkursiniu būdu parenkamas optimaliausias variantas su rekonstrukcijos darbų ir tyrimų paslaugų teikėjais.

4. Atlikti dendrologi-niai tyrimai

Netinkamų medžių pašalinimas

5. Projekto viešinimas Informacija apie Gelgaudiškio dvaro rekonstrukciją pateikiama savivaldybės, ES paramos, dvaro internetiniuose portaluose.

6. Atlikti architektūri-niai tyrimai

Atlikti dvaro kumetyno ir oranžerijos architektūros tyrimai.

7. Atlikti rekonstrukci-jos darbai

Įrengtas takų apšvietimas alėjose, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Supro-jektuota ir atkurta dvaro laikotarpio takų istorinė sistema, įrengtos informacinės rodyklės.

Gelgaudiškio dvaro sodyboje sudaromos sąlygos mokytis gaminti tradicinius patiekalus, mokytis

šokio meno, teatro ir kitų amatų, atgijo miestelio kultūrinis gyvenimas, kuriame dalyvauja rajono gy-ventojai ir atvykstantys svečiai. Dvaro lankytojams įdomia forma – teatralizuotomis ekskursijomis pa-sakojama dvaro istorija, taip pat mokoma XIX – XX a. šokių. Mažesniems lankytojams pasakos forma pasakojama dvaro istorija bei vedama ekskursija po dvarą. Vedamos ekskursijos po rūmus - pasakoja-ma dvaro istorija, supažindinama su unikalia dvaro puošyba. Lankytojai vaišinami dvaro sūriu, namine gira, supažindinama su dvaro virtuve. Atnaujintas dvaras tapo traukos objektu turistams, didina gyven-vietės patrauklumą. Projektas padės ne tik išsaugoti kultūros paveldą, bet ir jį novatoriškai panaudoti vietos gyventojų ir turistų poreikiams tenkinti., išplėsti Marijampolės regiono rekreacinę zoną, formuoti nuolatinį įvairiapusį vietos ir užsienio turistų srautą, atvers ne tik poilsio, prasmingo laiko praleidimo, bet ir naujas verslo galimybes. Parengta pagal: 1. Šakių rajono savivaldybė. [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.sakiai.lt/ >. 2. Gelgaudiškio dvaras. Dvaro istorija [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.mususavaite.lt/bevaikstant-gelgaudiskio-dvaro-istorijos-ir-legendu-takais/dscf4744/>. 3. Gelgaudiškis. Gelgaudiškio dvaras. orija [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą:<

http://gelgaudiskiokc.lt/gelgaudiskio-dvaras/>. 4. Gelgaudiškio bendruomenė. Lankytinos vietos. [interaktyvus], [žiūrėta 2016 m. spalio 16 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.gelgaudiskio-bendruomene.lt/lankytinos_vietos/gelgaudiskio_dvaro_sodyba/>.

Informacija kontaktams: http://gelgaudiskiokc.lt/gelgaudiskio-dvaras/

http://gelgaudiskiokc.lt/gelgaudiskio-dvaras/

http://gelgaudiskiokc.lt/gelgaudiskio-dvaras/

90

ADOMYNĖS DVARAS - ADOMYNIEČIŲ PASIDIDŽIAVIMAS IR BENDRUOMENĖS SUSITELKIMO VIETA

Dėja Bubinaitė



2013 m. Kupiškio rajone Šimonių seniūnijoje įsikūrusioje Adomynės bendruomenėje buvo įgy-vendinti trys projektai. Mažai kaimo bendruomenei tai buvo didelis pasiekimas. Kaime gyvena apie 300 žmonių ir turbūt nė vienas iš jų nesitikėjo, kad bus padaryta tiek daug, jog net garsiai bus pradėta aptarinėti kaimo strategija. Pradėta diskutuoti, ką Adomynė turi tokio ypatingo, kas taip vienija šio kaimo žmones?

Adomynės gyventojus vienija apylinkės pažiba - Adomynės dvaras (1 pav.). Dvaras yra gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys. Čionykščiams užteko verslumo suprasti, jog medinis istorinio pa-veldo statinys, kokių Lietuvoje belikę vienas kitas, skatins ne tik jų pačių iniciatyvas kurti, bet padova-nos dvi galimybes, puoselėjančias kaimo ekonominę gyvastį – fondų lėšas ir turistus. Vienas po kito pradėti įgyvendinti projektai buvo finansuojami savivaldybės, šalies ir Europos Sąjungos (ES) biudžetų susidėliojo į bendruomeniškumo modelį.

1 pav. Adomynės dvaras

Lietuvai 2004 m. įstojus į ES, adomyniečiai buvo pasirengę rašyti projektus, finansuojamus ne tik rajono, bet ir šalies bei ES fondų. Bendruomenės iniciatyva parengtas projektas „Adomynės dvaro so-dybos išsaugojimas ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ jau buvo įtrauktas į Panevėžio regiono plėtros plano 2007-2014 metų prioritetų ir uždavinių sąrašą.

Bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė, pasakojusi apie 2012 m. birželio 18 d. pradėtą įgyvendinti ir 2013 m. gruodžio 30 d. užbaigtą projektą „Tradicijų puoselėjimas – bendruomeniškumo pagrindas“, nustebino dar vienu dalyku. Šis projektas suteikė galimybę išleisti knygą „Adomynė – mūsų namai“.

2005 m. kaimo 450 metų sukaktį šventę adomyniečiai turėjo pripažinti, kad net senasis kaimo vardas jau gerokai išsitrynė iš žmonių – net vietinių – atminties. Vadinosi jis Aluotėliais, nes anuomet priklausė Aluotų dvarui. Kai XIX a. pradžioje dvaras atiteko Jonui Ipolitui Žurauskui, kaimą imta va-dinti Jonava, o kai to paties šimtmečio pabaigoje dvarą įsigijo Adomas Vilėniškis, kaimas buvo pava-dintas Adomyne. Po to jau niekada niekas nebesugebėjo nusipirkti viso kaimo. Gal tik Adomynės kolūkis, jungęs aplinkinius kaimus ir apie 1985-uosius metus tapęs didžiausiu ir ekonomiškai stipriau-siu ūkiu rajone. Čia dirbti buvo kviečiami jauni ir energingi žemės ūkio, transporto, kultūros ir švietimo specialistai, o šie kūrė šeimas ir statėsi namus. Taigi galima teigti, jog prieš 30-40 metų Adomynėje bū-rėsi raštingi žmonės, kurie po šalies nepriklausomybės atkūrimo vieni iš pirmųjų suprato bendruome-niškumo svarbą.

Tradicijų puoselėjimo projektas dvarui padovanojo kompiuterį, daugiafunkcį aparatą, kostiumus kaimo „Jaros“ ansambliui. Buvo sukurtas bendruomenės logotipas – delnai globia ir saugo dvaro langą,

91

buvo pasiūta vėliava, surengtos kulinarinio ir etninio paveldo šventės, kiaušinių marginimo, floristinių kilimų gamybos, skrybėlių iš klevo lapų pynimo bei pasirengimo Kalėdoms mokymai, dvare buvo suorganizuota 10 dienų vaikų stovykla, o 20 žmonių vyko į Latviją, į kūrybingumo skatinimo kelionę. Bendra viso projekto vertė 55 176, 25 Lt.

Tarsi užbėgdama įvykiams už akių, dar 2012 m. rugsėjį Adomynės bendruomenė kartu su rajono savivaldybe ėmėsi Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ finansuojamo projekto „Kupiškio rajono Adomynės dvaro tvenkinio išvalymas, teri-torijos sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų reikmėms“. Tai buvo drąsus projektas žinant, kokioje gamtiniu požiūriu jautrioje teritorijoje yra tvenkinys: vietos nuotekų surinkimo talpos ne visada buvo sandarios, dalis jų turinio patekdavo į tvenkinį – visa tai lėmė jo kokybę, spartino grėsmę jam užželti. Šis projektas buvo baigtas 2015 m. pavasarį, paskutinieji darbai: buvo apsėta žolė, sutvarkyti pėsčiųjų takeliai, nudažytas tiltas. 2013-asiais dvaras pasistengė susitvarkyti savo paties kanalizacijos reikalus.

Prieš keletą metų UAB „Kupiškio vandenys“ Adomynėje inicijavo infrastruktūros atnaujinimo pokyčius: sutvarkė kaimo vandens nuotekų infrastruktūrą. Tai atvėrė duris pernykščiam projektui „Adomynės dvaro vidaus nuotekų tinklų bei įvado prijungimas prie gyvenvietės nuotekų tinklų“, bend-ruomenei suteikė galimybę atlikti darbų už 166 298,26 Lt: buvo padaryti archeologiniai tyrinėjimai, pa-rengta topografinė nuotrauka, įrengti kanalizacijos šuliniai, nutiesti vamzdynai, jie prijungti prie kaimo nuotekų tinklų, įrengtas tualetas, pastatyti praustuvai, plautuvės; sutvarkyta aplinka, išlyginti plotai ap-sėti veja.

Trečias 2013 m. pradėtas vykdyti projektas: „Kupiškio dvarų romantika“, kuriame adomyniečiai buvo Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro partneriai: buvo įgyta galimybė dvare organizuoti ekskursijas – V. Pakalniškienei suteikta gido kvalifikacija. Be to, prie dvaro pastatytas informacinis stendas, įsigyta dvariškių rūbų.

Visus tris projektus iniciavo ir vykdė: bendruomenės pirmininkė V. Pakalniškienė, laisvalaikio centro vadovė Rima Lapėnienė ir Adomynės pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Mašauskienė. Iniciatyvių žmonių pagalba atsiveria galimybės kelti bendruomenės kultūros lygį, puoselėti aplinką, pritraukti naujų dvaro lankytojų. Todėl neveltui yra kuo didžiuotis, jod Adomynė - susitelkusi ir svetin-ga, graži savo senuoju mediniu dvaru ir žmonių darbštumu. Parengta pagal: Adomynės bendruomenė: kaimas, sukūręs strategiją http://www.temainfo.lt/adomynes-bendruomene-kaimas-sukures-strategija/

92

KREKENAVOS REGIONINIS PARKAS

Vytautas Kasparaitis Kaimo plėtros administravimo studijų programa


Krekenavos regioninis parkas įsteigtas Panevėžio (didžioji dalis) ir Kėdainių rajonuose 1992 m.

rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras regioninio parko plotas 11 968 ha. Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – Krekenavos regioninio parko direkcija, priklausanti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir įsikūrusi Krekenavoje.

Regioninio parko direkcija – asmenų grupė, kuri valdo visa veiklą esančią regioniniame parke. Jos funkcijos apima šias kryptis: prižiūri, paskirsto darbus, diegia naujoves, inovatyviais būdais siekia pritraukti kuo daugiau lankytojų.

Vienas iš lankomų objektų regioniniame parke yra lankytojų centras – tai vartai į Krekenavos re-gioninį parką. Teigiama, kad tai vieta, kurioje geriausia planuoti ir pradėti savo kelionę. Pagal jo vyk-domas veiklas įdomių dalykų galėtų rsti sau kiekvienas lankytojas. Lankytojų centre teikiama profesio-nali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Taip pat centre veikia nuolatinė ekspo-zicija, parodos, organizuojami edukaciniai, gamtiniai ir kultūriniai renginiai.

Lankytojų centre galima užsisakyti ir judėjimui, sveikatinimui skirts ekskursijas, žygius pėsčio-mis, dviračiais, baidarėmis po Krekenavos regioninį parką, teikiamos ekskursijų vadovo (gido) ir žygio vadovo paslaugos.

Šis regioninio parko direkcijos ir lankytoju centras yra pastatytas pasinaudojus kaimo plėtrai su-teiktomis lėšomis siekiant atnaujinti susidomėjimą parku, suteikti daugiau žinių lankytojams apie jų teikiamas paslaugas, lankytinas vietas. Taip pat eksponatų gausa siekiama vaikams suteikti švietimo paslaugas. Toks platus paslaugų pasirinkimas sudaro galimybes skirtingų kartų žmonėms susipažinti su šiuo parku jiems labiausiai tinkamu būdu.

1 pav. Krekenavos regioninio parko direkcija, lankytojų centras, apžvalgos bokštas

Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Jo aukštis – 30 m. Apžvalgos aikštelė įrengta 25 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Iš jos galima grožėtis Nevėžio slėniu ir apžvelgti aplinkines teritorijas maždaug 10 km ats-tumu. Slėnyje puikiai matosi išsirangiusi Nevėžio upė, įvairių formų senvagės, užutekiai. Tolumoje matyti Krekenavos miestelis, mažosios bazilikos bokštai, buvusio Slabados malūno užtvanka, Kreke-navos tvenkinys, apsuptos dirbamų laukų ir pievų ūkininkų sodybos ir miškų platybės. Detalesniam a-pylinkių ir tolimesnių teritorijų stebėjimui apžvalgos aikštelėje įrengtas žiūronas. Pastebėtina, kad apž-

93

valgos bokštai tampa vis populiaresni, nes sudaro galimybę kitaip pamatyti aplinką, pasigrožėti Lietu-vos gamta.

Dar viena įdomi lankytina vieta Pašilių stumbrynas. Pašilių stumbryne laikomi stambiausi lauki-niai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Lanky-tojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse ša-lia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą. Vietinių ir atvykusiųjų lankytojų pato-gumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu. Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Tai puiki pažintinė – edukacinė veikla, kuri sudomins tiek mažuosius, tiek vyresnius lankytojus. Ekskursijos va-dovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus.

Parengta pagal: Krekenavos regioninio parko direkcija http://krpd.am.lt/VI/index.php#r/222

http://krpd.am.lt/VI/index.php#r/222

94

KULVOS BENDRUOMENĖS KULTŪRINĖS VEIKLOS GEROJI PATIRTIS

Lauryna Kisielienė Kaimo plėtros administravimo studijų programa


Anotacija Šiame straipsnyje aprašyta Jonavos rajono Kulvos bendruomenės veikla ir jos geroji patirtis įgyvendinant kultūri-

nės veiklos projektus. Atskleidžiama, kaip bendruomenės narių veikla gali suburti vietos gyventojus siekiant įdomesnio laisvalaikio.

Pagrindiniai žodžiai: bendruomenė, kultūrinė veikla, geroji patirtis.

Įvadas

2016-ieji LR Seimo nutarimu paskelbti Vietos bendruomenių metais, kaip paskata ir įvertinimas, aktyviems žmonėms, siekiantiems vieningos ir prasmingos idėjos bendruomenės labui. Vietos gyven-tojų bendruomeniškumas yra vietovės konkurencingumo veiksnys. Tokie veiksniai kaip kaimo infrast-ruktūros atnaujinimas, gyventojų pilietiškumo ir aktyvumo skatinimas gali būti gerosios praktikos pa-vyzdžiu. Galima teigti, kad gyventojų gyvenimo kokybė priklauso nuo kaimo socialinės infrastruktū-ros, kuri vertinama kaip neatsiejama valstybės infrastruktūros dalis (Atkočiūnienė ir kt. 2014, p. 15). Viena iš gyvenimo kokybės užtikrinimo kaime galimybių – sudarytos sąlygos turiningai praleisti lais-valaikį. Bendruomenės kultūrinis vystymasis prasideda atsižvelgiant į tai, kokioje situacijoje ji yra, ko-kie yra bendruomenės narių poreikiai, o kaimo bendruomenės vykdoma veikla gali būti labai geru pa-vyzdžiu kitoms bendruomenėms. Kulvos bendruomenės darbai ir lūkesčiai

Kulvos bendruomenės vykdoma veikla yra susijusi tiek su tradicinių kultūros renginių puoselėji-mu, tiek su inovatyvių idėjų įgyvendinimu. Kulvos seniūnijoje esančios įstaigos, taip pat ir visos bend-ruomenės dalyvavo Rudens šventėje Jonavoje ir pelnė apdovanojimą už geriausią seniūnijos pristaty-mą. Buvo galima pamatyti kaip mušamas sviestas, paragauti gardžiosios naminės giros, įsigyti medaus ir pan. Šventę vainikavo bendruomenių meninės veiklos kolektyvai.

Kita labai inovatyvi bendruomenės įgyvendinta idėja, kuria gali pasinaudoti kiekvienas atvykęs į Kulvos parką – iš baldų palečių ir medinio koto pagamintos lauko šaškės (1 pav.).

1 pav. Medinės lauko šaškės

(Šaltinis: http://jonavoszinios.lt/kulvos-kaimo-parke-baldu-paleciu-ir-medinio-koto-pagamintos-lauko-saskes)

Bendruomenės nariai bendromis jėgomis būrėsi, dirbo ir įgyvendino savo užsibrėžtą tikslą - ska-

tinti bendruomeniškumą ir palikti pridėtinę vertę. Vietos gyventojai šaškių lentą gamino iš palečių, jos viršų uždengė specialią fanieros plokšte, o kuomet žaidėjų nėra šaškes sudedamos į specialias joms lai-kymui dėžutes.

95

Kulvos kultūros centro atnaujinimas

Kulvos kultūros centras įsikūręs 1984 m. statytame pastate, kuriame buvo ganėtinai nesandari ap-linka (vidaus patalpose matėsi pertėkėjimai, įtrūkimai). Todėl Kulvos bendruomenė kartu su Jonavos rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Kulvos kultūros centro pastato remontas“, pa-gal vietos plėtros strategiją „Gyvenimo kokybės gerinimas Jonavos rajono kaimo vietovėse“. Šio pro-jekto tikslas atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnauji-nimas ir plėtra“ bendrąjį tikslą – sukurti patrauklią aplinką gyvenimui (Baigiamas įgyvendinti..., 2015).

2 pav. Kulvos kultūros centras po atnaujinimo

Šiandien Kulvos bendruomenės kultūros centras – pagrindinė bendruomenės susibūrimo vieta.

Centrui priklauso įvairūs mėgėjų meninės veiklos kolektyvai, kurie koncertuoja viso rajono kaimuose, jų šventėse, dalyvauja rajoninėse apžiūrose. Taip pat kultūros centre minimos visos valstybinės šventės, kurios organizuojamos kartu su bendruomenės nariais, rengiami koncertai. Be valstybinių švenčių taip pat organizuojamos vakaronės, sambūriai, į kuriuos aktyviai jungiasi tiek jaunas, tiek vyresnio amžiaus seniūnijos gyventojas. Kulvos bendruomenės kultūrinės veiklos įvairinimas

Spalio mėnesį bendruomenė jau tradiciškai skaičiuoja penktus metus, skirtus kraštiečio Abraomo Kulviečio atminimui Kulvoje. 2011 m. spalio 15d. Jonavos rajono istorijoje įrašyta kaip Kulvos diena. Tądien vienu metu vyko du renginiai – pagrindinė mokykla, turinti kraštiečio vardą minėjo 110 metų jubiliejų ir surengtas šventinis renginys Abraomo Kulviečio atminimui, t.y pastatytas koplystulpis bei paminklinis akmuo ant kurio iškaltas užrašas su kultūros nešėjo vardu ir pavarde, bei didžiule pluksna, kuri simbolizuoja raštijos pradžia šiose apylinkėse. Šia švente buvo siekiama garsinti Kulvos kraštą, at-naujinti parką. Parkas – buvusio dvaro teritorija, kuriame nutiesti liepteliai per upelį, padaryti suoleliai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Pasak seniūno, tai Vietos veiklos grupės projekto dalis.

Ateityje planuojamos sporto aikštelės, poilsio zonos, nes parko zona viena iš pagrindinių lankyti-nų vietų jaunimo tarpe: „Planų turime daug. Jeigu pasiseks gauti lėšų, tikrai rasime, kur jas racionaliai panaudoti“, teigė tuometinis Kulvos seniūnas (Jonavos rajono..., 2011).

Šiemet spalio 22 –ąją Kulvos kultūros centras su bendruomene ir saviveiklininkais priešakyje šiai progai surengė koncertą „Krintantis lapas“. Susirinkusiuosius linksmino Kulvos liaudiškosios muzikos kapela „Nostalgija“, folkloro kolektyvas „Drobulė“, moterų šiuolaikinių šokių grupė ir svečiai iš svetur. Partnerystė ir savanorystė yra pagrindiniai bendruomenės dalyvavimo principai organizuojant ir įgy-vendinant šventes. Tokie susibūrimai kaimo gyventojams įdomūs ir reikalingi, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jų savanoriškas ir neatlygintinas pasiruošimas, darbų pasiskirstymas, įvertinimas įkvepia juos ir skatina veikti toliau, siekti konkurencingumo.

96

Išvados 1. Bendruomenių bei vietos gyventojų aktyvios veiklos ir įvairių vystymo sričių sklaida stiprina

partnerystę bei neleidžia likti užmirštiems, primindami apie save per rengiamus projektus ir įvairias veiklas.

2. Sėkmingam ir aktyviam kaimo vystymuisi taip pat reikalingos tam tikros sąlygos, t.y. vieta į kurią galima burtis, šilta bei jauki aplinka.


1. Atkočiūnienė V. , Aleksandravičius A., Kiaušienė I., Vaznonienė G., Pakeltienė R. , Lukė R. (2014). Kaimo socialinės infrastruktūros vystymas siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Akademija.

2. Baigiamas įgyvendinti projektas „Kulvos kultūros centro pastato remontas“ (2015). Prieiga per internetą (žiūrėta 2016 10 20): http://www.regionunaujienos.lt/baigiamas-igyvendinti-projektas-kulvos-kulturos-centro-pastato-remontas/

3. Jonavos rajono istorijoje įrašyta Kulvos diena. (2011). Prieiga per internetą (žiūrėta 2016 10 21): http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/jonavos-rajono-istorijoje-irasyta-kulvos-diena/21490

4. Kulvos kaimo parke – iš baldų palečių ir medinio koto pagamintos lauko šaškės. (2016). Prieiga per internetą (žiūrėta 2016 10 21): http://jonavoszinios.lt/kulvos-kaimo-parke-baldu-paleciu-ir-medinio-koto-pagamintos-lauko-saskes

http://www.regionunaujienos.lt/baigiamas-igyvendinti-projektas-kulvos-kulturos-centro-pastato-remontas/

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/jonavos-rajono-istorijoje-irasyta-kulvos-diena/21490

http://jonavoszinios.lt/kulvos-kaimo-parke-baldu-paleciu-ir-medinio-koto-pagamintos-lauko-saskes

http://jonavoszinios.lt/kulvos-kaimo-parke-baldu-paleciu-ir-medinio-koto-pagamintos-lauko-saskes

97

VIKAIČIŲ SPORTO AIKŠTYNAS SKATINA GRAŽIŲ TRADICIJŲ KŪRIMĄ

Tomas Grinkevičius, Ieva Kulvinskaitė, Gertrūda Sabulytė Kultūros ir turizmo vadybos studijų programa


Vikaičiai – gyvenvietė Kėdainių rajono šiaurėje, 5 km į rytus nuo Gudžiūnų. Gyvenvietė yra se-

niūnaitijos centras. Anksčiau pro miestelį tekėjo upelis Nykis. Vietos gyventojai pasakoja, kad ko gero miestelis turėjo vadintis Nykaičiais, vien dėl tokio upelio pavadinimo, galbūt įsivėlė klaida ir šiandien turime Vikaičius. Šis kaimas lyginant su kitais Kėdainių rajono kaimais yra jaunas. Gražus sutapimas, kad ir Vikaičių kaimo bendruomenė yra jauna. 2010 m. įsikūrusi bendruomenė neatsilieka nuo senbū-vių ir savo darbais ir iniciatyvomis stebina visą kraštą.

Vikaičių kaime gyvena apie du su puse šimto gyventojų, iš jų apie pusantro šimto sudaro jauni-mas. Jauna ir darbšti bendruomenė atsižvelgė į jaunimo poreikius ir siekdama užimti jaunuolius šiltais vasaros vakarais, suteikti jiems erdvę susirinkti, bendrauti ir veikti vienoje vietoje, nutarė įrengti sporto aikštyną. Buvo nuspręsta teikti projektą, kurį finansavo Kėdainių r. vietos veiklos grupė pagal Kėdainių r. kaimiškųjų vietovių kaimo plėtros strategiją. Projekto tikslas – sukurti patrauklią aplinką Vikaičių kaimo bendruomenei, sudaryti sąlygas sportuoti ir turiningai praleisti laisvalaikį įvairaus amžiaus vi-siems bendruomenės nariams ir aplinkinių kaimų gyventojams. „Vikaičiuose nėra įrengtos kitos nuola-tinės gyventojų susibūrimo vietos, skirtos organizuoti sueigas ir renginius ar sporto varžybas. Siekdami sukurti kaimo gyventojams galimybę sportuoti, nutarėme įrengti sporto aikštyną“ projekto aprašyme rašo projekto pareiškėjas „Vikaičių bendruomenės centras“. Nuolatinės susibūrimo ir saugios sporto ir poilsio zonos nebuvimas viešoje erdvėje Vikaičių kaime, buvo įvardijama kaip pagrindinė vietos gy-ventojų problema (1 pav).

1 pav. Erdvė šalia Vikaičių bendruomenės centro iki projekto įgyvendinimo ir jau įgyvendinus projektą (Šaltinis: http://www.kedainiuvvg.lt)

Projekto uždaviniai šiek tiek skyrėsi nuo dabar kaime matomo rezultato. Pirminiuose uždaviniuo-

se buvo įvardijama: įrengti sporto aikštyną, apželdinti skverą. Prie pat buvuvios Vikaičių pradinės mo-kyklos pastate įsikūrusio bendruomenės centro įrengtas šiuolaikiškas sporto aikštynas, o taip pat kiek vėliau čia atsirado ir erdvi medinė pavėsinė.

Vaizdas PRIEŠ projekto įgyvendinimą

Vaizdas PO projekto įgyvendinimo

https://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%97daini%C5%B3_rajonas

https://lt.wikipedia.org/wiki/Gud%C5%BEi%C5%ABnai

98

Projekto pagrindinis partneris buvo Kėdainių rajono savivaldybė, kurio piniginis įnašas siekė 14 698, 20 Lt (4256, 89 Eur.). Viso projekto paramos suma siekė - 32 283, 80 Lt (9417, 67 Eur.). Šio ma-niežo ir poilsio zonos atsiradimas ne tik sukūrė vietą jaunimui ir visai bendruomenei aktyviai leisti šil-tus vasaros vakarus, bet ir paskatino gražių tradicijų atsiradimą. 2016 m. liepos 9 d. Vikaičių kaime į-vyko kasmetinė, ketvirtoji, spartakiada. Į vis didėjančią šventę rinkosi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai iš gretimų gyvenviečių, Kėdainių miesto, Radviliškio, Šiaulių ir net Šilalės rajonų. Organizato-riai kvietė sportininkus varžytis krepšinio, tinklinio, futbolo, smiginio, šaškių, dvipūdės kilnojimo ir rankų lenkimo rungtyse. Tai kasmetinė šventė sukviečianti sporto aistruolius iš įvairių rajonų pabūti kartu, bendradarbiauti, žinoma, parungtiniauti.

Kėdainių miesto valdžios atstovai stebisi ir džiaugiasi, kad Vikaičių sporto aikštynas yra saugo-mas, tvarkingas. Lyginant su miesto aikštynų būkle, kur jie yra nuolat laužomi, niokojami. Galbūt ma-žesnė bendruomenė labiau brangina savo turtą, gerbia darbą bendruomenės narių, kurie prisidėjo prie šios sporto aikštelės atsiradimo. Vikaičių kaimo bendruomenei šis projektas yra vienas iš pirmųjų di-desnių projektų, todėl bendruomenė labai džiaugiasi jo sėkme. Šiuo metu Vikaičiai Kėdainių rajone garsėja kaip sportininkų ir sportą mylinčių žmonių vietovė. Senosios erdvės modernizavimas yra puiki galimybė susirinkti ne tik jaunimui, bet ir vietos bendruomenei. Tokiu būdu stiprinamas ne tik vietos gyventojų tarpusavio ryšys, bet ir ryšys su gyvenamąja vieta. Parengta pagal: „Krepšinio aikštelės ir poilsio zonos įrengimas“ http://www.kedainiuvvg.lt/uploads/U%C5%BEbaigti%20projektai/05-003Vikaiiai.pdf

http://www.kedainiuvvg.lt/uploads/U%C5%BEbaigti%20projektai/05-003Vikaiiai.pdf

99

2016 11 08. Sp. l. 13,0 (A4 form). Tiražas 120 egz. Užsakymo Nr. 36. Leido ir spausdino ASU Leidybos centras. Studentų 11, 53361 Akademija, Kauno raj.

Documents

,,LIETUVOS KAIMO VIETOVIŲ KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS ...dspace.lzuu.lt/bitstream/1/5302/3/LT_kaimo vietoviu... · tyviniai kaimo plėtros barjerai, telkianti lyderystė, socialinis