LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS · 2015-08-06 · Puslapis 6 iš 45 ĮVADAS Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad: „19 straipsnis. Patikimumo

LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS

SISTEMOS PATIKIMUMO ĮVERTINIMO

ATASKAITA UŽ 2014 METUS

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Vilnius, 2015

Puslapis 2 iš 45

TURINYS

TURINYS ..................................................................................................................................................... 2

Lentelių sąrašas .......................................................................................................................................... 3

Paveikslų sąrašas ........................................................................................................................................ 4

Sutrumpinimai ............................................................................................................................................ 5

ĮVADAS ......................................................................................................................................................... 6

1. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO IR TIEKIMO (FAKTINIO SUVARTOJIMO) BALANSAS VALSTYBĖS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS MASTU......................... 7

2. NUMATOMO ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO LYGIS ATEITYJE IR TIEKIMO GALIMYBĖS ......................................................................................................................... 10

2.1. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės 2014–2023 m. ................................. 10

2.2. Numatomo elektros energijos tiekimo galimybių prognozė 2014–2023 m. ............... 10

2.2.1 Elektros energijos sistemos galios balanso prognozė 2014–2023 m. ........................ 10

2.2.2. Numatomos elektros energijos gamybos apimtys ir prognozė 2014–2023 m. ....... 12

3. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PAJĖGUMŲ PLĖTRA ......................................... 15

3.1. Gamybos pajėgumų plėtra ........................................................................................................ 15

4. PRIEMONĖS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIUI PIKO METU TENKINTI IR SISTEMOS BALANSAVIMO IR REGULIAVIMO PRIEMONĖS ............................................... 17

5. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PRIEŽIŪROS LYGIS IR KOKYBĖ .......... 18

5.1. Elektros energetikos sistemos priežiūros lygis ................................................................... 18

5.2. Generuojančių šaltinių gedimų analizė bei jų įtaka patikimam elektros energetikos sistemos darbui ......................................................................................................................................... 18

5.2.1. Elektrinių generavimo įrenginių būklė ir eksploatacijos sąlygos ........... 21

5.3. Elektros energijos perdavimo sistemos įrenginių būklės įvertinimas.......................... 23

5.4. Elektros energijos skirstymo sistemos įrenginių būklės įvertinimas ........................... 31

5.5. Elektros energijos persiuntimo patikimumo rodikliai ...................................................... 36

5.5.1. Perdavimo tinklo patikimumo reikalavimai ............................................ 36

5.5.2. Skirstomojo tinklo patikimumo reikalavimai .......................................... 38

5.6. Lietuvos perdavimo sistemos adekvatumo vertinimas ..................................................... 41

5.6.1. Perdavimo sistemos adekvatumo modeliavimo rezultatai ...................... 41

6. APIBENDRINANTI STATISTIKA ........................................................................................... 44

Puslapis 3 iš 45

Lentelių sąrašas

1.1 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas 2011–2014 m., TWh [LITGRID] ...................... 8

2.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje iki 2023.12.31 m., MW [LITGRID]............................ 11

3.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje 2014.12.31-2023.12.31 m., MW [LITGDRID] ......... 15

5.1 lentelė. Gedimų trukmė (neplanuoti atsijungimai), min. ............................................................ 18

5.2 lentelė. Elektros gamybos šaltinių gedimai 2014 metais ............................................................ 19

5.3 lentelė. 2014 m. perdavimo tinklo vartotojų vartojimas ir pagaminta ir patiekta elektros energija į perdavimo tinklą Lietuvoje ....................................................................................................... 22

5.4 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai 2011-2014 m. ....................................................... 22

5.5 lentelė. Oro linijų ilgiai pagal regionines grupes 2013-2014 m. ................................................ 23

5.6 lentelė. 330 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ 2011-2014 m. ...............................................................................................................................................24

5.7 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ 2011-2014 m. ...................................................................................................................................... 24

5.8 lentelė. Perdavimo tinklo vykdyti remonto darbai 2011–2014 m. ............................................ 25

5.9 lentelė. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo tinklo grupes 2014 m., kartai................................................................................................................................. 26

5.10 lentelė. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių kiekis ir eksploatavimo laikotarpis 2014 metais, vnt. ......................................................................................................................................... 26

5.11 lentelė. Perdavimo tinklo įtampų svyravimai už 2014 m., % ................................................ 30

5.12 lentelė. Transformatorinių gedimai 100 transformatorinių 2012-2014 m., vnt .................. 31

5.13 lentelė. Gedimai 100 km linijų 2012-2014 m., vnt .................................................................. 32

5.14 lentelė. Gedimų skaičius skirstymo sistemos įrenginiuose už 2012-2014 m., vnt .............. 32

5.15 lentelė. AB LESTO elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių vykdymas 2014 m...........................................................................................................................................................33

5.16 lentelė. AB LESTO paslaugų kokybės rodiklių vykdymas 2014 m. ..................................... 34

Puslapis 4 iš 45

Paveikslų sąrašas

1.1 pav. Elektros energijos balansas 1997–2014 metais, TWh [VKEKK] ..................................... 9

2.1 pav. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės 2014–2023 m., TWh ...................... 10

2.2 pav. Maksimalios galios poreikių prognozė 2014–2023 m., MW ............................................ 11

2.3 pav. Remtinos elektros energijos dinamika 2007–2015 m., GWh ........................................... 12

2.4 pav. Remtinos elektros energijos prognozė dujinėms elektrinėms 2016–2022 m., GWh.... 13

2.5 pav. Elektros energijos poreikio, gamybos ir importo balanso prognozė 2014-2023 m. ir Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekio prognozė 2014–2023 m. pagal elektrinių rūšis, TWh ....................................................................................................................................................14

5.1 pav. Elektrinių generatorių atsijungimai 2014 metais, kartai .................................................... 21

5.2 pav. 330 kV ir 110 kV pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių gedimų statistika, kartai ..... 27

5.3 pav. 110 kV transformatorinių pastočių įrenginių būklės priklausomybė nuo amžiaus ....... 28

5.4 pav. 110 kV transformatorinių pastočių statyba ir rekonstrukcijos apimtys .......................... 29

5.5 pav. 110 kV transformatorinių pastočių rekonstrukcijos apimtys. .......................................... 29

5.6 pav. AB LESTO skirstomojo tinklo 0,4–35 kV įtampų svyravimų vertės 2013-2014 m., vnt [LESTO] ....................................................................................................................................................35

5.7 pav. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis 2008–2014 m., MWh [LITGRID] .................................................................................................................................................. 37

5.8 pav. Vidutinis nutraukimo laikas 2008–2014 m., min. [LITGRID] ........................................ 37

5.9 pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI), min./vartotojui [LESTO] ............................................................................................ 38

5.10 pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI) 2014 m., min./vartotojui [LESTO] ............................................................................. 39

5.11 pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI), kartai/vartotojui [LESTO] ......................................................................................................... 39

5.12 pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI) 2014 m., kartai/vartotojui [LESTO] ......................................................................................... 40

Puslapis 5 iš 45

Sutrumpinimai

AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai

AĮ – aukštoji įtampa

AKĮ+ – automatinis kartotinis linijos įjungimas, linija liko įjungta

AKĮ- – nesėkmingas automatinis kartotinis linijos įjungimas, linija liko išjungta

AIT – vidutinis nutraukimo laikas (ang. Average Interruption Time)

ANT – Apkrovos netekimo tikimybė (Lost of Load Probability) – svertinis visos sistemos matas, apskaičiuotas kaip svertinė tikimybė, kad vartotojas neteks elektros energijos

CŠT – centralizuotas šilumos tiekimas

DKE – dūmų kondensacinis ekonomaizeris

END (NE) – perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (ang. Energy Not Delivered/Distributed)

KL – kabelio linija

KCB – kombinuotojo ciklo elektrinės blokas

LEES – Lietuvos elektros energetikos sistema

LSD – Lietuvos statistikos departamentas

NE – nepatiekta energija

OL – oro linija

PSO – perdavimo sistemos operatorius

SAIDI – sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (ang. System Average Interruption Duration Index)

SAIFI – sistemos ilgų nutraukimų vidutinio dažnumo rodiklis (ang. System Average Interruption Frequency Index)

SISYFOS – Elektros energetikos sistemos saugumo (patikimumo) modelis (daniškai: Simulering af Systemers ForSyningssikkerhed; ang. Simulation of System‘s Security of Supply)

STO – skirstomųjų tinklų operatorius

ŠGĮ – šilumos gamybos įrenginys

TE – termofikacinė elektrinė

TP – transformatorių pastotė

TSANT – tiekimo sukelta ANT arba tikimybė, kad energijos tiekimas mažesnis už poreikį

VĮ – vidutinė įtampa

VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

ŽĮ – žemoji įtampa

Puslapis 6 iš 45

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad:

„19 straipsnis. Patikimumo stebėsena 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės stebi ir vertina perdavimo ir skirstomųjų tinklų

patikimumą. Patikimumo stebėsenos rezultatai apibendrinami VKEKK interneto svetainėje

skelbiamose metinėse ataskaitose. Šiose ataskaitose pateikiami šie duomenys:

1) elektros energijos poreikio ir tiekimo (faktinio suvartojimo) balansas valstybės elektros

energetikos sistemos mastu;

2) numatomo elektros energijos poreikio lygis ateityje ir tiekimo galimybės;

3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra;

4) priemonės elektros energijos poreikiui piko metu tenkinti ir sistemos balansavimo ir

reguliavimo priemonės;

5) elektros energetikos sistemos priežiūros lygis ir kokybė.“

Patikimumo stebėsenos ataskaita rengiama kiekvienais metais ir yra skirta Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bei Europos Komisijai.

Puslapis 7 iš 45

1. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO IR TIEKIMO (FAKTINIO

SUVARTOJIMO) BALANSAS VALSTYBĖS ELEKTROS

ENERGETIKOS SISTEMOS MASTU

Remiantis Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID (toliau – PSO)

duomenimis, 2014 metais bendras elektros energijos suvartojimas (galutinis suvartojimas ir

technologinės sąnaudos) pasiekė 10,72 TWh ir augo 1,3 % lyginant su 2013 m. Visus metus iš

eilės fiksuojamas elektros energijos gamybos augimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei

elektros energijos gamybos mažėjimas elektrinėse naudojančiose iškastinį kurą. Iš viso pagaminta

7,8 % mažiau nei 2013 m., todėl 9,7 % padidėjo importo-eksporto saldo.

Vėjo elektrinės gamino 6,1% daugiau, o kiti atsinaujinantys šaltiniai – 20 %. Saulės

elektrinių gamyba padidėjo iki 73 mln. kWh arba 62,9 % - tai gerokai mažiau nei ankstesniais

metais. 2013 m. atsinaujinanti energija sudarė 15,5 % nuo galutinio elektros energijos suvartojimo,

o praeitais metais – 14,6 %. Dėl sausesnės vasaros hidroelektrinės pagamino net 122 mln. kWh

mažiau nei 2013 m. Kruonio HAE pagamino 25,5 % daugiau, bet ir sunaudojo daugiau – 24,9 %.

Technologines sąnaudos elektros tinkluose sumažėjo 59 mln. kWh arba 6,3 %. Iš jų apie

24 mln. kWh sumažino LITGRID AB, 35 mln. kWh – AB LESTO, todėl bendros tinklų

technologinės sąnaudos sudarė tik 8,1 % nuo bendro elektros energijos suvartojimo – mažiausiai

per šalies nepriklausomybės laikotarpį.

2014 metais galutinis elektros energijos suvartojimas sudarė 9,84 TWh. Gyventojai

suvartojo 65 mln. kWh daugiau arba jų poreikis augo 2,5 %. Panašiai suvartojimą didino ir

pramonės vartotojai – apie 2 %, tačiau transporto sektoriuje suvartojimo mažėjimas sudarė 4,9 %.

Kaip ir praėjusiais metais pramonės vartotojai sudarė 38 % nuo galutinio elektros energijos

suvartojimo, o buitiniai – 27 %. Iš viso galutinės energijos poreikis 2014 m. padidėjo apie

199 mln. kWh, t. y. apie 2,1%.

2011-2014 m. Lietuvos elektros energijos balansas pateiktas 1.1 lentelėje, o elektros

energijos srautų dinamika 1997-2014 metais pateikta 1.1 paveiksle.

Puslapis 8 iš 45

1.1 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas 2011–2014 m., TWh [LITGRID]

Eil. Nr.

Balansas, TWh Metai 2014/2013,

% 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1. Elektros energijos gamyba (Neto)

4.453 4.706 4.398 4.054 -7,8

1.1. Šiluminės elektrinės 2.783 3.036 2.356 1.931 -19,4

1.1.1. Lietuvos elektrinė 1.099 1.423 1.099 0.84 -23,5

1.1.2. Vilniaus energija 0.535 0.434 0.427 0.249 -41,5

1.1.3. Kauno termofikacijos elektrinė 0.369 0.321 0.261 0.162 -37,9

1.1.4. Panevėžio energija 0.187 0.096 0.070 0.067 -3,3

1.1.5. Kitos elektrinės 0.593 0.762 0.500 0.612 13,2

1.2. Hidroelektrinės 1.049 0.935 1.059 1.075 1,5

1.2.1. Kauno HE 0.386 0.325 0.424 0.322 -24,1

1.2.2. Kruonio HAE 0.573 0.514 0.543 0.681 25,5

1.2.3. Mažos hidroelektrinės 0.090 0.096 0.092 0.072 -22,2

1.3. Vėjo elektrinės 0.473 0.538 0.600 0.636 6,1

1.3.1. Perdavimo tinklo vėjo el. 0.382 0.437 0.494 0.515 4,3

1.3.2. Skirstomojo tinklo vėjo el. 0.091 0.101 0.106 0.121 14,2

1.4. Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai

0.148 0.197 0.383 0.411 20

1.4.1. Elektrinės kūrenamos biomase 0.148 0.195 0.263 0.19 -5,9

1.4.2. Elektrinės kūrenamos biodujomis 0.057

1.4.3. Saulės energijos elektrinės 0.000 0.002 0.045 0.073 62,9

1.4.4. Atliekų deginimo elektrinės 0.076 0,091 160

2. Komercinis sistemos balansas (-Importas/+eksportas)

6.739 6.619 6.946 7.623 9,7

2.1. Importas 8.708 8.561 7.606 7.779 2,3

2.2. Eksportas 1.969 1.942 0.660 0.156 -76,4

3. Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje

11.192 11.325 11.344 11.676 2,9

3.1. Kruonio HAE užkrovimas 0.796 0.718 0.770 0.961 24,9

3.2. Bendras elektros energijos suvartojimas

10.396 10.607 10.574 10.715 1,3

4. Perdavimo ir skirstomojo tinklų technologinės sąnaudos

0.937 0.947 0.929 0.87 -6,3

5. Galutinis elektros energijos suvartojimas

9.458 9.660 9.645 9.844 2,1

7.1. pramonė 3.607 3.704 3.712 3.788 2

7.2. transportas 0.100 0.110 0.106 0.101 -4,9

7.3. žemės ūkis 0.205 0.230 0.233 0.237 1,8

7.4. gyventojai 2.618 2.642 2.591 2.656 2,5

7.5. paslaugos 2.927 2.974 3.003 3.063 2

Puslapis 9 iš 45

1.1 pav. Elektros energijos balansas 1997–2014 metais, TWh [VKEKK]

2014 m. 38 % nuo bendro elektros energijos suvartojimo buvo pagaminta Lietuvoje

veikiančiose elektrinėse, grynasis elektros energijos importas sudarė 71 % nuo bendro

suvartojimo (2013 m. – 66 %, 2012 m. – 62 %).

-7,13 -8,71 -8,56 -7,61 -7,78

-12,02 -13,55

-9,86 -8,42

-11,36 -14,14 -15,48 -15,1

-10,34 -8,65 -9,83 -9,89 -10,85

-2,00

-3,11

-2,73

-2,26

-2,58

-2,64 -2,8 -2,85

-3,2 -2,57

-2,63 -2,63 -2,64

-3,63 -2,19 -2,27 -1,86 -1,32

7,30 7,59 7,24 6,91 7,24 7,51 7,94 8,45 8,82 9,20 9,55 9,88 9,16 9,22 9,46 9,66 9,65 9,84

3,76 6,47

3,30 1,48

4,16 6,79 7,53 7,32

4,05 1,98

2,54 2,63 3,61 1,14 1,97 1,94 0,66 0,16

20,00

15,00

10,00

5,00

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Eksportas

Kruonio HAE užkrovimas

Savos reikmės

Nuostoliai elektros tinkluose

Suvartojimas

AEI

Termofikacinės elektrinės

Hidroelektrinės (> 10 MW)

Ignalinos AE

Kitos elektrinės

Import as

Puslapis 10 iš 45

2. NUMATOMO ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO LYGIS

ATEITYJE IR TIEKIMO GALIMYBĖS

2.1. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės 2014–2023 m.

Remiantis LITGRID duomenimis, elektros energijos poreikio prognozė atliekama įvertinus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tendencijas.

2.1 pav. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės 2014–2023 m., TWh

Iš pateiktų duomenų matyti, kad realaus BVP augimo scenarijaus atveju 2023 m. suminės

elektros energijos sąnaudos siektų 13,06 TWh, t. y. būtų 22 % didesnės lyginant su 2014 m.

(10,72 TWh). Lėto BVP augimo scenarijaus atveju elektros energijos poreikis 2014–2023 m.

laikotarpiu padidėtų 17 %, iki 12,55 TWh, o spartaus BVP augimo scenarijaus atveju padidėtų

27 %, iki 13,58 TWh.

2.2. Numatomo elektros energijos tiekimo galimybių prognozė 2014–2023 m.

2.2.1 Elektros energijos sistemos galios balanso prognozė 2014–2023 m.

Prognozuojama, kad dėl didėjančio BVP, bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros

energijos poreikio vidutinis metinis augimas iki 2023 m. sudarys 2,1 %, pesimistinio scenarijaus

atveju – apie 1,6 %, o optimistinio scenarijaus atveju – apie 3 %. Maksimalios galios poreikis 2023

m. bazinio scenarijaus atveju gali siekti apie 2224 MW, pesimistinio – 2158 MW, o optimistinio –

2291 MW.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Faktas Optimistinis Bazinis Pesimistinis

Puslapis 11 iš 45

2.2 pav. Maksimalios galios poreikių prognozė 2014–2023 m., MW

Remiantis PSO pateiktais duomenimis, buvo sudarytas 2014–2023 m. Lietuvos elektros

energetikos sistemos vietinės generacijos aktyviosios galios balansas, kai nėra vertinamas galios

užtikrinimas importu. Rezultatai pateikti 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje iki 2023.12.31 m., MW [LITGRID]

Rodiklis

Elektrinių įrengtoji galia

Nepanaudojama elektrinių galia

Aktyviosios galios

rezervas

Likutinė galia

Sistemos maksimali

pareikalaujama galia

Sistemos galios

balansas

1 2 3 4 5 6

2014.12.31 4312 898 470 2944 1834 1110

2015.12.31 4154 919 470 2765 1850 915

2016.12.31 3621 969 1693 565 1916 -1351

2017.12.31 3624 970 1695 565 1951 -1386

2018.12.31 3568 972 1696 561 1995 -1434

2019.12.31 3571 971 1697 564 2045 -1481

2020.12.31 3568 971 1698 565 2092 -1527

2021.12.31 3568 971 1699 564 2138 -1574

2022.12.31 2968 971 1701 562 2182 -1620

2023.12.31 2968 963 1702 217 2224 -2007

Nepanaudojama elektrinių galia nuo 2016 m. didės tik dėl vėjo elektrinių plėtros. Taip pat

svarbu pažymėti, kad nuo 2016 m. Lietuvos elektros energetikos sistema be turimų jungčių pradės

eksploatuoti dar dvi papildomas tarpsistemines jungtis („LitPol Link“ ir „NordBalt“) su Šiaurės

Europos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemomis. Turint tokį skaičių

tarpsisteminių jungčių bus sudarytos techninės galimybės elektros gamybos pajėgumų trūkumą

padengti importu.

0

500

1000

1500

2000

2500

Faktas Optimistinis Bazinis Pesimistinis

Puslapis 12 iš 45

2.2.2. Numatomos elektros energijos gamybos apimtys ir prognozė 2014–2023 m.

Vertinant Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekį 2014–2023 m. būtina atsižvelgti į

tai, kad kasmet gali būti toliau mažinama remtinos elektros energijos (kvotų) apimtis. Tokia

prielaida yra daroma, nes nustatytas remtinos elektros energijos, pagamintos bendros šilumos ir

elektros energijos gamybos įrenginiuose, metinis mastas nuosekliai mažėjo nuo 2010 m. iki

2015 m. (2011 metams – 1020,27 GWh, 2012 metams – 900 GWh,

2013 metams – 800 GWh, 2014 metams – 700 GWh, 2015 metams - 600 GWh). Prognozuojant

kvotinės elektros energijos apimtis 2016–2023 m. laikotarpiu turi būti atsižvelgta į tarpvalstybinių

jungčių („LitPol Link“ ir „NordBalt“) eksploatavimo pradžią.

Remiamos gamybos apimties pokyčiai per praėjusius 9 metus parodyta 2.3 paveiksle.

2.3 pav. Remtinos elektros energijos dinamika 2007–2015 m., GWh

Prognozuojant kvotinės elektros energijos dinamiką daroma prielaida, kad kai Lietuvoje bus

eksploatuojamos tarpvalstybinės elektros jungtys „LtPol Link“ ir „NordBalt“, ir kasmet didės vėjo

jėgainių ir biokuro elektrinių galia, dujinės termofikacinės elektrinės (TE) ir Lietuvos elektrinė

(LE) gaus kvotas remtinam elektros energijos kiekiui gaminti, kuris yra būtinas elektros energijos

tiekimo patikimumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Planuojama, kad po 2016 m.

LE remtina elektros energijos apimtis galimai išliks tokia pati kaip ir 2015 metais – 1100 GWh, iki

2023 m. (žiūr. 2.4. pav.). Numatoma, kad šildymo sezono metu elektros energijos tiekimo

patikimumą ir energetikos sistemos rezervą papildomai užtikrinti galės biomasės termofikacinės

elektrinės, kurios nedalyvauja kvotų sistemoje.

953 1130 1242 1100 1017 900 800 700 600

700 600

800

2500

1745

1530

900 900 1100

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

GW

h p

er

metu

s

TE istorinis kitimas LE istorinis kitimas

Puslapis 13 iš 45

Prognozuojant „kvotinės“ elektros energijos kiekį numatyta, kad 2016 m. didžioji dalis

dujinių termofikacinių elektrinių nebus remiamos kvotų sistema, nes tiek Vilniaus, tiek Kauno

termofikacines elektrines planuojama rekonstruoti ir pritaikyti naudoti atsinaujinančius energijos

išteklius.

2.4 pav. Remtinos elektros energijos prognozė dujinėms elektrinėms 2016–2023 m., GWh

Remiantis Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, Nacionalinėje

energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatyme iškeltais tikslais prognozuojama elektros energijos gamybos pajėgumų

dinamika Lietuvoje iki 2020 m. ir vėliau. Lietuvoje pagaminamo elektros energijos kiekio

prognozėse įvertintas naujų elektros gamybos šaltinių pagaminamas elektros energijos kiekis bei

LE ir TE skiriamos kvotos.

Prognozuojama, kad šalyje pagaminamas elektros energijos kiekis 2015 m. sieks 4,42 TWh,

o 2023 m. – 6,40 TWh, t. y. per nagrinėjamą laikotarpį padidės 1.98 TWh, iš esmės šį gamybos

padidėjimą lemtų elektros energijos gamybos iš AEI plėtra (2.5 pav.).

Per 2014–2023 m. laikotarpį elektros energijos gamyba šiluminėse elektrinėse sumažės

28 %, nuo 1,93 TWh iki 1,38 TWh, saulės elektrinėse elektros energijos gamyba išliks panašiame

lygyje apie 0,07 TWh. Elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse išaugs nuo 0,64 TWh (2014 m.)

iki 1,84 TWh (2023 m.), t. y. 1,9 karto. Kauno HE bei mažosiose hidroelektrinėse pagaminamas

elektros energijos kiekis išliks pastovus visą nagrinėjamą periodą, išskyrus Kruonio HAE, kurios

gamyba planuojama mažėtų apie 29 %. Tuo tarpu biokuro elektrinėse elektros energijos gamybos

apimtys padidės nuo 0,25 TWh iki 1,96 TWh, t. y. gamybos apimtys padidės beveik 7 kartus.

Prognozuojama, kad komunalinių elektrinių plėtra vyks visu nagrinėjamu laikotarpiu

(2014-2023 m.) ir elektros energijos gamyba komunalinėse elektrinėse išaugs nuo 0,09 TWh iki

0,19 TWh elektros energijos.

140 140 140 140 140 140 140 140

1100 1100 1100 1100 1100 1100 1100 1100

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

GW

h p

er

metu

s

TE prognozė LE prognozė

Puslapis 14 iš 45

2.5 pav. Elektros energijos poreikio, gamybos ir importo balanso prognozė 2014-2023 m. ir Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekio prognozė 2014–2023 m. pagal elektrinių rūšis, TWh

2023 m. atsinaujinančios elektros energijos dalis sudarytų 62 % nuo viso šalyje pagaminto

elektros energijos kiekio (6,4 TWh): vėjo jėgainėse ir biokurą naudojančiose elektrinėse būtų

pagaminama atitinkamai 29 % ir 31 %, šiluminėse elektrinėse 22 %, Kruonio HAE – 8 %, Kauno

HE – 6 %. Saulės ir komunalinių atliekų jėgainėse būtų pagaminama tik 1 % ir 3 % nuo viso šalyje

pagaminto elektros energijos kiekio.

Prognozuojama, kad 2014–2023 m. šalies elektros energijos poreikiui (pagal bazinį BVP

augimo scenarijų) patenkinti per metus būtų importuojama vidutiniškai po 7,31 TWh elektros

energijos, o pagaminama vidutiniškai po 6,4 TWh, t. y. importas sudarytų apie 53 proc. nuo viso

elektros energijos poreikio, kai vidutinis 2014–2023 m. elektros energijos poreikis – 12,53 TWh.

Vietinės generacijos prognozė iš esmės nustatyta atsižvelgiant į būtinų elektrinių darbą

siekiant užtikrinti LEES sistemos patikimumą ir Valstybės poziciją remti elektros energijos

gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Skaičiavimuose priimama, kad trūkstama elektros

energijos dalis bus importuojama iš trečiųjų šalių, bet, esant būtinybei, likusią elektros energijos

dalį galėtų pagaminti ir Lietuvoje esančios elektrinės.

Puslapis 15 iš 45

3. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PAJĖGUMŲ PLĖTRA

3.1. Gamybos pajėgumų plėtra

Įgyvendinus Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus projektus

instaliuoti gamybos pajėgumai Lietuvoje 2023 m. pasieks iki 2,97 GW. Nagrinėjamu atveju

vertinama, kad iki 2023 m. dėl naujų įrenginių plėtros ir esamų įrenginių užkonservavimo bei senų

agregatų eksploatacijos nutraukimo vietinių elektrinių pajėgumai pasieks 2,88 GW (žr. 3.1 lentelę).

3.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje 2014.12.31-2023.12.31 m., MW [LITGDRID]

Eil. Nr. Elektrinės

Įrengta galia, MW

Galia sistemoje, MW

Įrengta galia, MW

Galia sistemoje, MW

2014.12.31 2014.12.31 2023.12.31 2023.12.31

1. Elektrinių turimoji galia 4312 4092 2968 2882

1.1 Lietuvos elektrinė (seni blokai)

1500 1410 0 0

1.2 Lietuvos elektrinė (9 blokas) 455 445 455 445

1.3 Naujos KCB elektrinės 0 0 0 0

1.4 Vilniaus TE (g. dujos) 372 329 360 320

1.5 Vilniaus TE (biokuras) 16,8 16,8 29 23

1.6 Kauno TE (g. dujos) 170 155 110 102

1.7 Kauno TE (biokuras) 0 0 0 0

1.8 Petrašiūnų elektrinė 8 3,5 0 0

1.9 Klaipėdos elektrinė 10,8 1 0 0

1.10 Mažeikių 160 146 160 146

1.11 Panevėžio elektrinė (g. dujos) 35 33 35 32

1.12 Įmonių (Achema, Lifosa) 112,5 84,7 106 104

1.13 Kauno HE 100,8 99,2 101 99

1.14 Mažosios HE 26,8 26,8 41 41

1.15 Vėjo 287,8 287,8 500 500

1.16 Kitos biodujų elektrinės 43,9 43,9 54 54

1.17 Saulės elektrinės 69,3 69,3 73 73

1.18 Komunalinių atliekų deginimo jėgainės

20 17,5 21 20

1.19 Kruonio HAE 900 900 900 900

1.20 Kitų mažųjų įmonių 23,2 23,2 23,22 23,22

2. Nepanaudojama elektrinių

galia 898 963

3. Aktyviosios galios rezervas 470 1702

3.1 Pirminis 0 0

3.2 Antrinis 200 851

3.3 Tretinis 270 851

4. Likutinė galia 2944 217

Puslapis 16 iš 45

Pastabos: Duomenys yra pateikiami pagal dabartinę galiojančią 10 metų strategiją, kuri buvo

atlikta įmonės LITGRID AB viduje. Duomenys 2014.12.31 yra teikiami pagal faktiškai buvusios

įrengtos galios tuo laikotarpiu. Nepanaudojama elektrinių galia - tai galia, kuri yra nepanaudojama

dėl meteorologinių sąlygų ar kitų techninių (nusidėvėjimo) sąlygų. Prie nepanaudojamos galios

priskiriami ir konservuoti elektrinių blokai (Lietuvos elektrinės 5-6 blokai). Šiame dokumente

pateikiamame Nepanaudojamos elektrinių galios kiekyje yra įskaičiuoti ir elektrinių remontai, bei

elektrinių savosios reikmės.

Kaip ir 2013 m., praėjusiais metais, Lietuvos EES ir toliau sparčiai vystėsi atsinaujinanti

energetika. Šalyje arba prie elektros energijos skirstomųjų tinklų buvo prijungtos 85

atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės, kurių galia sudarė 28,75 MW.

2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 4312 MW. Įvertinus

tai, kad dalis galios yra sunaudojama elektrinių savosioms reikmėms, „užkonservuota“ arba

apribota vandens kiekiu hidroelektrinėse, maksimali turimoji galia (galia, kurią elektrinė gali tiekti į

tinklą) sudarė apie 4092 MW.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NEN) strategijoje numatyta skatinti elektros

gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pirmenybė bus teikiama biomasę naudojančioms

kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai. Planuojama, kad 2020 metais elektros energetikos

sistemoje veiks 500 MW suminės galios vėjo elektrinių, biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros

tinklų, įrengtoji suminė galia bus padidinta iki 105 MW. Taip pat numatoma išnaudoti tokią dalį

hidroenergetikos potencialo, kuri nedarytų neigiamo poveikio aplinkai.

Siekiant padidinti AEI vartojimą elektros energijos sektoriuje NEN strategijoje numatyta,

kad elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bus ne mažesnė kaip 20 % galutinio

elektros suvartojimo 2020 m.

Pažymėtina, kad planuojami įrengti pajėgumai Lietuvoje nebus pakankami

prognozuojamam elektros sistemos poreikiams tenkinti, kai prognozuojamas galios poreikis

2023 m. sieks 2224 MW, o elektrinė galia sistemoje (be vėjo, saulės, mažosios hidro ir Kruonio

HAE bei reikiamo rezervinės galios palaikymo) bus tik 1495 MW. Tačiau tai yra pagal pesimistinį

scenarijų ir nevertinant galimai atstatytų Lietuvos elektrinės galių, įrengtų naujų KCB bei naujų

tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija, kurios pradės veikti nuo 2016 metų ir užtikrins

poreikio maksimumo padengimui reikalingas pakankamas patikimos galios mainų galimybes su

kaimyninėmis šalimis.

Apibendrinant galima teigti, kad patikimai prieinama generuojanti galia Lietuvoje po

Elektrėnų blokų palaipsnio uždarymo nebėra adekvati poreikio maksimumui padengti, tačiau

kompleksiškai vertinant tarpsisteminių pralaidumų ir patikimai prieinamų galių apimtį bei rinkos

likvidumą, Lietuvos elektros energetikos sistemos poreikio maksimumą padengti nebūtų

problematiška.

Puslapis 17 iš 45

4. PRIEMONĖS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIUI PIKO METU

TENKINTI IR SISTEMOS BALANSAVIMO IR REGULIAVIMO

PRIEMONĖS

Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB (toliau - PSO) valdo šalies elektros

energetikos sistemą. Ši veikla apima sistemos operatyvinį valdymą, operatyvinį energetikos

sistemos darbo planavimą ir patikimo sistemos veikimo užtikrinimą.

Operatyvinis valdymas – tai šalies elektros perdavimo sistemos įrenginių valdymas ir darbo

koordinavimas su kitų šalių elektros energetikos sistemų perdavimo tinklų operatoriais. Ištisą parą

dirbantys dispečeriai profesionaliai valdo elektros sistemą ir atsako už tai, kad šalyje nenutrūktų

elektros energijos tiekimas ir visada būtų elektros.

Operatyvinis planavimas leidžia užtikrini reikiamą sistemos patikimumo lygį ir pasirengti

sistemos valdymui realiame laike.

Planuojant sistemos darbą, atliekant sistemos valdymą realiu laiku ir vykdant

retrospektyvinę perdavimo tinklo parametrų analizę, PSO užtikrina nepertraukiamą energijos

sistemos veiklą.

Perdavimo sistemos operatorius užtikrina bendrą LEES elektros energijos gamybos ir

vartojimo balansą realiu laiku. Jei operatyvinę valandą gamybos ir vartojimo balansas nukrypsta

nuo plano, PSO perka ar parduoda reguliavimo elektros energiją reguliavimo aukcione arba

balansavimo elektros energiją iš kitų valstybių perdavimo sistemų operatorių.

Perdavimo sistemos operatorius užtikrina reikiamus aktyviosios galios rezervų kiekius, kurie

yra skirti kompensuoti balanso nuokrypius įvykus gedimui LEES. Papildomas galios rezervas taip

pat gali būti aktyvuojamas diena prieš elektros rinkoje Lietuvos prekybos zonoje tais atvejais, kai

minimalus elektros paklausos dydis viršija maksimalų pasiūlos lygį ir dėl to ribojami elektros

energijos pirkimai NordPool Spot AS elektros biržoje.

Puslapis 18 iš 45

5. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PRIEŽIŪROS LYGIS IR

KOKYBĖ

5.1. Elektros energetikos sistemos priežiūros lygis

Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos

įstatyme reglamentuojamas elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymas. Elektros energetikos

sektoriaus veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę technologiniu aspektu Lietuvos

Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Valstybinė energetikos inspekcija (toliau – VEI).

Pagrindiniai LEES objektai ir įrenginiai, kurių tikrinimą atlieka VEI:

elektrinės, elektros perdavimo ir skirstomieji tinklai;

ūkio subjektų, turinčių teisę eksploatuoti elektros įrenginius pagal Inspekcijos

išduotus atestatus, veikla;

pavojingi objektai pagal patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie VRM grafiką;

10 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių vartotojų veikla, elektros energijos

gamintojų dėl savo ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio veikla

pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą.

Daugiau informacijos galima rasti VEI interneto svetainėje www.vei.lt.

5.2. Generuojančių šaltinių gedimų analizė bei jų įtaka patikimam elektros energetikos sistemos darbui

5.1 lentelėje pateikiama informacija apie elektros energijos gamybos įrenginių gedimus

2009–2014 metais. Duomenys parodo laiko trukmę, per kurią įvykę gedimai buvo pašalinti.

5.1 lentelė. Gedimų trukmė (neplanuoti atsijungimai), min.

Pastaba. * - įskaitant KHAE ir KHE atitinkamai 3 ir 138 min. arba AB „Lietuvos energijos gamyba“.

Rodiklis 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

2014 m.

Kauno termofikacinė elektrinė 48 420 120 520 0 -

Lietuvos elektrinė 0 772 0 69120 1029 2652*

Panevėžio energija 0 1380 0 240 300 74

Vilniaus energija 0 200 0 0 817 3444

Šiaulių energija - - - - 3189 -

Fortum Klaipėda - - - - 4880 746

Achema - - - - 103 295

Lifosa - - - - 7560 -

Orlen Lietuva - - - - - 548

Vėjas 1 - - - - - 5920

http://www.vei.lt/

Puslapis 19 iš 45

Iš duomenų matyti, kad gedimams šalinti daugiausia laiko buvo užimta 2012 metais

(69880 min.). 2014 metais buvo vertinama daugiau elektrinių, tačiau bendra trukmė sudarė

13679 min., kai 2013 metais - 17893 min. Kauno termofikacinėje elektrinėje gedimų neužfiksuota.

5.2 lentelėje detaliai aprašomi 2014 metais įvykę gedimai.

5.2 lentelė. Elektros gamybos šaltinių gedimai 2014 metais

Elektros gamintojas Įrenginys Trukmė,

min.

Atsijungimų

sk., vnt. Priežastis Pastabos

AB Panevėžio energija G1 74 1 Nuo technologinių apsaugų

AB Vilniaus energija VE2 TG5 321 1 Statoriaus įžemėjimas

AB Vilniaus energija VE2 TG5 70 1 GK-4 kuro padavimo

sutrikimo

AB Vilniaus energija VE2 TG5 83 1 GK-4 vandens lygio

staigaus pakilimas

AB Vilniaus energija VE2 TG5 167 1 GK-4 kuro padavimo

sutrikimo

AB Vilniaus energija VE2 TG5 118 1 6kV įžemėjimo

AB Vilniaus energija VE2 TG5 504 1 -

AB Vilniaus energija VE2 TG5 381 1 Atsijungė pagrindinis oro

ventiliatorius

AB Vilniaus energija VE2 TG5 149 1 Sustojus kuro padavimui

užgeso GK-4

AB Vilniaus energija VE2 TG5 - 1 Dėl GK-4

AB Vilniaus energija VE2 TG5 380 1 Dėl padidėjusios veleno

vibracijos

AB Vilniaus energija VE2 TG5 36 1 Nuo generatoriaus apsaugų

AB Vilniaus energija VE2 TG4 47 1 Klaidingai paveikė

temperatūrinis daviklis

AB Vilniaus energija VE2 TG4 914 1 Dėl praleidimo

AB Vilniaus energija VE2 TG4 30 1 Dėl kuro padavimo

trūkumo

AB Vilniaus energija VE3 B-2 - 1

Dėl katilo ekonomaizeryje

atsiradusio švilpio,

sustabdytas

AB Vilniaus energija VE3 B-2 244 1 Maitinimo siurblio

transformatoriaus gedimas

AB Lietuvos energijos

gamyba Lietuvos E KCB B-9 823 1

Darbų vykdymo metu,

kranas neleistinu atstumu

priartėjo prie 330kV šynų

tilto

Puslapis 20 iš 45


gamyba Lietuvos E KCB B-9 1069 1 Dėl technologinių apsaugų


gamyba Lietuvos E KCB B-9 373 1

Rastas "atsikratęs"

vibracijos daviklis, kurio

signalas ir inicijavo bloko

atsijungimą


gamyba Lietuvos E KCB B-9 246 1 -


gamyba Lietuvos E B-7 - 1

Įjunginėjant atsijungė, dėl

turbinos ASC (aukšto

slėgio cilindro) aštraus garo

žemos temperatūros

Įjungtas B-8


gamyba KHE HA-4 133 1

Dėl SRT-14 atsijungimo

sustojo HA-4

Įjungtas HA-

3, nuo

atsijungimo

iki įjungimo

kompensavo

LE ir KHAE


gamyba KHE HA-1 5 1

Trumpas jungimas 110 kV

tinkle


gamyba KHAE HA-4 3 1 -

Vietoje

atsijungusio

paliesta

HA-2

UAB Fortum Klaipėda G 341 1 -

UAB Fortum Klaipėda G 405 1 Gamybinio proceso

sutrikimas

UAB Fortum Klaipėda G - 1 -

AB ORLEN LIETUVA

Mažeikių E G-1 74 1 -

AB ORLEN LIETUVA

Mažeikių E G-1 474 1

Garų slėgio reguliatoriaus

gedimas

AB ACHEMA G-2 52 1 -



VE Vėjas 1 - 5920 1 Pramušta mova, 20kV

narvelyje

2009–2014 metų laikotarpiu sunkiausias gedimas buvo patirtas Lietuvos elektrinės 7 bloke,

kuomet nutrūko vienas iš kondensacinės turbinos žemo slėgio cilindro rotoriaus darbo ratų ir

atsiradusios nuolaužos apgadino kitus darbo ratus. Šio gedimo pasekmės buvo pašalintos per

48 paras.

Puslapis 21 iš 45

5.1 pav. Elektrinių generatorių atsijungimai 2014 metais, kartai

Įvykius elektros energijos gamintojų įrenginiuose, susijusius su elektros energijos gamybos

grafikų pažeidimu, tame tarpe ir dėl generatorių atsijungimus nuo tinklo LITGRID AB fiksuoja

„Perdavimo tinklo informacinėje sistemoje „REVIS“. Fiksuoti gedimai pateikiami

5.1 paveiksle. 2014 metais dažniausi buvo AB „Vilniaus energija“ termofikacinės elektrinės

įrenginių atsijungimai.

5.2.1. Elektrinių generavimo įrenginių būklė ir eksploatacijos sąlygos

Didžiausias perdavimo tinklo vartotojų elektros suvartojimas per 2014 metus buvo

pasiektas sausio mėnesį (903 GWh), mažiausias – birželį (717 GWh). Toliau analizuojant

2014 metus matoma, kad daugiausia elektros energijos Lietuvoje esančiais elektros generavimo

įrenginiais buvo pagaminta ir patiekta į perdavimo tinklą rugsėjį (337 GWh), mažiausiai – balandį

(128 GWh). Pagamintos ir perdavimo tinklo vartotojų suvartotos elektros energijos santykis

parodo, kokia dalis energijos yra pagaminama Lietuvoje. Apibendrinantys mėnesiniai rezultatai

pateikti 5.3 lentelėje.

Lietuvoje vidutiniškai per 2014 metus buvo pagaminta apie 31 % reikiamo elektros

energijos kiekio arba 5 % mažiau nei 2013 metais. Didžioji dalis vietinių elektros gamintojų

gaminamo kiekio iš esmės priklauso nuo Vyriausybės nustatyto remtino elektros energijos kiekio

būtino elektros energijos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti. Didesnės Lietuvos elektros

gamintojų elektros gamybos apimtys priklauso nuo importuojamos elektros kainos pokyčių.

1

13

2

6

2

1

3

2

3

1

0

2

4

6

8

10

12

14

AB Panevėžioenergija

AB Vilniausenergija VE2

AB Vilniausenergija VE3

AB Lietuvosenergijosgamyba

Lietuvos E

AB Lietuvosenergijos

gamyba KHE

AB LietuvosenergijosgamybaKHAE

UAB FortumKlaipėda

AB ORLENLIETUVAMažeikių E

AB ACHEMA VE Vėjas 1

Puslapis 22 iš 45

5.3 lentelė. 2014 m. perdavimo tinklo vartotojų vartojimas ir pagaminta ir patiekta elektros energija į perdavimo

tinklą Lietuvoje

Mėnuo Perdavimo tinklo

vartotojų vartojimas (GWh)

Pagaminta ir patiekta elektros energija į perdavimo tinklą

(GWh)

Lietuvoje pagaminamos elektros dalis

Sausis 903 305 34%

Vasaris 792 237 30%

Kovas 783 228 29%

Balandis 746 128 17%

Gegužė 751 138 18%

Birželis 717 217 30%

Liepa 786 330 42%

Rugpjūtis 783 313 40%

Rugsėjis 788 337 43%

Spalis 840 240 29%

Lapkritis 847 218 26%

Gruodis 898 282 31%

VISO 2014 m. 9633 2972 31%

VISO 2013 m. 9656 3480 36%

Atskirų Lietuvos elektros gamintojų įrenginių išnaudojimo laipsnis (pagaminto faktiškai

kiekio ir galimo pagaminti didžiausio kiekio santykis) pateiktas 5.4 lentelėje.

5.4 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai 2011-2014 m.

Eil. Nr. Mėnuo LE

VE 3

VE 2 KTE PnE KHE* ME Lifosa Achema VES**

1. Sausis 0% 23% 63% 33% 59% 45% 12% 45% 55% 44%

2. Vasaris 0% 22% 59% 30% 59% 50% 7% 47% 61% 32%

3. Kovas 0% 15% 48% 23% 40% 61% 6% 48% 61% 29%

4. Balandis 1% 0% 39% 0% 0% 46% 5% 51% 58% 19%

5. Gegužė 1% 0% 34% 0% 0% 40% 5% 49% 52% 18%

6. Birželis 7% 0% 24% 0% 0% 38% 7% 55% 57% 17%

7. Liepa 15% 0% 0% 0% 0% 26% 5% 53% 1% 17%

8. Rugpjūtis 14% 0% 0% 0% 0% 21% 4% 50% 4% 21%

9. Rugsėjis 15% 0% 23% 0% 0% 25% 4% 27% 3% 18%

10. Spalis 6% 0% 39% 0% 0% 27% 4% 57% 60% 28%

11. Lapkritis 0% 10% 65% 27% 50% 29% 5% 54% 60% 21%

12. Gruodis 0% 21% 62% 18% 57% 31% 8% 51% 62% 38%

Vidutinis už 2014 m. 5% 8% 38% 11% 22% 37% 6% 49% 44% 25%

Vidutinis už 2013 m. 12% 14% 81% 19% 24% 52% 12% 59% 30% 25%

Vidutinis už 2012 m. 9% 14% 73% 26% 36% 37% 10% 86% 64% 28%

Vidutinis už 2011 m. 9% 22% 86% 32% 65% 52% 11% 81% 32% 29%

Pastabos: Rodiklio apskaičiavimas: faktiškai elektrinės pagaminto ir patiekto į tinklą elektros energijos kiekio santykis su galimu pagaminti ir patiekti į tinklą elektros energijos kiekiu.

Puslapis 23 iš 45

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos elektros energijos gamintojų darbo režimas

priklauso nuo elektros biržos kainos ir sezoniškumo. 2014 m. Lietuvos elektrinės (LE) vidutinis

metinis išnaudojimas siekė tik 5% viso galimo potencialo. Kogeneracinių elektrinių išnaudojimo

koeficientas didžiausias šildymo sezono metu, kuomet yra šilumos vartojimas. Iš vertintų

kogeneracinių elektrinių tik Vilniaus antroji elektrinė dirbo beveik visus metus (vidutinis metinis

išnaudojimo koeficientas – 38%). Pramonės elektrinių darbo režimas iš esmės priklauso nuo

įmonės reikiamo elektros energijos kiekio užtikrinti patikimą produkcijos gamybą.

2009–2014 metų laikotarpyje elektros gamybos įmonėse buvo patirti pavieniai arba

nežymūs gedimai, t. y. jutiklių, įėjimo modulio defektai, programiniai sutrikimai, kurių pašalinimo

trukmė svyravo nuo 30 iki 1069 min.

5.3. Elektros energijos perdavimo sistemos įrenginių būklės įvertinimas

Perdavimo sistemos operatoriui priklauso apie 6739 km 330–110 kV įtampos oro linijų,

tame tarpe 1760 km 330 kV įtampos ir 4979 km 110 kV įtampos ir 65 km 110 kV kabelinių linijų.

Detalesnė informacija pateikta žemiau lentelėje.

5.5 lentelė. Oro linijų ilgiai pagal regionines grupes 2014 m.

Eil. Nr.

Tinklo priežiūros skyriaus regioninės grupės (RG)

Oro linijų ilgis (grandimis), km

Kabelinių linijų ilgis, km

330 kV 110 kV Iš viso 330 kV 110 kV Iš viso

1. Vilniaus RG 183 822 1005 - 34 34

2. Kauno RG 579 1268 1847 - 15 15

3. Klaipėdos RG 284 849 1133 - 14 14

4. Šiaulių RG 241 890 1131 - - -

5. Utenos RG 473 1150 1623 - 2 2

Iš viso 2014 m. 1760 4979 6739 - 65 65

Iš viso 2013 m. 1672 4968 6639 - 65 65

Visos 330–110 kV elektros oro linijos pastatytos ant gelžbetoninių ir metalinių atramų. Apie

70 % 330–110 kV orinių linijų (OL) amžius viršija 30 metų. Senstant linijoms sparčiai didėja

gelžbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir izoliatorių defektų skaičius. Siekiant

užtikrinti elektros tiekimo patikimumą yra atliekami korozijos paveiktų oro linijų metalo

konstrukcijų remonto/dažymo darbai, keičiami korozijos pažeisti apsaugos nuo perkūnijos trosai.

Senstant izoliacijai, didėja atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba

montuojami papildomi, montuojami polimeriniai strypiniai izoliatoriai. 330 kV ir 110 kV oro linijų

atsijungimų priežastys nurodytos 5.6 ir 5.7 lentelėse.

Puslapis 24 iš 45

5.6 lentelė. 330 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ 2011-2014 m.

AKĮ veikimas

Priežastis Atsijungimų skaičius (kiekis)

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

AKĮ-

Kiti, pašaliniai asmenys 1 1 1 -

Nenustatytos priežastys 3 - 2 1

Samdomas eksploatuojantis personalas

1 - - -

Stichiniai reiškiniai 2 1 - 1

Iš viso 7 2 3 2

AKĮ+

Kiti, pašaliniai asmenys - 1 - 2

Nenustatytos priežastys 11 4 8 5

Paukščių poveikis - - 1 -


- 1 - -

Savininko eksploatuojantis personalas

- - 1 1

Stichiniai reiškiniai 1 1 - 1

Iš viso 12 7 10 9

Bendra suma 19 9 13 11

Pastabos: AKĮ – automatinis kartotinis įjungimas; AKĮ+ – automatinis kartotinis linijos įjungimas, t. y. linija liko įjungta. Atsijungimo trukmė – automatikos veikimo laikas; AKĮ- – nesėkmingas automatinis kartotinis linijos įjungimas, t. y. linija liko išjungta. Atsijungimo trukmė – gedimo šalinimo laikas.

Didžioji dalis AKĮ 330 kV oro linijose buvo sėkmingi 2014 metais, daugumą atsijungimų sukėlė nenustatytos priežastys.

5.7 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ 2011-2014 m.

AKĮ veikimas

Priežastis

Atsijungimų skaičius (kiekis)

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

AKĮ-

Fizinis susidėvėjimas, cheminių savybių pakitimas

- - 1 -

Išorinės organizacijos - 1 - 4

Kiti, pašaliniai asmenys 4 3 4 5


Paukščių poveikis 1 - 1 -

Projektavimas - 1 1 1

Stichiniai reiškiniai 17 16 7 4

Iš viso 29 25 18 19

Puslapis 25 iš 45

AKĮ+

Fizinis susidėvėjimas, cheminių savybių pakitimas

1 1 1 1

Išorinės organizacijos 1 - 1 1

Kiti, pašaliniai asmenys 2 3 1 5

Montavimo personalas 1 1 1


Paukščių poveikis 39 10 27 38

Projektavimas - 1 - -


- 1 - -

Stichiniai reiškiniai 55 34 29 15

Iš viso 168 100 96 100

Bendra suma 197 125 114 119

Didžioji dalis AKĮ 110 kV buvo sėkmingi 2014 metais, dauguma atsijungimų buvo dėl

paukščių poveikio.

Oro linijų remontas vykdomas kompleksiškai kas 6 metai. Remontų apimtys nustatomos

pagal oro linijų būklę, kuri tikrinama periodinių kasmetinių apžiūrų metu. Tinkamą tinklo

priežiūros kokybės lygį parodo perdavimo tinklo patikimumo rodiklių END ir AIT, neteisingų

relinės apsaugos automatikos veikimų nedidėjimo tendencija. Lentelėje pateikiami perdavimo

tinklo 2011–2014 m. vykdyti remonto darbai.

5.8 lentelė. Perdavimo tinklo vykdyti remonto darbai 2011–2013 m.

Rodiklis Mato vnt. Metai

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Suremontuota senų linijų km 873 1238 1387 1001

Suremontuota transformatorinių pastočių vnt. 50 32 30 29

Oro linijų gedimams didelę įtaką turi atramos. Pagal įmonėje galiojančią 330-110 kV

įtampos oro linijų pagrindinių elementų techninės būklės ir jų keitimo kiekių nustatymo metodiką,

kasmet keičiamas toks atramų kiekis, kad bendra tinklo būklė nesikeistų (šiuo atveju vidutinis

atramų amžius būtų 35-36 metai). 2015 metais numatyta pakeisti 345 atramas. Iš jų 256 su pirmo

lygio defektais (keičiamos nedelsiant). 2014 metais vidutinis visų atramų amžius - 36 metai.

2014 m. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo

tinklo grupes pateiktos 5.9 lentelėje.

Puslapis 26 iš 45

5.9 lentelė. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo tinklo grupes

2014 m., kartai

Eil. Nr.

Perdavimo tinklo grupės

Izoliatorius Srovės

transfor-matorius

Įtampos transfor-matorius

Jungtuvas ir jo vald.

gr.

Skyriklis/ Skirtuvas

Autotrans-formatorius

Kiti įrenginiai*

1. Vilniaus 1 4 4 2 5 2 0

2. Kauno 12 1 0 13 24 1 0

3. Klaipėdos 4 10 2 4 14 1 0

4. Šiaulių 1 0 0 1 3 1 1

5. Utenos 0 1 0 8 7 1 3

Iš viso 2014 m. 18 16 6 28 53 6 4

Iš viso 2013 m. 29 12 10 30 17 7 81

Pastaba. * - prie kitų įrenginių priskiriami ir gedimai oro ūkio įrenginiuose (suspausto oro įrenginiai, kompresoriai).

Daugiausia gedimų kaip ir 2013 m. buvo jungtuvuose ir skyrikliuose. Dauguma 330–110 kV

pastočių įrenginių yra susidėvėję nuo eksploatacijos ir išorinių veiksnių. Lyginant su 2013 m.

smarkiai sumažėję gedimų oro ūkio įrenginiuose, kurių dauguma buvo pakeista.

Atskirų pastočių ir skirstyklų įrenginių eksploatavimo laikotarpis pateiktas 5.10 lentelėje.

5.10 lentelė. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių kiekis ir eksploatavimo laikotarpis 2014 metais, vnt.

Eil. Nr. 330–110 kV pastočių ir skirstyklų

įrenginiai

Eksploatavimo trukmė, m.

iki 15 nuo 15 iki

30 virš 30 Iš viso

1. Srovės transformatorius 377 165 142 684

2. Įtampos transformatorius 231 96 100 427

3. Autotransformatorius 8 7 8 23

4. Jungtuvas 445 157 227 829

5. Skyriklis 788 674 1056 2518

6. Skirtuvas 0 40 92 132

7. Iškroviklis 0 46 66 112

8. Transformatorius 0 2 2 4

9. Ribotuvas 487 61 28 576

10. Srovės-įtampos transformatorius 133 4 0 137

11. Ryšio kondensatorius 18 45 93 156

12. Užtvėriklis 24 44 77 145

13. 10 kV srovės transformatorius 128 0 0 128

14. 10 kV įtampos transformatorius 118 1 0 119

Iš viso 2014 m. 2757 1342 1891 5990

Iš viso 2013 m. 2624 1347 2225 6196

Puslapis 27 iš 45

330 kV ir 110 kV elektros įrenginių gedimų statistika pateikta 5.2 paveiksle.

5.2 pav. 330 kV ir 110 kV pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių gedimų statistika, kartai

Pastaba. Į paveiksle pateiktus duomenis nėra įtraukti gedimai oro ūkio įrenginiuose (suspausto oro įrenginiai, kompresoriai). * – 2003 m. ir 2005 m. įvykiai buvo fiksuojami ORACLE duomenų bazėje, taip pat į statistiką įtraukiami ir smulkesni gedimai. ** – nuo 2007 m. įvykiai fiksuojami REVIS sistemoje (I ir II grupės įvykiai įtraukiami į statistiką). I grupei priskiriami defektai, kuriems esant negalima eksploatuoti įrenginių; II grupei priskiriami defektai, dėl kurių sumažėja įrenginių veikimo patikimumas.

Statant naujas pastotes ar rekonstruojant daugiausia pakeista ar įrengta naujų jungtuvų.

Padidėjęs naujai įrengtų srovės ir įtampos transformatorių skaičius.

2010 m. „LITGRID“ parengė 110 kV transformatorių pastočių būklės įvertinimo ir

rekonstravimo apimčių nustatymo metodiką, kuri leidžia įvertinti 110 kV pastočių įrangos būklę ir

funkcionalumą, rekonstrukcijos ekonominį efektyvumą, pastočių perduodamos elektros energijos

kiekį, pastočių plėtros poreikį. Pagrindinis kriterijus, rodantis, jog pastotę reikia rekonstruoti, yra

jos įrenginių būklės vertinimas – daugiau balų reiškia blogesnę pastotės būklę (žiūr. 5.3 paveikslą).

76 75 73 85

79 72

85 85

106

81 92

85

16 16

7

28

8

8

12

38

17

36 13

46

0

20

40

60

80

100

120

140

2003* 2004* 2005* 2006* 2007** 2008** 2009** 2010** 2011** 2012** 2013** 2014**

Kart

ai

110 kV pastočių ir skirstyklų 330 kV pastočių ir skirstyklų

Puslapis 28 iš 45

5.3 pav. 110 kV transformatorinių pastočių įrenginių būklės priklausomybė nuo amžiaus

Būklė, esanti virš 60 balų, sindikuoja į tai, kad reikalinga atlikti rekonstrukciją. 110 kV TP

rekonstrukcija yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko sąnaudų ir investicijų. Skirtingų

TP techninė būklė labai įvairi: nuo labai geros iki labai prastos. Be to, skirtingų pastočių įtaka

perdavimo tinklo darbo patikimumui yra skirtinga – daug svarbesnės yra mazginės ir ant

tranzitinių linijų esančios pastotės, taip pat labiau apkrautos ir svarbius vartotojus maitinančios

pastotės. Pastebėta, kad daugiausia įrenginių, kurių būklė smarkiai pablogėjusi, yra seniau statytose

pastotėse.

Pastaruoju metu naujų 110 kV TP statybos LITGRID AB savo iniciatyva neplanuoja.

Naujų 110 kV TP statybą dažniausiai nulemia naujų elektros tinklų naudotojų atsiradimas, spartus

elektros energijos poreikio augimas, skirstomųjų ir perdavimo tinklų plėtra. Didžiausias dėmesys

yra skiriamas elektros energijos tiekimo patikimumo didinimui. Pagrindiniai 110 kV TP

rekonstrukcijų kriterijai – įrenginių (įrangos) būklė ir funkcionalumas. Perdavimo tinklo būklės

palaikymui rekomenduojama per metus vidutiniškai atlikti 5-6 pastočių rekonstrukcijas.

Puslapis 29 iš 45

5.4 pav. 110 kV transformatorinių pastočių statyba ir rekonstrukcijos apimtys

Remiantis PSO atlikta analize sudarytas planuojamų atnaujinti transformatorinių pastočių

grafikas iki 2023 m.

5.5 pav. 110 kV transformatorinių pastočių rekonstrukcijos apimtys

Sudarant 110 kV TP rekonstrukcijų planus vadovaujamasi nuostata – mažiausiomis

investicijomis išlaikyti pakankamą patikimumo lygį didžiausiam vartotojų kiekiui. 2011 m.

Puslapis 30 iš 45

gruodžio mėn. LITGRID AB patvirtino 110 kV TP būklės įvertinimo ir rekonstrukcijų apimčių

nustatymo metodiką, kuria remiantis sudaromas rekomendacinis 110 kV TP rekonstrukcijų

sąrašas. Rekonstruojant pastotes ne tik pakeičiama susidėvėjusi įranga, bet keičiamos pastotės

valdymo, ryšių ir relinės apsaugos sistemos, kurios atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Pilnai

rekonstrukcijai yra atrenkamos tik labiausiai susidėvėjusios ir svarbiausios LEES pastotės.

Sudarant rekonstruotinų 110 kV TP sąrašą yra įvertinami tokie kriterijai, kaip: pastočių įrenginių

vidutinė būklė, įrenginių vidutinis funkcionalumas, perduodamas elektros energijos kiekis,

pastotės tipas, elektros nepatiekimo tikimybė ir kiti kriterijai.

Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas įtampų svyravimo dinamikai elektros

tinkluose. Duomenys padėti registruoti nuo 2012 metų. Įtampų lygiai atskirose pastotėse nėra

išskiriami. Pateikiami tik metiniai duomenys. Rezultatai pateikiami 5.11 lentelėje.

5.11 lentelė. Perdavimo tinklo įtampų svyravimai už 2014 m., %

Metai

Rodiklis % nuo bendro laiko pagal diapazoną

330<U≤362kV 300<U≤330 kV 362<U≤365 kV

365<U kV U≤300 kV

103≤U≤121 kV

121<U≤123 kV 90≤U<103 kV

123<U kV U<90 kV

2014 m. 98,47 1,475 0,055 97,9743 2 0,0224

345<U≤360kV

330<U≤345 kV 360<U≤362 kV

362<U kV U≤330 kV

103≤U≤ 121 kV

121<U≤123 kV

90≤U<103 kV

123<U kV U<90 kV

2013 m. 89,94 9,84 0,21 99,91 0,087 0,000059

330≤U≤363 kV 104≤U≤121 kV

363≤U≤380 kV 121<U≤127 kV 330≤U<330 kV 90≤U<104 kV

380≤U≤300 kV 127≤U≤90 kV

- - -

2012 m. 95,71 4,29 0 - - -

Pastaba. 2013 ir 2014 m. nustatyti įtampos svyravimai pagal momentinius 330 kV ir 110 kV

perdavimo tinklo įtampų svyravimus pagal lentelėje pateikiamus diapazonus. 2012 metams įtampos kokybei perdavimo tinkle analizuoti buvo naudojami skirtingi įtampos diapazonai.

Pateikti duomenys parodo, kiek procentų laiko per metus įtampos lygiai 330 ir 110 kV tinkle buvo nustatytuose diapazonuose pagal LST 50160 standartą, atsižvelgiant ir į kitus standartus, kurie reglamentuoja įtampos kokybinius parametrus, t. y. įtampa 95 proc. laiko turi būti nustatytuose diapazonuose arba kiekvienos savaitės visų 10 min. trukmės intervalų tiekiamos įtampos vidutinių kvadratinių verčių 95 proc. vidurkių turi būti +/-10 proc. ribose. Laikoma, kad maksimali nusistovėjusi galima įtampa yra 330 kV ir 103 kV elektros tinklo normaliomis darbo sąlygomis (ne avariniais atvejais). 2014 m. 330 kV tinkle 134,9 val. įtampa viršijo 362 kV, o 2013 m. - 213,8 val.

Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai gedimai vyksta dėl stichinių reiškinių ir dėl per

ilgą eksploatavimo laikotarpį susidėvėjusių įrenginių.

Puslapis 31 iš 45

5.4. Elektros energijos skirstymo sistemos įrenginių būklės įvertinimas

AB LESTO skirstomojo tinklo transformatorinių pastočių, 10 kV skirstomųjų

punktų ir 6–10/0,4 kV transformatorinių galimos silpnos vietos

Dėl nepakankamo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų bei transformatorinių

automatizavimo nėra galimybės visų komutacinių aparatų valdyti iš bendrovės dispečerinių centrų.

Dažnai perjungimai vykdomi operatyvinei brigadai nuvykus į objektą. Tuose objektuose, kuriuose

valdymo sistema nėra įdiegta, tinklą valdantis dispečeris apie gedimus ir atsijungimus elektros

tinkluose dažniausiai sužino iš vartotojų, kuomet jiems nutrūksta elektros energijos tiekimas.

Transformatorių pastotės ir 10 kV skirstomieji punktai

Pagrindinė transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų gedimų priežastis – įrenginių ir

jų izoliacijos senėjimas. 35–110 kV transformatorių pastotėse ir 10 kV skirstomuosiuose

punktuose silpniausia vieta – 10 kV alyviniai jungtuvai ir jų pavaros, relinės apsaugos ir

automatikos gedimai bei gedimai antrinėse grandinėse. Dažniausiai genda senos

elektromechaninės relės.

6–10/0,4 kV transformatorinės

2014 m. bendras alyvos iš transformatorinių vagysčių skaičius sumažėjo lyginant su 2013 m., tačiau nemažas galios transformatorių gedimų skaičius susidaro dėl pašalinių asmenų poveikio – dėl alyvos iš galios transformatorių vagysčių.

5.12 lentelė. Transformatorinių gedimai 100 transformatorinių 2012-2014 m., vnt

Rodiklis 2012 m. 2013 m. 2014 m.

10 kV įtampos elektros įrenginiai 2,59 1,4 2,6

0,4 kV įtampos elektros įrenginiai 1,05 0,78 0,81

AB LESTO skirstomieji tinklai 2014 m. dėl alyvos iš transformatorinių vagysčių patyrė 179

tūkst. EUR (618 tūkst. Lt) nuostolių (2013 m. – 211 tūkst. EUR arba 730 tūkst. Lt). Pavogta 68

(2013 m. – 79) tonos alyvos, sugadinta 80 (2013 m. - 60) galios transformatorių. Vienas iš būdų

sumažinti vagysčių kiekį galėtų būti apsauginių priemonių įrengimas. Didžioji dalis gedimų 6 -

10/0,4 kV transformatorinėse įvyksta seno tipo komplektinėse transformatorinėse, kurios turi

būti jau keičiamos į naujas, modulines arba stulpines transformatorines.

AB LESTO skirstomojo tinklo 0,4–35 kV oro ir kabelių linijų bei 0,4 kV oro kabelių

linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos

Didžioji dalis 35 kV oro linijų eksploatuojamos daugiau nei 40 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų defektų skaičius. 0,4 kV, 10 kV ir 35 kV oro linijų silpniausios vietos – miškingose vietovėse dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių virsdami medžiai nutraukia

Puslapis 32 iš 45

laidus, nusidėvėję izoliatoriai ir traversos. Daug lėšų reikalauja linijų trasų priežiūra – reikiamam trasų pločiui miškingose vietovėse išlaikyti.

AB LESTO skirstomuosiuose tinkluose 2014 m. kabelių linijų bendras gedimų skaičius sumažėjo, tačiau ištisinio kabelio gedimų nesumažėjo (dėl izoliacijos senėjimo), dėl tos priežasties, kad per mažai investuojama į kabelinių linijų keitimą, todėl daugėja jungiamųjų movų. Dažnai kabeliai pažeidžiami vykdant žemės kasimo darbus, nesuderintus su skirstomųjų elektros tinklų operatoriumi. Gedimų statistiką lentelėje pateikti gedimai 100 km bendram oro ir kabelių linijų.

5.13 lentelė. Gedimai 100 km linijų 2012-2014 m., vnt

Rodiklis 2012 m. 2013 m. 2014 m.

10 kV oro ir kabelių linijos 6,3 4,3 3,9

0,4 kV oro ir kabelių linijos 10,6 7,2 6,8

Apibendrinantys gedimai skirstymo sistemos įrenginiuose pateikti lentelėje.

5.14 lentelė. Gedimų skaičius skirstymo sistemos įrenginiuose už 2012-2014 m., vnt

Įtampa, kV KL gedimų

skaičius OL gedimų

skaičius PAS gedimų

skaičius Viso

gedimų

0,4 1877 11027 765 13669

10 2658 2599 5368 10625

35 1 40 303 344

Viso 2014 m. 1593 4533 1608 7734

Viso 2013 m. 2181 4929 955 8065

Viso 2012 m. 762 4204 3873 8839

Pastaba. Įvertinant tai, kad bendra tinklo eksploatavimo informacinė sistema „TEVIS“ buvo pradėta diegti tik 2011 m., t. y. susikūrus AB LESTO, kuri buvo įkurta sujungimo būdu reorganizavus skirstomųjų tinklų bendroves – akcinę bendrovę Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir akcinę bendrovę „VST“ (VST), duomenys pateikiami nuo 2012 metų. Taip pat pažymėtina, jog 2012 m. duomenys (lyginant su 2013 m.) gali būti netikslūs dėl nepilnai bendroje tinklo eksploatavimo informacinėje sistemoje sukauptų duomenų.

Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dalis gedimų oro linijose įvyko dėl išorinio

poveikio – perkūnija, škvalas, apledėjimas, medžių virtimas, o kabelinėse linijose dėl kabelio

senėjimo. Siekiant sumažinti išorinio poveikio įtaką STO teikiamų paslaugų patikimumui, turėtų

būti skiriamos papildomos lėšos oro linijų trasų valymui, oro linijų keitimui kabelių linijomis,

pasenusių kabelių naujomis kabelinėmis linijomis, tinklo automatizavimui. Tikėtina, kad dėl

didesnio elektros energijos vartojimo poreikio, STO teikiamų paslaugų kokybė nesuprastės, jeigu

bus išlaikomas skirstymo sistemos elementų priežiūros lygis ir didinamos investicijos į tinklo

atstatymą ir automatizavimą.

Puslapis 33 iš 45

Elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija

atkūrimo trukmė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu

Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, elektros energijos

persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmė (toliau – patikimumo

kategorija) iki operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės ribos nustatomas vartotojo ir

operatoriaus sudarytoje elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje. Šiose taisyklėse

nustatomos trys patikimumo kategorijos:

Trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš

vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos

persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų

nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.

Antra (II) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš

dviejų elektros energijos šaltinių atskiromis elektros linijomis. Nutrūkus elektros energijos

persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų

nuosavybės riba turi būti atkurtas nors iš vieno elektros energijos šaltinio ne vėliau kaip

per 2,5 valandas.

Pirma (I) elektros energijos patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant

elektros energija iš dviejų arba daugiau nepriklausomų elektros energijos šaltinių

atskiromis elektros linijomis ir aprūpinimas elektros energija gali būti nutrauktas laikui,

kiek to reikia automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros energijos

šaltinio prie kito arba pakartotiniam elektros energijos šaltinio įjungimui.

Apibendrinti skirstymo tinklų operatoriaus elektros energijos persiuntimo patikimumo ir

aprūpinimo elektros energija atkūrimo statistika pateikta lentelėje.

5.15 lentelė. AB LESTO elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių vykdymas 2014 m.

Aprūpinimo elektra

patikimumo kategorija

Matavimo vnt.

Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis

Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui

rodiklis

Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu

laiku rodiklis (proc.)

I

Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito

Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito

100

II val. 2,5 1,29 100

III val. 24 3,52 100

Paslaugų kokybės rodikliai AB LESTO 2014 metais pateikti lentelėje.

Puslapis 34 iš 45

5.16 lentelė. AB LESTO paslaugų kokybės rodiklių vykdymas 2014 m.

Eil. Nr.

Paslaugų kokybės rodiklis

Matovimo vnt.

Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui

rodiklis

Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui

rodiklis

Paslaugos suteikimo vartotojui

nustatytu laiku rodiklis (proc.)

Buitiniai Kiti vartotojai Buitiniai Kiti vartotojai Buitiniai Kiti

vartotojai

1.

Laikas, per kurį buvo prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginiai (kai vartotojo įrenginiams prijungti reikia įrengti tik atvadą su apskaitos spinta ar skydu ir šiems darbams atlikti projektas nereikalingas)

Darbo dienų skaičius

20 20 12,48 14,90 92,89 91,68

2.

Laikas, per kurį buvo prijungti įsiskolinimą apmokėjusio vartotojo elektros įrenginiai, po atjungimo dėl nemokėjimo


5 2 1,47 1,57 95,72 96,58

3.

Laikas nuo pranešimo vartotojui iki planuojamo elektros energijos persiuntimo nutraukimo dėl tinklų priežiūros darbų

Kalendorinių dienų skaičius

10 10 10 10 100 100

4. Nustatyto apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos gedimas


5 5 1,17 1,17 99,99 100

5. Skundo nagrinėjimo trukmė

Kalendorinių dienų skaičius

30 30 13,28 13,13 97,71 98,61

Apibendrinant galima teigti, kad skirstymo tinklo operatorius tinkamai vykdo savo

funkcijas, nes elektros energijos tiekimas elektros vartotojams atstatomas nepažeidžiant teisės aktų

reikalavimų.

Puslapis 35 iš 45

Skirstomojo tinklo 0,4–35 kV įtampų svyravimų monitoringas

Pastaba: Linijų skaičius, kuriuose buvo pastebėti svyravimai Δ U%>10.

5.6 pav. AB LESTO skirstomojo tinklo 0,4–35 kV įtampų svyravimų vertės 2013-2014 m., vnt [LESTO]

Linijų, kuriuose pastebėti įtampos svyravimai, priežastys paprastai yra susijusios su tinklo

konfigūracija ir natūraliu vartotojų galios poreikio augimu:

Per didelis vartotojų skaičius prijungtas prie vienos per mažo pralaidumo linijos, t. y.

linijos, kurios buvo suprojektuotos ir nutiestos prieš 30-40 metų pagal tuo metu

paskaičiuotą leistinosios naudoti galios poreikį (dažniausiai neviršydavo 0,5 kW),

tačiau šiuo metu išaugus vartotojų pareikalaujamos galios poreikiui leistinoji naudoti

galia yra viršijama nuo kelių iki keliolikos kartų;

Per ilgos linijos ir per daug nutolę vartotojai;

Neoptimali tinklo konfigūracija dėl senos infrastruktūros ir didesnių galios poreikių

(pvz. sodų bendrijos).

Puslapis 36 iš 45

5.5. Elektros energijos persiuntimo patikimumo rodikliai

PSO ir STO privalo nustatyti elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis. Elektros

energijos persiuntimo nutraukimo priežastys gali būti „Force majeure“ (nenugalima jėga)

priežastys, išorinio poveikio priežastys, nenustatytos priežastys ir operatoriaus atsakomybei

priskiriamos priežastys (t. y. visos kitos priežastys).

1. Rodikliai, taikomi perdavimo sistemos operatoriui:

END (angl. Energy not delivered) – perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos

kiekis.

AIT (angl. Average interruption time) – vidutinis nutraukimo laikas.

2. Rodikliai, taikomi skirstomųjų tinklų operatoriui:

SAIDI (angl. System average interruption duration index) – sistemos ilgų nutraukimų

vidutinės trukmės rodiklis.

SAIFI (angl. System average interruption frequency index) – sistemos ilgų nutraukimų

vidutinio dažnumo rodiklis.

MAIFI (angl. Momentary average interruption frequency index) – vidutinis elektros

energijos persiuntimo trumpų nutraukimų dažnumo rodiklis.

Minimalūs persiuntimo patikimumo lygiai kiekvienam operatoriui nustatomi konkrečiam

reguliavimo periodui. VKEKK, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas naujam reguliavimo

periodui, patvirtina minimalius elektros energijos persiuntimo patikimumo lygius, atsižvelgdama į

praėjusio reguliavimo periodo faktinių persiuntimo patikimumo rodiklių vidurkį. Minimalūs

persiuntimo patikimumo lygiai galioja iki reguliavimo periodo pabaigos ir negali būti blogesni už

praėjusiam kainų reguliavimo periodui patvirtintus minimalius kokybės lygius.

5.5.1. Perdavimo tinklo patikimumo reikalavimai

Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem

rodikliais: END ir AIT.

VKEKK nustatyti 2011–2015 m. patikimumo rodikliai perdavimo tinklo operatorių

įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė būtų geresnė arba lygi minimaliems

reikalavimams: perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis neturėtų būti didesnis nei

5 MWh per metus ir vidutinis nutraukimo laikas neturėtų būti ilgesnis kaip 0,26 min. Per metus

(išskyrus nutraukimus dėl „Force majeure“ (nenugalima jėga) ir išorinio poveikio priežasčių) tik

ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams.

Puslapis 37 iš 45

Pastaba. * - minimalus lygmuo (5 MWh) nustatytas 2011-2015 m. laikotarpiui.

5.7 pav. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis 2008–2014 m., MWh [LITGRID]

2014 m. faktinis END rodiklis siekė 5,3 MWh/metus, t. y. buvo panašus į minimalaus

lygmens rodiklį 5 MWh. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl nenustatytų

priežasčių buvo 0,055 MWh, dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės – 5,3 MWh.

Pastabos: * - minimalus lygmuo (0,26 min.) nustatytas 2011-2015 m. laikotarpiui.

5.8 pav. Vidutinis nutraukimo laikas 2008–2014 m., min. [LITGRID]

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Išorinio poveikio 13,6 24,08 41,33 43,85 11,43 7,19 31,992

"Force majeure" 36,68 1,47 79,15 21,21 31,2 7,81 1,9

Nenustatytos 0,34 0 0 0 0 0,028 0,055

Priskiriamos operatoriausatsakomybei

1,45 2,24 11,63 7,53 7,36 6,675 5,3

END rodiklio minimaluslygmuo*

5 5 5 5

0

20

40

60

80

100

120

140

END, MWh

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

"Force majeure" 1,21 0,05 3,32 0,97 1,44 0,366 0,089

Išorinio poveikio 0,41 0,71 1,74 2,01 0,53 0,337 1,498

Nenustatytos 0,01 0 0 0 0 0,001 0,003


0,22 0,06 0,49 0,35 0,34 0,312 0,248

AIT rodiklio minimaluslygmuo*

0,26 0,26 0,26 0,26

0

1

2

3

4

5

6

AIT, min.

Puslapis 38 iš 45

2014 m. faktinis AIT rodiklis siekė 0,25 min./metus, t. y. buvo panašus į minimalaus

lygmens rodiklį 0,26 min. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl nenustatytų

priežasčių buvo 0,003 min., dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės – 0,248 min.

VKEKK, perskaičiuodama perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę

ribą 2015 metams, įvertino faktinį persiuntimo patikimumo lygį už 2013 m. Palyginti su nustatytu

minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal END rodiklį pablogėjo 34 proc., pagal AIT

rodiklį – 20 proc., todėl viršutinė kainų riba pagal šiuos rodiklius 2015 m. buvo sumažinta po 0,1

proc. už kiekvieną rodiklį.

5.5.2. Skirstomojo tinklo patikimumo reikalavimai

Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas dviem

rodikliais: SAIDI ir SAIFI.

VKEKK nustatyti patikimumo rodikliai skirstomojo tinklo operatorių įpareigoja užtikrinti,

kad techninė paslaugų kokybė būtų geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojui

elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 66 min. Per metus ir

vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius neturėtų būti didesnis nei 0,93 karto per metus

(išskyrus nutraukimus dėl „Force majeure“ (nenugalima jėga) ir išorinio poveikio priežasčių) tik

ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams.

5.9 pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI), min./vartotojui [LESTO]

Pastaba. 2008, 2009, 2010 metų pateikti duomenys yra išskaičiuoti iš AB Rytų skirstomųjų tinklų ir

AB „VST“ rodiklių. Pateikiami duomenys yra VKEKK nustatomi rodikliai ir jų faktinės reikšmės.

2014 m. faktinis SAIDI rodiklis siekė 49,4 min./vartotojui, t. y. neviršijo minimalaus

lygmens, iš jų vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle

156,85

105,07 117,83

59,5

55,6 51,4

49,4

173

149

127

66 66 66

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

2008* 2009* 2010* 2011 2012 2013 2014

min

.

SAIDI

SAIDIrodikliominimaluslygmuo

Puslapis 39 iš 45

nutraukimų trukmė dėl nenustatytų priežasčių buvo 3,07 min., dėl operatoriui priskiriamos

atsakomybės – 46,36 min.

5.10 pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI) 2014 m., min./vartotojui [LESTO]

2014 m. faktinis SAIFI rodiklis siekė 0,67 karto/vartotojui, t. y. neviršijo minimalaus

lygmens (VKEKK nustatytas minimalus rodiklio lygmuo – 0,93 karto/vartotojui), iš jų vidutinis

elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui dėl nenustatytų priežasčių

siekė 0,04 kartų/vartotojui, dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės – 0,62 karto/vartotojui.

5.11 pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI), kartai/vartotojui [LESTO]

Pastaba. 2008, 2009, 2010 metų pateikti duomenys yra išskaičiuoti iš AB Rytų skirstomųjų tinklų ir

AB „VST“ rodiklių. Pateikiami duomenys yra VKEKK nustatomi rodikliai ir jų faktinės reikšmės.

AĮ VĮ ŽĮ Viso

Išorinio poveikio 0,11 17,07 4,94 22,13

"Force majeure" 0,17 58,06 14,24 72,48

Nenustatytos 0,00 1,96 1,12 3,07


1,78 35,80 8,78 46,36

Faktinis SAIDI rodiklis 49,40 49,40 49,40 49,40

SAIDI rodiklio minimaluslygmuo

66,00 66,00 66,00 66,00

020406080

100120140160

SAIDI, min./vartotojui

2,2

1,62 1,63

0,81

0,79 0,72

0,67

2,21 2,06

1,82

0,93 0,93 0,93

0

0,5

1

1,5

2

2,5

2008* 2009* 2010* 2011 2012 2013 2014

kart

ai/

vart

oto

jui

SAIFI

SAIFIrodikliominimaluslygmuo

Puslapis 40 iš 45

5.12 pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI) 2013 m.,

kartai/vartotojui [LESTO]

Faktiniai 2013 m. rodikliai yra: SAIDI – 51,4 min., SAIFI – 0,71 karto. Palyginus

persiuntimo patikimumo rodiklių įvykdymą 2013 m. su nustatytu minimaliu lygiu, SAIDI rodiklis

viršytas 22 proc., SAIFI rodiklis viršytas 23 proc. Atsižvelgiant į tai, už SAIDI ir SAIFI rodiklių

faktinio lygio pagerinimą paslaugų kainų viršutinės ribos 2015 metams didinamos po 0,1 proc. už

kiekvieną rodiklį.

AĮ VĮ ŽĮ Viso

Išorinio poveikio 0,00 0,19 0,04 0,24

"Force majeure" 0,00 0,34 0,03 0,38

Nenustatytos 0,00 0,03 0,01 0,04


0,02 0,49 0,11 0,62

Faktinis SAIFI rodiklis 0,67 0,67 0,67 0,67

SAIFI rodiklio minimaluslygmuo

0,93 0,93 0,93 0,93

0,00,51,01,52,0

SAIFI, kartai/vartotojui

Puslapis 41 iš 45

5.6. Lietuvos perdavimo sistemos adekvatumo vertinimas

5.6.1. Perdavimo sistemos adekvatumo modeliavimo rezultatai

Energetinės sistemos patikimumo analizėje patikimumo lygmeniui apibūdinti paprastai

taikomas vienas ar daugiau tikimybinių matų. Nustatant energetinės sistemos adekvatumo

lygmens siekius, gali būti apskaičiuota ir įvertinta daugybė matų. Dažniausiai sistemos adekvatumo

rodikliai rodo pertrūkių skaičius per metus, kiek laiko nebuvo energijos (pertrūkių minutės per

metus) ir per metus nepatiektą energiją. Šioje analizėje naudojami matai:

Nepatiekta energija (NE). Atsižvelgiant į Elektros energetikos sistemos saugumo

(patikimumo) modelio arba SISYFOS modelio (daniškai: Simulering af Systemers

ForSyningssikkerhed arba angl. Simulation of System‘s Security of Supply) rezultatus NE

yra energija, nepatiekta dėl tiekimo pertrūkio, matuojama MWh per metus;

Apkrovos netekimo tikimybė (ANT). Tikimybė, kad visa sistemos energija negali

patenkinti apkrovos poreikio, išreikšta valandomis per metus arba procentais (SISYFOS

modelyje palyginama su TSANT). Atsižvelgiant į SISYFOS modelio rezultatus ANT yra

svertinis visos sistemos matas, apskaičiuotas kaip svertinė tikimybė, kad vartotojas patirs

energijos praradimą. TSANT yra tiekimo sukelta ANT arba tikimybė, kad energijos

tiekimas mažesnis už poreikį.

Prieš taikant modelio rezultatus Lietuvos energetinės sistemos adekvatumui vertinti

pateikiamos pagrindinės prielaidos.

Gauti rezultatai ir adekvatumo indikatoriai labai priklauso nuo modeliavimo metodologijos.

Nors modelyje yra surinkti duomenys apie generavimą (ir nutraukimo dažnius), apkrovą ir

perdavimą (ir nutraukimo dažnius), modelis neatkuria visų galimų realios energetinės sistemos

veikimo elementų. Pvz., alternatyvių energijos tiekimo galimybių žemesnės įtampos linijomis,

dinaminio techninės priežiūros planavimo ar poreikio atsako. Visi šie elementai padėtų palengvinti

generavimo ir (arba) perdavimo sistemos gedimų atvejus, taip sumažindami realybėje stebimą

ANT, palyginus su modeliuojamu.

Be to, galimi apkrovos ir vėjo nuokrypiai vaizduojami naudojant anksčiau užfiksuotas vertes

(t. y. elektros energijos gamyba vėjo elektrinės paremta faktiniais duomenimis). Į modeliavimą

įtraukus sunkiai prognozuojamą elektros energijos gamybą vėjo jėgainėse, būtų sukurta didelė

rezultatų variacija, todėl reikėtų atlikti daugiau pakartotinų skaičiavimų norint gauti tikslesnį

rezultatą. Daugiau pakartojimų reikštų ilgesnį modeliavimo laiką.

Atlikus modeliavimą, modelio rezultatai rodo, kad 2012 m. egzistavusi generavimo

pajėgumo struktūra sugeba patenkinti poreikį, esant daugeliui galimų sistemos veikimo

konfigūracijų (elektros generatorių sukelta NE ir ANT per kelis simuliacijos veikimus nuolat

yra 0). Gauti SISYFOS modeliavimo rezultatai už 2013 metus rodė, kad elektros generavimo

pajėgumo (įrenginių) struktūra atskirais atvejais nesugeba patenkinti poreikio, esant daugeliui

galimų sistemos veikimo konfigūracijų (elektros generatorių sukelta NE siekia 4 MWh, o

Puslapis 42 iš 45

apkrovos netekimo tikimybė (ANT) – 0,01 proc.). Tokia situacija rodo, kad mažėjant pastovaus

elektros generavimo šaltinių pajėgumams ir didėjant kintamiems (nekontroliuojamiems - vėjo,

saulės), gali atsitikti, kad be išorinių jungčių pagalbos elektros apkrovos netekimo tikimybė didės.

Tačiau Lietuva turi stiprias jungtis su kaimyninėmis šalimis ir šiuo metu baigia įrengti dar dvi

jungtis, kurias naudojant bus užtikrinamas patikimas elektros tiekimas.

Bendri modeliavimo rezultatai rodo, kad nepatiektos energijos (NE) rodiklis sudarė

200 MWh per 2012 metus ir 369 MWh per 2013 metus, iš jų 365 MWh dėl galimai silpnų

perdavimo tinklo vietų. Modeliuota NE yra didesnė nei užfiksuota faktinė NE 2012 metais (50

MWh) ir 2013 metais (21 MWh). Tokių rezultatų esminė priežastis, kad modeliuojama buvo tik

gamybos ir perdavimo sistema. Tolimesnei analizei, siekiant kaip galima tiksliau įvertinti elektros

perdavimo sistemos būklę analizuojamos modeliavimo metu gautos galimai silpnos perdavimo

tinklo vietos. Analizė atliekama pasinaudojant skirstymo tinklo operatoriaus pateiktais

duomenimis (t. y. ar skirstymo tinklas gali užtikrinti alternatyvų tiekimą vartotojams) ir pasitelkiant

ekspertinį vertinimą.

Remiantis dabartine stebėjimų imtimi, visus modeliuotus apkrovos netekimo įvykius sukelia

perdavimo tinklo elementai, dėl to visos sistemos svertinė ANT yra 0,00267 % (arba 14 minučių

per metus), o tai gerokai mažiau nei nurodoma standartuose (144 minučių per metus (arba 24

valandos per 10 metų). Tokie modeliavimo rezultatai rodo, kad elektros energijos perdavimo

sistemos adekvatumas 2012 m. duomenimis, įvedus naujus elektros generavimo šaltinius

nepadidintų jos patikimumo (adekvatumo), nes apkrovos netekimo priežastys buvo susijusios su

perdavimo tinklo elementais, tačiau jau 2013 m. duomenimis, įvedus naujus elektros generavimo

šaltinius padidintų jos patikimumo lygį, nes apkrovos netekimo priežastys buvo susijusios ne tik

su perdavimo tinklo elementais. Jei sistemos adekvatumo didinimas būtų laikomas reikalingas,

modelio rezultatai rodo, kad reikėtų ne tik plėsti/atnaujinti tinklą, bet ir įvesti/atstatyti esamus

pajėgumus (įskaitant elektros jungtis).

Modeliavimo metu pagal 2012 metų duomenis nustatytos galimai silpniausios PSO tinklo

elementų (mazgų) vietos: Šalčininkai, Širvintos, Juodkrantė, tačiau patikrinus duomenis, nustatyta,

kad daliai vartotojų elektros energijos tiekimas gali būti užtikrinamas iš skirstomųjų tinklų arba

pajūrio vietovėje žvarbesnis oras gali sutrikdyti elektros energijos tiekimą. 2013 metais nustatytos

2 naujos galimos silpniausios PSO tinklo elementų (mazgų) vietos: Jašiūnų pastotė ir VE3 B2

pastotė, tačiau pasikeitimų lyginant su 2012 metais nebuvo, tad ir elektros energijos tiekimo

patikimumas galimai neturėjo keistis.

SISYFOS modelio skaičiavimo rezultatai rodė, kad 2013 metais elektros energijos perdavimo

tinklo patikimumas, lyginant su 2012 metais, nesikeitė arba keitėsi labai nežymiai. Pažymėtina, kad

2013 metais buvo pradėta ir vykdoma daug perdavimo tinklo transformatorių pastočių

rekonstrukcijų, kurių metu buvo laikini 110 kV tinklo schemos pasikeitimai, kas galėjo įtakoti

bendro ANT padidėjimą iki 2,67 lyginant su 2,08, kuris buvo 2012 metais.

Puslapis 43 iš 45

Siekiant įvertinti elektros energetikos sistemos pokyčius, modeliavimas turi būti atliekamas

bent kas keletą metų ir SISYFOS modelis atnaujinamas naujais duomenis. Vertinant praėjusių

dviejų metų modelio rezultatus matyti, kad nesant žymiems LEES struktūros pokyčiams, galimai

silpnos PSO tinklo vietos išlieka panašios arba jas lemia esantys struktūriniai veiksniai ir oro

sąlygos.

Apibendrinimas

Atsižvelgiant į tai, kad LEES struktūroje 2014 metais esminių pasikeitimų nebuvo

palyginus su 2013 metais, galima teigti, kad šiuo metu Lietuvos elektros energetikos sistemos

patikimumas yra užtikrinamas, o perdavimo sistemos patikimumo (adekvatumo) modeliavimas

pagal SISYFOS metodą būtų tikslingas modelio rezultatus lyginant už 2014 ir 2015 metus.

Puslapis 44 iš 45

6. APIBENDRINANTI STATISTIKA

Eil. Nr.

Rodiklis Mato vnt. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1. Elektros energijos kiekio balansas

1.1 Elektros energijos gamyba (Neto) TWh 4.45 4.71 4.40 4,05

1.2 Komercinis sistemos balansas (-Importas/+eksportas)

TWh -6.74 -6.62 -6.95 -7,62

1.3 Bendras elektros energijos poreikis TWh 11.19 11.33 11.35 11,68

1.4 Kruonio HAE užkrovimas TWh 0.80 0.72 0.77 0,96

1.5 Bendras elektros energijos suvartojimas

TWh 10.39 10.61 10.58 10,72

1.6 Perdavimo ir skirstomojo tinklų technologinės sąnaudos

TWh 0.94 0.95 0.93 0,87

1.7 Galutinis elektros energijos suvartojimas

TWh 9.46 9.66 9.65 9,84

1.8 Grynasis importas nuo bendro suvartojimo

% 65 62 66 71

2. Galios balansas

2.1 Elektrinių įrengtoji galia MW 4016 4254 4347 4312

2.2 Elektrinių turimoji (disponuojama) galia

MW 3681 4204 4304 4092

2.3 Elektrinių turimoji galia po 10 metų pagal LEES plėtros planą/Ataskaitą

MW 5317-58991

5256 45542/ 3873

47662/ 2822

2.4 Nepanaudojama elektrinių galia MW 889 1393

1453 (873*)

898

2.5 Būtinas rezervas sistemos adekvatumo užtikrinimui

MW 350 564

439 470

2.6 Likutinė galia MW 2443 2247

2412 (2992)

2765

2.7 Sistemos maksimali pareikalaujama galia

MW 1737 1734 1810 1834

2.8 Sistemos galios balansas MW 706 513

602 (1182)

1110

3. Elektros gamybos šaltinių techniniai duomenys

3.1 Pagrindinių gamybos šaltinių gedimų trukmė (neplanuoti atsijungimai)**

min 120 69880 2161 5955

3.2 Elektrinių generatorių atsijungimai kartai - 21 7 20

3.3 Elektrinių išnaudojimo koeficientas

3.3.1 Lietuvos elektrinė % 9 9 12 5

3.3.2 Vilniaus energija (2) % 86 73 81 38

3.3.3 Vilniaus energija (3) % 22 14 14 8

3.3.4 Kauno termofikacinė elektrinė % 32 26 19 11

3.3.5 Panevėžio energija % 65 36 24 22

4. Tinklo elementų techniniai duomenys

4.1 END rodiklis MWh 7,53 7,36 6,675 5,3

4.2 END rodiklio minimalus lygmuo MWh 5 5 5 5

4.3 AIT rodiklis min. 0,35 0,34 0,312 0,248

4.4 AIT rodiklio minimalus lygmuo min. 0,26 0,26 0,26 0,26

4.5 SAIDI rodiklis min./ 59,5 55,6 51,4 49,4

Puslapis 45 iš 45

Eil. Nr.

Rodiklis Mato vnt. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

vartotojui

4.6 SAIDI rodiklio minimalus lygmuo

min./ vartotojui

127 66 66 66

4.7 SAIDI rodiklis

kartai/ vartotojui

0,81 0,79 0,72 067

4.8 SAIDI rodiklio minimalus lygmuo

kartai/ vartotojui

1,82 0,93 0,93 0,93

4.9 Perdavimo linijų ilgis šalyje km 6684 6684 6683 6792

4.10 Suremontuota senų perdavimo linijų km 873 1238 1387 1001

4.11 Suremontuota perdavimo tinklo transformatorinių pastočių

vnt. 50 32 30 29

4.12 Skirstymo linijų ilgis šalyje km 123781 124631 121698 122797

4.13 Nutiesta naujų skirstymo linijų km 1084 1027 1047 993

4.14 Suremontuota skirstymo linijų km 10109 6604 3637 2691

4.15 Suremontuota skirstomojo tinklo (ST) transformatorių pastočių

vnt. 45 44 79 41

4.16 Suremontuota ST transformatorinių vnt. 2106 2738 180 1135

4.17 Pastatyta naujų ST transformatorinių vnt. 958 835 669 586

4.18 Prijungta naujų vartotojų prie ST vnt. 16852 16302 20649 26433

5. Perdavimo tinklo įtampų svyravimai

5.1 330 kV įtampos tinklas

5.1.1 345<U≤360 kV % - 95,71 89,94 98,47

5.1.2 330<U≤345 kV; 360<U≤362 kV % - - 9,84 1,475

5.1.3 362<U kV; U≤330 kV % - - 0,21 0,055

5.2 110 kV įtampos tinklas

5.2.1 103≤U≤121 kV % - 4,29 99,91 97,97

5.2.2 121<U≤123 kV; 90≤U<103 kV % - - 0,087 2

5.2.3 123<U kV; U<90 kV % - - 0,000059 0,022

6. Skirstomojo tinklo 0,4–35 kV įtampų svyravimų vertės

6.1 0,4–35 kV linijų skaičius, kuriuose pastebėti įtampų svyravimai, kai ΔU > 10 proc

vnt. - - 4094 3715

7. STO elektros energijos atkūrimo trukmė - Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu laiku rodiklis

7.1 I patikimumo kategorija (automatika) % - 100 100 100

7.2 II patikimumo kategorija (iki 2,5 val.) % - 100 100 100

7.3 III patikimumo kategorija (iki 24 val.) % - 100 100 100

8. Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumo lygio įvertinimas ANT*** (standartas: 144 min/metus)

min/metus - 12 14 -

Pastabos: * - Įvertinant, kad 2x300 MW blokų eksploataciją (turimoji galia 2x290 MW) Lietuvos elektrinėje galima atnaujinti per 2 mėn. nuo poreikio atsiradimo. ** - Lietuvos elektrinė, Vilniaus energija, Kauno termofikacinė elektrinė, Panevėžio energija. *** - Apkrovos netekimo galimybė (Lost of Load Probability) – svertinis visos sistemos matas, apskaičiuotas kaip svertinė tikimybė, kad vartotojas neteks elektros energijos. 1 – priklausomai nuo galios rezervo poreikio pastačius Visagino AE. 2 – su Visagino AE pagal optimistinį scenarijų.

Documents

LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS · 2015-08-06 · Puslapis 6 iš 45 ĮVADAS Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad: „19 straipsnis. Patikimumo