2012 m. liepos 20 d. www.ukzinios.lt

2012 m. liepos 20 d.

Vasara – puikus metas gimi-niø ir kraðtieèiø susitikimams. Pi-vonijos seniûnijoje Mielioniø kai-me, turinèiame vos aðtuoniassodybas, tà paèià dienà neseniaivyko net du susitikimai – plaèiosgiminës ir kaimynø.

Vilma NEMUNAITIENĖ

Mikalauskų giminės susitikimasvyko Valerijos ir Kazimiro Macko-nių sodyboje. Į jį rinkosi gretima-me Miliukų kaime gimusių šešiųbrolių palikuonys – vaikai, anūkai,proanūkiai.

Išsaugojo giminės istorijąMikalauskų giminės vyrai – bro-

liai Jonas, Mečislovas, Antanas,Kazimiras, Aleksas, Vladas jau iš-keliavę Anapilin – dviejų iš jų kau-leliai ilsisi Sibiro platybėse.

Pagrindinė šios šventės suma-nytoja – vieno iš Mikalauskų – Ka-zimiro – dukra Janė Garbatavičie-nė. Visą gyvenimą moteris dirbopedagoginį darbą. Širvintų rajonegyvenanti 83 metų moteris pasa-kojo kruopščiai rinkusi giminės is-toriją ir surašiusi giminės genealo-ginį medį bei savo tėvo biografiją.Smetonos laikais jis užėmė šiosapylinkės seniūno pareigas. Lietu-vą okupavus sovietams už tai bu-vo areštuotas ir išvežtas į Sibirą,Irkutsko sritį.

Tuomet pačiai Janei buvo šešio-lika. Į Lietuvą tėvelis nebesugrįžo– mirė tais pačiais metais, kaip ir

sovietų diktatorius Josifas Stalinas.Dukra mena – susirašinėdavo sutėvu labai trumpais laiškais.

Neįtikėtinas sutapimas, bet Ka-zimiras Irkutske mirė ant savokraštiečio ukmergiškio rankų. Šispo Stalino mirties buvo išleistas įlaisvę, o sugrįžęs į Ukmergę pės-čias atėjo į Miliukus, susirado sa-vo likimo brolio šeimą ir papasa-kojo apie tėvo ligą ir mirtį...

Nesimatė pusę amžiausMikalauskų giminė suplaukė iš

tolimiausių Lietuvos kampelių, visidalyvavo šventose Mišiose Paši-lės bažnyčioje, kurias aukojo ku-

Rinkosi ir giminës, ir kaimynai

nigas Rimantas Laniauskas.Vėliau susirinkus prie bendro

stalo visi turėjo ką vieni kitiemspasakyti. Kai kurie jau klausinėjo,koks vieno ar kito svečio giminys-tės ryšys...

Kazimiro Mikalausko vaikai tu-rėjo kuo pasidžiaugti. Jie papasa-kojo apie savo gyvenimą, džiau-gėsi, kad anūkai mokosi universi-tetuose, gimnazijose, turi darbusar gyvena užsienyje...

Sodybos šeimininkė jauniau-siam giminės atstovui Benui pati-kėjo knygą, kurioje įsiamžino visisusirinkusieji. Valerijos anūkė Au-gustė uždegė žvakelę mirusiųjų at-

minimui... Susitikimą vedė kultū-ros centro Krikštėnų filialo vado-vė Janina Svetlikauskienė.

Janė Garbatavičienė patikina –atvyko tikrų pusseserių, su kurio-mis nesimatė pusę amžiaus. Ap-gailestavo, jog likimas mus išmė-to, ir kartu džiaugėsi, jog visadapalieka galimybę susitikti.

Garbaus amžiaus jau sulaukusimoteris sako, kad šiuo metu po-puliarūs giminių suvažiavimai beypatingos progos – palyginti nau-ja tradicija. Anksčiau giminės su-sieidavo per atlaidus, vestuves arlaidotuves.

Nukelta į 8 p.

Susitiko Mikalauskų giminė.

Ukmergės „Bočių“ bendrijosnariai, vadovaujami Valerijos Na-raškevičienės, – nepailstami ke-liautojai. Neseniai jie surengė ke-lionę palei Nemuną senuoju Že-maičių plentu, aplankant vietoves,susijusias su mūsų tautos istorija.

Birutė GUDELIAUSKIENĖ

Pirmiausiai sustojome Raudond-vario dvare netoli Kauno. Šio dabarrestauruojamo dvaro šeimininkai –Radvilos, Tiškevičiai, Zabielos.

Nemuno terasoje įsikūręs Vilki-jos miestelis kyla į kalnus, taip sau-godamasis nuo upės potvynių.Žvalgomės į dvibokštę bažnyčią...

Vilkijos progimnazijoje mokėsi

rašytojas Petras Cvirka, kunigavotautosakininkas Antanas Juška, kartusu broliu Jonu surinkęs ir išspaus-dinęs apie 5000 tautosakos kūrinių.

Nemuno ir Dubysos santakoje įsi-kūręs Seredžius. Senovėje čia sto-vėjo didelė gynybinė pilis. Dabar li-kęs tik piliakalnis, vadinamas Pale-mono kalnu. Į jį užkopus 285 laipte-liais matyti vingiuojantis Nemunas,plačios pievos. Nuo didingo vaizdoširdį užlieja pasididžiavimo jausmas,kad esi tokios gražios šalies atstovas.

Panemunės kelias nukelia mus

į kovų su kryžiuočiais laikus. Vie-nas svarbiausių lietuvių gynybospunktų buvo Veliuonos pilis. Vin-

giuojame Nemuno pakrantėmis ikiRaudonės pilies. Tai – architektū-ros paminklas, turintis renesansoir neogotikos bruožų. Dabar res-tauruotame pastate daug metų vei-kia mokykla.

Keliaudami paþinom Lietuvà

Ukmergiškiai „Bočių“ bendrijos nariai.

Pasidžiaugėme, kad vis daugiauapleistų dvarų atstatomi, prikeliaminaujam gyvenimui. Toks vaizdasmus pasitiko ir prie Panemunės pi-lies, esančios Jurbarko rajone.

Nukelta į 8 p.

Ukmergė – daugiakultūris miestas,kuriame nuo seno taikiai sugyvenoįvairių tautybių bei tikėjimų žmonės.

Viena gausiausių buvo žydų ben-druomenė. Jos istorija Ukmergėje ra-šoma nuo XVII a. 1674 metų istori-niuose dokumentuose paminėtas pir-masis žydas krautuvininkas. 1766 m.mieste gyveno 716 žydų, daugiausia– amatininkų ir prekybininkų.

Žydų bendruomenė nuolat plė-tėsi ir didėjo. XIX a. pabaigoježydai sudarė daugiau nei pusęmiesto gyventojų. Iki XX a. pra-džios tai buvo gausiausia tautinėbendrija Ukmergėje, turėjusi tamtikrą autonomiją, bendruomenei

Þydø bendruomenës istorijaatstovaujančią žydų vietos savi-valdos instituciją – kahalą.

Žydų bendruomenė lokalizavosimiesto centre (dabartinės Kęstučio,Vytauto, Gedimino, Pilies, Vilniaus,Žuvų, Vilkmergėlės (buvusi Egip-to), Širvintų (buvusi Sinagogų),Vienuolyno (buvusi Juozapavi-čiaus) gatvėse. Šiek tiek atokiaunuo centro, piliakalnio papėdėje irkairiajame Vilkmergėlės krante, bu-vo žydų vargšų kvartalas.

Remiantis 1812 metų gyventojųsurašymo duomenimis, iš mieste tuometu buvusių 239 namų 164 priklau-sė žydams: 3 namai buvo mūriniai,likusieji – mediniai. Aprašant pa-

status, paminėta mūrinė žydų pirtis,kurios liekanos iki dabar stovi pi-liakalnio papėdėje, bei mūrinė žydųmaldykla su trimis priestatais.

Iki 1877 m. gaisro jau stovėjusiir mūrinė Didžioji sinagoga (da-bartinis Sporto centras), apie ku-rią kūrėsi visas turtingųjų žydų mo-kyklų ir maldos namų kvartalas.Dabartinė Širvintų gatvelė turėju-si Sinagogų gatvės pavadinimą.

Didžioji dalis mieste gyvenusiųžydų vertėsi prekyba ir amatais. Pir-muose gyvenamųjų namų aukštuo-se šurmuliavo dirbtuvėlės, didesnėsparduotuvės bei mažutės krautuvė-lės, kuriose, anot amžininko ŠaikosZarkino, „tilpdavo tik dvi bačkossilkių ir pardavėja, įsprausta tarp

jų, o pirkėjai stovėdavo lauke“.Iki Pirmojo pasaulinio karo be-

veik visos Ukmergės pramonės įmo-nės buvo žydų rankose. Jiems pri-klausė miesto malūnai, pirkliai kon-troliavo prekybą audiniais, baka-lėjinėmis prekėmis ir statybinėmismedžiagomis, užsiėmė medienos irlinų eksportu į Vokietiją. Žydamspriklausė pirmasis istoriniuose šal-tiniuose paminėtas Ukmergės kny-gynas, foto ateljė, tipografija.

Labiausiai išplėtota žydų kultūrossritis, glaudžiai susijusi su religija, –švietimas. 1868 m. Ukmergėje buvopasaulietinė žydų mokykla, vėliau ati-daryta privati. Veikė „Talmud Toros“mokykla bei amatų mokykla vargin-gai gyvenančioms šeimoms.

Nukelta į 8 p.

Archyviniuose dokumentuosemuziejininkai aptinka įvairių doku-mentų. Jie atspindi ne tik šalies isto-rinius pokyčius, bet ir atskleidžia tometo ekonomikos pokyčius. Skai-tytojams siūlome pasižvalgyti, kiekprieš šimtą metų ir daugiau kainavoįvairios prekės ir paslaugos.

• • •1915 m. svaras kukurūzų miltų

kainavo 1 rub., svaras muilo – 60 kap.,kvorta (apie 0,7 l) žibalo – 8 kap.

1920 m. svaras kviečių kaina-vo 3 rub., karvė – 4000 rub., sva-ras pašaro – 2,5 rub., silkė – 3rub., kvorta pieno – 3 rub., ožka– 400–500 rub., batai – 400 rub.,40 svarų bulvių – 25 rub.

• • •1924 m. vidutinis karšis kaina-

vo 2,75 Lt, lydeka – 2,90 Lt, kar-pis – 3,71 Lt, silkė – 1,70 Lt. Gal-vijienos kilogramas kainavo 1,58Lt, avienos – 1,53 Lt, kiaulienos –2,74 Lt, taukų – 5,36 Lt, sūdytųlašinių – 5,08 Lt, rūkytų lašinių –5,60 Lt, rūkytos dešros – 4,55 Lt.

1924 m. 10 I rūšies kiaušiniųkainavo 2,56 Lt, II rūšies – 2,20Lt, pieno litras – 0,55 Lt, grieti-nės – 2,10 Lt, kilogramas varškės– 1,37 Lt, varškės sūris – 2,12 Lt.

Parengta pagal to meto spaudą

Brangu ar ne?

Vilniaus universitetas, Klaipėdosuniversitetas ir „Versmės“ leidyk-la rengia biografijų konkursą „Ma-no ir mano artimųjų likimas isto-rijos vingiuose“ ir visus Lietuvosgyventojus kviečia rašyti savo gy-venimo istorijas.

Konkurso tikslas – surinkti irapsaugoti nuo užmaršties kuo dau-giau pačių įvairiausių žmonių pri-siminimų apie jų gyvenimą vis la-biau tolstančiais į praeitį istorijoslaikotarpiais. Gyvenimo istorija tu-ri atspindėti autoriaus kilmę, vai-kystę, mokymosi metus, svar-biausius gyvenimo įvykius, šeimą,darbinę veiklą, dabartinę gyveni-mo situaciją.

Istorijos bus naudojamosmokslo tikslais publikacijoms, ku-riose tikrieji vardai autoriaus pa-geidavimu gali būti neskelbiami.

Tinka tiek spausdintos, tiek ran-ka rašytos biografijos, kurių ap-imtis ne mažesnė kaip 10–20 pus-lapių. Dalyvių amžius neribojamas.Būtina nurodyti savo adresą, tele-foną, gimimo datą ir vietą.

Visi konkurso dalyviai bus ap-dovanoti padėkos raštais, o nuga-lėtojams įteiktos premijos ir spe-cialūs prizai. Kasmet Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkū-rimo dienos proga bus apdovano-ti praėjusiais kalendoriniais metaisatrinkti geriausi darbai.

Biografijas siųsti adresu:„Versmės“ leidykla, Geležin-kelio g. 6, 02100 Vilnius, Biog-rafijų konkursui, arba biogra-fijos@versme.lt.

Tel. 8 698 20707,www.versme.lt.

UŽ inf.

Kvieèia nacionalinisbiografijø konkursas

Gedimino Nemunaičio nuotr.

www.ukzinios.lt 2012 m. liepos 20 d.

Atkelta iš 7 p.Pasimatė kaimo senbuviai

Nedideliame šalia III Antakal-nio esančiame Mielionių kaime tąpačią dieną ir tuo pat metu vykoir dar viena graži šventė – šiamekaime prieš karą ir po jo gyvenu-sių šeimų susitikimas. Ir vyko jisšalimais esančioje Antaninų sody-boje. Taigi atvykę tik savo artimų-jų pamatyti kai kurie vyresniejiMikalauskai turėjo progos apka-binti pusę amžiaus nematytus ben-dramokslius ir draugus.

Šio susitikimo sumanytoja –Antaninų sodybos šeimininkė Lai-ma Morkūnas iš JAV. Moteris taiptikino: be galo svarbu išsaugotišaknis, praeiti vaikystės takeliais.Dvidešimt metų JAV gyvenantimielioniškė turėjo už ką padėkotikaimynams – Mikalauskų giminęsukvietusiems Valerijai ir Kazimi-rui Mackoniams – už prižiūrimąjų pačių sodybą. „Tikrai žinau –jei ne kaimynai, to padaryti nepa-vyktų“, – sako pastarąjį sykį prieštrejus metus tėviškėje viešėjusiLaima. Sau pasižada dabar atvyktidažniau...

Rinkosi ir giminës, ir kaimynaiMoteris prisimena – dideliame

dabar Mackonių, tuomet – Gruo-džių, name kadaise buvo pradinėmokykla. Buvę labai patogu: mo-kykla – vos už keliolikos metrų.Prisimena – sėdėdavę visi pradi-nukai vienoje klasėje, o juos mo-kė čia pat gyvenanti mokytoja.

„Mūsų kaimas gal ir nebuvoniekuo ypatingas, bet labai drau-giškas“, – pasakojo ponia Laima.Moteris prisipažįsta – nors patigyvenimą sukūrė už Atlanto, sa-vo sapnuose dažniausiai būna čia

– šimtamečių klevų paunksmėjestovinčioje sodyboje.

„Dabar šeimose taip draugiš-kai negyvename, kaip tada gyve-nome kaimynystėje“, – pritariaponiai Laimai šiame vos aštuoniųsodybų kaime užaugusi ValerijaJarukienė. Su pakylėta romanti-ka moteris žvelgia į sunkius po-karinius jaunystės laikus – norssunkiai dirbo, prastai valgė, bu-vo draugiški, tikėjimas stiprus,kelyje sutikto žmogaus baimintisnė į galvą neateidavo...

Mielionių kaimo senbuvių susitikimas.

Atkelta iš 7 p.

Ekskursijos vadovė papasakoja,kokią reikšmę kovoje su kryžiuočiaisturėjo Jurbarkas, kokios čia stovėjopilys. Žvalgomės po rajono centrą,kalbamės apie skulptorių Vincą Gry-bą. Sustojame prie jo sukurto pamin-klo Vytautui Didžiajam.

Toliau dairomės po Šilutę, domi-

mės jos istorija. Mūsų tikslas – Rus-nės sala. Visi labai norėjome pabuvotišioje Nemuno deltos dalyje. Įspūdin-gu tiltu patenkam į žvejų kaimelį.

Dar vienas noras – aplankyti Ven-tės ragą. Šiame pusiasalyje 1929 me-tais profesoriaus Tado Ivanauskoiniciatyva įkurta ornitologijos stotis.Čia, paukščių migracijos stebėjimopunkte, žieduojami paukščiai. Aplan-kėme čia įkurtą muziejų, klausėmėsilgamečio stoties buvusio vadovoLeono Jezersko pasakojimo apie pa-ties sukurtas moderniausias paukš-čių gaudykles.

Po kelionės pailsėti nusprendė-me Kintuose. Poilsiavietėje prieKuršių marių skambėjo dainos, il-gai netilo juokas...

Sužinoję, jog netoliese yra labai įdo-

mus Mingės kaimas, vadinamas lie-tuviška Venecija, panorome jame ap-silankyti. Šiame kaime gatvės vietoje– Minijos upė. Krantinėse – labai dauglaivų ir laivelių. Įkurta nemažai kaimoturizmo sodybų.

Važiuojame per Priekulę. Tai – mū-sų rašytojos Ievos Simonaitytės gim-tinė. Klausomės pasakojimo apie šiąnepaprasto likimo moterį, apžiūrimejai pastatytą paminklą.

Toliau – Baltijos jūra. Neatsispiria-me pagundai pasinerti į jos bangas,pabraidyti pajūrio smėliu. Po to jau

skubėjome į kitas įžymias vietas, mū-sų laukiančias pakeliui namo.

Daug naujo pamatėme lakūnoStepono Dariaus gimtinėje–mu-ziejuje Judrėnuose bei Stasio Gi-rėno gimtinėje Vytogaloje. Klausė-mės pasakojimo apie mažojo Sta-siuko išdaigas, žiūrėjome filmą„Lituanikos skrydis“. Didžiavo-mės, kad šiedu paprasti žemaičiųkaimo jaunuoliai sugebėjo parodytipasauliui, jog yra tokia šalis – Lie-tuva. Šių vietų lankymas – neįkai-nojama patriotizmo pamoka. Ver-tėtų, kad kuo daugiau žmonių,ypač jaunimo, čia pabuvotų.

Pakeliui aplankėme Tverus. Tai– savo istorine praeitimi įdomusmiestelis. Netoli jo veržiasi šaltinis,kurio vanduo, pasak žmonių, turistebuklingų galių. Prisipylėme ir mestalpas skaidraus ir šalto vandens...

Paskutinis ekskursijos lankyti-

nas objektas – Dionizo PoškosBaubliai, esantys Šilalės rajone Bi-lotuose. Šie metai paskelbti Muziejųmetais, o būtent D. Poška 1812metais, lygiai prieš du šimtmečius,sename išskobtame ąžuole įrengėsenienų muziejų. Grožėjomės nau-jais stikliniais gaubtais apdengtaisBaubliais, išpuoselėta aplinka.

Sulipus į autobusą lituanistė po-etė Zuzana Stunžėnienė priminė, jogšie metai – Maironio metai. Ji papa-sakojo apie šį iškilų tautos sūnų, per-skaitė jam skirtas savo eiles.

Iki pat kelionės pabaigos netilodainos, muzika, pasakojimai, juo-kai. Nuoširdžiai dėkojame organi-zatoriams už turiningą išvyką, o„Bočių“ bendrijos vadovė ValerijaNaraškevičienė jau dėlioja kitoskelionės planus...

Keliaudami paþinom Lietuvà

Atkelta iš 7 p.

Tarpukario laikotarpiu veikė ke-lios religinės pradinės mokyklos,aukštesnioji religinė mokykla, dužydų vaikų darželiai bei dvi gim-nazijos. Vienoje buvo mokoma ji-diš, kitoje – hebrajų kalbomis.Mieste vyko vakariniai kursai su-augusiems. Veikė M. Rozenbliumonašlaičių prieglauda žydų vaikams(dabartinė aludė „Du bokalai“).

Miesto gyventojai žydai sudarėne tik ekonomiškai, bet ir politiš-kai aktyvią bendruomenę. 1920 me-tų rinkimuose į miesto savivaldy-bės tarybą iš 36 tarybos narių 19buvo žydų bendruomenės atstovų,pirklys B. Goldbergas tapo miestoburmistro pavaduotoju.

Vėliau žydų skaičius savivaldy-bės taryboje mažėjo, tačiau žydųbendruomenė joje visada buvo at-stovaujama. Mieste veikė labda-ros, socialinės pagalbos ir kultū-ros draugija „Erzo“, Literatūros-

Ramunė VARNIENĖLaičių bendruomenės pirmininkė

Skrisk, poezijos paukštele,Neški laimę ant sparnų,Aplankyki mūsų šalį,Žydinčią melsvu linu.Šiais Laičių bendruomenės na-

rės Staselės Ladauskaitės žodžiaisLaičių bibliotekos bibliotekininkėVanda Vinckienė pradėjo poezijosšventę, skirtą šios bibliotekos 60-mečiui ir Jono Mačiulio-Maironiometinėms paminėti.

Paulius, Justas ir Karolis skai-tė Maironio poeziją, skambėjo dai-nos pagal poeto žodžius.

V. Vinckienė apžvelgė per 60gyvavimo metų vykdytą veiklą.Prisiminti pirmieji žingsniai, pir-moji darbuotoja Bronė Žižienė. Ta-mašauskų sodyboje sunkiomis są-lygomis veikusi biblioteka nebu-vo pritaikyta darbui, mažai skai-tytojų, mažas knygų fondas.

Bėgant metams keitėsi patalpos,darbuotojai, skaitytojai.

Prisiminimais dalinosi buvusiosdarbuotojos Julė Venckienė, Gita-na Čyvienė. Vilma Belapetravičie-nė – bene ilgiausiai – 15 metų –išdirbusi bibliotekininkė.

Vanda Vinckienė – dvidešimtaLaičių kaimo bibliotekininkė, dir-

banti šeštus metus. Šiuo metu bib-liotekos lankytojų – 170, iš jų –45 vaikai. Bibliotekoje organizuo-jami įvairiausi renginiai, popietės,knygų aptarimai, mokymai.

Tuo pačiu metu internete galinaršyti penki lankytojai, teikiamosspausdinimo paslaugos. Bibliote-kininkės darbui palengvinti skir-tas personalinis kompiuteris.

Dažni susitikimai išaugo į gra-žią savanorystės veiklą. Bibliote-kininkė nuoširdžiai dėkojo savano-riams – mokytojoms JolantaiZgirskienei, Sigitai Urbonienei,Gintarui Kielai, Elvyrai Vaičiūnie-nei ir mažajai Kamilei Varžgalytei.

Šventėje sulaukta nemažai sve-čių. Senamiesčio pagrindinės mo-kyklos direktorė Audra Uselienė,Krikštėnų kaimo bibliotekininkėOnutė Venclovienė, Laičių kultū-ros namų masinių renginių orga-nizatorės Sigita Ališauskienė, Ge-novaitė Gutauskienė sveikino sugražiu jubiliejumi.

Pivonijos seniūnijos atstovėsRima Diržauskienė ir Zita Mikš-tienė dėkojo Vandai Vinckienei užpasiaukojantį darbą plečiant ben-druomenės gyventojų akiratį.

Vlado Šlaito viešosios bibliote-kos metodininkė Margarita Rokie-nė prisiminė Laičių bibliotekos ke-

lią nuo 1967 metų. „Laičių biblio-teka gyva savo žmonėmis, kurieją lanko, gerbia ir myli, kuriems jireikalinga“, – sakė ji.

Laičių bendruomenės nariai irskaitytojai didžiuojasi ir džiaugia-si savo bibliotekininke, kuriai ne-svetimos kaimo problemos. Jinuoširdi, aktyvi bendruomenėsnarė, kaimo seniūnaitė.

Poezijos paukštelė į Laičius at-skrido jau penktą kartą. Pavadini-mas šventei paimtas iš mūsų kraš-to poetės Staselės Ladauskaitės ei-lių. Staselė parašė ir žodžius ben-druomenės himnui, kuris buvo su-giedotas. Daug S. Ladauskaitės,mokytojos Apolonijos Grigonytėsir Rasos Kacevičiūtės eilių klau-sėmės popietėje. Įspūdingai atro-dė Rasos Baublytės ir jos mamosDanguolės rankdarbiai.

Greta Simaniukštytė, Agnė Liu-bomirskaitė ir Gabrielė Usonytė pa-dovanojo koncertą, kuris renginiuisuteikė romantikos ir nuoširdumo.

Šventė vyko Joninių išvakarė-se, tad nepamiršti ir Jonai. Jiemsįteikti ąžuolų vainikai.

Ilgai nesinorėjo skirstytis iššventės. Tikimės, kad kaimo žmo-nės į tokius renginius rinksis ak-tyviau. Šventės organizatoriai dė-koja Vlado Šlaito viešajai bibliote-kai už prizus, ūkininkui ValentuiVarnui – už dovanas skaitovams.

Poezijos ðventë Laièiuose

Þydø bendruomenës istorijadramos draugija, švietėjiška„Ort“ draugija, žydų moterų lab-daros draugija ir daug kitų vi-suomeninių, kultūrinių, sociali-nių, sportinių draugijų ir susivie-nijimų (tarpukaryje Ukmergėje jųužregistruota keliasdešimt).

Ukmergėje gimė nemažai sve-tur išgarsėjusių žydų: metronomoišradėjas Zelmanas Pomerancas,verslininkas ir filantropas Chai-mas Frenkelis, rašytojai Mošė Zei-fertas, Izraelis Peipertas, Mori-sas Tobiašas, Mošė Zeldovas, Ja-kovas Rubikas.

Iš tarpukario 37 proc. žydų po-puliacijos po Antrojo pasaulio ka-ro liko tik 0,1 proc...

Pivonijos šile, kuriame prieš karąbuvo ukmergiškių, tarp jų – ir žydųkilmės gyventojų, poilsiavietė, 1941m. rugpjūčio 18–19 dienomis ir rug-sėjo 5 dieną nužudyti 6 354 žydųtautybės asmenys. 1953 m. šių aukųatminimui pastatytas paminklas.

Žurnalo „Miškai“ liepos mėnesionumeris plačiai nušviečia Ukmergėjevykusią tarptautinę miškininkystės pa-rodą „Baltijos miškai 2012“. Per ke-turis puslapius publikuojamas nuo-traukomis iliustruotas Algimanto Pa-tašiaus rašinys „Plieno gegužinė Bu-genėlių miške“, kuriame šis renginysvadinamas drąsiu pirmuoju žingsniu,nes panašios parodos pasaulyje pa-prastai rengiamos įvairiuose paviljo-nuose, bet nebūna parodų miške.

Pateikdamas specialistų vertini-mus, autorius teigia, jog „Baltijos miš-kai 2012“ didžiosioms parodoms,vykstančioms Vokietijoje, Prancūzi-joje, Švedijoje, nusileido tik dydžiu,o kai kuriomis detalėmis paroda Uk-mergėje buvo organizuota dar ir ge-riau. „Pavyzdžiui, tokia smulkmena,

kaip tualetai. Jie stovi kas keliolikametrų, kad žmogui nereikėtų eiti užkrūmo, o tose didžiosiose parodosejų dažnai pritrūksta. Aš matau tuo pa-rodytą pagarbą ir žmogui, ir pačiammiškui...“ – cituoja autorius įmonės„HSM Baltic“ vadovo EgidijausStrelkauskio žodžius. Įdomu tai, kadšalia moderniausios technikos – nuomiško sodmenų įrangos urėdijos me-delyno sklype iki galingų medienve-žių, išsyk vežančių dešimtis tonų rąs-tų, parodoje sėkmingai „eksponuo-tos“ ir avys. Mat nuo neatmenamųlaikų gyvulininkystė, galvijų ganymasturėjo didelės įtakos miškų ir pievųekosistemų raidai. Šiurkščiavilnės,nereiklios Koburgo avys ir lietuviš-kos škudės gali daugelį išvaduoti nuonesibaigiančių sodybos aplinkospriežiūros darbų.

Apie mus raðoMOÈIUTËS RECEPTAI

Kmynø gira

Valerijos Jarukienės nuotr.

Piliakalnio papėdėje – mūrinės žydų pirties liekanos.

Gedimino Nemunaičio nuotr.

10 litrų vandens reikės 800 gcukraus, 300 g kmynų, 20 g mie-lių, 1 citrinos.

Kmynai nuplaunami, užpilamišaltu vandeniu ir virinami uždeng-tame puode pusę valandos. Po toskystis perkošiamas, supilamascukrus, sudedama pjaustyta citri-na. Gėrimui atvėsus iki 30 °C, su-pilamos su cukrumi ištrintos mie-lės. Indas pridengiamas drobe. Gi-ra rauginama 2–3 dienas šiltamekambaryje. Po to nugraibomos pu-tos, perkošiama. Į butelius supils-tyta gerai užkimšta gira laikomarūsyje. Ją galima vartoti po 2–3dienų.