Laura Lekavičiūtė ir Liepa Sinkevičiūtė 1c

2012 m.

Savižudybė – sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Savižudybe laikomas toks prieš save nukreiptas veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra mirtis. Egzistuoja įvairūs požiūriai į savižudybę. Daugelyje religijų tai yra labai smerktina nuodėmė, kai kuriose šalyse savižudybė laikoma sunkiu nusikaltimu.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimą beveik milijonas žmonių nusižudo kasmet, daugiau nei žūsta karuose. Pagal šį tyrimą, pasaulyje savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių. Didžiausias savižudžių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 000 žmonių. Mažiausiai savižudžių – Maltoje, kur dažnai metai praeina be savižudybių.

Išsivysčiusiose valstybėse dažniau žudosi vyrai (apie 4 kartus ir daugiau), tačiau moterys dažniau mėgina tai daryti. Šis fenomenas gali būti paaiškintas vyrų polinkiu rinktis žiauresnius ir „efektyvesnius“ metodus nei moterys, šitaip 3-4 kartus padidinant tikimybę nusižudyti. Be to, kai kurie psichologai teigia, kad moterys dažniau renkasi „nesėkmingą“ savižudybę tiesiog norėdamos atkreipti dėmesį į savo prastą situaciją (dažniausiai – dvasinį skausmą), nors tokiais ketinimais pasižymi ir vyrai.

Yra sukurta daug įvairių teorijų ir hipotezių apie savižudybes. Žymus prancūzų sociologas Emilis Durkheimas pagrindine savižudybių priežastimi laikė socialinę dezintegraciją – kuomet visuomenė susiskaido, buvusios moralės normos devalvuojamos, nėra naujų tikslų. Psichologinės krypties atstovų nuomone, nemažą įtaką savižudybėms turi asmenybės charakteris, temperamentas, emocinis stabilumas. Anot E. Šneidmano, „savižudybę iš esmės lemia psichologinis skausmas. Pirminis didelio psichologinio skausmo šaltinis yra nepatenkinti psichologiniai poreikiai.

Psichosocialinės savižudybės priežastys būna labai individualios ir įvairios. Čia pateiktos dažniausiai minimos ir sutariamos priežastys:

VienatvėVienatvė. Savižudybės grėsmė ypač reali tiems, kurie gyvena vieni, atsiskyrę, prie nieko neprisirišę, neturintys pareigų, – visko, kas padėtų jiems išlikti gyviems.Šeimos statusasŠeimos statusas. Didžiausia savižudybių rizika yra tarp našlių išsiskyrusių žmonių, viengungių.Ankstesni mėginimai nusižudyti arba Ankstesni mėginimai nusižudyti arba savižudis giminėjesavižudis giminėje. Jei šeimoje yra buvę savižudžių, tos šeimos nariai yra labiau linkę į savižudybes, pasiteisindami šeimos likimu. Pavyzdžiui, nusižudė ne tik E. Hemingway, bet ir jo tėvas, brolis, sesuo, anūkė.

Verterio efektasVerterio efektas. Savižudybių pagausėja nusižudžius įžymybei arba pažįstamam žmogui, ypač tas pastebėtina jaunimo tarpe. Neretai kopijuojamas ir savižudybės būdas.

Konfliktai, stresai, krizėsKonfliktai, stresai, krizės. Finansinės – ekonominės problemos, Finansinės – ekonominės problemos,

bedarbystė, socialinis statusas.bedarbystė, socialinis statusas. Gyvenimo prasmės praradimasGyvenimo prasmės praradimas sukelia

egzistencinę neviltįegzistencinę neviltį. Tai gali įvykti bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet ypač dažnai – paauglystės ir senyvo amžiaus.

Psichikos ligosPsichikos ligos. Kartais psichikos sutrikimai gali būti svarbiausia savižudiško elgesio priežastis ne tik tiesiogiai dėl psichopatologinių veiksnių (kliedesių, imperatyvių haliucinacijų, sujaudinimo ar depresijos), bet ir dėl ligos sukeliamų psichosocialinių, ekonominių, socialinių problemų.

Savižudybė dažniausiai nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso rezultatas. Skiriasi trys šio proceso etapai:

mintys apie savižudybę;ketinimas nusižudyti;bandymas nusižudyti.

Visuomenėje tvyro gana daug neteisingų įsitikinimų apie savižudybes, kurie kartais gali sutrukdyti tinkamai įvertinti gresiantį savižudybės pavojų. Štai kai kurie faktai ir prasimanymai apie savižudybes:

 Netiesa:

Kas apie savižudybę kalba, tas tikrai nenusižudys.Nebūna jokių būsimos savižudybės signalų.Kas žudosi, tas tikrai nori mirti.Kas kartą bandė nusižudyti, tas vis tiek vėl tai darys.Nusižudo tik psichiškai nesveiki žmonės.Paklausus, pakalbinus žmogų apie jo savižudiškas mintis, galima paskatinti jį nusižudyti.  

Tiesa:

Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus.Dauguma linkusių į savižudybę nedviprasmiškai įspėja apie savo ketinimus.Dauguma savižudžių svyruoja tarp noro gyventi ir mirti, jie tarsi "žaidžia su mirtimi", palikdami kitiems juos gelbėti.Žmonės, pavargę nuo gyvenimo, tik tam tikru gyvenimo momentu nori nusižudyti.Besižudantis žmogus yra maksimaliai nelaimingas, bet nebūtinai psichiškai nesveikas.Paskatinę žmogų kalbėtis, galime sumažinti jo emocinę įtampą, kuri jau darosi nebepakeliama. 

Savižudžio laiškas - žinutė, palikta žmogaus, bandančio nusižudyti. Apskaičiuota, kad 12-20 % savižudžių palieka tokias žinutes, bet priklausomai nuo kultūrinių aplinkybių šis skaičius gali viršyti 50 %.Pasak daktarės Leonoros Olsen, savižudybės laiškų priežastys yra šios:Palengvinti išgyvenančių skausmą, stengiantis nekaltinti jų dėl savižudybės.Pasunkinti išgyvenančių skausmą juos kaltinant dėl savižudybės.Nurodyti savižudybės priežastis.Susilaukti simpatijos ir dėmesio.Duoti nurodymus dėl palaikų.

Apie gresiančią savižudybę galime spręsti iš įvairių ženklų: Jei žmogusatrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo,pradeda gerti, vartoja narkotikus,staiga pasikeičia - nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia, atrodo viskam abejingas,grąžina skolas, dovanas ir pan.,kalba apie savižudybę tiesiogiai arba netiesiogiai,mini net konkretų savižudybės laiką ir vietą.

Taigi, kaip elgtis ir bendrauti su bandžiusiais žudytis ar linkusiais į savižudybę paaugliais?

Į grasinimus nusižudyti reikia reaguoti rimtai, net jeigu jie išreikšti ne visai tiesiogiai.Stengtis suvokti pagrindines problemas ir pasišnekėti apie jas.Siūlyti kitokius problemų sprendimo variantus.Labai svarbu optimizmo palaikymas ir parama.Jei atvejis labai sunkus, patarti kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Savižudybė- tai ne išeitis. Iš tiesų, savižudybė- tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus. Dažniausiai tai - pagalbos šauksmas. Tikrai galime sustabdyti savižudybių plitimą. Tai visų mūsų rūpestis.

Tiesa, tam tikromis aplinkybėmis ir sveikiausias, net linksmiausių plaučių žmogus gali ryžtis savižudybei, jei kančių mastas ar neišvengiamai artėjanti nelaimė pranoks mirties baimę. 

Žūti už tikėjimą lengviau, nei gyventi atsidavus vien juo;

Savižudybė yra kliuvinys pasiekti svarbiausią moralinį tikslą, nes ji vietoj tikroišsivadavimo iš šio kančių pasaulio pakiša tik tariamą išganymą.

http://lt.wikipedia.org/wiki/http://sveikata.su.lthttp://www.citatos.com

Ačiū už dėmesį