ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

1

Laikraštis leidžiamas nuo 1995 metų ir pasirodo kartą per mėnesį.

Brangiems auklėtiniams

„Auklėjant vaiką, reikia galvoti apie jo senatvę“ Ţozefas Ţubertas

Auklėjau 4bg nuo pat penktos klasės. Nors sudėtinga pasakyti, kad auklėjau, tiesiog kartais buvau su jais, džiaugiausi jų laimėjimais, pasiekimais, liūdėjau, kai jiems skaudėjo ar nesisekė, kartais kartu su jais dalyvaudavau jų šventėse, varžybose, ekskursijose. Mane visada žavėjo jų nuoširdumas ir paprastumas. Jie man buvo tokie vieninteliai ir nepakartojami... O dabar jie užaugo. Baigia mokyklą ir išeina... O aš vėl liksiu kartoti kurso.

4bg auklėtoja Asta Radžvilienė

2011 m. Geguţė Nr.9

Vėl klasė liks viena.

Skambės tik ţingsnių aidas…

Jus akimis lydės išmarginta lenta

Raidėm ir formulėm, daiktavardţių linksniuotėm,

Liūdės ant suolo palikta knyga…

Kvepės pavasariu ir sodais, varpelis suskambės,

Ir Jūsų širdys, man atrodo, mokyklą paminės…

Šis numeris yra skirtas mūsų gerbiamiems dvyliktokams, kurie jau šiais

metais pasuks skirtingais gyvenimo keliais. „Atgajučio“ radakcija norėtų

jums palinkėti drąsos, apsisprendimo, stiprybės ir visokeriopos sėkmės

siekiant savo sumanymų ir svajonių išsipildymo.

O jums, mieli skaitytojai, linkime pačios geriausios vasaros. Lauksime

jūsų Rugsėjo 1-ąją su šypsenėlėmis veiduose. Iki kitų susitikimų!

Redaktorė Gerda

Turinys:

Mokytojų

sveikinimai

Laiškas

dešimtokams

Dešimtokai

pasodino savo

parką

Nominacijos

Padėkos

Abiturientų kūryba

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

2

Jaunyste, paukšte mano,

Jaunyste išdidi!

Keliesi tu į erdvę

Krenti ir vėl skrendi...

Plasnok drąsiau, jaunyste,

Virš liūnų, akmenų!

Žinok, tik tas nekrinta,

Kas gimė be sparnų!

B. Mackevičius

Treji metai vieni šalia kitų, dvylika metų graţaus, prasmingo, turiningo gyvenimo

mokykloje. Nuo nedrąsaus vaikiško klausimo „kodėl?“ išaugome į ryţtingą ir probleminį: „Kuo

tai pagrįsti? Kaip tai įrodyti?“

Suaugome, subrendome ir išskleidėme graţiausią savo jaunystės ţiedą. Smagu, kad

dauguma 4gc klasės mokinių savo draugystę skaičiuoja dešimtmečiais, brangina vieni kitus,

moka susitelkti bendram tikslui.

Malonu man, auklėtojai, kad auklėtiniai labai organizuoti, kūrybingi, meniški... Juos

mačiau visur: šokančius, dainuojančius, sportuojančius, piešiančius, graţinančius mokyklos

interjerą ir sprendţiančius globalinius klausimus moksleivių olimpiadose.

Smagūs, nuotaikingi, geranoriški, mandagūs – tokie jie išliks mano atmintyje. Manau, kad ne

visiems auklėtiniams sklandţiai ir be įtampos pavyks įveikti dvylikos darbo metų Olimpą, tačiau

linkiu, kad kuo sėkmingiau išlaikytume brandos egzaminus ir dţiugiai pasitiktume naują rytojų...

Sėkmės, Drąsos, Pasitikėjimo savimi, mielieji mano auklėtiniai!

4gc klasės auklėtoja

Svietlana Plaksij

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

3

Mielas abituriente,

Leisk man pasakyti tai, ką Tu jau ir taip žinai. Pasaulis nėra vien saulė ir vaivorykštės. Tai labai nedora, baisi vieta ir nesvarbu, koks stiprus esi, jis privers tave klūpoti ir vers tai daryti tol, kol tu leisi. Nei tu, nei aš, nei kas nors kitas taip smarkiai netrenks kaip gyvenimas. Nėra svarbu, kaip smarkiai gali trenkti. Svarbu, kaip stipriai gali trenkti tau, o tu vis vien judėsi į priekį; svarbu, kiek gali ištverti ir judėti į priekį. Štai kaip laimima.

Dabar jei žinai, ko esi vertas, eik ir pasiimk tai. Bet turi būti pasiruošęs priimti smūgius ir nerodyti pirštais sakydamas, kad nesi ten, kur turėtum būti dėl jos, jo ar bet ko kito. Taip daro bailiai, o tu nesi vienas iš jų. Tu geresnis už juos! Aš visuomet tave mylėsiu, kad ir kas benutiktų. Tu mano sūnus ir mano dukra. Tu geriausias dalykas mano gyvenime. Tu - mano jaunystė. Tu privalai tikėti savimi!

Tu turėsi GYVENIMĄ!!!

Tavo auklėtoja V. Ţidonienė

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

4

2ag Mylimukams

Paskutinė savaitė kartu. Atrodo, sustabdytumėm laiką, kuris dabar toks nenumaldomai bėgantis. Ir Jūs kitokie nei anksčiau: vis užtrunkantys klasėje, nebeskubantys, susikaupę. Ir žodžiai Jūsų kitokie: švelnesni, rūpestingesni, atsakingesni. Mano širdyje sumaištis ir nerimas dėl Jūsų. Man vis dar esate tie maži penktokėliai, kuriuos mamos atvedė rugsėjo 1-ąją. Tik rankytės, spaudusios gėlytę, dabar suaugusios ir veidukai nebenugairinti vėjo. Kaip gera matyti savo padaužiukus, kurie jau užaugo ir turi skristi. Ne kartą Jums sakiau, kad esu dėkinga likimui, kuris mus suvedė į vieną klasę. Mums tikrai buvo labai gera kartu. Ir tų prisiminimų iš mūsų niekas niekada neatims. Žinau, kad dar ne kartą jais dalinsimės susėdę savo pasodintame parke. Aš Jums linkiu, kad klasės draugai visada liktų draugais, kad pasitikėtumėt vieni kitais, ir kad tas 2ag kumštukas būtų toks pat neišardomas, kaip ir iki šiol.Te nesupyksta kitos klasės, bet Jūs esate ir būsite-geriausi. Su meile- Mamukas.

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

5

Uţgimė nauja tradicija

Baigiantis mokslo metams, juolab, kad šie metai mums paskutiniai savoje mokykloje, norisi palikti kažką ypatingo miestui, mokyklai ir, galų gale, sau. Todėl šį pavasarį mes pirmieji ir pratęsėme jau prieš keletą metų mokykloje atsiradusią tradiciją „Užauginki medį“. Taigi nuostabią gegužės devynioliktosios popietę mes, 2ag klasės mokiniai, su savo klasės auklėtoja Laimute Kurauskiene, apsiginklavę kastuvais bei kibirais, patraukėme tvenkinio link. Su savimi turėjome 40 medelių, kuriuos padovanojo buvusi miesto apželdintoja. Prie senojo tvenkinio gerai nusiteikę ir degdami noru nuveikti gerą darbą pasodinome bukų giraitę. Tai bus mūsų rankomis sukurtas nedidelis parkelis, todėl jame jausimės stipresni bei vieningi ir, žinoma, turėsime ką prisiminti po daugelio metų. Atsiras savotiškas rūpestis ir pareiga saugoti šią giraitę, kad ji augtų ir plėstųsi. 2008 - 2009 metų pavasariais baigę pradinę mokyklą dabartiniai šeštokai ir septintokai turėjo progą pasodinti ąžuolo gilę į vardinius vazonėlius, kuriuos vėliau perkėlė į lysves. Šiuo metu ąžuoliukai jau paaugę, yra saugomi daigynuose ir laukia, kol šie mokiniai baigs 10 – ąją klasę. Ąžuolai, tęsiant tradiciją, bus sodinami poilsio zonoje. Tikimės, kad ši tradicija ilgainiui taps kiekvienos klasės pareiga ir šiam kilniam tikslui suburs vis daugiau žmonių.

Šauniausiems moksleiviams įteiktos nominacijos

Geguţės 19 dieną, ketvirtadienį, mūsų mokykloje vyko vienas didţiausių ir iškilmingiausių renginių –

mokinių apdovanojimai. Nominacijos buvo įvairios – nuo „Metų širdies“ iki „Metų olimpiečio“, nuo „Metų

vaidmens“ iki „Metų klasės“ ir dar daugelis kitų... Renginį pagyvino merginų estradinė grupė, lanksčioji

aerobikos šokėja Lina Šimulionytė, Sandros Paulavičienės vadovaujama merginų šokių grupė, dainavo

Laurynas Jarukas ir Gintarė Rimdţiūtė. Bet labiausiai visus nustebino ir sukėlė didţiausias ţiūrovų ovacijas

mūsų gimnazijos mokytojų paruoštas smagus bei nuotaikingas šokis. Per antrą pamoką vyko 5-8 klasių

apdovanojimai, o per ketvirtą paskatinti 9-12 gimnazijos klasių moksleiviai.

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

6

5-8 klasių grupėje nominacijos atiteko šiems laureatams:

„Metų komanda“ – Tarpzoninių kvadrato varžybų nugalėtojai (už sporto pasiekimus) „Metų olimpietis“ – Eglei Jokubaitytei (už puikius pasiekimus rajono olimpiadose)

„Metų vaidmuo“ – Neringai Čereškaitei (už padovanotą kalėdinį stebuklą) „Metų klasė“ – 5c klasei (už puikius mokymosi rezultatus)

„Metų auksarankis“ – Dovydui Norkui (už mokyklos vardo garsinimą savo darbais) „Metų siela“ – 7b klasei (už sugebėjimą dalyvauti visur vienu metu) „Metų skaitytojas“ – Indrai Trumpulytei (už ištikimybę mokyklos bibliotekai bei knygai)

„Metų dailininkas“ – Viliui Zubrevičiui (už meilę pieštukui) „Metų širdis“ – 5c, 5b, 6b, 8b klasėms (už pagalbą klasės draugui ir jo šeimai)

Taip pat buvo apdovanoti tie mokiniai, kurie garsina mokyklą įvairiose

olimpiadose ir konkursuose:

Lukas Baltramaitis, 6a

Skirmantas Radţvilas, 6a

Neringa Čereškaitė, 7b

Milda Petraitytė, 7b

Dominykas Kurlys, 5c

Eglė Jakubaitytė, 8a

Mantas Ošmiega, 5b

Jaunius Mykolaitis, 7b

Dţiugas Vadakojis, 8a

Ieva Šeškevičiūtė

9-12 gimnazijos klasių grupėje nominacijos atiteko :

„Metų širdis“ – 2bg klasei (už pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia) „Metų olimpietis“ – Eglei Ginkutei (už laimėjimus įvairiose mokslo srityse)

„Metų idėja“ – Simonui Čalnarui (už mokyklą iš paukščio skrydžio...) „Metų grupė“ – Quazy (už ilgamečių muzikinių tradicijų puoselėjimą)

„Metų siela“ – Jonui Griciui ir Violetai Lisovaitei (už norą ir sugebėjimą suspėti visur) „Metų skaitytojas“ – Gretai Kubilinskaitei (už ištikimybę mokyklos bibliotekai ir knygai) „Metų balsas“ – Gintarei Rimdžiūtei ir Laurynui Jarukui (už meilę muzikai)

„Metų žygdarbis“ – Aivai Stanevičiūtei (už drąsą stoti į kovą su daug galingesniu priešininku...)

Dėkojame organizatorėms Ramunei Ambroţevičienei bei Nijolei Rašimienei uţ puikų

reniginį, kuris paliko didţiulį įspūdį bei paskatino visus niekada nenuleisti rankų.

Gintarė Rimdţiūtė, 2ag

Dėkojame

“Nuostabu ţinoti, kad šis ţavingas pasaulis paskolintas tol, kol truks mūsų gyvenimas,

ir kad privalome stengtis padaryti jį geresnį ateinančioms kartoms”

David Baird

Dėkojame Beatai Mikalkėnaitei uţ begalinę išaustų, išgyventų ir mums

padovanotų idėjų ir minčių pynę. Ačiū uţ kartu praleistus metus, uţ kruopštų ir

atsakingą mokyklos laikraščio “Atgajutis” redaktorės darbą. Dėkojame ir Erikai,

Justinai bei Akvilei uţ jų parašytus straipsnius, geranoriškumą ir nuoširdumą.

Linkime išlikti tokioms pat nuoširdţioms ir jautrioms, stiprioms bei atkaklioms.

“Atgajučio” redkolegija

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

7

Ţodis dešimtokams

Sparnus skrydžiui pakėlė ne tik abiturientai, bet ir dešimtokai. Dar nevisiškai išsiskleidusiais sparnais, dar ne visai pasirengę didžiajam skrydžiui. Už juos taip buvo nuspręsta. Neleista rinktis. Ir jie išeina, bet pakelta galva, palikdami mums savo gerus darbus, tarp kurių ir naujai pasodintas skverelis Joniškio poilsio zonoje. Dėkoju likimui, kad man teko dirbti su šiais mokiniais. Jų žingeidumas, entuziazmas, meilė menui, vidinė energija neleido apsnūsti, aptingti. Dalyvavimas mokyklos bei Joniškio bendruomenės renginiuose padėjo geriau pažinti vieniems kitus, pamatyti stipriąsias moksleivių puses. Juk 2ag klasės moksleivės sudarė ir „Atgajučio“ redkolegijos branduolį. Bendras darbas suartino, o išėję laikraštuko numeriai, tikiuosi, pasitarnavo visai mokyklos bendruomenei. Dėkoju visoms merginoms, o ypač Gerdai, kuri nepasibijojo atsakomybės ir perėmė nelengvas redaktorės pareigas iš abiturientės Beatos. Sėkmės jums, jaunieji mūsų vyturėliai.

Gimtosios kalbos mokytoja A. Jonaitienė

Iš abiturientų kūrybos Taip jie kūrė vaikystėje

Dalzelis altimas

Vėl mane zadėjo vest į kiną, Tik paplasė sia siek tiek palaukt. Bet valtus uzdarė, uzrakino - As nuo tos apgaulės pavalgau. Priedainis: Dalzelis tolimas, dalzelis altimas. Ant pilstų vėl skaiciuosim zvaigzdeles Plaeina sia visas mano gyvenimas, O vakale mama namo palves. Bėgo sysius, kojomis tekėjo, Iskentėt nebeladau jėgų. Ant puoduko sėstis as tingėjau, Nes zaidziau keleiviais su dlaugu.

Tuoj auklytė mums įpils kefylo. Auklėtoja zliumbiantį paguos. O pamaiva ta bjauli Kamilė Elzinas il tlugdo man dainuot. Priedainis: Darzelis tolimas, darzelis altimas. Ant pilstų vėl skaiciuosim zvaigzdeles. Plaeina sia visas mano gyvenimas, O vakale mama namo palves.

Greta

Mūsų klasės kelionė į Vilnių

Mes su visa klase vaţiavome į Vilnių. Visi labai laukėme šios dienos. Mums dar buvo dvi pirmos

pamokos, tačiau mes nenusėdėjome vietoje, nes laukėme šios kelionės . Kai baigėsi geografijos pamoka,

mokytoja palinkėjo sėkmės ir išėjome į istorijos pamoką. Per istorijos pamoką atėjo mūsų klasės auklėtoja ir

pranešė blogą ţinią: jūs turėsite sėdėti po tris. Po istorijos pamokos pagaliau mes išvaţiavome į Vilnių! Kai

kurie vaikai sėdėjo po tris, tačiau mums pasisekė sėdėti po du. Štai kelionė prasidėjo. (...)

ATGAJUTIS ҉2011m.Gegužė҉Nr.9

8

Paţiūrėję įspūdingą eglutę, nuvaţiavome į dvigubai padidintą „AKROPOLĮ“!

Ten pripirkome daug kalėdinių dovanų ir linksmai praleidome laiką. Mums

„AKROPOLIS“ pasirodė labai didelis ir graţus. Apvaikščioję „AKROPOLĮ“ ir

pasigroţėję juo mes grįţome į autobusą ir vaţiavome namo.

Palieku vaikystės šalį

Su vaikyste susiję pirmieji žmogaus prisiminimai. Kievienas, kuris palieka vaikystę, vėl nori būti vaiku, nes tada jokie klausimai , mintys nekvaršina galvos. Prisimenu dieną, kai gavau iš mamos pirmąjį žaislą. Man buvo treji metukai, aš nelabai supratau, kam tas didžiulis liūtas skirtas, tad jį tampiau, net kelis kartus buvau nutraukusi galvą, bet mama ją prisiūdavo. Kokių tik žaislų man mama nepirkdavo. Ko tik užsinorėdavau, tą beveik visada ir turėdavau. Tačiau iš visų savo žaislų labiausiai mylėjau didelę lėlę, kurią man padovanojo septintojo gimtadienio proga. Aš ja rūpindavausi kaip savo dukra : perrenginėdavau, nupirkdavau sauskelnių, maitindavau, vesdavau į darželį. Bet ne tik žaidimų, o ir savo išdaigų aš niekada nepamiršau. Kai su draugais žaidėme slėpynių, aš išdaužiau sienoje skylę, kad galėčiau pabėgti , vogdavau iš virtuvės šaukštus, kiaušinius ir nešdavausi žaisti. Mama sužinodavo, aprėkdavo, bet taip darydavau ir toliau. Dar buvo toks atsitikimas, kad žaisdami su degtukais vos neuždegėme ūkinio pastato. Tada tai gavau pylos. O išdaigų aš pridariusi tiek, kad ant pirštų nenuskaičiuosi, apie kai kurias tėvai ir dabar nežino ir niekada nesužinos. Jau keleri metai, kai nebežinau, ko noriu. Nebėra noro žaisti, geriau eiti su draugais į diskoteką ar šiaip pabendrauti. Dabar, kai prisiminiau visas šunybes, juokas ima, nesuprantu, kaip galėjau jas daryti. Bet vis tiek mielai grįžčiau į vaikystę.

Sima

Vaikystė man reiškia labai daug. Mano manymu, vaikystė – tai gražus sapnas, kuriame visi žmonės jaučiasi laisvi, laimingi ir nepriklausomi. Tik gaila, kad tas gražus sapnas trunka labai neilgai, todėl turime branginti savo vaikystę. Man vaikystėje brangūs buvo žaislai, žaidimai, miela prisiminti smagias išdaigas, pokštus.

Justina Taip apie gyvenimą kartais pamąsto dabar

Mane vemti verčia visi šitie žmonės. Jaučiu panieką ir pyktį. Suprantu, jie nieko man nepadarė. Man reiktų pabėgti, išeiti, negrįžti. Banalu... Visi tai supranta, bet vis tiek taip elgiasi, juk lengviausias būdas būti paviršutiniškam. Pripažįstu, ir aš banali. Ir kas? Man taip lengviau. Aš tik nekenčiu tokių žmonių: „aš geras, aš padedu, aš tikiu, aš, aš, aš“ ... Ir kas? Kam reikia tai garsiai sakyti? Rėkti, išrėkti... Aš blogas žmogus. Aš turiu daugiau kaukių, negu gali jų pamatyti ištaigingame kaukių baliuje! Kažkokia beprasmė panieka užvaldė mane. Įsiskaudėjo galvą. Nuodai? Kaip susitvarkyti su savimi, kai pati to nenoriu? Padės kiti? Nė velnio! Per daug absurdiškai kalbi. Mirtis. Kam kalbėti apie ją? Finita la comedia, pabaiga prieš Tave. Verki, išgyveni, bet tylėk, niekam neįdomu!

Gerklėj stovi gumulas, ir negaliu aš jo nei išverkti, nei išrėkti, nei nuryti. Atrodo, jis niekada nepasitrauks, atrodo, visą laiką mane žudys iš lėto. Taip kaip debesys plaukia ramią vasaros popietę.

Nepasiekiama begalybė. Manęs sumenkinimas, pavertimas akmenuku. Sustingusiu, neturinčiu reikšmės, bet vis dar mokančiu pajusti drėgmę bei sausrą. Suvokimas, kad akmenukas galbūt svarbus tik keletui tokių pačių greta. Tiesa? Ar ši begalybė jo nejaučia?

„Atgajutį“ leidţia JONIŠKIO MATO SLANČIAUSKO GIMNAZIJOS MOKINIAI:

Redaktorė Gerda P. Korespondentai: Erika Z., Akvilė J.,Romena R., Konstancija G., Miglė R., Lina Š.,

Justina T., Gintarė R. Rugilė C., Vilius Z., Rūta P., Kolektyvui talkina mokytojai Alina Jonaitienė ir

Tomas Jankauskas.

Joniškio M.SLANČIAUSKO gimnazija, Pašvitinio g. 19, Joniškis.