1

Ir vėl Rugsėjis... Grįžtame į klases, susitinkame su draugais, sveikinamės su

mokytojais... Tebūna šie mokslo metai visiems labai įdomūs, turiningi, kuo nors ypatingi.

O taip ir turėtų būti, nes šie metai mūsų progimnazijai 35-ieji.

„Atgajučio“ redkolegija, redaktorė Rugilė Zaleckytė

Mokytojau,

Jei Tavo žodžiai –

Širdies kraujo

lašai, dalink juos

tik vaikams...

Kad neužgestų

Gerumo šviesa

klasėje,

o kiekvieną Jūsų žodį,

žingsnį ir darbą lydėtų

mokslo žinių ir

dvasinio

grožio atkaklus

siekimas!

/V. Mizeras/

Spalio 5-toji – Mokytojo diena. Su švente,

mielieji Mokytojai!

Laikraštis leidžiamas nuo 1995 metų ir pasirodo keturis kartus per mokslo metus.

Laikraštis skiriamas Tarptautinei mokytojų dienai

2013-2014 m.m.

Nr.1

Spalio mėn.

2

Kokie Jūs buvote, kai buvote maži, vėliau – kai ėjote į mokyklą? Apie ką

svajojote, ką mylėjote, kokius žaidimus žaidėte? Ar tada galvojote, kad užaugę

būsite mokytojai?

Dėkojame mokytojams, atsakiusiems į mūsų klausimus,

atsakymus spausdiname laikraštyje.

Klausimai buvo tokie : 1. Kuo vaikystėje svajojote būti užaugusi?

2. Ar žaidėte su lėlėmis „mokyklą"?

3. Kuo dirbo Jūsų tėveliai? Ar jie darė įtaką Jums pasirenkant profesiją?

4. Kurią Lietuvos mokyklą baigėte ir kokį įsimintiniausią (įdomiausią) įvykį iš mokyklos

laikų prisimenate?

5. Kokį mokytoją vadinate geriausiu savo mokytoju? Kodėl jį?

6. Ką patartumėte mums, Jūsų mokiniams, - ar verta rinktis mokytojo profesiją? Kuo

įdomus šis darbas?

Atsako rusų kalbos mokytoja, progimnazijos direktorė Svietlana Plaksij

1. Vaikystė tuo ir įdomi, kad augina svajonių sparnus. Augo šie sparnai ir pas mane, o svajonių būta

gana daug ir pakankamai žemiškų. Mąsčiau apie teisėjo ar prokuroro specialybę, norėjau tapti

gera agronome, viliojo prekybininko ir mokytojo profesijos.

2. Kokia gi vaikystė be lėlių. Turėjau jų nemažai, mėgau ir pati lėles gamintis. Mėgstamiausi

žaidimai su jomis ir buvo „mokykla“ arba „vaikų darželis“.

3. Mano tėveliai buvo pakankamai užimti žmonės savo tarnybinėje veikloje, abu dirbo tarnautojais

ir buvo aktyvūs Joniškio bendruomenės nariai. Šeimoje mažai kalbėdavome apie profesijas.

Kadangi nuo mokyklinio suolo mėgau aktyvų visuomeninį gyvenimą bei bendravimą su

bendraamžiais, tai ir profesinio gyvenimo kelio pasirinkimas tiesiog privalėjo būti susietas su

aktyviu bendravimu. O kur gi rasti įdomesnį ir judresnį gyvenimą, jei ne mokykloje? Taip Pedagogo

profesija ir tapo mano gyvenimo dalimi.

4. Baigiau Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą. Dabar ši mokykla turi gražų „Saulės“ vardą. Įsimintini

draugystės vakarai su Elejos (Latvija) vidurinės mokyklos moksleiviais. Visada buvo laukiamos

sukarintos „Žaibo“ varžybos ir, žinoma, nepakartojamas moksleiviškas gyvenimas mokyklos meno

saviveiklos kolektyvuose, kuriems vadovavo energinga mokytoja M. Savickienė.

5. Joniškio 2-joje vidurinėje mokykloje sutikau kūrybingą ir energingą mokytoją Reginą

Bačianskienę bei įdomią it talentingą mokytoją Eleną Vaitekaitienę. Jų įtakoje formavausi kaip

asmenybė. Studijų metais sutikau nuoširdžią ir subtiliai moterišką grupės kuratorę Olgą Olekienę.

Šiandien manau, kad visgi daugiau sutikau gerų ir nuoširdžių mokytojų, įdomių asmenybių.

6. Kuo įdomi mokytojo profesija? Tiesiog viskuo. Joje nieko nepakartosi du kartus, nes pastoviai

keičiasi vaidmenų atlikėjai- mokiniai. Visada turi būti pasiruošęs susitikimui su skirtingomis

asmenybėmis, privalai turėti“ atsarginį variantą“ pamokai, privalai tobulėti ir būti įdomus. Jaunų

žmonių apsuptyje jautiesi ir pats jaunas, energingas. Manau, jog Mokytojo profesija labai kilni, nes

matai, kaip auga, keičiasi, bręsta Tau patikėta visuomenės vertybė – jaunas žmogus.

3

Dvi mūsų progimnazijos mokytojos švenčia dvi šventes vienu metu – Mokytojo

dieną ir gimimo dieną. Muzikos mokytoja Virginija Pučkuvienė gimė spalio 5 dieną,

o lietuvių kalbos mokytoja Rima Dominaitė – spalio 6 dieną. Nuoširdžiausi mūsų

sveikinimai ir didžiulė gėlių puokštė Jums gimimo dienos proga! Jūs gimėte būti

Mokytojomis, tad manome, jog esate laimingos.

Muzikos mokytoja Virginija Pučkuvienė

1. Svajojau būti vaikų darželio auklėtoja, žurnaliste. 2. Nežaidžiau. 3. Mano tėtis buvo gydytojas, o mama dirbo statiste. Jokios įtakos mano profesijos pasirinkimui jie neturėjo. 4. Baigiau Radviliškio Valerijos Valsiūnienės vidurinę mokyklą (dabar Lizdeikos gimnazija). Įdomių įvykių mokykloje, be abejo, būta daug ir visokių. O geriausiai, ko gero, įsiminė paskutinis naujametinis karnavalas, kuriame vaidinome Bremeno muzikantus. 5. Geriausiu savo mokytoju vadinčiau darbų mokytoją. Darbų pamokose išmokau megzti, nerti vąšeliu, siūti, siuvinėti, austi juostas. Visa tai labai naudinga gyvenime, be to, tai teikia malonumą. 6. Mokytojo darbas labai sunkus ir atsakingas. Neužtenka vien baigti pedagogikos mokslus, reikia dar būti geru psichologu ir mylėti vaikus.

Lietuvių kalbos mokytoja Rima Dominaitė

1. Kai ėjau į mokyklą, svajonės kuo būti užaugusiai kasmet keitėsi. Norėjau būti ir vaikų darželio auklėtoja, ir bibliotekininke, vėliau – vertėja (labai gerai sekėsi rusų ir anglų kalbos). Vis dėlto, pamenu, 5 klasėje rašinėlyje buvau parašiusi, kad norėčiau būti lietuvių kalbos mokytoja ( kaip mūsų auklėtoja – Irena Ramonienė). 2. Žaidžiau „mokyklą“ su lėlėmis ir meškiukais, kurie buvo mano mokiniai. Kiekvienas turėjo vardą ir buvo įrašytas į tikrą mokytojo dienyną, kurį gavau iš draugės. Ji turėjo giminaitę mokytoją. Žaisti man patiko. Įsivaizduokit, duodu užduotį lėlėms sukurti eilėraštuką ir pati, žinoma, tuos 14 eilėraštukų sukuriu. Tada pažymius už kūrybą surašau į tikrą žurnalą. Ne tik žaidžiau mokyklą, bet mokiau ir savo trejais metais jaunesnę sesutę rašyti. 3. Tėveliai įtakos pasirenkant profesiją nedarė, jie džiaugėsi, kad gerai mokausi ir kad noriu stoti į aukštąją mokyklą. O kad noriu būti mokytoja, jiems labai patiko, nes jie labai gerbė mokytojus. Tėtis buvo dažytojas-tinkuotojas, dirbo ir kitus darbus, o mama dirbo ne pagal specialybę – operatore vandentiekio įmonėje. 4. Vienuolika metų mokiausi Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Lankiau įvairius būrelius: dainavau chore, ansamblyje, šokau Kultūros namų šokių būrelyje, lankiau karinio parengimo būrelį, lietuvių kalbos ir matematikos fakultatyvus. Be abejo, įsimintiniausia išliko kelionė į Vilnių ,į „Dainų dainelės“ konkursą. Pasirodyti per televiziją tais laikais buvo kažkas tokio, kaip dabar sakoma. Dainavau mergaičių ansamblyje, kurį konkursui ruošė mokytoja M.Savickienė.

Nukelta į 6 psl.

4

Mūsų kūryba

Kuria moksleiviai... 6b klasės mokiniai kūrė akrostichą Mokytojo dienai

Mokykla mūs vaikystės šalie, Oras gaivus kaip pasakų šalyje. Kreidos kvapas auksinis Ypatingą eilėraštį mokytojui rašau, Kiauras dienas vis rašiau ir rašiau, Lapus vis keičiau ir keičiau Atėjo diena – ir apsidžiaugiau!

Sofija Žiogaitė

Aušta rytas Už lango rasa Klasę užvirto Linksmučių banga. Ėjo, bėgo, šaukė, rėkė Triukšmą kėlė, net baisu. O skambučiui suskambėjus, Jūratė Pinkienė įėjo Abejingai šypsodamasi – pamoką pradėjo.

Gabrielė Karžinauskaitėi ir Miglė Kazlaitė

Ankstų rytą kėlės, Užtekėjo saulė. Kėlėmės ir mes kartu, Lėkėm į mokyklą. Ėmėm gėlę į rankas, Tuoj ją mokytojui duosim. Orchidėjos ir jazminai Jus pradžiugint nori. Ačiū jums, kad mokot.

Salomėja Paulavičiūtė ir Nerija Labanauskaitė

Mokykla geriausia, O mokytoja dar geresnė. Kaip mums visiems gerai, Ypač man geriausia. Kaip smagu visiems Linksma ir jauku. Ačiū Tau, mokytoja.

Benas Strockis

Mokytojas – nuostabus žmogus.

O mes, vaikai, pasiutę.

Krečiam eibes, išdykaujam.

Ypatingas Tu, Mokytojau.

Tu nuostabus, kartojam.

O juk Tu ir šviesa pasaulio.

Jaudinatės ir mus mokot.

Atjaučiam ir mokomės iš Jūsų.

Sveikiname Jus, Mokytojai.

Iveta Čerbauskaitė ir Rimantė Stankūnaitė

5

Kuria mokytojai... Lietuvių kalbos mokytoja Alina Jonaitienė, Joniškio literatų klubo „Audruvė“ narė

Laukimas

Suvaržyta ledų,

Žiemą tyliai dainuoja žuvis,

Ir sapnuoja laivus

Upės įsčios beribės.

Nebūtis, nebūtis.

Užmarštis, užmarštis.

Tyliai ošia pušis

Apšerkšnijus.

Ateinu, ateinu

Žemei saulę nešu...

Šnabžda šalpusnio daigas

Mažytis.

Ilgesys

Rūpestis ir nemiga,

Siela nerami

Ir kas naktį klausimas :

Kaip tu gyveni?

Kaip tu gyveni ten,

Kuo tu ten tiki?

Ar širdy dar šilumą

Mums visiems jauti?

Jei širdis atšalo,

Sudegė jausmai,

Tai gimtinės ilgesį

Teprimins sapnai.

Žemę tą išvaikščiotą

Išilgai, skersai,

Jaukią tylą kvepiančią

Ir namus, kadais

Pirmą žingsnį mačiusius,

Klausiusius dainos

Ir apginti galinčius

Nuo lemties piktos.

Ženk tą žingsnį pirmąjį,

Atsigręžk į mus

Ir tą skaudų ilgesį

Vėjai išblaškys.

Rūkas – Žemei

Balta meile apgaubsiu tave

Juoda neviltim išbučiuosiu

Nutekėsiu

Šalta rasa

Ir iš naujo

Iš naujo

Šioj žemėj atgimsiu.

Žiema

Bąla rankos ir lūpos

Ir vis sunkiau ištart –

Pasiilgau,

Nes nuo šalčio sustingo širdis,

Nes ir lūpas sukaustė vėsa.

Ir tik prisiminimuose

Šmėkšteli žydinčios vaikystės pievos

Ir kvepiantis alyvų krūmas.

Tarsi iš gilios užmaršties

Prieš akis nusidriekia

Švytintis pakalnučių laukas.

O gal to ir visai nebuvo?

Gal to tik labai trūksta mano sielai,

Išsiilgusiai šilumos ir meilės.

Bet ar galima, ar įmanoma mylėti žiemą?

6

Atkelta iš 3 psl.

(mokytoja R. Dominaitė)

5. Geriausiomis savo mokytojomis vadinu auklėtoją, istorijos mokytoją Ireną Povilaitienę, kuri jau

daug metų yra mano kolegė, dirbame toje pačioje mokykloje, ir lietuvių kalbos mokytoją Ireną

Zablockienę. Su šiomis mokytojomis tiesiog buvo gera bendrauti.

6. Mokytojo profesiją verta rinktis tiems, kurie yra pareigingi, atsakingi, darbštūs ir veiklūs. Tiems,

kurie tiki, kad mokslas yra šviesa, ir nori, kad tuo tikėtų ir kiti žmonės. Kuo įdomus šis darbas?

Įdomu bendrauti su vaikais, matyti, kaip jie auga, keičiasi jų pomėgiai, charakteris, pasaulio

suvokimas.

Technologijų mokytoja Gitana Stagienė

1. Mokytoja norėjau būti nuo pradinių klasių, nors kartais dvejodavau, pagalvodavau ir apie kitas

specialybes.

2. Su draugėmis vaikystėje dažnai žaisdavome "mokyklą", išsirinkdavome, kas bus mokytoja,

mokiniai, turėjome savo sukurtą dienyną, kur rašydavome pažymius.

3. Mano mama dirbo buhaltere, tėvelis vairuotoju. Tėvai sakė, kad mokytojos darbas sunkus ir

atsakingas, ko gero didžiausią įtaką man padarė krikšto mama, nes ji buvo pradinių klasių

mokytoja ir mokyklos direktorė, į ją aš norėjau būti panaši. Nuo mažens mačiau, kaip ji myli savo

darbą, mokinius, moka su jais bendrauti, su kokiu didžiuliu įkvėpimu nori perduoti žinias, o tai ir yra

svarbiausia dirbant mokytoja.

4. Baigiau tą pačią mokyklą, kur ir dirbu iki šiol, anksčiau ji vadinosi Joniškio trečioji vidurinė

mokykla.

5. Turėjau daug puikių mokytojų ir auklėtojų, sunku išskirti kurį nors vieną.

6. Jei į mokyklą einate kaip į šventę, jei su didžiuliu noru mokotės, jei žavitės savo mokytojais, kurie

jus moko, manau, verta pagalvoti apie mokytojo profesiją, o šis darbas įdomus tuo, kad mokykloje

kasdien viskas kitaip, net ta pati pamoka kaskart būna vis kitokia, nes kiekvienoje klasėje skirtingi

vaikai. Mokytojo darbas yra nuolatinis bendravimas.

Matematikos mokytoja Janina Dauparienė

1. Aišku, svajojau būti mokytoja, tik anglų kalbos.

2. Žaidžiau „mokyklą“ ne su lėlėmis. „Mokiniais“ buvo draugai.

3. Tėveliai nedarė jokios įtakos, leido pasirinkti pačiai.

4. Baigiau Anykščių raj. Kavarsko vidurinę mokyklą. Įdomiausios būdavo kūno kultūros pamokos

Šventosios upės slėnyje... Prikrėsdavom šunybių... (Į draugų batus įdėdavom vėgėlių...)

5. Geriausias buvo lietuvių kalbos mokytojas. Aš ir dabar girdžiu Jo balsą diktuojant diktantą.

6. Nepatarčiau rinktis mokytojo prefesijos. Mokytojo darbas įdomus, bet per daug „popierizmo“,

mokiniai žino tik teises, bet ne pareigas. Be to, darbas mažai apmokamas, mokytojų reikia vis

mažiau...

7

Šokio mokytoja Sandra Paulavičienė

1. Kol buvau maža, turėjau įvairių svajonių, bet jau nuo kokios aštuntos klasės žinojau, kuo noriu

būti – šokių mokytoja.

2. Mokyklą žaidžiau ir su lėlėmis, ir su draugėmis.

3. Mano mama dirbo darželio auklėtoja, tėtis – šaltkalvis. Profesiją pasirinkau pati, bet manau, kad

netiesioginė mamos įtaka buvo. Ji pati mokykloje lankė šokių būrelį, visada labai džiaugėsi, kad aš

šoku, lankė visus koncertus, kartu važiuodavo į išvykas. Su mama daug kalbėdavome apie šokius,

žiūrėdavome juos per televiziją (tuo laiku dažnai transliuodavo liaudiškų šokių koncertus). Mama

palaikė mano pasirinkimą ir dabar didžiuojasi mano darbu.

4. Baigiau Kuršėnų 4-ąją vidurinę mokyklą. Iš mokyklos gyvenimo liko daug įspūdingų prisiminimų.

Vykdavo įdomios teminės viktorinos, humoro vakarai, daug koncertuodavome. Labai gerai

prisimenu, kaip septintoje klasėje per karnavalą vaidinome Brėmeno muzikantus. Dar vienas įvykis

labai įsirėžė į atmintį, turbūt buvau penktoje klasėje, bėgiojome su draugais mokyklos koridoriumi,

atsimenu, kad bėgau labai greitai. Tik staiga atsidarė vieno kabineto durys, o aš visa jėga į jas

atsitrenkiau ir pargriuvau. Užsigavau, bet ne tai blogiausia. Mokytoja, kuri pro tas duris išėjo, visus

Nukelta į 8 psl.

1

2 3

4

5 6

7

8

„Atgajutį“ leidžia Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos mokiniai: redaktorė Rūta Zaleckytė,

pavaduotoja Erika Doraitė; korespondentai: Rūta Karskytė, Emlė Kazimieraitytė, Miglė Kazlaitė,

Salomėja Paulavičiūtė, Sofija Žiogaitė, Matas Ošmiega, Gerda Lukšaitė, Viktorija Norvaišaitė.

Kolektyvui talkina mokytojai : Rima Dominaitė ir Tomas Jankauskas.

Joniškio M. Slančiausko progimnazija, Pašvitinio 19, Joniškis

www.slanciauskas.lt

Atkelta iš 7 psl.

(mokytoja S. Paulavičienė)

tuos lakstytojus „suėmė“ ir liepė rašyti pasiaiškinimus. Buvo labai gėda. Jaučiausi baisiai. Pasiaiškinimą rašiau pirmą ir paskutinį kartą. 5. Turėjau daug gerų mokytojų. Visada šiltai prisimenu pirmąją mokytoją – angeliško gerumo Angelę Grepienę. Kurį laiką lietuvių kalbą dėstė ir klasės auklėtoja buvo lituanistė Katilienė, pažadinusi mano literatūrinius gebėjimus. Turėjome labai gerą muzikos mokytoją Maneikienę, kuri išmokė ne tik dainuoti, bet ir klausytis muzikos bei ją suprasti. Puikus buvo chemijos mokytojas Kulvelis – nepaprastai talentingas pedagogas, puikus pasakotojas ir aktorius – jo pamokos kartais virsdavo mažais spektakliais (ir vis dėlto tai buvo chemija!) Jo pamokose net patys didžiausi išdykėliai gražiai elgdavosi. Ir, žinoma, mokytojų mokytoja – šokių vadovė Stasė Šėgždienė, išmokiusi puikiai šokti ir išugdžiusi begalinę meilę lietuviškam šokiui. Labai ją mylėjau, o ji mylėjo mane... 6. Tiems, kurie nuspręs pasirinkti mokytojo profesiją, noriu pasakyti : mokytojas – tai ne darbas, tai gyvenimas. Turi būti šitam darbui atsidavęs visa siela, visa širdimi. Jei manote, kad to nesugebėsite, tada nesiimkite šios profesijos. Jokiu būdu! Būti mokytoju labai sunku ir labai gera. Gera, kai einant mokyklos koridoriumi prie tavęs pribėga mažutis pirmokas ir stipriai apkabina. Gera, kai einant gatve prie tavęs prieina suaugęs buvęs tavo mokinys, užkalbina ir padėkoja už tai, ko jį išmokei... Dirbant mokytoju niekada negali nurimti – turi nuolat ieškoti, kurti, keistis, tobulėti. Būdama tarp jaunų ir pati jaučiuosi jaunesnė.

Anglų kalbos mokytoja Laimutė Kurauskienė

1. Svajojau būti aktore. Nuo 1 klasės norėjau būti pradinių klasių mokytoja. 2. Taip, žaidžiau. Tik mano mokiniai buvo ne lėlės, o įsivaizduojama klasė. 3. Mano tėveliai nedirbo mokykloje, tačiau sesutė baigė VPI ir dirba istorijos mokytoja. 4. Baigiau Joniškio antrąją vidurinę mokyklą. Įsimintiniausias įvykis – rugsėjo 1-oji 9-oje klasėje. Klasės auklėtoja mūsų nebuvo įspėjusi apie kelionę, todėl labai nustebome, kai teko eiti ne į klasę, o į autobusą. Važiavome į Rygą, į šuniukų parodą. Tai buvo fantastiškas siurprizas. 5. Geriausią mokytoją sunku pasirinkti. Man imponavo keletas pedagogų – vieni dėl profesinių žinių, kiti – dėl charizmos, treti – dėl tobulo jumoro jausmo. Mylėjau lietuvių mokytoją, anglų kalbos, istorijos mokytojas. O labiausiai – pradinių klasių mokytoją Ligitą Dundaitę. 6. Mokytojo profesiją verta rinktis tada, jei esi kantrus, tolerantiškas, optimistas ir idealistas. Šiame darbe visada reikia išlikti jaunatviškai, spėti koja kojon su naujausiomis technologijomis. Reikia ir psichologinių žinių.

Pasitikrink, ar atpažinai būsimus mokytojus:

1. J. Dauparienė; 2. S. Plaksij; 3. L. Kurauskienė; 4. S. Paulavičienė; 5. G. Stagienė; 6. V. Pučkuvienė; 7. R. Dominaitė