Lektoriaus knyga. Programa „„Mokyklų bibliotekininkų IKT raštingumas“

S F M I S N R . V P 1 - 2 . 3 - Š M M - 0 4 - V - 0 1 - 0 0 1

46 psl.

Mokyklų bibliotekininkų informacinių ir komunikacinių

technologijų raštingumas

Lektoriaus knyga

Ugdymo plėtotės centras

1

Švietimo informacinių technologijų centras

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO VYKDOMAS PROJEKTAS

„MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS,

TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES“

SFMIS NR. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001

„Mokyklų bibliotekininkų informacinių ir

komunikacinių technologijų raštingumas“

Programa parengta pagal mokyklų bibliotekininkų

kompiuterinio raštingumo standartą

Metodinė medžiaga, skirta lektoriui

Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“,

Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001, finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų

prieinamumą”. Projektas yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto vykdytojas –

Ugdymo plėtotės centras, partneris – Švietimo informacinių technologijų centras.

2

TURINYS

I. KOMPIUTERIS (6 val. auditorinės ir 2 val. savarankiško mokymosi)

1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos

1.1. Techninė kompiuterio įranga

1.2. Kompiuterio darbalaukis

1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais

1.4. Klaviatūra

2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje.

2.1. Duomenys kompiuteryje

2.2. Failai ir aplankai

2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje

2.4. Failų ir aplankų ieška kompiuteryje

II. TEKSTŲ TVARKYMAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)

1. Teksto rinkimas

1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių juostos

1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, veiksmai su failais

1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, šalinimas, įterpimas

2. Teksto formatavimas

2.1 Teksto redagavimas

2.2. Pastraipų formatavimas

2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas

2.4. Puslapio formatavimas

3. Lentelės

3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.

3.2. Langeliai

3.3. Tekstas lentelėse

4. Dokumento spausdinimas

III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško

mokymosi)

1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai

1.1. Programos paleidimas

1.2. Lango struktūra ir elementai

1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos

1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis, stulpeliais

2. Duomenų tipai, skaičiavimai ir funkcijos

2.1. Duomenų tipų apžvalga

2.2. Formulės ir funkcijos

2.3. Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio

3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys

3.1. Duomenų sąrašo sąvoka

3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas

3.3. Sąrašo filtravimas

4. Duomenų vaizdavimas diagramomis.

4.1. Diagramų rūšys

4.2. Diagramos kūrimas

5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe

IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško mokymosi)

http://www.ecdl.lt/modules/tinycontent/index.php?id=2#4%20modulis

3

1. Darbas su pateikčių rengykle

1.1. Pateiktis ir skaidrė

1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia

1.3. Skaidrių maketai, dizaino šablonai bei ruošiniai

2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse

2.1. Tekstas skaidrėse

2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse

3. Pateikties demonstravimas

3.1. Skaidrių (keitimo) rodymo efektai

3.2. Skaidrės elementų animacija

3.3. Pateikties pristatymas

V. INTERNETAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)

1. Pagrindinės interneto paslaugos.

1.1. Interneto veikimo principai

1.2. Interneto paslaugos

1.3. Interneto adresai

2. Interneto naršyklės

2.1. Naršyklių apžvalga

2.2. Darbo su naršykle pradžia

2.3. Paieškos sistemos ir katalogai

2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška.

2.5. Adresynas

3. Elektroninis paštas.

3.1. Elektroninio pašto programos

3.2. Žiniatinklinis paštas

3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas

3.4. Elektroninis paštas ir saugumas

4. Pokalbiai ir bendravimas internete

4.1. Pokalbių internete programos

4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai.

VI. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS (4 val. auditorinės ir 6 val.

savarankiško mokymosi)

1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.

2. Informacinė kultūra. Palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje.

2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje. Bibliotekininko

kompetencija.

2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga. Aktualios informacijos talpinimas bibliotekos

svetainėje.

2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos

bendruomenės poreikius

2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės

3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.

3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.

3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT

3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)

4

I. SKYRIUS. UGDYMUI NAUDOJAMOS KOMPIUTERINĖS PROGRAMOS

4 auditorinės val. ir 4 savarankiško mokymosi val.

Programos dalyvio žinios ir supratimas:

Žino programinės įrangos paskirtį.

Žino apie programinės įrangos grupes ir klasifikavimą.

Žino pagrindines programinės įrangos rūšis.

Žino, kas yra kompiuteriniai virusai, kokios yra jų rūšys ir kompiuterio užsikrėtimo

pasekmės.

Žino, kas yra antivirusinės programos ir užkardos, sugeba pagrįsti jų naudojimo

svarbą.

Žino, kam skirtos mokomosios kompiuterinės programos ir kaip jos klasifikuojamos.

Programos dalyvio gebėjimai:

Skiria programinės įrangos grupes.

Klasifikuoja programinę įrangą.

Rūšiuoja programinę įrangą pagal paskirtį.

Atpažįsta kompiuterio užsikrėtimo virusais požymius ir naudojasi antivirusine įranga.

Klasifikuoja mokomąją programinę įrangą pagal veiklos pobūdį, turinį ir paskirtį.

1. Programinė kompiuterio įranga (2 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti apie programinės įrangos paskirtį.

Supažindinti su programinės įrangos kūrimo etapais ir paaiškinti kiekvieno etapo

reikšmingumą.

Siūloma veikla

Auditorijoje Savarankiškai

Paaiškinti Akcentuoti

Pasiūlyti diskusiją, ką gali daryti

kompiuteris ir ar tą jis daro savaime?

Supažindinti kursantus su programine

įranga. Aptarti, ar programinė įranga

yra universali.

Siūlo padiskutuoti, kas kokią

programinę įrangą žino ir kokia jos

paskirtis, atlikti 1.1 pratimą.

Akcentuojama, kad kiekviena

programinė įranga skirta tam tikrai

konkrečiai veiklai.

Perskaityti

I SKYRIAUS

1 skyrelį.

Supažindinti su programinės įrangos

kūrimo etapais.

Akcentuojama, kad programinė

įrangos kūrimas – sudėtingas ir

atsakingas procesas, reikalaujantis

aukštos kvalifikacijos specialistų ilgo

ir kruopštaus darbo kiekviename

etape.

Priemonės

Kompiuteris su programine įranga.

Pratimų ir užduočių komentarai

Klausimų paskirtis – sužadinti kursantų mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo

nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.

5

1.1. Programinės įrangos klasifikavimas

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kuo sisteminė programinė įranga skiriasi nuo taikomosios.

Papasakoti apie operacinės sistemos paskirtį.

Supažindinti su taikomosios programinės įrangos rūšimis ir paaiškinti, kam jos skirtos.

Parodyti, kaip peržiūrėti įdiegtą kompiuteryje programinę įrangą.

Nustatyti įdiegtos programinės įrangos paskirtį.

Siūloma veikla



Papasakoti, kas yra sisteminė programinė įranga,

kokia jos paskirtis ir kuo ji skiriasi nuo

taikomosios programinės įrangos.

Paaiškinti, kas yra operacinė sistema ir kokia jos

paskirtis.

Pasiūlyti atlikti 1.2-1.4 pratimus ir aptarti

rezultatus.

Akcentuojama sisteminės

įrangos svarba.

Perskaityti

I SKYRIAUS

1.1 skyrelį.

Atlikti 1.2 – 1.7

pratimus.

Lektorius pateikia programinės įrangos

klasifikavimą. Pasakoja apie taikomosios įrangos

rūšis, pateikia pavyzdžius.

Siūloma pateikti medžiagą kaip diskusiją, kad

kursantai galėtų joje dalyvauti, klausti, pateikti

pavyzdžius, diskutuoti tarpusavyje ir su

lektoriumi.

Kursantai diskutuodami atlieka 1.5-1.7 pratimus.

Akcentuojamas

programinės įrangos

skirstymas pagal

naudojimo būdą.

Priemonės





1.2. Programinės įrangos rūšys

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su pagrindinėmis programinės įrangos rūšimis.

Siūloma veikla



Papasakoti, kaip

programinė įranga skirstoma

pagal rūšis.

Akcentuoti skirtumą tarp nemokamos ir

atviros programinės įrangos (nemokamos

programinės įrangos kodas lieka autoriaus

nuosavybė); tarp laikinai nemokamos ir

demonstracinės programinės įrangos

(demonstracinės versijos dažnai turi

„apkarpytą“ funkcionalumą).

Perskaityti

I SKYRIAUS

1.2 skyrelį.

Atlikti 1.8 pratimą.

6

Kursantai atlieka

1.8 pratimą.

Priemonės





1.3. Kompiuterių virusai ir antivirusinės programos

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kas yra kompiuterių virusai ir kitos kenksmingos programos, kaip jie

plinta ir kenkia kompiuteriui.

Papasakoti, kokie yra kompiuterio užsikrėtimo virusais požymiai ir kada užsikrėtimas

neįmanomas.

Papasakoti, kaip apsaugoti kompiuterį nuo virusų: apibūdinti, kas yra antivirusinės

programos ir užkardos, kaip ir kada jos naudojamos.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja, kas yra virusai, kokios

yra jų rūšys ir kaip kiekviena iš jų kenkia

kompiuteriui.

Lektorius siūlo savarankiškai atlikti 1.9

pratimą ir aptarti rezultatus.

Akcentuojama, kad

užsikrėsti kompiuteris gali

labai lengvai, tačiau jo

neigiama veikla gali būti

nematoma iškart.

Perskaityti

I SKYRIAUS

1.3 skyrelį.

Atlikti 1.9 ir

1.12 pratimus.

Papasakoti apie kompiuterio užsikrėtimo

virusais požymius.

Kursantai atlieka 1.10 pratimą.

Akcentuojama, kad

pastebėjus užsikrėtimo

požymių geriau kreiptis į

specialistą.

Supažindinti kursantus su veiksmais, kurie gali

sukelti užsikrėtimo virusais pavojų, ir su tais,

kurie yra saugūs.

Pasiūlyti kursantams pasidalinti turima

patirtimi, ką reikia daryti pastebėjus užsikrėtimo

požymių.

Papasakoti apie programinės įrangos

piratavimą.


Akcentuojama, kad

nupiratuota programinė

įranga gali turėti virusų.

Papasakoti, kad nuo virusų kompiuterį galima

apsaugoti specialia programine įranga –

antivirusinėmis programomis. Supažindinti

kursantus su jos naudojimo specifika. Paaiškinti,

kaip pasirinkti tinkamiausią antivirusinę

programą.


Patariama nenaudoti

kelių antivirusinių

programų vienu metu.

Akcentuojama, kad

antivirusinė įranga turi

būti reguliariai naujinama.

Paaiškinti, kas yra kompiuterio užkarda.

Pasiūlyti atlikti 1.13 pratimą ir aptarti, kokia

informacija buvo naujovė, kurios iš žinių

pasitvirtino, o kurios pasirodė klaidingos.

7

Priemonės

Kompiuteris su antivirusine programine įranga.




2. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų apžvalga (2 auditorinės val. ir 2

savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kas yra kompiuterinės mokomosios programos ir kokia jų paskirtis.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja, kas yra mokomosios

kompiuterinės programos ir kam jos skirtos.


Perskaityti

I SKYRIAUS 2 skyrelį.

Atlikti 1.14 pratimą.

Priemonės

Kompiuteris su mokomąja programine įranga.




2.1. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal darbo pobūdį.

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kaip mokomoji programinė įranga skirstoma pagal darbo pobūdį.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja, kaip mokomoji

programinė įranga skirstoma pagal darbo pobūdį,

trumpai apibūdina kiekvieną rūšį.


Perskaityti

I SKYRIAUS

2.1 skyrelį.

Priemonės





2.2. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal turinį

8

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kaip mokomoji programinė įranga skirstoma pagal turinį.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja, kaip mokomoji programinė

įranga skirstoma pagal turinį, trumpai apibūdina

kiekvieną rūšį.


Perskaityti

I SKYRIAUS

2.2 skyrelį.

Priemonės





2.3. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal paskirtį

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kaip mokomoji programinė įranga skirstoma pagal paskirtį.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja, kaip mokomoji programinė įranga

skirstoma pagal paskirtį, trumpai apibūdina kiekvieną rūšį.


Perskaityti

I SKYRIAUS

2.3 skyrelį.

Priemonės





II. SKYRIUS. SUDĖTINGESNĖS TEKSTO TVARKYMO PRIEMONĖS



Žino apie teksto automatinio koregavimo galimybes, suvokia jų veikimo principus.

Sugeba pritaikyti automatinio koregavimo įrankį savo poreikiams.

Žino apie žodžių rašybos ir gramatikos klaidų tikrinimo įrankį ir suvokia jo veikimo

principą.

Tinkina žodžių rašybos ir gramatikos klaidų tikrinimo įrankį pagal savo poreikius.

Žino, kaip brėžiamos schemos, formatuojamos figūros.

Žino skirtumą tarp linijų ir jungčių.

Suvokia brėžinio figūrų grupavimo būtinumą ir moka grupuoti objektus.

9

Žino, kokios yra automatinės dokumento tvarkymo priemonės, skiria jų paskirtį ir

moka taikyti.

Skiria puslapio ir dokumento išnašas, žino jų redagavimo galimybes.

Žino nuorodinių antraščių paskirtį ir moka jomis naudotis bei tinkinti.

Žino kryžminių nuorodų paskirtį.

Skiria rodyklę, turinį ir objektų sąrašą, moka kurti ir redaguoti juos.

Žino, kas yra saitas, kokios yra jo rūšys ir moka jas kurti.


Naudojasi automatinio koregavimo įrankiu ir moka jį tinkinti: savarankiškai valdo

standartines nuostatas, papildo išimčių sąrašus.

Tikrina žodžių rašyba teksto rinkimo metu, gali paslėpti įrankio pažymėtas klaidas ir

atlikti viso dokumento tikrinimą po viso teksto įvedimo.

Tikrina ir taiso gramatikos klaidas teksto rinkimo metu, gali paslėpti įrankio

pažymėtas klaidas ir atlikti viso dokumento tikrinimą po viso teksto įvedimo.

Braižo schemas: įterpia figūras, pritaiko jas pagal poreikį (keičia dydį, pasuka,

formatuoja).

Sujungia figūras jungtimis, o ne linijomis.

Įterpia į figūras tekstą ir jį formatuoja.

Grupuoja brėžinio objektus.

Įterpia puslapio ir dokumento išnašas, perkelia, kopijuoja ir panaikina nereikalingas.

Keičia puslapio išnašas dokumento išnašomis ir atvirkščiai.

Prideda nuorodines antraštes, keičia jų numeravimą, kuria naujas etiketes ir keičia

esamas, atnaujina antraštes.

Įterpia kryžmines nuorodas, keičia jos nurodomą objektą, naujina puslapių numerių

kryžmines nuorodas.

Kuria dalykinę rodyklę: žymi žodžius ir frazes dalykinei rodyklei sukurti; įterpia,

redaguoja bei formatuoja rodyklę, naikina jos įrašus.

Kuria turinį: keičia teksto antraščių stilių turiniui kurti, įterpia ir formatuoja turinį.

Kuria iliustracijų sąrašą ir jį formatuoja.

Kuria saitus to paties dokumento tam tikrą vietą, kitą failą arba tinklalapį.

Keičia ir šalina saitus.

1. Automatinis koregavimas (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Parodyti, kokios yra automatinio koregavimo standartinės galimybės: sakinio ir

lentelės langelio pirmo žodžio pirmosios raidės pakeitimas didžiąja, dviejų didžiųjų

raidžių koregavimas ir t.t.

Supažindinti su automatinio koregavimo išimčių sąrašais ir išmokyti juos papildyti ir

tinkinti pagal poreikius.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina kursantus su

rašyklės automatinio koregavimo įrankiu ir

jo naudojimo privalumais.


Perskaityti II

SKYRIAUS

1 skyrelį.

Atlikti 1.18

10

Lektorius paaiškina kursantams, kad

automatinis koregavimas ne visada atitinka

naudotojo reikalavimus, todėl yra galimybė jį

pritaikyti pagal kiekvieno specifinius

poreikius.


Akcentuojama, kad be

standartinių tinkinimo galimybių,

valdomų žymimaisiais langeliais

yra išimčių sąrašai, kuriuos

automatiškai papildo pati rašyklė,

bet ir naudotojas gali pats juos

keisti.

pratimą.

Lektorius paaiškina, kam reikalingas

teksto keitimo sąrašas (galima įtrakti žodžius

su dažnai pasitaikančiomis rašybos

klaidomis, kad rašyklė taisytų į teisingus;

arba įtraukti žodžio trumpinį, kad rašyklė

keistų visu žodžiu ir t.t.)


Akcentuojama, kad, pvz.,

įtraukus žodį „lietuva“, reikia

įtraukti ir visas šio žodžio formas.

Lektorius pateikia pavyzdžius, kada

pildomi automatinės taisos išimčių sąrašai

(pvz., kad rašyklė netaisytų pirmos žodžio

raidės po trumpinių).


Akcentuojama, kad rašyklė

pildo išimčių sąrašą automatiškai

ir, jeigu kartais rašyklė netaiso

automatiškai pirmos žodžio raidės,

gali būti, kad kažkada šis atvejis

buvo įtrauktas į išimčių sąrašą.

Priemonės

MS Word programa.




Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta kursantams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali

rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai

priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.

1.1. Žodžių rašybos tikrinimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su žodžių rašybos tikrinimo įrankiu.

Parodyti, kaip paslėpti rašybos klaidas ir atlikti dokumento rašybos tikrinimą po

teksto įvedimo ir formatavimo.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie rašyklės žodžių

rašybos tikrinimo įrankį ir jo veikimo principą.

Parodo, kaip taisyti rašybos klaidas kontekstiniu

meniu (pasiekiamą paspaudus dešinįjį pelės

klavišą ant pažymėto žodžio su klaida).


Akcentuojama, kad

rašyklė netaiso konteksto

klaidų. T.y., jeigu žodis

gramatiškai parašytas

teisingai, bet netinka pagal

prasmę, jis nebus pažymėtas

kaip neteisingas.

Perskaityti

II SKYRIAUS

1.1 skyrelį.

Atlikti 1.20

pratimą.

11

Lektorius parodo, kaip tikrinti paruošto ir

suformatuoto dokumento rašybą. Paaiškina

skirtumą tarp galimybės keisti vieną klaidingą

žodį ir pakeisti visus žodžius su analogiška

klaida. Aptaria su kursantais kitas taisymo

galimybes.


Priemonės

MS Word programa.







1.2. Gramatikos klaidų taisymas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su gramatikos klaidų tikrinimo įrankiu.

Parodyti, kaip paslėpti gramatikos klaidas ir atlikti dokumento gramatikos tikrinimą

po teksto įvedimo ir formatavimo.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie rašyklės

gramatikos tikrinimo įrankį ir jo veikimo

principą. Parodo, kaip taisyti gramatikos klaidas

kontekstiniu meniu (pasiekiamą paspaudus

dešinįjį pelės klavišą ant pažymėto fragmento su

klaida).


Akcentuojama, kad

patogiausia rašybos ir

gramatikos klaidas tikrinti

vienu metu.

Perskaityti

II SKYRIAUS

1.2 skyrelį.

Atlikti 1.23

pratimą.

Lektorius parodo, kaip tikrinti paruošto ir

suformatuoto dokumento gramatikos klaidas.


Priemonės

MS Word programa.







12

2. Schemų braižymas, spalvinimas bei braižomų figūrų grupavimas (2 auditorinės val.

ir 3 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Priminti, kaip atverti Piešimo įrankių juostą.

Parodyti, kaip įterpiamos figūros ir paaiškinti piešimo drobės paskirtį.

Paaiškinti, kuo skiriasi teksto laukas nuo kitų figūrų, parodyti, kaip įterpti tekstą į

figūrą ir priminti apie teksto formatavimo galimybes.

Parodyti, kaip gali būti formatuojama figūra: keičiami jos išmatavimai, ji pasukama

arba pasvyrama.

Išmokyti grupuoti figūras ir paaiškinti šio veiksmo būtinumą.

Siūloma veikla



Lektorius pasakoja apie rašyklės

galimybes brėžti schemas.

Supažindina su Piešimo įrankių

juostos mygtukų paskirtimi.

Akcentuojama piešimo drobės

(specialios srities brėžiniui kurti)

svarba.

Perskaityti

II SKYRIAUS

2 skyrelį.

Atlikti 1.26 – 1.28

pratimus. Kursantai atlieka 1.24 pratimą. Paaiškinamas skirtumas tarp figūrų ir

teksto lauko.

Akcentuojama, kad rašyklė turi

galimybę formatuoti tekstą brėžinyje

lygiai taip pat, kaip ir paprastą

dokumento tekstą.

Kursantai atlieka 1.29 pratimą. Akcentuojamas skirtumas tarp

paprastų linijų ir jungčių.

Lektorius parodo, kaip žymėti kelis

brėžinio elementus.


Akcentuojama, kad grupuojami visi

brėžinio elementai. Bet kuriuo metu

elementus galima išgrupuoti arba

pergrupuoti.

Priemonės

MS Word programa.







3. Automatinės dokumento tvarkymo priemonės (3 auditorinės val. ir 3 savarankiško

mokymosi val.)

3.1. Išnašos

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kam skirtos išnašos, kokios yra jų rūšys (puslapio ir dokumento) ir kuo

jos skiriasi.

Parodyti, kaip įterpti išnašą, ją peržiūrėti ir panaikinti.

Parodyti, kaip perkelti arba nukopijuoti išnašą.

13

Paaiškinti, kada keičiama išnašos rūšis ir kaip tai daroma.

Siūloma veikla

14



Papasakoti kam yra skirtos

išnašos ir kokios yra jų rūšys

(puslapio ir dokumento), kodėl

patogu jas naudoti.

Kursantai atlieka 1.31

pratimą.

Akcentuojama, kad išnašos

numeruojamos automatiškai.

Parodoma, kad užvedus pelės žymeklį

ant išnašos numerio tekste, pasirodo

išnašos tekstas, o spustelėjus ant jos du

kartus kairiuoju pelės klavišu, žymeklis

„peršoka į išnašos tekstą puslapio

apačioje arba dokumento pabaigoje.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.1 skyrelį.

Atlikti

1.34 pratimą.


pratimą.

Akcentuojama, kad išnašos

naikinamos tekste, bet ne panaikinus

išnašos tekstą puslapio apačioje arba

dokumento gale.


pratimą.

Akcentuojama, kad perkėlus puslapio

išnašą iš vieno puslapio į kitą,

automatiškai persikels ir išnašos

tekstas.

Priemonės

MS Word programa.







3.2. Nuorodinės antraštės

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti kas yra nuorodinės antraštės, jų naudojimo pranašumą, kokiems objektams

jos gali būti įterpiamos ir kaip.

Parodyti kaip įterpti nuorodinę antraštę, pakeisti jų numeravimą arba etiketes.

Išmokyti keisti jau įterptų nuorodinių antraščių etiketes ir naujinti nuorodines

antraštes po pakeitimų.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina kas yra

nuorodinės antraštės, kodėl patogu jas

naudoti ir kokiems objektams jos gali

būti įterpiamos.


Akcentuojama, kad antraštes

galima įterpti ne tik automatiškai, bet

ir atskiriems objektams.

Paaiškinama, kad antraštės etiketę

galima sukurti arba suformatuoti

pagal savo poreikį.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.2 skyrelį.

Atlikti

1.36 pratimą.

Lektorius pasakoja apie galimybę

pakeisti jau įterptų nuorodinių antraščių

etiketes.


15

Kursantai atlieka 1.38 pratimą. Paaiškinama, kad, jei objektai

įterpiami iš eilės, nuorodinės

antraštės numeruojamos

automatiškai. Bet jei jos buvo

perkeltos ar panaikintos, jų

numeravimą reikia atnaujinti.

Priemonės

MS Word programa.







3.3. Kryžminės nuorodos

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti kryžminių nuorodų paskirtį.

Išmokyti įterpti kryžminę nuorodą.

Parodyti kaip pakeisti kryžminės nuorodos nurodomą objektą ir atnaujinti puslapių

numerių kryžmines nuorodas.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina kas yra

kryžminė nuoroda ir kokius

objektus ji gali nurodyti.

Akcentuojama, kad kryžminė nuoroda

gali būti sukurta tik tame pačiame

dokumente esančiam objektui.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.3 skyrelį.

Atlikti

1.41 pratimą. Kursantai atlieka 1.39 pratimą. Akcentuojama, kad kryžminė nuoroda

gali būti įterpta kaip saitas. Tam kuriant

nuorodą reikia pažymėti atitinkamą

langelį.

Kursantai atlieka 1.40 pratimą. Akcentuojama, kad įžanginis tekstas

redaguojamas kaip įprastas.

Priemonės

MS Word programa.







3.4. Rodyklės, turinio ir sąrašo sudarymas

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kas yra rodyklė, turinys ir sąrašas; kokie jų panašumai ir skirtumai.

Parodyti, kaip žymimi žodžiai ir frazės dalykinei rodyklei kurti.

16

Išmokyti įterpti dalykinę rodyklę, ją formatuoti arba panaikinti jos įrašą.

Parodyti, kaip keisti teksto stilių, kad vėliau iš antraščių galima būtų sukurti turinį.

Parodyti, kaip generuojamas turinys.

Parodyti, kaip kuriamas iliustracijų sąrašas.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina, kam yra kuriama dalykinė

rodyklė ir parodo, kaip žymimi žodžiai ir frazės

jai kurti.


Akcentuojama, kad

galima formatuoti visus

dalykinės rodyklės

elementus – ir pati įrašą,

ir puslapių numerius.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.4 skyrelį.

Atlikti 1.44, 1.45 ir

1.48 pratimus.

Lektorius padeda kursantams peržiūrėti

pažymėtus rodyklei objektus, paaiškina mygtuko

paskirtį.


Akcentuojama, kad

rašyklė turi standartinių

eskizų rodyklei kurti.

Lektorius paaiškina, kodėl teksto antraštėms turi

būti pritaikytas tam tikras stilius (į generuojamą

turinį įtraukiamas tik tekstas, kurio stilius

„Antraštė“).


Akcentuojama, kad kaip

besikeistų antraščių šrifto

formatai, jos stilius turi

likti „Antraštė“.

Kursantai atlieka 1.47 pratimą. Akcentuojama, kad

rašyklė turi standartinių

turinio formatavimo

eskizų.

Priemonės

MS Word programa.







3.5. Saitų įterpimas

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kas yra saitas ir kuo jis skiriasi nuo kryžminės nuorodos.

Išmokyti įterpti saitą į to paties dokumento tam tikrą vietą, į failą arba į tinklalapį.

Parodyti, kaip saitą galima pakeisti arba pašalinti.

Siūloma veikla



17

Lektorius paaiškina, kas yra saitas ir kad

jo naudojimo galimybės platesnės negu

kryžminės nuorodos (gali nurodyti ne tik

einamojo dokumento objektą, bet ir kitą failą, ir

net tinklalapį)


Patariama sukurti saitą į

esamo failo tam tikrą

vietą arba į tinklalapį, į el.

pašto adresą ir į kitą

dokumentą.

Perskaityti

II SKYRIAUS

3.5 skyrelį.

Atlikti

1.50 pratimą.

Priemonės

MS Word programa.







Pasitikrinimo užduočiai lektorius turi paruošti pakankamos apimties tekstą, kad jam galima

būtų sukurti turinį ir dalykinę rodyklę, panaudoti kryžmines nuorodas bei įterpti saitą. Tekste turi

būti bent vienas paveikslas ir bent viena lentelė.

III SKYRIUS. DUOMENŲ BAZĖS.



Žino, kas yra duomenų bazė.

Gali pasakyti kas vadinama duomenų bazės dalykine sritimi ir kokie duomenys

saugomi duomenų bazėje.

Žino duomenų bazių kūrimo principus ir gali paaiškinti jų esmę.

Žino, kokie yra duomenų bazių duomenų struktūros modeliai.

Žino pagrindines duomenų bazių rūšis, gali pateikti pavyzdžių.

Žino, kokie yra duomenų laukų tipai ir kam reikalingas toks duomenų rūšiavimas.

Žino, kokie yra pagrindiniai informacijos ieškos būdai, suvokia jų pricipus.

Žino, kaip vykdoma paieška duomenų bazėje ir kaip ją optimizuoti.

Žino, kas yra užklausos ir kokių jos būna tipų.

Žino, kas yra bibliografinės duomenų bazės, kokia yra jų paskirtis.

Suvokia duomenų paieškos, užklausų, duomenų rikiavimo ir filtravimo esmę ir žino

šių funkcijų paskirtį, skirtumus ir pranašumus.

Žino, kokie įstatymai reglamentuoja duomenų bazių ir programinės įrangos

naudojimą.

Suvokia, kas yra autorinės teisės, intelektinė nuosavybė ir asmens informacijos

apsauga, žino kokios Lietuvos institucijos vykdo intelektinės nuosavybės teisinę

apsaugą.

Žino apie neteisėto programinės įrangos naudojimo teisinę atsakomybę.


Klasifikuoja duomenų bazes pagal turinį.

Orientuojasi tarp duomenų bazės objektų (kas yra lentelės, formos, užklausos ir t.t.),

žino jų paskirtį.

Paleidžia duomenų bazių valdymo sistemą ir įvardija jos lango elementus ir žino jų

paskirtį.

Atlieka paiešką turimoje duomenų bazėje, optimizuoja ją pagal savo poreikius.

18

Kuria užklausas naudojantis vedliu ir užklausos projektu.

Rikiuoja duomenis pagal vieną ar kelis raktus.

Filtruoja duomenis.

1. Pagrindinės duomenų bazių sąvokos ir principai (2 auditorinės val. ir

2 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kas yra duomenų bazė ir kam reikalinga duomenų bazių valdymo

sistema.

Supažindinti su duomenų bazių kūrimo principais.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja kursantams, kas yra

duomenų bazės, kas yra duomenų bazės dalykinė

sritis.


Akcentuojama, kad nuo

dalykinės srities

priklausys informacija,

kuri bus saugoma

duomenų bazėje.

Perskaityti

III SKYRIAUS

1 skyrelį.

Paaiškinti kursantams, kad duomenų bazė be

valdymo sistemos funkcionuoti negali.


Išvardinti duomenų bazių kūrimo principus ir

paaiškinti jų esmę.


Priemonės

Kursantams skirta medžiaga.







1.1. Duomenų bazių tipologija

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kaip duomenų bazės klasifikuojamos pagal turinį.

Supažindinti su duomenų struktūros modeliais.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie duomenų bazių klasifikavimo

aspektus. Paaiškina, kas saugoma tam tikrose duomenų

bazėse, pateikia pavyzdžių.

Perskaityti

III SKYRIAUS

1.1 skyrelį.

19

Papasakoti apie pagrindinius duomenų bazių modelius.

Kursantai atlieka 1.4-1.6 pratimus.

Rekomenduoti 1.7 pratimą atlikti savarankiškai.

Priemonės

Kompiuteris su prieiga prie interneto.







1.2. Pagrindinės duomenų bazių rūšys

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti apie pagrindines duomenų bazių rūšis.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie kitus duomenų bazių

klasifikavimo būdus.


Perskaityti

III SKYRIAUS

1.2 skyrelį.

Priemonės





2. Informacijos ieška ir duomenų bazės (3 auditorinės val. ir 4 savarankiško mokymosi

val.)

Mokymo uždaviniai:

Priminti kaip paleidžiamos programos.

Supažindinti su duomenų bazių valdymo sistemos MS Access naudotojo sąsaja.

Papasakoti apie pagrindinius duomenų bazių elementus.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie lentelių laukų

duomenų tipus, apibūdina kiekvieną iš jų.

Pasiūlyti pateikti pavyzdžių, kokie gali būti

laukai ir kokį tipą jiems geriau pasirinkti.


Akcentuojama, kad lauko

duomenys gali būti tik

vieno tipo ir vėliau įvesti į

jį kito tipo duomenų

nebebus galima.

Perskaityti

III SKYRIAUS

2 skyrelį.

Atlikti

1.10 užduotį.

20

Lektorius supažindina kursantus su duomenų

bazių objektais, įvardija juos, paaiškina

kiekvieno elemento paskirtį.


Priemonės

MS Access programa.




2.1. Paieškos strategija

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti apie paieškos algoritmus, apibūdinti jų naudojimo specifiką, privalumus

ir trūkumus.

Supažindinti su duomenų indeksavimu.

Paaiškinti, kas yra paieška pagal prasmę.

Papasakoti, kaip vertinama paieškos kokybė.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina kursantus su paieškos

algoritmais ir jų kokybės vertinimu.


Perskaityti

III SKYRIAUS

2.1 skyrelį.

Priemonės





2.2. Informacijos iš turimos duomenų bazės gavimas

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kam skirta funkcija Find ir kaip ja naudotis.

Papasakoti apie Replace galimybę ir kaip naudotis šia funkcija.

Išmokyti pasirinkti paieškos kriterijaus sutapimo lygį ir nurodyti paieškos kryptį.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina, kam skirta funkcija Find.


Perskaityti

III SKYRIAUS

2.2 skyrelį.

Atlikti 1.17 pratimą. Papasakoti, kad paieška gali būti optimizuota specialių

operatorių pagalba.


21

Papasakoti, kam yra nurodomas sutapimo lygis ir kaip jis

gali padidinti paieškos efektyvumą.



Pasiūlyti 1.17 pratimą atlikti savarankiškai.

Priemonės

MS Access programa.




Visų pratimų atlikimo technologija apra Klausimų paskirtis – sužadinti šyta kursantams

skirtoje medžiagoje. Lektorius gali rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti

nesklandumus per kitą paskaitą. Tai priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.

2.3. Užklausų formavimas

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kokie yra užklausų tipai ir kada kuris naudojamas.

Išmokyti kurti užklausas naudojantis vedliu ir užklausos projektu.

Siūloma veikla



Lektorius paaiškina, kas yra užklausos ir

kam jos naudojamos.


Perskaityti

III SKYRIAUS

2.3 skyrelį.

Papasakoti apie užklausų tipus.




Priemonės

MS Access programa.







2.4. Bibliografinės duomenų bazės, katalogai ir užklausų formulavimas.

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti kursantams apie bibliografines duomenų bazes.

Paaiškinti, kaip jose vykdoma paieška.

Siūloma veikla


22


Lektorius papasakoja apie bibliografines duomenų bazes.

Plačiau pateikia informaciją apie nemokamas.


Perskaityti

III SKYRIAUS

2.4 skyrelį.

Priemonės

Kursantams skirta medžiaga.




2.5. DB esančių duomenų pasirinkimas ir rikiavimas

Mokymo uždaviniai:

Išmokyti rikiuoti duomenis pagal vieną arba kelis raktus.

Išmokyti filtruoti duomenis ir naudoti tam duomenų bazės tvarkyklės formą.

Siūloma veikla



Papasakoti, kas yra duomenų rikiavimas ir kaip jis taikomas.


Pasiūlyti savarankiškai atlikti 1.24 pratimą.

Perskaityti

III SKYRIAUS

2.5 skyrelį.

Atlikti

1.24 pratimą. Papasakoti, kam naudojamas duomenų filtravimas ir kuo jis

skiriasi nuo užklausų ir paieškos.

Kursantai atlieka 1.25-1.27 pratimus.

Priemonės

MS Access programa.







3. Duomenų bazių naudojimo teisiniai aspektai (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško

mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Papasakoti, kokie įstatymai reglamentuoja duomenų bazių naudojimą.

Siūloma veikla



23

Papasakoti, kad bet kuris kompiuterinių

technologijų objekto autorinės teisės yra

saugomos įstatymų ir jo naudojimas yra griežtai

reglamentuotas.


Perskaityti

III SKYRIAUS

3 skyrelį.

Priemonės





3.1. Pagrindiniai informacijos apsaugos, autorių teisių bei intelektinės nuosavybės teisių

apsaugos įstatymai.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su informacijos apsaugos, autorių teisių bei intelektinės nuosavybės

teisių apsaugos įstatymais.

Išvardinti institucijas, atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

Siūloma veikla



Lektorius supažindina kursantus su

informacijos apsaugos, autorių teisių bei

intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymais.


Perskaityti

III SKYRIAUS

3.1 skyrelį.

Priemonės





3.2. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė.

Mokymo uždaviniai:

Paaiškinti, kas yra neteisėtas programų naudojimas ir kokią teisinę atsakomybę

užtraukia autorinių teisių pažeidimas.

Siūloma veikla



Lektorius papasakoja apie neteisėtą

programų naudojimą ir kokią teisinę atsakomybę

užtraukia autorinių teisių pažeidimas.


Perskaityti

III SKYRIAUS

3.2 skyrelį.

24

Priemonės





IV. SKYRIUS. KOMPIUTERIŲ TINKLAI



Apibūdina kompiuterių tinklo sandarą.

Apibūdina interneto, intraneto, ekstraneto sąvokas, žino jų skirtumus ir panašumus.

Supranta virtualios mokymosi aplinkos paskirtį bei sandarą.

Apibūdina elektroninių leidinių rūšiavimą.

Apibūdina interneto etiketo sąvoką.

Apibūdina piratavimo sąvoką ir jo pasekmes.


Geba rasti ir atsisiųsti į kompiuterį elektroninių leidinių.

Atsakingai naudojasi legalia programine įranga.

1. Kompiuterių tinklai

(1,5 auditorinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

1.1. Kompiuterių tinklas ir jo sandara

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su kompiuterių tinklo sąvoka, jo paskirtimi bei tipu;

Supažindinti su rūšimis, į kurias skirstomi kompiuteriniai tinklai pagal naudojimo

paskirtį ir pagal architektūrinį išdėstymą.

Siūloma veikla



Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui supažinti

programos dalyvius (kursantus) su kursų programa,

metodine medžiaga.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.1

skyrelį.

Atlikti 1.1.2

užduotį. Supažindinti su kompiuterių tinklo sąvoka, jo paskirtimi

bei tipais.

Rekomenduojama auditorijoje kursantams

pademonstruoti, kaip sujungtas kompiuterių tinklas, atlikti

1.1.1. užduotį.

Supažindinti su rūšimis, į kurias skirstomi kompiuterių

tinklai pagal naudojimo paskirtį ir pagal architektūrinį

išdėstymą.

Savarankiškai atlikti 1.1.2 užduotį.

25

Priemonės

Kompiuteris, tinklo įranga.


Užduočių paskirtis (1.1.1 ir 1.1.2 užduotys) – sužadinti kursantų domėjimąsi, gebėti

atpažinti kompiuterių tinklų tipą.

1.2. Internetas

Mokymo uždaviniai:

Prisiminti interneto sąvoką, jo teikiamas paslaugas;

Susipažindinti su interneto atsiradimo istorija.

Siūloma veikla



Prisiminti interneto sąvoką, jo teikiamas

paslaugas.

Interneto teikiamų

pasaugų įvairovę.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.2

skyrelį.

Atlikti 1.2.1

užduotį

Rekomenduoti užduotį 1.2.1. atlikti

savarankiškai.

Supažindinti su interneto atsiradimo istorija.

Priemonės

Kompiuteris.


Užduoties paskirtis (1.2.1 užduotis) – skatinti domėtis šiuolaikinėmis paslaugų teikimo

technologijomis.

1.3. Intranetas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su intraneto sąvoka, jo paskirtimi bei nauda.

Siūloma veikla


Paaiškinti Akcentuoti Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.3

skyrelį.

Supažindinama su intraneto sąvoka, jo paskirtimi

bei nauda.

Intraneto ir interneto

panašumus.

Rekomenduojama atlikti savarankiškai 1.3.1

užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.

26


Jei kompiuterių klasėje yra intranetas, parodyti kursantams jo struktūrą ir funkcijas.

1.4. Ekstranetas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su ekstraneto sąvoka, jo paskirtimi bei nauda.

Siūloma veikla


Paaiškinti Akcentuoti Perskaityti IV

SKYRIAUS 1.4

skyrelį.

Supažindinama su ekstraneto sąvoka, jo

paskirtimi bei nauda.

Intraneto, ekstraneto ir

interneto panašumus ir

skirtumus.

Rekomenduojama atlikti savarankiškai 1.4.1

užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Jei kompiuterių klasėje yra ekstranetas, parodyti kursantams jo struktūrą ir funkcijas.

2. VIRTUALIOS MOKYMOSI APLINKOS.


2.1. Virtualios mokymosi aplinkos samprata ir jų klasifikacija

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su virtualios mokymosi aplinkos sąvoka, jos paskirtimi ir tipais.

Siūloma veikla



Supažindinti su virtualios mokymosi aplinkos

sąvoka, jos paskirtimi ir tipais.

VMA naudą mokymosi

procese.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.1

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.1.1 ir

2.2.2 užduotis.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijos paskirtis (2.1.1 ir 2.1.2 užduotys) – skatinti kursantų patirties apie VMA

naudojimą mokykloje pasidalijimą. Įvardykime VMA naudojimo trūkumus ir privalumus.

27

2.2. Virtualios mokymosi aplinkos sandara

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su virtualios mokymosi aplinkos sandara ir funkcijomis.

Siūloma veikla



Supažindinama su virtualios mokymosi

aplinkos sandara ir funkcijomis.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.2.

skyrelį.

Priemonės

Kompiuteris.

2.3. Virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžiai

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžiais, jų aplinkos funkcijomis.

Siūloma veikla



Supažindinama su virtualia mokymosi aplinka

„Atutor“.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 2.3

skyrelį.

Supažindinama su virtualia mokymosi aplinka

„Moodle“.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.3.1 užduotį.

Priemonės

Kompiuteris, VMA „Moodle“ aplinka.


Užduoties paskirtis (2.3.1. užduotis) – susipažinti su VMA „Moodle“ aplinka, jos

teikiamomis galimybėmis.

3. ELEKTRONINIAI LEIDINIAI INTERNETE


3.1. Kompiuterinė leidyba

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su kompiuterinės leidybos, elektroninio skaitytuvo sąvoka.

Supažindinti su skaitmeninių knygų pranašumais.

Siūloma veikla


28


Išsiaiškinti apie kursantų naudojimosi

elektronine leidyba patirtį.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 3.1

skyrelį.

Supažindinti su kompiuterinės leidybos,

elektroninio skaitytuvo sąvoka.

Supažindinti su skaitmeninių knygų

pranašumais.

Elektroninių knygų ir

popierinių knygų

pranašumus bei

skirtumus.

Padiskutuoti apie elektorninių leidinių naudą.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis – skatinti pasidalinti patirtimi.

3.2. Kompiuterinių leidinių klasifikacija

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su elektroninių knygų rūšimis, skirstomomis pagal informacijos pobūdį,

paskirtį, savybes ir funkcijas.

Supažindinti su elektroninių knygų rūšimis, skirstomomis pagal informacijos laikmeną,

kurioje saugoma elektroninė knyga.

Siūloma veikla



Diskutuojama apie popierinių knygų

klasifikavimą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 3.2

skyrelį.

Atlikti 3.2.2

užduotį.

Supažindinama su elektroninių knygų rūšimis,

skirstomomis pagal informacijos pobūdį,

paskirtį, savybes ir funkcijas.

Popierinių ir elektroninių

knygų klasifikavimo

panašumus.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.2.1

užduotį.

Supažindinama su elektroninių knygų rūšimis,

skirstomomis pagal informacijos laikmeną,

kurioje saugoma elektroninė knyga.

Rekomenduojama savarankiškai atlikti 3.2.2

užduotį.

Priemonės

Kompiuteris su įvairiais išoriniais įrenginiais.


Užduoties paskirtis (3.2.2 užduotis) – gebėjimo naudojantis paieškos sistemomis rasti

elektroninių leidinių interneto duomenų bazėse.

29

4. SAUGUS INTERNETAS


4.1. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su elektoninio pašto apsaugai naudojamu įrankiu – Antispam tipo

programa, jos paskirtimi bei nauda.

Siūloma veikla



Supažindinama su elektoninio pašto apsaugai

naudojamu įrankiu – Antispam tipo programa,

jos paskirtimi bei nauda.

Kaip elgtis su

internetinėmis šiukšlėmis

Perskaityti IV

SKYRIAUS 4.1

skyrelį.


užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis (4.1.1užduotis) – pasidalinti žiniomis ir patirtimi.

4.2. Interneto etiketas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su interneto etiketo sąvoka, jo paskirtimi ir nauda.

Supažindinti su bendravimo internete etiketo taisyklėmis.

Supažindinti su dešimt pagrindinių interneto etiketo taisyklių.

Siūloma veikla



Supažindinama su interneto etiketo sąvoka, jo

paskirtimi ir nauda.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 4.2

skyrelį.

Supažindinama su bendravimo internete

etiketo taisyklėmis.

Supažindinama su dešimt pagrindinių

interneto etiketo taisyklių.


užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis – kursantų patirties pasidalijimas.

30

4.3. Piratavimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su programinės įrangos licencijos, piratavimo sąvokomis.

Supažindinti su piratavimo rūšimis ir bausmėmis, skiriamomis už nelegalų programinės

įrangos naudojimą.

Siūloma veikla



Rekomenduojama diskusija apie legalų programinės

įrangos naudojimą.

Perskaityti IV

SKYRIAUS 4.3

skyrelį.

Atlikti 4.3.1 užduotį. Supažindinti su programinės įrangos licencijos,

piratavimo sąvokomis.

Supažindinti su piratavimo rūšimis ir bausmes,

skiriamas už nelegalų programinės įrangos naudojimą.

Rekomenduojama atlikti savarankiškai 4.3.1 užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijos paskirtis –skatinti pasidalinti žiniomis ir patirtimi.

Užduoties paskirtis (4.3.1 užduotis ) – kursantas įgys žinių apie jo kompiuteryje esančią

programinę įrangą. Suteiks galimybę pagalvoti, kokia jo laukia atsakomybė už nelegaliai

naudojamą programinę įrangą.

ATSAKYMAI

Ką vadiname kompiuterių tinklu? Koks yra didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje?

Kokios kompiuterių tinklų teikiamos paslaugos?

Kompiuterių tinklu vadiname kompiuterius, tarpusavyje sujungtu specialiomis ryšio priemonėmis.

Didžiausias pasaulinis kompiuterių tinklas – internetas. Kompiuterių tinklai teikia įvairias

paslaugas: bendrai naudotis informacija, patikimai, greitai saugoti duomenų kopijas, bendrauti,

koordinuoti savo ir kitų veiklas ir t. t.

Ką vadiname intranetu? Kokia jo paskirtis?

Intranetu vadinamas vidinio kompiuterių tinklo sistema, kuri skirta informacijos kaupimui,

bendravimui ir bendradarbiavimui, veiklos koordinavimui.

Ką vadiname ekstranetu? Kokia jo paskirtis?

Ekstranetas – tai vidinio kompiuterių tinklo sistema, kuri skirta informacijos kaupimui,

archyvavimui ir pasiekiama per naršyklę. Ekstranetu gali naudotis tik registruoti sistemos vartotojai.

Ką vadiname virtualia mokymosi aplinka? Kokios jos funkcijos?

Virtuali mokymosi sistema – tai sistema, kuri suteikia galimybę valdyti ir vykdyti mokymo procesą.

Pagrindinės VMA funkcijos: informacijos kaupimas, bendradarbiavimas, vertinimas ir

įsivertinimas.

Pateikite elektroninių leidinių pavyzdžių.

Elektroniniai leidiniai: elektroninės knygos, straipsniai, enciklopedijos, moksliniai žurnalai.

Pagal kokius požymius gali būti klasifikuojami elektroniniai leidiniai?

31

Elektroniniai lediniai skirstomi pagal informacijos pobūdį, paskirtį, funkcijas ir savybes;

elektroninio leidinio informacijos laikmeną; elektroninio leidinio atnaujinimo galimybes.

Ką vadiname internetinėmis šiukšlėmis? Kaip nuo jų pasisaugoti?

Internetinėmis šiukšlėmis vadiname nepageidaujamus elektroninius laiškus, kurie siunčiami

dideliais kiekiais elektroninio pašto vartotojams be jų sutikimo. Nuo jų iš dalies galima apsisaugoti

pasirinkus elektroninio pašto dėžutę, apsaugotą nuo internetinių šiukšlių siuntimo.

Ką vadiname interneto etiketu?

Interneto etiketu vadinamas deramo elgesio taisyklių rinkinys.

Ką vadiname piratavimu? Kokios numatomos bausmės už piratavimą?

Piratavimu vadiname neteisėtą programinės įrangos naudojimą. Už piratavimą numatomos

piniginės, laisvės atėmimo ir turto konfiskavimo bausmės.

V SKYRIUS. TINKLALAPIŲ RENGIMO PRADMENYS



Žino tinklalapio planavimo eigą.

Atlieka tinklalapio kūrimo pagrindinius veiksmus: sukurti hipertekstinį dokumentą,

išsaugoti kompiuteryje, jį redaguoti HTML rengykle.

Sugeba paaiškinti HTML kalbos sąvoką.

Sugeba paaiškinti hipertekstinio dokumento struktūrą.

Atpažįsta hipertekstinio dokumento gairių ženklinimą: teksto, lentelių, paveikslėlių,

saitų.

Žino grafinių spalvų tinklalapiui parinkimo schemas.

Apibūdina grafikos rengyklių paskirtį.


Sugeba planuoti tinklalapio dizainą ir funkcionalumą.

Naudodamas HTML rengyklę geba sukurti tinklalapį.

1. TINKLALAPIO PLANAVIMAS

(1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su tinklalapio planavimo svarba ir etapais;

Siūloma veikla



Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui

supažindinti programos dalyvius (kursantais) su

kursų programa, metodine medžiaga.

Perskaityti V

SKYRIAUS 1.

skyrelį.

Atlikti 1.1 užduotį. Rekomenduojama padiskutuoti su kursantais

apie jų tinklalapių kūrimo patirtį.

Supažindinti su tinklalapio planavimo svarba ir

etapais.

Tinklalapio planavimo

svarbą, tinklalapio

dizaino ir funkcionalumo

priklausomybę vienas

nuo kito.

32

Rekomenduoti 1.1. užduotį atlikti savarankiškai.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis – pasidalinti patirtimi apie HTML rengyklių naudojimą..

2. TINKLALAPIŲ KŪRIMAS NAUDOJANT SEAMONKEY COMPOSER ĮRANKĮ

(1 auditorinė val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su WYSIWYG sąvoka;

Supažindinama su tinklalapio kūrimui skirta HTML rengykle SeaMonkey Composer;

Išmokyti sukurti tinklalapį, naudojant tinklalapio kūrimo rengyklę.

Siūloma veikla



Supažindinti su WYSIWYG sąvoka Perskaityti V

SKYRIAUS 2.

skyrelį.

.

Supažindinama su tinklalapio kūrimui skirta

HTML rengykle SeaMonkey Composer.

Išmokyti sukurti tinklalapį, naudojant tinklalapio

kūrimo redaktorių.

Norint sukurti tinklalapį,

nebūtinos programavimo

žinios.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.1.

užduotį.

Priemonės

Kompiuteris, SeaMonkey Composer programinė įranga (galima naudoti ir kitą tinklalapių

kūrimo įrankį).


Užduoties paskirtis (2.1 užduotis )– žinių apie hipertekstinio dokumento sukūrimą ir

atvėrimą naudojant naršyklę taikymas.

3. TINKLALAPIO KŪRIMAS.


3.1. HTML kalbos samprata

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su HTML kalbos struktūra;

Supažindinama su hipertekstinio dokumento sąvoka;

Siūloma veikla


33


Supažindinti su HTML kalbos

struktūra.

Tinklalapius galima kurti nemokant

HTML kalbos, naudojant

vizualiuosius tinklalapiams kurti

skirtus įrankius.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.1.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti

3.2. užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Užduoties paskirtis (3.1 užduotis) – pasidalinti patirtimi apie HTML ženklinimo kalbą bei

apie tinklalapių kūrimą HTML kalba.

3.2. Hipertekstinio dokumento struktūra

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su hipertekstinio dokumento struktūra;

Supažindinti su gairės sąvoka bei jos rūšimis;

Supažindinti su pagrindinėmis hipertekstinio dokumento gairėmis: <html>, <head>,

<title>, <body>.

Siūloma veikla



Supažindinama su hipertekstinio dokumento

struktūra.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.2.

skyrelį.

Supažindinti su gairės sąvoka bei jos rūšimis. Pavienių ir porinių gairių

skirtumą

Supažindinama su pagrindinėmis hipertekstinio

dokumento gairėmis: <html>, <head>, <title>,

<body>.

Gairių pavadinimų

rašymą didžiosiomis ir

mažosiomis raidėmis

skirtumą.


užduotį.

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduoties paskirtis (3.2.1 užduotis) – gebėti HTML ženklinime atskirti HTML pagrindines

gaires.

3.3. Tekstas hipertekstiniame dokumente

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su teksto ženklinimo gairėmis hipertekstiniame dokumente;

34

Išmokyti naudojant vizualiąsias tinklalapių kūrimo įrankio funkcijas keisti teksto spalvą,

šriftą, stilių.

Siūloma veikla



Supažindinama su teksto ženklinimo gairėmis

hipertekstiniame dokumente.

Gairių pavadinimus Perskaityti V

SKYRIAUS 3.3.

skyrelį.


užduotį.

keisti teksto spalvą,

šriftą, stilių

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduoties paskirtis (3.3.1 užduotis) – gebėti hipertekstiniame dokumente pakeisti teksto

dydį, spalvą, stilių, šriftą.

3.4. Pastraipos

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su pastraipų ženklinimu hipertekstinaime dokumente.

Išmokyti naudojant vizualiąsias tinklalapių kūrimo įrankio funkcijas kurti teksto

pastraipas.

Siūloma veikla



Supažindinama su teksto pastraipų ženklinimo

gairėmis hipertekstiniame dokumente.

Pastraipas ženklinančių

gairių skirtumus.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.4.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.4.1 ir

3.4.2 užduotis.

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduoties paskirtis (3.4.1 užduotis) – gebėti tekstą suskaidyti į pastraipas.

3.5. Lentelės kūrimas

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su lentelės sąvoka bei jos ženklinimo gairėmis hipertekstiniame

dokumente;.

Išmokyti sukurti lentelę, keisti jos savybes.

35

Siūloma veikla



Supažindinama su lentelės sąvoka bei jos

ženklinimo gairėmis hipertekstiniame

dokumente

Kaip atpažinti lentelę HTML

ženklinimo tekste.

Tinklalapio elementų išdėstymas

lentelėje – geriausias

informacijos pateikimas.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.5.

skyrelį.


3.5.1 užduotį.

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduoties paskirtis (3.5.1 užduotis) – gebėti sukurti lentelę bei keisti jos savybes, naudojant

vizualųjį tinklalapių kūrimo įrankį.

3.7. Grafiniai vaizdai hipertekstiniame dokumente

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su grafinių vaizdų ženklinimo gairėmis hipertekstiniame dokumente;

Išmokyti į hipertekstinį dokumentą įtraukti grafinius vaizdus, keisti jo savybes;

Išmokyti keisti hipertekstinio dokumento foną.

Siūloma veikla



Supažindinama su grafinių vaizdų ženklinimo

gairėmis hipertekstiniame dokumente.

Visų hipertekstiniame

dokumente atvaizduojamų

grafinių vaizdų

išsaugojimą viename

aplanke.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.6.

skyrelį.

Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.6.1, 3.6.2

ir 3.6.3 užduotis.

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduotčių paskirtis (3.7.1, 3.7.2 ir 3.7.3 užduotys)– gebėti įtraukti į hipertekstinį dokumentą

grafinius vaizdus, keisti jų savybes, keisti hipertekstinio dokumento foną..

3.8. Saitai

36

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su saitų ženklinimu hipertekstiniame dokumente.

Išmokyti sukurti saitus tarp kelių dokumentų, esančių tame pačiame kompiuteryje ar

internete, saitus tarp tam tikrų vieno dokumento vietų.

Siūloma veikla



Supažindinama su saitų ženklinimu

hipertekstiniame dokumente.

Saito, jungiančio su internete

esančiu dokumentu, URL adreso

užrašymą. Saito, jungiančio su

dokumentu, esančiu tame pačiame

kompiuteryje, adreso užrašymą.

Kelių hipertekstinių dokumentų

išsaugojimą viename aplanke

svarbą, kuriant saitus tarp

dokumentų.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.7.

skyrelį.

Atlikti 3.7.2

užduotį.


3.7.1, užduotį, o 3.7.2 užduotį atlikti

savarankiškai.

Priemonės


kūrimo įrankį).


Užduočių paskirtis (3.7.1, 3.7.2 užduotys) – gebėti sukurti saitus tarp dokumentų, esančius

viename kompiuteryje ar internete, saitus į tam tikrą dokumento vietą.

3.8. HTML rengyklių apžvalga

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su HTML rengyklių gausa, pagrindinėmis jų savybėmis bei nauda.

Siūloma veikla



Supažindinama su HTML rengyklių įvairove, jų

funkcijomis.

Perskaityti V

SKYRIAUS 3.8.

skyrelį.

Rekomenduojama diskusija apie kursantų HTML

rengyklių naudojimo patirtį.

Priemonės

Kompiuteris.

37


Lektorius gali pasirinkti kitas HTML rengykles ir nusakyti jų privalumus bei trūkumus.

Diskusijų paskirtis – pasidalinti kursantų HTML rengyklių naudojimo patirtimi.

4. DIZAINO ELEMENTAI TINKLALAPIUOSE


4.1. Spalvos dizaine

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su spalvų reikšme tinklalapio dizaine.

Supažindinti su RGB, spalvų rato sąvokomis.

Supažindinti su spalvų parinkimo schemomis.

Siūloma veikla



Supažindinama su spalvų reikšme tinklalapio

dizaine, RGB ir spalvų rato sąvokomis.

Spalvos parinkimo

tinklalapio dizainui

svarbą.

Perskaityti V

SKYRIAUS 4.1.

skyrelį.

Atlikti 4.1.1

užduotį. Supažindinama su spalvų parinkimo schemomis.

Rekomenduojama padiskutuoti apie spalvos

pasirinkimo schemas.


užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis – aptarti, kokia spalvos parinkimo schema kursantai naudotųsi kuriant

tinklalapius, paminėti, kokios klaidos yra daromos, naudojant vieną ar kitą spalvų parinkimo

schemą.

4.2. Grafika dizaine

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su grafikos rengyklių įvairove, paskirtimi, ir nurodyti jų naudą.

Siūloma veikla



Supažindinama su grafikos rengyklių

įvairove, paskirtimi ir nurodoma jų nauda.

Perskaityti V SKYRIAUS

4.2. skyrelį.

Atlikti 4.2.2 užduotį.

38

Rekomenduojama padiskutuoti kursantų apie

grafikos rengyklių naudojimo patirtį.


užduotį.

Priemonės

Kompiuteris.


Diskusijų paskirtis – pasidalinti grafikos rengyklių naudojimo patirtimi.

Užduoties paskirtis (4.2.2 užduotis) – įtvirtinti tinklalapio kūrimo įgūdžius.

ATSAKYMAI

Kokius dalykus reikia apgalvoti prieš kuriant tinklalapį?

Būtina apgalvot tinklalapio kūrimo idėją, temą, tikslus, funkcionalumą bei išvaizdą.

Ką vadiname HTML kalba?

HTML kalba - hipertekstams užrašyti skirta kalba, naudojama pateikti turinį internete.

Ar galima sukurti tinklalapį, nežinant HTML kalbos? Kaip tai galima padaryti?

Nežinant HTML kalbos galima sukurti paprastą tinklalapį, naudojant tinklalapiams kurti skirtus

įrankius. Tinklalapių kūrimo įrankiai suteikia galimybę vizualiai kurti tinklalapius.

Ką vadiname gaire, kokios jų rūšys?

Gairė – tai HTML kalba užrašyta tekstinė komanda. Gairės gali būti dvejų rūšių – pavienės ir

porinės.

Kuo hipertekstinis dokumentas skiriasi nuo paprasto dokumento?

Hipertekstinis dokumentas suteikia galimybę saitais keliauti nuo vieno dokumento į kitą.

Kokiu modeliu atvaizduojamos spalvos kompiuteryje?

Kompiuteryje spalvos atvaizduojamos RGB (raudona, žalia, mėlyna) modeliu.

Kam yra naudojamos grafikos rengyklės? Pateikite grafikos rengyklių pavyzdžių.

Grafikos rengyklės skirtos grafiniams elementams kurti. Pavyzdžiai: MS Office Paint,

OperOffice.org Draw, Adobe Photoshop, Adobe Fireworks, Adobe Illustrator.

39

VI. SKYRIUS. MOKYKLOS BIBLIOTEKOS TOBULINIMAS IKT PAGRINDU



Supranta skaitymo svarbą.

Žino mokyklų bibliotekų informacinės sistemos MOBIS ir interneto galimybes

skatinant skaitymo motyvaciją.

Žino, kokius sveikatos sutrikimus sukelia netaisyklingas darbas kompiuteriu.

Žino, kokie dokumentai ir kaip reglamentuoja taisyklingą darbą kompiuteriu.

Supranta informacijos apsaugos svarbą.

Žino informacijos apsaugos teisinius aspektus.


Moka taisyklingai dirbti kompiuteriu.

Naudoja IKT bibliotekos darbe.

Geba integruoti mokyklos bibliotekos veiklą į ugdymo procesą.

Konsultuoja skaitytojus informacijos paieškos, darbo kompiuteriu ir kita bibliotekoje

esančia technika klausimais;

Praktiškai taiko saugos ir sveikatos reikalavimus bibliotekos darbe;

Nepažeisdamas įstatymų parsisiunčia iš interneto ir naudoja prie periodinės spaudos

leidinių bei knygų pateikiamą programinę įrangą.

1 Skaitymo motyvacijos skatinimas naudojant IKT. (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško

mokymosi val.)

1.1. Mokyklos bibliotekos vaidmuo skatinant skaitymo motyvaciją.

Mokymo uždaviniai:

Aptarti skaitymo svarbą.

Supažindinti su moksleivių skaitymo tyrimo rezultatais.

Supažindinti su skaitymo skatinimo galimybėmis.

Siūloma veikla



Paaiškinama, kas yra skaitymas, kokios

skaitymo paskirtys.

Kursantai supažindinami su apklausos

„Skaitymo mastas, kryptingumas ir

poreikiai“ kai kuriais moksleivių

apklausos rezultatais.

Atkreipti kursantų dėmesį į tai,

kokią vietą skaitymas užima tarp

kitų pramogų, kas įtakoja skaitymą

bei ką labiausiai mėgsta skaityti

moksleiviai.

Paaiškinti kursantams, kokios yra

pagrindinės mokyklos funkcijos ir kokių

įgūdžių tikimasi iš mokyklos bibliotekos

darbuotojų bei aptarti bibliotekos

teikiamų paslaugų populiarinimo būdus.

40

Atlikti auditorijoje 6.1 užduotį.


Klausimų (6.1 užduotis) komentarai:

o Remiantis sociologinio tyrimo „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“

apklausos rezultatais atsakykite, kokią literatūrą labiausiai mėgsta skaityti moksleiviai?

Leidinius vaikam ir jaunimui (pvz.: žurnalus, laikraščių priedus) – 39 %; šiolaikinę literatūrą

– 29 %; fantastinę literatūrą – 27 %; detektyvus, nuotykių romanus – 21 %; meilės romanus – 18 %.

o Kokių įgūdžių tikimasi iš mokyklos bibliotekos darbuotojų?

o Sugebėjimas konstruktyviai ir nešališkai bendrauti su vaiku ir suaugusiais;

o Sugebėjimas suprasti vartotojų poreikius;

o Sugebėjimas bendradarbiauti su pavieniais vartotojais ir jų grupėmis mokyklos

bendruomenėje ir už jos ribų;

o Kultūrinės įvairovės pažinimas ir supratimas;

o Mokslo metodologijos ir švietimo naujovių išmanymas;

o Informaciniai įgūdžiai ir mokėjimas naudoti informaciją;

o Žinios apie bibliotekos fondus ir mokėjimas jais naudotis;

o Vaikų literatūros, informacinio raštingumo ir kultūros išmanymas;

o Vadybos ir rinkodaros išmanymas, praktinis taikymas;

o Informacinių technologijų išmanymas ir praktiniai gūdžiai.

o Kokius bibliotekos paslaugų populiarinimo būdus siūlo „IFLA/UNESCO gairės

mokyklų bibliotekoms“?

Mokyklos bibliotekos tinklalapių, populiarinančių paslaugas ir turinčių nuorodas į

susijusius tinklalapius bei portalus sukūrimas ir priežiūra;

Parodų organizavimas;

Spausdintinės medžiagos, informuojančios apie darbo valandas, paslaugas ir fondus

publikavimas;

Bibliografinių sąrašų, brošiūrų, supažindinančių su informaciniais ištekliais ir

susijusių su mokymo programa bei tarpdalykinėmis temomis, rengimas ir platinimas;

Informacijos apie biblioteką teikimas moksleiviams ir jų tėvams;

„Bibliotekos draugų“ grupių organizavimas tėvams ir kitiems;

Knygų mugių, skaitymo ir raštingumo kampanijų organizavimas;

Aiškios bibliotekos vidaus ir išorės nuorodų sistemos kūrimas;

Ryšių su kitomis regiono organizacijomis inicijavimas (pvz., su viešosioms

bibliotekomis, muziejais ir mokslo asociacijomis).

Papildomi šaltiniai

1. IFLA/UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms. – V., 2004.

2. http://ifla.queenslibrary.org/VII/s11/pubs/manifesto-li.pdf//IFLA/UNESCO

Mokyklų Bibliotekų Manifestas.

3. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – V., 2007.

4. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=440&p_d=40090&p_k=1//Skaitymo

mastas, kryptingumas ir poreikiai: Sociologinio tyrimo ataskaita.

1.2 MOBIS programos galimybės skatinant skaitymo motyvaciją.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti su mokyklų bibliotekų informacinės sistemos MOBIS galimybėmis

skatinant moksleivių skaitymo motyvaciją;

Skatinti mokyklų bibliotekininkus plačiau naudoti IKT savo darbe.

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=440&p_d=40090&p_k=1

41

Siūloma veikla



Paaiškinama, kokios yra MOBIS

programinės įrangos galimybės, kaip

jos pagalba galima populiarinti

bibliotekos fondus ir skatinti

moksleivius skaityti. Atlikti 6.2

užduotį.

Paaiškinti kursantams, kad

informacines technologijas

išmanantis ir naudojantis

kasdieniame darbe

bibliotekininkas gali daug lengviau

sudominti skaitymu šiuolaikinius

moksleivius.



6.2. Užduotis. Atsakykite į klausimą: kaip galima skatinti skaitymą mokyklų bibliotekų

informacine sistema MOBIS?

Mokyklų bibliotekos dirbančios su MOBIS programine įranga gali operatyviau, išsamiau ir

patraukliau informuoti skaitytojus apie naujausius mokyklos bibliotekoje esančius leidinius, rengti

ir spausdinti bibliografinius sąrašus pagal mokslo šakas, dokumentų tipus, kalbas ir t.t. Skaitytojų

aptarnavimo statistikos pagalba galima grietai ir tiksliai nustatyti, kurie moksleiviai skaito

daugiausiai ir skelbti aktyviausių ir pavyzdingiausių (laiku atsiskaitančių su biblioteka) skaitytojų

sąrašus. Leidinių išduočių apskaitos pagalba galima nustatyti, kurios bibliotekoje esančios knygos

yra populiariausios tarp moksleivių.

1.3. Interneto panaudojimas skaitymo motyvacijai skatinti

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su kai kuriomis su skaitymu susietomis interneto svetainėmis;

Paskatinti mokyklų bibliotekininkus naudoti svetainėse esančią informaciją savo darbe.

Siūloma veikla



Papasakoti kursantams apie svetaines

www.skaitymometai.lt,

www.booksfromlithuania.lt ir www.rasyk.lt.

Supažindinti su svetainių turiniu bei

galimybėmis skatinant moksleivių skaitymo

motyvaciją. Pasiūlyti kursantams savarankiškai

atlikti 6.3 užduotį.

Lektorius paaiškina

kursantams, kad tai tik

keletas iš daugelio

svetainių apie knygas ir

skaitymą ir paskatina

ateityje savarankiškai

domėtis ir ieškoti panašių

svetainių.

Atlikti 6.3 užduotį


Užduotis 6.3 pateikiama kursantams skirtoje medžiagoje. Jos paskirtis – skatinti kursantus

domėtis ir ieškoti papildomos medžiagos apie skaitymą, naujausią bei vaikų ir paauglių tarpe

populiarią literatūrą bei patraukliai pateikti šią informaciją skaitytojams.

2. Ugdytinių saugumo užtikrinimas naudojant IKT. (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško

mokymosi val.)

http://www.skaitymometai.lt/

http://www.booksfromlithuania.lt/

http://www.rasyk.lt/

42

2.1. Kompiuterio poveikis žmogui ir apsaugos priemonės.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su sveikatos sutrikimais, kuriuos gali sukelti netaisyklingas

darbas kompiuteriu;

Aptarti priemones, kurių reikėtų imtis norint išvengti sveikatos sutrikimų.

Siūloma veikla



Papasakoti kursantams, kokius sveikatos

sutrikimus vaikams sukelia netaisyklingas ir

besaikis darbas kompiuteriu.

Pabrėžti būtinybę jau nuo

ankstyvo amžiaus mokyti

vaikus taisyklingai dirbti

kompiuteriu, tausoti

sveikatą.

Paaiškinti, kaip įrengti darbo vietą ir kokios

turėtų būti daromos pertraukos dirbant

kompiuteriu. Atlikti 6.4 užduotį.



o Kas yra ergonomika?

Ergonomika – mokslas, tiriantis žmogaus darbo psichofizines galimybes, jų ribas ir

ypatumus; remiantis ergonomikos išvadomis kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo

našumą, saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą.

o Kokius sveikatos sutrikimus sukelia netaisyklingas dirbas kompiuteriu?

regėjimo pažeidimai;

kaulų ir raumenų sistemų pažeidimai;

psichosocialinės problemos bei stresas

veido ir kaklo odos pažeidimai;

įtaka reprodukcinei sistemai.

o Kas kiek minučių reikėtų daryti pertraukas įtemptai dirbant kompiuteriu?

Po 30 minučių įtempto regimojo darbo (darbo kompiuteriu) daryti 5 minučių poilsio

pertraukėles, o po 40 – 45 minučių – 10 minučių pertrauką.

Papildomi šaltiniai

www.kompirsveikata.lt/9_skyrius/index.html // Kompiuteris mokykloje

2.2. Taisyklingas darbas kompiuteriu.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti kursantus su sveikatos saugą reglamentuojančiais dokumentais;

Išmokyti taisyklingai įrengti kompiuterizuotas darbo vietas bibliotekoje.

Siūloma veikla



http://www.kompirsveikata.lt/9_skyrius/index.html%20/

43

Paaiškinti kursantams, kokie reikalavimai keliami

kompiuterizuotai darbo vietai, koks turėtų būti

apšvietimas ir kokių priemonių turėtų būti imamasi

norint apsaugoti moksleivius nuo neigiamą poveikį

turinčios informacijos.

Atkreipti kursantų

dėmesį į tai, kokie

dokumentai

reglamentuoja sveikų

ir saugių ugdymo

sąlygų užtikrinimą

bendrojo lavinimo

mokyklose.

Atlikti 6.5 užduotį

Papasakoti, kokia informacija laikoma darančia

neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam

ir doroviniam vystymuisi. Savarankiškai atlikti 6.5

užduotį.


Užduotis 6.5 pateikiama kursantams skirtoje medžiagoje. Klausimų (6.5 užduotis)

komentarai:

1. Koks atstumas turėtų būti nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio akių?

c) ne mažiau kaip 40 cm.

2. Koks atstumas turėtų būti nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio

užpakalinio paviršiaus?

b) ne mažesnis kaip 2 m;

3. Kompiuterizuotai vietai turi būti skiriama:

a) ne mažiau kaip 6 m2

patalpos;

4. Pagrindinis šviesos srautas turi būti mokiniams:

c) iš kairės pusės.

5. Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam

ir doroviniam vystymuisi, kriterijai įtvirtinti:

c) )Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos

poveikio įstatyme.

Papildomi šaltiniai:

1. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=258017 // Lietuvos higienos

norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289912&p_query=&p_tr2=

// Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosioms informacijos poveikio

įstatymas.

3. Tarptautinių žodžių žodynas. – V., 2005.

3. Informacijos apsauga. (2 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)

3.1. Atsisiunčiamos iš interneto, pateikiamos prie periodinės spaudos leidinių bei knygų

programinės įrangos teisinis statusas.

Mokymo uždaviniai:

Aptarti pagrindines sąvokas;

Supažindinti kursantus su informacijos apsaugos teisiniu reglamentavimu.

Siūloma veikla



http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=258017

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289912&p_query=&p_tr2

44

Paaiškinti kursantams, kas yra programinė įranga,

kokios teisinės normos saugo programinę įrangą bei

jos kūrėjų teises.

Pabrėžti, kad

kompiuterinės

programos, kaip bet

kuris kitas intelektinis

darbas, yra saugomos

autorių ir gretutinių

teisių įstatymo.

Paaiškinti, kas yra licencija, kokias teises į kūrinį

turi kūrinio autorius, o kokias – programą įsigijęs

asmuo.

Paaiškinti, kaip skirstoma programinė įranga pagal

jos platinimo ir įsigijimo taisykles, kokios sankcijos

numatomos už autorių teisių pažeidimus. Atlikti 6.6

užduotį.

Perskaityti VI.

SKYRIAUS 6.1

skyrelį. Atlikti 6.6

užduotį.

Pasiūlyti kursantams susiskirstyti grupėmis po 3 – 4

žmones (priklausomai nuo grupės dydžio) ir atlikti

skyriaus baigiamąją 6.7 užduotį.

Atlikti 6.7 užduotį.



1. Kokios teisinės normos Lietuvoje reguliuoja autorių teises?

Lietuvos Respublikos įstatymai:

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355).

Baudžiamojo kodekso 191 str. (191 straipsnis. Autorystės pasisavinimas).

Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214 (10 dalis) straipsnis (214(10)

straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas).

2. Kokie elementai sudaro autorių teisių apsaugos ženklą?

Autorių teisių apsaugos ženklą sudaro trys elementai:

apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė c: ©, (c);

autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto vardas (pavadinimas);

kūrinio pirmojo išleidimo metai.

3. Kas tai yra licencija?

Licencija – licenciaro leidimas, suteikiantis licenciatui teisę naudoti kūrinio originalą arba

jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencijos

sutartyje.

4. Kokios yra licencijų rūšys?

Išimtinė licencija – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti

licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės

pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

Neišimtinė licencija – licencija pagal kurią licenciaras, suteikia licenciatui teisę

naudotis licencijos dalyku ir pasilieka sau teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti

licencijos objektą.

5. Kokie principai apibrėžti laisvų programų licencijose?

Laisvas programas galima laisvai naudoti. Tai reiškia, kad jomis galite naudotis

namuose, darbe, mokslo įstaigose, viešajame sektoriuje, asmeniniais bei verslo tikslais.

Laisvas programas galima analizuoti ir pritaikyti jas savo reikmėms (būtina sąlyga –

atviras kodas).

Laisvas programas galima laisvai platinti. Jas galite parsisiųsti iš interneto, padaryti

kopiją draugui, vieno disko pagalba įdiegti operacinę sistemą neribotame kiekyje kompiuterių,

įrašyti ir platinti kompaktiniuose diskuose ir kitais būdais.

45

Laisvas programas galima laisvai modifikuoti. Jas galima patobulinti, pritaikyti savo

poreikiams, sujungti su kita programa arba panaudoti dalį programos kuriant naują.

6. Kiek teisėtai įsigytų kompiuterio programų kopijų asmuo turi teisę padaryti?

Teisėtai įsigijęs kompiuterio programą asmuo turi teisę be autoriaus ar kito autoriaus teisių

subjekto leidimo pasidaryti vieną tos programos kopiją ar adaptuoti programą, jei tokia kopija ar

programos adaptavimas būtini.

7. Kiek laiko galioja autoriaus turtinės teisės?

Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties,

nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

8. Kaip skirstoma programinė įranga pagal jos platinimo ir įsigijimo taisykles?

komercinė programinė įranga;

bendrojo naudojimo programinė įranga;

laisvojo naudojimo programinė įranga;

9. Kokie veiksmai laikomi autorių ir gretutinių teisių pažeidimu?

autorių ar gretutinių teisių objekto panaudojimas, importavimas ir platinimas be

autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos;

kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas,

platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais;

įstatyme ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas;

bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių

subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas,

paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines

apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir

platinimas;

informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba

pakeitimas be autorių ar gretutinių teisių subjektų leidimo, kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų

kopijų platinimas, importavimas, transliavimas, viešas paskelbimas ar padarymas viešai prieinamais

be leidimo panaikinus arba pakeitus informaciją apie teisių valdymą;

autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas;

kitų Autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų pažeidimas.

Užduotis 6.7 pateikiama kursantams skirtoje medžiagoje. Užduoties paskirtis – skatinti

dalyvių mąstymą, bendradarbiavimą, praktikoje pritaikyti kursų metu įsisavintą medžiagą.

Documents

Lektoriaus knyga. Programa „„Mokyklų bibliotekininkų IKT raštingumas“