Leidyklos "Didakta" mokymo priemonių katalogas 2016-2017 m

Usakymai internetu:Tinklalapyje www.didakta.lt pasirinkite norimas priemones ar leidinius, sudkite jas Krepel

Krepel visada galite perirti ar papildyti paymdami Rodyti krepel arba Tsti pasirinkim.

Pasirink upildykite moktojo duomenis, kuri prao sistema.

Nurodykite, kuriuo laiku lauksite kurjerio.

Paspauskite Patvirtinti usakym.

Darbo dienomis per kelias valandas Js nurodytu el. patu gausite iankstin sskait apmokti.

mokymo priemoni kainas traukiamas siuntos pristatymo mokestis. Tik gav sskait i admi-nistratoriaus, matysite galutin apmokjimo sum.Pristatymo kaina daniausiai bna nuo 2,50 iki 7 . Tai priklauso nuo siuntos svorio.

Usakytos preks isiuniamos kit darbo dien, kai u jas apmokama.

PVM sskaita faktra visada pridedama prie siuntos.

Pretenzijos dl negaut ar klaidingai sukomplektuot preki priimamos per 14 dien nuo siuntos gavimo.

Pageidaujantieji patys pasiimti usakytas ir apmoktas priemones turi atvykti adresu Architekt g. 184-3, LT-04206 Vilnius, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Daugiau informacijos apie leidykl ir jos leidiamus leidinius tinklalapyje www.didakta.lt

Kataloge nurodytos didmenins leidini ir priemoni kainos, galiojanios sigyjant arba

usakant leidinius leidykloje.

Kainos gali keistis.

leidini ir mokymo priemoni kainas trauk-tas 9% arba 21% PVM.

Leidykla DIDAKTA

Architekt g. 184-3, 04206 Vilnius

Tel. +370 5 213 7701

Mob. +370 653 98986

[email protected]

www.didakta.lt

Bendroji informacija

Priemoni usakymo tvarka

Usakymai:Elektroniniu patu: [email protected]

Internetu: www.didakta.lt

Telefonai pasiteirauti: +370 5 213 7701+370 653 98986

Usakymo formos, sutartys

Vadovli ir kit mokymo priemoni usakymo formas, vadovli ir nevienkartini mokymo priemoni

pirkimo-pardavimo sutartis galite rasti .

Pasirinkite Jums reikaling dokument, atsisiskite j. Isaugokite savo kompiuteryje.

Upildykite dokument ir atsiskite j mums elektroniniu ar paprastu patu.Pasirayt antrj pirkimo-pardavimo sutarties egzempliori

isisime Jums atgal.

ia

TUrInys

geogRAfijAVadovliai .................................................................................4Pratyb ssiuviniai ................................................................5Papildoma mediaga mokiniui....................................6Metodin mediaga ..............................................................8Papildoma mediaga mokiniui CD ............................ 11Dalijamoji mediaga .......................................................... 12Kontriniai emlapiai ...................................................... 15Sieniniai emlapiai ........................................................... 16Gaubliai .................................................................................. 18Skirtukai mokini skatinimui .......................................... 19Plakatai ................................................................................... 20Plansze i mapy dydaktyczne ........................................... 27Portretai ................................................................................. 28Priemons ir prietaisai ..................................................... 30Mineralai ir uolienos .......................................................... 31Laboratorins priemons ................................................ 32Edukaciniai filmai ................................................................ 33Edukaciniai aidimai .......................................................... 34Paintin literatra ............................................................. 35

BioLogijAPlakatai ................................................................................... 40Portretai ................................................................................. 47Stendai .................................................................................... 47Modeliai ................................................................................. 48Mikroskopai .......................................................................... 51Paintin literatra ............................................................. 52 Papildoma mediaga mokiniui .......................................53Edukaciniai filmai ................................................................ 54

CHeMijAPapildoma mediaga mokiniui ...................................... 55Portretai ................................................................................. 56Laboratorins priemons ................................................ 56Stendai .................................................................................... 57Plakatai ................................................................................... 57Papildoma mediaga mokiniui ...................................... 58kirtukai mokini skatinimui ............................................ 59

CiViLin sAugA Plakatai ................................................................................... 59

fiZiKAPortretai ................................................................................. 60Laboratorins priemons ................................................ 61Stendai .................................................................................... 61Klass reikmenys ................................................................. 62Plakatai ................................................................................... 63Papildoma mediaga mokiniui ...................................... 63

MATeMATiKA Portretai ................................................................................. 65Plakatai ................................................................................... 65Klass reikmenys ................................................................. 66Papildomos priemons .................................................... 69Didaktiniai aidimai ........................................................... 70Papildoma mediaga mokiniui ...................................... 71

isToRijA iR PiLieTinis ugDYMAsPapildoma mediaga mokiniui ...................................... 72Plakatai ................................................................................... 74Papildoma mediaga mokiniui ........................................79Portretai ................................................................................. 80Reprodukcijos .........................................................................83Edukaciniai filmai ................................................................ 84Paintin literatra ............................................................. 87

LieTuVi KALBAPaintin literatra ............................................................. 88Plakatai ................................................................................... 89Knygos .................................................................................... 92

DAiLPlakatai ................................................................................... 93Vadovliai .............................................................................. 98Portretai ...............................................................................100Plakatai Kitos priemons .............................................102

VoKiei KALBAEdukaciniai aidimai ........................................................103Plakatai .................................................................................104Portretai ...............................................................................107

AngL KALBAEdukaciniai aidimai ........................................................108Plakatai .................................................................................110Dalijamoji mediaga ........................................................113Portretai ...............................................................................119

PRAnCZ iR isPAn KALBos emlapiai ...........................................................................120Plakatai .................................................................................121Portretai ...............................................................................122Edukaciniai aidimai ........................................................123

LenK KALBA Plakatai .................................................................................125Portretai ...............................................................................127

Rus KALBA Portretai ...............................................................................128

GAUBLYS. Geografijos vadovli serija XIXII klasei

Gamtin geografijaRytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna

Geografijos pratyb ssiuviniaiGamtin geografija 1112 klasei I ir II dalys

Nr. GPS-703 Gamtin geografija I dalis ..............................3,50 Nr. GPS-704 Gamtin geografija II dalis ....................... 3,50

Mediaga mokytojui: pratyb atsakymai

Gamtin geografija 1112 klasei I ir II dalys

Nr. GMM-701 Gamt. geogr. pratyb atsakymai I d....................7,50 Nr. GMM-702 Gamt. geogr. pratyb atsakymai II d..................7,50

4 ems sandara ir vidins jgos

Perskait skyri turtumte:

apibdintiemsgelmisandar; nusakytimagnetiniolaukotakemei; vardytiemyninsirvandenyninsemsplutosskirtumus; klasifikuotiuolienaspagalkilm; dalykikaikomentuotiemsgeochronologinraid; apibdintiLietuvsemsgelmisandar; apibdintiA.Vgenerioemyndreifohipotezirjpatvirtinaniusmoksliniusrodymus; skirtilitosferosplokipakraitipusirnurodytijuosevykstaniusprocesus; skaitytigeologiniusemlapius,apibdintiemsplutosseisminesirstabiliassritis; vardytisvarbiausiaskalnodarasirjmetususidariusiuskalnynus; inoti,kurieprocesaiskiriamividinmsemsjgoms; nurodytiemdrebosirvulkanizmosritis; skirtiugnikalniuspagalivaizdiraktyvum,nurodytikitusvulkaniniusreikinius; pateiktiemsdrebjimirugnikalniverimosipadarinipavyzdi.

!

4.1 ems vidin sandara

Vidin sandaraApie uolien sudt ems gelmse, j sandar ir kilm padeda suinoti seismn valgba. Pastebta, kad per nevienodos sudties uolienas seismins bangos sklin-da vairiai (4.1.1). Dalis j atsispindi ir grta ems paviri netoli suadinimo vietos, kita dalis lta, sklinda gilyn ir, atsispindjusi i didels gilumos, ems paviri grta jau kitoje vietoje. Daugiausia suinoma i P ir S bang judjimo.

4.1.2 ems sandara

Geologijamokslas,ti-riantisemsplut,jsudaraniasuolienasirmineralus.

4.1.1 Seismini bang sklidimas

Iilgn bang, sklisdama uolienomis, sukelia nuolat pasikartojanius trio kitimus, nes judji-mas vyksta lygiagreiai su bangos sklidimo kryp-timi. Tokios bangos sklinda greiiau u skersines, todl vadinamos pirminmis (P) ir seismin sto-t atsklinda anksiausiai. Jos pereina per dujas, skysius, kietuosius knus.

em sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: branduo-lys, mantija ir ems pluta (4.1.2).

Skiriami vidinis ir iorinis branduolys: vidnis branduols, kurio spindulys 1270 km,

manoma, kad yra sudarytas i kietos bsenos nikelio ir geleies. Uolien temperatra kaip Sauls paviriuje;

iornis branduols, kurio storis 2200 km, sudarytas i skysto nikelio ir geleies. is sluoksnis susijs su ems magnetiniu lauku.

Mntija, kurios storis apie 2900 km, sudaryta i klampios lyg tela isilydiusi uolien mass.

Astenosfer mantijos virutinis sluoksnis, kurio paviriuje plaukioja ems plutos tek-tonins plokts. Jame vyksta ltas konvekci-ni sraut judjimas ( 52 psl.).

Skersn bang, sklisdama uolienomis, sukelia j trio deformacijas, nes judjimas vyksta statme-nai bangos sklidimo krypiai. Tai vlesns, antri-ns bangos, ymimos raide S. Jos nepereina per dujin ir skystj terp. Sklinda liau, todl seismin stot ateina vliau.

vidinis ir iorinis branduolys temperatra 40005000 C tankis 9,912,1 g/cm

apatin ir virutin mantija temperatra 10003600 C tankis 3,35,6 g/cm

ems pluta temperatra 01000 C tankis 2,83,5 g/cm

4 skyrius ems sandara ir vidins jgos 4544 4 skyrius ems sandara ir vidins jgos

Nr. G-750 Gamtin geografija .....................................17,50

USB atmintuk kainas ir sigijimo tvark rasite tinklalapyje www.didakta.lt

4

GE

OG

RA

FIJA

V

ad

ovli

ai

P

raty

b

ssi

uvin

iai

GAUBLYS. Geografijos vadovli serija XIXII klasei

Visuomenin geografijaRytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna

Mediaga mokytojui: pratyb atsakymai

Visuomenin geografija 1112 klasei I ir II dalys

Nr. GMM-703 Visuom. geogr. pratyb atsakymai I d. ................... 7,50 Nr. GMM-704 Visuom. geogr. pratyb atsakymai II d. .................. 7,50

Geografijos pratyb ssiuviniai

Visuomenin geografija 1112 klasei I ir II dalys

Nr. GPS-705 Visuomenin geografija I dalis .................. 3,50 Nr. GPS-706 Visuomenin geografija II dalis................. 3,50

11 Visos teiss saugomos statymo. Kopijuoti draudiama.

5 skyrius Bioprodukcinis kis

Drkinamoji emdirbyst Mursijoje Naudokis iliustracijomis ir atsakyk klausimus.

11

1. Kokie orai bdingi Mursijos regionui?

2. Dl koki prieasi Mursijos regione intensyviai pltojama emdirbyst?

3. Kokiu bdu augalams utikrinamas pakankamas drgms kiekis?

4. Kaip, tolstant nuo ups, ir kodl keiiasi dirbtinio drkinimo tipai?

5. Kaip, tolstant nuo ups, ir kodl keiiasi auginamos ems kio kultros?

6. Kodl alyvmediai auginami ten, kur nra gruntinio vandens?

7. Kodl alyvmediai neauginami toje vietoje, kur pltojama emdirbyst?

Mursija

Mursija

ispanija

po

rtu

ga

lija

147148 psl.


1 skyrius Politin geografija

Egjo jros konfliktas Perskaityk altinio itrauk, siirk kartoschem, skritulines diagramas ir atsakyk klausimus.

Valdia ir sostin Kai kurios pasaulio valstybs turi daugiau nei vien sostin su jai patikta tam tikra funkcija. Naudokis internetu, rask pateikt valstybi sostines ir surayk jas pagal vykdom funkcij.

9

10

Egjo jros konfliktas kilo tarp Graikijos ir Turkijos dl teritorini teisi Egjo j-roje esanias teritorijas. is konfliktas labai paveik GraikijosTurkijos santykius nuo 1970 m., du kartus atved iki krizi, kurios 1987 ir 1996 m. vos nevirto karo veiksmais. iuo metu abi valstybs priskyrusios sau teritorinius vandenis juos matuodamos po 6 jrmyles. Graikija reikalauja galimybs naudotis 12 jrmyli riba, kuri garantuoja Tarptautin jr teiss konvencija. Graiki-ja skiria sau oro erdv, kuri matuoja 10 jrmyli principu, nors Turkija pripas-ta tik 6 jrmyli rib. Turkija siekia, kad, nustatant iskirtin ekonomin zon, bt atsivelgiama emyno elf, o ne sal teritorijas, kaip siekia Graikija.

1. Dl koki prieasi kilo Graikijos ir Turkijos konfliktas?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

2. Kodl Graikija siekia pasinaudoti Tarptautine jr teiss konvencija ir kodl tai bt nenaudinga Turkijai?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

3. Koki problem gali kilti, kai nesutariama dl teritorini vanden ir oro erdvs tiksli rib?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

4. Kodl Turkija siekia, kad, nustatant iskirtin ekonomin zon, bt atsivelgiama emyno elf?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

5. Koki teisi valstyb gyja iskirtinje ekonominje zonoje?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

Valstyb Vykdomoji valdia statym leidiamoji valdia Teismin valdia

Piet Afrika Pretorija Keiptaunas Blumfonteinas

Bolivija

ri Lanka

Tanzanija

il

Beninas

8,8%

71,5%43,7%

48,8%

19,7%7,5%

8,8%

71,5%43,7%

48,8%

19,7%7,5%

12 jrmyli

6 jrmyls

Teritorini vanden dalis Egjo jroje


2 skyrius Gyventoj geografija

Lietuvos tautin sudtisNaudokis kartoschema, vaizduojania tautin sudt tam tikruose Lietuvos miestuose bei rajonuose, ir atsakyk klausimus.

19

lietuviai

Mieste

Kaime

lenkai

rusaikiti

Dauguma, % Mauma, %

>90

VisRAKTis geografijos egzamin

Visraktis silo visokeriop pagalb besirengianiam geografijos brandos eg-zaminui. Jame pateikta daug nauding patarim, kaip rengtis kuo geriau ilaikyti egzamin. Tokie patarimai siloma efektyvi mokymosi metodika yra naujiena, kurios nra jokiame kitame panaios paskirties leidinyje.

Visraktis nra vadovlis, bet kruopiai sudarytas pagrindini geografijos i-ni konspektas, tiksliai prisilaikant nuo 2013 met pradjusios galioti Valstybinio geografijos brandos egzamino programos. Norint prie egzamin pasikartoti ir susisteminti geografijos inias, papildom vadovli ar kit geografins informa-cijos altini iekoti tikrai neprireiks.

Skirtingai nuo kit pagalbos abiturientui pavyzdi, kuriuose nemanoma rasti patarim apie tai, kaip mokytis ir kaip ruotis egzaminui, Visraktyje reika-linga mediaga pateikiama kompleksikai. iame leidinyje mokiniai ras vairi patarim, kaip atlikti vairiausi tip uduotis, konkrei j pavyzdi.

Visraktis sudarytas kaip mokymosi, kartojimo ir tuo paiu darbo knyga, t.y. paiam mokiniui siloma pildyti ir tobulinti leidin juk ruoiantis egzaminui labai svarbu asmenikai planuoti mediag, pasibraukti svarbiausius teiginius, daryti papildomus raus ir inaas knygos paratse. Tik toks kryp-tingas ir aktyvus mokymasis gali i ties garantuoti aukt egzamino rezultat. Tokiam ruoimuisi sudarytos galimybs leidin daro pana patogi ura knyg, kurioje gali bti viskas savaip paymta, kad bt dar aikiau ir suprantamiau.

Rytas alna, georgijus saponikovas, Mantas iumeta

208 p., 170270 mm, minktu vireliu

Nr. GMM-710 Leidyklos kaina ............................8,90

6

ge

og

ra

fija

P

apild

om

a m

edi

aga

mo

kin

iui

Visraktis silo visokeriop pagalb besirengianiam geografijos brandos egzaminui. Tai nra vado-vlis, bet kruopiai parengtas pagrindini geografijos ini konspektas, sudarytas tiksliai laikantis nuo 2013 met pradedanios galioti Valstybinio geografijos brandos egzamino programos. Norint prie egza-min pasikartoti ir susisteminti geografijos inias, papildom vadovli ar kit geografins informacijos altini iekoti tikrai nereiks.

Skirtingai nuo kit pagalbos abiturientui pavyzdi, kuriuose nemanoma rasti patarim, kaip moky-tis ir kaip ruotis egzaminui, iame leidinyje reikalinga mediaga pateikiama kompleksikai, daug patarim, kaip atlikti vairiausi tip uduotis, pateikta konkrei pavyzdi.

Visraktis sukonstruotas kaip mokymosi, kartojimo ir drauge darbo knyga, t.y. kiekvienam abiturientui siloma pildyti ir tobulinti leidin juk, ruoiantis egzaminui, labai svarbu asmenikai planuoti media-g, pasibraukti svarbiausius teiginius, daryti papildom ra ir ina knygos paratse. Tik toks kryptin-gas ir aktyvus mokymasis gali i ties garantuoti puik egzamino rezultat. Galimybs tokiam rengimuisi leidin daro pana patogi ura knyg, kurioje gali bti viskas savaip paymta, kad bt dar aikiau.

Visrakt sudaro keturios dalysPirmojoje dalyje, apibendrinus autori ilgamet geografijos mokytoj, darbo geografijos didakti-

kos srityje, krybin patirt, taip pat egzamino program ir olimpiad uduoi bei didiul metodini priemoni rengimo patirt, pateikiami silymai, kaip, naudojantis ia knyga, efektyviai pasirengti brandos egzaminui. Duodama vairi patarim, kaip planuoti laik ir rezultat, kaip atsirinkti mokymosi mediag, kad tai bt ne iaip ini kalimas dl kalimo ar skaitymas dl skaitymo, bet kryptingas mokymasis egza-minui, kaip veiksmingai ir aktyviai reikt kartoti mediag.

Antrojoje dalyje pateikiamas pagrindini ini konspektas pagal egzamino program. Jo pagrind sudaro i vadovli GAUBLYS kruopiai atrinkta ir sudliota mediaga, papildyta egzamino programos ini ir gebjim reikalavimais. Paprastumo dlei kai kurie panas egzamino programos punktai sujung-ti, o j eilikumas konspekte pateikiamas nuoseklia geografine tvarka. Efektyviam darbui leidinyje specia-liu ymjimu iskirta informacija, laikantiems egzamin iplstiniu ir bendruoju lygiu.

ios leidinio dalies paratse pateikiamos nuorodos knygos pabaigoje silomas atlikti egzamino pro-gram atitinkanias tvirtinimo uduotis ir metodinius patarimus (M.P.).

pratarm ir Visrakio sandaraTreioji dalis skirta metodiniams patarimams, kaip teisingai atlikti atskir tip egzamino uduotis.

Tokie patarimai siloma veiksminga mokymosi metodika yra absoliuti naujiena. Tokios nra jokiame kitame panaios paskirties leidinyje.

1. Klausim formuluots, klausiamieji veiksmaodiai 2. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais (testins uduotys) 3. Topografini emlapi analiz 4. Temini emlapi nagrinjimas 5. Geografini koordinai nustatymas 6. Geografins padties nustatymas 7. Geografini rodikli apskaiiavimas 8. Statistikos duomen analiz 9. Klimatogram nagrinjimas10. Gyventoj amiaus ir lyties piramids

analiz11. Raytini altini analizs uduotys12. Karikatr nagrinjimas

Ivardyti uduoi tipai yra labai svarbs, danokai net svarbesni u mintinai kalamas geografines s-vokas, geografinio vardyno (topografins nomenklatros) objektus, teorinius faktus. Egzamino uduoi sudarytojai iuos uduoi tipus integruoja geografijos egzamin. Tai patvirtino ir 2012 met pirmasis valstybinis geografijos brandos egzaminas. Taigi labai svarbu valdyti ias ypa svarbias darbo technikas, be kuri imanymo ir taikymo negalima tiktis egzamino gero rezultato.

16 1 skyrius Geografijos mokslas ir painimas 1 skyrius Geografijos mokslas ir painimas 17

Ritinin (cilindrin) projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas ritinio onin paviri.

Normalioje (tiesiojoje) cilindrinje projekcijoje dienovidiniai ir lygiagrets yra tiess.

Kgin projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas kgio onin paviri, kuris lieia arba kerta paviri vienoje lygiagretje.

Normalioje (tiesiojoje) kginje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, ieinanios i vieno tako, o lygiagrets lankai.

Ploktumin (azimutin) projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas lieian-ij ploktum spinduliais, ieinaniais i vieno tako.

Normalioje (tiesiojoje) azimutinje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, o lygiagrets koncentri-ki apskritimai.

Naudojama, kai kartografuojamos ariau pusiaujo esanios ems sritys.

Naudojama, kai kartografuojamos ariau vidutini platum esanios ems sritys.

Naudojama, kai kartografuojamos poliarins sritys.

dienovidiniai

vakar ilguma

ryt ilgumapradinis

dienovidinis

piet platuma

iaurs platuma

pusiaujas

lygiagrets

vardyti emlapi kartografines projekcijas (ritinin, kgin, azimu-tin), nurodyti j paskirt, paaikinti kartografinio vaizdo ikraipy-mo prieastis ir pasekmes.

Sferinio ems paviriaus vaizdavimas ploktumoje yra sudtingas procesas. Kartografams, kuriantiems emlapius, kyla problem, kaip tiksliai pavaizduoti sferin ems paviri ploktumoje. Netikslum ir paklaid ivengti nemanoma.

Stambaus mastelio emlapiuose ikraipym beveik nepastebima. Jei vaiz-duojama didesn nei 20 km skersmens teritorija, jau reikt atsivelgti ems paviriaus sferikum.

Gaublyje paviriaus vaizdas tikrovikiausiai atspindi ems form. Gaubli masteliai yra smulks, pateikiama didel teritorija ir labai ribotas objekt skaiius. Gaubliai daniausiai sudaromi M 1 : 20 000 000 M 1 : 40 000 000 masteliais.

vairi teritorij emlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografins projekcijos. Jos leidia elipsoido (ems paviriaus) paviri ar jo dal parodyti ploktumoje. ie metodai padeda taip pateikti paviri, kad ikraipymai ploktu-moje bt maiausi. Skiriama ritinin, kgin ir ploktumin projekcijos.

vardyti geografinio tinklo elementus (lygiagrets, dienovidiniai), paaikinti j paskirt.

Visuose gaubliuose ir emlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orien-tuotis, vadinamos geografiniu tinklu. J sudaro lygiagrets ir dienovidiniai.

Lygiagrets (paralels) lygiagreiai su pusiauju nubrti apskritimai em-lapyje. Ilgiausia lygiagret pusiaujas vienodai nuo aigali nubrtas apskriti-mas, ymima 0, dalijantis ems rutul iaurs ir Piet pusrutulius. Toliausiai nuo pusiaujo nutolusios lygiagrets takai 90 yra iaurs ir Piet aigaliai.

Dienovidiniai (meridianai) aigalius jungianios linijos emlapyje. Visi die-novidiniai yra vienodo ilgio. Pradinis, arba nulinis, Grinvio, dienovidinis eina per Londone esani Grinvio observatorij. Pradinis dienovidinis ymimas 0. Toliau-siai nuo pradinio nutol dienovidiniai yra 180 vakarus arba rytus.

Naudojant geografin tinkl, galima nustatyti bet kurio ems paviriaus tako geografines koordinates. Jomis plaiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karybo-je. Geografins koordinats nusakomos laipsniais (). Jie gali bti dalijami minu-tes (1 = 60) ir sekundes (1 = 60).

Nulinis dienovidinis ir pusiaujas sudaro geografini koordinai sistemos pra-di. Bet kurio tako ems paviriuje geografines koordinates sudaro jo platu-ma ir ilguma.

Platuma atstumas nuo pusiaujo, ireiktas laipsniais. Skiriamos iaurs ir piet platuma. iauriau pusiaujo nubrtos lygiagrets yra iaurs platu-moje. Pieiau pusiaujo nubrtos lygiagrets yra piet platumoje.

Ilguma atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio, ireiktas laipsniais. Skiriamos vakar ir ryt ilguma. vakarus nuo pradinio dienovidinio nu-brtos linijos yra vakar ilgumoje. rytus nuo pradinio dienovidinio ryt ilgumoje.

1.3. 1.3.

Geografinis tinklas

Kartografins projekcijos

16 1 skyrius Geografijos mokslas ir painimas 1 skyrius Geografijos mokslas ir painimas 17

Ritinin (cilindrin) projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas ritinio onin paviri.

Normalioje (tiesiojoje) cilindrinje projekcijoje dienovidiniai ir lygiagrets yra tiess.

Kgin projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas kgio onin paviri, kuris lieia arba kerta paviri vienoje lygiagretje.

Normalioje (tiesiojoje) kginje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, ieinanios i vieno tako, o lygiagrets lankai.

Ploktumin (azimutin) projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas lieian-ij ploktum spinduliais, ieinaniais i vieno tako.

Normalioje (tiesiojoje) azimutinje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, o lygiagrets koncentri-ki apskritimai.

Naudojama, kai kartografuojamos ariau pusiaujo esanios ems sritys.

Naudojama, kai kartografuojamos ariau vidutini platum esanios ems sritys.

Naudojama, kai kartografuojamos poliarins sritys.

dienovidiniai

vakar ilguma

ryt ilgumapradinis

dienovidinis

piet platuma

iaurs platuma

pusiaujas

lygiagrets

vardyti emlapi kartografines projekcijas (ritinin, kgin, azimu-tin), nurodyti j paskirt, paaikinti kartografinio vaizdo ikraipy-mo prieastis ir pasekmes.

Sferinio ems paviriaus vaizdavimas ploktumoje yra sudtingas procesas. Kartografams, kuriantiems emlapius, kyla problem, kaip tiksliai pavaizduoti sferin ems paviri ploktumoje. Netikslum ir paklaid ivengti nemanoma.

Stambaus mastelio emlapiuose ikraipym beveik nepastebima. Jei vaiz-duojama didesn nei 20 km skersmens teritorija, jau reikt atsivelgti ems paviriaus sferikum.

Gaublyje paviriaus vaizdas tikrovikiausiai atspindi ems form. Gaubli masteliai yra smulks, pateikiama didel teritorija ir labai ribotas objekt skaiius. Gaubliai daniausiai sudaromi M 1 : 20 000 000 M 1 : 40 000 000 masteliais.

vairi teritorij emlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografins projekcijos. Jos leidia elipsoido (ems paviriaus) paviri ar jo dal parodyti ploktumoje. ie metodai padeda taip pateikti paviri, kad ikraipymai ploktu-moje bt maiausi. Skiriama ritinin, kgin ir ploktumin projekcijos.









1.3. 1.3.

Geografinis tinklas

Kartografins projekcijos

Bendrasis lygis

Iplstinis lygis

dienovidiniai

vakar ilguma

ryt ilgumapradinis

dienovidinis

piet platuma

iaurs platuma

pusiaujas

lygiagrets









1.3.

Geografinis tinklas

2 uduotis, 195 psl.,M.P., 185 psl.

16

II

Antrojoje dalyje ne fragmentikai, bet, remiantis ilgalaike patirtimi ir i dalyk imanymu, sistemingai pateikiami btiniausi vietovardiai. Patirtis rodo, kad ankstesni geografijos brandos egzamin uduoty-se nevengiama nurodyti vietovardi, tad bazinis j inojimas yra integrali geografijos dalis. Siekiant op-timizuoti ruoimsi egzaminui ir nepersistengti su daugybs geografini vietovardi kalimu (o tai pa-sitaiko itin danai), autoriai pagrindinms turinio da-lims sudar kartografikai iliustruotus ir vaizdingai patrauklius toki objekt svadus. Objektai pateikia-mi trimis lygiais: pasaulio, Europos ir Lietuvos.

3. Topografini emlapi analizPer egzamin visada bna pateikta bent viena uduotis, susijusi su topografinio emlapio nagrin-

jimu. Visi topografiniai emlapiai sudaryti laikantis tam tikr kartografijos taisykli, todl, inant esmi-nius i emlapi ypatumus, galima nesunkiai atlikti tokio tipo uduotis.

Sutartini enkl skaitymasLabai svarbu inoti pagrindinius topografini emlapi sutartinius enklus. Btina atkreipti dme-

s, kad enklai bna linijiniai, plotiniai ir takiniai.

griova

dirbamoji em

mobiliojo ryio boktas

natralioji pieva

kaminas vandens boktas kalno aukio ym

gyvenvietsodai

linijiniai enklai

plotiniai enklai

Takiniai enklai

miko, lauko kelias

kietosios dangos kelias

geleinkelis

Atstum matavimasUduotyse paprastai reikalaujama imatuoti atstum tarp objekt, atkarpos (pvz., ups, kelio) ilg.

Kadangi emlapi, kuriuose reikia atlikti ias uduotis, mastelis ne visada yra toks pats, labai svarbu mokti j skaityti.

Atstumams nustatyti pasitelkiamas skaitmeninis arba linijinis mastelis. Naudojantis skaitmeniniu, vis pirma reikia apskaiiuoti mastelio reikm metrais, t.y. mastel padalyti i 100 (pvz., emlapio mas-telis 1:10 000, vadinasi, 1 cm emlapyje atitinka 10 000 cm realioje vietovje; skaii dalijame i 100 ir gauname, kad 1 cm emlapyje atitinka 100 m vietovje). emlapyje liniuote imatuot atstum pa-dauginame i pirmajame veiksme apskaiiuoto mastelio. Tokio skaiiavimo pavyzdi pateikta greta.

4,7 cm

1 veiksmas

2 veiksmas

1 : 10 0001 cm 100 m

4,7 cm 100 m = 470 m

10 000 / 100 = 100 m

1 cm = 100 m

Horizonto krypties nustatymasUduotyse danai reikalaujama nurodyti objekto krypt

(horizonto krypt) kito objekto atvilgiu. Vis pirma, reikia isiaikinti, kaip suorientuotas emla-

pis. Gali bti, kad kuriame nors jo kamputyje iaurs kryptis jau nurodyta. Taiau jeigu ios rodykls nra, vadinasi, egzami-no uduotyje pateiktas emlapis jau suorientuotas, t. y. viru-tin jo dalis atitinka iaurs krypt.

Suorientavus emlap, reikia nurodyti pateikt objekt krypt. Pavyzdiui, Klaipda yra vakarus nuo Panevio, o Pa-nevys yra rytus nuo Klaipdos.

Neretai reikalaujama ne tik nustatyti horizonto krypt bet ir nurodyti pagrindins arba tarpins pasaulio krypties reik-mes laipsniais. Kiekviena pagrindin ir tarpin horizonto kryp-tis turi savo reikm, pvz., iaur () 0 arba 360, iaurs rytai (R) 45 ir t. t.

Azimuto nustatymasTiksliausiai azimutas nustatomas kompasu, taiau per eg-

zamin reikalaujama naudoti ne kompas, bet matlank. i-nant kaip, juo imatuoti azimut galima labai tiksliai. Matlank galima udti ant emlapio ir horizontaliai, ir vertikaliai. Svar-bu, kad apatins matlankio ribos vidurys sutapt su ta vieta, nuo kurios matuojamas azimutas nurodyt objekt. Ud-kite pietuk, kad jis jungt atskaitos tak ir objekt, tada

p

rV

V r

prpV

360/0

45

90

135

180

225

270

315

ufiksuokite, koki matlankio ym kerta menama linija tarp matuojam tak. Jei visk padarte tei-singai, belieka apskaiiuoti azimut. Atminkite, kad, atlikdami veiksm, klysta labai daug abiturient. Matlankyje nurodyti skaiiai nuo 0 iki 180, o azimutas gali bti nuo 0 iki 360. Jeigu matlankis yra ho-rizontalioje padtyje, vadinasi, 0, arba iaurs, reikm yra toje vietoje, kuri matlankyje atitiks 90, o jei-gu vertikalioje tai idealiai 0. Nepamirkite, kad azimutas skaiiuojamas pagal laikrodio rodykl, taigi daryk tai labai atidiai skaiiuodami laipsnius.

A B

Klaipda panevys

360 40 = 320azimutas

kalvos virn 320

0 + 15 = 15azimutas tilt 15

0 + 57 = 57azimutas

kalvos virn 57

182

III

183

III

Rijadas

Kolkata

Singapras

pusiaujas

6 uduotis

Remkits kartoschema, klimatogramomis, turimomis iniomis ir atlikite emiau pateiktas uduotis.

1. Remdamiesi klimatograma A, nurodykite iuos klimato rodiklius:

vidutin met oro temperatr

lapkriio mnesio vidutin temperatr

met oro temperatros amplitud

balandio mnesio vidutin krituli kiek

2. Kartoschemoje paymtiems miestams priskirkite juos atitinkanias klimatogramas (AC).

Rijadas , Kolkata , Singapras .

3. Kodl mieste C itisus metus ikrinta daug krituli?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Kodl mieste B ikrinta maai krituli?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5. Kodl mieste A daugiausia krituli ikrinta vasar?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

___________________________

___________________________

___________________________

___________________________

A B C

7 uduotis

Remdamiesi gyventoj amiaus piramidmis, atlikite uduotis.

1. Prie ali pavadinim raykite joms tinkam piramidi raides (AC):

Graikija

JAV

Malis

2. Kokia forma (piltuvo, trikampio, varpo arba urnos) dera kiekvienai piramidei?

Piramid A

Piramid B

Piramid C

3. Kurioje alyje gyventoj skaiius auga spariausias?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Kurioje alyje yra neigiamas gyventoj prieaugis?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5. Kuri demografins raidos pakop (IV) atitinka kiekviena piramid?

Piramid A

Piramid B

Piramid C

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

A B C

(1 takas)

(1 takas)

(1 takas)

(4 takai)

(2 takai)

(2 takai)

(3 takai)

(3 takai)

(1 takas)

(1 takas)

198

IV

199

IV

Ketvirtoji dalis skiriama tvirtinti i-nioms ir gebjimams, nurodytiems egza-mino programoje. Pateikiamos uduotys darbui su altiniais. Jos pads patikrin-ti esmines gytas inias. Vis uduoi at-sakymai leidinio pabaigoje, o tai sudaro galimyb labai efektyviai ruotis egzaminui. Palygin savo atsakymus su pateiktaisiais galsite lengviau nustatyti pai pasirengi-mo lyg: ini tvirtum, klaidas, poreik gr-ti prie sunkesni viet ir upildyti spragas.

Egzamino pavyzdini uduoi ssiuvinisRuoiantis egzaminui reikia atlikti kuo daugiau tiksliai egzamino struk-

tr ir pateikimo pobd atitinkani uduoi. Neabejotina, kad kie-kvienam laikaniam egzamin labai naudingas bus specialiai parengtas pavyzdini uduoi ssiuvinis. Jame pateikiami testai, struktrins u-duotys ir atsakymai.

4 5

Daugiausia ugnikalni (apie 80 %) susitelk vulkanini sal lankuose ir kalny-nuose (iaurs ir Piet Amerikos Kordiljerose). Itis ugnikalni juost sudaro Ra-miojo vandenyno Ugnies iedo ugnikalniai (Kamatkoje, Japonijoje, Filipinuose, Anduose). ia yra aktyviausi ir daniausiai isiveriantys pasaulio ugnikalniai.

Dalis ugnikalni sutampa su vandenyn vidurio kalnagbriais (pvz., Islandijo-je, Azor salose) ir kartaisiais takais. Pastarieji daniausiai nesutampa su litosferos ploki ribomis (pvz., Kamerno ugnikalnis Afrikoje, Havaj, Kanar, Azor, Ga-lapag salyn ugnikalniai).

Pagal veikim ugnikalniai gali bti veikiantieji, snaudiantieji ir ugesusieji.

Ugnikalniai Ugnikalnis yra daniausiai kgio formos kalnas sausumoje ar vandenyno

dugne. Pro ugnikalnio krater veriasi vairios vulkanins kilms mediagos, vadi-namos piroklastinmis uolienomis.

Isilydiusios uolienos, esanios ems gelmse, vadinamos magm, o pate-kusios ems paviri lav.

Piroklastins uolienos yra lava, dujos, dulks, vandens garai, pelenai, vairaus dydio vulkanins bombos.

vulkaninsbombos

kartos dujos, dulks ir pelenai

vulkaniniai pelenai

vulkaniniai pelenai

oninis krateris

lavos ir pelen sluoksniai

stempl

magmos idinys

krateris

tekanti lava

Seismins sritys

Vulkanins sritys

Ugnikalnio sandara

3.6. Paaikinti ems drebjim ir vulkanizmo prieastis, nurodyti j

pasekmes ir pasireikimo rajonus (Alpi ir Himalaj, Ramiojo vandenyno seismins juostos).

Seismins sritysTeritorijos, kuriose stipri emdreba, vadinamos seisminmis juostomis. Jos

sutampa su jaunj kaln paplitimu, litosferos ploki pakraiais, ems plu-tos li zonomis. emdreb ir ugnikalni gausa isiskiria Ramiojo vandenyno Ugnies iedas. ia vyksta 90 % vis pasaulio ems drebjim ir 81 % ugnikalni isiverim. Kita aktyvi sritis driekiasi nuo Alpi iki Himalaj.

emdrebaems drebjimus sukelia keli sekundi ar minui trukms poeminiai

smgiai, kurie vyksta dl staigaus ems gelmi energijos proverio. Ploki pa-kraiuose iilgai lio linij atsiranda milinik tempim, spaudim, tad staiga ilaisvinta energija deformuoja ems plut, atsiranda plyi. ems drebjimo stiprumas priklauso nuo trij dalyk: isiskirianio energijos kiekio, ems dreb-jimo idinio gylio ir paviriaus tipo. Vieta, i kurios sklinda ems plutos virpe-siai, vadinama ems drebjimo idiniu, arba hipocentru, nuo kurio visas puses sklinda iilgins ir skersins seismins bangos. Kuo giliau yra idinys, tuo dides-n ems paviriaus plot apima ir tuo silpnesn drebjim sukelia. Vertikaliai vir idinio esanti ems paviriaus vieta vadinama epicentru. ia juntami stipriausi virpesiai, bna daugiausia sugriovim. ems drebjim stiprumas fiksuojamas seismogrfais, o vertinamas pagal vairias seismines skales. Europoje nuo seno populiari Richterio skal.

litosferos ploki ribosdidiausi ir ymiausi ugnikalniai

aktyvus vulkanizmas

litosferos ploki ribos

aktyvios seismins sritys

stipriausi ir ymiausi ems drebjimai, data

28

II

29

II

Lietuvos vidaus vandenys

Europos vidaus vandenys

Pasa

ulio

vid

aus

vand

enys

76

II

77

II

3. Topografini emlapi analizPer egzamin visada bna pateikta bent viena uduotis, susijusi su topografinio emlapio nagrin-

jimu. Visi topografiniai emlapiai sudaryti laikantis tam tikr kartografijos taisykli, todl, inant esmi-nius i emlapi ypatumus, galima nesunkiai atlikti tokio tipo uduotis.

Sutartini enkl skaitymasLabai svarbu inoti pagrindinius topografini emlapi sutartinius enklus. Btina atkreipti dme-

s, kad enklai bna linijiniai, plotiniai ir takiniai.

griova

dirbamoji em

mobiliojo ryio boktas

natralioji pieva

kaminas vandens boktas kalno aukio ym

gyvenvietsodai

linijiniai enklai

plotiniai enklai

Takiniai enklai

miko, lauko kelias

kietosios dangos kelias

geleinkelis

Atstum matavimasUduotyse paprastai reikalaujama imatuoti atstum tarp objekt, atkarpos (pvz., ups, kelio) ilg.

Kadangi emlapi, kuriuose reikia atlikti ias uduotis, mastelis ne visada yra toks pats, labai svarbu mokti j skaityti.

Atstumams nustatyti pasitelkiamas skaitmeninis arba linijinis mastelis. Naudojantis skaitmeniniu, vis pirma reikia apskaiiuoti mastelio reikm metrais, t.y. mastel padalyti i 100 (pvz., emlapio mas-telis 1:10 000, vadinasi, 1 cm emlapyje atitinka 10 000 cm realioje vietovje; skaii dalijame i 100 ir gauname, kad 1 cm emlapyje atitinka 100 m vietovje). emlapyje liniuote imatuot atstum pa-dauginame i pirmajame veiksme apskaiiuoto mastelio. Tokio skaiiavimo pavyzdi pateikta greta.

4,7 cm

1 veiksmas

2 veiksmas

1 : 10 0001 cm 100 m

4,7 cm 100 m = 470 m

10 000 / 100 = 100 m

1 cm = 100 m

Horizonto krypties nustatymasUduotyse danai reikalaujama nurodyti objekto krypt

(horizonto krypt) kito objekto atvilgiu. Vis pirma reikia isiaikinti, kaip suorientuotas emla-

pis. Gali bti, kad kuriame nors jo kamputyje iaurs kryptis jau nurodyta. Taiau jeigu ios rodykls nra, vadinasi, egzami-no uduotyje pateiktas emlapis jau suorientuotas, t. y. viru-tin jo dalis atitinka iaurs krypt.

Suorientavus emlap, reikia nurodyti pateikt objekt krypt. Pavyzdiui, Klaipda yra vakarus nuo Panevio, o Pa-nevys yra rytus nuo Klaipdos.

Neretai reikalaujama ne tik nustatyti horizonto krypt, bet ir nurodyti pagrindins arba tarpins pasaulio krypties reik-mes laipsniais. Kiekviena pagrindin ir tarpin horizonto kryp-tis turi savo reikm, pvz., iaur () 0 arba 360, iaurs rytai (R) 45 ir t. t.

Azimuto nustatymasTiksliausiai azimutas nustatomas kompasu, taiau per eg-

zamin reikalaujama naudoti ne kompas, bet matlank. i-nant kaip, juo imatuoti azimut galima labai tiksliai. Matlank galima udti ant emlapio ir horizontaliai, ir vertikaliai. Svar-bu, kad apatins matlankio ribos vidurys sutapt su ta vieta, nuo kurios matuojamas azimutas nurodyt objekt. Ud-kite pietuk, kad jis jungt atskaitos tak ir objekt, tada

p

rV

V r

prpV

360/0

45

90

135

180

225

270

315

ufiksuokite, koki matlankio ym kerta menama linija tarp matuojam tak. Jei visk padarte tei-singai, belieka apskaiiuoti azimut. Atminkite, kad, atlikdami veiksm, klysta labai daug abiturient. Matlankyje nurodyti skaiiai nuo 0 iki 180, o azimutas gali bti nuo 0 iki 360. Jeigu matlankis yra ho-rizontalioje padtyje, vadinasi, 0, arba iaurs, reikm yra toje vietoje, kuri matlankyje atitiks 90, o jei-gu vertikalioje tai idealiai 0. Nepamirkite, kad azimutas skaiiuojamas pagal laikrodio rodykl, taigi labai atidiai skaiiuokite laipsnius.

A B

Klaipda panevys

360 40 = 320azimutas

kalvos virn 320

0 + 15 = 15azimutas tilt 15

0 + 57 = 57azimutas

kalvos virn 57

182

III

183

III

Rijadas

Kolkata

Singapras

pusiaujas

6 uduotis

Remkits kartoschema, klimatogramomis, turimomis iniomis ir atlikite emiau pateiktas uduotis.

1. Remdamiesi klimatograma A, nurodykite iuos klimato rodiklius:

met vidutin oro temperatr

lapkriio mnesio vidutin temperatr

met oro temperatros amplitud

balandio mnesio vidutin krituli kiek

2. Kartoschemoje paymtiems miestams priskirkite juos atitinkanias klimatogramas (AC).

Rijadas , Kolkata , Singapras .

3. Kodl mieste C itisus metus ikrinta daug krituli?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Kodl mieste B ikrinta maai krituli?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5. Kodl mieste A daugiausia krituli ikrinta vasar?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

___________________________

___________________________

___________________________

___________________________

A B C

7 uduotis

Remdamiesi gyventoj amiaus piramidmis, atlikite uduotis.

1. Prie ali pavadinim raykite joms tinkam piramidi raides (AC):

Graikija

JAV

Malis

2. Kokia forma (piltuvo, trikampio, varpo arba urnos) dera kiekvienai piramidei?

Piramid A

Piramid B

Piramid C

3. Kurioje alyje gyventoj skaiius auga spariausiai?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. Kurioje alyje yra neigiamas gyventoj prieaugis?

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________

5. Kuri demografins raidos pakop (IV) atitinka kiekviena piramid?

Piramid A

Piramid B

Piramid C

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

________________________________________

A B C

(1 takas)

(1 takas)

(1 takas)

(4 takai)

(2 takai)

(2 takai)

(3 takai)

(3 takai)

(1 takas)

(1 takas)

198

IV

199

IV

geografijos valstybinio brandos egzamino pavyzdins uduotys

Geografijos valstybinio brandos egzamino pavyzdins uduotys yra pagalbin priemon abiturientams, vyresnij klasi mokiniams, besiruoiantiems laikyti geo-grafijos valstybin brandos egzamin, kuriam nuo 2013 m. sigaliojo nauja programa.

is leidinys skirtas mokini ini patikrai ir savarankikam sivertinimui, jame pa-teikiamos skirtingo tipo geografijos egzamin imituojanios uduotys. Autoriai lai-kosi nuomons, kad pasiruoim valstybiniam brandos egzaminui geriausiai rodo mokini gebjimai teisingai interpretuoti ir atlikti egzamino struktrines uduotis.

Leidin sudaro testiniai pasirenkamojo atsakymo klausimai (su pasirenkamaisiais atsakymais) ir struktriniai klausimai (reikalaujantys ini taikymo, geografins in-formacijos atrankos, analizavimo, vertinimo gebjim ir praktini gdi).

georgijus saponikovas, Rytas alna

18 19I pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai I pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai

32 uduotis. Naudodamiesi tekstu ir turimomis iniomis, atsakykite klausimus.

Anksiau Little Yeaton buvo klestintis kaimas, kurio gyventojai vertsi ems kiu, dirbo vietinse parduotuvlse ir maose paslaug mon-se. Taiau per 20 pastarj met moni antpldis i gretimo Hamslow miesto i esms pakeit kaimo moni gyvenim. Dabar Little Yeaton nuo pat ryto ia daugyb moni. Jie skuba geleinkelio stot arba ildo savo automobili variklius kelionei miest. Kaimas turi ypa patog susisiekim su Hamslow miestu, todl tai ideali gyvenimo vieta tiems, kurie mgsta dirbti mieste, bti moni ir vyki skury, bet nori ivengti gyvenimo utertoje aplinkoje ir baiminasi mieste tvyranio nusikalstamumo. vykusios permainos ir kontrurbanizacijos poveikis kelia Little Yeatono kaimo senbuviams nepasitenkinim ir nerim.

32.1 Paaikinkite svok kontrurbanizacija.

(1 takas)

31 uduotis. Naudodamiesi altiniais A ir B bei turimomis iniomis, atsa-kykite pateiktus klausimus.

0

100

200

300

400

500

600mln. t

Indija JKIndonezija

1970 m.

2010 m.

Vokietija

Angli gavyba

31.1 Kurioje A altinyje nurodytoje alyje akmens angli gavyba per pasta-ruosius 40 met iaugo daugiausia?

(1 takas)31.2 Kokiai ali kategorijai priklauso alys, kuriose akmens angli gavyba

iaugo labiausiai?

(1 takas)31.3 Kodl nurodytose Europos alyse akmens angli gavyba per pastaruo-

sius deimtmeius smarkiai sumajo? vardykite dvi prieastis.

(2 takai)

1. ..............................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................................

2. ..............................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................................

31.4 Australijos dalis pasaulio angli gavyboje sudaro 6 % (4 vieta), o pasau-lio angli eksporte net 27 % (1 vieta). Remkits B altiniu ir paaikin-kite, kodl Australija pagal angli eksport yra lyder.

(1 takas)31.5 Nurodykite dvi kio akas, kuriose akmens angli naudojama daugiausia.

(2 takai)

1. ...............................................................................................................................................................

2. ...............................................................................................................................................................

A B

Pagal GCSE Geography, OCR B Specification

22 23I pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai I pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai

34 uduotis. Naudodamiesi Baltoskandijos regiono emlapiu ir turimo-mis iniomis, atsakykite klausimus.

34.1 Kurios dvi Baltoskandijos valstybs nra Europos Sjungos nars?

(2 takai)34.2 Kuriose dviejose Baltoskandijos valstybse iki 2013 m. buvo vesta Eu-

ropos Sjungos ali valiuta euras?

(2 takai)34.3 Kurios dvi Baltoskandijos alys nra NATO nars?

(2 takai)34.4 Kuri Baltoskandijos alis pirmoji pasaulyje pripaino Lietuvos nepri-

klausomybs atkrim?

(1 takas)

alys, nepriklausanios NATO

35 uduotis. Inagrinkite karikatr ir atsakykite klausimus.

35.1 Kokia globalioji problema vaizduojama karikatroje?

(1 takas)35.2 Dl ko atsirado i globalioji problema?

(1 takas)35.3 K turi omeny karikatros personaai sakydami galin morena?

Pateikite du paaikinimus.

(2 takai)35.4 Kas geografijoje i tikrj vadinama galine morena?

(1 takas)

1. ...............................................................................................................................................................

2. ...............................................................................................................................................................

Pagal TERRA, Klett

24 25II pavyzdinis egzaminas Pasirenkamojo atsakymo testas II pavyzdinis egzaminas Pasirenkamojo atsakymo testas

01. Kuris emynas yra visuose keturiuose pusrutuliuose (Vakar, Ryt, iaurs, Piet)?A Afrika.B Azija.C Piet Amerika.D iaurs Amerika.

02. Kurioje eilutje geografins koordinats nurodytos teisingai?A 150 r. ilg. 62 . pl.B 150 . pl. 62 r. pl.C 62 r. ilg. 150 p. pl.D 62 . pl. 150 v. ilg.

03. Kurioje eilutje teisingai nurodytas enklu paymtas vjo greitis vieto-vje?

A 3 m/sB 6 m/sC 15 m/sD 30 m/s

04. Kuri i i uolien yra nuosdins organins kilms?A Gipsas.B Klintis.C Pemza.D Smiltainis.

05. Kas yra fumarol?A Anga, pro kuri po eme paniro up.B Grybo pavidalo uola, susidariusi dl vjo erozijos.C Ledynins kilms apvali duba. D Pro ply ems paviriuje besiverianti vulkanini duj srov.

06. Kokiomis gamtos slygomis vyksta karstiniai reikiniai?A Kai yra birios uolienos ir puia stiprs vjai.B Esant dideliems temperatros svyravimams ir vyraujant sausam klimatui.C Kai yra vandenyje tirpstanios uolienos ir vyrauja drgnas klimatas. D Slgstant minktoms uolienoms paviriuje ir esant daugiameiam alui.

07. Kaip vadinama kartoschemoje trichais paymta ups dalis?

08. Kas yra pasatai?A Pastovieji vjai, puiantys tarp atogr i iaurs ryt arba pietryi.B Pastovieji vjai, puiantys tarp atogr i iaurs vakar arba pietvakari.C Sezoniniai vjai, vasar puiantys nuo jros, o iem nuo sausumos.D Sezoniniai vjai, vasar puiantys nuo sausumos, o iem nuo jros.

09. Kurio tipo krante dl jros srovi bei bang veiklos vyksta akumuliacijos procesai?A Dalmatiniame.B Fiordiniame.C Lagniniame.D cheriniame.

10. Kuris i vardyt bruo tinka emapelkms?A Durps viesios spalvos.B Maitina gruntiniai vandenys.C Pavirius igaubtas.D Vandens terp rgti.

A Delta.B Estuarija.C Limanas.D Meandra.

II pavyzdinis egzaminas Pasirenkamojo atsakymo testas

34 35II pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai II pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai

30.1 Kuriame emyne nufotografuoti ie vaizdai?

(1 takas)30.2 vardykite nuotraukose matom geografin zon (biom).

(1 takas)30.3 Nurodykite klimato juost, kurioje is biomas labiausiai paplits.

(1 takas)30.4 Nurodykite iam klimatui bdingus temperatros ir krituli pasiskirs-

tymo per metus ypatumus.

(2 takai)30.5 Paaikinkite, kuo skiriasi augalijos pobdis iame biome vasar ir iem.

(1 takas)30.6 vardykite tris plrij induoli ris, kurios gyvena nuotraukose

matomame kratovaizdyje.

(1 takas)

1. ...............................................................................................................................................................

2. ...............................................................................................................................................................

30 uduotis. Remdamiesi nuotraukomis (A ir B) bei turimomis iniomis, at-sakykite klausimus.

30.7 Kaip vadinami nuotraukose matomi aukti mediai? Pateikite du pava-dinimus.

(2 takai)30.8 vardykite vien emyno nacionalin park, kuris patenka i geogra-

fin zon.

(1 takas)

A altinis .............................................................................................................................................

B altinis (medis viduryje) .............................................................................................................

31 uduotis. Remdamiesi Pietvakari Azijos emlapiu ir turimomis inio-mis, atsakykite klausimus.

31.1 emlapyje skaitmenimis (16) paymtos kai kurios Pietvakari Azi-jos alys. Pasirinkite ir vardykite tris valstybes.

(3 takai)31.2 vardykite regiono valstyb, kuri pagal valdymo form yra absoliuioji

monarchija.

(1 takas)

1. .....................................................

2. .....................................................

3. .....................................................

4. .....................................................

5. .....................................................

6. .....................................................

A B

1

23

4

56

ABC

Pagal Wikipedia.org

40 41Pavyzdini egzamino test ir uduoi atsakymai Pavyzdini egzamino test ir uduoi atsakymai

26 uduotis1 iaurs ryt 12 190 km (5 km) 13 299 2 14 55 31 . p. ir 25 06r. ilg. (leidiama paklaida 3) 25 Vilnia 16 Bir savivaldybje 1

27 uduotis

1Destruktyvusis pakratys BKonservatyvusis pakratys AKonstruktyvusis pakratys C

3

2 C vietoje 1

31. Vulkanizmas2. ems drebjimai3. Kalnodara, raukljimasis

3

4 1. Vandenynin pluta2. emynin pluta 2

28 uduotis1 5 (1) 12 500 mm 13 10002000 mm 1

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15D B C C C B B B B C D B C C D16 17 18 19 20 21 22 23 24 25A C B A B D C B B D

Pavyzdini egzamino test ir uduoi atsakymai

I pavyzdinis egzaminas

Testo atsakymai

Struktrini klausim atsakymai

4

1. Duno miestas yra prie vandenyno, kur pakrante teka iltoji srov. Los Andelas irgi yra prie vandenyno, taiau ties juo teka altoji srov. 2. Duno miesto klimat lemia vyraujantys vakar vjai, kurie atnea daug drgms. Kordiljer kalnai sulaiko drgnas oro mases, judanias nuo vandenyno.3. Los Andelas yra aukto atmosferos slgio juostoje.

2

5 Prie Duno iltoji srov, prie Kjuako altoji. 16 Subarktinei 17 Paatogri (subtropinei) 18 Tornadai 1

29 uduotis1 Ups baseinas 12 Vandenskyr 1

3 Kairiojo intako itaka pelk.Deiniojo intako itaka kaln ledynas. 2

4 Delta 15 Tvenkinys 16 Vasar 17 m3/s arba km3/metus 1

30 uduotis

1, 2 13

31. Daugiavaiki eim tradicijos. 2. Menkas moter isilavinimas, ema padtis visuomenje. 3. Nra eimos planavimo, dauguma eim nenaudoja kontraceptik.

2

41. Moterys isilavinusios, siekia karjeros. 2. Plaiai paplits eimos planavimas, kontraceptik naudojimas.3. Europoje brangiai kainuoja vaik ilaikymas.

2

ValstybGimstamumas,

Mirtingumas,

Natralusis gyventoj

prieaugis,

Demografin pakopa

Bulgarija 9 14 5 VNorvegija 11 9 2 IVZambija 43 13 30 II

38 39II pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai II pavyzdinis egzaminas Struktriniai klausimai

34.1 vardykite A ir B raidmis paymtas salas.

(2 takai)34.2 Nurodykite du Piet Europos ekonomins padties pranaumus.

(2 takai)34.3 vardykite tris ems kio kultras, kurios bdingos btent iam Euro-

pos regionui.

(1 takas)34.4 Nurodykite svarbiausi problem, su kuria emdirbiai susiduria Ispa-

nijoje. Kaip ji sprendiama?

(2 takai)34.5 emlapyje skaitmenimis (14) paymti garss Piet Europos pain-

tinio turizmo centrai. vardykite du pasirinktus centrus.

(2 takai)

33.1 Kok elektrins tip atitinka kiekviena raid diagramose?

(3 takai)33.2 Paaikinkite, kodl per penkerius metus, nuo 2005 iki 2010 met, taip

akivaizdiai pasikeit elektros energetikos struktra.

(1 takas)33.3 Kuriame mieste iuo metu veikia galingiausia Lietuvos elektrin?

(1 takas)33.4 Kokia pagrindin kuro ris naudojama ioje elektrinje?

(1 takas)33.5 vardykite du planuojamus arba jau vykdomus projektus, kuriuos gy-

vendinus turt sustiprti Lietuvos elektros energetikos sektorius.

(2 takai)

33 uduotis. Remdamiesi diagramomis ir turimomis iniomis, atsakykite klausimus.

34 uduotis. Remdamiesi emlapiu ir turimomis iniomis, atsakykite klausimus.

A .....................................................................................................

B .....................................................................................................

C .....................................................................................................

1. ...............................................................................................................................................................

2. ...............................................................................................................................................................

Elektros energijos gamyba Lietuvoje skirting tip elektrinse 2005 ir 2010 m.

A

2005 m. 2010 m.

BB

C

kitoskitos

C

A ...................................................... B ......................................................

1. .............................................................................................................................................................

2. .............................................................................................................................................................

A

1Lisabona

MadridasRoma

Atnai

23

4

B

1. ...................................................... 2. ....................................................

3. ...................................................... 4. ....................................................

Pagal Lietuvos statistikos departamentas


Nr. GMM-709 Leidyklos kaina .................................. 4,50

7

ge

og

ra

fija

Pap

ildo

ma m

ediag

a mo

kiniu

i

TOPO Paink pasaulio geografijos vardyn

TOPO Paink pasaulio geografijos vardyn I dalis

116 p., 210297 mm, segta

Nr. GPS-701 Leidyklos kaina .........................................2,00

TOPO Paink pasaulio geografijos vardyn II dalis

116 p., 210297 mm, segta


TOPO Paink pasaulio geografijos vardyn. Lietuva III dalis

24 p., 210297 mm, segta


TOPO Paink pasaulio geografijos vardyn. Europa IV dalis

32 p., 210297 mm, segta


Tai pirmasis tokio pobdio leidinys Lietuvoje. Dabar jau keturi dali leidinyje Paink pasaulio vardyn geografij susisteminta pagrindin Pasaulio topografin informacija, kuri aikiai ir nuosekliai pateikiama uduoi ir atsakym em-lapiuose. Painimo turin sudaro svarbiausi ir daniausiai vairiuose altiniuose pasitaikantys geografinio vardyno objektai: valstybs, sostins bei didiausi miestai, vandenys, paviriaus objektai, svarbesns emyn dalys. Leidinys ypa vertingas tuo, kad kiekvieno uduoties puslapio prieingoje pusje nurodomi atsakymai, leidiantys pasitikrinti inias. is sprendimas leis mokytis, tvirtinti bei prisiminti objektus net tuo atveju, jei neturima geografijos atlaso.

Mokymosi priemon skirta gabesniems 612 klasi mokiniams, kurie domisi geografija ir emlapiais. Leidinys ypa pravers tiems, kas ruoiasi olimpiadoms, konkursams, egzaminams. Mokytojams is leidinys bus naudingas kaip dalomoji mediaga, kuri sudarys galimyb diferencijuoti mokymsi, motyvuoti stipresnius mokinius, derinti darb su atlasu, skatinti mokini susidomjim. Skatintina, kad i ssiuvini komplektai po vien ant suolo bt kiekviename geografijos kabi-nete.

8

GE

OG

RA

FIJA

M

eto

din

m

ed

iag

a

ToPo Paink pasaulio geografijos vardynGenovait Kyn, Inga Mikulien, sigut irien

domiausios geografijos uduotys 612 klasei (. Kudabos geografijos konkurso mediaga)

is leidinys tai per deimtmet sudaryt do-miausi konkurso uduoi rinkinys, kuris galt bti metodin priemon geo-grafijos mokytojams, ren-giantiems mokinius iam konkursui, olimpiadoms ar geografijos egzaminui.

Rengiant konkursines uduotis buvo naudojamasi

mokykliniais geografijos vadovliais, pratybomis, atla-sais ir kita papildoma mokomja literatra.

Pirmin io konkurso idja buvo masikumas, priimti kuo daugiau mokini, norini parodyti savo geografi-jos srities inias, gebjimus ir krybikum.


Nr. GMM-705 Leidyklos kaina ...................................1,90

Dalia Prakapien, romas Prakapas ekskursij rengimas ir vedimas:

metodologinis aspektasMokymo priemonje ap-

velgiant Lietuvos ir pasaulio mokslinink ir praktik patir-tis, mokslines bei metodines publikacijas, pateikiami eks-kursij ruoimo metodikos pagrindai ir ekskursijos or-ganizavimo ypatumai. Teo-rin mediaga iliustruojama konkreiais praktiniais pa-vyzdiais, vaizdine media-ga lentelmis ir paveikslais.

Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami besimokania-jam skirti savikontrols klausimai ir uduotys, o knygos pabaigoje savikontrols baigiamoji testin uduotis bei rekomenduojama papildoma literatra savaranki-koms studijoms.

i knyga skirta socialini moksl srities turizmo ir poilsio krypties (verslo ir vadybos krypties grups) stu-dentams; profesin veikl pradedantiesiems gidams; mokytojams dstantiems Turizmo ir mitybos kio a-kos modulius bei dalyk besimokantiems mokiniams; visiems besidomintiems ekskursij krimu ir vedimu.

112 p., 165235 mm, minkti vireliai

Nr. GMM-708 Leidyklos kaina ...................................4,99

rimantas Krupickas sistem teorija ir geografija

i monografija yra Edu-kologijos Universiteto docento, fizini moksl daktaro Rimanto Krupicko krinys, vienas i paskuti-ni jo rankrai, rengt lei-dybai. Ileisti knyg paskati-no noras Rimanto Krupicko paskutiniojo gyvenimo de-imtmeio iekojimus ir at-radimus pristatyti plaiajai visuomenei. Tikims, kad

skaitytojus sudomins novatorikas poiris vairias ge-ografines sistemas, paskatins domtis mokslo rytdiena.

Sistem teorija ir geografija tai geografins filoso-fijos leidinys, kvieiantis mstyti, analizuoti, tyrinti, dis-kutuoti, vertinti, nesustoti vietoje. Kai kurios hipotezs gali atrodyti netiktinos, teiginiai stulbinantys, teorijos sunkiai suvokiamos, taiau btent to ir siek autorius iek tiek pakylti jus vir ems.


Nr. GKN-902 Leidyklos kaina ....................................1,99

sandra Aleksiejnait, rytas alna Aktyvieji aidimai

Knygoje pateikiama 75 aidim idjos ir scenarijai. aidim apraymai parengti taip, kad suteikt informaci-jos, kaip pasirengti aidimui, apie jo eig, galimas ilygas, patart, kaip pavairinti situ-acijas. aidim organizato-riams, atsivelgiant aidj ami, paliekama pakanka-mai erdvs interpretuoti. Visi aidimai suskirstyti atuo-nias sritis.

Knygoje pateikiamus aidimus galima skmingai aisti ne tik mokykloje, bet ir traukti popamokin vei-kl. Bendrojo lavinimo mokykloje jie ypa tinka dienos bei klasi ivykoms, projektinms dienoms ir savaitms. i aidim idjos ir scenarijai naudingi klasi vado-vams, kno kultros mokytojams. Dalis aidim gali bti skmingai integruoti ugdymo proces, ekskursijas, y-gius..


Nr. PMM-904 Leidyklos kaina ...................................4,35

9

ge

og

ra

fija

Meto

din

m

ed

iag

a

6I . O r a i i r k l i m a t a s

2 variantasRankin prietais pasigaminti dar paprasiau. Tam reikia dvi-

raio stipino kaip laikiklio, kamio, skals i kartono ir kartonins vytuokls, kuri ulenkta kilpa umaunama ant antrojo stipino (r. C pav.). Laikikl galite statyti kamt su buteliu, kur naudosite kaip stov.

Vjo stiprumo matavimasAmiusNuo 5 klass

Priemons Kartonas / medin lenta Storas popierius / plastikas Dviraio stipinas Svarls Kamiai Flomasteris

Dalykin informacijaVjo stiprumui matuoti skirtas prietaisas vadinamas ane-

mometru. J, kaip ir daugel kit prietais or reikiniams stebti ir fiksuoti, galima sukonstruoti patiems. Aiku, jie nebus precizikai tiksls, lyginant su profesionaliais. Taiau puikiai tinka stebti, be to, mokymosi tikslu gali tapti pats konstravimas.

1 variantasI dviej medini lentui arba storo kartono pasidarykite

vjo greiio vytuoklinio matuoklio pagrind. I storo kartono arba plastiko ikirpkite judant sparn ir atlen-kiamomis svarlmis arba plona vielute pritvirtinkite prie dviraio stipino. J perverkite per medin lentut (r. A pav.). I prietaiso pagrindins puss umaukite kam-t, kuris neleis isinerti konstrukcijai. I prieingos puss dar vienu kamiu sutvirtinkite stipin (jei naudojamas kartonas). Vjo stiprumo balus uraykite ant vertikalio-sios lentuts apskritimo ketvirt apimanioje skalje (i-noma, pagal j fiksuojamas vjo greitis nebus toks pat, kaip praneamas per or prognoz). Naudodami prie-tais, greta turkite ir vjarod. Medines lentutes galima pakeisti storu (gofruotu) kartonu. Sujungimo vietoje pri-klijuota medin listel sutvirtins abi kartono dalis (r. B pav.).

A.

B.

C.

Praktiniai darbai, tyrimai, bet kokio pobdio eksperimentavimas mokant geografijos suteikia galimybi sumainti em ir perkelti klas, o daugel joje vykstani proces padaryti mato-mus ir suprantamus. Metodiniuose leidiniuose mokytojams pateikiamos bandym, eksperiment, modeli krimo ir kitoki aktyvij veikl idjos geografijos pamokoms. Kiekvienas idjos scena-rijus apima nurodymus reikalingoms priemonms, dalykin informacij, detal veiksmo apray-m, neretai siloma po kelis vairaus sudtingumo ir trukms variantus. Daugumai veikl tinka elementarios priemons i nam aplinkos arba jas nesunku sigyti. Silomas veiklas galima taikyti ir pamokose, ir savarankikai namuose. Profesionalaus dailininko ir daugelio geografijos vadovli iliustracij autoriaus Mariaus Zavadskio specialiai iam leidiniui paruoti pieiniai ne tik j pagyvi-na, bet ir palengvins pasiruoim, atkreips dmes kai kurioms veikloms labai svarbias detales. Dauguma pateikiam idj galima taikyti jau nuo etos klass, taiau ir iame, ir kituose serijos leidiniuose yra ir tinkam vyresnij klasi moksleiviams.

rytas alna geografijos pamoka kitaip. i dalis


Nr. GMM-711 Leidyklos kaina ................................ 5,90

rytas alna geografijos pamoka kitaip. iii dalis



rytas alna geografijos pamoka kitaip. ii dalis



8

I . O r a i i r k l i m a t a s

Krituli matavimas AmiusNuo 5 klass

Priemons 1,5 l talpos plastikinis butelis Lipni juosta Liniuot irkls Plastikas / piltuvlis Matavimo cilindras

Dalykin informacijaKrituli kiekis rodo, kiek vandens padengt ems paviri,

jeigu vanduo nesusigert, neigaruot arba nenutek-t. Krituli kiekis vairiose vietovse yra nevienodas ir daug pasako apie klimato ypatumus. Meteorologijos stotyse matuojamas kasdien. Matavimo indas, kur patenka krituliai, suskirstytas milimetrais. Kai sakoma, pavyzdiui, 5 mm, turima omeny, kad viename kvadra-tiniame metre ikrito 5 l vandens. Krituliai paprastai ma-tuojami milimetrais. Indo skersmuo (ne forma) nustato matavimo duomenis.

1 variantasAtsargiai nupjaukite virutin plastikinio butelio dal. Gaut

piltuvl apverskite anga emyn ir statykite butel. Prie indo lipnia juosta pritvirtinkite liniuot. Nulio padala turi bti apaioje. Pastatykite ind lygioje, atviroje vietoje (pvz., mokyklos kieme). Kiekvien kart po lietaus ima-tuokite vandens kiek. Usiraykite krituli kiek ir dat. (ems pavyzdys)

2 variantasI plastiko pagal brinyje nurodytus duomenis pasidary-

kite krituli piltuvl. Jo virutins dalies skersmuo turi bti 11,3 cm, o visas plotas tiksliai 100 cm.

18

I I . V a n d u o

B.

2 variantasLiejant vanden ant lygaus paviriaus (pvz., mau nuolydiu

tvirtintos kepimo skardos arba betono ar asfalto dan-gos), galima stebti, kaip formuojasi ina kgiai arba deltos (r. C pav.). Vandens tiekimo arnel klijavimo juosta pritvirtinkite prie skardos krato (r. D pav.).

AmiusNuo 5 klass

Priemons Lietvamzdis (latakas) Smlis Smulkus vyras Stambus vyras Vanduo Plytos

Dalykin informacijaKiek sna gali perneti vanduo, priklauso nuo tekanio

vandens kiekio ir nuolydio. Kuo didesnis vandens nuo-lydis ir kuo daugiau teka vandens, tuo didesn vandens neamoji galia ir intensyvesn erozija. Tose upi atkar-pose, kur nuolydis didelis, vandens neamoji galia di-diul, o gilinamoji erozija stipri. Jei up teka labai mau nuolydiu, jos iotyse paprastai susiformuoja delta.

Vandens neamj gali vaizdiai galima pademonstruo-ti vairiais bandymais. Jie atliekami daug kart keiiant nuolydio kamp. Kaip vandens transportuojamoji me-diaga puikiai tiks smlio, smulkaus ir stambesnio vyro miinys. Kartojant bandym, miinio sudtis ir vandens kiekis visada turi bti toks pat.

1 variantasMadaug 1,52 m ilgio lietvamzd (latak) vienu galu atrem-

kite plytas arba medines kaladles. Jis gali bti ir staia-kampio formos, ir suapvalintas. Sumaiykite sml, smul-k ir stamb vyr ir miin uberkite ant virutins latako dalies (auktupio). Matlankiu galima reguliuoti nuolydio kamp. Ant pakeltosios dalies, t.y. auktupio, laistytuvu arba i arnels liekite po truput vanden, o emupyje jam surinkti pastatykite kibir (r. A pav.). At-liekant paprastesn bandym, vanduo gali bgti tiesiog ant ems (r. B pav.). Kartokite bandym kelis kartus pakeldami auktup kaskart aukiau arba nuleisdami emiau.

Latake akmenukais galima suformuoti rv, slenkst, o sker-sai statyta medine lentute patvenkti up ir sukurti tven-kin.

Nuolydis ir vandens neamoji galia

.A

C.

Kaladls Matlankis Kibiras Laistytuvas Kepimo skarda arnel

10

ge

og

ra

fia

M

eto

din

m

ed

iag

a

geografijos olimpiad uduotys (CD)

i ploktel sudaryta tarp-tautini ir kai kuri ms alyje vykusi respublikini olimpia-d uduoi pagrindu.

Ploktelje yra iliustracij bankas, vis uduoi atsa-kymai. DVD ploktelje taip pat rasite: 192 fotografijas, 68 kartoschemas, 37 lenteles ir di-agramas, 12 tekstini altini, 86 vaizdo siuetus (trukm ~ 276 min).

Nr. GMM-706 Leidyklos kaina .................................... 11,50

pagalb abiturientui. geografija skaitmenin mokymo priemon, CD

Kompiuterinje moky-mo priemonje (KMP) rasite 20072011 met mokyklini geografijos brandos egzami-n pagrindins ir pakartotins sesij tstini dali klausimus, taip pat pagal tam tikras temi-nes sritis pateiktus tvirtinimo test klausimus, kuriuos pa-reng geografijos vadovli serijos Gaublys autoriai.

i mokymo priemon puikus pagalbininkas tiek abi-turientams, tiek ir geografijos mokytojui. Kiekvienais metais j galima pasipildyti naujausia paskutiniojo vals-tybinio geografijos egzamino mediaga internete adresu http://klientams.tev.lt

Nr. GMM-707 Leidyklos kaina ........................................8,95

rytas alna, Giedr Motiejuit, Angel Pakamorien geogRAfijA Kienje. Prisimink, pasikartok, pasiruok egzaminui!Naujame leidinyje pateikiama geografijos kurso santrauka. J sudaro gamtins, visuome-

nins geografijos, taip pat Lietuvos gamtins ir visuomenins geografijos skyriai. Santraukos turinys atitinka Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bei Valstybinio geografijos brandos egzamino programas. Gausi iliustracin mediaga suteikia papildomos informacijos ir padeda lengviau suprasti daugel reikini bei dsningum. Leidinys puiki mokymo priemon pasikartoti arba inias tvirtinti. Ji tinka nuo 7 iki 12 klass. Priemon ypa naudinga 1112 klasi moksleiviams, kurie gali labai greitai pasitikrinti inias prie egzaminus.

105190 mm, 88 p., minkti vireliai

Nr. GMM-713 Leidyklos kaina ............................................................................................2,99

11

ge

og

ra

fija

Pap

ildo

ma m

ed

iag

a m

okin

iui

CD

AFRIKA M 1 : 38 000 000

ALYRAS

ANGOLA

BENINAS

BISAU GVINJA

BOTSVANA

BURKINA FASAS

BURUNDIS

CAR1

1 Cen

trin

s A

frik

os

Res

pu

blik

aADAS

DRAMBLIO KAULO KRANTAS

DIBUTIS

EGIPTAS

ERITRJA

ETIOPIJA

GABONAS

GAMBIJA

GANA

GVINJA

KAMERNAS

KENIJA

KOMORAI

KONGO DR2

2 Ko

ng

o D

emo

krat

in

Res

pu

blik

a

KONGAS

LESOTAS

LIBERIJA

LIBIJA

MADAGASKARAS

MALAVIS

MALIS

MAROKAS

MAURITANIJA

MOZAMBIKAS

NAMIBIJA

NIGERIJA

PAR3

3 Pie

t A

frik

os

Res

pu

blik

a

NIGERIS

PIET SUDANAS

PUSIAUJO GVINJA

RUANDA

SAN TOM IR PRINSIP

SEIELIAI

SENEGALAS

SIERA LEON

SOMALIS

SUDANAS

SVAZILANDAS

TANZANIJA

TOGAS

TUNISAS

UGANDA

ZAMBIJA

ZIMBABV

Leidykla DIDAKTAArchitekt g. 184-3, LT04206 Vilnius,

tel. +370 5 2137701, faks. +370 5 [email protected], www.didakta.lt

1010 2020 30

30

20

10

10

20

20 30100

30

0

40 40 500

Miest gyventoj skaiius, mln.:

per 5150,51iki 0,5sostins

0

10

10

20

20

40

30

PIETU AMERIKA`

100 60708090 50 40 30 20

50

30

20

0

10

10

80

70 60 50

4090

40

M 1 : 33 000 000





ANTIGVA IR BARBUDA

BARBADOSAS

BOLIVIJA

BRAZILIJA

IL

DOMINIKA

EKVADORAS SURINAMAS

GAJANA TRINIDADAS IR TOBAGAS

PERU

GRENADA

SENT KITSAS IR NEVIS

KOLUMBIJA

SENT LUSIJA URUGVAJUS

PARAGVAJUS

SENT VINSENTAS IR GRENADINAI

VENESUELA

ARGENTINA

AZIJAM 1 : 55 000 000

Leidykla DIDAKTAArchitekt g. 184-3, LT04206 Vilnius, tel. +370 5 2137701, faks. +370 5 [email protected], www.didakta.lt

0

10

20

30

20

30

40

50

0

10

60 70 80 90 100 110 120 130 140 150 160

170

180

170

160


per 5150,51iki 0,5

sostins

607080706050 50 40 30 20

10

0

10

20

2010

10

020

40

40

60

60 80

120

100

140

120

160

180

160

AFGANISTANAS IRAKAS KIRGIZIJA

LAOSAS

KUVEITAS

LIBANAS

MALAIZIJA

MALDYVAI

MIANMARAS

MONGOLIJA

OMANAS

PAKISTANAS

PIET KORJA

RYT TIMORAS

RUSIJA

SAUDO ARABIJA

SINGAPRAS

SIRIJA

IAURS KORJA

RI LANKA

TADIKIJA

TAILANDAS

TAIVANAS

TURKIJA

TURKMNIJA

UZBEKIJA

VIETNAMAS

NEPALAS

IRANAS

IZRAELIS

JAPONIJA

JEMENAS

JORDANIJA

KAMBODA

KATARAS

KAZACHIJA

KINIJA

JUNGTINIAI ARAB EMYRATAI

ARMNIJA

AZERBAIDANAS

BAHREINAS

BANGLADEAS

BRUNJUS

BUTANAS

FILIPINAI

GRUZIJA

INDIJA

INDONEZIJA

AUSTRALIJA IR OKEANIJA

M 1 : 30 000 000



0

0

10

10

20

20

30

30

40

120 130 140 150 160 170 170 160 150

150

180110

120 130 140 160 170 180 170 160


150,51iki 0,5sostins

AUSTRALIJA FIDIS KIRIBATIS MARALO SALOS

NAUJOJI ZELANDIJA SALIAMONO SALOS

SAMOA

TONGA

TUVALU

VANUATU

NAURU

PAPUA NAUJOJI GVINJA

PALAU

MIKRONEZIJOS FEDERACINS VALSTIJOS

Afrikos politinis emlapis (su ali vliavomis)210297 mm (A4), dvipusis, laminuotas

Nr. GDZ-8100 Vieneto kaina ...........................................................0,69 Nr. GDZ-8101 10 vienet rinkinys ..................................................5,52 Nr. GDZ-8102 20 vienet rinkinys ..................................................6,90 Nr. GDZ-8103 30 vienet rinkinys ..................................................8,28

Piet Amerikos politinis emlapis (su ali vliavomis)210297 mm (A4), dvipusis, laminuotas

Nr. GDZ-8130 Vieneto kaina .................................................................................................... 0,69 Nr. GDZ-8131 10 vienet rinkinys ........................................................................................... 5,52 Nr. GDZ-8132 20 vienet rinkinys ........................................................................................... 6,90 Nr. GDZ-8133 30 vienet rinkinys ........................................................................................... 8,28

Azijos politinis emlapis (su ali vliavomis)297210 mm (A4), dvipusis, laminuotas


Australijos ir okeanijos politinis emlapis (su ali vliavomis)297210 mm (A4), dvipusis, laminuotas


IAURES AMERIKA

. M 1 : 33 000 000 Leidykla DIDAKTA

Architekt g. 184-3, LT04206 Vilnius, tel. +370 5 2137701, faks. +370 5 2137914

[email protected], www.didakta.lt

20

20

170

160

50

40

30

30

20

10

20

10

150

140

130

120 110 100 90 80 70

6040

50

50

40

60

30

40

7070 8060

40

60

60

80

80

100

100

120

120

160

140

160

1800



1 VERMONTAS2 NAUJASIS HAMPYRAS3 MASAUSETSAS4 KONEKTIKUTAS5 ROD AILANDAS6 NAUJASIS DERSIS7 DELAVERAS8 MERILANDAS9 KOLUMBIJOS FEDERALIN APYGARDA

BAHAMOS

BELIZAS

GVATEMALA

HAITIS

HONDRAS

JAMAIKA

JUNGTINS AMERIKOS VALSTIJOS

KANADA

KOSTA RIKA

KUBA

MEKSIKA

NIKARAGVA

PANAMA

SALVADORAS

DOMINIKOS RESPUBLIKA

iaurs Amerikos politinis emlapis (su ali vliavomis)210297 mm (A4), dvipusis, laminuotas


12

ge

og

ra

fija

D

ali

jam

oji

med

iag

a

Pasaulio politinis ir gamtinis emlapisVienoje pusje pasaulio politinis emlapis, kitoje

pasaulio gamtinis emlapis.

420297 mm (A3), dvipusis, laminuotas

Nr. GDZ-805 Leidyklos kaina ..........................................2,00

Europos politinis ir gamtinis emlapisVienoje pusje Europos politinis emlapis, kitoje

Europos gamtinis emlapis.



Lietuvos administracinis ir gamtinis emlapisVienoje pusje Lietuvos administracinis emlapis, kito-

je Lietuvos gamtinis emlapis.



Pasaulio politinis emlapisVienoje pusje pasaulio politinis em-

lapis, kitoje pasaulio ali vliavos.


Nr. GDZ-8010 Vieneto kaina ..............................................

Documents

Leidyklos "Didakta" mokymo priemonių katalogas 2016-2017 m